PROJEKTAS

ES IR SERBIJOS STABILIZACIJOS IR ASOCIACIJOS TARYBOS

SPRENDIMAS Nr. 1

…

kuriuo priimamos jos darbo tvarkos taisyklės

STABILIZACIJOS IR ASOCIACIJOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos (toliau - Serbija) stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (toliau – Susitarimas), ypač į jo 119, 120, 122 ir 124 straipsnius,

kadangi tas Susitarimas įsigaliojo … m. … … d.,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Pirmininkavimas

Stabilizacijos ir asociacijos tarybai pakaitomis 12 mėnesių pirmininkauja Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos pirmininkas Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Europos atominės energijos bendrijos vardu ir Serbijos Vyriausybės atstovas. Pirmasis laikotarpis prasideda pirmojo Stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdžio dieną ir baigiasi 2013 m. gruodžio 31 d.

2 straipsnis

Posėdžiai

Stabilizacijos ir asociacijos taryba ministrų lygmeniu renkasi kartą per metus. Jei šalys susitaria, bet kurios iš šalių prašymu gali būti rengiami specialūs Stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdžiai. Jei šalys nesusitaria kitaip, visi Stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdžiai vyksta įprastoje Europos Sąjungos Tarybos posėdžių vietoje abiejų šalių sutartą dieną. Stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdžius kartu šaukia Stabilizacijos ir asociacijos tarybos sekretoriai, gavę pirmininko sutikimą.

3 straipsnis

Atstovavimas

Jei Stabilizacijos ir asociacijos tarybos nariai posėdyje dalyvauti negali, jiems gali būti atstovaujama. Jei narys nori būti atstovaujamas, jis pirmininkui praneša savo atstovo vardą ir pavardę iki posėdžio, kuriame narys turi būti atstovaujamas. Stabilizacijos ir asociacijos tarybos nario atstovas turi visas to nario teises.

4 straipsnis

Delegacijos

Stabilizacijos ir asociacijos tarybos narius gali lydėti pareigūnai. Prieš kiekvieną posėdį pirmininkui pranešama apie planuojamą kiekvienos šalies delegacijos sudėtį. Kai Stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdžiuose svarstomi Europos investicijų bankui svarbūs klausimai, jo atstovas dalyvauja tokiame posėdyje stebėtojo teisėmis. Siekdama gauti informacijos konkrečiomis temomis, Stabilizacijos ir asociacijos taryba į posėdžius gali pasikviesti asmenis, kurie nėra jos nariai.

5 straipsnis

Sekretoriatas

Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato pareigūnas ir Serbijos misijos Europos Sąjungoje pareigūnas kartu atlieka Stabilizacijos ir asociacijos tarybos sekretorių funkcijas.

6 straipsnis

Korespondencija

Stabilizacijos ir asociacijos tarybai skirta korespondencija siunčiama Stabilizacijos ir asociacijos tarybos pirmininkui Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato adresu.

Abu sekretoriai užtikrina, kad korespondencija būtų persiųsta Stabilizacijos ir asociacijos tarybos pirmininkui ir prireikus išplatinta kitiems Stabilizacijos ir asociacijos tarybos nariams. Taip platinama korespondencija siunčiama Komisijos Generaliniam sekretoriatui, valstybių narių nuolatinėms atstovybėms ir Serbijos misijai Europos Sąjungoje.

Stabilizacijos ir asociacijos tarybos pirmininko pranešimus adresatams siunčia abu sekretoriai ir prireikus išplatina juos kitiems Stabilizacijos ir asociacijos tarybos nariams, kaip nurodyta antroje pastraipoje.

7 straipsnis

Viešumas

Jei nenusprendžiama kitaip, Stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdžiai yra uždari.

8 straipsnis

Posėdžių darbotvarkės

1.   Pirmininkas parengia preliminarią kiekvieno posėdžio darbotvarkę. Stabilizacijos ir asociacijos tarybos sekretoriai ją persiunčia 6 straipsnyje nurodytiems adresatams ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki posėdžio pradžios. Į preliminarią darbotvarkę įtraukiami visi klausimai, dėl kurių pirmininkas gavo prašymą ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki posėdžio pradžios, tačiau klausimai į preliminarią darbotvarkę neįtraukiami, jei iki darbotvarkės išsiuntimo sekretoriai negauna juos pagrindžiančių dokumentų. Stabilizacijos ir asociacijos taryba darbotvarkę priima kiekvieno posėdžio pradžioje. Jei abi šalys susitaria, į darbotvarkę gali būti įtrauktas preliminarioje darbotvarkėje nenurodytas klausimas.

2.   Jei abi šalys sutinka, pirmininkas gali sutrumpinti 1 dalyje nurodytus terminus, kad būtų atsižvelgta į konkretaus atvejo aplinkybes.

9 straipsnis

Protokolas

Visų posėdžių protokolų projektus rengia abu sekretoriai. Paprastai protokoluose pateikiama tokia su kiekvienu darbotvarkės klausimu susijusi informacija:

—	Stabilizacijos ir asociacijos tarybai pateikti dokumentai,

—	pareiškimai, kuriuos pageidauja įtraukti Stabilizacijos ir asociacijos tarybos narys,

—	priimti sprendimai ir pateiktos rekomendacijos, patvirtinti pareiškimai ir priimtos išvados.

Protokolo projektas pateikiamas Stabilizacijos ir asociacijos tarybai patvirtinti. Patvirtintą protokolą pasirašo pirmininkas ir abu sekretoriai. Protokolai saugomi Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato, kuris bus Stabilizacijos ir asociacijos tarybos dokumentų depozitaras, archyvuose. Patvirtinta kopija persiunčiama kiekvienam 6 straipsnyje nurodytam adresatui.

10 straipsnis

Sprendimai ir rekomendacijos

1.   Stabilizacijos ir asociacijos taryba priima sprendimus ir teikia rekomendacijas bendru šalių sutarimu. Jei abi šalys susitaria, Stabilizacijos ir asociacijos taryba gali priimti sprendimus ar teikti rekomendacijas laikydamasi rašytinės procedūros.

2.   Stabilizacijos ir asociacijos tarybos sprendimai ir rekomendacijos, kaip apibrėžta Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo 121 straipsnyje, vadinami atitinkamai „sprendimu“ ir „rekomendacija“, šalia nurodant jų eilės numerį, priėmimo datą ir pateikiant nagrinėjamo klausimo aprašymą. Stabilizacijos ir asociacijos tarybos sprendimus ir rekomendacijas pasirašo pirmininkas, o jų tikrumą patvirtina abu sekretoriai. Sprendimai ir rekomendacijos persiunčiami kiekvienam 6 straipsnyje nurodytam adresatui. Kiekviena šalis gali nuspręsti, ar skelbti Stabilizacijos ir asociacijos tarybos sprendimus ir rekomendacijas savo atitinkamame oficialiajame leidinyje.

11 straipsnis

Kalbos

Oficialios Stabilizacijos ir asociacijos tarybos kalbos yra oficialios abiejų šalių kalbos. Jei nenusprendžiama kitaip, Stabilizacijos ir asociacijos taryba savo svarstymuose remiasi tomis kalbomis parengtais dokumentais.

12 straipsnis

Išlaidos

Europos Sąjunga ir Serbija padengia savo dalyvavimo Stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdžiuose išlaidas: tiek darbuotojų, kelionių ir pragyvenimo išlaidas, tiek pašto ir telekomunikacijų išlaidas. Vertimo žodžiu posėdžių metu, dokumentų vertimo raštu ir dauginimo išlaidas padengia Europos Sąjunga, o išlaidas, susijusias su vertimu žodžiu ar raštu į serbų kalbą ar iš jos, padengia Serbija. Kitas su posėdžių organizavimu susijusias išlaidas apmoka juos rengianti šalis.

13 straipsnis

Stabilizacijos ir asociacijos komitetas

1.   Stabilizacijos ir asociacijos komitetas įsteigiamas, kad padėtų Stabilizacijos ir asociacijos tarybai atlikti jos pareigas. Jį sudaro Europos Sąjungos Tarybos atstovai bei Europos Komisijos atstovai ir Serbijos Vyriausybės atstovai, paprastai vyresniųjų valstybės tarnautojų lygiu.

2.   Stabilizacijos ir asociacijos komitetas organizuoja Stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdžius ir svarstymus, prireikus įgyvendina Stabilizacijos ir asociacijos tarybos sprendimus ir apskritai užtikrina asociacijos santykių tęstinumą ir tinkamą Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo veikimą. Jis svarsto visus Stabilizacijos ir asociacijos tarybos jam perduotus klausimus, taip pat visus kitus klausimus, kurie gali iškilti įgyvendinant Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą. Jis Stabilizacijos ir asociacijos tarybai teikia pasiūlymus arba sprendimų ar rekomendacijų projektus, kad ši juos priimtų.

3.   Tais atvejais, kai Stabilizacijos ir asociacijos susitarime nurodoma pareiga arba galimybė konsultuotis, tokios konsultacijos gali vykti Stabilizacijos ir asociacijos komitete. Jei abi šalys susitaria, konsultacijos gali būti tęsiamos Stabilizacijos ir asociacijos taryboje.

4.   Stabilizacijos ir asociacijos komiteto darbo tvarkos taisyklės pateikiamos šio sprendimo priede.

14 straipsnis

Jungtinis konsultacinis komitetas, kurį sudaro Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Serbijos socialinių partnerių bei kitų pilietinės visuomenės organizacijų atstovai

1.   Įsteigiamas Jungtinis konsultacinis komitetas, kurį sudaro Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Serbijos socialinių partnerių bei kitų pilietinės visuomenės organizacijų atstovai, kurio užduotis – padėti Stabilizacijos ir asociacijos tarybai skatinti Europos Sąjungos ir Serbijos socialinių partnerių bei kitų pilietinės visuomenės organizacijų dialogą ir bendradarbiavimą. Tokiu dialogu ir bendradarbiavimu sprendžiami svarbūs Europos Sąjungos ir Serbijos santykių klausimai, kylantys įgyvendinant Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą. Tokiu dialogu ir bendradarbiavimu visų pirma siekiama:

a)	parengti Serbijos socialinius partnerius ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas veiklai būsimos Europos Sąjungos narystės sąlygomis;

b)	parengti Serbijos socialinius partnerius ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas darbui su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu po Serbijos įstojimo į Europos Sąjungą;

c)	keistis informacija abiem šalims svarbiais klausimais, ypač susijusiais su dabartiniu plėtros procesu ir Serbijos socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų pasirengimu dalyvauti šiame procese;

d)

skatinti a) Serbijos socialinius partnerius ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas ir b) valstybių narių socialinius partnerius ir kitas pilietinės visuomenės organizacijas dalytis patirtimi, geriausia praktika ir palaikyti struktūrinį dialogą, taip pat užmegzti ryšius tose specialiose srityse, kuriose tiesioginiai ryšiai ir bendradarbiavimas galėtų būti veiksmingiausias būdas spręsti tam tikras problemas;

e)	aptarti kitus svarbius kurios nors iš šalių pasiūlytus klausimus, galinčius kilti įgyvendinant Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir pasirengimo narystei strategiją.

2.   1 dalyje nurodytą Jungtinį konsultacinį komitetą sudaro devyni Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto atstovai ir devyni Serbijos socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų atstovai. Jungtinis konsultacinis komitetas taip pat gali pakviesti stebėtojus.

3.   1 dalyje nurodytas Jungtinis konsultacinis komitetas savo uždavinius vykdo konsultuodamasis su Stabilizacijos ir asociacijos taryba arba, jei jie susiję su ekonominių ir socialinių grupių dialogo skatinimu, savo iniciatyva.

4.   Nariai parenkami taip, kad 1 dalyje nurodytas Jungtinis konsultacinis komitetas kuo tinkamiau atstovautų įvairiems Europos Sąjungos ir Serbijos socialiniams partneriams ir kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms. Oficialias Serbijos narių kandidatūras siūlo Serbijos Vyriausybė socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų teikimu. Tie pasiūlymai teikiami atlikus atvirą ir skaidrią atrankos procedūrą, kurioje gali dalyvauti socialiniai partneriai ir kitos pilietinės visuomenės organizacijos.

5.   1 dalyje nurodytam Jungtiniam konsultaciniam komitetui bendrai pirmininkauja Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys ir Serbijos socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų atstovas.

6.   1 dalyje nurodytas Jungtinis konsultacinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

7.   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Serbijos Vyriausybė padengia savo šalies patiriamas darbuotojų, kelionės ir pragyvenimo išlaidas, susijusias su jų deleguotų atstovų dalyvavimu Jungtinio konsultacinio komiteto ir jo darbo grupių posėdžiuose.

8.   Išsami tvarka, susijusi su vertimo žodžiu ir raštu išlaidomis, nustatoma 1 dalyje nurodyto Jungtinio konsultacinio komiteto darbo tvarkos taisyklėse. Kitas su praktiniu posėdžių organizavimu susijusias išlaidas padengia posėdžius rengianti šalis.

15 straipsnis

Jungtinis konsultacinis komitetas, kurį sudaro Europos Sąjungos regionų komiteto ir Serbijos vietos bei regionų valdžios institucijų atstovai

1.   Įsteigiamas Jungtinis konsultacinis komitetas, kurį sudaro Europos Sąjungos regionų komiteto ir Serbijos vietos bei regionų valdžios institucijų atstovai, kurio užduotis – padėti Stabilizacijos ir asociacijos tarybai skatinti Europos Sąjungos bei Serbijos vietos ir regionų valdžios institucijų dialogą ir bendradarbiavimą. Tokiu dialogu ir bendradarbiavimu visų pirma siekiama:

a)	parengti Serbijos vietos ir regionų valdžios institucijas veiklai būsimos Europos Sąjungos narystės sąlygomis;

b)	parengti Serbijos vietos ir regionų valdžios institucijas darbui su Regionų komitetu po Serbijos įstojimo į Europos Sąjungą;

c)

keistis informacija aktualiais abiem šalims svarbiais klausimais, ypač susijusiais su dabartine stojimo proceso padėtimi ir tomis politikos sritimis, dėl kurių, kaip nustatyta Sutartyse, reikia konsultuotis su Regionų komitetu, taip pat su Serbijos vietos ir regionų valdžios institucijų pasirengimu įgyvendinti šių sričių politiką;

d)

skatinti a) Serbijos vietos ir regionų valdžios institucijų ir b) valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijų daugiašalį struktūrinį dialogą, taip pat užmegzti ryšius tose specialiose srityse, kuriose tiesioginiai Serbijos ir valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijų ryšiai ir bendradarbiavimas galėtų būti veiksmingiausias būdas spręsti tam tikrus abiem šalims svarbius klausimus;

e)	užtikrinti, kad Serbijos ir valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijos nuolat keistųsi informacija apie regionų bendradarbiavimą;

f)

skatinti i) Serbijos vietos ir regionų valdžios institucijas ir ii) valstybių narių vietos ir regionų valdžios institucijas dalytis patirtimi ir žiniomis tose politikos srityse, dėl kurių, kaip nustatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo, reikia konsultuotis su Regionų komitetu, ypač praktinėmis žiniomis ir metodika rengiant vietos ir regionų plėtros planus ar strategijas ir veiksmingiausiai naudojant pasirengimo narystei ir struktūrinius fondus;

g)	padėti Serbijos vietos ir regionų valdžios institucijoms keičiantis informacija apie subsidiarumo principo praktinį įgyvendinimą visose gyvenimo srityse vietos ir regionų lygmeniu;

h)	aptarti kitus svarbius kurios nors iš šalių pasiūlytus klausimus, galinčius kilti įgyvendinant Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir pasirengimo narystei strategiją.

2.   1 dalyje nurodytą Jungtinį konsultacinį komitetą sudaro septyni Regionų komiteto atstovai ir septyni išrinkti Serbijos vietos ir regionų valdžios institucijų atstovai. Paskiriamas vienodas pakaitinių narių skaičius.

3.   1 dalyje nurodytas Jungtinis konsultacinis komitetas veiklą vykdo konsultuodamasis su Stabilizacijos ir asociacijos taryba arba, jei ji susijusi su vietos ir regionų valdžios institucijų dialogo skatinimu, savo iniciatyva.

4.   1 dalyje nurodytas Jungtinis konsultacinis komitetas gali teikti rekomendacijas Stabilizacijos ir asociacijos tarybai.

5.   Nariai parenkami taip, kad 1 dalyje nurodytas Jungtinis konsultacinis komitetas kuo tinkamiau atstovautų įvairaus lygmens Europos Sąjungos ir Serbijos vietos ir regionų valdžios institucijoms. Oficialias Serbijos narių kandidatūras siūlo Serbijos Vyriausybė Serbijos vietos ir regionų valdžios institucijoms atstovaujančių organizacijų teikimu. Tie pasiūlymai teikiami atlikus atvirą ir skaidrią atrankos procedūrą, kurioje gali dalyvauti vietos ar regionų valdžios įgaliojimus turintys atstovai.

6.   1 dalyje nurodytas Jungtinis konsultacinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.

7.   1 dalyje nurodytam Jungtiniam konsultaciniam komitetui bendrai pirmininkauja Regionų komiteto narys ir Serbijos vietos ir regionų valdžios institucijų atstovas.

8.   Regionų komitetas ir Serbijos Vyriausybė padengia savo patiriamas išlaidas, susijusias su jų deleguotų atstovų ir pagalbinių darbuotojų dalyvavimu 1 dalyje nurodyto Jungtinio konsultacinio komiteto posėdžiuose, ypač kelionės ir pragyvenimo išlaidas.

9.   Išsami tvarka, susijusi su vertimo žodžiu ir raštu išlaidomis, nustatoma 1 dalyje nurodyto Jungtinio konsultacinio komiteto darbo tvarkos taisyklėse. Kitas su praktiniu posėdžių organizavimu susijusias išlaidas padengia posėdžius rengianti šalis.

PRIEDAS

Tik Tarybai skirta informacija

---

(1)  SAS 4 protokolo įgyvendinimo tikslais šis pakomitetis atlieka šio protokolo 21 straipsnyje nurodyto specialaus pakomitečio funkcijas.

