20.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 149/1

(1)

2011 m. liepos 13 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Bendros žuvininkystės politikos reforma“ nustatyti potencialūs bendros žuvininkystės politikos (BŽP) po 2013 m. uždaviniai, tikslai ir gairės. Atsižvelgiant į debatus, įvykusius po to komunikato paskelbimo, BŽP reformuota Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (4). BŽP reforma apima visus pagrindinius BŽP elementus, įskaitant jos finansinius aspektus. Siekiant įgyvendinti tos reformos tikslus, tikslinga panaikinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2328/2003 (5), Tarybos reglamentą (EB) Nr. 861/2006 (6), Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1198/2006 (7), Tarybos reglamentą (EB) Nr. 791/2007 (8), ir pakeisti juos šiuo reglamentu.

Pripažįstant, kad visi Europos vandenynų ir jūrų reikalai yra tarpusavyje susiję, šiuo reglamentu taip pat turėtų būti remiamas tolesnis integruotos jūrų politikos (IJP) vystymas, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 1255/2011 (9);

(2)

Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) taikymo sritis turėtų apimti paramą BŽP, kuri teikiama jūrų biologinių išteklių išsaugojimui, tuos išteklius naudojančių žuvininkystės įmonių ir laivynų valdymui, gėlųjų vandenų biologiniams ištekliams bei akvakultūrai, taip pat žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimui ir prekybai jais, kai tokia veikla vykdoma valstybių narių teritorijose, ją vykdo Sąjungos žvejybos laivai ar valstybių narių piliečiai, nedarant poveikio pirminei vėliavos valstybės atsakomybei, laikantis 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (10) (UNCLOS) 117 straipsnio nuostatų;

(3)

BŽP sėkmė priklauso nuo kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemos efektyvumo, taip pat patikimų ir išsamių duomenų, tiek susijusių su mokslinėmis konsultacijomis, tiek su įgyvendinimo ir kontrolės tikslais, prieinamumo. Todėl EJRŽF turėtų remti tų sričių politiką;

(4)

EJRŽF taikymo sritis turėtų apimti paramą IJP, įskaitant paramą koordinuojamų veiksmų ir sprendimų dėl vandenynų, jūrų, pakrančių regionų ir jūrininkystės sektorių priėmimo rengimui ir įgyvendinimui, papildant įvairias su šiais klausimais susijusias Sąjungos politikos sritis, visų pirma BŽP, transporto, pramonės, teritorinės sanglaudos, aplinkos, energetikos ir turizmo politiką. Valdant įvairių sektorių Baltijos jūros, Šiaurės jūros, Keltų jūros, Biskajos įlankos, Pirėnų pakrantės, Viduržemio ir Juodosios jūros baseinų politiką reikėtų užtikrinti suderinamumą ir integraciją;

(5)

EJRŽF paramos gavėjai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (11) 2 straipsnio 10 punktą gali būti veiklos vykdytojai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 30 punkte, žvejai arba žvejų organizacijos, jeigu šiame reglamente nenustatyta kitaip;

(6)

pagal 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriomis priimta Sąjungos nauja darbo vietų kūrimo ir pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija, pagrįsta 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatu „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija (toliau – strategija „Europa 2020“), Sąjunga ir valstybės narės turėtų įgyvendinti pažangų, tvarų ir integracinį ekonomikos augimą, kartu skatindamos harmoningą vystymąsi Sąjungoje. Ištekliai turėtų būti sutelkti siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų ir uždavinių, visų pirma susijusių su užimtumu, klimato kaita ir energetiniu tvarumu, kova su skurdu ir socialine įtrauktimi, ir siekiant padidinti efektyvumą labiau orientuojantis į rezultatus. Tai, kad IJP įtraukta į EJRŽF, taip pat padeda siekti pagrindinių politikos tikslų, nustatytų strategijoje „Europa 2020“, ir atitinka Europos Sąjungos sutartyje (ES sutartis) ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) nustatytus bendruosius tikslus didinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą;

(7)

siekiant užtikrinti, kad EJRŽF prisidėtų prie BŽP, IJP ir strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimo, būtina skirti dėmesį keletui pagrindinių prioritetų, susijusių su ekologiškai tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis pagrįstos žvejybos ir akvakultūros skatinimu, BŽP įgyvendinimo skatinimu, užimtumo bei teritorinės sanglaudos didinimu, prekybos ir perdirbimo skatinimu, taip pat IJP įgyvendinimo skatinimu;

(8)

Sąjunga visais EJRŽF įgyvendinimo etapais turėtų siekti panaikinti nelygybę ir skatinti vyrų ir moterų lygybę, taip pat kovoti su diskriminacija dėl lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

(9)

bendras BŽP tikslas – užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla prisidėtų prie ilgalaikių tvarių aplinkos sąlygų, kurios būtinos ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, kūrimo. Be to, ja turėtų būti prisidedama prie produktyvumo didinimo, deramo gyvenimo lygio žuvininkystės sektoriuje ir stabilių rinkų ir ja turėtų būti užtikrinamas išteklių prieinamumas ir tiekimas vartotojams prieinamomis kainomis;

(10)

labai svarbu geriau integruoti aplinkos klausimus į BŽP – tai padėtų įgyvendinti Sąjungos aplinkos politikos ir strategijos „Europa 2020“ tikslus ir uždavinius. BŽP siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad žuvų ištekliai būtų atkurti ir būtų išlaikytas toks jų lygis, kad, jei įmanoma, iki 2015 m. ir ne vėliau kaip iki 2020 m. būtų pasiektas didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio tikslas. Vykdant BŽP turėtų būti įgyvendinamas atsargus, ekosistema pagrįstas požiūris į žuvininkystės valdymą. Taigi, EJRŽF turėtų prisidėti prie jūrų aplinkos apsaugos, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB (12);

(11)

BŽP ir IJP išlaidų finansavimas per vieną fondą (EJRŽF) turėtų atitikti supaprastinimo poreikį ir sustiprinti abiejų politikos sričių integraciją. Pasidalijamojo valdymo principo taikymas perdirbimui ir prekybai, įskaitant kompensavimą atokiausiems regionams, kontrolei, duomenų rinkimui ir valdymo veiklai, taip pat IJP, turėtų toliau prisidėti supaprastinant ir mažinant administracinę naštą, kurią patiria Komisija ir valstybės narės, taip pat užtikrinti didesnį suteiktos paramos nuoseklumą ir veiksmingumą;

(12)

BŽP ir IJP išlaidos turėtų būti finansuojamos iš Sąjungos biudžeto per vieną fondą – EJRŽF, tiesiogiai arba pagal pasidalijamojo valdymo su valstybėmis narėmis principą. Pasidalijamasis valdymas su valstybėmis narėmis turėtų būti taikomas ne tik žvejybos, akvakultūros ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros paramos priemonėms, bet taip pat perdirbimui ir prekybai ir kompensacijai atokiausiems regionams, kontrolės ir duomenų rinkimo veiklai, taip pat IJP. Tiesioginis valdymas turėtų būti taikomas mokslinėms rekomendacijoms, konkrečioms kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonėms, savanoriškoms įmokoms regioninėms žuvininkystės valdymo organizacijoms, patariamosioms taryboms, rinkos tyrimams, veiksmams, kuriais siekiama įgyvendinti IJP, ir komunikacinei veiklai. Reikėtų nurodyti veiksmų, kurie atitinka finansavimo reikalavimus pagal EJRŽF, rūšis;

(13)

būtina atskirti kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonių, bendrai finansuojamų pagal pasidalijamojo valdymo sistemą ir pagal tiesioginio valdymo sistemą, kategorijas. Labai svarbu nustatyti išteklių, kurie priskirtini kontrolei ir duomenų rinkimui pagal pasidalijamojo valdymo principą, tikslinį panaudojimą, tarp tų dviejų priemonių kategorijų, kartu numatant lankstumą;

(14)

pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 Sąjungos finansinė parama pagal EJRŽF turi būti teikiama su sąlyga, kad valstybės narės ir veiklos vykdytojai laikosi BŽP taisyklių. Šiuo reikalavimu siekiama atspindėti Sąjungos atsakomybę užtikrinti, remiantis viešuoju interesu, jūrų biologinių išteklių išsaugojimą pagal BŽP, laikantis SESV 3 straipsnio;

(15)

jei Sąjungos finansinė parama pagal EJRŽF būtų skiriama veiklos vykdytojams, kurie ex ante nesilaikė reikalavimų, susijusių su viešuoju interesu išsaugoti jūrų biologinius išteklius, būtų kliudoma pasiekti BŽP tikslus. Todėl veiklos vykdytojų pateiktos paraiškos turėtų būti laikomos atitinkančiais reikalavimus finansavimui pagal EJRŽF tik su sąlyga, kad per tam tikrą laikotarpį iki paraiškos gauti paramą pateikimo atitinkami veiklos vykdytojai nebuvo padarę sunkaus pažeidimo, nusikalstamos veikos ar nebuvo įvykdę sukčiavimo ir nebuvo susiję su žvejybos laivų, įtrauktų į Sąjungos neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (NNN) žvejybą vykdančių laivų sąrašą, ar laivų, plaukiojančių su nebendradarbiaujančiomis pripažintų trečiųjų šalių vėliavomis, eksploatavimu, valdymu arba nuosavybe, kaip išdėstyta šiame reglamente.

(16)

be to, paramos gavėjai, pateikę paraišką dėl paramos, turėtų toliau laikytis tų priimtinumo reikalavimų visu veiksmo vykdymo laikotarpiu ir per penkerių metų laikotarpį po galutinio mokėjimo atitinkamam paramos gavėjui;

(17)

jeigu paramos gavėjas neįvykdo su tinkamumu finansuoti ir trukme susijusių sąlygų, tai turėtų sukelti finansines pasekmes ir turėtų būti taikomos finansinės pataisos. Siekiant nustatyti tokios finansinės pataisos dydį, reikėtų atsižvelgti į paramos gavėjo padaryto pažeidimo, nusikalstamos veikos ar įvykdyto sukčiavimo pobūdį, sunkumą, trukmę ir pasikartojimą ir EJRŽF įnašo į paramos gavėjo ekonominę veiklą svarbą;

(18)

BŽP tikslų taip pat būtų kliudoma siekti, jei Sąjungos finansinė parama pagal EJRŽF būtų išmokama valstybėms narėms, kurios nesilaikė savo įsipareigojimų pagal BŽP taisykles, susijusias su viešuoju interesu išsaugoti jūrų biologinius išteklius, pavyzdžiui, įsipareigojimų rinkti duomenis ir įgyvendinti kontrolės įsipareigojimus. Be to, jei nesilaikoma tų įsipareigojimų, iškyla grėsmė, kad valstybės narės nenustatys reikalavimų neatitinkančių paraiškų ar netinkamų finansuoti veiksmų;

(19)

siekiant užkirsti kelią netinkamiems mokėjimams, taip pat paskatinti valstybes nares laikytis BŽP taisyklių, kaip apsauginė priemonė, kurios taikymas laikinas, o taikymo sritis ribota, reikėtų numatyti mokėjimo termino pertraukimą ir mokėjimų sustabdymą. Finansinės pataisos su lemiamomis ir neatšaukiamomis pasekmėmis turėtų būti taikomos tik toms išlaidoms, kurioms poveikį daro įsipareigojimų nevykdymo atvejai;

(20)

siekiant pagerinti fondų, iš kurių teikiama parama pagal sanglaudos politiką, visų pirma Europos regioninės plėtros fondo (ERPF), Europos socialinio fondo (ESF) ir Sanglaudos fondo (SF), koordinavimą ir suderintą įgyvendinimą su kaimo plėtos ir jūrų reikalų ir žuvininkystės sektoriaus fondais, visų pirma, atitinkamai, Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir EJRŽF, visiems tiems fondams (toliau – BSP fondai) bendros nuostatos įtvirtintos Reglamente (ES) Nr. 1303/2013. Be Reglamento (ES) Nr. 1303/2013, šiame reglamente yra numatytos specialios, papildomos nuostatos atsižvelgiant į BŽP ir IJP sektorių ypatumus;

(21)

veiksmų programai ir viso programos ciklo metu turėtų būti taikomas proporcingumo principas, atsižvelgiant į valstybių narių atitinkamų administracijų dydį ir į bendrą viešųjų išlaidų, skirtų veiksmų programai, sumą;

(22)

Komisija turėtų nustatyti metinį turimų asignavimų įsipareigojimams paskirstymą pagal valstybes nares, naudodama objektyvius ir skaidrius kriterijus. Tie kriterijai turėtų apimti rodiklius, pagal kuriuos matuojamas žvejybos ir akvakultūros sektoriaus dydis, kontrolės ir duomenų rinkimo atsakomybės mastą, ankstesnius asignavimus pagal Reglamentą (EB) Nr. 1198/2006 ir ankstesnį panaudojimą pagal Reglamentą (EB) Nr. 861/2006;

(23)

BŽP kontekste itin svarbu yra įvykdyti tam tikras konkrečias ex ante sąlygas, ypač teikiant ataskaitą apie žvejybos pajėgumus ir akvakultūros daugiametį nacionalinį strateginį planą ir įrodant administracines galimybes laikytis žuvininkystės valdymo duomenų reikalavimų ir užtikrinti Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemos įgyvendinimą;

(24)

vadovaujantis supaprastinimo tikslu, visa veikla pagal EJRŽF, kuri vykdoma pagal pasidalijamojo valdymo principą, įskaitant kontrolę ir duomenų rinkimą, turėtų būti vykdoma kaip viena veiksmų programa vienai valstybei narei, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės nacionalinę struktūrą. Programavimo veikla turėtų apimti laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Rengdamos vieną veiksmų programą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų veiksmų programų turinys ir apimtis atspindėtų supaprastinimo siekį. Kiekvienoje programoje turėtų būti nustatyta strategija, kaip pasiekti tikslus, susijusius su Sąjungos prioritetais pagal EJRŽF, ir atrinktos priemonės. Programavimas turėtų atitikti tuos Sąjungos prioritetus, kartu jį pritaikant prie nacionalinių aplinkybių, ir papildyti kitas Sąjungos politikos sritis, visų pirma kaimo plėtros politiką ir sanglaudos politiką;

(25)

tam, kad būtų skatinama mažos apimties priekrantės žvejyba, valstybės narės, kurių mažos apimties priekrantės žvejybos segmentas yra svarbus, kartu su savo veiksmų programomis turėtų pateikti mažos apimties priekrantės žvejybos vystymo, konkurencingumo ir tausumo veiksmų planą;

(26)

siekdamos prisidėti prie siekio supaprastinti EJRŽF įgyvendinimą ir sumažinti kontrolės išlaidas bei klaidų lygį, valstybės narės turėtų kaip galima labiau naudotis galimybe naudoti supaprastintas subsidijų formas, kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1303/2013;

(27)

siekdamos užtikrinti kontrolės įsipareigojimų pagal BŽP vykdymą, rengdamos veiksmų programos skirsnį dėl kontrolės valstybės narės turėtų vadovautis Sąjungos prioritetais, kuriuos Komisija nustatė toje politikos srityje. Siekiant pritaikyti veiksmų programą prie kintančių kontrolės ir vykdymo užtikrinimo poreikių, veiksmų programų skirsnis dėl kontrolės gali būti reguliariai peržiūrimas, remiantis Sąjungos prioritetų kontrolės ir vykdymo užtikrinimo politikos srityje pagal BŽP pokyčiais. Tuos pakeitimus turėtų patvirtinti Komisija. Siekiant užtikrinti tęstinį veiklos programavimo lankstumą kontrolės srityje, veiksmų programos kontrolės skirsnis turėtų būti tikslinamas taikant supaprastintą procedūrą;

