25.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/1

(1)

2001 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2535/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles dėl pieno bei pieno produktų importo tvarkos ir tarifinių kvotų atidarymo (2), 2 antraštinės dalies III skyriaus 1 skirsnyje nustatytos tam tikrų trečiųjų šalių, išvardytų to reglamento III.B priede, importo kvotų administravimo taisyklės. Šiose taisyklėse numatyta, kad importo licencija išduodama pateikus atitinkamą įvežimo kontrolės tvarkos (IMA 1) sertifikatą;

(2)

iš tarifinių kvotų, taikomų Naujosios Zelandijos sūriui (kvotų numeriai 09.4514 ir 09.4515), administravimo patirties matyti, kad šias kvotas būtų galima taip pat veiksmingai administruoti taikant sistemą, pagal kurią importuotojams ir valstybių narių licencijas išduodančioms institucijoms būtų numatyta mažesnė administracinė našta. Pagal tą sistemą IMA 1 sertifikatas toliau naudojamas įrodyti importuojamų prekių kilmę ir tinkamumą, tačiau tam, kad būtų išduotos importo licencijos, to sertifikato pateikti nebereikia. Todėl toms kvotoms reikėtų taikyti Reglamento (EB) Nr. 2535/2001 2 antraštinės dalies I skyriaus taisykles;

(3)

siekiant užkirsti kelią spekuliacijoms ir kartu užtikrinti, kad tarifinės kvotos, taikomos Naujosios Zelandijos sūriams, būtų maksimaliai išnaudotos, licencijų paraiškose nurodytas kiekis neturėtų viršyti 25 % atitinkamos nustatytos kvotos;

(4)

atsižvelgiant į pieno produktų gamybos sezoniškumą Naujojoje Zelandijoje, kainų raidą ir laiką, reikalingą atitinkamiems produktams gabenti į Sąjungą, tikslinga numatyti trečią importo licencijų skyrimo pagal I priedo K dalyje ir III priedo A dalyje nurodytas kvotas ciklą rugsėjo mėn.;

(5)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 2535/2001 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

kad pareiškėjai, kompetentingos institucijos ir valstybės narės turėtų pakankamai laiko pradėti laikytis naujų taisyklių, šias taisykles reikėtų taikyti nuo 2014 kvotos metų;

(7)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

1)

5 straipsnyje įterpiamas šis punktas:

2)

6 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„I priede nurodomos tarifinės kvotos, taikytini muitai, didžiausi kiekvienais metais importuotini kiekiai, importo tarifinių kvotų laikotarpiai ir šių laikotarpių padalijimas į dalis.“;

3)

13 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Licencijų paraiškose nurodomas ne mažesnis nei 10 tonų ir ne didesnis nei 6 straipsnyje nurodytai laikotarpio daliai pagal kvotą nustatytas kiekis.

Tačiau licencijų paraiškose nurodoma:

4)

14 straipsnyje įterpiama 1a dalis:

„1a.   „I priedo K dalyje nurodytų kvotų atveju licencijų paraiškas galima pateikti tik:

5)

19 straipsnis papildomas 3 dalimi:

„3.   I priedo K dalyje nurodytų kvotų atveju sumažinta muito norma taikoma:

6)

34 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   III.A priede nurodomos tarifinės kvotos, taikytinas muitas, didžiausi kiekvienais metais importuotini kiekiai, importo tarifinių kvotų laikotarpiai ir šių laikotarpių padalijimas į dalis.“;

7)

34a straipsnis pakeičiamas taip:

„34a straipsnis

1.   Kaip nurodyta III.A priede, kvotos padalijamos į dvi dalis:

2.   Importo licencijų paraiškas galima teikti tik:

3.   Kad importo licencijų paraiškos būtų priimamos, vienas pareiškėjas gali prašyti:

4.   Importo licencijų paraiškos gali būti teikiamos tik toje valstybėje narėje, kurioje importuotojas buvo patvirtintas pagal 7 straipsnį, ir šiose paraiškose turi būti nurodytas importuotojo patvirtinimo numeris.

5.   1 ir 3 dalyse nurodyti įrodymai pateikiami pagal Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 5 straipsnio antrą pastraipą.

