Europos Sąjungos L 220/2013

17.8.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 220/3

PROTOKOLAS

kuriuo iš dalies keičiama 1963 m. Vienos konvencija dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą

VALSTYBĖS, ŠIO PROTOKOLO ŠALYS,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad pageidautina iš dalies pakeisti 1963 m. gegužės 21 d. Vienos konvenciją dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą, siekiant išplėsti jos taikymo sritį, padidinti branduolinio įrenginio operatoriaus atsakomybę ir numatyti daugiau tinkamo ir teisingo žalos atlyginimo užtikrinimo priemonių,

SUSITARĖ:

1 Straipsnis

Konvencija, kurios nuostatos yra iš dalies keičiamos šiuo Protokolu, yra 1963 m. gegužės 21 d. Vienos konvencija dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą (toliau – 1963 m. Vienos konvencija).

2 Straipsnis

1963 m. Vienos konvencijos I straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies j punktas iš dalies keičiamas taip:

a)	žodis „ir“ ii papunkčio pabaigoje išbraukiamas ir įrašomas iii papunkčio pabaigoje;

įrašomas naujas iv papunktis:

„iv)	kitus Tarptautinės atominės energijos agentūros valdytojų tarybos kartas nuo karto nustatomus įrenginius, kuriuose yra branduolinio kuro arba radioaktyviųjų produktų arba atliekų;“.

1 dalies k punktas pakeičiamas taip:

„k)

Branduolinė žala – tai:

i)	mirtis arba kūno sužalojimas;

ii)	turto praradimas arba žala turtui ir bet kuris iš toliau išvardytų dalykų tiek, kiek nustatyta pagal kompetentingo teismo šalies teisę:

iii)	ekonominiai nuostoliai, patirti dėl i arba ii papunkčiuose nurodyto praradimo arba žalos tiek, kiek jiems tie papunkčiai netaikomi, jei juos patyrė asmuo, turintis teisę reikalauti tokio praradimo arba žalos atlyginimo;

iv)	išlaidos, susijusios su aplinkos, kuriai pakenkta, atkūrimo priemonėmis (išskyrus atvejus, kai pakenkta nežymiai), jei tokių priemonių buvo iš tikrųjų imtasi ar turi būti imamasi, ir tiek, kiek joms netaikomas ii papunktis;

v)	pajamų, kurios gaunamos iš naudojimosi ar mėgavimosi aplinka ekonominio intereso, praradimas dėl to, kad smarkiai pakenkiama tai aplinkai ir tiek, kiek joms netaikomas ii papunktis;

vi)	išlaidos, susijusios su prevencinėms priemonėms, ir dėl tokių priemonių patirtu tolesniu praradimu ar žala;

vii)	bet kokie kiti ekonominiai nuostoliai, išskyrus patirtus dėl pakenkimo aplinkai, jeigu leidžiama pagal kompetentingo teismo šalies bendrosios teisės nuostatas dėl civilinės atsakomybės,

i–v ir vii papunkčiuose nurodytais atvejais tiek, kiek praradimas ar žala patiriami dėl jonizuojančiosios spinduliuotės, skleidžiamos iš branduoliniame įrenginyje esančio šaltinio arba iš branduolinio kuro ar radioaktyvių produktų ar atliekų, esančių branduoliniame įrenginyje, arba branduolinės medžiagos, vežamos iš ar kilusios iš branduolinio įrenginio ar į jį siunčiamos, ir kurie patiriami dėl tokios medžiagos radioaktyviųjų savybių ar jų derinio su tos medžiagos toksiškumu, sprogumu ar kitomis pavojingomis savybėmis.“

3.	1 dalies l punktas pakeičiamas taip: „l) Branduolinis incidentas– bet koks branduolinę žalą arba, prevencinių priemonių atveju, – didelę ir neišvengiamą tokios žalos grėsmę sukeliantis įvykis ar tos pačios kilmės įvykių seka.“

Po 1 dalies l punkto įrašomi keturi nauji m, n, o ir p papunkčiai:

„m) Atkūrimo priemonės– pagrįstos priemonės, kurias valstybės, kurioje imamasi priemonių, kompetentingos valdžios institucijos yra patvirtinusios ir kuriomis siekiama atkurti ar atstatyti pažeistus ar sunaikintus aplinkos komponentus arba prireikus įvesti aplinkoje tų komponentų atitikmenis. Pagal valstybės, kurioje padaryta žala, teisę nustatoma, kas turi teisę imtis tokių priemonių.

n) Prevencinės priemonės– pagrįstos priemonės, kurių įvykus branduoliniam incidentui imasi bet kuris asmuo, kad užkirstų kelią k punkto i–v arba vii papunkčiuose nurodytai žalai arba ją kuo labiau sumažintų, jei kompetentingos valdžios institucijos jas patvirtina pagal valstybės, kurioje tokių priemonių imamasi, teisę.

o) Pagrįstos priemonės– priemonės, kurios pagal kompetentingo teismo šalies teisę laikomos tinkamomis ir proporcingomis atsižvelgiant į visas aplinkybes, pavyzdžiui, į:

i)patirtos žalos pobūdį ir mastą arba, prevencinių priemonių atveju, – tokios žalos rizikos pobūdį ir mastą;ii)tikėtiną tokių priemonių veiksmingumo mastą tuo metu, kai jų imamasi; iriii)atitinkamas mokslines ir technines ekspertines žinias.

p) Specialioji skolinimosi teisė (toliau – SST)– apskaitos vienetas, kurį apibrėžė ir savo veiklai bei sandoriams naudoja Tarptautinis valiutos fondas.“

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jei tai pateisinama nedideliu pavojaus laipsniu, įrenginio valstybė gali šios Konvencijos netaikyti bet kuriam branduoliniam įrenginiui ar nedideliems branduolinių medžiagų kiekiams, jei:

a)	branduolinių įrenginių atžvilgiu Tarptautinės atominės energijos agentūros valdytojų taryba yra nustačiusi tokio netaikymo kriterijus ir toks netaikymas įrenginio valstybėje atitinka tokius kriterijus; ir

b)	nedidelių branduolinių medžiagų kiekių atžvilgiu Tarptautinės atominės energijos agentūros valdytojų taryba yra nustačiusi didžiausias tokių kiekių, kuriems netaikoma ši Konvencija, ribas ir tokiu netaikymu įrenginio valstybėje tokios nustatytos ribos neviršijamos.

Valdytojų taryba periodiškai peržiūri šios Konvencijos netaikymo branduoliniams įrenginiams kriterijus ir didžiausias nedidelių branduolinių medžiagų kiekių, kuriems netaikoma ši Konvencija, ribas.“

3 Straipsnis

Po 1963 m. Vienos konvencijos I straipsnio įrašomi šie du nauji I A ir I B straipsniai:

„I A Straipsnis

1. Ši Konvencija taikoma bet kur patirtai branduolinei žalai.

2. Tačiau pagal įrenginio valstybės teisės aktus ši Konvencija gali būti netaikoma žalai, patirtai:

a)	ne Susitariančiosios Šalies teritorijoje; arba

b)	jūrų zonose, kurias yra nustačiusi ne Susitariančioji Šalis pagal tarptautinę jūrų teisę.

3. Išimtis pagal šio straipsnio 2 dalį gali būti taikoma tik tai ne Susitariančiajai Šaliai,

a)	kurios teritorijoje ar kurios jūrų zonose, jos nustatytose pagal tarptautinę jūrų teisę, incidento metu yra branduolinis įrenginys; ir

b)	kuri incidento metu yra nepajėgi mokėti lygiaverčio dydžio abipusių išmokų.

4. Jokia pagal šio straipsnio 2 dalį numatyta išimtis neturi poveikio IX straipsnio 2 dalies a punkte nurodytoms teisėms, ir jokia pagal šio straipsnio 2 dalies b punktą numatyta išimtis netaikoma žalai, patirtai laive ar lėktuve, arba žalai laivui ar lėktuvui.

I B Straipsnis

Ši Konvencija netaikoma netaikiems tikslams naudojamiems branduoliniams įrenginiams.“

4 Straipsnis

1963 m. Vienos konvencijos II straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1.	3 dalies a punkto pabaigoje įrašomas šis tekstas: „Įrenginio valstybė gali apriboti vienam incidentui skiriamas viešąsias lėšas iki šiame straipsnyje nustatytos sumos ir pagal V straipsnio 1 dalį nustatytos sumos skirtumo (jei toks yra).“

2.	4 dalies pabaigoje įrašomas šis tekstas: „Įrenginio valstybė gali apriboti skiriamas viešąsias lėšas, kaip numatyta šios straipsnio 3 dalies a punkte.“

3.	6 dalis pakeičiama taip: „6. Nė vienas asmuo nėra atsakingas už nuostolius ar žalą, kurie nėra branduolinė žala, kaip ji apibrėžta I straipsnio 1 dalies k punkte, tačiau kurie galėjo būti nustatyti kaip tokia žala pagal to punkto nuostatas.“

5 Straipsnis

1963 m. Vienos konvencijos III straipsnyje po pirmo sakinio įrašomas šis tekstas:

„Tačiau įrenginio valstybė gali netaikyti šio įpareigojimo pervežimui, kuris vykdomas tik jos teritorijoje.“

6 Straipsnis

1963 m. Vienos konvencijos IV straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1.	3 dalis pakeičiama taip: „3. Pagal šią Konvenciją operatorius nėra atsakingas, jeigu jis įrodo, kad branduolinę žalą tiesiogiai lėmė ginkluotas konfliktas, karo veiksmai, pilietinis karas ar sukilimas.“

5 dalis pakeičiama taip:

„5. Pagal šią Konvenciją operatorius nėra atsakingas už branduolinę žalą, padarytą:

a)	pačiam branduoliniam įrenginiui ir bet kuriam kitam branduoliniam įrenginiui, įskaitant statomą branduolinį įrenginį, toje vietoje, kurioje yra tas branduolinis įrenginys; ir

b)	bet kokiam toje pačioje vietoje esančiam turtui, kuris naudojamas ar turi būti naudojamas tokiam įrenginiui.“

6 dalis pakeičiama taip:

„6. Žalos, padarytos transporto priemonei, kurioje branduolinės medžiagos buvo branduolinio incidento metu, atlyginimas nesumažina operatoriaus atsakomybės dėl kitos žalos, neviršijančios 150 mln. SST arba bet kurio kito didesnio dydžio, nustatyto pagal Susitariančios Šalies teisės aktus, arba pagal V straipsnio 1 dalies c punktą nustatyto dydžio.“

7 dalis pakeičiama taip:

„7. Nė viena šios Konvencijos nuostata neturi poveikio fizinio asmens atsakomybei už branduolinę žalą, už kurią operatorius remiantis šio straipsnio 3 arba 5 dalimis neatsako pagal šią Konvenciją ir kurią tas fizinis asmuo padarė savo veiksmais ar neveikimu, siekdamas padaryti žalą.“

7 Straipsnis

1. 1963 m. Vienos konvencijos V straipsnio tekstas pakeičiamas taip:

1.„1. Įrenginio valstybė gali apriboti operatoriaus atsakomybę už bet kurį branduolinį incidentą:

a)	iki ne mažiau kaip 300 mln. SST; arba

b)	iki ne mažiau kaip 150 mln. SST su sąlyga, kad be tos sumos branduolinei žalai atlyginti ta valstybė skiria viešųjų lėšų iki ne mažiau kaip 300 mln. SST; arba

daugiausiai 15 metų nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos – iki ne mažesnės nei 100 mln. SST pereinamojo laikotarpio sumos per tą laikotarpį įvyksiančio branduolinio incidento atveju. Gali būti nustatyta mažesnė nei 100 mln. SST suma su sąlyga, kad ta valstybė branduolinei žalai atlyginti skiria viešųjų lėšų sumą, kurios dydis gali būti nuo tos mažesnės sumos iki 100 mln. SST.

2. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, įrenginio valstybė, atsižvelgdama į branduolinio įrenginio pobūdį arba susijusias branduolines medžiagas ir galimas jų sukelto incidento pasekmes, gali nustatyti mažesnę operatoriaus įsipareigojimo sumą su sąlyga, kad tokia nustatyta suma niekada nebūtų mažesnė už 5 mln. SST ir kad įrenginio valstybė užtikrintų, kad sumai iki 1 dalyje nustatyto dydžio atlyginti būtų skiriamos viešosios lėšos.

3. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis ir IV straipsnio 6 dalį atsakingo operatoriaus įrenginio valstybės nustatyti dydžiai taikomi visais atvejais, nesvarbu, kur branduolinis incidentas įvyktų.“

2. Po V straipsnio įrašomi šie keturi nauji V A, V B, V C ir V D straipsniai:

„V A Straipsnis

1. Be V straipsnyje nurodytų sumų papildomai mokamos palūkanos ir išlaidos, kurias teismas nustatė kaip atlyginimą už branduolinę žalą.

2. V straipsnyje ir IV straipsnio 6 dalyje minimos sumos gali būti konvertuojamos į nacionalinę valiutą suapvalinta suma.

V B Straipsnis

Kiekviena Susitariančioji Šalis užtikrina, kad žalą patyrę asmenys galėtų naudotis savo teisėmis į žalos atlyginimą, nepradėdami atskirų teisminių procedūrų atsižvelgiant į tokiam žalos atlyginimui naudojamų lėšų kilmę.

V C Straipsnis

1. Jeigu jurisdikciją turi Susitariančiosios Šalies, kuri nėra įrenginio valstybė, teismai, būtinas viešąsias lėšas pagal V straipsnio 1 dalies b ir c punktus ir pagal VII straipsnio 1 dalį, taip pat teismo priteistas palūkanas ir išlaidas gali skirti pirmoji nurodyta Susitariančioji Šalis. Įrenginio valstybė grąžina kitai Susitariančiajai Šaliai visas sumokėtas tokio pobūdžio sumas. Šios dvi Susitariančiosios Šalys susitaria dėl grąžinimo procedūros.

2. Jeigu jurisdikciją turi Susitariančiosios Šalies, kuri nėra įrenginio valstybė, teismai, Susitariančioji Šalis, kurios teismai turi jurisdikciją, imasi visų reikalingų priemonių, kad sudarytų galimybes įrenginio valstybei įstoti į bylą ir dalyvauti nagrinėjant ginčus dėl žalos atlyginimo.

V D Straipsnis

1. Tarptautinės atominės energijos agentūros generalinis direktorius sušaukia Susitariančiųjų Šalių posėdį, kad būtų iš dalies pakeistos V straipsnyje nurodytos įsipareigojimo ribos, jeigu trečdalis Susitariančiųjų Šalių išreiškia tokį pageidavimą.

2. Pakeitimai priimami dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių Susitariančiųjų Šalių dauguma su sąlyga, kad balsavimo metu dalyvauja bent pusė Susitariančiųjų Šalių.

3. Spręsdamos dėl pasiūlymo iš dalies pakeisti ribas Susitariančiosios Šalys per posėdį atsižvelgia, inter alia, į žalos, kurią sukeltų branduolinis incidentas, riziką, piniginių verčių pokyčius ir draudimo rinkos pajėgumus.

2.4.

TATENA generalinis direktorius praneša visoms Susitariančiosioms Šalims apie bet kokį pakeitimą, priimtą pagal šio straipsnio 2 dalį, kad jos pakeitimą priimtų. Laikoma, kad pakeitimas yra priimtas pasibaigus 18 mėnesių laikotarpiui nuo tada, kai apie jį pranešta, su sąlyga, kad bent trečdalis Susitariančiųjų Šalių pakeitimo priėmimo metu per posėdį pranešė TATENA generaliniam direktoriui, kad jos pakeitimui pritaria. Pagal šią dalį priimtas pakeitimas įsigalioja praėjus 12 mėnesių nuo tada, kai jį priima jam pritarusios Susitariančiosios Šalys.

Jei per 18 mėnesių laikotarpį nuo pranešimo apie pritarimą dienos pakeitimas pagal a punktą nepriimamas, laikoma, kad pakeitimas yra atmestas.

5. Kiekvienai Susitariančiajai Šaliai, priimančiai pakeitimą po to, kai jam pritarta, bet jam dar neįsigaliojus arba įsigaliojus pagal šio straipsnio 4 dalį, pakeitimas įsigalioja praėjus 12 mėnesių nuo tada, kai toji Susitariančioji Šalis jam pritaria.

2.6. Valstybė, kuri tampa šios Konvencijos Šalimi įsigaliojus pakeitimui pagal šio straipsnio 4 dalį, jei ta valstybė nepareiškė kitokių ketinimų:

a)	yra laikoma šios taip iš dalies pakeistos Konvencijos Šalimi; ir

b)	yra laikoma nepakeistos Konvencijos Šalimi valstybių – Susitariančiųjų Šalių, kurioms tas pakeitimas nėra privalomas, atžvilgiu.“

8 Straipsnis

1963 m. Vienos konvencijos VI straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1.

Teisė į žalos atlyginimą pagal šią Konvenciją prarandama, jeigu ieškinys nepareiškiamas:

i)	mirties ir kūno sužalojimo atveju – per trisdešimt metų nuo branduolinio incidento dienos;

ii)	kitos žalos atveju – per dešimt metų nuo branduolinio incidento dienos.

Tačiau jei pagal įrenginio valstybės teisę operatoriaus atsakomybė užtikrinta draudimu arba kita finansine garantija, įskaitant valstybės lėšas, ilgesniam laikotarpiui, kompetentingo teismo šalies teisėje gali būti nustatyta, kad teisė gauti iš operatoriaus žalos atlyginimą prarandama tik pasibaigus tokiam ilgesniam laikotarpiui, kuris neviršija laikotarpio, kuriuo operatoriaus atsakomybė yra užtikrinta pagal įrenginio valstybės teisę.

Ieškiniai dėl žalos atlyginimo mirties ir kūno sužalojimo atveju arba dėl kitos žalos pagal šios dalies b punkto nuostatas dėl ilgesnio laikotarpio, kurie pareiškiami praėjus dešimčiai metų nuo branduolinio incidento dienos, jokiu būdu neturi poveikio asmens, pareiškusio ieškinį operatoriui nepasibaigus tam laikotarpiui, teisėms į žalos atlyginimą pagal šią Konvenciją.“

2.	2 dalis išbraukiama.

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Teisėms į žalos atlyginimą pagal šią Konvenciją taikomas senaties terminas arba jos prarandamos, kaip nustatyta pagal kompetentingo teismo šalies teisę, jeigu ieškinys nepareiškiamas per trejus metus nuo tada, kai žalą patyręs asmuo sužinojo arba, kaip būtų pagrįsta manyti, turėjo žinoti apie žalą ir apie operatorių, atsakingą už žalą, su sąlyga, kad neviršijami šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatyti laikotarpiai.“

9 Straipsnis

VII straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies pabaigoje įrašomi šie du sakiniai (ir ši iš dalies pakeista pastraipa tampa 1 dalies a punktu):

„Kai operatoriaus atsakomybė nėra apribota, įrenginio valstybė gali nustatyti atsakingo operatoriaus finansinės garantijos ribą su sąlyga, kad tokia riba nėra mažesnė nei 300 mln. SST. Įrenginio valstybė užtikrina, kad operatoriui nustatyto branduolinės žalos atlyginimo reikalavimai būtų apmokėti tiek, kiek finansinės garantijos nepakanka tokiems reikalavimams patenkinti, tačiau neviršijant pagal šią dalį nustatomo finansinės garantijos dydžio.“

1 dalis papildoma šiuo nauju b punktu:

„b)

Neatsižvelgiant į šios dalies a punktą, kai operatoriaus atsakomybė nėra apribota, įrenginio valstybė, atsižvelgdama į branduolinio įrenginio pobūdį arba susijusias branduolines medžiagas ir galimas su jomis susijusio incidento pasekmes, gali nustatyti mažesnį operatoriaus finansinės garantijos dydį su sąlyga, kad toks nustatytas dydis niekada nebus mažesnis nei 5 mln. SST ir kad įrenginio valstybė užtikrins, kad operatoriui nustatyto branduolinės žalos atlyginimo reikalavimai būtų apmokėti, skirdama reikiamų lėšų tiek, kiek draudimo ar kitos finansinės garantijos nepakanka tokiems reikalavimams patenkinti, tačiau ne daugiau nei numatyta pagal šios dalies a punktą.“

3.	3 dalyje po žodžių „šio straipsnio 1 dalį“ įrašomi žodžiai „arba V straipsnio 1 dalies b ir c punktus“.

10 Straipsnis

1963 m. Vienos konvencijos VIII straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1.	VIII straipsnio tekstas tampa to straipsnio 1 dalimi.

Įrašoma ši nauja 2 dalis:

„2. Taikant VI straipsnio 1 dalies c punkto taisyklę, kai operatoriui pareikštų reikalavimų dėl žalos atlyginimo pagal šią Konvenciją suma viršija arba tikėtina, kad viršys didžiausią pagal V straipsnio 1 dalį numatytą dydį, pirmenybė atlyginant žalą teikiama reikalavimams dėl mirties ar kūno sužalojimo.“

11 Straipsnis

1963 m. Vienos konvencijos X straipsnio pabaigoje įrašomas šis naujas sakinys:

„Šiame straipsnyje numatytos regreso teisės taikymas taip pat gali būti išplėstas įrenginio valstybės naudai, jeigu ji yra suteikusi viešųjų lėšų pagal šią Konvenciją.“

12 Straipsnis

1963 m. Vienos konvencijos XI straipsnis iš dalies keičiamas taip:

Įrašoma ši nauja 1a dalis:

„1a. Kai branduolinis incidentas įvyksta Susitariančiosios Šalies išskirtinėje ekonominėje zonoje arba, jeigu tokia zona nebuvo įsteigta, išskirtinės ekonominės zonos, kuri turi būti įsteigta, ribų neviršijančioje teritorijoje, jurisdikciją nagrinėti ieškinius dėl branduolinio incidento padarytos branduolinės žalos atlyginimo šios Konvencijos tikslais turi tik tos Šalies teismai. Pirmesnis sakinys taikomas, jeigu ta Susitariančioji Šalis iki branduolinio incidento pranešė depozitarui apie tokią teritoriją. Nė viena šios dalies nuostata nėra aiškinama kaip leidžianti naudotis jurisdikcija taip prieštaraujant tarptautinei jūrų teisei, įskaitant Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją.“

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jeigu branduolinis incidentas įvyko ne Susitariančios Šalies teritorijoje arba ne teritorijoje, apie kurią pranešta pagal 1a straipsnį, arba jeigu branduolinio incidento vietos negalima tvirtai nustatyti, jurisdikciją nagrinėti tokius ieškinius turi atsakingo operatoriaus įrenginio valstybės teismai.“

3.	3 dalies pirmoje eilutėje ir b punkte po skaičiaus „1“ įrašoma „1a“.

4.	Įrašoma ši nauja 4 dalis: „4. Susitariančioji Šalis, kurios teismai turi jurisdikciją, užtikrina, kad tik vienas iš jos teismų turėtų jurisdikciją kurio nors vieno branduolinio incidento atveju.“

13 Straipsnis

Po XI straipsnio įrašomas šis naujas XI A straipsnis:

„XI A Straipsnis

Susitariančioji Šalis, kurios teismai turi jurisdikciją, užtikrina, kad ieškinių dėl branduolinės žalos atlyginimo atžvilgiu:

a)	bet kuri valstybė gali pareikšti ieškinį branduolinę žalą patyrusių asmenų, kurie yra tos valstybės piliečiai arba turi ten įprastinę ar faktinę gyvenamąją vietą, ir kurie yra davę tam sutikimą, vardu; ir

b)	bet kuris asmuo gali pareikšti ieškinį dėl savo teisių pagal šią Konvenciją, įgytų jas perimant ar priskiriant, užtikrinimo.“

14 Straipsnis

1963 m. Vienos konvencijos XII straipsnio tekstas pakeičiamas taip:

„XII Straipsnis

1. Teismo sprendimas, kuris nebegali būti peržiūrėtas jurisdikciją turinčio Susitariančiosios Šalies teismo įprasta tvarka, yra pripažįstamas, išskyrus atvejus, kai

a)	teismo sprendimas buvo pasiektas apgaulės būdu,

b)	šaliai, kuriai buvo priimtas teismo sprendimas, nebuvo suteikta tinkama galimybė išdėstyti savo argumentus, arba

c)	teismo sprendimas prieštarauja Susitariančios Šalies, kurios teritorijoje siekiama pripažinimo, viešajai tvarkai arba neatitinka pagrindinių teisenos normų.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį pripažintas teismo sprendimas pateikus jį vykdyti pagal Susitariančios Šalies, kurioje jis turi būti vykdomas, teisėje nustatytą procedūrą, yra vykdytinas taip pat, kaip tos Susitariančios Šalies teismo priimtas sprendimas. Reikalavimo, dėl kurio priimtas teismo sprendimas, argumentai tolesniuose procesuose nebenagrinėjami.“

15 Straipsnis

1963 m. Vienos konvencijos XIII straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1.	XIII straipsnio tekstas tampa to straipsnio 1 dalimi.