„2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjunga pakeitė Europos bendriją ir ją perėmė ir nuo tos datos naudojasi visomis Europos bendrijos teisėmis ir perima visas jos pareigas. Todėl nuorodos į „Europos bendriją“ Susitarimo tekste atitinkamai skaitomos kaip nuorodos į „Europos Sąjungą“.“

EUROPOS BENDRIJŲ

bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas

BELGIJOS KARALYSTĖ,

BULGARIJOS RESPUBLIKA,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

KIPRO RESPUBLIKA,

LATVIJOS RESPUBLIKA,

LIETUVOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

VENGRIJOS RESPUBLIKA,

MALTA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

RUMUNIJA,

SLOVĖNIJOS RESPUBLIKA,

SLOVAKIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ

Europos bendrijos steigimo sutarties, Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos sutarties Susitariančiosios Šalys, toliau – valstybės narės, ir

EUROPOS BENDRIJA bei EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJA,

toliau – Bendrija,

ir

SERBIJOS RESPUBLIKA,

toliau – Serbija,

kartu toliau – Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS į tvirtus Šalių ryšius ir bendras vertybes, troškimą sustiprinti šiuos ryšius ir sukurti glaudžius bei ilgalaikius savitarpiškumu ir abipusiais interesais pagrįstus santykius, kurie turėtų sudaryti sąlygas Serbijai toliau stiprinti ir plėsti santykius su Bendrija ir jos valstybėmis narėmis,

ATSIŽVELGDAMOS į šio Susitarimo svarbą stabilizacijos ir asociacijos procesui (toliau – SAP) pietryčių Europos šalyse, į jo svarbą kuriant ir stiprinant stabilią Europą, grindžiamą bendradarbiavimu, kurio pagrindas yra Europos Sąjunga, ir į jo svarbą Stabilumo paktui,

ATMINDAMOS Europos Sąjungos siekį kuo labiau integruoti Serbiją į Europos politinę ir ekonominę erdvę ir šios šalies, kaip galimos kandidatės į Europos Sąjungos nares, statusą remiantis Europos Sąjungos sutartimi (toliau – ES sutartis) ir jeigu Serbija įvykdys 1993 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryboje nustatytus reikalavimus dėl sėkmingo šio Susitarimo, ypač nuostatų dėl regionų bendradarbiavimo, įgyvendinimo,

ATSIŽVELGDAMOS į Europos partnerystę, kuria nustatomi veiksmų prioritetai, kad būtų remiamos šalies pastangos priartėti prie Europos Sąjungos,

ATSIŽVELGDAMOS į Šalių įsipareigojimą visomis priemonėmis prisidėti prie politinės, ekonominės bei institucinės Serbijos ir viso regiono stabilizacijos, t. y. prisidėti kuriant pilietinę visuomenę ir demokratiją, stiprinant institucijas ir reformuojant viešąjį valdymą, integruojant regioninę prekybą ir stiprinant ekonominį bendradarbiavimą, bendradarbiaujant įvairiose srityse, ypač teisingumo, laisvės ir saugumo, ir stiprinant nacionalinį bei regioninį saugumą,

ATSIŽVELGDAMOS į Šalių įsipareigojimą didinti politines ir ekonomines laisves, kuris yra šio Susitarimo pagrindas, taip pat gerbti žmogaus teises, teisinės valstybės principus, įskaitant nacionalinių mažumų teises, ir demokratijos principus, pagrįstus daugiapartine sistema ir laisvais bei sąžiningais rinkimais,

ATSIŽVELGDAMOS į Šalių įsipareigojimą visiškai įgyvendinti visus JT Chartijos, ESBO, ypač Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos baigiamojo akto (toliau – Helsinkio baigiamasis aktas), Madrido ir Vienos konferencijų baigiamųjų dokumentų, Paryžiaus chartijos naujajai Europai ir Pietryčių Europos stabilumo pakto principus bei nuostatas ir taip prisidėti prie regiono stabilumo ir regiono šalių bendradarbiavimo,

DAR KARTĄ PATVIRTINDAMOS visų pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų teisę grįžti, jų teisę saugoti savo nuosavybę ir kitas susijusias žmogaus teises,

ATSIŽVELGDAMOS į Šalių įsipareigojimą laikytis laisvosios rinkos ekonomikos ir tvariojo vystymosi principų ir Bendrijos sutikimą prisidėti prie ekonomikos reformų Serbijoje,

ATSIŽVELGDAMOS į Šalių įsipareigojimą vykdyti laisvąją prekybą laikantis iš narystės PPO kylančių teisių ir pareigų,

ATSIŽVELGDAMOS į Šalių siekį toliau plėsti nuolatinį politinį dialogą abiem Šalims svarbiais dvišaliais ir tarptautiniais klausimais, tarp jų ir regionų klausimais, atsižvelgiant į Europos Sąjungos bendrą užsienio ir saugumo politiką (BUSP),

ATSIŽVELGDAMOS į Šalių įsipareigojimą kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir stiprinti bendradarbiavimą kovojant su terorizmu remiantis 2001 m. spalio 20 d. Europos konferencijos deklaracija,

ĮSITIKINUSIOS, kad Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (toliau – šis Susitarimas) sukurs naujas sąlygas ekonominiams jų tarpusavio santykiams, visų pirma prekybos ir investicijų plėtrai – esminėms ekonomikos pertvarkymo ir atnaujinimo priemonėms,

ATSIŽVELGDAMOS į Serbijos įsipareigojimą derinti atitinkamų sričių teisės aktus prie Bendrijos teisės aktų ir veiksmingai juos įgyvendinti,

ATSIŽVELGDAMOS į Bendrijos norą ryžtingai remti reformų įgyvendinimą ir taikyti visas turimas bendradarbiavimo ir techninės, finansinės bei ekonominės pagalbos priemones išsamios daugiametės orientacinės programos, skirtos šiam tikslui siekti, pagrindu,

PATVIRTINDAMOS, kad šio Susitarimo nuostatoms taikoma Europos bendrijos steigimo sutarties (toliau – EB sutartis) III dalies IV antraštinė dalis įpareigoja Jungtinę Karalystę ir Airiją kaip atskiras Susitariančiąsias Šalis, o ne kaip Bendrijos valstybes nares tol, kol Jungtinė Karalystė arba Airija (nelygu atvejis) Serbijai praneša, kad yra įpareigota kaip Bendrijos dalis pagal prie ES sutarties ir EB sutarties pridedamą Protokolą dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos. Ta pati nuostata taikoma Danijai pagal prie šių sutarčių pridėtą Protokolą dėl Danijos pozicijos,

ATMINDAMOS Zagrebo aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame buvo paraginta toliau stiprinti stabilizacijos ir asociacijos procese dalyvaujančių šalių ir Europos Sąjungos santykius bei stiprinti regionų bendradarbiavimą,

ATMINDAMOS, kad Salonikų aukščiausiojo lygio susitikime stabilizacijos ir asociacijos procesas buvo patvirtintas kaip Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų šalių santykių politinis pagrindas ir kad susitikime buvo pabrėžta Vakarų Balkanų šalių integracijos į Europos Sąjungą perspektyva atsižvelgiant į kiekvienos jų reformų pažangą ir nuopelnus; tai buvo pakartota vėlesnėse 2005 m. gruodžio mėn. ir 2006 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose,

ATMINDAMOS Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimo pasirašymą Bukarešte 2006 m. gruodžio 19 d., kaip būdą stiprinti regiono gebėjimą pritraukti investicijų ir jo integravimosi į pasaulio ekonomiką perspektyvą,

ATMINDAMOS, kad 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo Europos bendrijos ir Serbijos Respublikos susitarimas dėl vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo (1) ir Europos bendrijos ir Serbijos Respublikos susitarimas dėl neteisėtai gyvenančių asmenų readmisijos (2) (toliau- Bendrijos ir Serbijos susitarimas dėl readmisijos),

SIEKDAMOS glaudžiau bendradarbiauti kultūros srityje ir vystyti informacijos mainus,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

1.   Sudaroma Bendrijos bei jos valstybių narių ir Serbijos Respublikos asociacija.

2.   Šios Asociacijos tikslai:

a)	remti Serbijos pastangas stiprinti demokratiją ir teisinę valstybę;

b)	prisidėti prie politinio, ekonominio bei institucijų stabilumo Serbijoje ir prie regiono stabilizavimo;

c)	sukurti tinkamas sąlygas politiniam dialogui, kad Šalys galėtų užmegzti glaudžius politinius tarpusavio santykius;

d)	remti Serbijos pastangas vystyti ekonominį ir tarptautinį bendradarbiavimą, derinant jos teisės aktus prie Bendrijos teisės aktų;

e)	remti Serbijos pastangas galutinai pereiti prie veikiančios rinkos ekonomikos;

f)	skatinti darnius ekonominius santykius ir palaipsniui vystyti Bendrijos ir Serbijos laisvosios prekybos zoną;

g)	skatinti regionų bendradarbiavimą visose srityse, kurioms taikomas šis Susitarimas.

I   ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRIEJI PRINCIPAI

2 straipsnis

Pagarba demokratijos principams ir žmogaus teisėms, kaip skelbiama Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir apibrėžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, Helsinkio baigiamajame akte bei Paryžiaus chartijoje naujajai Europai, pagarba tarptautinės teisės principams, įskaitant visapusišką bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ), ir teisinei valstybei, taip pat rinkos ekonomikos principams, kaip nurodyta ESBK Bonos konferencijos dėl ekonominio bendradarbiavimo dokumente, yra Šalių vidaus bei užsienio politikos pagrindas ir yra esminiai šio Susitarimo elementai.

3 straipsnis

Šalių nuomone, masinio naikinimo ginklų (toliau taip pat vadinamų MNG) ir jų gabenimo priemonių platinimas valstybiniams ir nevalstybiniams subjektams yra viena rimčiausių grėsmių tarptautiniam stabilumui ir saugumui. Todėl Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti prie kovos su masinio naikinimo ginklų ir jų gabenimo priemonių platinimu, rūpindamosi tuo, kad būtų visiškai laikomasi įsipareigojimų, kuriuos jos prisiėmė pasirašydamos tarptautines sutartis ir susitarimus dėl nusiginklavimo ir ginklų neplatinimo, taip pat kitų jų tarptautinių šios srities įsipareigojimų. Šalys susitaria, kad ši nuostata yra esminis šio Susitarimo elementas ir bus politinio dialogo, kuris lydės ir stiprins šiuos elementus, dalis.

Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti kovojant su masinio naikinimo ginklų ir jų gabenimo priemonių platinimu ir prisidėti prie šios kovos:

—	imdamosi veiksmų, kad būtų atitinkamai pasirašytos, ratifikuotos (arba prisijungta prie jų) ir visiškai įgyvendintos visos kitos susijusios tarptautinės priemonės;

—

sukurdamos veiksmingą nacionalinės eksporto kontrolės sistemą, kurią sudaro su masinio naikinimo ginklais susijusių prekių eksporto ir tranzito kontrolė, įskaitant galutinę dvigubos paskirties technologijų kontrolę, tikrinant, ar jos neskirtos masinio naikinimo ginklams, ir kurioje numatytos veiksmingos sankcijos už eksporto kontrolės pažeidimus.

Politinis dialogas šiuo klausimu gali vykti regioniniu lygiu.

4 straipsnis

Susitariančiosios Šalys patvirtina, kad svarbu vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, visų pirma visapusiškai bendradarbiauti su TBTBJ.

5 straipsnis

Tarptautinė ir regioninė taika bei stabilumas, gerų kaimyninių santykių plėtojimas, žmogaus teisės, pagarba mažumoms ir jų apsauga yra stabilizacijos ir asociacijos proceso esmė, kaip nustatyta 1999 m. birželio 21 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadose. Šio Susitarimo sudarymas ir įgyvendinimas atitinka 1997 m. balandžio 29 d. Europos Sąjungos Tarybos išvadas ir yra grindžiamas atskirais Serbijos pasiekimais.

6 straipsnis

Serbija įsipareigoja toliau skatinti bendradarbiavimą bei gerus kaimyninius santykius su kitomis regiono šalimis, įskaitant atitinkamą asmenų, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimo abipusių lengvatų lygį, abiem Šalims svarbių projektų, ypač susijusių su pasienio valdymu, kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija, pinigų plovimu, nelegalia migracija ir prekyba, visų pirma prekyba žmonėmis, šaulių ginklais ir lengvąja ginkluote, taip pat draudžiamais narkotikais, vystymą. Šis įsipareigojimas yra pagrindinis Šalių santykių ir bendradarbiavimo plėtojimo veiksnys, didinantis regiono stabilumą.

7 straipsnis

Šalys dar kartą patvirtina, kad kovos su terorizmu ir įgyvendins tarptautinius įsipareigojimus šioje srityje.

8 straipsnis

Ši asociacija bus įgyvendinama laipsniškai ir galutinai įvykdyta po daugiausiai šešerių metų pereinamojo laikotarpio.

Pagal 119 straipsnį įsteigta Stabilizacijos ir asociacijos taryba (toliau taip pat vadinama SAT) reguliariai (paprastai kiekvienais metais) peržiūri, kaip įgyvendinamas šis Susitarimas ir kaip Serbija priima ir įgyvendina teisines, administracines, institucines ir ekonomines reformas. Peržiūra vykdoma atsižvelgiant į preambulę ir laikantis bendrųjų šio Susitarimo principų. Jos metu tinkamai atsižvelgiama į Europos partnerystės nustatytus prioritetus, susijusius su šiuo Susitarimu ir bus suderinti mechanizmai, sukurti stabilizacijos ir asociacijos proceso metu, visų pirma stabilizacijos ir asociacijos proceso pažangos ataskaita.

Remiantis šia peržiūra, SAT parengs rekomendacijas ir gali priimti sprendimus. Jeigu peržiūros metu bus nustatyti tam tikri sunkumai, gali būti pasitelkti Susitarime nustatyti ginčų sprendimo mechanizmai.

Visa asociacija įgyvendinama laipsniškai. Ne vėliau kaip trečiais metais nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos, SAT atlieka išsamią šio Susitarimo taikymo peržiūrą. Remiantis šia peržiūra, SAT įvertina Serbijos pasiektą pažangą ir gali priimti sprendimus, reglamentuosiančius tolimesnius asociacijos etapus.

Pirmiau paminėta peržiūra nebus taikoma laisvam prekių judėjimui, kurio atžvilgiu IV antraštinėje dalyje yra nustatytas atskiras tvarkaraštis.

9 straipsnis

Šis Susitarimas visiškai atitinka ir įgyvendinamas laikantis atitinkamų PPO nuostatų, visų pirma 1994 m. Bendrojo muitų tarifų ir prekybos susitarimo (1994 m. GATT) XXIV straipsnio ir Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) V straipsnio.

II   ANTRAŠTINĖ DALIS

POLITINIS DIALOGAS

10 straipsnis

1.   Šalių politinis dialogas tęsiamas pagal šį Susitarimą. Jis lydi ir tvirtina Europos Sąjungos ir Serbijos suartėjimą ir prisideda prie glaudžių solidarumo ryšių bei naujų Šalių bendradarbiavimo formų kūrimo.

2.   Politinis dialogas visų pirma turi skatinti:

a)	visišką Serbijos integraciją į demokratinių tautų bendriją ir laipsnišką suartėjimą su Europos Sąjunga;

b)	Šalių nuomonių dėl tarptautinių klausimų skirtumų mažinimą, įskaitant BUSP klausimus, ir atitinkamai keičiantis informacija, ypač klausimais, galinčiais turėti Šalims didelį poveikį;

c)	regionų bendradarbiavimą ir gerų kaimyninių santykių vystymą;

d)	bendrą nuomonę apie saugumą ir stabilumą Europoje, įskaitant bendradarbiavimą Europos Sąjungos BUSP srityse.

11 straipsnis

1.   Politinis dialogas vyksta Stabilizacijos ir asociacijos taryboje, kuri yra bendrai atsakinga visais klausimais, kuriuos Šalys jai pateikia.

2.   Šalių prašymu politinis dialogas taip pat gali vykti:

a)	jei reikia, organizuojant aukštų pareigūnų, atstovaujančių Serbijai ir Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančiai valstybei, Generalinio sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio bendrai užsienio ir saugumo politikai bei Europos Bendrijų Komisijai (toliau – Europos Komisija), posėdžius;

b)	veiksmingai naudojantis visais diplomatiniais Šalių ryšiais, įskaitant atitinkamus kontaktus trečiosiose šalyse ir Jungtinėse Tautose, ESBO, Europos Taryboje bei kituose tarptautiniuose forumuose;

c)	taikant bet kurias kitas priemones, kuriomis būtų galima skatinti šio dialogo stiprinimą, plėtrą ir eigą, įskaitant nustatytąsias Salonikų darbotvarkėje, patvirtintoje 2003 m. birželio 19–20 d. Salonikų Europos Vadovų Tarybos išvadose.

12 straipsnis

Politinis dialogas parlamentiniu lygiu vyksta pagal 125 straipsnį įsteigtame stabilizacijos ir asociacijos parlamentiniame komitete.

13 straipsnis

Politinis dialogas gali vykti daugiašaliu ir regioniniu lygiu, įtraukiant kitas regiono šalis, įskaitant ES ir Vakarų Balkanų forumą.

III   ANTRAŠTINĖ DALIS

REGIONINIS BENDRADARBIAVIMAS

14 straipsnis

Serbija aktyviai skatina regionų bendradarbiavimą, laikydamasi įsipareigojimo puoselėti taiką ir stabilumą tarptautiniu bei regioniniu lygiu ir kurti gerus kaimyninius santykius. Bendrijos techninės paramos programomis gali būti remiami projektai, kuriuose numatytas regioninis arba tarpvalstybinis aspektas.

Nusprendusi sustiprinti bendradarbiavimą su viena iš 15, 16 ir 17 straipsniuose nurodytų šalių, Serbija apie tai praneša Bendrijai ir jos valstybėms narėms ir šiuo klausimu su jomis konsultuojasi pagal X antraštinėje dalyje išdėstytas nuostatas.

Serbija visiškai įgyvendina 2006 m. gruodžio 19 d. Bukarešte pasirašytą Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą.

15 straipsnis

Bendradarbiavimas su kitomis šalimis, pasirašiusiomis Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą

Pasirašiusi šį Susitarimą, Serbija pradeda derybas su Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą jau pasirašiusiomis šalimis, siekdama sudaryti dvišales regioninio bendradarbiavimo konvencijas, kurių tikslas – didinti susijusių šalių bendradarbiavimo mastą.

Pagrindiniai šių konvencijų elementai yra:

a)	politinis dialogas;

b)	PPO nuostatas atitinkančių laisvosios prekybos zonų kūrimas;

c)	abipusės laisvo darbuotojų judėjimo, įsisteigimo, paslaugų teikimo, einamųjų mokėjimų ir kapitalo judėjimo nuolaidos, taip pat su kitais asmenų judėjimo politikos aspektais susijusios nuolaidos, lygiavertės šiame Susitarime nustatytoms nuolaidoms;

d)	nuostatos dėl bendradarbiavimo kitose srityse, kurioms taikomas arba netaikomas šis Susitarimas, visų pirma teisingumo, laisvės ir saugumo srityse.

Prireikus, šiose konvencijose išdėstomos nuostatos dėl būtinų institucinių mechanizmų kūrimo.

Šios konvencijos sudaromos per du metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo. Serbijos ketinimas sudaryti tokias konvencijas bus tolesnio Serbijos ir Europos Sąjungos santykių plėtojimo sąlyga.

Serbija inicijuoja panašias derybas su likusiomis regiono šalimis, kai šios bus pasirašiusios Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą.

16 straipsnis

Bendradarbiavimas su kitomis šalimis, dalyvaujančiomis stabilizacijos ir asociacijos procese

Serbija tęsia regioninį bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis, susijusiomis su stabilizacijos ir asociacijos procesu keliose arba visose bendradarbiavimo srityse, kurioms taikomas šis Susitarimas, ypač bendros svarbos srityse. Toks bendradarbiavimas visada turėtų atitikti šio Susitarimo principus ir tikslus.

17 straipsnis

Bendradarbiavimas su kitomis šalimis kandidatėmis į ES nares, nedalyvaujančiomis SAP

1.   Serbija turėtų stiprinti bendradarbiavimą ir sudaryti regionų bendradarbiavimo konvencijas su visomis šalimis kandidatėmis į ES nares visose bendradarbiavimo srityse, kurioms taikomas šis Susitarimas. Tokios konvencijos turėtų sudaryti sąlygas palaipsniui suderinti dvišalius Serbijos ir tos šalies santykius su atitinkama Bendrijos bei jos valstybių narių ir tos šalies santykių dalimi.

2.   Serbija pradeda derybas su Turkija, kuri sudarė muitų sąjungą su Bendrija, siekdama sudaryti abiem Šalims palankų susitarimą, kuriuo sukuriama laisvosios prekybos zona pagal 1994 m. GATT XXIV straipsnį ir šiame Susitarime nustatytam lygiui lygiaverčiu lygiu liberalizuojamas steigimasis bei paslaugų vienos kitai teikimas pagal GATS V straipsnį.

Šios derybos turėtų būti pradėtos kuo greičiau, siekiant sudaryti pirmiau minėtą susitarimą iki 18 straipsnio 1 dalyje nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos.

IV   ANTRAŠTINĖ DALIS

LAISVAS PREKIŲ JUDĖJIMAS

18 straipsnis

1.   Bendrija ir Serbija palaipsniui sukurs dvišalę laisvos prekybos zoną ilgiausiai per šešerius metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo, laikydamosi šio Susitarimo nuostatų bei 1994 m. Bendrojo muitų tarifų ir prekybos susitarimo ir PPO nuostatų. Tai darydamos jos atsižvelgia į toliau nustatytus specifinius reikalavimus.

2.   Kombinuotoji nomenklatūra taikoma klasifikuojant prekes, kuriomis Šalys prekiauja tarpusavyje.

3.   Šiame Susitarime muitai ir lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai apima visus bet kokio pobūdžio muitus arba rinkliavas, taikomus prekės importui arba eksportui, įskaitant bet kokios formos papildomą mokestį arba rinkliavą, susijusius su tokiu importu arba eksportu, neįskaitant:

a)	rinkliavų, lygiaverčių vidaus muitams, taikomiems laikantis 1994 m. GATT III straipsnio 2 dalies,

b)	antidempingo arba išlyginamųjų priemonių,

c)	mokesčių arba rinkliavų, atitinkančių suteiktų paslaugų sąnaudas.

4.   Kiekvieno produkto baziniai muitai, kuriems turėtų būti taikomi tolesni muitų tarifai, nustatyti šiame Susitarime, yra šie:

a)	Bendrijos bendrasis muitų tarifas, nustatytas pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 (3), faktiškai taikomas erga omnes šio Susitarimo pasirašymo dieną;

b)	Serbijos taikomas tarifas (4).

5.   Jeigu pasirašius šį Susitarimą bet koks muitų tarifų mažinimas taikomas erga omnes pagrindu, visų pirma mažinimai susiję su:

a)	muitų tarifų derybomis PPO ar,

b)	galimu Serbijos įstojimu į PPO arba,

c)	tolesniais mažinimais Serbijai įstojus į PPO, tokie sumažinti muitai nuo šių sumažinimų taikymo dienos pakeičia 4 dalyje minėtą bazinį muitą.

