22.12.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 342/1

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1221/2009

2009 m. lapkričio 25 d.

dėl organizacijų savanoriško Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) taikymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 ir Komisijos sprendimus 2001/681/EB bei 2006/193/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

kadangi:

(1)	Sutarties 2 straipsnyje numatyta, kad vienas iš Bendrijos uždavinių yra skatinti tvarų augimą visoje Bendrijoje.

(2)

2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB, nustatančiame šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (4), nurodyta, kad bendradarbiavimo ir partnerystės ryšių su įmonėmis stiprinimas yra strateginis metodas siekiant aplinkosaugos tikslų. Esminė šio metodo dalis – savanoriški įsipareigojimai. Todėl reikia skatinti organizacijas taikyti Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) ir plėtoti iniciatyvas, kuriomis organizacijos būtų skatinamos skelbti išsamias ir nepriklausomų ekspertų patikrintas veiksmingumo aplinkosauginiu arba tvaraus vystymosi požiūriu ataskaitas.

(3)

2007 m. balandžio 30 d. Komisijos komunikate dėl tarpinės šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos peržiūros pripažįstama, kad reikia tobulinti pramonės įmonėms skirtų neprivalomų priemonių veikimą ir kad tų priemonių taikymo galimybės yra didelės, tačiau nevisiškai išnaudojamos. Jame Komisija raginama peržiūrėti priemones, kad galėtų skatinti jų taikymą ir sumažinti administracinę jų valdymo naštą.

(4)	2008 m. liepos 16 d. Komisijos komunikate dėl tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų plano pripažįstama, kad EMAS padeda organizacijoms optimizuoti jų gamybos procesą, sumažindama poveikį aplinkai ir geriau panaudodama išteklius.

(5)

Kad Bendrijos lygmeniu parengtos aplinkosaugos srities teisėkūros priemonės būtų tarpusavyje labiau suderintos, Komisija ir valstybės narės turėtų apsvarstyti, kaip į registraciją EMAS būtų galima atsižvelgti rengiant teisės aktus ar naudoti ją kaip priemonę jų vykdymui užtikrinti. Siekdamos padidinti EMAS patrauklumą organizacijoms, jos taip pat turėtų atsižvelgti į EMAS, įgyvendindamos viešųjų pirkimų politiką ir, prireikus, nurodyti EMAS arba atitinkamą aplinkosaugos vadybos sistemą kaip darbų ir paslaugų teikimo sutarčių sudarymo sąlygą.

(6)

2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) (5) 15 straipsnyje numatyta, kad, remdamasi taikant EMAS sukaupta patirtimi, Komisija turi ją peržiūrėti ir Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlyti atitinkamus pakeitimus.

(7)

Aplinkosaugos vadybos sistemų, įskaitant EMAS, taikymas kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 761/2001 parodė jų veiksmingumą skatinant didinti organizacijų aplinkosauginį veiksmingumą. Tačiau siekiant, kad pagerėjusi aplinkos apsauga turėtų didesnį bendrą poveikį, reikia didinti sistemoje dalyvaujančių organizacijų skaičių. Šiuo tikslu įgyvendinant tą reglamentą įgytą patirtį reikėtų panaudoti didinant EMAS galimybes padidinti bendrą organizacijų aplinkosauginį veiksmingumą.

(8)	Organizacijos turėtų būti skatinamos savanoriškai taikyti EMAS ir gali gauti papildomos naudos teisės aktais numatytos kontrolės, lėšų taupymo ir viešojo įvaizdžio požiūriu, jei jos gebėtų įrodyti, kad pasiekė didesnį aplinkosauginį veiksmingumą.

(9)	Taikyti EMAS turėtų būti galima visoms Bendrijos ir jai nepriklausančių valstybių organizacijoms, kurių veikla daro poveikį aplinkai. EMAS turėtų suteikti toms organizacijoms priemones valdyti tą poveikį ir didinti bendrą aplinkosauginį veiksmingumą.

(10)	Organizacijos, visų pirma mažos, turėtų būti skatinamos taikyti EMAS. Sistemos taikymas turėtų būti skatinamas palengvinant prieigą prie informacijos, esamų paramos lėšų bei viešųjų institucijų ir parengiant techninės pagalbos priemones arba skatinant jomis naudotis.

(11)	Organizacijoms, taikančioms kitas aplinkosaugos vadybos sistemas ir norinčioms pradėti taikyti EMAS, turėtų būti sudarytos sąlygos tai padaryti kuo paprasčiau. Reikėtų apsvarstyti sąsajas su kitomis aplinkosaugos vadybos sistemomis.

(12)	Turėtų būti sudarytos sąlygos organizacijoms, kurių vietos yra vienoje ar daugiau valstybių narių, iš karto užregistruoti visas tas vietas arba kai kurias iš jų.

(13)

Siekiant padidinti EMAS patikimumą ir visų pirma padėti valstybėms narėms sumažinti registruotų organizacijų administracinę naštą panaikinant arba sumažinant reglamentavimą, reikėtų sustiprinti organizacijos atitikties visiems su aplinka susijusiems taikomiems teisiniams reikalavimams nustatymo mechanizmą.

(14)	Taikant EMAS reikėtų įtraukti organizacijos darbuotojus ir darbininkus, nes tai didina pasitenkinimą darbu ir praturtina aplinkosaugos žiniomis, kurias galima skleisti darbo aplinkoje ir už jos ribų.

(15)

EMAS logotipas turėtų būti patraukli organizacijų komunikacijos ir rinkodaros priemonė, kuria pirkėjai ir kiti suinteresuoti asmenys būtų informuojami apie EMAS. Reikėtų supaprastinti EMAS logotipo naudojimo taisykles naudojant vieną bendrą logotipą, taip pat reikėtų panaikinti esamus apribojimus, išskyrus tuos, kurie susiję su produktu ir pakuote. Logotipas neturėtų būti painiojamas su ekologiškų produktų etiketėmis.

(16)

Registracijos EMAS išlaidos ir rinkliavos turėtų būti pagrįstos ir proporcingos organizacijos dydžiui ir darbui, kurį turi atlikti kompetentingos įstaigos. Nepažeidžiant Sutartyje numatytų valstybės pagalbos taisyklių, reikėtų apsvarstyti galimybę mažas organizacijas atleisti nuo rinkliavų arba sumažinti jų dydį.

(17)	Organizacijos turėtų rengti ir periodiškai viešai skelbti aplinkosaugos ataskaitas, kuriose visuomenei ir kitoms suinteresuotosioms šalims būtų teikiama informacija apie jų atitiktį su aplinka susijusiems taikomiems teisiniams reikalavimams ir jų aplinkosauginį veiksmingumą.

(18)

Siekiant užtikrinti informacijos tinkamumą ir galimybę ją lyginti, organizacijų aplinkosauginio veiksmingumo ataskaitos turėtų būti rengiamos remiantis bendrais ir konkretiems sektoriams būdingais pagrindinių aplinkosaugos sričių veiksmingumo rodikliais procesų ir produktų lygmeniu, taikant tinkamus atskaitos rodiklius ir klasifikacijas. Tai turėtų padėti organizacijoms palyginti savo aplinkosauginį veiksmingumą tiek skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais, tiek su kitų organizacijų aplinkosauginiu veiksmingumu.

(19)

Valstybėms narėms keičiantis informacija ir bendradarbiaujant, reikėtų parengti informacinius dokumentus, kuriuose būtų pateikta konkrečių sektorių geriausia aplinkosaugos vadybos patirtis ir aplinkosauginio veiksmingumo rodikliai. Tie dokumentai turėtų padėti organizacijoms skirti didesnį dėmesį svarbiausiems konkretaus sektoriaus aplinkosaugos aspektams.

(20)

2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2008, nustatančiu su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (6), numatomas akreditavimas nacionaliniu ir Europos lygmenimis ir nustatoma bendra akreditavimo sistema. Šis reglamentas turėtų reikiamu mastu papildyti tas taisykles, kartu atsižvelgiant į EMAS būdingus bruožus, pavyzdžiui, į būtinybę užtikrinti didelį patikimumo lygį suinteresuotųjų subjektų, ypač valstybių narių, atžvilgiu, o atitinkamais atvejais turėtų nustatyti konkretesnes taisykles. EMAS nuostatomis turėtų būti užtikrinta ir nuolat gerinama aplinkosaugos vertintojų kompetencija, numatant nepriklausomą ir nešališką akreditavimo arba licencijavimo sistemą, mokymą, tinkamą jų veiklos priežiūrą ir taip užtikrinant EMAS taikančių organizacijų skaidrumą ir patikimumą.

(21)	Tuo atveju, jei valstybė narė nusprendžia nenaudoti EMAS akreditacijos, turėtų būti taikoma Reglamento (EB) Nr. 765/2008 5 straipsnio 2 dalis.

(22)	Valstybės narės ir Komisija turėtų vykdyti propagavimo ir paramos veiklą.

(23)

Nepažeisdamos Sutartyje numatytų valstybės pagalbos taisyklių valstybės narės turėtų skatinti registruotas organizacijas, pavyzdžiui, suteikti galimybes gauti finansavimą ar mokesčių nuolaidų pagal pramonės aplinkosauginio veiksmingumo skatinimo sistemas, jei jos geba įrodyti, kad pasiekė didesnį aplinkosauginį veiksmingumą.

(24)	Valstybės narės ir Komisija turėtų parengti ir įgyvendinti konkrečias priemones, kuriomis siekiama skatinti organizacijas, ypač mažas, aktyviau taikyti EMAS.

(25)	Siekdama užtikrinti suderintą šio reglamento taikymą, Komisija pagal prioritetų programą turėtų parengti konkretiems sektoriams skirtus informacinius srities, kurioje taikomas šis reglamentas, dokumentus.

(26)	Prireikus šis reglamentas turėtų būti peržiūrimas per penkerius metus nuo jo įsigaliojimo, atsižvelgiant į sukauptą patirtį.

(27)	Šis reglamentas pakeičia Reglamentą (EB) Nr. 761/2001, kuris turėtų būti panaikintas.

(28)

Atsižvelgiant į tai, kad į šį reglamentą įtrauktos naudingos 2001 m. rugsėjo 7 d. Komisijos rekomendacijos 2001/680/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) įgyvendinimo gairių (7) ir 2003 m. liepos 10 d. Komisijos rekomendacijos 2003/532/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) nuostatų, susijusių su aplinkosauginio veiksmingumo rodiklių atranka ir naudojimu, įgyvendinimo gairių (8) nuostatos, tais aktais nebeturėtų būti remiamasi, nes jie pakeičiami šiuo reglamentu.

(29)

Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sukurti bendrą patikimą sistemą ir išvengti skirtingų nacionalinių sistemų kūrimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi atsižvelgiant į jo mastą ir poveikį tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Bendrija gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

(30)	Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos remiantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimu 1999/468/EB, nustatančiu Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (9).

(31)

Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai numatyti kompetentingų įstaigų tarpusavio vertinimo tvarką, rengti konkretiems sektoriams skirtus informacinius dokumentus, pripažinti esamas aplinkosaugos vadybos sistemas ar jų dalis atitinkančiomis atitinkamus šio reglamento reikalavimus ir iš dalies keisti I–VIII priedus. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti priimtos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(32)

Reikia laiko užtikrinti, kad būtų sukurtas pagrindas šiam reglamentui tinkamai veikti, todėl valstybėms narėms turėtų būti nustatytas 12 mėnesių laikotarpis nuo šio reglamento įsigaliojimo datos tvarkai, kurios laikosi akreditavimo įstaigos ir kompetentingos įstaigos, pakeisti pagal atitinkamas šio reglamento nuostatas. Per tą 12 mėnesių laikotarpį akreditavimo įstaigos ir kompetentingos įstaigos turėtų turėti teisę ir toliau taikyti Reglamentu (EB) Nr. 761/2001 nustatytą tvarką,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas

Įsteigiama Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistema (toliau – EMAS), kurią savanoriškai gali taikyti Bendrijoje arba už jos ribų esančios organizacijos.

EMAS, kuri yra svarbi tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų plano priemonė, tikslas – skatinti nuolat didinti organizacijų aplinkosauginį veiksmingumą organizacijoms diegiant ir įgyvendinant aplinkosaugos vadybos sistemas, atliekant sisteminį, objektyvų ir periodišką tokių sistemų veiksmingumo vertinimą, teikiant informaciją apie aplinkosauginį veiksmingumą, atvirai bendraujant su visuomene ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, organizacijų darbuotojams aktyviai dalyvaujant ir rengiant tinkamą mokymą.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

1)

„aplinkosaugos politika“ – bendri organizacijos aukščiausiosios vadovybės oficialiai paskelbti siekiai ir kryptis, susiję su jos aplinkosauginiu veiksmingumu, įskaitant atitiktį visiems taikomiems su aplinka susijusiems teisiniams reikalavimams ir įsipareigojimą nuolat gerinti aplinkosauginį veiksmingumą. Ja vadovaujantis vykdoma veikla ir numatomi su aplinkosauga susiję tikslai ir užduotys;

2)	„aplinkosauginis veiksmingumas“ – išmatuojami organizacijos aplinkosaugos aspektų vadybos rezultatai;

3)	„teisinė atitiktis“ – visiškas su aplinka susijusių taikomų teisinių reikalavimų, įskaitant leidimų sąlygas, įgyvendinimas;

4)	„aplinkosaugos aspektas“ – organizacijos veiklos, produktų ar paslaugų elementas, kuris daro arba gali daryti poveikį aplinkai;

5)	„reikšmingas aplinkosaugos aspektas“ – aplinkosaugos aspektas, kuris daro ar gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai;

6)	„tiesioginis aplinkosaugos aspektas“ – aplinkosaugos aspektas, susijęs su pačios organizacijos veikla, produktais ir paslaugomis, kuriuos ji gali tiesiogiai valdyti;

7)	„netiesioginis aplinkosaugos aspektas“ – aplinkosaugos aspektas, kuris yra organizacijos ir trečiųjų šalių sąveikos rezultatas ir kurį organizacija gali tam tikru mastu paveikti;

8)	„poveikis aplinkai“ – nepalankus ar palankus aplinkos pokytis, kurį visiškai arba iš dalies sukelia organizacijos veikla, produktai arba paslaugos;

9)	„aplinkosaugos analizė“ – pradinė išsami aplinkosaugos aspektų, poveikio aplinkai ir aplinkosaugos veiksmingumo, susijusių su organizacijos veikla, produktais ir paslaugomis, analizė;

10)	„aplinkosaugos programa“ – priemonių, atsakomybės ir išteklių, kurių imtasi arba numatoma imtis aplinkosaugos tikslams pasiekti ir uždaviniams įvykdyti, ir aplinkosaugos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo terminų aprašymas;

11)	„aplinkosaugos tikslas“ – su aplinkosaugos politika susijęs bendrasis aplinkosaugos siekis, kurį organizacija užsibrėžia pasiekti ir kuris, jeigu įmanoma, yra išreikštas kiekybiškai;

