24.4.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/1

(1)

įsigaliojus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2004/40/EB (3), suinteresuotieji subjektai, visų pirma tie, kurie yra medicinos srities specialistai, išreiškė rimtą susirūpinimą dėl to, kokią įtaką minėtos direktyvos įgyvendinimas galėtų padaryti medicinos procedūroms, kuriose naudojama vizualizavimo medicinos tikslais technika ir dėl įtakos tam tikrai pramoninei veiklai;

(2)

Komisija apsvarstė suinteresuotųjų subjektų pateiktus argumentus ir nusprendė persvarstyti kai kurias Direktyvos 2004/40/EB nuostatas, remdamasi naujais moksliniais duomenimis;

(3)

Direktyvos 2004/40/EB perkėlimo į nacionalinę teisę data buvo atidėta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/46/EB (4) iki 2012 m. balandžio 30 d., kad būtų galima priimti naują direktyvą, remiantis naujausiais iki tos datos patvirtintais duomenimis;

(4)

2011 m. birželio 14 d. Komisija priėmė naujos direktyvos, keičiančios Direktyvą 2004/40/EB, pasiūlymą. Naujos direktyvos tikslas – užtikrinti aukštą darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos lygį ir medicininės bei kitos ūkinės veiklos, kurioje naudojami elektromagnetiniai laukai, tęstinumą ir plėtrą. Todėl laukiant naujos Direktyvos priėmimo ne vėliau kaip 2012 m. balandžio 30 d., dauguma valstybių narių dar neperkėlė į nacionalinę teisę Direktyvos 2004/40/EB;

(5)

vis dėlto atsižvelgiant į techninį dalyko sudėtingumą nėra tikėtina, kad nauja direktyva būtų priimta iki 2012 m. balandžio 30 d.;

(6)

todėl 2012 m. balandžio 30 d. terminas turėtų būti pratęstas. Todėl būtina, kad ši direktyva įsigaliotų jos paskelbimo dieną,

24.4.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/3

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 130/2006 (2) (toliau – pirminis reglamentas) Taryba nustatė galutinį 0–34,9 % dydžio antidempingo muitą importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija) kilmės vyno rūgščiai (toliau – VR). Primenama, kad eksportuojančio Kinijos gamintojo „Hangzhou Bioking Biochemical Engineering Co., Ltd.“ (toliau – „Hangzhou Bioking“) pagamintai VR nustatyta 0 % galutinio antidempingo muito norma, o kitiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams – 4,7–34,9 % galutinio antidempingo muito normos.

(2)

Atlikus pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį inicijuotą peržiūrą, 2008 m. vasario 22 d. Taryba Reglamentu (EB) Nr. 150/2008 (3) iš dalies pakeitė minėtų priemonių aprėptį.

(3)

2012 m. balandžio 16 d., atlikus „Hangzhou Bioking“ taikomų galiojančių priemonių peržiūrą, inicijuotą pagal Reglamento (EB) Nr. 1515/2001 2 straipsnio 3 dalį, atsižvelgiant į PPO Apeliacinės tarybos pranešimą „Meksika – galutinės antidempingo priemonės jautienai ir ryžiams“ (4), kurio 305 ir 306 pastraipose nustatyta, kad eksportuojančiam gamintojui, kuris, kaip nustatyta per pirminį tyrimą, dempingo nevykdė, galutinė priemonė, nustatyta atlikus tokį tyrimą, neturi būti taikoma, ir kad neturi būti vykdomos su šiuo gamintoju susijusios administracinio pobūdžio peržiūros arba peržiūros dėl pasikeitusių aplinkybių, Taryba Reglamentu (ES) Nr. 332/2012 (5) iš dalies pakeitė „Hangzhou Bioking“ taikomas priemones.

(4)

Tyrimas, po kurio pirminiu reglamentu buvo nustatytos priemonės, toliau vadinamas pirminiu tyrimu.

(5)

Paskelbus pranešimą apie artėjantį antidempingo priemonių galiojimo terminą (6), 2009 m. spalio 27 d. Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Prašymą pateikė šie gamintojai (toliau – pareiškėjai): „Distillerie Bonollo SpA“, „Industria Chimica Valenzana SpA“, „Distillerie Mazzari SpA“, „Caviro Distillerie S.r.l“ ir „Comercial Quimica Sarasa SL“, pagaminantys didžiausią dalį, šiuo atveju daugiau nei 50 %, visos Sąjungoje pagaminamos VR.

(6)

Prašymas grįstas tuo, kad pasibaigus priemonių, nustatytų importuojamai Kinijos kilmės VR, galiojimui dempingas ir jo daroma žala Sąjungos pramonei greičiausiai tęsis arba pasikartos.

(7)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą, 2011 m. sausio 26 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu apie inicijavimą (7) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) informavo apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(8)

Be to, 2011 m. liepos 29 d. Komisija paskelbė pagal 5 straipsnį inicijuojanti antidempingo tyrimą (8) dėl importuojamos Kinijos kilmės VR, kurią eksportuoja tik vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas – „Hangzhou Bioking“.

(9)

Tą pačią dieną Komisija paskelbė apie dalinės tarpinės peržiūros (9), per kurią nagrinėjamas tik su dviem eksportuojančiais Kinijos gamintojais, t. y. „Changmao Biochemical Engineering Co., Ltd“ (Changzhou) ir „Ninghai Organic Chemical Factory“ (Ninghai), susijęs dempingas, inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį dėl importuojamai Kinijos kilmės VR taikomų antidempingo priemonių.

(10)

Atliekant dempingo tęsimosi tyrimą nagrinėtas 2010 m. sausio 1 d.–2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Atliekant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(11)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, žinomiems susijusiems Sąjungos naudotojams ir jų asociacijoms bei susijusios eksportuojančios šalies atstovams.

(12)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(13)

Atsižvelgiant į tai, kad šiame tyrime dalyvauja akivaizdžiai daug eksportuojančių Kinijos gamintojų, nesusijusių Sąjungos importuotojų ir Sąjungos gamintojų, pranešime apie inicijavimą numatyta atlikti atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves) pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį pirmiau minėtų šalių prašyta per 15 dienų nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją.

(14)

Atsižvelgiant į gautus atsakymus, buvo nuspręsta Sąjungos gamintojams taikyti atranką. Nė vienas nesusijęs Sąjungos importuotojas tyrime nebendradarbiavo. Kalbant apie eksportuojančius gamintojus iš Kinijos, norą bendradarbiauti tyrime pareiškė tik du eksportuojantys gamintojai. Todėl nuspręsta, kad eksportuojančių gamintojų atranka nebūtina.

(15)

Šeši Sąjungos gamintojai per nustatytą terminą pateikė pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją ir sutiko dalyvauti atrankoje. Remdamasi šių Sąjungos gamintojų pateikta informacija Komisija atrinko keturis gamintojus, kurie, kaip nustatyta, yra tipiški Sąjungos gamintojai atsižvelgiant į panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimtį. Bendra jų pardavimo apimtis sudarė 61 % pardavimo Sąjungos rinkoje apimties.

(16)

Į klausimyną atsakė keturi atrinkti Sąjungos gamintojai, du Sąjungos naudotojai ir du eksportuojantys Kinijos gamintojai. Be to, du bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai pateikė prašytus bendruosius duomenis, kurių reikėjo žalos analizei atlikti.

(17)

Į dempingo ir žalos analizę neįtrauktas bendrovės „Hangzhou Bioking“, kurios individualus dempingo skirtumas pirminio tyrimo metu buvo nulis, vykdytas eksportas, įskaitant dempingo tęsimosi ir jo daromos žalos pasikartojimo tikimybę. Todėl šios peržiūros analizė buvo pagrįsta nagrinėjamojo produkto eksportu iš Kinijos į Sąjungą per PTL, kuris šiame reglamente vadinamas „eksportu, kuriam taikomos priemonės“, išskyrus gamintojo „Hangzhou Bioking“ vykdytą eksportą.

