ISSN 1725-5120

doi:10.3000/17255120.L_2009.214.lit

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 214
European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

52 tomas
2009m. rugpjūčio 19d.

Turinys

 

I   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2009 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 753/2009, iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 43/2009 nuostatas, susijusias su tam tikrų žuvų išteklių žvejybos galimybėmis ir susijusiomis sąlygomis

1

 

*

2009 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 754/2009, kuriuo leidžiama tam tikrų grupių laivams netaikyti Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 III skyriuje nustatytos žvejybos pastangų sistemos

16

 

 

2009 m. rugpjūčio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 755/2009, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

18

 

*

2009 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 756/2009, kuriuo uždraudžiama su Portugalijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti giliavandenius ryklius V, VI, VII, VIII ir IX zonų Bendrijos vandenyse ir vandenyse, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

20

 

*

2009 m. rugpjūčio 18 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 757/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1189/2008, kuriuo nustatomos išsamios jaunų galvijų mėsos produktų, kurių kilmės šalys – Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Serbija, Kosovas ir Juodkalnija, 2009 m. importo tarifinių kvotų taikymo taisyklės

22

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/63/EB dėl ratinių žemės ar miškų ūkio traktorių tam tikrų dalių ir techninių rodiklių (kodifikuota redakcija) ( 1 )

23

 

 

II   Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

 

 

SPRENDIMAI

 

 

Taryba

 

 

2009/618/EB

 

*

2009 m. liepos 27 d. Tarybos sprendimas dėl konsultacijų su Gvinėjos Respublika pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį baigimo

34

 

 

III   Aktai, priimti remiantis ES sutartimi

 

 

AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI

 

 

2009/619/BUSP

 

*

2009 m. liepos 31 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimas EUMM Georgia/1/2009 dėl Europos Sąjungos stebėsenos misijos Gruzijoje (EUMM Georgia) vadovo įgaliojimų pratęsimo

40

 

 

(1)   Tekstas svarbus EEE

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.

I Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kuriuos skelbti privaloma

REGLAMENTAI

19.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/1

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 753/2009

2009 m. liepos 27 d.

iš dalies keičiantis Reglamento (EB) Nr. 43/2009 nuostatas, susijusias su tam tikrų žuvų išteklių žvejybos galimybėmis ir susijusiomis sąlygomis

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (1), ypač į jo 20 straipsnį,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1342/2008, nustatantį menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (2), ypač į jo 12 straipsnį,

atsižvelgdama į 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 302/2009 dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano (3), ypač į jo 9 straipsnio 3, 4, 5, 7, 8, 9 ir 10 dalis,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 43/2009 (4) 2009 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, taikomos Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus.

(2)

Reglamento (EB) Nr. 43/2009 IIa priede išdėstytos žvejybos pastangų valdymo taisyklės atsižvelgiant į Reglamentu (EB) Nr. 1342/2008 nustatytą menkių išteklių valdymo daugiametį planą, visų pirma to priedo 1 priedėlyje nustatytos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos kilovatų dienomis kiekvienai valstybei narei atitinkamuose rajonuose su atitinkamų grupių žvejybos įrankiais. Atsižvelgiant į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 754/2009, kuriuo leidžiama tam tikrų grupių laivams netaikyti Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 (5) III skyriuje nustatytos žvejybos pastangų sistemos, reikia pakoreguoti Reglamento (EB) Nr. 43/2009 IIA priedo 1 priedėlyje nustatytas didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas iš Ispanijos TR1 pastangų grupės d rajone atimant 590 583 kilovatų dienas, o iš Švedijos TR2 pastangų grupės a rajone – 148 118 kilovatų dienų ir iš TR2 grupės b rajone – 705 625 kilovatų dienas. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas (EB) Nr. 754/2009 taikomas atgaline data nuo 2009 m. vasario 1 d., pakoreguotos pastangos turėtų būti taikomos nuo tos pačios datos.

(3)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 302/2009 dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano 9 straipsniu, Taryba nustato ir valstybėms narėms paskirsto didžiausią kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių laivų, kuriems leidžiama Atlanto vandenyne aktyviai žvejoti paprastuosius tunus, skaičių; žvejybos laivų, kuriems leidžiama Adrijos jūroje aktyviai žvejoti paprastuosius tunus, kurie bus auginami žuvininkystės ūkiuose, skaičių, ir Viduržemio jūros pakrantės vandenyse kartinėmis ūdomis, ilgosiomis ūdomis ir rankinėmis ūdomis žvejojančių laivų, kuriems leidžiama Viduržemio jūroje aktyviai žvejoti paprastuosius tunus, kurie pateikiami švieži, skaičių. Be to, Taryba nusprendžia, kaip Bendrijos paprastųjų tunų kvota paskirstoma valstybėms narėms. Bendrijos per mažų paprastųjų tunų kvota nustatyta pagal Bendrijos kvotą, kuri Europos bendrijai yra paskirta Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (TATAK) rekomendacija 08/05, kuria iš dalies keičiama TATAK rekomendacija nustatyti daugiametį rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planą.

(4)

Siekiant, kad būtų surinkta kuo daugiau mokslinės informacijos apie krilius – rūšį, kuri yra iš esmės svarbi Antarkties jūrų ekosistemai, tikslinga įgyvendinti daugialypes neseniai Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos mokslinio komiteto, įsteigto pagal Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos konvenciją (AJGIAK), pateiktas rekomendacijas, kurios buvo dar kartą paminėtos mokslinio komiteto posėdyje 2008 m., taip užtikrinant, kad į Bendrijos teisę būtų įtrauktos nuostatos dėl stebėtojų dalyvavimo visose krilių žvejybos AJGIAK rajone operacijose.

(5)

Remiantis žuvininkystės susitarimu su Norvegija, TJTT I ir II zonų Norvegijos vandenyse Bendrijai skirta dar 750 tonų atlantinių menkių.

(6)

2009 m. vasario 9–11 d. Londone įvykusiame susitikime pateiktas Europos bendrijos, Farerų salų, Grenlandijos, Islandijos, Norvegijos ir Rusijos Federacijos atstovų pasiūlymas dėl paprastųjų jūrinių ešerių išteklių valdymo 2009 metais Irmingerio jūroje ir gretimuose Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (ŽŠRAK) konvencijos rajono vandenyse, kuriam vėliau pritarė Susitariančiosios Šalys, turėtų būti perkeltas į Bendrijos teisę. Kadangi Susitarimas taikomas visus 2009 m., žvejybos galimybės turėtų būti taikomos atgaline data nuo 2009 m. sausio 1 d.

(7)

ES ir Grenlandijos jungtinio komiteto 2008 m. lapkričio 25 d. susitikimo Kopenhagoje išvados dėl paprastųjų jūrinių ešerių išteklių Bendrijos dalies TJTT V ir XIV zonų Grenlandijos vandenyse turėtų būti perkeltos į Bendrijos teisę. Kadangi su Grenlandija sudarytas susitarimas yra susijęs su ŽŠRAK Susitarimu dėl Irmingerio jūros ir gretimų vandenų paprastųjų jūrinių ešerių išteklių valdymo, priemonės, kuriomis siekiama įgyvendinti ES ir Grenlandijos jungtinio komiteto susitikimo išvadas, taip pat turėtų būti taikomos atgaline data nuo 2009 m. sausio 1 d.

(8)

Juodųjų paltusų EB vandenų IIa ir IV, EB ir tarptautinių vandenų VI valdymo zonose, atlantinių skumbrių VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe, EB vandenų Vb ir tarptautinių vandenų IIa, XII ir XIV valdymo zonose bei paprastųjų stauridžių VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe, EB vandenų Vb ir tarptautinių vandenų XII ir XIV valdymo zonose bendras leidžiamas sugauti kiekis (BLSK) turėtų būti taikomas Vb zonos EB ir tarptautiniams vandenims, kad būtų išvengta neteisingų duomenų pateikimo. Todėl valdymo zonos, kurioms taikomas šis BLSK, turėtų būti atitinkamai pakeistos.

(9)

Siekiant apsaugoti atlantinių menkių, juodadėmių menkių, ledjūrio menkių ir paprastųjų merlangų jauniklius, reikėtų nustatyti žvejybos nutraukimo realiuoju laiku Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje sistemą laikantis Europos bendrijos ir Norvegijos konsultacijų išvadų suderinto protokolo, dėl kurio susitarta 2009 m. liepos 3 d.

(10)

Būtina pataisyti nuostatas dėl atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų žvejybos apribojimų TJTT VI zonoje siekiant užtikrinti, kad norveginių omarų žvejybai ir žvejybai tralais, priedugnio velkamaisiais tinklais arba panašiais žvejybos įrankiais taikomų leidžiančių nukrypti nuostatų geografinė taikymo sritis būtų vienoda.

(11)

Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (ŽŠRAK) Susitariančiųjų Šalių (Danijos, atstovaujančios Farerų saloms ir Grenlandijai, Europos bendrijos, Islandijos, Norvegijos ir Rusijos Federacijos) delegacijų vadovų 2009 m. kovo 24–27 d. Londone įvykusiame susitikime pateiktas pasiūlymas dėl pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugos nuo didelio neigiamo poveikio ŽŠRAK reguliuojamame rajone, kuriam vėliau pritarė Susitariančiosios Šalys, turėtų būti įgyvendintas į Bendrijos teisėje.

(12)

Siekiant užtikrinti, kad trečiųjų šalių laivais Bendrijos vandenyse sugauti atlantinių skumbrių kiekiai būtų teisingai apskaitomi, būtina įgyvendinti sugriežtintas tokių laivų kontrolės nuostatas. Atsižvelgiant į atlantinių skumbrių išteklių pasiskirstymą (daugiausia jų yra Jungtinės Karalystės vandenyse), tikslinga, kad trečiųjų šalių laivai perduotų savo ataskaitas JK Žvejybos stebėjimo centrui (Edinburge).

(13)

Siekiant užtikrinti tikrumą atitinkamiems žvejams, ir kad jie galėtų kuo greičiau suplanuoti veiklą žvejybos sezonu, būtina taikyti išimtį šešių savaičių laikotarpiui, nurodytam Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijų steigimo sutarčių, I antraštinės dalies 3 straipsnyje.

(14)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 43/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 43/2009 pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 43/2009 iš dalies keičiamas taip:

1)

Įterpiamas šis VIIIa skyrius:

„VIIIa   SKYRIUS

ŽUVŲ, SUŠALDYTŲ BENDRIJOS AR TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVAMS JAS SUŽVEJOJUS ŽŠRAK KONVENCIJOS RAJONE, ŽENKLINIMAS

39a straipsnis

Sušaldytų žuvų ženklinimas

Visos sušaldytos ŽŠRAK konvencijos rajone sužvejotos žuvys ženklinamos aiškiai įskaitoma etikete arba spaudu. Etiketėje arba spaude, kuriuo ženklinama kiekviena sušaldytų žuvų dėžė arba briketas, nurodoma žuvies rūšis, produkto pagaminimo data, TJTT parajonis ir kvadratas, kuriuose žuvys buvo sužvejotos, ir laivo, kuris sužvejojo žuvis, pavadinimas.“;

2)

48 straipsnyje įterpiama ši dalis:

„1a.   Kiekviename laive, dalyvaujančiame 49 straipsnyje nurodytoje krilių žvejyboje, žvejybos sezono metu vykdant bet kokią žvejybos veiklą turi būti bent vienas mokslininkas stebėtojas, paskirtas pagal AJGIAK tarptautinę mokslinio stebėjimo programą ar atitinkantis tos programos reikalavimus.“;

3)

50 straipsnio 4 dalis išbraukiama;

4)

Įterpiami šie straipsniai:

„91a straipsnis

Didžiausias rytinėje Atlanto vandenyno dalyje paprastuosius tunus žvejojančių laivų skaičius

Didžiausias kartinėmis ūdomis ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių Bendrijos laivų, kuriems suteiktas leidimas rytinėje Atlanto vandenyno dalyje aktyviai žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ar 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ar 115 cm ilgio paprastuosius tunus, skaičius nustatomas ir valstybėms narėms paskirstomas taip:

Ispanija

63

Prancūzija

44

EB

107

91b straipsnis

Rytinėje Atlanto vandenyno dalyje leidžiamo sugauti paprastųjų tunų kiekio apribojimai

1.   Laikantis ID priede nustatytų leidžiamo sugauti kiekio apribojimų, 91a straipsnyje nurodytiems Bendrijos laivams, kuriems leidžiama žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ar 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ar 115 cm ilgio paprastuosius tunus, leidžiamas sugauti kiekis tonomis nustatomas ir valstybėms narėms paskirstomas taip:

Ispanija

599,3

Prancūzija

269,3

EB (6)

868,6

2.   Laikantis 1 dalyje nustatytų leidžiamo sugauti kiekio apribojimų, 91a straipsnyje nurodytiems kartinėmis ūdomis žvejojantiems Bendrijos laivams, kurių bendras ilgis yra mažesnis nei 17 metrų, leidžiamas sugauti paprastųjų tunų, ne mažesnių nei 6,4 kg svorio ar ne mažesnių nei 70 cm ilgio, kiekis tonomis nustatomas ir valstybėms narėms paskirstomas taip:

Prancūzija

45 (7)

