12.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/1

(1)

tikra finansinių paslaugų vidaus rinka būtina siekiant užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Sąjungoje;

(2)

siekiant sukurti integruotą, veiksmingą ir skaidrią finansų rinką, būtinas rinkos vientisumas. Sklandus vertybinių popierių rinkų veikimas ir visuomenės pasitikėjimas rinkomis yra būtinos ekonomikos augimo ir gerovės sąlygos. Piktnaudžiavimas rinka kenkia finansų rinkų vientisumui ir visuomenės pasitikėjimui vertybiniais popieriais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB (4) papildyta ir atnaujinta Sąjungos rinkos vientisumo apsaugos teisės sistema. Tačiau po tos direktyvos įsigaliojimo įvyko teisės aktų, rinkų ir technologijų pokyčių ir atitinkamai gerokai pasikeitė finansinė situacija, todėl tą direktyvą reikėtų pakeisti, kad būtų tinkamai prisitaikoma prie tokių permainų. Taip pat reikalinga nauja teisėkūros priemonė, kuria būtų užtikrintos vienodos taisyklės ir svarbiausių sąvokų aiškumas, taip pat būtų sukurtas vienas taisyklių rinkinys remiantis 2009 m. vasario 25 d. ES Finansinės priežiūros aukšto lygio darbo grupės, kuriai pirmininkavo Jacques de Larosière (toliau – Larosière grupė), ataskaitos išvadomis;

(4)

reikia sukurti vienodesnę ir tvirtesnę sistemą, siekiant išsaugoti rinkos vientisumą, išvengti galimo reguliuojamojo arbitražo ir užtikrinti atsakomybę už bandymus ja manipuliuoti, taip pat užtikrinti didesnį teisinį tikrumą ir supaprastinti rinkos dalyviams reguliavimą. Šio reglamento tikslas – ryžtingai prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, todėl jo pagrindas turėtų būti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 114 straipsnis, kaip yra nuosekliai aiškinama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje;

(5)

siekiant pašalinti likusias prekybos kliūtis ir reikšmingą konkurencijos iškraipymą, kurį lemia nacionalinių teisės aktų skirtumai, taip pat siekiant užkirsti kelią bet kokioms kitoms galimoms prekybos kliūtims ir svarbiems konkurencijos iškraipymo atvejams, būtina priimti reglamentą, kuriuo būtų nustatytas vienodesnis piktnaudžiavimo Sąjungos rinka sistemos aiškinimas, pagal kurį aiškiau apibrėžiamos taisyklės, taikytinos visose valstybėse narėse. Su piktnaudžiavimu rinka susijusius reikalavimus pateikus kaip reglamentą, būtų užtikrintas tiesioginis tų reikalavimų taikymas. Tokiu būdu būtų užtikrintos vienodos sąlygos ir taip užkirstas kelias skirtingiems nacionaliniams reikalavimams, kurių susidaro dėl direktyvos perkėlimo. Šiuo reglamentu būtų reikalaujama, kad visi subjektai laikytųsi tų pačių taisyklių visoje Sąjungoje. Juo taip pat būtų sumažintas reguliavimo sudėtingumas ir įmonių, ypač tarpvalstybinę veiklą vykdančių įmonių, taisyklių laikymosi sąnaudos, ir jis padėtų atsikratyti konkurencijos iškraipymų;

(6)

2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikate „Smulkiojo verslo aktas Europai“ Sąjunga ir jos valstybės narės kviečiamos parengti taisykles, kad būtų sumažinta administracinė našta, teisės aktai būtų pritaikyti prie mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) rinkų emitentų poreikių ir būtų suteikiama daugiau galimybių gauti tų emitentų finansavimą. Kai kuriomis Direktyvos 2003/6/EB nuostatomis užkraunama administracinė našta emitentams, ypač tiems, kurių finansinėmis priemonėmis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkose. Tokią naštą reikėtų mažinti;

(7)

piktnaudžiavimas rinka – tai sąvoka, aprėpianti neteisėtą elgesį finansų rinkose; šiame reglamente jai turėtų būti priskiriama prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, neteisėtas viešai neatskleistos informacijos atskleidimas ir manipuliavimas rinka. Toks elgesys neužtikrina visiško ir pakankamo rinkos skaidrumo, o tai būtina sąlyga visų ūkio veiklos vykdytojų prekybai integruotose finansų rinkose;

(8)

Direktyva 2003/6/EB visų pirma taikoma finansinėms priemonėms, kuriomis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba dėl kurių paduotas prašymas leisti jomis prekiauti tokiose rinkose. Tačiau pastaraisiais metais finansinėmis priemonėmis vis dažniau prekiaujama daugiašalėse prekybos sistemose. Taip pat yra finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama tik kitų rūšių organizuotose prekybos sistemose arba kuriomis prekiaujama tik ne biržoje. Todėl šio reglamento taikymo sritis turėtų apimti bet kokias finansines priemones, kuriomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, daugiašalėje ar organizuotoje prekybos sistemoje, ir bet kokius kitus veiksmus, galinčius turėti poveikį tokioms finansinėms priemonėms nepriklausomai nuo to, ar jomis prekiaujama prekybos vietoje. Tam tikrų daugiašalių prekybos sistemų, kurios kaip reguliuojamos rinkos padeda bendrovėms finansuoti nuosavą kapitalą, atveju draudimas piktnaudžiauti rinka taikomas ir tada, kai pateiktas prašymas prekiauti tokiose rinkose. Todėl šio reglamento taikymo sritis turėtų apimti finansines priemones, dėl kurių pateikiamas prašymas leisti prekiauti daugiašalėse prekybos sistemose. Tai turėtų leisti pagerinti investuotojų apsaugą, turėtų būti išsaugotas rinkų vientisumas ir užtikrinta, kad būtų aiškiai draudžiama piktnaudžiauti rinka prekiaujant tokiomis priemonėmis;

(9)

siekdami skaidrumo, reguliuojamos rinkos, daugiašalės ar organizuotos prekybos sistemos dalyviai turėtų savo kompetentingai institucijai nedelsdami pranešti išsamią informaciją apie finansines priemones, kuriomis jiems leista prekiauti, dėl kurių paduotas prašymas leisti jomis prekiauti arba kuriomis buvo prekiaujama jų prekybos vietoje. Kai finansine priemone nebeleidžiama prekiauti, jie turėtų pateikti antrą pranešimą. Tokios prievolės turėtų taip pat būti taikomos finansinėms priemonėms, dėl kurių paduotas prašymas leisti jomis prekiauti prekybos vietoje, ir finansinėms priemonėms, kuriomis prekiauti buvo leista prieš šiam reglamentui įsigaliojant. Kompetentingos institucijos turėtų pateikti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI) pranešimus ir EVPRI turėtų paskelbti visų pateiktų finansinių priemonių sąrašą. Šis reglamentas taikomas finansinėms priemonėms nepriklausomai nuo to, ar jos įtrauktos į EVPRI paskelbtą sąrašą;

(10)

įmanoma, kad kai kurios finansinės priemonės, kuriomis prekiaujama ne prekybos vietoje, gali būti naudojamos piktnaudžiaujant rinka. Šios finansinės priemonės apima priemones, kurių kaina arba vertė priklauso nuo finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, arba turi joms įtakos arba prekyba kuriomis turi įtakos kitų finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, kainai arba vertei. Pavyzdžiai, kai tokiomis priemonėmis galėtų būti naudojamasi piktnaudžiaujant rinka, galėtų būti viešai neatskleista informacija, susijusi su akcija ar obligacija, kuri gali būti naudojama įsigyjant išvestinę tos akcijos ar obligacijos priemonę, arba su rodikliu, kurio vertė priklauso nuo tos akcijos ar obligacijos. Kai finansinės priemonės naudojamos kaip orientacinė kaina, išvestinės finansinės priemonės, kuriomis prekiaujama ne biržoje, gali būti naudojamos siekiant pasipelnyti iš manipuliacijų kainomis arba siekiant manipuliuoti finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, kainomis. Kitas pavyzdys – planuojama naujo, kitaip į šio reglamento reguliavimo sritį nepatenkančių vertybinių popierių segmento emisija, tačiau prekyba tais vertybiniais popieriais galėtų daryti poveikį jau esamų į oficialųjį biržos sąrašą įtrauktų vertybinių popierių, kurie patenka į šio reglamento reguliavimo sritį, kainai arba vertei. Šis reglamentas taip pat taikomas tokiais atvejais, kai finansinės priemonės, kuria prekiaujama prekybos vietoje, kaina arba vertė priklauso nuo priemonių, kuriomis prekiaujama ne biržoje. Tas pats principas turėtų būti taikomas biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartims, kurių kaina pagrįsta ta išvestine finansine priemone, taip pat biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarčių, į kurias toje finansinėje priemonėje pateikiama nuoroda, pirkimui;

(11)

prekyba vertybiniais popieriais arba susijusiomis priemonėmis, skirtomis vertybinių popierių stabilizavimui, ar prekyba nuosavomis akcijomis atpirkimo programose gali būti teisėta dėl ekonominių priežasčių ir todėl tam tikromis aplinkybėmis turėtų būti taikoma išimtis draudimui piktnaudžiauti rinka, jeigu ji vykdoma laikantis būtino skaidrumo, kai atskleidžiama atitinkama informacija dėl stabilizavimo arba atpirkimo programos;

(12)

prekybos nuosavomis akcijomis pagal atpirkimo programas ir finansinės priemonės stabilizavimo veiksmai, kuriems netaikomos išimtys pagal šį reglamentą, savaime neturėtų būti laikomi piktnaudžiavimu rinka;