Įrašoma ši nauja 2 dalis:

„2. Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, jeigu branduolinės žalos atlyginimo suma viršija 150 mln. SST, įrenginio valstybės teisės aktuose gali būti nukrypstama nuo šios Konvencijos nuostatų tuo atveju, jei branduolinė žala patirta teritorijoje ar kurioje nors pagal tarptautinę jūrų teisę nustatytoje jūrų zonoje, priklausančioje kitai valstybei, kuri incidento metu tokioje teritorijoje turėjo branduolinį įrenginį, tiek, kiek ji nepajėgi mokėti lygiaverčio dydžio abipusių išmokų.“

16 Straipsnis

1963 m. Vienos konvencijos XVIII straipsnio tekstas pakeičiamas taip:

„Ši Konvencija neturi poveikio Susitariančiosios Šalies teisėms ir įsipareigojimams pagal bendrąsias tarptautinės viešosios teisės normas.“

17 Straipsnis

Po 1963 m. Vienos konvencijos XX straipsnio įrašomas šis naujas XX A straipsnis:

„XX A Straipsnis

1. Kilus Susitariančiųjų Šalių ginčui dėl šios Konvencijos aiškinimo ar taikymo, ginčo šalys konsultuojasi, siekdamos išspręsti ginčą derybomis arba kitomis taikiomis joms priimtinomis ginčų sprendimo priemonėmis.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pobūdžio ginčo nepavyksta išspręsti per šešis mėnesius nuo prašymo surengti konsultacijas pagal šio straipsnio 1 dalį, bet kurios tokio ginčo šalies prašymu jis pateikiamas arbitražo teismui arba perduodamas Tarptautiniam Teisingumo Teismui, kad šis priimtų sprendimą. Jeigu ginčas pateikiamas arbitražo teismui ir per šešis mėnesius nuo tokio prašymo datos ginčo šalims nepavyksta susitarti dėl arbitražo teismo sudarymo, bet kuri šalis gali prašyti Tarptautinio Teisingumo Teismo pirmininko arba Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus paskirti vieną ar kelis arbitražo teismo teisėjus. Jeigu ginčo šalys pateikia vienas kitam prieštaraujančius prašymus, pirmenybė teikiama Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui teiktam prašymui.

3. Ratifikuodama, priimdama ar patvirtindama šią Konvenciją arba prie jos prisijungdama valstybė gali pareikšti, kad ji nelaiko savęs įsipareigojusia laikytis kurios nors vienos arba abiejų ginčų sprendimo procedūrų, numatytų šio straipsnio 2 dalyje. Kitos Susitariančiosios Šalys neprivalo laikytis šio straipsnio 2 dalyje numatytos ginčų sprendimo procedūros tokį pareiškimą padariusios Susitariančiosios Šalies atžvilgiu.

4. Susitariančioji Šalis, kuri yra padariusi pareiškimą pagal šio straipsnio 3 dalį, gali bet kuriuo metu jį atšaukti pateikdama pranešimą depozitarui.“

18 Straipsnis

1. 1963 m. Vienos konvencijos XX–XXV straipsniai, XXVI straipsnio 2 ir 3 dalys bei dalies numeris „1.“ ir XXVII bei XXIX straipsniai išbraukiami.

2. Šio Protokolo Šalys skaito ir aiškina 1963 m. Vienos konvenciją ir šį Protokolą kaip vieną bendrą tekstą, į kurį gali būti daroma nuoroda kaip į 1997 m. Vienos konvenciją dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą.

19 Straipsnis

1. Valstybė, kuri yra šio Protokolo Šalis, tačiau nėra 1963 m. Vienos konvencijos Šalis, privalo laikytis tos Konvencijos nuostatų su pakeitimais, padarytais šiuo Protokolu, kitų valstybių, kurios yra Protokolo Šalys, atžvilgiu, ir jeigu 20 straipsnyje nurodyto dokumento deponavimo metu nepareiškia kitokio ketinimo, privalo laikytis 1963 m. Vienos konvencijos nuostatų valstybių, kurios yra tik šios Konvencijos Šalys, atžvilgiu.

2. Nė viena šio Protokolo nuostata neturi poveikio valstybės, kuri yra ir 1963 m. Vienos konvencijos ir šio Protokolo Šalis, įsipareigojimams kitai valstybei, kuri yra 1963 m. Vienos konvencijos, bet ne šio Protokolo Šalis.

20 Straipsnis

1. Šis Protokolas teikiamas pasirašyti visoms valstybėms Tarptautinės atominės energijos agentūros būstinėje Vienoje nuo 1997 m. rugsėjo 29 d. iki jo įsigaliojimo.

2. Šį Protokolą turi ratifikuoti, priimti ar patvirtinti jį pasirašiusios valstybės.

3. Jam įsigaliojus bet kuri šio Protokolo nepasirašiusi valstybė gali prie jo prisijungti.

4. Ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentai deponuojami Tarptautinės atominės energijos agentūros generaliniam direktoriui, kuris yra šio Protokolo depozitaras.

21 Straipsnis

1. Šis Protokolas įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo datos, kurią deponuojamas penktas ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentas.

2. Kiekvienai valstybei, ratifikuojančiai, priimančiai ar patvirtinančiai šį Protokolą arba prie jo prisijungiančiai po to, kai deponuojamas penktas ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentas, šis Protokolas įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo datos, kurią ta valstybė deponuoja atitinkamą dokumentą.

22 Straipsnis

1. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali denonsuoti šį Protokolą, apie tai raštu pranešusi depozitarui.

2. Denonsavimas įsigalioja praėjus vieneriems metams nuo datos, kurią depozitaras gauna tokį pranešimą.

3. Tarp šio Protokolo Šalių, tai, kad kuri nors iš jų denonsavo 1963 m. Vienos konvenciją pagal jos XXVI straipsnį, jokiu būdu negali būti aiškinama kaip šiuo Protokolu iš dalies pakeistos 1963 m. Vienos konvencijos denonsavimas.

4. Neatsižvelgiant į tai, kad Susitariančioji Šalis denonsuoja šį Protokolą pagal šį straipsnį, šio Protokolo nuostatos toliau taikomos bet kokiai branduolinei žalai, kurią sukėlė branduolinis incidentas iki įsigaliojant tokiam denonsavimui.

23 Straipsnis

Šio Protokolo Šalims ir visoms kitoms valstybėms depozitaras nedelsdamas praneša apie:

a)	kiekvieną šio Protokolo pasirašymą;

b)	kiekvieną deponuotą ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą;

c)	šio Protokolo įsigaliojimą;

d)	bet kokį pranešimą, gautą pagal XI straipsnio 1a dalį;

e)	prašymus sušaukti konferenciją dėl Konvencijos peržiūros pagal 1963 m. Vienos konvencijos XXVI straipsnį ir prašymus sušaukti Susitariančiųjų Šalių posėdį pagal 1963 m. Vienos konvencijos su pakeitimais, padarytais šiuo Protokolu, V D straipsnį;

f)	pranešimus apie denonsavimą, gautus pagal 22 straipsnį, ir kitus svarbius su šiuo Protokolu susijusius pranešimus.

24 Straipsnis

1. Šio Protokolo originalas, kuris yra autentiškas anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis, deponuojamas depozitarui.

2. Tarptautinė atominės energijos agentūra parengia 1963 m. Vienos konvencijos su pakeitimais, padarytais šiuo Protokolu, konsoliduotą redakciją anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis, kaip nustatyta šio Protokolo priede.

3. Depozitaras perduoda visoms valstybėms patvirtintas šio Protokolo originalo kopijas kartu su 1963 m. Vienos konvencijos su pakeitimais, padarytais šiuo Protokolu, konsoliduota redakcija.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą.

Priimta Vienoje tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt septintųjų metų rugsėjo dvidešimtą dieną.

17.8.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 220/20

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2013 m. gegužės 2 d.

dėl valstybės pagalbos SA.22843 (2012/C) (ex 2012/NN), kurią Prancūzija suteikė bendrovėms „Société Nationale Corse Méditerranée“ ir „Compagnie Méridionale de Navigation“

(pranešta dokumentu Nr. C(2013) 1926)

(Tekstas autentiškas tik prancūzų kalba)

(Tekstas svarbus EEE)

(2013/435/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą, ypač į jo 62 straipsnio 1 dalies a punktą (1),

atsižvelgdama į 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3577/92, taikantį laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas) (2),

pakvietusi suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas pagal minėtus straipsnius (3) ir atsižvelgdama į tas pastabas,

kadangi:

1. PROCEDŪRA

(1)

2007 m. rugsėjo 27 d., lapkričio 30 d. ir gruodžio 20 d. raštais Komisijai buvo pateiktas bendrovės „Corsica Ferries“ skundas dėl neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos, kurią bendrovės „Société nationale Corse-Méditerranée“ (toliau – SNCM) ir „Compagnie Maritime de Navigation“ (toliau – CMN) tariamai gavo įgyvendinant Viešosios paslaugos perdavimo sutartį, kurią Korsikos teritorinė bendrija (pranc. Collectivité territoriale de Corse, toliau – CTC) ir Korsikos transporto tarnyba (pranc. Office des transports de Corse, toliau – OTC) pasirašė su SNCM ir CMN. Šioje 2007–2013 m. sutartyje (toliau – VPPS) aptariami jūrų maršrutai Korsika–Marselis. 2010 m. gegužės 20 d., 2010 m. liepos 16 d., 2011 m. kovo 22 d., 2011 m. birželio 22 d., 2011 m. gruodžio 15 d. ir 2012 m. sausio 10 d. raštais skundo pateikėja atsiuntė papildomą informaciją, kuria pagrindė savo skundą;

(2)

2008 m. kovo 17 d., 2008 m. lapkričio 12 d., 2011 m. spalio 13 d. ir 2011 m. gruodžio 14 d. raštais Komisija paprašė, kad Prancūzija pateiktų papildomą informaciją. Prancūzijos institucijos savo pastabas ir atsakymus pateikė atitinkamai 2008 m. birželio 3 d., 2009 m. sausio 14 d., 2011 m. gruodžio 7 d. ir 2012 m. sausio 20 d. raštais;

(3)

2012 m. birželio 27 d. raštu Komisija pranešė Prancūzijai apie savo sprendimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 108 straipsnio 2 dalį pradėti procedūrą dėl pagalbos bendrovėms SNCM ir CMN, kuri galėjo būti suteikta pagal VPPS. Komisijos sprendimas (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) 2012 m. spalio 5 d. buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (4);

(4)	Prancūzijos institucijos savo pastabas ir atsakymus į klausimus, pateiktus sprendime pradėti procedūrą, pateikė 2012 m. liepos 13 d., 2012 m. rugsėjo 7 d., 2012 m. lapkričio 14 d. ir 2013 m. sausio 16 d. raštais;

(5)

bendrovės „Corsica Ferries“, SNCM ir CMN pastabas pateikė per sprendime pradėti procedūrą tam nustatytą terminą. 2012 m. spalio 22 d. ir 2012 m. gruodžio 21 d. raštais Komisija šias pastabas perdavė Prancūzijos institucijoms. Prancūzija savo komentarus dėl trečiųjų šalių pastabų pateikė 2013 m. sausio 3 d. ir 2013 m. vasario 12 d. raštais;

2. FAKTINĖS APLINKYBĖS

2.1. KORSIKOS IR ŽEMYNO JUNGTIS

(6)

kaip primenama sprendime pradėti procedūrą, teritorinis tęstinumas Korsiką sujungiant su žemynu buvo užtikrintas sudarius pirmąją 25 metų trukmės koncesiją, kurią 1976 m. SNCM ir CMN pasirašė su valstybe. Nuo 2002 m. sausio 1 d. pagal Viešosios paslaugos perdavimo sutartį, kuri penkerių metų laikotarpiui pasirašyta su teritorine bendrija ir OTC, bendrovės SNCM ir CMN transporto paslaugas teikė tik maršrutais iš Marselio;

(7)	dėl kitų maršrutų kartu buvo įdiegta socialinės pagalbos priemonė (5). Šią priemonę ir jos pratęsimą 2007–2013 m. laikotarpiui patvirtino Komisija (6);

(8)	nuo 2007 m. liepos 1 d. SNCM ir CMN pagal VPPS, sudarytą 2007 m. birželio 7 d. (žr. šio sprendimo 2.5 skirsnį), teikia transporto paslaugas maršrutu Marselis–Korsika. Šios sutarties galiojimas baigiasi 2013 m. gruodžio 31 d.;

(9)	pagrindinės bendrovės, jūrų transporto rinkoje paslaugas teikiančios maršrutais, kuriais žemyninė Prancūzija sujungiama su Korsika, yra SNCM, CMN (žr. šio sprendimo 2.2 ir 2.3 skirsnius) ir „Corsica Ferries“, teikianti paslaugas iš Tulono ir Nicos;

(10)

jau daugelį metų transporto paslaugų teikimas Korsikai yra labai priklausomas nuo metų laikų – daugiausia keleivių vežama vasaros mėnesiais. XX a. pirmąjį dešimtmetį pagrindinė transporto rinkų tendencija vežant maršrutais, kuriais žemyninė Prancūzija sujungiama su Korsika, buvo ta, kad didėjo transporto paslaugų iš Tulono pasiūla ir transporto apimties požiūriu Tulonas tapo svarbiausiu Korsikai teikiamų transporto paslaugų uostu. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad transporto apimties didėjimo vežant iš Tulono tendencija atsirado iki to, kai buvo įdiegta socialinės pagalbos priemonė (2002 m.), ir kad nuo tada ši tendencija išsilaikė (7). Didėjant transporto apimčiai kartu didėjo bendrovės „Corsica Ferries“ užimama rinkos dalis;

2.2. SNCM

(11)

SNCM, kurią Prancūzijos vyriausybė 1976 m. pasirinko teritoriniam tęstinumui su Korsika užtikrinti, – tai laivybos bendrovė, kurios registruotoji būstinė yra Marselyje. Ji teikia visas transporto paslaugas iš Marselio ir Nicos į Korsiką; bendrovės laivai iš Marselio ir Nicos uostų vyksta į Ajačo, Bastjos, Kalvio, Il Ruso, Porto Vekjo ir Propriano uostus;

(12)	SNCM transporto paslaugas taip pat teikia iš Marselio ir Korsikos (Ajačo ir Propriano) į Sardiniją (Porto Toresą). Galiausiai jos laivai iš Seto, Marselio ir Tulono plaukia į Alžyrą (Alžyrą, Skikdą, Bedžają, Oraną) ir Tunisą;

(13)

iki 2006 m. gegužės mėn. 80 proc. SNCM akcijų priklausė bendrovei „Compagnie générale maritime et financière“ (CGMF) (8) ir 20 proc. – bendrovei „Société nationale des chemins de fer“ (SNCF). 2005 m. sausio 26 d. Prancūzijos vyriausybė pradėjo SNCM privatizavimo procesą, po kurio buvo pasirinkta bendrovės „Butler Capital Partners“ paraiška; šiai bendrovei perėjo 38 proc. akcijų, o grupei „Connex“ (bendrovės „Veolia“ patronuojamajai įmonei) – 28 proc. akcijų. Darbuotojams buvo perleista 9 proc. akcijų, o valstybė per CGMF išsaugojo likusius 25 proc. akcijų;

(14)

vykdant šį privatizavimą buvo numatyta bendrovėms „Butler Capital Partners“ ir „Veolia“ naudinga sutarties nutraukimo sąlyga, kuria perėmėjai galėjo remtis visų pirma šiais atvejais:

—	jeigu CTC priimtų sprendimą pradėti konsultacijas dėl Viešosios paslaugos perdavimo sutarties, kuri iš esmės neatitiktų Korsikos teritorinės asamblėjos priimtų paslaugų teikimo nuo 2007 m. sausio 1 d. jūrų maršrutais Marselis–Korsika gairių (9), sudarymo nuo 2007 m. sausio 1 d.;

—	jeigu viešoji paslauga trečiajai šaliai arba SNCM būtų deleguota daug blogesnėmis ekonominėmis sąlygomis;

(15)	įmonę perleidžiant privačiojo sektoriaus subjektams buvo priimtas restruktūrizavimo priemonių rinkinys, kuriam pagal valstybės pagalbos teisę taikoma atskira procedūra (10);

(16)

2008 m. lapkričio 10 d.„Butler Capital Partners“ savo akcijas perleido bendrovei „Veolia Transport“. 2011 m. „Veolia Transport“ susijungė su bendrove „Transdev“ – buvo įsteigta bendrovė „Veolia Transdev“ (11), kuriai tuomet priklausė 66 proc. akcijų. 2012 m. kovo 30 d. bendrovė „Veolia Environnement“ su įstaiga CDC sudarė susitarimą, pagal kurį ši bendrovė nuosavybės teisėmis perima 66 proc. SNCM kapitalo, kuris anksčiau priklausė bendrai įmonei, už perleidimą sumokėjusi 1 EUR;

(17)	SNCM šiuo metu naudojasi laivynu, kurį sudaro dešimt laivų, iš kurių šeši yra keltai (12), o keturi – mišraus tipo krovininiai laivai: „Jean Nicoli“ (13), „Pascal Paoli“, „Paglia Orba“ ir „Monte d'Oro“;

2.3. CMN

(18)	CMN – tai 1931 m. įsteigta privati laivų aprūpinimo paslaugas teikianti įmonė, kurios registruotoji būstinė yra Marselyje ir kurios pagrindinė veikla – jūrų transporto paslaugų teikimas aptarnaujant Korsiką (krovinių ir keleivių vežimas), taip pat Sardiniją;

(19)

iki 2009 m. spalio 2 d. 53,1 proc. CMN akcijų priklausė bendrovei „Compagnie Méridionale de Participations“ (CMP), 45 proc. akcijų – SNCM ir 1,9 proc. akcijų – darbuotojams. Pačios CMP 55 proc. akcijų priklausė bendrovei „Société de travaux industriels et maritimes d’Orbigny“ („STIM d’Orbigny“), kuri yra grupės STEF-TFE patronuojamoji bendrovė, ir 45 proc. akcijų – bendrovei „Compagnie Générale de Tourisme et d'Hôtellerie“ (CGTH), kuri yra SNCM patronuojamoji bendrovė ir visa priklauso SNCM. Nuo to laiko CMN akcijas, kurios tiesiogiai ir netiesiogiai priklausė SNCM, perpirko grupė STEF. Šiuo metu grupei STEF priklauso 97,9 proc. CMN kapitalo, o darbuotojams – 2,1 proc. akcijų;

(20)

pagal VPPS dalį paslaugų CMN teikia trimis maršrutais, kuriais Korsika sujungiama su Marseliu: Marselis–Ajačas, Marselis–Bastja ir Marselis–Proprianas (žr. šio sprendimo 2.5 skirsnį). Kartu ne pagal viešosios paslaugos perdavimo nuostatas bendrovė teikia paslaugas į Sardiniją (Porto Toresą) ir iš jos. Siekdama pagal viešosios paslaugos perdavimo nuostatas įgyvendinti savo veiklos planą CMN naudojasi trimis mišraus tipo krovininiais laivais: „Girolata“, „Piana“ (kuriuo buvo pakeistas laivas „Scandola“) ir „Kalliste“;

2.4. SUSITARIMAS DĖL 2007–2013 M. VIEŠOSIOS PASLAUGOS PERDAVIMO SUTARTIES

2.4.1. VPPS SUDARYMO PROCEDŪRA

(21)	šiame sprendime VPPS sudarymo procedūrą Komisija primena tik trumpai; in extenso ji yra apibūdinta sprendime pradėti procedūrą;

(22)

2006 m. kovo 24 d. Korsikos asamblėja Nutarimu Nr. 06/22 patvirtino principą, pagal kurį pratęsiamas viešosios paslaugos – jūrų transporto paslaugų teikimo iš Marselio uosto į Bastjos, Ajačo, Balanės (Ile-Rousse ir Calvi), Porto Vekjo ir Propriano uostus nuo 2007 m. sausio 1 d. – perdavimo laikotarpis;

(23)

2006 m. gegužės 27 d. viešas kvietimas dalyvauti konkurse buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (ESOL), 2006 m. birželio 9 d. – leidinyje Les Echos. Buvo pateikti keturi pasiūlymai (14). Priėmus 2006 m. gruodžio 11 d. Konkurencijos tarybos sprendimą (15) ir 2006 m. gruodžio 15 d. Valstybės tarybos sprendimą (16), visa Viešosios paslaugos perdavimo sutarties sudarymo procedūra atšaukta siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi su konkursu susijusių įpareigojimų;

(24)	2006 m. gruodžio 22 d. Nutarimu Nr. 06/263 AC Korsikos asamblėja nusprendė tęsti Viešosios paslaugos perdavimo sutarties sudarymo procedūrą ir einamąjį perdavimo laikotarpį pratęsti iki 2007 m. balandžio 30 d.;

(25)

tuomet naujas kvietimas dalyvauti konkurse 2006 m. gruodžio 30 d. buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, 2007 m. sausio 4 d. – leidinyje Les Échos, o 2007 m. sausio 5 d. – leidinyje Marine Marchande. Pasiūlymus pateikė du kandidatai – SNCM ir CMN grupė (17) ir bendrovė „Corsica Ferries“ (18);

(26)

bendrame pasiūlyme SNCM ir CMN grupės pateikti ekonominiai parametrai buvo pristatyti sprendime pradėti procedūrą (19). 2007 m. kovo 28 d. SNCM ir CMN grupė OTC perdavė iš dalies pakeistą savo pasiūlymą – visų pirma buvo labai sumažinta subsidija, kurios prašoma kaip kompensacijos už bendrą pasiūlymą. Atsižvelgiant į iš dalies pakeistą pasiūlymą buvo pakeista numatoma transporto apimtis, tam tikrų grupės laivų rinkos vertė, naujų laivų užsakomųjų reisų data, taip pat sutaupytų sąnaudų pagal bendrą pasiūlymą ir pasiūlymus dėl kiekvieno maršruto dydis;

(27)	Korsikos asamblėjai naujo perdavimo laikotarpio pradžią nukėlus į 2007 m. liepos 1 d. ir pradėjus kitą derybų procedūrą, OTC pasiūlė bendrovės „Corsica Ferries“ pasiūlymą atmesti (20);

(28)

2007 m. birželio 7 d. Nutarimu Nr. 07/108 Korsikos asamblėja SNCM ir CMN grupei delegavo viešąją paslaugą, susijusią su jūrų transporto paslaugų teikimu iš Marselio uosto į Korsikos uostus ir atgal; tos pačios dienos sprendimu Korsikos bendrijos vykdomosios valdybos pirmininkas buvo įgaliotas pasirašyti VPPS (toliau – abu 2007 m. birželio 7 d. sprendimai);

2.4.2. ABEJONĖS DĖL ABIEJŲ 2007 M. BIRŽELIO 7 D. SPRENDIMŲ TEISĖTUMO

(29)

2008 m. sausio 24 d. Bastjos administracinis teismas atmetė „Corsica Ferries“ ieškinį dėl abiejų 2007 m. birželio 7 d. sprendimų panaikinimo. Paskui 2011 m. lapkričio 7 d. Marselio administracinis apeliacinis teismas panaikino 2008 m. sausio 24 d. Bastjos administracinio teismo sprendimą ir abu 2007 m. birželio 7 d. sprendimus;

(30)

savo sprendime Administracinis apeliacinis teismas nustatė, kad pažeistas Reglamentas (EEB) Nr. 3577/92 dėl jūrų kabotažo (21) (toliau – Kabotažo reglamentas) ir kad pagal VPPS teikiama valstybės pagalba yra neteisėta. Šiuo klausimu sprendime nurodyta, kad dėl VPPS 7 straipsnio 1 dalies nuostatų ši pagalba neatitinka trečiojo Teisingumo Teismo sprendimo Altmark (22) kriterijaus. Todėl Administracinis apeliacinis teismas nurodė Korsikos teritorinei bendrijai iki 2012 m. rugsėjo 1 d. draugiškai nutraukti VPPS (23);

(31)	SNCM ir CMN pateikus apeliaciją, Valstybės taryba 2012 m. liepos 13 d. panaikino Administracinio apeliacinio teismo priimtą 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimą (24) ir grąžino bylą nagrinėti Marselio administraciniam apeliaciniam teismui;

2.5. PAGRINDINIŲ VPPS NUOSTATŲ PRIMINIMAS

(32)

VPPS buvo pasirašyta 2007 m. liepos 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui. Jos 1 straipsnyje nurodyta, kad VPPS tikslas – reguliarių jūrų transporto paslaugų teikimas visais maršrutais, kuriuos apima viešosios paslaugos perdavimo nuostatos, vykdant reisus iš Marselio uosto į Bastjos, Ajačo, Porto Vekjo, Propriano ir Balanės uostus, taip pat iš šių uostų į Marselio uostą;