(28)

valstybės narės, rengdamos veiksmų programos skirsnį dėl duomenų rinkimo, turėtų vadovautis Sąjungos daugiamete programa, kaip nurodyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 199/2008 (13). Siekdamos prisitaikyti prie konkrečių duomenų rinkimo veiklos poreikių, vadovaujantis tuo reglamentu valstybės narės turėtų parengti darbo planą, kurį turėtų tvirtinti Komisija;

(29)

tiesioginio valdymo lėšos, išskyrus Komisijos teikiamą techninę paramą, turėtų būti iš anksto nustatytos pagal tikslus numatant 5 % lankstumo ribą ir valdomos naudojantis metinėmis darbo programomis;

(30)

siekiant padidinti žvejybos veiklos konkurencingumą ir ekonominius veiklos rezultatus, labai svarbu skatinti inovacijas ir teikti paramą investicijoms į jas. Siekiant paskatinti aktyvesnį dalyvavimą, paraiškų dėl paramos inovacijoms teikimo procedūra turėtų būti supaprastinta;

(31)

investicijos į žmogiškąjį kapitalą taip pat svarbios norint padidinti žvejybos bei jūrinės veiklos konkurencingumą ir pagerinti jos ekonominius rezultatus. Taigi, EJRŽF turėtų remti konsultavimo paslaugas, mokslininkų ir žvejų bendradarbiavimą, profesinį mokymą, mokymąsi visą gyvenimą, žinių platinimo skatinimą, pagalbą gerinant bendrus veiklos vykdytojų veiklos rezultatus ir konkurencingumą ir skatinti socialinį dialogą. Siekiant pripažinti savarankiškai dirbančių žvejų sutuoktinių ir gyvenimo partnerių vaidmenį žvejybos bendruomenėse, laikantis tam tikrų sąlygų jiems taip pat turėtų būti teikiama parama, skirta profesiniam mokymui, mokymuisi visą gyvenimą, žinių platinimui ir bendradarbiavimui tinkluose, kuriuo prisidedama prie jų profesinio tobulėjimo;

(32)

siekiant padėti jaunimui, užsitęsusios finansų krizės metu susiduriančiam su sunkumais patekti į darbo rinką žuvininkystės sektoriuje, EJRŽF lėšomis turėtų būti remiamos mokomosios praktikos programos ir kursai tausios žvejybos praktikos ir jūrų biologinių išteklių išsaugojimo temomis;

(33)

atsižvelgiant į galimybes, kurias įvairinimas teikia mažos apimties priekrantės žvejyba užsiimantiems žvejams, ir jų lemiamą vaidmenį pakrančių bendruomenėse, EJRŽF turėtų teikti paramą investicijoms, kuriomis prisidedama įvairinant žvejų pajamas, pasitelkiant papildomos veiklos plėtojimą, įskaitant investicijas į laivus, žūklės turizmą, restoranų veiklą, aplinkos apsaugos paslaugas, susijusias su žvejyba, ir švietimo apie žvejybą veiklą;

(34)

jauniesiems žvejams, siekiantiems imtis naujos ekonominės veiklos žuvininkystės sektoriuje ir ją plėtoti, nėra paprasta gauti finansinių išteklių – į tai reikėtų atsižvelgti paskirstant ir tikslingai teikiant EJRŽF lėšas. Tokie patobulinimai yra būtini Sąjungos žuvininkystės sektoriaus konkurencingumui užtikrinti. Todėl, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jauniesiems žvejams naujai įsisteigti, reikėtų numatyti paramą jiems pradedant žvejybos veiklą. Siekiant užtikrinti pagal EJRŽF remiamos naujos ekonominės veiklos gyvybingumą, parama turėtų būti teikiama su sąlyga, kad būtų įgyti reikalingi gebėjimai ir kompetencija. Parama verslo pradžiai turėtų būti naudojama tik pirmo žvejybos laivo įsigijimui;

(35)

siekiant atsižvelgti į sveikatos ir saugos poreikius laivuose, EJRŽF turėtų remti investicijas, skirtas saugai, darbo sąlygoms, sveikatai ir higienai laive, su sąlyga, kad remiamomis investicijomis siekiama daugiau nei pagal Sąjungos ar nacionalinės teisės reikalavimus;

(36)

reikėtų nustatyti taisykles dėl pašalpų ir finansinės kompensacijos teikimo žvejams ir žvejybos laivų savininkams laikino žvejybos veiklos nutraukimo atvejais, jei toks nutraukimas yra tiesioginė tam tikrų išsaugojimo priemonių, išskyrus žvejybos galimybių nustatymą ir skyrimą, tiesioginė pasekmė, yra numatytas tam tikruose Sąjungos ar nacionaliniuose žvejybos valdymo planuose arba jo priežastis yra Tausios žuvininkystės partnerystės susitarimų ar jų protokolų neatnaujinimas. Tokios taisyklės turėtų taip pat būti nustatytos žvejybos veiklos nutraukimo visam laikui atvejais;

(37)

EJRF laikantis tam tikrų sąlygų turėtų galėti prisidėti prie savitarpio pagalbos fondų, kurie teikia finansines kompensacijas žvejams dėl ekonominių nuostolių, patirtų dėl pavojingų meteorologinių reiškinių, ekologinės avarijos ar gelbėjimo išlaidų;

(38)

siekiant, kad žvejybos veikla būtų pritaikyta prie žvejybos galimybių, EJRŽF turėtų galėti remti žvejybos galimybių paskirstymo sistemų kūrimą, plėtojimą, stebėseną, vertinimą ir valdymą;

(39)

labai svarbu į EJRŽF įtraukti susirūpinimą keliančius aplinkosauginius klausimus ir remti išsaugojimo priemonių pagal BŽP įgyvendinimą, kartu atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos vandenyse egzistuoja skirtingos sąlygos. Dėl to yra itin svarbu plėtoti regionalizuotą požiūrį į išsaugojimo priemones;

(40)

panašiai EJRŽF turėtų galėti remti žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimą, visų pirma skatinant ekologines inovacijas, selektyvesnius žvejybos įrankius ir įrangą, taip pat naudojant priemones, kuriomis siekiama apsaugoti ir atkurti jūrų biologinę įvairovę bei ekosistemas ir jų atliekamas funkcijas, atsižvelgiant į ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m.;

(41)

laikantis strategijos „Europa 2020“ pagrindinio tikslo, susijusio su klimato kaitos švelninimu ir energijos vartojimo efektyvumu, EJRŽF turėtų galėti remti investicijas į laivus ir energijos vartojimo auditus;

(42)

siekiant švelninti klimato kaitos poveikį ir didinti žvejybos laivų energijos vartojimo efektyvumą, turėtų būti galima remti pagrindinių ir pagalbinių variklių modernizavimą ir keitimą su sąlyga, kad atrankos procedūroje pirmenybė būtų teikiama mažos apimties priekrantės žvejyba užsiimantiems veiklos vykdytojams, siekiant padidinti jų galimybes gauti finansavimą, ir su sąlyga, kad didesni laivai prisidėtų mažinant variklio galią;

(43)

tam, kad nebūtų pakenkta BŽP reformos tvarumo tikslui, reikėtų apriboti finansinės paramos, kuri gali būti skiriama tokioms laivyno priemonėms, kaip laikinas veiklos nutraukimas bei veiklos nutraukimas visam laikui, taip pat variklių keitimas, dydį ir laikotarpį, kuriuo gali būti teikiama tokia finansinė parama veiklos nutraukimui visam laikui;

(44)

vadovaujantis BŽP nustatytu išmetimų į jūrą draudimu, EJRŽF turėtų remti investicijas į laivus, kuriomis siekiama kuo geriau panaudoti nepageidaujamas sugautas žuvis ir mažai panaudojamas sugautų žuvų dalis. Atsižvelgiant į išteklių trūkumą ir siekiant kuo labiau padidinti sugaunamų žuvų vertę, EJRŽF taip pat turėtų paremti investicijas į laivus, kuriomis siekiama padidinti sugaunamų žuvų komercinę vertę;

(45)

atsižvelgiant į žvejybos uostų, švartavimosi vietų ir priedangų svarbą, EJRŽF turėtų remti atitinkamas investicijas, visų pirma tokias, kuriomis siekiama padidinti energijos vartojimo efektyvumą, pagerinti aplinkos apsaugą, iškrauto produkto kokybę, taip pat saugą ir darbo sąlygas;

(46)

Sąjungai labai svarbu, kad būtų pasiekta tvari pusiausvyra tarp gėlo vandens išteklių ir jų naudojimo. Todėl, deramai atsižvelgiant į poveikį aplinkai ir kartu išsaugant tų sektorių ekonominį gyvybingumą, turėtų būti numatytos atitinkamos priemonės žvejybai vidaus vandenyse remti;

(47)

pagal 2002 m. rugsėjo 19 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos akvakultūros darnios plėtros strategija“ ir 2013 m. balandžio 29 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Strateginės gairės dėl tvaraus ES akvakultūros plėtojimo“, BŽP tikslus ir strategiją „Europa 2020“ EJRŽF turėtų remti aplinkos, ekonominiu ir socialiniu požiūriu tvarų akvakultūros pramonės plėtojimą;

(48)

atsižvelgiant į galimą iš akvakultūros teritorijų pabėgusių jose auginamų gyvūnų poveikį laukinei jūrų populiacijai, EJRŽF neturėtų skatinti genetiškai modifikuotų organizmų auginimo;

(49)

akvakultūra prisideda prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo pakrančių ir kaimo regionuose. Todėl yra itin svarbu, kad EJRŽF būtų prieinamas akvakultūros įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), ir prisidėtų prie naujų akvakultūros augintojų įtraukimo į verslą. Siekiant padidinti akvakultūros veiklos konkurencingumą ir ekonominius veiklos rezultatus, labai svarbu skatinti inovacijas ir verslumą. Todėl EJRŽF turėtų galėti remti inovacinius veiksmus, apskritai akvakultūros įmonių, įskaitant ne maistui skirtą ir atviros jūros akvakultūrą, verslo plėtrą ir papildomą veiklą, pavyzdžiui, žūklės turizmą, su akvakultūra susijusias aplinkosaugines funkcijas arba švietimo veiklą;

(50)

investicijos į žmogiškąjį kapitalą taip pat labai svarbios norint padidinti akvakultūros veiklos konkurencingumą ir ekonominius veiklos rezultatus. Todėl EJRŽF turėtų galėti remti mokymąsi visą gyvenimą bei bendradarbiavimą tinkluose, kuriuo skatinamas žinių platinimas, ir konsultavimo paslaugas, kurios padėtų tobulinti bendrus veiklos vykdytojų veiklos rezultatus ir konkurencingumą;

(51)

siekiant prisidėti prie akvakultūros teritorijų ir infrastruktūros plėtojimo, EJRŽF turėtų galėti remti nacionalines ir regionines valdžios institucijas šioms priimant strateginius sprendimus, visų pirma dėl tinkamiausių teritorijų akvakultūrai plėtoti nustatymo bei kartografavimo;

(52)

siekiant skatinti aplinkos, socialiniu ir ekonominiu požiūriu tvarią akvakultūrą, EJRŽF turėtų galėti remti akvakultūros veiklą, kurią vykdant labai tausojama aplinka, akvakultūros įmonių perėjimą prie aplinkosaugos vadybos, audito sistemų naudojimą, taip pat perėjimą prie ekologinės akvakultūros. Panašiai EJRŽF taip pat turėtų galėti remti akvakultūrą, kurioje užtikrinamos specialios aplinkosauginės funkcijos;

(53)

atsižvelgiant į vartotojų apsaugos svarbą, EJRŽF turėtų galėti teikti deramą paramą augintojams, siekiant užkirsti kelią grėsmei visuomenės ir gyvūnų sveikatai, kurią gali sukelti akvakultūros kultivavimas, ir ją sušvelninti;

(54)

pripažįstant, kad investicijos į akvakultūros veiklą yra rizikingos, EJRŽF turėtų galėti skatinti verslo saugumą, prisidedant prie akvakultūros išteklių draudimo, taip apsaugant gamintojų pajamas, kai, visų pirma, dėl stichinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių, staigių vandens kokybės pokyčių, ligų ar apsikrėtimų kenkėjais, taip pat dėl gamybos įrangos sunaikinimo, prarandama neįprastai daug produkcijos;

(55)

atsižvelgiant į tai, kad bendruomenės inicijuojamas vietos plėtros metodas laikui bėgant pasirodė naudingas skatinant žvejybos ir akvakultūros, o taip pat kaimo vietovių plėtojimą, nes juo visapusiškai atsižvelgiama į daugiasektorius endogeninės plėtros poreikius, paramą ateityje reikėtų toliau teikti ir sustiprinti;

(56)

žvejybos ir akvakultūros sektoriuose vykdant bendruomenės inicijuojamą vietos plėtrą turėtų būti skatinami inovaciniai ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo metodai, visų pirma suteikiant didesnę vertę žvejybos produktams ir įvairinant vietos ekonomiką, orientuojantis į naujas ekonominės veiklos rūšis, įskaitant veiklą, susijusią su mėlynuoju augimu ir platesniais jūrų reikalų sektoriais;

(57)

žvejybos ir akvakultūros sektorių tvarus plėtojimas turėtų prisidėti siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų skatinti socialinę įtrauktį ir mažinti skurdą, kurti darbo vietas ir skatinti inovacijas vietos lygiu. Jis taip pat turėtų prisidėti siekiant teritorinės sanglaudos tikslo, kuris yra vienas iš pagrindinių SESV prioritetų;

(58)

bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą reikėtų įgyvendinti laikantis požiūrio „iš apačios į viršų“, sudarant vietos partnerystes, kurias sudarytų viešojo, privačiojo ir pilietinės visuomenės sektorių atstovai ir kurios tinkamai atspindėtų vietos visuomenę. Tie vietos subjektai gali geriausiai parengti ir įgyvendinti daugiasektorinės bendruomenės inicijuotas vietos plėtros strategijas, kurios atitiktų jų vietos žuvininkystės regiono poreikius. Tai svarbu siekiant užtikrinti, kad nei viena interesų grupė neturėtų daugiau nei 49 % balsavimo teisių Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupių (ŽRVVG) sprendimų priėmimo organuose;

(59)

vietos partnerysčių bendradarbiavimas tinkluose yra itin svarbus to metodo aspektas. Todėl bendradarbiavimas tarp vietos partnerysčių yra svarbi plėtros priemonė, kurią turėtų remti EJRŽF;

(60)

parama žuvininkystės regionams, skiriama per EJRŽF, turėtų būti koordinuojama kartu su kitų Sąjungos fondų teikiama parama vietos plėtrai ir turėtų apimti visus aspektus, susijusius su ŽRVVG bendruomenės inicijuotų vietos plėtros strategijų ir veiksmų rengimu ir įgyvendinimu, taip pat išlaidas, susijusias su vietos teritorijos aktyviu pritaikymu ir vadovavimu vietos partnerystei;