EB

45

91c straipsnis

Didžiausias Viduržemio jūros pakrantės vandenyse tradiciniais žvejybos įrankiais paprastuosius tunus žvejojančių Bendrijos laivų skaičius

Didžiausias tradiciniais žvejybos įrankiais Viduržemio jūros pakrantės vandenyse žvejojančių Bendrijos laivų, kuriems leidžiama Viduržemio jūroje aktyviai žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ar 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ar 115 cm ilgio paprastuosius tunus, skaičius nustatomas ir valstybėms narėms paskirstomas taip:

Ispanija

139

Prancūzija

86

Italija

35

Kipras

25

Malta

89

EB

374

91d straipsnis

Viduržemio jūroje leidžiamo sugauti paprastųjų tunų kiekio apribojimai, taikomi pakrantės vandenyse tradiciniais žvejybos įrankiais žvejojantiems Bendrijos laivams

Laikantis ID priede nustatytų leidžiamo sugauti kiekio apribojimų, 91c straipsnyje nurodytiems Viduržemio jūros pakrantės vandenyse tradiciniais žvejybos įrankiais, kartinėmis ūdomis, ilgosiomis ūdomis ir rankinėmis ūdomis žvejojantiems laivams, kuriems leidžiama žvejoti ne mažesnius nei 8 kg ir ne didesnius nei 30 kg svorio paprastuosius tunus, kurie pateikiami švieži, taikomas leidžiamas sugauti kiekis tonomis nustatomas ir valstybėms narėms paskirstomas taip:

Ispanija

82,3

Prancūzija

71,8

Italija

63,5

Kipras

2,3

Malta

5,3

EB (6)

225,2

91e straipsnis

Didžiausias Adrijos jūroje paprastuosius tunus, kurie bus auginami žuvininkystės ūkiuose, žvejojančių laivų skaičius

Didžiausias Bendrijos laivų, kuriems leidžiama Adrijos jūroje aktyviai žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ar 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ar 115 cm ilgio paprastuosius tunus, kurie bus auginami žuvininkystės ūkiuose, skaičius nustatomas ir valstybėms narėms paskirstomas taip:

Italija

68

EB

68

91f straipsnis

Adrijos jūroje leidžiamo sugauti paprastųjų tunų, kurie bus auginami žuvininkystės ūkiuose, kiekio apribojimai

Laikantis ID priede nustatytų leidžiamo sugauti kiekio apribojimų, 91e straipsnyje nurodytiems Bendrijos laivams, Adrijos jūroje žvejojantiems ne mažesnius nei 8 kg ir ne didesnius nei 30 kg svorio paprastuosius tunus, kurie bus auginami žuvininkystės ūkiuose, taikomas leidžiamas sugauti kiekis tonomis nustatomas ir valstybėms narėms paskirstomas taip:

Italija

63,5

EB

63,5

5)

IA priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

Juodųjų paltusų rūšiai IIa ir IV zonų EB vandenyse ir VI zonos EB ir tarptautiniuose vandenyse skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Rūšis

:

Juodasis paltusas

Reinhardtius hippoglossoides

Zona

:

IIa ir IV zonų EB vandenys; Vb ir VI zonų EB ir tarptautiniai vandenys

(GHL/2A-C46)

Danija

4

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Vokietija

7

Estija

4

Ispanija

4

Prancūzija

69

Airija

4

Lietuva

4

Lenkija

4

Jungtinė Karalystė

270

EB

720 (8)

BLSK

Netaikytina

b)

Atlantinių skumbrių rūšiai TJTT VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId bei VIIIe zonose, Vb zonos EB vandenyse ir IIa, XII bei XIV zonų tarptautiniuose vandenyse skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Rūšis

:

Atlantinė skumbrė

Scomber scombrus

Zona

:

VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe; Vb zonos EB ir tarptautiniai vandenys; IIa, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

(MAC/2CX14-)

Vokietija

19 821

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Ispanija

20

Estija

165

Prancūzija

13 216

Prancūzija

66 070

Latvija

122

Lietuva

122

Nyderlandai

28 905

Lenkija

1 396

Jungtinė Karalystė

181 694

EB

311 531

Norvegija

12 300 (9)

Farerų salos

4 798 (10)

BLSK

511 287 (11)

Laikantis pirmiau nurodytų kvotų, šiose zonose galima sužvejoti ne didesnį nei toliau nurodytą kiekį ir tik nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

 

IVa zonos EB vandenys (MAC/*04A-C)

Vokietija

5 981

Prancūzija

3 988

Airija

19 938

Nyderlandai

8 723

Jungtinė Karalystė

54 829

EB

93 459“

c)

Paprastųjų stauridžių rūšiai TJTT VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId bei VIIIe zonose, Vb zonos EB vandenyse ir XII bei XIV zonų tarptautiniuose vandenyse skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Rūšis

:

Paprastoji stauridė

Trachurus spp.

Zona

:

VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe; Vb zonos EB ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

(JAX/578/14)

Danija

15 056

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Vokietija

12 035

Ispanija

16 435

Prancūzija

7 952

Airija

39 179

Nyderlandai

57 415

Portugalija

1 591

Jungtinė Karalystė

16 276

EB

165 939

Farerų salos

4 061 (12)

BLSK

170 000

6)

IB priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

Atlantinėms menkėms I ir II zonų Norvegijos vandenyse skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Rūšis

:

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona

:

I ir II zonų Norvegijos vandenys

(COD/1N2AB.)

Vokietija

2 425

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Graikija

301

Ispanija

2 706

Airija

301

Prancūzija

2 226

Portugalija

2 706

Jungtinė Karalystė

9 410

EB

20 074

BLSK

525 000“

b)

Paprastiesiems jūriniams ešeriams TJTT V zonos EB ir tarptautiniuose vandenyse ir TJTT XII bei XIV zonų EB vandenyse skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Rūšis

:

Paprastieji jūriniai ešeriai

Sebastes spp.

Zona

:

V zonos EB ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

(RED/51214.)

Estija

210

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Vokietija

4 266

Ispanija

749

Prancūzija

398

Airija

1

Latvija

76

Nyderlandai

2

Lenkija

384

Portugalija

896

Jungtinė Karalystė

10

EB

6 992 (13)

BLSK

46

c)

Paprastiesiems jūriniams ešeriams TJTT V ir XIV zonų Grenlandijos vandenyse skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„Rūšis

:

Paprastieji jūriniai ešeriai

Sebastes spp.

Zona

:

V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys

RED/514GRN

Vokietija

4 742 (14)

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis.

Netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis.

Taikoma Reglamento (EB) Nr. 847/96 5 straipsnio 2 dalis.

Prancūzija

24 (14)

Jungtinė Karalystė

33 (14)

EB

8 000 (14)  (15)  (16)

BLSK

Netaikytina

7)

IIA priedo 1 priedėlis iš dalies keičiamas taip:

a)

Švedijai skirtas a) lentelės stulpelis pakeičiamas taip:

„SE

16 609

739 281

55 853

0

0

13 155

22 130

25 339“

b)

Švedijai skirtas b) lentelės stulpelis pakeičiamas taip:

„SE

286 779

830 400

263 772

0

0

80 781

53 078

110 468“

c)

Ispanijai skirtas d) lentelės stulpelis pakeičiamas taip:

„ES

0

0

0

0

0

13 836

0

1 402 142“

8)

III priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

5c, 5c.1, 5c.2 ir 5c.3 punktuose žodžiai „Šiaurės jūroje, Skagerako sąsiauryje ir rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje“ pakeičiami žodžiais „rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje“.

b)

įterpiamas šis 5e punktas:

„5e.   Žvejybos nutraukimas realiuoju laiku Šiaurės jūroje ir Skagerako sąsiauryje

5e.1.

Šio punkto tikslais:

a)

jaunikliais laikomi:

—

mažesnės nei 35 cm atlantinės menkės;

—

mažesnės nei 30 cm juodadėmės menkės;

—

mažesnės nei 35 cm ledjūrio menkės;

—

mažesni nei 27 cm paprastieji merlangai.

b)

kritinis kiekis – 15 % visų keturių a punkte nurodytų rūšių jauniklių svorio. Vis dėlto, jei menkės sudaro daugiau kaip 75 % visų keturių rūšių imties, kritinis kiekis yra 10 %.

5e.2.

Valstybės narės nustato rajonus, kuriuose tikėtina, kad jauniklių bus sugauta viršijant kritinį kiekį.

5e.3.

Pagal 5e.2 punktą nustatytuose rajonuose valstybės narės gali atlikti patikrinimus, kad įvertintų, ar jauniklių procentinė dalis viršija kritinį kiekį, be kita ko, pagal jungtinės veiklos planus. Šiuo tikslu valstybės narės:

a)

ima per žvejybos operaciją sugautų atlantinių menkių, juodadėmių menkių, ledjūrio menkių ir paprastųjų merlangų imtis ir išmatuoja imčių žuvis, laikydamosi šio priedo 7 priedėlio nuostatų;

b)

kiekvieną imčių ėmimą užfiksuoja dokumentuose užpildydamos imčių ataskaitą, kaip nurodyta šio priedo 8 priedėlyje, ir nusiunčia ją pakrantės valstybei.

Valstybės narės gali prašyti kitų šalių, vykdančių patikrinimą atitinkamame rajone, už jas atlikti imčių ėmimą.

5e.4.

Atitinkama pakrantės valstybė narė nedelsdama savo tinklavietėje paskelbia, kurioje pozicijoje ir kokiu laiku paimta 5e.3 punkto a papunktyje nurodyta imtis bei paimtų jauniklių kiekį, išreikštą viso atlantinių menkių, juodadėmių menkių, ledjūrio menkių ir paprastųjų merlangų sugauto kiekio svorio procentine dalimi. Skelbiama tiek atskirų rūšių, tiek visų keturių rūšių procentinė dalis.

5e.5.

Kai 5e.3 punkto a papunktyje nurodytoje imtyje jauniklių procentinė dalis viršija kritinį kiekį, atitinkama pakrantės valstybė narė uždraudžia žvejoti tame rajone su visais žvejybos įrankiais, išskyrus pelaginius tralus, gaubiamuosius tinklus, dugninius statomus tinklus ir kablius atlantinėms silkėms, atlantinėms skumbrėms ir paprastosioms stauridėms žvejoti, dugnines gaudykles, dragas šukutėms gaudyti ir žiauninius tinklus.

Rajonas, kuriame uždrausta žvejyba, nustatomas pagal šiuos kriterijus:

—

rajone yra 4, 5 arba 6 jungiantys taškai,

—

žvejybos operacijos arba operacijų vidurio taškas, kai imtys viršija kritinį kiekį, prilygsta rajono, kuriame uždrausta žvejyba, vidurio taškui,

—

kai rajonas, kuriame uždrausta žvejyba, nustatomas pagal vieną imtį ir yra vandenyse, esančiuose toliau nei 12 mylių atstumu nuo bazinių linijų, priklausančiuose atitinkamos valstybės narės jurisdikcijai ir į kuriuos ji turi suverenias teises, jis yra 50 kvadratinių mylių ploto, ir

—

Skagerako sąsiauryje tuo pačiu metu gali būti ne daugiau kaip 3 rajonai, kuriuose uždrausta žvejyba.

5e.6.

5e.5 punkte nurodytas draudimas:

—

įsigalioja praėjus 12 valandų po to, kai atitinkama valstybė narė priima sprendimą ir

—

taikomas 21 dieną, o pasibaigus šiam terminui automatiškai nebetaikomas nuo vidurnakčio suderintuoju pasaulio laiku (UTC).

5e.7.

Tuo atveju, kai procentinė dalis šiek tiek viršija kritinį kiekį ar žvejybos operacija dėl visos jos apimties, žvejojamų rūšių ar dydžio pasiskirstymo negali būti laikoma tipiška, nukrypdama nuo 5e.5 punkto, pakrantės valstybė narė, prieš priimdama sprendimą pagal 5e.5 punktą, gali per 48 valandas nuo pirmosios imties paėmimo momento prašyti pateikti papildomos informacijos, įskaitant papildomus žvejybos operacijų patikrinimus.

5e.8.

Jei rajonas, kuriame turi būti uždrausta žvejyba, apima rajonus, priklausančius skirtingų valstybių narių ar trečiųjų šalių jurisdikcijai arba į kuriuos jos turi suverenias teises, valstybė narė, nustačiusi viršytą kritinį kiekį, nedelsdama informuoja atitinkamas kaimynines valstybes nares ir trečiąsias šalis apie rezultatus ir draudimą, dėl kurio nespręsta remiantis 5e.5 punktu. Kaimyninės valstybės narės nedelsdamos uždraudžia žvejybą joms priklausančioje rajono dalyje.

5e.9.

Pakrantės valstybė narė nedelsdama:

a)

savo tinklavietėje pateikia išsamią informaciją apie remiantis 5e.5 punktu nustatytą draudimą;

b)

kiek įmanoma informuoja netoli to rajono esančius laivus, ir

c)

elektroniniu paštu informuoja Komisiją ir kitų valstybių narių bei trečiųjų šalių, kurių laivai žvejoja tame rajone, žvejybos stebėjimo centrus, nurodytus 2003 m. gruodžio 18 d. Reglamento (EB) Nr. 2244/2003, nustatančio išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų (17), 3 straipsnyje, apie draudimą, nustatytą remiantis 5e.5 punktu. Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog jų žvejybos stebėjimo centrai informuotų laivus, plaukiojančius su tų valstybių vėliava, apie jiems taikomą draudimą.