Šie įrodymai pateikiami kartu su importo licencijų paraiškomis ir galioja visus atitinkamus kvotos metus.“;

8)

I priedas papildomas nauja K dalimi, kurios tekstas pateiktas šio reglamento I priede;

9)

III priedo A dalis pakeičiama šio reglamento II priedo tekstu;

10)

III priedo B dalies įrašai, susiję su kvotomis Nr. 09.4514 ir 09.4515, išbraukiami.

25.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/6

(1)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 826/2008 (2) III priedo A dalyje numatyta, kad valstybės narės Komisijai turi pranešti tam tikrus duomenis apie skirtingų prekybos metų alyvuogių aliejų ir valgomąsias alyvuoges ir nustatyti tokių duomenų pateikimo terminai. Jame taip pat nustatytos bendros valstybių narių kompetentingų institucijų atliekamo duomenų perdavimo Komisijai taisyklės;

(2)

siekiant intensyviau stebėti padėtį rinkoje ir atsižvelgiant į įgytą patirtį, tam tikras Komisijos reglamento (EB) Nr. 826/2008 III priedo A dalyje numatytas su valstybių narių pranešimais susijusias prievoles reikėtų supaprastinti, patikslinti, įtraukti ar išbraukti;

(3)

tuo tikslu reikėtų įtraukti prievolę, susijusią su pranešimu apie bendrą metų pabaigos alyvuogių aliejaus ir atsargų panaudojimą ir išbraukti prievolę, susijusią su duomenimis apie valgomąsias alyvuoges;

(4)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 826/2008 III priedą;

(5)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

1)

b punktas pakeičiamas taip:

2)

c punktas pakeičiamas taip:

25.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/7

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

25.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/9

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 36/2013 (2) paskelbtas 2012–2013 prekybos metų cukraus, kurio KN kodai 1701 14 10 ir 1701 99 10, importo taikant sumažintą muitą nuolatinis konkursas;

(2)

pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 36/2013 6 straipsnį Komisija, atsižvelgdama į gautas dalinio konkurso paraiškas, turi nuspręsti, ar mažiausią muitą nustatyti kiekvienam aštuonženkliam KN kodui;

(3)

atsižvelgiant į paraiškas, gautas pirmam konkrečiam konkursui, mažiausias muitas turėtų būti nustatytas cukrui, kurio KN kodai 1701 14 10 ir 1701 99 10;

(4)

siekiant kuo greičiau informuoti rinką ir užtikrinti veiksmingą priemonės taikymą, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną;

(5)

Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo valdybos komitetas nepateikė savo nuomonės per pirmininko nustatytą laikotarpį,

25.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/11

(1)

pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3 straipsnio 3 dalį Sąjunga sukuria vidaus rinką;

(2)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 113 straipsnį Taryba priima nuostatas dėl apyvartos mokesčius, akcizą ir kitas netiesioginio apmokestinimo formas reglamentuojančių teisės aktų suderinimo, būtino užtikrinti, kad bus sukurta ir ims veikti vidaus rinka bei bus išvengta konkurencijos iškraipymo;

(3)

2011 m. Komisija atsižvelgė į vykstančias visų lygių diskusijas dėl papildomo finansų sektoriaus apmokestinimo. Šias diskusijas lėmė noras užtikrinti, kad finansų sektorius deramai ir iš esmės prisidėtų prie krizės padarinių šalinimo išlaidų padengimo ir kad ateityje šio sektoriaus apmokestinimas būtų teisingas kitų sektorių atžvilgiu, sukurti kliūtis per daug rizikingai finansų įstaigų veiklai, papildyti reguliavimo priemones, kuriomis siekiama ateityje išvengti krizių, ir gauti papildomų įplaukų bendriesiems biudžetams arba specialioms politikos priemonėms finansuoti;

(4)

atsižvelgdama į tai Komisija 2011 m. rugsėjo 28 d. priėmė pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos dėl bendros finansinių sandorių mokesčio sistemos ir kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/7/EB (1). Pagrindinis to pasiūlymo tikslas buvo užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir išvengti konkurencijos iškraipymo;

(5)

2012 m. birželio 22 d. Tarybos posėdyje nustatyta, kad vieningos paramos bendrai finansinių sandorių mokesčio (FSM) sistemai, kurios pasiūlymą pateikė Komisija, nėra. 2012 m. birželio 29 d. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad per pagrįstą laiką siūlomos direktyvos Taryba nepriims. 2012 m. liepos 10 d. Tarybos posėdyje pažymėta, kad vis dar yra esminių nuomonių skirtumų dėl poreikio nustatyti Sąjungos lygio bendrą FSM sistemą, ir patvirtinta, kad artimiausioje ateityje vieningos paramos suderinto finansinių sandorių apmokestinimo principui Taryboje nebus;