6.   Bendrija ir Serbija praneša viena kitai apie atitinkamus savo bazinius muitus ir visus jų pakeitimus.

I   SKYRIUS

Pramonės produktai

19 straipsnis

Apibrėžimas

1.   Šio skyriaus nuostatos taikomos Bendrijos arba Serbijos kilmės produktams, išvardytiems Kombinuotosios nomenklatūros 25–97 skirsniuose, išskyrus PPO susitarimo dėl žemės ūkio I priedo, 1 dalies ii punkte išvardytus produktus.

2.   Šalys prekiauja produktais, nurodytais Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartyje, laikydamosi tos sutarties nuostatų.

20 straipsnis

Bendrijos nuolaidos pramonės produktams

1.   Serbijos kilmės pramonės produktų importo į Bendriją muitai ir lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai panaikinami įsigaliojus šiam Susitarimui.

2.   Serbijos kilmės pramonės produktų importo į Bendriją kiekiniai apribojimai ir lygiavertį poveikį turinčios priemonės panaikinami įsigaliojus šiam Susitarimui.

21 straipsnis

Serbijos nuolaidos pramonės produktams

1.   I priede neišvardytų Bendrijos kilmės pramonės produktų importo į Serbiją muitai panaikinami įsigaliojus šiam Susitarimui.

2.   Bendrijos kilmės pramonės produktų importo į Serbiją privalomieji mokėjimai, lygiaverčiai muitams, panaikinami įsigaliojus šiam Susitarimui.

3.   Muitai į Serbiją importuojamiems Bendrijos kilmės pramonės produktams, išvardytiems I priede, palaipsniui mažinami ir panaikinami pagal tame priede nurodytą tvarkaraštį.

4.   Šio Susitarimo įsigaliojimo dieną panaikinami kiekybiniai apribojimai į Serbiją importuojamiems Bendrijos kilmės pramonės produktams ir lygiaverčio poveikio priemonės.

22 straipsnis

Muitai ir eksporto apribojimai

1.   Įsigaliojus šiam Susitarimui Bendrija ir Serbija panaikina visus eksporto muitus ir lygiaverčio poveikio privalomuosius mokėjimus, taikomus jų tarpusavio prekybai.

2.   Įsigaliojus šiam Susitarimui Bendrija ir Serbija panaikina viena kitos atžvilgiu eksporto kiekybinius apribojimus ir lygiaverčio poveikio priemones.

23 straipsnis

Greitesnis muitų mažinimas

Serbija skelbia, kad yra pasirengusi sumažinti muitus prekyboje su Bendrija greičiau nei numatyta 21 straipsnyje, jeigu tai leidžia bendra ekonominė padėtis ir atitinkamo ekonomikos sektoriaus padėtis.

Stabilizacijos ir asociacijos taryba analizuoja padėtį šiuo aspektu ir teikia atitinkamas rekomendacijas.

II   SKYRIUS

Žemės ūkis ir žuvininkystė

24 straipsnis

Apibrėžimas

1.   Šio skyriaus nuostatos taikomos prekybai Bendrijos arba Serbijos kilmės žemės ūkio ir žuvininkystės produktais.

2.   Terminas „žemės ūkio ir žuvininkystės produktai“ reiškia Kombinuotosios nomenklatūros 1–24 skirsniuose ir PPO susitarimo dėl žemės ūkio I priedo 1 dalies ii punkte išvardytus produktus.

3.   Šis apibrėžimas apima žuvų ir žuvininkystės produktus, nurodytus 3 skirsnio 1604 ir 1605 pozicijose ir 0511 91, 2301 20 ir ex 1902 20 subpozicijose („įdaryti tešlos gaminiai, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 20 % masės žuvų, vėžiagyvių, moliuskų arba kitų žuvų bestuburių“).

25 straipsnis

Perdirbti žemės ūkio produktai

1 protokole išdėstyta prekybos jame išvardytais perdirbtais žemės ūkio produktais tvarka.

26 straipsnis

Bendrijos nuolaidos Serbijos kilmės žemės ūkio produktų importui

1.   Nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos Bendrija panaikina visus Serbijos kilmės importuojamiems žemės ūkio produktams taikomus kiekybinius apribojimus ir lygiaverčio poveikio priemones.

2.   Nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos Bendrija panaikina visus Serbijos kilmės importuojamiems žemės ūkio produktams (išskyrus klasifikuojamus Kombinuotosios nomenklatūros 0102, 0201, 0202, 1701, 1702 ir 2204 pozicijose) taikomus muitus ir lygiaverčio poveikio rinkliavas.

Kombinuotosios nomenklatūros 7 ir 8 skyriuose nurodytiems produktams, kuriems pagal Bendrąjį muitų tarifą numatoma taikyti ad valorem muitus ir specialų muitą, panaikinama tik muito ad valorem dalis.

3.   Nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos Bendrija nustato 20 % ad valorem muitą ir 20 % specialų muitą į Bendriją importuojamiems II priede apibrėžtiems ir Serbijos kilmės jaučių jauniklių mėsos produktams, kaip nustatyta Bendrajame muitų tarife, kurie neviršija 8 700 tonų, apskaičiuotų pagal skerdenos svorį, metinės tarifinės kvotos.

4.   Nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos Bendrija neapmuitina į Bendriją importuojamų Serbijos kilmės produktų, priskiriamų Kombinuotosios nomenklatūros 1701 ir 1702 pozicijoms, neviršijant 180 000 tonų (neto svoris) metinės tarifinės kvotos.

27 straipsnis

Serbijos nuolaidos žemės ūkio produktams

1.   Nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos Serbija panaikina visus Bendrijos kilmės importuojamiems žemės ūkio produktams taikomus kiekybinius apribojimus ir lygiaverčio poveikio priemones.

2.   Nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos Serbija:

a)	panaikina muitus, taikomus tam tikrų Bendrijos kilmės žemės ūkio produktų, išvardytų III a priede, importui;

b)	palaipsniui panaikina tam tikriems III b priede išvardytiems Bendrijos kilmės importuojamiems žemės ūkio produktams taikomus muitus pagal tame priede pateiktą tvarkaraštį;

c)	palaipsniui mažina tam tikriems III c ir d prieduose išvardytiems Bendrijos kilmės importuojamiems žemės ūkio produktams taikomus muitus pagal tuose prieduose pateiktą tvarkaraštį.

28 straipsnis

Vyno ir spiritinių gėrimų protokolas

2 protokole išvardytiems vyno ir spiritinių gėrimų produktams taikoma tvarka nustatyta tame protokole.

29 straipsnis

Bendrijos nuolaidos žuvų ir žuvininkystės produktams

1.   Nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos Bendrija panaikina visus Serbijos kilmės importuojamiems žuvų ir žuvininkystės produktams taikomus kiekybinius apribojimus ir lygiaverčio poveikio priemones.

2.   Įsigaliojus šiam Susitarimui Bendrija panaikina visus muitus ir lygiaverčio poveikio priemones, taikomas Serbijos kilmės žuvų ir žuvininkystės produktams, išskyrus IV priede išvardytus produktus. IV priede išvardytiems produktams taikomos jame išdėstytos nuostatos.

30 straipsnis

Serbijos nuolaidos žuvų ir žuvininkystės produktams

1.   Nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos Serbija panaikina visus Bendrijos kilmės importuojamiems žuvų ir žuvininkystės produktams taikomus kiekybinius apribojimus ir lygiaverčio poveikio priemones.

2.   Įsigaliojus šiam Susitarimui Serbija panaikina visus muitus ir lygiaverčio poveikio priemones, taikomas Bendrijos kilmės žuvų ir žuvininkystės produktams, išskyrus V priede išvardytus produktus. V priede išvardytiems produktams taikomos jame išdėstytos nuostatos.

31 straipsnis

Nuostata dėl peržiūros

Atsižvelgdamos į Šalių tarpusavio prekybos žemės ūkio ir žuvininkystės produktais apimtį, tam tikrus jų ypatumus, Bendrijos bendrųjų politikos krypčių ir Serbijos žemės ūkio ir žuvininkystės politikos taisykles, žemės ūkio ir žuvininkystės įtaką Serbijos ekonomikai, daugiašalių prekybos derybų PPO rėmuose pasekmes ir galimą Serbijos įstojimą į PPO, Bendrija ir Serbija ne vėliau kaip po trejų metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo Stabilizacijos ir asociacijos taryboje, aptardamos kiekvieną produktą, abipusiškai ir reguliariai svarsto galimybes suteikti viena kitai papildomų nuolaidų ir taip labiau liberalizuoti prekybą žemės ūkio ir žuvininkystės produktais.

32 straipsnis

Žemės ūkio ir žuvininkystės apsaugos sąlyga

1.   Nepaisant kitų šio Susitarimo nuostatų, ypač 41 straipsnio, atsižvelgiant į ypatingą žemės ūkio ir žuvininkystės sektorių jautrumą, jeigu vienoje iš Šalių pagamintų produktų, kuriems pagal 25, 26, 27, 28, 29 ir 30 straipsnius taikomos nuolaidos, importas smarkiai sutrikdo rinkų funkcionavimą arba rinkų vidaus reguliavimo mechanizmus kitoje Šalyje, abi Šalys nedelsdamos pradeda konsultacijas, kad rastų tinkamą sprendimą. Laukdama sprendimo susijusi Šalis gali imtis atitinkamų priemonių, kurias laiko būtinomis.

2.   Jeigu Serbijos kilmės produktų, išvardytų 3 protokolo V priede, importo bendra apimtis pasieks 115 % trejų ankstesnių kalendorinių metų vidurkio, Serbija ir Bendrija per penkias darbo dienas surengia konsultacijas, kad išanalizuotų ir įvertintų šių produktų prekybos pobūdį Bendrijoje ir prireikus priima tinkamus sprendimus, kad išvengtų prekybos iškraipymo dėl šių produktų importo į Bendriją.

Nepažeidžiant 1 dalies, jeigu Serbijos kilmės produktų, išvardytų 3 protokolo V priede, importo bendra apimtis padidėja daugiau kaip 30 % per kalendorinius metus, palyginti su trejų paskutinių kalendorinių metų vidurkiu, Bendrija gali sustabdyti lengvatinio režimo taikymą produktams, dėl kurių toks padidėjimas atsirado.

Jeigu priimamas sprendimas sustabdyti lengvatinį režimą, Bendrija praneša apie šią priemonę Stabilizacijos ir asociacijos komitetui per penkias darbo dienas ir surengia konsultacijas su Serbija, kad susitartų dėl priemonių, skirtų išvengti prekybos iškraipymo prekiaujant produktais, išvardytais 3 protokolo V priede.

Bendrija atkuria lengvatinį režimą, kai tik prekybos iškraipymo klausimas išsprendžiamas veiksmingai įgyvendinus suderintas priemones arba įgyvendinus bet kokias kitas Šalių priimtas atitinkamas priemones.

41 straipsnio 3–6 dalių nuostatos pagal šią dalį vykdomiems veiksmams taikomos mutatis mutandis.

3.   Šalys peržiūri 2 dalyje numatyto mechanizmo veikimą ne vėliau kaip po trejų metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo. Stabilizacijos ir asociacijos taryba gali priimti sprendimą dėl atitinkamų 2 dalyje numatyto mechanizmo adaptacijų.

33 straipsnis

Žemės ūkio bei žuvininkystės produktų ir maisto produktų (išskyrus vyną ir spiritinius gėrimus) geografinių nuorodų saugojimas

1.   Serbija saugo Bendrijos geografines nuorodas, užregistruotas Bendrijoje pagal 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (5), laikydamasi šio straipsnio sąlygų. Serbijos geografinės nuorodos gali būti registruojamos Bendrijoje laikantis tame reglamente nustatytų sąlygų.

2.   Serbija draudžia naudoti savo teritorijoje pavadinimus, kurie saugomi Bendrijoje, panašiems produktams, kurie neatitinka geografinės nuorodos sąlygų. Tai taikoma net tais atvejais, kai nurodoma tikra prekės geografinė kilmė, geografinė nuoroda naudojama vertime, pavadinimas yra papildytas žodžiais „rūšis“, „tipas“, „būdas“, „imitacija“, „metodas“ arba panašiais užrašais.

3.   Serbija atsisako registruoti prekės ženklą, kuris naudojamas kaip nurodyta 2 dalyje.

4.   Prekės ženklai, kurie naudojami kaip nurodyta 2 dalyje ir kurie buvo užregistruoti Serbijoje arba įsitvirtino juos naudojant, nebenaudojami praėjus penkeriems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo. Tačiau tai netaikoma prekės ženklams, užregistruotiems Serbijoje, ir prekės ženklams, įsitvirtinusiems juos naudojant, kurie priklauso trečiųjų šalių piliečiams, su sąlyga, kad jie neklaidina visuomenės, kiek tai susiję su prekių kokybe, specifikacijomis ir geografine kilme.

5.   Bet koks geografinių nuorodų, saugomų pagal 1 dalį, vartojimas kaip bendrinėje kalboje įprastinių terminų, t. y. kaip bendrinis tokių prekių pavadinimas, Serbijoje nutraukiamas vėliausiai praėjus penkeriems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo.

6.   Serbija užtikrina, kad prekės, eksportuojamos iš jos teritorijos praėjus penkeriems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo, nepažeidžia šio straipsnio nuostatų.

7.   Serbija užtikrina 1–6 dalyse minimą apsaugą savo iniciatyva ir suinteresuotosios šalies prašymu.

III   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

34 straipsnis

Taikymo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos Šalių tarpusavio prekybai visais produktais, išskyrus atvejus, kai šiame skyriuje arba 1 protokole nustatyta kitaip.

35 straipsnis

Patobulintos nuolaidos

Jeigu bet kuri Šalis vienašališkai taiko palankesnes priemones, šios antraštinės dalies nuostatos neturi jokio poveikio tokiam taikymui.

36 straipsnis

Esamos padėties išlaikymas

1.   Nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos Bendrijos ir Serbijos tarpusavio prekybai nenustatomi jokie nauji importo arba eksporto muitai arba jokios lygiavertės rinkliavos, taip pat nedidinamos jau taikomos rinkliavos.

2.   Nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos Bendrijos ir Serbijos prekybai neįvedami jokie nauji importo arba eksporto kiekybiniai apribojimai arba lygiaverčio poveikio priemonės, o jau egzistuojančios nedaromos labiau ribojančiomis.

3.   Nepažeidžiant pagal 26, 27, 28, 29 ir 30 straipsnius suteiktų nuolaidų, šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis jokiu būdu neribojamas atitinkamų Serbijos ir Bendrijos žemės ūkio ir žuvininkystės politikos krypčių tęstinumas ir netrukdoma imtis bet kokių šiomis politikos kryptimis nustatytų priemonių, jeigu nepažeidžiamos II–V prieduose ir 1 protokole nustatytos importo sąlygos.

37 straipsnis

Fiskalinio diskriminavimo draudimas

1.   Bendrija ir Serbija susilaiko nuo bet kurių vidinių fiskalinio pobūdžio priemonių arba praktikos, dėl kurių tiesiogiai arba netiesiogiai diskriminuojami vienos Šalies produktai palyginti su kitos Šalies teritorijoje pagamintais panašiais produktais, o jeigu tokios priemonės arba praktika egzistuoja, jas uždraudžia.

2.   Už produktus, eksportuotus į vienos iš Šalių teritoriją, grąžinta netiesioginių vidaus mokesčių suma negali viršyti netiesioginių mokesčių, kuriais jie apmokestinami, sumos.

38 straipsnis

Fiskaliniai muitai

Nuostatos dėl importo muitų panaikinimo taikomos ir fiskaliniams muitams.

39 straipsnis

Muitų sąjungos, laisvos prekybos zonos, tarptautiniai susitarimai

1.   Šiuo Susitarimu nesudaroma kliūčių veikti esančioms arba kurti naujas muitų sąjungas, laisvas prekybos zonas arba sudaryti pasienio prekybos susitarimus, jeigu jais nekeičiama šiame Susitarime numatyta prekybos tvarka.

2.   18 straipsnyje nustatytais pereinamaisiais laikotarpiais šis Susitarimas netrukdo taikyti konkrečių lengvatinių prekių judėjimo režimų, kurie nustatyti anksčiau vienos arba kelių valstybių narių ir Serbijos sudarytuose tarpvalstybiniuose susitarimuose arba dėl kurių susitarta III antraštinėje dalyje nurodytuose Serbijos sudarytuose dvišaliuose susitarimuose siekiant skatinti regionų prekybą.

3.   Šalių konsultacijos dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse minėtų susitarimų ir, jei reikia, dėl kitų svarbių klausimų, susijusių su tam tikromis jų prekybos politikos kryptimis trečiųjų šalių atžvilgiu, vyksta Stabilizacijos ir asociacijos taryboje. Visų pirma tokios konsultacijos vyksta trečiajai šaliai stojant į Sąjungą, nes taip siekiama užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į šiame Susitarime nustatytus abipusius Bendrijos ir Serbijos interesus.

40 straipsnis

Dempingas ir subsidijos

1.   Jokia šio Susitarimo nuostata neužkertamas kelias Šalims imtis prekybos apsaugos veiksmų pagal šio straipsnio 2 dalį ir 41 straipsnį.

2.   Vienai iš Šalių sužinojus, kad prekybai su kita Šalimi taikomas dempingas ir (arba) kompensuojamosios subsidijos, ši Šalis gali imtis atitinkamų priemonių prieš tokius veiksmus pagal PPO susitarimą dėl 1994 m. GATT VI straipsnio įgyvendinimo arba PPO susitarimą dėl subsidijų ir kompensuojamųjų priemonių bei remdamasi atitinkamais vidaus teisės aktais.

41 straipsnis

Apsaugos sąlyga

1.   Šalims taikomos 1994 m. GATT XIX straipsnio ir PPO susitarimo dėl apsaugos priemonių nuostatos.

2.   Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, jeigu koks nors vienos Šalies produktas įvežamas į kitos Šalies teritoriją tokiais dideliais kiekiais ir tokiomis sąlygomis, kad sukelia arba gali sukelti:

a)	didelę žalą panašių arba tiesiogiai konkuruojančių produktų vidaus pramonei importuojančiosios Šalies teritorijoje, arba

b)	didelius sutrikimus bet kuriame ekonomikos sektoriuje arba sunkumus, kurie gali labai pakenkti importuojančiosios Šalies regiono ekonominei padėčiai,

importuojančioji Šalis gali imtis atitinkamų dvišalių apsaugos priemonių pagal šiame straipsnyje nustatytas sąlygas ir tvarką.

3.   Dvišalės apsaugos priemonės, taikomos kitos Šalies importuojamai produkcijai, neviršija to, kas būtina sunkumams, apibrėžtiems 2 dalyje ir kilusiems dėl šio Susitarimo taikymo, išspręsti. Priimta apsaugos priemonė turi būti maksimalus pagal šį Susitarimą suteiktų lengvatų susijusiam produktui ribų didėjimo sustabdymas arba sumažinimas, kad atitiktų bazinį muitą, nurodytą 18 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose ir 5 dalyje, taikomą tam pačiam produktui. Turi būti nustatyta aiški tokių priemonių laipsniško panaikinimo ne vėliau kaip iki nustatyto laikotarpio pabaigos tvarka, ir jų negalima taikyti ilgiau kaip dvejus metus.

Išskirtinėmis aplinkybėmis priemonės gali būti pratęsiamos ilgesniam laikotarpiui, kuris negali viršyti dvejų metų. Bent dvejus metus nuo priemonės taikymo pabaigos jokia dvišalės apsaugos priemonė netaikoma importuojamam produktui, kuriam tokia priemonė jau buvo taikyta anksčiau laikotarpiu, prilygstančiu tokios priemonės ankstesniam taikymo laikotarpiui.

4.   Šiame straipsnyje nurodytais arba šio straipsnio 5 dalies b punkto taikymo atvejais Bendrija arba Serbija prieš imdamosi šiame straipsnyje numatytų priemonių ir siekdamos susijusioms Šalims priimtino sprendimo, kuo greičiau Stabilizacijos ir asociacijos tarybai pateikia visą reikiamą informaciją, kad padėtis būtų nuodugniai išnagrinėta.

5.   Įgyvendinant 1, 2, 3 ir 4 dalis taikomos šios nuostatos:

a)

šiame straipsnyje minėtais atvejais kylantys sunkumai nedelsiant perduodami spręsti Stabilizacijos ir asociacijos tarybai, kuri gali priimti bet kokį sprendimą, reikalingą tokiems sunkumams šalinti. Jeigu Stabilizacijos ir asociacijos taryba arba eksportuojanti Šalis nepriėmė sprendimo, kuriuo panaikinami kilę sunkumai, arba per 30 dienų nuo klausimo perdavimo Stabilizacijos ir asociacijos tarybai nebuvo priimtas kitas patenkinamas sprendimas, importuojančioji Šalis pagal šį straipsnį gali imtis atitinkamų priemonių sunkumui spręsti. Renkantis apsaugos priemones, pirmenybė turi būti teikiama toms priemonėms, kurios mažiausiai trikdo šiuo Susitarimu nustatytą tvarką. Pagal 1994 m. GATT XIX straipsnį ir PPO susitarimą dėl apsaugos priemonių taikomos apsaugos priemonės išlaiko pagal šį Susitarimą suteiktų lengvatų lygį ir (arba) ribą;

b)

susidarius išskirtinei ir kritinei padėčiai, kai reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, ir dėl to nesant galimybės, nelygu atvejis, iš anksto gauti informaciją ar ją išanalizuoti, suinteresuotoji šalis gali šiame straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis nedelsdama taikyti laikinąsias priemones, kurių reikia reaguojant į susidariusią padėtį, ir apie tai nedelsdama informuoja kitą Šalį.