(33)

VPPS I priede pateiktose specifikacijose yra apibūdintas šių paslaugų pobūdis. Visų pirma specifikacijose išskirta:

i)	nuolatinė keleivių ir krovinių vežimo paslauga (25), kurią SNCM ir CMN grupė turi teikti visus metus (toliau – pagrindinė paslauga), ir

ii)	papildoma keleivių vežimo paslauga (26), kuri turi būti teikiama intensyviausio eismo laikotarpiais (maždaug 37 savaites) maršrutais Marselis–Ajačas ir Marselis–Bastja, o nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. – maršrutu Marselis–Proprianas (toliau – papildoma paslauga);

(34)	VPPS 2 straipsnyje nurodytos bazinės finansinės kompensacijos, dėl kurių paslaugą teikti įgalioti subjektai prisiima įsipareigojimus perdavimo laikotarpiu. Šių bazinių finansinių kompensacijų sumos yra apibendrintos sprendimo pradėti procedūrą 4 lentelėje;

(35)

VPPS 3 straipsnyje nurodyta, kad delegavus viešąją paslaugą išskirtinės teisės teikti paslaugas atitinkamais maršrutais nėra suteikiamos, tačiau kitoms bendrovėms suteikiama galimybė reguliariąsias paslaugas teikti negaunant finansinės kompensacijos. Vis dėlto galimam naujam rinkos dalyviui būtų taikomi sprendime pradėti procedūrą (27) nurodyti įpareigojimai. Be to, 3 straipsnyje nurodyta, kad sprendimas dėl paslaugą teikti įgaliotų subjektų prašymų gauti finansinę kompensaciją buvo priimtas atsižvelgiant į socialinės pagalbos priemonę (28);

(36)

pagal VPPS 5 straipsnio 2 dalies trečią pastraipą kiekvieno paslaugą teikti įgalioto subjekto galutinė kiekvienų metų finansinė kompensacija neviršija veiklos nuostolių, patirtų dėl specifikacijose nurodytų įpareigojimų, atsižvelgiant į 15 proc. sutartinės laivyno vertės grąžą proporcingai dienų, kuriomis šis laivynas faktiškai buvo naudojamas reisams vykdyti pagal šiuos įpareigojimus, skaičiui. Sutartinė vertė yra nurodyta VPPS III priede (29);

(37)	VPPS 7 straipsnyje (toliau – apsaugos sąlyga) leidžiama keisti metines finansinių kompensacijų, kurios kartu teikti paslaugą įgaliotiems subjektams mokamos pagal jų įsipareigojimus, vienodo dydžio sumas, VPPS 2 straipsnyje yra nustatytas šios sutarties galiojimo laikotarpiui;

(38)	7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu sutarties techninės, reglamentavimo ar ekonominės sąlygos keičiamos iš esmės, šalys susitinka siekdamos priimti pradinės finansinės pusiausvyros atkūrimo priemones, „pirmiausia susijusias su didžiausiais tarifais ir paslaugų pritaikymu“;

(39)

VPPS 7 straipsnio 2 dalyje primenama, kad finansinės kompensacijos sumos nustatomos atsižvelgiant į numatomas pajamas, susijusias su keleiviais ir transporto apimtimi. Jeigu numatomų pajamų (30) ir tikrųjų pajamų skirtumo absoliučioji vertė didesnė negu 2 proc. numatomų pajamų (31), finansinę kompensaciją pagal kiekvieną pajamų kategoriją kiekvienam paslaugą teikti įgaliotam subjektui kasmet numatoma patikslinti – padidinti arba sumažinti (32);

(40)	VPPS yra nurodyta (33), kad viršutinė riba, taikoma pagal šią sąlygą tikslinant kompensaciją, šalių susitarimu turėjo būti nustatyta trečiaisiais deleguotųjų paslaugų teikimo metais;

(41)	abiejų paslaugą teikti įgaliotų subjektų numatomos pajamos, gautos vežant keleivius ir krovinius, yra apibendrintos sprendimo pradėti procedūrą 5 lentelėje;

(42)

taikant suderinimo sąlygą, 2009 m. gruodžio 28 d. Viešosios paslaugos perdavimo sutartis buvo iš dalies pakeista papildomu susitarimu. Šiuo pakeitimu atsisakyta 108 reisų per metus, vykdomų maršrutais, kuriais Marselis sujungiamas su Korsika. Todėl maršrutu Marselis–Ajačas siūlomų vietų skaičius sumažėjo nuo 9 000 iki 8 000 Kalėdų atostogų laikotarpiu, nuo 3 500 iki 2 300 – pavasario ir rudens laikotarpiu ir nuo 85 000 iki 71 000 – vasaros laikotarpiu. Maršrutu Marselis–Proprianas teikiamos papildomos paslaugos apimtis sumažėjo 7 000 vietų;

(43)

OTC taip pat iš naujo nustatė transporto paslaugų teikimo laikotarpius: išskyrė didžiausio aktyvumo sezoną (vienuolikos vasaros savaičių laikotarpis nuo paskutinės birželio savaitės iki rugsėjo pradžios) ir vidutinio aktyvumo sezoną (22 savaičių laikotarpis nuo balandžio iki birželio mėn. ir nuo rugsėjo pradžios iki spalio pabaigos, neįtraukiant mokyklinių pavasario ir Visų Šventųjų atostogų);

(44)

taip pat buvo pakeisti tarifai ir finansinė kompensacija. Pakoregavus bazines finansines kompensacijas (2007 m. vertę), metinės sumos abiem paslaugą teikti įgaliotiems subjektams 2010–2013 m. sumažėjo 6,5 mln. EUR. Pakeistos numatomų pajamų ir kompensacijos sumos yra pateiktos sprendimo pradėti procedūrą 7 ir 8 lentelėse;

(45)

pagal VPPS (34) 95 proc. indeksuojamų numatomų kompensacijos sumų išmokama per septynias dienas nuo suvestinės paslaugų teikimo ataskaitos pateikimo, mokant mėnesines išmokas. Kompensacijų likutis, padidintas arba sumažintas pagal atliktą patikslinimą, išmokamas kasmet per penkiolika dienų nuo galutinės paslaugų teikimo ataskaitos pateikimo;

(46)

2007 m. bendra numatomų kompensacijų suma buvo 659 mln. EUR. Atsižvelgiant į indeksavimo (infliacijos) ir patikslinimo (tikrųjų ir numatytų pajamų skirtumas, degalų kainos pokyčiai, baudos) sąlygas, iki 2011 m. faktiškai išmokėtų kompensacijų suma yra tokia:

Tūkst. EUR	2007	2008	2009	2010	2011	Iš viso
Iš viso SNCM	34,242	77,779	82,672	78,577	87,275	360,545
už pagrindinę paslaugą	20,453	39,343	41,818	39,423	46,123	187,160
už papildomą paslaugą	13,764	38,415	40,738	39,018	40,839	172,774
CMN	12,525	28,067	29,270	29,184	33,853	132,899
Iš viso	46,766	105,846	111,942	107,761	121,128	493,443

(47)

bendrovei SNCM išmokėtos kompensacijos, kurios bendrai nustatytos VPPS 2 straipsniu, yra paskirstytos pagrindinei paslaugai (teikiamai mišraus tipo krovininiais laivais) ir papildomai paslaugai (teikiamai garlaiviais), laikantis visų paskirstymo taisyklių, pagal kurias iš esmės numatoma prieš mokant finansinę kompensaciją už kiekvieno tipo paslaugą lėšas paskirstyti proporcingai nuostoliams (35), nurodytiems SNCM ir CMN grupės pasiūlyme pateiktoje pelno ir nuostolio ataskaitoje (36);

3. PRIEŽASTYS, DĖL KURIŲ PRADĖTA OFICIALI TYRIMO PROCEDŪRA

(48)

Komisija visų pirma pareiškė abejonių dėl nustatyto su viešąja paslauga susijusio įsipareigojimo būtinumo ir proporcingumo, visų pirma dėl to, kad jis apima ir pagrindinę, ir papildomą paslaugą. Komisijos nuomone, į viešosios paslaugos perdavimo nuostatas įtraukus papildomą paslaugą gali būti pažeistos minėto Reglamento (EEB) Nr. 3577/92 nuostatos, taigi nesilaikoma pirmojo Sprendimo Altmark kriterijaus (aiškiai nustatyti su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai). Iš tikrųjų Komisija pabrėžė, kad Prancūzijos institucijos nepateikia įrodymų, jog papildomą paslaugą iš tikrųjų reikia teikti kaip viešąją paslaugą, ir kad papildoma paslauga neatrodo būtina siekiant tinkamai teikti pagrindinę paslaugą;

(49)

antra, Komisija pareiškė abejonių dėl kompensacijos už viešąją paslaugą kriterijų, numatytų Viešosios paslaugos perdavimo sutarties 7 straipsnyje (žr. sprendimo pradėti procedūrą 86–94 konstatuojamąsias dalis), ir šių kriterijų atitikties antrajam Sprendimo Altmark kriterijui (siekiant nustatyti kompensacijos sumą kriterijai nustatomi iš anksto). Be to, Komisija pateikė išankstinę nuomonę, kad dėl skirtingų numatomų pajamų sumų, kurias paslaugą teikti įgalioti subjektai nurodė savo pasiūlymuose, kompensavimo mechanizmo kriterijai galėjo tapti neskaidrūs. Galiausiai iš tam tikros informacijos buvo matyti, kad paslaugą teikti įgaliotiems subjektams finansinės kompensacijos galėjo būti skirtos ne pagal VPPS;

(50)

trečia, Komisija suabejojo, ar laikomasi trečiojo Sprendimo Altmark kriterijaus (teisingas sąnaudų, patirtų vykdant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, kompensavimas). Ji pabrėžė neturinti reikiamos informacijos, kuria remdamasi galėtų teigti, kad kartu teikti paslaugą įgaliotiems subjektams nebuvo išmokėta jokia kompensacijos permoka, visų pirma atsižvelgiant į pagrįsto pelno vertinimą. Pirmiausia jai kilo klausimas dėl to, ar VPPS 5 straipsnio 2 dalies (žr. sprendimo pradėti procedūrą 95–102 konstatuojamąsias dalis) užtenka siekiant išvengti bet kokio pobūdžio per didelės paslaugų teikėjų sąnaudų kompensacijos;

(51)

galiausiai Komisija pareiškė abejonių dėl to, ar vykdant sutarties sudarymo procedūrą buvo užtikrinta tikra ir atvira konkurencija, kuri vienintelė būtų leidusi atrinkti kandidatą, gebantį teikti aptariamas paslaugas už bendruomenei mažiausią kainą, kaip reikalaujama pagal ketvirtąjį Sprendimo Altmark kriterijų (paslaugų teikėjo atranka). Visų pirma Komisija neatmetė galimybės, kad skiriant Viešosios paslaugos perdavimo sutartį specifikacijų reikalavimais, ypač susijusiais su ilgiausiu laivyno amžiumi ir galimybe pateikti bendrą pasiūlymą, apimantį visus aptarnaujamus maršrutus, galėjo būti trukdoma veiksmingai konkurencijai;

(52)

todėl Komisija savo sprendime pradėti procedūrą labai suabejojo tuo, ar VPPS atitinka visus Sprendimo Altmark kriterijus. Taigi Komisija negalėjo atmesti galimybės, kad pagal VPPS bendrovėms SNCM ir CMN buvo suteikta antrankinė nauda. Be to, atsižvelgdama į tai, kad abi bendrovės veiklą vykdo rinkoje, kuri nuo 1993 m. sausio 1 d. yra visiškai liberalizuota (37), Komisija taip pat pažymėjo, kad dėl šios atrankinės naudos gali būti iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje ir daroma įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai;

(53)

Komisija daro išvadą, kad dėl to ji negalėjo atmesti galimybės, jog taikant VPPS bendrovių SNCM ir CMN gautos kompensacijos yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Komisija savo sprendime pradėti procedūrą taip pat pareiškė nuomonę, jog tuo atveju, jeigu ji galėtų padaryti išvadą, kad su viešąją paslauga susiję įsipareigojimai buvo nustatyti tinkamai, būtų galima taikyti konkrečias SESV 106 straipsnio 2 dalies taikymo taisykles. Tiksliau Komisija kaip taikytiną teisinį pagrindą nurodė 2011 m. Europos Sąjungos bendrąsias nuostatas dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma (38) (toliau – VESP bendrosios nuostatos), nepažeisdama galimybės nustatyti kitą galimą suderinamumo pagrindą, kurį nurodyti turėjo Prancūzija;

4. PRANCŪZIJOS PASTABOS

(54)	Prancūzijos institucijos visų pirma pabrėžia, kad sąnaudų, patirtų aptarnaujant maršrutus ne pagal viešosios paslaugos perdavimo nuostatas, ir sąnaudų, patirtų tam tikrais maršrutais teikiant deleguotąsias paslaugas, apskaita tvarkoma atskirai;

(55)

be to, jos pabrėžia, kad į privatizavimo protokolą įtraukta vienintelė sutarties nutraukimo sąlyga. Ši sąlyga visų pirma galėjo būti taikoma tuo atveju, jeigu CTC priimtų sprendimą pradėti konsultacijas dėl Viešosios paslaugos perdavimo sutarties skyrimo nuo 2007 m. sausio 1 d., jei šis viešosios paslaugos perdavimas iš esmės neatitiktų Korsikos teritorinės asamblėjos priimtų gairių (39). Prancūzijos institucijos nurodo, kad ši sąlyga taip pat gali būti taikoma tuo atveju, jeigu trečiajai šaliai arba SNCM paslauga būtų deleguota daug blogesnėmis ekonominėmis sąlygomis;

(56)	be to, Prancūzijos institucijos pažymi, kad nuo 2009 m. spalio 2 d. SNCM nebeturi netiesiogiai valdomos CMN akcinio kapitalo dalies, taigi visi su kapitalu susiję abiejų subjektų, įgaliotų kartu teikti paslaugą, santykiai yra nutraukti;

(57)

jos taip pat nurodo, kad 2007 m. vasario mėn.–2007 m. kovo 28 d. SNCM ir CMN grupės pasiūlymo sąlygos pakito dėl to, kad buvo atsižvelgta į numatomos transporto apimties ir veiklos sąnaudų pokyčius. O rinkos vertė įvertinta atsižvelgiant į nepriklausomo tarptautinio tarpininkų biuro vertinimą – laikotarpiu tarp dviejų SNCM pasiūlymų pateikimo šis biuras savo įvertį pakeitė;

4.1. DĖL PAGALBOS APIBŪDINIMO

(58)	dėl sprendime pradėti procedūrą Komisijos atlikto išankstinio vertinimo, ar laikomasi Sprendimo Altmark kriterijų, Prancūzija pateikė toliau nurodytas pastabas;

(59)

Prancūzijos institucijos, aptardamos galimą valstybės pagalbos suteikimą pagal VPPS, pirmiausia nurodo 2012 m. liepos 13 d. Valstybės tarybos priimtą sprendimą (40), kuriame nuspręsta, kad sąlyga, pagal kurią leidžiama priimti pradinės finansinės pusiausvyros atkūrimo priemones, pati savaime nėra pagalba pagal SESV 107 straipsnį;

4.1.1. DĖL VIEŠOSIOS PASLAUGOS KRITERIJAUS IR SPRENDIMO ALTMARK PIRMOJO KRITERIJAUS

(60)

Prancūzijos institucijos nepritaria tam, kad Komisija pagrindinę paslaugą atskiria nuo papildomos paslaugos. Jos mano kitaip – kad VPPS yra nustatyti du programiniai sezonai, dėl kurių pateikti skirtingos apimties pasiūlymai atsižvelgiant į intensyviausio eismo laikotarpius. Visos paslaugos – tai nuolatinės paslaugos, kurios atsižvelgiant į transporto apimties pokyčius papildomos mažiausiais papildomais pajėgumais;

(61)

aptardamos Sprendime Altmark Teisingumo Teismo nustatytos pirmosios sąlygos laikymąsi Prancūzijos institucijos primena, kad valstybėms narėms suteikta plati diskrecija nustatyti visuotinės ekonominės svarbos paslaugos (VESP) sritį. Jos pabrėžia, kad Komisija gali tikrinti tik tuos aspektus, kuriuos leidžiama tikrinti vertinant akivaizdžią klaidą;

(62)

jos priduria, kad nuolatinė paslauga yra neatsiejama nuo papildomos paslaugos. Prancūzijos institucijos remiasi minėtu Valstybės tarybos sprendimu, kuriame padaryta išvada, kad Reglamentas (EEB) Nr. 3577/92 nėra kliūtis tikrą viešosios paslaugos poreikį vertinti bendrai – nebūtina nustatyti, ar šis poreikis visada yra pagrįstas. Šiuo klausimu Prancūzijos institucijos pabrėžia, kad į viešosios paslaugos sritį svarbu įtraukti ne vien nepelningą veiklą, siekiant užtikrinti tolygų lėšų paskirstymą. Pagrįsdamos savo poziciją jos nurodo, kad VPPS specifikacijose nereikalaujama, kad nuolatinei ir papildomai paslaugai teikti būtų naudojami skirtingi laivai;

(63)

dėl rinkos dalyvių pajėgumo teikti jūrų transporto paslaugas Prancūzijos institucijos mano, kad vien atsižvelgiant į transporto apimties, susijusios su maršrutu Marselis–Korsika, pokytį, palyginti su transporto apimties maršrutu Tulonas–Korsika pokyčiu, negalima nustatyti, kad apibrėžiant VESP sritį padaryta akivaizdi klaida. Jos primena, jog 2006 m. gruodžio 11 d. sprendime (41) Konkurencijos taryba padarė išvadą, kad vienos įvairių Korsikai teikiamų transporto paslaugų rinkos negalima pakeisti kita. Todėl Prancūzijos institucijos mano, kad jūrų maršrutai iš Marselio yra tinkama rinka;

(64)

be to, Prancūzijos institucijų nuomone, 2004 ir 2005 m. transporto apimtis vežant iš Marselio sumažėjo dėl to, kad ilgiau negu mėnesį paslaugos teikimas buvo nutrūkęs dėl bendrovėje SNCM vykdytų kolektyvinių veiksmų. O transporto apimtis vežant iš Tulono padidėjo iš dalies dėl „susisiekiančių indų“ dėsnio poveikio, susijusio su vežimu iš Italijos;

(65)	galiausiai jos teigia, kad CTC nenustatė jokios per didelės pasiūlos. Pajėgumų dydis visų pirma nustatytas atsižvelgiant į reikalavimą užtikrinti viešosios paslaugos tęstinumą ir apskritai į VPPS nuostatas, pagal kurias taikomi su tarifais ir paslaugos kokybe susiję įpareigojimai;

4.1.2. DĖL KITŲ SPRENDIMO ALTMARK KRITERIJŲ

(66)

aptardamos antrojo ir trečiojo minėto Sprendimo Altmark kriterijų laikymąsi Prancūzijos institucijos visų pirma nurodo, kad VPPS 7 straipsnio 1 dalyje, kurioje leidžiama šalims susitikti siekiant nustatyti pradinės finansinės pusiausvyros atkūrimo priemones, neturi būti iš anksto nustatytas metodas, pagal kurį tokios priemonės derinamos. Ši veiksmų laisvė yra būtina sąlyga, kad paslauga būtų lanksčiai teikiama atsižvelgiant į aplinką, kurioje ji teikiama. Be to, Prancūzijos institucijos pabrėžia, kad atliekant šiuos VPPS pakeitimus mokama finansinė kompensacija gali būti tiek padidinta, tiek sumažinta, taip pat kad pakeitimais pirmiausia keičiami paslaugą teikti įgaliotų subjektų įsipareigojimai arba naudotojų mokamos kainos. Prancūzijos institucijų teigimu, jeigu būtų priimtas sprendimas padidinti kompensaciją, kurią moka CTC, remiantis minėto Sprendimo Altmark kriterijais būtų galima vertinti būtent šią priemonę, o ne VPPS 7 straipsnio 1 dalį;

(67)

dėl ketvirtojo minėto Sprendimo Altmark kriterijaus laikymosi Prancūzijos institucijos mano, kad vykdant sutarties sudarymo procedūrą buvo užtikrinta pakankama konkurencija. Pavyzdžiui, jos nurodo, kad vykdant šią procedūrą buvo pateiktos kelios paraiškos ir keli pasiūlymai, kad neužregistruotas joks prašymas ar skundas dėl specifikacijose nustatytų sąlygų, kad dėl visų pasiūlymų buvo aktyviai deramasi, o CTC pirmininkas pasirinko iš kelių pasiūlymų, kad atsižvelgiant į su kokybe susijusius pasiūlymų skirtumus negalima pagrįsti teiginio, jog nebuvo veiksmingos konkurencijos, ir kad vėliau iškeltos bylos dėl aptariamo viešosios paslaugos perdavimo savaime rodo, jog iš tikrųjų konkurencija buvo užtikrinta;

(68)	be to, Prancūzijos institucijos pabrėžia, kad SNCM privatizavimo procedūra yra nepriklausoma nuo viešosios paslaugos perdavimo procedūros ir kad už jūrų transporto paslaugų teikimą Korsikai visą atsakomybę prisiima vien CTC;

(69)

galiausiai atsakydamos į Komisijos abejones, primintas šio sprendimo 51 konstatuojamojoje dalyje, Prancūzijos institucijos pabrėžia, kad apibūdindamos visuomenės aptarnavimo sutartį jūrų transporto srityje valstybės narės teisėtai gali (42) nustatyti įpareigojimus, apimančius ne vien sąlygas, susijusias su: 1) uostais, kurie turi būti aptarnaujami, 2) reguliarumu, 3) tęstinumu, 4) dažnumu, 5) pajėgumu teikti paslaugą, 6) taikomais tarifais ir 7) laivo įgula;

4.2. SUDERINAMUMAS SU VIDAUS RINKA

(70)	be to, Prancūzijos institucijos mano, kad šiuo atveju laikomasi visų VESP bendrosiose nuostatose nurodytų sąlygų – VESP nustatymo, pavedimo aiškumo, ne per ilgo pavedimo laikotarpio, atitikties Direktyvai 2006/111/EB dėl finansinio skaidrumo (43) ir kompensacijos permokos nebuvimo sąlygų;

5. TREČIŲJŲ SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABOS

5.1. BENDROVĖS „CORSICA FERRIES“ PASTABOS

(71)

visų pirma „Corsica Ferries“ primena ekonominius uždavinius, rinkos dalyviams kylančius teikiant jūrų transporto paslaugas į Korsiką, ir ypač pabrėžia, kad teikiant paslaugas aptariamais maršrutais veiklos vykdytojų gaunamų grynųjų pajamų dalis paprastai yra didesnė už jų gaunamą šios veiklos apyvartą (44);

5.1.1. DĖL VPPS LAIKYMO VALSTYBĖS PAGALBA

(72)

„Corsica Ferries“ pirmiausia pateikia pastabas dėl priemonės laikymo valstybės pagalba. Ji mano, kad SESV 107 straipsnio 1 dalies kriterijai šiuo atveju yra įgyvendinti, ir visų pirma laikosi nuomonės, kad OTC išmokėta pagalba yra jos gavėjams suteikta atrankinė nauda, kuria iškraipoma valstybių narių konkurencija. Dėl keturių Sprendimo Altmark kriterijų ji pateikia toliau nurodytus komentarus;

5.1.1.1. Dėl pirmojo Sprendimo Altmark kriterijaus

(73)

dėl pagrindinės paslaugos atsiejamumo nuo papildomos paslaugos „Corsica Ferries“ mano, kad atsižvelgiant tiek į pačią VPPS, tiek į jos įgyvendinimą šios veiklos rūšys yra atsiejamos. Apskritai ji pabrėžia, kad pagrindinei paslaugai nustatyti su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai, kurių reikalaujama laikytis, yra griežtesni, atsižvelgiant į visus toliau išsamiai apibūdintus kriterijus:

Techninių reikalavimų, kurie taikomi pagrindinei ir papildomai paslaugoms, teikiamoms maršrutais iš Marselio į Ajačą ir Bastją, palyginimas