12)	„aplinkosaugos uždavinys“ – aplinkosaugos tikslų nulemtas išsamus organizacijos ar jos dalių veiklos veiksmingumo reikalavimas, kurį reikia nustatyti ir įvykdyti, kad būtų pasiekti tie tikslai;

13)	„aplinkosaugos vadybos sistema“ – bendrosios vadybos sistemos dalis, kuri apima organizacinę struktūrą, planavimo veiklą, atsakomybę, praktiką, procedūras, procesus ir išteklius aplinkosaugos politikai plėtoti, įgyvendinti, pasiekti, peržiūrėti ir palaikyti bei aplinkosaugos aspektams valdyti;

14)	„geriausia aplinkosaugos vadybos praktika“ – veiksmingiausias aplinkosaugos vadybos sistemos įgyvendinimo būdas, kurį gali taikyti atitinkamo sektoriaus organizacijos ir kurį pasitelkus galima pasiekti didžiausią aplinkosauginį veiksmingumą tam tikromis ekonominėmis ir techninėmis sąlygomis;

15)	„esminis pokytis“ – bet koks organizacijos valdymo, struktūros, administravimo, procesų, veiklos sričių, produktų arba paslaugų pokytis, kuris turi arba gali turėti didelį poveikį organizacijos aplinkosaugos vadybos sistemai, aplinkai arba žmonių sveikatai;

16)	„aplinkosaugos vidaus auditas“ – sisteminis dokumentais pagrįstas periodiškas ir objektyvus organizacijos aplinkosauginio veiksmingumo, vadybos sistemos ir procesų, skirtų aplinkai saugoti, vertinimas;

17)

„auditorius“ – pačioje organizacijoje dirbantis asmuo ar asmenų grupė arba organizacijai nepriklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kuris tos organizacijos įgaliotas visų pirma atlieka esamos aplinkosaugos vadybos sistemos vertinimą ir nustato atitiktį organizacijos aplinkosaugos politikai ir programai, įskaitant atitiktį su aplinka susijusiems taikomiems teisiniams reikalavimams;

18)

„aplinkosaugos ataskaita“ – išsami visuomenei ir kitoms suinteresuotosioms šalims teikiama informacija, susijusi su organizacijos: a) struktūra ir veikla; b) aplinkosaugos politika ir aplinkosaugos vadybos sistema; c) aplinkosaugos aspektais ir poveikiu aplinkai; d) aplinkosaugos programa, tikslais ir uždaviniais; e) aplinkosauginiu veiksmingumu ir atitiktimi su aplinka susijusiems taikomiems teisiniams įsipareigojimams, kaip išdėstyta IV priede;

19)

„atnaujinta aplinkosaugos ataskaita“ – išsami visuomenei ir kitoms suinteresuotosioms šalims teikiama informacija, kurią sudaro atnaujinta naujausioje patvirtintoje aplinkosaugos ataskaitoje pateikta informacija, susijusi tik su organizacijos aplinkosauginiu veiksmingumu ir atitiktimi su aplinka susijusiems taikomiems teisiniams įsipareigojimams, kaip išdėstyta IV priede;

20)

„aplinkosaugos vertintojas“: a) atitikties vertinimo įstaiga, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 765/2008, arba tokių įstaigų asociacija ar grupė, gavusi akreditaciją pagal šį reglamentą; arba b) fizinis ar juridinis asmuo arba tokių asmenų asociacija ar grupė, gavusi (-ęs) leidimą atlikti vertinimą ir patvirtinimą pagal šį reglamentą;

21)	„organizacija“ – Bendrijoje arba už jos ribų esanti viešoji arba privačioji turinti savo paskirtį ir administraciją bendrovė, korporacija, firma, įmonė, įstaiga arba institucija arba jos dalis ar jų susivienijimas;

22)	„vieta“ – konkreti geografinė vieta, kurioje vykdomą veiklą, produktus ir paslaugas, įskaitant visą infrastruktūrą, įrangą ir medžiagas, kontroliuoja ir valdo organizacija; vieta laikoma mažiausiu subjektu registracijos tikslais;

23)	„klasteris“ – nepriklausomų organizacijų, kurias sieja geografinis artumas ar verslo veikla ir kurios bendrai įgyvendina aplinkosaugos vadybos sistemą, grupė;

24)	„vertinimas“ – atitikties vertinimas, kurį atlieka aplinkosaugos vertintojas, kad nustatytų, ar organizacijos aplinkosaugos analizė, aplinkosaugos politika, aplinkosaugos vadybos sistema ir aplinkosaugos vidaus auditas bei jo įgyvendinimas atitinka šio reglamento reikalavimus;

25)	„patvirtinimas“ – atlikusio vertinimą aplinkosaugos vertintojo patvirtinimas, kad organizacijos aplinkosaugos ataskaitos ir atnaujintos aplinkosaugos ataskaitos informacija ir duomenys yra patikimi bei teisingi ir atitinka šio reglamento reikalavimus;

26)	„vykdymo priežiūros institucijos“ – atitinkamos kompetentingos institucijos, valstybių narių paskirtos nustatyti su aplinka susijusių taikomų teisinių reikalavimų pažeidimus, užkirsti jiems kelią bei juos nagrinėti ir prireikus imtis vykdymo veiksmų;

27)	„aplinkosauginio veiksmingumo rodiklis“ – konkreti išraiška, kuria galima išmatuoti organizacijos aplinkosauginį veiksmingumą;

28)

„mažos organizacijos“: a) labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB dėl labai mažų įmonių, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (10); arba b) vietos valdžios institucijos, kurių valdymo sričiai priklauso mažiau nei 10 000 gyventojų, arba kitos valstybės institucijos, kuriose dirba mažiau nei 250 asmenų ir kurių metinis biudžetas neviršija 50 mln. EUR arba metinis balansas neviršija 43 mln. EUR, įskaitant: i) Vyriausybines arba kitas valstybės, regiono arba vietos viešojo administravimo įstaigas ar viešąsias konsultavimo įstaigas; ii) fizinius arba juridinius asmenis, pagal nacionalinę teisę vykdančius viešojo administravimo funkcijas, įskaitant konkrečias su aplinka susijusias pareigas, veiklą arba paslaugas; ir iii) b punkte nurodytai įstaigai arba asmeniui pavaldžius fizinius arba juridinius asmenis, turinčius viešųjų pareigų arba funkcijų, arba teikiančius viešąsias paslaugas, susijusias su aplinka;

29)	„bendra registracija“ – viena visų ar kelių organizacijos, kurios vietos yra vienoje ar daugiau valstybių narių arba trečiosiose šalyse, vietų registracija;

30)	„akreditavimo įstaiga“ – nacionalinė akreditavimo įstaiga, paskirta pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2008 4 straipsnį ir atsakinga už aplinkosaugos vertintojų akreditavimą ir priežiūrą.

31)	„leidimus išduodanti įstaiga“ – įstaiga, paskirta pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2008 5 straipsnio 2 dalį ir atsakinga už leidimų išdavimą aplinkosaugos vertintojams ir jų priežiūrą.

II SKYRIUS

ORGANIZACIJŲ REGISTRACIJA

3 straipsnis

Kompetentingos įstaigos nustatymas

1.   Valstybės narės organizacijos registracijos paraiškas teikia tos valstybės narės kompetentingai įstaigai.

2.   Organizacija, kurios vietos yra vienoje ar daugiau valstybių narių arba trečiosiose šalyse, gali teikti vienos bendros visų ar kai kurių tų vietų registracijos paraišką.

Vienos bendros registracijos paraiškos teikiamos valstybės narės, kurioje yra organizacijos būstinės arba valdymo centras, paskirtas įgyvendinti šią dalį, kompetentingai įstaigai.

3.   Bendrijai nepriklausančių organizacijų registracijos paraiškos, taip pat paraiškos dėl bendros registracijos, apimančios tik už Bendrijos ribų esančias vietas, pagal 11 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą teikiamos valstybių narių, kurios numato Bendrijai nepriklausančių organizacijų registravimą, kompetentingoms įstaigoms.

Tos organizacijos užtikrina, kad aplinkosaugos vertintojas, kuris atliks vertinimą ir patvirtins organizacijos aplinkosaugos vadybos sistemą, būtų akredituotas arba gavęs leidimą valstybėje narėje, kurioje organizacija teikia registracijos paraišką.

4 straipsnis

Pasirengimas registracijai

1.   Organizacijos, norinčios būti registruotos pirmą kartą:

a)	pagal I priede ir II priedo A.3.1 punkte išdėstytus reikalavimus atlieka visų organizacijos aplinkosaugos aspektų aplinkosaugos analizę;

b)

atsižvelgdamos į aplinkosaugos analizės rezultatus, parengia ir įgyvendina aplinkosaugos vadybos sistemą, kuria įgyvendinami visi II priede nurodyti reikalavimai, ir kuria, kai tai įmanoma, atsižvelgiama į 46 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą atitinkamo sektoriaus gerąją aplinkosaugos vadybos patirtį;

c)	atlieka vidaus auditą pagal II priedo A.5.5 punkte išdėstytus reikalavimus ir III priedą;

d)	pagal IV priedą parengia aplinkosaugos ataskaitą. Kai yra parengti konkrečiam sektoriui skirti informaciniai dokumentai, nurodyti 46 straipsnyje, organizacijos aplinkosauginio veiksmingumo vertinimas atliekamas atsižvelgiant į atitinkamą dokumentą.

2.   Organizacijos gali naudotis 32 straipsnyje nurodyta pagalba, kuri teikiama valstybėje narėje, kurioje organizacija teikia registracijos paraišką.

3.   Organizacijos, taikančios pagal 45 straipsnio 4 dalį pripažintą sertifikuotą aplinkosaugos vadybos sistemą, neprivalo atlikti tų dalių, kurios pripažintos lygiavertėmis šiam reglamentui, analizės.

4.   Organizacijos pateikia medžiagą arba dokumentus, kuriais įrodoma, kad organizacija atitinka visus su aplinka susijusius taikomus teisinius reikalavimus.

Organizacijos gali prašyti kompetentingos vykdymo priežiūros institucijos ar institucijų pateikti informaciją pagal 32 straipsnį arba prašyti aplinkosaugos vertintojo pateikti informaciją.

Bendrijai nepriklausančių valstybių organizacijos taip pat daro nuorodą į su aplinka susijusius teisinius reikalavimus, taikomus panašioms valstybių narių, kuriose jos numato teikti paraišką, organizacijoms.

Kai yra parengti konkrečiam sektoriui skirti informaciniai dokumentai, kaip nurodyta 46 straipsnyje, organizacijos aplinkosauginio veiksmingumo vertinimas atliekamas atsižvelgiant į atitinkamą dokumentą.

5.   Pradinę aplinkosaugos analizę, aplinkosaugos vadybos sistemą, audito procedūrą ir jos įgyvendinimą vertina akredituotasis arba leidimą turintis aplinkosaugos vertintojas, ir tas vertintojas patvirtina aplinkosaugos ataskaitą.

5 straipsnis

Registracijos paraiška

1.   Registracijos paraišką gali teikti bet kuri 4 straipsnyje išdėstytus reikalavimus atitinkanti organizacija.

2.   Registracijos paraiška teikiama pagal 3 straipsnį nustatytai kompetentingai įstaigai, ir joje pateikiama:

a)	patvirtinta elektroninė ar atspausdinta popieriuje aplinkosaugos ataskaita;

b)	25 straipsnio 9 dalyje nurodyta deklaracija, pasirašyta aplinkosaugos vertintojo, patvirtinusio aplinkosaugos ataskaitą;

c)	užpildyta forma, kurioje pateikta bent jau būtiniausia VI priede nurodyta informacija;

d)	įrodymas, kad sumokėtos visos taikomos rinkliavos, jei taikytina.

3.   Paraiška pateikiama valstybės narės, kurioje organizacija pateikia registracijos paraišką, (viena iš) oficialiąja (-iųjų) kalba (-ų).

III SKYRIUS

REGISTRUOTŲ ORGANIZACIJŲ ĮSIPAREIGOJIMAI

6 straipsnis

EMAS registracijos galiojimo pratęsimas

1.   Registruota organizacija ne rečiau kaip kas trejus metus:

a)	pateikia vertinti visą aplinkosaugos vadybos sistemą ir audito programą bei jos įgyvendinimą;

b)	parengia aplinkosaugos ataskaitą pagal IV priede išdėstytus reikalavimus ir pateikia ją tvirtinti aplinkosaugos vertintojui;

c)	perduoda patvirtintą aplinkosaugos ataskaitą kompetentingai įstaigai;

d)	perduoda kompetentingai įstaigai užpildytą formą, kurioje pateikta bent jau būtiniausia VI priede išdėstyta informacija;

e)	sumoka registracijos galiojimo pratęsimo mokestį kompetentingai įstaigai, jeigu jis taikomas.

2.   Nepažeisdama 1 dalies nuostatų, per tą laikotarpį registruota organizacija:

a)	laikydamasi audito programos, pagal III priedą atlieka savo aplinkosauginio veiksmingumo ir atitikties su aplinka susijusiems taikomiems teisiniams reikalavimams vidaus auditą;

b)	parengia atnaujintą aplinkosaugos ataskaitą pagal IV priede išdėstytus reikalavimus ir pateikia ją tvirtinti aplinkosaugos vertintojui;

c)	perduoda patvirtintą atnaujintą aplinkosaugos ataskaitą kompetentingai įstaigai;

d)	perduoda kompetentingai įstaigai užpildytą formą, kurioje pateikta bent jau būtiniausia VI priede išdėstyta informacija;

e)	sumoka registracijos pratęsimo mokestį kompetentingai įstaigai, jeigu jis taikomas.

3.   Per vieną mėnesį nuo registracijos ir per vieną mėnesį nuo registracijos pratęsimo registruotos organizacijos sudaro sąlygas visuomenei susipažinti su savo atnaujinta aplinkosaugos ataskaita ir aplinkosauginio veiksmingumo ataskaita.

Šį reikalavimą registruotos organizacijos gali vykdyti pateikdamos aplinkosaugos ataskaitą ir atnaujintą aplinkosaugos ataskaitą paprašius arba sukurdamos nuorodas į interneto svetaines, kuriose galima rasti šias ataskaitas.

Registruotos organizacijos nurodo visuomenės supažindinimo būdą užpildydamos VI priede nustatytą formą.

7 straipsnis

Mažoms organizacijoms taikoma leidžianti nukrypti nuostata

1.   Mažai organizacijai paprašius, kompetentingos įstaigos pratęsia tai organizacijai taikomą 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą trejų metų laikotarpį iki ketverių metų arba 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą vienerių metų laikotarpį iki dvejų metų, jeigu aplinkosaugos vertintojas, kuris tikrino organizaciją, patvirtino, kad įgyvendintos visos šios sąlygos:

a)	nėra reikšmingo pavojaus aplinkai;

b)	organizacija nenumato jokių esminių aplinkosaugos vadybos sistemos veiklos pokyčių, kaip apibrėžta 8 straipsnyje; ir

c)	nėra didelių vietos aplinkosaugos problemų, prie kurių prisidėtų organizacija.