Apie apsaugos priemones nedelsiant pranešama Stabilizacijos ir asociacijos tarybai, kurioje reguliariai dėl jų konsultuojamasi, visų pirma, susiklosčius palankioms aplinkybėms, siekiant sudaryti jų panaikinimo tvarkaraštį.

6.   Jeigu Bendrija arba Serbija taiko administracinę procedūrą importuojamiems produktams, kurie gali sukelti šiame straipsnyje minėtus sunkumus, jos informuoja apie tai kitą Šalį, siekdamos greitai pateikti informaciją apie prekybos srautų tendencijas.

42 straipsnis

Trūkumo sąlyga

1.   Kai dėl šios antraštinės dalies nuostatų laikymosi:

a)	atsiranda didelis maisto produktų arba kitų eksportuojančiajai Šaliai reikalingų produktų stygius arba iškyla grėsmė, kad toks stygius gali atsirasti, arba

b)	vykdomas produkto reeksportas į trečiąją šalį, kuriai eksportuojančioji Šalis taiko kiekybinius eksporto apribojimus, eksporto muitus, lygiaverčio poveikio priemones arba mokesčius, ir jeigu minėtoji padėtis kelia arba gali kelti didelių sunkumų eksportuojančiajai Šaliai,

ta Šalis gali imtis atitinkamų priemonių šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

2.   Renkantis priemones, pirmenybė turi būti teikiama toms priemonėms, kurios mažiausiai trikdo šiame Susitarime nustatytą tvarką. Šios priemonės netaikomos taip, kad kiltų savavališka arba nepateisinama diskriminacija esant vienodoms sąlygomis arba kad susidarytų slaptas prekybos ribojimas, ir panaikinamos, kai nebelieka jų taikymą pateisinančių sąlygų.

3.   Prieš imdamosi 1 dalyje numatytų priemonių arba 4 dalies taikymo atvejais Bendrija arba Serbija Stabilizacijos ir asociacijos tarybai kuo greičiau pateikia visą reikalingą informaciją, siekdamos abiem Šalims priimtino sprendimo. Stabilizacijos ir asociacijos taryboje Šalys gali susitarti dėl bet kokių sunkumams pašalinti reikalingų priemonių. Jeigu per 30 dienų Stabilizacijos ir asociacijos tarybai perduotu klausimu nesusitariama, eksportuojančioji Šalis gali pagal šį straipsnį taikyti priemones atitinkamo produkto eksportui.

4.   Susidarius išskirtinei ir kritinei padėčiai, kai reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, ir dėl to nesant galimybės iš anksto gauti informaciją arba ją išanalizuoti, nelygu atvejis, Bendrija arba Serbija gali nedelsdamos taikyti atsargumo priemones, kurių reikia reaguojant į susidariusią padėtį, ir apie tai nedelsdamos informuoja kitą Šalį.

5.   Apie bet kokias pagal šį straipsnį taikomas priemones nedelsiant pranešama Stabilizacijos ir asociacijos tarybai, kurioje nuolat dėl jų konsultuojamasi, visų pirma, susiklosčius palankioms aplinkybėms, siekiant sudaryti jų panaikinimo tvarkaraštį.

43 straipsnis

Valstybės monopoliai

Serbija palaipsniui pritaiko visus komercinio pobūdžio valstybės monopolius, siekdama užtikrinti, kad praėjus trejiems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo neliktų jokios Europos Sąjungos valstybių narių ir Serbijos piliečių diskriminacijos dėl prekių pirkimo ir pardavimo sąlygų.

44 straipsnis

Kilmės taisyklės

Jeigu šiame Susitarime nenurodyta kitaip, 3 protokole išdėstytos šio Susitarimo nuostatoms taikomos kilmės taisyklės.

45 straipsnis

Sankcionuoti apribojimai

Šiuo Susitarimu neužkertamas kelias drausti arba riboti importą, eksportą arba prekių gabenimą tranzitu, jeigu kyla grėsmė visuomenės dorovei, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui; žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatos ir gyvybės apsaugai; meninės, istorinės arba archeologinės vertės nacionalinių vertybių ar intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugai arba su auksu ir sidabru susijusių taisyklių taikymui. Tačiau tokie draudimai arba apribojimai nereiškia savavališko diskriminavimo arba užslėptų Šalių tarpusavio prekybos ribojimų.

46 straipsnis

Administracinio bendradarbiavimo nebuvimas

1.   Šalys susitaria, kad administracinis bendradarbiavimas yra labai svarbus įgyvendinant bei prižiūrint pagal šią antraštinę dalį suteiktą lengvatinį režimą ir pabrėžia įsipareigojimą kovoti su pažeidimais bei sukčiavimu muitinės ir kitose susijusiose srityse.

2.   Jeigu remdamasi objektyvia informacija Šalis nustato, kad administracinio bendradarbiavimo nėra ir (arba) kad daromi pažeidimai ar sukčiaujama pagal šią antraštinę dalį, ši Šalis pagal šį straipsnį gali laikinai sustabdyti susijusio lengvatinio režimo tam tikram (-iems) produktui (-ams) taikymą.

3.   Šiame straipsnyje žodžių junginys „administracinio bendradarbiavimo nebuvimas“ reiškia, inter alia,:

a)	pakartotinį pareigos tikrinti reikiamo (-ų) produkto (-ų) kilmės statusą nesilaikymą;

b)	pakartotinį atsisakymą arba nepagrįstą delsimą atlikti paskesnį kilmės įrodymo tikrinimą ir (arba) pranešti jo rezultatus;

c)	pakartotinį atsisakymą arba nepagrįstą delsimą gauti leidimą rengti administracinio bendradarbiavimo misijas su svarstomo lengvatinio režimo suteikimu susijusių dokumentų autentiškumui arba informacijos tikslumui patikrinti.

Taikant šį straipsnį pažeidimai arba sukčiavimas gali būti nustatomi, inter alia, kai iš gautos objektyvios informacijos apie pažeidimus arba sukčiavimą paaiškėja, kad be tinkamo paaiškinimo iš kitos Šalies importuojamų prekių staiga padaugėja ir jų skaičius viršija įprastus tos Šalies gamybos ir eksporto pajėgumus.

4.   Laikinas sustabdymas taikomas laikantis šių sąlygų:

a)

Šalis, kuri remdamasi objektyvia informacija nustato, kad administracinio bendradarbiavimo nėra ir (arba) daromi pažeidimai ar sukčiaujama, nedelsdama apie tai praneša Stabilizacijos ir asociacijos komitetui bei pateikia objektyvią informaciją ir pradeda konsultacijas Stabilizacijos ir asociacijos komitete remdamasi visa susijusia informacija ir objektyviomis išvadomis, siekdama abiem Šalims priimtino sprendimo;

b)

jeigu Šalys pradeda minėtąsias konsultacijas Stabilizacijos ir asociacijos komitete ir per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos nesusitaria dėl priimtino sprendimo, atitinkama Šalis gali laikinai sustabdyti lengvatinio režimo susijusiam (-iems) produktui (-ams) taikymą. Apie laikiną sustabdymą nedelsiant pranešama Stabilizacijos ir asociacijos komitetui;

c)

laikinas sustabdymas pagal šį straipsnį taikomas tik tiek, kiek yra būtina atitinkamos Šalies finansiniams interesams apsaugoti. Sustabdymas taikomas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, po to terminas gali būti pratęstas. Apie laikiną sustabdymą pranešama Stabilizacijos ir asociacijos komitetui tuoj po jo patvirtinimo. Dėl jo reguliariai konsultuojamasi Stabilizacijos ir asociacijos komitete, visų pirma siekiant jį atšaukti, išnykus jo taikymo priežastims.

5.   Susijusi Šalis savo Oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą importuotojams tuo pat metu, kai pagal šio straipsnio 4 dalies a punktą pateikia pranešimą Stabilizacijos ir asociacijos komitetui. Pranešime importuotojams nurodoma, kad remiantis objektyvia informacija yra nustatyta, jog atitinkamo produkto atžvilgiu bendradarbiavimo nėra ir (arba) daromi pažeidimai ar sukčiaujama.

47 straipsnis

Kompetentingų institucijų klaida tvarkant savo šalies eksporto lengvatinį režimą, visų pirma taikant šio Susitarimo 3 protokolo nuostatas, ir kai ši klaida daro įtaką importo muitams, tokią įtaką patirianti Susitariančioji Šalis gali pareikalauti Stabilizacijos ir asociacijos tarybos apsvarstyti galimybes taikyti visas tinkamas priemones padėčiai sureguliuoti.

48 straipsnis

Taikant šį Susitarimą nepažeidžiamas Bendrijos teisės nuostatų taikymas Kanarų saloms.

V   ANTRAŠTINĖ DALIS

DARBUOTOJŲ JUDĖJIMAS, STEIGIMASIS, PASLAUGŲ TEIKIMAS, KAPITALO JUDĖJIMAS

I   SKYRIUS

Darbuotojų judėjimas

49 straipsnis

1.   Laikantis kiekvienoje valstybėje narėje taikomų sąlygų ir tvarkos:

a)	valstybės narės teritorijoje teisėtai dirbantiems Serbijos piliečiams taikoma tvarka jie nediskriminuojami dėl pilietybės, darbo sąlygų, atlyginimo arba atleidimo iš darbo atžvilgiu, palyginti su tos valstybės narės piliečiais;

b)

valstybės narės teritorijoje teisėtai dirbančio darbuotojo, išskyrus sezoninius darbuotojus ir darbuotojus, nurodytus 50 straipsnyje nurodytuose dvišaliuose susitarimuose (jeigu tuose susitarimuose nenustatyta kitaip), teisėtai gyvenantis sutuoktinis ir vaikai gali dalyvauti tos valstybės narės darbo rinkoje tuo laikotarpiu, kuriam darbuotojas turi darbo leidimą.

2.   Serbija, laikydamasi šioje Respublikoje taikomų sąlygų ir tvarkos, Serbijoje teisėtai dirbantiems valstybės narės piliečiams ir joje teisėtai gyvenantiems jų sutuoktiniams bei vaikams taiko 1 dalyje nustatytą tvarką.

50 straipsnis

1.   Atsižvelgiant į darbo rinkos padėtį valstybėse narėse ir laikantis jų teisės aktų bei valstybėse narėse galiojančių darbuotojų mobilumo taisyklių:

a)	turėtų būti išsaugotos ir, jei įmanoma, patobulintos dabartinės valstybių narių Serbijos darbuotojams pagal dvišalius susitarimus suteiktos dalyvavimo darbo rinkoje priemonės;

b)	kitos valstybės narės svarsto galimybę pasirašyti panašius susitarimus.

2.   Praėjus trejiems metams, pagal valstybėse narėse galiojančias taisykles bei tvarką ir atsižvelgdama į darbo rinkos padėtį valstybėse narėse ir Bendrijoje, Stabilizacijos ir asociacijos taryba svarsto galimybes daryti kitus patobulinimus, įskaitant profesinio mokymo galimybę.

51 straipsnis

1.   Nustatomos teisėtai valstybės narės teritorijoje dirbantiems Serbijos piliečiams ir teisėtai toje valstybėje gyvenantiems jų šeimos nariams taikomų socialinės apsaugos sistemų derinimo taisyklės. Todėl Stabilizacijos ir asociacijos tarybos sprendimu, kuriuo nepažeidžiamos jokios dvišaliais susitarimais, jei juose numatyta palankesnė tvarka, nustatytos teisės arba pareigos, priimamos tokios nuostatos:

a)	visi draudimo, darbo arba gyvenimo laikotarpiai, kuriuos tokie darbuotojai praleido įvairiose valstybėse narėse, sudedami, kad jie bei jų šeimos nariai galėtų gauti pensijas ir anuitetus senatvės, invalidumo bei mirties atveju ir kad jiems būtų užtikrinta medicinos priežiūra;

b)

bet kurios pensijos arba anuitetai, mokami senatvės, mirties, nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės ligos arba dėl jų atsiradusio invalidumo atveju, išskyrus specialiąsias neįmokines išmokas, yra laisvai pervedami kursu, taikomu pagal valstybės narės skolininkės arba valstybių narių skolininkių įstatymus;

c)	šie darbuotojai gauna šeimos pašalpas, skirtas jų šeimos nariams, kaip apibrėžta pirmiau.

2.   Valstybės narės pilietybę turintiems bei teisėtai jos teritorijoje dirbantiems darbuotojams ir teisėtai jos teritorijoje gyvenantiems jų šeimos nariams Serbija taiko panašią į 1 dalies b ir c punktuose nurodytą tvarką.

II   SKYRIUS

Steigimasis

52 straipsnis

Apibrėžimas

Šiame Susitarime:

a)

atitinkamai „Bendrijos bendrovė“ arba „Serbijos bendrovė“ – tai bendrovė, įsteigta atitinkamai pagal valstybės narės arba Serbijos įstatymus, kurios registruota buveinė, centrinė administracija arba pagrindinė veiklos vieta yra Bendrijos arba Serbijos teritorijoje. Tačiau, jeigu Bendrijos arba Serbijos teritorijoje yra tik pagal valstybės narės arba atitinkamai Serbijos teisės aktus įsteigtos bendrovės registruota buveinė, tokia bendrovė laikoma Bendrijos arba Serbijos bendrove, jeigu jos veikla yra susieta faktiniais ir nenutrūkstamais ryšiais su vienos iš valstybių narių arba Serbijos ekonomika;

b)	„pavaldžioji bendrovė“ – tai bendrovė, kurią faktiškai valdo kita bendrovė;

c)

bendrovės „filialas“ – tai juridinio asmens teisių neturinti verslo vieta, kurios pastovumas yra toks, kaip ir pagrindinės organizacijos padalinio, turinti vadovybę ir iš esmės pasirengusi derėtis verslo reikalais su trečiosiomis šalimis taip, kad pastarosios, nors ir žinodamos, kad, prireikus, bus užtikrintas teisinis ryšys su pagrindine organizacija, kurios pagrindinė buveinė yra užsienyje, neprivalo tvarkyti reikalų tiesiogiai su tokia pagrindine organizacija, tačiau gali sudaryti verslo sandorius verslo vietoje – padalinyje;

d)

„steigimasis“ reiškia: i)   piliečių atžvilgiu– teisę imtis ekonominės veiklos kaip savarankiškai dirbantiems asmenims ir steigti įmones, ypač bendroves, kurias jie faktiškai kontroliuoja. Savarankiškai dirbantys ir įmones įsteigę piliečiai neįgyja teisės ieškoti darbo bei dirbti ir jiems nesuteikiama teisė dalyvauti kitos Šalies darbo rinkoje. Šio skyriaus nuostatos netaikomos tiems asmenims, kurie nėra vien tik savarankiškai dirbantys asmenys; ii)   Bendrijos arba Serbijos bendrovių atžvilgiu– teisė imtis ekonominės veiklos atitinkamai Serbijoje arba Bendrijoje steigiant pavaldžiąsias bendroves ir filialus;

e)	„operacijos“ – tai ūkinės veiklos vykdymas;

f)	„ekonominė veikla“ – tai pramoninio, komercinio ir profesinio pobūdžio veikla bei amatininkų veikla;

g)

„Bendrijos pilietis“ ir „Serbijos pilietis“ reiškia fizinį asmenį, turintį atitinkamai valstybės narės arba Serbijos pilietybę; Tarptautinio jūrų transporto atžvilgiu, įskaitant mišraus gabenimo operacijas, kai dalis kelionės maršruto driekiasi jūra, Bendrijos arba Serbijos nacionaliniams subjektams, įsisteigusiems už Bendrijos ir Serbijos ribų, ir už Bendrijos arba Serbijos ribų įsteigtoms laivybos bendrovėms, kurias kontroliuoja Bendrijos arba Serbijos nacionaliniai subjektai, taip pat taikomos į šio skyriaus ir III skyriaus nuostatos, jeigu jų laivai yra įregistruoti toje valstybėje narėje arba Serbijoje pagal atitinkamus jų teisės aktus;

h)	„finansinės paslaugos“ reiškia VI priede nurodytą veiklą. Stabilizacijos ir asociacijos taryba gali išplėsti arba iš dalies pakeisti šio priedo taikymo sritį.

53 straipsnis

1.   Serbija padeda Bendrijos piliečiams bei bendrovėms pradėti vykdyti veiklą jos teritorijoje. Šiuo tikslu, įsigaliojus šiam Susitarimui, Serbija taiko:

a)	Bendrijos bendrovių steigimosi Serbijos teritorijoje atžvilgiu – tvarką, kuri nėra mažiau palanki už taikomą nacionalinėms bendrovėms arba bet kurios trečiosios šalies bendrovei, atsižvelgiant į tai, kuri tvarka palankesnė;

b)

įsisteigusių Bendrijos bendrovių pavaldžiųjų bendrovių ir filialų veiklos Serbijos teritorijoje atžvilgiu – tvarką, kuri nėra mažiau palanki už suteiktą nacionalinėms bendrovėms ir filialams arba bet kurios trečiosios šalies pavaldžiajai bendrovei ir filialui, atsižvelgiant į tai, kuri tvarka palankesnė.

2.   Bendrija ir jos valstybės narės, įsigaliojus šiam Susitarimui, taiko:

a)	Serbijos bendrovių steigimosi atžvilgiu – tvarką, kuri nėra mažiau palanki už valstybių narių suteiktą nacionalinėms bendrovėms arba bet kurios trečiosios šalies bendrovei, atsižvelgdamos į tai, kuri tvarka palankesnė;

b)

jų teritorijoje įsisteigusių Serbijos bendrovių pavaldžiųjų bendrovių ir filialų veiklos atžvilgiu – tvarką, kuri nėra mažiau palanki už valstybių narių suteiktą jų nacionalinėms bendrovėms ir filialams arba jų teritorijoje įsisteigusiai bet kurios trečiosios šalies pavaldžiajai bendrovei ir filialui, atsižvelgdamos į tai, kuri tvarka palankesnė.

3.   Šalys nepriima jokių naujų taisyklių arba priemonių, kuriomis kitos Šalies bendrovės būtų diskriminuojamos steigimosi, ar jau įsisteigusios bendrovės – veiklos atžvilgiu, jų teritorijoje, palyginti su nacionalinėmis bendrovėmis.

4.   Po ketverių metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo Stabilizacijos ir asociacijos taryba detaliai nustato, kaip išplėsti išdėstytąsias nuostatas, kad Bendrijos ir Serbijos piliečiai galėtų įsikurti ir vykdyti ekonominę veiklą kaip savarankiškai dirbantys asmenys.

5.   Nepaisant šio straipsnio nuostatų:

a)	įsigaliojus šiam Susitarimui, Bendrijos bendrovių pavaldžiosios bendrovės ir filialai turi teisę Serbijoje naudotis nekilnojamuoju turtu ir jį nuomotis;

b)

įsigaliojus šiam Susitarimui Bendrijos bendrovių pavaldžiosios bendrovės turi teisę įsigyti nekilnojamojo turto ir juo naudotis tokiomis nuosavybės teisėmis, kokias turi Serbijos bendrovės, o viešųjų gėrybių ir (arba) bendrojo intereso gėrybių atžvilgiu jos turi tokias pat teises kaip Serbijos bendrovės, jeigu šios teisės reikalingos ekonominei veiklai, dėl kurios jos įsisteigusios, vykdyti;

c)	Po ketverių metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo Stabilizacijos ir asociacijos taryba apsvarsto galimybę išplėsti b punkte numatytas teises, kad jos būtų taikomos ir Bendrijos bendrovių filialams.

54 straipsnis

1.   Atsižvelgiant į 56 straipsnio nuostatas, išskyrus VI priede apibrėžtas finansines paslaugas, Šalys gali reglamentuoti piliečių ir bendrovių steigimosi bei veiklos tvarką jos teritorijoje, jeigu šiomis taisyklėmis nediskriminuojamos kitų Šalių bendrovės ir piliečiai steigimosi Šalies nacionalinių bendrovių ir piliečių atžvilgiu.