5e.10.

Gavusi prašymą, atitinkama pakrantės valstybė narė pateikia Komisijai išsamias imčių ataskaitas ir dokumentus, kuriais grindžiamas pagal 5e.5 punktą priimtas sprendimas. Jei Komisija mano, kad tas sprendimas pagrįstas nepakankamai, ji gali paprašyti valstybės narės tą sprendimą nedelsiant panaikinti arba iš dalies pakeisti.

c)

6.6 punkto pabaiga papildoma šia pastraipa:

„Ši leidžianti nukrypti nuostata netaikoma rajone, kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus, kurių padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą:

 

59°05′ šiaurės platumos, 06°45′ vakarų ilgumos

 

59°30′ šiaurės platumos, 06°00′ vakarų ilgumos

 

59°40′ šiaurės platumos, 05°00′ vakarų ilgumos

 

60°00′ šiaurės platumos, 04°00′ vakarų ilgumos

 

59°30′ šiaurės platumos, 04°00′ vakarų ilgumos

 

59°05′ šiaurės platumos, 06°45′ vakarų ilgumos.“;

d)

įterpiamas šis 9a punktas:

„9a.   Irmingerio jūros ir gretimų vandenų paprastųjų jūrinių ešerių žvejybai taikomos specialiosios priemonės.

9a.1

Šiame 9a punkte numatytos priemonės taikomos paprastųjų jūrinių ešerių (Sebastes spp.) žvejybai TJTT V zonos tarptautiniuose vandenyse ir TJTT XII bei XIV zonų EB vandenyse, kurių ribas žymi toliau nurodytos koordinatės (toliau – paprastųjų jūrinių ešerių apsaugos rajonas):

Taško Nr.

Šiaurės platuma

Vakarų ilguma

1

64° 45

28° 30

2

62° 50

25° 45

3

61° 55

26° 45

4

61° 00

26° 30

5

59° 00

30° 00

6

59° 00

34° 00

7

61° 30

34° 00

8

62° 50

36° 00

9

64° 45

28° 30

9a.2

Be informacijos, kurią reikalaujama nurodyti pagal Reglamento (EB) Nr. 2791/1999 5 straipsnio 1 dalį, žvejybos laivų kapitonai laivo žurnale užregistruoja kiekvieną įplaukimą į paprastųjų jūrinių ešerių apsaugos rajoną ir kiekvieną išplaukimą iš jo bei nurodo laive esantį bendrą sužvejotų žuvų kiekį. Rajonas tokiame įraše pažymimas specialiu kodu „RCA“.

9a.3

Paprastųjų jūrinių ešerių apsaugos rajone žvejojančių žvejybos laivų kapitonai kiekvieną dieną pasibaigus tos kalendorinės dienos žvejybos veiklai siunčia sugauto kiekio ataskaitą, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 2791/1999 6 straipsnio 1 dalies a punkte. Ataskaitoje nurodomas sugautas kiekis laive nuo paskutinio pranešimo apie sugautą kiekį.

9a.4

Be informacijos, kurią reikalaujama nurodyti pagal Reglamento (EB) Nr. 2791/1999 6 straipsnio 1 dalies a punktą, žvejybos laivų kapitonai, prieš įplaukdami į paprastųjų jūrinių ešerių apsaugos rajoną ir prieš išplaukdami iš jo, informuoja apie sugautą kiekį laive nuo paskutinio pranešimo apie sugautą kiekį.

9a.5

9a.3 ir 9a.4 punktuose nurodytos ataskaitos siunčiamos remiantis Reglamento (EB) Nr. 1085/2000 I priedu. Paprastųjų jūrinių ešerių apsaugos rajone sugauto kiekio ataskaitose rajonas pažymimas kodu „RCA“.

9a.6

Nepažeidžiant šio reglamento 39a straipsnio, etiketėje ar spaude, žyminčiuose paprastųjų jūrinių ešerių apsaugos rajone sugautus paprastuosius jūrinius ešerius, nurodomas specialus kodas „RCA“.

9a.7

Žuvies pirkėjai arba turėtojai užtikrina, kad paprastųjų jūrinių ešerių apsaugos rajone sugautas ir iš pradžių Bendrijos uoste iškraunamas ar perkraunamas paprastųjų jūrinių ešerių kiekis būtų pasvertas.

9a.8

Draudžiama naudoti tralus, kurių tinklo akies dydis mažesnis nei 100 mm.

9a.9

Paprastųjų jūrinių ešerių apsaugos rajone sugautiems, išskrostiems ir be galvų (įskaitant japonišką pjovimą (angl. Japanese cut)) paprastiesiems jūriniams ešeriams taikomas perskaičiavimo koeficientas yra 1,70.“

e)

15.1 punktas pakeičiamas taip:

„15.1.

Draudžiama žvejoti dugniniais tralais ir pasyviaisiais įrankiais, įskaitant inkarinius žiauninius tinklaičius ir ilgąsias ūdas, rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus, kurių padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą:

 

Reykjanes Ridge dalis:

—

55°04,5327′ šiaurės platumos, 36°49,0135′ vakarų ilgumos

—

55°05,4804′ šiaurės platumos, 35°58,9784′ vakarų ilgumos

—

54°58,9914′ šiaurės platumos, 34°41,3634′ vakarų ilgumos

—

54°41,1841′ šiaurės platumos, 34°00,0514′ vakarų ilgumos

—

54°00,0′ šiaurės platumos, 34°00,0′ vakarų ilgumos

—

53°54,6406′ šiaurės platumos, 34°49,9842′ vakarų ilgumos

—

53°58,9668′ šiaurės platumos, 36°39,1260′ vakarų ilgumos

—

55°04,5327′ šiaurės platumos, 36°49,0135′ vakarų ilgumos;

 

Šiaurinis Mid Atlantic Ridge rajonas:

—

59°45′ šiaurės platumos, 33°30′ vakarų ilgumos

—

57°30′ šiaurės platumos, 27°30′ vakarų ilgumos

—

56°45′ šiaurės platumos, 28°30′ vakarų ilgumos

—

59°15′ šiaurės platumos, 34°30′ vakarų ilgumos

—

59°45′ šiaurės platumos, 33°30′ vakarų ilgumos;

 

Vidurio Mid Atlantic Ridge rajonas (Charlie-Gibbs lūžio zona ir subpoliarinis priešakinis rajonas):

—

53°30′ šiaurės platumos, 38°00′ vakarų ilgumos

—

53°30′ šiaurės platumos, 36°49′ vakarų ilgumos

—

55°04,5327′ šiaurės platumos, 36°49′ vakarų ilgumos

—

54°58,9914′ šiaurės platumos, 34°41,3634′ vakarų ilgumos

—

54°41,1841′ šiaurės platumos, 34°00′ vakarų ilgumos

—

53°30′ šiaurės platumos, 34°00′ vakarų ilgumos

—

53°30′ šiaurės platumos, 30°00′ vakarų ilgumos

—

51°30′ šiaurės platumos, 28°00′ vakarų ilgumos

—

49°00′ šiaurės platumos, 26°30′ vakarų ilgumos

—

49°00′ šiaurės platumos, 30°30′ vakarų ilgumos

—

51°30′ šiaurės platumos, 32°00′ vakarų ilgumos

—

51°30′ šiaurės platumos, 38°00′ vakarų ilgumos;

—

53°30′ šiaurės platumos, 38°00′ vakarų ilgumos;

 

Pietinis Mid Atlantic Ridge rajonas

—

44°30′ šiaurės platumos, 30°30′ vakarų ilgumos

—

44°30′ šiaurės platumos, 27°00′ vakarų ilgumos

—

43°15′ šiaurės platumos, 27°15′ vakarų ilgumos

—

43°15′ šiaurės platumos, 31°00′ vakarų ilgumos

—

44°30′ šiaurės platumos, 30°30′ vakarų ilgumos;

 

Altair povandeniniai kalnai:

—

45°00′ šiaurės platumos, 34°35′ vakarų ilgumos

—

45°00′ šiaurės platumos, 33°45′ vakarų ilgumos

—

44°25′ šiaurės platumos, 33°45′ vakarų ilgumos

—

44°25′ šiaurės platumos, 34°35′ vakarų ilgumos

—

45°00′ šiaurės platumos, 34°35′ vakarų ilgumos;

 

Antialtair povandeniniai kalnai:

—

43°45′ šiaurės platumos, 22°50′ vakarų ilgumos

—

43°45′ šiaurės platumos, 22°05′ vakarų ilgumos

—

43°25′ šiaurės platumos, 22°05′ vakarų ilgumos

—

43°25′ šiaurės platumos, 22°50′ vakarų ilgumos

—

43°45′ šiaurės platumos, 22°50′ vakarų ilgumos;

 

Hatton Bank rajonas:

—

59°26′ šiaurės platumos, 14°30′ vakarų ilgumos

—

59°12′ šiaurės platumos, 15°08′ vakarų ilgumos

—

59°01′ šiaurės platumos, 17°00′ vakarų ilgumos

—

58°50′ šiaurės platumos, 17°38′ vakarų ilgumos

—

58°30′ šiaurės platumos, 17°52′ vakarų ilgumos

—

58°30′ šiaurės platumos, 18°22′ vakarų ilgumos

—

58°03′ šiaurės platumos, 18°22′ vakarų ilgumos

—

58°03′ šiaurės platumos, 17°30′ vakarų ilgumos

—

57°55′ šiaurės platumos, 17°30′ vakarų ilgumos

—

57°45′ šiaurės platumos, 19°15′ vakarų ilgumos

—

58°30′ šiaurės platumos, 18°45′ vakarų ilgumos

—

58°47′ šiaurės platumos, 18°37′ vakarų ilgumos

—

59°05′ šiaurės platumos, 17°32′ vakarų ilgumos

—

59°16′ šiaurės platumos, 17°20′ vakarų ilgumos

—

59°22′ šiaurės platumos, 16°50′ vakarų ilgumos

—

59°21′ šiaurės platumos, 15°40′ vakarų ilgumos;

 

Šiaurės vakarų Rockall rajonas:

—

57°00′ šiaurės platumos, 14°53′ vakarų ilgumos

—

57°37′ šiaurės platumos, 14°42′ vakarų ilgumos

—

57°55′ šiaurės platumos, 14°24′ vakarų ilgumos

—

58°15′ šiaurės platumos, 13°50′ vakarų ilgumos

—

57°57′ šiaurės platumos, 13°09′ vakarų ilgumos

—

57°50′ šiaurės platumos, 13°14′ vakarų ilgumos

—

57°57′ šiaurės platumos, 13°45′ vakarų ilgumos

—

57°49′ šiaurės platumos, 14°06′ vakarų ilgumos

—

57°29′ šiaurės platumos, 14°19′ vakarų ilgumos

—

57°22′ šiaurės platumos, 14°19′ vakarų ilgumos

—

57°00′ šiaurės platumos, 14°34′ vakarų ilgumos

—

56°56′ šiaurės platumos, 14°36′ vakarų ilgumos

—

56°56′ šiaurės platumos, 14°51′ vakarų ilgumos

—

57°00′ šiaurės platumos, 14°53′ vakarų ilgumos;

 

Pietvakarių Rockall rajonas (xpress of Britain Bank):

—

56°24′ šiaurės platumos, 15°37′ vakarų ilgumos

—

56°21′ šiaurės platumos, 14°58′ vakarų ilgumos

—

56°04′ šiaurės platumos, 15°10′ vakarų ilgumos

—

55°51′ šiaurės platumos, 15°37′ vakarų ilgumos

—

56°10′ šiaurės platumos, 15°52′ vakarų ilgumos

—

56°24′ šiaurės platumos, 15°37′ vakarų ilgumos;

 

Logachev Mound rajonas:

—

55°17′ šiaurės platumos, 16°10′ vakarų ilgumos

—

55°33′ šiaurės platumos, 16°16′ vakarų ilgumos

—

55°50′ šiaurės platumos, 15°15′ vakarų ilgumos

—

55°58′ šiaurės platumos, 15°05′ vakarų ilgumos

—

55°54′ šiaurės platumos, 14°55′ vakarų ilgumos

—

55°45′ šiaurės platumos, 15°12′ vakarų ilgumos

—

55°34′ šiaurės platumos, 15°07′ vakarų ilgumos

—

55°17′ šiaurės platumos 16°10′ vakarų ilgumos;

 

Vakarinė Rockall Mound dalis:

—

57°20′ šiaurės platumos, 16°30′ vakarų ilgumos

—

57°05′ šiaurės platumos, 15°58′ vakarų ilgumos

—

56°21′ šiaurės platumos, 17°17′ vakarų ilgumos

—

56°40′ šiaurės platumos, 17°50′ vakarų ilgumos

—

57°20′ šiaurės platumos, 16°30′ vakarų ilgumos.“;

f)

įterpiamas šis 19a punktas:

„19a.   EB vandenyse atlantines skumbres žvejojantiems trečiųjų šalių laivams taikomos sąlygos

EB vandenyse atlantines skumbres ketinantiems žvejoti trečiųjų šalių laivams taikomos šios nuostatos:

a)

Laivai žvejybos reisą gali pradėti tik gavę atitinkamos pakrantės valstybės narės kompetentingos institucijos leidimą. Tokiems laivams į EB vandenis leidžiama įplaukti tik per vieną iš šių stebimųjų rajonų:

—

TJTT 48 E2 kvadratas Via zonoje;

—

TJTT 50 F1 kvadratas Iva zonoje;

—

TJTT 46 F1 kvadratas Iva zonoje.