(13)

valstybės narės ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariai, ministerijos ir kitos vienos ar kelių valstybių narių ar Sąjungos agentūros arba specialiosios paskirties įmonės, taip pat tam tikros kitos valstybės institucijos ar joms atstovaujantys asmenys neturėtų būti varžomi sprendžiant monetarinius, valiutos keitimo kursų ar valstybės skolos valdymo politikos klausimus, jeigu jais siekiama viešųjų interesų ir jie susiję tik su šiomis politikos sritimis. Taip pat tokie sandoriai, pavedimai ar veiksmai, kuriuos vykdo Sąjunga, vienai ar kelioms valstybėms narėms skirta specialiosios paskirties įmonė, Europos investicijų bankas, Europos finansinio stabilumo fondas, Europos stabilumo mechanizmas arba dviejų ar daugiau valstybių narių įsteigta tarptautinė finansinė institucija, negali būti varžomi, kai jais siekiama telkti finansavimą ir suteikti finansinę pagalbą nariams. Laikantis šio reglamento, tokia reglamento taikymo srities išimtis gali taip pat būti taikoma tam tikroms valstybės institucijoms, kurioms pavesta valdyti valstybės skolą arba dalyvauti ją valdant, ir trečiųjų šalių centriniams bankams. Be to, monetarinei, valiutos keitimo kursų ar valstybės skolos valdymo politikai taikoma išimtis neturėtų būti išplečiama ir taikoma tais atvejais, kai tos valstybės institucijos sudaro sandorius, daro pavedimus arba imasi veiksmų, kuriais nesiekiama įgyvendinti tų politikos sričių, arba kai tose institucijose dirbantys asmenys sudaro sandorius, daro pavedimus arba imasi veiksmų savo labui;

(14)

apdairūs investuotojai savo investicinius sprendimus grindžia jau turima informacija, t. y. ex ante turima informacija. Todėl klausimą, ar priimdamas investicinį sprendimą apdairus investuotojas būtų linkęs atsižvelgti į tam tikrą informaciją, reikėtų vertinti remiantis ex ante turima informacija. Atliekant tokį vertinimą būtina atsižvelgti į tikėtiną informacijos poveikį, turint omenyje visą emitento veiklą, informacijos šaltinio patikimumą ir kitus rinkos veiksnius, kurie gali tam tikromis aplinkybėmis paveikti finansines priemones, susijusias biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartis ar apyvartiniais taršos leidimais pagrįstus aukcionuose parduodamus produktus;

(15)

ex post informacija gali būti naudojamasi norint patvirtinti prielaidą, kad ex ante informacija galėjo turėti poveikį kainoms, bet ja nereikėtų naudotis siekiant imtis veiksmų prieš asmenis, kurie padarė pagrįstas išvadas vadovaudamiesi turėta ex ante informacija;

(16)

kai viešai neatskleista informacija susijusi su procesu, kuris vyksta keliais etapais, kiekvienas šio proceso etapas, taip pat visas procesas galėtų būti viešai neatskleista informacija. Užsitęsusio proceso tarpinis etapas gali būti konkrečios aplinkybės, kurios susiklostė, ar įvykis, kuris jau įvyko, arba atsižvelgiant į bendrą atitinkamu laiku esamų veiksnių visumą yra reali tikimybė, kad tos aplinkybės susiklostys ar įvykis įvyks. Tačiau tos nuostatos nereikėtų aiškinti taip, kad reikia atsižvelgti į tų aplinkybių arba įvykio poveikio atitinkamų finansinių priemonių kainoms mastą. Tarpinis etapas galėtų būti viešai neatskleista informacija, jeigu jis pats atitinka viešai neatskleistai informacijai šiame reglamente nustatytus kriterijus;

(17)

informacija, susijusi su ilgesnio laikotarpio tarpiniu etapu įvykusiu įvykiu arba susiklosčiusiomis konkrečiomis aplinkybėmis, gali būti susijusi su derybų dėl sutarties eiga, preliminariomis per derybas sutartomis sąlygomis, galimybe disponuoti finansinėmis priemonėmis, sąlygomis, kuriomis bus prekiaujama finansinėmis priemonėmis, laikinomis disponavimo finansinėmis priemonėmis sąlygomis arba galimybe finansinę priemonę įtraukti į pagrindinį indeksą arba šią priemonę iš tokio indekso išbraukti;

(18)

didesnį teisinį tikrumą rinkos dalyviams reikėtų suteikti aiškiau apibrėžiant dvi itin svarbias viešai neatskleistos informacijos apibrėžties sudedamąsias dalis, būtent tikslų tokios informacijos pobūdį ir jos galimo poveikio finansinių priemonių kainoms, susijusioms biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartims ar apyvartiniais taršos leidimais pagrįstiems aukcione parduodamiems produktams reikšmingumą. Išvestinių finansinių priemonių, kurios yra didmeniniai energetikos produktai, atžvilgiu informacija, kuri turi būti atskleista pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1227/2011 (5), turėtų būti visų pirma laikytina viešai neatskleista informacija;

(19)

šiuo reglamentu nesiekiama uždrausti bendro pobūdžio su emitentais susijusių akcininkų ir vadovybės diskusijų apie verslo ir rinkos pokyčius. Tokie santykiai būtini siekiant užtikrinti veiksmingą rinkų veikimą ir šiuo reglamentu nereikėtų jų drausti;

(20)

neatidėliotinų sandorių rinkos ir su jais susijusių išvestinių finansinių priemonių rinkos yra glaudžiai susijusios ir yra tarpvalstybinės, todėl rinka gali būti piktnaudžiaujama tarp šių rinkų ir tarp valstybių, taigi gali kilti didelė sisteminė rizika. Tai pasakytina ir apie prekybą vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir apie manipuliavimą rinka. Viešai neatskleista informacija neatidėliotinų sandorių rinkoje gali būti pelninga finansų rinkoje prekiaujančiam asmeniui. Su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios viešai neatskleistos informacijos apibrėžtis turėtų būti informacija, kuri ir atitinka bendrą viešai neatskleistos informacijos, susijusios su finansinėmis rinkomis, apibrėžtį, ir kurią reikalaujama atskleisti pagal teisines arba normines nuostatas Sąjungos ar nacionaliniu lygiu, rinkos taisykles, sutartis ar paprotinę teisę atitinkamose biržos prekių išvestinių finansinių priemonių ar neatidėliotinų sandorių rinkose. Geriausiai žinomi tokių taisyklių pavyzdžiai – Reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 dėl energijos rinkos ir bendra organizacijų duomenų bazių iniciatyva (JODI) naftos rinkoje. Tokia informacija gali būti naudinga rinkos dalyviams pagrindžiant savo sprendimus sudaryti išvestinių finansinių priemonių arba susijusių biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartis, todėl turėtų būti laikoma viešai neatskleista informacija, kurią reikalaujama atskleisti, jeigu tikėtina, kad ji gali turėti didelį poveikį tokių išvestinių finansinių priemonių arba susijusių biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarčių kainoms.

Be to, manipuliavimo strategijos gali aprėpti kelias neatidėliotinų sandorių ir išvestinių finansinių priemonių rinkas. Prekyba finansinėmis priemonėmis, įskaitant biržos prekių išvestines finansines priemones, galima pasinaudoti norint manipuliuoti su ja susijusiomis biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartimis, o biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartimis galima pasinaudoti norint manipuliuoti susijusiomis finansinėmis priemonėmis. Nuostatoje dėl draudimo manipuliuoti rinka turėtų atsispindėti šie tarpusavio ryšiai. Tačiau netikslinga ir konkrečiai neįmanoma išplėsti šio reglamento taikymo srities tiek, kad ji apimtų veiksmus, nesusijusius su finansinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, prekybą pagal biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartis, kurios yra svarbios tik neatidėliotinų sandorių rinkai. Didmeninių energetikos produktų atžvilgiu kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į konkrečias Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 apibrėžčių charakteristikas, kai šiame reglamente išdėstytas viešai neatskleistos informacijos, prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka apibrėžtis taiko su didmeniniais energetikos produktais susijusioms finansinėms priemonėms;

(21)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (6) Komisija, valstybės narės ir kitos oficialiai paskirtos institucijos yra atsakingos, inter alia, už techninį apyvartinių taršos leidimų išdavimą, už jų nemokamą suteikimą reikalavimus atitinkantiems pramonės sektoriams ir naujiems dalyviams ir apskritai už Sąjungos klimato politikos sistemos, kuria remiamas apyvartinių taršos leidimų teikimas Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taisyklių besilaikantiems pirkėjams, plėtrą ir įgyvendinimą. Vykdydamos tas pareigas, tos viešosios institucijos taip pat gali turėti galimybę susipažinti su viešai neskelbiama informacija, kuri gali turėti poveikio kainoms, ir, remiantis Direktyva 2003/87/EB, joms gali prireikti atlikti tam tikras su apyvartiniais taršos leidimais susijusias rinkos operacijas. Kadangi persvarstant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB (7) apyvartiniai taršos leidimai priskiriami finansinėms priemonėms, šis reglamentas toms priemonėms taip pat bus taikomas.

Siekiant išsaugoti Komisijos, valstybių narių ir kitų oficialiai paskirtų institucijų gebėjimą rengti ir vykdyti Sąjungos klimato politiką, šis reglamentas neturėtų būti taikomas tų viešųjų institucijų veiklai, jeigu ji vykdoma tik viešaisiais interesais ir tik aiškiai įgyvendinant tą politiką ir yra susijusi su apyvartiniais taršos leidimais. Tokia išimtis neturėtų daryti neigiamo poveikio bendram rinkos skaidrumui, nes tos viešosios institucijos turi teisės aktais nustatytą pareigą veiklą vykdyti taip, kad būtų užtikrinamas tinkamas, sąžiningas ir nediskriminacinis naujų sprendimų, pokyčių ir duomenų, kurie gali turėti poveikio kainoms, atskleidimas ir galimybė su jais susipažinti. Be to, konkrečios informacijos, kuri gali turėti poveikio kainoms ir kurią turi viešosios valdžios institucijos, sąžiningo ir nediskriminacinio atskleidimo užtikrinimo priemonės numatomos pagal Direktyvą 2003/87/EB ir ja vadovaujantis priimtus įgyvendinimo aktus. Tačiau viešosioms institucijoms, kurios veikia įgyvendindamos Sąjungos klimato politiką, taikoma išimtis neturėtų būti išplečiama ir taikoma tais atvejais, kai tos viešosios institucijos vykdo veiklą arba sudaro sandorius, kuriais nesiekiama įgyvendinti Sąjungos klimato politikos, arba kai bet kuriai iš tų institucijų dirbantys asmenys veiklą vykdo ar sandorius sudaro savo labui;