	Pagrindinė paslauga Kroviniai ir keleiviai	Papildoma paslauga Keleiviai
Laikotarpis	Paslauga teikiama kasdien VPPS galiojimo laikotarpiu	Kalėdos–vasario mėn. 22 savaitės pavasarį 11 savaičių vasarą
Tvarkaraščiai	Išvykimas: 18–20 val. Atvykimas: 6–8 val.	Koncesininkams suteikta laisvė pasirinkti
Dažnumas	365 dienos per metus	Koncesininkams suteikta laisvė pasirinkti
Pajėgumas vežti transporto priemones	Nekinta VPPS galiojimu laikotarpiu; nustatyta pagal reisus	Kinta atsižvelgiant į laikotarpius ir laisvai nustatoma pagal reisus
Kajučių skaičius	Nekinta VPPS galiojimu laikotarpiu; nustatyta pagal reisus	Kinta atsižvelgiant į laikotarpius ir laisvai nustatoma pagal reisus
Apgyvendinimo ir aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugos	Vienintelė mažmeninės prekybos maistu ir gėrimais vieta	Ne mažiau kaip dviejų tipų aprūpinimo maistu ir gėrimais paslaugos
Reisas	Be tarpinių sustojimų	Galimi tarpiniai sustojimai

(74)

konkrečiai „Corsica Ferries“ nepritaria tam, kad papildomą paslaugą galima laikyti techniškai būtina pagrindinei paslaugai teikti. Antai ji pabrėžia, kad papildomai paslaugai teikti naudojami laivai (automobilių keltai) negali būti naudojami pagrindinei paslaugai teikti (mišraus tipo krovininiais laivais), kad šių rūšių veiklai vykdyti samdomi darbuotojai yra skirtingi ir kad pagal specifikacijas papildomą paslaugą teikti yra patikėta tik SNCM. Be to, ji pažymi, jog laikotarpiui po 2013 m. numatytose specifikacijose yra nurodyta, kad paslaugą teikti įgaliotam subjektui bus pavesta teikti tik pagrindinė paslauga;

(75)	aptardama privačios iniciatyvos trūkumą „Corsica Ferries“ nurodo, jog Prancūzijos institucijos nenustatė, kad paslaugų pasiūla, kuri būtų užtikrinama laisvos konkurencijos sąlygomis, neatitiktų nustatytų viešosios paslaugos poreikių;

(76)

pirmiausia ji mano, kad atsižvelgiant į įpareigojimus, susijusius su pagrindine paslauga, tikrą viešosios paslaugos poreikį atitinka tik pagrindinė paslauga. O papildoma paslauga nuo šio poreikio nukrypsta, nes ji susijusi tik su keleivių vežimu tam tikrais metų laikotarpiais aptarnaujant tik tris iš šešių Korsikos uostų. „Corsica Ferries“ teigimu, šį vertinimą patvirtina tai, kad vasaros laikotarpiu tarifų viršutinės ribos padidėja 40 proc. ir kad papildoma paslauga daugiausia naudojasi turistai, kuriems nesvarbu, kaip atvykti į Korsiką – iš Marselio ar iš Tulono uostų. O pagrindine paslauga besinaudojantys keleiviai daugiausia yra Korsikos gyventojai arba Prancūzijos pietuose gyvenantys asmenys, kuriems svarbiau tai, kad išvykimo uostas būtų arti jų namų;

(77)

„Corsica Ferries“ teigimu, transporto apimties pokytis 2002–2005 m. (šiek tiek padidėjo transporto apimtis teikiant pagrindinę paslaugą (45), labai sumažėjo transporto apimtis teikiant papildomą paslaugą (46) ir padidėjo transporto apimtis maršrutu Tulonas–Korsika (47)) rodo, kad siūloma papildoma paslauga tiesiogiai konkuruoja su „Corsica Ferries“ siūloma paslauga iš Tulono. Ši konkurencija – tai įrodymas, kad papildoma paslauga yra komercinė ir konkurencinė, todėl ji neatitinka tikro viešosios paslaugos poreikio;

(78)	antra, „Corsica Ferries“ mano, kad VPPS nustatyta papildoma paslauga yra neproporcinga atsižvelgiant į Sprendimą Analir (48), nes jos apimtis aiškiai per didelė, palyginti su transporto apimtimi vežant jūrų maršrutais, kuriais Marselis sujungiamas su Korsika;

(79)

galiausiai „Corsica Ferries“ teigia, kad 2006 m. kovo 24 d. Korsikos asamblėjos nutarimo priėmimo dieną papildoma paslauga negalėjo būti laikoma paslauga, kuria kompensuojamas privačios iniciatyvos trūkumas. Ji taip pat pabrėžia, kad, nors 2000–2007 m. „Corsica Ferries“ siūlomos paslaugos apimtis vežant iš Tulono padidėjo 455 proc., dėl subsidijuojamos papildomos paslaugos teikimo šią pasiūlą ji savo noru riboja. Ji pažymi, kad jos siūlomų pajėgumų vasaros ir pavasario bei rudens laikotarpiais kartu su paslaugą teikti įgalioto subjekto pajėgumais, susijusiais su pagrindine paslauga, užtektų paklausai patenkinti. Antai ji nurodo, kad paslaugą teikti įgalioto subjekto laivų, skirtų papildomai paslaugai teikti pagal 2007–2013 m. viešosios paslaugos perdavimo nuostatas, vietų užimtumo koeficientas iš pradžių neviršijo 30 proc. (49). Todėl „Corsica Ferries“ daro išvadą, kad priimant 2007–2013 m. viešosios paslaugos perdavimo specifikacijas privačios iniciatyvos trūkumo nebuvo galima vertinti taip pat kaip laikotarpiu prieš šį priėmimą;

(80)

be to, „Corsica Ferries“ mano, kad jos argumentai iš dalies taikytini krovinių vežimui. Ji nurodo, kad krovinių vežimo iš Tulono rinkos plėtra neturėjo neigiamo poveikio krovinių, vežamų pagal viešosios paslaugos perdavimo nuostatas, apimčiai, taigi pabrėžia, kad buvo įdiegta paslauga, kuria laikomasi paslaugos kokybės ir tęstinumo reikalavimų ir kuria tenkinamas nepatenkintas poreikis;

(81)	„Corsica Ferries“ mano, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmojo Sprendimo Altmark kriterijaus šiuo atveju nėra laikomasi;

5.1.1.2. Dėl antrojo Sprendimo Altmark kriterijaus

(82)	dėl kompensacijos sumos „Corsica Ferries“ mano, kad ši suma turi būti vertinama remiantis taikomais teisės aktais, pagal kuriuos draudžiama bet kokia galimybė konkuruoti su kartu teikti paslaugą įgaliotais subjektais;

(83)

visų pirma „Corsica Ferries“ laikosi nuomonės, kad kompensacija už viešąją paslaugą neatitinka tikslumo, objektyvumo ir skaidrumo reikalavimų. Ji mano, kad nuoroda į „neįprastą ir nenumatytą išlaidų padidėjimą, už kurį nėra atsakingi vežėjai“ ir kuriuo galima pagrįsti didžiausių tarifų pokytį, yra nepakankamai tiksli. Apskritai finansinė kompensacija didėja greičiau negu mažėja tikrosios pajamos ir atvirkščiai;

(84)

ji priduria, kad laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio mėn. pasiūlymo pateikimo iki 2007 m. kovo mėn. pasiūlymo pateikimo padidinus numatomas pajamas buvo siekiama pagal pajamų apsaugos sąlygą (VPPS 7 straipsnis) išmokėti kompensaciją, kuria papildoma veiklos subsidija. Be to, ji mano, kad pagrindas, kuriuo remtasi nustatant SNCM laivų vertę, nėra nei objektyvus, nei skaidrus, nes laikotarpiu tarp skirtingų bendrovės pasiūlymų pateikimo šis pagrindas iš esmės pasikeitė;

(85)

be to, „Corsica Ferries“ mano, kad su apsaugos sąlygos įgyvendinimu susijusios kompensacijos apskaičiavimo kriterijai nebuvo nustatyti. Kadangi jie nenustatyti, kartu teikti paslaugą įgaliotiems subjektams buvo skirtas papildomas finansavimas. Ji laikosi nuomonės, kad numatomų ir tikrųjų pajamų skirtumo dalinė kompensacija buvo apskaičiuota remiantis numatoma transporto apimtimi, kuri pernelyg padidinta;

5.1.1.3. Dėl trečiojo Sprendimo Altmark kriterijaus

(86)	viena vertus, „Corsica Ferries“ mano, kad 15 proc. panaudoto kapitalo grąžos norma yra per didelė atsižvelgiant į jūrų transporto standartus. Ji laikosi nuomonės, kad ši norma padidinta ta dalimi, kuri prilygsta SNCM įvertintai savo laivų rinkos vertei;

(87)	kita vertus, ji mano, kad nebuvo įdiegtas joks veiksmingos kontrolės mechanizmas siekiant užtikrinti, kad nebūtų suteikta kompensacijos permoka;

5.1.1.4. Dėl ketvirtojo Sprendimo Altmark kriterijaus

(88)

„Corsica Ferries“ tvirtina, kad vykdant VPPS skyrimo procedūrą nebuvo sudarytos sąlygos užtikrinti pakankamą, tikrą ir atvirą konkurenciją. Ji mano, kad šios procedūros rezultatams įtakos turėjo ekonominiai padariniai, kurie būtų atsiradę įgyvendinus sutarties nutraukimo sąlygą, jeigu VPPS galiojimas nebūtų buvęs pratęstas. Be to, ji mano, kad specifikacijose nustatytomis sąlygomis nebuvo užtikrinta veiksminga konkurencija. „Corsica Ferries“ nurodo sąlygą, kuria siekiama nepabloginti paslaugą teikti įgalioto subjekto ekonominių sąlygų (50), taip pat nurodo nustatytų su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų mastą, tai, kad neskiriamos finansinės kompensacijos bendrovėms, kurios konkuruoja su kartu teikti paslaugą įgaliotais subjektais, OTC diskreciją leisti nukrypti nuo specialių konkurso taisyklių ir specifikacijų, prievolę naudoti laivus, kurie pradėti eksploatuoti po 1987 m. sausio 1 d., pernelyg didelę viešosios paslaugos, susijusios su jūrų transporto paslaugų teikimu, apimtį, tai, kad pagrindinė paslauga neatskirta nuo papildomos paslaugos, ir specialių konkurso taisyklių aiškinimą, susijusį su pasiūlymo, į kurį įtraukti nenurodyti laivai, pateikimu;

(89)	be to, „Corsica Ferries“ pabrėžia, kad vykdant VPPS skyrimo procedūrą nebuvo pasirinktas pigiausias pasiūlymas. Pasirinkus SNCM ir CMN grupės pasiūlymą išmokėta subsidija, 15 mln. EUR per metus viršijanti tą subsidiją, kuri būtų buvusi išmokėta, jeigu būtų pasirinktas „Corsica Ferries“ pasiūlymas;

(90)

todėl „Corsica Ferries“ pabrėžia, kad kompensacijos dydis turėjo būti nustatytas pavyzdžiu imant vidutinę tinkamai valdomą ir reikiamais ištekliais tinkamai aprūpintą įmonę. Ji mano, kad galėjo būti tokiu pavyzdžiu, taip pat laikosi nuomonės, kad Ajačo, Propriano ir Porto Vekjo uostus galėjo aptarnauti už daugiau negu perpus mažesnę kainą negu pasiūlytoji SNCM ir CMN grupės;

5.1.2. PASTABOS DĖL SOCIALINĖS PAGABOS PRIEMONĖS

(91)

„Corsica Ferries“ pabrėžia, jog socialinės pagalbos priemonė naudinga tuo, kad kompensuojami vien reisai, kuriais iš tikrųjų vežami finansavimo reikalavimus atitinkantys keleiviai, kitaip negu viešosios paslaugos perdavimas, pagal kurį finansuojamas transporto pajėgumas. Taikant šią socialinės pagalbos priemonę su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus būtų galima finansuoti mokant daug mažesnę kainą negu ta, kurios reikia taikant viešosios paslaugos perdavimo schemą;

5.2. SNCM IR CMN PASTABOS

5.2.1. DĖL VIEŠOSIOS PASLAUGOS KRITERIJAUS IR SPRENDIMO ALTMARK PIRMOJO KRITERIJAUS

(92)

visų pirma SNCM ir CMN mano, kad Viešosios paslaugos perdavimo sutartyje pagrindinė paslauga neatskiriama nuo papildomos paslaugos. Kaip ir Prancūzijos institucijos, jos mano, kad VPPS yra nustatyti du programiniai sezonai, dėl kurių pateikti skirtingos apimties pasiūlymai atsižvelgiant į intensyviausio eismo laikotarpius. SNCM teigimu, yra neginčytina tai, kad bendrovė visus metus finansuoja nustatytąsias išlaidas, kurias padengti privalo paslaugą teikti įgalioti subjektai, kad būtų patenkinti konkretūs su perdavimu susiję poreikiai;

(93)

šiomis aplinkybėmis SNCM primena, kad valstybės narės turi plačią diskreciją nustatyti VESP sritį, ir Komisija šią diskreciją gali ginčyti tik tuo atveju, jeigu padaryta akivaizdi vertinimo klaida. Šiuo klausimu ji mano, jog taikant prievolę įrodyti keliamas reikalavimas, kad atitinkama valstybė narė įrodytų, kad laisvos konkurencijos sąlygomis teikiamos reguliariosios transporto paslaugos neatitinka nustatytų viešosios paslaugos poreikių, būtų pernelyg griežtas;

(94)

SNCM taip pat mano, jog remiantis Reglamento (EEB) Nr. 3577/92 4 straipsniu negalima teigti, kad tikro viešosios paslaugos poreikio, susijusio su privačios iniciatyvos trūkumu, kriterijus yra šiuo atveju taikoma bendra taisyklė. Jos nuomone, aiškinime, kurį šiuo klausimu Teisingumo Teismas pateikė Sprendime Analir (51), nenurodyta, kad valstybių narių galimybė nustatyti su viešosiomis paslaugomis susijusių įgaliojimų apimtį apskritai priklauso nuo šio kriterijaus;

(95)

SNCM ir CMN, kaip ir Prancūzijos institucijos, taip pat mano, kad, jeigu Komisija neatsižvelgtų į šį aiškinimą, viešosios paslaugos poreikis, susijęs su privačios iniciatyvos trūkumu, turėtų būti vertinamas bendrai visu sutarties vykdymo laikotarpiu. Taigi pagal šį bendrą vertinimą viešosios paslaugos išlaidas būtų galima sumažinti kompensuojant jas didžiausio aktyvumo sezono pajamomis. Todėl labai svarbu įvertinti, ar privatus veiklos vykdytojas yra pajėgus paslaugos reguliarumo, tęstinumo ir dažnumo reikalavimus patenkinti visus metus. CMN taip pat mano, kad pagrindinė paslauga yra neatsiejama nuo papildomos paslaugos;

(96)	šiomis aplinkybėmis SNCM pabrėžia, kad viešosios paslaugos perdavimo specifikacijose nereikalaujama, kad nuolatinei ir papildomai paslaugoms teikti būtų naudojami skirtingi laivai;

(97)

be to, ji mano, kad siekiant nustatyti akivaizdžią vertinimo klaidą, padarytą vertinant pajėgumą pagal privataus subjekto pasiūlymą patenkinti poreikį, nustatytą apibūdinant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, neužtenka lyginti maršrutais Marselis–Korsika ir Tulonas–Korsika vykdomo transporto apimtį. Be to, kaip mano ir Prancūzijos institucijos, kartu teikti paslaugą įgaliotų subjektų teikiamų transporto paslaugų bendra apimtis 2004 ir 2005 m. sumažėjo dėl to, kad SNCM paslaugų teikimas buvo nutrūkęs dėl vykdytų kolektyvinių veiksmų. O transporto apimtis vežant iš Tulono padidėjo dėl „susisiekiančių indų“ dėsnio poveikio, susijusio su vežimu iš Italijos;

(98)

dėl galimos per didelės VPPS nustatytos paslaugų pasiūlos SNCM mano, kad į bazinį laikotarpį negalima įtraukti 2004 ir 2005 m., nes tada buvo vykdomi minėti kolektyviniai veiksmai. Taigi garlaiviai-keltai būtini siekiant patenkinti didžiausio aktyvumo sezono transporto paslaugų paklausą. CMN taip pat nurodo, kad pasiūlos dydis nustatytas atsižvelgiant į ekonominę aplinką, paslaugos teikimo sutrikimus, taip pat transporto krypties pasirinkimą didžiausio aktyvumo sezonu (dėl šio pasirinkimo vykdomi nepilni reisai);

(99)

be to, SNCM ir CMN pažymi, kad paslaugoms, kurias „Corsica Ferries“ teikia iš Tulono, taikomi ne tokie patys įpareigojimai kaip tie, kurių pagal VPPS turi laikytis kartu teikti paslaugą įgalioti subjektai. Aptardamos krovinių vežimo sritį SNCM ir CMN pabrėžia joms taikomus įpareigojimus, susijusius su tvarkaraščiais, apkrovos geba ir tarifais. Keleivių vežimo klausimu SNCM mano, kad reisų skaičius yra ribojamas dėl tvarkaraščio reikalavimų, kad „Corsica Ferries“ dėl švelnesnių su tarifais susijusių reikalavimų turi didesnę komercinę laisvę ir kad kartu teikti paslaugą įgaliotų subjektų patiriamos sąnaudos didėja dėl paslaugos kokybės reikalavimų. SNCM taip pat mini į specifikacijas įtrauktų departamentų krypčių ypatumus ir savo įsipareigojimus vykdyti kasdienius reisus (tai primena „Corsica Ferries“);

(100)

be to, SNCM pabrėžia, kad subsidijos, kurias gavo kiti rinkos dalyviai, visų pirma socialinė pagalba, galėjo turėti įtakos transporto apimties pokyčiui. Todėl transporto apimtis neįrodo jokio paslaugą teikti įgaliotų subjektų pajėgumo vykdyti bendrovei tenkančius įsipareigojimus;

(101)

galiausiai SNCM pažymi, kad jos paslaugų pasiūlymas parengtas 2007 m. Todėl OTC reikalavimai 2009 m. buvo sušvelninti visų pirma dėl ekonomikos krizės ir bendrovės „Corsica Ferries“ investicijų;

5.2.2. DĖL ANTROJO SPRENDIMO ALTMARK KRITERIJAUS

(102)

kaip ir Prancūzijos institucijos (žr. šio sprendimo 66 konstatuojamąją dalį), SNCM mano, kad VPPS 7 straipsnio 1 dalies užtenka siekiant nustatyti kriterijus, kuriais remiantis apskaičiuojama kompensacija. Be to, tikrinti galima tik pagal šią nuostatą priimtą aktą, o ne pačios 7 straipsnio 1 dalies taikymą;

(103)

be to, SNCM ir CMN mano, kad nurodytoje konstatuojamojoje dalyje pateikti Prancūzijos argumentai taip pat yra taikomi kompensacijos tikslinimo pagal tikrąsias VPPS nurodytas pajamas klausimui. Ši sąlyga taikoma savaime ir jos visiškai negalima aiškinti subjektyviai. Su degalais susijusi apsaugos sąlyga yra pagrįsta, nes negalima numatyti rinkų pokyčio ir teisės aktų pakeitimo poveikio. Galiausiai CMN pabrėžia, kad pajamų apsaugos sąlyga taikoma atsižvelgiant ir į pajamų sumažėjimą, ir į padidėjimą;

(104)

SNCM mano, kad dėl skirtingų numatomų pajamų sumų, kurias kartu teikti paslaugą įgalioti subjektai nurodė skirtinguose savo pasiūlymuose, kompensacijos mechanizmo kriterijų skaidrumu abejoti negalima;

(105)

bendrovė SNCM taip pat nurodo, kad jokia finansinė kompensacija nebuvo išmokėta ne pagal viešosios paslaugos perdavimo nuostatas. Ji pabrėžia, jog VPPS yra numatyta, kad tam tikrais paslaugų teikimo sutrikimo atvejais išlaidos, kurias paslaugą teikti įgaliotas subjektas patyrė siekdamas įgyvendinti pakaitines priemones arba atlygindamas žalą klientams, išskaitomos iš sutartyje numatytos baudos, kurią sumokėti OTC įpareigoja paslaugą teikti įgaliotus subjektus. Tačiau, nors iš tikrųjų šiuo pagrindu SNCM pateikė prašymą OTC sumokėti 600 000 EUR, ši suma nebuvo sumokėta ir yra tik atidėjinys, sudarytas įvertinus dėl 2010 m. vykdytų kolektyvinių veiksmų SNCM sumokėtas kompensacijas;

5.2.3. DĖL KITŲ SPRENDIMO ALTMARK KRITERIJŲ

(106)

aptardamos sąnaudų, patirtų vykdant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, kompensacijos dydį SNCM ir CMN mano, kad negavo jokios per didelės kompensacijos. Tačiau atsižvelgdama į taikomus kapitalo grąžos reikalavimus SNCM pabrėžia, kad vykdant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus patirtos sąnaudos nebuvo pakankamai kompensuotos, todėl apmokėjus kapitalą bendrovės rezultatas buvo neigiamas;

(107)

dėl paslaugos teikėjo atrankos procedūros SNCM primena, kad į privatizavimo protokolą buvo įtraukta vienintelė sutarties nutraukimo sąlyga. Ją reikėtų nagrinėti taip pat, kaip išnagrinėjo Prancūzijos institucijos, kurių argumentai nurodyti šio sprendimo 55 konstatuojamojoje dalyje. Be to, ji mano, kad SNCM privatizavimo procesas neturėjo jokios įtakos VPPS skyrimo procedūrai, nes CTC privatizavimo procese dalyvauti negalėjo;

(108)

be to, SNCM ir CMN nuomone, dėl specifikacijose nurodytų reikalavimų nekilo abejonių, kad perdavimo sutarties skyrimo procedūra yra konkurencinė. Jos laikosi nuomonės, kad tikrinant, ar laikomasi ketvirtojo Sprendimo Altmark kriterijaus, nėra vertinamas su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų, nustatytų deleguotąją viešąją paslaugą teikiantiems tretiesiems veiklos vykdytojams, tinkamumas;

(109)

be to, SNCM ir CMN pabrėžia, kad dėl Reglamentu (EEB) Nr. 3577/92 nustatytų viešosios paslaugos sutarčių turinio apribojimų valstybėms narėms nedraudžiama į šias sutartis įtraukti kitų reikalavimų;

(110)

remdamasi visais Prancūzijos institucijų argumentais, pateiktais šio sprendimo 67 konstatuojamojoje dalyje, SNCM taip pat mano, kad paslaugą teikti įgalioto subjekto atrankos procedūra nebuvo diskriminacinė. SNCM teigimu, šią nuomonę patvirtina tai, kad „Corsica Ferries“ ginčija Bastjos administracinio teismo ir CTC bešališkumą;

(111)

be to, SNCM ir CMN laikosi nuomonės, kad, jeigu Sprendimo Altmark kriterijai nebūtų įgyvendinti, gautos kompensacijos turėtų būti laikomos su vidaus rinka suderinama pagalba atsižvelgiant į VESP bendrąsias nuostatas. Šiuo klausimu jos mano, kad perdavimo laikotarpio trukmė yra pagrįsta ir kad sąnaudų, patirtų aptarnaujant maršrutus ne pagal viešosios paslaugos perdavimo nuostatas, apskaita tvarkoma atskirai nuo sąnaudų, patirtų tam tikrais maršrutais teikiant deleguotąsias paslaugas, apskaitos – taip laikomasi Direktyvos 2006/111/EB dėl finansinio skaidrumo;

6. PRANCŪZIJOS PASTABOS DĖL SUINTERESUOTŲJŲ ŠALIŲ PASTABŲ

6.1. DĖL VIEŠOSIOS PASLAUGOS KRITERIJAUS IR SPRENDIMO ALTMARK PIRMOJO KRITERIJAUS

(112)

aptardamos „Corsica Ferries“ pastabas dėl minėto Sprendimo Altmark pirmojo kriterijaus laikymosi Prancūzijos institucijos visų pirma primena savo požiūrį, kad pagrindinė paslauga yra neatsiejama nuo papildomos paslaugos. Jų nuomone, laikinųjų darbuotojų įdarbinimas papildomai paslaugai teikti – tai ne įrodymas, kad yra kitaip;

(113)

paskui jos atmeta „Corsica Ferries“ teiginį, kad pajėgumo kriterijus yra vienintelis reikalavimas, susijęs su papildoma paslauga. Jos primena, kad šiai paslaugai taip pat taikomas specifikacijose nustatytas kokybės kriterijus;

(114)

be to, viešosios paslaugos perdavimo specifikacijose nereikalaujama, kad nuolatinei ir papildomai paslaugoms teikti būtų naudojami skirtingi laivai;

(115)

jos taip pat laikosi nuomonės, kad galimą privačios iniciatyvos trūkumą nagrinėti atsižvelgiant tik į laikotarpius, kuriais teikiama papildoma paslauga, yra nepagrįsta. Jos mano, kad nėra pagrindo papildomos paslaugos viešąja paslauga nepripažinti dėl to, kad teikiant šią paslaugą daugiausia vežami turistai, nes papildomos paslaugos tikslas – užtikrinti teritorinį tęstinumą siekiant mažinti apribojimus, susijusius su Korsikos izoliuotumu;