(6)

tokiomis aplinkybėmis 11 valstybių narių, konkrečiai: Belgija, Vokietija, Estija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Austrija, Portugalija, Slovėnija ir Slovakija, raštais, kurie gauti nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki spalio 23 d., pateikė Komisijai prašymus, kuriuose nurodė, kad nori pradėti tvirčiau bendradarbiauti tarpusavyje FSM srityje. Šios valstybės narės prašė, kad tvirtesnio bendradarbiavimo taikymo sritis ir tikslai būtų pagrįsti 2011 m. rugsėjo 28 d. Komisijos pasiūlymu dėl direktyvos. Be to, konkrečiai nurodytas poreikis išvengti mokesčių slėpimo, konkurencijos iškraipymo ir veiklos perkėlimo į kitas jurisdikcijas;

(7)

tvirtesnis bendradarbiavimas turėtų būti teisinė sistema, būtina norint dalyvaujančiose valstybėse narėse nustatyti bendrą FSM sistemą ir užtikrinti, kad būtų suderinti pagrindiniai mokesčio požymiai. Todėl, kiek įmanoma, reikėtų vengti paskatų pasinaudoti mokesčių skirtumu ir lėšų paskirstymo iškraipymų finansų rinkose, taip pat dvigubo apmokestinimo arba neapmokestinimo galimybių ir mokesčių slėpimo;

(8)

ES sutarties 20 straipsnyje ir SESV 326 ir 329 straipsniuose nustatytos sąlygos įvykdytos;

(9)

2012 m. birželio 29 d. Tarybos posėdyje užfiksuota, o 2012 m. liepos 10 d. patvirtinta, kad per pagrįstą laiką visai Sąjungai neįmanoma pasiekti tikslą – priimti bendrą FSM sistemą. Todėl laikomasi ES sutarties 20 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo, kad leidžiama tvirčiau bendradarbiauti tik kai nėra kitos išeities;

(10)

sritis, kurioje būtų tvirčiau bendradarbiaujama, t. y. bendros FSM sistemos nustatymas Sąjungoje, yra sritis, kuriai taikomas SESV 113 straipsnis, kitaip tariant – Sutartys;

(11)

tvirtesnio bendradarbiavimo nustatant bendrą FSM sistemą tikslas – užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą. Šio bendradarbiavimo srityje išvengiama skirtingų nacionalinių režimų koegzistavimo, o kartu ir netinkamo rinkos suskaidymo, taip pat su tuo susijusių problemų, pvz., konkurencijos iškraipymo, atskirų produktų, rinkos dalyvių ir geografinių teritorijų prekybos srautų nukreipimo ir paskatų veiklos vykdytojams vengti mokesčių vykdant nedidelės ekonominės vertės operacijas. Šios problemos yra ypač svarbios aptariamoje srityje, kuriai būdingos labai paslankios mokesčių bazės. Taigi, laikantis ES sutarties 20 straipsnio 1 dalies, taip prisidedama prie Sąjungos tikslų įgyvendinimo, saugomi jos interesai ir stiprinamas jos integracijos procesas;

(12)

bendros suderintos FSM sistemos nustatymas neįtrauktas į SESV 3 straipsnio 1 dalyje pateiktą Sąjungos išimtinės kompetencijos sričių sąrašą. Kadangi jis naudingas vidaus rinkos veikimui, pagal SESV 113 straipsnį jis priklauso pasidalijamajai Sąjungos kompetencijai, kaip apibrėžta SESV 4 straipsnyje, ir kartu Sąjungos neišimtinei kompetencijai;

(13)

laikantis SESV 326 straipsnio pirmos dalies, tvirtesnis bendradarbiavimas aptariamoje srityje atitinka Sutartis ir Sąjungos teisę. Laikantis SESV 326 straipsnio antros dalies, jis nesusilpnins vidaus rinkos ar ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos ir dėl jo neatsiras kliūčių valstybių narių prekybai, nebus diskriminuojama prekiaujant ir nebus iškraipoma konkurencija tarp valstybių narių;