(22)

pagal SESV 43 straipsnį ir įgyvendindamos tarptautinius susitarimus, sudarytus pagal SESV, Komisija, valstybės narės ir kitos oficialiai paskirtos institucijos yra atsakingos, inter alia, už tai, kad būtų įgyvendinami bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) ir bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslai. Vykdydamos tą pareigą tos viešosios institucijos imasi veiksmų ir priemonių, įskaitant viešąsias intervencijas, papildomų importo muitų nustatymą arba laikiną jų netaikymą, kuriomis siekiama valdyti žemės ūkio ir žuvininkystės rinkas. Atsižvelgiant į šio reglamento taikymo sritį, kurio tam tikros nuostatos apima ir biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartis, kurios daro arba tikėtina, kad daro poveikį finansinėms priemonėms, ir finansines priemones, kurių vertė priklauso nuo biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarčių vertės ir kurios daro arba tikėtina, kad daro poveikį biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartims, būtina užtikrinti, jog nebūtų ribojama Komisijos, valstybių narių ir kitų institucijų, oficialiai paskirtų įgyvendinti BŽŪP ir BŽP, veikla. Siekiant išsaugoti Komisijos, valstybių narių ir kitų oficialiai paskirtų institucijų gebėjimą rengti ir vykdyti BŽŪP ir BŽP, šis reglamentas neturėtų būti taikomas tų viešųjų institucijų veiklai, jeigu ji vykdoma siekiant viešųjų interesų ir tik įgyvendinant tas politikos sritis. Tokia išimtis neturėtų daryti neigiamo poveikio bendram rinkos skaidrumui, nes šios viešosios institucijos turi teisės aktais nustatytą pareigą veiklą vykdyti taip, kad būtų užtikrinamas tinkamas, sąžiningas ir nediskriminacinis naujų sprendimų, pokyčių ir duomenų, kurie gali turėti poveikio kainoms, atskleidimas ir galimybė su jais susipažinti. Tuo pačiu valstybės institucijoms, kurios veikia įgyvendindamos BŽŪP ir BŽP, taikoma išimtis neturėtų būti išplečiama ir taikoma tais atvejais, kai tos valstybės institucijos vykdo veiklą arba sudaro sandorius, kuriais nesiekiama įgyvendinti BŽŪP ir BŽP, arba kai bet kuriai iš tų institucijų dirbantys asmenys veiklą vykdo ar sandorius sudaro savo labui;

(23)

pagrindinis prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija požymis yra nesąžiningas pranašumas, įgytas dėl viešai neatskleistos informacijos ir kenkiantis apie tokią informaciją nežinantiems tretiesiems asmenims, todėl darantis žalą finansų rinkų vientisumui ir investuotojų pasitikėjimui. Taigi prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija draudimas turėtų būti taikomas, kai asmuo, dėl savo veiklos turintis tokios viešai neatskleistos informacijos, nesąžiningai ja pasinaudoja ir pagal ją rinkoje savo arba trečiojo asmens labui, tiesiogiai arba netiesiogiai sudaro sandorius, įsigydamas ar parduodamas arba bandydamas įsigyti ar parduoti, arba atšaukdamas ar keisdamas pavedimą įsigyti ar parduoti finansines priemones, su kuriomis ta informacija susijusi, arba bandydamas šį pavedimą atšaukti ar keisti. Naudojimasis viešai neatskleista informacija gali būti ir prekyba apyvartiniais taršos leidimais ar su jais susijusiomis išvestinėmis priemonėmis, dalyvavimas apyvartinių taršos leidimų ar kitų produktų, kuriais tokie leidimai yra pagrįsti, aukcionuose, rengiamuose remiantis Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1031/2010 (8);

(24)

kai juridinis arba fizinis asmuo, turintis viešai neatskleistos informacijos, savo arba trečiojo asmens labui, tiesiogiai arba netiesiogiai įsigyja ar parduoda arba bando įsigyti ar parduoti finansines priemones, su kuriomis ta informacija susijusi, turėtų būti preziumuojama, kad tas asmuo ta informacija pasinaudojo. Ta prezumpcija nedaro poveikio teisei į gynybą. Klausimas, ar asmuo pažeidė draudimą ir prekiavo vertybiniais popieriais naudodamasis viešai neatskleista informacija arba bandė prekiauti vertybiniais popieriais naudodamasis viešai neatskleista informacija, turėtų būti nagrinėjamas atsižvelgiant į šio reglamento tikslą, kuris yra saugoti finansų rinkų vientisumą ir sustiprinti investuotojų pasitikėjimą, kurie, savo ruožtu, pagrįsti garantijomis, kad investuotojams bus sudarytos vienodos sąlygos ir jie bus apsaugoti nuo netinkamo viešai neatskleistos informacijos panaudojimo;

(25)

pavedimai, padaryti prieš įgyjant viešai neatskleistą informaciją, neturėtų būti laikomi prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija. Tačiau kai asmuo įgyja viešai neatskleistą informaciją, turėtų būti preziumuojama, kad bet koks vėlesnis pakeitimas, siejantis tą informaciją su pavedimais, padarytais prieš įgyjant tokią informaciją, įskaitant pavedimo atšaukimą arba pakeitimą, arba bandymą atšaukti arba pakeisti pavedimą, yra prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija. Tačiau tą prezumpciją galima nuginčyti, jeigu asmuo įrodo, kad jis, sudarydamas sandorį, viešai neatskleista informacija nesinaudojo;

(26)

naudojimasis viešai neatskleista informacija gali būti asmens, kuris žino arba turėtų žinoti, kad turima informacija yra viešai neatskleista informacija, veiksmai įsigyjant arba parduodant finansinę priemonę arba apyvartiniais taršos leidimais pagrįstą aukcione parduodamą produktą, arba atšaukiant ar pakeičiant pavedimą, arba bandant įsigyti arba parduoti finansinę priemonę arba atšaukti ar pakeisti pavedimą. Šiuo atžvilgiu kompetentingos institucijos turėtų spręsti, ką žino ar turėtų žinoti normaliai atidus ir apdairus asmuo tomis aplinkybėmis;

(27)

šį reglamentą reikėtų aiškinti atsižvelgiant į valstybių narių patvirtintas priemones, kuriomis siekiama, kad būtų apsaugoti perleidžiamų vertybinių popierių savininkų, turinčių balsavimo teises bendrovėje (arba galinčių turėti tokias teises dėl to, kad buvo pasinaudota teisėmis, arba dėl konversijos), interesai, kai bendrovei pateikiamas oficialus pasiūlymas perimti jos akcijų paketą arba bet kuris kitas siūlomas kontrolės pakeitimas. Visų pirma šį reglamentą reikėtų aiškinti atsižvelgiant į įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus dėl įmonių perėmimo pasiūlymų, susijungimo sandorių ir kitų sandorių, turinčių įtakos nuosavybės teisėms į bendroves arba jų kontrolei, kuriuos reguliuoja priežiūros valdžios institucijos, valstybių narių paskirtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/25/EB (9) 4 straipsnį;

(28)

tyrimai ir vertinimai, atlikti remiantis viešai prieinamais duomenimis, neturėtų būti laikomi viešai neatskleista informacija, todėl remiantis tokiu tyrimu ar vertinimu įvykdytas sandoris neturėtų būti laikomas prekyba naudojantis viešai neatskleista informacija. Tačiau, pavyzdžiui, ši informacija gali būti laikoma viešai neatskleista informacija, kai rinkoje šios informacijos paskelbimo arba sklaidos pagrįstai tikimasi ir tokiu paskelbimu ar sklaida prisidedama prie finansinių priemonių kainodaros proceso arba informacijoje pateikiama pripažinto rinkos apžvalgininko ar institucijos, kuri gali informuoti apie finansinių priemonių kainas, nuomonė. Todėl tam, kad nustatytų, ar jie vykdytų prekybą remdamiesi viešai neatskleista informacija, rinkos dalyviai turi įvertinti, kiek informacija yra nevieša ir koks poveikis būtų daromas finansinėms priemonėms, jei jie vykdytų prekybą prieš atskleidžiant ar išplatinant informaciją;

(29)

siekiant išvengti to, kad būtų per neapsižiūrėjimą uždraudžiama teisėta finansinė veikla, t. y. veikla, kuria nepiktnaudžiaujama rinka, reikia pripažinti tam tikrą teisėtą veiklą. Pavyzdžiui, ji gali apimti rinkos formuotojų, kurie veikia teisėtai užtikrindami rinkos likvidumą, vaidmens pripažinimą;

(30)

vien tai, kad rinkos formuotojai arba asmenys, įgalioti veikti kaip sandorio subjektai, vykdo teisėtą veiklą, susijusią su finansinių priemonių pirkimu ar pardavimu, arba tai, kad asmenys, įgalioti vykdyti pavedimus žinančių viešai neatskleistą informaciją trečiųjų asmenų vardu, pagal savo pareigas vykdo atšaukiamą ar keičiamą pavedimą, neturėtų būti savaime laikoma prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija. Tačiau pagal šį reglamentą nustatyta apsauga, teikiama rinkos formuotojams, asmenims, įgaliotiems veikti kaip sandorio subjektai, arba asmenims, įgaliotiems vykdyti pavedimus žinančių viešai neatskleistą informaciją trečiųjų asmenų vardu, netaikoma veiklai, kuri šiuo reglamentu aiškiai draudžiama, pavyzdžiui, vadinamajai kliento aplenkimo (angl. front-running) praktikai. Kai juridiniai asmenys ėmėsi visų pagrįstų priemonių, siekdami išvengti rinkos piktnaudžiavimo, tačiau jiems dirbantys fiziniai asmenys šių juridinių asmenų vardu vis tiek piktnaudžiauja rinka, tokiu atveju neturėtų būti laikoma, kad rinka piktnaudžiauja juridinis asmuo. Dar vienas pavyzdys, kuris neturėtų būti laikomas viešai neatskleistos informacijos pasinaudojimu, – sandoriai, sudaryti atlyginant už ankstesnę prievolę suėjus jos terminui. Galimybė susipažinti su viešai neatskleista informacija, susijusia su kita bendrove, ir pasinaudojimas ja teikiant viešą pasiūlymą perimti akcijų paketą, siekiant kontroliuoti tą bendrovę, arba siūlant susijungti su ja neturėtų būti laikoma prekyba vertybiniai popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija;