(116)

Prancūzijos institucijos nepritaria „Corsica Ferries“ analizei, kurioje aptariamas VPPS nurodyto pasiūlos dydžio, atitinkančio papildomą paslaugą, tinkamumas. Jos mano, kad su keleivių vežimu susijęs bazinis laikotarpis turėtų apimti tik laikotarpį po 2006 m., nes 2002–2005 m. dėl kolektyvinių veiksmų paslaugų teikimas buvo sutrikęs. Be to, Prancūzijos intitucijų teigimu, 2010–2013 m. pasiūla apskritai per didelė dėl to, kad „Corsica Ferries“ pradėjo eksploatuoti laivą „Smeralda“;

(117)

galiausiai Prancūzijos institucijos pažymi, kad pagal socialinės pagalbos priemonę „Corsica Ferries“ gauna daugiausia pagalbos, nes pagalbos suma priklauso nuo vežamų keleivių skaičiaus. Be to, „Corsica Ferries“ atsižvelgia tik į transporto pajėgumus ir nesiremia kitais kriterijais, pavyzdžiui, paslaugų kokybės kriterijumi;

6.2. DĖL KITŲ SPRENDIMO ALTMARK KRITERIJŲ

(118)

aptardamos „Corsica Ferries“ pastabas dėl antrojo ir trečiojo minėto Sprendimo Altmark kriterijų laikymosi Prancūzijos institucijos nurodo, kad 2009 m. gruodžio 28 d. VPPS papildomu susitarimu buvo iš dalies pakeista dėl to, kad numatoma transporto apimtis, nustatyta remiantis plataus užmojo ekonomikos vystymosi tikslais, nebeatitiko tikrovės – sulėtėjo ekonominė veikla ir jūrų transporto pasiūlos augimas. Jos pabrėžia, kad tikrindami kompensavimo priemonę finansines bylas nagrinėjantys teismai nagrinėjo ne šios priemonės atitiktį valstybės pagalbos srityje taikomai teisei, bet jos valdymo teisėtumą, veiksmingumą ir efektyvumą. Be to, Prancūzijos institucijos pabrėžia, kad pateiktose pastabose taip pat paminėta socialinės pagalbos sistema, pagal kurią „Corsica Ferries“ gauna didžiausią pagalbą, – Prancūzijos institucijų teigimu, bendrovei skirtos sumos nuo 13,8 mln. EUR 2002 m. padidėjo iki 20,8 mln. EUR 2009 m.;

(119)

aptardamos „Corsica Ferries“ pastabas dėl ketvirtojo Sprendimo Altmark kriterijaus laikymosi Prancūzijos institucijos nurodo, kad 2012 m. rugsėjo 11 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo priimtas sprendimas byloje T-565/08 visiškai nesusijęs su VPPS skyrimu. Taigi jos nepritaria „Corsica Ferries“ pateiktam šio sprendimo aiškinimui ir šiuo klausimu mano, kad sutarties nutraukimo sąlyga gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu Komisija priims sprendimą, kuriuo aptariamos priemonės bus pripažintos su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba, arba Viešosios paslaugos perdavimo sutartis nebus skirta bendrovei SNCM;

(120)

galiausiai Prancūzijos institucijos mano, kad pagal taikomą teisę negalima remtis Teritorinės asamblėjos pirmininko pareiškimu siekiant įvertinti veiksmingos konkurencijos lygį, nes ši institucija nėra kompetentinga viena priimti viešosios paslaugos perdavimo specifikacijas. Kartu jos pažymi, jog išnagrinėjus pasiūlymus buvo įvertinta, kad „Corsica Ferries“ nesilaikė šių specifikacijų sąlygų, nepateikė savo finansinių skolų vertinimo duomenų ir neužtikrino, kad jos pelno ir nuostolio ataskaitos sąmata būtų tinkama;

7. PRIEMONIŲ VERTINIMAS

7.1. PAGALBA PAGAL SESV 107 STRAIPSNIO 1 DALĮ

(121)

pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį valstybių arba iš valstybės išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuria, palaikant tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipoma arba gali būti iškraipyta konkurencija, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai;

(122)

taigi tam, kad nacionalinė priemonė būtų laikoma valstybės pagalba, turi būti įgyvendintos visos šios sąlygos: 1) gavėjas ar gavėjai turi būti įmonės pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį; 2) aptariama priemonė turi būti įgyvendinta iš valstybės išteklių ir priskirtina valstybei; 3) priemone turi būti suteikta atrankinė nauda subjektui (-ams), kuriam (-iems) ji taikoma; ir 4) taikant aptariamą priemonę iškraipoma arba gali būti iškraipyta konkurencija ir gali būti daroma įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai (52);

7.1.1. ĮMONĖS IR EKONOMINĖS VEIKLOS SĄVOKOS

(123)

kaip pabrėžiama sprendime pradėti procedūrą (62 konstatuojamojoje dalyje), SNCM ir CMN yra du jūrų transporto paslaugas teikiantys veiklos vykdytojai, kurie šiuo pagrindu vykdo ekonominę veiklą;

7.1.2. VALSTYBĖS IŠTEKLIAI IR PRISKIRTINUMAS VALSTYBEI

(124)

kaip nurodyta sprendime pradėti procedūrą (63–65 konstatuojamosiose dalyse), sprendimas sudaryti VPPS buvo priimtas Korsikos asamblėjoje, ir OTC – valdžios institucijos – ištekliai yra valstybės ištekliai, kuriuos visų pirma sudaro valstybės mokama teritorinio tęstinumo dotacija. Taigi mokant su viešosios paslaugos perdavimu susijusias kompensacijas perduodami valstybei priskirtini valstybės ištekliai;

7.1.3. ATRANKINĖ NAUDA, SUTEIKTA KARTU TEIKTI PASLAUGĄ ĮGALIOTIEMS SUBJEKTAMS

(125)

siekiant įvertinti, ar valstybės priemonė yra pagalba įmonei, reikėtų nustatyti, ar aptariama įmonė gauna ekonominės naudos, dėl kurios nepatiria sąnaudų, kurios paprastai turėtų būti padengtos iš jos nuosavų finansinių išteklių, arba tai, ar įmonė gauna naudos, kurios negautų veikdama įprastomis rinkos sąlygomis (53);

(126)

šiomis aplinkybėmis Komisija mano, jog tai, kad konkuruojančių veiklos vykdytojų užimamos rinkos dalys padidėjo, visiškai neįrodo, kad kartu teikti paslaugą įgaliotiems subjektams nauda nesuteikta (CMN teigia kitaip). Iš tikrųjų akivaizdu, kad be valstybės įsikišimo paslaugą teikti įgaliotų subjektų veiklos išlaidos nebūtų kompensuotos (tokia kompensacija numatyta VPPS);

(127)

darydama išvadą, kad visa VPPS nėra susijusi su valstybės pagalba, Prancūzija visų pirma remiasi minėtu 2012 m. liepos 13 d. Valstybės tarybos sprendimu. Tačiau Komisija pabrėžia, kad nacionalinis teismas savo sprendime tik nustatė, kad atskirai vertinama apsaugos sąlyga, nurodyta VPPS 7 straipsnio 1 dalyje (54), negali būti laikoma valstybės pagalba (55). Kadangi Komisija ne atskirai nagrinėja apsaugos sąlygą, o atsižvelgia į visą VPPS, ji mano, kad su minėta sąlyga susiję šio sprendimo pagrindai nėra tinkami siekiant nustatyti, ar visa VPPS susijusi su valstybės pagalba. Šiame sprendime pateiktų argumentų esmę ji išnagrinės analizuodama su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų, kuriems taikoma VPPS, apibrėžtį (žr. šio sprendimo 7.1.3.1 skirsnį);

(128)

kadangi Prancūzija teigia, jog taikant minėtą Sprendimą Altmark dėl šių kompensacijų atrankinė nauda jų gavėjams nesuteikiama, Komisija turi išnagrinėti, ar, kaip tvirtina Prancūzijos institucijos ir kartu teikti paslaugą įgalioti subjektai, pagal VPPS teikiant kompensacijas yra laikomasi visų Sprendimo Altmark kriterijų;

(129)

šiuo klausimu reikėtų priminti, jog Teisingumo Teismas šiame sprendime (56) pripažino, kad su viešąja paslauga susijusiems įsipareigojimams vykdyti suteiktos kompensacijos nėra pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, jeigu įgyvendinti visi keturi kriterijai:

—	naudą gaunančiai įmonei iš tikrųjų pavesta vykdyti su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus ir šie įsipareigojimai buvo aiškiai apibrėžti (1 kriterijus);

—	kriterijai, kuriais remiantis apskaičiuojama kompensacija, buvo iš anksto objektyviai ir skaidriai nustatyti (2 kriterijus);

—	kompensacija neviršija sumos, reikalingos siekiant padengti visas ar dalį sąnaudų, patirtų vykdant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, atsižvelgiant į su tuo susijusias pajamas ir pagrįstą pelną, gautą vykdant šiuos įsipareigojimus (3 kriterijus);

—

jeigu įmonė, įpareigota vykdyti su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, pasirinkta nevykdant viešųjų pirkimų procedūros, būtinos kompensacijos dydis buvo nustatytas remiantis sąnaudų, kurias vykdydama šiuos įsipareigojimus būtų patyrusi vidutinė gerai valdoma įmonė, turinti reikamų transporto priemonių, kad galėtų atitikti būtinus viešosios paslaugos reikalavimus, analize, atsižvelgiant į su tuo susijusias pajamas ir pagrįstą pelną, gautą vykdant šiuos įsipareigojimus (4 kriterijus);

(130)

savo komunikate dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą (57) (toliau – VESP komunikatas) Komisija pateikė gaires, kuriomis siekiama paaiškinti reikalavimus, susijusius su kompensacija už visuotinės ekonominės svarbos paslaugas. Šiame komunikate nagrinėjami įvairūs Sprendime Altmark nustatyti reikalavimai, kaip antai visuotinės ekonominės svarbos paslaugos sąvoka pagal SESV 106 straipsnį, pavedimo reikalavimas, įpareigojimas nustatyti kompensacijos kriterijus, būtino kompensacijos permokos išvengimo principai ir paslaugos teikėjo atrankos principai;

(131)

šiuo atveju Komisija mano, kad reikėtų išnagrinėti pirmąjį ir ketvirtąjį Sprendimo Altmark kriterijus;

7.1.3.1. Visuotinės ekonominės svarbos paslaugos apibrėžtis (pirmasis kriterijus)

(132)

reikėtų priminti, kad su VESP nustatymu susijusi Komisijos kompetencija apsiriboja tikrinimu, ar atitinkama valstybė narė nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos pripažindama paslaugą VESP (58);

(133)

be to, jeigu Sąjungos lygmeniu galioja konkrečios taisyklės, jos yra taikomos valstybių narių diskrecijai, nepažeidžiant Komisijos užduoties įvertinti, ar VESP buvo teisingai apibūdinta atsižvelgiant į valstybės pagalbos tikrinimo tikslus (59). Sprendime pradėti procedūrą Komisija šiuo klausimu iš esmės pareiškė nuomonę, jog tam, kad viešosios paslaugos kriterijus būtų priimtinas valstybės pagalbos tikrinimo požiūriu, jis turi atitikti Reglamentą (EEB) Nr. 3577/92, kuris paaiškintas Teisingumo Teismo praktikoje (60). Todėl Komisija nurodė, kad nagrinės, ar VPPS nustatyta viešosios paslaugos sritis būtina ir proporcinga atsižvelgiant į tikrą viešosios paslaugos poreikį, įrodytą tuo, kad laisvos konkurencijos sąlygomis reguliariųjų transporto paslaugų nepakanka;

(134)

todėl šiuo atveju aptariamų kompensacijų nebūtų galima skelbti suderinamomis pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį, jeigu nebūtų laikomasi teismų praktikoje paaiškintų esminių Reglamento (EEB) Nr. 3577/92 kriterijų. Taigi Reglamento (EEB) Nr. 3577/92 laikymasis yra būtina sąlyga, kad šiuo atveju būtų galima taikyti VESP bendrąsias nuostatas (61);

(135)

šiuo klausimu Komisija pažymi, kad VPPS neabejotinai yra visuomenės aptarnavimo sutartis pagal Reglamentą (EEB) Nr. 3577/92 (62). Šiomis aplinkybėmis ji mano, kad minėtame Sprendime Analir išdėstytos sąlygos ypač tinkamos siekiant išnagrinėti tokią visuomenės aptarnavimo sutartį. Iš tikrųjų kompensacija už pagal visuomenės aptarnavimo sutartį vykdomus konkrečius įsipareigojimus, kuria subsidijuojama paslaugų pasiūla, neabejotinai trukdo laisvam paslaugų judėjimui (63). Šią kliūtį galima pateisinti tik remiantis ribojamosiomis sąlygomis, pagal kurias nustatomas visų paslaugų, kurioms netaikomos laisvos konkurencijos sąlygos, apibrėžties būtinumas ir proporcingumas atsižvelgiant į tikrą transporto paslaugų poreikį, nepatenkinamą laisvos konkurencijos sąlygomis;

(136)

taigi pagal analogiją su minėtu Sprendimu Analir Komisija mano, kad visuomenės aptarnavimo sutartimi nustatyta viešosios paslaugos sritis turi būti būtina ir proporcinga atsižvelgiant į tikrą viešosios paslaugos poreikį, įrodytą tuo, kad įprastomis rinkos sąlygomis reguliariųjų transporto paslaugų nepakanka;

(137)

Prancūzijos institucijos pirmiausia nurodo, kad pagrindinė ir papildoma paslaugos, apibūdintos sprendime pradėti procedūrą ir primintos šiame sprendime, nėra atskiros paslaugos. Tačiau Komisija šiuo klausimu mano, jog iš viešosios paslaugos perdavimo specifikacijų aiškiai matyti, kad transporto paslaugos, kurios turi būti teikiamos visus metus kaip pagrindinė paslauga, atskiriamos nuo papildomų pajėgumų, kuriuos reikia parūpinti intensyviausio eismo laikotarpiu (64);

(138)

Prancūzijos institucijos taip pat tvirtina, kad viešosios paslaugos kriterijus turi būti bendrai vertinamas nagrinėjant abi paslaugas. Šiuo tikslu jos remiasi minėtu 2012 m. liepos 13 d. Valstybės tarybos sprendimu, kuriame nacionalinis teismas nusprendė, kad minėtas Reglamentas (EEB) Nr. 3577/92 nėra kliūtis tikrą viešosios paslaugos poreikį vertinti bendrai kiekvieno maršruto atveju, ir neprivaloma nustatyti, ar šis poreikis visada yra pagrįstas. Valstybės taryba padarė išvadą, kad Reglamentu (EEB) Nr. 3577/92 neįpareigojama užtikrinti, kad papildoma paslauga atitiktų tikrą viešosios paslaugos poreikį, nesutampantį su poreikiu, kuris tenkinamas teikiant pagrindinę paslaugą;

(139)

atsižvelgdama į savo sprendimų priėmimo praktiką (65) Komisija šiuo klausimu iš tikrųjų mano, kad tais atvejais, kai transporto paklausa labai priklauso nuo metų laikų, siekiant išvengti geriausių klientų perėmimo praktikos (66), kuri kenkia tiek ekonominiam paslaugų teikimo veiksmingumui, tiek šio teikimo kokybei ir ekonominiam gyvybingumui, į viešosios paslaugos kriterijų gali būti teisėtai įtrauktos paslaugos, susijusios ir su intensyviausio eismo laikotarpiais, ir su laikotarpiais, kuriais keleivių būna mažiausiai. Tokiomis aplinkybėmis Komisija mano, jog vertinti, kad papildoma paslauga gali būti pagrįsta tikru viešosios paslaugos poreikiu, kuris tenkinamas teikiant pagrindinę paslaugą, teisėtai galima tik tuomet, jeigu remiantis visais techniniais ir ekonominiais motyvais nustatoma, kad, kaip teigia Prancūzijos institucijos, teikti papildomą paslaugą būtina tam, kad būtų teikiama pagrindinė paslauga;

(140)

tačiau šiuo atveju teikti papildomą paslaugą nėra būtina tam, kad būtų teikiama pagrindinė paslauga, kitaip negu tvirtina Prancūzija, SNCM ir CMN;

(141)

Komisija primena, kad tam tikromis sąlygomis viešosios paslaugos kriterijaus išplėtimas gali būti pateisinamas tinkamai nustatytu techniniu papildomumu ar tinkamai nustatytais ekonominio efektyvumo motyvais (sinergija). Tačiau šiuo atveju nėra nustatytas joks techninis pagrindinės ir papildomos paslaugų papildomumas. Iš tikrųjų Komisija pabrėžia, kad šioms paslaugoms taikomi įpareigojimai, visų pirma susiję su tvarkaraščiais ir dažnumu, yra atskiri. Dėl tvarkaraščių pažymėtina, kad apibūdinant pagrindinę paslaugą buvo nustatytas labai mažos apimties išvykimo tvarkaraštis ir griežtas atvykimo intervalas (67), o apibūdinant papildomą paslaugą nebuvo nustatytas joks tvarkaraštis, kurio reikia laikytis. Aptariant dažnumą pažymėtina, kad VPPS specifikacijose nenustatytas joks įpareigojimas dėl papildomos paslaugos, nes transporto pajėgumas intensyviausio eismo laikotarpiais nustatomas kiekvienais metais. Be to, taikant panašų atskyrimą organizuojamos paslaugos (68) 2002–2006 m. buvo teikiamos skirtingais laivais ir jas teikė skirtinga įgula;

(142)

šiuo klausimu reikia pabrėžti, jog Prancūzijos institucijų argumentas, kad pagal specifikacijas skirtingų tipų laivų naudoti neįpareigojama, nėra pagrindas abejoti šia išvada, nes atsižvelgiama į ankstesnės 2002–2006 m. VPPS patirtį, kai abiejų tipų paslaugas buvo galima teikti skirtingais laivais (69);

(143)

be to, taip pat aptariant Prancūzijos institucijų argumentą, kad papildomos paslaugos įtraukimas pateisinamas tolygiu papildomos ir pagrindinės paslaugų finansų paskirstymu, užtenka konstatuoti, jog iš SNCM sąnaudų apskaitos matyti, kad teikiant pagrindinę paslaugą ilgą laiką buvo patiriama veiklos nuostolių (70). Taigi į šį argumentą atsižvelgti negalima;

(144)

todėl konkrečiomis šio atvejo aplinkybėmis negalima vertinti, kad teikti papildomą paslaugą būtina siekiant užtikrinti tinkamą pagrindinės paslaugos teikimą, ir šios išvados negalima paneigti jokiu argumentu, kurį šiuo klausimu pateikė Prancūzijos institucijos ir paslaugą teikti įgalioti subjektai. Taigi Komisija mano, kad abiejų tipų aptariamų paslaugų pripažinimą visuotinės ekonominės svarbos paslauga reikia vertinti atskirai;

(145)

Komisija visų pirma pabrėžia, kad pagal teismų praktiką (71) ir šios srities Komisijos sprendimų priėmimo praktiką (72) Prancūzijos institucijų įgyvendinama teritorinio tęstinumo politika yra vykdoma užtikrinant teisėtą viešąjį interesą – interesą teikti pakankamai transporto paslaugų siekiant patenkinti Korsikos socialinio ir ekonominio vystymosi poreikius. Taigi akivaizdu, kad būtinos teritorinio tęstinumo paslaugos teikimas iš Marselio į penkis aptariamus Korsikos uostus ir atgal atitinka aiškiai nustatytą viešosios paslaugos poreikį;

(146)

aptariant su pagrindine paslauga susijusį privačios iniciatyvos trūkumą pažymėtina, jog kiti rinkos dalyviai patys pripažįsta, kad šios paslaugos teikti nepajėgtų (73);

(147)

visų pirma aptardama laikotarpį, kuriuo šis trūkumas nustatytas, Komisija mano, kad norint pagrįsti visus metus visais aptariamais maršrutais teikiamos pagrindinės paslaugos pripažinimą viešąja paslauga užtenka nustatyti, kad trūksta privačios iniciatyvos teikti paslaugas kiekvienu aptariamu maršrutu, atsižvelgiant į tinkamai nustatytą transporto paslaugų poreikį vien tais metų laikotarpiais, kuriais keleivių būna mažiausiai. Iš tikrųjų pagrindinės paslaugos nuolatinis teikimas pagrindžiamas neabejotinais techninio ir ekonominio efektyvumo motyvais, taigi visus metus patiriamo transporto paslaugų trūkumo apibūdinti nereikia. Atitinkamais metų laikotarpiais perdislokavus tam tikrus laivus, paslaugas teikti įgalioti subjektai patirtų papildomą ekonominę naštą, taip pat negautų didelių pajamų intensyviausio eismo laikotarpiais;

(148)

galiausiai, kaip Komisija pabrėžė savo aiškinamajame komunikate (74) dėl Reglamento (EEB) Nr. 3577/92, maršrutų, aptarnaujamų teikiant vieną paslaugą, perskirstymas savaime nereiškia, kad šis reglamentas yra pažeidžiamas. Priešingai, šiuo atveju perskirsčius penkis maršrutus galima sutelkti laivybos priemones ir taip pagerinti aptariamos paslaugos kokybę (75) ir sumažinti jos sąnaudas, nes techniniai reikalavimai, kurie teikiant pagrindinę paslaugą taikomi maršrutams, kuriais vežama į penkis Korsikos uostus, visų pirma yra panašūs tvarkaraščių, kelionės laiko ir pajėgumų vežti krovinius ir keleivius paskirstymo požiūriu (76). Iš tikrųjų VPPS (77) yra nurodyta tiek galimybė tam tikrus laivus naudoti keliais skirtingais maršrutais, kuriais teikiama pagrindinė paslauga, tiek galimybė kelis skirtingus laivus naudoti tuo pačiu maršrutu (78);

(149)

galiausiai pagal Reglamento (EEB) Nr. 3577/92 4 straipsnį VPPS ir jos prieduose yra nustatytos tikslios tęstinumo, reguliarumo, pajėgumo ir tarifų nustatymo taisyklės, kurių paslaugą teikti įgalioti subjektai turi laikytis norėdami teikti pagrindinę paslaugą (žr. 2.5 skirsnį);

(150)

todėl pagrindinės paslaugos įtraukimas į VPPS sąlygas yra būtinas ir proporcingas atsižvelgiant į tikrą viešosios paslaugos poreikį;

(151)

Komisija mano, kad papildomos paslaugos priskyrimas viešajai paslaugai prieštarauja būtinumo ir proporcingumo (atsižvelgiant į tikrą viešosios paslaugos poreikį) įpareigojimui, taikomam nustatant viešosios paslaugos sritį (žr. šio sprendimo 8.1.1 skirsnį);

(152)

šiuo klausimu Komisija pažymi, kad papildomą paslaugą trimis maršrutais (Marselis–Ajačas, Marselis–Bastja ir Marselis–Proprianas) SNCM teikė neatsiejamai, naudodama du garlaivius („Danielle Casanova“ ir „Napoléon Bonaparte“) paslaugoms teikti trimis maršrutais (79). Be to, Komisija pabrėžia, kad dėl nedidelių įpareigojimų, taikomų siekiant teikti aptariamą papildomą paslaugą (80), juo labiau buvo galima iš tikrųjų sutelkti laivybos priemones paslaugai teikti, skatinant techninį ir ekonominį paslaugų teikimo trimis aptariamais maršrutais papildomumą. Todėl Komisija mano, kad papildomos paslaugos įtraukimo į VPPS sąlygas teisėtumą reikia vertinti bendrai;

(153)

be to, nagrinėjant viešosios paslaugos perdavimo srities būtinumą ir proporcingumą turi būti atsižvelgiama į su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų taikymą visiems aptarnaujamiems maršrutams, kuriais žemyninė Prancūzija sujungiama su Korsika. Kita vertus, atsižvelgiant į šalių argumentus (81) šiomis aplinkybėmis taip pat reikia nagrinėti, ar privačių subjektų iniciatyva yra siūloma vežti iš Tulono, – šiuo maršrutu iš esmės būtų galima pakeisti maršrutus iš Marselio, kuriems aptarnauti yra deleguota viešoji paslauga;

(154)