2.   Finansinių paslaugų atžvilgiu, nepaisant jokių kitų šio Susitarimo nuostatų, Šaliai nedraudžiama imtis atsargumo priemonių investuotojų, indėlininkų, draudėjų arba finansinių paslaugų teikėją patikėtiniu paskyrusio asmens apsaugai arba, kad būtų užtikrintas finansų sistemos vientisumas ir stabilumas. Tokios priemonės nenaudojamos siekiant išvengti Šalies įsipareigojimų pagal šį Susitarimą.

3.   Jokia šio Susitarimo nuostata neaiškinama taip, kad Šalies būtų reikalaujama atskleisti informaciją, susijusią su atskirų klientų reikalais ir sąskaitomis, arba valstybės institucijų turimą slaptą arba patentuotą informaciją.

55 straipsnis

1.   Nepažeidžiant jokių prieštaraujančių Daugiašalio susitarimo dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės sukūrimo (6) (toliau – EBAE) nuostatų, šio skyriaus nuostatos netaikomos oro transporto paslaugoms, vidaus vandens kelių transporto ir jūrų kabotažo paslaugoms.

2.   Stabilizacijos ir asociacijos taryba gali teikti rekomendacijas, kaip tobulinti steigimąsi ir veiklą srityse, kurioms taikoma 1 dalis.

56 straipsnis

1.   53 ir 54 straipsnių nuostatos Šaliai nedraudžia taikyti konkrečių taisyklių, kurios reglamentuoja kitos Šalies bendrovių filialų, kurie nėra įregistruoti pirmos Šalies teritorijoje, steigimąsi ir veiklą jos teritorijoje, ir kurios yra nustatytos dėl teisinių arba techninių tokių filialų skirtumų jos teritorijoje įregistruotų padalinių atžvilgiu arba, finansinių paslaugų atžvilgiu – dėl atsargumo.

2.   Taikoma tvarka skiriasi tik tiek, kiek būtina dėl šių teisinių arba techninių skirtumų arba, finansinių paslaugų atveju – dėl atsargumo.

57 straipsnis

Kad Bendrijos ir Serbijos piliečiams būtų lengviau verstis reglamentuojama profesine veikla atitinkamai Serbijoje ir Bendrijoje, Stabilizacijos ir asociacijos taryba nagrinėja, kokių priemonių reikia imtis, kad būtų abipusiškai pripažįstama kvalifikacija. Siekdama šio tikslo ji gali imtis visų reikalingų priemonių.

58 straipsnis

1.   Bendrijos bendrovei, įsteigtai Serbijos teritorijoje, arba Serbijos bendrovei, įsteigtai Bendrijoje, suteikiama teisė pagal priimančiojoje įsisteigimo teritorijoje, atitinkamai Serbijos Respublikos ir Bendrijos teritorijoje, galiojančius teisės aktus įdarbinti arba leisti jos pavaldžiosioms bendrovėms ar filialams įdarbinti darbuotojus, kurie yra atitinkamai valstybių narių ar Serbijos piliečiai, jeigu tokie darbuotojai yra vadovaujantys darbuotojai, kaip nustatyta 2 dalyje, ir jeigu juos įdarbina tik bendrovės, pavaldžiosios bendrovės arba filialai. Tokiems darbuotojams leidimai gyventi ir dirbti išduodami tik tokio įdarbinimo laikotarpiui.

2.   Pirmiau minėtų bendrovių (toliau – organizacijų) vadovaujantys darbuotojai yra toliau nurodytų kategorijų „bendrovės viduje perkeliami asmenys“, kaip apibrėžta šios dalies c punkte, jeigu organizacija yra juridinis asmuo ir jeigu tie asmenys joje dirba arba yra jos partneriai (išskyrus pagrindinius akcininkus) bent vienerius metus iki prasidedant tokiam judėjimui:

a)

vadovų pareigas organizacijoje einantys asmenys, kurie visų pirma tiesiogiai vadovauja įmonės valdymui ir kurių darbą paprastai prižiūri arba jiems vadovauja direktorių valdyba, įmonės akcininkai ar jų statusą atitinkantys asmenys, įskaitant: i) vadovavimą įmonei arba įmonės skyriui ar padaliniui; ii) kitų prižiūrinčių, vadovaujančių darbuotojų arba specialistų darbo priežiūrą ir kontrolę; iii) įgaliojimą asmeniškai įdarbinti, atleisti arba rekomenduoti įdarbinti, atleisti arba kitus su personalu susijusius veiksmus;

b)

organizacijoje dirbantys asmenys, turintys ypatingų įmonės veiklai, tyrimo įrenginiams, taikomoms technologijoms arba vadovavimui svarbių žinių. Vertinant tokias žinias, be tai įmonei būdingų žinių, gali būti atsižvelgiama į aukšto lygio kvalifikaciją, susijusią su darbo pobūdžiu arba veikla, kuriems reikia specialių techninių žinių, taip pat į priklausymą pripažintai profesijai;

c)

„bendrovės viduje perkeliamas asmuo“ – tai fizinis asmuo, dirbantis Šalies teritorijoje esančioje organizacijoje ir laikinai perkeltas užsiimti ekonomine veikla kitos Šalies teritorijoje; susijusi organizacija privalo turėti pagrindinę veiklos vietą Šalies teritorijoje, o perkėlimas turi vykti į tos organizacijos įmonę (pavaldžiąją bendrovę, filialą), faktiškai besiverčiančią panašia ekonomine veikla kitos Šalies teritorijoje.

3.   Į Bendrijos arba Serbijos teritoriją įvažiuoti ir laikinai gyventi leidžiama atitinkamai Serbijos ir Bendrijos piliečiams, jeigu šie bendrovių atstovai yra vadovų pareigas einantys darbuotojai, kaip apibrėžta 2 dalies a punkte, dirba bendrovėje ir yra atsakingi už Serbijos bendrovės pavaldžiosios bendrovės ar filialo steigimą Bendrijoje arba atitinkamai už Bendrijos bendrovės pavaldžiosios bendrovės ar filialo steigimą Serbijoje, jeigu:

a)	šių atstovų darbas nesusijęs su tiesioginiu pardavimu arba paslaugų teikimu, ir jie negauna atlyginimo iš šaltinio, kuris yra įsisteigimo priimančios šalies teritorijoje, ir

b)	bendrovės pagrindinė verslo vieta yra atitinkamai ne Bendrijos arba Serbijos teritorijoje ir atitinkamai toje valstybėje narėje arba Serbijoje nėra kito atstovo, biuro, filialo arba pavaldžiosios bendrovės.

III   SKYRIUS

Paslaugų teikimas

59 straipsnis

1.   Pagal šias nuostatas Bendrija ir Serbija įsipareigoja imtis reikiamų veiksmų, kad palaipsniui sudarytų paslaugų teikimo galimybes Bendrijos arba Serbijos bendrovėms ar Bendrijos arba Serbijos piliečiams, įsisteigusiems kitoje Šalyje nei ta, kurioje gyvenančiam asmeniui jos yra skirtos.

2.   Vykstant 1 dalyje minėtam liberalizavimo procesui, Šalys leidžia laikinai judėti paslaugas teikiantiems fiziniams asmenims arba fiziniams asmenims, kuriuos paslaugų teikėjas yra įdarbinęs kaip vadovus, nurodytus 58 straipsnyje, įskaitant fizinius asmenis, kurie yra Bendrijos arba Serbijos bendrovės arba piliečio atstovai ir kurie siekia laikinai atvykti bei derėtis dėl paslaugų pardavimo arba sudaryti paslaugų pardavimo sutartis su tuo paslaugų teikėju, jeigu šie atstovai nevykdys tiesioginio pardavimo plačiajai visuomenei arba neteiks paslaugų patys.

3.   Po ketverių metų Stabilizacijos ir asociacijos taryba imasi reikalingų priemonių 1 dalies nuostatoms palaipsniui įgyvendinti. Atsižvelgiama į Šalių pažangą derinant savo teisės aktus.

60 straipsnis

1.   Šalys nesiima jokių priemonių ar veiksmų, dėl kurių paslaugų teikimo sąlygos Bendrijos ir Serbijos piliečiams arba bendrovėms, įsisteigusioms kitoje Šalyje nei ta, kurios asmeniui skirtos paslaugos, taptų gerokai griežtesnės, palyginti su padėtimi dieną prieš šio Susitarimo įsigaliojimą.

2.   Jeigu viena Šalis mano, kad po šio Susitarimo įsigaliojimo kitos Šalies pradėtomis taikyti priemonėmis smarkiai sugriežtinamos paslaugų tiekimo sąlygos, palyginti su padėtimi šio Susitarimo įsigaliojimo dieną, ta Šalis gali prašyti kitos Šalies pradėti konsultacijas.

61 straipsnis

Transporto paslaugų Bendrijoje ir Serbijoje teikimo atžvilgiu taikomos šios nuostatos:

1.

Sausumos transporto atžvilgiu – 4 protokole išdėstytos Šalių santykiams taikytinos taisyklės, visų pirma siekiant užtikrinti neribotą tranzitą keliais per Serbiją ir Bendriją kaip vieną visumą, veiksmingą nediskriminavimo principo taikymą bei laipsnišką Serbijos ir Bendrijos transporto teisės aktų derinimą.

2.

Tarptautinio jūrų transporto atžvilgiu Šalys įsipareigoja veiksmingai taikyti komerciniais pagrindais grindžiamą neriboto patekimo į tarptautines jūrų rinkas ir neriboto dalyvavimo prekyboje principą, laikytis tarptautiniais ir Europos įsipareigojimais nustatytų saugos, saugumo ir aplinkosaugos standartų. Šalys patvirtina įsipareigojimą laikytis laisvos konkurencijos principo – svarbiausio tarptautinio jūrų transporto srityje.

3.

Taikydamos 2 dalyje nustatytus principus, Šalys: a) į būsimus dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis neįtraukia krovinio pasidalijimo sąlygų; b) įsigaliojus šiam Susitarimui, panaikina visas vienašales priemones bei administracines, technines ir kitas kliūtis, galinčias turėti ribojamąjį arba diskriminuojamąjį poveikį laisvam paslaugų teikimui tarptautinio jūrų transporto srityje; c) kiekviena Šalis, inter alia, kitos Šalies piliečių arba bendrovių eksploatuojamiems laivams taiko ne mažiau palankią tvarką nei ta, kurią taiko savo laivams naudojantis tarptautiniais prekybos uostais, uostų infrastruktūra ir pagalbinėmis jūrų transportu teikiamomis paslaugomis uostuose, taip pat taikant susijusius mokesčius ir rinkliavas, muitinių procedūras ir skiriant krantines bei priemones pakrauti ir iškrauti.

4.	Siekiant užtikrinti prie abipusių komercinių poreikių pritaikytą Šalių transporto suderintą vystymąsi ir laipsnišką liberalizavimą, abipusio dalyvavimo oro transporto rinkoje sąlygos nustatomos EBAE.

5.	Prieš sudarydamos EBAE, Šalys netaiko jokių priemonių arba veiksmų, kurie, palyginti su padėtimi iki šio Susitarimo įsigaliojimo, yra labiau ribojantys arba diskriminuojantys.

6.

Serbija derina savo teisės aktus, įskaitant administracines, technines ir kitas taisykles, su bet kuriuo metu galiojančiais oro, jūrų, vidaus vandenų ir sausumos transporto srities Bendrijos teisės aktais taip, kad būtų užtikrintas liberalizavimas ir abipusis dalyvavimas Šalių rinkose bei sudarytos palankesnės sąlygos keleivių ir prekių judėjimui.

7.	Tuo pat metu, kai daroma bendra pažanga siekiant šio skyriaus tikslų, Stabilizacijos ir asociacijos taryba svarsto būdus, kaip sukurti reikalingas sąlygas oro, sausumos ir vidaus vandenų transporto paslaugų teikimo laisvei padidinti.

IV   SKYRIUS

Einamieji mokėjimai ir kapitalo judėjimas

62 straipsnis

Susitarimo dėl Tarptautinio valiutos fondo VIII straipsnio nuostatų nustatyta tvarka Šalys įsipareigoja sankcionuoti visus Bendrijos ir Serbijos mokėjimus ir pervedimus laisvai konvertuojama valiuta į mokėjimų balanso einamąją sąskaitą.

63 straipsnis

1.   Su mokėjimų balanso kapitalo ir finansine sąskaita susijusių operacijų atžvilgiu, įsigaliojus šiam Susitarimui, Šalys užtikrina laisvą kapitalo judėjimą, susijusį su tiesioginėmis investicijomis į bendroves, kurios yra įsteigtos pagal priimančios šalies įstatymus, ir pagal V antraštinės dalies II skyriaus nuostatas atliekamomis investicijomis, taip pat su šių investicijų likvidavimu arba repatriacija ir bet kokiu iš to gautu pelnu.

2.   Su mokėjimų balanso kapitalo ir finansine sąskaita susijusių operacijų atžvilgiu, įsigaliojus Susitarimui, Šalys užtikrina laisvą kapitalo judėjimą, susijusį su komerciniams sandoriams imamais kreditais arba paslaugų teikimu, kuriame dalyvauja vienos iš Šalių gyventojas, ir su ilgesnio nei vienerių metų termino finansinėmis paskolomis ir kreditais.

3.   Įsigaliojus šiam Susitarimui, Serbija, tikslingai taikydama visas savo esamas procedūras, leidžia Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams įsigyti nekilnojamąjį turtą Serbijoje. Per ketverius metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo Serbija palaipsniui pritaiko savo teisės aktus, reglamentuojančius Europos Sąjungos valstybių narių piliečių nekilnojamojo turto įsigijimą jos teritorijoje, kad jiems būtų užtikrintos tokios pačios sąlygos kaip ir jos piliečiams.

4.   Per ketverius metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo Bendrija ir Serbija taip pat užtikrina laisvą kapitalo, susijusio su investicijų portfeliu ir su trumpesnio nei vienerių metų laikotarpio finansinėmis paskolomis bei kreditais, judėjimą.

5.   Nepažeidžiant 1 dalies, Šalys neįveda jokių naujų apribojimų kapitalo judėjimui ir Bendrijos ir Serbijos gyventojų einamiesiems mokėjimams bei negriežtinta galiojančių susitarimų.

6.   Nepažeidžiant 62 straipsnio ir šio straipsnio nuostatų, kai, išimtiniais atvejais, dėl kapitalo judėjimo tarp Bendrijos ir Serbijos atsiranda arba gali atsirasti rimtų sunkumų Bendrijoje arba Serbijoje vykdyti valiutų keitimo kurso ar pinigų politiką, atitinkamai Bendrija ir Serbija gali imtis apsaugos priemonių kapitalo judėjimo tarp Bendrijos ir Serbijos atžvilgiu ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, jeigu tokios priemonės yra būtinos.

7.   Nė viena iš pirmesnių nuostatų negali būti ribojama Šalių ekonominių operacijų vykdytojų teisė pasinaudoti bet kuriuo palankesniu režimu, kuris gali būti nustatytas bet kokiu vienašaliu arba daugiašaliu susitarimu, kurio Šalimis yra šio Susitarimo Šalys.

8.   Šalys viena su kita konsultuojasi siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas kapitalo judėjimui tarp Bendrijos ir Serbijos, kad būtų skatinama siekti šio Susitarimo tikslų.

64 straipsnis

1.   Per pirmuosius ketverius metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo Bendrija ir Serbija imasi priemonių, kuriomis sudaromos galimybės kurti reikalingas sąlygas toliau laipsniškai taikyti laisvą kapitalo judėjimą reglamentuojančias Bendrijos taisykles.

2.   Iki ketvirtųjų metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo pabaigos Stabilizacijos ir asociacijos taryba detaliai nustato, kaip visapusiškai taikyti Serbijoje laisvą kapitalo judėjimą reglamentuojančias Bendrijos taisykles.

V   SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

65 straipsnis

1.   Šios antraštinės dalies nuostatos taikomos atsižvelgiant į ribojimus, pagrįstus viešosios tvarkos, visuomenės saugumo arba visuomenės sveikatos sumetimais.

2.   Jos netaikomos veiklai, kuri Šalių teritorijoje, net ir retai, yra susijusi su valstybės institucijų veiksmais.

66 straipsnis

Siekiant šios antraštinės dalies tikslų, jokia šio Susitarimo nuostata Šalims neužkertamas kelias taikyti savo įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius fizinių asmenų įvažiavimą, gyvenimą, užimtumą, darbo sąlygas, įsisteigimą ir paslaugų teikimą, visų pirma susijusius su leidimo gyventi suteikimu, tęsimu arba atsisakymu jį suteikti, jeigu Šalys jų netaiko taip, kad jais būtų panaikinti arba sumenkinti privalumai, kuriuos kuri nors Šalis įgyja pagal konkrečią šio Susitarimo nuostatą. Šia nuostata nepažeidžiamas 65 straipsnio taikymas.

67 straipsnis

Šios antraštinės dalies nuostatos taip pat taikomos bendrovėms, kurias kontroliuoja ir išimtinai bendrai valdo Serbijos ir Bendrijos bendrovės arba piliečiai.

68 straipsnis

1.   Pagal šios antraštinės dalies nuostatas suteikiamas didžiausio palankumo statusas netaikomas mokesčių lengvatoms, kurias Šalys teikia arba teiks ateityje, remdamosi dvigubo apmokestinimo vengimo susitarimais arba kitais mokesčių susitarimais.

2.   Jokia šios antraštinės dalies nuostata neaiškinama taip, kad Šalims būtų užkertamas kelias priimti arba įgyvendinti bet kokias priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią vengti arba nemokėti mokesčių remiantis dvigubo apmokestinimo vengimo susitarimų ir kitų mokesčių susitarimų nuostatomis arba vietiniais mokesčių teisės aktais.

3.   Jokia šios antraštinės dalies nuostata neaiškinama taip, kad valstybėms narėms arba Serbijai būtų draudžiama, taikant atitinkamas mokesčių teisės aktų nuostatas, išskirti mokesčių mokėtojus, kurių padėtis skiriasi, ypač jų gyvenamosios vietos atžvilgiu.

69 straipsnis

1.   Šalys, siekdamos mokėjimų balanso, stengiasi, kai įmanoma, išvengti ribojančių priemonių, įskaitant su importu susijusių ribojančių priemonių. Tokias priemones tvirtinanti Šalis kiek įmanoma greičiau kitai Šaliai pateikia jų panaikinimo tvarkaraštį.

2.   Jeigu viena ar daugiau valstybių narių arba Serbija susiduria su dideliais mokėjimų balanso sunkumais arba jeigu tokie sunkumai neišvengiamai gresia, Bendrija ir Serbija gali pagal PPO susitarime nustatytas sąlygas priimti ribojamąsias priemones, įskaitant priemones importo atžvilgiu, kurios taikomos ribotą laiką ir negali viršyti mokėjimų balanso padėčiai ištaisyti reikalingų būtiniausių priemonių. Bendrija ir Serbija nedelsdamos informuoja kitą Šalį.

3.   Jokios ribojamosios priemonės netaikomos su investicijomis susijusiems pervedimams ir ypač investuotų ar perinvestuotų sumų repatriacijai ir jokioms iš to gautoms pajamoms.

70 straipsnis

Šios antraštinės dalies nuostatos palaipsniui atnaujinamos, ypač atsižvelgiant į GATS V straipsnio reikalavimus.

71 straipsnis

Šio Susitarimo nuostatomis nė vienai Šaliai neužkertamas kelias taikyti bet kokias būtinas priemones siekiant išvengti, kad jos taikomos priemonės dėl trečiųjų šalių patekimo į jos rinką nebūtų apeitos pasinaudojant šio Susitarimo nuostatomis.

VI   ANTRAŠTINĖ DALIS

TEISĖS AKTŲ DERINIMAS, TEISĖSAUGA IR KONKURENCIJOS TAISYKLĖS

72 straipsnis

1.   Šalys pripažįsta, kad dabartinius Serbijos teisės aktus būtina derinti prie Bendrijos teisės aktų ir veiksmingai juos įgyvendinti. Serbija siekia užtikrinti, kad dabartiniai ir būsimi teisės aktai palaipsniui būtų suderinti su Bendrijos acquis. Serbija užtikrina, kad dabartiniai ir būsimi teisės aktai būtų tinkamai įgyvendinami ir taikomi.

2.   Šis derinimas prasideda šio Susitarimo pasirašymo dieną ir palaipsniui plečiamas į visas šiame Susitarime nurodytas Bendrijos acquis sritis iki šio Susitarimo 8 straipsnyje nustatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos.

3.   Pirmiausia bus derinami fundamentiniai vidaus rinkos acquis elementai, teisingumo, laisvės bei saugumo ir su prekyba susijusios sritys. Vėliau Serbija derina likusias acquis dalis.

Derinama pagal Europos Komisijos ir Serbijos patvirtintą programą.

