22.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/1

(1)

1994 m. vasario mėn. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 229/94 (3) importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) kilmės etanolaminams (toliau – nagrinėjamasis produktas) nustatė galutinius antidempingo muitus.

(2)

Europos chemijos pramonės federacijų tarybos (CEFIC) prašymu, 2005 m. liepos mėn. pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį inicijuota priemonių galiojimo termino peržiūra. Reglamentu (EB) Nr. 1583/2006 (4) Taryba baigė minėtą peržiūrą ir importuojamiems JAV kilmės etanolaminams nustatė galutines antidempingo priemones. Nustatytosios priemonės – tai konkretus vienodo dydžio muitas.

(3)

2008 m. kovo mėn. paskelbus pranešimą apie artėjantį antidempingo priemonių, taikomų importuojamiems JAV kilmės etanolaminams, galiojimo terminą (5), Komisija 2008 m. liepos 25 d. gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(4)

Šį prašymą gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) visų etanolaminų Sąjungoje, vardu pateikė BASF SE/AG, INEOS Oxide Ltd, Sasol Germany GmbH ir Akzo Nobel Functional Chemicals AB (toliau – Sąjungos gamintojai pareiškėjai).

(5)

Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad, pasibaigus priemonių galiojimui, dempingas ir jo daroma žala Sąjungos pramonei greičiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(6)

Pasitarusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pateisinančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, pranešimu apie inicijavimą inicijavo tyrimą (6).

(7)

Komisijos tarnybos apie peržiūros inicijavimą oficialiai informavo Sąjungos gamintojus, JAV eksportuojančius gamintojus, importuotojus ir (arba) prekybininkus, žinomus susijusius naudotojus Sąjungoje ir JAV valdžios institucijas. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(8)

Komisijos tarnybos išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir šalims, kurios paprašė klausimyno per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(9)

Be to, Komisija tiesiogiai susijusioms šalims suteikė galimybę pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(10)

Klausimyno atsakymus pateikė du JAV eksportuojantys gamintojai, vienas susijęs Sąjungos importuotojas, vienas susijęs Šveicarijos importuotojas, Sąjungos gamintojai pareiškėjai ir vienas Sąjungos pramonės naudotojas. Vienas JAV eksportuojantis gamintojas (Huntsman Petrochemical Corporation) pateikė dokumentą (toliau – nuomonę), kuriame teigė, kad priemonės turėtų būti panaikintos, tačiau nepateikė klausimyno atsakymų.

(11)

Komisijos tarnybos rinko ir patikrino visą informaciją, kurią laikė esant reikalinga dempingo bei žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose.

(12)

Tiriant, ar tęsėsi dempingas ir žala arba ar dempingas ir žala kartojosi, buvo nagrinėjamas 2007 m. spalio 1 d.–2008 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – PTL).

(13)

Atliekant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2005 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis). Be to, žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbios tendencijos buvo įvertintos atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos krizės poveikį etanolaminų rinkai po PTL.

(14)

Nagrinėjamasis produktas yra ankstesniuose tyrimuose nagrinėtas produktas, t. y. JAV kilmės etanolaminai, kurių klasifikaciniai KN kodai šiuo metu yra 2922 11 00, ex 2922 12 00 ir 2922 13 10. Etanolaminai gaunami etileno oksidui (EO), kuris yra etileno ir deguonies reakcijos rezultatas, reaguojant su amoniaku. Dėl tokios sintezės atsiranda trys konkuruojančiosios reakcijos, po kurių gaunami trijų skirtingų rūšių etanolaminai: monoetanolaminas (MEA), dietanolaminas (DEA) ir trietanolaminas (TEA), atsižvelgiant į tai, kiek kartų EO yra jungiamas. Didžiausias junginių skaičius priklauso nuo amoniako vandenilio elementų skaičiaus, būtent trijų. Šių trijų rūšių etanolaminų proporcijos, palyginti su bendru produkcijos kiekiu, priklauso nuo gamybos įrenginių konstrukcijos, tačiau tam tikru mastu gali būti kontroliuojamos pagal amoniako ir EO santykį (molinis santykis).

(15)

Nagrinėjamasis produktas naudojamas kaip tarpinis junginys ir (arba) priedas aktyviosiose paviršiaus medžiagose, kurios naudojamos plovikliuose ir asmens higienos produktuose, kosmetikos produktuose, trąšose ir pasėlių apsaugos priemonėse (glifosatas), korozijos inhibitoriuose, tepimo alyvose, pagalbinėse tekstilės medžiagose ir minkštikliuose (ketvirtiniai esteriai), fotografinėse cheminėse medžiagose, popieriaus ir metalo pramonės srities produktuose, medienos apdorojimui, kaip šlifavimo ir rišimo priemonė cemento pramonėje ir kaip dujų plautuvo absorbavimo priemonė (rūgštims šalinti). Šį produktą etilenaminams gaminti gali naudoti ir patys gamintojai arba su jais susiję gamintojai. Naujos MEA naudojimo sritys – taurinas ir elektronika, ypač skystųjų kristalų įtaisų (LCD) sektoriaus produktai.

(16)

Kaip ir pirminiame bei ankstesniame peržiūros tyrime, nustatyta, kad JAV pagaminto ir Sąjungoje parduodamo nagrinėjamojo produkto fizinės ir techninės savybės yra tokios pačios kaip Sąjungos gamintojų Sąjungoje pagaminto ir parduodamo produkto fizinės ir techninės savybes ir kad šių produktų naudojimo paskirtis nesiskiria. Taip pat nustatyta, kad JAV pagamintas ir Sąjungoje parduodamas nagrinėjamasis produktas yra toks pat, kaip JAV vidaus rinkoje parduodamas produktas. Todėl šie produktai turi būti laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(17)

Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi nagrinėta, ar vykdomas dempingas ir, jei vykdomas, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas bus tęsiamas arba pasikartos.

(18)

Atliekant tyrimą, iš keturių skunde nurodytų JAV eksportuojančių gamintojų du eksportuojantys gamintojai bendradarbiavo tyrime, vienas nebendradarbiavo, tik pateikė nuomonę, o iš ketvirtosios skunde minimos JAV bendrovės negauta nei atsakymo, nei jokios kitos informacijos.

(19)

Abu minėti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pagamino didžiąją dalį, t. y. daugiau nei 90 % per PTL į Sąjungą importuoto kiekio arba 37 583 tonų (tikslūs duomenys nepateikiami dėl jų konfidencialumo); tai 8,5 % mažiau nei importuota per ankstesnį tiriamąjį laikotarpį (2004 m. liepos 1 d.–2005 m. birželio 30 d.). JAV kilmės nagrinėjamojo produkto importas į Sąjungą sudarė 14 % per PTL Sąjungoje suvartoto kiekio.

(20)

JAV bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams normalioji vertė buvo nustatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalimi pagal kiekvieną nagrinėjamojo produkto rūšį remiantis kaina, kurią JAV vidaus rinkoje sumokėjo arba turėjo mokėti nesusiję pirkėjai, nes nustatyta, kad parduotas kiekis yra pakankamas ir kad prekyba vyko įprastomis sąlygomis.

(21)

Kaip ir pirminiame bei ankstesniame peržiūros tyrime, šiame tyrime nustatyta, kad du JAV bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportavo per susijusias bendroves. Todėl, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalimi, eksporto kainos buvo apskaičiuotos remiantis kainomis, už kurias importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Atsižvelgta į visas išlaidas, kurių turėta nuo importavimo iki perpardavimo, įskaitant pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas, taip pat pelną, kurį Sąjungoje gavo importuojančios bendrovės per PTL. Apskaičiuojant pelno dydį nebuvo galima remtis susijusių prekybininkų faktiniu pelnu, nes dėl eksportuojančių gamintojų ir susijusių prekybininkų ryšių šios kainos buvo nepatikimos. Taigi buvo nustatytas pagrįstas pelno dydis, neviršijantis faktinio susijusių prekybininkų uždirbto pelno dydžio ir atitinkantis ankstesnėje peržiūroje dėl panašių priežasčių naudotus pelno dydžius.

(22)

Normalioji vertė palyginta su vidutine kiekvienos rūšies nagrinėjamojo produkto eksporto kaina remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis ir tuo pačiu prekybos lygiu. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi ir siekiant užtikrinti teisingą palyginimą, buvo atsižvelgta į skirtingus veiksnius, kurie, kaip tvirtinta ir įrodyta, turėjo poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Todėl atlikti koregavimai siekiant atsižvelgti į krovinių gabenimo sausumos ir jūrų transportu išlaidas, atidėtąsias lengvatas, tvarkymo ir pakavimo išlaidas, kredito sąnaudas ir importo muitus – visos šios sumos buvo atimtos iš perpardavimo kainų siekiant nustatyti gamintojo kainą EXW sąlygomis.

(23)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį kiekvienos rūšies produkto dempingo skirtumas nustatytas palyginus svertinę vidutinę normaliąją vertę su svertinėmis vidutinėmis eksporto kainomis tuo pačiu prekybos lygiu. Atlikus palyginimą nustatyta, kad dempingas per PTL buvo vykdomas, nors ir mažesniu nei per ankstesnę peržiūrą nustatytas lygiu. Procentais išreikštas CIF importo kainos Sąjungos pasienyje svertinis vidutinis dempingo skirtumas buvo toks: INEOS Oxide LLC – 11,9 %, Dow Chemical – 0 %. Nustatant dempingo skirtumą kitiems JAV gamintojams, kurie nebendradarbiavimo atliekant tyrimą ir kurių pagaminta produkcija sudarė mažiau nei 5 % (tikslūs duomenys nepateikiami dėl jų konfidencialumo) per PTL iš JAV į Sąjungą importuoto nagrinėjamojo produkto kiekio, reikėjo remtis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatas.

Kaip minėta, atlikus tyrimą nustatyta, kad dempingas buvo vykdomas. Taigi, remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 6 dalimi, INEOS Oxide LLC nustatytas dempingo dydis, t. y. 11,9 %, priskiriamas ir atliekant tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuotojams. Iš tiesų, nėra priežasčių manyti, kad atliekant tyrimą nebendradarbiavusios šalies dempingas būtų mažesnis už bet kurios bendradarbiavusios šalies dempingą, ir tokiai šaliai taikyti palankesnes sąlygas nei bendradarbiavusioms šalims. Reikėtų pažymėti, kad patikrinamos informacijos apie nebendradarbiaujančius JAV gamintojus nebuvo, o patikrinti bendradarbiaujančių JAV eksportuojančių gamintojų klausimyno atsakymai, kartu su Eurostato statistiniais duomenimis, leidžia atmesti galimybę, kad trūkstamus kiekius eksportavo bendradarbiaujantys JAV eksportuojantys gamintojai.

(24)

Išsiaiškinus, ar per PTL buvo vykdomas dempingas, nagrinėta jo tęsimosi tikimybė.

(25)

Jeigu priemonės būtų panaikintos, eksportuotojai galėtų sumažinti eksporto kainas. Jeigu eksporto kainos būtų mažesnės, išaugtų JAV produkto paklausa Sąjungos rinkoje. Jei eksporto kainos sumažėtų proporcingai antidempingo muitų dydžiui, INEOS Oxide LLC ir nebendradarbiavusioms šalims per PTL nustatyti dempingo skirtumai būtų 12 % (remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu), o Dow Chemical dempingas ir šiuo atveju nebūtų nustatytas. Tai, kad dempingo skirtumas, kai muitas įskaičiuojamas, beveik nesiskiria nuo dempingo skirtumo, kai muitas neįskaičiuojamas, reiškia, kad per PTL bendras etanolaminų kainos lygis buvo gana aukštas, todėl antidempingo muito, nustatyto kaip konkreti vienodo dydžio suma, poveikis buvo minimalus. Kaip išsamiau paaiškinta toliau, apskritai, po PTL etanolaminų kainos smarkiai sumažėjo.

(26)

Nepanaudoti JAV gamybos pajėgumai per PTL nėra nereikšmingi. Manoma, kad per PTL nepanaudoti JAV gamybos pajėgumai sudarė maždaug 60 000 tonų. Šis skaičius apskaičiuotas remiantis iš dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gauta informacija; tuo, kad gamybos našumas paprastai sudaro 90 % vardinių pajėgumų; prielaida, kad faktinė nebendradarbiaujančių JAV gamintojų gamybos išeiga negali būti mažesnė nei 80 % vardinio pajėgumo, taip pat pagrindiniuose specializuotuose leidiniuose pateikta informacija. Šis skaičius gali padidėti iki maždaug 85 000 tonų, jei gamybos našumas bus dar geresnis. Palyginti su apskaičiuotuoju bendru 732 000 tonų JAV vardiniu pajėgumu, bendra apskaičiuotoji paklausa, įskaitant uždarąjį suvartojimą, sudarė 588 000 tonų. Palyginti mažą pajėgumų naudojimo koeficientą galima paaiškinti keliais ypatingais pastarojo metais įvykiais: siekdami sumažinti atsargas, JAV gamintojai uždarė kelis gamybos objektus, įgyvendino pajėgumų didinimo planus (Dow Chemical pajėgumai paskutinį kartą padidinti 45 000 tonų, vieno iš nebendradarbiavusių JAV eksportuojančių gamintojų – 32 000 tonų), o nuo uraganų „Gustavas“ ir „Ike“ nukentėjo tam tikri gamybos įrenginiai ir kai kurių žaliavų gamybos įrenginiai. Dėl uraganų „Ike“ ir „Gustavas“: per PTL jų poveikis dar buvo juntamas, tačiau po PTL jo nebeliko.

Remiantis PCI Consulting Group (PCI) 2008 m. vertinimu, poveikis – tai 39 000 tonų prarastos produkcijos (7). Tai, kad 2007–2008 m. (t. y. per PTL) JAV būta potencialių nepanaudotų gamybos pajėgumų, taip pat patvirtinama pagrindiniame metiniame leidinyje, kuriame pateikiama etanolaminų rinkos apžvalga (8). Remiantis šiame leidinyje pateiktais vertinimais, 2007 m. JAV rinkoje buvo 65 000 tonų perteklinės produkcijos. Reikėtų palyginti nepanaudotus 60 000 tonų pajėgumus su eksporto iš JAV į Sąjungą apimtimi per PTL (37 583 tonos) ir bendru suvartojimu Sąjungoje (268 000 tonų). Taigi galima daryti išvadą, kad tikėtina, jog eksportas iš JAV padidės ir užims tam tikrą Sąjungos rinkos dalį.