(61)

siekiant užtikrinti žvejybos ir akvakultūros gyvybingumą labai konkurencingoje rinkoje, būtina nustatyti nuostatas dėl paramos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1379/2013 (14) įgyvendinimui, taip pat prekybai ir perdirbimo veiklai, kurią vykdo veiklos vykdytojai, siekdami kaip galima labiau padidinti žvejybos ir akvakultūros produktų vertę, teikimo. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į veiksmų, kuriais integruojama gamybos, perdirbimo ir prekybos veikla tiekimo grandinėje arba kuriuos sudaro inovaciniai procesai ar metodai, skatinimą. Reikėtų teikti pirmenybę gamintojų organizacijoms ir gamintojų organizacijų asociacijoms, teikiant paramą. Gamybos ir prekybos planų atveju tik tokios organizacijos ir asociacijos turėtų būti tinkamomis paramai gauti. Siekiant laikytis naujosios išmetimų į jūrą draudimo politikos, EJRŽF taip pat turėtų remti nepageidaujamo laimikio perdirbimą;

(62)

Reglamente (ES) Nr. 1379/2013 yra nustatyta žmonių maistui skirtų žvejybos produktų sandėliavimo sistema, siekiant skatinti rinkų stabilumą. Siekiant užtikrinti perėjimą nuo intervencijos rinkoje priemonių prie naujo požiūrio į gamybos ir prekybos veiklos planavimą ir valdymą, pagal EJRŽF teikiama parama turėtų baigtis ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d.;

(63)

pripažįstant, kad konkurencija, su kuria susiduria mažos apimties priekrantės žvejyba užsiimantys žvejai, didėja, EJRŽF turėtų galėti remti mažos apimties priekrantės žvejyba užsiimančių žvejų verslumo iniciatyvas, kuriomis suteikiama didesnė vertė jų pagaunamoms žuvims, visų pirma tokias žuvis perdirbant ar tiesiogiai parduodant;

(64)

atsižvelgiant į tai, kad verčiantis žvejybos veikla Sąjungos atokiausiuose regionuose susiduriama su sunkumais, visų pirma dėl jų atokumo ir ypatingų klimato sąlygų, EJRŽF turėtų galėti atsižvelgti į ypatingas tokių regionų ribotas galimybes, pripažintas SESV 349 straipsnyje;

(65)

siekiant išlaikyti tam tikrų žvejybos ir akvakultūros produktų iš Sąjungos atokiausių regionų konkurencingumą, palyginti su panašiais produktais iš kitų Sąjungos regionų, Sąjunga 1992 m. nustatė priemones, skirtas susijusioms papildomoms išlaidoms žuvininkystės sektoriuje kompensuoti. Šios priemonės, taikytinos 2007–2013 m. laikotarpiu, nustatytos Reglamente (EB) Nr. 791/2007. Nuo 2014 m. sausio 1 d. būtina tęsti paramos teikimą, siekiant kompensuoti papildomas išlaidas, susijusias su tam tikrų žvejybos ir akvakultūros produktų iš Sąjungos atokiausių regionų žvejyba, auginimu, perdirbimu ir prekyba, kad šia kompensacija būtų prisidedama išlaikant veiklos vykdytojų iš tų regionų ekonominį gyvybingumą;

(66)

atsižvelgiant į skirtingas prekybos sąlygas atokiausiuose regionuose, į pagautų žuvų kiekių ir atsargų pokyčius bei rinkos paklausą, reikėtų leisti atitinkamoms valstybėms narėms pačioms apibrėžti žvejybos produktus, už kuriuos galima gauti kompensaciją, jų atitinkamus didžiausius kiekius ir kompensavimo sumas bendroje kiekvienai valstybei narei skiriamoje sumoje;

(67)

valstybėms narėms turėtų būti leidžiama diferencijuoti atitinkamų žvejybos produktų sąrašą ir jų kiekius bei kompensavimo sumą bendroje valstybei narei skiriamoje sumoje. Joms taip pat turėtų būti leidžiama koreguoti kompensavimo planus, jeigu tai pateisinama kintančiomis sąlygomis;

(68)

valstybės narės turėtų nustatyti tokį kompensavimo sumos lygį, kad juo būtų galima tinkamai kompensuoti papildomas išlaidas, patiriamas dėl atokiausių regionų specifinių trūkumų. Kad būtų išvengta pernelyg didelių kompensacijų, ta suma turėtų būti proporcinga papildomoms išlaidoms, kurioms kompensuoti skiriama parama. Tuo tikslu reikėtų atsižvelgti į kitas viešosios intervencijos rūšis, darančias poveikį papildomų išlaidų lygiui;

(69)

labai svarbu, kad valstybės narės ir veiklos vykdytojai turėtų priemones, būtinas siekiant vykdyti kontrolę laikantis aukštų standartų, taip užtikrinant BŽP taisyklių laikymąsi, kartu sudarant sąlygas tausiam gyvųjų vandens išteklių naudojimui. EJRŽF turėtų galėti remti valstybes nares ir veiklos vykdytojus pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 (15). Diegiant taisyklių laikymosi kultūrą, ta parama turėtų būti prisidedama prie tvaraus augimo;

(70)

valstybėms narėms pagal Reglamentą (EB) Nr. 861/2006 teikiama parama išlaidoms, patirtoms dėl Sąjungos kontrolės sistemos įgyvendinimo, turėtų būti didinama per EJRŽF, laikantis vieno fondo logikos;

(71)

atsižvelgiant į Sąjungos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo politikos tikslus, tikslinga užtikrinti, kad patruliuojantys laivai, orlaiviai ir sraigtasparniai minimalią laiko dalį skirtų žuvininkystės kontrolei; tai turėtų būti aiškiai išdėstyta, siekiant suteikti pagrindą gauti EJRŽF paramą;

(72)

atsižvelgiant į valstybių narių bendradarbiavimo svarbą kontrolės srityje, EJRŽF turėtų galėti tuo tikslu teikti paramą;

(73)

reikėtų priimti priemones dėl paramos žuvininkystės duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui, kaip nurodyta daugiametėje Sąjungos programoje, visų pirma siekiant paremti nacionalines programas ir duomenų, skirtų mokslinei analizei ir BŽP įgyvendinimui, tvarkymą ir naudojimą. Valstybėms narėms pagal Reglamentą (EB) Nr. 861/2006 teikiama parama, kompensuojant išlaidas, patirtas renkant, tvarkant ir naudojant žuvininkystės duomenis, turėtų būti toliau teikiama pagal EJRŽF, laikantis vieno fondo logikos;

(74)

BŽP kontekste priimami patikimi ir veiksmingi žuvininkystės valdymo sprendimai turėtų būti remiami vykdant mokslinių tyrimų ir bendradarbiavimo veiklą, teikiant mokslines ir socialines bei ekonomines nuomones ir rekomendacijas, reikalingas BŽP įgyvendinimui ir plėtojimui, be kita ko, biologiniu ir geografiniu požiūriu pažeidžiamose teritorijose;

(75)

taip pat būtina remti valstybių narių bendradarbiavimą ir, atitinkamais atvejais, bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, renkant duomenis apie tą patį jūros baseiną, taip pat bendradarbiavimą su susijusiomis tarptautinėmis mokslo įstaigomis;

(76)

IJP tikslas yra remti tausų jūrų ir vandenynų naudojimą ir plėtoti koordinuotą, nuoseklų ir skaidrų sprendimų priėmimą, kiek tai susiję su politika, kuri daro poveikį vandenynams, jūroms, saloms, pakrančių ir atokiausiems regionams ir jūros sektoriams, kaip nurodyta 2007 m. spalio 10 d. Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“;

(77)

siekiant įgyvendinti ir toliau plėtoti Sąjungos IJP, būtinas nuolatinis finansavimas, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 1255/2011, Tarybos išvadose, Europos Parlamento rezoliucijose ir Regionų komiteto nuomonėse. Tikimasi, kad jūrų klausimų plėtojimas pasitelkiant finansinę paramą IJP priemonėms turės didelės įtakos ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai;

(78)

EJRŽF turėtų remti integruoto jūrų valdymo skatinimą visais lygiais, visų pirma keičiantis geriausios praktikos pavyzdžiais ir toliau plėtojant bei įgyvendinant jūrų baseinų strategijas. Tomis strategijomis siekiama sukurti integruotą sistemą bendriems Europos jūrų baseinų uždaviniams spręsti ir sustiprinti suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą, siekiant kuo geriau panaudoti Sąjungos finansines priemones ir lėšas ir prisidėti prie Sąjungos ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos. Atsižvelgiant į tą kontekstą, veiksmai ir priemonės, kuriais siekiama gerinti valstybių narių bendradarbiavimą, gali apimti tarpvalstybinį ir tarpsektorinį jūrų sektorių bendradarbiavimą, pavyzdžiui, Pakrantės apsaugos tarnybų forumo vykdomą veiklą, kad būtų skatinama keistis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, siekiant užtikrinti veiksmingumą ir nuoseklumą atitinkamos galiojančios Sąjungos teisės kontekste;

(79)

EJRŽF turėtų remti tolesnį priemonių plėtojimą, siekiant užtikrinti iniciatyvų, vykdomų įvairiuose sektoriuose ir darančių poveikį jūroms, vandenynams ir pakrantėms, sinergiją. Pavyzdys – integruotas jūrų stebėjimas, kuriuo siekiama padidinti informuotumą apie jūrų padėtį, pasitelkiant intensyvesnį ir saugų sektorių keitimąsi informacija. Tačiau su jūrų stebėjimu susiję veiksmai, patenkantys į SESV V antraštinės dalies taikymo sritį, neturėtų būti finansuojami pagal EJRŽF;

(80)

siekiant sukurti jungtis tarp tuose sektoriuose eksploatuojamų informacinių sistemų, gali tekti mobilizuoti tų sistemų finansavimo mechanizmus, tai darant nuosekliai ir laikantis SESV. Jūrų teritorijų planavimas ir integruotas pakrantės zonų tvarkymas yra labai svarbūs tvariam jūrų teritorijų, pakrančių regionų plėtojimui, taip pat siekiant ekosistema grįsto valdymo tikslų ir plėtojant jungtis tarp sausumos ir jūros. Tos priemonės taip pat svarbios valdant įvairius mūsų pakrančių, jūrų ir vandenynų naudojimo būdus, siekiant sudaryti sąlygas jų tvariai ekonominei plėtrai ir paskatinti tarpvalstybinį investavimą, o įgyvendinant Direktyvą 2008/56/EB bus toliau apibrėžiamos žmonių veiklos, darančios poveikį jūrų aplinkai, tvarumo ribos. Be to, svarbu gilinti žinias apie jūrų pasaulį ir skatinti inovacijas, sudarant palankesnes sąlygas duomenų, susijusių su vandenynų ir jūrų statusu, rinkimui, laisvam panaudojimui, pakartotiniam panaudojimui ir platinimui;

(81)

EJRŽF turėtų toliau remti tvarų ekonomikos augimą, užimtumą, inovacijas ir konkurencingumą jūrų sektoriuose ir pakrantės regionuose. Ypač svarbu nustatyti reguliuojamojo pobūdžio kliūtis ir trūkstamus gebėjimus, kurie kliudo ekonomikos augimui besiformuojančiuose ir būsimuose jūrų sektoriuose, taip pat veiksmus, kuriais siekiama paskatinti investicijas į technologines inovacijas, būtinas norint padidinti verslo potencialą, susijusį su jūrų ir jūrininkystės programomis;

(82)

EJRŽF turėtų papildyti ir derėti su esamomis ir būsimomis Sąjungos ir valstybių narių nacionaliniu ir subnacionaliniu lygiu teikiamomis finansinėmis priemonėmis, kuriomis skatinamas tvarus ekonominis, socialinis ir teritorinis vystymasis, vandenynų, jūrų ir pakrančių apsauga ir tausus naudojimas, padedama skatinti veiksmingesnį bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir jų pakrančių, salų ir atokiausių regionų ir atsižvelgiama į nacionalinių ir vietos projektų prioritetų nustatymą ir pažangą. EJRŽF turėtų būti susijęs su kitomis Sąjungos politikos kryptimis, kurios gali apimti jūrų reikalų aspektą, visų pirma su ERPF, SF ir ESF, taip pat su mokslinių tyrimų ir energetikos politikos programa „Horizontas 2020“, sukurta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (16);

(83)

siekiant BŽP tikslų pasauliniu lygiu, Sąjunga atlieka svarbų vaidmenį tarptautinių organizacijų veikloje. Todėl labai svarbu, kad Sąjunga prisidėtų prie tokių organizacijų veiklos, kuria padedama užtikrinti žuvininkystės išteklių atviroje jūroje ir trečiųjų šalių vandenyse išsaugojimą ir tausų naudojimą. Parama, teikiama tarptautinėms organizacijoms pagal Reglamentą (EB) Nr. 861/2006, turėtų būti toliau teikiama pagal EJRŽF, laikantis vieno fondo logikos;

(84)

siekiant patobulinti valdymą BŽP srityje ir užtikrinti patariamųjų tarybų veiksmingą funkcionavimą, būtina patariamosioms taryboms suteikti pakankamą ir nuolatinį finansavimą, kad jos veiksmingai atliktų savo patariamąjį vaidmenį BŽP srityje. Laikantis vieno fondo logikos, patariamosioms taryboms pagal EJRŽF teikiama parama turėtų pakeisti paramą, teikiamą regioninėms patariamosioms taryboms pagal Reglamentą (EB) Nr. 861/2006;

(85)

teikdamas techninę paramą EJRŽF turėtų sudaryti palankesnes sąlygas veiksmų programų įgyvendinimui, inter alia, skatinant inovacinius metodus ir praktiką, kad įgyvendinimas vyktų paprastai ir skaidriai. Techninė parama turėtų taip pat apimti Europos ŽRVVG tinklo įkūrimą, kuriuo siekiama ugdyti gebėjimus, skleisti informaciją, keistis patirtimi ir remti vietos partnerysčių bendradarbiavimą;

(86)

siekiant gerai veikiančios partnerystės ir tinkamo Sąjungos paramos skatinimo, reikėtų numatyti kuo platesnį informavimą apie Sąjungos paramą ir Sąjungos paramos viešinimą. Už paramos valdymą atsakingos institucijos turėtų būti atsakingos už tokį informavimą ir viešinimą bei už nuolatinį Komisijos informavimą apie priemones, kurių imtasi toje srityje;

(87)

dėl visų pagal šį reglamentą finansuojamų veiksmų tiek pagal pasidalijamojo, tiek pagal tiesioginio valdymo principą būtina užtikrinti Sąjungos finansinių interesų apsaugą, tinkamai taikant atitinkamus teisės aktus, susijusius su tų interesų apsauga, ir užtikrinti, kad valstybės narės ir Komisija vykdytų tinkamą kontrolę;

(88)

siekiant atitikti konkrečias BŽP sąlygas, nurodytas Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, ir prisidėti prie BŽP taisyklių laikymosi, reikėtų priimti nuostatas, papildančias taisykles dėl mokėjimo termino pertraukimo, kaip išdėstyta Reglamente (ES) Nr. 1303/2013. Kai valstybė narė ar veiklos vykdytojas nesilaiko įsipareigojimų pagal BŽP arba Komisija turi įrodymų, dėl kurių galima daryti prielaidą apie tokį nesilaikymą, Komisijai turėtų būti leidžiama kaip atsargumo priemonę taikyti mokėjimų terminų pertraukimą;