(14)

laikantis SESV 327 straipsnio, tvirčiau bendradarbiaujant aptariamoje srityje nepažeidžiama nedalyvaujančių valstybių narių kompetencija, teisės ir įsipareigojimai. Tokia sistema neturėtų poveikio nedalyvaujančių valstybių narių galimybei išlaikyti arba įvesti FSM remiantis nesuderintomis nacionalinėmis taisyklėmis. Pagal bendrą FSM sistemą apmokestinimo teisės dalyvaujančioms valstybėms narėms būtų priskiriamos tik remiantis tinkamais priskyrimo veiksniais;

(15)

laikantis SESV 328 straipsnio, jei laikomasi visų šiame sprendime nustatytų dalyvavimo sąlygų, pradėti tvirčiau bendradarbiauti jame nurodytoje srityje bet kuriuo metu gali visos valstybės narės, kurios sutinka laikytis pagal šią sistemą jau priimtų aktų,

25.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/13

(1)

raštu, kurį Komisijos Generalinis sekretoriatas užregistravo 2012 m. birželio 21 d., Belgija paprašė leidimo nustatyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 285 straipsnio ir kuria Belgijai būtų leidžiama atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 25 000 EUR. Pagal šią priemonę tie apmokestinamieji asmenys ir toliau būtų atleidžiami nuo visų arba kai kurių su PVM susijusių prievolių, nurodytų Direktyvos 2006/112/EB XI antraštinės dalies 2–6 skyriuose;

(2)

Remdamasi Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, 2012 m. rugsėjo 13 d. raštu Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Belgijos prašymą. 2012 m. rugsėjo 17 d. raštu Komisija pranešė Belgijai, kad turi visą prašymui įvertinti būtiną informaciją;

(3)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 285 straipsnį valstybės narės, nepasinaudojusios 1967 m. balandžio 11 d. Antrosios Tarybos direktyvos 67/228/EEB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su apyvartos mokesčiais ir pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos taikymo struktūra bei procedūromis, derinimo (2) 14 straipsniu, gali atleisti nuo PVM apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta neviršija 5 000 EUR. Belgija paprašė, kad ši riba būtų padidinta iki 25 000 EUR;

(4)

didesnė riba taikant specialiąją schemą mažosioms įmonėms yra paprastinimo priemonė, kadangi ja galima smarkiai sumažinti mažiausių įmonių PVM prievoles. Ši specialioji schema apmokestinamiesiems asmenims nėra privaloma;

(5)

Komisija į savo 2004 m. spalio 29 d. pasiūlymą dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 77/388/EEB (dabar Direktyva 2006/112/EB) siekiant supaprastinti pridėtinės vertės mokesčio prievoles, įtraukė nuostatas, kuriomis pagal atleidimo nuo PVM schemą valstybėms narėms leidžiama nustatyti viršutinę metinės apyvartos ribą, neviršijančią 100 000 EUR arba lygiavertę sumą nacionaline valiuta, kuri kasmet gali būti persvarstoma. Belgijos pateiktas prašymas atitinka tą pasiūlymą;

(6)

nukrypti leidžianti priemonė turės tik nežymų poveikį bendrai galutinio vartojimo etape Belgijos surenkamų mokesčių sumai ir neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, gaunamiems iš pridėtinės vertės mokesčio,

25.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/15

(1)

raštu, kurį Komisijos Generalinis sekretoriatas užregistravo 2012 m. liepos 30 d., Slovėnija paprašė leidimo nustatyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 287 straipsnio 15 punkto ir kuria Slovėnijai leidžiama atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta yra ne didesnė kaip 50 000 EUR;

(2)

remdamasi Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, 2012 m. rugsėjo 18 d. raštu Komisija pranešė kitoms valstybėms narėms apie Slovėnijos prašymą. 2012 m. rugsėjo 19 d. raštu Komisija pranešė Slovėnijai, kad turi visą prašymui įvertinti būtiną informaciją;

(3)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 287 straipsnį kai kurios valstybės narės, kurios į Sąjungą įstojo po 1978 m. sausio 1 d., gali nuo PVM atleisti apmokestinamuosius asmenis, kurių metinė apyvarta yra ne didesnė kaip pateiktoms sumoms lygiavertė suma nacionaline valiuta pagal jų įstojimo dienos valiutų perskaičiavimo kursą, kaip nurodyta toje nuostatoje. Slovėnija paprašė, kad pagal tos direktyvos 287 straipsnio 15 punktą jai nustatyta 25 000 EUR suma būtų padidinta iki 50 000 EUR;