(27)

Dėl kelių svarbių JAV eksporto rinkų atlikus tyrimą nustatyta, kad JAV gamintojams bus vis sunkiau tiekti prekes šioms rinkoms, nes pastaruoju metu jos savo poreikius jau patenkina arba greitai patenkins pačios. Iš tiesų, trečiųjų šalių rinkose, kurias aprūpina JAV, esama planų didinti pajėgumus; kai kurie iš tų planų buvo neseniai įgyvendinti, kai kurie – įgyvendinami šiuo metu. Konkrečiai:

(28)

Galima daryti išvadą, kad, kaip nurodyta 26 konstatuojamojoje dalyje, esama tam tikrų nepanaudotų pajėgumų, kurie, panaikinus priemones, gali būti panaudoti didesniam etanolaminų kiekiui gaminti ir parduoti Sąjungos rinkoje. Be to, JAV gamintojams svarbios eksporto rinkos greičiausiai gali būti perpildytos dėl padidėjusios vidaus gamybos, todėl Sąjungos rinka JAV eksportuotojams gali tapti labai patraukli.

(29)

Buvo nagrinėjami ir galimi 10 konstatuojamojoje dalyje nurodyto nebendradarbiaujančio JAV gamintojo verslo veiksmai. Primenama, kad vienintelė šios šalies pateikta informacija – tai nuomonė, kurioje daroma išvada, kad JAV kilmės etanolaminų importas nedaro žalos ir nėra tikimybės, kad žalingas dempingas pasikartos. Bendrovė teigė, kad jos nagrinėjamojo produkto pardavimo apimtis Sąjungoje per PTL buvo labai nedidelė – dviem nesusijusioms ir vienai susijusiai šaliai. Ji taip pat teigė norinti, kad jos pardavimo į Sąjungą struktūra būtų tinkama ir sąžininga, tačiau nepateikė jokių konkrečių duomenų ar patikrinamos informacijos nei apie savo su nagrinėjamuoju produktu susijusios veiklos rezultatus per PTL, nei apie numatomus etanolaminų verslo srities veiksmus Sąjungos rinkoje. Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio nuostatas išvados dėl šio nebendradarbiaujančio JAV gamintojo turėjo būti daromos remiantis turimais faktais. Taigi remtasi vieša informacija, surinkta iš šios bendrovės interneto svetainės, taip pat duomenimis, paskelbtais CEH Product Review on Ethanolamines (SRI Consulting), pagrindiniame specializuotame šios srities leidinyje. Remiantis minėta informacija ir duomenimis prieita prie išvados, kad per PTL šio nebendradarbiaujančio JAV gamintojo pajėgumai sudarė 29 % JAV gamybos pajėgumų ir kad nagrinėjamąjį produktą galima priskirti šios bendrovės verslo segmentui, kuriame ji pasiekė geriausių rezultatų.

Be to, patvirtinta ir Sąjungos rinkos svarba apskritai: pardavimai į Sąjungą sudaro apie 33 % visų šios bendrovės pardavimų. Atsižvelgiant į šio gamintojo dydį JAV rinkoje, jo gamybos pajėgumus, Sąjungos rinkos svarbą jo verslui apskritai ir į Sąjungos rinkos svarbą pasaulio etanolaminų rinkoje, pagrįsta manyti, kad nebendradarbiaujantis JAV gamintojas dar labiau padidintų eksportą į Sąjungą, jei priemonės baigtų galioti. Taip šis gamintojas elgtųsi remdamasis PTL duomenimis, ypač dėl didelių nagrinėjamojo produkto kainų Sąjungos rinkoje.

(30)

Nuo 2004 m. lapkričio mėn. Kinija taiko antidempingo muitus Japonijos, JAV, Irano, Malaizijos, Taivano ir Meksikos kilmės MEA ir DEA. JAV kilmės etanolaminams taikomi 20–74 % muitai. 2008 m. 11 % viso JAV eksporto buvo nukreipta į Kiniją (10) – į rinką, kurioje nagrinėjamojo produkto paklausa nuolat auga ir kurioje 2007 m. buvo pagaminama maždaug 24 % visų vidaus rinkoje suvartojimų etanolaminų. Reikėtų pažymėti, kad Dow Chemical įsteigė bendrą įmonę su Petronas, pavadintą Optimal, kurios pajėgumai Malaizijoje sudarė 75 000 tonų, kurios nuo 2002 m. buvo tiekiamos Azijos etanolaminų rinkai. Vis dėlto, reikia prisiminti, kad tikrajam JAV eksportui į Kiniją yra taikomos priemonės, todėl praktinės galimybės išnaudoti nepanaudotus pajėgumus yra ribotos.

(31)

Be to, JAV etanolaminų eksporto į Kiniją galimybėms taip pat kenkia tai, kad buvo pakeistas Kinijos muitų režimas, taikomas iš Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) šalių importuotiems etanolaminams (importo muitas sumažintas nuo 5 % iki 0 %), taip suteikiant dar daugiau pranašumų į Kiniją eksportuojantiems ASEAN šalių etanolaminų gamintojams (11).

(32)

Etanolaminų rinkoje labai padidėjo DEA paklausa, nes DEA pradėtas naudoti glifosato herbicidams gaminti. Konkrečiai, TEA paklausą lemia jo naudojimas cemento sektoriuje ir audinių minkštiklių gamyboje. Pagrindinė MEA rinka – organinių junginių (daugiausia etilenaminų) sintezė. MEA paklausa išaugo po to, kai 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojo JAV teisės aktas, kuriuo draudžiama medienos apdorojimui naudoti pakaitinius produktus, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra metalas. Tačiau remiantis pagrindiniais specializuotais leidiniais galima teigti, kad poveikis, kurio paklausai turėjo 2005 m. JAV teisės aktas, ateityje didelio suvartojimo augimo nebelems. Iš tiesų, remiantis vieša informacija galima teigti, kad MEA suvartojimas medienos apsaugos produktams padidėjo nuo 3 000 tonų 2001 m. iki 107 000 tonų 2007 m. Tačiau metinė augimo sparta nuo 2006 m. buvo nedidelė (3 %) ir nenumatoma, kad ateityje ji smarkiai augtų. Taip yra dėl to, kad šis rinkos segmentas stabilizavosi ir kad medienos konservantų rinkoje susiduriama su kitų produktų, kuriuose nenaudojamas MEA (pavyzdžiui, medienos konservantų, kurių pagrindinė sudedamoji dalis yra boratas, natūraliai kenkėjams atsparių rūšių medienos ir perdirbto plieno), konkurencija. Apibendrinant, iki PTL paklausa didėjo, tačiau turėtų stabilizuotis.

(33)

Taip pat nagrinėta turima informacija apie galimą paklausos raidą JAV ir kitose pasaulio šalyse iki 2013 m. Tolesnėse konstatuojamose dalyse pateikiami duomenys yra pagrįsti informacija, gauta iš skundo pateikėjų, Dow Chemical, INEOS Oxide LLC ir pagrindinių chemijos pramonės leidinių, kuriuos leidžia SRI Consulting, PCI ir Tecnon OrbiChem Ltd. Šie duomenys neatspindi dabartinės ekonomikos krizės poveikio.

(34)

Remiantis minėta informacija, numatoma, kad vidutinė metinė JAV paklausos augimo sparta sieks 3,1 %. Augimo sparta kitose rinkose yra didesnė. Numatoma Sąjungos vidutinė metinė augimo sparta nesieks 4 %, o Kinijoje šis rodiklis bus 4,6 %, Centrinėje ir Pietų Amerikoje – 5 %, Artimuosiuose Rytuose – 13,4 %. Tokia padėtis patvirtina, kad JAV gamintojai turės ieškoti eksporto rinkų ir stengtis didinti rinkos dalį bei pelną tuose pasaulio regionuose, kurie, kaip numatoma, augs labiausiai ir kuriuose bus galimybių užimti didesnes rinkos dalis.

(35)

Paklausos raidą palyginę su turimais gamybos pajėgumais, pamatysime (vėlgi remiantis iki krizės buvusios padėties duomenimis), kad JAV, kuriose per PTL faktiškai produkto pagaminta maždaug 65 000 tonų daugiau nei iš tikrųjų jo suvartota ir kuriose buvo nepanaudotų pajėgumų, turės praeiti tam tikras laikas, kol nebeliks neseniai atsiradusių papildomų gamybos pajėgumų. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad pertekliniai pajėgumai JAV greičiausiai neišnyks iki 2013 m. Taigi artimiausiu metu paskatų eksportuoti JAV gamintojams nesumažės.

(36)

Priešingai, 2007 m. paklausa Europos rinkoje buvo šiek tiek didesnė (12) nei Sąjungos gamybos pajėgumai. Tačiau, remiantis iki krizės buvusiais duomenimis, nepanašu, kad tokia padėtis nesikeistų. Iš tiesų, prognozuojamą augimo spartą palyginus su skelbiamais duomenimis apie pajėgumų didinimą, galima numatyti, kad bus perteklinių pajėgumų, jeigu INEOS Oxide Ltd įgyvendins savo investicinius planus Sąjungoje. Pajėgumai turėtų padidėti ne anksčiau kaip 2010 m. pabaigoje. Taigi Sąjungos rinka taptų labai pažeidžiama dėl spaudimo, kurį darys JAV gamintojai, bandydami užsitikrinti rinkas perteklinei produkcijai realizuoti.

(37)

Apskritai, gamybos pajėgumai visame pasaulyje iki 2013 m. turėtų padidėti maždaug nuo 1 764 000 tonų iki 2 423 000 tonų (vardiniai pajėgumai). Į šiuos skaičius įtraukti duomenys apie naujus pajėgumus Sąjungoje (+ 119 000), Rusijoje (+50 000), Saudo Arabijoje (+ 100 000) ir Azijoje (+ 394 000) (13). Numatoma, kad Kinijoje etanolaminų gamybos pajėgumai 2009–2011 m. padidės 344 000 tonų. Atsižvelgiant į tai, kad vienas JAV gamintojas parduoda nagrinėjamąjį produktą Kinijai per Malaizijoje veikiančią bendrą įmonę, galima pagrįstai teigti, kad pagerėjus Kinijos galimybėms patenkinti savo poreikius, smarkiai sumažės JAV gamintojų eksporto galimybės. Dėl kitų Azijos rinkų: iš turimos informacijos matyti, kad didėja ir jų gebėjimas patenkinti savo poreikius, todėl JAV gamintojai vis dažniau priversti ieškoti naujų rinkų.

(38)

Remiantis numatoma 3,5–4 % augimo sparta, iki 2013 m. paklausa pasaulyje padidės iki 1 836 000 tonų. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikrą pajėgumų perteklių visada pašalina dėl techninės priežiūros darbų sustabdyta gamyba ir kad dėl to būtinos tam tikros atsargos, 2013 m. prognozė rodo, kad pusiausvyra bus tik JAV, o kitose šalyse numatomi pertekliniai pajėgumai. Apibendrinant, pajėgumų didinimas ir padėties rinkoje prognozės iki 2013 m. rodo, kad JAV eksportuojantys gamintojai gali vykdyti dempingą Sąjungos rinkoje, nes pasiūlos ir paklausos pusiausvyra JAV rinkoje greičiausiai bus pasiekta ne anksčiau kaip 2013 m.

(39)

Reikėtų pažymėti, kad etanolaminai yra etileno oksido (EO) darinių verslo sektoriaus dalis. Monoetileno glikolis (MEG) taip pat priklauso šiam sektoriui. Esama duomenų, leidžiančių manyti, kad dauguma Azijos EO darinių gamintojų dėl labai blogos padėties glikolio rinkose daugiausia dėmesio skiria EO darinių, išskyrus MEG, verslui, todėl rinkai tiekiama daugiau etanolaminų. Iš tiesų, dėl labai mažų MEG kainų 2008 m. Azijos gamintojai, galintys gaminti ir MEG, ir etanolaminus, siekdami pagerinti bendrą pelningumą renkasi gaminti etanolaminus (14). Gali būti, kad dėl to Azijos etanolaminų rinkoje, į kurią 2008 m. buvo nukreipta 18 % (15) viso JAV eksporto, susidarė įtempta padėtis. Remiantis laikotarpio prasidėjus dabartinei ekonomikos krizei duomenimis, prognozuota, kad trumpuoju laikotarpiu (16) Azijoje išliks didelis trūkumas, tačiau vidutinės trukmės laikotarpiu jo nebeliks, nes, kaip paaiškinta 27 konstatuojamojoje dalyje, Azijoje labai padidės etanolaminų gamybos pajėgumai.

(40)

Turima informacija apie laikotarpį po PTL patvirtina, kad dėl labai mažų MEG kainų MEG ir etanolaminus gaminantys gamintojai rinksis gaminti etanolaminus siekdami pagerinti bendrą pelningumą. Dėl MEG gamybos pajėgumų pasaulyje raidos: remiantis turima informacija (17) galima teigti, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį MEG gamybos pajėgumai padidėjo maždaug 19 %. Be Azijos, šį rodiklį daugiausia lėmė padidėję pajėgumai Artimųjų Rytų šalyse (Irane, Kuveite ir Saudo Arabijoje) – jose MEG gamybos pajėgumai didės iki 2015 m. Meksikoje per nagrinėjamąjį laikotarpį etanolamino gamybos pajėgumai padidėjo 40 000 tonų ir, remiantis turima informacija, galima teigti, kad gali būti pereita nuo MEG prie etanolaminų gamybos. Remiantis tokia padėtimi galima tvirtinti, kad pasaulio rinka susiduria su rimta perteklinės MEG produkcijos problema, ir paaiškinti, kodėl pasaulyje krenta MEG kainos.

(41)

Kadangi JAV yra svarbiausia etanolaminų rinka pasaulyje, manoma, kad tai bus pirmoji rinka, kurioje bus juntamos perteklinių MEG gamybos pajėgumų pasekmės, t. y. MEG kainų kritimas ir pagrindinės žaliavos (EO) naudojimas ne MEG, o etanolaminų gamybai. Akivaizdu, kad dėl perteklinių MEG gamybos pajėgumų, jų sukeltų pasekmių, taip pat dėl jau nustatyto etanolaminų pertekliaus JAV rinkoje, bus daromas spaudimas etanolaminų kainoms.