4.   Susitarime su Europos Komisija Serbija taip pat detaliai nustato teisės aktų derinimo įgyvendinimo priežiūros priemones ir kokių bus imamasi teisėsaugos veiksmų.

73 straipsnis

Konkurencija ir kitos ekonominės nuostatos

1.   Toliau minimi aspektai nesuderinami su tinkamu šio Susitarimo veikimu, jeigu jie gali daryti poveikį Bendrijos ir Serbijos tarpusavio prekybai:

i)	visi įmonių susitarimai, įmonių asociacijų sprendimai ir įmonių suderinti veiksmai, kurių tikslas arba padarinys yra konkurencijos trukdymas, ribojimas arba iškraipymas;

ii)	vienos arba kelių įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi Bendrijos arba Serbijos teritorijoje ar didžiojoje jų dalyje;

iii)	tam tikroms įmonėms arba tam tikriems produktams bet kokia valstybės teikiama pagalba, iškreipianti arba galinti iškreipti konkurenciją.

2.   Bet kokie šiam straipsniui prieštaraujantys veiksmai vertinami remiantis kriterijais, kylančiais iš Bendrijoje taikomų konkurencijos taisyklių, visų pirma EB sutarties 81, 82, 86 ir 87 straipsnių ir Bendrijos institucijų priimtų aiškinamųjų dokumentų.

3.   Šalys užtikrina, kad nepriklausomai veikiančiai institucijai būtų suteiktos galios, kurios būtinos įgyvendinant šio straipsnio 1 dalies i ir ii punktus privačių ir valstybės įmonių bei įmonių, kurioms suteiktos specialios teisės, atžvilgiu.

4.   Serbija įsteigia nepriklausomai veikiančią instituciją, kuriai per vienerius metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos suteikiamos 1 dalies iii punktui visiškai įgyvendinti būtinos galios. Ši institucija, inter alia, turi įgaliojimus tvirtinti valstybės pagalbos planus bei individualios pagalbos subsidijas pagal 2 dalį ir reikalauti grąžinti neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą.

5.   Bendrija ir Serbija užtikrina valstybės pagalbos skaidrumą, inter alia, pateikdama kitoms Šalims reguliarią metinę ataskaitą arba lygiavertį dokumentą pagal Bendrijos valstybės pagalbos apžvalgos teikimo taisykles ir metodiką. Vienos Šalies prašymu kita Šalis pateikia informaciją apie atskirus valstybės pagalbos atvejus.

6.   Prieš įsteigdama 4 dalyje nurodytą instituciją, Serbija sudaro išsamų valstybės pagalbos schemų registrą ir tas pagalbos schemas suderina pagal 2 dalyje nurodytus kriterijus ne vėliau kaip per 4 metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo.

7.

a) Taikydamos 1 dalies iii punkto nuostatas, Šalys susitaria, kad per pirmus penkerius metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo bet kokia Serbijos suteikta valstybės pagalba yra vertinama atsižvelgiant į tai, kad Serbija laikoma regionu, identišku EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytiems regionams. b) Per ketverius metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo Serbija teikia Europos Komisijai NUTS II lygiu suderintus duomenis apie vienam gyventojui tenkančią BVP dalį. 4 dalyje nurodyta institucija ir Europos Komisija kartu vertina, ar Serbijos regionai atitinka pagalbos skyrimo reikalavimus ir didžiausią jiems skiriamos pagalbos intensyvumą, siekdamos sudaryti regioninės pagalbos žemėlapį pagal atitinkamas Bendrijos gaires.

8.   Atitinkamai 5 protokole nustatomos valstybės pagalbos plieno pramonėje taisyklės. Šiame protokole nustatytos taisyklės taikomos tuo atveju, jeigu plieno pramonei teikiama restruktūrizavimo pagalba. Jame būtų pabrėžiamas tokios pagalbos išskirtinis pobūdis ir tai, kad ši pagalba galėtų būti teikiama ribotą laiką ir būtų susijusi su pajėgumų mažinimu, laikantis ekonominio pagrįstumo programų.

9.   IV antraštinės dalies II skyriuje nurodytų produktų atžvilgiu:

a)	1 dalies iii punktas netaikomas;

b)	bet kokie 1 dalies i punktui prieštaraujantys veiksmai vertinami pagal EB sutarties 36 ir 37 straipsnių pagrindu Bendrijos nustatytus kriterijus ir šiuo pagrindu priimtus konkrečius Bendrijos dokumentus.

10.   Jeigu viena Šalių mano, kad konkretūs veiksmai yra nesuderinami su 1 dalies nuostatomis, ji gali imtis atitinkamų priemonių po konsultacijų Stabilizacijos ir asociacijos taryboje arba po 30 darbo dienų nuo konsultacijos prašymo pateikimo dienos. Jokia šio straipsnio nuostata nepažeidžiama ir niekaip kitaip neribojama Bendrijos arba Serbijos teisė imtis antidempingo arba kompensacinių priemonių pagal 1994 m. GATT ir PPO susitarimą dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių bei atitinkamus vidaus teisės aktus.

74 straipsnis

Valstybinės įmonės

Iki trečiųjų metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos pabaigos valstybės įmonėms ir įmonėms, kurioms buvo suteiktos specialios išimtinės teisės, Serbija taiko EB sutartyje, visų pirma 86 straipsnyje, nustatytus principus.

Pereinamuoju laikotarpiu valstybės įmonėms suteiktos specialios teisės nesuteikia galimybės taikyti kiekybinius apribojimus arba lygiaverčio poveikio priemones importui iš Bendrijos į Serbiją.

75 straipsnis

Intelektinė, pramoninė ir komercinė nuosavybė

1.   Pagal šio straipsnio ir VII priedo nuostatas Šalys patvirtina, kad joms svarbu užtikrinti tinkamą ir veiksmingą intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsaugą bei taikymą.

2.   Įsigaliojus šiam Susitarimui, Šalys suteikia viena kitos bendrovėms ir piliečiams ne mažiau palankų intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės pripažinimo ir apsaugos režimą nei tas, kurį pagal dvišalius susitarimus jos suteikė bet kuriai trečiajai šaliai.

3.   Serbija imasi būtinų priemonių, kad ne vėliau nei per penkerius metus nuo šio Susitarimo įsigaliojimo užtikrintų panašų į Bendrijoje pasiektą intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsaugos lygį ir veiksmingas tokių teisių įgyvendinimo priemones.

4.   Serbija įsipareigoja per pirmiau minėtą laikotarpį prisijungti prie VII priede išvardytų daugiašalių konvencijų dėl intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių. Stabilizacijos ir asociacijos taryba gali nuspręsti įpareigoti Serbiją prisijungti prie konkrečių šios srities daugiašalių konvencijų.

5.   Jeigu intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės srityje kyla problemų, apsunkinančių prekybos sąlygas, bet kurios iš Šalių prašymu jos skubiai perduodamos spręsti Stabilizacijos ir asociacijos tarybai, siekiant abiem Šalims priimtino sprendimo.

76 straipsnis

Viešieji pirkimai

1.   Bendrija ir Serbija mano, kad jų siektinas tikslas – sudaryti viešąsias sutartis remiantis nediskriminavimo ir savitarpiškumo principais, ypač atsižvelgiant į PPO taisykles.

2.   Įsigaliojus šiam Susitarimui, įsisteigusioms arba neįsisteigusioms Bendrijoje Serbijos bendrovėms suteikiama teisė dalyvauti sutarčių sudarymo procedūrose Bendrijoje pagal Bendrijos viešųjų pirkimų taisykles ne mažiau palankia tvarka nei ta, kuri taikoma Bendrijos bendrovėms.

Pirmiau išdėstytos nuostatos taip pat taikomos komunalinių paslaugų sektoriaus sutartims, kai Serbijos Vyriausybė priims teisės aktus, į kuriuos bus perkeltos šios srities Bendrijos taisyklės. Bendrija periodiškai tikrina, ar Serbija tikrai priėmė tokius teisės aktus.

3.   Įsigaliojus šiam Susitarimui, pagal V antraštinės dalies II skyriaus nuostatas Serbijoje įsisteigusioms Bendrijos bendrovėms suteikiama teisė dalyvauti sutarčių sudarymo procedūrose ne mažiau palankia tvarka nei ta, kuri taikoma Serbijos bendrovėms.

4.   Vėliausiai praėjus penkeriems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo, neįsisteigusioms Serbijoje Bendrijos bendrovėms suteikiama teisė dalyvauti sutarčių sudarymo procedūrose Serbijoje pagal Serbijos viešųjų pirkimų įstatymą ne mažiau palankia tvarka nei ta, kuri taikoma Serbijos bendrovėms.

Įsigaliojus šiam Susitarimui, Serbija visas esamas vidaus ūkio subjektams taikomas lengvatas paverčia kainų lengvatomis ir per penkerių metų laikotarpį pastarąsias palaipsniui mažina pagal šį tvarkaraštį:

—	baigiantis antriesiems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo lengvatos neviršija 15 %;

—	baigiantis tretiesiems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo lengvatos neviršija 10 %;

—	baigiantis ketvirtiesiems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo lengvatos neviršija 5 %; ir

—	vėliausiai baigiantis penktiesiems metams nuo šio Susitarimo įsigaliojimo lengvatos visiškai panaikinamos.

5.   Stabilizacijos ir asociacijos taryba periodiškai tikrina, ar Serbija gali visoms Bendrijos bendrovėms suteikti teisę dalyvauti sutarčių sudarymo procedūrose Serbijoje. Serbija kasmet praneša Stabilizacijos ir asociacijos tarybai apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant padidinti skaidrumą ir nustatyti veiksmingą viešųjų pirkimų srityje priimtų sprendimų teisminę peržiūrą.

6.   Steigimosi, veiklos, paslaugų teikimo Bendrijoje ir Serbijoje bei viešąsias sutartis vykdančių darbuotojų judėjimo ir įdarbinimo atžvilgiu taikomos 49–64 straipsnių nuostatos.

77 straipsnis

Standartizacija, metrologija, akreditavimas ir atitikties vertinimas

1.   Serbija imasi būtinų priemonių, kad teisės aktai būtų laipsniškai derinami su Bendrijos techniniais reglamentais ir Europos standartizacijos, metrologijos, akreditavimo ir atitikties vertinimo procedūromis.

2.   Tuo tikslu Šalys siekia:

a)	skatinti naudoti Bendrijos techninius reglamentus, Europos standartus ir atitikties vertinimo tvarką;

b)	numatyti pagalbą kokybiškos infrastruktūros plėtrai skatinti standartizacijos, metrologijos, akreditavimo ir atitikties vertinimo srityse;

c)	skatinti Serbiją dalyvauti su standartizacijos, atitikties vertinimo, metrologijos ir panašiomis sritimis susijusių organizacijų veikloje (pvz., CEN, Cenelec, ETSI, EA, WELMEC, EUROMET) (7);

d)	jeigu reikia, sudaryti Atitikties vertinimo ir pramonės produktų pripažinimo susitarimą, kai Serbijos teisės aktų sistema ir taikoma tvarka bus pakankamai suderinta su Bendrijos atitinkamomis sritimis ir bus atitinkamos profesinės patirties.

78 straipsnis

Vartotojų apsauga

Šalys bendradarbiauja siekdamos suderinti Serbijos ir Bendrijos vartotojų apsaugos standartus. Veiksminga vartotojų apsauga yra reikalinga tinkamam rinkos ekonomikos veikimui užtikrinti, ši apsauga priklausys nuo administracinės infrastruktūros, kuria siekiama užtikrinti rinkos priežiūrą ir teisės aktų taikymą šioje srityje, kūrimo.

Todėl atsižvelgdamos į jų bendrus interesus Šalys užtikrina:

a)	aktyvios vartotojų apsaugos politiką pagal Bendrijos teisę, įskaitant nepriklausomų organizacijų plėtros ir teikiamos informacijos skatinimą;

b)	Serbijos teisės aktų dėl vartotojų apsaugos derinimą su galiojančiais Bendrijos teisės aktais;

c)	veiksmingą vartotojų teisinę apsaugą siekiant pagerinti vartojimo prekių kokybę ir išlaikyti tinkamus saugos standartus;

d)	kad kompetentingos institucijos prižiūrėtų, kaip laikomasi taisyklių ir kad kilus ginčui būtų suteikta teisė kreiptis į teisėsaugos institucijas;

e)	keitimąsi informacija apie pavojingus produktus.

79 straipsnis

Darbo sąlygos ir lygios galimybės

Serbija laipsniškai derina savo teisės aktus su Bendrijos teisės aktais darbo sąlygų srityje, ypač darbuotojų sveikatos ir saugos bei lygių galimybių srityse.

VII   ANTRAŠTINĖ DALIS

TEISINGUMAS, LAISVĖ IR SAUGUMAS

80 straipsnis

Institucijų stiprinimas ir teisinė valstybė

Bendradarbiaudamos teisingumo, laisvės ir saugumo srityse, Šalys ypatingą dėmesį skiria teisinės valstybės principams konsoliduoti ir institucijoms stiprinti visų lygių administracinėse srityse apskritai, bet visų pirma teisėsaugos ir teisingumo administravimo srityse. Bendradarbiavimu pirmiausia siekiama stiprinti teismų nepriklausomumą ir didinti jų veiksmingumą, gerinti policijos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklą, teikti tinkamą mokymą ir kovoti su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu.

81 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

Įsigaliojus šiam Susitarimui, Serbija derina asmens duomenų apsaugos teisės aktus su Bendrijos teise ir kitais Europos bei tarptautiniais teisės aktais dėl privatumo. Serbija įsteigia vieną arba daugiau pakankamai darbuotojų ir finansinių išteklių turinčias nepriklausomas priežiūros institucijas, kad veiksmingai stebėti ir užtikrinti nacionalinių asmens duomenų apsaugos teisės aktų taikymą. Šalys bendradarbiauja siekdamos šio tikslo.

82 straipsnis

Vizos, sienų valdymas, prieglobstis ir migracija

Šalys bendradarbiauja vizų, sienų valdymo, prieglobsčio ir migracijos srityse ir nustato bendradarbiavimo, taip pat regionų lygmeniu, šiose srityse pagrindą, atsižvelgdamos ir atitinkamai visapusiškai pasinaudodamos kitomis šios srities iniciatyvomis.

Bendradarbiavimas pirmiau išvardytais klausimais grindžiamas abipusėmis Šalių konsultacijoms bei nuodugniu derinimu ir turėtų apimti techninės bei administracinės pagalbos teikimą:

a)	kad būtų keičiamasi statistika ir informacija apie teisės aktus ir praktiką;

b)	teisės aktams rengti;

c)	institucijų gebėjimams ir veiksmingumui skatinti;

d)	darbuotojams mokyti;

e)	kelionės dokumentų saugumui užtikrinti ir suklastotiems dokumentams aptikti;

f)	sienų valdymui.

Bendradarbiaujant didžiausias dėmesys skiriamas:

a)

prieglobsčio srityje – nacionalinės teisės aktams įgyvendinti, siekiant atitikties 1951 m. liepos 28 d. Ženevoje priimtai Konvencijai dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. sausio 31 d. priimtam Niujorko protokolui dėl pabėgėlių statuso, ir taip užtikrinti negrąžinimo principo laikymąsi ir kitas prieglobsčio prašančių asmenų bei pabėgėlių teises;

b)

legalios migracijos srityje – taisyklėms dėl leidimo įvažiuoti į šalį ir įleistų asmenų teisėms ir statusui. Migracijos srityje šalys sutaria taikyti vienodas sąlygas kitų šalių piliečiams, kurie teisėtai gyvena jų teritorijose, ir skatinti integracijos politiką, kuria būtų siekiama vienodų minėtų asmenų ir tų šalių piliečių teisių ir įpareigojimų.

83 straipsnis

Neteisėtos imigracijos prevencija ir kontrolė; readmisija

1.   Šalys bendradarbiauja siekdamos užkirsti kelią neteisėtai imigracijai ir ją kontroliuoti. Šiuo tikslu Serbija ir valstybės narės susigrąžina visus nelegaliai kitos šalies teritorijoje gyvenančius savo piliečius ir susitaria visiškai įgyvendinti Bendrijos ir Serbijos susitarimą dėl readmisijos bei dvišalius valstybių narių ir Serbijos susitarimus tiek, kiek šių dvišalių susitarimų nuostatos suderinamos su Bendrijos ir Serbijos susitarimo dėl readmisijos nuostatomis, įskaitant įsipareigojimą susigrąžinti kitų šalių piliečius ir asmenis be pilietybės.

Valstybės narės ir Serbija savo piliečiams išduoda tinkamus tapatybės dokumentus ir jiems suteikia būtinas administracines priemones šiam tikslui įgyvendinti.

Bendrijos ir Serbijos susitarime dėl readmisijos ir valstybių narių ir Serbijos dvišaliuose susitarimuose tiek, kiek šių dvišalių susitarimų nuostatos suderinamos su Bendrijos ir Serbijos susitarimo dėl readmisijos nuostatomis, nustatoma konkreti piliečių, trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės readmisijos tvarka.

2.   Serbija sutinka sudaryti readmisijos susitarimus su stabilizacijos ir asociacijos procese dalyvaujančiomis šalimis ir įsipareigoja imtis visų reikalingų priemonių lanksčiam ir greitam visų šiame straipsnyje minėtų readmisijos susitarimų įgyvendinimui užtikrinti.

3.   Stabilizacijos ir asociacijos taryba nustato kitas bendras priemones, kurių būtų galima imtis siekiant nelegalios migracijos, įskaitant prekybą žmonėmis ir nelegalios migracijos tinklus, prevencijos ir kontrolės.

84 straipsnis

Pinigų plovimas ir terorizmo finansavimas

1.   Šalys bendradarbiauja siekdamos užkirsti kelią naudoti jų finansų sistemas ir susijusius ne finansų sektorius pinigams, gautiems iš nusikalstamos veiklos apskritai ir ypač iš nusikaltimų, susijusių su narkotikais, plauti bei terorizmui finansuoti.

2.   Bendradarbiavimas šioje srityje gali apimti administracinę ir techninę pagalbą, kuria skatinamas Bendrijos ir šioje srityje veikiančių tarptautinių organizacijų, ypač Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF), priimtiems teisės aktams lygiaverčių reglamentų ir kovos su pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu standartų ir priemonių įgyvendinimas bei sklandus veikimas.

85 straipsnis

Bendradarbiavimas draudžiamų narkotikų srityje

1.   Neperžengdamos savo įgaliojimų ir kompetencijos ribų, Šalys bendradarbiauja siekdamos sukurti visapusišką, suderintą narkotikų klausimų sprendimo planą. Kovos su narkotikais politika ir veiksmais siekiama stiprinti kovos su neteisėtais narkotikais struktūras, mažinti narkotikų tiekimą, prekybą ir neteisėtų narkotikų paklausą, spręsti dėl piktnaudžiavimo narkotikais iškilusias sveikatos ir socialines pasekmes ir veiksmingiau kontroliuoti prekursorius.

2.   Šalys susitaria dėl būtinų bendradarbiavimo būdų šiems tikslams pasiekti. Veiksmai grindžiami bendrais principais remiantis ES strategija dėl narkotikų.

86 straipsnis

Kova su organizuotu nusikalstamumu ir kita neteisėta veikla bei jų prevencija

Šalys bendradarbiauja šiose kovos su organizuota ar kitokia nusikalstama bei neteisėta veikla ir jos prevencijos srityse:

a)	neteisėto žmonių gabenimo ir prekybos žmonėmis;

b)	neteisėtos ekonominės veiklos, ypač mokėjimo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais priemonių klastojimo, neteisėtų sandorių dėl pramoninių atliekų, radioaktyviųjų medžiagų ir sandorių dėl neteisėtų, padirbtų arba piratinių produktų;

c)	korupcijos privačiajame ir viešajame sektoriuose, ypač susijusios su neskaidriu administraciniu valdymu;

d)	mokestinio sukčiavimo;

e)	tapatybės vagystės;

f)	neteisėtos prekybos narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis;

g)	neteisėtos prekybos ginklais;

h)	dokumentų klastojimo;

i)	kontrabandos ir neteisėtos prekybos prekėmis, įskaitant automobilius;

j)	elektroninių nusikaltimų.

Skatinamas regionų bendradarbiavimas ir pripažintų tarptautinių standartų laikymasis kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje.

87 straipsnis

Kova su terorizmu

Siekdamos užkirsti kelią teroro aktams bei jų finansavimui ir juos sustabdyti, Šalys susitaria, laikydamosi tarptautinių konvencijų, kurių šalimis jos yra, ir atitinkamų įstatymų bei kitų teisės aktų, bendradarbiauti:

a)	visapusiškai įgyvendindamos Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 1373 (2001) ir kitas atitinkamas JT rezoliucijas, tarptautines konvencijas bei priemones;

b)	pagal tarptautinę ir nacionalinę teisę keisdamosi informacija apie teroristų grupes ir jų paramos tinklus;

c)	keisdamosi patirtimi apie kovos su terorizmu priemones ir būdus, technines sritis, mokymą ir apie terorizmo prevenciją.