(31)

kadangi prieš įsigydamas ar parduodamas finansines priemones asmuo, kuris atlieka vieną ar kitą iš šių operacijų, būtinai pirmiausia priima sprendimą įsigyti ar parduoti, todėl toks įsigijimas ar pardavimas savaime nereiškia, kad naudojamasi viešai neatskleista informacija. Veiksmai pagal savo prekybos planus ir strategijas nelaikomi naudojimusi viešai neatskleista informacija. Tačiau nei vienas iš tų fizinių arba juridinių asmenų neturėtų įgyti apsaugos dėl savo einamų pareigų; apsauga jiems turėtų būti suteikta tik tuo atveju, jeigu jie elgėsi tinkamai ir teisingai, laikėsi savo profesijos ir šio reglamento standartų, t. y. rinkos vientisumo ir investuotojų apsaugos. Vis dėlto galėtų būti manoma, kad pažeidimas padarytas, jeigu kompetentinga institucija nustatė, jog buvo neteisėta priežastis tiems sandoriams sudaryti arba prekybos pavedimams pateikti ar tiems veiksmams vykdyti arba asmuo pasinaudojo viešai neatskleista informacija;

(32)

rinkos tyrimai yra finansinių priemonių pardavėjo ir vieno arba daugiau potencialių investuotojų santykiai prieš paskelbiant apie sandorį siekiant atkreipti potencialių investuotojų dėmesį į galimą sandorį ir jo kainą, mastą ir struktūrą. Rinkos tyrimai galėtų apimti pirminį arba antrinį atitinkamų vertybinių popierių siūlymą ir skiriasi nuo įprastos prekybos. Jie yra labai vertinga priemonė siekiant atkreipti potencialių investuotojų dėmesį, paskatinti akcininkų dialogą, užtikrinti, kad prekyba vyktų sklandžiai ir kad būtų suderintos emitentų, esamų akcininkų ir potencialių investuotojų nuomonės. Jie gali būti ypač naudingi tada, kai pasitikėjimas rinkomis nedidelis ar trūksta atitinkamo indekso arba rinkos yra nepastovios. Taigi gebėjimas atlikti rinkos tyrimus svarbus siekiant tinkamo finansų rinkų veikimo, todėl šie tyrimai neturėtų būti laikomi piktnaudžiavimu rinkomis;

(33)

rinkos tyrimų pavyzdžiai apima atvejus, kai parduodančio subjekto įmonė veda diskusijas su emitentu dėl galimos sandorio ir nusprendžia atkreipti potencialių investuotojų dėmesį, siekdama nustatyti sąlygas, kuriomis būtų sudarytas sandoris, kai emitentas ketina paskelbti apie skolos vertybinių popierių emisiją ar papildomą kapitalo didinimo operaciją ir su pagrindiniais investuotojais susisiekia parduodančio subjekto įmonė ir išdėsto jiems visus sandoriui sudaryti būtinus finansinio įsipareigojimo reikalavimus, arba kai parduodantis subjektas investuotojo vardu siekia parduoti didelį kiekį vertybinių popierių ir siekia į tuos vertybinius popierius atkreipti potencialių investuotojų dėmesį;

(34)

atliekant rinkos tyrimus gali tekti potencialiems investuotojams atskleisti viešai neatskleistą informaciją. Paprastai galimybė gauti finansinės naudos iš prekybos remiantis viešai neatskleista informacija, perduota vykdant rinkų tyrimus, būna tik tuomet, kai yra tokia finansinių priemonių, kurių rinkos tyrimas atliekamas, arba susijusių finansinių priemonių rinka. Atsižvelgiant į tokių diskusijų laiką gali būti, kad viešai neatskleista informacija potencialiam investuotojui bus atskleista vykdant rinkos tyrimus po to, kai finansine priemone buvo leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba ja prekiaujama daugiašalėje ar organizuotoje prekybos sistemoje. Prieš pradedant rinkos tyrimus informaciją atskleidžiantys rinkos dalyviai turėtų įvertinti, ar rinkų tyrimai apims viešai neatskleistos informacijos atskleidimą;

(35)

manoma, kad viešai neatskleista informacija atskleista teisėtai, jeigu ji atskleidžiama asmeniui atliekant įprastines einamas pareigas, vykdant profesinę veiklą arba pareigas. Kai rinkos tyrimai apima viešai neatskleistos informacijos atskleidimą, turėtų būti manoma, kad ją atskleidžiantis rinkos dalyvis atliko įprastines einamas pareigas, vykdė profesinę veiklą arba pareigas, jeigu jis atskleisdamas šią informaciją informavo asmenį, kuriam ši informacija teikiama, kad jam gali būti suteikiama viešai neatskleista informacija, ir gavo šio asmens sutikimą; kad pagal šio reglamento nuostatas jo galimybės prekiauti arba imtis veiksmų remiantis šia informacija bus ribojamos; kad reikia imtis atsakingų veiksmų siekiant nuolat saugoti šios informacijos konfidencialumą; taip pat, kad jis privalo informuoti atskleidžiantį rinkos dalyvį apie visų fizinių ir juridinių asmenų, kuriems reaguojant į rinkos tyrimus informacija atskleidžiama, tapatybę. Atskleidžiantis rinkos dalyvis taip pat turėtų laikytis prievolių, kurios išsamiai nustatomos techniniuose reguliavimo standartuose, dėl atskleidžiamos informacijos įrašų saugojimo. Neturėtų būti preziumuojama, kad jeigu rinkos dalyviai, atlikdami rinkos tyrimą, nesilaikė šio reglamento, jie neteisėtai atskleidė viešai neatskleistą informaciją, vis dėlto jie neturėtų galėti pasinaudoti išimtimi, taikoma tiems, kurie tokių nuostatų laikėsi. Klausimas, ar jie pažeidė neteisėto viešai neatskleistos informacijos atskleidimo draudimą turėtų būti nagrinėjamas atsižvelgiant į atitinkamas šio reglamento nuostatas, ir visi informaciją atskleidžiantys rinkos dalyviai turėtų turėti prievolę prieš pradėdami rinkos tyrimus raštu registruoti savo vertinimą, ar tas rinkų tyrimas apims viešai neatskleistos informacijos atskleidimą;

(36)

potencialūs investuotojai, kuriems taikomi rinkos tyrimai, turėtų savo ruožtu apsvarstyti, ar jiems atskleista informacija prilygsta viešai neatskleistai informacijai ir dėl to jie negalėtų ja remdamiesi prekiauti arba toliau atskleisti tos informacijos. Potencialiems investuotojams ir toliau taikomos prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir neteisėto viešai neatskleistos informacijos atskleidimo taisyklės, nustatytos šiame reglamente. Siekdama padėti potencialiems investuotojams priimti sprendimus ir nuspręsti, kokių veiksmų jie turėtų imtis, kad nepažeistų šio reglamento, EVPRI turėtų paskelbti gaires;

(37)

Reglamente (ES) Nr. 1031/2010 numatyti du lygiagretūs piktnaudžiavimui rinka taikomi režimai, taikytini apyvartinių taršos leidimų aukcionams. Tačiau, kadangi apyvartiniai taršos leidimai priskiriami finansinėms priemonėms, šis reglamentas turėtų būti vienas bendras taisyklių rinkinys, susijęs su piktnaudžiavimui rinka taikomomis priemonėmis, taikytinomis visose pirminėse ir antrinėse apyvartinių taršos leidimų rinkose. Šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas veiksmams ar sandoriams, įskaitant kainų pasiūlymus, susijusius su apyvartinių taršos leidimų ar jais pagrįstų aukciono platformoje, kuri patvirtinta kaip reguliuojama rinka, parduodamų produktų, įskaitant tuos atvejus, kai aukcione parduodami produktai nėra finansinės priemonės, pardavimu aukcione reguliuojamoje rinkoje, kuriam leista veikti kaip aukciono platformai, pagal Reglamentą (ES) Nr. 1031/2010;

(38)

šiame reglamente reikėtų numatyti priemones, susijusias su manipuliavimu rinka, kurias būtų galima pritaikyti prie naujų galimą piktnaudžiavimą sukeliančių prekybos formų ar naujų strategijų. Siekiant atsižvelgti į tai, kad prekyba finansinėmis priemonėmis vis labiau automatizuojama, pageidautina, kad manipuliavimo rinka apibrėžtyje būtų pateikta konkrečių piktnaudžiavimo strategijų pavyzdžių, kuriuos galima įgyvendinti visais esamais prekybos būdais, įskaitant algoritminę prekybą ir prekybą sudarant dažnus trumpalaikio pobūdžio sandorius. Pateikti pavyzdžiai nėra baigtinis jų sąrašas ir jais taip pat neketinama daryti prielaidos, kad kitomis priemonėmis įgyvendintos tos pačios strategijos taip pat nebūtų susijusios su piktnaudžiavimu;

(39)

piktnaudžiavimo rinka draudimas turėtų taip pat būti taikomas asmenims, kurie bendrininkauja piktnaudžiaudami rinka. Pavyzdžiui, tai galėtų būti makleriai, kurie parengia ir rekomenduoja prekybos strategiją, dėl kurios bus piktnaudžiaujama rinka, asmenys, kurie skatina asmenis, turinčius viešai neatskleistos informacijos, ją neteisėtai atskleisti, asmenys, kurie, bendradarbiaudami su prekiautojais, ar asmenys, kurie sukuria programinę įrangą, kurios paskirtis – palengvinti piktnaudžiavimą rinką, tačiau ne tik jie;

(40)

siekiant užtikrinti, kad atsakomybė tektų ir juridiniam asmeniui, ir visiems fiziniams asmenims, dalyvaujantiems priimant juridinio asmens sprendimus, reikia pripažinti įvairias valstybių narių teisines priemones. Tokios priemonės turėtų būti tiesiogiai susijusios su atsakomybės priskyrimo būdais pagal nacionalinės teisės aktus;

(41)

siekiant papildyti draudimą manipuliuoti rinka, šiame reglamente turėtų būti įtvirtintas draudimas bandyti manipuliuoti rinka. Bandymą manipuliuoti rinka reikėtų atskirti nuo realių veiksmų, dėl kurių labai tikėtina, kad bus manipuliuojama rinka, nes pagal šį reglamentą draudžiamos abi šios veikos. Tokie bandymai gali apimti atvejus, kai buvo pradėta ir nebaigta vykdyti veiksmų, pavyzdžiui, dėl technologijos sutrikimų arba nurodymai prekybai buvo neįvykdyti. Drausti bandymus manipuliuoti rinka būtina siekiant kompetentingas institucijas įgalinti taikyti sankcijas už tokius bandymus;