Įplaukiant į EB vandenis, laivo kapitonas bent prieš keturias valandas iki įplaukimo į vieną iš stebimųjų rajonų apie tai el. paštu (ukfcc@scotland.gsi.gov.uk) arba telefonu (+ 44 131 271 9700) praneša JK Žvejybos stebėjimo centrui Edinburge.

Pranešime turi būti nurodytas laivo pavadinimas, tarptautinis radijo šaukinys, skiriamosios uosto raidės ir numeris (PLN), bendras laive esantis kiekvienos rūšies žuvų kiekis ir stebimasis rajonas, per kurį laivas įplauks į EB vandenis. Laivas nepradeda žvejoti tol, kol negauna patvirtinimo, kad pranešimas buvo gautas, ir nurodymų, ar laivo kapitonas turi pristatyti laivą patikrinti, ar ne. Kiekviename pranešimo gavimo patvirtinime turi būti nurodytas unikalusis leidimo numeris, kurį laivo kapitonas turi saugoti iki žvejybos reiso pabaigos.

b)

Laivams, kurie į EB vandenis įplaukia neturėdami sužvejotų žuvų, a punkte nustatyti reikalavimai netaikomi.

c)

Žvejybos reisas laikomas baigtu tada, kai laivas išplaukia iš EB vandenų arba įplaukia į Bendrijos uostą, kuriame iš to laivo iškraunamas visas sugautų žuvų kiekis.

Laivams iš EB vandenų leidžiama išplaukti tik per vieną iš stebimųjų rajonų.

Išplaukiant iš EB vandenų, laivo kapitonas bent prieš dvi valandas iki įplaukimo į vieną iš stebimųjų rajonų apie tai a punkte nurodytu el. pašto adresu arba telefonu praneša Žvejybos stebėjimo centrui Edinburge.

Pranešime turi būti nurodytas laivo pavadinimas, tarptautinis radijo šaukinys, skiriamosios uosto raidės ir numeris (PLN), bendras laive esantis kiekvienos rūšies žuvų kiekis ir stebimasis rajonas, per kurį laivas ketina plaukti. Laivas neišplaukia iš stebimojo rajono tol, kol negauna patvirtinimo, kad pranešimas buvo gautas, ir nurodymų, ar laivo kapitonas turi pristatyti laivą patikrinti, ar ne. Kiekviename pranešimo gavimo patvirtinime turi būti nurodytas unikalusis leidimo numeris, kurį laivo kapitonas turi saugoti tol, kol laivas išplaukia iš EB vandenų.“;

d)

Prie III priedo pridedami šie priedėliai:

„III priedo 7 priedėlis

Imčių ėmimo metodika

Imtys imamos ir išmatuojamos laikantis šių nuostatų:

—

Imtys turėtų būti imamos ir išmatuojamos glaudžiai bendradarbiaujant su žvejybos laivo kapitonu ir jo įgula. Jie turėtų būti skatinami dalyvauti šiame procese. Be to, jie turėtų būti skatinami keistis visa informacija, kuri galėtų būti svarbi nustatant rajono, kuriame draudžiama žvejyba, ribas.

—

Nustatomas visas žvejybos operacijos metu sugautų žuvų kiekis.

—

Imtis imama tuo atveju, kai nustatoma, kad vienos žvejybos operacijos metu sugauta ne mažiau kaip 300 kg atlantinių menkių, juodadėmių menkių, ledjūrio menkių ir paprastųjų merlangų.

—

Mažiausias imties dydis turi būti 200 kg atlantinių menkių, juodadėmių menkių, ledjūrio menkių ir paprastųjų merlangų.

—

Imtis turi būti imama taip, kad būtų matyti sugauto kiekio sudėtis pagal keturias rūšis.

—

Tam tikrais atvejais dėl sugauto kiekio dydžio imtis turėtų būti imama sugavimo pradžioje, viduryje ir pabaigoje.

—

Apskaičiuojama kiekvienos rūšies žuvų jauniklių procentinė dalis ir visų keturių rūšių procentinė dalis.

—

Imčių ataskaita deramai užpildoma iš karto po imties išmatavimo. Tada ataskaita siunčiama pakrantės valstybei.“

„III priedo 8 priedėlis

Image

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnio 6 dalis taikoma nuo 2009 m. sausio 1 d., 1 straipsnio 7 dalis – nuo 2009 m. vasario 1 d., o 1 straipsnio 8 dalies a, b, f ir g punktai – nuo 2009 m. rugsėjo 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. BILDT

(1)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(2)  OL L 348, 2008 12 24, p. 20.

(3)  OL L 96, 2009 4 15, p. 1.

(4)  OL L 22, 2009 1 26, p. 1.

(5)  Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 16.

(6)  Bendrijos leidžiamo sugauti kiekio apribojimai nustatyti pagal Bendrijos kvotą, kuri Europos bendrijai yra paskirta TATAK rekomendacija 08/05, kuria iš dalies keičiama TATAK rekomendacija nustatyti daugiametį rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo planą.

(7)  Šį kiekį Prancūzijos prašymu Komisija gali persvarstyti ir pakeisti ne daugiau kaip 100 tonų, kaip nurodyta TATAK rekomendacijoje 08–05.“;

(8)  Iš kurių 350 tonų skiriama Norvegijai ir turi būti sužvejota TJTT IIa ir VI zonų EB vandenyse. TJTT VI zonoje šį kiekį galima sužvejoti tik ilgosiomis ūdomis.“

(9)  Galima sužvejoti tik TJTT IIa, VIa (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos), IVa, VIId, VIIe, VIIf ir VIIh zonose.

(10)  Galima sužvejoti IVa TJTT zonos į šiaurę nuo 59° šiaurės platumos EB vandenyse nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. 3 982 tonas iš Farerų salų kvotos per metus galima sužvejoti VIa TJTT zonoje į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos.

(11)  Šiaurinio rajono BLSK, dėl kurio susitarė EB, Norvegija ir Farerų salos.

Specialiosios sąlygos

Laikantis pirmiau nurodytų kvotų, šiose zonose galima sužvejoti ne didesnį nei toliau nurodytą kiekį ir tik nuo sausio 1 d. iki vasario 15 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.

 

IVa zonos EB vandenys (MAC/*04A-C)

Vokietija

5 981

Prancūzija

3 988

Airija

19 938

Nyderlandai

8 723

Jungtinė Karalystė

54 829

EB

93 459“

(12)  Galima sužvejoti TJTT IV, VIa zonose į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos ir VIIe, VIIf bei VIIh zonose.“

(13)  Rajone, kurio ribas žymi toliau nurodytos koordinatės, gali būti sužvejota ne daugiau kaip 70 % kvotos, o nuo balandžio 1 d. iki gegužės 10 d. – ne daugiau kaip 15 % kvotos (RED/*5X14.)

Taško Nr.

Šiaurės platuma

Vakarų ilguma

1

64° 45

28° 30

2

62° 50

25° 45

3

61° 55

26° 45

4

61° 00

26° 30

5

59° 00

30° 00

6

59° 00

34° 00

7

61° 30

34° 00

8

62° 50

36° 00

9

64° 45

28° 30“

(14)  Galima žvejoti tik pelaginiu tralu. Galima žvejoti rytinėje arba vakarinėje dalyje. Pagal kvotą galima žvejoti ŽŠRAK reguliuojamame rajone su sąlyga, kad laikomasi pranešimo apie žvejybą Grenlandijos vandenyse sąlygų (RED/*51214).

(15)  3 000 tonų, kurios turi būti sužvejotos pelaginiu tralu, yra skiriama Norvegijai, o 200 tonų skiriama Farerų saloms.

(16)  Rajone, kurio ribas žymi toliau nurodytos koordinatės, gali būti sužvejota ne daugiau kaip 70 % kvotos, o nuo balandžio 1 d. iki gegužės 10 d. – ne daugiau kaip 15 % kvotos (RED/*5–14.)

Taško Nr.

Šiaurės platuma

Vakarų ilguma

1

64° 45

28° 30

2

62° 50

25° 45

3

61° 55

26° 45

4

61° 00

26° 30

5

59° 00

30° 00

6

59° 00

34° 00

7

61° 30

34° 00

8

62° 50

36° 00

9

64° 45

28° 30“

(17)  OL L 333, 2003 12 20, p. 17.“

19.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/16

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 754/2009

2009 m. liepos 27 d.

kuriuo leidžiama tam tikrų grupių laivams netaikyti Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 III skyriuje nustatytos žvejybos pastangų sistemos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1342/2008, nustatantį menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (1), ypač į jo 11 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 III skyriuje nustatyta žvejybos pastangų sistema, pagal kurią žvejybos galimybės valstybėms narėms kasmet paskirstomos kaip žvejybos pastangos. Pagal to Reglamento 11 straipsnio 2 dalį Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir valstybių narių pateikta informacija bei Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) rekomendacijomis, gali tam tikrų grupių laivams netaikyti žvejybos pastangų sistemos, jei turima tinkamų duomenų apie atitinkamų laivų sužvejojamų ir į jūrą išmetamų atlantinių menkių kiekius, jei sužvejojamų atlantinių menkių kiekio procentinė dalis neviršija 1,5 % viso kiekvienos atitinkamos grupės laivų sužvejojamų žuvų kiekio ir jei šioms laivų grupėms taikant žvejybos pastangų sistemą atsirastų administracinė našta, neproporcinga bendram poveikiui, kurį ta sistema darytų atlantinių menkių ištekliams.

(2)

Švedija pateikė informaciją apie 156 laivų, norveginius omarus Skagerako ir Kategato sąsiauriuose žvejojančių tinkleliu, kuriuo žuvys rūšiuojamos pagal rūšis, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 43/2009 (2) III priedo 2 priedėlyje, grupės sužvejotų atlantinių menkių kiekį. Kaip įvertino ŽMTEK, remiantis ta informacija galima nustatyti, kad tos grupės laivų sužvejotų atlantinių menkių kiekis, įskaitant į jūrą išmestas žuvis, laikotarpiu, kuriuo tie laivai naudojasi tik tais selektyviais žvejybos įrankiais, neviršija 1,5 % viso tos grupės laivų tuo laikotarpiu sužvejotų žuvų kiekio. Be to, atsižvelgiant į Švedijos Šiaurės jūros, Skagerako bei Kategato sąsiaurių atlantinių menkių išteklių kontrolės programą ir į tai, kad pradėjus tos grupės laivams taikyti žvejybos pastangų sistemą atsirastų administracinė našta, neproporcinga bendram poveikiui, kurį ta sistema darytų atlantinių menkių ištekliams, tikslinga tos grupės laivams laikotarpiu, kuriuo tie laivai naudoja tik tuos atitinkamus žvejybos įrankius, netaikyti Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 III skyriuje nustatytos žvejybos pastangų sistemos.

(3)

Ispanija pateikė informaciją apie 88 laivų, į vakarus nuo Škotijos dugniniais tralais žvejojančių daugiausia europines paprastąsias jūrines lydekas, grupės sužvejotų atlantinių menkių kiekį. Kaip įvertino ŽMTEK, remiantis ta informacija galima nustatyti, kad tos grupės laivų sužvejotų atlantinių menkių kiekis, įskaitant į jūrą išmestas žuvis, neviršija 1,5 % viso tos grupės laivų tuo pačiu laikotarpiu sužvejotų žuvų kiekio. Be to, atsižvelgiant į nustatytas priemones, kuriomis užtikrinama tos grupės laivų žvejybos veiklos stebėsena ir kontrolė, ir į tai, kad pradėjus tos grupės laivams taikyti žvejybos pastangų sistemą atsirastų administracinė našta, neproporcinga bendram poveikiui, kurį ta sistema darytų atlantinių menkių ištekliams, tikslinga tos grupės laivams netaikyti Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 III skyriuje nustatytos žvejybos pastangų sistemos.

(4)

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės administruoja žvejybos pastangas ir laikosi žvejybos pastangų apribojimų per žvejybos sezoną, kuris prasideda 2009 m. vasario 1 d. ir baigiasi 2010 m. sausio 31 d., ir į tai, kad Reglamentas (EB) Nr. 1342/2008 priimtas tik šiek tiek anksčiau nei prasidėjo šis sezonas, tikslinga nustatyti, kad būtų leista žvejybos pastangų sistemos netaikyti per visą žvejybos sezoną ir kad ta sistema būtų netaikoma nuo 2009 m. vasario 1 d.