(42)

Apskritai, pardavimas pagal terminuotas sutartis Sąjungos rinkoje vykdomas rečiau nei JAV rinkoje, tačiau visose patikrintose sutartyse buvo nuostatos, kuriomis remiantis kainų svyravimo atveju galima palyginti greitai keisti kainas (paprastai per kelias savaites). Taigi tai, kad yra pardavimo sutartis, nereiškia, kad pardavimo kainos nustatomos ilgesniam laikotarpiui ir todėl yra stabilios. Vieneto kainas daugiausia lemia pasaulio rinkos kainos.

(43)

JAV ir Sąjungos pramonės naudotojai paprastai susidera dėl panašių sąlygų abiejose rinkose, kadangi dažniausiai tai būna daugiašalės bendrovės, kurios dėl tiekimo derasi pasauliniu lygmeniu ir renkasi tuos tiekėjus, kurie parduoda panašiomis sąlygomis. Abiejų bendradarbiaujančių gamintojų pardavimas prekybininkams ir platintojams sudaro tik 10–20 % JAV vidaus rinkoje parduodamo kiekio ir 25–35 % Sąjungos rinkoje parduodamo kiekio. Remiantis patikrintais duomenimis, JAV vidaus kainos, nustatytos prekybininkams, buvo maždaug 7 % mažesnės nei Sąjungos kainos, o JAV pardavimo vidaus pramonės naudotojams kainos buvo vidutiniškai maždaug 30 % mažesnės nei Sąjungos naudotojams. Šie duomenys patvirtina, kad per PTL šios dvi rinkos gerokai skyrėsi, nes Sąjungos rinkos kainos buvo didesnės nei JAV kainos. Todėl, atsižvelgiant į perteklių kitose JAV eksporto rinkose ir kainų lygį Sąjungoje, jeigu artimiausiu metu minėtas kainų skirtumas išliks, priemonių nebetaikymas būtų didelė paskata padidinti eksportą į Sąjungą.

Reikia pažymėti, kad, kaip paaiškinta 48 konstatuojamojoje dalyje, remiantis atitinkamais laikotarpio po PTL duomenimis galima daryti išvadą, kad dėl pasaulio ekonomikos krizės po PTL JAV kainos tapo didesnės nei Sąjungos kainos.

(44)

Remiantis PTL duomenimis ir atsižvelgiant į nereikšmingą pramonės naudotojams, sudarantiems didžiąją pirkėjų dalį, JAV ir Sąjungoje taikomų kainų skirtumą, leidimas nebetaikyti priemonių būtų didelė paskata JAV pardavimą nukreipti į Sąjungą. Bet kuriuo atveju po PTL minėta padėtis pasikeitė, ir daugumos rūšių produkto eksporto kainos bus konkurencingos tik tuo atveju, jei tai bus dempingo kainos (žr. 48 konstatuojamąją dalį).

(45)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per PTL pagrindinės JAV eksporto rinkos buvo Kanada, Meksika, Brazilija ir Sąjunga. JAV pardavimo eksportui į trečiąsias šalis kainos dauguma atvejų buvo didesnės nei JAV vidaus rinkoje, o JAV eksporto į ES kainos – didesnės nei į kitus pasaulio regionus. Nors tokią padėtį būtų galima paaiškinti mažesne eksporto apimtimi (t. y. paprastai kuo mažesnė apimtis, tuo didesnės kainos), ji taip pat patvirtina eksporto rinkų svarbą JAV gamintojams, kurie visada gali tikėtis didesnių kainų ir laikyti šias rinkas labai patraukliomis, kai JAV vidaus rinkoje iškyla problemų, pavyzdžiui, atsiranda perteklinės produkcijos ir (arba) perteklinių pajėgumų arba nebelieka paklausos.

(46)

Apskritai, etanolaminų kainos ėmė mažėti 2008 m. pabaigoje, nors 2008 m. trečiajame ketvirtyje ir ketvirtojo ketvirčio pradžioje jos dar buvo didesnės nei kada nors anksčiau. Taigi kainos ėmė mažėti dėl menkos paklausos ir daug mažesnių etileno sąnaudų (18). Taip pat akivaizdu (19), kad kainos mažėjo ir tradicinėse JAV eksporto rinkose, kaip antai Kanadoje, Meksikoje ir Brazilijoje, o tai rodo, kad po PTL kainos tradicinėse JAV eksporto rinkose yra mažesnės nei Sąjungoje.

(47)

Apibendrinant, abiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams JAV rinka tebėra svarbiausia pardavimo rinka. Daugiausia nagrinėjamojo produkto eksportuojama į Sąjungą ir Kanadą (Kanadoje etanolaminai negaminami), Braziliją ir Meksiką. Palyginti su JAV vidaus rinkoje buvusiomis kainomis, per PTL maždaug 20 % JAV produkcijos eksportuota didesnėmis kainomis. Taigi, įrengtų gamybos pajėgumų naudojimo apskritai ir pelningumo požiūriu, per PTL pardavimo į Sąjungą ir į kitus pasaulio regionus vaidmuo buvo svarbus. Nors kainos po PTL labai pasikeitė, neabejojama, kad eksporto rinkos ir toliau bus svarbios pelningumo ir pajėgumų naudojimo požiūriu. Nėra pagrindo manyti, kad visa tai nesusiję su nebendradarbiaujančiais JAV gamintojais.

(48)

Pagrindinis veiksnys, kuris, kaip manoma, artimiausiu metu turės lemiamos įtakos pajėgumų ir paklausos visame pasaulyje raidai – tai pastarojo meto pasaulio ekonomikos krizės poveikis. DOW Chemical teigė, kad krizė neturės reikšmingo poveikio etanolaminų verslui, kad ji greitai baigsis, o kainos antrąjį 2009 m. pusmetį greičiausiai vėl padidės. Kita vertus, Sąjungos pramonės atstovai teigė, kad paklausa sumažėjo 30 %, smarkiai sumažėjo jos pardavimo kainos ir kad tos kainos sumažėjo daug labiau nei etanolaminams gaminti naudojamos žaliavos – EO ir amoniako – kaina.

DOW Chemical argumentai laikyti neįtikinamais. Ekonominiai nuosmukiai ir anksčiau turėjo neigiamos įtakos paklausai tam tikruose nagrinėjamojo produkto galutinio vartojimo sektoriuose, kaip antai asmens higienos produktų sektoriuje. Kaip jau minėta, manoma, kad JAV teisės akto dėl medienos apdorojimo poveikio paklausai greitai nebeliks, ir akivaizdu, kad dėl visiems gerai žinomų problemų Europos ir JAV statybų ir automobilių pramonės sektoriuose bent jau artimiausiu metu nagrinėjamojo produkto paklausa nedidės nei cemento, nei automobilių skysčių sektoriuje. Be to, produkto naudojimas tekstilėje JAV taip pat mažėjo, o 2007 m. stabilizavosi. Apskritai, Dow Chemical argumentai dėl ekonomikos krizės ir tolesnės kainų raidos nepatvirtinti jokia per dabartinį tyrimą pateikta vieša informacija. Pagrindiniuose specializuotuose leidiniuose pateikta informacija patvirtino Sąjungos pramonės atstovų teiginį apie smarkiai sumažėjusią paklausą, kuri kai kuriuose sektoriuose smuktelėjo net 40 %.

Kaip rodo laikotarpio po PTL duomenys, dempingas, palyginti su per PTL buvusia padėtimi, padidėjo. Kaip minėta pirmiau, per PTL skirtumas tarp ES ir JAV rinkų buvo palyginti didelis: ES kainos dauguma atvejų buvo didesnės už JAV kainas. Taigi dempingas nustatytas dviem JAV eksportuotojams, o trečiam – ne. PTL pabaigoje ir 2008 m. spalio mėn. rinka akivaizdžiai perkaito. Konkrečiai, smarkiai padidėjo JAV dviejų rūšių (iš trijų) produkto (MEA ir DEA, kurie sudarė 41 % JAV eksporto) kainos, pralenkdamos ES kainas, o buvęs TEA kainų skirtumas labai sumažėjo. Nors nuo 2008 m. spalio mėn. kainos smarkiai sumažėjo, naujausi duomenys rodo, kad kainos JAV yra vis dar didesnės nei Europoje, ypač MEA ir DEA kainos. Kitaip tariant, tam, kad iš JAV eksportuojamų produktų kaina būtų konkurencinga, palyginti su Europos produktų kaina, visas JAV eksportas į Europą turės būti vykdomas dempingo kainomis.

(49)

Primenama, kad buvo nustatyta, jog vienas iš dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų per PTL vykdė dempingą, tačiau mažesniu nei ankstesniame peržiūros tyrime nustatytas lygiu. Dempingą vykdė ir nebendradarbiavę eksportuojantys gamintojai.

(50)

Palyginti su ankstesniu peržiūros tyrimu, JAV importo rinkos dalis sumažėjo nuo 16,7 % iki 14 %. JAV tebėra didelių nepanaudotų pajėgumų (maždaug 60 000 tonų), nors, palyginti su ankstesne peržiūra, dabar jų yra mažiau. Reikia pažymėti, kad menką pajėgumų naudojimą per PTL lėmė laikini įvykiai ir kad dėl nebendradarbiavimo nebuvo galima patikrinti, kaip naudojami 29 % JAV įrengtų pajėgumų. Taip pat numatoma, kad paklausa JAV rinkoje augs šiek tiek lėčiau nei Sąjungos rinkoje, o pertekliniai pajėgumai JAV išnyks ne anksčiau kaip 2013 m. Be to, panaikinus priemones, JAV gamintojai būtų suinteresuoti didinti pardavimą Sąjungos rinkoje, nes ne vienu atveju nustatyta, kad kainos Sąjungoje yra didesnės nei kainos JAV vidaus rinkoje ar bet kurioje kitoje eksporto rinkoje, kuriai per PTL JAV gamintojai tiekė prekes. Visa tai rodo, kad JAV bendrovės turi paskatų aktyviau veikti Sąjungos rinkoje. Dėl to gali atsirasti perteklinės produkcijos ir smarkiai mažėti kainos – t. y. dempingo kainomis bus importuojama dar daugiau nei per PTL. Įvertinus padėtį laikotarpiu po PTL, tikimybė, kad bus toliau importuojama remiantis PTL duomenimis nustatyto dempingo kainomis ir (arba) kad toks importas padidės, dar labiau padidėja. Po PTL dėl pasaulio ekonomikos krizės dauguma JAV nagrinėjamojo produkto kainų pralenkė ES kainas, o kituose pasaulio regionuose kainų lygis paprastai yra žemesnis. Padėtis po PTL aiškiai rodo, kad JAV gamintojai, norėdami konkuruoti su Sąjungos pramone, turės eksportuoti dempingo kainomis dar didesniu mastu nei per PTL.

(51)

Apibendrinant, tikėtina, kad, panaikinus priemones, bent jau iki 2013 m. dempingas tęsis ir kad importuojama bus daugiau, todėl Sąjungoje bus daromas spaudimas mažinti kainas.

(52)

Skundas buvo pateiktas keturių žinomų ES etanolaminų gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 95 %) visos žinomos panašaus produkto produkcijos Sąjungoje, vardu.

(53)

Visi keturi Sąjungos gamintojai pareiškėjai atliekant tyrimą visapusiškai bendradarbiavo. Dar viena Sąjungos bendrovė LUKOIL Neftochim Bourgas AD parėmė skundą kaip Sąjungos gamintojas, tačiau nepateikė klausimyno atsakymų ir jokios kitos informacijos ar duomenų. Sąjungos gamintojai pareiškėjai turi gamybos objektus Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje ir Belgijoje.

(54)

Reikia pažymėti, kad vienas Sąjungos gamintojas, INEOS Oxide Ltd, taip pat turi su produktu susijusių interesų JAV. Per tyrimą šis gamintojas pareiškė laikantis save tikru Sąjungos gamintoju. Per PTL ši bendrovė nagrinėjamąjį produktą importavo iš susijusio JAV gamintojo, tačiau importo santykis, palyginti su jos Sąjungoje pagaminta produkcija, yra mažesnis nei 10 %. Be to, turima informacijos, kad šis gamintojas ketina iki 2010 m. išplėsti savo gamybos pajėgumus Sąjungoje. Atsižvelgiant į tai, tą bendrovę galima laikyti tikru Sąjungos gamintoju, nes importas nėra esminė jos verslo dalis. Todėl manoma, kad netikslinga šio gamintojo neįtraukti į Sąjungos pramonės apibrėžtį pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktą.

(55)

Taigi minėti keturi Sąjungos gamintojai yra BASF SE/AG, INEOS Oxide Ltd, Sasol Germany GmbH ir Akzo Nobel Functional Chemicals AB, kurie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje. Toliau jie bus vadinami „Sąjungos pramonė“.

(56)

Tyrimas parodė, kad, kaip nustatyta ir ankstesniame peržiūros tyrime, dalis etanolaminų produkcijos Sąjungoje yra skirta vidaus arba uždarajam naudojimui. Trys iš keturių Sąjungos pramonei priklausančių bendrovių gamina uždarajam naudojimui. Atlikus tyrimą patvirtinta, kad Sąjungos pramonė neperka nagrinėjamojo produkto uždarajam naudojimui iš nepriklausomų šalių nei Sąjungoje, nei už jos ribų, o uždarajam naudojimui pagaminta produkcija yra naudojama vartotojų rinkai skirtiems produktams gaminti. Todėl nėra pagrindo teigti, kad uždarajam naudojimui skirti etanolaminai konkuruotų su Sąjungos rinkoje (toliau – atviroji rinka) parduodamais etanolaminais.

(57)

Suvartojimas Sąjungoje apskaičiuotas prie Sąjungos gamintojų pagamintos produkcijos, skirtos laisvai parduoti Sąjungos rinkoje ir savo pačių uždarajam naudojimui, kiekio pridėjus iš trečiųjų šalių į Sąjungos rinką importuotą kiekį ir atėmus Sąjungos gamintojų eksportuotą kiekį. Be to, buvo pridėtas apskaičiuotas nebendradarbiaujančio gamintojo pagamintos produkcijos kiekis, kuris sudaro labai mažą Sąjungos produkcijos dalį.

(58)

Taigi suvartojimo Sąjungoje raida buvo tokia:

(59)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas atvirojoje rinkoje padidėjo 41 %, labiausiai – per 2007 m. – PTL. Uždarojoje rinkoje suvartojimas sumažėjo 17 %.