(42)

nedarant poveikio šio reglamento tikslui ir jo tiesiogiai taikomoms nuostatoms, asmuo, sudaręs sandorius ar pateikęs prekybos pavedimus, kurie gali būti laikomi manipuliavimu rinka, gali sugebėti įrodyti, kad jo motyvai sudaryti tokius sandorius ar pateikti pavedimus prekiauti buvo teisėti ir kad tie sandoriai bei prekybos pavedimai neprieštaravo atitinkamoje reguliuojamoje rinkoje priimtai praktikai. Rinkoje priimtą praktiką gali nustatyti tik kompetentinga institucija, atsakinga už piktnaudžiavimo rinka priežiūrą atitinkamoje rinkoje. Konkrečioje rinkoje pripažinta praktika negali būti laikoma tinkama taikyti kitose rinkose, išskyrus atvejus, kai tų kitų rinkų kompetentingos institucijos oficialiai pripažino tą praktiką. Vis dėlto galima laikyti, kad pažeidimas padarytas, jeigu kompetentinga institucija nustatė, jog buvo kita neteisėta priežastis tiems sandoriams sudaryti arba prekybos pavedimams pateikti;

(43)

šiame reglamente taip pat turėtų būti paaiškinta, kad su finansine priemone susijusiam manipuliavimui rinka ar bandymui manipuliuoti rinka gali būti priskiriami ir veiksmai su susijusiomis finansinėmis priemonėmis, kaip antai išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama kitoje prekybos vietoje ar ne biržoje;

(44)

daugelio finansinių priemonių kaina nustatoma pagal lyginamuosius indeksus. Faktinės manipuliacijos lyginamaisiais indeksais, įskaitant tarpbankines palūkanų normas, arba bandymai tai daryti gali smarkiai sumenkinti pasitikėjimą rinka, o investuotojams gali sukelti didelių nuostolių ir iškreipti realiąją ekonomiką. Todėl siekiant išsaugoti rinkų vientisumą ir sudaryti sąlygas kompetentingoms institucijoms užtikrinti aiškaus draudimo manipuliuoti lyginamaisiais indeksais vykdymą, reikia lyginamųjų indeksų atžvilgiu nustatyti konkrečias nuostatas. Tos nuostatos turėtų būti taikomos visiems paskelbtiems lyginamiesiems indeksams, įskaitant tuos, kuriuos galima gauti internetu nemokamai arba mokamai, kaip antai kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių indeksai ir indeksų indeksai. Būtina papildyti bendrą draudimą manipuliuoti rinka, uždraudžiant manipuliavimą pačiu lyginamuoju indeksu ir melagingos ar klaidinančios informacijos skleidimą, melagingų ar klaidinančių duomenų teikimą ar visą kitą veiklą, kuria siekiama manipuliuoti apskaičiuojant lyginamąjį indeksą, jeigu bendrai apibrėžta, kad tas skaičiavimas apima visų duomenų, susijusių su lyginamojo indekso skaičiavimu, gavimą ir vertinimą, visų pirma apima susiaurintus duomenis, ir įskaitant manipuliavimą lyginamojo indekso apskaičiavimo metodu nepriklausomai nuo to, jis algoritminis ar loginis, visas ar dalinis. Tos taisyklės papildo Reglamentą (ES) Nr. 1227/2011, kuriuo draudžiama sąmoningai pateikti neteisingą informaciją įmonėms, kurios teikia kainų vertinimus arba rinkos ataskaitas dėl didmeninių energetikos produktų, taip klaidinant rinkos dalyvius, kurie veikia, remdamiesi tais kainų įvertinimais arba rinkos ataskaitomis;

(45)

siekiant užtikrinti vienodas rinkos sąlygas prekybos vietose ir sistemose pagal šį reglamentą, bet kurie asmenys, vykdantys reguliuojamų rinkų veiklą, daugiašalės ir organizuotos prekybos sistemos turėtų nustatyti ir užtikrinti veiksmingas nuostatas, sistemas ir procedūras manipuliavimo rinka ir piktnaudžiavimo veiksmams užkardyti ir nustatyti;

(46)

manipuliavimui ar bandymui manipuliuoti finansinėmis priemonėmis taip pat gali būti priskiriamas pavedimų, kurių negalima vykdyti, teikimas. Be to, finansine priemone galima manipuliuoti vykdant veiksmus ne prekybos vietoje. Asmenys, kurių profesija susijusi su sandorių organizavimu ar vykdymu, privalėtų nustatyti ir užtikrinti efektyvias, veikiančias įtartinų sandorių nustatymo ir pranešimo apie juos priemones, sistemas bei procedūras. Jos turėtų apimti pranešimus apie įtartinus pavedimus ir įtartinus sandorius, vykstančius ne prekybos vietoje;

(47)

manipuliavimas ar bandymas manipuliuoti finansinėmis priemonėmis taip pat gali būti susijęs su melagingos ar klaidinančios informacijos platinimu. Melagingos ar klaidinančios informacijos platinimas gali turėti didelį poveikį finansinių priemonių kainai per palyginti trumpą laikotarpį. Tai gali būti akivaizdžiai melagingos informacijos kūrimas, taip pat tyčinis svarbių faktų slėpimas ir tyčinis neteisingas informacijos pristatymas. Ta manipuliavimo rinka priemonė ypač žalinga investuotojams, nes tokiu atveju savo sprendimus dėl investicijų jie grindžia neteisinga ar iškraipyta informacija. Tai taip pat kenkia emitentams, nes sumažėja pasitikėjimas apie juos turima informacija. Nepakankamas pasitikėjimas rinka savo ruožtu gali pakenkti emitento galimybėms išleisti naujas finansines priemones ar gauti kreditą iš kitų rinkos dalyvių veiklai finansuoti. Informacija rinkoje sklinda labai greitai. Todėl investuotojams ir emitentams padaryta žala gali turėti palyginti ilgalaikį poveikį, kol bus nustatyta, kad informacija yra melaginga ar klaidinanti, ir kol emitentas ar už jos platinimą atsakingi asmenys galės ją pataisyti. Todėl melagingos ar klaidinančios informacijos, įskaitant gandus ir melagingas ar klaidinančias žinias, platinimą būtina laikyti šio reglamento pažeidimu. Todėl reikėtų neleisti finansinių rinkų dalyviams laisvai pateikti informaciją, kuri prieštarauja jų pačių nuomonei ar pagrįstiems įsitikinimams ir kuri, kaip jiems žinoma ar turėtų būti žinoma, yra melaginga ar klaidinanti ir kenkia investuotojams ir emitentams;

(48)

atsižvelgiant į išaugusį naudojimąsi interneto svetainėmis, tinklaraščiais ir socialine žiniasklaida, svarbu paaiškinti, kad melagingos arba klaidinančios informacijos skleidimas internete, įskaitant socialinės žiniasklaidos svetaines arba anoniminius tinklaraščius, taikant šį reglamentą turėtų būti laikomas lygiaverčiu informacijos skleidimui naudojantis labiau tradicinėmis komunikacijos priemonėmis;

(49)

emitento viešai neatskleistos informacijos viešas atskleidimas yra būtinas, kad būtų išvengta prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir užtikrinta, kad investuotojai nebūtų klaidinami. Todėl iš emitentų reikėtų reikalauti, kad jie kuo skubiau informuotų visuomenę apie viešai neatskleistą informaciją. Tačiau ta prievolė tam tikromis aplinkybėmis gali kenkti emitentų teisėtiems interesams. Tokiomis aplinkybėmis reikėtų leisti atskleisti informaciją vėliau, jeigu delsiant tai padaryti visuomenė nebūtų klaidinama, o emitentas gali užtikrinti informacijos konfidencialumą. Emitentas privalo atskleisti viešai neatskleistą informaciją tik tuomet, jeigu jis padavė paraišką finansinę priemonę įtraukti į prekybos sąrašus arba sutiko, kad ji būtų į juos įtraukta;

(50)

taikant šiame reglamente numatytus reikalavimus, susijusius su viešu viešai neatskleistos informacijos atskleidimu ir su tokio viešo atskleidimo atidėjimu, teisėti interesai gali, visų pirma, būti siejami su šiame nebaigtiniame sąraše nurodytomis aplinkybėmis: a) vykstančios derybos arba susiję veiksniai, jeigu viešas atskleidimas gali daryti įtaką tų derybų rezultatui ar įprastai tvarkai. Visų pirma, jeigu emitento finansiniam gyvybingumui gresia rimtas ir neišvengiamas pavojus, nors ir nepriskiriamas galiojančio įstatymo dėl nemokumo taikymo sričiai, viešas informacijos atskleidimas gali būti uždelstas ribotą laikotarpį, jeigu toks viešas atskleidimas sukeltų rimtą grėsmę esamų ir potencialių akcininkų interesams, kenkdamas konkrečių derybų, skirtų užtikrinti ilgalaikį emitento finansinį atsigavimą, užbaigimui; b) emitento valdymo organo priimti sprendimai ar sudarytos sutartys, kuriems įsigalioti reikalingas emitento kito organo patvirtinimas, jeigu tokio emitento struktūra reikalauja tų organų atskyrimo, su sąlyga, kad viešas informacijos atskleidimas prieš tokį patvirtinimą, kartu paskelbiant, kad vis dar laukiama tokio patvirtinimo, sukeltų grėsmę, jog visuomenė neteisingai įvertins informaciją;

(51)

be to, reikalavimas atskleisti viešai neatskleistą informaciją turi būti nustatytas taršos leidimų rinkos dalyviams. Siekiant išvengti nereikalingos informacijos teikimo ir užtikrinti numatomos priemonės ekonomiškumą, būtina apriboti to reikalavimo reguliuojamąjį poveikį, jį taikant tik tiems ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos dalyviams, kurie, atsižvelgiant į jų dydį ir veiklos pobūdį, gali turėti didelį poveikį apyvartinių taršos leidimų kainai, ja pagrįstiems produktams, parduodamiems aukcione, arba susijusioms išvestinėms finansinėms priemonėms ir kainų siūlymui aukcionuose pagal Reglamentą (ES) Nr. 1031/2010. Komisija, priimdama deleguotuosius aktus, turėtų patvirtinti priemones, kuriomis nustatoma mažiausia vertė, kad būtų galima taikyti tą išimtį. Atskleistina informacija turėtų būti susijusi su informaciją atskleidžiančio subjekto fizinėmis operacijomis, o ne su jo apyvartinių taršos leidimų prekybos planais ar strategijomis, jais pagrįstais produktais, parduodamais aukcione, arba susijusiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Jei apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviai jau vykdo panašias viešai neatskleistos informacijos atskleidimo reikalavimus, visų pirma pagal Reglamentą dėl energetikos rinkos vientisumo ir skaidrumo Reglamentą (ES) Nr. 1227/2011, prievolė atskleisti viešai neatskleistą informaciją apie apyvartinius taršos leidimus neturėtų reikšti, kad privalu du kartus teikti iš esmės tą pačią informaciją. Apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvių, kurių bendras išmetamų teršalų kiekis ar nominali šiluminė galia atitinka nustatytą ribinę vertę arba yra žemiau jos, atveju, atsižvelgiant į tai, jog nemanoma, kad informaciją apie jų fizines operacijas būtų svarbu atskleisti, neturėtų būti manoma, jog jie daro didelį poveikį apyvartinių taršos leidimų kainai, ja pagrįstiems produktams, parduodamiems aukcione, arba susijusioms išvestinėms finansinėms priemonėms. Tačiau tokiems apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviams turėtų būti taikomas prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija draudimas, susijęs su bet kokia kita informacija, kurią jie gali gauti ir kuri yra viešai neatskleista informacija;