(5)

Siekiant suteikti tikrumo atitinkamiems žvejams ir sudaryti jiems palankias sąlygas, kad jie galėtų kuo greičiau suplanuoti veiklą šį žvejybos sezoną, būtina taikyti išimtį šešių savaičių laikotarpiui, nurodytam Protokolo dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Europos Bendrijų steigimo sutarčių, 3 straipsnio 1 dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Žvejybos pastangų sistemos netaikymas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1342/2008

Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 III skyriuje nustatyta žvejybos pastangų sistema netaikoma šių grupių laivams:

a)

Švedijos 2009 m. vasario 26 d. prašyme, pateiktame 2009 m. balandžio 8 d. raštu, nurodytos 156-ių su jos vėliava plaukiojančių laivų, žvejojančių norveginius omarus Skagerako ir Kategato sąsiauriuose laikotarpiu, kuriuo šie laivai žvejoja tik tinkleliu, kuriuo žuvys rūšiuojamos pagal rūšis, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 43/2009 III priedo 2 priedėlyje, grupės laivams;

b)

Ispanijos 2008 m. gruodžio 2 d. prašyme, pateiktame 2009 m. kovo 6 ir 14 d. raštais, nurodytos 88-ių su jos vėliava plaukiojančių laivų, ties kontinentiniu šelfu į vakarus nuo Škotijos 200–1 000 metrų gylyje dugniniais tralais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 100 mm arba didesnis, žvejojančių daugiausiai giliavandenių rūšių žuvis ir europines paprastąsias jūrines lydekas, grupės laivams.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. vasario 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2009 m. liepos 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. BILDT

(1)  OL L 348, 2008 12 24, p. 20.

(2)  2009 m. sausio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 43/2009, kuriuo 2009 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, taikomos Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus (OL L 22, 2009 1 26, p. 1).

19.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/18

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 755/2009

2009 m. rugpjūčio 18 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1580/2007, nustatantį Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2200/96, (EB) Nr. 2201/96 ir (EB) Nr. 1182/2007 įgyvendinimo vaisių ir daržovių sektoriuje taisykles (2), ypač į jo 138 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Reglamente (EB) Nr. 1580/2007, taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, yra numatyti kriterijai, kuriuos Komisija taiko nustatydama standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, išvardytiems minėto reglamento XV priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1580/2007 138 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2009 m. rugpjūčio 19 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. rugpjūčio 18 d.

Komisijos vardu

Jean-Luc DEMARTY

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 350, 2007 12 31, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)

KN kodas

Trečiosios šalies kodas (1)

Standartinė importo vertė

0702 00 00

MK

29,6

XS

27,8

ZZ

28,7

0707 00 05

MK

29,2

TR

101,3

ZZ

65,3

0709 90 70

TR

105,4

ZZ

105,4

0805 50 10

AR

89,3

UY

83,6

ZA

68,3

ZZ

80,4

0806 10 10

EG

167,5

IL

133,8

TR

122,5

US

170,2

ZA

151,7

ZZ

149,1

0808 10 80

AR

105,9

BR

72,4

CL

82,6

NZ

85,9

ZA

77,9

ZZ

84,9

0808 20 50

AR

104,5

CN

60,2

TR

130,7

ZA

95,5

ZZ

97,7

0809 30

TR

128,0

ZZ

128,0

0809 40 05

IL

107,7

ZZ

107,7

(1)  Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.

19.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/20

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 756/2009

2009 m. rugpjūčio 17 d.

kuriuo uždraudžiama su Portugalijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti giliavandenius ryklius V, VI, VII, VIII ir IX zonų Bendrijos vandenyse ir vandenyse, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 20 d. Reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal bendrąją žuvininkystės politiką (1), ypač į jo 26 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2847/93, nustatantį bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (2), ypač į jo 21 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1359/2008, nustatančiu Bendrijos žvejybos laivams taikomas tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių 2009 m. ir 2010 m. žvejybos galimybes (3), nustatomos kvotos 2009 m. ir 2010 m.

(2)

Remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2009 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti tų išteklių žuvis,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2009 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, uždraudžiama žvejoti tame priede nurodytų išteklių žuvis. Po nurodytos dienos draudžiama laivuose laikyti, perkrauti arba iškrauti tokių laivų sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. rugpjūčio 17 d.

Komisijos vardu

Fokion FOTIADIS

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktorius

(1)  OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(2)  OL L 261, 1993 10 20, p. 1.

(3)  OL L 352, 2008 12 31, p. 1.

PRIEDAS

Nr.

2/DSS

Valstybė narė

PRT

Ištekliai

DWS/56789-

Rūšis

Giliavandeniai rykliai

Zona

V, VI, VII, VIII ir IX zonų Bendrijos vandenys ir vandenys, į kuriuos trečiosios valstybės neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso jų jurisdikcijai

Data

2009 m. liepos 23 d.

19.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/22

KOMISIJOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 757/2009

2009 m. rugpjūčio 18 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1189/2008, kuriuo nustatomos išsamios jaunų galvijų mėsos produktų, kurių kilmės šalys – Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Serbija, Kosovas ir Juodkalnija, 2009 m. importo tarifinių kvotų taikymo taisyklės

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 144 straipsnio 1 dalį ir 148 straipsnio a punktą kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

Remiantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1189/2008 (2), su visomis importo licencijų pagal to reglamento 1 straipsnyje nurodytas kvotas paraiškomis turi būti pateikiamas autentiškumo sertifikatas, išduotas eksportuojančios šalies ar muitų teritorijos institucijos. Eksportuojančių šalių ir muitų teritorijos institucijų, įgaliotų išduoti autentiškumo sertifikatus, sąrašas pateikiamas to reglamento II priede.

(2)

Kroatija pakeitė autentiškumo sertifikatus išduodančios institucijos pavadinimą. Todėl, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1189/2008 5 straipsnio 2 dalimi, to reglamento II priede pateikiamas sąrašas turėtų būti peržiūrėtas.

(3)

Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1189/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas.

(4)

Siekiant, kad neseniai išduotuose autentiškumo sertifikatuose nurodytos institucijos pavadinimas nesiskirtų nuo Reglamente (EB) Nr. 1189/2008 nurodytos institucijos pavadinimo, to reglamento pakeitimas turėtų būti taikomas nuo 2009 m. birželio 15 d. – dienos, kurią Kroatija Komisijai pranešė naujos sertifikatus išduodančios institucijos pavadinimą.

(5)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1189/2008 II priedo įrašas, susijęs su sertifikatus išduodančia Kroatijos institucija, pakeičiamas taip:

„—

Kroatijos Respublika: Kroatijos žemės ūkio agentūra, Poljana Križevačka 185, 48260 Križevci, Kroatija“.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2009 m. birželio 15 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2009 m. rugpjūčio 18 d.

Komisijos vardu

Mariann FISCHER BOEL

Komisijos narė

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 322, 2008 12 2, p. 11.

DIREKTYVOS

19.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/23

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/63/EB

2009 m. liepos 13 d.

dėl ratinių žemės ar miškų ūkio traktorių tam tikrų dalių ir techninių rodiklių

(kodifikuota redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)

1974 m. kovo 4 d. Tarybos direktyva 74/151/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių ratinių žemės ūkio ir miškų ūkio traktorių tam tikras dalis ir techninius rodiklius, suderinimo (3) buvo keletą kartų iš esmės keičiama (4). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.

(2)

Direktyva 74/151/EEB – tai viena iš 1974 m. kovo 4 d. Tarybos direktyvoje 74/150/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių ratinių žemės ūkio ar miškų ūkio traktorių tipo patvirtinimą, suderinimo, pakeistoje 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo (5), numatytos EB tipo patvirtinimo sistemos atskirųjų direktyvų, nustatanti techninius dizaino ir konstrukcijos nuostatus žemės ar miškų ūkio traktorių, inter alia, didžiausiai leistinai eksploatacinei masei, galinio numerio ženklų vietai ir pritvirtinimui, degalų bakams, balastiniams svarmenims, garso signalams, leistinam garso lygiui ir išmetimo sistemai (slopintuvui). Šie techniniai nuostatai susiję su valstybių narių įstatymų derinimu, siekiant kiekvienai traktorių rūšiai taikyti EB tipo patvirtinimo tvarką, numatytą Direktyvoje 2003/37/EB. Todėl šiai direktyvai taikomos Direktyvoje 2003/37/EB išdėstytos nuostatos dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų.

(3)

Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais VII priedo B dalyje,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

1.   „(Žemės ar miškų ūkio) traktorius“ – tai bet kokia ne mažiau kaip dviejų ašių motorinė ratinė arba vikšrinė transporto priemonė, kurios pagrindinė paskirtis – teikti traukos jėgą ir kuri specialiai suprojektuota vilkti, stumti, vežti arba varyti žemės ūkyje ar miškų ūkyje naudojamus tam tikrus padargus, mašinas arba priekabas. Traktorius gali būti pritaikytas kroviniams ir keleiviams vežti.

2.   Ši direktyva taikoma tik 1 dalyje apibrėžtiems traktoriams su pneumatinėmis padangomis, kurių didžiausias projektinis greitis yra 6–40 km/h.

2 straipsnis

1.   Valstybės narės negali atsisakyti suteikti tam tikram traktorių tipui EB tipo patvirtinimą arba nacionalinį tipo patvirtinimą dėl priežasčių, susijusių su tokiomis dalimis ir techniniais rodikliais, jeigu jie atitinka I–VI prieduose išdėstytus reikalavimus:

—

didžiausia leistina eksploatacinė masė,

—

traktoriaus galinio numerio ženklų vieta ir pritvirtinimas,

—

degalų bakai,

—

balastiniai svarmenys,

—

garso signalai,

—

leistinas garso lygis ir išmetimo sistema (slopintuvas).

2.   Kiek tai susiję su transporto priemonėmis, kurios neatitinka reikalavimų, nustatytų šia direktyva, valstybės narės dėl su šios direktyvos reguliavimo dalyku susijusių priežasčių:

—

nebesuteikia EB tipo patvirtinimo,

—

gali atsisakyti suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą.

3.   Kiek tai susiję su naujomis transporto priemonėmis, kurios neatitinka reikalavimų, nustatytų šia direktyva, valstybės narės dėl su šios direktyvos reguliavimo dalyku susijusių priežasčių:

—

atitikties liudijimus, kurie pagal Direktyvą 2003/37/EB pateikiami kartu su šiomis naujomis transporto priemonėmis, laiko negaliojančiais tos direktyvos 7 straipsnio 1 dalies tikslais,

—

gali atsisakyti įregistruoti, parduoti arba pradėti eksploatuoti šias naujas transporto priemones.

3 straipsnis

Valstybės narės negali nei atsisakyti įregistruoti, nei uždrausti parduoti, pradėti eksploatuoti arba naudoti traktorius dėl priežasčių, susijusių su 2 straipsnio 1 dalyje nurodytomis dalimis ir techniniais rodikliais, jeigu jie atitinka I–VI prieduose išdėstytus reikalavimus.

4 straipsnis

Pakeitimai, būtini siekiant I–VI priedų reikalavimus, išskyrus pateiktus VI priedo 1.1 ir 1.4.1.2 punktuose, suderinti su technikos pažanga, priimami laikantis Direktyvos 2003/37/EB 20 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos.

5 straipsnis

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės nuostatų tekstus.

6 straipsnis

Direktyva 74/151/EEB su pakeitimais, padarytais direktyvomis, nurodytomis VII priedo A dalyje, yra panaikinama nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais, numatytais VII priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal VIII priede pateiktą atitikties lentelę.

7 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Ji taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d.

8 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 13 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

H.-G. PÖTTERING

Tarybos vardu

Pirmininkas

E. ERLANDSSON

(1)  OL C 161, 2007 7 13, p. 36.

(2)  2007 m. birželio 19 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 146 E, 2008 6 12, p. 74) ir 2009 m. birželio 22 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 84, 1974 3 28, p. 25.

(4)  Žr. VII priedo A dalį.

(5)  OL L 171, 2003 7 9, p. 1.

I PRIEDAS

DIDŽIAUSIA LEISTINA EKSPLOATACINĖ MASĖ

1.

Didžiausią techniškai leistiną eksploatacinę masę, kurią nurodo gamintojas, kompetentinga administracija laiko didžiausia leistina eksploatacine mase, jeigu:

1.1.

bet kokių bandymų, kuriuos atlieka ši administracija, ypač tikrindama stabdžių sistemą ir vairo mechanizmą, rezultatai atitinka reikalavimus,

1.2.

didžiausia leistina eksploatacinė masė ir didžiausia leistina ašiai tenkanti masė atsižvelgiant į transporto priemonės kategoriją neviršija 1 lentelėje nurodytų verčių.

1   lentelė

Didžiausia leistina eksploatacinė masė ir didžiausia leistina ašiai tenkanti masė atsižvelgiant į transporto priemonės kategoriją

Transporto priemonės kategorija

Ašių skaičius

Didžiausia leistina masė

(t)

Didžiausia leistina ašiai tenkanti masė

Varomoji ašis

(t)

Nevaromoji ašis

(t)

T1, T2, T4.1

2

18 (eksploatacinė)

11,5

10

3

24 (eksploatacinė)

11,5

10

T3

2 arba 3

0,6 (konstrukcinė)

 (1)

 (1)

T4.3

2, 3 arba 4

10 (eksploatacinė)

 (1)

 (1)

2.

Neatsižvelgiant į tai, kokia yra traktoriaus eksploatacinė masė, priekinės ašies ratų apkrova kelio dangai privalo būti ne mažesnė kaip 20 % konstrukcinės traktoriaus masės.

(1)  Nėra būtina nustatyti ašiai tenkančios masės ribojimo T3 ir T4.3 kategorijos transporto priemonėms, kadangi joms iš esmės ir taip taikomi apribojimai dėl didžiausios leistinos eksploatacinės ir (arba) konstrukcinės masės.