(89)

greta mokėjimo termino pertraukimo galimybės ir siekiant išvengti akivaizdžios grėsmės padengti netinkamas finansuoti išlaidas, Komisijai turėtų būti leidžiama sustabdyti mokėjimus valstybės narės rimto BŽP taisyklių nesilaikymo atveju;

(90)

veiksmų programos turėtų būti stebimos ir vertinamos, kad būtų pagerinta jų kokybė ir įrodyti jų pasiekti rezultatai. Komisija turėtų nustatyti bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą, kuria, inter alia, būtų užtikrinta, kad atitinkami duomenys būtų prieinami laiku. Tuo tikslu turėtų būti sudarytas rodiklių sąrašas, o Komisija turėtų įvertinti EJRŽF politikos poveikį, atsižvelgdama į konkrečius tikslus;

(91)

atsakomybė už veiksmų programos įgyvendinimo stebėseną turėtų būti bendra vadovaujančiosios institucijos ir stebėsenos komiteto, įsteigtų tuo tikslu, atsakomybė. Tuo tikslu turėtų būti tiksliai nurodyti atitinkami vadovaujančiosios institucijos ir stebėsenos komiteto įsipareigojimai. Veiksmų programos stebėsena turėtų apimti metinės įgyvendinimo ataskaitos, kuri turėtų būti siunčiama Komisijai, rengimą;

(92)

siekiant pagerinti informacijos apie finansavimo galimybes ir projekto paramos gavėjus prieinamumą ir skaidrumą, kiekvienoje valstybėje narėje reikėtų sukurti vieną interneto svetainę arba svetainių portalą, kuriame būtų teikiama informacija apie veiksmų programą, įskaitant pagal veiksmų programą remiamų veiksmų sąrašus. Specialios visų valstybių narių interneto svetainės taip pat turėtų būti prieinamos iš vienos oficialios Sąjungos svetainės, kad piliečiams iš skirtingų valstybių narių būtų lengviau gauti prieigą prie visų valstybių narių skelbiamos informacijos. Ta informacija turėtų būti pagrįsta, aiški ir konkreti, kad plačiajai visuomenei, o visų pirma Sąjungos mokesčių mokėtojams, leistų suvokti, kaip EJRŽF kontekste yra panaudojamas Sąjungos finansavimas. Be to tikslo, skelbiant atitinkamus duomenis turėtų būti įgyvendinamas tikslas toliau viešinti galimybes teikti paraiškas gauti Sąjungos finansavimą. Nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (17) taikymui, tarp tokių skelbiamų duomenų gali būti fizinių asmenų vardai ir pavardės, laikantis valstybių narių nacionalinės teisės;

(93)

siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl paraiškų priimtinumo kriterijų laikotarpio nustatymo ir atitinkamos to laikotarpio pradžios ir pabaigos datos, procentinių dydžių, susijusių su orientaciniu lėšų paskirstymu tikslams pagal tiesioginio valdymo principą pritaikymo, dėl tinkamų finansuoti higienos veiksmų ir išlaidų, su sveikata ir sauga susijusių investicijų ir investicijų, susijusių su darbo sąlygomis laive arba atskiroje įrangoje, apibrėžties, dėl tinkamų finansuoti veiksmų, skirtų jūrų biologinei įvairovei ir ekosistemoms apsaugoti ir atkurti vykdant tausią žvejybos veiklą, išlaidų apibrėžties, dėl tinkamų finansuoti išlaidų siekiant remti investicijas į įrangą arba laivą, skirtas mažinti teršalų arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir didinti žvejybos laivų energijos vartojimo efektyvumą, apibrėžties, dėl papildomų išlaidų, patirtų dėl atitinkamiems regionams būdingų sunkumų, apskaičiavimo kriterijų apibrėžties, dėl atvejų, kai valstybėms narėms nesilaikant reikalavimų taikomas mokėjimo termino pertraukimas ar sustabdymas, apibrėžties, dėl taikytino finansinių pataisų lygio nustatymo kriterijų apibrėžties ir fiksuoto dydžio sumų arba ekstrapoliuotų finansinių pataisų taikymo kriterijų nustatymo ir dėl bendros stebėsenos ir vertinimo sistemos turinio ir struktūros apibrėžties;

(94)

siekiant, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos perėjimui nuo Reglamentu (EB) Nr. 1198/2006 nustatytos sistemos prie šiuo reglamentu nustatytos sistemos, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų nustatymo;

(95)

priimant deleguotuosius aktus pagal šį reglamentą, ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(96)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl metinio visų išteklių, skiriamų valstybių narių įsipareigojimams įgyvendinti pasidalijamojo valdymo sistemoje, suskirstymo pagal valstybes nares, dėl veiksmų programų patvirtinimo ir jų pakeitimo, dėl duomenų rinkimo darbo planų patvirtinimo, dėl metinių darbo programų, susijusių su technine parama, priėmimo Komisijos iniciatyva, dėl pripažinimo, jog esama įrodymų, leidžiančių daryti prielaidą, kad yra duomenų apie įsipareigojimų pagal BŽP nesilaikymo atvejus, dėl pripažinimo, kad valstybė narė nesilaikė savo įsipareigojimų pagal BŽP, dėl visų ar dalies tarpinių mokėjimų pagal veiksmų programą sustabdymo, ir dėl finansinių pataisų nustatymo, atšaukiant visą Sąjungos paramą veiksmų programai arba jos dalį. Komisija turėtų priimti tuos įgyvendinimo aktus netaikydama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (18);

(97)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl veiksmų programos elementų pristatymo, veiksmų programų patvirtinimui, pakeitimų pateikimui ir pakeitimų patvirtinimui skirtų taisyklių dėl procedūrų, formato ir tvarkaraščių, metinės darbo programos pagal VI antraštinės dalies I ir II skyrius, atokiausiems regionams skirto kompensavimo plano struktūros, skirtingų viešosios pagalbos intensyvumo procentinių punktų taikymo, valstybėms narėms teikiant finansinius duomenis Komisijai naudotinu modeliu, specialiai Sąjungos prioritetams skirtų rodiklių nustatymo, informacijos, kurią turi atsiųsti valstybės narės, duomenų poreikio ir galimų duomenų šaltinių sinergijos taisyklių, metinių įgyvendinimo ataskaitų formato ir pateikimo ir į ex ante vertinimus įtrauktinų elementų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 ir turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra;

(98)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl dabartinių Sąjungos prioritetų vykdymo užtikrinimo ir kontrolės srityje bet kokių pakeitimų priėmimo ir detalizavimo, vadovaujančiųjų institucijų pateiktų duomenų pateikimo taisyklių nustatymo, techninių informavimo ir veiksmų viešinimo priemonių savybių ir nurodymų dėl emblemos sukūrimo ir standartinių spalvų apibrėžimo. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. Siekiant užtikrinti paprastesnę ir greitesnę procedūrą, turėtų būti taikoma patariamoji procedūra;

(99)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, atsižvelgiant į struktūrines problemas, su kuriomis susiduriama plėtojant žvejybos, akvakultūros ir jūrų sektorius, taip pat į valstybių narių ribotus finansinius išteklius, o dėl veiksmų, finansuotinų pagal veiksmų programas, masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, teikiant daugiametę finansinę paramą, skirtą atitinkamiems prioritetams, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti;

(100)

šiuo reglamentu numatyta paramos sistema pakeičia paramos sistemas, nustatytas Reglamentu (EB) Nr. 2328/2003, Reglamentu (EB) Nr. 861/2006, Reglamentu (EB) Nr. 1198/2006, Reglamentu (EB) Nr. 791/2007, Reglamentu (ES) Nr. 1255/2011 ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 103 straipsniu. Todėl tie reglamentai ir ta nuostata turėtų būti panaikinti nuo 2014 m. sausio 1 d. Vis dėlto, šis reglamentas neturėtų daryti poveikio paramos, kurią Komisija patvirtino remdamasi Reglamentu (EB) Nr. 1198/2006 arba bet kokiais kitais teisės aktais, kurie taikomi tai paramai 2013 m. gruodžio 31 d., tolesniam teikimui arba keitimui.

(101)

tikslinga šio reglamento taikymo laikotarpį suderinti su Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 taikymo laikotarpiu. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.,

a)

bendrą žuvininkystės politiką (BŽP);

b)

atitinkamas su jūrų teise susijusias priemones;

c)

tvarų žvejybos ir akvakultūros regionų ir žvejybos vidaus vandenyse plėtojimą; ir

d)

integruotą jūrų politiką (IJP).

a)

skatinti konkurencingą, aplinkosaugos požiūriu tvarią, ekonomiškai gyvybingą ir socialiai atsakingą žvejybą ir akvakultūrą;

b)

skatinti BŽP įgyvendinimą;

c)

skatinti subalansuotą ir integracinį žvejybos ir akvakultūros regionų teritorinį plėtojimą;

d)

skatinti Sąjungos IJP plėtojimą ir įgyvendinimą, papildant sanglaudos politiką ir BŽP.

1.

Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos žvejybos skatinimas, siekiant šių konkrečių tikslų:

2.

Aplinkosaugos požiūriu tvarios, efektyviai išteklius naudojančios, inovacinės, konkurencingos ir žiniomis grindžiamos akvakultūros skatinimas, siekiant šių konkrečių tikslų:

3.

BŽP įgyvendinimo skatinimas, siekiant šių konkrečių tikslų:

4.

Užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimas, įgyvendinant šį konkretų tikslą: ekonomikos augimo, socialinės įtraukties ir darbo vietų kūrimo skatinimo ir įsidarbinimo galimybių bei darbo jėgos judumo rėmimo pakrančių ir sausumos bendruomenėse, priklausomose nuo žvejybos ir akvakultūros, įskaitant veiklos įvairinimą žuvininkystės sektoriuje ir kituose jūrų ekonomikos sektoriuose.

5.

Prekybos ir perdirbimo skatinimas siekiant šių konkrečių tikslų:

6.

IJP įgyvendinimo skatinimas.

a)

padarė sunkų pažeidimą, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 (21) 42 straipsnyje arba Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje;

b)

yra susijęs su Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 40 straipsnio 3 dalyje nustatytame Sąjungos NNN žvejybą vykdančių laivų sąraše nurodytų žvejybos laivų arba laivų, plaukiojančių su nebendradarbiaujančiomis trečiosiomis šalimis pripažintų šalių, kaip išdėstyta to reglamento 33 straipsnyje, vėliavomis, eksploatavimu, valdymu arba nuosavybe;

c)

padarė sunkų BŽP taisyklių pažeidimą, kuris nurodytas kituose Europos Parlamento ir Tarybos priimtuose teisės aktuose; ar

d)

padarė bet kurią iš Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB (22) 3 ir 4 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų, kai teikiama paraiška paramai pagal šio reglamento V antraštinės dalies II skyrių.

a)

nustatomas šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytas laikotarpis, kuris turi būti proporcingas rimto pažeidimo, nusikalstamos veikos ar sukčiavimo pobūdžiui, sunkumui, trukmei ir pasikartojimui, ir trunka mažiausiai vienus metus;

b)

nustatomos atitinkamos šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyto laikotarpio pradžios ir pabaigos datos.

a)

veiksmai, kuriais didinamas laivo žvejybos pajėgumas, arba įranga, kuria didinamas laivo gebėjimas rasti žuvis;

b)

naujų žvejybos laivų statymas arba žvejybos laivų įvežimas;

c)

laikinas ar visam laikui žvejybos veiklos nutraukimas, nebent šiame reglamente numatyta kitaip;

d)

žvalgomoji žvejyba;

e)

įmonės nuosavybės teisių perleidimas;

f)

tiesioginis išteklių atkūrimas, išskyrus atvejus, kai tai Sąjungos teisės akte aiškiai numatyta kaip išsaugojimo priemonė arba kai tai daroma eksperimentinio išteklių atkūrimo tikslais.

a)

Azorų saloms ir Madeirai – 6 450 000 EUR;

b)

Kanarų saloms – 8 700 000 EUR;

c)

Prancūzijos atokiausiems regionams, nurodytiems SESV 349 straipsnyje – 12 350 000 EUR.

a)

jeigu taikoma V antraštinė dalis, išskyrus 76 ir 77 straipsnius:

b)

jeigu taikomi 76 ir 77 straipsniai:

c)

visų priemonių atveju remiamasi ankstesniais lėšų asignavimais pagal Reglamentą (EB) Nr. 1198/2006 ir ankstesniu panaudojimu pagal Reglamentą (EB) Nr. 861/2006.

a)

padėties analizė stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių požiūriu ir nustatyti poreikiai, kurie turi būti patenkinti geografinėje teritorijoje, kurioje taikoma programa, įskaitant, atitinkamais atvejais, jūrų baseinus.

Analizės struktūra nustatoma atsižvelgiant į šio reglamento 6 straipsnyje nustatytus atitinkamus Sąjungos prioritetus ir, atitinkamais atvejais, ji turi būti suderinta su Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 34 straipsnyje nurodytu akvakultūros daugiamečiu nacionaliniu strateginiu planu ir padaryta pažanga siekiant užtikrinti gerą aplinkos būklę plėtojant ir įgyvendinant Direktyvos 2008/56/EB 5 straipsnyje nurodytą jūrų strategiją. Konkretūs su darbo vietomis, aplinkosauga, klimato kaitos švelninimu bei prisitaikymu prie jos ir inovacijų skatinimu susiję poreikiai įvertinami atsižvelgiant į Sąjungos prioritetus, siekiant nustatyti tinkamiausias priemones kiekvieno su atitinkamomis sritimis susijusio prioriteto lygiu;

b)

strategijos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 27 straipsnyje, aprašas, kuriame įrodoma, kad:

c)

atitinkamais atvejais, konkretūs „Natura 2000“ teritorijų, kaip nustatyta Tarybos direktyva 92/43/EEB (25), poreikiai ir programos indėlis kuriant darnų žuvų išteklių atkūrimo teritorijų tinklą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 8 straipsnyje;

d)

šio reglamento 9 straipsnyje ir IV priede nurodytų konkrečių ex ante sąlygų ir, jeigu reikia, Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 19 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų įvertinimas;

e)

veiklos rezultatų plano, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 22 straipsnyje ir II priede, aprašas;

f)

pagal Sąjungos prioritetus sugrupuotų atrinktų priemonių sąrašas;

g)

nustatant žuvininkystės ir akvakultūros regionus pagal V antraštinės dalies III skyrių taikomų kriterijų sąrašas;

h)