(52)

siekiant apsaugoti viešąjį interesą, finansinės sistemos stabilumą ir, pavyzdžiui, išvengti to, kad finansų įstaigų likvidumo krizė dėl skuboto lėšų atsiėmimo taptų mokumo krize, išskirtinėmis aplinkybėmis gali prireikti leisti kredito ir finansų įstaigoms atidėti viešai neatskleistos informacijos atskleidimą. Visų pirma tai gali būti taikoma informacijai, susijusiai su laikinomis likvidumo problemomis, kai reikia gauti centrinio banko paskolą, įskaitant neatidėliotiną centrinio banko pagalbą likvidumui padidinti, jeigu šios informacijos atskleidimas darytų sisteminį poveikį. Šis atidėjimas turėtų būti galimas su sąlyga, kad emitentas iš atitinkamos kompetentingos institucijos gaus sutikimą ir kad viešasis interesas bei ekonominiai interesai, užtikrinami šio atskleidimo atidėjimo, yra svarbesni nei rinkos, kurioje gaunama informacija, kurios atskleidimas atidėtas, interesai;

(53)

finansų įstaigų, ypač kai centrinis bankas teikia joms paskolas, įskaitant neatidėliotiną pagalbą likvidumui didinti, atveju vertinimą, ar informacija yra sisteminės svarbos ir ar informacijos atskleidimo atidėjimas atitinka viešuosius interesus, turėtų atlikti kompetentinga institucija, atitinkamai pasikonsultavusi su nacionaliniu centriniu banku, makrolygio rizikos ribojimo institucija arba bet kuria kita atitinkama nacionaline institucija;

(54)

naudojimasis arba bandymas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant savo ar trečiojo asmens labui turėtų būti aiškiai uždraustas. Naudojimasis viešai neatskleista informacija gali būti ir prekyba apyvartiniais taršos leidimais ar su jais susijusiomis išvestinėmis priemonėmis, dalyvavimas apyvartinių taršos leidimų ar kitų produktų, kuriais tokie leidimai yra pagrįsti, aukcionuose, rengiamuose pagal Reglamentą (ES) Nr. 1031/2010, jeigu tai daro asmenys, kurie žino arba turėtų žinoti, kad jų turima informacija yra viešai neatskleista informacija. Informacija, susijusi su rinkos dalyvių prekybos planais ir strategijomis, neturėtų būti laikoma viešai neatskleista informacija, tačiau informacija apie trečiųjų asmenų prekybos planus ir strategijas gali būti laikoma viešai neatskleista informacija;

(55)

reikalavimas atskleisti viešai neatskleistą informaciją gali būti našta mažoms ir vidutinėms įmonėms, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES (10), kurių finansinėmis priemonėmis leidžiama prekiauti MVĮ augimo rinkose, turint omenyje jų turimos informacijos stebėsenos sąnaudas ir išlaidas konsultacijoms su teisininkais dėl to, ar reikėtų atskleisti informaciją ir kada tai reikėtų padaryti. Vis dėlto skubus viešai neatskleistos informacijos atskleidimas yra itin svarbus užtikrinant investuotojų pasitikėjimą tais emitentais. Todėl EVPRI turėtų turėti galimybę parengti gaires, kurios padėtų emitentams vykdyti prievolę atskleisti viešai neatskleistą informaciją nemažinant investuotojų apsaugos;

(56)

viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašai yra svarbi priemonė reguliavimo institucijoms tiriant galimo piktnaudžiavimo rinka atvejus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės į tokius sąrašus reikalauja įtraukti skirtingus duomenis, emitentams tenka nereikalinga administracinė našta. Todėl duomenų laukeliai viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašuose turėtų būti vienodi, kad išlaidos būtų mažesnės. Svarbu, kad asmenys, įtraukti į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašus, būtų informuoti apie tą faktą ir jo padarinius pagal šį reglamentą ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/57/ES (11). Dėl reikalavimo sudaryti ir nuolat atnaujinti viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašus administracinė našta susidaro būtent MVĮ augimo rinkų emitentams. Kadangi kompetentingos institucijos gali vykdyti veiksmingą piktnaudžiavimo rinka priežiūrą neturėdamos tų emitentų viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašų, juos reikėtų atleisti nuo šios prievolės, kad būtų sumažintos šiuo reglamentu nustatytos administracinės išlaidos. Tačiau kompetentingoms institucijoms paprašius tokie emitentai turėtų pateikti viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą;

(57)

vertinga rinkos vientisumo apsaugos priemonė – emitentų ar jų vardu ar labui veikiančių kitų asmenų sudaromi sąrašai asmenų, dirbančių jiems pagal darbo sutartį ar kitu pagrindu ir turinčių prieigą prie viešai neatskleistos informacijos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su emitentu. Tokie sąrašai emitentams ar tokiems asmenims leistų kontroliuoti viešai neatskleistos informacijos srautus ir taip padėtų atlikti savo konfidencialumo pareigas. Be to, tie sąrašai gali būti vertinga priemonė kompetentingoms institucijoms, norinčioms nustatyti asmenų, turinčių prieigą prie viešai neatskleistos informacijos, tapatybę ir kada jiems ta prieiga buvo suteikta. Į tokį sąrašą įtrauktų asmenų prieiga prie viešai neatskleistos informacijos, tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su emitentu, nedaro poveikio šiuo reglamentu nustatytiems draudimams;

(58)

didesnis emitento vadovo pareigas einančių asmenų ir tam tikrais atvejais su jais glaudžiai susijusių asmenų vykdomų sandorių skaidrumas yra piktnaudžiavimo rinka, visų pirma prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, prevencijos priemonė. Skelbimai bent jau apie kai kuriuos tokius sandorius taip pat gali būti labai naudingas informacijos šaltinis investuotojams. Būtina paaiškinti, kad prievolė skelbti informaciją apie tokius vadovų sandorius taip pat taikoma ir finansinių priemonių įkeitimo ar skolinimo atvejams, nes akcijų įkeitimas, jeigu jos bus skubotai ir neplanuotai parduodamos, gali turėti faktinį ir potencialų destabilizuojantį poveikį bendrovei. Neatskleidus informacijos rinka nežinotų, jog, pavyzdžiui, buvo didesnė galimybė, kad ateityje iš esmės pasikeis akcijų savininkai; padidės akcijų pasiūla rinkoje arba bus prarastos balsavimo teisės toje bendrovėje. Todėl pagal šį reglamentą reikalaujama pateikti pranešimą, jeigu vertybiniai popieriai įkeičiami kaip platesnio sandorio, pagal kurį vadovas vertybinius popierius įkeičia kaip užstatą, kad gautų kreditą iš trečiojo asmens, dalis. Be to, visiškas ir tinkamas rinkos skaidrumas yra būtina sąlyga siekiant rinkos dalyvių, visų pirma bendrovių akcininkų, pasitikėjimo. Taip pat būtina paaiškinti, kad prievolė paskelbti vadovų sandorius taikoma ir sandoriams, kuriuos vykdo kitas vadovo pareigas einantis asmuo. Siekiant tinkamai suderinti skaidrumo lygį ir kompetentingoms institucijoms ir visuomenei teikiamų ataskaitų skaičių, šiuo reglamentu reikėtų nustatyti ribines vertes, iki kurių apie sandorius nereikia pranešti;

(59)

pranešimai apie vadovaujamas pareigas einančio asmens ir su juo glaudžiai susijusio asmens savo labui vykdomus sandorius yra ne tik naudinga informacija rinkos dalyviams, bet ir papildoma priemonė kompetentingoms institucijoms prižiūrėti rinkas. Prievolė teikti pranešimus apie sandorius nedaro poveikio šiame reglamente nustatytiems draudimams;

(60)

pranešimas apie sandorius turėtų atitikti asmens duomenų perdavimo taisykles, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB (12);

(61)

vadovaujamas pareigas einantiems asmenims turėtų būti draudžiama prekiauti anksčiau nei paskelbiama tarpinė finansinė ataskaita arba metų pabaigos ataskaita, kurią atitinkamas emitentas pagal prekybos vietos taisykles, kai emitento akcijomis leidžiama prekiauti, arba pagal nacionalinės teisės aktus privalo viešai paskelbti, išskyrus atvejus, kai yra konkrečios ir ribotos aplinkybės, pateisinančios emitento leidimą, leidžiantį vadovaujamas pareigas einančiam asmeniui prekiauti. Tačiau visi tokie leidimai nedaro poveikio šiame reglamente nustatytiems draudimams;

(62)

kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos veiksmingomis priemonėmis, įgaliojimais ir ištekliais užtikrinamas priežiūros veiksmingumas. Atitinkamai, šiame reglamente visų pirma numatyti būtiniausi priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, kuriuos reikėtų suteikti valstybių narių kompetentingoms institucijoms vadovaujantis nacionaline teise. Kai to reikalaujama pagal nacionalinės teisės aktus, tie įgaliojimui turėtų būti vykdomi pateikiant prašymą kompetentingoms teisminėms institucijoms. Kompetentingos institucijos, pagal šį reglamentą įgyvendindamos savo įgaliojimus, turėtų veikti objektyviai ir nešališkai ir priimti sprendimus nepriklausomai;