II PRIEDAS

1.   VIETOS, KURIOJE MONTUOJAMI GALINIO NUMERIO ŽENKLAI, PAVIDALAS IR MATMENYS

Vieta, kurioje montuojami numerio ženklai – tai keturkampis arba beveik keturkampis paviršius, kurio mažiausi matmenys:

—

ilgis: 255 arba 520 milimetrų,

—

plotis: 165 arba 120 milimetrų.

Pasirenkant atsižvelgiama į paskirties valstybėje narėje galiojančius matmenis.

2.   NUMERIO ŽENKLŲ MONTAVIMO IR PRITVIRTINIMO VIETA

Numerio ženklai montuojami tokioje vietoje, kad tinkamai pritvirtinus numerius, jiems būtų būdingos šios charakteristikos:

2.1.   Numerio ženklo skersinė padėtis

Numerio ženklo centras negali būti į dešinę nuo traktoriaus simetrijos plokštumos.

Kairysis šoninis numerio ženklo kraštas negali būti į kairę nuo vertikalios plokštumos, kuri yra lygiagreti traktoriaus simetrijos plokštumai ir liečia plačiausio traktoriaus skerspjūvio šoninį tašką.

2.2.   Numerio ženklo padėtis atsižvelgiant į išilginę traktoriaus simetrijos plokštumą

Numerio ženklas turi būti statmenas arba beveik statmenas traktoriaus simetrijos plokštumai.

2.3.   Numerio ženklo padėtis atsižvelgiant į vertikalią plokštumą

Numerio ženklo nuokrypis nuo vertikalios padėties yra 5°. Tačiau, jeigu būtina atsižvelgiant į traktoriaus kontūrą, numerio ženklo nuokrypis nuo vertikalios padėties gali būti:

2.3.1.

ne didesnis kaip 30°, kai paviršius, prie kurio pritvirtintas numerio ženklas, pasviręs į priekį, jeigu atstumas tarp numerio ženklo viršutinio krašto ir žemės yra ne didesnis kaip 1,2 metro;

2.3.2.

ne didesnis kaip 15°, kai paviršius, prie kurio pritvirtintas numerio ženklas, pasviręs atgal, jeigu atstumas tarp numerio ženklo viršutinio krašto ir žemės yra didesnis kaip 1,2 metro.

2.4.   Numerio ženklo atstumas nuo žemės

Atstumas tarp numerio ženklo apatinio krašto ir žemės negali būti mažesnis kaip 0,3 metro; atstumas tarp numerio ženklo viršutinio krašto ir žemės turi būti ne didesnis kaip 4 metrai.

2.5.   Atstumo tarp numerio ženklo ir žemės nustatymas

2.3 ir 2.4 punktuose nurodyti atstumai matuojami tuomet, kai traktorius yra nepakrautas.

III PRIEDAS

SKYSTŲJŲ DEGALŲ BAKAI

1.

Degalų bakai turi būti atsparūs korozijai. Gamintojas privalo atlikti sandarumo bandymus, naudodamas slėgį, kuris yra du kartus didesnis už darbinį, tačiau bet kuriuo atveju ne mažesnį kaip 0,3 baro. Bet koks perteklinis arba darbinį viršijantis slėgis privalo būti automatiškai sumažinamas tinkamais įtaisais (alsuokliais, apsauginiais vožtuvais ir t. t.). Alsuokliai turi būti suprojektuoti taip, kad būtų pašalintas bet koks gaisro pavojus. Degalai neturi tekėti per degalų bako dangtį arba per įtaisus, skirtus slėgiui sumažinti, net ir visiškai apvertus baką: leidžiama, kad degalai lašėtų.

2.

Degalų bakai turi būti pritaisyti taip, kad jie būtų apsaugoti nuo poveikio, jeigu traktoriaus priekį arba galą veiktų smūginė apkrova; arti degalų bakų neturi būti kyšančių dalių, aštrių briaunų ir t. t.

Kuro tiekimo vamzdynas ir pildymo anga turi būti kabinos išorėje.

IV PRIEDAS

BALASTINIAI SVARMENYS

Jei, norint, kad būtų laikomasi kitų EB tipo patvirtinimo reikalavimų, traktoriuje turi būti įmontuoti balastiniai svarmenys, kuriuos turi pateikti traktoriaus gamintojas; jie turi būti skirti įmontuoti ir būti paženklinti gamintojo ženklu ir nurodyta jų masė kilogramais ± 5 % tikslumu. Priekiniai balastiniai svarmenys, kurie yra skirti dažnai išimti ir įdėti, turi turėti suėmimo rankenoms skirtą ne mažiau kaip 25 milimetrų saugos laisvąjį tarpą. Balastiniai svarmenys turi būti sudėti taip, kad netyčia neiškristų (pvz., traktoriui apvirtus).

V PRIEDAS

GARSO SIGNALO ĮTAISAS

1.   Garso signalas privalo būti su EB tipo patvirtinimo ženklu, numatytu 1970 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvoje 70/388/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių garsinio signalizavimo įtaisus, suderinimo (1).

2.   Traktoriuje įmontuoto garso signalo įtaiso rodikliai

2.1.   Akustiniai bandymai

Kai traktoriui suteiktas tipo patvirtinimas, tam tikro tipo traktoriuje įmontuoto garso signalo įtaiso rodikliai turi būti išbandyti šiuo būdu:

2.1.1.

Garso signalo įtaiso, kai jis įmontuotas traktoriuje, garso slėgio lygis matuojamas stovint 7 metrų atstumu nuo traktoriaus priekio atviroje ir kuo lygesnėje vietoje. Traktoriaus variklis turi būti išjungtas. Efektinė įtampa yra tokia, kokia nurodyta Direktyvos 70/388/EEB I priedo 1.2.1 punkte.

2.1.2.

Matuojant naudojama IEC (Tarptautinės elektrotechnikos komisijos) standarto „A“ svertinė skalė.

2.1.3.

Didžiausias garso slėgio lygis nustatomas nuo 0,5 iki 1,5 metrų atstumu nuo žemės.

2.1.4.

Didžiausia garso slėgio lygio vertė turi būti ne mažesnė kaip 93 dB (A) ir ne didesnė kaip 112 dB(A).

(1)  OL L 176, 1970 8 10, p. 12.

VI PRIEDAS

1.   LEISTINI GARSO LYGIAI

1.1.   Apribojimai

Šios direktyvos 1 straipsnyje nurodytas garso lygis, išmatuotas laikantis šiame priede nustatytų reikalavimų, negali viršyti šių lygių:

—

89 dB (A) – traktoriams, kurių svoris be krovinio didesnis kaip 1,5 metrinės tonos,

—

85 dB (A) – traktoriams, kurių svoris be krovinio ne didesnis kaip 1,5 metrinės tonos.

1.2.   Matuokliai

Traktoriaus keliamas triukšmas matuojamas triukšmamačiu, aprašytu Tarptautinės elektrotechnikos komisijos publikacijos Nr. 179 1 leidime (1965).

1.3.   Matavimų sąlygos

Matuojamas nepakrauto traktoriaus triukšmo lygis pakankamai tylioje ir atviroje vietoje (aplinkos ir vėjo triukšmas turi būti bent 10 dB (A) mažesnis už matuojamą triukšmą).

Ši vieta gali būti, pavyzdžiui, atvira 50 metrų spindulio aikštelė, kurios vidurinė dalis bent 20 metrų spinduliu iš esmės yra lygi; aikštelė gali būti betonuota, asfaltuota arba išklota panašia medžiaga ir negali būti užsnigta puriu sniegu, užaugusi aukšta žole, išpilta puria dirva ar pelenais.

Paviršius, kuriuo bandymo metu rieda traktoriaus ratai, turi būti toks, kad padangos nekeltų pernelyg didelio triukšmo. Šis reikalavimas taikomas tik matuojant triukšmą, kai traktorius važiuoja.

Matuojama geru oru, pučiant silpnam vėjui. Arti traktoriaus arba mikrofono negali būti jokio kito asmens išskyrus asmenį, fiksuojantį aparatūros pateiktus duomenis, nes jeigu arti traktoriaus arba mikrofono stovėtų žiūrovai, jie galėtų padaryti didelę įtaką aparatūros pateikiamiems duomenims. Didelių rodyklės svyravimų, kurie pasirodo nesusiję su garso bendro lygio rodikliais, fiksuojant duomenis nepaisoma.

1.4.   Matavimų metodas

1.4.1.   Važiuojančio traktoriaus triukšmo matavimas (tipui patvirtinti).

Kiekvienoje traktoriaus pusėje matuojama bent du kartus. Parengtinius matavimus galima atlikti derinimo tikslais, tačiau į šiuos matavimus neatsižvelgiama.

Mikrofonas pastatomas 1,2 metro virš žemės ir 7,5 metrų atstumu nuo trajektorijos, kuria slenka traktoriaus vidurio linija CC, matuojant pirmiau nurodytai trajektorijai statmenoje linijoje PP’ (l paveikslas).

Dvi linijos – AA’ ir BB’, lygiagrečios linijai PP’, – nubrėžiamos traktoriaus važiavimo kelyje: viena – 10 metrų iki linijos PP’, kita – 10 metrų už pastarosios linijos. Traktoriai linijos AA’ link važiuoja tolygiu greičiu, kaip nurodyta toliau. Tada degalų tiekimo sklendė kuo staigiau visiškai atidaroma ir paliekama visiškai atidaryta tol, kol traktoriaus galinė dalis (1) kerta liniją BB’; tada degalų tiekimo sklendė kuo staigiau uždaroma.

Matavimo rezultatas – tai didžiausias užfiksuoto garso lygis.

1.4.1.1.   Bandymo greitis – trys ketvirčiai didžiausio greičio, kuriuo traktorius važiuoja įjungus aukščiausią pavarą, naudojamą važiuoti keliu.

1.4.1.2.   Rezultatų aiškinimas

1.4.1.2.1.   Kad būtų atsižvelgiama į matuoklių netikslumus, kiekvieną kartą matuojant gauti rezultatai nustatomi iš prietaisais užfiksuotų duomenų atimant 1 dB (A).

1.4.1.2.2.   Matavimai laikomi galiojančiais, jeigu einančių vienas po kito dviejų matavimų, atliktų toje pačioje traktoriaus pusėje, rezultatai skiriasi ne daugiau kaip 2 dB (A).

1.4.1.2.3.   Bandymo rezultatas – tai didžiausias užfiksuotas garso lygis. Jeigu šis rezultatas viršija 1 dB (A), didžiausią leistiną išbandyto traktoriaus garso lygį, matuojama dar du kartus. Trijų iš keturių tokiu būdu gautų matavimų rezultatai privalo atitikti nustatytas ribas.

Matavimų vietos, kai traktorius važiuoja

Image

1.4.2.   Nejudančio traktoriaus triukšmo matavimas (ne tipui patvirtinti, tačiau turi būti užregistruotas)

1.4.2.1.   Triukšmamačio vieta

Matuojama X taške (parodytas 2 paveiksle) 7 metrų atstumu nuo traktoriaus artimiausio paviršiaus.

Mikrofonas pastatomas 1,2 metro atstumu virš žemės.

1.4.2.2.   Matavimų skaičius

Matuojama bent du kartus.

1.4.2.3.   Traktoriaus bandymų sąlygos

Traktoriaus variklis, kuriame nėra greičio reguliatoriaus, paleidžiamas trimis ketvirčiais sūkių per minutę. Varikliui veikiant tokiu greičiu, kaip nurodyta traktoriaus gamintojo, variklio galia būna didžiausia. Variklio sūkių skaičius per minutę matuojamas atskiru prietaisu, pvz., bandymo stendu ir tachometru. Jeigu varikliui sumontuotas greičio reguliatorius, kad variklis neviršytų greičio, kuriuo veikiant variklio galia didžiausia, variklis paleidžiamas veikti didžiausiu greičiu, kurį riboja reguliatorius.

Prieš pradedant bet kokius matavimus, variklis įšildomas iki įprastos jo veikimo temperatūros.

1.4.2.4.   Rezultatų aiškinimas

Ataskaitoje pateikiami visi užfiksuoti garso lygio duomenys.

Jeigu įmanoma, nurodomas variklio galiai apskaičiuoti naudotas būdas. Taip pat nurodoma traktoriaus eksploatacinė masė.

Matavimai laikomi galiojančiais, jeigu einančių vienas po kito dviejų matavimų, atliktų toje pačioje traktoriaus pusėje, rezultatai skiriasi ne daugiau kaip 2 dB (A).

Matavimo rezultatai – tai didžiausias matavimo metu užfiksuotas skaičius.

Matavimų vietos, kai traktorius stovi

Image

2.   IŠMETIMO SISTEMA (SLOPINTUVAS)

2.1.   Jeigu traktoriuje sumontuotas įtaisas, suprojektuotas išmetimo dujų triukšmui sumažinti (slopintuvas), taikomi šio 2 punkto reikalavimai. Jeigu prie įleidimo angos variklyje yra sumontuotas oro filtras, reikalingas, kad būtų laikomasi reikalavimų dėl leistino garso lygio, filtras laikomas slopintuvo sudėtine dalimi ir filtrui galioja šio 2 punkto nuostatos.