(18)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, būtina nustatant dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybę ir Sąjungos interesus. Tikrinamieji vizitai buvo surengti toliau nurodytų bendrovių patalpose:

(19)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas tas pats produktas, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 150/2008, kuriuo, kaip paaiškinta pirmiau, iš dalies pakeista pirminiu reglamentu nustatytų priemonių aprėptis. Nagrinėjamasis produktas – Kinijos kilmės vyno rūgštis, išskyrus D-(-)- vyno rūgštį su ne mažiau kaip 12,0 laipsnių neigiama optine rotacija, matuojama vandens tirpale Europos farmakopėjoje nurodytu metodu, kurios KN kodas šiuo metu yra ex 2918 12 00 (TARIC kodas 2918120090) (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(20)

Atlikus peržiūros tyrimą, patvirtinta pirminio tyrimo išvada, kad į Sąjungos rinką importuojamas nagrinėjamasis produktas ir eksportuojančių gamintojų gaminamas ir vidaus rinkoje parduodamas produktas ir Sąjungos pramonės gaminamas ir Sąjungoje parduodamas produktas (toliau – panašus produktas) pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis charakteristikomis bei naudojami ta pačia paskirtimi. Todėl šie produktai laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(21)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi nagrinėta, ar yra tikimybė, kad pasibaigus priemonių galiojimo terminui dempingas tęsis arba pasikartos.

(22)

Kaip minėta 13 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į galimą didelį šiame tyrime dalyvaujančių eksportuojančių gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą numatyta taikyti atranką. Iš 20 žinomų eksportuojančių gamintojų, bendradarbiauti pasisiūlė tik dvi bendrovės, kurios abi naudojasi rinkos ekonomikos režimu. Šios dvi bendrovės PTL importavo didžiąją dalį nagrinėjamojo produkto iš Kinijos į Sąjungą, išskyrus bendrovės „Hangzhou Bioking“, kurios individualus dempingo skirtumas pirminio tyrimo metu buvo nulis, importuojamą dalį.

(23)

Remiantis tuo, kad Kinija yra pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalis, ir remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, eksportuojančių gamintojų, kuriems nebuvo suteiktas rinkos ekonomikos režimas (toliau – RER), normaliąją vertę reikia nustatyti pagal atitinkamos rinkos ekonomikos trečiosios šalies (toliau – panaši šalis) kainas ar apskaičiuotą vertę.

(24)

Kaip ir pirminiame tyrime, pranešime apie inicijavimą Argentina buvo pasiūlyta kaip tinkama panaši šalis normaliajai vertei nustatyti. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos pateikti pastabas dėl tokio pasirinkimo.

(25)

Vienas pramoninis vyno rūgšties vartotojas nurodė, kad esama tam tikrų apribojimų dėl Argentinos pasirinkimo panašia šalimi ir teigė, kad ji neturėtų būti vienintelis matas normaliajai vertei nustatyti. Susijusi šalis pirmiausia nurodė tariamus gamybos skirtumus tarp Kinijos ir Argentinos, ribotą metinės produkcijos kiekį, palyginti su pasauline produkcija ir valiutos keitimo kurso svyravimus. Tačiau nė vienas iš šių teiginių nebuvo pagrįstas kokiais nors dokumentais.

(26)

Bet kuriuo atveju, į skirtingus gamybos procesus Argentinoje ir Kinijoje ir su tuo susijusį poveikį nagrinėjamojo produkto sąnaudų apskaičiavimui ir vertei jau buvo atsižvelgta pirminiame tyrime ir buvo padaryta išvada, kad tai nekeičia šių produktų, kurie, kaip buvo nustatyta, yra panašūs, palyginamumo. Kadangi pramoninio vartotojo prielaida nesuteikė jokios naujos informacijos ir jo teiginiai nebuvo pagrįsti, argumentas buvo atmestas. Todėl šios priemonių galiojimo termino peržiūros išvadomis patvirtinamos pirminio tyrimo išvados, t. y. kad gamybos proceso skirtumai neturi poveikio produktų palyginamumui.

(27)

Ribotas Argentinos metinės produkcijos kiekis, palyginti su pasauline VR produkcija, nėra svarbus argumentas vertinant, ar konkreti rinka yra tinkama normaliajai vertei panašioje rinkoje nustatyti. Iš tiesų, tyrimas patvirtino, kad Argentina yra atvira ir konkurencinga rinka, kurioje veikia mažiausiai du veiklos vykdytojai. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(28)

Argumentas dėl didelių valiutos keitimo kurso svyravimų tarp regionų nebuvo pagrįstas. Be to, atlikus tyrimą vietoje negauta jokių duomenų, rodančių, kad skirtinguose regionuose valiutos kursai yra iškraipyti. Todėl šis argumentas taip pat buvo atmestas.

(29)

Taigi, kaip ir pirminiame tyrime, padaryta išvada, kad Argentina yra tinkama panaši šalis ir ja remiantis bus nustatyta normalioji vertė.

(30)

Buvo susisiekta su dviem žinomomis Argentinos bendrovėmis, tačiau tik viena iš jų sutiko bendradarbiauti, atsakyti į klausimyną ir leido atlikti tikrinamąjį vizitą. Nustatant normaliąją vertę buvo naudojamasi šios bendrovės duomenimis.

(31)

Dviem bendrovėms, kurioms pirminiame tyrime suteiktas RER, normalioji vertė buvo nustatyta remiantis atitinkamais jų duomenimis. Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsniu, Komisija išnagrinėjo, ar vyno rūgšties pardavimas nepriklausomiems pirkėjams vietos rinkoje per PTL buvo tipiškas, t. y. ar vidaus vartojimui skirto produkto pardavimo apimtis sudarė 5 % ar daugiau nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą.

(32)

Vienai bendrovei, kuriai suteiktas RER, normalioji vertė turėjo būti apskaičiuota, nes jos pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo nepakankama, kad ją būtų galima laikyti tipiška, kaip paaiškinta 31 konstatuojamojoje dalyje. Todėl nustatyta normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis bendrovės gamybos sąnaudomis ir pardavimo, bendrosiomis ir administracinėmis išlaidomis ir pelnu, gautu už vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis parduotą panašų produktą.

(33)

Kitos bendrovės, kuriai suteiktas RER, pardavimo vidaus rinkoje apimtis įprastomis prekybos sąlygomis buvo tipiška, todėl normalioji vertė buvo nustatyta remiantis nepriklausomų pirkėjų eksportuojančioje šalyje sumokėtomis kainomis.

(34)

Bendrovių, kurioms pirminiame tyrime nebuvo suteiktas RER, atveju remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu normalioji vertė nustatyta pagal informaciją, gautą iš panašios šalies bendradarbiaujančio gamintojo.

(35)

Todėl pardavimo panašios šalies nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje apimtis taip pat buvo įvertinta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnyje nustatytą kriterijų. Komisija galėjo patikrinti, kad įprastomis prekybos sąlygomis buvo parduotas pakankamas kiekis ir todėl juo galima buvo remtis nustatant normaliąją vertę bendrovėms, kurioms nesuteiktas RER.

(36)

Visas bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pardavimas eksportui į Sąjungą buvo vykdomas tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Eksporto kainos buvo nustatytos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(37)

Nustatant visų kitų Kinijoje įsisteigusių gamintojų eksporto kainą, buvo remiamasi importo statistikos duomenimis, įkeltais į duomenų bazės 14 straipsnio 6 dalį.

(38)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(39)

Siekiant užtikrinti, kad bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų atveju normalioji vertė ir eksporto kaina būtų palygintos teisingai, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi atitinkamais pataisymais buvo atsižvelgta į tam tikrus transporto, draudimo, mokesčių ir kredito sąnaudų skirtumus, turinčius įtakos kainoms ir jų palyginamumui.

(40)

Siekiant teisingai palyginti panašios šalies normaliąją vertę EXW sąlygomis ir 37 konstatuojamojoje dalyje nurodytą eksporto kainą, CIF eksporto kainos buvo pritaikytos prie EXW naudojant tikrinamųjų vizitų metu surinktus duomenis.

(41)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, dempingo skirtumas buvo nustatytas lyginant vidutinę svertinę normaliąją vertę su vidutine svertine eksporto kaina.

(42)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų, kuriems pirminiame tyrime buvo suteiktas RER, atveju, šis palyginimas parodė, kad šios bendrovės tęsė dempingą, nors jis ir buvo šiek tiek mažesnis.

(43)

Apskaičiavus muitą kitiems gamintojams, paaiškėjo, kad dempingo lygis yra didelis ir net didesnis nei pirminiame tyrime.

(44)

Atlikus analizę dėl dempingo vykdymo per PTL taip pat nagrinėta dempingo tęsimosi tikimybė.

(45)

Šiuo atžvilgiu buvo išnagrinėti šie veiksniai: importo iš Kinijos dempingo kainomis apimtis ir kainos, gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai Kinijoje, Sąjungos rinkos ir kitų trečiųjų šalių rinkų patrauklumas.