(63)

rinkos įmonės ir visi ūkio veiklos vykdytojai taip pat turėtų prisidėti prie rinkos vientisumo užtikrinimo. Todėl, jei paskirta viena kompetentinga institucija, atsakinga už piktnaudžiavimo rinka klausimus, tai nereiškia, kad ji, siekdama užtikrinti veiksmingą šio reglamento nuostatų vykdymo priežiūrą, negali bendradarbiauti su rinkos įmonėmis ar joms perduoti savo įgaliojimų. Kai asmenys, teikiantys ar platinantys investavimo rekomendacijas arba kitą informaciją, kurioje rekomenduojama arba siūloma investavimo į vieną ar kelias finansines priemones strategija, taip pat savo labui prekiauja šiomis priemonėmis, kompetentingos institucijos turėtų, inter alia, galėti pareikalauti arba paprašyti šių asmenų suteikti informaciją, būtiną nustatant, ar jų teikiamos arba platinamos rekomendacijos atitinka šį reglamentą;

(64)

siekiant nustatyti prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka atvejus, kompetentingoms institucijoms pagal nacionalinės teisės aktus turėtų būti suteikta galimybė patekti į fizinių ir juridinių patalpas, kad galėtų atlikti dokumentų poėmį. Galimybė patekti į tokias patalpas yra būtina, kai yra pagrindo manyti, kad yra dokumentų ir kitų duomenų, susijusių su tyrimo dalyku, ir jie gali būti naudingi siekiant įrodyti prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka atvejus; Taip pat galimybė patekti į šias patalpas yra būtina, kai asmuo, kuriam jau pateiktas prašymas suteikti informaciją, (visai ar iš dalies) to prašymo nevykdo arba kai yra pagrindo manyti, kad, jei toks prašymas būtų pateiktas, jis nebūtų vykdomas ar kad dokumentai ar informacija, su kuriais susijęs prašymas suteikti informaciją, būtų pašalinti, sugadinti ar sunaikinti. Jeigu pagal nacionalinės teisės aktus iš atitinkamos valstybės narės teisminės institucijos reikia gauti išankstinį leidimą, patekti į patalpas būtų galima tik gavus tą tesiminės institucijos išankstinį leidimą;

(65)

sandorius vykdančių ir šių sandorių vykdymą registruojančių investicinių įmonių, kredito įstaigų ir finansų įstaigų telefoninių pokalbių įrašai ir duomenų išklotinės, taip pat telekomunikacijų operatorių turimos telefoninių pokalbių ir duomenų išklotinės yra svarbus ir dažnai vienintelis įrodymas siekiant nustatyti ir įrodyti prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka atvejus. Iš telefoninių pokalbių ir duomenų išklotinių galima nustatyti už melagingos ar klaidinančios informacijos platinimą atsakingo asmens tapatybę arba tai, kad asmenys tam tikru metu susisiekė ir kad du ar daugiau asmenų palaiko ryšį. Todėl kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę reikalauti investicinės įmonės, kredito įstaigos arba finansų įstaigos turimų telefoninių pokalbių įrašų, elektroninių pranešimų ir duomenų srauto išklotinių pagal Direktyvą 2014/65/ES. Galimybė susipažinti su telefoninių pokalbių ir duomenų išklotinėmis būtina siekiant gauti įrodymus ir tirti įtarimus galima prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ar manipuliavimu rinka, taigi taip nustatyti piktnaudžiavimo rinka atvejus ir pritaikyti sankcijas. Siekiant Sąjungoje nustatyti vienodas sąlygas, susijusias su prieiga prie telekomunikacijų operatoriaus turimų telefoninių pokalbių ir duomenų išklotinių ar investicinės įmonės, kredito institucijos ar finansinės institucijos, turimų telefoninių pokalbių įrašų ir duomenų išklotinių, pagal nacionalinės teisės aktus kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė reikalauti telekomunikacijų operatoriaus turimų telefoninių pokalbių ir duomenų išklotinių, kai tai leidžiama pagal nacionalinės teisės aktus, ir investicinės įmonės turimų telefoninių pokalbių įrašų ir duomenų išklotinių, tais atvejais, kai yra pakankamai pagrindo manyti, kad tokie su patikra arba tyrimu susiję įrašai gali būti svarbūs siekiant įrodyti, kad buvo prekiaujama vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija arba manipuliuojama rinka pažeidžiant šį reglamentą. Galimybė susipažinti su telekomunikacijų operatoriaus turimomis telefoninių pokalbių ir duomenų išklotinėmis neapima prieigos prie telefoninių pokalbių balsu turinio;

(66)

nors šiame reglamente nurodomi būtiniausi įgaliojimai, kuriuos reikėtų suteikti kompetentingoms institucijoms, jie turi būti įgyvendinami laikantis išsamios nacionalinės teisės sistemos reikalavimų, užtikrinančių pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant teisę į privatumą. Užtikrindamos, kad būtų galima įgyvendinti tuos įgaliojimus, kuriais gali būti rimtai pažeidžiama teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, susirašinėjimo slaptumą, valstybės narės turėtų nustatyti pakankamas ir veiksmingas nepiktnaudžiavimo garantijas, pavyzdžiui, prireikus, reikalavimą gauti atitinkamos valstybės narės teisminių institucijų išankstinį leidimą. Valstybės narės turėtų sudaryti galimybę kompetentingoms institucijoms šiuos invazinio pobūdžio įgaliojimus vykdyti tiek, kiek tai būtina tinkamam sunkių bylų tyrimui ir nėra lygiaverčių priemonių, kuriomis būtų galima pasiekto to paties rezultato;

(67)

kadangi rinka gali būti piktnaudžiaujama tarp valstybių ir rinkų, visais atvejais, išskyrus išimtinius atvejus, kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti ir keistis informacija su kitomis kompetentingomis bei reguliavimo institucijomis ir su EVPRI, visų pirma tiriamosios veiklos srityje. Kai kompetentinga institucija yra tikra, kad kitoje valstybėje narėje piktnaudžiaujama ar piktnaudžiauta rinka arba kad piktnaudžiaujant rinka daromas poveikis finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama kitoje valstybėje narėje, ji turėtų apie tai pranešti kompetentingai institucijai ir EVPRI. Kai rinka piktnaudžiaujama tarpvalstybiniu mastu, EVPRI turėtų galėti koordinuoti tyrimą, jei į ją su tokiu prašymu kreipėsi viena iš dalyvaujančių kompetentingų institucijų;

(68)

svarbu, kad kompetentingos institucijos turėtų priemones, reikalingas veiksmingai kelių rinkų pavedimų knygos priežiūrai. Pagal Direktyvą 2014/65/ES kompetentingos institucijos gali kreiptis į kitas kompetentingas institucijas dėl duomenų, susijusių su pavedimų knygomis, ir juos gauti, taip sudarant galimybes stebėti ir nustatyti tarpvalstybinio pobūdžio manipuliavimą rinka;

(69)

siekdamos užtikrinti keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą su trečiųjų šalių institucijomis ir veiksmingą šio reglamento įgyvendinimą, kompetentingos institucijos turėtų sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su kolegomis trečiosiose šalyse. Bet koks asmens duomenų perdavimas pagal tuos susitarimus turėtų atitikti Direktyvą 95/46/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 (13);

(70)

rizikos ribojimo principu pagrįstos patikimos veiklos sistema finansų sektoriuje turėtų remtis griežta priežiūros, tyrimo ir sankcijų tvarka. Tam priežiūros institucijoms reikėtų suteikti pakankamus įgaliojimus veikti ir jos turėtų turėti galimybę taikyti vienodų griežtų ir atgrasomąjį poveikį turinčių sankcijų tvarką visais finansinių pažeidimų atvejais; sankcijos turėtų būti įgyvendinamos veiksmingai. Tačiau, Larosière grupės nuomone, šiuo metu nėra nė vieno iš tų elementų. Esami sankcijų taikymo įgaliojimai ir praktinis jų taikymas siekiant skatinti sankcijų konvergenciją vykdant visų rūšių priežiūros veiklą apžvelgti 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikate dėl sankcijų taikymo režimų finansų sektoriuje griežtinimo;

(71)

todėl reikėtų numatyti sankcijų ir kitų administracinių priemonių rinkinį, kad valstybėse narėse būtų užtikrintas bendras požiūris ir kad būtų daromas didesnis atgrasomasis poveikis. Kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę atimti teisę eiti vadovaujamas pareigas investicinėse įmonėse. Prireikus nustatyti konkrečiais atvejais taikomas sankcijas reikėtų atsižvelgti į tokius veiksnius kaip bet kokios nustatytos finansinės naudos grąžinimas, pažeidimo sunkumas ir trukmė, sunkinančios ar švelninančios aplinkybės, būtinybė užtikrinti baudų atgrasomąjį poveikį ir tam tikrais atvejais nuolaida už bendradarbiavimą su kompetentinga institucija. Visų pirma, faktinė konkrečiais atvejais skiriamų administracinių baudų suma už labai sunkius pažeidimus gali siekti pagal šį reglamentą nustatytą aukščiausią lygį arba pagal nacionalinės teisės aktus nustatytą už jį aukštesnį lygį, o baudos už nesunkius pažeidimus arba sudarius susitarimą gali būti daug mažesnės nei aukščiausias lygis. Šiuo reglamentu neribojama valstybių narių galimybė nustatyti didesnes administracines sankcijas ar kitas administracines priemones;

(72)

nors niekaip neribojama valstybių narių teisė nustatyti taisyklių dėl administracinių sankcijų ir baudžiamųjų sankcijų už tuos pačius pažeidimus, neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų taisykles dėl administracinių sankcijų už šio reglamento pažeidimus, kuriems taikoma nacionalinė baudžiamoji teisė iki 2016 m. liepos 3 d. Laikydamosi nacionalinės teisės aktų valstybės narės neprivalo skirti ir administracinių, ir baudžiamųjų sankcijų už tą patį pažeidimą, tačiau jos tai gali daryti, jeigu leidžiama pagal jų nacionalinius teisės aktus. Tačiau išlaikant baudžiamąsias sankcijas vietoj administracinių sankcijų už šio reglamento arba Direktyvos 2014/57/ES pažeidimus neturėtų sumažėti arba būti kitaip paveiktas kompetentingų institucijų gebėjimas šio reglamento tikslais bendradarbiauti su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, laiku susipažinti su informacija ar ja keistis, taip pat po to, kai kreipiamasi į kompetentingas teismines institucijas dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn atitinkamų pažeidimų atvejais;