Išmetamasis galinis vamzdis turi būti tokioje vietoje, kad išmetamosios dujos negalėtų patekti į kabiną.

2.2.   Prie traktoriaus tipo patvirtinimo sertifikato turi būti pridėtas išmetimo sistemos brėžinys.

2.3.   Slopintuvas turi būti įskaitomai ir nenutrinamai pažymėtas ženklu, nurodančiu slopintuvo modelį ir tipą.

2.4.   Slopintuvo konstrukcijoje naudoti pluoštinę sugeriamąją medžiagą galima tik tada, jeigu laikomasi šių sąlygų:

2.4.1.

pluoštinės sugeriamosios medžiagos negalima dėti į slopintuvo dalis, kuriomis teka dujos;

2.4.2.

atitinkami įtaisai turi užtikrinti, kad pluoštinė sugeriamoji medžiaga išliks savo vietoje per visą slopintuvo naudojimo laiką;

2.4.3.

pluoštinė sugeriamoji medžiaga turi būti atspari temperatūrai, bent 20 % aukštesnei už darbinę temperatūrą (C laipsniai), galinčiai būti toje slopintuvo dalyje, kurioje yra pluoštinės sugeriamosios medžiagos.

(1)  Jeigu traktorius velka priekabą, į tai neatsižvelgiama nustatant, kada kertama linija BB’.

VII PRIEDAS

A DALIS

Panaikinama direktyva su vėlesniais pakeitimais)

(nurodyta 6 straipsnyje)

Tarybos direktyva 74/151/EEB

(OL L 84, 1974 3 28, p. 25).

 

Tarybos direktyva 82/890/EEB

(OL L 378, 1982 12 31, p. 45).

tik 1 straipsnio 1 dalies nuorodos į Direktyvą 74/151/EEB

Komisijos direktyva 88/410/EEB

(OL L 200, 1988 7 26, p. 27).

 

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/54/EB

(OL L 277, 1997 10 10, p. 24).

tik 1 straipsnio pirmos įtraukos nuorodos į Direktyvą 74/151/EEB

Komisijos direktyva 98/38/EB

(OL L 170, 1998 6 16, p. 13).

 

Komisijos direktyva 2006/26/EB

(OL L 65, 2006 3 7, p. 22).

tik 1 straipsnis

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminai

(nurodyti 6 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo terminas

Taikymo pradžios data

74/151/EEB

1975 m. rugsėjo 8 d.

—

82/890/EEB

1984 m. birželio 22 d.

—

88/410/EEB

1988 m. rugsėjo 30 d. (1)

—

97/54/EB

1998 m. rugsėjo 22 d.

1998 m. rugsėjo 23 d.

98/38/EB

1999 m. balandžio 30 d. (2)

—

2006/26/EB

2006 m. gruodžio 31 d. (3)

—

(1)  Pagal Direktyvos 88/410/EEB 2 straipsnį:

„1.   Nuo 1988 m. spalio 1 d. nė viena valstybė narė negali:

—

atsisakyti traktoriaus tipui suteikti EEB tipo patvirtinimą, išduoti Direktyvos 74/150/EEB 10 straipsnio 1 dalies paskutinėje įtraukoje nurodytą dokumentą arba suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą, arba

—

uždrausti pradėti naudoti traktorius,

jeigu šio tipo traktoriaus arba traktorių skystų degalų bakai, balastiniai svarmenys ir leidžiami triukšmo lygiai atitinka šios direktyvos nuostatas.

2.   Nuo 1989 m. spalio 1 d. valstybės narės:

—

nebegali išduoti Direktyvos 74/150/EEB 10 straipsnio 1 dalies paskutinėje įtraukoje nurodyto dokumento traktoriaus, kurio skystų degalų bakai, balastiniai svarmenys ir leidžiami triukšmo lygiai neatitinka šios direktyvos nuostatų, tipui,

—

gali atsisakyti suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą traktoriaus, kurio skystų degalų bakai, balastiniai svarmenys ir leidžiami triukšmo lygiai neatitinka šios direktyvos nuostatų, tipui.“

(2)  Pagal Direktyvos 98/38/EB 2 straipsnį:

„1.   Nuo 1999 m. gegužės 1 d. nė viena valstybė narė neturi teisės:

—

atsisakyti tam tikram traktorių tipui suteikti EB tipo patvirtinimą, išduoti Tarybos direktyvos 74/150/EEB 10 straipsnio 1 dalies trečioje įtraukoje nurodytą dokumentą arba suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą,

—

uždrausti pradėti eksploatuoti traktorius,

jei jie atitinka Direktyvos 74/151/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, reikalavimus.

2.   Nuo 1999 m. spalio 1 d. valstybės narės:

—

jokiam traktorių tipui nebeišduoda Direktyvos 74/150/EEB 10 straipsnio 1 dalies trečioje įtraukoje nurodyto dokumento, jei tas tipas neatitinka Direktyvos 74/151/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, reikalavimų,

—

gali atsisakyti suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą traktorių tipui, jei jis neatitinka Direktyvos 74/151/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, reikalavimų.“

(3)  Pagal Direktyvos 2006/26/EB 5 straipsnį:

„1.   Kai tai susiję su transporto priemonėmis, kurios atitinka reikalavimus, nustatytus Direktyvomis 74/151/EEB, 78/933/EEB, 77/311/EEB ir 89/173/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, nuo 2007 m. sausio 1 d. valstybės narės dėl su šios direktyvos reguliavimo dalyku susijusių priežasčių:

a)

neatsisako suteikti EB tipo patvirtinimą arba nacionalinį tipo patvirtinimą;

b)

nedraudžia registruoti, parduoti ar eksploatuoti tokią transporto priemonę.

2.   Kai tai susiję su transporto priemonėmis, kurios neatitinka reikalavimų, nustatytų Direktyvomis 74/151/EEB, 78/933/EEB, 77/311/EEB ir 89/173/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, nuo 2007 m. liepos 1 d. valstybės narės dėl su šios direktyvos reguliavimo dalyku susijusių priežasčių:

a)

nebesuteikia EB tipo patvirtinimo;

b)

gali atsisakyti suteikti nacionalinį tipo patvirtinimą.

3.   Kai tai susiję su transporto priemonėmis, kurios neatitinka reikalavimų, nustatytų Direktyvomis 74/151/EEB, 78/933/EEB, 77/311/EEB ir 89/173/EEB su pakeitimais, padarytais šia direktyva, nuo 2009 m. liepos 1 d. valstybės narės dėl su šios direktyvos reguliavimo dalyku susijusių priežasčių:

a)

atitikties sertifikatus, kurie pagal Direktyvos 2003/37/EB nuostatas pateikiami kartu su naujomis transporto priemonėmis, laiko nebetinkamais 7 straipsnio 1 dalies tikslams;

b)

gali atsisakyti registruoti, parduoti arba pradėti eksploatuoti naujas transporto priemones.“

VIII PRIEDAS

Atitikties lentelė

Direktyva 74/151/EEB

Direktyva 2006/26/EB

Ši direktyva

1 straipsnis

 

1 straipsnis

2 straipsnio 1 dalis

 

2 straipsnio 1 dalis

 

5 straipsnio 2 dalis

2 straipsnio 2 dalis

 

5 straipsnio 3 dalis

2 straipsnio 3 dalis

3 straipsnis

 

3 straipsnis

4 straipsnis

 

4 straipsnis

5 straipsnio 1 dalis

 

—

5 straipsnio 2 dalis

 

5 straipsnis

—

 

6 straipsnis

—

 

7 straipsnis

6 straipsnis

 

8 straipsnis

I–VI priedai

 

I–VI priedai

—

 

VII priedas

—

 

VIII priedas

II Aktai, priimti remiantis EB ir (arba) Euratomo steigimo sutartimis, kurių skelbti neprivaloma

SPRENDIMAI

Taryba

19.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/34

TARYBOS SPRENDIMAS

2009 m. liepos 27 d.

dėl konsultacijų su Gvinėjos Respublika pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį baigimo

(2009/618/EB)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių regiono narių ir Europos bendrijos ir jos valstybių narių partnerystės susitarimą, pasirašytą 2000 m. birželio 23 d. Kotonu (1) ir peržiūrėtą 2005 m. birželio 25 d. Briuselyje (2) (toliau – Kotonu susitarimas), ypač į jo 96 straipsnį,

atsižvelgdama į valstybių narių Vyriausybių atstovų, susirinkusių Taryboje, Vidaus susitarimą dėl priemonių, kurių reikia imtis, ir tvarkos, kurios reikia laikytis, siekiant įgyvendinti AKR ir EB partnerystės susitarimą (3), ypač į jo 3 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Pažeistos esminės Kotonu susitarimo 9 straipsnio nuostatos.

(2)

2009 m. balandžio 29 d. pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį pradėtos konsultacijos su Gvinėjos Respublika, dalyvaujant Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalių regiono atstovams, kurių metu valdžioje esančios karinės chuntos ir pereinamojo laikotarpio Vyriausybės atstovai pateikė patenkinamų pasiūlymų bei įsipareigojimų,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį su Gvinėjos Respublika pradėtos konsultacijos baigiamos.

2 straipsnis

Pridedamame laiške nurodytos priemonės patvirtinamos kaip Kotonu susitarimo 96 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytos atitinkamos priemonės.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Šis sprendimas nustoja galioti 2011 m. liepos 27 d. Jis reguliariai peržiūrimas ne rečiau kaip kas 6 mėnesius, atsižvelgiant į Europos Sąjungai pirmininkaujančios valstybės narės ir Komisijos bendrų stebėjimo misijų rezultatų išvadas.

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2009 m. liepos 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. BILDT

(1)  OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

(2)  OL L 209, 2005 8 11, p. 27.

(3)  OL L 317, 2000 12 15, p. 376.

PRIEDAS

LAIŠKO PROJEKTAS

Gerb. NDVT pirmininke,

Gerb. Ministre Pirmininke,

Europos Sąjunga laikosi nuomonės, kad 2008 m. gruodžio 23 d. įvykęs valstybės perversmas Gvinėjos Respublikoje (toliau – Gvinėja) yra šiurkštus Kotonu susitarimo 9 straipsnyje nurodytų esminių nuostatų pažeidimas. 2008 m. gruodžio 31 d. Europos Sąjungai pirmininkaujančios valstybės narės deklaracijoje Europos Sąjunga griežtai pasmerkė šį perversmą, nes jis prieštarauja patiems demokratijos principams. Kartu Europos Sąjunga patvirtino esanti pasirengusi padėti Gvinėjai grįžti prie konstitucinės tvarkos. Todėl pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį ji pradėjo politinį dialogą su dabartine valdžia, siekdama išnagrinėti padėtį ir galimus sprendimus. Konsultacijos buvo pradėtos 2009 m. balandžio 29 d. Briuselyje.

Pirmajame konsultacijų posėdyje šalys apsvarstė, kaip organizuoti grįžimą prie konstitucinės tvarkos ir demokratinės Vyriausybės sudarymo surengiant laisvus ir skaidrius rinkimus. Gvinėja taip pat pateikė memorandumą, kuriame išdėstė pereinamojo laikotarpio etapus ir uždavinius. Europos Sąjunga atkreipė dėmesį į šiuos diskusijų metu Gvinėjos pateiktus pasiūlymus:

Pereinamojo laikotarpio veiksmų planas

Gvinėja patvirtino pasiryžimą įgyvendinti 2009 m. kovo 17 d. Gyvybinių jėgų koalicijos pateiktą ir 2009 m. kovo 28 d. NDVT pirmininko pranešimu Nr. 50 priimtą veiksmų planą, kurio chronologinė tvarka yra tokia:

—

tęsti rinkėjų registravimą, kaip numatyta rinkimų kodekse,

—

įsteigti Nacionalinę pereinamojo laikotarpio tarybą (NPT),

—

pradėti iš dalies peržiūrėti konstituciją,

—

gaminti ir platinti rinkėjo pažymėjimus,

—

priimti konstitucijos pakeitimus,

—

surengti parlamento rinkimus,

—

surengti prezidento rinkimus,

—

atnaujinti 2006 m. birželio mėn. ir 2007 m. sausio bei vasario mėn. tragiškų įvykių tyrimo komisijos veiklą.

Nacionalinė pereinamojo laikotarpio taryba

—

Gvinėja patvirtino, kad 2009 m. gegužės mėn. bus įsteigta veiksmų plane numatyta ir NDVT pirmininko potvarkiu Nr. 50 patvirtinta NPT.

—

Europos Sąjunga stebės, kad NPT būtų kuo greičiau įsteigta ir kad su jos sudėtimi, kadencija ir įgaliojimais susijusios nuostatos atspindėtų visus aspektus apimantį ir konsensusu grindžiamą požiūrį.

—

Gvinėja patvirtino, kad memorandume numatytas Nacionalinis forumas veikia nepriklausomai nuo NPT ir neturės poveikio realiam jos įsteigimui.

Dalinė konstitucijos peržiūra

—

Europos Sąjunga pažymėjo, kad Gvinėja ketina prašyti NPT iki rinkimų pradėti iš dalies peržiūrėti konstituciją ir kai kuriuos pagrindinius įstatymus, visų pirma rinkimų kodeksą.