Pateikdama pirmoje pastraipoje nurodytą prašymą, organizacija gali naudoti VI priede nustatytą formą.

2.   Kompetentinga įstaiga atmeta prašymą, jeigu neįvykdomos 1 dalyje išdėstytos sąlygos. Ji pateikia organizacijai pagrįstą paaiškinimą.

3.   Organizacijos, kurioms laikotarpis pratęsiamas iki dvejų metų, kaip nurodyta 1 dalyje, nepatvirtintą atnaujintą aplinkosaugos ataskaitą kompetentingai įstaigai perduoda kiekvienais metais, kuriais jos atleidžiamos nuo įsipareigojimo patvirtinti atnaujintą aplinkosaugos ataskaitą.

8 straipsnis

Esminiai pakeitimai

1.   Jei registruota organizacija numato atlikti esminius pakeitimus, organizacija atlieka tokių pakeitimų, įskaitant jų aplinkosaugos aspektus ir poveikį aplinkai, aplinkosaugos analizę.

2.   Atlikusi pakeitimų aplinkosaugos analizę, organizacija atnaujina pradinę aplinkosaugos analizę, atitinkamai pakeičia savo aplinkosaugos politiką, aplinkosaugos programą ir aplinkosaugos vadybos sistemą ir atitinkamai peržiūri bei atnaujina visą aplinkosaugos ataskaitą.

3.   Visi pagal 2 dalį pakeisti ir atnaujinti dokumentai įvertinami ir patvirtinami per šešis mėnesius.

4.   Po patvirtinimo organizacija kompetentingai įstaigai praneša apie pakeitimus, užpildydama VI priede pateiktą formą, ir sudaro sąlygas visuomenei susipažinti su pakeitimais.

9 straipsnis

Aplinkosaugos vidaus auditas

1.   Registruota organizacija nustato audito programą, kuria užtikrinama, kad ne rečiau kaip kas treji metai arba kas ketveri metai, jei taikoma 7 straipsnyje numatyta leidžianti nukrypti nuostata, pagal III priede išdėstytus reikalavimus būtų atliekamas visos organizacijos veiklos aplinkosaugos vidaus auditas.

2.   Auditą atlieka auditoriai, kurie atskirai arba kartu yra kompetentingi šioms užduotims atlikti ir kurie yra pakankamai nesusiję su veikla, kurios auditą jie atlieka, kad galėtų ją objektyviai vertinti.

3.   Organizacijos aplinkosaugos audito programoje nustatomi kiekvieno audito arba audito ciklo tikslai, įskaitant kiekvienos veiklos rūšies audito dažnumą.

4.   Kiekvieno audito ir audito ciklo pabaigoje auditoriai raštu parengia audito ataskaitą.

5.   Auditorius organizacijai pateikia audito rezultatus ir išvadas.

6.   Atlikus auditą organizacija parengia ir įgyvendina atitinkamą veiksmų planą.

7.   Organizacija įdiegia tinkamus mechanizmus, kuriais užtikrinama, kad į audito rezultatus būtų atsižvelgiama.

10 straipsnis

EMAS logotipo naudojimas

1.   Nepažeidžiant 35 straipsnio 2 dalies, V priede pateiktą EMAS logotipą gali naudoti tik registruotos organizacijos tik galiojant jų registracijai.

Logotipe visuomet nurodomas organizacijos registracijos numeris.

2.   EMAS logotipas naudojamas tik pagal V priede išdėstytas technines specifikacijas.

3.   Jei pagal 3 straipsnio 2 dalį organizacija nusprendžia neregistruoti visų savo vietų bendrai, ji užtikrina, kad bendraudama su visuomene ir naudodama EMAS logotipą ji aiškiai nurodytų, kurios vietos yra registruotos.

4.   EMAS logotipas nenaudojamas:

a)	žymėti produktams ir jų pakuotėms; arba

b)	kartu su lyginamosiomis nuorodomis į kitą veiklą ir paslaugas arba taip, kad gali būti painiojamas su ekologiškų produktų ženklais.

5.   Registruotos organizacijos skelbiamoje su aplinkosauga susijusioje informacijoje gali būti nurodytas EMAS logotipas, jei tokioje informacijoje daroma nuoroda į paskutinę organizacijos aplinkosaugos ataskaitą arba atnaujintą aplinkosaugos ataskaitą, kuria ta informacija pagrįsta, ir jei aplinkosaugos vertintojas patvirtino, kad ji:

a)

tiksli;

b)	pagrįsta ir ją galima vertinti;

c)	tinkama ir naudojama esant tinkamoms sąlygoms ar aplinkybėms;

d)	atitinka bendrą organizacijos aplinkosauginį veiksmingumą;

e)	mažai tikėtina, kad būtų klaidingai suprasta; ir

f)	reikšminga bendro poveikio aplinkai atžvilgiu.

IV SKYRIUS

KOMPETENTINGOMS ĮSTAIGOMS TAIKOMOS TAISYKLĖS

11 straipsnis

Kompetentingų įstaigų skyrimas ir jų paskirtis

1.   Valstybės narės skiria kompetentingas įstaigas, atsakingas už Bendrijoje esančių organizacijų registraciją pagal šį reglamentą.

Valstybės narės gali numatyti, kad jų paskirtos kompetentingos įstaigos suteikia registraciją ne Bendrijoje esančioms organizacijoms ir yra už ją atsakingos pagal šį reglamentą.

Kompetentingos įstaigos kontroliuoja organizacijų pirmąją registraciją ir jos tęsimą registre, taip pat sustabdymą ir panaikinimą.

2.   Kompetentingos įstaigos gali būti nacionalinio, regionų arba vietos lygmens.

3.   Kompetentingų įstaigų sudėtis užtikrina jų nepriklausomumą ir nešališkumą.

4.   Kad kompetentingos įstaigos tinkamai atliktų savo užduotis, joms suteikiami reikiami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai.

5.   Kompetentingos įstaigos nuosekliai taiko šį reglamentą ir dalyvauja atliekant reguliarų tarpusavio vertinimą, kaip nustatyta 17 straipsnyje.

12 straipsnis

Su registracijos procesu susijusios pareigos

1.   Kompetentingos įstaigos nustato organizacijų registracijos procedūras. Visų pirma jos parengia taisykles, susijusias su:

a)	suinteresuotųjų šalių, įskaitant akreditavimo ir leidimus išduodančias įstaigas ir kompetentingas vykdymo priežiūros institucijas bei organizacijas atstovaujančius organus, pastabų dėl registracijos paraišką pateikusių ar įregistruotų organizacijų svarstymu;

b)	atsisakymu įregistruoti organizacijas, jų registracijos galiojimo sustabdymu arba panaikinimu; ir

c)	skundų ir prieštaravimų dėl jų priimtų sprendimų nagrinėjimu.

2.   Kompetentingos įstaigos sukuria ir tvarko savo valstybėse narėse įregistruotų organizacijų registrą, įskaitant informaciją apie tai, kaip galima gauti jų aplinkosaugos ataskaitas ar atnaujintas aplinkosaugos ataskaitas, ir kas mėnesį tą registrą atnaujina, jeigu esama pokyčių.

Registras viešai skelbiamas interneto svetainėje.

3.   Kompetentingos įstaigos kas mėnesį tiesiogiai arba per nacionalines institucijas, kaip nusprendžia atitinkama valstybė narė, praneša Komisijai apie registro pakeitimus, nurodytus 2 dalyje.

13 straipsnis

Organizacijų registravimas

1.   Kompetentingos įstaigos svarsto organizacijų registracijos paraiškas, laikydamosi šiuo tikslu sukurtų procedūrų.

2.   Organizacijai pateikus paraišką dėl registracijos, kompetentinga įstaiga įregistruoja ją ir suteikia jai registracijos numerį, jei tenkinamos visos išvardytos sąlygos:

a)	kompetentinga įstaiga gavo registracijos paraišką, kurioje pateikti visi 5 straipsnio 2 dalies a–d punktuose nurodyti dokumentai;

b)	kompetentinga įstaiga patikrino, ar vertinimas ir patvirtinimas buvo atlikti laikantis 25, 26 ir 27 straipsnių;

c)	remdamasi gautais įrodymais, pavyzdžiui, atsakingos vykdymo priežiūros institucijos rašytine ataskaita, kompetentinga įstaiga įsitikino, kad nėra įrodymų, jog buvo pažeisti taikomi su aplinka susiję teisiniai reikalavimai;

d)	suinteresuotosios šalys nepateikė skundų šiuo klausimu arba skundai buvo teigiamai išspręsti;

e)	kompetentinga įstaiga, remdamasi gautais įrodymais, įsitikino, kad organizacija atitinka visus šio reglamento reikalavimus; ir

f)	kompetentinga įstaiga gavo registracijos mokestį, jeigu jis taikomas.

3.   Kompetentinga įstaiga praneša organizacijai apie jos įregistravimą ir pateikia organizacijai jos registracijos numerį ir EMAS logotipą.

4.   Padariusi išvadą, kad paraišką pateikusi organizacija neatitinka 2 dalyje nustatytų reikalavimų, kompetentinga įstaiga atsisako registruoti tą organizaciją ir pateikia organizacijai pagrįstą paaiškinimą.

5.   Gavusi akreditavimo arba leidimus išduodančios įstaigos rašytinę priežiūros ataskaitą, kurioje yra įrodymų, kad aplinkosaugos vertintojo darbas nebuvo atliktas pakankamai gerai, kad užtikrintų, jog paraišką pateikusi organizacija atitiktų šio reglamento reikalavimus, kompetentinga įstaiga atsisako registruoti tą organizaciją. Kompetentinga įstaiga paragina organizaciją pateikti naują registracijos paraišką.

6.   Siekdama gauti įrodymų, būtinų priimti sprendimui atsisakyti registruoti organizacijas, kompetentinga įstaiga konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant organizaciją.

14 straipsnis

Organizacijos registracijos galiojimo pratęsimas

1.   Kompetentinga įstaiga pratęsia organizacijos registracijos galiojimą, jei įvykdomos visos šios sąlygos:

a)	kompetentinga įstaiga gavo patvirtintą aplinkosaugos ataskaitą, nurodytą 6 straipsnio 1 dalies c punkte, patvirtintą atnaujintą aplinkosaugos ataskaitą, nurodytą 6 straipsnio 2 dalies c punkte, arba nepatvirtintą atnaujintą aplinkosaugos ataskaitą, nurodytą 7 straipsnio 3 dalyje;

b)	kompetentinga įstaiga gavo užpildytą formą, kurioje pateikta bent jau būtiniausia VI priede nustatyta informacija, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies d punkte ir 6 straipsnio 2 dalies d punkte;

c)	kompetentinga įstaiga neturi įrodymų, kad vertinimas ir patvirtinimas buvo atlikti nesilaikant 25, 26 ir 27 straipsnių;

d)	kompetentinga įstaiga neturi įrodymų, kad organizacija nesilaiko su aplinka susijusių taikomų teisinių reikalavimų;

e)	suinteresuotosios šalys nepateikė skundų šiuo klausimu arba skundai buvo teigiamai išspręsti;

f)	kompetentinga įstaiga, remdamasi gautais įrodymais, įsitikino, kad organizacija atitinka visus šio reglamento reikalavimus; ir

g)	kompetentinga įstaiga gavo registracijos galiojimo pratęsimo mokestį, jeigu jis taikomas.

2.   Kompetentinga įstaiga praneša organizacijai apie jos registracijos galiojimo pratęsimą.

15 straipsnis

Organizacijos registracijos galiojimo sustabdymas arba panaikinimas

1.   Kai kompetentinga įstaiga mano, kad įregistruota organizacija neatitinka šio reglamento reikalavimų, ji suteikia organizacijai galimybę išsakyti savo nuomonę šuo klausimu. Organizacijai nepateikus tenkinančio atsakymo, jos registracijos galiojimas sustabdomas arba panaikinamas.

2.   Gavusi akreditavimo arba leidimus išduodančios įstaigos rašytinę priežiūros ataskaitą, kurioje yra įrodymų, kad aplinkosaugos vertintojo darbas nebuvo atliktas pakankamai gerai, kad užtikrintų, jog įregistruota organizacija atitiktų šio reglamento reikalavimus, kompetentinga įstaiga sustabdo registracijos galiojimą.

3.   Organizacijos registracijos galiojimas atitinkamai sustabdomas arba panaikinamas, jei ji kompetentingai įstaigai per du mėnesius nuo pareikalavimo nepateikia kurio nors iš šių dokument4ų:

a)	patvirtintos aplinkosaugos ataskaitos, atnaujintos aplinkosaugos ataskaitos arba pasirašytos deklaracijos, nurodytos 25 straipsnio 9 dalyje;

b)	formos, kurioje pateikta bent jau būtiniausia VI priede nustatyta informacija.

4.   Jei kompetentinga vykdymo priežiūros institucija rašytinės ataskaitos forma praneša kompetentingai įstaigai, kad organizacija pažeidė tam tikrus jai taikomus su aplinka susijusių teisės aktų reikalavimus, kompetentinga įstaiga sustabdo tos organizacijos registracijos galiojimą arba panaikina jos nuorodą registre.

5.   Nusprendusi sustabdyti registracijos galiojimą arba ją panaikinti, kompetentinga įstaiga atsižvelgia bent jau į:

a)	organizacijos neatitikties šio reglamento reikalavimams poveikį aplinkai;

b)	organizacijos neatitikties šio reglamento reikalavimams prognozuojamumą arba tai lemiančias aplinkybes;

c)	ankstesnes organizacijos neatitiktis šio reglamento reikalavimams; ir

d)	konkrečias organizacijos aplinkybes.

6.   Siekdama gauti įrodymų, būtinų priimti sprendimui sustabdyti organizacijos registracijos galiojimą arba registraciją panaikinti, kompetentinga įstaiga konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant organizaciją.

7.   Iš kitų šaltinių nei akreditavimo arba leidimus išduodančios įstaigos rašytinė priežiūros ataskaita gavusi įrodymų, kad aplinkosaugos vertintojo darbas nebuvo atliktas pakankamai gerai, kad užtikrintų, jog organizacija atitiktų šio reglamento reikalavimus, kompetentinga įstaiga konsultuojasi su akreditavimo arba leidimus išduodančia įstaiga, atliekančia aplinkosaugos vertintojo priežiūrą.

8.   Kompetentinga įstaiga nurodo priemonių, kurių buvo imtasi, motyvus.

9.   Kompetentinga įstaiga pateikia atitinkamai organizacijai reikiamą informaciją apie konsultacijas su suinteresuotosiomis šalimis.

10.   Organizacijos registracijos galiojimas atnaujinamas, jeigu kompetentinga įstaiga gauna pakankamai informacijos, kad organizacija atitinka šio reglamento reikalavimus.

16 straipsnis

Kompetentingų įstaigų forumas

1.   Kompetentingos įstaigos sukuria visų valstybių narių kompetentingų įstaigų forumą (toliau – kompetentingų įstaigų forumas), kurį rengia bent kartą per metus ir kuriame dalyvauja Komisijos atstovas.