V antraštinės dalies III skyriuje numatytų bendruomenių inicijuotos vietos plėtros strategijų atrankos kriterijų sąrašas;

i)

valstybėse narėse, kuriose daugiau kaip 1 000 laivų gali būti laikomi mažos apimties priekrantės žvejybos laivais – mažos apimties priekrantės žvejybos plėtojimo, konkurencingumo ir tvarumo veiksmų planas;

j)

vertinimo reikalavimai ir vertinimo planas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 56 straipsnyje, ir veiksmai, kurių reikia imtis, kad būtų galima patenkinti nustatytus poreikius;

k)

finansavimo planas, kuris turi būti parengtas atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 20 straipsnį ir laikantis šio reglamento 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto Komisijos įgyvendinimo akto, kuriame pateikiama:

l)

informacija apie papildomumą ir koordinavimą su BSP fondais ir kitomis atitinkamomis Sąjungos ir nacionalinėmis finansavimo priemonėmis;

m)

pasirengimo įgyvendinti veiksmų programą priemonės, įskaitant:

n)

partnerių, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 5 straipsnyje, sąrašas ir konsultacijų su tais partneriais rezultatai;

o)

siekiant geresnio atitikties užtikrinimo taikant 6 straipsnio 3 punkto b punkte nurodytą kontrolę ir laikantis faktinių Komisijos patvirtintų prioritetų pagal 17 straipsnio 3 dalį:

p)

duomenų, skirtų tvariam žuvininkystės valdymui, kaip nurodyta 6 straipsnio 3 punkto a punkte, rinkimo tikslu ir laikantis daugiametės Sąjungos programos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 199/2008 3 straipsnyje:

a)

veiksmų programoms patvirtinti;

b)

pasiūlymams dėl veiksmų programų pakeitimų, įskaitant jų įsigaliojimą ir teikimo dažnumą programavimo laikotarpiu, teikti ir patvirtinti;

c)

pasiūlymams dėl 20 straipsnio 3 dalyje nurodytų pakeitimų teikti ir patvirtinti;

d)

duomenų rinkimo darbų planams teikti.

a)

veiksmų programų pakeitimai yra susiję su lėšų perkėlimu tarp Sąjungos prioritetų, jeigu perkeltos lėšos neviršija 10 % Sąjungos prioritetui skirtos sumos;

b)

veiksmų programų pakeitimai yra susiję su priemonių arba atitinkamų veiksmų rūšių ir susijusios informacijos bei rodiklių nustatymu arba panaikinimu;

c)

veiksmų programų pakeitimai yra susiję su priemonių aprašų pakeitimais, įskaitant tinkamumo finansuoti sąlygų pakeitimus;

d)

tai susiję su 20 straipsnio 3 dalyje nurodytais pakeitimais, taip pat tolesniais 18 straipsnio 1 dalies n punkte nurodytos veiksmų programos dalies pakeitimais.

a)

finansuotinos veiklos aprašas ir tikslai, kurių siekiama kiekvienos veiklos atveju, kurie turi atitikti 82 ir 85 straipsniuose nustatytus tikslus. Joje taip pat nurodoma kiekvienai veiklai skirta suma, pateikiamas orientacinis įgyvendinimo tvarkaraštis bei informacija apie jos vykdymą;

b)

dotacijų ir susijusių priemonių atveju – pagrindiniai vertinimo kriterijai, kurie nustatomi užtikrinant kuo geresnį tikslų, kurių siekiama veiksmų programa, įgyvendinimą, ir didžiausias galimas bendro finansavimo procentinis dydis;

a)

6 000 000 EUR; arba

b)

15 % Sąjungos finansinės paramos, kurią valstybė narė skiria Sąjungos prioritetams, išdėstytiems 6 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose.

a)

galimybių studijas ir konsultavimo paslaugas, kuriomis vertinamas projektų, kuriems gali būti teikiama šiame skyriuje nustatyta parama, ekonominis perspektyvumas;

b)

specialistų konsultacijų aplinkos tvarumo klausimais teikimą, daugiausia dėmesio skiriant galimybėms apriboti ir, jei įmanoma, panaikinti žvejybos veiklos neigiamą poveikį jūrų, sausumos ir gėlo vandens ekosistemoms;

c)

specialistų konsultacijų verslo ir rinkodaros strategijų klausimais teikimą.

a)

vienos ar daugiau nepriklausomų mokslo įstaigų ir žvejų arba vienos ar daugiau žvejų organizacijų tinklų kūrimą, partnerystės susitarimus ar asociacijas, kuriose gali dalyvauti technikos įstaigos;

b)

veiklą, vykdomą a punkte nurodytuose tinkluose, pagal partnerystės susitarimus ar asociacijose.

a)

profesinį mokymą, mokymąsi visą gyvenimą, bendrus projektus, ekonominio, techninio, reguliuojamojo ar mokslinio pobūdžio žinių ir inovacinės praktikos pavyzdžių platinimą, naujų profesinių gebėjimų įgijimą, visų pirma, kai tai susiję su tvariu jūrų ekosistemų valdymu, higiena, sveikata, sauga, jūrų sektoriaus veiklos rūšimis, inovacijomis ir verslumu;

b)

suinteresuotųjų subjektų, be kita ko, organizacijų, propaguojančių lygias vyrų ir moterų galimybes, propaguojančių moterų vaidmenį žvejų bendruomenėse ir skatinančių mažos apimties priekrantės žvejyboje ar žvejyboje nuo kranto dalyvaujančias grupes, kurioms nepakankamai atstovaujama, bendradarbiavimą tinkluose ir keitimąsi patirtimi bei geriausios praktikos pavyzdžiais;

c)

socialinį dialogą Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygiu, įtraukiant žvejus, socialinius partnerius ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus.

a)

pateikia verslo planą, skirtą naujai jų veiklai plėtoti;

b)

turi reikiamų profesinių gebėjimų, kurie gali būti įgyjami vykdant pagal 29 straipsnio 1 dalies a punktą finansuojamus veiksmus.

a)

kurio bendras ilgis mažesnis nei 24 metrai;

b)

kuris pritaikytas jūrinei žvejybai;

c)

kurio amžius – nuo 5 iki 30 metų; ir

d)

kuris priklauso laivyno segmentui, kurio atveju Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje apie žvejybos pajėgumus nurodyta, kad to segmento pajėgumai subalansuoti su jo turimomis žvejybos galimybėmis.

a)

kai įgyvendinamos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 12 ir 13 straipsniuose nurodytos atitinkamai Komisijos priemonės arba valstybių narių neatidėliotinos priemonės arba to reglamento 7 straipsnyje nurodytos išsaugojimo priemonės, įskaitant išteklių atsinaujinimo laikotarpius;

b)

kai neatnaujinami tausios žuvininkystės partnerystės susitarimai arba jų protokolai;

c)

kai laikinas nutraukimas yra numatytas valdymo plane, priimtame pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1967/2006 (27), arba daugiamečiame plane, priimtame pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 9 ir 10 straipsnius, kai, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, reikia mažinti žvejybos pastangas siekiant tikslų, nurodytų to Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnio 2 dalyje ir 2 straipsnio 5 dalies a punkte.

a)

Sąjungos žvejybos laivų savininkams, kurių laivai įregistruoti kaip naudojami ir kuriais per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos ne mažiau kaip 120 dienų vykdyta žvejybos veikla jūroje; arba

b)

žvejams, kurie per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos ne mažiau kaip 120 dienų dirbo jūroje Sąjungos žvejybos laive, kurio veikla laikinai nutraukiama.

a)

tai įtraukta į veiksmų programą, kaip nustatyta 18 straipsnyje; ir

b)

veiklos nutraukimas visam laikui kaip priemonė yra numatytas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 22 straipsnio 4 dalyje nurodytame veiksmų plane, kuriame konstatuota, kad laivyno segmento pajėgumai nėra veiksmingai subalansuoti su to segmento turimomis žvejybos galimybėmis.

a)

Sąjungos žvejybos laivų savininkams, kurių laivai įregistruoti kaip naudojami ir kuriais per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos ne mažiau kaip 90 dienų per metus vykdyta žvejybos veikla jūroje; arba

b)

žvejams, kurie per paskutinius dvejus kalendorinius metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos ne mažiau kaip 90 dienų per metus dirbo jūroje Sąjungos žvejybos laive, kurio veikla nutraukiama visam laikui.

a)

būti pagal nacionalinę teisę akredituotas valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos;

b)

laikytis skaidrios įmokų į fondą ir išmokų iš jo politikos; ir

c)

turėti aiškias taisykles dėl atsakomybės už susidariusias skolas.

a)

techninių ir administravimo priemonių, būtinų išsaugojimo priemonių ir regionavimo rengimui bei įgyvendinimui, rengimą, plėtojimą ir stebėseną;

b)

suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą ir valstybių narių bendradarbiavimą rengiant ir įgyvendinant išsaugojimo priemones ir regionavimą.

a)

įrangą, kuria gerinamas žvejybos įrankių selektyvumas dydžio arba rūšių atžvilgiu;

b)

laivą arba įrangą, kuriais siekiama panaikinti išmetimą į jūrą išvengiant nepageidaujamos verslinių išteklių priegaudos ir ją mažinant arba tvarkant nepageidaujamą priegaudą, kuri turi būti iškraunama pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnį;

c)

įrangą, kuria ribojamas ir, jei įmanoma, panaikinamas fizinis ir biologinis žvejybos poveikis ekosistemai arba jūros dugnui;

d)

įrangą, kuria apsaugoma, kad į žvejybos įrankius ir sužvejojamą laimikį nepatektų žinduoliai ir paukščiai, kurie yra saugomi pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB (28), jei nuo to nenukenčia žvejybos įrankių selektyvumas ir jei imtasi visų tinkamų priemonių, kad būtų išvengta fizinės žalos plėšrūnams.

a)

Sąjungos žvejybos laivų savininkams, kurių laivai įregistruoti kaip naudojami ir kurie per dvejus kalendorinius metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos ne mažiau kaip 60 dienų vykdė žvejybos veiklą jūroje;

b)

žvejams, kurie turi keistiną žvejybos įrankį ir kurie per dvejus kalendorinius metus iki paraiškos paramai gauti pateikimo dienos Sąjungos žvejybos laive dirbo ne mažiau kaip 60 dienų;

c)

valstybės narės pripažintoms žvejų organizacijoms.

a)

žvejų atliekamą atliekų rinkimą iš jūros, pavyzdžiui, pamestų žvejybos įrankių ir į jūrą išmestų šiukšlių pašalinimą;

b)

stacionarių arba kilnojamų įrenginių jūrų gyvūnijai ir augalijai apsaugoti ir praturtinti statymą, įrengimą arba modernizavimą, įskaitant jų mokslinį parengimą ir įvertinimą;

c)

pastangas, kuriomis siekiama padėti geriau valdyti arba išsaugoti jūrų biologinius išteklius;

d)

apsaugos ir valdymo planų, skirtų su žuvininkyste susijusiai veiklai „Natura 2000“ teritorijose ir Direktyvoje 2008/56/EB nurodytose specialiose saugomose teritorijose ir kitose ypatingose buveinėse, parengiamąjį darbą, įskaitant studijas, parengimą, stebėseną ir atnaujinimą;

e)

„Natura 2000“ teritorijų valdymą, atkūrimą ir stebėseną pagal Direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB, atsižvelgiant į prioritetinių veiksmų programas, nustatytas pagal Direktyvą 92/43/EEB;

f)

saugomų jūrų teritorijų valdymą, atkūrimą ir stebėseną siekiant įgyvendinti erdvės apsaugos priemones, nurodytas Direktyvos 2008/56/EB 13 straipsnio 4 dalyje;

g)

priemones sąmoningumui aplinkosaugos srityje ugdyti, kuriomis žvejai įtraukiami į jūrų biologinės įvairovės apsaugą ir atkūrimą;

h)

laimikiui padarytos žalos, patirtos dėl žinduolių ir paukščių, kurie saugomi pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB, kompensavimo sistemas;

i)

dalyvavimą kituose veiksmuose, kuriais siekiama išlaikyti ir praturtinti biologinę įvairovę bei ekosistemų funkcijas, pavyzdžiui, tam tikrų jūrų ir pakrančių buveinių atkūrimą remiant tvarius žuvų išteklius, įskaitant jų mokslinį parengimą ir įvertinimą;

a)

investicijas į įrangą arba laivą, kurių tikslas – mažinti teršalų arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir didinti žvejybos laivų energijos vartojimo efektyvumą. Investicijos į žvejybos įrankius taip pat laikomos tinkamomis finansuoti, jei nuo to nenukenčia tų žvejybos įrankių selektyvumas;

b)

energijos vartojimo efektyvumo patikrinimus ir sistemas;

c)

tyrimus, kuriais vertinamas alternatyvių varomųjų sistemų ir alternatyvaus korpuso dizaino poveikis žvejybos laivų energijos vartojimo efektyvumui.

a)

laivams, kurių bendras ilgis neviršija 12 metrų, jeigu naujas ar modernizuotas variklis nėra didesnės galios kW kaip esamas variklis;

b)

laivams, kurių bendras ilgis yra nuo 12 iki 18 metrų, jeigu naujo ar modernizuoto variklio galia kW yra bent 20 % mažesnė už esamo variklio galią;

c)

laivams, kurių bendras ilgis yra nuo 18 iki 24 metrų, jeigu naujo ar modernizuoto variklio galia kW yra bent 30 % mažesnė už esamo variklio galią.

a)

1 500 000 EUR; arba

b)

3 % Sąjungos finansinės paramos, kurią valstybė narė skiria Sąjungos prioritetams, išvardytiems 6 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose.

a)

investicijas į žvejybos produktų vertės didinimą, visų pirma suteikiant galimybę žvejams vykdyti savo sužvejoto laimikio perdirbimą, rinkodarą ir tiesioginę prekybą;

b)

inovacines investicijas į laivus, kuriomis gerinama žvejybos produktų kokybė.

a)

į žmogiškojo kapitalo, darbo vietų kūrimo ir socialinio dialogo rėmimą, kaip nurodyta 29 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;

b)

į laivą arba atskirą įrangą, kaip nurodyta 32 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;

c)

į įrangą ir tam tikrų rūšių veiksmus, kaip nurodyta 38 ir 39 straipsniuose, laikantis tuose straipsniuose nustatytų sąlygų;

d)

į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir klimato kaitos poveikio švelninimą, kaip nurodyta 41 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;

e)

skirtas sugautų žuvų pridėtinei vertei ar kokybei gerinti, kaip nurodyta 42 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų;

f)

į žvejybos uostus, priedangas ir iškrovimo vietas, kaip nurodyta 43 straipsnyje, laikantis tame straipsnyje nustatytų sąlygų.

a)

30, 32, 38, 39, 41 ir 42 straipsniuose minimi žvejybos laivai suprantami kaip laivai, eksploatuojami tik vidaus vandenyse;

b)

38 straipsnyje minima jūrų aplinka suprantama kaip aplinka, kurioje eksploatuojamas vidaus vandenų žvejybos laivas.

a)

„Natura 2000“ teritorijų, kurioms daro įtaką žvejybos veikla, valdymą, atkūrimą ir stebėseną, ir vidaus vandenų, įskaitant nerštavietes ir migruojančių rūšių migracijos kelius, atkūrimą laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB (30), nedarant poveikio šio reglamento 40 straipsnio 1 dalies e punktui ir, atitinkamais atvejais, dalyvaujant žvejybą vidaus vandenyse vykdantiems žvejams;

b)

stacionarių arba kilnojamų įrenginių, skirtų vandens gyvūnijai ir augalijai apsaugoti ir praturtinti, statymą, modernizavimą arba įrengimą, įskaitant jų mokslinį parengimą, stebėseną ir įvertinimą.