(4)

didesnė riba taikant specialiąją schemą mažosioms įmonėms yra paprastinimo priemonė, nes ji gali labai sumažinti mažųjų įmonių PVM prievoles. Apmokestinamiems asmenims specialioji schema nėra privaloma;

(5)

Komisija į savo 2004 m. spalio 29 d. pasiūlymą dėl direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 77/388/EEB (dabar Direktyva 2006/112/EB) siekiant supaprastinti pridėtinės vertės mokesčio prievoles, įtraukė nuostatas, kuriomis pagal atleidimo nuo PVM schemą valstybėms narėms leidžiama nustatyti viršutinę metinės apyvartos ribą, neviršijančią 100 000 EUR arba lygiavertę sumą nacionaline valiuta, kuri kasmet gali būti persvarstoma. Slovėnijos pateiktas prašymas atitinka tą pasiūlymą;

(6)

nukrypti leidžianti priemonė turės tik nežymų poveikį bendrai galutinio vartojimo etape Slovėnijos surenkamų mokesčių sumai ir neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, gaunamiems iš PVM,

25.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/16

(1)

raštu, kurį Komisijos Generalinis sekretoriatas užregistravo 2012 m. balandžio 20 d., Latvija paprašė leisti toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB nuostatų, kuriomis nustatomas asmuo, kuriam tenka prievolė mokesčių administratoriui sumokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM);

(2)

remdamasi Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, Komisija 2012 m. liepos 30 ir 31 d. raštais pranešė kitoms valstybėms narėms apie Latvijos prašymą. 2012 m. rugpjūčio 2 d. raštu Komisija pranešė Latvijai, kad turi visą prašymui įvertinti būtiną informaciją;

(3)

Latvijos medienos rinkoje ir toliau dominuoja mažos vietos įmonės ir individualūs tiekėjai. Dėl medienos rinkos ir joje veikiančių įmonių pobūdžio atsirado mokestinis sukčiavimas, kurį mokesčių administratoriui sunku kontroliuoti. Siekiant kovoti su minėtu sukčiavimu, į Latvijos įstatymą dėl PVM įtraukta speciali nuostata, kuria nustatoma, kad prekybos mediena sandorių atveju asmuo, privalantis sumokėti mokestį, yra apmokestinamasis asmuo, kuriam yra tiekiamos (teikiamos) apmokestinamos prekės ar paslaugos. Ta nuostata nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnio, kuriame nustatyta, kad paprastai pagal vidaus sistemą mokestį privalo sumokėti prekių arba paslaugų tiekėjas (teikėjas);

(4)

teisinė ir faktinė padėtis, kuria pagal 2009 m. gruodžio 7 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą 2009/1008/ES leisti Latvijos Respublikai toliau taikyti priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 193 straipsnio (2), buvo pagrįstas nukrypti leidžiančios priemonės taikymas, nepakito ir toliau egzistuoja. Remiantis Latvijos pateikta informacija, atrodo, kad šiame sektoriuje sukčiavimo PVM rizika vis dar yra didelė. Todėl reikėtų leisti Latvijai toliau ribotą laikotarpį taikyti nukrypti leidžiančią priemonę;

(5)

jeigu Latvija norėtų, kad nukrypti leidžiančią priemonę būtų leista toliau taikyti po 2015 m., ji ne vėliau kaip 2015 m. kovo 31 d. turėtų pateikti Komisijai priemonės taikymo ataskaitą ir savo prašymą dėl jos pratęsimo;

(6)

nukrypti leidžianti priemonė neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, kuriuos sudaro surenkamas PVM;

(7)

todėl Įgyvendinimo sprendimas 2009/1008/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

2 straipsnyje data „2012 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2015 m. gruodžio 31 d.“;

2)

įterpiamas šis straipsnis:

„2a straipsnis

Bet koks prašymas leisti toliau taikyti šiame sprendime numatytą priemonę pateikiamas Komisijai iki 2015 m. kovo 31 d. kartu su tos priemonės taikymo ataskaita.“

25.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/17

(1)

raštu, kurį Komisijos Generalinis sekretoriatas užregistravo 2012 m. balandžio 18 d., Portugalija paprašė leisti toliau taikyti priemonę, kurią anksčiau leista taikyti Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2010/39/ES (2) ir kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB nuostatų, reglamentuojančių teisę į atskaitą, asmens prievolę sumokėti mokestį ir prievolę pateikti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaraciją;