Kompetentingų įstaigų forumas priima savo darbo tvarkos taisykles.

2.   Kompetentingų įstaigų forume dalyvauja visų valstybių narių kompetentingos įstaigos. Jei valstybėje narėje įsteigtos kelios kompetentingos įstaigos, imamasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad visos jos būtų informuojamos apie kompetentingų įstaigų forumo veiklą.

3.   Kompetentingų įstaigų forumas rengia gaires, skirtas užtikrinti vienodas organizacijų – ir esančių Bendrijoje, ir už jos ribų – registracijos pagal šį reglamentą procedūras, įskaitant organizacijos registracijos galiojimo pratęsimą, sustabdymą ir panaikinimą.

Kompetentingų įstaigų forumas perduoda Komisijai rekomendacinius dokumentus ir dokumentus, susijusius su tarpusavio vertinimu.

4.   Rekomendaciniai dokumentai, kuriuose nurodomos kompetentingų įstaigų forumo patvirtintos derinimo procedūros, Komisijos siūlomi tvirtinti kaip tinkami dokumentai pagal 49 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Tie dokumentai skelbiami viešai.

17 straipsnis

Kompetentingų įstaigų tarpusavio vertinimas

1.   Kompetentingų įstaigų forumas rengia tarpusavio vertinimą, kad būtų galima nustatyti, kiek visų kompetentingų įstaigų registracijos sistemos atitinka šį reglamentą, ir plėtoti suderintą registracijos taisyklių taikymo metodą.

2.   Tarpusavio vertinimas atliekamas reguliariai, ne rečiau kaip kas ketverius metus, ir jo metu, be kita ko, įvertinamos 12, 13 ir 15 straipsniuose nustatytos taisyklės ir procedūros. Tarpusavio vertinime dalyvauja visos kompetentingos įstaigos.

3.   Komisija nustato tarpusavio vertinimo atlikimo tvarką, įskaitant tinkamą sprendimų, priimtų atlikus tarpusavio vertinimą, apskundimo tvarką.

Šios priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, tvirtinamos pagal 49 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4.   Prieš atliekant pirmąjį tarpusavio vertinimą, nustatoma 3 dalyje nurodyta tvarka.

5.   Kompetentingų įstaigų forumas reguliariai pateikia tarpusavio vertinimo ataskaitą Komisijai ir pagal 49 straipsnio 1 dalį įsteigtam komitetui.

Ta ataskaita skelbiama viešai, gavus kompetentingų įstaigų forumo ir pirmoje pastraipoje nurodyto komiteto patvirtinimą.

V SKYRIUS

APLINKOSAUGOS VERTINTOJAI

18 straipsnis

Aplinkosaugos vertintojų užduotys

1.   Aplinkosaugos vertintojai tikrina, ar organizacijos aplinkosaugos analizė, aplinkosaugos politika, vadybos sistema, audito procedūros ir jų įgyvendinimas atitinka šio reglamento reikalavimus.

2.   Aplinkosaugos vertintojai vertina, ar:

a)	organizacija atitinka visus šio reglamento reikalavimus, susijusius su pradine aplinkosaugos analize, aplinkosaugos vadybos sistema, aplinkosaugos auditu ir jo išvadomis bei aplinkosaugos ataskaita ar atnaujinta aplinkosaugos ataskaita;

b)	organizacija atitinka jai taikomus su aplinka susijusių Bendrijos, nacionalinių, regiono ir vietos teisinius reikalavimus;

c)	organizacija nuolat gerina aplinkosauginį veiksmingumą; ir

d)	pateikti patikimi, tikri ir teisingi duomenys bei informacija, nurodyti: i) aplinkosaugos ataskaitoje; ii) atnaujintoje aplinkosaugos ataskaitoje; iii) numatomoje tvirtinti aplinkosaugos informacijoje.

3.   Aplinkosaugos vertintojai visų pirma vertina pradinės aplinkosaugos analizės, organizacijos audito ar kitų procedūrų tinkamumą, be reikalo nekartodami tų procedūrų.

4.   Aplinkosaugos vertintojai vertina, ar patikimi vidaus audito rezultatai. Tam tikrais atvejais tuo tikslu jie atlieka atsitiktinius patikrinimus.

5.   Vertindamas, kaip organizacija pasirengusi pirmajai registracijai, aplinkosaugos vertintojas tikrina, ar organizacija atitinka bent šiuos reikalavimus:

a)	ar visapusiškai veikia aplinkosaugos vadybos sistema pagal II priedo nuostatas;

b)	ar parengta ir pradėta vykdyti tiksliai suplanuota audito programa pagal III priedo nuostatas, ir ar į ją įtrauktas bent jau didžiausias poveikis aplinkai;

c)	ar užbaigta vadovybinė analizė, nurodyta II priedo A dalyje; ir

d)	ar parengta aplinkosaugos ataskaita remiantis IV priedo nuostatomis ir atsižvelgiant į konkretiems sektoriams skirtus informacinius dokumentus, jei jų turima.

6.   Spręsdamas, ar tęsti registraciją, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalyje, aplinkosaugos vertintojas tikrina, ar organizacija atitinka bent šiuos reikalavimus:

a)	organizacija turi visapusiškai veikiančią aplinkosaugos vadybos sistemą pagal II priedo nuostatas;

b)	organizacija turi visapusiškai veikiančią suplanuotą audito programą ir užbaigtas bent vienas audito ciklas pagal III priedo nuostatas;

c)	organizacija užbaigė vieną vadovybinę analizę; ir

d)	organizacija parengė aplinkosaugos ataskaitą remdamasi IV priedo nuostatomis ir atsižvelgdama į konkretiems sektoriams skirtus informacinius dokumentus, jei jų turima.

7.   Spręsdamas, ar tęsti registraciją, kaip nurodyta 6 straipsnio 2 dalyje, aplinkosaugos vertintojas tikrina, ar organizacija atitinka bent šiuos reikalavimus:

a)	organizacija atliko aplinkosauginio veiksmingumo ir atitikties taikomiems su aplinka susijusių teisiniams reikalavimams vidaus auditą pagal III priedo nuostatas;

b)	organizacija šiuo metu atitinka jai taikomus su aplinka susijusius teisinius reikalavimus ir nuolat gerina organizacijos aplinkosauginį veiksmingumą; ir

c)	organizacija parengė atnaujintą aplinkosaugos ataskaitą remdamasi IV priedo nuostatomis ir atsižvelgdama į konkretiems sektoriams skirtus informacinius dokumentus, jei jų turima.

19 straipsnis

Vertinimo dažnumas

1.   Konsultuodamasis su organizacija aplinkosaugos vertintojas parengia programą, užtikrinančią, kad buvo įvertinti visi 4, 5 ir 6 straipsniuose nurodyti elementai, reikalingi registracijai ir jos galiojimo pratęsimui.

2.   Aplinkosaugos vertintojas ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių patvirtina atnaujintą aplinkosaugos ataskaitos arba atnaujintos aplinkosaugos ataskaitos informaciją.

Atitinkamais atvejais taikoma 7 straipsnyje numatyta leidžianti nukrypti nuostata.

20 straipsnis

Reikalavimai aplinkosaugos vertintojams

1.   Norėdamas gauti akreditaciją arba leidimą pagal šį reglamentą, kandidatas į aplinkosaugos vertintojus pateikia prašymą akreditavimo arba leidimus išduodančiai įstaigai, iš kurios jis siekia gauti akreditaciją arba leidimą.

Tame prašyme apibūdinama prašomos akreditacijos arba leidimo taikymo sritis pateikiant nuorodą į ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 (11).

2.   Aplinkosaugos vertintojas akreditavimo arba leidimus išduodančiai įstaigai pateikia atitinkamus įrodymus, patvirtinančius jo kompetenciją, įskaitant žinias, susijusią patirtį ir prašomos akreditacijos arba leidimo taikymo sričiai svarbius techninius gebėjimus, susijusius su:

a)	šiuo reglamentu;

b)	bendru aplinkosaugos vadybos sistemų veikimu;

c)	Komisijos pagal 46 straipsnį priimtais susijusiais sektorių informaciniais dokumentais, skirtais šio reglamento taikymui;

d)	įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais, taikomais vertinamai ir tvirtinamai veiklai;

e)	aplinkosaugos aspektais ir poveikiu, įskaitant tvaraus vystymosi aplinkosaugos aspektą;

f)	techniniais vertinamos ir tvirtinamos veiklos aspektais, susijusiais su aplinkosaugos klausimais;

g)

bendru vertinamos ir tvirtinamos veiklos funkcionavimu, siekiant patikrinti vadybos sistemos tinkamumą, atsižvelgiant į organizacijos ir jos produktų, paslaugų bei veiklos sąveiką su aplinka, įskaitant bent: i) organizacijos naudojamas technologijas; ii) veikloje vartojamą terminiją ir priemones; iii) vykdomą veiklą ir jos sąveikos su aplinka ypatumus; iv) reikšmingų aplinkosaugos aspektų vertinimo metodiką; v) taršos kontrolę ir jos mažinimo technologijas;

h)	aplinkosaugos audito reikalavimais ir metodika, įskaitant gebėjimą atlikti veiksmingą aplinkosaugos vadybos sistemos vertinimo auditą, tinkamai apibrėžti audito rezultatus ir išvadas, taip pat parengti ir pateikti žodines ir rašytines audito ataskaitas, pateikti aiškų vertinimo audito protokolą;

i)	informacijos auditu, aplinkosaugos ataskaita ir atnaujinta aplinkosaugos ataskaita, atsižvelgiant į duomenų tvarkymą, saugojimą ir apdorojimą, duomenų pateikimą rašytine ir grafine forma, kad būtų galima įvertinti galimas duomenų klaidas, rėmimąsi prielaidomis ir prognozėmis;

j)	produktų ir paslaugų aplinkosaugos koncepcija, įskaitant aplinkosaugos aspektus ir aplinkosauginį veiksmingumą naudojimosi metu ir po to, bei duomenų, pateiktų aplinkosaugos sprendimui priimti, vientisumu.

3.   Aplinkosaugos vertintojas turi įrodyti, kad jis nuolat kelia savo profesinę kvalifikaciją 2 dalyje nustatytose srityse, o jo profesinę raidą vertina akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga.

4.   Aplinkosaugos vertintojas yra išorės trečioji šalis ir pareigas vykdo nepriklausomai, visų pirma nuo organizacijos auditoriaus arba konsultanto, nešališkai ir objektyviai.

5.   Aplinkosaugos vertintojas užtikrina, kad jam atliekant pareigas nedaromas joks komercinis, finansinis ar kitoks spaudimas, kuris galėtų paveikti jo sprendimą arba kelti grėsmę pasitikėjimui jo sprendimo nešališkumu ir sąžiningumu. Aplinkosaugos vertintojas užtikrina, kad būtų laikomasi visų šiuo klausimu taikomų taisyklių.

6.   Siekdamas atitikti šio reglamento vertinimo ir tvirtinimo reikalavimams, aplinkosaugos vertintojas laikosi dokumentais pagrįstos metodikos ir procedūrų, įskaitant kokybės kontrolės mechanizmus ir konfidencialumo nuostatas.

7.   Jeigu aplinkosaugos vertintojas yra organizacija, ji privalo turėti organizacijos schemą, kurioje nurodyta organizacijos struktūra ir darbuotojų pareigos, juridinis statusas, nuosavybės forma ir finansavimo šaltiniai.

Ta organizacijos schema skelbiama viešai.

8.   Atitiktis šiems reikalavimams užtikrinama prieš akreditavimą arba leidimo išdavimą atliekant vertinimą ir akreditavimo arba leidimus išduodančiai įstaigai atliekant priežiūrą.

21 straipsnis

Papildomi reikalavimai aplinkosaugos vertintojams, kurie yra fiziniai asmenys ir individualiai atlieka vertinimą bei tvirtinimą

Fiziniai asmenys, veikiantys kaip aplinkosaugos vertintojai ir individualiai atliekantys vertinimą bei tvirtinimą, turi atitikti 20 straipsnyje nustatytus ir šiuos reikalavimus:

a)	jie turi turėti reikiamos kompetencijos vertinimui ir tvirtinimui srityje, kurioje suteiktas leidimas, atlikti;

b)	leidimo taikymo sritis atitinka jų asmeninę kompetenciją.

22 straipsnis

Papildomi reikalavimai aplinkosaugos vertintojams, veikiantiems trečiosiose šalyse

1.   Kai aplinkosaugos vertintojas ketina užsiimti vertinimu ir tvirtinimu trečiosiose šalyse, jis prašo akreditacijos arba leidimo veikti tam tikrose trečiosiose šalyse.

2.   Akreditacija arba leidimas veikti trečiojoje šalyje suteikiama, jei aplinkosaugos vertintojas atitinka 20 ir 21 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir šiuos reikalavimus:

a)	yra susipažinęs su įstatymų ir kitų su aplinka susijusių teisės aktų reikalavimais, galiojančiais trečiojoje šalyje, kuriai siekia gauti akreditaciją arba leidimą, ir juos išmano;

b)	moka ir supranta trečiosios šalies, kuriai siekia gauti akreditaciją arba leidimą, oficialiąją kalbą.

3.   2 dalyje išdėstyti reikalavimai laikomi įvykdytais, kai aplinkosaugos vertintojas įrodo savo ir kvalifikuoto asmens arba organizacijos, atitinkančių tuos reikalavimus, sutartinius santykius.

Tas asmuo arba organizacija turi būti nepriklausomi nuo vertinamos organizacijos.

23 straipsnis

Aplinkosaugos vertintojų priežiūra

1.   Aplinkosaugos vertintojų vertinimo ir tvirtinimo veiklos priežiūrą

a)	valstybėje narėje, kurioje jiems suteikta akreditacija arba leidimas, atlieka juos akreditavusi arba leidimą išdavusi akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga;

b)	trečiojoje šalyje atlieka akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga, suteikusi aplinkosaugos vertintojui akreditaciją arba leidimą užsiimti ta veikla;

c)	kitoje nei juos akreditavusioje arba leidimą išdavusioje valstybėje narėje atlieka valstybės narės, kurioje vyksta vertinimas, akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga.

2.   Likus ne mažiau kaip keturioms savaitėms iki kiekvieno vertinimo valstybėje narėje, aplinkosaugos vertintojas pateikia akreditavimo arba leidimus išduodančiai įstaigai, atsakingai už atitinkamo aplinkosaugos vertintojo veiklos priežiūrą, informaciją apie savo akreditaciją arba leidimą, taip pat vertinimo laiką ir vietą.

3.   Aplinkosaugos vertintojas nedelsdamas informuoja akreditavimo arba leidimus išduodančią įstaigą apie bet kokius pokyčius, turinčius įtakos akreditacijai arba leidimui ar jų taikymo sričiai.

4.   Reguliariai, ne rečiau kaip kartą per 24 mėnesius, akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga užtikrina, kad aplinkosaugos vertintojas toliau atitiktų akreditacijos arba leidimo reikalavimus ir kad būtų kontroliuojama jo atliekamo vertinimo ir tvirtinimo kokybė.