a)

plėtoti technines, mokslines ar organizacines žinias akvakultūros ūkiuose, kuriomis visų pirma mažinamas poveikis aplinkai, priklausomybė nuo žuvų miltų ir taukų, skatinama akvakultūroje tausiai naudoti išteklius, gerinama gyvūnų gerovė arba sudaromos palankesnės sąlygos naujiems tvarios gamybos metodams;

b)

kurti ar teikti rinkai naujas akvakultūros rūšis, turinčias gerų rinkos perspektyvų, naujus arba iš esmės patobulintus produktus, naujus ar patobulintus procesus, naujas ar patobulintas valdymo ir organizavimo sistemas;

c)

ištirti inovacinių produktų ar procesų technines ar ekonomines galimybes.

a)

produktyvios investicijos į akvakultūrą;

b)

akvakultūros produkcijos ir auginamų rūšių įvairinimas;

c)

akvakultūros ūkių modernizavimas, įskaitant akvakultūros srities darbuotojų darbo ir saugos sąlygų gerinimą;

d)

tobulinimas ir modernizavimas, susijęs su gyvūnų sveikata bei gerove, įskaitant įrangos, skirtos ūkiams apsaugoti nuo laukinių plėšrūnų, pirkimą;

e)

investicijos į neigiamo poveikio aplinkai mažinimą arba teigiamo poveikio aplinkai didinimą ir išteklių naudojimo efektyvumo didinimą;

f)

investicijos į akvakultūros produktų kokybės gerinimą ar pridėtinės vertės kūrimą;

g)

esamų akvakultūros tvenkinių ar lagūnų atkūrimas pašalinant dumblą arba investicijos, skirtos dumblo nusėdimo prevencijai;

h)

akvakultūros įmonių pajamų įvairinimas plėtojant papildomą veiklą;

i)

investicijos siekiant sudaryti galimybes gerokai sumažinti akvakultūros įmonių poveikį vandens naudojimui ir kokybei, visų pirma mažinant naudojamo vandens ar cheminių medžiagų, antibiotikų ir kitų vaistų kiekį arba gerinant išleidžiamo vandens kokybę, be kita ko, naudojant daugiatrofines akvakultūros sistemas;

j)

uždarų akvakultūros sistemų, kai akvakultūros produktai auginami uždarose recirkuliacinėse sistemose, taip užtikrinant kuo mažesnį vandens naudojimą, skatinimas;

k)

investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimą ir į akvakultūros įmonių pertvarkymo, kad būtų naudojami atsinaujinantieji energijos ištekliai, skatinimą.

a)

valdymo, pagalbos ir konsultavimo paslaugų akvakultūros ūkiams sukūrimą;

b)

techninio, mokslinio, teisinio, aplinkosauginio ar ekonominio pobūdžio ūkių konsultavimo paslaugų pirkimą.

a)

valdymo poreikius, siekiant įgalinti akvakultūros ūkius laikytis Sąjungos ir nacionalinių aplinkosaugos teisės aktų bei jūrų teritorijų planavimo reikalavimų;

b)

poveikio aplinkai vertinimą, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/42/EB (31) ir Direktyvoje 92/43/EEB;

c)

valdymo poreikius, siekiant įgalinti akvakultūros ūkius laikytis Sąjungos ir nacionalinės vandens gyvūnų sveikatos ir gerovės arba visuomenės sveikatos teisės aktų;

d)

sveikatos ir saugos standartus, pagrįstus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais;

e)

rinkodaros ir verslo strategijas.

a)

profesinį mokymą, mokymąsi visą gyvenimą, mokslo bei technikos žinių ir inovacinės praktikos pavyzdžių platinimą, naujų profesinių gebėjimų akvakultūros srityje įgijimą ir akvakultūros veiklos poveikio aplinkai mažinimą;

b)

darbo sąlygų gerinimą ir darbo saugos skatinimą;

c)

akvakultūros įmonių ar profesinių organizacijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų, įskaitant mokslo ir technikos įstaigas arba lygias vyrų ir moterų galimybes propaguojančias įstaigas, bendradarbiavimą tinkluose ir keitimąsi patirtimi bei geriausios praktikos pavyzdžiais.

a)

tinkamiausių teritorijų akvakultūrai plėtoti nustatymą bei kartografavimą ir, atitinkamais atvejais, atsižvelgiant į teritorijų planavimo procesus, ir teritorijų, kuriose neturėtų būti užsiimama akvakultūros veikla, nustatymą ir kartografavimą siekiant išsaugoti tokių teritorijų vaidmenį ekosistemų veikimui;

b)

paramos priemonių ir infrastruktūros, reikalingų didinti akvakultūros teritorijų galimybes ir mažinti neigiamą akvakultūros poveikį aplinkai, tobulinimą ir plėtojimą, įskaitant investicijas į žemės konsolidaciją, energijos tiekimą ar vandentvarką;

c)

veiksmus, kurių kompetentingos valdžios institucijos imasi ir kuriuos įgyvendina pagal Direktyvos 2009/147/EB 9 straipsnio 1 dalį arba Direktyvos 92/43/EEB 16 straipsnio 1 dalį, kad būtų išvengta didelės žalos akvakultūrai.

d)

veiksmus, kurių kompetentingos valdžios institucijos imasi ir kuriuos įgyvendina nustačius padidėjusį gaištamumą ar ligas, kaip numatyta Tarybos direktyvos 2006/88/EB (32) 10 straipsnyje. Tie veiksmai gali apimti veiksmų planų dėl vėžiagyvių, skirtų natūralių vėžiagyvių telkinių ir vandens baseinų apsaugai, atkūrimui ir tvarkymui, įskaitant paramą vėžiagyvių augintojams jiems išlaikant tokius telkinius ir vandens baseinus, priėmimą.

a)

turi pakankamų profesinių gebėjimų ir kompetencijos;

b)

pirmą kartą steigia akvakultūros mikroįmonę arba mažą įmonę kaip jos vadovai; ir

c)

pateikia verslo planą, skirtą jų akvakultūros veiklai plėtoti;

a)

perėjimą nuo įprastų akvakultūros gamybos metodų prie ekologinės akvakultūros, kaip numatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 834/2007 (33) ir remiantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 710/2009 (34);

b)

dalyvavimą Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemose (EMAS), įsteigtose pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 761/2001 (35).

a)

negautų pajamų arba papildomų išlaidų, patirtų perėjimo nuo įprastos prie ekologinės gamybos laikotarpiu vykdant veiksmus, tinkamus finansuoti pagal 1 dalies a punktą, suma; arba

b)

papildomų išlaidų, susidarančių dėl EMAS taikymo ir pasirengimo dalyvauti joje, vykdant veiksmus, tinkamus finansuoti pagal 1 dalies b punktą, suma.

a)

akvakultūros metodus, kurie suderinti su specialiais aplinkosaugos poreikiais ir kuriems taikomi specialūs tvarkymo reikalavimai dėl „Natura 2000“ teritorijų nustatymo pagal direktyvas 92/43/EEB ir 2009/147/EB;

b)

su dalyvavimu užtikrinant vandens gyvūnų išsaugojimą ex situ ir reprodukciją pagal išsaugojimo ir biologinės įvairovės atkūrimo programas, kurias parengė arba prižiūri viešosios valdžios institucijos, tiesiogiai susijusių išlaidų kompensavimą;

c)

akvakultūros veiklą, įskaitant aplinkos, biologinės įvairovės išsaugojimą ir gerinimą, taip pat kraštovaizdžio ir tradicinių akvakultūros zonų elementų tvarkymą.

a)

užteršimas trunka ilgiau kaip keturis iš eilės einančius mėnesius; arba

b)

nuostoliai dėl surinkimo sustabdymo viršija 25 % atitinkamos įmonės metinės apyvartos, apskaičiuotos remiantis vidutine tos įmonės apyvarta per trejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kai buvo sustabdytas moliuskų surinkimas.

a)

ligų kontrolės ir likvidavimo išlaidas akvakultūros sektoriuje, pagal Tarybos sprendimą 2009/470/EB (36), įskaitant veiklos išlaidas, būtinas likvidavimo plane nustatytiems įsipareigojimams įvykdyti;

b)

bendros ir konkrečioms gyvūnų rūšims skirtos geriausios praktikos ar elgesio kodeksų dėl biologinio saugumo ar gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės poreikių akvakultūros sektoriuje parengimą;

c)

iniciatyvas, kuriomis siekiama sumažinti akvakultūros priklausomybę nuo veterinarinių vaistų;

d)

veterinarinius arba farmacinius tyrimus ir informacijos platinimą ir keitimąsi ja bei geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su veterinarinėmis ligomis akvakultūros sektoriuje. siekiant skatinti tinkamą veterinarinių vaistų naudojimą;

e)

valstybių narių pripažintų akvakultūros sektoriaus sanitarinės apsaugos grupių steigimą ir veiksmus;

f)

kompensacijas moliuskų augintojams už laikiną jų veiklos sustabdymą dėl išskirtinio masinio gaištamumo, kai gaištamumo lygis viršija 20 % arba kai nuostoliai dėl veiklos sustabdymo viršija 35 % atitinkamos įmonės metinės apyvartos, apskaičiuotos remiantis vidutine tos įmonės apyvarta per trejus kalendorinius metus, einančius prieš metus, kuriais buvo sustabdyta veikla.

a)

stichinių nelaimių;

b)

pavojingų meteorologinių reiškinių;

c)

staigių vandens kokybės ir kiekio pokyčių, už kuriuos veiklos vykdytojas neatsako;

d)

ligų, gamybos infrastruktūros gedimo ar sunaikinimo akvakultūros sektoriuje, už kuriuos veiklos vykdytojas neatsako.

a)

kuo labiau didinti žvejybos ir akvakultūros sektorių dalyvavimą tvariai plėtojant priekrantės žvejybos bei žvejybos vidaus vandenyse ir akvakultūros regionus;

b)

užtikrinti, kad vietos bendruomenės visiškai pasinaudotų jūrų, pakrančių ir vidaus vandenų plėtros siūlomomis galimybėmis ir gautų jų teikiamą naudą, ir visų pirma padėti mažiems ir nykstantiems žvejybos uostams kuo labiau padidinti savo jūrinį potencialą plėtojant įvairią infrastruktūrą.

a)

subalansuotai atstovaudamos pagrindiniams suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant privatųjį sektorių, viešąjį sektorių ir pilietinę visuomenę, iš esmės atspindi pagrindinį savo strategijos tikslą ir socialinę bei ekonominę savo regiono sudėtį;

b)

užtikrina reikšmingą žvejybos ir (arba) akvakultūros sektorių atstovavimą.

a)

parengiamoji parama;

b)

bendruomenės inicijuotų vietos plėtros strategijų įgyvendinimas;

c)

bendradarbiavimo veikla;

d)

einamosios išlaidos ir aktyvus pritaikymas.

a)

vertei didinti, darbo vietoms kurti, jaunimui pritraukti ir inovacijoms skatinti visuose žvejybos ir akvakultūros produktų tiekimo grandinės etapuose;

b)

veiklos įvairinimui verslinės žvejybos ar kituose sektoriuose, mokymuisi visą gyvenimą ir darbo vietų kūrimui žvejybos ir akvakultūros regionuose remti;

c)

žvejybos ir akvakultūros regionų aplinkos ištekliams didinti ir juos panaudoti, įskaitant klimato kaitos švelninimo veiksmus;

d)

socialinei gerovei ir kultūros paveldui žvejybos ir akvakultūros regionuose, įskaitant žvejybos, akvakultūros ir jūrinės kultūros paveldą, skatinti;

e)

žvejybos bendruomenių vaidmeniui vykdant vietos plėtrą stiprinti ir vietos žvejybos ištekliams bei jūrų veiklai valdyti.

a)

tarpteritorinio arba tarptautinio bendradarbiavimo projektams;

b)

parengiamajai techninei paramai tarpteritorinio arba tarptautinio bendradarbiavimo projektams, jei vietos veiklos grupės gali įrodyti, kad rengiasi įgyvendinti projektą.

a)

parama sandėliavimui neviršija veiksmų, reikalingų atitinkamų produktų stabilizavimui ir sandėliavimui, techninių ir finansinių išlaidų sumos;

b)

paramos sandėliavimui lėšomis tinkami finansuoti kiekiai neviršija 15 % atitinkamų produktų metinio kiekio, kurį gamintojų organizacija pateikia prekybai;

c)

finansinė parama per metus neviršija gamintojų organizacijos narių 2009–2011 m. laikotarpiu rinkai pateiktos produkcijos 2 % vidutinės metinės vertės.

a)

techninės išlaidos kasmet skaičiuojamos remiantis tiesioginėmis išlaidomis, susijusiomis su stabilizavimui ir atitinkamų produktų sandėliavimui reikalingais veiksmais;

b)

finansinės išlaidos kasmet skaičiuojamos taikant kiekvienoje valstybėje narėje kasmet nustatomą palūkanų normą;

a)

steigti gamintojų organizacijas, gamintojų organizacijų asociacijas ar tarpšakines organizacijas, kurios turi būti pripažįstamos pagal Reglamento (ES) Nr. 1379/2013 II skyriaus II skirsnį;

b)

ieškoti naujų rinkų ir gerinti žvejybos ir akvakultūros produktų pateikimo rinkai sąlygas, be kita ko:

c)

skatinti kokybę ir pridėtinę vertę sudarant palankesnes sąlygas:

d)

prisidėti prie gamybos ir rinkų skaidrumo ir atlikti rinkos tyrimus bei Sąjungos priklausomybės nuo importo tyrimus;

e)

prisidėti prie žvejybos ar akvakultūros produktų atsekamumo ir prireikus sukurti Sąjungos mastu naudojamą ekologinį ženklą, skirtą žvejybos ir akvakultūros produktams, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 1379/2013;

f)

rengti MVĮ standartines sutartis, atitinkančias Sąjungos teisę;

g)

vykdyti regionines, nacionalines ar tarptautines komunikacijos ir reklamines kampanijas siekiant didinti visuomenės informuotumą apie tausius žvejybos ir akvakultūros produktus.

a)

kuriomis prisidedama prie energijos taupymo arba poveikio aplinkai mažinimo, įskaitant atliekų apdorojimą;

b)

kuriomis gerinamos saugos, higienos, sveikatos ir darbo sąlygos;

c)

kuriomis remiamas sužvejoto verslinių žuvų, kurios negali būti skirtos žmonėms vartoti, laimikio perdirbimas;

d)

susijusias su šalutinių produktų, susidarančių dėl pagrindinės perdirbimo veiklos, perdirbimu;

e)

susijusias su ekologinės akvakultūros produktų perdirbimu, laikantis Reglamento (EB) Nr. 834/2007 6 ir 7 straipsnių;

f)

kurios padeda sukurti naujus ar patobulintus produktus, naujus ar patobulintus procesus arba naujas ar patobulintas valdymo ir organizavimo sistemas.

a)

sužvejotiems trečiųjų šalių laivais, išskyrus žvejybos laivus, plaukiojančius su Venesuelos vėliava ir vykdančius veiklą Sąjungos vandenyse;

b)

sužvejotiems Sąjungos žvejybos laivais, kurie nėra registruoti vieno iš 1 dalyje nurodytų regionų uoste;

c)

importuotiems iš trečiųjų šalių.

a)

fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie naudojasi gamybos priemonėmis žvejybos ar akvakultūros produktams gauti, kad juos pateiktų rinkai;

b)