VIII   ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRADARBIAVIMO POLITIKA

88 straipsnis

1.   Bendrija ir Serbija glaudžiai bendradarbiauja siekdamos skatinti Serbijos vystymosi ir augimo potencialą. Toks bendradarbiavimas kuo platesniu mastu stiprina esamus ekonominius ryšius ir teikia naudą abiem Šalims.

2.   Sukuriama politika ir kitos priemonės, sudarysiančios sąlygas tvariai Serbijos ekonomikos ir socialinei plėtrai. Įgyvendinant šią politiką, turėtų būti užtikrinama, kad nuo pat pradžios būtų visapusiškai atsižvelgiama į aplinkos klausimus, ir jie būtų suderinti su darnaus socialinio vystymosi reikalavimais.

3.   Bendradarbiavimo politika vyksta regionų bendradarbiavimo lygiu. Ypatingas dėmesys turės būti skiriamas priemonėms, galinčioms paskatinti Serbijos ir jos kaimyninių šalių, įskaitant ir valstybes nares, bendradarbiavimą, ir taip prisidėti prie regiono stabilumo. Stabilizacijos ir asociacijos taryba nustato, kurios iš toliau išvardytų politikos krypčių yra prioritetinės, taip pat pačių politikos krypčių prioritetus, laikydamasi Europos partnerystės nuostatų.

89 straipsnis

Ekonomika ir prekybos politika

Bendrija ir Serbija sudaro palankias sąlygas ekonomikos reformų procesui bendradarbiaudamos ir taip gerindamos jų ekonomikos pagrindų, ekonomikos politikos kūrimo ir įgyvendinimo rinkos ekonomikoje supratimą.

Šiuo tikslu Bendrija ir Serbija bendradarbiauja:

a)	keisdamosi informacija apie makroekonominius rezultatus bei perspektyvas ir apie vystymosi strategijas;

b)	kartu analizuodamos ekonominius bendrojo intereso klausimus, įskaitant ekonominės politikos formavimą ir jos įgyvendinimo priemones; ir

c)	skatindamos platesnį bendradarbiavimą, siekiant paspartinti praktinės patirties gavimą ir galimybę naudotis naujomis technologijomis.

Serbija siekia sukurti veikiančią rinkos ekonomiką ir palaipsniui suderinti savo politikos kryptis su stabilumą skatinančiomis Ekonominės ir pinigų sąjungos politikos kryptimis. Serbijos valdžios institucijų prašymu Bendrija gali teikti paramą, kuria būtų skatinamos Serbijos pastangos siekiant šių tikslų.

Bendradarbiaujant taip pat siekiama stiprinti teisinę valstybę verslo srityje, taikant stabilią ir nediskriminavimo principais grindžiamą su prekyba susijusią teisinę sistemą.

Bendradarbiavimas šioje srityje apima keitimąsi informacija apie Europos ekonominės ir pinigų sąjungos principus ir veikimą.

90 straipsnis

Bendradarbiavimas statistikos srityje

Šalių bendradarbiavimas visų pirma sutelkiamas į prioritetines sritis, susijusias su Bendrijos statistikos srities acquis. Bendradarbiaujant visų pirma siekiama sukurti veiksmingas ir darnias statistikos sistemas, galinčias pateikti patikimus, objektyvius ir tikslius duomenis, reikalingus pereinamajam ir reformų procesui Serbijoje planuoti ir stebėti. Bendradarbiavimas taip pat turėtų sudaryti sąlygas Serbijos statistikos biurui geriau tenkinti savo klientų šalyje (viešojo valdymo ir privačiojo sektoriaus) poreikius. Statistikos sistema turėtų veikti pagal pagrindinius JT nustatytus statistikos principus, Europos statistikos praktikos kodeksą bei Europos statistikos teisės nuostatas ir būti tobulinama, kad atitiktų Bendrijos acquis. Šalys visų pirma bendradarbiauja siekdamos užtikrinti asmens duomenų konfidencialumą, laipsniškai didinti duomenų rinkimą ir jų perdavimą Europos statistikos sistemai ir keistis informacija apie metodus, praktinės patirties perteikimą ir mokymą.

91 straipsnis

Bankininkystė, draudimas ir kitos finansinės paslaugos

Serbijos ir Bendrijos bendradarbiavimas visų pirma sutelkiamas į prioritetines sritis, susijusias su Bendrijos bankininkystės, draudimo ir kitų finansinių paslaugų sričių acquis. Šalys bendradarbiauja siekdamos Serbijoje sukurti ir plėtoti tinkamą bankininkystės, draudimo ir finansinių paslaugų sektorių skatinimo pagrindą, pagrįstą sąžiningos konkurencijos praktika, ir užtikrindamos būtinas vienodas sąlygas.

92 straipsnis

Bendradarbiavimas vidaus kontrolės ir išorės audito srityse

Šalių bendradarbiavimas visų pirma sutelkiamas į prioritetines sritis, susijusias su Bendrijos viešosios vidaus finansų kontrolės (VVFK) ir išorės audito sričių acquis. Šalys visų pirma bendradarbiauja plėtodamos ir priimdamos atitinkamus teisės aktus, kuriais būtų siekiama sukurti skaidrią, veiksmingą ir ekonomišką VVFK, įskaitant finansų valdymą ir kontrolę bei funkciškai nepriklausomą vidaus auditą, ir nepriklausomas išorės audito sistemas Serbijoje pagal tarptautiniu lygiu patvirtintus standartus ir metodiką bei geriausią ES praktiką. Bendradarbiavimas taip pat sutelkiamas į Serbijos aukščiausiosios audito institucijos gebėjimų ugdymą. Siekiant koordinuoti ir suderinti atsakomybę, susijusią su pirmiau minėtais reikalavimais, bendradarbiavimo tikslas taip pat turėtų būti – centrinius derinimo padalinių, veikiančių finansų valdymo, kontrolės ir vidaus audito srityse, kūrimas ir stiprinimas.

93 straipsnis

Investicijų skatinimas ir apsauga

Šalių bendradarbiavimu investicijų skatinimo ir apsaugos srityje, laikantis atitinkamų jų kompetencijos ribų, siekiama kurti palankias sąlygas privačioms vidaus ir užsienio investicijoms, kurios yra svarbi priemonė Serbijos ekonomikai ir pramonei atgaivinti. Bendradarbiaujant ypač siekiama, kad Serbija pagerintų teisinę sistemą, kuria būtų skatinamos ir saugomos investicijos.

94 straipsnis

Bendradarbiavimas pramonės srityje

Bendradarbiaujant siekiama skatinti Serbijos pramonės ir atskirų sektorių modernizavimą ir restruktūrizavimą. Bendradarbiavimas taip pat apima pramoninį ekonominės veiklos vykdytojų bendradarbiavimą, siekiant stiprinti privatųjį sektorių sąlygomis, užtikrinančiomis saugią aplinką.

Bendradarbiavimo pramonės srityje iniciatyvos rengiamos remiantis abiejų Šalių nustatytais prioritetais. Jomis atsižvelgiama į regioninius pramonės plėtros aspektus, prireikus skatinant tarpvalstybinę partnerystę. Iniciatyvomis turėtų būti visų pirma siekiama sukurti tinkamą pagrindą įmonėms, pagerinti valdymą, didinti praktinę patirtį ir skatinti rinkų kūrimą, jų skaidrumą ir verslo aplinkos kūrimą. Ypatingas dėmesys skiriamas veiksmingos eksporto skatinimo veiklos kūrimui Serbijoje.

Bendradarbiaujant tinkamai atsižvelgiama į Bendrijos pramonės politikos srities acquis.

95 straipsnis

Mažosios ir vidutinės įmonės

Šalių bendradarbiavimo tikslas yra kurti ir stiprinti privačiojo sektoriaus mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), kurti naujas įmones srityse, kuriose yra augimo ir Bendrijos bei Serbijos MVĮ bendradarbiavimo galimybių.

Bendradarbiaujant tinkamai atsižvelgiama į prioritetines sritis, susijusias su Bendrijos acquis MVĮ srityje, ir į dešimt gairių, įrašytų Europos mažųjų įmonių chartijoje.

96 straipsnis

Turizmas

Šalių bendradarbiavimo turizmo srityje svarbiausias tikslas yra didinti informacijos apie turizmą srautus (tarptautiniais tinklais, per duomenų bankus ir t. t.), skatinti vystyti infrastruktūrą, palankią investicijoms turizmo sektoriuje, ir Serbijos dalyvavimas svarbiose Europos turizmo organizacijose. Taip pat siekiama nagrinėti galimybes rengti bendrus veiksmus ir stiprinti turizmo įmonių, ekspertų ir Vyriausybių bei jų kompetentingų agentūrų bendradarbiavimą turizmo srityje, ir perteikti praktinę patirtį (rengiant mokymus, mainus, seminarus). Bendradarbiaujant tinkamai atsižvelgiama į šio sektoriaus Bendrijos acquis.

Bendradarbiavimas gali vykti regionų bendradarbiavimo lygiu.

97 straipsnis

Žemės ūkis ir žemės ūkio pramonės sektorius

Šalių bendradarbiavimas vystomas visose prioritetinėse srityse, susijusiose su Bendrijos žemės ūkio srities ir veterinarijos bei fitosanitarijos acquis. Bendradarbiaujant pirmiausia siekiama modernizuoti ir restruktūrizuoti žemės ūkio ir žemės ūkio pramonės sektorių, visų pirma, pasiekti atitiktį Bendrijos sanitarijos reikalavimams, pagerinti vandens valdymą ir kaimo vystymąsi, vystyti miškų sektorių Serbijoje ir remti laipsnišką Serbijos teisės aktų ir praktikos derinimą su Bendrijos taisyklėmis ir standartais.

98 straipsnis

Žuvininkystė

Šalys nagrinėja galimybę nustatyti abipusiškai naudingas bendrų interesų sritis žuvininkystės sektoriuje. Bendradarbiaujant tinkamai atsižvelgiama į prioritetines žuvininkystės sektoriaus sritis, susijusias su Bendrijos acquis, įskaitant su Tarptautinės ir regionų žuvininkystės organizacijos nustatytomis žuvininkystės išteklių valdymo ir išsaugojimo taisyklėmis susijusių tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi.

99 straipsnis

Muitinė

Šalys bendradarbiauja šioje srityje siekdamos užtikrinti suderinamumą su nuostatomis, kurias reikia priimti prekybos srityje, suderinti Serbijos muitinės sistemą su Bendrijos muitinės sistema ir taip padėti pagrindą pagal šį Susitarimą suplanuotoms liberalizavimo priemonėms bei laipsniškam Serbijos muitinės teisės aktų derinimui su Bendrijos acquis.

Bendradarbiaujant tinkamai atsižvelgiama į prioritetines sritis, susijusias su Bendrijos muitinės srities acquis.

Šalių abipusės administracinės pagalbos taisyklės muitinės srityje yra išdėstytos 6 protokole.

100 straipsnis

Mokesčiai

Šalys bendradarbiauja mokesčių srityje, įskaitant priemones, kurių tikslas – toliau reformuoti Serbijos mokesčių sistemą ir pertvarkyti mokesčių administravimą siekiant užtikrinti mokesčių surinkimo veiksmingumą ir kovoti su sukčiavimu mokesčių srityje.

Bendradarbiaujant tinkamai atsižvelgiama į prioritetines sritis, susijusias su Bendrijos mokesčių ir kovos su žalinga mokesčių konkurencija sričių acquis. Žalinga mokesčių konkurencija bus šalinama vadovaujantis 1997 m. gruodžio 1 d. Tarybos priimtais Elgesio kodekso dėl verslo apmokestinimo principais.

Bendradarbiaujant taip pat siekiama padidinti skaidrumą, kovoti su korupcija ir, siekiant supaprastinti priemonių, užkertančių kelią sukčiauti mokesčių srityje, išsisukinėti ar vengti juos mokėti, įgyvendinimą, keistis informacija su valstybėmis narėmis. Serbija taip pat sudaro dvišalių susitarimų su valstybėmis narėmis tinklą, vadovaudamasi naujausia atnaujinta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pajamų ir kapitalo mokesčių pavyzdine konvencija bei remdamasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos pavyzdiniu susitarimu dėl keitimosi informacija mokesčių srityje, jeigu prašančioji valstybė narė yra prie jų prisijungusi.

101 straipsnis

Bendradarbiavimas socialinėje srityje

Bendradarbiaudamos užimtumo srityje, Šalys daugiausia dėmesio skiria darbo paieškos ir profesinio orientavimo paslaugų modernizavimui, aprūpinimui pagalbinėmis priemonėmis ir vietos plėtros skatinimui tam, kad padėtų restruktūrizuoti pramonės ir darbo rinką.Bendradarbiavimas taip pat apima tokias priemones, kaip tyrimai, ekspertų komandiravimas, informavimo ir mokomoji veikla.

Vykdydamos intensyvesnę ekonomikos reformą ir integraciją, Šalys bendradarbiauja skatindamos Serbijos užimtumo politikos reformą. Bendradarbiaujant taip pat siekiama remti Serbijos socialinės apsaugos sistemos pritaikymą prie naujų ekonomikos ir socialinių reikalavimų, tikslinti Serbijos teisės aktus dėl moterų ir vyrų, neįgaliųjų asmenų ir mažumoms bei kitoms pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų darbo sąlygų bei lygių galimybių, gerinti darbuotojų saugą bei sveikatos apsaugą, atskaitos tašku laikant Bendrijoje nustatytą apsaugos lygį.

Bendradarbiaujant tinkamai atsižvelgiama į šios srities Bendrijos acquis prioritetines sritis.

102 straipsnis

Švietimas ir mokymas

Šalys bendradarbiauja siekdamos kelti bendrojo ir profesinio mokymo bei lavinimo lygį Serbijoje, įskaitant jaunimo politikos ir jaunimo darbo sritis bei neformalųjį švietimą. Aukštojo mokslo sistemų prioritetas – tarpvyriausybinio Bolonijos proceso metu Bolonijos deklaracijoje nustatytų tikslų siekimas.

Šalys taip pat bendradarbiauja siekdamos užtikrinti visų lygių lavinimosi ir mokymosi galimybes Serbijoje, nediskriminuojant pagal lytį, rasę, etninę kilmę arba religiją.

Atitinkamomis Bendrijos programomis ir priemonėmis prisidedama prie Serbijos švietimo ir mokymo sistemų ir veiklos atnaujinimo.

Bendradarbiaujant tinkamai atsižvelgiama į šios srities Bendrijos acquis prioritetines sritis.

103 straipsnis

Bendradarbiavimas kultūros srityje

Šalys įsipareigoja skatinti bendradarbiavimą kultūros srityje. Šiuo bendradarbiavimu, inter alia, siekiama didinti asmenų, bendrijų ir tautų abipusį supratimą ir pagarbą. Šalys taip pat įsipareigoja bendradarbiauti ir skatinti kultūros įvairovę, visų pirma remdamosi UNESCO Konvencija dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo.

104 straipsnis

Bendradarbiavimas garso ir vaizdo pramonės srityje

Šalys bendradarbiauja skatindamos garso ir vaizdo pramonę Europoje bei skatindamos bendrai kurti kino ir televizijos sričių produkciją.

Bendradarbiavimas gali apimti, inter alia, žurnalistų ir kitų žiniasklaidos profesionalų mokymo programas bei priemones ir techninę pagalbą viešajai bei privačiajai žiniasklaidai, siekiant stiprinti jos nepriklausomumą, profesionalumą ir ryšius su Europos žiniasklaida.

Serbija derina tarpvalstybinės transliacijos turinio reglamentavimo politikos kryptis su atitinkamomis EB politikos kryptimis ir savo teisės aktus su ES acquis. Serbija skiria ypatingą dėmesį klausimams, susijusiems su intelektinės nuosavybės teisių į programas ir transliacijas palydovu, kabeliais bei antžeminiais dažniais įsigijimu.

105 straipsnis

Informacinė visuomenė

Bendradarbiavimas vystomas visose srityse, susijusiose su Bendrijos acquis informacinės visuomenės atžvilgiu. Daugiausia remiamas Serbijos laipsniškas su šiuo sektoriumi susijusios politikos ir teisės aktų derinimas su Bendrijos politika ir teisės aktais.

Šalys taip pat bendradarbiauja siekdamos toliau ugdyti informacinę visuomenę Serbijoje. Bendrieji tikslai – rengti visuomenę skaitmeniniam amžiui, pritraukti investicijas ir užtikrinti tinklų bei paslaugų sąveiką.

106 straipsnis

Elektroniniai ryšių tinklai ir paslaugos

Bendradarbiavimas sutelkiamas visų pirma prioritetinėse srityse, susijusiose su Bendrijos acquis šioje srityje.

Šalys visų pirma stiprina bendradarbiavimą elektroninių ryšių tinklų ir elektroninių ryšių paslaugų srityje, siekdamos pagrindinio tikslo – kad po trejų metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo Serbija perimtų Bendrijos acquis šiame sektoriuje.

107 straipsnis

Informacija ir ryšiai

Bendrija ir Serbija imasi būtinų priemonių skatinti tarpusavio informacijos mainus. Pirmenybė teikiama programoms, kuriomis siekiama plačiajai visuomenei skleisti pagrindinę informaciją apie Bendriją, o labiau specializuotą informaciją – profesinėms Serbijos grupėms.

108 straipsnis

Transportas

Šalių bendradarbiavimas sutelkiamas prioritetinėse srityse, susijusiose su Bendrijos transporto srities acquis.

Bendradarbiaujant pirmiausia galima siekti pertvarkyti ir atnaujinti Serbijos transporto rūšis, gerinti laisvą keleivių ir prekių judėjimą, didinti galimybes patekti į transporto rinką ir pasinaudoti teikiamomis paslaugomis, įskaitant uostus ir oro uostus. Be to, bendradarbiaujant gali būti remiamas įvairiarūšių infrastruktūrų, susijusių su pagrindiniais transeuropiniais tinklais, vystymas, visų pirma siekiant stiprinti regionų ryšius Pietryčių Europoje laikantis susitarimo memorandumo dėl pagrindinio regioninio transporto tinklo vystymo. Bendradarbiavimo tikslas turėtų būti – siekti Bendrijos veiklos normas atitinkančių normų, plėtoti Serbijos transporto sistemą taip, kad ji atitiktų Bendrijos sistemą ir būtų su ja suderinta, gerinti aplinkos apsaugą transporto srityje.

109 straipsnis

Energetika

Bendradarbiavimas visų pirma sutelkiamas prioritetinėse srityse, susijusiose su Bendrijos acquis energetikos srityje. Jis grindžiamas Energijos bendrijos steigimo sutartimi ir vystomas siekiant laipsniškai integruoti Serbiją į Europos energetikos rinkas. Bendradarbiavimas galimas visų pirma šiose srityse:

a)

energetikos politikos formavimas ir planavimas, įskaitant infrastruktūros modernizavimą, tiekimo gerinimą ir įvairinimą bei palankesnių sąlygų patekti į energetikos rinką sudarymą, įskaitant palankesnes sąlygas tranzitui, perdavimui, paskirstymui ir regioninės svarbos turinčių energijos tinklų sujungimo su kaimyninėmis šalimis rekonstrukciją;

b)	energijos taupymo, energijos veiksmingumo, atsinaujinančios energijos naudojimo skatinimas ir energijos gamybos bei vartojimo poveikio aplinkai tyrimas;

c)	pagrindinių energetikos bendrovių restruktūrizavimo sąlygų parengimas ir šio sektoriaus įmonių bendradarbiavimas.

110 straipsnis

Branduolinė sauga

Šalys bendradarbiauja branduolinės saugos ir apsaugos priemonių srityje. Gali būti bendradarbiaujama šiais klausimais:

a)	Šalių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su radiacine sauga, branduoline sauga ir branduolinių medžiagų apskaita ir kontrole, tobulinimas ir priežiūros institucijų bei jų išteklių stiprinimas;

b)	valstybių narių arba Europos atominės energijos bendrijos ir Serbijos susitarimų dėl ankstyvojo pranešimo ir keitimosi informacija branduolinių avarijų atvejais ir parengties branduolinėms avarijoms, taip pat, prireikus, bendrais branduolinės saugos klausimais, sudarymo skatinimas;

c)	civilinė atsakomybė branduolinės energetikos srityje.

111 straipsnis

Aplinka

Siekdamos tvaraus vystymosi, Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą aplinkosaugos srityje vykdydamos gyvybiškai svarbią užduotį – kovoti su aplinkos kokybės blogėjimu ir siekti pagerinti aplinkos būklę.