(46)

2006 m. sausio mėn. nustačius galutines priemones, importas iš Kinijos dempingo kainomis toliau didėjo – nuo 3 034 metrinių tonų 2007 m. iki 3 649 metrinių tonų PTL, t. y. padidėjo apie 20 %. Kartu per nagrinėjamąjį laikotarpį vienu procentiniu punktu padidėjo importo iš Kinijos dempingo kainomis rinkos dalis – nuo 12,6 % 2007 m. iki 13,5 % per PTL.

(47)

Tuo pačiu laikotarpiu importo iš Kinijos dempingo kainomis kainos išliko santykinai stabilios: 2007–2008 m. padidėjo 12,6 %, o 2009 m. ir PTL mažėjo ir per pastarąjį laikotarpį pasiekė tokį pat lygį, koks buvo 2007 m.

(48)

Kalbant apie bendrus VR gamybos Kinijoje pajėgumus, iš įvairių viešų informacijos šaltinių (10) matyti, kad gamybos pajėgumai gerokai viršija paklausą Kinijos vidaus rinkoje.

(49)

Remiantis atliekant tyrimą vietoje gauta informacija, gauta ir rinkos tyrimais (11), bendri Kinijos gamybos pajėgumai vertinami maždaug 25 000 metrinių tonų. Kinijos rinka, palyginti su šios šalies turimais pajėgumais, yra maža – joje suvartojama 5 000 metrinių tonų.

(50)

Be to, esama aiškių požymių, kad pajėgumai Kinijoje yra didesni nei 25 000 metrinių tonų. Iš tiesų, lyginant pirminio tyrimo laikotarpio ir PTL duomenis, bendri dviejų bendradarbiaujančių Kinijos eksportuotojų pajėgumai padidėjo daugiau nei 200 %. Atitinkamai, nepanaudoti pajėgumai PTL sudarė apie 20 % bendrų pajėgumų.

(51)

Be to, remiantis duomenimis, gautais iš 48 konstatuojamojoje dalyje nurodytų ataskaitų suvestinių, ir vieša informacija, paaiškėjo, kad 2007 m. įsisteigė bent du nauji vyno rūgšties gamintojai.

(52)

Taigi, aišku, kad pajėgumai Kinijoje yra neproporcingi, palyginti su vidaus vartojimu, todėl akivaizdu, kad Kinijos gamintojams būtinai reikia stiprinti savo poziciją eksporto rinkose.

(53)

Iš informacijos, gautos iš bendradarbiaujančių Kinijos bendrovių, matyti, kad trečiosioms šalims taikomų kainų lygis atitinka kainų, kurias jos galėtų nustatyti Sąjungos rinkoje, lygį. Kaip minėta pirmiau, Kinijos vidaus rinkoje esama didelių perteklinių gamybos pajėgumų, todėl akivaizdu, kad gamintojams reikia ieškoti alternatyvių rinkų šiam gamybos pajėgumų pertekliui panaudoti.

(54)

Sąjungos rinka yra bene didžiausia rinka pasaulyje, kurioje suvartojama apie 40 % pasaulyje pagaminamos vyno rūgšties ir, kaip minėta 60 konstatuojamojoje dalyje, ji vis dar plečiasi. Be to, iš tyrimo metu surinktos informacijos matyti, kad Kinijos bendrovės aktyviai domisi savo pozicijos stiprinimu didžiausioje pasaulio rinkoje ir norėtų išlaikyti didelę rinkos dalį Sąjungos rinkoje.

(55)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas išvadas, galima daryti išvadą, kad didelis produkto kiekis vis dar importuojamas iš Kinijos dempingo kainomis ir esama didelės tikimybės, kad dempingas tęsis. Atsižvelgiant į nepanaudotų pajėgumų perteklių Kinijoje, įskaitant Kinijos rinkoje atsiradusius naujus gamintojus ir faktą, kad Sąjungos rinka yra didžiausia rinka pasaulyje, siūlanti patrauklias kainas, galima daryti išvadą, jog tikėtina, kad antidempingo priemonėms baigus galioti, Kinijos eksportuotojai ir toliau didins savo eksportą į Sąjungą dempingo kainomis.

(56)

Per PTL Sąjungoje panašų produktą gamino devyni gamintojai. Iš šių devynių gamintojų, šeši visapusiškai bendradarbiavo tyrime, pateikė atrankos formas ir paprašė būti atrenkami. Nustatyta, kad šie šeši gamintojai pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 73 %) viso Sąjungoje pagaminamo panašaus produkto. Kaip nurodyta 57 konstatuojamojoje dalyje, devyni gamintojai, kurie prašyme atlikti peržiūrą pateikė informacijos, pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį toliau vadinami Sąjungos pramone.

(57)

Siekiant išnagrinėti žalą, toliau nurodytais dviem lygmenimis buvo nustatyti žalos rodikliai:

(58)

Pažymima, kad Sąjungos VR rinkoje yra pakankamai nedaug gamintojų, tai daugiausia Italijoje ir Ispanijoje įsisteigusios mažosios ir vidutinės įmonės. Išskyrus vieną Ispanijoje įsisteigusį gamintoją, kuris tik gamina VR, visi kiti gamintojai yra vertikaliai integruoti, o pagrindinė jų veikla yra alkoholio gamyba iš vyno nuosėdų, o VR yra tik šalutinis šio proceso produktas.

(59)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi, Kinijos eksporto duomenų baze ir iš Eurostato gautais duomenimis apie Sąjungos rinkos importo apimtį ir skaičiavimais, pagrįstais prašyme atlikti peržiūrą nurodyta informacija apie kitus Sąjungos gamintojus.

(60)

VR suvartojimas Sąjungoje nuo 2007 m. iki PTL pabaigos padidėjo 11 %. Konkrečiau, tikroji paklausa 2007–2009 m. sumažėjo 15 % Tačiau per PTL Sąjungos suvartojimas pasiekė 29 964 tonas, t. y. palyginti su praėjusiais metais, gerokai padidėjo – 26 procentiniais punktais. Šį padidėjimą lėmė didelis vyno rūgšties kainos elastingumas. Iš tiesų, kai kainos žemos, kaip buvo per PTL, VR gali būti naudojama papildomoms paskirtims, kaip kitų žaliavinių cheminių produktų, pavyzdžiui, citrinų ar obuolių rūgšties, pakaitalas, taigi, dėl to bendras Sąjungos suvartojimas padidėja.

1   lentelė

(61)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį nagrinėjamojo produkto importo iš Kinijos į Sąjungą apimtis padidėjo 45 %. Per PTL ji siekė 8 495 tonas arba 28,4 % rinkos dalies.

(62)

Kinijos eksportuotojų, kuriems taikomos antidempingo priemonės, į Sąjungą importuojamos VR apimtis padidėjo 20 % ir per PTL pasiekė 3 649 tonas arba 12,2 % rinkos dalies (nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje siekė 11,3 %). Likusias 4 846 tonas importavo Kinijos eksportuotojas, kuriam taikomas nulinis muitas ir kurio dalis bendrame Kinijos eksporte į Sąjungą nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat padidėjo (9 procentiniais punktais).

2   lentelė

(63)

Toliau lentelėje pateikiama vidutinių CIF importo iš Kinijos, kuriam taikomos priemonės, kainų ES pasienyje raida ir atitinkamos vidutinės Sąjungos pramonės pardavimo kainos.

3   lentelė

(64)

Vidutinė Kinijos eksporto, kuriam taikomos priemonės CIF lygmeniu, vieneto pardavimo kaina per PTL siekė 1 819 EUR už metrinę toną, t. y. padidėjo 20 % nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(65)

Kalbant apie VR pardavimo Sąjungos rinkoje kainą per PTL, buvo palygintos Sąjungos pramonės gaminamos ir parduodamos VR ir iš Kinijos importuojamos VR, kuriai taikomos priemonės, kainos. Atitinkamomis Sąjungos pramonės gamintojų pardavimo kainomis pasirinktos pardavimo nepriklausomiems pirkėjams kainos, prireikus pakoreguotos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis, t. y. buvo atskaitytos gabenimo Sąjungoje sąnaudos ir nuolaidos bei lengvatos. Šios kainos buvo palygintos su pirmiau minėtų Kinijos eksportuojančių gamintojų pardavimo kainomis atėmus nuolaidas ir pakoregavus, jei reikia, pagal CIF ES pasienyje kainą ir atitinkamai pakoregavus pagal muitinės procedūrų atlikimo išlaidas bei išlaidas po importo. Sąjungos pramonės vidutinė svertinė pardavimo kaina per PTL buvo 2 496 EUR už metrinę toną.