5.   Priežiūra gali būti atliekama tikrinant vertintojo biurą, atliekant atsitiktinę priežiūrą organizacijose, pateikiant klausimynus, peržiūrint aplinkosaugos vertintojų patvirtintas aplinkosaugos ataskaitas arba atnaujintas aplinkosaugos ataskaitas bei vertinimo ataskaitas.

Priežiūra turi būti proporcinga aplinkosaugos vertintojo veiklai.

6.   Organizacijos turi leisti akreditavimo arba leidimus išduodančioms įstaigoms prižiūrėti aplinkosaugos vertintojo atliekamą vertinimo ir tvirtinimo veiklą.

7.   Akreditavimo arba leidimus išduodančios įstaigos sprendimas panaikinti akreditaciją arba leidimą, sustabdyti jos (jo) galiojimą arba apriboti akreditacijos arba leidimo taikymo sritį priimamas tik tuo atveju, jeigu aplinkosaugos vertintojas turėjo galimybę išsakyti savo nuomonę.

8.   Jeigu priežiūrą vykdanti akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga mano, kad aplinkosaugos vertintojo atlikto darbo kokybė neatitinka šio reglamento reikalavimų, rašytinė priežiūros ataskaita pateikiama atitinkamam aplinkosaugos vertintojui ir kompetentingai įstaigai, kuriai vertinama organizacija ketina pateikti registracijos paraišką arba kuri įregistravo atitinkamą organizaciją.

Kilus ginčui, priežiūros ataskaita pateikiama 30 straipsnyje nurodytam akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų forumui.

24 straipsnis

Papildomi aplinkosaugos vertintojų, veikiančių kitoje nei juos akreditavusioje arba leidimą išdavusioje valstybėje narėje, priežiūros reikalavimai

1.   Vienoje valstybėje narėje akredituotas arba leidimą gavęs aplinkosaugos vertintojas, likus ne mažiau kaip keturioms savaitėms iki vertinimo ir tvirtinimo kitoje valstybėje narėje, praneša pastarosios valstybės narės akreditavimo arba leidimus išduodančiai įstaigai:

a)	informaciją apie savo akreditaciją arba leidimą, kompetenciją, visų pirma apie su aplinka susijusių teisinių reikalavimų išmanymą bei kitos valstybės narės oficialiosios kalbos žinias, o atitinkamais atvejais – apie grupės sudėtį;

b)	vertinimo ir tvirtinimo laiką bei vietą;

c)	organizacijos adresą ir kontaktinius duomenis.

Ta informacija pateikiama prieš kiekvieną vertinimą ir tvirtinimą.

2.   Akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga gali pareikalauti išsamesnės informacijos apie vertintojo žinias, susijusias su atitinkamais taikomais su aplinka susijusiais teisiniais reikalavimais.

3.   Kitus nei 1 dalyje nurodytus reikalavimus akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga gali kelti tik tada, kai jie neapriboja aplinkosaugos vertintojo teisės teikti paslaugas kitoje nei akreditaciją arba leidimą suteikusioje valstybėje narėje.

4.   Akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga negali naudotis 1 dalyje nurodyta procedūra, siekdama atidėti aplinkosaugos vertintojo veiklos pradžią. Jei akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga negali vykdyti savo užduočių pagal 2 ir 3 dalis iki aplinkosaugos vertintojo praneštos vertinimo ir tvirtinimo datos, nurodytos šio straipsnio 1 dalies b punkte, ji pateikia aplinkosaugos vertintojui motyvuotas priežastis.

5.   Akreditavimo arba leidimus išduodančios įstaigos negali nustatyti diskriminacinių rinkliavų už informacijos pateikimą ir priežiūrą.

6.   Kai priežiūrą vykdanti akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga mano, kad aplinkosaugos vertintojo atlikto darbo kokybė neatitinka šio reglamento reikalavimų, rašytinė priežiūros ataskaita pateikiama atitinkamam aplinkosaugos vertintojui, akreditaciją arba leidimą suteikusiai akreditavimo arba leidimus išduodančiai įstaigai ir kompetentingai įstaigai, kuriai atitinkama organizacija ketina pateikti registracijos paraišką arba kuri įregistravo atitinkamą organizaciją. Kilus ginčui, priežiūros ataskaita pateikiama 30 straipsnyje nurodytam akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų forumui.

25 straipsnis

Vertinimo ir tvirtinimo sąlygos

1.   Aplinkosaugos vertintojas veikia neviršydamas savo akreditacijos arba leidimo taikymo srities ir remdamasis su organizacija sudarytu rašytiniu susitarimu.

Tame susitarime:

a)	apibrėžiama veiklos sritis;

b)	nustatomos sąlygos, kad aplinkosaugos vertintojas galėtų veikti nepriklausomai, ir profesionaliai; ir

c)	organizacija įpareigojama reikiamu mastu bendradarbiauti.

2.   Aplinkosaugos vertintojas užtikrina, kad būtų vienareikšmiškai apibrėžtos organizacijos veiklos sritys ir kad jos atitiktų tikrąjį veiklos paskirstymą.

Aplinkosaugos ataskaitoje aiškiai nurodomos įvairios vertinamos ar tvirtinamos organizacijos dalys.

3.   Aplinkosaugos vertintojas tikrina 18 straipsnyje nustatytus elementus.

4.   Vykdydamas vertinimo ir tvirtinimo veiklą, aplinkosaugos vertintojas tikrina dokumentaciją, lankosi organizacijoje, atlieka atsitiktinius patikrinimus ir rengia pokalbius su darbuotojais.

5.   Prieš aplinkos vertintojui apsilankant, organizacija jam pateikia pagrindinę informaciją apie organizaciją ir jos veiklą, aplinkosaugos politiką ir programą, organizacijoje veikiančios aplinkosaugos vadybos sistemos aprašą, atliktos aplinkosaugos analizės arba audito duomenis, tos analizės arba audito ir visų tolesnių korekcinių veiksmų ataskaitą, taip pat aplinkosaugos ataskaitos arba atnaujintos aplinkosaugos ataskaitos projektą.

6.   Aplinkosaugos vertintojas, remdamasis vertinimo išvadomis, parengia organizacijai rašytinę ataskaitą, kurioje nurodoma:

a)	visi klausimai, susiję su aplinkosaugos vertintojo atliktu darbu;

b)	atitikties visiems šio reglamento reikalavimams aprašas, įskaitant patvirtinamuosius dokumentus, nustatytus faktus ir išvadas;

c)	pasiekimų ir tikslų palyginimas su ankstesnėmis aplinkosaugos ataskaitomis ir aplinkosauginio veiksmingumo įvertinimu bei nuolatinio organizacijos aplinkosauginio veiksmingumo gerinimo vertinimas;

d)	jei taikoma, techniniai aplinkosaugos analizės, audito metodikos, aplinkosaugos vadybos sistemos arba bet kokios susijusios procedūros trūkumai.

7.   Jei nesilaikoma šio reglamento nuostatų, ataskaitoje taip pat nurodoma:

a)	faktai ir išvados, patvirtinantys, kad organizacija neatitinka reikalavimų, ir įrodymai, kuriais tie faktai ir išvados grindžiami;

b)	prieštaravimai dėl aplinkosaugos ataskaitos arba atnaujintos aplinkosaugos ataskaitos projektų bei informacija apie pakeitimus arba papildymus, kuriuos reikėtų įtraukti į aplinkosaugos ataskaitą arba atnaujintą aplinkosaugos ataskaitą.

8.   Atlikęs vertinimą aplinkosaugos vertintojas patvirtina organizacijos aplinkosaugos ataskaitą arba atnaujintą aplinkosaugos ataskaitą ir pripažįsta, kad organizacija atitinka šio reglamento reikalavimus, jeigu vertinimo ir patvirtinimo rezultatuose pripažįstama, jog:

a)	organizacijos aplinkosaugos ataskaitos arba atnaujintos aplinkosaugos ataskaitos informacija ir duomenys yra patikimi bei teisingi ir atitinka šio reglamento reikalavimus; ir

b)	nėra faktų, įrodančių, kad organizacija nesilaiko taikomų su aplinka susijusių teisinių reikalavimų.

9.   Patvirtinęs ataskaitas, aplinkosaugos vertintojas parengia VII priede nurodytą pasirašytą deklaraciją, kuria patvirtinama, kad vertinimas ir patvirtinimas buvo atlikti laikantis šio reglamento.

10.   Vienoje valstybėje narėje akredituoti arba leidimus gavę aplinkosaugos vertintojai gali užsiimti vertinimo ir tvirtinimo veikla kitoje valstybėje narėje laikydamiesi šiame reglamente nustatytų reikalavimų.

Vertinimo ar tvirtinimo veiklos priežiūrą atlieka valstybės narės, kurioje ši veikla bus atliekama, akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga. Apie veiklos pradžią šiai akreditavimo arba leidimus išduodančiai įstaigai pranešama laikantis 24 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

26 straipsnis

Mažų organizacijų vertinimas ir tvirtinimas

1.   Vykdydamas vertinimo ir tvirtinimo veiklą, aplinkosaugos vertintojas atsižvelgia į mažų organizacijų konkrečius ypatumus, taip pat į šiuos aspektus:

a)	trumpą komunikacijos grandinę;

b)	platesnio profilio darbuotojus;

c)	mokymą darbo vietoje;

d)	gebėjimą greitai prisitaikyti prie pokyčių; ir

e)	ribotą procedūrų dokumentavimą.

2.   Aplinkosaugos vertintojas vertinimą ar tvirtinimą atlieka be reikalo nesukeldamas naštos mažoms organizacijoms.

3.   Aplinkosaugos vertintojas atsižvelgia į objektyvius įrodymus, patvirtinančius, kad sistema veiksminga, taip pat į tai, kad egzistuoja organizacijos procedūros, kurios yra proporcingos veiklos mastui ir kompleksiškumui, į su veikla susijusio poveikio aplinkai pobūdį ir operatorių kvalifikaciją.

27 straipsnis

Vertinimo ir tvirtinimo trečiosiose šalyse sąlygos

1.   Vienoje valstybėje narėje akredituoti ar gavę leidimą aplinkosaugos vertintojai gali atlikti trečiojoje šalyje esančios organizacijos vertinimą ir tvirtinimą, laikydamiesi šiame reglamente nustatytų reikalavimų.

2.   Likus ne mažiau kaip šešioms savaitėms iki kiekvieno vertinimo ar tvirtinimo trečiojoje šalyje, aplinkosaugos vertintojas pateikia valstybės narės, kurioje atitinkama organizacija ketina pateikti registracijos paraišką arba yra registruota, akreditavimo arba leidimus išduodančiai įstaigai informaciją apie savo akreditaciją arba leidimą, taip pat vertinimo ir tvirtinimo laiką bei vietą.

3.   Vertinimo ir tvirtinimo veiklos priežiūrą atlieka valstybės narės, kurioje akredituotas arba leidimą gavo aplinkosaugos vertintojas, akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga. Apie veiklos pradžią šiai akreditavimo arba leidimus išduodančiai įstaigai pranešama laikantis 2 dalyje nustatyto termino.

VI SKYRIUS

AKREDITAVIMO IR LEIDIMUS IŠDUODANČIOS ĮSTAIGOS

28 straipsnis

Akreditavimas ir leidimų išdavimas

1.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2008 4 straipsnį valstybių narių paskirtos akreditavimo įstaigos yra atsakingos už aplinkosaugos vertintojų akreditaciją ir jų pagal šį reglamentą atliekamos veiklos priežiūrą.

2.   Valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2008 5 straipsnio 2 dalį gali paskirti leidimus išduodančią įstaigą, kuri atsakinga už leidimų išdavimą aplinkosaugos vertintojams bei jų priežiūrą.

3.   Valstybės narės gali nuspręsti neleisti suteikti aplinkosaugos vertintojo akreditacijos arba leidimo fiziniams asmenims.

4.   Aplinkosaugos vertintojo kompetenciją akreditavimo ir leidimus išduodančios įstaigos vertina atsižvelgdamos į 20, 21 ir 22 straipsniuose nustatytus elementus, reikšmingus prašomos akreditacijos arba leidimo taikymo sričiai.

5.   Aplinkosaugos vertintojų akreditacijos arba leidimo taikymo sritis apibrėžiama remiantis Reglamente (EB) Nr. 1893/2006 nustatytu ūkinės veiklos klasifikatoriumi. Ta taikymo sritis apribojama pagal aplinkosaugos vertintojo kompetenciją, prireikus taip pat atsižvelgiama į veiklos apimtį ir sudėtingumą.

6.   Akreditavimo ir leidimus išduodančios įstaigos nustato tinkamas aplinkosaugos vertintojo akreditacijos arba leidimo, atsisakymo suteikti akreditaciją arba leidimą, akreditacijos arba leidimo sustabdymo ir panaikinimo bei aplinkosaugos vertintojo priežiūros procedūras.

Tose procedūrose numatomi suinteresuotųjų šalių, įskaitant kompetentingas įstaigas ir organizacijoms atstovaujančius organus, pastabų apie paraiškas pateikusius ir akredituotus arba leidimus gavusius aplinkosaugos vertintojus svarstymo mechanizmai.

7.   Jei akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga atsisako suteikti akreditaciją arba leidimą, aplinkosaugos vertintojui pranešamos sprendimo priežastys.

8.   Akreditavimo arba leidimus išduodančios įstaigos sudaro, tikslina ir atnaujina aplinkosaugos vertintojų ir jų akreditacijos arba leidimo taikymo sričių valstybėse narėse sąrašą ir kas mėnesį tiesiogiai arba per nacionalines institucijas, kaip nusprendžia atitinkama valstybė narė, praneša apie to sąrašo pakeitimus Komisijai bei valstybės narės, kurioje yra akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga, kompetentingai įstaigai.

9.   Vadovaudamosi veiklos stebėsenos taisyklėmis ir procedūromis, nustatytomis Reglamento (EB) Nr. 765/2008 5 straipsnio 3 dalyje, akreditavimo ir leidimus išduodančios įstaigos, pasikonsultavusios su atitinkamu aplinkosaugos vertintoju, parengia priežiūros ataskaitą, jei nusprendžia, kad:

a)	aplinkosaugos vertintojo darbas nebuvo atliktas pakankamai gerai, kad užtikrintų organizacijos atitiktį šio reglamento reikalavimams; arba

b)	aplinkosaugos vertintojas vertinimo ir tvirtinimo veiklą atliko pažeisdamas vieną ar kelis šio reglamento reikalavimus.

Ši ataskaita pateikiama valstybės narės, kurioje organizacija registruota arba pateikė registracijos paraišką, kompetentingai įstaigai ir prireikus akreditaciją arba leidimą suteikusiai akreditavimo arba leidimus išduodančiai įstaigai.