Komisija savo sprendime pradėti procedūrą priminė, kad yra visi požymiai, kuriais remiantis galima nustatyti, jog vežimo iš Marselio ir Tulono paslaugas galima pakeisti viena kita. Iš tikrųjų transporto paslaugų, teikiamų maršrutais, kuriais žemyninė Prancūzija sujungiama su Korsika, apimties pokyčiai rodo, kad šalia dviejų kartu teikti paslaugą įgaliotų subjektų pasiūlos greitai plėtojama konkurencinė pasiūla. Pavyzdžiui, 2002–2009 m. jūrų transporto apimtis vežant keleivius iš žemyninės Prancūzijos į Korsiką ir atgal padidėjo 31,6 proc. (82) Atsižvelgiant į transporto apimties pasiskirstymą tarp aptarnaujamų uostų matyti, kad labai padidėjo transporto apimtis vežant iš Tulono (2002–2009 m. ji padidėjo 150 proc.) ir kartu sumažėjo transporto apimtis vežant iš Marselio (sumažėjo 1,7 proc.). Tai rodo, kad padidėjus bendrai transporto apimčiai didesnę paklausą daugiausia patenkino iš Tulono vežantys paslaugų teikėjai, taigi buvo mažiau naudojamasi kartu teikti paslaugą įgaliotų subjektų, kurie veža iš Marselio, siūlomomis paslaugomis;

(155)

kitaip negu tvirtina Prancūzijos institucijos (beje, nepateikusios argumentų, kuriuose būtų nurodyti skaičiai), neatrodo, kad šį pokytį reikėtų priskirti „susisiekiančių indų“ dėsnio poveikiui, susijusiam su vežimu iš Italijos. Iš tikrųjų akivaizdu, kad su Korsika susijusio transporto dalis (83), priskiriama maršrutams, kuriais žemyninė Prancūzija sujungiama su Korsika, 2002–2009 m. nuolat didėjo – nuo 60,9 proc. 2002 m. ji padidėjo iki 66,2 proc. 2009 m., ir mažėjo maršrutais, kuriais Korsika sujungiama su Italija, teikiamų paslaugų apimtis (84);

(156)

aptardama Prancūzijos institucijų argumentą, kad Konkurencijos taryba savo 2006 m. sprendime pripažino, jog negalima atmesti galimybės, kad keleivių vežimo iš Marselio rinka yra tinkama, Komisija pažymi, kad Konkurencijos taryba, pagrįsdama savo argumentus, kuriais įrodyta, kad OTC konkurse dalyvaujančios SNCM padėtis buvo dominuojanti (85), tik pabrėžė tinkamos maršrutų, kuriais vežama iš Marselio, rinkos veikimą (86). Tačiau ši pozicija Konkurencijos tarybai netrukdė pareikšti nuomonės, jog „negalima atmesti galimybės, kad keleivių, kurie intensyviausio eismo laikotarpiu keliauja iš žemyno į Korsiką ir atgal (iš žemyninės Prancūzijos į Italiją ir atgal), rinkoje Nicos, Tulono, Marselio, Livorno, Savonos ir Genujos uostus aptarnaujantys subjektai daro tam tikrą konkurencinį spaudimą vieni kitiems“ (87);

(157)

iš tikrųjų transporto apimties, vežant iš žemyninės Prancūzijos į Korsiką ir atgal, pokytis (ši apimtis padidėjo vežant maršrutais iš Tulono) dar labiau pastebimas atsižvelgiant į papildomą paslaugą. 2002–2005 m. tikra nustatyta transporto apimtis teikiant papildomą paslaugą maršrutu Marselis–Korsika sumažėjo 208 213 keleivių, o tuo pačiu laikotarpiu transporto apimtis maršrutu Tulonas–Korsika padidėjo 324 466 keleiviais. Nuo 2002 m. transporto apimtis apskritai didėjo, o transporto dalis, kurią sudaro papildoma paslauga, mažėjo (toks mažėjimas naudingas kitiems rinkos dalyviams) – tai rodo, kad yra didelių galimybių šias dvi paslaugas pakeisti viena kita;

(158)

labiau atsižvelgiant į kokybės aspektą pažymėtina, kad dėl nedidelio atstumo tarp Marselio ir Tulono (apie 50 km) paslaugas, teikiamas į tą patį Korsikos uostą, iš tikrųjų galima pakeisti viena kita. Be to, kelionės iš Marselio į Tuloną laikas (apie 35–45 min.) yra daug trumpesnis už kelionės jūra laiką (88), taigi jis nelabai gali trukdyti tam, kad galutiniai dviejų paslaugų gavėjai užtikrintų šių paslaugų konkurenciją. Be to, Tulono uostas yra apie 50 km arčiau Korsikos, ir laivai iš Tulono į Korsiką gali atplaukti per trumpesnį laiką negu iš Marselio, todėl galimybė paslaugas iš Marselio pakeisti paslaugomis iš Tulono dar labiau padidėja (89);

(159)

pavyzdžiui, dideles galimybes paslaugas (90) iš Marselio uosto pakeisti paslaugomis iš Tulono uosto nuo 2006 m. galima įrodyti skaičiais, remiantis tuo, kad vykstant streikams, dėl kurių 2005 m. pabaigoje paslaugų teikimas iš Marselio labai sutriko (91), transporto srautas buvo perkeltas į Tuloną. Taigi net atsižvelgiant į tendencingo iš Tulono teikiamų transporto paslaugų apimties padidėjimo poveikį (92), 2005 m. rugsėjo–spalio mėn. iš Marselio į Tuloną perkeltas transporto srautas (93) vykstant maršrutais į Ajačą sudarė apie 89 proc. (94);

(160)

remdamasi visais šiais duomenimis Komisija mano, kad tokiomis aplinkybėmis skiriant VPPS buvo didelė galimybė atsižvelgiant į keleivių paklausą papildomą paslaugą pakeisti paslaugomis iš Tulono ir į Bastją bei Ajačą;

(161)

Komisija taip pat mano, jog Prancūzijos intitucijos nepateikė jokių įrodymų, kad trūksta privačios iniciatyvos teikti šią papildomą paslaugą. Nors Prancūzijos institucijos nesutinka su tuo, kad pagrindinė paslauga būtų atskirta nuo papildomos, jos tik primena plačią valstybių narių diskreciją nustatyti VESP sritį. Tačiau papildomos paslaugos įtraukimo jos nepagrindžia privačios iniciatyvos trūkumu pagal konkrečios paslaugos poreikį. Iš tikrųjų Prancūzijos institucijos VPPS bendrą pobūdį grindžia siekiu į viešosios paslaugos sritį neįtraukti vien tik nepelningos veiklos, kad būtų užtikrintas tolygus finansų paskirstymas (žr. šio sprendimo 61 ir 62 konstatuojamąsias dalis). Tačiau jau buvo nurodyta, kad į šį argumentą negali būti atsižvelgiama (žr. šio sprendimo 143 konstatuojamąją dalį);

(162)

šiomis aplinkybėmis tikrą keleivių vežimo į kiekvieną uostą, kuriame teikiama papildoma paslauga, apimtį Komisija palygino su „Corsica Ferries“ teikiama vežimo iš Tulono pasiūla ir transporto pasiūla, užtikrinama pagal viešosios paslaugos perdavimo nuostatas teikiant pagrindinę paslaugą. Paaiškėjo, kad aptarnaujant Bastjos ir Ajačo uostus, kurie sudaro 90 proc. papildomai paslaugai teikti būtinų pajėgumų, pagrindinės paslaugos, teiktos iš Marselio pagal viešosios paslaugos perdavimo nuostatas, pajėgumų, derinamų su 2004–2006 m. privačių subjektų iniciatyva iš Tulono teiktomis paslaugomis, užteko siekiant patenkinti iš tikrųjų nustatytą paklausą, – šių pajėgumų ir privačių subjektų iniciatyva teikiamų paslaugų užteko tiek pavasario ir rudens laikotarpiu, tiek vasaros laikotarpiu aptarnaujant abu uostus kiekvienais 2004–2006 m. laikotarpio metais;

(163)

Prancūzija visos šios išvados neginčijo. Prancūzijos institucijos tik nurodo išimtines 2004 ir 2005 m. susidariusias aplinkybes (95), dėl kurių, jų teigimu, galima paaiškinti, kodėl teikiant papildomą paslaugą keleivių skaičius sumažėjo. Tačiau Komisija mano, kad šio argumento dėl 2004 ir 2005 m. reikšmė labai sumažėja atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta, didelis transporto srautas buvo perkeltas – paslaugos teikiamos iš Tulono (96). Be to, Komisija šiuo klausimu pabrėžia, jog taip pat buvo nustatyta, kad 2006 m., prieš pat įsigaliojant VPPS (97), transporto paslaugų buvo teikiama pakankamai, taigi konkurencinė padėtis šiais metais labai svarbi;

(164)

todėl Komisija mano, kad įtraukti papildomą paslaugą į viešosios paslaugos perdavimo sąlygas nebuvo nei būtina, nei proporcinga, siekiant patenkinti nustatytą transporto paklausą maršrutais Marselis–Bastja ir Marselis–Ajačas. Dėl maršruto Marselis–Proprianas Komisija mano, kad, nors 2006 m. nebuvo teikiama jokia kita paslauga reguliariai aptarnaujant Korsikos uostą, atsižvelgiant į nedidelę su šiuo maršrutu susijusią transporto apimtį (98) negalima manyti, kad dėl privačios iniciatyvos teikti paslaugas vien šiuo maršrutu trūkumo išvada dėl visos papildomos paslaugos negalioja;

(165)

šiuo klausimu svarbu pabrėžti, kad „Corsica Ferries“ teikiama paslauga atitiko su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų taisykles, taikomas visiems maršrutams, kuriais žemyninė Prancūzija sujungiama su Korsika, ir kokybės požiūriu nesiskyrė nuo teikiamos papildomos paslaugos. Iš tikrųjų, kaip primenama šio sprendimo 141 konstatuojamojoje dalyje, su papildoma paslauga susiję kokybės įpareigojimai buvo daug švelnesni negu susiję su pagrindine paslauga;

(166)

šiuo klausimu Komisija visų pirma mano, kad valstybės narės konkrečių su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų negali priskirti paslaugoms, kurias patenkinamai ir su valstybės apibrėžtu viešuoju interesu suderinamomis sąlygomis, pvz., susijusiomis su kaina, objektyviais kokybės reikalavimais, tęstinumu ir galimybe naudotis paslauga, jau teikia arba gali teikti įprastomis rinkos sąlygomis veikiančios įmonės (99). Šiomis aplinkybėmis Komisija mano, kad, sprendžiant iš jau pateiktos informacijos, SNCM patirtų sąnaudų kompensacija už papildomos paslaugos teikimą taip pat neatitinka šioje srityje Komisijos taikomos praktikos. Iš tikrųjų atsižvelgiant į su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų ir socialinės pagalbos priemonės taikymą (100) visiems maršrutams, kuriais žemyninė Prancūzija sujungiama su Korsika, iš Tulono keleivius vežantys SNCM konkurentai galėjo būti laikomi vykdančiais veiklą įprastomis rinkos sąlygomis;

(167)

galiausiai Komisija mano, kad papildomos paslaugos priskyrimas viešajai paslaugai neatitinka tikro viešosios paslaugos poreikio, todėl atsižvelgiant į konkrečias taikomas taisykles Prancūzija, VPPS nurodytą papildomą paslaugą pripažinusi VESP, šiuo atveju padarė akivaizdžią vertinimo klaidą. Taigi teikiant kompensacijas už papildomą paslaugą nesilaikoma pirmojo Sprendimo Altmark kriterijaus;

7.1.3.2. Paslaugų teikėjo atranka (ketvirtasis kriterijus)

(168)

pagal ketvirtąjį Sprendimo Altmark kriterijų kompensacija turi būti teikiama pasibaigus viešojo pirkimo procedūrai, kurią vykdant galima atrinkti kandidatą, paslaugas galintį teikti mažiausia bendruomenei kaina, arba turi būti nustatyta pavyzdžiu imant vidutinę tinkamai valdomą ir reikiamų išteklių turinčią įmonę (101);

(169)

teikti jūrų transporto paslaugas maršrutais, kuriais žemyninė Prancūzija sujungiama su Korsika, buvo pavesta pasibaigus deryboms, prieš kurias pagal Code Général des Collectivités Territoriales (CGCT) (102) L.1411-1 straipsnio nuostatas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas kvietimas dalyvauti konkurse. Tačiau vykdant viešųjų pirkimų procedūrą pagalbos galimybė pašalinama tik tuomet, jeigu surengus šią procedūrą galima atrinkti kandidatą, kuris šias paslugas gali teikti „mažiausia bendruomenei kaina“ (103). Sprendime pradėti procedūrą Komisija pareiškė abejonių dėl to, ar vykdant sutarties sudarymo procedūrą buvo galima užtikrinti pakankamą, tikrą ir atvirą konkurenciją;

(170)

šiuo atveju taikyta procedūra, kuri Prancūzijos teisėje nustatyta siekiant perduoti viešąją paslaugą, pagal ES viešųjų pirkimų teisę yra derybos su išankstiniu skelbimu apie pirkimą. Pirmiausia reikėtų priminti, kad vykdant tokią procedūrą veiksmingą konkurenciją galima užtikrinti tik tuomet, jeigu kiekvienas atvejis vertinamas atskirai (104). Iš tikrųjų vykdant šią procedūrą perkančiajai organizacijai suteikiama plati diskrecija ir gali būti ribojamas suinteresuotųjų veiklos vykdytojų dalyvavimas;

(171)

šiuo atveju Komisija mano, kad pagal konkurso sąlygas užtikrinti veiksmingos konkurencijos nebuvo galima;

(172)

iš tikrųjų vienintelis pasiūlymas, konkuravęs su kartu teikti paslaugą įgaliotų subjektų pasiūlymu, buvo vertinamas ne atsižvelgiant į jo kokybę (skyrimo kriterijus), bet remiantis atrankos kriterijumi, šiuo atveju – kandidato gebėjimu vykdyti veiklą nuo 2007 m. liepos 1 d. Taigi vykdant procedūrą nebuvo sudarytos sąlygos OTC palyginti kelis pasiūlymus, kad būtų pasirinktas ekonomiškai naudingiausias;

(173)

šiuo klausimu Komisija mano, kad, kitaip negu teigia Prancūzijos institucijos, norint užtikrinti veiksmingą konkurenciją neužtenka to, kad iš tikrųjų būtų pateikti du pasiūlymai, nes konkuravęs pasiūlymas negalėjo būti patikima alternatyva. Iš tikrųjų šiuo atveju „Corsica Ferries“ pasiūlyme paslaugų teikimo pradžios data buvo nustatyta 2007 m. lapkričio 12 d., o specifikacijose reikalaujama paslaugas pradėti teikti nuo 2007 m. liepos 1 d. (105) Be to, Komisija nepritaria Prancūzijos institucijų argumentui ir didelio apeliacinių skundų skaičiaus nelaiko įrodymu, kad vykdant VPPS sudarymo procedūrą konkurencija buvo veiksminga;

(174)

šis teiginys pagrindžiamas visa informacija, susijusia su rinkos padėtimi ir konkurso procedūros sąlygomis;

(175)

pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad SNCM ir CMN grupė, kaip rinkoje įsitvirtinęs operatorius, turintis prie VPPS specifikacijų nuostatų pritaikytų laivybos priemonių, turėjo didelį konkurencinį pranašumą, kurį visų pirma nurodė Konkurencijos taryba (106);

(176)

be to, nustatytas labai trumpas terminas tarp numatytos VPPS skyrimo dienos (sutartis galiausiai skirta 2007 m. birželio 7 d.) ir dienos, kurią pradedamos teikti paslaugos (2007 m. liepos 1 d.), galėjo būti didelė kliūtis, trukdanti procedūroje dalyvauti naujiems rinkos dalyviams. Dėl šio labai trumpo termino, taip pat techninių reikalavimų, susijusių su aptariamų uostų ypatumais (107), laivyno amžiaus sąlyga (108) ir vieno laivo talpa, reikalaujama VPPS specifikacijose, dalyvavimas konkurse galėjo būti ribojamas. Komisijos nuomone, iš tikrųjų maždaug trijų savaičių termino neužtenka tam, kad tokiomis aplinkybėmis būtų galima perdislokuoti laivyno laivus ar įsigyti visus specifikacijų sąlygas atitinkančius laivus ir (arba) užsakyti tokių laivų reisus (109);

(177)

galiausiai daug susitikimo sąlygų (110), taip pat tarnybai OTC suteikta laisvė priimti sprendimą dėl taikomų taisyklių netaikymo (111) taip pat galėjo prisidėti prie to, kad subjektai atsisakė minties dalyvauti konkurse abejodami dėl tam tikrų pagrindinių techninių ir ekonominių pasiūlymo rengimo kriterijų. Šiuo klausimu Komisija mano, kad, kaip pabrėžia Prancūzijos institucijos, nustačius sąlygas, kuriomis papildomos Reglamento (EEB) Nr. 3577/92 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, įgyvendinant visuomenės aptarnavimo sutartį šis reglamentas nepažeidžiamas. Tačiau šiuo atveju nacionalinės institucijos turėjo patikrinti, ar siekiant skirti VPPS veiksminga konkurencija buvo tokia, kuria galima užtikrinti ketvirtojo Sprendimo Altmark kriterijaus įgyvendinimą, visų pirma atsižvelgiant į šias papildomas sąlygas, kuriomis gali būti ribojamas dalyvavimas konkurso procedūroje, ir nesant tokios konkurencijos padaryti būtinas teisines išvadas;

(178)

remdamasi visa šia informacija Komisija mano, kad pagal vykdytos procedūros sąlygas veiksmingos konkurencijos skiriant VPPS, taigi ir atrenkant pasiūlymą, pagal kurį paslaugą būtų galima teikti bendruomenei mažiausia kaina (112), šiuo atveju nebuvo galima užtikrinti;

(179)

taigi Prancūzijos institucijos turėjo įrodyti, kad kompensacija buvo nustatyta pavyzdžiu imant vidutinę tinkamai valdomą ir reikiamų išteklių turinčią įmonę (113);

(180)

Prancūzija tokios informacijos nepateikė. Be to, kaip pabrėžiama šio sprendimo 2.5 skirsnyje, kompensacija buvo nustatyta ne remiantis iš anksto nustatytomis sąnaudomis arba lyginant su kitų panašių laivybos įmonių išlaidų struktūra, o atsižvelgiant į pajamų ir degalų sąnaudų sąmatas, į kurias įtraukiama tik dalis paslaugos pajamų ir išlaidų;

(181)

be to, Komisija pažymi, kad, kaip pabrėžta Korsikos regioninių audito rūmų ataskaitoje (114), numatomos 2007–2013 m. VPPS kompensacijos buvo daug didesnės negu 2002–2006 m. kompensacijos, numatytos už panašius įsipareigojimus, kurie net šiek tiek mažesni atsižvelgiant į siūlomą pajėgumą;

(182)

nors 2001–2007 m. ekonominė padėtis keitėsi, atlikti palyginimą su tinkamai valdomos įmonės patirtomis sąnaudomis juo labiau reikėjo dėl to, kad iš tam tikros informacijos buvo galima suprasti, jog SNCM, kurios intensyvaus restruktūrizavimo laikotarpis tuomet ėjo į pabaigą (115), pati nebuvo tinkamai valdoma įmonė;

(183)

taigi atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija mano, kad šiuo atveju ketvirtasis Sprendimo Altmark kriterijus nėra įgyvendintas;

7.1.3.3. Išvada dėl atrankinės naudos suteikimo

(184)

kadangi Sprendimo Altmark kriterijai taikomi visi kartu, to, kad teikiant papildomą paslaugą nesilaikoma pirmojo kriterijaus, ir bet kokiu atveju pagal visas VPPS nuostatas nesilaikoma ketvirtojo kriterijaus, užtenka nustatyti, kad kartu teikti paslaugą įgaliotiems subjektams buvo suteikta atrankinė ekonominė nauda;

7.1.4. DĖL SĄLYGŲ, KURIOMIS DAROMA ĮTAKA VALSTYBIŲ NARIŲ TARPUSAVIO PREKYBAI IR IŠKRAIPOMA KONKURENCIJA

(185)

kaip nurodyta sprendime pradėti procedūrą, SNCM ir CMN vykdo veiklą maršrutais, kuriais žemyninė Prancūzija sujungiama su Korsika, ir tiesiogiai konkuruoja su tokiais veiklos vykdytojais kaip „Corsica Ferries“, „Moby Lines“ ir „Saremar“. Todėl Komisija pažymi, kad dėl nagrinėjamų valstybės kompensacijų SNCM ir CMN padėtis gali sustiprėti, palyginti su Europos Sąjungoje konkuruojančiomis laivybos įmonėmis, todėl šiomis kompensacijomis gali būti iškraipoma konkurencija ir daroma įtaka valstybių narių tarpusavio prekybai;

7.1.5. IŠVADA DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS BUVIMO PAGAL SESV 107 STRAIPSNIO 1 DALĮ

(186)

remdamasi išdėstyta informacija Komisija mano, kad visos kompensacijos, kurias SNCM ir CMN gavo įgyvendinant VPPS, yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį;

(187)

kadangi ši pagalba buvo suteikta iš anksto nepranešus Komisijai, ji yra neteisėta;

8. SUDERINAMUMAS SU VIDAUS RINKA

8.1. SUDERINAMUMO ANALIZĖ PAGAL SESV 106 STRAIPSNIO 2 DALĮ

(188)

kaip nurodyta sprendime pradėti procedūrą (116), pagal viešosios paslaugos perdavimo nuostatas per metus vežama daugiau negu 300 000 keleivių, o VPPS nurodytos kompensacijos viršija 30 mln. EUR per metus. Taigi 2005 m. (117) ir 2011 m. (118) sprendimai dėl VESP Viešosios paslaugos perdavimo sutarčiai nėra taikomi atitinkamai pagal šių sprendimų 2 straipsnio 1 dalies c punktą ir 2 straipsnio 1 dalies d punktą;

(189)

todėl Prancūzijai nenurodžius kokio nors kito suderinamumo pagrindo (119) Komisija mano, kad pagal VPPS suteiktų kompensacijų suderinamumą su vidaus rinka reikia vertinti remiantis VESP bendrosiomis nuostatomis. Tačiau reikėtų priminti, kad pagal VESP bendrųjų nuostatų 69 punktą šių nuostatų 14, 19, 20, 24, 39 ir 60 punktuose išdėstyti principai netaikomi iki 2012 m. sausio 31 d. suteiktai neteisėtai pagalbai;

(190)

pagal VESP bendrųjų nuostatų 11 punktą valstybės pagalba, nepatenkanti į 2011 m. sprendimo taikymo sritį, gali būti paskelbta suderinama su SESV 106 straipsnio 2 dalimi, jei ji reikalinga atitinkamoms visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms teikti ir nedaro tokio poveikio tarpusavio prekybos plėtojimui, kuris prieštarautų Sąjungos interesams. Pasiekti šią pusiausvyrą galima tik tuomet, jeigu vykdomos bendrųjų nuostatų 2.2.–2.10 skirsniuose išvardytos sąlygos;

(191)

pirmiausia reikėtų išnagrinėti šiuo atveju aptariamos visuotinės svarbos paslaugos apibrėžtį;

8.1.1. TIKRA VISUOTINĖS EKONOMINĖS SVARBOS PASLAUGA

(192)

kadangi papildomos paslaugos pripažinimas VESP yra akivaizdi vertinimo klaida (žr. šio sprendimo 151–167 konstatuojamąsias dalis), už šią paslaugą išmokėtos kompensacijos negali būti paskelbtos suderinamomis su SESV 106 straipsnio 2 dalimi;

(193)

tačiau remdamasi analize, pateikta šio sprendimo 145–150 konstatuojamosiose dalyse, Komisija nustatė, kad pagrindinė paslauga atitinka tinkamai nustatytą VESP;

8.1.2. KITOS VESP BENDRŲJŲ NUOSTATŲ SĄLYGOS

(194)

atsižvelgiant tik į pagrindinę paslaugą, kuri vienintelė atitinka tinkamai nustatytą VESP, reikėtų išnagrinėti, ar yra įgyvendintos kitos VESP bendrųjų nuostatų sąlygos;

8.1.2.1. Pavedimas

(195)

aptariant pavedimo, kuriame nurodomi su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai, būtinumą ir kompensacijos apskaičiavimo metodus pažymėtina, kad VPPS yra nurodyti aptariami įsipareigojimai ir kompensacijos kriterijai;

(196)

šiuo klausimu visų pirma reikėtų patikslinti, kad vien dėl apsaugos sąlygos (120) taikymo sutarties techninių, reglamentavimo ar ekonominių sąlygų esminio pakeitimo atveju nekyla abejonių dėl to, kad kompensacijos kriterijai nustatomi iš anksto;