(66)

Palyginus pagal atskiras rūšis, paaiškėjo, kad iš Kinijos importuojamas nagrinėjamasis produktas, kuriam taikomos priemonės, per PTL Sąjungoje buvo parduodamas kainomis, kurios buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės kainas, t. y. pastarąsias išreiškus procentais – mažesnės 32,6 %

(67)

Toliau esančioje lentelėje pateikiama importo iš kitų trečiųjų šalių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu ir nurodoma jo apimtis, rinkos dalis ir vidutinė importo kaina.

4   lentelė

(68)

VR importo į ES iš kitų trečiųjų šalių apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 43 % ir PTL siekė 845 tonas. Šio importo kaina yra santykinai didelė ir gerokai didesnė už atitinkamą importo iš Kinijos kainą ir tik šiek tiek mažesnė nei vidutinė Sąjungos pramonės kaina. Tačiau galima teigti, kad eksportas iš kitų trečiųjų šalių buvo nedidelis, nes per PTL jis sudarė tik 2,8 % rinkos dalį, nepaisant staigaus procentinės dalies padidėjimo nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje.

(69)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius, Sąjungos pramonės padėčiai įtakos nagrinėjamuoju laikotarpiu turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius.

(70)

Kadangi vykdyta Sąjungos pramonės atstovų atranka, analizuojant žalą dviem lygmenimis buvo nustatyti žalos rodikliai, kaip nurodyta 57 konstatuojamojoje dalyje.

(71)

Sąjungos gamybos apimtis nuo 2007 m. iki PTL pabaigos padidėjo 5 %. Konkrečiau, nuo 2009 m. iki PTL pabaigos ji padidėjo 19 procentinių punktų, t. y. iki maždaug 30,5 tūkstančio metrinių tonų, o 2007–2009 m. staiga sumažėjo 14 %. Padidėjus gamybai, Sąjungos pramonė galėjo apriboti gamybos sąnaudų augimą ir buvo daromas teigiamas poveikis visam Sąjungos pramonės pelningumui.

5   lentelė

(72)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų gamybos pajėgumai sumažėjo 2 %.

(73)

2007 m. pajėgumų naudojimas siekė 63 %, 2009 m. sumažėjo iki 56 %, o PTL padidėjo iki 68 %. 2009 m. pajėgumų naudojimas suprastėjo dėl neigiamo krizės poveikio. Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras pajėgumų naudojimas padidėjo 8 %, o tai padėjo dar labiau sumažinti pastoviąsias išlaidas.

6   lentelė

(74)

Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje apimtis PTL nežymiai padidėjo – 1 %. Pirmiausia, 2007–2008 m. ji sumažėjo 11 %, o 2009 m. sumažėjo dar 9 % ir nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje pasiekė beveik tokį patį lygį, koks buvo nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje; tokie svyravimai iš esmės buvo susiję su 2008–2009 m. ekonomikos krize.

7   lentelė

(75)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos gamintojai prarado 7,3 procentinio punkto rinkos dalies, kuri sumažėjo nuo 76,1 % 2007 m. iki 68,8 % per PTL. Iš šio rinkos dalies sumažėjimo matyti, kad nepaisant padidėjusio suvartojimo, Sąjungos pramonės pardavimas negalėjo didėti tokiu pačiu tempu, kaip nagrinėjamuoju laikotarpiu, bet išliko daugmaž stabilus.

8   lentelė

(76)

Nuo 2007 m. iki PTL pabaigos, kai Sąjungos suvartojimas padidėjo 11 %, Sąjungos gamintojų pardavimo apimtis Sąjungos rinkoje išliko stabili, o Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 10 %. Taigi daroma išvada, kad Sąjungos gamintojai negalėjo pasinaudoti rinkos augimu.

(77)

Sąjungos gamintojų užimtumo lygis nuo 2007 m. iki PTL pabaigos sumažėjo 28 %. Konkrečiau, dirbančių asmenų skaičius gerokai sumažėjo – nuo 320 (2007 ir 2008 m.), iki 280 (2009 m.) ir 230 per PTL. Užimtumas 2009 m. sumažėjo dėl to, kad daug Sąjungos gamintojų vykdė restruktūrizaciją.

9   lentelė

(78)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas pagal darbuotojo išdirbį (tonomis) per metus, padidėjo 47 %. Iš to matyti, kad gamybai padidėjus 5 %, užimtumas sumažėjo 28 %, taigi, Sąjungos gamintojų efektyvumas padidėjo. Tai buvo ypač akivaizdu per PTL, kai gamybos apimtis didėjo, nors užimtumo lygis mažėjo, o našumas buvo 48 procentiniais punktais didesnis nei 2009 m.

10   lentelė

(79)

Atrinktų gamintojų metinės vidutinės pardavimo kainos nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje nuo 2007 iki 2009 m. padidėjo 8 %, tačiau nagrinėjamuoju laikotarpiu jos sumažėjo 6 %, nes per PTL metinės vidutinės pardavimo kainos sumažėjo nuo 2 667 EUR už toną 2007 m. iki 2 496 EUR už toną. Kalcio tartrato, kuris yra gaminamas iš vyno nuosėdų ir sudaro 66 % visų VR gamybos sąnaudų, tiekimas skiriasi priklausomai nuo vynuogių vyno derliaus. Todėl palankios arba nepalankios klimato sąlygos turi poveikį bendram kalcio tartrato tiekimui, o tai savo ruožtu daro poveikį vidutinėms metinėms pardavimo kainoms. Reikėtų pažymėti, kad 2007 ir 2008 m. nebuvo palankūs metai vynuogių vyno derliui, todėl padidėjo žaliavų kainos ir pardavimo kainos po gamybos laikotarpio (kadangi tai sezoninis produktas, poveikį galima įvertinti tik po derliaus praėjus keliems mėnesiams). 2009 m., priešingai, buvo palankūs metai vyno derliui, todėl vidutinės metinės pardavimo kainos per PTL buvo 14 % mažesnės, palyginti su ankstesniais metais.

11   lentelė

(80)

Atsižvelgiant į šio tyrimo metu nustatytą dempingą, nebuvo galima nustatyti visiško atsigavimo po ankstesnio dempingo ir manoma, kad Sąjungos pramonė dėl bet kokio importo dempingo kaina į Sąjungos rinką vis dar yra pažeidžiama. Primenama, kad pirminio tyrimo metu buvo nustatyti atitinkamai 4,7 % ir 10,1 % dydžio dempingo skirtumai dviem bendradarbiaujantiems Kinijos gamintojams, kuriems taikytas RER. Visoms kitoms bendrovėms nustatytas 34,9 % dempingo skirtumas. Be to, kaip minėta 7 konstatuojamojoje dalyje, antidempingo tyrimas inicijuotas tik vieno Kinijos eksportuojančio gamintojo, t. y. „Hangzhou Bioking“, kuriam netaikomos priemonės, atžvilgiu, ir negalima atmesti galimybės, kad gali būti nustatyta, jog šis eksportuojantis gamintojas vykdė dempingą. Taip pat, kaip pirmiau minėta 48–54 konstatuojamosiose dalyse, dempingo tęsimosi tikimybė buvo nustatyta iš esmės remiantis Kinijoje turimais pertekliniais gamybos pajėgumais ir gana maža Kinijos vidaus rinka. Kalbant apie atsigavimą po ankstesnio importo dempingo kaina iš Kinijos, svarbu priminti, kad 2006 m. sausio mėn. nustačius galutines priemones, importas iš Kinijos, kuriam taikomos priemonės, toliau didėjo, kaip pirmiau minėta 46 konstatuojamojoje dalyje. Todėl nebuvo galima nustatyti jokio faktinio atsigavimo po ankstesnio dempingo ir yra manoma, kad Sąjungos pramonė dėl bet kokio importo dempingo kaina į Sąjungos rinką vis dar yra pažeidžiama.

(81)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargų kiekis išliko stabilus ir nežymiai padidėjo 2 %. Konkrečiau, jis staiga padidėjo 65 % 2008 m., tai buvo tiesiogiai susiję pardavimo raida, kaip minėta 74 konstatuojamojoje dalyje. Nuo 2008 m. iki PTL pabaigos atsargų kiekis sumažėjo, nes tuo pačiu laikotarpiu padidėjo pardavimas nesusijusioms šalims.

12   lentelė

(82)

Vidutinės darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 19 %, nepaisant atrinktų gamintojų pastangų jas mažinti, visų pirma su nekvalifikuotais darbuotojais susijusias sąnaudas, kaip matyti iš 77 konstatuojamojoje dalyje aptarto bendros darbo jėgos mažinimo.

13   lentelė

(83)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų gamintojų panašaus produkto pardavimo Sąjungos rinkoje nesusijusiems pirkėjams pelningumas, išreikštas grynojo pardavimo procentiniu dydžiu, padidėjo daugiau nei 6 procentiniais punktais. Konkrečiau, 2007–2008 m. atrinktų gamintojų pelningumas sumažėjo 3,7 procentinio punkto iki 7,7 % ir buvo laikoma, kad jis mažesnis nei tikslinis pelnas, o 2009 m. padidėjo ir PTL siekė 17,6 %

(84)

Iš esmės, investicijų grąža (toliau – IG), išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelno dydžiu, kito taip pat, kaip pelningumas. Nuo 36,4 % 2007 m. ji sumažėjo iki 21,9 % 2008 m., o 2009 m. ji padidėjo iki 44,4 % ir per PTL dar labiau didėjo iki 142,9 %. Apskritai, nagrinėjamuoju laikotarpiu IG išliko labai teigiama.

14   lentelė

(85)

Iš veiklos gaunamų grynųjų pinigų srautas 2007 m. buvo teigiamas, t. y. 4,6 mln. EUR. 2008 m. jis sumažėjo iki 1,8 mln. EUR ir gerokai padidėjo nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje, o per PTL siekė 6,8 mln. EUR. Apskritai, grynųjų pinigų srautas nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo pastoviai teigiamas.

(86)

Požymių, kad Sąjungos pramonė būtų patyrusi sunkumų padidinti kapitalą, nebuvo iš esmės dėl to, kad, kaip pirmiau minėta 58 konstatuojamojoje dalyje, dauguma atrinktų gamintojų yra integruotos bendrovės.

15   lentelė

(87)

Metinės atrinktų gamintojų investicijos į panašaus produkto gamybą nuo 2007 m. iki PTL pabaigos sumažėjo 23 % Konkrečiau, 2007–2008 m. jos padidėjo 5 %, o 2009 m. – dar 32 procentiniais punktais. Didelį investicijų sumažėjimą (- 60 procentinių punktų) nuo 2009 m. iki PTL galima iš dalies paaiškinti tuo faktu, kad tirtos bendrovės nagrinėjamuoju laikotarpiu jau buvo atlikusios suplanuotas būtinąsias investicijas.

16   lentelė

(88)

Iš makroekonominių duomenų analizės matyti, kad Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo. Tačiau, nors padidėjimas nebuvo labai didelis, jį reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad nuo 2007 m. iki PTL pabaigos padidėjo paklausa, dėl to Sąjungos gamintojų rinkos dalis sumažėjo 7,3 procentinio punkto, t. y. iki 68,8 %

(89)

Taip pat iš atitinkamų mikroekonominių rodiklių matyti, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis gerėjo. Pelningumas ir investicijų grąža bei grynųjų pinigų srautas per PTL buvo teigiamas.

(90)

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Sąjungos pramonei nebuvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje. Tačiau bendrą materialinės žalos nebuvimą PTL reikėtų vertinti atsižvelgiant į kitus svarbius žalos rodiklius, kurie nagrinėjamuoju laikotarpiu prastėjo, visų pirma, pardavimo kainas, prarastą rinkos dalį ir sumažėjusį užimtumą. Todėl manoma, kad Sąjungos pramonės padėtis vis dar yra pažeidžiama, o kai kuriais aspektais labai skiriasi nuo padėties, kurios būtų galima tikėtis, jei ji būtų visiškai atsigavusi nuo žalos, nustatytos pirminiame tyrime.

(91)

Kaip teigiama 48–52 konstatuojamosiose dalyse, eksportuojantys Kinijos gamintojai turėjo pakankamai nepanaudotų pajėgumų ir akivaizdų potencialą gerokai padidinti savo eksporto į Sąjungos rinką apimtį, įskaitant ir eksporto iš kitų rinkų nukreipimą.

(92)

Kinijos eksportuotojų, kuriems šiuo metu taikomos priemonės, vyno rūgšties eksporto į Sąjungą CIF kainos buvo gerokai mažesnės nei Sąjungos pramonės kainos per PTL, o palyginus pagal atskiras rūšis – 32,6 % mažesnės.

(93)

Iš Kinijos vykdomo VR eksporto (12) į kitas pasaulio šalis po PTL analizės matyti, kad jo apimtis smarkiai mažėjo – nuo 10 862 metrinių tonų per PTL iki 8 118 metrinių tonų 2011 m. liepos pabaigoje (– 25 %). Dėl šio Kinijos eksporto į kitas rinkas sumažėjimo 2 744 tonomis galėjo padidėti Kinijos eksporto srautas į Sąjungos rinką.

(94)

Atsižvelgiant į Kinijos turimus nepanaudotus VR gamybos pajėgumus ir Sąjungos rinkos patrauklumą, kaip minėta pirmiau, labai tikėtina, kad Kinijos eksportuotojai mėgins didinti savo rinkos dalį Sąjungoje, taip darydami materialinę žalą Sąjungos pramonei. Todėl importuojamai Kinijos kilmės VR netaikant antidempingo muitų ir padidėjus importo dempingo kaina iš Kinijos apimčiai, Sąjungos pramonei būtų daromas dar didesnis spaudimas mažinti kainas ir būtų daroma materialinė žala.

(95)

Kaip minėta 79 konstatuojamojoje dalyje, su klimatu ir derliumi susijusios sąlygos iš dalies turi poveikio bendrai finansinei Sąjungos pramonės padėčiai. Primenama, kad VR, kurią taip pat naudoja vyno gamintojai, galima gauti iš šalutinių vyno gamybos produktų, arba, kaip yra Kinijos eksportuotojų atveju, atliekant cheminę sintezę, t. y. iš naftos cheminių produktų arba anglies junginių, kaip antai, benzeno.

(96)

Taigi, reikėtų pažymėti, kad nėra jokių didelių Kinijos gamintojų gamybos apimties apribojimų, nes jie naudoja sintetinės gamybos metodus, skirtingai nei Sąjungos gamintojai, kurie naudoja žaliavas – vyno nuosėdas.

(97)

Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonės pelningumas iš dalies priklauso nuo klimato sąlygų, akivaizdu, kad PTL pasiektas geras pelningumas negali būti laikomas ilgalaikiu. Iš tiesų, net nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei ne visada pavyko pasiekti savo tikslinį pelną, t. y. 8 %. Be to, per šešis mėnesius po PTL pabaigos Sąjungos pramonės pelningumas gerokai sumažėjo iki maždaug 3 % ir pramonės padėtis vėl tapo pažeidžiama.

(98)

Taigi, tuo remiantis daroma išvada, kad yra tikimybė, jog panaikinus priemones padidėtų Kinijos kilmės importas dempingo kaina ir dėl to kiltų spaudimas Sąjungos pramonei mažinti kainas bei pablogėtų Sąjungos pramonės padėtis. Todėl daroma išvada, kad yra didelė tikimybė, jog panaikinus Kinijai taikomas priemones, Sąjungos pramonei ir toliau bus daroma žala.

(99)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu, buvo nagrinėjama, ar toliau Kinijai taikant galiojančias antidempingo priemones, nebūtų pažeisti visos Sąjungos interesai. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję įvairūs interesai. Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(100)

Reikėtų priminti, kad atliekant pirminį tyrimą laikyta, kad priemonių priėmimas neprieštarauja Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra peržiūra ir jį atliekant nagrinėjama padėtis jau po antidempingo priemonių nustatymo, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro nagrinėjamosioms šalims.

(101)

Tuo remiantis nagrinėta, ar, nepaisant išvadų dėl žalingo dempingo pasikartojimo tikimybės, esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas Kinijos kilmės importui prieštarautų Sąjungos interesams.

(102)

Sąjungos pramonė pasirodė esanti struktūriškai gyvybinga pramonė. Tai parodė teigiama ekonominės padėties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu, kuri iš dalies buvo susijusi su vykusia restruktūrizacija ir galiojančiomis priemonėmis. Visų pirma, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė pagerino savo sąnaudų struktūrą ir pelną bei gamybos apimtį.

(103)

Galima pagrįstai tikėtis, kad Sąjungos pramonei toliau bus naudingos taikytinos priemonės. Jei priemonės Kinijos kilmės importui būtų panaikintos, tikėtina, kad dėl didelės importo iš Kinijos dempingo kaina apimties Sąjungos pramonei toliau būtų daroma materialinė žala ir labai pablogėtų jos finansinė padėtis. Iš tikrųjų labai tikėtina, kad bus vykdomas žalingas dempingas didele apimtimi, prieš kurią Sąjungos pramonė negalės atsilaikyti. Todėl Sąjungos pramonei būtų naudinga, jei ir toliau būtų taikomos dabartinės antidempingo priemonės.

(104)

Atitinkamai daroma išvada, kad toliau taikant antidempingo priemones Kinijai, tikrai nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(105)

Primenama, kad atliekant ankstesnius tyrimus nustatyta, kad nustatytų priemonių poveikis būtų nedidelis. Atliekant šį tyrimą nebendradarbiavo nei vienas prekiautojas ar importuotojas. Turint omenyje, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog galiojančios priemonės turėjo didelio neigiamo poveikio importuotojams, daroma išvada, kad tolesnis priemonių taikymas neturės reikšmingo neigiamo poveikio Sąjungos importuotojams.

(106)

VR daugiausia naudojama vyno ir maisto pramonėje kaip maisto ir gėrimų priedas ir statybos pramonėje kaip antipirenas gaminant gipsą.

(107)

Atliekant šį tyrimą susisiekta su visais žinomais naudotojais.

(108)

Naudotojai iš statybos pramonės nebendradarbiavo. Kaip nustatyta atliekant pirminį tyrimą, VR sudaro mažiau nei 2 % gipso gaminių, kuriuose ji naudojama, sąnaudų. Todėl padaryta išvada, kad toliau taikant priemones, statybos pramonės sąnaudoms ir konkurencinei pozicijai bus padarytas nedidelis poveikis.

(109)

Atliekant šį tyrimą visapusiškai bendradarbiavo du pagrindiniai importuotojai ir (arba) naudotojai iš maisto pramonės sektoriaus. Buvo galima nustatyti, kad abi bendrovės veikė pelningai, įskaitant produktus, kurių gamybai kaip viena iš žaliavų naudojamas nagrinėjamasis produktas. Be to, produktų, kurių gamybai naudojamas nagrinėjamasis produktas, pardavimas sudarė tik nedidelę bendros apyvartos procentinę dalį. Taigi, galima daryti išvadą, kad toliau taikant priemones nebus daromas nepagrįstas poveikis maisto pramonės naudotojams. Kita vertus, šiems naudotojams buvo gana svarbu turėti įvairius nagrinėjamojo produkto tiekimo šaltinius.

(110)

Atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, prieštaraujančių tolesniam dabartinių antidempingo priemonių taikymui.

(111)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones importuojamam Kinijos kilmės nagrinėjamajam produktui. Be to, buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti.

(112)

Naudotojas iš statybos sektoriaus teigė, kad pratęsus priemonių galiojimą imtų trūkti nagrinėjamojo produkto, padidėtų jo gamybos sąnaudos, taigi ir gatavų gaminių kainos. Nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių šiuos argumentus. Todėl kadangi šie argumentai nebuvo pagrįsti, o statybos sektoriaus naudotojai nebendradarbiavo, nebuvo įmanoma patikrinti jų teisingumo.

(113)

Du tyrime bendradarbiavę naudotojai iš maisto pramonės teigė, kad nepakankamai apsvarstytas tolesnio priemonių taikymo poveikis maisto pramonei, o vienas iš jų paprašė būti išklausytas bylas nagrinėjančio pareigūno.

(114)

Klausymo metu šis naudotojas neprieštaravo išvadai, kad toliau taikant priemones, bendras poveikis bendrovės pelningumui nebus neigiamas, tačiau tvirtino, kad, jo manymu, būtų padarytas didelis poveikis konkrečių produktų, kurių gamybai naudojamas nagrinėjamasis produktas, grupės pelningumui; ši produktų grupė sudaro tik nedidelę procentinę bendros apyvartos dalį. Jis taip pat teigė, kad vyno rūgšties kainos vidaus rinkoje itin padidėjo po peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos ir kad dėl tokių kainų vėl gerokai sumažės jo produktų pelningumas. Tačiau šis naudotojas neneigė, kad kainos padidėjo dėl to, kad Sąjungos rinka pritrūko žaliavų, kurių tiekimas nuolat svyruoja priklausomai nuo vyno derliaus ir todėl negali būti laikomas ilgalaikiu arba sukeltu galiojančių antidempingo priemonių.

(115)

Kitas bendradarbiaujantis naudotojas, dalyvaudamas klausyme su tyrimo grupe, prieštaravo priemonių pratęsimui pasitelkęs panašius argumentus. Todėl jo argumentai taip pat buvo atmesti (žr. ankstesnę konstatuojamąją dalį).

(116)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis Kinijos gamintojas teigė, kad Sąjungos pramonės padėties nebuvo galima laikyti vis dar pažeidžiama, o pagrindinė priežastis, dariusi poveikį Sąjungos pramonės padėčiai, buvo glaudžiai susijusi su klimato sąlygomis, todėl jis prieštarauja tolesniam priemonių taikymui. Šie argumentai nebuvo pagrįsti įrodymais, todėl jie buvo atmesti. Be to, jie nebuvo tokio pobūdžio, kad jais remiantis reikėtų pakeisti išvadas dėl Sąjungos pramonės padėties.

(117)

Galiausiai, Sąjungos gamintojai, atsižvelgdami į jų pelningumo duomenis nagrinėjamuoju laikotarpiu, pagrindė, kad 2008 m. viduryje vieninteliam Prancūzijos gamintojui uždarius savo bendrovę, per trumpą laiką sumažėjo nagrinėjamojo produkto kiekis vidaus rinkoje, todėl laikinai padidėjo pardavimo kainos, taigi, ir produkto pelningumas. Sąjungos gamintojai tvirtino, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes, šių pokyčių jokiu būdu negalima laikyti ilgalaikiais. Taigi, išvados dėl Sąjungos pramonės padėties nekeičiamos.

(118)

Apibendrinant reikia pasakyti, kad apsvarsčius visas pastabas, kurios buvo gautos suinteresuotosioms šalims pateikus tyrimo išvadas, nuspręsta, kad nei viena iš jų nėra tokio pobūdžio, kad reikėtų keisti tyrimo metu padarytas išvadas.

(119)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, importuojamai Kinijos kilmės vyno rūgščiai nustatytas antidempingo priemones reikėtų taikyti dar penkerius metus, kaip numatyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje.

24.4.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/17

(1)

2012 m. kovo 23 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 267/2012;

(2)

Taryba mano, kad nebėra motyvų vieną asmenį ir du subjektus laikyti įtrauktus į Reglamento (ES) Nr. 267/2012/ IX priede išdėstytą fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ir įstaigų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą;

(3)

todėl Reglamento (ES) Nr. 267/2012 IX priede pateiktas sąrašas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

24.4.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/18

(1)

Reglamente (EB) Nr. 661/2009 nustatyti pagrindiniai M2, M3, N2 ir N3 kategorijų variklinių transporto priemonių tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į įspėjimo apie nukrypimą nuo kelio juostos sistemų diegimą, reikalavimai. Būtina nustatyti šio tipo patvirtinimo specialiąsias procedūras, bandymus ir reikalavimus;

(2)

Reglamente (EB) Nr. 661/2009 nustatyta, kad Komisija gali patvirtinti priemones, kuriomis atleidžiama nuo prievolės tam tikrose M2, M3, N2 ir N3 kategorijų ar susijusių klasių transporto priemonėse įdiegti įspėjimo apie nukrypimą nuo kelio juostos sistemas, jei atlikus sąnaudų ir naudos analizę ir atsižvelgus į visus susijusius saugos aspektus paaiškėja, kad tokios sistemos netinkamos naudoti tam tikroje transporto priemonėje ar tam tikros klasės transporto priemonėse;

(3)

sąnaudų ir naudos analizė parodė, kad įspėjimo apie nukrypimą nuo kelio juostos sistemos yra netinkamos naudoti N2 kategorijos puspriekabių vilkikuose, kurių didžiausia masė didesnė nei 3,5 tonos, bet mažesnė nei 8 tonos, nes būtų patirta daugiau sąnaudų nei naudos. Be to, manoma, kad A klasės, I klasės ir II klasės M2 ir M3 kategorijų transporto priemonėse, A klasės, I klasės ir II klasės M3 kategorijų sujungtuose autobusuose ir tam tikrose specialios paskirties transporto priemonėse, visureigėse transporto priemonėse ir transporto priemonėse su daugiau kaip trimis ašimis įdiegus įspėjimo apie nukrypimą nuo kelio juostos sistemas dėl jų tipinio naudojimo specifinėmis eismo sąlygomis sauga padidėtų nežymiai. Todėl neturėtų būti taikoma prievolė šiose transporto priemonėse įdiegti šias sistemas;

(4)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Motorinių transporto priemonių techninio komiteto nuomonę,

1)

N2 kategorijos puspriekabių vilkikus, kurių didžiausia masė didesnė nei 3,5 tonos, bet mažesnė nei 8 tonos;

2)

M2 ir M3 kategorijų A klasės, I klasės ir II klasės transporto priemones;

3)

M3 kategorijos A klasės, I klasės ir II klasės sujungtus autobusus;

4)

M2, M3, N2 ir N3 kategorijų visureiges transporto priemones, kaip nurodyta Direktyvos 2007/46/EB II priedo A dalies 4.2 ir 4.3 punktuose;

5)

M2, M3, N2 ir N3 kategorijų specialios paskirties transporto priemones, kaip nurodyta Direktyvos 2007/46/EB II priedo A dalies 5 punkte;

6)

M2, M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemones su daugiau kaip trimis ašimis.

24.4.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/31

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

24.4.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/33

(1)

tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2011–2012 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 971/2011 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 345/2012 (4);

(2)

šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnį;

(3)

siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau po atnaujintų duomenų pateikimo, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

24.4.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/35

(1)

2010 m. liepos 26 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/413/BUSP;

(2)

Taryba mano, kad nebėra motyvų vieną asmenį ir du subjektus laikyti įtrauktus į Sprendimo 2010/413/BUSP II priede išdėstytą asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą;

(3)

todėl Sprendimo 2010/413/BUSP II priede pateiktas sąrašas turėtų būti iš dalies pakeistas,

24.4.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/36

(1)

2011 m. gruodžio 1 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/782/BUSP (1);

(2)

atsižvelgdama į padėties Sirijoje sunkumą, Taryba mano, jog būtina nustatyti papildomas ribojamąsias priemones Sirijos režimui;

(3)

atsižvelgiant į tai, turėtų būti draudžiama parduoti, tiekti, perduoti arba eksportuoti toliau nurodytas prekes ir technologijas, kurios galėtų būti naudojamos vidaus represijoms, arba jų pardavimui, tiekimui, perdavimui arba eksportui reikėtų gauti leidimą;

(4)

taip pat turėtų būti draudžiama Sirijai parduoti, tiekti, perduoti arba į ją eksportuoti prabangos prekes;

(5)

Sprendimas 2011/782/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

1.   Valstybių narių piliečiams iš valstybių narių teritorijų arba naudojantis jų jurisdikcijai priklausančiais laivais ar orlaiviais draudžiama Sirijai parduoti, tiekti, perduoti arba į ją eksportuoti visų rūšių ginklus ir su jais susijusius reikmenis, įskaitant šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, karines transporto priemones ir įrangą, sukarintą įrangą ir šių objektų atsargines dalis, taip pat įrangą, kuri galėtų būti naudojama vidaus represijoms, neatsižvelgiant į tai, ar valstybių narių teritorija yra jų kilmės vieta.

2.   Valstybių narių piliečiams iš valstybių narių teritorijų arba naudojant jų jurisdikcijai priklausančius laivus arba orlaivius draudžiama Sirijai parduoti, tiekti, perduoti arba į ją eksportuoti tam tikrą kitą įrangą, prekes ir technologijas, kurios galėtų būti naudojamos vidaus represijoms, ar produktų, kurie galėtų būti naudojami vidaus represijoms, gamybai ar techninei priežiūrai, neatsižvelgiant į tai, ar valstybių narių teritorija yra jų kilmės vieta.

Sąjunga imasi būtinų priemonių atitinkamiems objektams, kuriems turi būti taikoma ši dalis, nustatyti.

3.   Draudžiama:

2)

Įterpiamas šis straipsnis:

„1a straipsnis

1.   Leidimus valstybių narių piliečiams, iš valstybių narių teritorijų arba naudojant jų jurisdikcijai priklausančius laivus arba orlaivius Sirijai parduoti, tiekti, perduoti arba į ją eksportuoti tam tikrą įrangą, prekes ar technologijas, kitas nei minimos 1 straipsnio 2 dalyje, kurios galėtų būti naudojamos vidaus represijoms, ar produktų, kurie galėtų būti naudojami vidaus represijoms, gamybai ar techninei priežiūrai, išduoda eksportuojančios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos kiekvienu konkrečiu atveju.

Sąjunga imasi būtinų priemonių atitinkamiems objektams, kuriems turi būti taikoma ši dalis, nustatyti.

2.   Eksportuojančios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos leidimas taip pat privalomas norint teikti:

3)

Įterpiamas šis straipsnis:

„8b straipsnis

Valstybių narių piliečiams, iš valstybių narių teritorijų arba naudojant jų jurisdikcijai priklausančius laivus arba orlaivius draudžiama Sirijai parduoti, tiekti, perduoti arba į ją eksportuoti prabangos prekes, neatsižvelgiant į tai, ar valstybių narių teritorija yra jų kilmės vieta.

Sąjunga imasi būtinų priemonių atitinkamiems objektams, kuriems turi būti taikomas šis straipsnis, nustatyti.“.

24.4.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/38

(1)

2011 m. gegužės 23 d. išvadose (2) dėl Sirijos Taryba paragino Europos investicijų banką (EIB) kol kas netvirtinti naujų finansavimo operacijų Sirijoje;

(2)

2011 m. liepos 7 d. rezoliucijoje dėl padėties Sirijoje, Jemene ir Bahreine, atsižvelgiant į padėtį arabų šalyse ir Šiaurės Afrikoje, Europos Parlamentas pritarė Tarybos išvadoms, kad reikia taikyti ribojamąsias priemones Sirijai ir ypač paraginti EIB kol kas netvirtinti naujų finansavimo operacijų Sirijoje;

(3)

po Sprendimo Nr. 1080/2011/ES priėmimo politinė ir ekonominė padėtis Sirijoje toliau prastėja;

(4)

2011 m. lapkričio 14 d. išvadose dėl Sirijos (3) Taryba nusprendė Sirijos režimui taikyti naujas ribojamąsias priemones, sustabdant išmokas ir kitus mokėjimus pagal galiojančius EIB paskolos susitarimus su Sirija arba su jais susijusius;

(5)

atsižvelgdama į šias aplinkybes, Taryba priėmė keletą ribojamųjų priemonių, įskaitant draudimą teikti bet kokias EIB išmokas pagal galiojančius Sirijos ir EIB sudarytus paskolų susitarimus arba su jais susijusius, ir šios priemonės dabar įtvirtintos 2011 m. gruodžio 1 d. Tarybos sprendime 2011/782/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai ir kuriuo panaikinamas Sprendimas 2011/273/BUSP (4) ir 2012 m. sausio 18 d. Tarybos reglamente (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 442/2011 (5);

(6)

Komisija, dalyvaujant Europos išorės veiksmų tarnybai, nustatė, kad dėl bendrų ekonominių ir politinių aplinkybių reikia išbraukti Siriją iš Sprendimo Nr. 1080/2011/ES III priedo, kuriame pateiktas EIB finansavimo, kuriam taikoma ES garantija, reikalavimus atitinkančių šalių sąrašas,

24.4.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/39

(1)

2011 m. gruodžio 19 d. Komisija priėmė Įgyvendinimo sprendimą 2011/861/ES (2), kuriuo nustatė laikinąją nuostatą, kuria leidžiama nukrypti nuo kilmės taisyklių, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 II priede, atsižvelgiant į ypatingą Kenijos padėtį, susijusią su tuno nugarine;

(2)

2011 m. gruodžio 1 d. Kenija, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 II priedo 36 straipsniu, paprašė leisti taikyti nuostatą, kuria leidžiama nukrypti nuo tame priede nustatytų kilmės taisyklių. 2012 m. sausio 16 d. Kenija pateikė papildomos su prašymu susijusios informacijos. Remiantis Kenijos pateikta informacija, kilmės statusą turinčių neapdorotų tunų laimikis, netgi palyginti su įprastais sezoniniais svyravimais, yra neįprastai mažas, todėl sumažėjo tuno nugarinės gamyba. Kenija pabrėžė tiekiant neapdorotą tuną kylantį pavojų dėl piratavimo. Dėl šios neįprastos padėties Kenija iki šiol tam tikrą laikotarpį negali laikytis Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 II priede nustatytų kilmės taisyklių. Nuo 2012 m. sausio 1 d. turėtų būti taikoma nauja nukrypti leidžianti nuostata;

(3)

Įgyvendinimo sprendimas 2011/861/ES buvo taikomas iki 2011 m. gruodžio 31 d. Būtina užtikrinti, kad prekių importo iš AKR šalių į Sąjungą srautas nenutrūktų ir būtų sklandžiai pereinama prie Rytų Afrikos bendrijos ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių laikinojo partnerystės susitarimo (toliau – RAB ir ES laikinasis partnerystės susitarimas). Todėl Įgyvendinimo sprendimo 2011/861/ES galiojimą reikėtų pratęsti nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d.;

(4)

būtų netikslinga remiantis Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 II priedo 36 straipsniu leisti taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas, kurios viršija pagal RAB ir ES laikinąjį partnerystės susitarimą Rytų Afrikos bendrijos teritorijai suteiktą metinę kvotą. Todėl 2012–2013 m. kvota turėtų būti 2 000 tonų tuno nugarinės per metus;

(5)

dėl aiškumo tikslinga aiškiai nustatyti, kad vienintelės kilmės statuso neturinčios medžiagos, kurias galima naudoti KN subpozicijai 1604 14 16 priskiriamos tuno nugarinės gamybai, turėtų būti SS pozicijoms 0302 arba 0303 priskiriamas tunas, kad tuno nugarinei būtų taikoma nukrypti leidžianti nuostata;

(6)

todėl Įgyvendinimo sprendimas 2011/861/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

1)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1528/2007 II priedo ir remiantis to priedo 36 straipsnio 1 dalies a punktu, KN 1604 14 16 subpozicijai priskiriama tuno nugarinė, gaminama iš kilmės statuso neturinčio tuno, priskiriamo SS pozicijoms 0302 arba 0303, pagal šio sprendimo 2–5 straipsniuose nustatytas sąlygas laikoma Kenijos kilmės produktu.“;

2)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

1 straipsnyje numatyta leidžianti nukrypti nuostata taikoma priede nurodytiems iš Kenijos eksportuojamiems produktams ir kiekiui, kurie deklaruojami nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. išleidžiant juos į laisvą apyvartą Sąjungoje.“;

3)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„Šis sprendimas taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.“;

4)

Priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

24.4.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/41

(1)

gavusi Nyderlandų valdžios institucijų prašymą pagal Direktyvos 2003/96/EB 20 straipsnio 2 dalį, 2011 m. rugsėjo 16 d. Komisija priėmė įgyvendinimo sprendimą 2011/545/ES dėl Tarybos direktyvos 2008/118/EB kontrolės ir judėjimo nuostatų taikymo produktams, kurių KN kodas yra 3811, vadovaujantis Tarybos direktyvos 2003/96/EB 20 straipsnio 2 dalimi (2). Tuo įgyvendinimo sprendimu nustatoma, kad produktams, kurių KN kodas yra 3811, taikomos 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB (3), kontrolės ir judėjimo nuostatos;

(2)

atsižvelgiant į Nyderlandų valdžios institucijų prašymą, įgyvendinimo sprendimu 2011/545/ES siekta užkirsti kelią mokesčių slėpimui, vengimui arba su tuo susijusiems pažeidimams, pradedant taikyti Direktyvos 2008/118/EB kontrolės ir judėjimo nuostatas tam tikriems produktams, kurie skirti naudoti kaip motorinių transporto priemonių degalų priedai ir kurie šiuo atveju apmokestinami pagal Direktyvą 2003/96/EB;

(3)

priėmusi įgyvendinimo sprendimą 2011/545/ES, Komisija atkreipė dėmesį į ypatingą produktų, kurių KN kodai yra 3811 21 00 ir 3811 29 00, padėtį. Tie produktai nėra skirti naudoti kaip šildymo ar motorinių transporto priemonių degalai arba jų priedai ir mokesčių slėpimo, vengimo ar su tuo susijusių pažeidimų pavojaus nėra. Todėl jiems neturėtų būti taikomos Direktyvos 2008/118/EB kontrolės ir judėjimo nuostatos. Kontrolės ir judėjimo nuostatos turėtų būti taikomos tik produktams, kurių KN kodai yra 3811 11 10, 3811 11 90, 3811 19 00 ir 3811 90 00;

(4)

Įgyvendinimo sprendimas 2011/545/ES turėtų būti pakeistas analogišku sprendimu, kuris turėtų būti taikomas tik KN kodams 3811 11 10, 3811 11 90, 3811 19 00 ir 3811 90 00;

(5)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Akcizų komiteto nuomonę,

24.4.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/42

(1)

direktyvomis 2009/28/EB ir 2009/30/EB nustatomi biodegalų tvarumo kriterijai. Kai daroma nuoroda į Direktyvos 2009/28/EB 17 ir 18 straipsnių nuostatas bei V priedą, tai turėtų būti suprantama kaip nuoroda ir į panašias Direktyvos 98/70/EB 7b ir 7c straipsnių bei IV priedo nuostatas;

(2)

kai 17 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytais tikslais reikia atsižvelgti į biodegalus ir skystuosius bioproduktus, valstybės narės reikalauja, kad ūkio subjektai įrodytų, kad biodegalai ir skystieji bioproduktai atitinka Direktyvos 2009/28/EB 17 straipsnio 2–5 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus;

(3)

Direktyvos 2009/28/EB 76 konstatuojamojoje dalyje teigiama, kad reikėtų vengti užkrauti nepagrįstą naštą pramonei, o taikant savanoriškas schemas galima sukurti veiksmingų būdų įrodyti atitiktį tiems tvarumo kriterijams;

(4)

Komisija gali nuspręsti, kad pagal savanorišką nacionalinę ar tarptautinę schemą galima įrodyti, jog biodegalų siuntos atitinka Direktyvos 2009/28/EB 17 straipsnio 3–5 dalyse nustatytus tvarumo kriterijus, arba kad tos direktyvos 17 straipsnio 2 dalies taikymo tikslu savanoriškos nacionalinės ar tarptautinės išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo matavimo schemos duomenys yra tikslūs;

(5)

Komisija tokią savanorišką schemą gali pripažinti 5 metams;

(6)

jeigu ūkio subjektas pateikia įrodymų ar duomenų, gautų pagal Komisijos pripažintą schemą, valstybė narė, kiek apima pripažinimo sprendimo taikymo sritis, nereikalauja, kad tiekėjas pateiktų papildomų įrodymų, kad laikomasi tvarumo kriterijų;

(7)

schema „Ensus voluntary scheme under RED for Ensus bioethanol production“ (toliau – schema „Ensus“) Komisijai pateikta 2011 m. lapkričio 21 d. kartu su prašymu ją pripažinti. Ši schema apima gamykloje „Ensus One“ iš ES pašarinių kviečių pagamintą bioetanolį. Pripažinta schema bus paskelbta skaidrumo platformoje, sukurtoje pagal Direktyvą 2009/28/EB. Komisija atsižvelgs į verslo informacijos slaptumo aspektus ir gali nuspręsti paskelbti tik dalį informacijos apie schemą;

(8)

įvertinus schemą „Ensus“ nustatyta, kad ji tinkamai apima Direktyvos 2009/28/EB tvarumo kriterijus ir kad joje taikomas masės balanso metodas, atitinkantis Direktyvos 2009/28/EB 18 straipsnio 1 dalies reikalavimus;

(9)

įvertinus schemą „Ensus“ nustatyta, kad ji atitinka tinkamus patikimumo, skaidrumo ir nepriklausomo audito standartus, taip pat Direktyvos 2009/28/EB V priede nustatytus metodikos reikalavimus,

24.4.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 110/44