29 straipsnis

Akreditacijos ar leidimo sustabdymas ir panaikinimas

1.   Sustabdant arba panaikinant akreditaciją arba leidimą, būtina konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant aplinkosaugos vertintoją, siekiant pateikti akreditavimo arba leidimus išduodančiai įstaigai būtiną informaciją sprendimui priimti.

2.   Akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga informuoja aplinkosaugos vertintoją apie taikytų priemonių priežastis ir prireikus apie klausimo svarstymą su kompetentinga vykdymo priežiūros institucija.

3.   Atsižvelgiant į teisinių reikalavimų nesilaikymo ar pažeidimo pobūdį ir apimtį, akreditacija arba leidimas sustabdoma (-as) arba panaikinama (-as), kol užtikrinama, kad aplinkosaugos vertintojas laikosi šio reglamento.

4.   Akreditacijos arba leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai akreditavimo arba leidimus išduodanti įstaiga gauna pakankamai informacijos, kad aplinkosaugos vertintojas laikosi šio reglamento.

30 straipsnis

Akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų forumas

1.   Įsteigiamas forumas, kurį sudaro visų valstybių narių visos akreditavimo ir leidimus išduodančios įstaigos (toliau - akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų forumas), ir kuris susitinka ne rečiau kaip kartą per metus, dalyvaujant Komisijos atstovui.

2.   Akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų forumo užduotis – užtikrinti suderintas procedūras, susijusias su:

a)	aplinkosaugos vertintojų akreditacija ar leidimų išdavimu pagal šį reglamentą, įskaitant atsisakymą suteikti akreditaciją ar leidimą, jų galiojimo sustabdymą ir panaikinimą;

b)	akredituotųjų ar leidimą gavusių aplinkosaugos vertintojų veiklos priežiūra.

3.   Akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų forumas rengia rekomendacijas akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų kompetencijos klausimais.

4.   Akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų forumas priima savo darbo tvarkos taisykles.

5.   Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos rekomendacijos ir 4 dalyje nurodytos darbo tvarkos taisyklės pateikiamos Komisijai.

6.   Rekomendaciniai dokumentai, kuriuose nurodomos akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų forumo patvirtintos derinimo procedūros, Komisijos siūlomi tvirtinti kaip tinkami dokumentai pagal 49 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Šie dokumentai skelbiami viešai.

31 straipsnis

Akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų tarpusavio vertinimas

1.   Tarpusavio vertinimas, susijęs su aplinkosaugos vertintojų akreditacija ir leidimų jiems išdavimu pagal šį reglamentą, kurį rengia akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų forumas, atliekamas reguliariai ir ne rečiau kaip kas ketverius metus ir jį sudaro 28 ir 29 straipsniuose nustatytų taisyklių ir procedūrų įvertinimas.

Tarpusavio vertinime dalyvauja visos akreditavimo ir leidimus išduodančios įstaigos.

2.   Akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų forumas reguliariai pateikia Komisijai ir pagal 49 straipsnio 1 dalį įsteigtam komitetui tarpusavio vertinimo ataskaitą.

Ta ataskaita skelbiama viešai, kai ją patvirtina akreditavimo ir leidimus išduodančių įstaigų forumas ir pirmoje pastraipoje nurodytas komitetas.

VII SKYRIUS

VALSTYBĖMS NARĖMS TAIKOMOS TAISYKLĖS

32 straipsnis

Pagalba organizacijoms, susijusi su aplinka susijusių teisinių reikalavimų laikymusi

1.   Valstybės narės užtikrina, kad organizacijos galėtų naudotis informacija ir pagalba, susijusia su aplinka susijusiais tos valstybės narės teisiniais reikalavimais.

2.   Pagalbą sudaro:

a)	informacija apie taikomus su aplinka susijusius teisinius reikalavimus;

b)	kompetentingų vykdymo priežiūros institucijų nurodymas konkrečių su aplinka susijusių teisinių reikalavimų, kurie nustatyti kaip taikomi, atveju.

3.   Valstybės narės gali perduoti 1 ir 2 dalyse nurodytas užduotis kompetentingoms įstaigoms arba bet kuriai kitai įstaigai, turinčiai reikiamų žinių ir reikiamų išteklių užduočiai atlikti.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad vykdymo priežiūros institucijos atsakytų bent į mažų organizacijų užklausas dėl joms taikomų su aplinka susijusių teisinių reikalavimų, kurie priklauso jų kompetencijai, ir suteiktų organizacijoms informaciją apie būdus, kaip įrodyti, kad organizacijos atitinka atitinkamus teisinius reikalavimus.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos vykdymo priežiūros institucijos praneštų kompetentingai įstaigai, įregistravusiai organizaciją, apie tai, kad įregistruota organizacija neatitinka taikomų su aplinka susijusių teisinių reikalavimų.

Kompetentinga vykdymo priežiūros institucija apie tai praneša tai kompetentingai įstaigai kuo skubiau ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį po to, kai sužinojo, kad nesilaikoma reikalavimų.

33 straipsnis

EMAS propagavimas

1.   Valstybės narės kartu su kompetentingomis įstaigomis, vykdymo priežiūros institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, propaguoja EMAS sistemą, atsižvelgdamos į 34–38 straipsniuose nurodytą veiklą.

2.   Tuo tikslu valstybės narės gali parengti propagavimo strategiją, kuri bus reguliariai persvarstoma.

34 straipsnis

Informavimas

1.   Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių informacijai teikti:

a)	visuomenei apie EMAS tikslus ir pagrindines sudedamąsias dalis;

b)	organizacijoms apie šio reglamento turinį.

2.   Valstybės narės atitinkamais atvejais naudoja specializuotus leidinius, vietos spaudą, reklamines kampanijas arba kitas funkcines priemones, siekdamos labiau supažindinti visuomenę su EMAS.

Valstybės narės gali bendradarbiauti visų pirma su pramonės asociacijomis, vartotojų organizacijomis, aplinkosaugos organizacijomis, profesinėmis sąjungomis, vietos institucijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.

35 straipsnis

Propagavimo priemonės

1.   Valstybės narės vykdo EMAS propagavimo veiklą. Ši veikla gali būti:

a)	visų suinteresuotųjų šalių skatinimas keistis žiniomis ir geriausios praktikos pavyzdžiais EMAS srityje;

b)	veiksmingų EMAS propagavimo priemonių kūrimas ir bendras jų taikymas su organizacijomis;

c)	techninės pagalbos teikimas organizacijoms apibrėžiant ir įgyvendinant savo su EMAS susijusią rinkodaros veiklą;

d)	organizacijų partnerystės skatinimas siekiant propaguoti EMAS.

2.   EMAS logotipą be registracijos numerio gali naudoti kompetentingos įstaigos, akreditavimo ir leidimus išduodančios įstaigos, nacionalinės institucijos ir kiti suinteresuotieji subjektai rinkodaros ir propagavimo tikslais, susijusiais su EMAS. Tokiais atvejais naudojamas V priede pateiktas EMAS logotipas neturi sudaryti įspūdžio, kad naudotojas yra įregistruotas, jeigu taip nėra.

36 straipsnis

Mažų organizacijų skatinimas taikyti sistemą

Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad skatintų mažas organizacijas taikyti sistemą, inter alia,:

a)	sudarydamos palankesnes galimybes gauti informaciją ir naudotis specialiai joms pritaikytais paramos fondais;

b)	užtikrindamos sistemos taikymą skatinančias, normos ribas atitinkančias registracijos rinkliavas;

c)	skatindamos taikyti techninės pagalbos priemones.

37 straipsnis

Grupių ir pakopinis metodas

1.   Valstybės narės skatina vietos valdžios institucijas, dalyvaujant pramonės asociacijoms, prekybos rūmams ir kitoms suinteresuotoms šalims, teikti specialią paramą organizacijų grupėms, kad jos atitiktų 4, 5 ir 6 straipsniuose nurodytus registracijos reikalavimus.

Kiekviena iš grupės organizacijų turi būti atskirai įregistruota.

2.   Valstybės narės skatina organizacijas įgyvendinti aplinkosaugos vadybos sistemą. Visų pirma jos skatina taikyti pakopinį metodą, skatinantį užsiregistruoti EMAS.

3.   Pagal 1 ir 2 dalis nustatytos sistemos turi veikti taip, kad jas taikantys dalyviai, ypač mažos organizacijos, išvengtų nereikalingų išlaidų.

38 straipsnis

EMAS ir kitos Bendrijos politikos kryptys bei priemonės

1.   Nedarant poveikio Bendrijos teisės aktų taikymui, valstybės narės svarsto, kaip:

a)	į registraciją EMAS pagal šį reglamentą galima atsižvelgti rengiant naujus teisės aktus;

b)	registraciją EMAS pagal šį reglamentą galima naudoti kaip priemonę taikant ir vykdant teisės aktus;

c)	į registraciją EMAS pagal šį reglamentą galima atsižvelgti vykdant viešuosius pirkimus ir pirkimus.

2.   Nedarant poveikio Bendrijos teisės aktų, ypač konkurencijos, apmokestinimo ir valstybės pagalbos teisės aktų, taikymui, valstybės narės prireikus imasi priemonių, palengvinančių sąlygas organizacijoms registruotis EMAS arba tęsti registraciją.

Tos priemonės gali apimti, inter alia,:

a)	reguliavimo nuostatų mažinimą, kad įregistruota organizacija būtų laikoma atitinkančia tam tikrus su aplinka susijusius teisinius reikalavimus, nustatytus kituose kompetentingų įstaigų nurodytuose teisės aktuose;

b)	geresnį reglamentavimą, t. y. keičiant kitas teisės priemones, kad būtų pašalinta, sumažinta arba supaprastinta EMAS taikančioms organizacijoms tenkanti našta, siekiant paskatinti veiksmingą rinkų veikimą ir padidinti konkurencingumą.

39 straipsnis

Rinkliavos

1.   Valstybės narės gali imti rinkliavas atsižvelgdamos į:

a)	išlaidas, kurias pagal 32 straipsnį valstybių narių paskirtos arba tuo tikslu įsteigtos įstaigos patyrė teikdamos informaciją ir pagalbą organizacijoms;

b)	išlaidas, patirtas akredituojant aplinkosaugos vertintojus, išduodant jiems leidimus ir atliekant jų priežiūrą;

c)	kompetentingų įstaigų patirtas registracijos, registracijos tęsimo, sustabdymo ir panaikinimo išlaidas, taip pat papildomas už Bendrijos ribų veikiančių organizacijų patirtas tų procedūrų administravimo išlaidas.

Tos rinkliavos negali viršyti priimtino dydžio ir turi būti proporcingos organizacijos dydžiui ir atliktino darbo apimčiai.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad organizacijos būtų informuotos apie visas taikomas rinkliavas.

40 straipsnis

Nuostatų nesilaikymas

1.   Tais atvejais, kai nesilaikoma šio reglamento, valstybės narės imasi reikiamų teisinių arba administracinių priemonių.

2.   Valstybės narės imasi veiksmingų priemonių, užkertančių kelią naudoti EMAS logotipą pažeidžiant šį reglamentą.

Gali būti taikomos nuostatos, nustatytos pagal 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (12).

41 straipsnis

Informacijos ir ataskaitų teikimas Komisijai

1.   Valstybės narės informuoja Komisiją apie kompetentingų įstaigų ir akreditavimo bei leidimus išduodančių įstaigų struktūrą ir su jų veikla susijusias procedūras bei prireikus atnaujina tą informaciją.

2.   Valstybės narės kas dvejus metus teikia Komisijai atnaujintą informaciją apie priemones, kurių ėmėsi pagal šį reglamentą.

Tose ataskaitose valstybės narės atsižvelgia į naujausią Komisijos ataskaitą, pagal 47 straipsnį pateiktą Europos Parlamentui ir Tarybai.

VIII SKYRIUS

KOMISIJAI TAIKOMOS TAISYKLĖS

42 straipsnis

Informavimas

1.   Komisija teikia informaciją:

a)	visuomenei apie EMAS tikslus ir pagrindines sudedamąsias dalis;

b)	organizacijoms apie šio reglamento turinį.

2.   Komisija tvarko ir užtikrina viešą prieigą prie:

a)	aplinkosaugos vertintojų ir registruotų organizacijų registro;

b)	aplinkosaugos ataskaitų elektroninės duomenų bazės;

c)	geriausios praktikos pavyzdžių EMAS srityje, inter alia, veiksmingų EMAS propagavimo priemonių ir techninės pagalbos organizacijoms pavyzdžių, duomenų bazės;

d)	Bendrijos išteklių, skirtų EMAS įgyvendinimui ir susijusiems projektams bei veiklai finansuoti, sąrašo.

43 straipsnis

Bendradarbiavimas ir koordinavimas

1.   Komisija atitinkamai skatina valstybių narių bendradarbiavimą visų pirma, kad visoje Bendrijoje vienodai ir nuosekliai būtų taikomos taisyklės, susijusios su:

a)	organizacijų registracija;

b)	aplinkosaugos vertintojais;

c)	32 straipsnyje nurodyta informacija ir pagalba.

2.   Nedarant poveikio Bendrijos viešųjų pirkimų teisės aktų taikymui, Komisija ir kitos Bendrijos institucijos bei įstaigos, rengdamos rangos ir paslaugų sutarčių vykdymo sąlygas, prireikus remiasi EMAS ar kitomis pagal 45 straipsnį pripažintomis arba lygiavertėmis aplinkosaugos vadybos sistemomis.

44 straipsnis

EMAS integravimas į kitas Bendrijos politikos sritis ir priemones

Komisija svarsto, kaip:

1.	į registraciją EMAS pagal šį reglamentą galima atsižvelgti rengiant naujus teisės aktus ir tikslinant galiojančius teisės aktus, visų pirma mažinant reguliavimo nuostatas ir taikant geresnio reglamentavimo principą, kaip aprašyta 38 straipsnio 2 dalyje;

2.	registraciją EMAS pagal šį reglamentą galima naudoti kaip priemonę taikant ir vykdant teisės aktus.

45 straipsnis

Santykis su kitomis aplinkosaugos vadybos sistemomis

1.   Valstybės narės gali pateikti Komisijai rašytinį prašymą pripažinti esamas aplinkosaugos vadybos sistemas ar jų dalis, kurios yra patvirtintos pagal tinkamas nacionaliniu arba regionų lygiu pripažintas sertifikavimo procedūras, atitinkančiomis atitinkamus šio reglamento reikalavimus.

2.   Valstybės narės savo prašyme nurodo konkrečias aplinkosaugos vadybos sistemos dalis ir atitinkamus šio reglamento reikalavimus.

3.   Valstybės narės pateikia įrodymus, patvirtinančius, kad visos konkrečios tų aplinkosaugos vadybos sistemos dalys atitinka šio reglamento reikalavimus.