(197)

iš tikrųjų pagal šią sąlygą šalys pirmiausia gali sudaryti papildomus susitarimus, jeigu labai pasikeičia paslaugų teikimo sąlygos ir dėl to reikia persvarstyti VPPS tikslus. Taigi ši sąlyga panaši į įprastą papildomo susitarimo sąlygą, kurios galimą taikymą vis dėlto reikėtų išnagrinėti atsižvelgiant į pagalbos teisę. Šia sąlyga siekiama „atkurti pradinę finansinę pusiausvyrą“, pirmiausia didžiausius tarifus pritaikant prie paslaugų pobūdžio. Taigi galimybė keisti kompensaciją, kuri sutartyje aiškiai nėra nurodyta, gali būti suprantama tik tuo atveju, kai siekiama keisti teikiamas paslaugas. Kaip nurodyta minėtame Valstybės tarybos sprendime, taikant šią apsaugos sąlygą kompensacijos už teikiamas paslaugas permoka negali būti suteikta;

(198)

tokia permoka galėtų būti suteikta, jeigu kitomis negu šio atvejo aplinkybėmis sąlyga būtų taikoma ir pakartotinės derybos būtų vykdomos aiškiai per ilgai arba jeigu pagal sąlygą būtų numatyta galimybė taikant susitikimo sąlygą skirti papildomą kompensaciją, susijusią su jau teikiamomis paslaugomis, tačiau nebūtų nurodyti šios papildomos kompensacijos kriterijai. Tai, kad taikoma suderinimo sąlyga (121), taip pat nėra priežastis abejoti šia išvada, nes taikant šią sąlygą numatyta, viena vertus, išlaikyti bendrą VPPS struktūrą (taigi atliekami tik nedideli pritaikymai ir patikslinimai), kita vertus, lygiagrečiai mažinti kompensacijas ir paslaugų apimtį. Net vertinant, kad 2009 m. gruodžio 28 d. papildomu susitarimu buvo iš esmės pakeisti kompensacijos kriterijai ir paslaugų turinys, vis dėlto reikėtų pažymėti, kad šie kriterijai buvo nustatyti prieš pradedant teikti paslaugas 2010–2013 m. laikotarpiu, kuriam jie taikomi;

(199)

be to, skirtingos numatomų pajamų sumos, kurias kartu teikti paslaugą įgalioti subjektai nurodė savo pasiūlymuose, nėra nepagrįstos. Komisija mano, kad optimistiškesnių pajamų sąmatų įtraukimas iš tikrųjų gali būti suderinamas su tuo, kad sąmatos persvarstomos atsižvelgiant į rinkos perspektyvas. Ji taip pat pabrėžia, kad numatoma transporto apimtis, nustatyta pasibaigus deryboms, apskritai buvo mažesnė negu nurodytoji konkuravusiame pasiūlyme (122). Atsižvelgdama į tikrąsias ir numatytas 2002–2006 m. pajamas (123) ir palankius Korsikai teikiamų transporto paslaugų rinkos pokyčius 2006 m., Komisija mano, kad baziniai kriterijai, kuriais remiantis pagal VPPS buvo numatyta tikslinti kompensaciją, bet kokiu atveju yra priimtini atsižvelgiant į VESP bendrųjų nuostatų 23 konstatuojamąją dalį;

(200)

dėl kitų skundo pateikėjos keltų klausimų, susijusių su visų tikslinimo sąlygų taikymu (124), reikėtų priminti, kad pagal Bendrojo Teismo praktiką dėl sudėtingų kompensacijos tikslinimo mechanizmų negali kilti abejonių, kad kompensavimo mechanizmas yra objektyvus ir skaidrus (125);

(201)

galiausiai Komisijos abejonės dėl finansinių kompensacijų, kurios paslaugą teikti įgaliotiems subjektams tariamai skirtos ne pagal VPPS, buvo panaikintos, nes Prancūzijos institucijos pateikė įrodymą, kad sprendime pradėti procedūrą nurodytos sumos yra tik paslaugą teikti įgaliotų subjektų prašytos sumos, kurių mokėti OTC in fine nesutiko;

8.1.2.2. Pavedimo laikotarpio trukmė

(202)

šešerių su puse metų pavedimo laikotarpio trukmė atitinka šios srities Bendrijos gaires (126), kuriose nurodoma šešerių metų riba;

8.1.2.3. Direktyvos 2006/111/EB laikymasis

(203)

aptariant Direktyvos 2006/111/EB dėl finansinio skaidrumo laikymąsi pažymėtina, kad paslaugą teikti įgaliotos įmonės pagal VPPS sąlygas iš tikrųjų įdiegė atskirą veiklos sąnaudų apskaitą. SNCM su pagrindine paslauga susijusią veiklą šioje apskaitoje papildomai atskiria nuo veiklos, susijusios su papildoma paslauga (žr. šio sprendimo 46 ir 47 konstatuojamąsias dalis);

8.1.2.4. Kompensacijos suma

(204)

aptariant kompensacijos permokos nebuvimą pažymėtina, kad VPPS buvo nustatyta, jog viršutinė bendrosios maržos riba (atskaičius nusidėvėjimo išlaidas, su užsakomaisiais reisais susijusius nuomos mokesčius ir kitas kapitalo išlaidas) yra 15 proc. laivų rinkos vertės. Sprendime pradėti procedūrą Komisija nurodė, kad neturi informacijos, kuria remdamasi galėtų a priori atmesti bet kokios kompensacijos permokos galimybę;

(205)

vykdant oficialią tyrimo procedūrą visų pirma buvo galima patikslinti, kad laivų rinkos vertė nustatyta remiantis ekspertų teiginiais ir kad siekiant nustatyti sutarties sąlygas buvo gauti keli vertinimai. Taigi turto bazėje, naudotoje kompensacijos viršutinei ribai nustatyti, yra nurodyta perduotajai viešajai paslaugai teikti naudotų laivų likutinė rinkos vertė (127);

(206)

vertinant, kad deleguotajai viešajai paslaugai teikti naudojamų laivų likutinė rinkos vertė nurašoma per aštuonerius metus (128) (tokia galimybė nurodyta Prancūzijos mokesčių teisėje), pagal viršutinės ribos nustatymo sąlygą iš tikrųjų buvo taikoma 2,5 proc. turto grynojo pelno rodiklio (ROA) ir vidutinio grynojo ekonominio kapitalo pelno (ROCE) riba (129). Beje, VESP bendrosiose nuostatose nurodyta saugumo garanto (angl. „safe harbour“) norma (130) viešosios paslaugos perdavimo dieną buvo didesnė negu 5 proc. (131), nors kartu teikti paslaugą įgaliotos SNCM ir CMN iš tikrųjų patyrė didelę dalį su paslaugomis susijusios komercinės rizikos. Be to, praktiškai matyti, kad prieš patiriant paslaugas teikti įgaliotų subjektų kapitalo išlaidas rezultatai buvo daug mažesni už šią viršutinę ribą (žr. toliau);

(207)

taigi taikant VPPS sąlygas kompensacijos permoka suteikta nebuvo. Tai, kad SNCM kompensacijas už pagrindinę paslaugą atskyrė nuo kompensacijų už papildomą paslaugą, nėra priežastis abejoti šia išvada dėl pagrindinės paslaugos, remiantis kompensacijų sąnaudų paskirstymo abiem paslaugoms sąlygomis (žr. šio sprendimo 46 konstatuojamąją dalį). Iš tikrųjų remiantis Prancūzijos ir SNCM pateiktais skaičiais matyti, kad pagrindinei paslaugai priskirtini rezultatai prieš patiriant SNCM kapitalo išlaidas liko daug mažesni už jau minėtą 15 proc. viršutinę ribą;

Rezultatai prieš patiriant kapitalo išlaidas pagal bendrovę ir paslaugą

	SNCM pagrindinė paslauga	Visos SNCM paslaugos	CMN
2007 m. II pusmetis	[…] (132)	[…]	[…]
2008	[…]	[…]	[…]
2009	[…]	[…]	[…]
2010	[…]	[…]	[…]
2011	[…]	[…]	[…]

(208)

galiausiai praėjus trejiems deleguotosios paslaugos teikimo metams OTC prašymu buvo atliktas išorės auditas tikrinant kompensacijos permoką (2010 finansinių metų). Be to, nepriklausoma patikos bendrovė kiekvienais metais OTC vardu tikrina paslaugas teikti įgaliotų subjektų veiklos sąskaitas;

8.1.2.5. Papildomi reikalavimai, kurie gali būti reikalingi siekiant užtikrinti, kad tarpusavio prekybos plėtojimui nebūtų daromas toks poveikis, kuris prieštarautų Sąjungos interesams

(209)

atsižvelgdama į 8.1.1.3 skirsnyje primenamą informaciją Komisija mano, kad iš jokių duomenų negalima spėti, jog viešoji paslauga, kuria užtikrinamas teritorinis tęstinumas, galėjo būti teikiama sąlygomis, kuriomis būtų galima sumažinti dėl visuomenės aptarnavimo sutarties atsiradusį konkurencijos iškraipymą. Iš tikrųjų dėl „Corsica Ferries“ argumentų, kuriais siekiama įrodyti, kad vidutinė pagal VPPS teikiamų transporto paslaugų kaina yra daug didesnė negu vykstant maršrutais iš Nicos ir Tulono, kuriems taikoma socialinės pagalbos priemonė (133), mokama vidutinė kaina, nekyla abejonių, kad visuomenės aptarnavimo sutartis yra būtina ir proporcinga siekiant Korsikos uostus, ypač antrinius (Porto Vekjo, Kalvio–Balanės ir Propriano), aptarnauti visus metus. Be to, kaip primenama 7.1.3.1 skirsnyje, Komisija mano, kad maršrutų, kuriais teikiama pagrindinė paslauga, perskirstymas atitinka neginčytinus techninio ir ekonominio veiksmingumo reikalavimus;

(210)

Komisija pažymi, kad Prancūzijos institucijos pradėjo konkurso procedūrą siekdamos atrinkti paslaugų teikėją, kuris 2014–2023 m. transporto paslaugas į Korsiką iš Marselio galėtų teikti sąlygomis, panašiomis į pagrindinės paslaugos, nurodytos šiame sprendime aptariamoje VPPS, sąlygas. Ši procedūra turi būti baigta 2013 m. vasarą;

(211)

dėl konkurencijos iškraipymo jūrų transporto rinkoje Komisija pažymi, kad pagrindinės paslaugos sąnaudų kompensacija negali būti didesnė už paslaugas teikti įgaliotų subjektų sąnaudas, įskaitant pagrįstą pelną (žr. 8.1.2.4 skirsnį). Taigi dėl kompensacijos šios įmonės negali gauti pernelyg didelio pelno, kuriuo galėtų finansuoti kitas paslaugas;

(212)

todėl, Komisijos nuomone, siekiant užtikrinti, kad kompensacijos už pagrindinę paslaugą būtų suderinamos su vidaus rinka, papildomų sąlygų nustatyti nebūtina;

9. IŠVADOS

(213)

remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija mano, kad SNCM ir CMN gautos kompensacijos už pagrindinę paslaugą yra neteisėta, tačiau su vidaus rinka pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį suderinama valstybės pagalba;

(214)

kompensacijos, kurias SNCM gavo už papildomą paslaugą, pagal VPPS numatytą teikti 2007 m. liepos 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d., yra su vidaus rinka nesuderinama neteisėta pagalba;

(215)

todėl Prancūzijos institucijos nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos visus kompensacijos už papildomą paslaugą mokėjimus bendrovei SNCM turi panaikinti. Visų pirma jos turi panaikinti 2012 m. kompensacijos metinį likutį (jeigu šis mokėjimas dar neatliktas) ir 2013 m. mėnesines išmokas, kurias būtų galima išmokėti po šios dienos;

(216)

be to, Komisija primena, kad taikant Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalį bet kokia neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama pagalba turi būti susigrąžinta iš jos gavėjo (134);

(217)

todėl Prancūzija turi imtis visų būtinų priemonių, kad iš SNCM būtų susigrąžintos kompensacijos, kurias nuo 2007 m. liepos 1 d. ši bendrovė gavo už VPPS nurodytą papildomą paslaugą;

(218)

Komisija mano, kad SNCM sąnaudų apskaita (135) yra tinkamas kompensacijų paskirstymo pagrindinei ir papildomai paslaugoms pagrindas, siekiant nustatyti susigrąžintiną pagalbos sumą (be palūkanų). Pagal šį pagrindą į susigrąžintiną pagalbos sumą įeina tokios dalys:

a)	2007–2011 m. iš tikrųjų išmokėtų kompensacijų už papildomą paslaugą suma –172,744 mln. EUR (žr. šio sprendimo 46 konstatuojamojoje dalyje pateiktą lentelę);

b)	kas mėnesį mokėtos 2012 m. išmokos už papildomą paslaugą, kurių suma šiuo metu vertinama 38 mln. EUR (136), ir kompensacijos likutis, kuris turi būti išmokėtas perdavus galutinę paslaugų teikimo ataskaitą, jeigu šis likutis jau buvo išmokėtas;

c)	kas mėnesį iki šio sprendimo dienos mokėtos 2013 m. išmokos už papildomą paslaugą, kurių suma šiuo metu vertinama 9,5 mln. EUR; primenama, kad visus mokėjimus po šios dienos Prancūzija turi panaikinti;

(219)

Prancūzijos institucijos visų atliktų mokėjimų, susijusių su kompensacija už papildomą paslaugą, sumą turi susigrąžinti per keturis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos;

(220)

be to, siekdamos susigrąžinti šią sumą Prancūzijos institucijos prie pagalbos sumos turi pridėti susigrąžinimo palūkanas, skaičiuojamas nuo dienos, kurią aptariama pagalba buvo suteikta įmonei, t. y. kiekvienos faktinės VPPS nurodytų kompensacijų išmokėjimo dienos, kol pagalba bus iš tikrųjų susigrąžinta (137) pagal Reglamento (EB) Nr. 794/2004 (138) V skyrių;

(221)

Prancūzijos institucijos kartu su apskaičiuotomis susigrąžinimo palūkanomis, kurias per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą turi perduoti Komisijai, privalo pateikti lentelę, kurioje būtų nurodytos mėnesinių mokėjimų ir metinių patikslinimų, kurie įsigaliojus sutarčiai atlikti iki sprendimo priėmimo, datos ir tikslios sumos,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pagal 2007 m. birželio 7 d. Viešosios paslaugos perdavimo sutartį bendrovėms SNCM ir CMN išmokėtos kompensacijos yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Ši valstybės pagalba buvo suteikta pažeidžiant SESV 108 straipsnio 3 dalyje nurodytus įpareigojimus.

2 straipsnis

1. Kompensacijos, kurios bendrovei SNCM išmokėtos atsižvelgiant į papildomų pajėgumų, nurodytų minėtos Viešosios paslaugos perdavimo sutarties specifikacijų I priedo a punkto 2 dalyje, I priedo b punkto 2 dalyje ir I priedo d punkto 1.4 dalyje, įdiegimą, yra nesuderinamos su vidaus rinka.

2. Kompensacijos, kurios bendrovėms SNCM ir CMN išmokėtos už kitų paslaugų, nurodytų minėtoje Viešosios paslaugos perdavimo sutartyje, teikimą, yra suderinamos su vidaus rinka.

3 straipsnis

1. Prancūzija privalo užtikrinti, kad 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagalbą gavėjas grąžintų.

2. Susigrąžintinos sumos mokamos su palūkanomis, skaičiuojamomis nuo dienos, kurią šios sumos perduotos gavėjui, iki faktinio jų susigrąžinimo dienos.

3. Palūkanos skaičiuojamos nuo pagrindinės sumos ir susikaupusių palūkanų pagal Reglamento (EB) Nr. 794/2004 (139) V skyrių ir Reglamentą (EB) Nr. 271/2008, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 794/2004 (140).

4. Prancūzija panaikina visus 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos pagalbos mokėjimus, kuriuos būtų galima atlikti nuo pranešimo apie šį sprendimą dienos.

4 straipsnis

1. 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta pagalba susigrąžinama nedelsiant ir veiksmingai.

2. Prancūzija užtikrina, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas per keturis mėnesius nuo pranešimo apie jį dienos.

5 straipsnis

1. Per du mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą Prancūzija Komisijai pateikia šią informaciją:

(a)	bendrą sumą (pagrindinę sumą ir palūkanas), kuri turi būti susigrąžinta iš gavėjo;

(b)	išsamų šiam sprendimui įgyvendinti numatytų priemonių, kurių jau imtasi, aprašymą;

(c)	dokumentus, kuriais įrodoma, kad gavėjui oficialiai pranešta apie pagalbos grąžinimą;

(d)	mėnesinių mokėjimų ir metinių patikslinimų, kurie įsigaliojus sutarčiai buvo atlikti iki šio sprendimo priėmimo dienos, data ir tiksli suma.

2. Prancūzija praneša Komisijai apie nacionalinių priemonių, kurių imtasi šiam sprendimui įgyvendinti, taikymo eigą, kol bus visiškai susigrąžinta 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta pagalba. Komisijos prašymu ji nedelsdama pateikia visą informaciją apie numatytas priemones, kurių jau imtasi šiam sprendimui įgyvendinti. Ji taip pat pateikia išsamią informaciją apie pagalbos sumas ir palūkanas, kurios iš gavėjo jau susigrąžintos.

6 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Prancūzijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2013 m. gegužės 2 d.

Komisijos vardu

Joaquín ALMUNIA

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 1, 1994 1 3, p. 3.

(2) OL L 364, 1992 12 12, p. 7.

(3) OL C 301, 2012 10 5, p. 1.

(4) OL C 301, p. 1.

(5) Ši priemonė, pavadinta „Individualios socialinės pagalbos schema pagal Sutarties 87 straipsnio 2 dalį“, yra skirta ne tik salos gyventojams, bet ir tam tikroms konkrečioms socialinėms grupėms ir taikoma maršrutams, kuriais Korsika sujungiama su Tulono ir Nicos uostais. Kiekvienam keleiviui, kuris atitinka lengvatinio tarifo reikalavimus, transporto bendrovės iš anksto finansuoja tarifo nuolaidą, paskui ši vienetinė priemonė joms yra kompensuojama.

(6) 2002 m. liepos 2 d. sprendimas byloje Valstybės pagalba Nr. N 781/2001 – Prancūzija – Individualios socialinės pagalbos, skirtos jūrų transporto paslaugoms teikti aptarnaujant Korsiką, schema ir 2007 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Valstybės pagalba Nr. N 13/2007 – Prancūzija – Individualios socialinės pagalbos, skirtos jūrų transporto paslaugoms teikti aptarnaujant Korsiką, schemos Nr. N 781/2001 pratęsimas.

(7) Pavyzdžiui, žr. 2012 m. vasario 17 d. Konkurencijos institucijos nuomonės Nr. 12-A-05 dėl jūrų transporto maršrutais, kuriais Korsika sujungiama su žemynu, 125 dalį.

(8) Kurios 100 proc. kapitalo priklauso Prancūzijos valstybei.

(9) Šios gairės priimtos 2006 m. kovo 24 d., žr. šio sprendimo 2.4.1 skirsnį.

(10) Procedūra C 58/2002 (ex N 118/02) – Prancūzija – dėl priemonių, kurių Prancūzija ėmėsi bendrovės Société Nationale Maritime Corse-Méditerranée naudai; procedūra patvirtinta 2003 m. vasario 25 d., EB OL L 61, 2004 2 7, p. 13. 2005 m. birželio 15 d. Bendrasis Teismas byloje T-349/03 panaikino 2003 m. sprendimą, nes mažiausia pagalba buvo įvertinta klaidingai. Priėmus naujas restruktūrizavimo priemones Komisija 2006 m. rugsėjo 13 d. sprendimu procedūrą C 58/2002 išplėtė. 2008 m. liepos 8 d. Komisija priėmė naują sprendimą (EB OL L 255, 2009 8 27, p. 180). Bendrovei „Corsica Ferries France“ padavus ieškinį, Bendrasis Teismas šį sprendimą iš dalies panaikino (byla T-565/08). SNCM ir Prancūzija Teisingumo Teismui pateikė apeliaciją dėl šio Bendrojo Teismo sprendimo panaikinimo (bylos C-533/12 P ir C-536/12 P).

(11) 2011 m. viena pusė „Veolia Transdev“ akcijų priklausė bendrovei „Veolia Environnement“, kita pusė – įstaigai „Caisse des Dépôts et Consignations“ (CDC).

(12) Iš jų tik „Napoléon Bonaparte“ ir „Danielle Casanova“ buvo nuolat naudojami paslaugoms, kurioms taikomos viešosios paslaugos perdavimo nuostatos, teikti nuo 2007 m. Kiti keturi keltai, kuriuos SNCM naudoja 2013 m., yra „Méditerranée“, „Corse“, „Ile de Beauté“ ir „Excelsior“.

(13) Laivu „Jean Nicoli“ buvo pakeistas laivas „Monte Cinto“, siekiant 2009 m. teikti paslaugas, kurioms taikomos viešosios paslaugos perdavimo nuostatos.

(14) Bendras nedalomas SNCM pasiūlymas dėl visų maršrutų; bendrovės „Corsica Ferries“ pasiūlymas, kuriame pateikiami įvairūs variantai; CMN pasiūlymas, apimantis šešis skirtingus specialius pasiūlymus; laikinosios CMN ir bendrovės „Corsica Ferries“ grupės pasiūlymas, kuriame pateikiami du variantai.

(15) Žr. sprendimo pradėti procedūrą 24 konstatuojamąją dalį.

(16) Žr. sprendimo pradėti procedūrą 25 konstatuojamąją dalį.

(17) Vienas pasiūlymas apėmė kiekvieną iš penkių jūrų maršrutų, kuriais teikiama viešoji paslauga, kitas pasiūlymas buvo bendras ir nedalomas, jis apėmė visus penkis jūrų maršrutus.

(18) Bendrovė „Corsica Ferries“ pateikė pasiūlymus dėl maršrutų Marselis–Ajačas, Marselis– Porto Vekjas ir Marselis–Proprianas ir bendrą pasiūlymą dėl šių trijų maršrutų.

(19) Žr. sprendimo pradėti procedūrą 30 dalį.

(20) OTC pareiškė nuomonę, kad bendrovė „Corsica Ferries“ negali griežtai ir galutinai nustatyti dienos, nuo kurios ji galėtų teikti deleguotas paslaugas, ir kad ši bendrovė taip pat neatitinka ilgiausio laivų amžiaus sąlygos, nustatytos specialiose konkurso taisyklėse.

(21) 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3577/92, taikantis laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas); OL L 364, 1992 12 12, p. 7.

(22) 2003 m. liepos 24 d. Teisingumo Teismo sprendimas Trans GmbH ir Regierungspräsidium Magdeburg prieš Nahverkehrsgesellschaft Altmark GmbH, C-280/00, 2003 m. Rink. p. 7747.

(23) 2011 m. lapkričio 7 d. Marselio administracinio apeliacinio teismo sprendimas Nr. 08MA01604 Bendrovė „Corsica Ferries“ prieš Korsikos teritorinę bendriją. Žr. sprendimo pradėti procedūrą 40 dalį.

(24) Valstybės taryba pareiškė nuomonę, kad, viena vertus, 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3577/92, taikantis laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse, „netrukdo tam, kad tikras viešosios paslaugos poreikis visą sutarties įgyvendinimo laikotarpį arba sutartyje išskirtais laikotarpiais būtų vertinamas bendrai kiekvieno maršruto ar kiekvieno reiso atveju, ir nereikia nustatyti, ar toks poreikis šiuo laikotarpiu ar laikotarpiais visada yra pagrįstas; taigi Marselio administracinis apeliacinis teismas, nusprendęs, kad specifikacijų sąlygos nesuderinamos su šiuo reglamentu, nes papildoma paslauga, kurią teikti maršrutais Marselis–Ajačas, Marselis–Bastja ir Marselis–Proprianas reikalaujama iš grupės, įgaliotos teikti paslaugą, ir kuria siekiama intensyviausio eismo laikotarpiais užtikrinti daugiau nuolatinių paslaugų, kurios šiais maršrutais teikiamos visus metus, turėjo atitikti tikrą viešosios paslaugos poreikį, nesutampantį su poreikiu, kurį atitiko nuolatinės paslaugos, padarė teisės klaidą“. Kita vertus, Valstybės taryba pareiškė nuomonę, jog ta aplinkybė, kad dėl sutarties 7 straipsnio 1 dalies (žr. šio sprendimo 38 konstatuojamąją dalį) „viešasis juridinis asmuo, kuris prieš imdamasis veiksmų turi iš anksto apie tai pranešti Europos Komisijai, gali priimti sprendimą, pati savaime neleidžia šios sąlygos laikyti pagalba pagal Sutarties 107 straipsnį, taigi kitaip nusprendęs Administracinis apeliacinis teismas klaidingai teisiškai įvertino faktines aplinkybes“.