Šalys visų pirma bendradarbiauja siekdamos stiprinti administracines struktūras ir procedūras, kad būtų užtikrintas su aplinkos apsauga susijusių klausimų strateginis planavimas ir kad jie būtų koordinuojami tarp susijusių dalyvių, ir dėmesys sutelkiamas į Serbijos teisės aktų derinimą su Bendrijos acquis. Bendradarbiaujant didžiausias dėmesys taip pat galėtų būti skiriamas rengiant strategijas, skirtas gerokai sumažinti oro ir vandens taršą vietos, regioniniu ir tarpvalstybiniu lygiu, sukurti veiksmingą, švarią, tvarią ir atsinaujinančią energijos gamybos ir naudojimo sistemą bei atlikti poveikio aplinkai ir strateginės aplinkosaugos vertinimą. Ypatingas dėmesys skiriamas Kioto protokolo įgyvendinimui.

112 straipsnis

Bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros srityje

Šalys skatina bendradarbiavimą civilinių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (MTTP) srityse, remdamosi abipuse nauda bei atsižvelgdamos į turimus išteklius ir į atitinkamas galimybes dalyvauti tam tikrose jų programose, užtikrindamos reikiamą intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių (INT) apsaugą.

Bendradarbiaujant tinkamai atsižvelgiama į prioritetines sritis, susijusias su Bendrijos mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros acquis.

113 straipsnis

Regionų ir vietos vystymasis

Šalys stengiasi stiprinti bendradarbiavimą regionų ir vietos vystymosi srityje, siekdamos skatinti ekonomikos raidą ir mažinti regionų skirtumus. Ypatingas dėmesys skiriamas pasienio, tarptautiniam ir regionų bendradarbiavimui.

Bendradarbiaujant tinkamai atsižvelgiama į prioritetines sritis, susijusias su Bendrijos regionų vystymo acquis.

114 straipsnis

Viešasis administravimas

Bendradarbiavimo tikslas – užtikrinti veiksmingo ir atskaitingo viešojo administravimo raidą Serbijoje, pirmiausia remti teisinės valstybės kūrimą, tinkamą valstybės institucijų darbą visų Serbijos gyventojų naudai ir sklandžią ES ir Serbijos santykių plėtrą.

Bendradarbiaujant šioje srityje didžiausias dėmesys skiriamas institucijų kūrimo procesui, įskaitant skaidrios ir nešališkos įdarbinimo tvarkos kūrimą ir įgyvendinimą, žmogiškųjų išteklių valdymą, karjeros galimybes viešųjų paslaugų srityje, tęstinį mokymą ir viešojo administravimo etikos principų skatinimą. Bendradarbiaujama visais viešojo administravimo lygmenimis, įskaitant vietos administravimą.

IX   ANTRAŠTINĖ DALIS

FINANSINIS BENDRADARBIAVIMAS

115 straipsnis

Siekdama įgyvendinti šio Susitarimo tikslus ir laikydamasi 5, 116 ir 118 straipsnių reikalavimų, Serbija gali gauti Bendrijos finansinę pagalbą subsidijų ir paskolų forma, įskaitant Europos investicijų banko paskolas. Bendrijos pagalba priklausys nuo tolesnės pažangos įgyvendinant Kopenhagos politinius kriterijus ir nuo konkrečios pažangos įgyvendinant konkrečius Europos partnerystės prioritetus. Taip pat atsižvelgiama į stabilizacijos ir asociacijos procese dalyvaujančių šalių metinių peržiūrų rezultatus, visų pirma susijusius su gavėjų įsipareigojimu vykdyti demokratines, ekonomines ir institucines reformas ir kitas Tarybos išvadas, pirmiausiai susijusias su derinimo programų laikymusi. Serbijai teikiama pagalba priklauso nuo nustatytų poreikių, suderintų prioritetų, gebėjimo ją įsisavinti bei grąžinti ir nuo ekonomikos reformos ir pertvarkymo priemonių.

116 straipsnis

Finansinei pagalbai subsidijų forma taikomos atitinkamame Tarybos reglamente nustatytos veiklos priemonės, vadovaujantis daugiamečiu preliminariu planu ir remiantis metinėmis veiksmų programomis, kurias Bendrija parengia pasikonsultavusi su Serbija.

Finansinė pagalba gali būti teikiama visiems sektoriams, kuriuose vyksta bendradarbiavimas, ypatingą dėmesį skiriant teisingumui, laisvei ir saugumui, teisės aktų derinimui, tvariajam vystymui bei skurdo mažinimui ir aplinkos apsaugai.

117 straipsnis

Serbijos prašymu ir esant ypatingam poreikiui Bendrija, suderinusi su tarptautinėmis finansų institucijomis, gali svarstyti galimybę išimties tvarka suteikti makrofinansinę pagalbą tam tikromis sąlygomis ir atsižvelgdama į visus turimus finansų išteklius. Ši pagalba būtų teikiama, jeigu laikomasi Serbijos ir Tarptautinio valiutos fondo sutarimu patvirtintoje programoje nustatytų sąlygų.

118 straipsnis

Kad turimi ištekliai būtų optimaliai panaudoti, Šalys užtikrina, kad Bendrijos finansavimas būtų glaudžiai suderintas su finansavimu iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, valstybių narių, kitų šalių ir tarptautinių finansų institucijų.

Šiuo tikslu Šalys reguliariai keičiasi informacija apie visus pagalbos šaltinius.

X   ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCINĖS, BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

119 straipsnis

Įsteigiama Stabilizacijos ir asociacijos taryba, kuri prižiūri šio Susitarimo taikymą ir įgyvendinimą. Ji posėdžiauja atitinkamu lygiu reguliariai ir kai to reikalauja aplinkybės. Ji nagrinėja visus svarbius klausimus, susijusius su šiuo Susitarimu, ir visus kitus abi Šalis dominančius dvišalius arba tarptautinius klausimus.

120 straipsnis

1.   Stabilizacijos ir asociacijos tarybą sudaro Europos Sąjungos Tarybos bei Europos Komisijos nariai ir Serbijos Vyriausybės nariai.

2.   Stabilizacijos ir asociacijos taryba nustato savo darbo tvarkos taisykles.

3.   Stabilizacijos ir asociacijos tarybos nariai gali būti atstovaujami pagal darbo tvarkos taisyklėse nustatytas sąlygas.

4.   Stabilizacijos ir asociacijos tarybai pagal jos darbo tvarkos taisyklių nuostatas paeiliui pirmininkauja Bendrijos ir Serbijos atstovai.

5.   Stabilizacijos ir asociacijos tarybos darbe stebėtojo teisėmis dalyvauja Europos investicijų bankas, kai svarstomi su juo susiję klausimai.

121 straipsnis

Siekiant šio Susitarimo tikslų, Stabilizacijos ir asociacijos taryba įgaliojama priimti šio Susitarimo taikymo sričiai priklausančius sprendimus jame numatytais atvejais. Sprendimai Šalims yra privalomi, ir jos imasi reikalingų priemonių jiems įgyvendinti. Stabilizacijos ir asociacijos taryba taip pat gali teikti atitinkamas rekomendacijas. Ji priima spendimus ir rekomendacijas Šalių sutarimu.

122 straipsnis

1.   Stabilizacijos ir asociacijos tarybai vykdyti pareigas padeda Stabilizacijos ir asociacijos komitetas, kurį sudaro Europos Sąjungos Tarybos bei Europos Komisijos atstovai ir Serbijos Vyriausybės atstovai.

2.   Darbo tvarkos taisyklėse Stabilizacijos ir asociacijos taryba nustato Stabilizacijos ir asociacijos komiteto pareigas, įskaitant Stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdžių rengimą, taip pat nustato Komiteto veiklos tvarką.

3.   Stabilizacijos ir asociacijos taryba gali deleguoti Stabilizacijos ir asociacijos komitetui bet kuriuos savo įgaliojimus. Šiuo atveju Stabilizacijos ir asociacijos komitetas priima sprendimus pagal 121 straipsnyje nustatytas sąlygas.

123 straipsnis

Stabilizacijos ir asociacijos komitetas gali steigti pakomitečius. Iki pirmųjų metų nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos pabaigos Stabilizacijos ir asociacijos komitetas įsteigia reikalingus pakomitečius, kad šis Susitarimas būtų tinkamai įgyvendinamas.

Sukuriamas pakomitetis, nagrinėsiantis migracijos klausimus.

124 straipsnis

Stabilizacijos ir asociacijos taryba gali nuspręsti įsteigti kitus specialius komitetus arba įstaigas, kurios padėtų vykdyti jos pareigas. Darbo tvarkos taisyklėse Stabilizacijos ir asociacijos taryba nustato tokių komitetų arba įstaigų sandarą bei pareigas, taip pat nustato jų veiklos tvarką.

125 straipsnis

Įsteigiamas Stabilizacijos ir asociacijos parlamentinis komitetas. Jame susitinka ir nuomonėmis keičiasi Serbijos Parlamento ir Europos Parlamento nariai. Jo posėdžiai vyksta paties Komiteto nustatytu periodiškumu.

Stabilizacijos ir asociacijos parlamentinį komitetą sudaro Europos Parlamento ir Serbijos Parlamento nariai.

Stabilizacijos ir asociacijos parlamentinis komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles.

Stabilizacijos ir asociacijos parlamentiniam komitetui pagal jo darbo tvarkos taisyklių nuostatas paeiliui pirmininkauja Europos Parlamento narys ir Serbijos Parlamento narys.

126 straipsnis

Pagal šio Susitarimo taikymo sritį kiekviena Šalis įsipareigoja užtikrinti, kad kitos Šalies fiziniai ir juridiniai asmenys turėtų galimybę be diskriminacijos lyginant su šios Šalies piliečiais kreiptis į Šalių kompetentingus teismus ir administracines institucijas siekdami apginti savo asmens teises ir savo nuosavybės teises.

127 straipsnis

Nė viena šio Susitarimo nuostata nedraudžiama Šaliai imtis bet kokių priemonių:

a)	kurias ji laiko būtinomis tam, kad būtų užkirstas kelias atskleisti informaciją, kuri pakenktų jos esminiams saugumo interesams;

b)	susijusių su ginklų, amunicijos ar karinių medžiagų gamyba arba prekyba arba su gynybos tikslais būtinais tyrimais, kūrimu arba gamyba, jeigu šiomis priemonėmis nepabloginamos specialios karinės paskirties neturinčių produktų konkurencijos sąlygos;

c)

kurias ji laiko esminėmis savo saugumui užtikrinti, jeigu kiltų rimti vidaus neramumai, kurie darytų įtaką teisėtvarkos ir viešosios tvarkos palaikymui, jeigu kiltų karas arba atsirastų rimta tarptautinė įtampa, gręsianti karu, ar vykdant prisiimtus įsipareigojimus palaikyti taiką ir tarptautinį saugumą.

128 straipsnis

1.   Šio Susitarimo taikymo srityse ir nepažeidžiant jokių jo nuostatų:

a)	Bendrijos atžvilgiu Serbijos taikomomis priemonėmis visiškai nediskriminuojamos valstybės narės, jų piliečiai, bendrovės arba įmonės;

b)	Serbijos atžvilgiu Bendrijos taikomomis priemonėmis visiškai nediskriminuojami Serbijos piliečiai, bendrovės arba įmonės.

2.   1 dalies nuostatomis nepažeidžiama Šalių teisė taikyti atitinkamas fiskalinių teisės aktų nuostatas mokesčių mokėtojams, kurių padėtis nėra vienoda gyvenamosios vietos požiūriu.

129 straipsnis

1.   Šalys imasi bendrų arba konkrečių priemonių, reikalingų jų įsipareigojimams pagal šį Susitarimą įgyvendinti. Jos užtikrina, kad būtų pasiekti šiame Susitarime išdėstyti tikslai.

2.   Šalys susitaria atitinkamais kanalais skubiai konsultuotis bet kurios Šalies prašymu, kad aptartų bet kokį su šio Susitarimo aiškinimu arba vykdymu susijusį klausimą ir kitus svarbius Šalių santykių aspektus.

3.   Kiekviena Šalis Stabilizacijos ir asociacijos tarybai perduoda bet kokį su šio Susitarimo taikymu arba aiškinimu susijusį ginčą. Tokiu atveju taikomas 130 straipsnis ir, nelygu atvejis, 7 protokolas.

Stabilizacijos ir asociacijos taryba gali spręsti ginčą priimdama privalomą vykdyti sprendimą.

4.   Jeigu bet kuri Šalis mano, kad kita Šalis nevykdo savo įsipareigojimų pagal šį Susitarimą, ji gali imtis atitinkamų priemonių. Prieš imdamasi tokių priemonių, išskyrus ypatingos skubos atvejus, ji pateikia Stabilizacijos ir asociacijos tarybai visą svarbią informaciją, reikalingą padėčiai išsamiai ištirti, kad būtų rastas Šalims priimtinas sprendimas.

Pasirenkant priemones, prioritetą būtina teikti toms priemonėms, kurios mažiausia sutrikdo šio Susitarimo veikimą. Apie šias priemones nedelsiant pranešama Stabilizacijos ir asociacijos tarybai ir, jeigu kita Šalis reikalauja, dėl šių priemonių vyksta konsultacijos Stabilizacijos ir asociacijos taryboje, Stabilizacijos ir asociacijos komitete arba bet kurioje kitoje įstaigoje, įsteigtoje pagal 123 arba 124 straipsnius.

5.   2, 3 ir 4 dalių nuostatos jokiu būdu nedaro poveikio ir nepažeidžia 32, 40, 41, 42, 46 straipsnių ir 3 protokolo (Sąvokos „kilmės produktai“ apibrėžimas ir administracinio bendradarbiavimo metodai) nuostatų.

130 straipsnis

1.   Iškilus ginčui tarp Šalių dėl šio Susitarimo aiškinimo arba įgyvendinimo, bet kuri Šalis informuoja kitą Šalį ir Stabilizacijos ir asociacijos tarybą, išsiųsdama oficialų prašymą, kad būtų išspręstas ginčytinas klausimas.

Jeigu viena Šalis mano, kad kitos Šalies priimta priemonė arba kitos Šalies neveikimas pažeidžia jos įsipareigojimus pagal šį Susitarimą, oficialiame prašyme išspręsti ginčą nurodomos šios nuomonės priežastys ir nurodoma, nelygu atvejis, kad Šalis gali imtis priemonių, kaip numatyta 129 straipsnio 4 dalyje.

2.   Šalys sprendžia ginčą vesdamos sąžiningas derybas Stabilizacijos ir asociacijos taryboje ir kitose įstaigose, kaip numatyta 3 dalyje, stengdamosi kuo greičiau pasiekti abiem Šalims priimtiną sprendimą.

3.   Šalys pateikia Stabilizacijos ir asociacijos tarybai visą susijusią informaciją, kurios reikia, kad padėtis būtų tinkamai išnagrinėta.

Neišsprendus ginčo, jis svarstomas kiekviename Stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdyje, išskyrus atvejį, kai pradedama arbitražo procedūra, numatyta 7 protokole. Ginčas laikomas išspręstu Stabilizacijos ir asociacijos tarybai priėmus privalomą sprendimą, kuriuo siekiama išspręsti klausimą, kaip numatyta 129 straipsnio 3 dalyje, arba jai paskelbus, kad ginčo nebėra.

Konsultacijos dėl ginčo gali taip pat vykti bet kuriame Stabilizacijos ir asociacijos komiteto arba bet kokio kito pagal 123 ar 124 straipsnį įsteigto susijusio komiteto arba įstaigos posėdyje, Šalių susitarimu arba vienai iš Šalių paprašius. Konsultacijos taip pat gali vykti raštu.

Visa informacija, atskleista konsultacijų metu, lieka konfidenciali.

4.   Klausimais, kurie patenka į 7 protokolo taikymo sritį, bet kuri Šalis gali pateikti ginčijamą klausimą spręsti arbitražo tvarka pagal tą protokolą, tais atvejais, kai Šalims nepavyko išspręsti ginčo per du mėnesius nuo ginčo sprendimo procedūros pradžios pagal 1 dalį.

131 straipsnis

Kol piliečiams ir ekonominių operacijų vykdytojams pagal šį Susitarimą nebus suteiktos lygiavertės teisės, šiuo Susitarimu nedaroma jokia įtaka jų teisėms, suteiktoms pagal galiojančius vienai arba daugiau valstybių narių ir Serbija privalomus susitarimus.

132 straipsnis

1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 protokolai ir I–VII priedai yra neatskiriama šio Susitarimo dalis.

2004 m. lapkričio 21 d. pasirašytas Europos bendrijos ir Serbijos ir Juodkalnijos pagrindų susitarimas dėl Serbijos ir Juodkalnijos dalyvavimo Bendrijos programose bendrųjų principų ir jo priedas yra neatskiriama šio Susitarimo dalis. Pagrindų susitarimo 8 straipsnyje numatyta peržiūra vykdoma Stabilizacijos ir asociacijos taryboje, kuri prireikus turi įgaliojimus keisti šį pagrindų susitarimą.

133 straipsnis

Šis Susitarimas sudaromas neribotam laikotarpiui.

Bet kuri Šalis gali nutraukti šį Susitarimą apie tai pranešdama kitai Šaliai. Šis Susitarimas nustoja galioti po šešių mėnesių nuo pranešimo dienos.

Bet kuri Šalis gali nedelsdama sustabdyti šį Susitarimą tuo atveju, jeigu kita Šalis nesilaiko vieno iš esminių šio Susitarimo elementų.

134 straipsnis

Šiame Susitarime terminas „Šalys“ reiškia Bendriją ar jos valstybes nares arba Bendriją ir jos valstybes nares, pagal atitinkamus jų įgaliojimus, ir Serbijos Respubliką.

135 straipsnis

Šis Susitarimas taikomas teritorijose, kuriose taikomos Europos bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartys tose sutartyse nustatytomis sąlygomis, ir Serbijos teritorijoje.

Šis Susitarimas netaikomas Kosove, kuriame, vadovaujantis 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija 1244, dabar įvestas tarptautinis administravimas. Tai daroma nepažeidžiant dabartinio Kosovo statuso arba siekiant nustatyti jo galutinį statusą pagal tą rezoliuciją.

136 straipsnis

Europos Sąjungos Tarybos Generalinis sekretorius yra šio Susitarimo depozitaras.

137 straipsnis

Šis Susitarimas sudaromas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, serbų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis; visi tekstai yra vienodai autentiški.

138 straipsnis

Šalys patvirtina šį Susitarimą savo nustatyta tvarka.

Šis Susitarimas įsigalioja pirmąją antrojo mėnesio dieną nuo tos dienos, kai Šalys viena kitai praneša apie pirmoje pastraipoje minėtų procedūrų užbaigimą.

139 straipsnis

Laikinasis susitarimas

Jeigu, dar neužbaigus šiam Susitarimui įsigalioti būtinų procedūrų, tam tikrų šio Susitarimo dalių nuostatos, visų pirma nuostatos, susijusios su laisvu prekių judėjimu, ir atitinkamos nuostatos transporto srityje, įgyvendinamos pagal Bendrijos ir Serbijos laikinąjį susitarimą, Šalys susitaria, kad tokiomis aplinkybėmis šio Susitarimo IV antraštinėje dalyje, 73, 74, ir 75 straipsniuose bei Susitarimo 1, 2, 3, 5, 6 ir 7 protokoluose bei atitinkamose 4 protokolo nuostatose terminas „šio Susitarimo įsigaliojimo data“ reiškia atitinkamo laikinojo susitarimo įsigaliojimo datą pirmiau minėtose nuostatose išdėstytų įsipareigojimų atžvilgiu.

---

(1)  OL L 334, 2007 12 19, p. 137.

(2)  OL L 334, 2007 12 19, p. 46.

(3)  Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 (OL L 256, 1987 9 7, p. 1). Reglamentas su paskutiniais pakeitimais,

(4)  Serbijos oficialusis leidinys 62/2005 ir 61/2007.

(5)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 952/2007 (OL L 210, 2007 8 20, p. 26).

(6)  Europos bendrijos bei jos valstybių narių, Albanijos Respublikos, Bosnijos ir Hercegovinos, Bulgarijos Respublikos, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Islandijos Respublikos, Juodkalnijos Respublikos, Kroatijos Respublikos, Norvegijos Karalystės, Rumunijos, Serbijos Respublikos ir Jungtinių Tautų laikinosios administracijos misijos Kosove daugiašalis susitarimas dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės sukūrimo (OL L 285, 2006 10 16, p. 3).

(7)  Europos standartizacijos komitetas, Europos elektrotechninės standartizacijos komitetas, Europos telekomunikacijų standartų institutas, Europos bendradarbiavimas dėl akreditacijos, Europos bendradarbiavimas teisinės metrologijos srityje, Europos metrologijos organizacija.