4.   Išnagrinėjusi 1 dalyje nurodytą prašymą ir pagal 49 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą, Komisija pripažįsta konkrečias aplinkosaugos vadybos sistemos dalis bei sertifikavimo įstaigoms keliamus akreditacijos arba leidimo išdavimo reikalavimus, jei mano, kad valstybė narė:

a)	savo prašyme pakankamai aiškiai nurodė konkrečias aplinkosaugos vadybos sistemos dalis ir atitinkamus šio reglamento reikalavimus;

b)	pateikė pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad visos konkrečios aplinkosaugos vadybos sistemos dalys atitinka šio reglamento reikalavimus.

5.   Informaciją apie pripažintas aplinkosaugos vadybos sistemas, įskaitant I priede nurodytus konkrečius tai informacijai taikomus EMAS skyrius, ir pripažintus akreditacijos arba leidimo išdavimo reikalavimus Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

46 straipsnis

Informacinių dokumentų ir vadovų rengimas

1.   Komisija, pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, parengia konkretiems sektoriams skirtus informacinius dokumentus, kurie apima:

a)	gerąją aplinkosaugos vadybos patirtį;

b)	aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius konkrečiuose sektoriuose;

c)	tam tikrais atvejais pažangos kriterijus ir aplinkosauginio veiksmingumo lygius nustatančias klasifikavimo sistemas.

Komisija taip pat gali parengti informacinius dokumentus, kuriais galėtų naudotis įvairūs sektoriai.

2.   Komisija atsižvelgia į galiojančius informacinius dokumentus ir aplinkosauginio veiksmingumo rodiklius, parengtus pagal kitą Bendrijos aplinkosaugos politiką ir priemones ar tarptautinius standartus.

3.   Ne vėliau kaip 2010 m. pabaigoje Komisija parengia darbo planą, kuriame išdėstomas preliminarus sąrašas sektorių, kuriems bus teikiama pirmenybė rengiant konkretiems sektoriams ir įvairiems sektoriams skirtus informacinius dokumentus.

Darbo planas skelbiamas viešai ir reguliariai atnaujinamas.

4.   Komisija, bendradarbiaudama su kompetentingų įstaigų forumu, parengia ne Bendrijoje veikiančių organizacijų registravimo vadovą.

5.   Komisija paskelbia naudojimo vadovą, kuriame numatytos dalyvavimo EMAS pakopos.

Tas vadovas parengiamas visomis Europos Sąjungos institucijų oficialiosiomis kalbomis ir skelbiamas internete.

6.   Pagal 1 ir 4 dalis parengti dokumentai pateikiami priimti. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas jį papildant, tvirtinamos pagal 49 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

47 straipsnis

Ataskaitų rengimas

Kas penkerius metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje nurodomi veiksmai ir priemonės, kurių imtasi pagal šį skyrių, ir iš valstybių narių pagal 41 straipsnį gautą informaciją.

Ataskaitoje pateikiamas sistemos poveikio aplinkai ir su dalyvių skaičiumi susijusių tendencijų įvertinimas.

IX SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

48 straipsnis

Priedų pakeitimai

1.   Jei būtina ar tinkama, Komisija gali iš dalies keisti priedus, atsižvelgdama į taikant EMAS sukauptą patirtį, jei nustatomas poreikis tiksliau apibrėžti EMAS reikalavimus, ir į tarptautinių standartų pakeitimus arba naujus standartus, kurie reikšmingi šio reglamento veiksmingumui.

2.   Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, tvirtinamos pagal 49 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

49 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

3.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomi Tarybos sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

50 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip 2015 m. sausio 11 d. Komisija peržiūri EMAS, atsižvelgdama į taikant sistemą sukauptą patirtį ir į tarptautines tendencijas. Ji atsižvelgia į Europos Parlamentui ir Tarybai pagal 47 straipsnį teikiamas ataskaitas.

51 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.   Panaikinami šie teisės aktai:

a)	Reglamentas (EB) Nr. 761/2001;

b)	2001 m. rugsėjo 7 d. Komisijos sprendimas 2001/681/EB dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) įgyvendinimo gairių (13);

c)	2006 m. kovo 1 d. Komisijos sprendimas 2006/193/EB, nustatantis EMAS emblemos naudojimo išskirtiniais atvejais ant vežimo ir tretinių pakuočių taisykles pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 761/2001 (14).

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies:

a)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 įsteigtos nacionalinės akreditavimo įstaigos ir kompetentingos įstaigos tęsia savo veiklą. Valstybės narės koreguoja procedūras, kurių laikosi akreditavimo įstaigos ir kompetentingos įstaigos, vadovaudamosi šio reglamento nuostatomis. Valstybės narės užtikrina, kad pakoreguotas procedūras įgyvendinančios sistemos pradėtų visapusiškai veikti ne vėliau kaip 2011 m. sausio 11 d.;

b)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 įregistruotos organizacijos lieka EMAS registre. Per kitą organizacijos vertinimą aplinkosaugos vertintojas tikrina, ar ji atitinka naujus šio reglamento reikalavimus. Jei kitas vertinimas atliekamas anksčiau nei 2010 m. liepos 11 d., kito vertinimo terminas, pritarus aplinkosaugos vertintojui ir kompetentingoms įstaigoms, gali būti pratęstas šešiais mėnesiais;

c)	pagal Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 akredituoti aplinkosaugos vertintojai gali tęsti savo veiklą laikydamiesi šiame reglamente nustatytų reikalavimų.

3.   Nuorodos į Reglamentą (EB) Nr. 761/2001 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal VIII priede pateiktą atitikties lentelę.

52 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  2009 m. vasario 25 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2)  OL C 120, 2009 5 28, p. 56.

(3)  2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. spalio 26 d. Tarybos sprendimas.

(4)  OL L 242, 2002 9 10, p. 1.

(5)  OL L 114, 2001 4 24, p. 1.

(6)  OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

(7)  OL L 247, 2001 9 17, p. 1.

(8)  OL L 184, 2003 7 23, p. 19.

(9)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(10)  OL L 124, 2003 5 20, p. 36.

(11)  2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006 nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).

(12)  OL L 149, 2005 6 11, p. 22.

(13)  OL L 247, 2001 9 17, p. 24.

(14)  OL L 70, 2006 3 9, p. 63.

---

---

---

---

---

---

---

---

---

22.12.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 342/46

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1222/2009

2009 m. lapkričio 25 d.

dėl padangų ženklinimo atsižvelgiant į degalų naudojimo efektyvumą ir kitus esminius parametrus

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (2),

kadangi:

(1)	kaip pabrėžta 2008 m. liepos 8 d. Komisijos komunikate „Ekologiškas transportas“, tausus judumas yra svarbus Bendrijos uždavinys atsižvelgiant į klimato kaitą ir į tai, kad reikia didinti Europos konkurencingumą.

(2)	2006 m. spalio 19 d. Komisijos komunikate „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą“ pabrėžta nauda, kuri būtų gauta iki 2020 m. 20 % sumažinus bendrą suvartojamos energijos kiekį imantis sąraše nurodytų tikslinių veiksmų, įskaitant padangų ženklinimą.

(3)

2007 m. vasario 7 d. Komisijos komunikate „Bendrijos strategijos dėl lengvųjų automobilių ir nedidelės galios prekybos transporto priemonių išmetamų CO2 dujų mažinimo persvarstymo rezultatai“ pabrėžta nauda, kuri būtų gauta sumažinus išmetamų CO2 dujų kiekį nustatant papildomas priemones automobilių dalims, turinčioms didžiausią įtaką degalų sunaudojimui, pavyzdžiui padangoms.

(4)	20–30 % degalų transporto priemonės sunaudoja dėl padangų, ypač dėl jų pasipriešinimo riedėjimui. Todėl sumažinus padangų pasipriešinimą riedėjimui kelių transporto priemonės daug efektyviau naudotų degalus ir todėl išmestų mažiau teršalų.

(5)

Padangų savybes lemia daug tarpusavyje susijusių parametrų. Gerinant vieną parametrą, pavyzdžiui, mažinant pasipriešinimą riedėjimui, galima pabloginti kitus parametrus. Atvirkščiai, gerinant sukibimą su šlapia danga, galima pabloginti išorinio riedėjimo triukšmo parametrą. Padangų gamintojus reikėtų skatinti kuo labiau gerinti visus parametrus, viršijant jau pasiektus standartus.

(6)	Degalus taupančios padangos yra ekonomiškos: sutaupytų degalų kaina visiškai kompensuoja ir viršija didesnę padangų pirkimo kainą, kurią lemia didesnės gamybos sąnaudos.

(7)

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (3) nustatyti minimalūs padangų pasipriešinimo riedėjimui reikalavimai. Dėl technologinės pažangos įmanoma gerokai sumažinti energijos nuostolius, kuriuos lemia padangų pasipriešinimas riedėjimui, kad šis parametras viršytų minimalius reikalavimus. Todėl siekiant sumažinti kelių transporto priemonių poveikį aplinkai reikėtų priimti nuostatas, kuriomis galutiniai naudotojai skatinami pirkti degalus labiau taupančias padangas, pateikiant suvienodintą informaciją apie tą parametrą.

(8)

Kelių transporto priemonių triukšmas kelia didelių nepatogumų ir turi neigiamą poveikį sveikatai. Reglamente (EB) Nr. 661/2009 nustatyti minimalūs padangoms riedant keliamo išorinio triukšmo reikalavimai. Dėl technologinės pažangos įmanoma gerokai sumažinti išorinį riedėjimo triukšmą, kad šis parametras viršytų minimalius reikalavimus. Todėl siekiant sumažinti kelių transporto priemonių keliamą triukšmą reikėtų priimti nuostatas, kuriomis galutiniai naudotojai skatinami pirkti mažesnį išorinį riedėjimo triukšmą keliančias padangas, pateikiant suvienodintą informaciją apie tą parametrą.

(9)

Nuostata dėl suvienodintos informacijos apie išorinį riedėjimo triukšmą taip pat palengvintų priemonių, skirtų transporto priemonių keliamam triukšmui mažinti, taikymą ir padėtų didinti visuomenės informuotumą apie padangų poveikį transporto priemonių keliamam triukšmui remiantis 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (4).

(10)

Reglamente (EB) Nr. 661/2009 nustatyti minimalūs padangų sukibimo su šlapia danga reikalavimai. Dėl technologinės pažangos įmanoma gerokai pagerinti sukibimą su šlapia danga, kad šis parametras viršytų minimalius reikalavimus, ir taip sumažinti stabdymo kelią ant šlapios dangos. Todėl siekiant saugesnio eismo reikėtų priimti nuostatas, kuriomis galutiniai naudotojai būtų skatinami pirkti geriau su šlapia danga sukimbančias padangas, pateikiant suvienodintą informaciją apie tą parametrą.

(11)

Pateikta informacija apie sukibimą su šlapia danga gali neatitikti pagrindinių tų padangų, kurios specialiai suprojektuotos naudoti ant apsnigtos ir apledėjusios dangos, savybių. Atsižvelgiant į tai, kad suvienodintų metodų, kaip bandyti tokias padangas, nėra, verta numatyti galimybę prireikus tokių padangų sukibimo su danga klases pritaikyti vėliau.

(12)

Standartinėje etiketėje pateikta informacija apie padangų parametrus greičiausiai padės galutiniams naudotojams perkant pasirinkti saugesnes, mažiau triukšmo keliančias ir degalus labiau taupančias padangas. O tai, savo ruožtu, greičiausiai paskatins padangų gamintojus kiek įmanoma tobulinti tuos padangų parametrus, kuriuos gerinant galima prisidėti prie tvaresnio vartojimo ir gamybos.

(13)	Padangų ženklinimo taisyklių įvairovė valstybėse narėse sudarytų kliūčių Bendrijos vidaus prekybai ir padidintų padangų gamintojams tenkančią administracinę naštą bei atliekant bandymus patiriamas išlaidas.

(14)	Atsarginės padangos sudaro 78 % padangų rinkos. Todėl pagrįstai siekiama galutinį naudotoją informuoti apie atsarginių padangų bei naujų transporto priemonių padangų parametrus.

(15)

Poreikis gauti daugiau informacijos apie padangų degalų taupymo efektyvumą ir apie kitus parametrus yra svarbus vartotojams, įskaitant automobilių parkų vadovus bei transporto įmones, kurie negali lengvai palyginti skirtingų rūšių padangų parametrų, nes nėra ženklinimo sistemos ir vienodos bandymų tvarkos. Todėl į šio reglamento taikymo sritį reikėtų įtraukti C1, C2 ir C3 klasių padangas.

(16)

Energijos suvartojimo etiketė, kurioje nurodoma, kuriai iš A–G klasių, taikomų ir buitiniams prietaisams pagal 1992 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 1992/75/EB dėl buitinių prietaisų energijos ir kitų išteklių sunaudojimo parodymo ženklinant gaminį bei pateikiant standartinę informaciją apie gaminį (5), gaminiai priskiriami, yra gerai žinoma vartotojams ir sėkmingai taikoma veiksmingesnių prietaisų naudojimui skatinti. Tokia pati sistema turėtų būti naudojama padangoms ženklinti siekiant nurodyti jų degalų taupymo efektyvumą.

(17)

Padangų etikečių pateikimas prekybos vietose bei techninėje reklaminėje medžiagoje turėtų užtikrinti, kad platintojai bei potencialūs galutiniai naudotojai gautų suvienodintą informaciją apie padangų degalų taupymo efektyvumą, apie jų sukibimą su šlapia danga ir išorinį riedėjimo triukšmą tuomet, kai nusprendžiama jas pirkti, ir toje vietoje, kurioje nusprendžiama tai padaryti.

(18)

Kai kurie galutiniai naudotojai išsirenka padangas prieš atvykdami į prekybos vietą arba jas užsako paštu. Siekiant užtikrinti, kad tokie galutiniai naudotojai taip pat galėtų pasirinkti remdamiesi suvienodinta informacija apie padangų degalų taupymo efektyvumą, apie jų sukibimą su šlapia danga ir išorinį riedėjimo triukšmą, etiketės turėtų būti pateikiamos visoje techninėje reklaminėje medžiagoje, įskaitant tuos atvejus, kai minėta medžiaga pateikiama internete. Techninė reklaminė medžiaga neapima reklamos skelbimų lentose, laikraščiuose, žurnaluose, radijo transliacijose, televizijoje ir panašiose internetinėse terpėse.

(19)	Potencialiems galutiniams naudotojams turėtų būti teikiama informacija, kuria būtų paaiškinta kiekviena etiketės dalis ir jos svarba. Tokia informacija turėtų būti teikiama techninėje reklaminėje medžiagoje, pavyzdžiui, tiekėjų tinklavietėse.

(20)	Informaciją reikėtų pateikti remiantis suvienodintais bandymų metodais, kurie turėtų būti patikimi, tikslūs ir atkuriami, kad galutiniai naudotojai galėtų palyginti įvairias padangas ir būtų apribotos atliekant bandymus gamintojų patiriamos išlaidos.