(25) Paslaugą teikti įgalioti subjektai turi užtikrinti, kad vežant keleivius kiekviena kryptimi maršrutais Marselis–Bastja, Marselis–Ajačas ir Marselis–Porto Vekjo laive būtų ne mažiau kaip 450 įrengtų gulimųjų vietų bent 140 kajučių, ne mažiau kaip 50 vietų bendro naudojimo patalpose ir ne mažiau kaip 150 vietų automobiliams. Vežant keleivius maršrutu Marselis–Proprianas turi būti ne mažiau kaip 200 įrengtų gulimųjų vietų bent 55 kajutėse ir ne mažiau kaip 55 vietos automobiliams. Vežant keleivius maršrutu Marselis–Balanė turi būti ne mažiau kaip 220 įrengtų gulimųjų vietų bent 70 kajučių ir ne mažiau kaip 70 vietų automobiliams. Vežant krovinius, maršrutu Marselis–Bastja plaukiančių laivų talpa turi būti ne mažesnė kaip 1 800 linijinių metrų, maršrutu Marselis–Ajačas plaukiančių laivų – ne mažesnė kaip 1 200 linijinių metrų, maršrutu Marselis–Porto Vekjo – ne mažesnė kaip 1 000 linijinių metrų, maršrutais Marselis–Proprianas ir Marselis–Balanė – ne mažesnė kaip 600 linijinių metrų.

(26) Papildomos paslaugos turinys nustatytas VPPS specifikacijų I priedo a punkto 2 dalyje (maršrutas Marselis–Ajačas), I priedo b punkto 2 dalyje (maršrutas Marselis–Bastja) ir I priedo d punkto 1.4 dalyje (maršrutas Marselis–Proprianas).

(27) Žr. sprendimo pradėti procedūrą 44 konstatuojamąją dalį.

(28) Žr. sprendimo pradėti procedūrą 45 konstatuojamąją dalį.

(29) Žr. sprendimo pradėti procedūrą 46 konstatuojamąją dalį.

(30) Numatomos pajamos – tai bendrosios orientacinės pajamos, kurios pakartotinai vertinamos atsižvelgiant į atitinkamų metų numatomą BVP kainos rodiklį.

(31) Taigi 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neapmokestinami 2 proc. numatomų pajamų.

(32) Žr. sprendimo pradėti procedūrą 49 konstatuojamąją dalį.

(33) VPPS 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ši tikslinimo pagal tikras pajamas sąlyga galios tol, kol bus taikoma 8 straipsnyje nurodyta suderinimo sąlyga.

(34) 5 straipsnio 1 ir 2 dalys, kuriose nurodytos finansinių kompensacijų mokėjimo sąlygos.

(35) Iš tikrųjų prieš skiriant subsidiją nuostolių teikiant dvi paslaugas (pagrindinę ir papildomą) 2007–2011 m. buvo patiriama kasmet.

(36) Ši paskirstymo taisyklė taikoma indeksuojamoms sutartinėms kompensacijoms. Pagal tikras pajamas patikslintos lėšos paskirstomos proporcingai nustatytam kiekvienos iš dviejų paslaugų metiniam skirtumui, o su atskirais kroviniais susiję priedai priskiriami pagrindinei paslaugai. Galiausiai su degalais susijusios patikslintos lėšos ir išskaitytos nesuteiktų paslaugų lėšos yra tiesiogiai priskiriamos atitinkamai paslaugai.

(37) Minėtas Reglamentas (EEB) Nr. 3577/92.

(38) OL C 8, 2012 1 11, p. 15–22.

(39) Prancūzija mini paslaugų teikimo nuo 2007 m. sausio 1 d. jūrų maršrutais, kuriais Marselis sujungiamas su Korsika, gaires, kurias 2006 m. kovo 24 d. nustatė Korsikos teritorinė asamblėja; žr. šio sprendimo 22 konstatuojamąją dalį;

(40) 2012 m. liepos 13 d. Valstybės tarybos sprendimas Compagnie méridionale de navigation, Société nationale Corse Méditerranée, skundas Nr.o355616.

(41) 2006 m. gruodžio 11 d. Sprendimas Nr. 06-MC-03 dėl prašymų taikyti apsaugos priemones jūrų transporto paslaugų, teikiamų iš Korsikos į žemyną ir atgal, sektoriuje.

(42) Prancūzijos institucijos remiasi 2003 m. gruodžio 22 d. Komunikatu COM(2003) 595 final dėl minėto Reglamento (EEB) Nr. 3577/92 aiškinimo.

(43) 2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyva 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse, OL L 318, 2006 11 17, p. 17–25.

(44) Kitaip tariant, su Korsika susijusios jūrų transporto veiklos kainų skirtumo perviršis yra didesnis už aptariamų įmonių vidutinį kainų skirtumo perviršį.

(45) Padidėjo 44 242 keleiviais.

(46) Sumažėjo 208 213 keleivių.

(47) Padidėjo 324 466 keleiviais.

(48) 2001 m. vasario 20 d. Sprendimas Analir ea prieš Ispaniją, C-205/99, 2001 m. Rink. p. I-1295.

(49) „Corsica Ferries“ visų pirma remiasi statistika, pakartotinai pateikta 2009 m. lapkričio 26 d. Korsikos asamblėjos nutarime.

(50) VPPS 3 straipsnis, žr. šio sprendimo 35 konstatuojamąją dalį.

(51) Minėta byla C-205/99.

(52) Pavyzdžiui, žr. 2006 m. sausio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimą Ministero dell’Economia e delle Finanze prieš Cassa di Risparmio di Firenze (C-222/04, Rink. p. I-289, 129 punktas).

(53) Visų pirma žr. 1990 m. vasario 14 d. Teisingumo Teismo sprendimo Prancūzija prieš Komisiją, C-301/87, 1990 m. Rink. p. I-307, 41 punktą.

(54) Žr. šio sprendimo 38 konstatuojamąją dalį.

(55) Žr. šio sprendimo 24 išnašą.

(56) Minėtas sprendimas, žr. 22 išnašą.

(57) Komisijos komunikatas dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą, kurį Komisija priėmė 2011 m. gruodžio 20 d. ir kuris paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 8, 2012 1 11, p. 4).

(58) Žr. minėto VESP komunikato 46 dalį.

(59) Žr. minėto VESP komunikato 46 dalį.

(60) Visų pirma žr. minėtą Sprendimą Analir.

(61) Žr. VESP bendrųjų nuostatų 8 ir 13 dalis.

(62) Žr. minėto Reglamento (EEB) Nr. 3577/92 2 ir 4 straipsnius.

(63) Visų pirma žr. 1991 m. liepos 25 d. Sprendimo Säger, C-76/90, Rink. p. I-4221, 12 punktą; 1994 m. rugpjūčio 9 d. Sprendimo Vander Elst, C-43/93, Rink. p. I-3803, 14 punktą; 1996 m. kovo 28 d. Sprendimo Guiot, C-272/94, Rink. p. I-1905, 10 punktą; 1998 m. birželio 18 d. Sprendimo Corsica Ferries France, C-266/96, Rink. p. I-3949, 56 punktą ir 1999 m. lapkričio 23 d. Sprendimo Arblade e.a., C-369/96 ir C-376/96, Rink. p. I-8453, 33 punktą.

(64) Kiekvienos paslaugos turinys primenamas šio sprendimo 33 konstatuojamojoje dalyje ir 25 bei 26 išnašose. Papildomos paslaugos turinys visų pirma apibūdintas VPPS specifikacijų I priedo a punkto 2 dalyje (maršrutas Marselis–Ajačas), I priedo b punkto 2 dalyje (maršrutas Marselis–Bastja) ir I priedo d punkto 1.4 dalyje (maršrutas Marselis–Proprianas).

(65) Žr. 2001 m. spalio 30 d. Sprendimo dėl valstybės pagalbos, kurią Prancūzija suteikė bendrovei Société nationale maritime Corse-Méditerranée (OL L 50, 2002 2 21, p. 66), 74 konstatuojamąją dalį.

(66) Geriausių klientų perėmimo praktika – tai tokia praktika, kai konkuruojančios laivybos įmonės veiklą vykdo tik intensyviausio eismo laikotarpiu.

(67) VPPS I priedas. Atsižvelgiant į taikomus keleivių ir krovinių vežimo apribojimus, šis atvykimo intervalas vykstant maršrutais Marselis–Ajačas ir Marselis–Bastja buvo 6.30–7.00 val., o maršrutu Marselis–Proprianas – 6.30–7.30 val.

(68) Papildoma paslauga buvo nustatyta 2002–2006 m.; kartu teikti šią paslaugą įgalioti subjektai intensyviausio eismo laikotarpiu skirdavo papildomų keleivių vežimo pajėgumų. Ši paslauga buvo teikiama garlaiviais. Žr. minėtą Korsikos regioninių audito rūmų ataskaitą.

(69) Pagrindinė paslauga nuo 2002 m. buvo teikiama mišraus tipo krovininiais laivais, o papildoma paslauga – keltais (arba garlaiviais). Kaip visų pirma pabrėžiama Korsikos regioninių audito rūmų ataskaitoje (Galutinių pastabų dėl Korsikos transporto tarnybos ataskaita, p. 80–82), VPPS „nuostatų išdėstymu ir bendra struktūra yra panaši į ankstesnę sutartį“, o „su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų taisyklės pakeistos labai nedaug“.

(70) Žr. šio sprendimo 47 konstatuojamąją dalį ir 35 išnašą.

(71) Žr. minėto Sprendimo Analir 27 punktą.

(72) Žr. 2001 m. spalio 30 d. Sprendimą dėl valstybės pagalbos, kurią Prancūzija suteikė bendrovei Société nationale maritime Corse-Méditerranée (OL L 50, 2002 2 21).

(73) Žr. sprendimo pradėti procedūrą 79 konstatuojamąją dalį.

(74) COM(2003) 595 final (nepaskelbtas EBOL), 5.5.3 skirsnis.

(75) Visų pirma kuo labiau sumažinant poveikį, patiriamą dėl to, kad tam tikrų laivų negalima naudoti veiklai vykdyti.

(76) VPPS I priedas.

(77) II priedas; laivų naudojimo tam tikru maršrutu principo taikymas.

(78) Antai laivas „Pascal Paoli“ buvo skirtas pagrindinei paslaugai teikti maršrutu Marselis–Bastja ir periodinėms paslaugoms teikti maršrutu Marselis–Balanė. Pagrindinė paslauga taip pat turėjo būti teikiama trimis CMN laivais („Girolata“, „Kalliste“ ir „Scandola“) Propriano krypties maršrutu.

(79) Žr. VPPS II priedą.

(80) Šie įpareigojimai iš esmės apima tik mažiausią transporto pajėgumą, kuris turi būti užtikrintas visais intensyviausio eismo laikotarpiais (žr. šio sprendimo 141 konstatuojamąją dalį).

(81) Žr. šio sprendimo 5.1.1 skirsnį.

(82) Korsikos regioninių audito rūmų galutinių pastabų ataskaita, Teritorinis tęstinumas, 2010, p. 65.

(83) Komisija šiuo atveju mini keleivių vežimą jūra iš visų Korsikos uostų arba į juos.

(84) Šaltinis: Korsikos regioninė transporto observatorija (pranc. Observatoire Régional des Transports de la Corse).

(85) Žr. 2.4 skirsnį.

(86) Žr. 2006 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Nr. 06-MC-03 97 dalį.

(87) Žr. 2006 m. gruodžio 11 d. Sprendimo Nr. 06-MC-03 80 dalį.

(88) Kelionės jūra (nakties kelionės) mišraus tipo krovininiu laivu laikas yra nuo 5.45 val. vežant iš Tulono iki maždaug 10 val. vežant iš Marselio.

(89) Taip pat žr. minėtos 2012 m. vasario 17 d. Nuomonės Nr. 12-A-05 C skirsnio 2 punktą, ypač 131 dalį, kurioje pabrėžiama, kad yra tam tikrų galimybių vienas paslaugas, teikiamas iš Korsikos uostų į Marselį bei Tuloną ir atgal, pakeisti kitomis, įskaitant laikotarpius, kuriais transporto apimtis būna maža. Jokia vykdant procedūrą surinkta informacija nerodo, kad veiksniai, darantys poveikį galimybei vieną transporto paslaugų, teikiamų iš Marselio ir Tulono, paklausos dalį pakeisti kita, 2006–2012 m. iš esmės pasikeitė.

(90) Nurodytos paslaugos – tai keleivių vežimo į Bastją ir Ajačą, į kuriuos vienintelius vežama iš Tulono, paslaugos.

(91) Privatizuojant SNCM 2005 m. rugsėjo–spalio mėn. Marselyje vyko didelis socialinis konfliktas.

(92) Komisija į šį poveikį atsižvelgė pakoregavusi kasmet svyruojantį tikrą perkeltą transporto srautą, nustatytą iki streiko buvusiais mėnesiais. Jeigu mėnesių, ėjusių iš karto po didelių sutrikimų, transporto apimties duomenims poveikį taip pat gali daryti atšaukti rezervuoti bilietai, tai ankstesnių mėnesių skaičiai, priešingai, tiksliau rodo ilgalaikius aptariamų rinkų pokyčius.

(93) O į Nicą perkelti transporto srautai, nors ir dideli, buvo daug mažesni. Šaltinis: Observatoire Régional des Transports de la Corse.

(94) Atsižvelgiant į jau apibūdintą tendencingą patikslinimą, paslaugų iš Marselio apimtis sumažėjo 22 600 keleivių, o paslaugų į Tuloną apimtis patikslinus padidėjo 20 056 keleiviais. Nenustatytas joks patikslintas transporto srautas, perkeltas į Nicą.

(95) Žr. šio sprendimo 159 konstatuojamąją dalį ir 93 išnašą.

(96) Iš tikrųjų faktiškai nustatytas sutrikusio paslaugų teikimo iš Marselio poveikis bendrai transporto apimčiai yra mažesnis dėl tuo pačiu metu padidėjusio maršrutais iš Tulono vežtų keleivių skaičiaus; žr. šio sprendimo 159 konstatuojamąją dalį.

(97) Be to, 2006 m. labai padaugėjo bendrai į Korsiką vežtų keleivių (Observatoire Régional des Transports de la Corse duomenimis, jų padaugėjo apie 8,5 proc.).

(98) Atsižvelgiant tiek į pajėgumus, atsiradusius įgyvendinant 2007–2013 m. VPPS, tiek į faktiškai nustatytą paklausą, maršrutas Marselis–Proprianas sudarė apie 10 proc. papildomos paslaugos apimties. Šaltiniai: Observatoire Régional des Transports de la Corse ir 2010 m. SNCM paslaugų teikimo ataskaita.

(99) Žr. VESP komunikato 48 punktą.

(100) Žr. šio sprendimo 7 konstatuojamąją dalį ir 5 išnašą.

(101) Žr. VESP komunikato 62 punktą.

(102) Bendrasis teritorinių bendrijų kodeksas.

(103) Žr. VESP komunikato 65 ir 66 punktus.

(104) Žr. VESP komunikato 67 punktą.

(105) Viešosios paslaugos perdavimo komisijos ataskaita.

(106) Žr. 2006 m. gruodžio 11 d. Sprendimą Nr. 06-MC-03 dėl prašymų taikyti apsaugos priemones jūrų transporto paslaugų, teikiamų iš Korsikos į žemyną ir atgal, sektoriuje, ypač 106 punktą: „Taigi nors nėra teisės aktuose numatytų išskirtinių teisių, padėtis vežant iš Marselio nagrinėjama kaip faktinė išskirtinė teisė, naudinga abiem paslaugą teikti įgaliotiems subjektams, kurie dėl savo, kaip rinkoje įsitvirtinusių operatorių, padėties teikiant paslaugas šiais maršrutais taip pat turi laivų, kurie geriausiai pritaikyti kroviniams ir keleiviams vežti iš Marselio.“

(107) Pavyzdžiui, 2007 m. Bastjos uoste negalėjo manevruoti ilgesni negu 180 metrų laivai.

(108) Taigi atsižvelgiant į tai, kad nebuvo galima eksploatuoti senesnių negu 20 m. laivų, visų laivų, kuriuos rinkoje įsitvirtinusių operatorių konkurentai galėjo pritaikyti, skaičius sumažėjo.

(109) Šiuo klausimu reikėtų pabrėžti, kad VPPS specifikacijų sąlygas galinčio atitikti laivo, net naudoto, didelė kaina buvo papildoma kliūtis, neleidusi dalyvauti procedūroje. Pavyzdžiui, mišraus tipo krovininį laivą „Jean Nicoli“ SNCM 2009 m. nusipirko už 75 mln. EUR.

(110) Žr. šio sprendimo 2.5 skirsnį.

(111) Visų pirma susijusių su laivyno amžiumi arba paslaugų pritaikymu (žr. VPPS I priedą).

(112) Akivaizdu, kad aptariant 2010–2013 m. laikotarpį šios išvados negalima paneigti tuo, kad vykdant tiesiogines derybas buvo sudarytas perkančiosios institucijos ir paslaugą teikti įgaliotos grupės papildomas susitarimas.

(113) Žr. VESP komunikato 61 punktą.

(114) Žr. Galutinių pastabų dėl Korsikos transporto tarnybos ataskaitą, p. 80.

(115) Žr. šio sprendimo 15 konstatuojamąją dalį ir 10 išnašą.

(116) Žr. sprendimo pradėti procedūrą 118–120 konstatuojamąsias dalis.

(117) 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimas 2005/842/EB dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas (OL L 312, 2005 11 29, p. 67).

(118) 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (OL L 7, 2012 1 11, p. 3).

(119) Žr. 1993 m. balandžio 28 d. Teisingumo Teismo sprendimo Italija prieš Komisiją, C-364/90, [1993 m.] Rink. p. I-02097, 20 punktą.

(120) Žr. šio sprendimo 37 ir 38 konstatuojamąsias dalis.

(121) Žr. šio sprendimo 33 išnašą ir sprendimo pradėti procedūrą 54 konstatuojamąją dalį.

(122) Teikiant paslaugas maršrutais Marselis–Ajačas, Marselis–Proprianas ir Marselis–Porto Vekjas; šaltinis: viešosios paslaugos perdavimo komisijos ataskaita.

(123) Pavyzdžiui, 2005 m. SNCM bendros grynosios pajamos, gautos vykdant su deleguotąja viešąja paslauga susijusią veiklą, buvo 80,3 mln. EUR, palyginti su 2008 m. prognozuotomis 85,5 mln. EUR pajamomis.

(124) Žr. šio sprendimo 38 ir 39 konstatuojamąsias dalis ir sprendimo pradėti procedūrą 53 konstatuojamąją dalį.

(125) Žr. 2008 m. vasario 12 d. Bendrojo Teismo sprendimo BUPA prieš Komisiją, T-289/03, [2008 m.] Rink. p. II-81, 217 konstatuojamąją dalį.

(126) Žr. Komisijos komunikato C(2004) 43 „Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos jūrų transportui“ 9 skirsnio 3 dalį.

(127) Kiekvieno laivo rinkos vertė į apskaitą įtraukiama proporcingai jo naudojimui deleguotai viešajai paslaugai teikti.

(128) Šis laikotarpis, nors ir trumpas atsižvelgiant į laivo naudojimo trukmę (kuri gali būti ilgesnė negu dvidešimt metų), yra pagrįstas, nes: 1) specifikacijose buvo reikalaujama, kad laivai būtų ne senesni negu 20 metų, ir 2) CMN laivų vidutinis amžius buvo daugiau negu trylika metų, o SNCM laivų – dvylika metų (nesant investicijų į didelės apimties priežiūros darbus tai de facto ribojo jų naudojimo trukmę).

(129) Iš tikrųjų deleguotajai viešajai paslaugai teikti naudojamų laivų vertė yra laivybos bendrovės turto apatinė riba.

(130) Žr. VESP bendrųjų nuostatų 37 dalį, kurioje Komisija nurodo, kad 100 bazinių punktų norma, viršijanti taikomą apsikeitimo sandorių normą (ta pati valiuta, toks pat išpirkimo terminas), sudaro pagrįstą pelną, neatsižvelgiant į VESP teikėjo iš tikrųjų patiriamos komercinės rizikos dydį.

(131) Kadangi nėra apsikeitimo sandorių normos, taikomos šešerių su puse metų išpirkimo terminui, Komisija kaip rodiklį naudojo apsikeitimo sandorių normą, susijusią su septynerių metų išpirkimo terminu. Mėnesį prieš pavedimą teikti deleguotąją viešąją paslaugą šios normos ribos, nustatomos kiekvieną dieną, buvo 4,4–4,7 proc. (šaltinis: Bloomberg).

(132) Informacija yra profesinė paslaptis.

(133) Žr. šio sprendimo 7 konstatuojamąją dalį ir 5 išnašą.

(134) 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, 1999 3 27, p. 1).

(135) Žr. 2.5 skirsnį.

(136) Ši suma įvertinta atsižvelgiant į 2011 m. kompensacijų už pagrindinę ir papildomą paslaugas sąnaudų paskirstymą, remiantis 2012 m. 0,3 proc. padidinta (palyginti su 2011 m.) prognozuojama SNCM kompensacija. Mėnesinės išmokos sudaro 95 proc. indeksuojamos prognozuojamos kompensacijos (žr. šio sprendimo 45 konstatuojamąją dalį).

(137) Žr. minėto Reglamento (EB) Nr. 659/99 14 straipsnio 2 dalį.

(138) OL L 140, 2004 4 30, p. 1.

(139) OL L 140, 2004 4 30, p. 1.

(140) OL L 82, 2008 3 25, p. 1–64.

		ISSN 1977-0723 doi:10.3000/19770723.L_2013.220.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 220

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	56 tomas 2013m. rugpjūčio 17d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
		2013/434/ES
	*	2013 m. liepos 15 d. Tarybos sprendimas, kuriuo tam tikros valstybės narės įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų ratifikuoti Protokolą, kuriuo iš dalies keičiama 1963 m. gegužės 21 d. Vienos konvencija dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą, arba prie jo prisijungti ir padaryti pareiškimą dėl atitinkamų Sąjungos teisės vidaus taisyklių taikymo	1
		Protokolas kuriuo iš dalies keičiama 1963 m. Vienos konvencija dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą	3
		REGLAMENTAI
	*	2013 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 785/2013, kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas [Miel de La Alcarria (SKVN)]	12
	*	2013 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 786/2013, kuriuo dėl leidžiamų jesotoksinų ribų gyvuose dvigeldžiuose moliuskuose iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedas ( 1 )	14
	*	2013 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 787/2013 dėl leidimo naudoti preparatą Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) kaip mėsinių kalakutų ir veislei auginamų kalakutų pašarų priedą (leidimo turėtojas Kemin Europa N.V.) ( 1 )	15
		2013 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 788/2013, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	18
		SPRENDIMAI
		2013/435/ES
	*	2013 m. gegužės 2 d. Komisijos sprendimas dėl valstybės pagalbos SA.22843 (2012/C) (ex 2012/NN), kurią Prancūzija suteikė bendrovėms Société Nationale Corse Méditerranée ir Compagnie Méridionale de Navigation (pranešta dokumentu Nr. C(2013) 1926) ( 1 )	20
		2013/436/ES
	*	2013 m. rugpjūčio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo dėl naujo apdorojimo būdo, skirto mėsoje esančiam snukio ir nagų ligos virusui inaktyvuoti, ir importo iš Rusijos Kaliningrado regiono sąlygų iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/777/EB (pranešta dokumentu Nr. C(2013) 4970) ( 1 )	46
		2013/437/ES
	*	2013 m. rugpjūčio 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/642/ES, kuriuo leidžiama Graikijoje taikyti kiaulių skerdenų klasifikavimo metodą, ir panaikinamas Sprendimas 89/449/EEB, kuriuo leidžiama Graikijoje taikyti kiaulių skerdenų klasifikavimo metodus (pranešta dokumentu Nr. C(2013) 5302)	49


*	Pranešimas skaitytojams – 2013 m. kovo 7 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 216/2013 dėl Europos Sąjungos oficialiojo leidinio elektroninės versijos paskelbimo (žr. antrajį viršelio puslapį)	s3
*	Pranešimas skaitytojams – Teisės aktų nuorodų skelbimo tvarka(žr. antrajį viršelio puslapį)	s3

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0709 93 10	TR	133,6
0709 93 10	ZZ	133,6
0805 50 10	AR	107,7
	CL	102,1
	TR	70,0
	UY	105,6
	ZA	99,1
	ZZ	96,9
0806 10 10	EG	186,1
	MA	162,1
	MX	264,4
	TR	158,7
	ZZ	192,8
0808 10 80	AR	193,0
	BR	112,1
	CL	142,9
	CN	75,0
	NZ	122,9
	US	141,8
	ZA	118,7
	ZZ	129,5
0808 30 90	AR	184,1
	CL	146,4
	TR	152,1
	ZA	110,8
	ZZ	148,4
0809 30	TR	148,6
0809 30	ZZ	148,6
0809 40 05	BA	50,5
	TR	101,0
	ZZ	75,8


	(1) Tekstas svarbus EEE