(2)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą Komisija 2012 m. birželio 1 d. raštu pranešė kitoms valstybėms narėms apie Portugalijos prašymą. 2012 m. birželio 6 d. raštu Komisija pranešė Portugalijai, kad turi visą prašymui įvertinti būtiną informaciją;

(3)

Portugalijos taikoma priemone nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB nuostatų, nes ja leidžiama taikyti specialią neprivalomąją sistemą tam tikroms išnešiojamosios prekybos sektoriuje veikiančioms įmonėms, kurios atitinka specialias sąlygas ir kurioms kompetentingi mokesčių administratoriai leidžia šią sistemą taikyti (toliau – autorizuotos įmonės). Tos autorizuotos įmonės taiko specialų verslo modelį ir savo prekes tiesiogiai parduoda tarpiniams prekybos agentams, kurie savo ruožtu tas pačias prekes tiesiogiai perparduoda galutiniams vartotojams;

(4)

priemone nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 168 straipsnio, kuriuo reglamentuojama apmokestinamojo asmens teisė atskaityti PVM, mokėtiną už jo apmokestinamiesiems sandoriams patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, suteikiant autorizuotoms įmonėms teisę atskaityti jų prekybos agentų mokėtiną arba sumokėtą PVM už tiems prekybos agentams patiektas atitinkamas prekes;

(5)

priemone nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 193 straipsnio, kuriuo reglamentuojama prievolė sumokėti PVM, nustatant, kad autorizuotoms įmonėms, kurioms taikoma sistema, tenka prievolė sumokėti PVM už jų prekybos agentų galutiniams vartotojams tiekiamas prekes;

(6)

priemone nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB 250 straipsnio, kuriuo reglamentuojama prievolė pateikti PVM deklaraciją, perkeliant autorizuotoms įmonėms prievolę pateikti PVM deklaraciją, susijusią su prekėmis, kurias tos įmonės patiekė prekybos agentams, ir su tų prekių patiekimu galutiniams vartotojams;

(7)

nukrypti leidžianti priemonė gali būti taikoma tik įmonėms, kurių visą apyvartą sudaro pajamos iš išnešiojamosios prekybos, kurią savo vardu ir sąskaita vykdo prekybos agentai, jeigu visos įmonių parduodamos prekės yra įtrauktos į iš anksto sudarytą galutinio vartojimo etapo kainoraštį ir įmonės jas parduoda tiesiogiai prekybos agentams, kurie savo ruožtu jas tiesiogiai perparduoda galutiniams vartotojams;

(8)

taikant nukrypti leidžiančią priemonę užtikrinama, kad mažmeninės prekybos etape už autorizuotoms įmonėms priklausančias parduotas prekes sumokamas PVM faktiškai būtų sumokėtas į valstybės iždą, ir taip palengvinama mokestinio sukčiavimo prevencija. Be to, ją taikant palengvinamas mokesčių administravimas, nes supaprastinama PVM surinkimo tvarka ir sumažinamos su PVM susijusios prekybos agentų prievolės;

(9)

atsižvelgiant į Portugalijos pateiktą informaciją, teisinė ir faktinė padėtis, kuria buvo grindžiamas nukrypti leidžiančios priemonės taikymas, nepakito ir tebeegzistuoja. Todėl Portugalijai turėtų būti leista toliau taikyti tą priemonę tolesniu, tačiau ribotu laikotarpiu, kad būtų galima peržiūrėti nukrypti leidžiančios priemonės būtinybę ir veiksmingumą;

(10)

jeigu, Portugalijos nuomone, priemonės taikymą reikėtų vėl pratęsti po 2015 m., Komisijai iki 2015 m. kovo 31 d. kartu su prašymu dėl pratęsimo turėtų būti pateikta nukrypti leidžiančios priemonės taikymo ataskaita, kad Komisija turėtų pakankamai laiko išnagrinėti prašymą, o Taryba priimti pasiūlymą, jeigu Komisija jį pateiktų;

(11)

nukrypti leidžianti priemonė turės tik nežymų poveikį bendrai galutinio vartojimo etape Portugalijos surenkamų mokesčių sumai ir neturės neigiamo poveikio Sąjungos nuosaviems ištekliams, gaunamiems iš PVM;

(12)

todėl Įgyvendinimo sprendimas 2010/39/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