(60)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą iš JAV apimtis sumažėjo 16 %. Vis dėlto, per 2007 m. – PTL importuota šiek tiek daugiau. Apibendrinant, JAV gamintojai nepadidino eksporto į ES dėl i) gamybinių problemų (materialinis uraganų poveikis JAV gamybai ir eksportui) ir dėl jų atsiradusio poreikio aprūpinti JAV vidaus rinką bei ii) pasiūlos ir paklausos pusiausvyros pasaulyje mažėjimo, taip pat gamybos sutrikimų kituose pasaulio regionuose ir verslo požiūriu geresnių perspektyvų etanolaminų gamybai naudojamą žaliavą naudoti MEG gamybai. Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu vienas JAV gamintojas beveik visiškai sustabdė eksportą į ES, todėl eksportuota mažiau. Taip pat reikėtų pažymėti, kad per PTL didelė dalis JAV kilmės produktų importuota ne dempingo kainomis.

(61)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė importo kaina nuolat didėjo. Apskritai, vidutinė importo iš JAV kaina buvo visais atvejais mažesnė už vidutines Sąjungos pramonės kainas.

(62)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš JAV rinkos dalis sumažėjo 9,6 procentiniais punktais. Tokią padėtį galima paaiškinti 60 konstatuojamojoje dalyje nurodytomis problemomis.

(63)

Siekiant išsiaiškinti, ar kainos buvo priverstinai mažinamos, dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų importo kainos nepriklausomiems pirkėjams buvo palygintos su Sąjungos pramonės kainomis remiantis palyginamų rūšių produkto kainų svertiniais vidurkiais per PTL. Sąjungos pramonės kainos buvo koreguojamos gamintojo kainų EXW sąlygomis lygiu ir palygintos su CIF importo kainomis Sąjungos pasienyje pridėjus visų rūšių muitus. Buvo lyginamos to paties prekybos lygio sandorių kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus atidėtąsias lengvatas ir nuolaidas.

(64)

Priverstinis Sąjungos pramonės kainų mažinimas šiuo metodu nenustatytas.

(65)

Importas iš kitų trečiųjų šalių nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat didėjo, 2007 m. importuota daugiausiai, tačiau 2007 m. – PTL jis ėmė mažėti. Nepaisant to, per visą nagrinėjamąjį laikotarpį iš trečiųjų šalių importuota daug mažiau nei iš JAV. Kitos pagrindinės eksportuojančios šalys yra Rusija, Meksika, Iranas ir Taivanas. Išskyrus Rusiją, kurios eksportas nuolat didėjo, visų kitų šalių eksportas buvo netolygus: nelygu metai, eksportuota arba daugiau, arba mažiau.

(66)

Primenama, kad pramonė produktą gamina ir uždarajam naudojimui. Remiantis pardavimo atvirojoje rinkoje ir uždarojo naudojimo duomenimis, nustatyti šie rodikliai: atsargos, gamyba, pajėgumai, pajėgumų naudojimas, investicijos, investicijų grąža, grynųjų pinigų srautai, pajėgumas padidinti kapitalą, užimtumas, našumas ir darbo užmokestis. Kiti rodikliai – pardavimas ir pelnas – susiję tik su pardavimu atvirojoje rinkoje. Atsižvelgiant į uždarosios rinkos raidą, t. y. į tai, kad uždarasis suvartojimas iš esmės atitinka pardavimo atvirojoje rinkoje raidą, dėl uždarosios rinkos padarytos išvados gali būti ekstrapoliuojamos.

(67)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamyba ir pajėgumai palaipsniui padidėjo 13 %. Sąjungos pramonės gamybos pajėgumų naudojimas nekito ir buvo aukšto lygio – kiek mažesnis nei 90 %. Remiantis turima informacija, toks pajėgumų naudojimo lygis yra artimas didžiausiam nagrinėjamosios pramonės pajėgumų naudojimo lygiui. Tai, kad gamyba ir pajėgumai didėjo vienu metu (nors bet kuriuo atveju jie buvo mažesni nei didėjantis suvartojimas Sąjungoje), patvirtina, kad Sąjungos pramonei buvo naudingos galiojančios priemonės ir kad ji pasinaudojo padidėjusia (dėl didėjančios paklausos įvairiose etanolaminus naudojančiose vartotojų pramonės įmonėse) nagrinėjamojo produkto paklausa.

(68)

Kartu su didėjančiu suvartojimu Sąjungoje, didėjo ir Sąjungos pramonės atsargos. Tačiau šis rodiklis nelaikomas reikšmingu, nes etanolaminų gamyba yra skirta konkrečiam pirkėjui ir daugiausia grindžiama ilgalaikėmis sutartimis, kurios paprastai sudaromos kalendorinių metų pabaigoje.

(69)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimas labai išaugo (iki 54 %). Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad tuo pat metu smarkiai išaugo suvartojimas Sąjungos atvirojoje rinkoje, Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjo palyginti nedaug (6,4 procentiniais punktais). Šios tendencijos patvirtina, kad Sąjungos pramonė turėjo galimybių pasinaudoti galiojančiomis priemonėmis. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė Sąjungos produkcijos vieneto kaina padidėjo 31 %. Tokia padėtis atspindi ne tik didelį etanolaminams gaminti naudojamų žaliavų kainų padidėjimą, bet ir padidėjusį pelningumą, ypač per PTL.

(70)

Didėjant Sąjungos pramonės pardavimo kainoms, didėjo ir kainos pasaulio etanolaminų rinkoje. Šį reiškinį lėmė keli ypatingi, laikini nagrinėjamojo laikotarpio įvykiai, ypač 2007 m. – PTL įvykiai. Viena vertus, šiuo laikotarpiu smarkiai padidėjo žaliavų (EO, darinio, kurio pagrindinė sudedamoji dalis yra benzinas, ir amoniako) sąnaudos. Kita vertus, tuo laikotarpiu pasaulio rinkoje smarkiai sutriko pasiūlos ir paklausos pusiausvyra. Tai lėmė įvairūs veiksniai, kaip antai: dėl uraganų JAV atsiradusios gamybos ir eksporto problemos, gamybos sunkumai Azijoje, smarkiai išaugusi vartotojų rinkai skirtų produktų (agrochemijos produktų, konkrečiau, – glifosato), kuriuose etanolaminai naudojami kaip žaliava, paklausa ir problemos, susijusios su produktų (ypač MEG), kuriuose naudojamos tos pačios kaip ir gaminant etanolaminus naudojamos žaliavos, gamyba, dėl kurių gamintojai, gaminę ir MEG, ir etanolaminus, laikinai pasirinko gaminti MEG.

(71)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumas labai pagerėjo. Vertinant tokį pagerėjimą reikėtų atsižvelgti į visame pasaulyje padidėjusias etanolaminų kainas, vieno JAV gamintojo sprendimą beveik visiškai sustabdyti eksportą į ES ir dėl to sumažėjusį importą iš JAV, taip pat į didėjančią etanolaminų paklausą tiek Sąjungoje, tiek visame pasaulyje. Dėl išaugusios paklausos padidėjo pardavimo apimtys ir pardavimo kainos, kurios iki PTL pabaigos didėjo labiau nei gamybos sąnaudos.

(72)

Iš investicijų lygio matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu jos kito netolygiai. Viena vertus, investicijų reikėjo gamybos objektų techninei priežiūrai, kita vertus, tam, kad būtų galima nuosaikiai didinti pajėgumus siekiant pasinaudoti padidėjusiu suvartojimu ir patenkinti eksporto poreikius. Investicijų grąža, išreikšta Sąjungos pramonės grynuoju pelnu ir jos investicijų grynąja buhalterine verte, per nagrinėjamąjį laikotarpį labai pagerėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu labai pagerėjo Sąjungos pramonės grynųjų pinigų srautas.

(73)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės darbuotojų, dalyvaujančių panašaus produkto gamyboje, skaičius padidėjo labai nedaug. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė pajėgė užtikrinti, kad nedidėtų vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos. Per tą patį laikotarpį šiek tiek padidėjo našumas, išreikštas vieno darbuotojo našumu. Darbo sąnaudų ir našumo raida turėjo teigiamos įtakos užtikrinant, kad nedidėtų gamybos sąnaudos, ir padėjo pasiekti didesnį pelningumą.

(74)

Per PTL dempingas buvo tęsiamas, nors ir mažesniu nei ankstesniame peržiūros tyrime nustatytas lygiu.

(75)

Kaip įrodyta pirmiau, Sąjungos pramonė turėjo galimybę atsigauti po buvusio dempingo – ypač padidėjo jos pelningumas, pardavimas ir rinkos dalis.

(76)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės eksportas į trečiąsias šalis išaugo 21 %. Padėtis ėmė smarkiai gerėti nuo 2007 m. ir tai tęsėsi iki PTL – daugiausia dėl labai išaugusios etanolaminų paklausos Azijos rinkose, kuriose kaip tik tuo metu patirta gamybos sunkumų. Pardavimo eksportui kainos kito panašiai kaip Sąjungos kainos. Tokią padėtį vėlgi galima paaiškinti tuo, kad 2007 m. – PTL visame pasaulyje buvo smarkiai sutrikusi pasiūlos ir paklausos pusiausvyra.

(77)

Sąjungos rinkoje suvartotų etanolaminų kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 41 %, o importas iš JAV sumažėjo 16 %. Tuo pat metu išaugo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis.

(78)

Ekonominė Sąjungos pramonės padėtis nagrinėjamuoju laikotarpiu pagerėjo. Atitinkami žalos rodikliai rodo, kad veiklos rezultatai buvo geri. Sąjungos pramonė veikė dideliu pajėgumu, pelno dydžio rodikliai buvo labai geri, grynųjų pinigų srautas buvo stabilus, investicijos didėjo, o darbo sąnaudos nebuvo didinamos. Be to, Sąjungos pramonei buvo naudingi keli neeiliniai 2007 m. – PTL įvykiai, dėl kurių padidėjo kainos ir pagerėjo veiklos rezultatai.

(79)

Daroma išvada, kad, atsižvelgiant į teigiamą Sąjungos pramonės rodiklių raidą, materialinės žalos tęsimasis nenustatytas. Todėl nagrinėta, ar yra žalos pasikartojimo tikimybė, jei priemonės baigų galioti.

(80)

Primenama, kad nustatyta, jog per PTL dempingą tęsė du JAV eksportuojantys gamintojai. Vienas iš šių dviejų dempingą vykdžiusių eksportuotojų nebendradarbiavo. Atsižvelgiant į tai, kad šiam eksportuojančiam gamintojui taikomi didžiausi antidempingo muitai ir į tai, kad jis yra didžiausias gamintojas JAV rinkoje, jis būtų labiausiai suinteresuotas grįžti į Sąjungos rinką, jei priemonės baigtų galioti.

(81)

Kaip išsamiau paaiškinta C dalyje, atlikus tyrimą nustatyti keli veiksniai, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad yra tikimybė, jog, panaikinus priemones, importas dempingo kainomis iš JAV labai išaugs. Konkrečiai, minėti veiksniai yra šie:

(82)

Taigi JAV gamintojai turės rasti papildomų pirkėjų ir labiausiai tikėtina, kad jie jų ieškos Sąjungos rinkoje.

(83)

Per PTL Sąjungos pramonė veikė sėkmingai. Tokią padėtį galima paaiškinti didele, pasiūlą pranokusia nagrinėjamojo produkto paklausa. Vis dėlto, dėl bet kokio JAV kilmės etanolaminų importo dabartinėmis dempingo kainomis padidėjimo Sąjungos pramonė patirtų didelį spaudimą ir tai pakenktų jos veiklos rezultatams.

(84)

Taip pat pabrėžiama, kad etanolaminai yra vartojimo produktas, t. y. visų rūšių produktas gaminamas laikantis tam tikrų techninių standartų, todėl iš vieno tiekėjo įsigytas produktas gali būti lengvai pakeičiamas kito tiekėjo produktu. Taigi rinkoje, kurioje pasiūla per didelė, daugiausia bus konkuruojama dėl kainos.

(85)

Esant tokiai padėčiai, dėl pirmiau aprašytų veiksnių didelė etanolaminų paklausa gali palyginti greitai sumenkti, o Sąjungos rinkoje gali atsirasti perteklinės produkcijos. Dėl didesnės importo dempingo kainomis apimties atsirastų spaudimas mažinti pardavimo kainas ir atitinkamai būtų daromas neigiamas poveikis Sąjungos pramonės veiklos rodikliams, pirmiausia – pelningumui. Jei padidėtų dempingas, būtų priverstinai mažinamos kainos.

(86)

Ankstesnėje dalyje aprašytą žalos pasikartojimo tikimybę sustiprina tai, kad etalonaminų rinka pasikeitė dėl 2008 m. rudenį prasidėjusios ekonominės krizės. Smarkiai pasikeitė daug svarbių su eksportu ir Sąjungos pramonės padėtimi susijusių aplinkybių. Kaip minėta, turima informacija rodo, kad importas dempingo kainomis po PTL labai išaugo dėl to, kad dviejų rūšių produkto JAV kainos yra didesnės už Europos kainas, o trečiosios rūšies produkto kainų skirtumas sparčiai nyksta. Pavyzdžiui, Eurostato duomenys rodo, kad antrąjį 2009 m. ketvirtį importo į Sąjungą iš JAV (15 052 tonų) kainos buvo 20 % mažesnės nei per PTL.

(87)

Jei nebūtų priemonių, gerokai susilpnėjusi Sąjungos pramonė susidurtų su šiuo išaugusiu importu dempingo kainomis. Iš tiesų, kaip matyti iš per tyrimą surinktos viešos informacijos, sumažėjo paklausa, pardavimas ir masto ekonomija, atsirado neišnaudotų gamybos pajėgumų, pablogėjo finansiniai rezultatai ir t. t. (21). Dėl dabartinės ekonominės krizės Sąjungos etanolaminų rinkoje paklausa buvo menka. Todėl Sąjungos pramonės gamintojai buvo priversti mažinti pagaminamos produkcijos kiekį.

(88)

Dabartinis Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo lygis yra 70 %, t. y. daug mažesnis nei buvo per PTL, kuomet Sąjungos pramonė dirbo beveik visu pajėgumu. Be to, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo maždaug 30 %, o pardavimo kainos laikotarpiu po PTL sumažėjo 35–40 %. Tuo pat metu tai, kaip laikotarpiu po PTL keitėsi gamybos sąnaudos ir pelningumas, rodo, kad esama, kaip manoma, didelio žaliavų sąnaudų ir etanolaminų kainų neatitikimo, todėl dar labiau bloginami Sąjungos pramonės finansiniai rezultatai. Iš tiesų, dviejų pagrindinių žaliavų, naudojamų etanolaminams gaminti (etileno ir amoniako), sąnaudos po PTL sumažėjo mažiau nei nukrito etanolaminų kainos. Dėl to smarkiai sumažėjo Sąjungos pramonės pelno dydis – dabar stebimi tik nuostoliai arba vienaženkliai pelno dydžio rodikliai.

(89)

Kitaip tariant, Sąjungos pramonės padėtis nebėra tvirta: neabejojama, kad dėl importo dempingo kainomis daromo spaudimo padėtis laipsniškai blogės – ir daug labiau nei prognozuota remiantis PTL duomenimis.

(90)

Dėl tokios ekonominės padėties sumenko Sąjungos pramonės verslo galimybės. Viena vertus, Sąjungos pramonė nebegali plėsti ES pirkėjų bazės, nes neturi pagrindo manyti, kad jos pagrindiniai konkurentai Sąjungos rinkoje (t. y. JAV gamintojai) nebeeksportuoja į ES. Kita vertus, nepanašu, kad galima būtų sumažinti Sąjungos pramonei daromą spaudimą padidinus uždarajam naudojimui skirtos produkcijos kiekį, nes nėra ženklų, leidžiančių manyti, kad vartotojų rinkai skirtų produktų (pvz., etilenaminų, herbicidų ir katalizatorių) ekonominės perspektyvos galėtų pašalinti spaudimą etanolaminų rinkoje.

(91)

Jeigu priemonės bus panaikintos, didelė tikimybė, kad labai išaugs importas iš JAV į Sąjungą dempingo kainomis, todėl žala gali pasikartoti. JAV gamintojai praranda tradicines rinkas, o dėl perteklinės MEG produkcijos gali būti gaminama daugiau etanolaminų, kurie turėtų būti realizuojami ne JAV, o kitose rinkose. Be to, Sąjungos pramonei įtakos turėjo ekonominė krizė: ji susiduria su dabartiniu JAV importo dempingo kainomis daromu spaudimu ir neturi jokio kito tinkamo alternatyvaus sprendimo, kaip spręsti žalingo dempingo problemą, išskyrus tolesnį antidempingo muitų taikymą. Nenustatyta faktų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad tokia padėtis neblogės dar labiau, jei priemonės nustos galioti.

(92)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį buvo nagrinėjama, ar tolesnis galiojančių antidempingo priemonių taikymas neprieštarautų visos Sąjungos interesams. Sąjungos interesai buvo nustatyti įvertinus visų susijusių dalyvių, t. y. Sąjungos pramonės, nagrinėjamojo produkto importuotojų, prekybininkų, didmenininkų ir pramonės naudotojų, interesus.

(93)

Reikėtų priminti, kad ankstesniuose tyrimuose laikyta, kad priemonių nustatymas neprieštarauja Sąjungos interesams. Be to, dabartinis tyrimas yra priemonių galiojimo termino peržiūra, todėl analizuojama padėtis, kai antidempingo priemonės jau taikomos.

(94)

Taigi buvo nagrinėjama, ar, nepaisant išvados dėl dempingo tęsimosi ir žalos pasikartojimo tikimybės, esama svarių priežasčių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tolesnis priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

(95)

Primenama, kad per PTL dempingas vis dar buvo vykdomas ir kad yra tikimybė, jog JAV kilmės nagrinėjamasis produktas toliau bus parduodamas dempingo kainomis ir pasikartos Sąjungos pramonei daroma žala.

(96)

Sąjungos pramonė įrodė esanti gyvybinga ir konkurencinga pramonė, ir tai patvirtina teigiama daugumos ekonominių rodiklių raida. Anksčiau nustatytos antidempingo priemonės padėjo atkurti pelningumą ir sudarė pakankamos investicijų grąžos galimybes. Dėl to 2010 m. galimos naujos investicijos. Todėl Sąjungos pramonei būtų naudinga, jei dempingo kaina importuojamam JAV kilmės produktui būtų toliau taikomos priemonės.

(97)

Atsižvelgiant į tai, kad nė vienas prekybininkas ir didmenininkas nebendradarbiavo, buvo padaryta išvada, kad priemonių nenustatymas arba tolesnis jų taikymas jiems didelės įtakos nepadarys. Be to, atliekant tyrimą nenustatyta, kad yra nesusijusių importuotojų, nes visas JAV kilmės nagrinėjamojo produkto importas į Sąjungą yra vykdomas per importuotojus, susijusius su JAV eksportuojančiais gamintojais.

(98)

Jeigu priemonės bus toliau taikomos, dabartinė susijusių importuotojų padėtis nepasikeis (nustatyta, kad per PTL jie gavo pelno, kurio dydis atitiko rinkos sąlygas). Šiaip ar taip, bent jau aptariamuoju atveju susijusių importuotojų interesai yra neatsiejami nuo eksportuojančių gamintojų interesų, nes eksportuojantys gamintojai gali lemti susijusių importuotojų politiką. Primenama, kad atliekant Sąjungos interesų analizę, eksportuojančių gamintojų interesai nenagrinėjami.

(99)

Atsižvelgiant į tai, kad, toliau taikant priemones, antidempingo priemones reikėtų atnaujinti trečią kartą, ypatingas dėmesys skirtas pramonės naudotojų interesams.

(100)

Šiame tyrime dalyvavo tik vienas pramonės naudotojas, kuris naudoja ketvirtinius esterius audinių minkštikliams. Ketvirtiniai esteriai yra gaminami iš TEA ir naudojami kaip audinių minkštikliai, kuriuos rinkai teikia tokios bendrovės kaip Unilever, Henkel, Colgate Palmolive, Procter & Gamble ir Benckiser/Reckitt. Aptariamasis pramonės naudotojas per PTL etanolaminų įsigijo ir iš JAV, ir iš Sąjungos pramonės. Importas iš šio pramonės naudojo sudarė tik nedidelę viso JAV importo dalį – 15–25 % (tikslių duomenų nurodyti negalima dėl jų konfidencialumo).

(101)

Vienintelis bendradarbiavęs pramonės naudotojas teigė, kad antidempingo priemonės Sąjungos naudotojams daro žalą, nes etanolaminų importas jiems reikalingas kaip papildomas tiekimo šaltinis jų poreikiams ES patenkinti. Jis taip pat teigė, kad Sąjungos naudotojai veika labai konkurencingose ir jautriai į kainų pokyčius reaguojančiose rinkose, kuriose patiria vartotojų rinkai skirtų produktų gamintojų spaudimą. Be to, siekdami sumažinti sąnaudas, žaliavas jie turi įsigyti kuo mažesne kaina. Taigi, šio pramonės naudotojo teigimu, bet koks etanolaminų kainos didėjimas kelia pavojų jo verslo veiklai ir kenkia pelningumui. Todėl ši šalis padarė išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas neatitinka Sąjungos interesų, nes, priemonėms nustojus galioti, minėta padėtis pagerėtų.

(102)

Nustatyta, kad per PTL TEA sudarė didelę bendradarbiavusio pramonės naudotojo visų ketvirtinių esterių gamybos sąnaudų dalį (20–30 %). Akivaizdu, kad panaikinus antidempingo priemones bent jau trumpalaikiu laikotarpiu palengvėtų našta, kurią patiria ši bendrovė dėl TEA kaip žaliavos sąnaudų. Vis dėlto, įvertinus tai, kad ši bendrovė labai didelį TEA kiekį įsigyja iš Sąjungos pramonės, manoma, kad galutinis bet kokio antidempingo priemonių pasikeitimo poveikis šiam konkrečiam pramonės naudotojui nebūtų labai didelis. Todėl Komisija nagrinėjo dabartinių antidempingo priemonių poveikį minėtos bendrovės apyvartai, susijusiai su ketvirtinių esterių verslo segmentu, kai naudojami iš JAV importuoti etanolaminai. Turimi duomenys rodo, kad bendras antidempingo muito poveikis šios bendrovės apyvartai yra nuosaikus – 1–5 % (tikslių duomenų atskleisti negalima dėl jų konfidencialumo). Tuo galima paaiškinti, kodėl bendrovė tęsė veiklą šiame sektoriuje nepaisydama iki PTL smarkiai didėjusių etalonaminų kainų ir galiojančių antidempingo priemonių. Be to, reikėtų pabrėžti, kad ketvirtiniai esteriai sudaro palyginti nedidelę visos šio pramonės naudotojo veiklos dalį.

(103)

Taip pat nagrinėta, kaip po PTL kito TEA kainos, ir jų poveikis bendradarbiaujančio pramonės naudotojo gamybos sąnaudoms. Primenama, kad po PTL etanolaminų kainos smarkiai sumažėjo. Įvertinus TEA kainų raidą ir ketvirtinių esterių verslo sąnaudų struktūrą, laikoma, kad po PTL TEA sąnaudų dalis, palyginti su visomis gatavo produkto sąnaudomis, sumažėjo. Remiantis turimais duomenimis galima teigti, kad šio konkretaus pramonės naudotojo atveju TEA sąnaudos sumažėjo 20–25 % dėl sumažėjusių TEA kainų. Bendros gatavų produktų gamybos sąnaudos galėjo atitinkamai sumažėti 15–20 %.

(104)

Be to, siekiant išsiaiškinti, kokį poveikį turės bet koks tolesnis antidempingo priemonių taikymas vieninteliam bendradarbiavusiam pramonės naudotojui, buvo nagrinėjami jo ankstesni ekonominiai rezultatai, ypač pelningumas ir pardavimas. Vertinant pelningumą nustatyta, kad, nepaisant galiojančių priemonių, nagrinėjamuoju laikotarpiu minėtas bendradarbiaujantis pramonės naudotojas uždirbo šiek tiek pelno, priskirtino produktams, kuriuose yra etanolaminų. Vertinant pardavimą nustatyta, kad šio bendradarbiaujančio pramonės naudotojo eksportui parduotas produktų, kuriuose yra etanolaminų, kiekis labai padidėjo, o jo pardavimas Sąjungos rinkoje šiek tiek sumažėjo. Minėtos tendencijos būdingos tiek su JAV, tiek su ES kilmės etanolaminais pagamintiems produktams. Taigi aišku, kad galiojančios antidempingo priemonės neturėjo jokio poveikio bendrovės sprendimų dėl pardavimo priėmimui, o tai patvirtina, kad ji galėjo toliau sėkmingai veikti be jokių didesnių problemų, kurios būtų turėjusios įtakos jos pardavimui ir pelningumui. Faktų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad tokia padėtis pasikeistų, jeigu antidempingo priemonių galiojimas būtų pratęstas, nenustatyta.

(105)

Galiausiai, nerasta jokių įtikinamų įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti teiginį, kad pramonės naudotojai su įtempta padėtimi rinkoje susidūrė tiesiogiai dėl Sąjungos pramonės tiekiamų etanolaminų pasiūlos trūkumo.

(106)

Apibendrinant, antidempingo muito poveikis bendradarbiaujančio pramonės naudotojo gatavų produktų gamybos sąnaudoms per PTL buvo gana ribotas, todėl panaikinus antidempingo priemones jo padėtis pagerėtų labai nedaug. Be to, po PTL TEA kainos pasikeitė, ir tai jau dabar daro teigiamą poveikį bendrovės sąnaudų struktūrai. Todėl nuspręsta, kad tolesnis priemonių taikymas bendradarbiaujančiam pramonės naudotojui reikšmingo poveikio neturėtų. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas kitas naudotojas ir jokia šalis nepateikė jokios papildomos su šiuo konkrečiu klausimu susijusios informacijos, daroma išvada, kad minėtos analizės rezultatus galima pritaikyti visiems pramonės naudotojams, kurie gali būti susiję su etanolaminų rinka.

(107)

Tyrimas parodė, kad taikant dabartines antidempingo priemones Sąjungos pramonė atsigavo. Sąjungos pramonei būtų naudinga, jei priemonės būtų toliau taikomos, nes tai jai padėtų išlaikyti dabartinį pelningą kainų lygį ir daugiau investuoti. Jei priemonės nustotų galioti, atsigavimui kiltų pavojus, kaip aprašyta F dalyje. Todėl Sąjungos pramonei naudinga, kad priemonės būtų taikomos toliau.

(108)

Panašu, kad nesusijusių importuotojų nėra, o nesusiję prekybininkai ir (arba) didmenininkai nepranešė apie save. Visas JAV kilmės importas yra vykdomas per susijusius prekybininkus, kurių pelno dydis per PTL galiojant priemonėms atitiko, kaip nustatyta, įprastines rinkos normas.

(109)

Be to, nenustatyta, kad galiojančios priemonės praeityje būtų turėjusios reikšmingo neigiamo poveikio ekonominei naudotojų padėčiai. Remiantis per dabartinį tyrimą surinkta informacija galima teigti, kad bet koks kainos padidėjimas, galėjęs atsirasti dėl nustatytų antidempingo priemonių, nėra neproporcingas, palyginti su nauda, kurios Sąjungos pramonė turėjo pašalinus dėl importo dempingo kainomis buvusius prekybos iškraipymus.

(110)

Taigi, atsižvelgiant į Sąjungos interesus, daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių nebetaikyti šiuo metu importuojamiems JAV kilmės etanolaminams galiojančių antidempingo priemonių.

(111)

Todėl manoma, kad importuojamiems JAV kilmės etanolaminams toliau taikyti dabartines antidempingo priemones yra tikslinga.

(112)

Visoms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Be to, buvo nustatytas laikas pastaboms ir argumentams dėl atskleistų faktų pateikti. Buvo išnagrinėtos pateiktos pastabos, tačiau dėl jų pagrindiniai faktai ir aplinkybės, kuriais remiantis nuspręsta toliau taikyti dabartines antidempingo priemones, nepakeisti.

(113)

Tyrimas parodė, kad yra tikimybė, jog dempingas (įskaitant galimą eksporto dempingo kaina kiekio augimą) tęsis, o žala pasikartos.

(114)

Net ir nepaisant to, kad vienas iš dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų dempingo nevykdė, ir (dėl to) darant prielaidą, kad ir ateityje jis iš JAV dempingo kaina neimportuos, sąlygos toliau taikyti muitus remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi yra įvykdytos.

(115)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, Reglamentu (EB) Nr. 1583/2006 importuojamiems JAV kilmės etanolaminams nustatytos antidempingo priemonės turėtų būti taikomos toliau.

(116)

Taip pat manoma, kad priemonės turėtų būti toliau taikomos ne ilgiau kaip dar dvejus metus. Tokios nuomonės laikomasi dėl kelių priežasčių. Viena jų – tikimybė, kad žalingas dempingas pasikartos, pagrįsta tuo jog: i) nepaisydami galiojančių priemonių JAV eksportuojantys gamintojai toliau vykdė dempingą ir ii) numatoma, kad importas į Sąjungą išaugs dėl esamų 60 000 tonų perteklinių gamybos pajėgumų JAV, o JAV vidaus rinkoje nėra atitinkamos paklausos, dėl kurios šių perteklinių pajėgumų nebeliktų. Be to, vienam iš nebendradarbiavusių JAV gamintojų šiuo metu taikomas didžiausias antidempingo muitas, todėl jis yra labiausiai suinteresuotas sugrįžti į Sąjungos rinką, jeigu priemonės nustotų galioti. Šis gamintojas taip pat turi reikiamą platinimo tinklą, nes Sąjungos rinkoje parduoda ir kitus chemijos pramonės produktus, be to, nurodė ES laikantis svarbia eksporto rinka.

(117)

Be to, JAV pertekliniai pajėgumai turėtų laipsniškai išnykti iki 2013 m., o Sąjungoje esama pajėgumų didinimo planų, kuriuos įgyvendinti numatoma iki 2010 m pabaigos. Dėl šių aplinkybių ir dėl to, kad nėra aišku, kokį poveikį etanolaminų rinkai (tiek pasaulio, tiek, svarbiausia, Sąjungos mastu) turės dabartinė pasaulio ekonomikos krizė, priemonių taikymą tikslinga pratęsti ne ilgiau kaip dvejiems metams,

22.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/21

(1)

2009 m. sausio 16 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 43/2009, kuriuo 2009 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, taikomos Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus (3), nustatomos kvotos 2009 metams.

(2)

Remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2009 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti tų išteklių žuvis,

22.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/23

(1)

2009 m. sausio 16 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 43/2009, kuriuo 2009 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, taikomos Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus (3), nustatomos kvotos 2009 metams.

(2)

Remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2009 metams skirtą kvotą.

(3)

Todėl būtina uždrausti žvejoti, laikyti laivuose, perkrauti ir iškrauti tų išteklių žuvis,

22.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/25

22.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/27

(1)

2008 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 619/2008, kuriuo skelbiamas nuolatinis eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus pieno produktus konkursas (2), nustatyta nuolatinio konkurso tvarka.

(2)

Remiantis 2007 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1454/2007, nustatančio eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrų žemės ūkio produktus nustatymo konkurso tvarkos įvedimo bendrąsias taisykles (3), 6 straipsniu ir išnagrinėjus pagal konkursą pateiktas paraiškas, eksporto grąžinamosios išmokos pagal iki 2010 m. sausio 19 d. pateiktas paraiškas reikėtų neskirti.

(3)

Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas nepateikė savo nuomonės per pirmininko nustatytą laikotarpį,

22.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/28

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad to reglamento I priedo XIX dalyje išvardytų produktų kainų skirtumas pasaulinėje rinkoje ir Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Todėl, atsižvelgiant į esamą situaciją kiaušinių rinkoje, turėtų būti nustatomos grąžinamosios išmokos laikantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162–164, 167, 169 ir 170 straipsniuose nurodytų taisyklių ir kriterijų.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eksporto grąžinamosios išmokos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, ypač jei to reikia dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties, tam tikrų rinkų konkrečių reikalavimų arba dėl susitarimais, sudarytais pagal Sutarties 300 straipsnį, prisiimtų įsipareigojimų.

(4)

Išmokos skiriamos tik už produktus, kuriuos galima laisvai vežti Bendrijoje ir kurie atitinka 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (2) reikalavimus ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (3) bei Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XIV priedo A dalyje nurodytas ženklinimo sąlygas.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

22.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/30

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162 straipsnio 1b dalyje numatyta, kad skirtumas tarp šio reglamento 1 straipsnio 1s dalyje nurodytų ir I priedo XIX dalyje išvardytų produktų kainų tarptautinėje prekyboje ir Bendrijos vidaus rinkos kainų gali būti padengtas eksporto grąžinamosiomis išmokomis, kai prekės yra eksportuojamos kaip prekės, išvardytos šio reglamento XX priedo V dalyje.

(2)

2005 m. birželio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1043/2005, įgyvendinančiame Tarybos reglamento (EB) Nr. 3448/93 nuostatas dėl eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus žemės ūkio produktus, eksportuojamus kaip į Sutarties I priedą neįtrauktas prekes, skyrimo sistemos ir tokių grąžinamųjų išmokų sumos nustatymo kriterijų (2), yra nurodyti produktai, kuriems turėtų būti nustatytas grąžinamosios išmokos dydis, taikomas, kai produktai eksportuojami kaip prekės, išvardytos Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 XX priedo V dalyje.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1043/2005 14 straipsnio 2b pastraipą grąžinamųjų išmokų dydis už 100 kilogramų kiekvieno atitinkamo pagrindinio produkto turėtų būti nustatytas tos pačios trukmės laikotarpiui, kuriam grąžinamosios išmokos yra nustatomos tiems patiems produktams, eksportuojamiems neperdirbtais.

(4)

Urugvajaus raundo metu sudaryto Susitarimo dėl žemės ūkio 11 straipsnyje nustatyta, kad eksporto grąžinamosios išmokos už produktą, kuris yra prekės sudėtyje, negali viršyti tos grąžinamosios išmokos, kuri mokama už produktą, kai eksportuojama jo vėliau neperdirbant.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

22.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/32

(1)

2008 m. birželio 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 619/2008, kuriuo skelbiamas nuolatinis eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus pieno produktus konkursas (2), numatyta nuolatinio konkurso tvarka.

(2)

Remiantis 2007 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1454/2007, nustatančiu eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrų žemės ūkio produktus nustatymo konkurso tvarkos įvedimo bendrąsias taisykles (3), ir išnagrinėjus pagal konkursą pateiktas paraiškas, eksporto grąžinamosios išmokos pagal iki 2010 m. sausio 19 d. pateiktas paraiškas reikėtų neskirti.

(3)

Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komitetas nepateikė savo nuomonės per pirmininko nustatytą laikotarpį,

22.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/33

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad to reglamento I priedo XV dalyje išvardytų produktų kainų skirtumas pasaulinėje rinkoje ir Bendrijoje gali būti dengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Todėl, atsižvelgiant į esamą situaciją galvijienos rinkoje, turėtų būti nustatomos grąžinamosios eksporto išmokos laikantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162–164 ir 167–170 straipsniuose nurodytų taisyklių ir kriterijų.

(3)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnio 1 dalies nuostatomis, eksporto grąžinamosios išmokos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, ypač jei to reikia dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties, tam tikrų rinkų konkrečių reikalavimų arba dėl susitarimais, sudarytais pagal Sutarties 300 straipsnį, prisiimtų įsipareigojimų.

(4)

Grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos tik už tuos produktus, kuriuos leidžiama laisvai vežti Bendrijoje ir kurie yra paženklinti sveikumo ženklu, kaip nurodyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (2) 5 straipsnio 1 dalies a punkte. Šie produktai taip pat turi atitikti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (3) ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004, nustatančio specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (4) reikalavimus.

(5)

2007 m. lapkričio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1359/2007, nustatančio specialių eksporto grąžinamųjų išmokų už tam tikrus galvijų mėsos gabalus be kaulų suteikimo sąlygas (kodifikuota redakcija) (5) 7 straipsnio 2 dalies 3 pastraipoje numatyta, kad jei eksportuotinas kiekis sudaro mažiau kaip 95 %, bet ne mažiau kaip 85 % bendros po iškaulinėjimo gautų gabalų masės, specialios grąžinamosios išmokos suma sumažinama.

(6)

Todėl Komisijos reglamentas (EB) Nr. 993/2009 (6) turėtų būti panaikintas ir pakeistas nauju reglamentu.

(7)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

22.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/37

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad to reglamento I priedo XX dalyje išvardytų produktų kainų skirtumas pasaulinėje rinkoje ir Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Todėl, atsižvelgiant į esamą paukštienos rinkos padėtį, turėtų būti nustatomos grąžinamosios išmokos laikantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162–164, 167, 169 ir 170 straipsniuose nurodytų taisyklių ir kriterijų.

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad eksporto grąžinamosios išmokos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, ypač jei to reikia dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties, tam tikrų rinkų konkrečių reikalavimų arba dėl susitarimais, sudarytais pagal Sutarties 300 straipsnį, prisiimtų įsipareigojimų.

(4)

Grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos tik už tuos produktus, kuriuos leidžiama laisvai vežti Bendrijoje ir kurie yra paženklinti identifikavimo ženklu, kaip nurodyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (2), 5 straipsnio 1 dalies b punkte. Tie produktai taip pat turi atitikti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (3) reikalavimus.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

22.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/39

(1)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162 straipsnio 1 dalies nuostatas to reglamento I priedo XVII dalyje išvardytų produktų kainų skirtumas pasaulinėje rinkoje ir Bendrijoje gali būti padengiamas eksporto grąžinamosiomis išmokomis.

(2)

Todėl, atsižvelgiant į esamą situaciją kiaulienos rinkoje, grąžinamosios išmokos turėtų būti nustatomos laikantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 162–164, 167, 169 ir 170 straipsniuose nurodytų taisyklių ir kriterijų.

(3)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 164 straipsnio 1 dalies nuostatomis, eksporto grąžinamosios išmokos gali skirtis priklausomai nuo paskirties vietos, ypač jei to reikia dėl pasaulinėje rinkoje susidariusios padėties, tam tikrų rinkų konkrečių reikalavimų arba dėl susitarimais, sudarytais pagal Sutarties 300 straipsnį, prisiimtų įsipareigojimų.

(4)

Grąžinamosios išmokos turėtų būti skiriamos tik už tuos produktus, kuriuos leidžiama laisvai vežti Bendrijoje ir kurie yra paženklinti sveikumo ženklu, kaip nurodyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004, nustatančio konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (2) 5 straipsnio 1 dalies a punkte. Šie produktai taip pat turi atitikti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos (3) ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 854/2004, nustatančio specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (4) reikalavimus.

(5)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

22.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/41

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1484/95 (3) buvo nustatytos išsamios papildomų importo muitų sistemos taikymo taisyklės ir papildomi importo muitai paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui.

(2)

Iš reguliarios duomenų, kuriais grindžiamas tipinių kainų nustatymas paukštienos ir kiaušinių sektoriams bei ovalbuminui, kontrolės matyti, kad kyla būtinybė iš dalies pakeisti tipines kai kurių produktų kainas, atsižvelgiant į kainų svyravimą, priklausomai nuo kilmės. Todėl reikėtų paskelbti tipines kainas.

(3)

Šį pakeitimą būtina taikyti kaip galima greičiau, atsižvelgiant į rinkos padėtį.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

22.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/43

(1)

Sutartimi sukuriama Europos Sąjungos (ES) pilietybė, kuri papildo atitinkamų valstybių narių nacionalinę pilietybę ir yra svarbus aspektas stiprinant bei užtikrinant Europos integracijos procesą.

(2)

Aktyvios pilietybės skatinimas yra esminis sanglaudos stiprinimo ir demokratijos plėtojimo aspektas.

(3)

Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metai padės parodyti, kad savanoriška veikla, padedanti įgyvendinti Europos vertybes, pavyzdžiui, solidarumą bei nediskriminavimą, ir taip prisidedanti prie darnaus Europos visuomenės vystymosi, yra vienas iš svarbiausių aktyvaus pilietiškumo bei demokratijos aspektų.

(4)

Savanoriška veikla suteikia daug mokymosi patirties, padeda plėtoti socialinius gebėjimus bei kompetencijas ir didina solidarumą. Veiksmai, kuriuos vykdo visų amžiaus grupių savanoriai, yra itin svarbūs demokratijos, vieno iš pagrindinių ES principų, plėtojimui. Savanoriška veikla galima prisidėti prie žmonių gerovės ir darnaus Europos šalių visuomenės vystymosi.

(5)

Deramai atsižvelgiant į padėties kiekvienoje valstybėje narėje ypatumus ir visų formų savanorišką veiklą, sąvoka „savanoriška veikla“ reiškia visų rūšių savanorišką veiklą (formaliąją, neformaliąją ar neoficialiąją), kurią asmuo vykdo savo noru, pasirinkęs ją savo nuožiūra ir turėdamas savo motyvus, ir kuri vykdoma nesiekiant finansinės naudos. Ji yra naudinga atskiram savanoriui, bendruomenėms ir visai visuomenei. Ji taip pat suteikia galimybę atskiriems asmenims bei asociacijoms spręsti klausimus, susijusius su žmogiškaisiais, socialiniais, skirtingas kartas jungiančiais ar aplinkosauginiais poreikiais bei problemomis, ir dažnai vykdoma remiant pelno nesiekiančią organizaciją ar bendruomeninę iniciatyvą. Savanoriška veikla nepakeičia profesionalaus bei apmokamo darbo, tačiau suteikia visuomenei pridėtinės vertės.

(6)

Sparčiai kintančioje visuomenėje reikia užtikrinti veiksmingas priemones, kuriomis būtų remiama savanoriška veikla, kad į savanorišką veiklą galėtų įsitraukti daugiau žmonių. Todėl svarbu remti tarpusavio mokymąsi ir keitimąsi gerosios praktikos pavyzdžiais bei jų plėtojimą vietos, regioniniu, nacionaliniu bei Bendrijos lygiais.

(7)

1997 m. Tarpvyriausybinėje konferencijoje priimta Deklaracija Nr. 38 dėl savanoriškos veiklos, kuri buvo pridėta prie Amsterdamo sutarties Baigiamojo akto ir kurioje pripažįstamas svarbus savanoriškos tarnybos veiklos indėlis plėtojant socialinį solidarumą.

(8)

1997 m. birželio mėn. Komunikate dėl Europos savanoriškų organizacijų ir fondų vaidmens rėmimo Komisija pabrėžė tris savanoriškų organizacijų ir fondų aspektus: ekonominį aspektą, susijusį su darbo vietų kūrimu, socialinį aspektą, susijusį su pagalba nustatant socialinę politiką, tokiu būdu prisidedant prie socialinės pažangos, ir politinį aspektą, susijusį su demokratijos, pilietiškumo ir piliečių dalyvavimo rėmimu.

(9)

2002 m. birželio 27 d. ir 2007 m. lapkričio 16 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių Vyriausybių atstovų rezoliucijose bei 2008 m. lapkričio 20 d. rekomendacijoje Taryba ir valstybės narės pripažino, kad savanoriška veikla yra vienas iš pagrindinių jaunimo reikalų srities aspektų, ir susitarė dėl jaunimo savanoriškos veiklos bendrų tikslų bei dėl jaunimo judumo visoje ES.

(10)

Savo 2006 m. gruodžio 13 d. nuomonėje dėl Savanoriškos veiklos, jos vaidmens Europos visuomenei ir poveikio (2) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas paprašė Komisijos paskelbti Savanorių metus ir kiek įmanoma greičiau išleisti Baltąją knygą dėl savanoriškos veiklos ir aktyvaus pilietiškumo Europoje.

(11)

2008 m. kovo mėn. Europos Parlamentas priėmė pranešimą dėl savanoriškos veiklos naudos ekonominei ir socialinei sanglaudai, kuriame valstybės narės ir regioninės bei vietos valdžios institucijos raginamos pripažinti savanoriškos veiklos svarbą skatinant socialinę ir ekonominę sanglaudą.

(12)

2008 m. liepos mėn. Europos Parlamentas priėmė rašytinį pareiškimą, kuriame raginama 2011 m. paskelbti Europos savanoriškos veiklos metais.

(13)

Savanoriška veikla yra numatyta keliose Bendrijos programose ir tinkluose, kuriose daugiausia dėmesio skiriama, inter alia, judumui visų amžiaus grupių žmonėms vykdant savanorišką veiklą, pavyzdžiui, Mokymosi visą gyvenimą programoje (3), programoje „Europa piliečiams“ (4) ir programos „Veiklus jaunimas“ (5) su Europos savanorių tarnyba susijusioje dalyje.

(14)

Visoje Europoje vykdoma labai įvairi savanoriška veikla, kurią reikėtų tęsti ir toliau plėtoti.

(15)

Savanoriškos veiklos galimybės vis dar nėra visiškai išnaudotos. Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metai suteiks galimybę Europos mastu parodyti, kad savanoriška veikla didinamas piliečių dalyvavimas, ir visais (vietos, regioniniu, nacionaliniu ir Europos) lygiais gali padėti stiprinti piliečių bendrumo ir įsipareigojimo visuomenei jausmą.

(16)

Savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metai taip galėtų padėti spręsti lyčių nelygybės savanoriškos veiklos sektoriuje klausimus, pavyzdžiui, susijusius su sektoriais ir veikla, kurioje dalyvauja vyrai ir moterys, arba su vadovaujamas pareigas savanoriškos veiklos sektoriuje einančių asmenų pasiskirstymu pagal lytis.

(17)

2011 m. bus Jungtinių Tautų Tarptautinių savanorių metų (2001 m.) dešimtosios metinės.

(18)

Šiuo sprendimu nustatomas finansinis paketas, kuris biudžeto valdymo institucijai bus svarbiausias orientacinis dydis, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (6) 37 punkte.

(19)

Siūlomų Europos metų tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, nes tam reikalingi tarpvalstybiniai informacijos mainai ir geros praktikos pavyzdžių sklaida visoje Bendrijoje, ir dėl siūlomo veiksmo masto tų tikslų būtų geriau siekti Bendrijos lygiu. Pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

1)

kurti savanoriškai veiklai ES palankias sąlygas, siekiant užtikrinti, kad savanoriška veikla taptų viena iš piliečių dalyvavimą skatinančių priemonių ir žmonių tarpusavio veiklos dalimi ES, ir atitinkamais atvejais prireikus šalinti esamas kliūtis savanoriškai veiklai;

2)

suteikti įgaliojimus savanoriškos veiklos organizatoriams gerinti savanoriškos veiklos kokybę, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas savanoriškai veiklai, padėti organizatoriams įgyvendinti naujų rūšių savanorišką veiklą ir skatinti ryšių kūrimą, judumą, bendradarbiavimą ir sinergiją pilietinėje visuomenėje bei tarp pilietinės visuomenės ir kitų sektorių ES;

3)

pripažinti savanorišką veiklą, siekiant skatinti taikyti tinkamas paskatas atskiriems asmenims, bendrovėms bei savanorių rengimo organizacijoms ir siekti, kad politinius sprendimus priimantys asmenys, pilietinės visuomenės organizacijos, valstybės institucijos, formaliojo bei neformaliojo švietimo sektorius ir darbdaviai ES lygiu bei valstybėse narėse pripažintų savanorišką veiklą ir dalyvaujant joje įgytus gebėjimus bei kompetencijas;

4)

didinti informuotumą apie savanoriškos veiklos reikšmę ir svarbą, siekiant didinti bendrą informuotumą apie savanoriškos veiklos, kuri yra piliečių dalyvavimo išraiška, svarbą padedant spręsti visoms valstybėms narėms aktualius klausimus, pavyzdžiui, darnaus visuomenės vystymosi ir socialinės sanglaudos srityse.

a)

keitimąsi patirtimi ir geros praktikos pavyzdžiais;

b)

tyrimų bei mokslinių tyrimų atlikimą ir jų rezultatų platinimą;

c)

konferencijas ir renginius, kuriais būtų skatinamos diskusijos, didinamas informuotumas apie savanoriškos veiklos, skatinančios piliečių dalyvavimą, svarbą bei reikšmę ir įvertinamos savanorių bei jų organizacijų pastangos;

d)

konkrečias iniciatyvas valstybėse narėse, kuriomis siekiama remti Europos metų tikslus; ne mažiau kaip 25 % viso metų biudžeto bus naudojama šiuo tikslu;

e)

informavimo ir populiarinimo kampanijas svarbiausioms idėjoms skleisti.

22.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 17/50

(1)

2008 m. vasario 1 d. raštu, kuris buvo užregistruotas Komisijoje tą pačią dieną, Italija pranešė Komisijai apie pagalbą C 20/08 (ex N 62/08). 2008 m. kovo 18 d. Komisijoje užregistruotame rašte Italija pateikė papildomos informacijos.

(2)

2008 m. balandžio 30 d. raštu Komisija pranešė Italijai apie savo sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl aptariamos pagalbos. Apie šį sprendimą Italijai buvo pranešta 2008 m. gegužės 7 d.

(3)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija paprašė suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl aptariamos pagalbos priemonės.

(4)

2008 m. birželio 4 d. elektroniniame laiške, kuris buvo užregistruotas Komisijoje tą pačią dieną (t. y. sprendime pradėti procedūrą Italijos pastaboms pateikti nustatytu terminu), Italija paprašė pratęsti minėtą terminą vienam mėnesiui. 2008 m. birželio 9 d. raštu Komisija pratęsė terminą iki 2008 m. liepos 7 d. Galiausiai Italija pateikė pastabas 2008 m. liepos 7 d. rašte, kuris buvo užregistruotas Komisijoje tą pačią dieną (t. y. paskutinę pratęsto termino dieną).

(5)

2008 m. rugsėjo 17 d. rašte, užregistruotame Komisijoje 2008 m. rugsėjo 17 d., gautos pastabos iš Cantiere Navale De Poli S.p.A (toliau – De Poli), kuri teigia esanti suinteresuotoji šalis. De Poli – Italijos laivų statykla, įsisteigusi Venezia-Pellestrina. Remiantis rašte pateikta informacija, tai viena iš dviejų laivų statyklų, kurios galėtų gauti valstybės pagalbą pagal 6 punkte minimą schemą, jeigu pagalbą, apie kurią pranešta, būtų leista suteikti. Tačiau suinteresuotosios šalys pastabas galėjo pateikti per mėnesį nuo sprendimo pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, t. y. iki 2008 m. liepos 7 d.De Poli pastabos buvo pateiktos šiam terminui pasibaigus. Šiuo klausimu De Poli teigia, kad per vėlai sužinojo apie Komisijos sprendimą pradėti procedūrą ir apie Italijos pastabas, pateiktas šiuo klausimu.

(6)

Pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį Komisija prašo suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas. Tačiau tai neįpareigoja Komisijos informuoti kiekvieną suinteresuotąją šalį atskirai, o tik užtikrinti, kad visos galimai suinteresuotos šalys turėtų galimybę pateikti pastabas. Pranešimo paskelbimas Oficialiajame leidinyje yra pakankamas būdas pranešti visoms suinteresuotosioms šalims apie procedūros pradėjimą (3). Todėl reikia pažymėti, kadCantiere De Poli per minėtą leidinį buvo tinkamai pranešta apie sprendimą pradėti procedūrą ir nustatytą terminą pastaboms pateikti. Tačiau De Poli nesilaikė nustatyto termino pastaboms pateikti pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (4) (toliau – procedūros reglamentas), 6 straipsnio 1 dalį. Komisija pažymi, kad De Poli neprašė pratęsti pastaboms pateikti nustatyto termino ir nenurodė jokios ypatingos priežasties, dėl kurios reikėtų atsižvelgti į jos pateiktas pastabas, net jei jos pateiktos terminui pasibaigus. Todėl Komisija neatsižvelgs į per vėlai pateiktas De Poli pastabas.

(7)

2004 m. gegužės 19 d. raštu C(2004) 1807 Komisija priėmė sprendimą neprieštarauti Italijos valstybės pagalbos schemai dėl laikinojo laivų statybos apsaugos mechanizmo (5) (toliau – schema). Komisija pažymėjo, kad schema suderinama su bendrąja rinka, nes atitiko 2002 m. birželio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1177/2002 dėl laikinojo laivų statybos apsaugos mechanizmo (6), iš dalies pakeisto Tarybos reglamentu (EB) Nr. 502/2004 (7) (toliau – LAM reglamentas), nuostatas.

(8)

Minėtos schemos, apie kurią pranešta Komisijai ir kuri Komisijos buvo patvirtinta, biudžetą sudarė 10 mln. EUR.

(9)

Italija pranešė Komisijai apie savo ketinimą papildyti schemos biudžetą dar 10 mln. EUR.

(10)

Komisija pradėjo oficialaus tyrimo procedūrą pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį, nes dėl toliau išdėstytų priežasčių kilo abejonių dėl praneštos pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka.

(11)

Atsižvelgdama į procedūros reglamento 1 straipsnio c punktą ir 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (8) (toliau – įgyvendinimo reglamentas), 4 straipsnį, Komisija pažymėjo, kad biudžeto didinimas, apie kurį pranešta, prilygsta schemos keitimui, todėl ir naujai pagalbai, apie kurią turi būti pranešta Komisijai pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį. Be to, Komisija pažymėjo, kad pagalbos, apie kurią pranešta, suderinamumas su bendrąja rinka turi būti įvertintas remiantis šiuo metu galiojančiomis nuostatomis. LAM reglamentas neteko galios 2005 m. kovo 31 d., todėl jis negali būti teisinis pagrindas pagalbai patvirtinti.

(12)

Komisija taip pat pažymėjo, kad pagalba yra sunkiai suderinama su bendrąja rinka pagal kokią nors kitą valstybės pagalbą reglamentuojančią nuostatą.

(13)

Italija nesutiko su Komisijos abejonėmis ir pateikė tokias pastabas.

(14)

Visų pirma, Italija nesutinka su Komisijos pozicija, kad priemonė, apie kurią pranešta, prilygsta naujai pagalbai. Italija teigia, kad tinkamai aiškinant įgyvendinimo reglamento 4 straipsnį naujai pagalbai turėtų būti priskiriamas patvirtintos pagalbos schemos biudžeto padidinimas, kai kartu pratęsiami terminai, skirti įmonėms pasinaudoti atitinkamomis išmokomis, ir todėl iškraipoma konkurencija. Italija teigia, kad šiuo atveju neabejotinai taip nėra, nes kalbama apie schemos, dėl kurios oficialiai buvo pateiktas prašymas pagal galiojusį LAM reglamentą, papildymą. Šiuo klausimu Italija taip pat teigia, kad įgyvendinimo reglamento 4 straipsnyje pateiktos procedūrinės nuostatos, kuriomis nustatytos pranešimo apie esamos pagalbos pakeitimą taisyklės ir kurios netaikomos vertinant suderinamumą, todėl Komisija negali remtis 4 straipsnio nuostatomis vertindama, ar siūloma valstybės pagalba suderinama, ar ne.

(15)

Italija taip pat teikia pastabas dėl Komisijos pozicijos, kad LAM reglamentas nebegali būti teisinis pagrindas pagalbos, apie kurią pranešta, suderinamumui įvertinti. Visų pirma, Italija teigia, kad tokia pozicija skiriasi nuo pozicijos, pateiktos LAM reglamente, kuris, nors turėjo galioti iki 2004 m. kovo 31 d. (vėliau šis terminas pratęstas iki 2005 m. kovo 31 d.), vis dėlto teisiškai pagrįstas 1998 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1540/98, kuriuo numatytos naujos taisyklės laivų statybai (9) (toliau – laivų statybos reglamentas) ir kuris neteko galios dar 2003 m. gruodžio 31 d.

(16)

Be to, Italijai nėra aišku, dėl kokių priežasčių negalima peržiūrėti pagalbos schemos asignavimų remiantis LAM reglamentu, nes tai yra paprasčiausia finansinė operacija, kurios tikslas – vienodai vertinti schema jau pasinaudojusias laivų statyklas ir tas laivų statyklas, kurios pateikė prašymą pagal galiojusias LAM reglamento sąlygas, tačiau pagalbos dar negavo dėl asignavimų trūkumo (bendrasis vienodo požiūrio principas). Italija teigia, kad dėl laiko poveikio ar nepakankamoms prognozuotoms išlaidoms koreguoti reikalingas valstybės priemonių išteklių peržiūrėjimas, net ir didinant pradinę paramą, nėra nauja pagalba ar yra suderinamas pagal teisinį pagrindą, kuriuo buvo pagrįsta pradinė pagalba. Trumpai tariant, Italija mano, kad tai susiję su likusių prašymų dėl pagalbos pagal iki 2005 m. kovo 31 d. sudarytas sutartis administravimo baigimu, nepraplečiant schemos, jos taikymo srities ir nepakeičiant jos esminės struktūros. Italija pagrindžia savo poziciją pasiremdama bendruoju vienodo požiūrio principu, poreikiu atsižvelgti į teisėtus naudos gavėjų lūkesčius ir nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika (sprendimus, priimtus byloje 223/85 (10) ir byloje C-364/90 (11).

(17)

Galiausiai Italija teigia, kad pagalba, apie kurią pranešta, neturėtų prieštarauti PPO sprendimui, kuriame buvo nustatyta, kad LAM reglamentas neatitinka PPO taisyklių.

(18)

Kadangi priemonė yra išskirtinai finansinio pobūdžio, jos suderinamumą su bendrąja rinka reikia vertinti atsižvelgiant į priemones, kurias ketinama finansuoti, t. y. kurioms ketinama suteikti pagalbą pagal schemą. Dėl 2004 m. gegužės 19 d. Komisijos rašte įvardytų priežasčių schema prilygsta valstybės pagalbai, kaip apibrėžta EB sutarties 87 straipsnio 1 dalyje.

(19)

Remiantis procedūros reglamento 1 straipsnio c punktu ir įgyvendinimo reglamento 4 straipsniu, patvirtintos pagalbos schemos biudžeto didinimas prilygsta naujai pagalbai, jeigu didinama daugiau nei 20 % pradinio biudžeto. Šiuo atveju pradinis biudžetas yra didinamas 100 %, todėl didinimas, apie kurį pranešta, turi būti vertinamas kaip nauja pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnį.

(20)

Šiuo klausimu Italijos pateikti prieštaravimai nekeičia Komisijos vertinimo.

(21)

Komisija pažymi, kad naujos pagalbos, apie kurią privaloma pranešti pagal EB sutarties 88 straipsnio 3 dalį, sąvokai apibrėžti Komisija taiko Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio c punktą. Minėto reglamento 1 straipsnio c punkte nauja pagalba, be kita ko, apibrėžta ir kaip „esamos pagalbos pakeitimas“.

(22)

Įgyvendinimo reglamento 4 straipsnyje toliau aiškinama, kad „tai visi pakeitimai, išskyrus grynai formalaus ir administracinio pobūdžio pakeitimus, kurie negali turėti įtakos pagalbos priemonės atitikimui bendrosios rinkos reikalavimams“, įskaitant ir patvirtintos pagalbos schemos biudžeto padidinimą daugiau nei 20 %. Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad įgyvendinimo reglamento 4 straipsnis nėra teisinis pagrindas naujos pagalbos suderinamumui vertinti, ir, skirtingai nei teigia Italija (žr. 13 konstatuojamąją dalį), Komisija minėtu straipsniu nesirėmė; minėtame straipsnyje paaiškinta, kaip Komisija taiko procedūros reglamento 1 straipsnio c punktą dėl „naujos pagalbos“ sąvokos. Komisija taip pat pažymi, kad Italijos argumentai, jog priemonė skirta paprasčiausiai peržiūrėti išlaidas, kurių nepakaks, jeigu nebus pakeista pagrindinė schemos struktūra, nepaneigia to, kad esamas biudžeto didinimas yra esamos pagalbos pakeitimas, todėl ir nauja pagalba pagal procedūros reglamento 1 straipsnio c punktą ir įgyvendinimo reglamento 4 straipsnį.

(23)

Komisija taip pat negali pritarti Italijos argumentams, kad tinkamai aiškinant įgyvendinimo reglamento 4 straipsnį naujai pagalbai turėtų būti priskiriamas patvirtintos pagalbos schemos asignavimų didinimas, kai kartu yra pratęsiami terminai, skirti įmonėms pasinaudoti atitinkamomis išmokomis, ir todėl iškraipoma konkurencija. Komisija pažymi, kad patvirtintos schemos biudžeto didinimas (išskyrus 20 % neviršijančius nedidelius didinimus) neišvengiamai turi įtakos konkurencijai, nes valstybė narė gali suteikti didesnę nei pradžioje patvirtintą pagalbą. Toks schemos poveikio konkurencijai pasikeitimas verčia Komisiją atlikti naują schemos suderinamumo su bendrąja rinka vertinimą. Iš jo aišku, kad biudžeto padidinimas Italijos praneštu dydžiu negali būti laikomas grynai formalaus ar administracinio pobūdžio arba neturinčiu įtakos pagalbos suderinamumo su bendrąja rinka vertinimui.

(24)

Todėl, remdamasi pirmiau pateikta informacija, Komisija patvirtina, kad priemonė, apie kurią pranešta, turi būti vertinama kaip nauja pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį.

(25)

Dėl šiuo klausimu Italijos pateiktų pradinių pastabų Komisija visų pirma pabrėžia, kad teisinis pagrindas LAM reglamentui priimti nebuvo laivų statybos reglamentas, tačiau EB sutartis, konkrečiai 87 straipsnio 3 dalies e punktas, 93 straipsnis ir 133 straipsnis. Be to, Komisija šiuo atveju nenustatė kokio nors neatitikimo tarp savo pozicijos ir to, kad LAM reglamento dalyje nuostatų daroma nuoroda į laivų statybos reglamentą. Tai paprasčiausia teisinė technika – siekiant išvengti pasikartojimų, LAM reglamente nebuvo pakartotos kai kurios laivų statybos reglamente pateiktos apibrėžtys ar taisyklės, tačiau perimta šių nuostatų esmė paprasčiausiai pateikiant nuorodą. Todėl LAM reglamento taikymas šiems punktams nepriklausė nuo tolesnio laivų statybos reglamento galiojimo, nes atsirado nepriklausomos naujos LAM reglamento nuostatos, iš esmės analogiškos laivų statybos reglamento nuostatoms, į kurias buvo daroma nuoroda. Šiuo atveju tai neprieštarauja Komisijos pozicijai, kad Bendrijos institucijų aktas turi būti pagrįstas teisiniu pagrindu, kuris galiojo akto priėmimo metu.

(26)

Kaip nurodyta 2008 m. balandžio 30 d. Komisijos sprendime pradėti oficialaus tyrimo procedūrą, LAM reglamentas nebegalioja ir negali būti naujos pagalbos vertinimo teisinis pagrindas. Dėl sprendime pradėti tyrimą (9 ir 10 punktuose) pateiktų priežasčių pagalba, apie kurią pranešta, nėra suderinama su bendrąja rinka nei pagal valstybės pagalbos laivų statybai sistemą (12), nei pagal kokias nors kitas valstybės pagalbai taikomas nuostatas. Be to, Komisija pažymi, kad Italija nenurodė kokio nors kito alternatyvaus teisinio pagrindo pagalbos suderinamumui vertinti, tačiau teigė, kad tai nėra „nauja pagalba“, – Komisija tam negali pritarti, kaip paaiškinta 18–22 punktuose.

(27)

Komisija taip pat negali pritarti Italijos argumentams dėl bendrųjų teisės principų dėl teisėtų lūkesčių ir vienodo požiūrio.

(28)

Italija teigia, kad laivų statytojai, kurie pateikė prašymą dėl pagalbos pagal schemą, kai LAM reglamentas dar galiojo, ir laikėsi tokios pagalbos gavimo sąlygų, tačiau jos negavo dėl biudžeto trūkumo, turi teisėtų lūkesčių gauti pagalbą; Italija taip pat teigia, kad pagal bendrąjį teisėtų lūkesčių apsaugos principą (ir vienodą požiūrį – tokį patį kaip į laivų statytojus, kurie gavo pagalbą iš esamų lėšų), jie turi teisę gauti pagalbą, nepriklausomai nuo to, ar LAM reglamentas dar galioja, ar ne.

(29)

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką teise pasinaudoti teisėtų lūkesčių apsaugos principu turi bet kuris asmuo, atsidūręs situacijoje, kai aišku, kad Bendrijos valdžios institucijos, suteikdamos jam konkrečias garantijas, paskatino jį puoselėti teisėtus lūkesčius. Tačiau asmuo negali teigti, kad šis principas pažeistas, jeigu valdžios institucijos jam nesuteikė konkrečių garantijų (13).

(30)

Šiuo atveju Komisija pažymi, kad galimi schemos naudos gavėjai galėtų remtis teisėtų lūkesčių principu ir kvestionuoti bet kokios pagalbos pagal Komisijos patvirtintą schemą teisėtumą, įskaitant ir 10 mln. EUR biudžeto apribojimą. Tačiau tai, ką teigia Italija, prilygsta lūkesčiui pasinaudoti pagalba suėjus schemos terminams, o konkrečiai – pasinaudoti patvirtintą biudžetą viršijančia pagalba, t. y. lūkesčiui gauti naują valstybės pagalbą. Įmonė iš esmės negali remtis teisėtų lūkesčių principu, norėdama gauti pagalbą, kuri nebuvo patvirtinta Komisijos pagal EB sutartyje numatytą procedūrą (14). Dėl tos pačios priežasties ji negali remtis ir bendruoju vienodo požiūrio principu, kad būtų vienodai vertinama kaip ir patvirtintos paramos gavėjai.

(31)

Be to, Italija mini nusistovėjusią teismo praktiką, kuri, jos nuomone, atspindi schemos taikymą pagal accessorium sequitur principale principą ir leidžia daryti išvadą, kad dėl laiko poveikio arba nepakankamoms prognozuotoms išlaidoms koreguoti reikalingas valstybės priemonių išteklių peržiūrėjimas, net ir didinant pradinę paramą, nėra nauja pagalba ar yra suderinamas pagal teisinį pagrindą, kuriuo buvo pagrįsta pradinė pagalba.

(32)

Tačiau minėta nusistovėjusi teismo praktika nepagrindžia Italijos argumentų.

(33)

Byloje C 223/85 priimtame sprendime Teismas nustatė, kad Komisija nesiėmė veiksmų per protingą terminą, taip pat pagalba buvo numatyta veiklos, kuriai buvo skirta patvirtinta pagalba, papildomoms išlaidoms padengti, todėl naudos gavėjas puoselėjo teisėtus lūkesčius, kad prieštaravimų dėl pagalbos nebus. Tačiau Komisija nesupranta, kaip šis precedentas pagrindžia Italijos argumentus, kad schemos biudžeto peržiūrėjimas nėra nauja pagalba, arba, kitaip tariant, kad jis turėtų būti suderinamas pagal teisinį pagrindą, kuriuo buvo pagrįsta pradinė pagalba, t. y. LAM reglamentą. Priešingai, Komisija pažymi, kad minėtame Teismo sprendime nėra kvestionuojamas faktas, kad „pagalba, skirta padengti didesnes veiklos, kuriai buvo skirta […] patvirtinta subsidija, išlaidas“, turi būti patvirtinta Komisijos pagal EB sutarties 87 straipsnio (tuometinio 93 straipsnio) 1 dalį.

(34)

Be to, Italija nenurodė, kad šiuo atveju Komisija nesiėmė veiksmų per protingą terminą. Priešingai, būtent Italija nepranešė apie schemos padidinimą, kai dar galiojo LAM reglamentas.

(35)

Byla C 364/90 taip pat nepagrindžia Italijos argumentų. Italija pateikia nuorodą į sprendimo dalį, kurioje Teismas tiesiog nustato, kad Komisija nesugebėjo tinkamai pagrįsti neigiamo sprendimo dėl valstybės pagalbos, ir vėliau patikslina, jog ikiteisminio etapo metu pateikti dokumentai buvo pakankamai aiškūs, kad tie patys argumentai būtų priimti nagrinėjant bylą Teisme. Komisija nesupranta, kaip šie išskirtinai procedūriniai dalykai pagrindžia Italijos argumentus, kad schemos biudžeto padidinimas, kiek tai susiję su materialine teise, turėtų būti patvirtintas remiantis LAM reglamentu. Galiausiai dėl Italijos pastabų, kad pagalba, apie kurią pranešta, neturi prieštarauti PPO (Pasaulio prekybos organizacijos) sprendimui, kuriame buvo nustatyta, kad LAM reglamento nuostatos neatitiko PPO taisyklių, Komisija jau ankstesniuose sprendimuose pažymėjo, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką Bendrijos nuostatos turi būti aiškinamos, kiek tai yra įmanoma, remiantis tarptautine teise, įskaitant EB pareigas PPO (15). Todėl LAM reglamentas turi būti aiškinamas atsižvelgiant ir į tarptautinius Bendrijos įsipareigojimus (16).

(36)

Šiomis aplinkybėmis Komisija pažymi, kad Korėja kvestionavo LAM reglamento suderinamumą su PPO taisyklėmis. 2005 m. balandžio 22 d. ekspertų grupė paskelbė ataskaitą, kurioje padaryta išvada, kad LAM reglamentas ir įvairios nacionalinės LAM schemos (buvusios tada, kai Korėja pradėjo ginčą PPO) prieštarauja Susitarimo dėl ginčų sprendimo taisyklių ir tvarkos (17) 23 straipsnio 1 daliai. 2005 m. birželio 20 d. PPO ginčų sprendimo institucija (GSI) patvirtino ekspertų grupės ataskaitą ir rekomendavo Bendrijai suderinti LAM reglamentą ir nacionalines LAM schemas su prisiimtais įsipareigojimais pagal susitarimus su PPO (18). 2005 m. liepos 20 d. Bendrija pranešė ginčų sprendimo institucijai, kad jos taisyklės jau atitiko ginčų sprendimo institucijos sprendimą ir rekomendacijas, nes LAM reglamentas neteko galios 2005 m. kovo 31 d., o valstybės narės nebegalėjo suteikti pagalbos veiklai minėto reglamento pagrindu.

(37)

Ekspertų grupės ataskaitoje ir ginčų sprendimo institucijos sprendime, kuriuo buvo patvirtinta ataskaita, LAM reglamentas per se pripažįstamas netinkamu, nes juo pažeidžiamos PPO taisyklės, ir reikalaujama, kad Bendrija jo nebetaikytų. Bendrijos įsipareigojimas įgyvendinti ginčų sprendimo institucijos sprendimą galioja ir būsimiems sprendimams dėl naujos pagalbos suteikimo pagal LAM reglamentą (19). Bendrija, pranešusi ginčų sprendimo institucijai, kad jos taisyklės jau atitiko ginčų sprendimo institucijos sprendimą ir rekomendacijas, nes LAM reglamentas neteko galios 2005 m. kovo 31 d., ir kad valstybės narės nebegalėjo suteikti pagalbos veiklai jo pagrindu, įsipareigojo nebetaikyti minėto reglamento naujos pagalbos teikimui. Todėl patvirtindama šią pagalbą, Bendrija pažeistų savo tarptautinius įsipareigojimus.

(38)

Dėl minėtų priežasčių Komisija nustato, kad valstybės pagalba, apie kurią pranešta, nėra suderinama su bendrąja rinka,