—

Europos Sąjunga atidžiai stebi, kad šis darbas apsiribotų būtinais pereinamojo laikotarpio bei rinkimų organizavimo aspektais ir neturėtų neigiamo poveikio veiksmų plano įgyvendinimo tvarkaraščiui.

Rinkimai

—

Gvinėja įsipareigojo laikytis veiksmų plane numatyto rinkimų tvarkaraščio: 2009 m. spalio 11 d. surengti parlamento rinkimus, o 2009 m. gruodžio 13 d. ir 27 d. – dviejų turų prezidento rinkimus. Europos Sąjunga stebės, ar laikomasi šių datų.

—

Gvinėja patvirtino NDVT pirmininko įsipareigojimą neiškelti savo, NDVT narių ir pereinamojo laikotarpio Vyriausybės Ministro Pirmininko kandidatūros į šį postą. Europos Sąjunga mano, kad tai labai svarbus įsipareigojimas, kuris turi būti įteisintas oficialiu sprendimu.

—

Kalbant apie pasirengimą rinkimams ir jų eigą, Gvinėja nurodė tokias priemones laisviems ir skaidriems rinkimams užtikrinti:

—

2009 m. sausio 4 d. NDVT pirmininko potvarkiu Nr. 015 visa atsakomybė už rinkimų organizavimą ir administravimą paskirta Nacionalinei nepriklausomai rinkimų komisijai.

—

Gvinėja ketina prašyti, kad rinkimai būtų stebimi tarptautinių stebėtojų, ir taip pat įsipareigoja pakviesti pilietinę visuomenę prisidėti prie rinkimų stebėjimo.

—

Imtasi priemonių užtikrinti, kad kandidatai turėtų vienodas galimybes naudotis žiniasklaida.

—

Bus atkurta Aukščiausiojo teismo konstitucinė kolegija, kuri nagrinės su rinkimais susijusius ginčus ir skelbs rinkimų rezultatus.

—

Kalbant apie rinkimų finansavimą, Tarptautinei ryšių su Gvinėja grupei bus pateiktas nagrinėti pagal veiklą suskirstytas išsamus biudžetas.

Žmogaus teisės, teisinė valstybė ir valdymas

Europos Sąjunga pažymėjo pereinamojo laikotarpio Vyriausybės dabartines pastangas kovoti su prekyba narkotikais, nebaudžiamumu bei korupcija ir įsipareigojimą atlikti viešųjų finansų auditą, siekiant juos stabilizuoti. Šiuo atžvilgiu Europos Sąjunga daug dėmesio skiria Gvinėjos įsipareigojimams laikytis teisinės valstybės, žmogaus teisių ir gero valdymo principų, visų pirma:

—

patvirtinti, kad nėra politinių kalinių,

—

atkurti Aukščiausiojo teismo konstitucinę kolegiją, kad ji galėtų atlikti šalies aukščiausios teisminės instancijos funkciją,

—

užtikrinti už bendrosios teisės pažeidimus kalinamų asmenų teises, visų pirma jų teisę naudotis advokato paslaugomis nuo pat suėmimo ir jų teisę į teisingą teismo procesą kompetentingoje teisminėje instancijoje,

—

užtikrinti lygybės prieš įstatymą principo laikymąsi,

—

remiantis auditu išieškotas lėšas grąžinti į iždą, siekiant jas įtraukti į nacionalinį biudžetą,

—

po rinkimų sudarius naują Vyriausybę atnaujinti 2006 m. birželio mėn. ir 2007 m. sausio bei vasario mėn. tragiškų įvykių tyrimo komisijos veiklą.

Iš esmės, Europos Sąjungos nuomone, Gvinėjos prisiimti įsipareigojimai teikia vilčių, tačiau nerimą kelia tai, kad nedaroma pažanga įgyvendinant veiksmų planą. Taip pat remiantis Kotonu susitarimo 96 straipsnio 2 dalies c punktu nuspręsta imtis tokių su laipsnišku bendradarbiavimo atnaujinimu siekiant padėti užtikrinti pereinamąjį laikotarpį susijusių atitinkamų priemonių:

1.

Europos Sąjunga toliau finansuos humanitarinio pobūdžio, skubios pagalbos, tiesioginės paramos gyventojams, paramos politikos pereinamajam laikotarpiui užtikrinti ir krizei įveikti veiksmus. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad galėtų būti teikiama naujos rūšies parama parlamento ir prezidento rinkimams pasirengti, pavyzdžiui, panaudojant 10-ojo Europos plėtros fondo (EPF) B paketo lėšas ir, jei laiku būtų gautas Gvinėjos valdžios institucijų kvietimas, nusiunčiant į ją rinkimų stebėtojus. Europos Komisija taip pat toliau finansuos šiuo metu vykdomas sutartis, susijusias su kitas, nei pirmiau minėtais veiksmais.

2.

Apsaugos priemonės, numatytos pagal 9-ąjį ir ankstesnius EPF šiuo metu vykdomose programose ir projektuose, išskyrus viešųjų pastatų restauravimo ir paramos decentralizacijai projektus, bus panaikintos ėmus veikti NPT, kurios kadenciją, įgaliojimus ir sudėtį bendru sutarimu nustatė Gvinėjos pereinamojo laikotarpio suinteresuotosios šalys.

3.

Apsaugos priemonės, numatytos pagal 9-ąjį ir ankstesnius EPF šiuo metu vykdomose programose ir projektuose, bus visiškai panaikintos paskelbus rinkėjų sąrašą ir dekretą dėl rinkimų datos ir oficialios rinkimų kampanijos pradžios datos nustatymo, taip pat nuostatas, užtikrinančias susirinkimų ir politinių partijų kampanijos laisvę.

4.

Tęsiant Tarptautinio valiutos fondo (TVF) programos įgyvendinimą ir atnaujinant skolos sumažinimo pagal labai įsiskolinusių neturtingų šalių (LĮNŠ) iniciatyvą procesą, Europos Sąjunga galėtų skirti 8 mln. EUR, kad Europos investicijų bankui būtų padengti įsiskolinimai už paskolas, suteiktas iš 10-ojo EPF B paketo. Šios lėšos galės būti naudojamos oficialiai pasibaigus kandidatūrų į prezidento postą iškėlimo procedūrai ir patvirtinus, kad rinkimuose nedalyvaus NDVT pirmininkas bei nariai ir pereinamojo laikotarpio Vyriausybės Ministras Pirmininkas.

5.

Po parlamento bei prezidento rinkimų ir deputatų paskyrimo į nacionalinę asamblėją bus atnaujintas, persvarstytas ir pasirašytas Gvinėjos bendradarbiavimo strategijos dokumentas ir nacionalinė orientacinė programa, kurių biudžetas – apie 237 mln. EUR. Atliekant 10-ojo EPF tarpinę peržiūrą, kurios išvadas numatyta pateikti 2010 m., bus nagrinėjami įgyvendinimo rezultatai ir galėtų būti nuspręsta iš naujo įvertinti Gvinėjai skirtą paketą.

Siekiant užtikrinti gerą bendradarbiavimo veiksmų tolimesnę plėtotę, Europos Komisija pasilieka teisę, prireikus, savo iniciatyva perimti dalį ar visas EPF įgaliojimus suteikiančios nacionalinės institucijos funkcijas.

Pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnyje numatytą procedūrą, Europos Sąjunga dvidešimt keturis mėnesius toliau atidžiai stebės padėtį Gvinėjoje. Šiuo laikotarpiu, siekiant padėti užtikrinti pereinamąjį laikotarpį, pagal Kotonu susitarimo 8 straipsnį bus aktyviau palaikomas dialogas su Gvinėjos Vyriausybe ir atliekama reguliari peržiūra, kurioje dalyvaus Europos Sąjungai pirmininkaujanti valstybė narė ir Europos Komisija. Pirmieji stebėtojai bus išsiųsti ne vėliau kaip per šešis mėnesius.

Europos Sąjunga pasilieka teisę keisti pirmiau išdėstytas atitinkamas priemones atsižvelgdama į įsipareigojimų, ypač aprašytų dalyje „Žmogaus teisės, teisinė valstybė ir valdymas“, vykdymo eigą.

Abi konsultacijų šalys įsipareigoja pagal Kotonu susitarimo 8 straipsnį toliau palaikyti su išrinkta naująja Vyriausybe reguliarų politinį dialogą politinio, teisminio bei ekonominio valdymo ir saugumo sektoriaus reformų klausimais.

Reiškiame Jums, Pone NDVT pirmininke ir Pone Ministre Pirmininke, mūsų didžiausią pagarbą.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

…

Komisijos vardu

…

PRIEDAS: ĮSIPAREIGOJIMŲ APRAŠAS

Partnerių įsipareigojimai

Gvinėja

Europos Sąjunga

0.

Dabartinė padėtis.

0.

Toliau finansuoti šiuo metu vykdomas sutartis ir humanitarinio pobūdžio, skubios pagalbos, tiesioginės paramos gyventojams, paramos politikos pereinamajam laikotarpiui užtikrinti ir krizei įveikti veiksmus. Būtų galima teikti naujos rūšies paramą parlamento ir prezidento rinkimams pasirengti, pavyzdžiui, panaudojant 10-ojo EPF B paketo lėšas ir, jei būtų gautas Gvinėjos valdžios institucijų kvietimas, siunčiant į ją rinkimų stebėtojus. Atsižvelgiant į konkretų atvejį, bus svarstomas regioninių projektų, kuriuose dalyvauja Gvinėja, finansavimas. Lieka galioti apsaugos priemonės, numatytos likusiose pagal 9-ąjį EPF ir ankstesnius EPF vykdomose bendradarbiavimo programose.

1.

Įsteigti NPT, kurios kadenciją, įgaliojimus ir sudėtį bendru sutarimu nustatė Gvinėjos pereinamojo laikotarpio suinteresuotosios šalys.

1.

Panaikinti apsaugos priemones, numatytas pagal 9-ąjį EPF ir ankstesnius EPF šiuo metu vykdomose programose ir projektuose, išskyrus viešųjų pastatų restauravimo ir paramos decentralizacijai projektus.

2.

Paskelbti rinkėjų sąrašą ir dekretą dėl rinkimų datos ir oficialios rinkimų kampanijos pradžios datos nustatymo, taip pat nuostatas, užtikrinančias susirinkimų ir politinių partijų kampanijos laisvę.

2.

Panaikinti visas apsaugos priemones, susijusias su 9-uoju EPF ir ankstesniais EPF.

3.

Oficialiai baigti kandidatūrų į prezidento postą iškėlimo procedūrą (patvirtinti, kad rinkimuose nedalyvaus NDVT pirmininkas bei nariai ir pereinamojo laikotarpio Vyriausybės Ministras Pirmininkas).

3.

Padengti įsiskolinimus EIB už paskolas, suteiktas iš EPF išteklių, panaudojant 10-ojo EPF B paketo lėšas, su sąlyga, kad būtų tęsiamas TVF programos įgyvendinimas ir atnaujintas skolos sumažinimo pagal LĮNŠ iniciatyvą procesas.

4.

Surengti laisvus bei skaidrius parlamento ir prezidento rinkimus ir paskirti deputatus.

4.

Pasirašyti atnaujintą ir persvarstytą bendradarbiavimo strategijos dokumentą ir nacionalinę orientacinę programą (10-asis EPF).

III Aktai, priimti remiantis ES sutartimi

AKTAI, PRIIMTI REMIANTIS ES SUTARTIES V ANTRAŠTINE DALIMI

19.8.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 214/40

POLITINIO IR SAUGUMO KOMITETO SPRENDIMAS EUMM GEORGIA/1/2009

2009 m. liepos 31 d.

dėl Europos Sąjungos stebėsenos misijos Gruzijoje (EUMM Georgia) vadovo įgaliojimų pratęsimo

(2009/619/BUSP)

POLITINIS IR SAUGUMO KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 25 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 15 d. Bendruosius veiksmus 2008/736/BUSP dėl Europos Sąjungos stebėsenos misijos Gruzijoje (EUMM Georgia) (1), ypač į jų 10 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Pagal Bendrųjų veiksmų 2008/736/BUSP 10 straipsnio 1 dalį Politinis ir saugumo komitetas (toliau – PSK) yra įgaliotas pagal Sutarties 25 straipsnį priimti atitinkamus sprendimus EUMM Georgia politinės kontrolės ir strateginio vadovavimo jai tikslais, visų pirma paskirti misijos vadovą.

(2)

2008 m. rugsėjo 16 d. PSK, remdamasis generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu, savo Sprendimu EUMM/1/2008 (2) paskyrė Hansjörg HABER EUMM Georgia misijos vadovu laikotarpiui iki 2009 m. rugsėjo 15 d.

(3)

2009 m. liepos 16 d. generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis pasiūlė PSK pratęsti Hansjörg HABER įgaliojimus vieneriems metams iki 2010 m. rugsėjo 15 d.,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos stebėsenos misijos Gruzijoje (EUMM Georgia) vadovo Hansjörg HABER įgaliojimai pratęsiami iki 2010 m. rugsėjo 15 d.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis taikomas iki 2010 m. rugsėjo 15 d.

Priimta Briuselyje, 2009 m. liepos 31 d.

Politinio ir saugumo komiteto vardu

Pirmininkas

O. SKOOG

(1)  OL L 248, 2008 9 17, p. 26.

(2)  OL L 319, 2008 11 29, p. 79.

  翻译：