1 dalyje nurodytų regionų uostuose registruotų ir tuose regionuose veiklą vykdančių laivų savininkams ar veiklos vykdytojams arba tokių savininkų ar veiklos vykdytojų asociacijoms;

c)

perdirbimo ir prekybos sektoriaus veiklos vykdytojams arba tokių veiklos vykdytojų asociacijoms.

a)

papildomas su kiekvienu žvejybos ar akvakultūros produktu arba produktų kategorija susijusias išlaidas, patirtas dėl atitinkamiems regionams būdingų sunkumų; ir

b)

bet kokios rūšies viešąją intervenciją, turinčią poveikį papildomų išlaidų dydžiui.

a)

technologijų, įskaitant kompiuterinę aparatinę ir programinę įrangą, laivų aptikimo sistemas (LAS), apsaugines vaizdo stebėjimo sistemas (AVSS) ir IT tinklus, kuriuos naudojant galima rinkti, administruoti, tvirtinti, analizuoti duomenis, atlikti rizikos valdymą, pateikti duomenis (naudojant su kontrole susijusias interneto svetaines), keistis su žuvininkyste susijusiems duomenims skirtais duomenų atrankos metodais ir juos rengti, taip pat prisijungti prie tarpsektorinių keitimosi duomenimis sistemų, įsigijimas, įrengimas ir kūrimas;

b)

komponentų, įskaitant kompiuterinę aparatinę ir programinę įrangą, kurios yra reikalingos siekiant užtikrinti subjektų, užsiimančių žvejyba ir žvejybos produktų prekyba, duomenų perdavimą atitinkamoms valstybių narių ir Sąjungos valdžios institucijoms, įskaitant reikalingus elektroninio duomenų registravimo ir perdavimo sistemų (EDRPS), laivų stebėjimo sistemų (LSS) ir automatinio identifikavimo sistemų (AIS) komponentus, kūrimas, įsigijimas ir įrengimas;

c)

komponentų, įskaitant kompiuterinę aparatinę ir programinę įrangą, kurios yra reikalingos užtikrinti žvejybos ir akvakultūros produktų atsekamumą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 58 straipsnyje, kūrimas, įsigijimas ir įrengimas;

d)

valstybių narių keitimosi duomenimis ir duomenų analizės programų įgyvendinimas;

e)

patruliuojančių laivų, orlaivių ir sraigtasparnių modernizavimas ir įsigijimas su sąlyga, jeigu jie ne trumpiau kaip 60 % viso jų naudojimo laiko per metus naudojami žuvininkystės kontrolei;

f)

kitų kontrolės priemonių, įskaitant prietaisus, kuriais galima matuoti variklio galią, ir svėrimo įrangą, įsigijimas;

g)

inovacinių kontrolės ir stebėsenos sistemų kūrimas ir bandomųjų projektų, susijusių su žuvininkystės kontrole, įskaitant žuvų DNR analizę, įgyvendinimas arba su kontrole susijusių interneto svetainių kūrimas;

h)

mokymo ir mainų programos, be kita ko, tarp valstybių narių, skirtos už žuvininkystės veiklos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą atsakingiems darbuotojams;

i)

ekonominės naudos analizė ir atliktų auditų įvertinimas, taip pat atliekant stebėseną, kontrolę ir priežiūrą kompetentingų valdžios institucijų patirtų išlaidų įvertinimas;

j)

iniciatyvos, įskaitant seminarus ir žiniasklaidai skirtas priemones, kuriomis siekiama didinti tiek žvejų bei kitų subjektų, pvz., inspektorių, valstybės prokurorų ir teisėjų, tiek plačiosios visuomenės informuotumą apie būtinybę kovoti su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba ir apie BŽP taisyklių įgyvendinimą;

k)

veiklos išlaidos, patirtos vykdant sustiprintą išteklių, kuriems taikomos specialiosios kontrolės ir tikrinimo programos, parengtos pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 95 straipsnį ir kuriems taikomas kontrolės koordinavimas pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 768/2005 (38) 15 straipsnį, kontrolę;

l)

programos, susijusios su veiksmų plano, nustatyto pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 102 straipsnio 4 dalį, įgyvendinimu, įskaitant visas patirtas veiklos išlaidas.

a)

duomenų rinkimas, tvarkymas ir naudojimas mokslinės analizės ir BŽP įgyvendinimo tikslais;

b)

nacionalinės, tarptautinės ir subnacionalinės daugiametės duomenų atrankos programos su sąlyga, kad jos skirtos ištekliams, kuriems taikoma BŽP;

c)

verslinės ir mėgėjų žvejybos stebėsena jūroje, įskaitant jūrų gyvūnų, pavyzdžiui, jūrų žinduolių ir paukščių, priegaudos stebėseną;

d)

moksliniai tyrimai jūroje;

e)

valstybių narių atstovų ir regioninės valdžios institucijų atstovų dalyvavimas regioniniuose koordinavimo posėdžiuose, regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų, kurių susitariančioji šalis ar stebėtoja yra Sąjunga, posėdžiuose arba tarptautinių įstaigų, atsakingų už mokslinių konsultacijų teikimą, posėdžiuose;

f)

duomenų rinkimo ir duomenų tvarkymo sistemų tobulinimas ir bandomųjų tyrimų įgyvendinimas siekiant gerinti esamas duomenų rinkimo ir duomenų tvarkymo sistemas.

a)

Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 59 straipsnio 1 dalyje nurodytos techninės paramos priemonės;

b)

nacionalinių tinklų, kurių tikslas yra informacijos platinimas, gebėjimų stiprinimas, keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais ir valstybių narių teritorijoje esančių ŽRVVG bendradarbiavimo rėmimas, kūrimas.

a)

integruotą jūrų stebėjimą ir visų pirma bendrą keitimosi informacija aplinką (BKIA), skirtą Sąjungos jūrų srities stebėjimui;

b)

jūrų aplinkos, visų pirma jos biologinės įvairovės ir saugomų jūrų teritorijų, pavyzdžiui, „Natura 2000“ teritorijų, apsaugos skatinimą, nedarant poveikio šio reglamento 37 straipsniui, tausų jūrų ir pakrančių išteklių naudojimą ir konkretesnį žmogaus veiklos, darančios poveikį jūrų aplinkai, tvarumo ribų nustatymą, visų pirma pagal Direktyvą 2008/56/EB.

a)

suteikiantys galimybę prisidėti prie integruoto jūrų stebėjimo tikslų įgyvendinimo, visų pirma – BKIA;

b)

jūrų aplinkos, visų pirma jos biologinės įvairovės ir saugomų jūrų teritorijų, pavyzdžiui, „Natura 2000“ teritorijų, apsauga laikantis direktyvomis 92/43/EEB ir 2009/147/EB nustatytų įpareigojimų;

c)

žinių apie jūrų aplinkos būklę gerinimas, siekiant nustatyti stebėsenos programas ir priemonių programas, numatytas Direktyvoje 2008/56/EB, laikantis toje direktyvoje nustatytų įpareigojimų.

a)

skatinamas integruoto jūrų ir pakrančių reikalų valdymo plėtojimas ir įgyvendinimas, visų pirma šiomis priemonėmis:

b)

prisidedama prie įvairiems jūrininkystės sektoriams ir (arba) sektorių politikos sritims abipusiai naudingų tarpsektorinių iniciatyvų vystymo, atsižvelgiant į šias esamas priemones ir iniciatyvas ir jomis naudojantis:

c)

remiamas tvarus ekonomikos augimas, užimtumas, inovacijos ir naujos technologijos besiformuojančiuose ir būsimuose jūrininkystės sektoriuose, taip pat Sąjungos pakrančių, salų bei atokiausiuose regionuose, papildant vykdomą sektorių ir nacionalinio lygio veiklą;

d)

skatinama saugoti jūrų aplinką, visų pirma jos biologinę įvairovę, ir saugomas jūrų teritorijas, pvz., „Natura 2000“ teritorijas, ir tausiai naudoti jūrų ir pakrančių išteklius bei konkrečiau nustatyti žmogaus veiklos, darančios poveikį jūrų aplinkai, tvarumo ribas, įgyvendinant tikslus pasiekti ir išlaikyti gerą aplinkos būklę, kaip reikalaujama Direktyvoje 2008/56/EB.

a)

tyrimai;

b)

projektai, įskaitant bandomuosius projektus ir bendradarbiavimo projektus;

c)

visuomenės informavimas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais, informuotumo didinimo kampanijos ir susijusi komunikacinė ir informacijos platinimo veikla, pavyzdžiui, viešinimo kampanijos, renginiai, interneto svetainių, suinteresuotųjų subjektų platformų kūrimas ir techninė priežiūra;

d)

konferencijos, seminarai, forumai ir praktiniai seminarai;

e)

veiklos koordinavimas, įskaitant keitimosi informacija tinklus, ir parama jūrų baseinų strategijų kūrimui;

f)

informacinių technologijų sistemų ir tinklų, kuriuose galima rinkti, administruoti, tvirtinti, analizuoti ir keistis duomenimis bei kurti duomenims skirtus atrankos metodus, kūrimas, veikimas ir techninė priežiūra, taip pat sujungimas su tarpsektorinėmis duomenų keitimosi sistemomis;

g)

mokymo projektai, skirti žinių bei profesinės kvalifikacijos tobulinimui, ir priemonės jūrininkystės sektoriaus profesiniam tobulinimuisi skatinti;

a)

integruoto jūrų stebėjimo techninių priemonių kūrimas ir įgyvendinimas, visų pirma siekiant remti BKIA jūrų srityje diegimą, veikimą ir techninę priežiūrą, siekiant skatinti tarpsektorinį ir tarpvalstybinį keitimąsi stebėsenos informacija sujungiant visas naudotojų bendruomenes, atsižvelgiant į svarbius sektorių politikos pokyčius stebėjimo srityje ir prireikus prisidedant prie reikiamo jos vystymo;

b)

valstybių narių arba regionų veiksmų tarpusavio koordinavimo ir bendradarbiavimo veikla siekiant vystyti jūrų teritorijų planavimą ir integruotą pakrančių zonos valdymą, įskaitant išlaidas, susijusias su keitimosi duomenimis ir jų stebėsenos sistemomis ir praktika, vertinimo veikla, ekspertų tinklo sukūrimu ir naudojimu, ir programos, kuria siekiama gerinti valstybių narių gebėjimus vykdyti jūrų teritorijų planavimą, sukūrimu;

c)

iniciatyvos, kuriomis siekiama bendrai finansuoti, įsigyti ir eksploatuoti jūrų stebėjimo sistemas bei technines priemones, skirtas Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklo sistemos, kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas jūrų duomenų ir žinių rinkimui, įgijimui, kaupimui, tvarkymui, kokybės kontrolei, pakartotinam panaudojimui ir platinimui, bendradarbiaujant atitinkamoms valstybėms narėms ir (arba) tarptautinėms institucijoms, sukūrimui, įsteigimui ir eksploatavimui.

a)

mokslinių rekomendacijų pagal BŽP rinkimu, tvarkymu ir sklaida;

b)

konkrečia kontrole ir vykdymo užtikrinimo priemonėmis pagal BŽP;

c)

savanoriškais tarptautinėms organizacijoms skirtais įnašais;

d)

patariamosiomis tarybomis;

e)

rinkos tyrimais;

f)

komunikacine veikla BŽP ir IJP srityje.

a)

tyrimai ir bandomieji projektai, būtini BŽP įgyvendinti ir vystyti, įskaitant dėl alternatyvių tvaraus žuvininkystės ir akvakultūros valdymo metodų, įskaitant patariamosiose tarybose;

b)

mokslo įstaigų, įskaitant tarptautines patariamąsias įstaigas, atsakingas už žuvų išteklių vertinimą, nepriklausomų ekspertų ir mokslinių tyrimų institucijų mokslinių nuomonių ir rekomendacijų rengimas ir teikimas;

c)

ekspertų dalyvavimas darbo grupių žuvininkystės srities moksliniais ir techniniais klausimais pavyzdžiui, ŽMTEK, posėdžiuose, taip pat tarptautinių patariamųjų įstaigų posėdžiuose ir posėdžiuose, kuriuose reikalingas žuvininkystės ir akvakultūros ekspertų dalyvavimas;

d)

jūroje atliekami moksliniai tyrimai, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 199/2008 12 straipsnio 2 dalyje, regionuose, kuriuose Sąjungos laivai žvejoja pagal tausios žuvininkystės partnerystės susitarimus, kaip nurodyta Reglamento (ES) 1380/2013 31 straipsnyje;

e)

Komisijos patiriamos išlaidos už paslaugas, susijusias su duomenų rinkimu, tvarkymu ir naudojimu, žuvininkystės ekspertų posėdžių rengimu bei administravimu ir metinių darbo programų, susijusių su žuvininkystės srities moksline ir technine kompetencija, valdymu, kvietimų teikti duomenis ir duomenų rinkinių rengimu, parengiamaisiais darbais, kuriais siekiama pateikti mokslines nuomones ir rekomendacijas;

f)

valstybių narių bendradarbiavimas duomenų rinkimo srityje, įskaitant įvairius regioninius suinteresuotuosius subjektus ir regioninių duomenų bazių, skirtų duomenims saugoti, tvarkyti ir naudoti, kūrimą ir eksploatavimą; tai bus naudinga regioniniam bendradarbiavimui ir pagerins duomenų surinkimą ir tvarkymą, taip pat suteiks daugiau mokslinės patirties, naudingos žuvininkystės valdymui;

a)

patruliavimo laivų, orlaivių, sraigtasparnių įsigijimas ir (arba) frachtavimas, kai juos bendrai įsigyja ir (arba) frachtuoja kelios valstybės narės, esančios toje pačioje geografinėje teritorijoje, jeigu ne mažiau kaip 60 % viso naudojimo laiko per metus jie naudojami žuvininkystės kontrolei;

b)

išlaidos, susijusios su naujų kontrolės technologijų vertinimu ir kūrimu, taip pat keitimosi duomenimis procesais;

c)

visos veiklos išlaidos, susijusios su Komisijos atliekama BŽP įgyvendinimo kontrole ir vertinimu, visų pirma su patikros, tikrinimo ir audito misijomis, Komisijos pareigūnų įranga ir mokymu, susitikimų rengimu ar dalyvavimu juose, įskaitant valstybių narių keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, tyrimus, informacinių technologijų paslaugas ir tiekėjus, ir su Komisijos vykdomu tikrinimo priemonių užsakymu ar įsigijimu, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 IX ir X antraštinėse dalyse.

a)

tarptautinės darbuotojų, atsakingų už žuvininkystės veiklos stebėseną, kontrolę ir priežiūrą, mokymo programos;

b)

iniciatyvos, įskaitant seminarus ir žiniasklaidos priemones, skirtos Sąjungos taisyklių ir susijusios kontrolės aiškinimui standartizuoti.