(21)

Siekiant sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir padidinti kelių transporto saugumą, valstybės narės gali nustatyti paskatų naudoti degalus taupančias, saugesnes ir mažai triukšmo sukeliančias padangas. Siekiant išvengti vidaus rinkos suskaidymo, verta nustatyti žemiausias degalų naudojimo efektyvumo ir sukibimo su šlapia danga klases tam, kad nebūtų galima teikti paskatų naudoti žemesnių už jas klasių padangas. Tokios paskatos gali sudaryti valstybės pagalbą. Šis reglamentas neturėtų turėti įtakos jokiems būsimų valstybės pagalbos procedūrų, kurios gali būti taikomos pagal Sutarties 87 ir 88 straipsnius, rezultatams ir neturėtų apimti apmokestinimo bei fiskalinių klausimų.

(22)

Norint pasiekti ženklinimo nuostatų tikslus ir užtikrinti vienodas veiklos sąlygas Bendrijoje, būtina, kad tiekėjai ir platintojai laikytųsi ženklinimo nuostatų. Todėl tokį laikymąsi valstybės narės turi stebėti vykdydamos rinkos priežiūrą ir reguliarią ex-post kontrolę pagal visų pirma 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nustatantį su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus (6).

(23)	Įgyvendindamos atitinkamas šio reglamento nuostatas valstybės narės turėtų netaikyti įgyvendinimo priemonių, kuriomis būtų nustatomi nepagrįsti, biurokratiniai ir nelankstūs įpareigojimai mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

(24)	Padangų tiekėjai ir platintojai turėtų būti skatinami pradėti laikytis šio reglamento nuostatų iki 2012 m., kad etiketės būtų sparčiau pripažintos ir būtų pasinaudota jų teikiamais privalumais.

(25)	Šio reglamento įgyvendinimui būtinos priemonės turėtų būti tvirtinamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (7).

(26)

Visų pirma, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti reikalavimus, susijusius su C2 ir C3 padangų sukibimo su šlapia danga klasėmis, pritaikyti padangų, specialiai suprojektuotų naudoti ant apsnigtos ir apledėjusios dangos, sukibimo su danga klases ir derinti priedus, įskaitant bandymo metodus ir susijusius leidimus, su technine pažanga. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos iš dalies pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, jos turi būti tvirtinamos pagal Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nustatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

(27)	Šis reglamentas turėtų būti persvarstytas siekiant išsiaiškinti, ar etiketė suprantama galutiniams naudotojams ir ar šiuo reglamentu galima pasiekti rinkos pokyčių,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tikslas ir dalykas

1.   Šiuo reglamentu siekiama, kad kelių transporto priemonės būtų saugesnės ir ekonomikos bei aplinkosaugos požiūriu efektyvesnės skatinant naudoti degalus taupančias, saugias ir mažai triukšmo keliančias padangas.

2.   Šiuo reglamentu nustatoma suvienodintos informacijos apie padangų parametrus teikimo etiketėse sistema, kad pirkdami padangas galutiniai naudotojai galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas C1, C2 ir C3 klasių padangoms.

2.   Šis reglamentas netaikomas:

a)	restauruotoms padangoms;

b)	profesionalioms visureigių padangoms;

c)	padangoms, skirtoms transporto priemonėms, kurios pirmą kartą įregistruotos iki 1990 m. spalio 1 d.;

d)	T tipo laikinojo naudojimo atsarginėms padangoms;

e)	padangoms, kurių greičio klasė mažesnė kaip 80 km/h;

f)	padangoms, kurių nominalusis ratlankio skersmuo neviršija 254 mm arba yra ne mažesnis kaip 635 mm;

g)	padangoms, į kurias įmontuoti papildomi sukibimo gerinimo įtaisai, pavyzdžiui, dygliuotoms padangoms;

h)	padangoms, skirtoms transporto priemonėms, naudojamoms tik lenktynėms.

3 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente:

1.	C1, C2 ir C3 klasių padangos – Reglamento (EB) Nr. 661/2009 8 straipsnyje nurodytų klasių padangos;

2.	T tipo laikinojo naudojimo atsarginė padanga – laikinojo naudojimo atsarginė padanga, skirta naudoti didesnio nei standartinėms ir sustiprintosioms padangoms nustatytomis pripūtimo slėgio sąlygomis;

3.	prekybos vieta – vieta, kurioje eksponuojamos arba laikomos ir galutiniams naudotojams parduodamos padangos, įskaitant automobilių salonus, kuriuose galutiniams naudotojams parduodamos ant transporto priemonių ratų nesumontuotos padangos;

4.

techninė reklaminė medžiaga – techniniai vadovai, brošiūros, informaciniai lapeliai ir katalogai (spausdintiniai, elektroniniai arba internetiniai), taip pat tinklavietės, kurių tikslas yra parduoti padangas galutiniams naudotojams arba platintojams ir kuriuose nurodomi konkretūs techniniai padangos parametrai;

5.

techniniai dokumentai – informacija apie padangas, įskaitant informaciją apie gamintoją ir padangų rūšį; padangos tipo arba padangų grupės, nustatytų nurodant degalų naudojimo efektyvumo klasę, sukibimo su šlapia danga klasę ir išorinio riedėjimo triukšmo klasę ir išmatuotą vertę, aprašas; bandymų ataskaitos ir dokumentai, kuriuose pateikiama informacija apie bandymų tikslumą;

6.	gamintojas – bet koks fizinis arba juridinis asmuo, kuris pagamina gaminį arba kuris užsako suprojektuoti ar pagaminti gaminį ir parduoda tą gaminį savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą;

7.	importuotojas – Bendrijoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris trečiojoje šalyje pagamintą gaminį pateikia į Bendrijos rinką;

8.	įgaliotasis atstovas – Bendrijoje įsisteigęs fizinis ar juridinis asmuo, turintis raštišką gamintojo įgaliojimą vykdyti nustatytas užduotis gamintojo vardu jo įsipareigojimų pagal šį reglamentą atžvilgiu;

9.	tiekėjas – gamintojas arba jo įgaliotas asmuo Bendrijoje, arba importuotojas;

10.	platintojas – tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis asmuo (išskyrus gamintoją ar importuotoją), kuris padangas tiekia rinkai;

11.	tiekimas rinkai – gaminio, skirto platinti ar naudoti Bendrijos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;

12.	galutinis naudotojas – vartotojas, taip pat automobilių parko vadovas arba kelių transporto įmonė, kuri perka padangas arba iš kurios tikimasi, kad jas pirks;

13.	esminis parametras – padangos parametras (pavyzdžiui, pasipriešinimas riedėjimui, sukibimas su šlapia danga arba išorinis riedėjimo triukšmas), kuris naudojantis ta padanga daro stiprų poveikį aplinkai, eismo saugumui arba sveikatai.

4 straipsnis

Padangų tiekėjų atsakomybė

1.   Tiekėjai užtikrina, kad ant platintojams arba galutiniams naudotojams pristatomų C1 ir C2 klasių padangų:

a)

protektorių būtų užklijuotas lipdukas, kuriame esančioje etiketėje būtų nurodyta degalų naudojimo efektyvumo klasė, kaip nustatyta I priedo A dalyje, išorinio riedėjimo triukšmo klasė ir išmatuota vertė, kaip nustatyta I priedo C dalyje, ir, kai taikoma, sukibimo su šlapia danga klasė, kaip nurodyta I priedo B dalyje. arba

b)

prie kiekvienos pristatytos vienos ar daugiau identiškų padangų siuntos būtų pridėta atspausdinta etiketė, kurioje būtų nurodyta degalų naudojimo efektyvumo klasė, kaip nurodyta I priedo A dalyje, išorinio riedėjimo triukšmo klasė ir išmatuota vertė, kaip nurodyta I priedo C dalyje, ir, kai taikoma, sukibimo su šlapia danga klasė, kaip nurodyta I priedo B dalyje.

2.   1 dalyje nurodyto lipduko ir etiketės pavidalas turi atitikti nurodytąjį II priede.

3.   Tiekėjai techninėje reklaminėje medžiagoje, įskaitant savo tinklavietes, nurodo C1, C2 ir C3 klasės padangų degalų naudojimo efektyvumo klasę, išorinio riedėjimo triukšmo klasę ir išmatuotą vertę ir prireikus sukibimo su šlapia danga klasę, kaip nurodyta I priede ir III priede nustatyta eilės tvarka.

4.   Valstybių narių valdžios institucijoms paprašius, tiekėjai pateikia joms techninius dokumentus; tokia galimybė turėtų būti užtikrinama penkerius metus nuo to laiko, kai rinkai patiekiama paskutinė tam tikro padangų tipo padanga. Techniniai dokumentai rengiami pakankamai išsamiai, kad valdžios institucijos galėtų patikrinti, ar tiksli etiketėje pateikta informacija apie degalų naudojimo efektyvumą, sukibimą su šlapia danga ir išorinį riedėjimo triukšmą.

5 straipsnis

Padangų platintojų atsakomybė

1.   Platintojai užtikrina, kad:

a)	prekybos vietose ant padangų aiškiai matomose vietose būtų užklijuoti pagal 4 straipsnio 1 dalies a punktą tiekėjų pateikti lipdukai arba

b)	4 straipsnio 1 dalies ii punkte nurodyta etiketė būtų aiškiai matoma ir parodyta galutiniam vartotojui prekybos vietoje prie pat padangos prieš padangą parduodant.

2.   Jei galutinis naudotojas parduodamų padangų pamatyti negali, platintojai galutiniam naudotojui pateikia informaciją apie tų padangų degalų naudojimo efektyvumo klasę, sukibimo su šlapia danga klasę ir išorinio riedėjimo triukšmo klasę bei išmatuotą vertę.

3.   Platintojai pateikia C1, C2 ir C3 klasių padangų informaciją apie degalų naudojimo efektyvumo klasę, išmatuotą išorinio riedėjimo triukšmo vertę ir prireikus sukibimo su šlapia danga klasę, kaip nurodyta I priede, sąskaitose, išrašomose tokias padangas perkantiems galutiniams naudotojams, arba su jomis.

6 straipsnis

Transporto priemonių tiekėjų ir transporto priemonių platintojų atsakomybė

Jei galutiniams naudotojams prekybos vietoje siūloma pasirinkti iš skirtingų padangų, skirtų sumontuoti naujame automobilyje, kurį jie ketina įsigyti, automobilio tiekėjai ir platintojai prieš pardavimą pateikia jiems informaciją apie kiekvienos siūlomos pasirinkti padangos degalų naudojimo efektyvumo klasę, išorinio riedėjimo triukšmo klasę ir išmatuotą vertę ir, jei taikoma, sukibimo su šlapia danga klasę C1, C2 ir C3 klasės padangų atveju, kaip nurodyta I priede ir III priede nustatyta eilės tvarka. Ta informacija įtraukiama bent jau į techninę reklaminę medžiagą.

7 straipsnis

Suvienodinti bandymų metodai

Informacija, kurią privaloma pateikti pagal 4, 5 ir 6 straipsnius, apie padangų degalų naudojimo efektyvumo klasę, išorinio riedėjimo triukšmo klasę ir išmatuotą vertę bei sukibimo su šlapia danga klasę, gaunama taikant I priede nurodytus suvienodintus bandymų metodus.

8 straipsnis

Patikrinimo procedūra

Valstybės narės IV priede nustatyta tvarka atitiktį nurodytoms degalų naudojimo efektyvumo ir sukibimo su šlapia danga klasėms vertina pagal I priedo A ir B dalis, o atitiktį nurodytai išorinio riedėjimo triukšmo klasei ir išmatuotai vertei – pagal I priedo C dalį.

9 straipsnis

Vidaus rinka

1.   Jei laikomasi šio reglamento reikalavimų, valstybės narės nedraudžia ir neriboja padangų, nurodytų 2 straipsnyje, tiekimo rinkai remdamosi informacija apie gaminį.

2.   Jeigu nėra įrodyta kitaip, valstybės narės laiko, kad etiketės ir informacija apie gaminį atitinka šį reglamentą. Norėdamos įvertinti atitiktį nurodytoms vertėms ir klasėms, jos gali reikalauti, kad tiekėjai pateiktų techninius dokumentus pagal šio reglamento 4 straipsnio 4 dalį.

10 straipsnis

Paskatos

Valstybės narės neteikia paskatų, jei padangų degalų naudojimo efektyvumo klasė arba sukibimo su šlapia danga klasė yra žemesnė už I priedo atitinkamai A ir B dalyse nurodytą C klasę. Mokestinės ir fiskalinės priemonės šiame reglamente nėra laikomos paskatomis.

11 straipsnis

Pakeitimai ir derinimas su technikos pažanga

Šios priemonės, skirtos pakeisti neesmines šio reglamento nuostatas, inter alia, jį papildant, tvirtinamos pagal 13 straipsnio 2 dalyje numatytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu:

a)	nustatomi informavimo apie C2 ir C3 klasių padangų sukibimą su šlapia danga reikalavimai, jei egzistuoja tinkami suvienodinti bandymų metodai;

b)

atitinkamais atvejais padangų sukibimo su danga klasės suderinamos su techninėmis ypatybėmis tų padangų, kurios suprojektuotos taip, kad jų savybės, susijusios su transporto priemonės išjudinimu, judėjimu arba stabdymu apledėjusia arba apsnigta (arba apledėjusia ir apsnigta) danga būtų geresnės nei įprastų padangų;

c)	I–IV priedai derinami su technikos pažanga.

12 straipsnis

Vykdymo užtikrinimas

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008 valstybės narės užtikrina, kad už rinkos priežiūrą atsakingos valdžios institucijos tikrintų, kaip laikomasi šio reglamento 4, 5 ir 6 straipsnių.

13 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda komitetas.

2.   Jei yra nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis atsižvelgiant į 8 straipsnio nuostatas.

14 straipsnis

Persvarstymas

1.   Komisija įvertina, ar šis reglamentas turi būti persvarstytas atsižvelgdama, inter alia, į:

a)	etiketės veiksmingumą, nustatomą pagal tai, koks yra galutinių naudotojų informuotumas, visų pirma pagal tai, ar prisidedant prie šio reglamento tikslų 4 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatos yra tokios pat veiksmingos kaip 4 straipsnio 1 dalies a punkto;

b)	tai, ar ženklinimo sistema turėtų būti taikoma restauruotoms padangoms;

c)	tai, ar turėtų būti nustatyti nauji padangų parametrai, pavyzdžiui, kilometražas;

d)	informaciją apie padangų parametrus, kurią galutiniams naudotojams teikia transporto priemonių tiekėjai ir platintojai.

2.   Šio vertinimo rezultatus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ne vėliau kaip 2016 m. kovo 1 d. ir prireikus pateikia pasiūlymus Europos Parlamentui ir Tarybai.

15 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostata

4 ir 5 straipsniai netaikomi iki 2012 m. liepos 1 d. pagamintoms padangoms.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas taikomas nuo 2012 m. lapkričio 1 d.

---

(1)  OL C 228, 2009 9 22, p. 81.

(2)  2009 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje), 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos bendroji pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2009 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(3)  OL L 200, 2009 7 31, p. 1.

(4)  OL L 189, 2002 7 18, p. 12.

(5)  OL L 297, 1992 10 13, p. 16.

(6)  OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

(7)  OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

---

---

---

---

---