4 straipsnio antroje dalyje data „2012 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2015 m. gruodžio 31 d.“;

2)

įterpiamas šis straipsnis:

„4a straipsnis

Bet koks prašymas leisti toliau taikyti šiame sprendime numatytą priemonę pateikiamas Komisijai iki 2015 m. kovo 31 d. kartu su tos priemonės taikymo ataskaita.“

25.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/19

(1)

2009 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. sausio 18 d. Taryba priėmė sprendimus 2009/1014/ES (1) ir 2010/29/ES (2) dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2015 m. sausio 25 d.;

(2)

pasibaigus Niclas HERBST kadencijai tapo laisva Regionų komiteto nario vieta;

(3)

pasibaigus Rolf FISCHER kadencijai tapo laisva pakaitinio nario vieta,

a)

nare:

ir

b)

pakaitiniu nariu:

25.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/20

(1)

2009 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. sausio 18 d. Taryba priėmė sprendimus 2009/1014/ES (1) ir 2010/29/ES (2) dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2015 m. sausio 25 d.;

(2)

pasibaigus J. C. (Co) VERDAAS ir A. E. (Anne) BLIEK-DE JONG kadencijai tapo laisvos Regionų komiteto narių dvi vietos,

—

Annemieke TRAAG, Gelderlando provincijos Vykdomosios tarybos narė,

—

A. GIJSBERTS, Flevolando provincijos Vykdomosios tarybos narys.

25.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/21

(1)

2009 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. sausio 18 d. Taryba priėmė sprendimus 2009/1014/ES (1) ir 2010/29/ES (2) dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2015 m. sausio 25 d.;

(2)

pasibaigus Uno ALDERGEN kadencijai tapo laisva Regionų komiteto nario vieta,

—

Helene FRITZON, Ledamot i kommunfullmäktige, Kristianstads kommun.

25.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/22

(1)

2009 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. sausio 18 d. Taryba priėmė sprendimus 2009/1014/ES (1) ir 2010/29/ES (2) dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2015 m. sausio 25 d.;

(2)

pasibaigus Achill RUMPOLD ir Bernadette MENNEL kadencijai tapo laisvos Regionų komiteto pakaitinių narių vietos,

—

Wolfgang WALDNER, Landesrat beim Amt der Kärntner Landesregierung,

—

Gabriele NUSSBAUMER, Landtagspräsidentin.

25.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/23

(1)

2009 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. sausio 18 d. Taryba priėmė sprendimus 2009/1014/ES (1) ir 2010/29/ES (2) dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2015 m. sausio 25 d.;

(2)

Dagmar MÜHLENFELD paskyrus nare (3) tapo laisva Regionų komiteto pakaitinio nario vieta,

—

Helma OROSZ, Oberbürgermeisterin der Stadt Dresden.

25.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/24

(1)

2009 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. sausio 18 d. Taryba priėmė sprendimus 2009/1014/ES (1) ir 2010/29/ES (2) dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2015 m. sausio 25 d.;

(2)

pasibaigus Carlos CESAR kadencijai tapo laisva Regionų komiteto nario vieta;

(3)

pasibaigus André BRADFORD kadencijai tapo laisva pakaitinio nario vieta,

a)

nariu:

ir

b)

pakaitiniu nariu:

25.1.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/25

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 10 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė priimti to straipsnio dėl teiginių apie sveikumą (Regl. – teiginiai apie sveikatingumą) konkrečių sąlygų įgyvendinimo gaires;

(2)

nacionalinės kontrolės institucijos ir maisto ūkio subjektai (Regl. – maisto verslo operatoriai) iškėlė klausimų apie Reglamento (EB) Nr. 1924/2006 10 straipsnio 2 ir 3 dalių įgyvendinimą. Siekiant, kad būtų užtikrintas tų nuostatų taikymo nuoseklumas, palengvintas kontrolės institucijų darbas bei užtikrintas didesnis aiškumas ir tikrumas ūkinės veiklos vykdytojams, tikslinga nustatyti gaires;

(3)

nacionalinės kontrolės institucijos ir maisto ūkio subjektai turėtų atsižvelgti į šio sprendimo priede nustatytas gaires. Su suinteresuotosiomis šalimis, visų pirma maisto ūkio subjektais ir vartotojų grupėmis, buvo konsultuotasi 2012 m. spalio 12 d.;

(4)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę (2),