a)

teikti finansinį įnašą, skirtą Jungtinių Tautų organizacijoms, taip pat teikti savanorišką finansavimą visoms tarptautinėms organizacijoms, veikiančioms jūrų teisės srityje;

b)

teikti finansinį įnašą, skirtą su naujomis tarptautinėmis organizacijomis susijusiam parengiamajam darbui, ar tarptautinių sutarčių, kurios svarbios Sąjungai, rengimui;

c)

teikti finansinį įnašą, skirtą Sąjungai ypač svarbiam tarptautinių organizacijų atliekamam darbui ar vykdomoms programoms;

d)

teikti finansinį įnašą, skirtą veiklai (įskaitant darbinius, neoficialius ar neeilinius susitariančiųjų šalių susitikimus), kuria palaikomi Sąjungos interesai tarptautinėse organizacijose, ir stiprinamas bendradarbiavimas su jos partneriais šiose organizacijose. Todėl, kai trečiųjų šalių atstovų dalyvavimas derybose ir susitikimuose, kurie vyksta tarptautiniuose forumuose bei organizacijose, yra būtinas Sąjungos interesams, jų dalyvavimo išlaidos gali būti padengiamos EJRŽF lėšomis.

a)

informavimo ir komunikacinės veiklos, susijusios su BŽP ir IJP, išlaidos, įskaitant:

b)

Komisijos į posėdžius pakviestų ekspertų ir suinteresuotųjų subjektų atstovų kelionės ir apgyvendinimo išlaidas;

c)

institucinio pranešimo apie Sąjungos politinius prioritetus, kiek jie yra susiję su bendraisiais šio reglamento tikslais, išlaidas.

a)

Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 58 straipsnyje nurodytos techninės paramos priemonės;

b)

tausios žuvininkystės susitarimų rengimas, stebėsena bei vertinimas ir Sąjungos dalyvavimas regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose. Atitinkamos priemonės – tai tyrimai, susitikimai, ekspertų dalyvavimas, laikinojo personalo sąnaudos, informavimo veikla ir kitos administracinės išlaidos arba išlaidos, patirtos dėl Komisijos suteiktos mokslinės arba techninės paramos;

c)

ŽRVVG Europos tinklo, kurio tikslas yra gebėjimų stiprinimas, informacijos platinimas, keitimasis patirtimi bei geriausios praktikos pavyzdžiais ir ŽRVVG bendradarbiavimo rėmimas, sukūrimas. Tas tinklas bendradarbiauja su bendradarbiavimo tinklais ir techninės paramos vietos plėtros įstaigomis, įsteigtomis ERPF, ESF ir EŽŪFKP vietos plėtros veiklos ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse.

a)

100 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, skirtų 67 straipsnyje nurodytai paramai sandėliavimui;

b)

100 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, skirtų 70 straipsnyje nurodytai kompensavimo tvarkai;

c)

50 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, skirtų 33 ir 34 straipsniuose ir 41 straipsnio 2 dalyje nurodytai paramai;

d)

70 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, skirtų 76 straipsnio 2 dalies e punkte nurodytai paramai;

e)

90 % tinkamų finansuoti viešųjų išlaidų, skirtų 76 straipsnio 2 dalies a–d ir f–l punktuose nurodytai paramai;

f)

80 % tinkamų finansuoti išlaidų, skirtų 77 straipsnyje nurodytai paramai.

a)

paramos gavėjas yra viešosios teisės subjektas arba įmonė, kuriai yra patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, kaip nurodyta SESV 106 straipsnio 2 dalyje, kai pagalba teikiama tokių paslaugų teikimui;

b)

veiksmas susijęs su 67 straipsnyje nurodyta parama sandėliavimui;

c)

veiksmas susijęs su 70 straipsnyje nurodyta kompensavimo tvarka;

d)

veiksmas susijęs su 77 straipsnyje nurodytu duomenų rinkimu;

e)

veiksmas susijęs su parama pagal 33 arba 34 straipsnį arba su kompensacija pagal 54, 55 arba 56 straipsnį;

f)

veiksmas susijęs su IJP priemonėmis, nurodytomis 80 straipsnyje.

a)

veiksmas vykdomas pagal V antraštinės dalies I, II, III arba IV skyrius ir atitinka visus šiuos kriterijus:

b)

veiksmas vykdomas pagal V antraštinės dalies III skyrių, atitinka vieną iš šios dalies a punkto i, ii arba iii papunkčiuose nurodytų kriterijų ir visuomenei suteikiama galimybė susipažinti su jo rezultatais.

a)

kasmet ne vėliau kaip kovo 31 d. pateikia Komisijai atitinkamus veiksmų, atrinktų finansavimui, laikotarpio iki ankstesnių kalendorinių metų pabaigos suvestinius duomenis, įskaitant pagrindines paramos gavėjo ir paties veiksmo ypatybes;

b)

užtikrina veiksmų programos viešinimą teikdama informaciją galimiems paramos gavėjams, profesinėms organizacijoms, ekonominiams ir socialiniams partneriams, vyrų ir moterų lygybę propaguojančioms įstaigoms ir atitinkamoms nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant aplinkosaugos organizacijas, apie tos programos siūlomas galimybes ir taisykles, reglamentuojančias naudojimąsi programos finansavimu;

c)

užtikrina veiksmų programos viešinimą teikdama paramos gavėjams informaciją apie Sąjungos įnašą, o plačiajai visuomenei – apie Sąjungos vaidmenį vykdant programą.

a)

patvirtintoje išlaidų ataskaitoje nurodytoms išlaidoms padarė poveikį atvejai, kai paramos gavėjas nevykdo šio reglamento 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų įsipareigojimų, o valstybė narė iki šioje dalyje numatytos taisomosios procedūros pradžios neištaisė padėties;

b)

patvirtintoje išlaidų ataskaitoje nurodytoms išlaidoms padarė poveikį sunkūs atvejai, kai valstybės narės nesilaiko BŽP taisyklių ir dėl to pagal šio reglamento 101 straipsnį sustabdyti mokėjimai, o atitinkama valstybė narė vis dar negali įrodyti, jog ji ėmėsi būtinų taisomųjų veiksmų, kad užtikrintų taikomų taisyklių laikymąsi ir jų vykdymą ateityje.

a)

parodyti BŽP ir IJP pažangą ir laimėjimus, nagrinėti bendrą poveikį ir vertinti EJRŽF veiksmų veiksmingumą, rezultatyvumą ir aktualumą;

b)

padėti tikslingiau teikti paramą BŽP ir IJP politikai;

c)

remti bendrą mokymosi procesą, susijusį su stebėsena ir vertinimu;

d)

teikti patikimus, įrodymais pagrįstus EJRŽF veiksmų įvertinimus, skirtus sprendimų priėmimo procesui.

a)

per šešis mėnesius nuo sprendimo, kuriuo patvirtinama programa, priėmimo pateikia nuomonę dėl finansuojamų veiksmų atrankos kriterijų ir juos patvirtina; atrankos kriterijai patikslinami atsižvelgiant į programavimo poreikius;

b)

nagrinėja su programos vertinimo planu susijusias veiklos kryptis ir našumą;

c)

nagrinėja programos veiklą, susijusią su konkrečių ex ante sąlygų įvykdymu;

d)

nagrinėja ir patvirtina metines įgyvendinimo ataskaitas prieš išsiųsdamas jas Komisijai;

e)

nagrinėja veiksmus, skirtus vyrų ir moterų lygybei, vienodoms galimybėms ir nediskriminavimui, įskaitant prieinamumą neįgaliesiems, skatinti.

a)

informacija apie pagal kiekvieną priemonę prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir patirtas išlaidas;

b)

su vertinimo planu susijusios veiklos santrauka;

c)

informacija apie veiksmus, kurių imtasi šio reglamento10 straipsnio 1 dalyje nurodytų sunkių pažeidimų atvejais ir trukmės sąlygų, nustatytų šio reglamento 10 straipsnio 2 dalyje, nesilaikymo atvejais, bei apie taisomuosius veiksmus;

d)

informacija apie veiksmus, kurių imtasi, kad būtų laikomasi šio reglamento 41 straipsnio 10 dalies;

e)

informacija apie veiksmus, kurių imtasi siekiant užtikrinti, kad pagal šio reglamento V priedą būtų paskelbti paramos gavėjai, fizinių asmenų atveju – laikantis nacionalinės teisės, įskaitant taikytinas ribas.

a)

užtikrinimą, kad būtų sukurta viena bendra interneto svetainė arba vienas bendras interneto portalas, kurioje (-iame) būtų skelbiama informacija apie valstybės narės veiksmų programas ir galimybę jomis naudotis;

b)

tai, kad galimi paramos gavėjai būtų informuojami apie finansavimo pagal veiksmų programas galimybes;

c)

tai, kad įgyvendinant informavimo ir komunikacijos veiksmus, susijusius su partnerystės susitarimų, veiksmų programų ir veiksmų rezultatais bei poveikiu, Sąjungos piliečiai būtų informuojami apie EJRŽF vaidmenį bei pasiekimus;

d)

užtikrinimą, kad būtų viešai skelbiama priemonių, skirtų užtikrinti BŽP taisyklių laikymąsi, santrauka, įskaitant atvejus, kai valstybės narės arba paramos gavėjai jų nesilaiko, ir taisomuosius veiksmus, pavyzdžiui, atliktas finansines pataisas.

a)

ne vėliau kaip 2017 m. kovo 31 d. tarpinę vertinimo ataskaitą dėl gautų rezultatų ir kokybinių bei kiekybinių pagal šį reglamentą finansuojamų veiksmų įgyvendinimo aspektų;

b)

ne vėliau kaip 2018 m. rugpjūčio 31 d. komunikatą dėl pagal šį reglamentą finansuojamų veiksmų tęsimo.

20.5.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 149/67

(1)

nuo 2001 m. sprendimas dėl trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas taikomas arba netaikomas, priimamas vadovaujantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 (2) 5 konstatuojamojoje dalyje nustatytais kriterijais. Dėl nuolat kintančio Sąjungos vizų politikos pobūdžio ir augančio poreikio užtikrinti didesnį vizų politikos ir kitų Sąjungos politikos sričių suderinamumą pateisinama, kad persvarstant Reglamento (EB) Nr. 539/2001 I ir II prieduose išdėstytus trečiųjų šalių sąrašus, pradėta atsižvelgti į tam tikrus papildomus kriterijus;

(2)

sprendimą dėl trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas taikomas arba netaikomas, reikėtų kiekvienu atveju priimti jas atskirai įvertinus. Šis vertinimas turėtų būti atliekamas periodiškai ir jį atlikus galėtų būti pateikiami teisėkūros pasiūlymai iš dalies keisti Reglamento (EB) Nr. 539/2001 priedus, nepaisant galimybės tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, įgyvendinus visų liberalizavimo procesą arba kaip kraštutinę priemonę nustačius laikiną vizų režimo netaikymo galiojimo sustabdymą, iš dalies keisti tuos priedus atskirų šalių atžvilgiu;

(3)

Reglamento (EB) Nr. 539/2001 I ir II prieduose pateikiamų trečiųjų šalių sąrašų sudėtis ir dabar, ir vėliau turėtų atitikti šiame reglamente nustatytus kriterijus. Trečiosios šalys, kurių padėtis, susijusi su tais kriterijais, pasikeitė, turėtų būti perkeltos iš vieno priedo į kitą;

(4)

vizų reikalavimo taikymas Dominikos, Grenados, Jungtinių Arabų Emyratų, Kiribačio, Maršalo Salų, Mikronezijos, Nauru, Palau, Rytų Timoro, Saliamono Salų, Samoa, Sent Lusijos, Sent Vinsento ir Grenadinų, Tongos, Trinidado ir Tobago, Tuvalu ir Vanuatu piliečiams nebėra pagrįstas. Tos šalys nekelia jokio neteisėtos imigracijos pavojaus ar pavojaus Sąjungos viešajai tvarkai ir saugumui pagal šiame reglamente nustatytus kriterijus. Todėl tų šalių piliečiams vizų reikalavimas, kai bendra buvimo trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, turėtų būti nebetaikomas ir tos šalys turėtų būti perkeltos į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priedą;

(5)

Komisija, atsižvelgdama į šiame reglamente nustatytus kriterijus, turėtų toliau įvertinti Kolumbijos ir Peru padėtį, prieš pradėdama derybas dėl Sąjungos ir šių šalių dvišalių susitarimų dėl bevizio režimo;

(6)

vizų reikalavimas Dominikos, Grenados, Jungtinių Arabų Emyratų, Kiribačio, Kolumbijos, Maršalo Salų, Mikronezijos, Nauru, Palau, Peru, Rytų Timoro, Saliamono Salų, Samoa, Sent Lusijos, Sent Vinsento ir Grenadinų, Tongos, Trinidado ir Tobago, Tuvalu ir Vanuatu piliečiams neturėtų būti panaikintas tol, kol bus sudaryti Sąjungos ir atitinkamų šalių dvišaliai susitarimai dėl bevizio režimo, taip siekiant užtikrinti visišką abipusiškumą;

(7)

iš statistinių duomenų matyti, kad šiuo metu Reglamento (EB) Nr. 539/2001 I priedo 3 dalyje nurodytoms grupėms priskiriami Britanijos piliečiai nekelia nelegalios imigracijos į Šengeno erdvę pavojaus ir daugelis jų gyvena Karibų jūros regiono salose, kurios glaudžiai susijusios ir turi daug panašumų su kaimyninėmis šalimis, kurių piliečiams vizų reikalavimas netaikomas. Todėl toms grupėms priklausantiems Britanijos piliečiams vizų reikalavimas, kai bendra buvimo trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, turėtų būti nebetaikomas ir šios grupės turėtų būti perkeltos į to reglamento II priedą;

(8)

Reglamento (EB) Nr. 539/2001 prieduose turėtų būti atsižvelgiama į tarptautinės teisės raidą, dėl kurios keičiasi tam tikrų valstybių ar subjektų statusas arba pavadinimas. Į to reglamento I priedą turėtų būti įtrauktas Pietų Sudanas, kadangi ši šalis 2011 m. liepos 9 d. paskelbė apie savo nepriklausomybę ir 2011 m. liepos 14 d. buvo priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją;

(9)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos, Islandijos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sudarytame susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (3), patenkančios į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (4) 1 straipsnio B punktą;

(10)

Šveicarijos atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (5), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B ir C punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (6) 3 straipsniu;

(11)

Lichtenšteino atžvilgiu šiuo reglamentu plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės pasirašytame protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis  (7), kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB 1 straipsnio B ir C punktuose nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2011/350/ES (8) 3 straipsniu;

(12)

šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB (9), plėtojimas; todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(13)

šis reglamentas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (10), plėtojimas; todėl Airija nedalyvauja priimant šį reglamentą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(14)

Kipro atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 1 dalyje;

(15)

Bulgarijos ir Rumunijos atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje;

(16)

Kroatijos atžvilgiu šis reglamentas yra aktas, grindžiamas Šengeno acquis arba kitaip su juo susijęs, kaip apibrėžta 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 1 dalyje;

(17)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 539/2001 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1.

prieš 1 straipsnį įterpiamas šis straipsnis:

„-1 straipsnis

Šio reglamento tikslas – nustatyti trečiąsias šalis, kurių piliečiai privalo turėti vizas ir kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, kiekvieną šalį išnagrinėjus atskirai pagal įvairius kriterijus, susijusius, inter alia, su neteisėta imigracija, viešąja tvarka ir saugumu, ekonomine nauda, visų pirma turizmu ir užsienio prekyba, taip pat su Sąjungos užsienio ryšiais su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, ypač atsižvelgiant į žmogaus teises ir pagrindines laisves, taip pat į poveikį regionų suderinamumui ir abipusiškumui.“;

2.

I priedas iš dalies keičiamas taip:

3.

II priedas iš dalies keičiamas taip: