(1)

Tarybos direktyvoje 72/462/EEB dėl sveikatos ir veterinarinio patikrinimo problemų importuojant galvijus, avis, ožkas, kiaules, šviežią mėsą arba mėsos produktus iš trečiųjų šalių (8) nustatyta, kad turi būti sudarytas šalių arba jų dalių, iš kurių valstybės narės turi leisti importuoti tam tikrus gyvus gyvūnus ir tam tikrų gyvūnų šviežią mėsa, sąrašas.

(2)

Todėl buvo priimtas 1976 m. gruodžio 21 d. Tarybos sprendimas 79/542/EEB, kuriuo sudaromas trečiųjų šalių arba jų dalių sąrašas ir nustatomi gyvūnų ir visuomenės sveikatos bei veterinarinio sertifikavimo reikalavimai, taikytini importuojant į Bendriją tam tikrus gyvus gyvūnus ir jų šviežią mėsą (9) Tame sprendime nustatytos sanitarinės sąlygos, taikytinos importuojant į Europos Sąjungą gyvus gyvūnus, išskyrus arklinius, ir tų gyvūnų, įskaitant arklinius, šviežią mėsą ir mėsos produktus, išskyrus mėsos pusgaminius. Be to, to sprendimo I ir II prieduose nustatyti trečiųjų šalių arba jų dalių, iš kurių į Sąjungą galima importuoti tam tikrus gyvus gyvūnus ir jų šviežią mėsą, sąrašas ir pateikti veterinarijos sertifikatų pavyzdžiai.

(3)

Nuo tada, kai buvo priimtas tas sprendimas, kituose Sąjungos teisės aktuose nustatyta naujų gyvūnų ir visuomenės sveikatos reikalavimų, taigi nustatyta nauja šios srities reglamentavimo sistema. Be to, Direktyva 72/462/EEB buvo panaikinta priėmus Direktyvą 2004/68/EB.

(4)

Direktyvos 2004/68/EB 20 straipsnyje nurodyta, kad įgyvendinimo taisyklės, nustatytos remiantis Direktyva 72/462/EEB priimtais gyvūnų, mėsos ir mėsos produktų importą reglamentuojančiais sprendimais, taip pat Sprendimu 79/542/EEB, galioja iki tada, kol jas pakeičia pagal naująją reglamentavimo sistemą patvirtintos priemonės.

(5)

Pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/41/EB, panaikinančios tam tikras direktyvas dėl tam tikrų žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybos ir pateikimo į rinką maisto higienos ir sveikatos sąlygų ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 89/662/EEB ir 92/118/EEB bei Tarybos sprendimą 95/408/EB (10) 4 straipsnio 3 dalį, priėmus reikiamas nuostatas remiantis reglamentais (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 853/2004 ir (EB) Nr. 854/2004 arba Direktyva 2002/99/EB, įgyvendinimo taisyklės, priimtos vadovaujantis Direktyva 72/462/EEB, nebegalios.

(6)

Sprendimas 79/542/EEB kelis kartus iš dalies keistas ir nauja reglamentavimo sistema pagrįsti importo reikalavimai jau įtraukti į Sprendimą 79/542/EEB. Siekiant aiškumo ir skaidrumo, Sprendime 79/542/EEB nustatytos priemonės turėtų būti išdėstytos naujame teisės akte. Į šį reglamentą įtrauktos viso Sprendimo 79/542/EEB nuostatos. Todėl įsigaliojus šiam reglamentui, Sprendimas 79/542/EEB nebegalios ir nebus taikomas, ir galiausiai bus panaikintas.

(7)

Direktyvoje 92/65/EEB nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, kuriais reglamentuojama prekyba Sąjungoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis ir embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiuose tos direktyvos F priede nurodytuose Sąjungos teisės aktuose, ir jų importas į Sąjungą. Remiantis ta direktyva, minėtus gyvus gyvūnus, spermą, kiaušialąstes ir embrionus į Sąjungą galima importuoti tik iš trečiosios šalies, įtrauktos į toje direktyvoje nustatyta tvarka sudarytą sąrašą. Be to, minėti gyvi gyvūnai importuojami pateikiant sveikatos sertifikatus, atitinkančius toje direktyvoje nustatyta tvarka surašytus pavyzdžius.

(8)

1996 m. gruodžio 17 d. Tarybos direktyvoje 96/93/EB dėl gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų sertifikavimo (11) nustatytos taisyklės, kurių turi būti laikomasi išduodant sertifikatus, būtinus pagal veterinarijos teisės aktus, siekiant užkirsti kelią klaidinančiam ar nesąžiningam sertifikavimui. Tikslinga užtikrinti, kad trečiųjų šalių valstybiniams inspektoriams ar veterinarijos gydytojams taikomos taisyklės ir principai bent prilygtų toje direktyvoje nustatytoms taisyklėms ir principams. Tam tikros trečiosios šalys, išvardytos šio reglamento II priede, pateikė pakankamas garantijas, kad tokios taisyklės ir principai yra nustatyti ir įgyvendinami. Todėl tikslinga leisti importuoti į Sąjungą tam tikrus gyvus gyvūnus iš šių trečiųjų šalių, jei dėl padėties, susijusios su tam tikromis ligomis, šiose trečiosiose šalyse nebūtina taikyti papildomų apribojimų.

(9)

Direktyvoje 2002/99/EB nustatytos gyvūnų sveikatos taisyklės, susijusios su gyvūninių produktų ir jų gaminių, skirtų žmonėms vartoti, įvežimą į Sąjungą. Toje direktyvoje nustatyta, kad turi būti sudaryti trečiųjų šalių arba jų regionų, iš kurių galima importuoti nurodytus gyvūninius produktus, sąrašai ir šie importuojami produktai turi atitikti tam tikrus veterinarinio sertifikavimo reikalavimus.

(10)

Direktyvoje 2004/68/EB nustatyti tam tikrų gyvų kanopinių gyvūnų įvežimo į Sąjungą ir tranzito per ją gyvūnų sveikatos reikalavimai. Tuos gyvus kanopinius gyvūnus leidžiama importuoti į Sąjungą ir vežti per ją tranzitu tik iš trečiųjų šalių ir teritorijų, įtrauktų į sąrašą (-us), sudarytą (-us) toje direktyvoje nurodyta tvarka, ir tie importuojami gyvūnai turi atitikti tam tikrus veterinarinio sertifikavimo reikalavimus.

(11)

Išskyrus atvejus, kuriems taikoma į Direktyvos 92/65/EEB 17 straipsnio 2 dalies paskutinę pastraipos nuostata, gyvi gyvūnai ir gyvūniniai produktai, kuriems taikomos direktyvos 92/65/EEB, 2002/99/EB ir 2004/68/EB, gali būti importuojami į Sąjungą ar vežami per ją tranzitu tik jei kartu pateikiami veterinarijos sertifikatai ir jei jie ši gyvūnai ir produktai atitinka taikytinus Sąjungos teisės aktų reikalavimus.

(12)

Todėl siekiant įgyvendinti direktyvas 92/65/EEB, 2002/99/EB ir 2004/68/EB tikslinga šiame reglamente nustatyti trečiųjų šalių, teritorijų ir jų dalių sąrašus ir konkrečias importo sąlygas, taip pat pateikti tam tikrų gyvų gyvūnų ir tam tikrų gyvūnų šviežios mėsos veterinarijos sertifikatų pavyzdžius.

(13)

Siekiant Sąjungos teisės aktų nuoseklumo, šiame reglamente taip pat reikėtų atsižvelgti į visuomenės sveikatos reikalavimus, nustatytus kituose Sąjungos teisės aktuose, visų pirma reglamentuose (EB) Nr. 852/2004, 853/2004 ir 854/2004, kuriuose nustatytos gyvūninių maisto produktų higienos taisyklės ir oficialių žmonės vartoti skirtų gyvūninių produktų patikrinimo organizavimo taisyklės, be to, reikėtų atsižvelgti į reikalavimus, nustatytus 1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių (12) ir 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 999/2001, nustatančiame tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (13).

(14)

Reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatytos bendros taisyklės, kuriomis reglamentuojami oficialūs patikrinimai, susiję su maisto, pašarų, gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės sritimis. To reglamento 48 straipsniu Komisija įgaliojama patvirtinti trečiųjų šalių, iš kurių į Sąjungą gali būti importuojami tam tikri produktai, sąrašą. Reglamente (EB) Nr. 854/2004 nustatytos konkrečios oficialių žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų patikrinimų ir trečiųjų šalių, iš kurių galima importuoti gyvūninius produktus, sąrašų rengimo taisyklės. Remiantis tomis taisyklėmis, sąrašai gali būti sujungti su kitais sąrašais, sudarytais visuomenės ir gyvūnų sveikatos užtikrinimo tikslais.

(15)

Todėl į šio reglamento prieduose pateiktus sertifikatų pavyzdžius reikėtų įtraukti patvirtinimus, kad laikytasi Direktyvoje 96/23/EB ir reglamentuose (EB) Nr. 999/2001, 852/2004, 853/2004 ir 854/2004 nustatytų visuomenės sveikatos reikalavimų.

(16)

Šio reglamentuose pateiktuose sertifikatų pavyzdžiuose taip pat turėtų būti patvirtinta, kad laikytasi 1993 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyvoje 93/119/EB dėl gyvūnų apsaugos juos skerdžiant arba užmušant (14) ir 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1/2005 dėl gyvūnų apsaugos juos vežant ir atliekant susijusias operacijas (15) nustatytų gyvūnų gerovės reikalavimų.

(17)

Siekiant užtikrinti, kad į Sąjungą įvežamų gyvų gyvūnų sveikatai nekiltų pavojus vežant juos iš kilmės trečiosios šalies į Sąjungą, reikėtų nustatyti tam tikrus reikalavimus, susijusius su gyvų gyvūnų vežimu, taip pat reikalavimus surinkimo centrams.

(18)

Siekiant užtikrinti gyvūnų sveikatos apsaugą Sąjungoje, gyvi gyvūnai turėtų būti vežami tiesiai į jų paskirties vietą Sąjungoje.

(19)

Į Sąjungą tranzito į kitą trečiąją šalį tikslais įvežama šviežia mėsa nekelia didelio pavojaus visuomenės sveikatai. Tačiau tokia mėsa turėtų atitikti visus taikytinus gyvūnų sveikatos reikalavimus. Todėl reikėtų nustatyti konkrečias šviežios mėsos vežimo tranzitu ir sandėliavimo prieš vežant tranzitu nuostatas.

(20)

Atsižvelgiant į geografinę Kaliningrado srities padėtį, turinčią įtakos tik Latvijai, Lietuvai ir Lenkijai, į Rusiją arba iš jos tranzitu per Sąjungą vežamoms siuntoms turėtų būti nustatytos specialiosios sąlygos.

(21)

Laisvėje pagautų ūkiuose auginamų poranagių (Artiodactyla) būrio laukinių gyvūnų šviežios mėsos, išskyrus subproduktus ir smulkintą mėsą, siuntas turėtų būti leidžiama įvežti į Sąjungą. Siekiant pašalinti bet kokį galimą pavojų gyvūnų sveikatai, galintį kilti dėl tokių įvežtų gyvūnų, juos tikslinga atskirti nuo laukinių gyvūnų trims mėnesiams prieš įvežant jų siuntas į Sąjungą. Todėl reikėtų į tai atsižvelgti šioms siuntoms skirtame veterinarijos sertifikatų pavyzdyje (RUF).

(22)

2003 m. gruodžio 11 d. Komisijos sprendime 2003/881/EB dėl gyvūnų sveikatos ir sertifikavimo sąlygų importuojant bites (Apis mellifera ir Bombus spp.) iš kai kurių trečiųjų šalių (16) nustatytos gyvūnų sveikatos ir sertifikavimo sąlygos, taikomos importuojant bites iš tam tikrų trečiųjų šalių. Siekiant supaprastinti Sąjungos teisės aktus, tame sprendime nurodytas priemones reikėtų įtraukti į šį reglamentą. Todėl Sprendimas 2003/881/EB turėtų būti panaikintas.

(23)

Siekiant sudaryti valstybėms narėms ir pramonės įmonėms sąlygas imtis priemonių, būtinų šiame reglamente nurodytiems naujiems reikalavimams vykdyti, tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį.

(24)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

kanopinių;

b)

IV priedo 2 dalyje nurodytų gyvūnų;

c)

žmonėms vartoti skirtos kanopinių ir arklinių šviežios mėsos, išskyrus mėsos pusgaminius.

a)

skirtiems renginiams ar parodoms, jei šie gyvi gyvūnai nuolat nelaikomi ar neveisiami;

b)

įvežamiems kaip cirko trupės dalis;

c)

skirtiems patvirtintoms įstaigoms, institutams arba centrams, kaip apibrėžta Direktyvos 92/65/EEB 2 straipsnio 1 dalies c punkte.

a)

kanopiniai – kaip apibrėžta Direktyvos 2004/68/EB 2 straipsnio d punkte;

b)

šviežia mėsa – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.10 punkte;

c)

arkliniai – kaip apibrėžta Tarybos direktyvos 90/426/EEB 2 straipsnio b punkte (17);

d)

ūkis – ūkis ar kita oficialiai prižiūrima žemės ūkio, pramonės arba komercinė įmonė, įskaitant zoologijos sodus, pramogų parkus ir laukinių gyvūnų arba medžioklės rezervatus, kuriuose gyvi gyvūnai nuolat laikomi ar veisiami.

a)

jos vežamos iš I priedo 1 dalyje pateiktos lentelės 1, 2 ir 3 skiltyse nurodytų trečiųjų šalių, teritorijų arba jų dalių, kurioms I priedo 1 dalyje pateiktos lentelės 4 skiltyje pateiktas atitinkamai siuntai skirtas veterinarijos sertifikato pavyzdys;

b)

jos vežamos pateikiant tinkamą veterinarijos sertifikatą, surašytą pagal I priedo 2 dalyje pateiktą atitinkamą veterinarijos sertifikato pavyzdį, atsižvelgiant į to priedo 1 dalyje pateiktos lentelės 6 skiltyje nurodytas specialias sąlygas, užpildytą ir pasirašytą eksportuojančios trečiosios šalies valstybinio veterinarijos gydytojo;

c)

atitinka b punkte nurodytame veterinarijos sertifikate nustatytus reikalavimus, taip pat:

a)

jos atitinka tos dalies 1 skyriuje nustatytus laikymo ir karantino reikalavimus;

b)

jos buvo ištirtos pagal tos dalies 2 skyriuje nustatytus gyvūnų sveikatos tyrimų reikalavimus.

a)

nurodytų II priedo 1 dalyje;

b)

kuriose privaloma pranešti apie užkrėtimo amerikiniu puviniu, mažais avilių vabalais (Aethina tumida) ir erkėmis Tropilaelaps (Tropilaelaps spp.) visoje atitinkamos trečiosios šalies ar teritorijos teritorijoje.

a)

geografiškai ir epidemiologiškai atskirta nuo trečiosios šalies ar teritorijos;

b)

nurodyta IV priedo 1 dalies 1 skyriuje pateiktos lentelės trečiojoje skiltyje.

a)

bičių motinėlių (Apis mellifera ir Bombus spp.) narveliai, kuriuose yra viena bičių motinėlė ir ne daugiau kaip 20 bičių palydovių; arba

b)

kamanių (Bombus spp.) talpyklos, kuriose yra viena ne daugiau kaip 200 suaugusių kamanių kolonija.

a)

vežamos pateikiant tinkamą veterinarijos sertifikatą, surašytą pagal IV priedo 2 dalyje pateiktą atitinkamą veterinarijos sertifikato pavyzdį, užpildytą ir pasirašytą eksportuojančios trečiosios šalies valstybinio inspektoriaus;

b)

atitinka a punkte nurodytame veterinarijos sertifikate nustatytus reikalavimus.

a)

nevežamos kartu su gyvais gyvūnais, kurie

b)

neiškraunami arba, vežant oru, neperkeliami į kitą orlaivį, arba nevežami keliais, geležinkeliais ar varomi per trečiąją šalį, teritoriją ar jų dalį, kurios neišvardytos I priedo 1 dalyje pateiktos lentelės 1, 2 ir 3 skiltyse, arba kurioms nėra numatytas siuntą atitinkantis veterinarijos sertifikato pavyzdys, nurodytas I priedo 1 dalyje pateiktos lentelės 4 skiltyje.

a)

penėti skirtiems galvijams:

b)

iš karto skersti skirtiems kanopiniams taikoma 11 straipsnio 2 dalis.

a)

mažų avilių vabalų (Aethina tumida), jų kiaušinėlių ar lervų;

b)

erkių Tropilaelaps požymių (Tropilaelaps spp.).

a)

jų kilmės vieta – į II priedo 1 dalyje pateiktos lentelės 1, 2 ir 3 skiltyse išvardyta trečioji šalis, teritorija ar jų dalis, kurioms II priedo 1 dalyje pateiktos lentelės 4 skiltyje nurodytas atitinkamai siuntai skirtas veterinarijos sertifikato pavyzdys;

b)

jos pristatomos į įvežimo į Sąjungą pasienio postą pateikiant tinkamą veterinarijos sertifikatą, surašytą pagal II priedo 2 dalyje pateiktą atitinkamą veterinarijos sertifikato pavyzdį, atsižvelgiant į to priedo 1 dalyje pateiktos lentelės 6 skiltyje nurodytas specialiąsias sąlygas, užpildytą ir pasirašytą eksportuojančios trečiosios šalies valstybinio veterinarijos gydytojo;

c)

jos atitinka b punkte nurodytame veterinarijos sertifikate nustatytus reikalavimus, taip pat:

a)

jos vežamos iš II priedo 1 dalyje pateiktos lentelės 1, 2 ir 3 skiltyse išvardytų trečiųjų šalių, teritorijų arba jų dalių, kurioms II priedo 1 dalyje pateiktos lentelės 4 skiltyje nurodytas atitinkamai siuntai skirtas veterinarijos sertifikato pavyzdys;

b)

jos atitinka konkrečius gyvūnų sveikatos reikalavimus, keliamus toms siuntoms, kaip nustatyta a punkte nurodytame veterinarijos sertifikato pavyzdyje;

c)

jos vežamos pateikiant veterinarijos sertifikatą, surašytą pagal III priedo pateiktą veterinarijos sertifikato pavyzdį, užpildytą ir pasirašytą eksportuojančios trečiosios šalies valstybinio veterinarijos gydytojo;

d)

jos patvirtintos kaip tinkamos vežti tranzitu, taip pat prireikus sandėliuoti, bendrajame veterinarinio įvežimo dokumente, kaip nurodyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 136/2004 (19) 2 straipsnio 1 dalyje, pasirašytame įvežimo į Sąjungą pasienio kontrolės posto valstybinio veterinarijos gydytojo.

a)

įvežimo į Sąjungą pasienio kontrolės poste kompetentingos institucijos veterinarijos tarnyba siuntą užplombuoja serijiniu numeriu pažymėta plomba;

b)

už įvežimo į Sąjungą pasienio kontrolės postą atsakingos kompetentingos institucijos valstybinis veterinarijos gydytojas ant kiekvieno siuntos lydimųjų dokumentų, nurodytų Direktyvos 97/78/EB 7 straipsnyje, puslapio uždeda spaudą „TIK VEŽTI TRANZITU Į RUSIJĄ PER ES“;

c)

laikomasi Direktyvos 97/78/EB 11 straipsnyje nustatytų procedūrinių reikalavimų,

d)

įvežimo į Sąjungą pasienio kontrolės posto valstybinis veterinarijos gydytojas bendrajame veterinariniame įvežimo dokumente patvirtina, kad siunta tinkama vežti tranzitu.

I

:

Iš karto skersti skirtų gyvų gyvūnų arba penėti skirtų gyvų galvijų, vežamų iš vienos valstybės narės į kitą valstybę narę eilės tvarka numeruojamuose plomba užplombuotuose sunkvežimiuose, tranzitui per trečiosios šalies teritoriją.

Plombos numeris turi būti nurodytas skersti ir penėti skirtų gyvų galvijų sveikatos sertifikatuose, išduotuose pagal Direktyvos 64/432/EEB (26) F priede nustatytą pavyzdį, ir skersti skirtų avių ir ožkų sveikatos sertifikatuose, išduotuose pagal Direktyvos 91/68/EEB (27) E priedo I pavyzdį

Be to, sunkvežimiui atvažiavus į nurodytą įvežimo į Sąjungą pasienio kontrolės postą, plomba turi būti nepažeista, o jos numeris turi būti registruotas Sąjungos integruotoje kompiuterizuotoje veterinarijos sistemoje (TRACES).

Prieš įvažiuojant į vieną ar kelias trečiąsias tranzito šalis Sąjungos išvežimo punkte ant sertifikato turi būti uždėtas kompetentingos veterinarijos institucijos antspaudas su šiuo tekstu: „TIK TRANZITUI TARP ĮVAIRIŲ EUROPOS SĄJUNGOS DALIŲ PER BUVUSIĄJĄ JUGOSLAVIJOS RESPUBLIKĄ MAKEDONIJĄ/JUODKALNIJĄ/SERBIJĄ (28)  (29)“.

Penėti skirti galvijai turi būti vežami tiesiai į paskirties ūkį, kurį nurodo kompetentinga paskirties vietos veterinarijos institucija. Šie gyvūnai turi likti tame ūkyje, jeigu nėra skirti iš karto skersti.

II

:

teritorija, kuri pagal sertifikatų pavyzdį BOV-X sertifikuotų gyvų gyvūnų eksporto į Sąjungą tikslais oficialiai patvirtinta neužkrėsta tuberkulioze.

III

:

teritorija, kuri pagal sertifikatų pavyzdį BOV-X sertifikuotų gyvų gyvūnų eksporto į Sąjungą tikslais oficialiai patvirtinta neužkrėsta brucelioze.

IVa

:

teritorija, kuri pagal sertifikatų pavyzdį BOV-X sertifikuotų gyvų gyvūnų eksporto į Sąjungą tikslais oficialiai patvirtinta neužkrėsta enzootine galvijų leukoze (EGL).

IVb

:

teritorija, kurioje yra patvirtintų ūkių ir kuri pagal sertifikatų pavyzdį BOV-X sertifikuotų gyvų gyvūnų eksporto į Sąjungą tikslais oficialiai patvirtinta neužkrėsta enzootine galvijų leukoze(EGL).

V

:

teritorija, kuri pagal sertifikatų pavyzdį OVI-X sertifikuotų gyvų gyvūnų eksporto Sąjungą tikslais oficialiai patvirtinta neužkrėsta brucelioze.

VI

:

geografiniai apribojimai;

VII

:

teritorija, kuri pagal sertifikatų pavyzdį RUM sertifikuotų gyvų gyvūnų eksporto į Sąjungą tikslais oficialiai patvirtinta neužkrėsta tuberkulioze.

VIII

:

teritorija, kuri pagal sertifikatų pavyzdį RUM sertifikuotų gyvų gyvūnų eksporto į Sąjungą tikslais oficialiai patvirtinta neužkrėsta brucelioze.

IX

:

teritorija, kuri pagal sertifikatų pavyzdį POR-X sertifikuotų gyvų gyvūnų eksporto į Sąjungą tikslais oficialiai patvirtinta neužkrėsta Aujeskio liga.

BOV-X

:

naminių galvijų (įskaitant Bubalus ir Bison rūšių galvijus bei jų mišrūnus), skirtų veisimui ir (arba) gamybai po importavimo, veterinarijos sertifikato pavyzdys.

BOV-Y

:

naminių galvijų (įskaitant Bubalus ir Bison rūšių galvijus bei jų mišrūnus), skirtų skersti iš karto po importavimo, veterinarijos sertifikato pavyzdys.

OVI-X

:

naminių avių (Ovis aries) ir naminių ožkų (Capra hircus), skirtų veisimui ir (arba) gamybai po importavimo, veterinarijos sertifikato pavyzdys.

OVI-Y

:

naminių avių (Ovis aries) ir naminių ožkų (Capra hircus), skirtų skersti iš karto po importavimo, veterinarijos sertifikato pavyzdys.

POR-X

:

naminių kiaulių (Sus scrofa), skirtų veisimui ir (arba) gamybai po importavimo, veterinarijos sertifikato pavyzdys.

POR-Y

:

naminių kiaulių (Sus scrofa), skirtų skersti iš karto po importavimo, veterinarijos sertifikato pavyzdys.

RUM

:

poranagių (Artiodactyla) būrio gyvūnų (išskyrus galvijus (įskaitant Bubalus ir Bison rūšių galvijus bei jų mišrūnus), Ovis aries, Capra hircus, Suidae ir Tayassuidae) ir Rhinocerotidae bei Elephantidae šeimų gyvūnų veterinarijos sertifikato pavyzdys.

SUI

:

laukinių Suidae, Tayassuidae ir Tapiridae šeimų gyvūnų veterinarijos sertifikato pavyzdys.

CAM

:

specialaus gyvūnų, importuotų iš Sen Pjero ir Mikelono pagal I priedo 7 dalyje nustatytas sąlygas, patvirtinimo pavyzdys.

A

:

garantijos dėl mėlynojo liežuvio ir epizootinės hemoraginės ligos tyrimų, tiriant gyvūnus, sertifikuotus pagal sertifikatų pavyzdžius BOV-X (II.2.8 B punktas), OVI-X (II.2.6 D punktas) ir RUM (II.2.6 punktas).

B

:

garantijos dėl kiaulių vezikulinės ligos ir klasikinio kiaulių maro tyrimų, tiriant gyvūnus, sertifikuotus pagal sertifikatų pavyzdžius POR-X (II.2.4 B punktas) ir SUI (II.2.4 B punktas).

C

:

garantijos dėl bruceliozės tyrimo, tiriant gyvūnus, sertifikuotus pagal sertifikatų pavyzdžius POR-X (II.2.4 C punktas) ir SUI (II.2.4 C punktas).

I.

Juos turi prižiūrėti valstybinis veterinarijos gydytojas.

II.

Jie visi turi būti ne mažiau kaip 20 km skersmens vietovės centre, kurioje pagal oficialius duomenis ne mažiau kaip 30 dienų iki jų kaip patvirtintų surinkimo centrų naudojimo nebuvo nė vieno snukio ir nagų ligos atvejo.

III.

Prieš kiekvieną jų kaip patvirtintų surinkimo centrų naudojimą jie turi būti išvalomi ir dezinfekuojami eksportuojančios šalies oficialiai patvirtinta, veiksmingai snukio ir nagų ligos kontrolei tinkama dezinfekavimo priemone.

IV.

Centruose, atsižvelgiant į jų talpą, turi būti:

V.

Veiklos metu centruose turi būti pakankamai veterinarijos gydytojų visoms 5 dalyje nurodytoms pareigoms vykdyti.

VI.

Į centrus turi būti priimami tik gyvūnai, kuriuos galima individualiai identifikuoti, taip užtikrinant atsekamumą. Todėl priėmus gyvūnus, centro savininkas ar atsakingas asmuo turi užtikrinti, kad gyvūnai yra tinkamai identifikuoti ir kartu pateikiami atitinkamos rūšies ir kategorijos gyvūnams būtini veterinarijos dokumentai ar sertifikatai.

Be to, centro savininkas ar atsakingas asmuo turi registre ar duomenų bazėje registruoti ir bent trejus metus saugoti gyvūnų savininko vardą ir pavardę, kilmės vietą, įvežimo ir išvežimo datas, identifikavimo numerį arba kilmės bandos ir paskirties ūkio registracijos numerį, vežėjo registracijos numerį ir sunkvežimio, atvežančio ar išvežančio gyvūnus iš surinkimo centro, registracijos numerį.

VII.

Visi pro surinkimo centrą vežami gyvūnai turi atitikti atitinkamos kategorijos gyvūnų įvežimui į Sąjungą taikomus sveikatos reikalavimus.

VIII.

Į Sąjungą pro surinkimo centrą vežami gyvūnai per šešias dienas nuo atvežimo į surinkimo centrą turi būti pakrauti ir vežami tiesiai į eksportuojančios šalies pasienio zoną:

IX.

Jei gyvūnų eksporto į Sąjungą reikalavimuose nurodyta, kad per tam tikrą laikotarpį iki pakrovimo turi būti atliktas tyrimas, šis laikotarpis turi apimti visą surinkimo laikotarpį, ne ilgesnį kaip šešios dienos nuo gyvūnų atvežimo į patvirtintą surinkimo centrą dienos.

X.

Eksportuojanti šalis turi paskirti patvirtintus centrus gyvūnams, skirtiems veisimui ir gamybai, ir patvirtintus centrus gyvūnams, skirtiems skerdimui, ir turi pranešti Komisijai ir valstybės narės kompetentingoms centrinėms institucijoms tokių patalpų pavadinimus ir adresus. Ta informacija turi būti nuolat atnaujinama.

XI.

Eksportuojanti šalis nustato patvirtintų surinkimo centrų oficialios priežiūros tvarką ir užtikrina, kad ši priežiūra būtų vykdoma.

XII.

Patvirtinti surinkimo centrai turi būti nuolat tikrinami trečiosios šalies kompetentingos institucijos, siekiant įsitikinti, kad laikomasi I–XI punktuose nustatytų patvirtinimo reikalavimų.

Jei atliekant šiuos patikrinimus nustatoma, kad reikalavimų nebesilaikoma, centro patvirtinimas sustabdomas. Patvirtinimas gali būti atnaujintas tik trečiosios šalies kompetentingai institucijai įsitikinus, kad centras visiškai atitinka I–XI punktuose nustatytus reikalavimus.

1.

Tinkamos ELISA mikrotitro plokštelės.

2.

Antigenas: pateikiamas kaip koncentratas, ekstrahuotas iš ląstelių, paruoštas kaip apibūdinta toliau ir laikomas –20 °C arba –70 °C.

3.

Blokuojamasis buferinis tirpalas: fosfato buferinis fiziologinis tirpalas (PBS), turintis 0,3 % MLLV neigiamo suaugusio galvijo serumo, 0,1 % (V/V) Tween-20 (pateikiamo kaip polioksietileno sorbitono monolaurato sirupas) PBS.

4.

Monokloninis antikūnas: 3-17-A3 (pateikiamas kaip hibridomos audinio kultūros paviršinis sluoksnis, nukreiptas prieš grupei būdingą polipeptidą p7, laikomas –20 °C temperatūroje arba sausai užšaldytas ir prieš naudojimą skiedžiamas 1/100 su blokuojamuoju buferiniu tirpalu.

5.

Konjugatas: prieš pelių ląsteles veikiantis triušio globulinas (adsorbuotas ir išplautas), konjuguotas su krieno peroksidaze ir laikomas tamsoje, 4 °C temperatūroje.

6.

Chromogenas ir substratas: Ortofenileno diamino (OPD-chromogenas) galutinė koncentracija –0,4 mg/ml steriliame distiliuotame vandenyje. Vandenilio peroksido (30 % w/v substratas) 0,05 % v/v, pridedama nedelsiant prieš panaudojimą (5μl H2 O2 / 10 ml OPD). (Su OPD elgtis atsargiai, dėvėti gumines pirštines, įtariamas mutagenas.).

7.

1 molio sieros rūgštis: 26,6 ml rūgšties įpilama į 473,4 ml distiliuoto vandens. (Prisiminkite, kad rūgštis visada pilama į vandenį, ne vanduo – į rūgštį.).

8.

Sukamoji purtyklė.

9.

ELISA plokštelių skaitytuvas (tyrimą galima skaityti vizualiai).

Konjugatų kontrolė (Cc)

:

1A ir 1B duobutės yra kontrolinės duobutės, pripildytos MLLV antigeno ir konjugato. Gali būti naudojama ELISA skaitytuvui išvalyti.

Mab kontrolė (Cm)

:

1 ir 2 stulpeliuose, G ir H eilutėse atliekama monokloninio antikūno kontrolė; jie pripildyti BTV antigeno, monokloninio antikūno ir konjugato. Šios duobutės rodo intensyviausią spalvą. Šios kontrolės optinio tankio duomenų reikšmė rodo 0 % slopinimo vertę.

Teigiama kontrolė (C++, C+)

:

1 ir 2 stulpeliai, C-D-E-F eilutės. Šiose duobutėse yra MLLV antigenas, atitinkamai, MLLV stiprus ir silpnas teigiami antiserumai, Mab ir konjugatas.

Neigiama kontrolė (C–)

:

2A ir 2B duobutėse atliekama neigiama kontrolė, jose yra MLLV antigenas, MLLV neigiamas antiserumas, Mab ir konjugatas.

Tyrimui naudojami serumai

:

didelio masto serologiniams tyrimams ir greitiems patikrinimams serumai gali būti tiriamas skiedžiant vieną kartą – 1:5 (1 priedėlis). Alternatyviai – 10 serumų gali būti tiriami skiedžiant nuo 1:5 iki 1:640 (2 priedėlis). Taip bus gaunamas tam tikras antikūnų titro rodmuo tiriamame serume.

1.

Atskieskite MLLV antigeną fosfato buferizuotame fiziologiniame tirpale iki iš anksto titruotos koncentracijos, trumpai paveikite garsu išsklaidydami susikaupusį virusą (jei nėra garso prietaiso, stipriai pumpuokite pipete) ir įpilkite 50 μl į visas ELISA plokštelės duobutes. Pabarbenkite plokštelės kraštus, kad antigenas išsisklaidytų.

2.

Inkubuokite 60 minučių 37 °C temperatūroje sukamojoje purtyklėje. Išplaukite plokšteles tris kartus užpildami ir ištuštindami duobutes nesteriliu PBS ir nusausinkite sugeriamuoju popieriumi.

3.

Kontrolinės duobutės: Į Cc duobutes įpilkite 100 μl blokuojamojo buferinio tirpalo. Įpilkite 50 μl teigiamo ir neigiamo kontrolinio serumo, skiedžiant 1:5 (10 μl serumo + 40 μl blokuojamojo buferinio tirpalo) į atitinkamas duobutes – C–, C+ ir C++. Į Mab kontrolines duobutes įpilkite 50 μl blokuojamojo buferinio tirpalo.

Lašinio titravimo metodas: įpilkite praskiesto santykiu 1:5 kiekvieno tiriamojo serumo su blokuojamuoju buferiniu tirpalu į dvigubas 3 ir 12 stulpelių duobutes (10 μl serumo +40 μl blokuojamojo buferinio tirpalo),

arba

Serumo titravimo metodas: paruoškite dvigubo skiedimo kiekvieno tyrimo mėginio (nuo 1:5 iki 1:640) blokuojamajame buferiniame tirpale serijas išilgai aštuonių duobučių viengubuose stulpeliuose nuo 3 iki 12.

4.

Vos įpylę tiriamuosius serumus, atskieskite Mab 1:100 blokuojamajame buferiniame tirpale ir į visas, išskyrus kontrolines, plokštelės duobutes įpilkite 50 μl.

5.

Inkubuokite 60 minučių 37 °C temperatūroje sukamojoje purtyklėje. Išplaukite plokšteles PBS ir nusausinkite sugeriamuoju popieriumi.

6.

Prieš pelių ląsteles veikiantį triušių koncentratą atskieskite iki 1/5000 blokuojamajame buferiniame tirpale ir į visas plokštelės duobutes įpilkite 50 μl.

7.

Inkubuokite 60 minučių 37 °C temperatūroje sukamojoje purtyklėje. Išplaukite plokšteles PBS ir nusausinkite sugeriamuoju popieriumi.

8.

Pašildykite o-fenilenediamino dihidrochloridą (OPD) ir iš karto prieš naudojimą į kiekvieną 10 ml OPD įpilkite 5 μl 30 % vandenilio peroksido. Į visas plokštelės duobutes įpilkite 50 μl. Apie 10 minučių laukite, kol išryškės spalva, ir sustabdykite reakciją 1 moliu sieros rūgšties (50 μl duobutei). Spalva turėtų išryškėti Mab kontrolinėse duobutėse ir serumu be MLLV antikūnų užpildytose duobutėse.

9.

Patikrinkite ir užregistruokite plokštelių parodymus vizualiai arba naudodami spektrofotometrinį skaitytuvą.

1.

Tris kartus išplaukite susiliejančioms BHK-21 ląstelėms skirtų 40–60 Roux indų serumo neturinčia Eagle terpe ir infekuokite mėlynojo liežuvio ligos viruso 1 serotipu, paskleistu serumo neturinčioje Eagle terpėje.

2.

Inkubuokite 37 °C temperatūroje ir kasdien tikrinkite, ar nėra citofatinio efekto (CPE).

3.

Jei CPE įvyksta nuo 90 % iki 100 % ląstelių lakšto kiekviename Roux inde, surinkite virusą, nukratydami visas prie stiklo prikibusias ląsteles.

4.

Centrifuguokite nuo 2 000 iki 3 000 apsisukimų per minutę, kad ląstelės susigranuliuotų.

5.

Pašalinkite paviršinį sluoksnį ir ląsteles vėl suspenduokite maždaug 30 ml PBS, kuriame yra 1 % Sarkosyl ir 2 ml fenilmetilsulfonilo fluorido (lizės buferinio tirpalo). Tai gali sukelti ląstelių gelio formavimąsi, todėl šiam efektui sumažinti gali būti pridėta dar lizės buferinio tirpalo. (Pastaba. fenilmetilsulfonilo fluoridas yra kenksmingas – elkitės ypač atsargiai.).

6.

Suardykite ląsteles, 60 sekundžių veikdami ultragarso zondu 30 mikronų amplitudėje.

7.

Centrifuguokite sukite 10 minučių 10 000 apsisukimų per minutę.

8.

Paviršinį sluoksnį laikykite +4 °C temperatūroje ir likusias ląstelių granules vėl suspenduokite nuo 10 iki 20 ml lizės buferiniame tirpale.

9.

Paveikite garsu ir skaidrinkite, iš viso tris kartus, kiekviename etape saugodami paviršinį sluoksnį

10.

Kartu supilkite paviršinius sluoksnius ir centrifuguokite 24 000 apsisukimų per minutę (100,000 g) 120 minučių +4 °C temperatūroje virš 5 ml 40 % saharozės pagalvės (w/v PBS), naudodami 30 ml Bekmano centrifugos mėgintuvėlius ir SW 28 rotorių.

11.

Pašalinkite paviršinį sluoksnį, kruopščiai nusausinkite mėgintuvėlius ir veikdami garsu vėl įdėkite granules į PBS. Antigeną laikykite alikvotomis –20 °C temperatūroje.

1.

Titruokite MLLV antigeno, ištirpinto 1:20 PBS, tirpalą mikrotitro plokštelėje dvigubo skiedimo serijomis (50 μl/duobutė), naudodami daugiakanalę pipetę.

2.

Inkubuokite vienai valandai 37 °C temperatūroje sukamojoje purtyklėje.

3.

Išplaukite tris kartus plokšteles PBS.

4.

Į visas mikrotitro plokštelės duobutes įpilkite 50 μl (atskiesto 1/100) monokloninio antikūno 3-17-A3.

5.

Inkubuokite vienai valandai 37 °C temperatūroje sukamojoje purtyklėje.

6.

Išplaukite tris kartus plokšteles PBS.

7.

Įpilkite 50 μl prieš pelių ląsteles veikiančio triušio globulino, konjuguoto su krieno peroksidaze, atskiesto iki iš anksto titruotos optimalios koncentracijos, į kiekvieną mikrotitro plokštelės duobutę.

8.

Inkubuokite vienai valandai 37 °C temperatūroje sukamojoje purtyklėje.

9.

Kaip apibūdinta ankščiau, įpilkite chromogeno ir substrato. Po 10 minučių sustabdykite reakciją, pridėdami 1 molio sieros rūgšties (50 μl/duobutė).

Procedūra

:

Į mažiausiai 3,0 mm gylio Petri lėkštelę įpilama 1 % agarozės, paruoštos borato arba natrio barbitolio buferiniame tirpale, pH nuo 8,5 iki 9,0. Agare išpjaunamas tyrimo modelis su septyniomis nedrėgnomis duobutėmis, kurių diametras yra 5,0 mm. Modelis sudarytas iš vienos centrinės ir šešių aplink ją ratu, 3 cm spinduliu išdėstytų duobučių. Centrinė duobutė užpildoma standartiniu antigenu. 2, 4 ir 6 periferinės duobutės užpildomos žinomu teigiamu serumu, 1, 3 ir 5 užpildomos tiriamuoju serumu. Sistema inkubuojama iki 72 valandų kambario temperatūros drėgnoje uždaroje kameroje.

Aiškinimas

:

Tyrimo serumas yra teigiamas, jei jis sudaro specifinę nusodinimo liniją su antigenu ir identišką liniją su kontroliniu serumu. Tyrimo serumas yra neigiamas, jei nesudaro specifinės linijos su antigenu ir neiškreipia kontrolinio serumo linijos. Petri lėkštelės turi būti tikrinamos tamsiame fone, naudojant netiesioginį apšvietimą.

Procedūra

:

Į mažiausiai 3,0 mm gylio Petri lėkštelę įpilama 1 % agarozės, paruoštos borato arba natrio barbitolio buferiniame tirpale, pH nuo 8,5 iki 9,0. Agare išpjaunamas tyrimo modelis su septyniomis nedrėgnomis duobutėmis, kurių diametras yra 5,0 mm. Modelis sudarytas iš vienos centrinės ir šešių aplink ją ratu, 3 cm spinduliu išdėstytų duobučių. Centrinė duobutė užpildoma standartiniu antigenu. 2, 4 ir 6 periferinės duobutės užpildomos žinomu teigiamu serumu, 1, 3 ir 5 užpildomos tiriamuoju serumu. Sistema inkubuojama iki 72 valandų kambario temperatūros drėgnoje uždaroje kameroje.

Aiškinimas

:

Tyrimo serumas yra teigiamas, jei jis sudaro specifinę nusodinimo liniją su antigenu ir identišką liniją su kontroliniu serumu. Tyrimo serumas yra neigiamas, jei nesudaro specifinės linijos su antigenu ir neiškreipia kontrolinio serumo linijos. Petri lėkštelės turi būti tikrinamos tamsiame fone, naudojant netiesioginį apšvietimą.

Serumas

:

Visi serumai prieš naudojimą 30 minučių deaktyvuojami karščiu 56 °C temperatūroje.

Procedūra

:

Pastovaus įvairiems virusams skirtingo serumo neutralizavimo tyrime ant mikrotitro pokštelių naudojamos MDBK arba kitos neatsparios ląstelės. Kolorado, Oksfordo ar bet kokia kita viruso pamatinė padermė naudojama 100 TCID50/0,025 ml; deaktyvuoti nepraskiesto serumo mėginiai maišomi su tokio pat tūrio (0,025 ml) viruso suspensija. Prieš įdedant MDBK ląsteles, viruso/serumo mišiniai mikrotitro pokštelėse inkubuojami 24 valandoms 37 °C temperatūroje. Ląstelės yra tokios koncentracijos, kad po 24 valandų galėtų susiformuoti vientisas vienmolekulis sluoksnis.

Kontrolė

:

i) viruso užkrečiamumo analizė, ii) serumo toksiškumo kontrolė, iii) neinokuliuotos ląstelių kultūros kontrolė, iv) pamatiniai antiserumai.

Aiškinimas

:

Neutralizavimo tyrimo rezultatai ir tyrimui naudoto viruso titras registruojami po 3–6 inkubacijos dienos 37 °C temperatūroje. Serumo titrai laikomi neigiamais, jei neįvyksta neutralizacija atskiedus 1/2 (neskiestą serumą).

Reagentai

:

Prieš imant mėginius paruošiama transportavimo terpė. Medžiaga padalinama po du ml į tiek talpų, kiek yra tirtinų gyvūnų. Talpos turi būti pritaikytos šaldymui kietame CO2 arba skystame azote. Mėginiai imami naudojant specialiai tam skirtą seilių surinkėją arba elastinį zondą. Išgaunant mėginį, elastinio zondo taurė stumiama per burną virš liežuvio nugarėlės žemyn iki viršutinės stemplės dalies. Šoniniais ir išilginiais judesiais bandoma nugremžti epitelio paviršiaus nuo viršutinės stemplės ir ryklės. Tuomet elastinis zondas ištraukiamas, jei įmanoma, gyvūnui nurijus. Taurė turi būti pilna gleivių, seilių, stemplės skysčio ir ląstelinių nuosėdų. Būtina užtikrinti, kad kiekviename ėminyje būtų tam tikras matomas plika akimi ląstelinės medžiagos kiekis. Reikėtų vengti šiurkščių veiksmų, dėl kurio gyvūnas gali pradėti kraujuoti. Kai kurių gyvūnų mėginiai gali būti smarkiai užteršti atrajojimo turiniu. Tokius mėginius reikia išmesti ir gyvūno burną praplauti vandeniu ar, pageidautina, druskos fiziologiniu tirpalu prieš pakartotinį mėginio paėmimą.

Mėginių apdorojimas

:

Patikrinama visų mėginių, surinktų į elastinio zondo taurę, kokybė ir 2 ml įpilama į tokio pat tūrio transportavimo terpę šaldymui pritaikytame inde. Indai sandariai uždaromi, užplombuojami, dezinfekuojami ir paženklinami etiketėmis. Mėginiai laikomi vėsiai (+4 °C) ir patikrinami per tris ar keturias valandas arba dedami į sausą ledą (–69 °C) ar skystą azotą ir laikomi užšaldyti iki tyrimo. Po kiekvieno poėmio elastinis zondas dezinfekuojamas ir plaunamas tris kartus keičiamu švariu vandeniu.

SNL viruso tyrimas

:

Mėginiai inokuliuojami į pirmines galvijų tiroidinių ląstelių kultūrų kultūras, mėginiui naudojant bent tris mėgintuvėlius. Kitos neatsparios, pvz., pirminės galvijų ar kiaulių inkstų ląstelės taip pat gali būti naudojamos, bet reikia atsižvelgti į tai, kad kai kurioms SNL viruso padermėms jos yra mažiau jautrios. Mėgintuvėliai inkubuojami 37 °C temperatūroje ritininiame aparate ir kasdien 48 valandas tiriami, ar nėra citopatinio poveikio (CPE). Jei rezultatai neigiami, kultūros aklinai pernešamos į naujas kultūras ir iš naujo tiriamos 48 valandas. Bet kokio CPE specifiškumas turi būti patvirtintas.

1.

0,08 M fosfato buferinis tirpalas, pH 7,2, turintis 0,01 % galvijų serumo albumino, 0,002 % raudonojo fenolio ir antibiotikų.

2.

Audinio kultūros terpė (pvz., Eagle MEM), turinti 0,04 M Hepes buferinio tirpalo, 0,01 % galvijų serumo albumino ir antibiotikų, pH 7,2.

3.

Į transportavimo terpę reikia įpilti antibiotikų (per ml galutinio), pvz., 1 000 IU penicilino, 100 IU neomicino sulfato, 50 IU polimiksino B sulfato, 100 IU mikostatino.

Reagentai

:

Įprastinis SNLV antigenas paruošiamas ląstelių kultūrose arba ant galvijų liežuvių ir saugomas –70 °C temperatūroje arba mažesnėje, arba –20 °C temperatūroje, pridėjus 50 % glicerino. Tai yra įprastinis antigenas. SNLV yra stabilus tokiomis sąlygomis, titrai kinta tik labai nedaug per keletą mėnesių.

Procedūra

:

Tyrimas atliekamas plokščiadugnėse audinio kultūros markės mikrotitro plokštelėse, naudojant neatsparias ląsteles, pvz., IB-RS-2, BHK-21 arba veršiuko inkstų ląsteles. Tyrimo serumai praskiedžiami 1/4 serumo neturinčioje ląstelių kultūros terpėje pridedant 100 IU/ml neomicino ar kito tinkamo antibiotiko. Serumai deaktyvuojami 56 °C temperatūroje 30 minučių, 0,05 ml kiekiai naudojami dvigubai serijai ant mikrotitro plokštelių ruošti, naudojant 0,05 ml tirpalo kilpas. Iš anksto titruotas virusas taip pat praskiedžiamas kultūros terpėje, kurioje nėra serumo ir yra 100 TCID 50/0,05 ml, ir įdedamas į kiekvieną duobutę. Vieną valandą vyksta inkubacija 37 °C temperatūroje, kad įvyktų neutralizavimas, tada 0,05 suspensijos ląstelių, kuriose yra nuo 0,5 iki 1,0 × 106 ląstelių viename ml ląstelių kultūros terpės, kurioje yra serumo be SNL antikūnų, įpilama į kiekvieną duobutę, o plokštelės užsandarinamos. Plokštelės inkubuojamos 37 °C temperatūroje. Vienmolekuliai sluoksniai paprastai suteka per 24 valandas. CPE per 48 valandas paprastai pakankamai būna išsivystęs mikroskopiniam tyrimo skaitymui. Tuo metu gali būti atliekamas galutinis mikroskopinis skaitymas arba plokštelės gali būti tvirtinamos ir dažomos makroskopiniam skaitymui, pvz., naudojant 10 % formolo fiziologinį tirpalą ir 0,05 % mėlynojo metileno.

Kontrolė

:

Kontrolė kiekviename tyrime apima žinomo titro vienarūšį antiserumą, ląstelės kontrolę, serumo toksiškumo kontrolę, terpės kontrolę ir viruso titravimą, pagal kurį apskaičiuojamas tikrasis viruso kiekis tyrime.

Aiškinimas

:

Duobutės su CPE požymiais laikomi užkrėstomis, o neutralizavimo titrai išreiškiami kaip atvirkštinis dydis galutinai praskiesto serumo, esančio serumo ir viruso mišinyje 50 % galutiniame taške, kuris apskaičiuojamas pagal Spearmano ir Karberio metodą (Karber G., 1931, Archiv für Experimentelle Pathologie und Pharmakologie, 162, 480). Tyrimai laikomi galiojančiais, kai tikrasis viruso, naudoto kiekvienoje duobutėje tyrimo metu, kiekis yra tarp 101,5 ir 102,5 TCID 50 ir kai pamatinio serumo titras neviršija dvigubos laukto titro vertės, apskaičiuojamos ankstesnių titravimų būdu. Kai kontrolės viršija šias ribas, tyrimai kartojami. Jei galutinis titras yra 1/11 arba mažesnis, jis laikomas neigiamu.

Reagentai

:

Triušio antiserumai septynių tipų snukio ir nagų ligos viruso (SNLV) 146S antigenui naudojami iš anksto nustatyta tinkamiausia koncentracija karbonato arba bikarbonato buferiniame tirpale, pH 9,6. Antigenai paruošiami iš atrinktų padermių viruso, užauginto vienmolekuliuose BHK-21 ląstelių sluoksniuose. Negryninti paviršiniai sluoksniai naudojami ir iš anksto titruojami pagal protokolą, tačiau be serumo, siekiant gauti skiedinį, kuris, pridėjus tokį pat tūrį PBST (fosfato buferiuotas fiziologinis tirpalas, turintis 0,05 % Tween-20 ir fenolio raudonojo rodiklio), pateiks optinius tankio rodmenis tarp 1,2 ir 1,5. Galima naudoti deaktyvuotus virusus. PBST naudojamas kaip skiediklis. Jūrų kiaulytės antiserumai paruošiami inokuliuojant jūrų kiaulytes kiekvieno serotipo 146S antigenu. Iš anksto nustatyta tinkamiausia koncentracija paruošiama PBST, turinčiame 10 % normalaus galvijų serumo ir 5 % normalaus triušių serumo. Prieš jūrų kiaulyčių ląsteles veikiantis triušio imunoglobulinas, konjuguotas su krieno peroksidaze, naudojamas iš anksto nustatyta tinkamiausia koncentracija PBST, turinčiame 10 % normalaus galvijų serumo ir 5 % normalaus triušių serumo. Tyrimo serumai skiedžiami PBST.

1.

ELISA plokštelės padengiamos 50 ml triušio antivirusiniais serumais per naktį drėgmės kameroje kambario temperatūroje.

2.

Penkiasdešimt mikrolitrų duplikato, dviguba kiekvieno tiriamojo serumo serija pradedant nuo 1/4, paruošiama U-dugnėse plokštelėse su daug duobučių (nešiojimo plokštelėse). Penkiasdešimt pastovios dozės antigeno mikrolitrų įpilama į kiekvieną duobutę, šis mišinys paliekamas nakčiai 4 °C temperatūroje. Antigeno pridėjimas sumažina pradinį serumo praskiedimą iki 1/8.

3.

ELISA plokštelės penkis kartus plaunamos PBST.

4.

Penkiasdešimt mikrolitrų serumo ir antigeno mišinių pernešami iš nešiojimo plokštelių į triušio serumu padengtas ELISA plokšteles ir inkubuojami vieną valandą 37 °C temperatūroje išcentrinėje purtyklėje.

5.

Nuplovus, į kiekvieną duobutę įpilama 50 ml jūrų kiaulytės antiserumo antigenui, naudotam 4 punkte. Plokštelės inkubuojamos vieną valandą 37 °C temperatūroje išcentrinėje purtyklėje.

6.

Plokštelės plaunamos, į kiekvieną duobutę įpilama 50 ml prieš jūrų kiaulyčių ląsteles veikiančio triušio imunoglobulino, konjuguoto su krieno peroksidaze. Plokštelės inkubuojamos vieną valandą 37 °C temperatūroje išcentrinėje purtyklėje.

7.

Plokštelės plaunamos, į kiekvieną duobutę įpilama 50 ml ortofenilendiamino, turinčio 0,05 % H2O2 (30 %) w/v.

8.

Po 15 minučių reakcija sustabdoma 1,25 M H2SO4.

Kontrolė

:

Kiekvienam naudotam antigenui 40 duobučių nėra serumo, tačiau yra antigeno, praskiesto PBST. Duplikuota dvejopa homologinio galvijų pamatinio antiserumo praskiedimo serija. Duplikuota dvejopa neigiamojo galvijų serumo praskiedimo serija.

Aiškinimas

:

Antikūno titrai išreiškiami kaip galutinis praskiedimas tiriamųjų serumų, duodantis 50 % vidutinės OD vertės, užrašytos viruso kontrolės duobutėse, kuriose nėra tiriamojo serumo. Titrai, viršijantys 1/40, laikomi teigiamais.

Nuorodos

:

Hamblin C, Barnett ITR and Hedger RS (1986) A new enzyme-linked immunosorbent assay (Elisa) for the detection of antibodies against foot-and-mouth disease virus. I. Development and method of ELISA. Journal of Immunological Methods, 93, 115 iki 121.11.

Serumas

:

Visi serumai prieš naudojimą 30 minučių deaktyvuojami karščiu 56 °C temperatūroje.

Procedūra

:

Pastovaus skirtingo įvairiems virusams serumo neutralizavimo tyrime ant mikrotitro plokštelių naudojamos Vero arba kitos jautrios ląstelių sistemos. Aujeskio ligos virusas naudojamas 100 TCID50 per 0,025 ml; deaktyvuoti nepraskiesto serumo mėginiai maišomi su tokio pat tūrio (0,025 ml) viruso suspensija. Viruso ir serumo mišiniai inkubuojami dvi valandas 37 °C temperatūroje mikrotitro plokštelėse, tada įdedama atitinkamų ląstelių. Ląstelės yra tokios koncentracijos, kad po 24 valandų galėtų susiformuoti vientisas vienmolekulis sluoksnis.

Kontrolė

:

i) viruso užkrečiamumo analizė, ii) serumo toksiškumo kontrolė, iii) neinokuliuotos ląstelių kultūros kontrolė, iv) pamatiniai antiserumai.

Aiškinimas

:

Neutralizavimo tyrimo rezultatai ir tyrimui naudoto viruso titras registruojami po 3–7 inkubacijos dienų 37 °C temperatūroje. Serumo titrai, mažesni nei 1/2 (nepraskiestas serumas), laikomi neigiamais.

Serumas

:

Visi serumai prieš naudojimą 30 minučių deaktyvuojami karščiu 56 °C temperatūroje.

Procedūra

:

Pastovaus įvairiems virusams skirtingo serumo neutralizavimo tyrime ant mikrotitro plokštelių naudojamos A72 (šuns naviko) ląstelės arba kitos jautrios ląstelių sistemos. UGE virusas naudojamas 100 TCID50 per 0,025 ml; deaktyvuoti nepraskiesto serumo mėginiai maišomi su tokio pat tūrio (0,025 ml) viruso suspensija. Viruso ir serumo mišiniai inkubuojami nuo 30 iki 60 minučių 37 °C temperatūroje mikrotitro plokštelėse, tada įdedama atitinkamų ląstelių. Ląstelės yra tokios koncentracijos, kad po 24 valandų galėtų susiformuoti vientisas vienmolekulis sluoksnis. Kiekviena ląstelė gauna 0,1 ml ląstelių suspensijos.

Kontrolė

:

i) viruso užkrečiamumo analizė, ii) serumo toksiškumo kontrolė, iii) neinokuliuotos ląstelių kultūros kontrolė, iv) pamatiniai antiserumai.

Aiškinimas

:

Neutralizavimo tyrimo rezultatai ir tyrimui naudoto viruso titras registruojami po 3–5 inkubacijos dienų 37 °C temperatūroje. Serumo titrai, mažesni nei 1/2 (galutinis praskiedimas), laikomi neigiamais. Jei nepraskiesto serumo mėginiai yra toksiški audinių kultūroms, šiuos serumus galima skiesti 1/2 prieš naudojant tyrime. Tai sudarys 1/4 galutinai praskiesto serumo. Serumo titrai, mažesni nei 1/4 (galutinis praskiedimas), tokiais atvejais laikomi neigiamais.

a)

Į karantino stotį gyvūnai gali būti atvežami atskiromis siuntomis. Tačiau įvežus gyvūnus į karantino stotį visi tos pačios rūšies gyvūnai turi būti laikomi viena grupe. Visos grupės karantino laikotarpis turi prasidėti tada, kai paskutinis gyvūnas įvežamas į karantino patalpas.

b)

Karantino stotyje kiekviena gyvūnų grupė turi būti laikoma atskirai, neturėdama tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio su bet kokiais kitais gyvūnais, taip pat kitų siuntų gyvūnais, kurių gali būti stotyje.

Kiekviena siunta turi būti laikoma patvirtintoje karantino stotyje ir apsaugota nuo ligas pernešančių vabzdžių.

c)

Jei karantino metu gyvūnų grupės izoliacija pažeidžiama ir jie turi sąlytį su kitais gyvūnais, pradedamas naujas karantino laikotarpis, kurio trukmė tokia pati, kokia buvo nurodyta gyvūnus įvežant į karantino stotį.

d)

Per karantino stotį į Sąjungą vežami gyvūnai turi būti kraunami ir išsiųsti tiesiai į Sąjungą:

a)

Jas turi prižiūrėti valstybinis veterinarijos gydytojas.

b)

Jos turi būti ne mažiau kaip 20 km skersmens vietovės centre, kurioje pagal oficialius duomenis ne mažiau kaip 30 dienų iki jų kaip karantino stočių naudojimo nebuvo nė vieno snukio ir nagų ligos atvejo.

c)

Prieš jų kaip karantino stočių naudojimą jos turi būti išvalytos ir dezinfekuotos Sen Pjero ir Mikelone oficialiai patvirtinta, veiksmingai 2 skyriuje nurodytų ligų kontrolei tinkama dezinfekavimo priemone.

d)

Karantino patalpose, atsižvelgiant į jų talpą, turi būti:

e)

Veiklos metu stotyje turi būti pakankamai veterinarijos gydytojų visoms pareigoms vykdyti.

f)

Į karantino stotis turi būti priimami tik gyvūnai, kuriuos galima individualiai identifikuoti, taip užtikrinant atsekamumą. Todėl priėmus gyvūnus, karantino stoties savininkas ar atsakingas asmuo turi užtikrinti, kad gyvūnai yra tinkamai identifikuoti ir kartu pateikiami atitinkamos rūšies ir kategorijos gyvūnams būtini veterinarijos sertifikatai. Be to, karantino stoties savininkas ar atsakingas asmuo turi registre ar duomenų bazėje registruoti ir bent trejus metus saugoti gyvūnų savininko vardą ir pavardę, siuntos gyvūnų kilmės vietą, įvežimo ir išvežimo datas, siuntos gyvūnų identifikavimo numerį ir jų paskirties vietą.

g)

Kompetentinga institucija turi nustatyti karantino stočių oficialios priežiūros tvarką ir užtikrinti, kad ši priežiūra būtų vykdoma; jos turi būti reguliariai tikrinamos, siekiant įsitikinti, kad toliau vykdomos patvirtinimui gauti nustatytos sąlygos. Neatitikimo ir sustabdymo atveju, patvirtinimas gali būti atnaujintas tik tada, jei kompetentinga institucija nusprendžia, kad karantino patalpos visiškai tenkina a–g punktuose nustatytus reikalavimus.

a)

Atliktini tyrimai. Lyginamasis poodinis reakcijos tyrimas, naudojant galvijų išvalytą proteino darinį (PPD) ir paukščių PPD, atitinkančius galvijų ir paukščių tuberkulinų gamybos standartus, nustatytus Direktyvos 64/432/EEB B priedo 2.1.2 punkte.

Tyrimas turi būti atliekamas zonoje už peties (pirmojo šonkaulio zonoje), laikantis Direktyvos 64/432/EEB B priedo 2.2.4 punkte nurodyto metodo.

b)

Tyrimo laikas. Gyvūnai turi būti ištirti per dvi dienas nuo atvežimo į karantino stotį ir praėjus 42 dienoms nuo pirmojo tyrimo dienos.

c)

Tyrimo rezultatų aiškinimas

Reakcija laikoma:

d)

Galimi veiksmai po tyrimo

Jei gyvūno poodinė reakcija į galvijų PPD yra teigiama, gyvūnas atskiriamas nuo grupės, o kiti gyvūnai pakartotinai tiriami praėjus ne mažiau kaip 42 dienoms nuo pirmojo teigiamo tyrimo dienos ir šis tyrimas laikomas pirmuoju tyrimu, apibūdintu b punkte.

Jei daugiau nei vieno grupės gyvūno reakcija teigiama, visą grupę draudžiama eksportuoti į Sąjungą.

Jei vieno ar kelių tos pačios grupės gyvūnų reakcija neaiški, visa grupė pakartotinai tiriama praėjus ne mažiau kaip 42 dienoms nuo pirmojo teigiamo tyrimo dienos ir šis tyrimas laikomas pirmuoju tyrimu, apibūdintu b punkte.

a)

Atliktini tyrimai

b)

Tyrimo laikas. Gyvūnai turi būti ištirti per dvi dienas nuo atvežimo į karantino stotį ir praėjus 42 dienoms nuo pirmojo tyrimo dienos.

c)

Tyrimo rezultatų aiškinimas

Teigiama reakcija į tyrimus apibūdinta Direktyvos 64/432/EEB C priede.

d)

Galimi veiksmai po tyrimo

Gyvūnai, kurių reakcija į vieną iš tyrimų teigiama, atskiriami nuo grupės, o kiti gyvūnai pakartotinai tiriami praėjus ne mažiau kaip 42 dienoms nuo pirmojo teigiamo tyrimo dienos; šis tyrimas laikomas pirmuoju tyrimu, apibūdintu b punkte.

Į Sąjungą leidžiama įvežti tik tuos gyvūnus, kurių reakcija į du tyrimus, atliktus vienas paskui kitą kaip apibūdinta b punkte, buvo neigiama.

a)

Atliktini tyrimai. Agaro gelio imunodifuzinis tyrimas (AGID), apibūdintas Reglamento (ES) Nr. 206/2010 I priedo 6 dalyje.

Jei reakcija teigiama, šioms dviem ligoms atskirti gyvūnai tiriami konkurenciniu ELISA tyrimu, apibūdintu Reglamento (ES) Nr. 206/2010 I priedo 6 dalyje.

b)

Tyrimo laikas

Dviejų tyrimų rezultatai turi būti neigiami: pirmasis tyrimas atliekamas per dvi dienas nuo atvežimo į karantino stotį, antrasis – praėjus ne mažiau kaip 21 dienai nuo pirmojo tyrimo dienos.

c)

Galimi veiksmai po tyrimo

a)

Atliktini tyrimai. Diagnostiniai tyrimai (elastiniu zondu ir serologiniai), taikant ELISA ir viruso neutralizacijos (VN) metodus, atliekami pagal Reglamento (ES) Nr. 206/2010 I priedo 6 dalį.

b)

Tyrimo laikas. Gyvūnų dviejų tyrimų rezultatai turi būti neigiami: pirmasis tyrimas atliekamas per dvi dienas nuo atvežimo į karantino stotį, antrasis – praėjus ne mažiau kaip 42 dienoms nuo pirmojo tyrimo dienos.

c)

Galimi veiksmai po tyrimo. Jei grupės gyvūno SNL viruso tyrimo rezultatas teigiamas, visus karantino stotyje esančius gyvūnus draudžiama įvežti į Sąjungą.

Pastaba: Jei nustatomi struktūrinių ar nestruktūrinių SNL viruso proteinų antikūnai, laikoma, kad tai yra ankstesnio užsikrėtimo SNL rezultatas, neatsižvelgiant į vakcinacijos statusą.

a)

Atliktini tyrimai. Konkurencinis ELISA tyrimas, apibūdintas naujausios redakcijos Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų diagnostinių tyrimų ir vakcinų standartų vadove, laikomas taikytinu tyrimu, vykdant tarptautinę prekybą ir yra rekomenduojamas. Taip pat galima naudoti serumo neutralizacijos tyrimą ar kitus patvirtintus tyrimus, atliekamus pagal atitinkamose PGSO vadovo skyriuose nustatytus protokolus.

b)

Tyrimo laikas. Gyvūnai tiriami du kartus: pirmasis tyrimas atliekamas per dvi dienas nuo atvežimo į karantino stotį, antrasis – praėjus ne mažiau kaip 42 dienoms nuo pirmojo tyrimo dienos.

c)

Galimi veiksmai po tyrimo. Jei grupės gyvūno galvijų maro viruso tyrimo rezultatas teigiamas, visus karantino stotyje esančius gyvūnus draudžiama įvežti į Sąjungą.

a)

Atliktini tyrimai. ELISA, viruso neutralizacijos tyrimas ar kiti patvirtinti tyrimai, atliekami pagal atitinkamose PGSO vadovo skyriuose nustatytus protokolus.

b)

Tyrimo laikas. Gyvūnai tiriami du kartus: pirmasis tyrimas atliekamas per dvi dienas nuo atvežimo į karantino stotį, antrasis – praėjus ne mažiau kaip 42 dienoms nuo pirmojo tyrimo dienos.

c)

Galimi veiksmai po tyrimo. Jei grupės gyvūno vezikulinio stomatito viruso tyrimo rezultatas teigiamas, visus karantino stotyje esančius gyvūnus draudžiama įvežti į Sąjungą.

a)

Atliktini tyrimai. ELISA, viruso neutralizacijos tyrimas ar kiti patvirtinti tyrimai, atliekami pagal atitinkamose PGSO vadovo skyriuose nustatytus protokolus.

b)

Tyrimo laikas. Gyvūnai tiriami du kartus: pirmasis tyrimas atliekamas per dvi dienas nuo atvežimo į karantino stotį, antrasis – praėjus ne mažiau kaip 42 dienoms nuo pirmojo tyrimo dienos.

c)

Galimi veiksmai po tyrimo. Jei nustatoma, kad grupės gyvūnas paveiktas Rifto slėnio karštinės sukėlėjo, visus karantino stotyje esančius gyvūnus draudžiama įvežti į Sąjungą.

a)

Atliktini tyrimai. Serologinis, taikant ELISA, viruso neutralizacijos tyrimas ar kiti patvirtinti tyrimai, atliekami pagal atitinkamose PGSO vadovo skyriuose nustatytus protokolus.

b)

Tyrimo laikas. Gyvūnai tiriami du kartus: pirmasis tyrimas atliekamas per dvi dienas nuo atvežimo į karantino stotį, antrasis – praėjus ne mažiau kaip 42 dienoms nuo pirmojo tyrimo dienos.

c)

Galimi veiksmai po tyrimo. Jei nustatoma, kad grupės gyvūnas paveiktas žvynelinės, visus karantino stotyje esančius gyvūnus draudžiama įvežti į Sąjungą.

a)

Atliktini tyrimai. ELISA, viruso neutralizacijos tyrimas, imunofluorescencinės analizės tyrimas ar kiti patvirtinti tyrimai.

b)

Tyrimo laikas. Gyvūnai tiriami du kartus: pirmasis tyrimas atliekamas per dvi dienas nuo atvežimo į karantino stotį, antrasis – praėjus ne mažiau kaip 42 dienoms nuo pirmojo tyrimo dienos.

c)

Galimi veiksmai po tyrimo. Jei nustatoma, kad grupės gyvūnas paveiktas Krymo-Kongo hemoraginės karštinės sukėlėjo, visus karantino stotyje esančius gyvūnus draudžiama įvežti į Sąjungą.

a)

Atliktini tyrimai. Sukėlėją galima nustatyti koncentruotuose kraujo mėginiuose, kaip nurodyta atitinkamuose PGSO vadovo skyriuose nustatytuose protokoluose.

b)

Tyrimo laikas. Gyvūnai tiriami du kartus: pirmasis tyrimas atliekamas per dvi dienas nuo atvežimo į karantino stotį, antrasis – praėjus ne mažiau kaip 42 dienoms nuo pirmojo tyrimo dienos.

c)

Galimi veiksmai po tyrimo. Jei siuntos gyvūno mėginyje nustatytas T. evansi, gyvūną draudžiama įvežti į Sąjungą. Kitiems grupės gyvūnams taikomas vidinis ir išorinis antiparazitinis gydymas, naudojant tinkamas T. evansi veikiančias veikliąsias medžiagas.

a)

Atliktini tyrimai. Virusinė DNR nustatoma imunofluorescencinės analizės tyrimu arba imunocitocheminės analizės tyrimu, atliekamais pagal atitinkamuose PGSO vadovo skyriuose nustatytus protokolus.

b)

Tyrimo laikas. Gyvūnai tiriami du kartus: pirmasis tyrimas atliekamas per dvi dienas nuo atvežimo į karantino stotį, antrasis – praėjus ne mažiau kaip 42 dienoms nuo pirmojo tyrimo dienos.

c)

Galimi veiksmai po tyrimo. Jei nustatoma, kad grupės gyvūnas piktybinės viršutinių kvėpavimo takų karštinės, visus karantino stotyje esančius gyvūnus draudžiama įvežti į Sąjungą.

a)

Atliktini tyrimai. AGID arba blokuojamasis ELISA, atliekami pagal naujausios redakcijos PGSO vadove nustatytus protokolus.

b)

Tyrimo laikas. Gyvūnai tiriami du kartus: pirmasis tyrimas atliekamas per dvi dienas nuo atvežimo į karantino stotį, antrasis – praėjus ne mažiau kaip 42 dienoms nuo pirmojo tyrimo dienos.

c)

Galimi veiksmai po tyrimo. Gyvūnai, kurių reakcija į a punkte nurodytus tyrimus teigiama, atskiriami nuo karantine laikomos gyvūnų grupės, o kiti gyvūnai pakartotinai tiriami praėjus ne mažiau kaip 21 dienai nuo pirmojo teigiamo tyrimo dienos; šis tyrimas laikomas pirmuoju tyrimu, apibūdintu b punkte.

Į Sąjungą leidžiama įvežti tik tuos gyvūnus, kurių reakcija į du tyrimus, atliktus vienas paskui kitą kaip apibūdinta b punkte, buvo neigiama.

BOV

:

šviežios naminių galvijų (įskaitant Bison ir Bubalus ir jų mišrūnus) mėsos, įskaitant smulkintą mėsą, veterinarijos sertifikato pavyzdys.

OVI

:

šviežios naminių avių (Ovis aries) ir naminių ožkų (Capra hircus) mėsos, įskaitant smulkintą mėsą, veterinarijos sertifikato pavyzdys.

POR

:

šviežios naminių kiaulių (Sus scrofa) mėsos, įskaitant smulkintą mėsą, veterinarijos sertifikato pavyzdys.

EQU

:

šviežios naminių neporanagių gyvūnų (Equus caballus, Equus asinus ir jų mišrūnų) mėsos, įskaitant smulkintą mėsą, veterinarijos sertifikato pavyzdys.

RUF

:

ūkiuose auginamų laukinių Artiodactyla būrio gyvūnų (išskyrus galvijus (įskaitant Bubalus ir Bison rūšių galvijus ir jų mišrūnus), Ovis aries, Capra hircus, Suidae ir Tayassuidae) ir Rhinocerotidae bei Elephantidae šeimų gyvūnų šviežios mėsos, išskyrus subproduktus ir smulkintą mėsą, veterinarijos sertifikato pavyzdys.

RUW

:

laukinių Artiodactyla būrio gyvūnų (išskyrus galvijus (įskaitant Bubalus ir Bison rūšių galvijus ir jų mišrūnus), Ovis aries, Capra hircus, Suidae ir Tayassuidae) ir Rhinocerotidae bei Elephantidae šeimų gyvūnų šviežios mėsos, išskyrus subproduktus ir smulkintą mėsą, veterinarijos sertifikato pavyzdys.

SUF

:

ūkiuose auginamų laukinių Suidae, Tayassuidae arba Tapiridae šeimų gyvūnų šviežios mėsos, išskyrus subproduktus ir smulkintą mėsą, veterinarijos sertifikato pavyzdys.

SUW

:

laukinių Suidae, Tayassuidae arba Tapiridae šeimų gyvūnų šviežios mėsos, išskyrus subproduktus ir smulkintą mėsą, veterinarijos sertifikato pavyzdys.

EQW

:

šviežios Hippotigris (Zebra) pogentės neporanagių mėsos, išskyrus subproduktus ir smulkintą mėsą, veterinarijos sertifikato pavyzdys.

A

:

garantijos dėl šviežios mėsos, išskyrus subproduktus, sertifikuotos pagal BOV (II.2.6 punktas), OVI (II.2.6 punktas), RUF (II.2.7 punktas) ir RUW (II2.4 punktas) sertifikatų pavyzdžius, subrandinimo, pH nustatymo ir iškaulinėjimo.

C

:

garantijos dėl skerdenų, iš kurių gauta pagal SUW sertifikato pavyzdį (II.2.3.B punktas) sertifikuota šviežia mėsa, laboratorinio tyrimo siekiant nustatyti, ar gyvūnai nebuvo užsikrėtę klasikiniu kiaulių maru.

D

:

garantijos dėl pašarų gyvūnų ūkyje (-iuose), iš kurių gauta pagal POR veterinarijos sertifikato pavyzdį (II.2.3 punkto d papunktis) sertifikuota šviežia mėsa.

E

:

garantijos dėl gyvūnų, iš kurių gauta pagal BOW veterinarijos sertifikato pavyzdį (II.2.4 punkto d papunktis) sertifikuota šviežia mėsa, tuberkuliozės tyrimo.

F

:

garantijos dėl šviežios mėsos, išskyrus subproduktus, sertifikuotos pagal BOV (II.2.6 punktas), OVI (II.2.6 punktas), RUF (II.2.6 punktas) ir RUW (II.2.7 punktas) veterinarijos sertifikatų pavyzdžius, subrandinimo ir iškaulinėjimo.

G

:

garantijos dėl 1) šalutinių produktų ir nugaros smegenų pašalinimo; ir 2) elninių chroniškos išsekimo ligos tyrimo ir kilmės, kaip nurodyta RUF (II.1.7 punktas) ir RUW (II.1.8 punktas) veterinarijos sertifikatų pavyzdžiuose.

H

:

Papildomos garantijos, kurias turi teikti Brazilija, susijusios su gyvūnų kontaktais, vakcinavimo programomis ir priežiūra. Kadangi Brazilijos Santa Catarina valstijoje nevakcinuojama nuo snukio ir nagų ligos, nuoroda į vakcinacijos programą netaikoma toje valstijoje kilusių ir paskerstų gyvulių mėsai.

a)

Veterinarijos sertifikatus išduoda eksportuojanti trečioji šalis, remdamasi I, II ir IV priedų 2 dalyje ir III priede pateiktais pavyzdžiais ir laikydamasi atitinkamiems gyviems gyvūnams ir (arba) šviežiai mėsai skirto pavyzdžio išdėstymo.

Pavyzdžiuose nurodyta eilės tvarka sertifikatuose yra išdėstomi patvirtinimai, kuriuos turi pateikti visos trečiosios šalys, ir, kartais, papildomos garantijos, kurias turi pateikti eksportuojančioji trečioji šalis arba jos dalis.

Jei paskirties valstybė narė nustato papildomų gyvų gyvūnų ir (arba) šviežios mėsos sertifikavimo reikalavimų, į pirminį veterinarijos sertifikatą taip pat įtraukiami patvirtinimai, kad šių reikalavimų laikomasi.

b)

Jei sertifikate nurodoma, kad reikia palikti tinkamą tam tikrų teiginių variantą, nebūtini teiginiai gali būti perbraukti, paženklinant tvirtinančiojo pareigūno inicialais ir antspaudu, arba juos galima visiškai išbraukti iš sertifikato.

c)

Gyviems gyvūnams ir (arba) šviežiai mėsai, eksportuojamiems iš I, II ar IV priedų 1 dalies 2 ir 3 skiltyse nurodytos tos pačios eksportuojančios šalies teritorijos ar teritorijų ir vežamiems į tą pačią paskirties vietą ir tame pačiame geležinkelio vagone, sunkvežimyje, lėktuve ar laive, turi būti pateiktas atskiras ir vienintelis sertifikatas.

d)

Kiekvieno sertifikato originalą sudaro vienas popieriaus lapas arba, jei būtino teksto yra daugiau, visi būtini popieriaus lapai turi sudaryti bendrą nedalijamą visumą.

e)

Sertifikatas surašomas bent viena oficialia valstybės narės, pro kurios pasienio postą siunta įvežama į Sąjungą, kalba ir paskirties valstybės narės kalba. Tačiau šios valstybės narės gali leisti surašyti sertifikatą oficialia kitos valstybės narės kalba, prireikus, kartu pateikiant oficialų vertimą.

f)

Kai siuntos prekėms identifikuoti (veterinarijos sertifikato pavyzdyje I.28 punkte pateikiama lentelė) prie sertifikato pridedami papildomi popieriaus lapai, jie taip pat laikomi sertifikato originalo dalimi, jei patvirtinantis pareigūnas kiekviename lape pasirašo ir uždeda antspaudą.

g)

Kai sertifikatas, įskaitant f punkte minimas papildomas lenteles, susideda iš daugiau negu vieno lapo, visi puslapiai apačioje numeruojami (puslapio numeris ir bendras puslapių skaičius), o viršuje užrašomas kompetentingos institucijos priskirtas sertifikato nuorodos numeris.

h)

Sertifikato originalą privalo užpildyti ir pasirašyti valstybinis veterinarijos gydytojas arba kitas paskirtas valstybinis inspektorius, jei ši galimybė numatyta veterinarijos sertifikato pavyzdyje. Jei vežami gyvi gyvūnai, sertifikatas turi būti užpildytas ir pasirašytas per 24 valandas iki siuntos pakrovimo įvežti į Sąjungą. Eksportuojančios trečiosios šalies kompetentingos institucijos užtikrina, kad tai darant būtų laikomasi sertifikavimo reikalavimų, lygiaverčių nustatytiems Direktyvoje 96/93/EB (40).

Parašo spalva turi skirtis nuo teksto spalvos. Šis reikalavimas taip pat taikomas ir antspaudams, išskyrus iškiliuosius arba su vandens ženklais.

i)

Sertifikato numerį, nurodytą I.2 ir II.a punktuose, turi skirti kompetentinga institucija.