(73)

siekiant užtikrinti, kad kompetentingų institucijų sprendimai turėtų atgrasomą poveikį visai visuomenei, jie paprastai turėtų būti paskelbiami. Sprendimų paskelbimas taip pat yra svarbi kompetentingų institucijų priemonė rinkos dalyviams informuoti apie tai, koks elgesys laikomas šio reglamento pažeidimu, ir platesniu mastu skatinti tinkamą rinkos dalyvių elgesį. Jeigu toks paskelbimas daro neproporcingą žalą dalyvaujantiems asmenims, kelia grėsmę finansų rinkų stabilumui ar tebevykstančiam tyrimui, kompetentingos institucijos turėtų anonimiškai ir vadovaudamosi nacionaline teise paskelbti administracines sankcijas ir kitas administracines priemones arba atidėti paskelbimą. Kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę nepaskelbti administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių, jeigu anonimiškai paskelbti arba atidėti paskelbimo nepakanka siekiant užtikrinti, kad nebūtų pakenkta finansinių rinkų stabilumui. Taip pat turėtų būti nereikalaujama, kad kompetentingos institucijos paskelbtų priemones, kurios laikomos nereikšmingomis priemonėmis ir kurias paskelbti būtų neproporcinga;

(74)

asmenys, informuojantys apie galimus pažeidimus, gali atkreipti kompetentingų institucijų dėmesį į naują informaciją ir taip padeda joms nustatyti prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimu rinka atvejus, taip pat taikyti sankcijas. Tačiau asmenys, informuojantys apie galimus pažeidimus, gali nenorėti teikti informaciją bijodami, kad su jais bus susidorota, arba dėl to, kad nėra skatinamųjų priemonių. Pranešti apie šio reglamento pažeidimus būtina siekiant užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galėtų nustatyti piktnaudžiavimo rinka atvejus ir pritaikyti sankcijas. Asmenims, informuojantiems apie galimus pažeidimus, skirtos priemonės būtinos siekiant padėti nustatyti piktnaudžiavimo rinka atvejus ir užtikrinti asmenų, informuojančių apie galimus pažeidimus, ir kaltinamųjų apsaugą ir pagarba jų teisėms. Todėl šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti, kad būtų numatytos tinkamos nuostatos, kuriomis asmenims, informuojantiems apie galimus pažeidimus, būtų sudarytos galimybės atkreipti kompetentingų institucijų dėmesį į galimus šio reglamento pažeidimus ir jie būtų apsaugoti nuo susidorojimo. Valstybėms narėms turėtų būti leista numatyti finansines paskatas asmenims, teikiantiems svarbią informaciją apie galimus šio reglamento pažeidimus. Tačiau asmenys, informuojantys apie galimus pažeidimus, turėtų turėti galimybę pasinaudoti tokiomis skatinamosiomis priemonėmis tik kai jie pateikia naujos informacijos, kurios pagal teisės aktų reikalavimus jie dar nėra įpareigoti teikti, ir kai gavus tokią informaciją dėl šio reglamento pažeidimo pritaikomos sankcijos. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad jų įgyvendinamose asmenims, informuojantiems apie galimus pažeidimus, taikomose sistemose būtų numatyti tinkamos kaltinamųjų apsaugos mechanizmai, visų pirma paisoma jų teisių į asmens duomenų apsaugą, taip pat procedūros, kuriomis būtų užtikrinama kaltinamųjų teisė į veiksmingą teisinę gynybą, teisė būti išklausytiems prieš priimant sprendimą dėl jų, taip pat teisė veiksmingai apskųsti teisme dėl jų priimtą sprendimą;

(75)

kadangi valstybės narės patvirtino teisės aktus, kuriais įgyvendinama Direktyva 2003/6/EB, ir kadangi šiame reglamente numatyti deleguotieji aktai, techniniai reguliavimo standartai ir techniniai įgyvendinimo standartai, kurie turėtų būti patvirtinti prieš tai, kai nustatytina sistema pradedama tinkamai taikyti, pagrindinių šio reglamento nuostatų taikymą būtina atidėti pakankamam laikui;

(76)

siekiant užtikrinti sklandų pereinamąjį laikotarpį prieš pradedant taikyti šį reglamentą ir taikant Direktyvos 2003/6/EB 1 straipsnio 2 dalies a punktą, rinkos praktika, įsitvirtinusi prieš įsigaliojant šiam reglamentui ir pripažinta kompetentingų institucijų pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2273/2003 (14), gali būti taikoma su sąlyga, kad apie ją būtų pranešta EVPRI per nustatytą laikotarpį, iki kol kompetentinga institucija priėmė sprendimą dėl tokios praktikos tęstinumo pagal šį reglamentą;

(77)

šiame reglamente paisoma pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija). Taigi šis reglamentas turėtų būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į tas teises ir principus. Visų pirma, kai šiame reglamente nurodytos spaudos ir žodžio laisvei kitose žiniasklaidos priemonėse taikytinos taisyklės ir žurnalistų profesinės taisyklės arba kodeksai, reikėtų atkreipti dėmesį į tas laisves, nes jos garantuojamos Sąjungoje ir valstybėse narėse ir pripažįstamos pagal Chartijos 11 straipsnį ir kitas atitinkamas nuostatas;

(78)

siekdamos užtikrinti skaidrumą ir geriau informuoti apie sankcijų tvarkos veikimą, kompetentingos institucijos nuasmenintus ir apibendrintus duomenis turėtų kasmet teikti EVPRI. Tie duomenys turėtų apimti tyrimų, kurie buvo pradėti, skaičių, vykstančių tyrimų ir baigtų tyrimų skaičių per atitinkamą laikotarpį;

(79)

EVPRI atliekamas asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą reglamentuojamas Direktyva 95/46/EB ir Reglamentu (EB) Nr. 45/2001 su valstybių narių kompetentingų institucijų, visų pirma valstybių narių paskirtų nepriklausomų viešųjų institucijų priežiūra. Bet koks kompetentingų institucijų keitimasis informacija ar informacijos perdavimas turėtų atitikti asmens duomenų perdavimo taisykles pagal Direktyvą 95/46/EB. Bet koks EVPRI keitimasis informacija ar informacijos perdavimas turėtų atitikti asmens duomenų perdavimo taisykles pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001;

(80)

šiuo reglamentu ir pagal jį patvirtintais deleguotaisiais aktais, įgyvendinimo aktais, techniniais reguliavimo standartais, techniniais įgyvendinimo standartais ir gairėmis nedaromas poveikis Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymui;

(81)

siekiant konkrečiai nurodyti šiame reglamente nustatytus reikalavimus Komisijai pagal SESV 290 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant užtikrinti, kad į reglamento taikymo sritį nepatektų tam tikros trečiųjų šalių institucijos ir centriniai bankai, taip pat tam tikros trečiųjų šalių, sudariusių su ES susiejimo susitarimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 25 straipsnį, oficialiai paskirtos institucijos; taip pat dėl šio reglamento I priede išvardytų manipuliavimo veiksmų rodiklių, ribinių verčių, kurias pasiekus apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviams turi būti taikoma prievolė viešai atskleisti informaciją; aplinkybių, kuriomis galima leisti prekiauti draudimo laikotarpiu; ir dėl tam tikrų sandorių, kuriuos sudaro vadovaujamas pareigas einantys asmenys arba glaudžiai su jais susiję asmenys, rūšių dėl kurių atsiranda reikalavimas pranešti. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(82)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas pranešimo apie šio reglamento pažeidimus procedūrų atžvilgiu, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai konkrečiai nurodyti tas procedūras, įskaitant nuostatas dėl tolesnių veiksmų dėl pranešimų ir pagal darbo sutartis dirbančių asmenų apsaugos priemones, taip pat asmens duomenų apsaugos priemones. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (15);

(83)

finansinių paslaugų techniniais standartais visoje Sąjungoje turėtų būti užtikrintos vienodos sąlygos, susijusios su klausimais, kuriems taikomas šis reglamentas. Būtų veiksminga ir tinkama EVPRI, kaip itin specializuotų žinių turinčiai institucijai, patikėti parengti Komisijai teiktiną reguliavimo ir įgyvendinimo standartų, kurie nesusiję su sprendimais dėl politikos variantų, projektą;

(84)

Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti EVPRI parengtą techninių reguliavimo standartų projektą, kuriame būtų konkrečiai nurodytas pranešimų, kuriuos turės teikti reguliuojamų rinkų, daugiašalės ir organizuotos prekybos sistemų dalyviai ir kurie susiję su finansinėmis priemonėmis, kuriomis leidžiama prekiauti, kuriomis prekiaujama ir dėl kurių leisti prekiauti prekybos vietoje pateiktas prašymas, turinys, šių priemonių sąrašo, kurį sudaro EVPRI, sudarymo, skelbimo ir tvarkymo būdai ir sąlygos; konkrečiai nurodytos atpirkimo programų ir stabilizavimo priemonių sąlygos, įskaitant prekybos sąlygas, laiko ir masto apribojimus, prievoles atskleisti informaciją bei teikti ataskaitas ir kainų sąlygas; dėl reguliuojamųjų techninių standartų, susijusių su prekybos vietoms taikytinomis procedūrų ir taisyklių sistemomis, kuriomis siekiama užkardyti ir nustatyti piktnaudžiavimo rinka atvejus, su sistemomis ir šablonais, kuriais bus naudojamasi siekiant nustatyti ir pranešti apie įtartinus pavedimus ir sandorius; dėl atitinkamos tvarkos, procedūrų ir registravimo reikalavimų vykdant rinkos tyrimus; taip pat su techninėmis taisyklėmis dėl asmenų kategorijų, siekiant užtikrinti, kad rekomenduojant investicijų strategiją informacija būtų pristatoma objektyviai ir kad būtų atskleidžiami tam tikrus interesai ar interesų konfliktų požymiai taikant deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 (16) 10–14 straipsniais. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais;

(85)

Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti techninius įgyvendinimo standartus priimant įgyvendinimo aktus pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį. EVPRI turėtų būti patikėta parengti Komisijai teiktinus techninius įgyvendinimo standartus, susijusius su viešai neatskleistos informacijos atskleidimu, viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašų formatais ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimo ir keitimosi informacija tarpusavyje ir su EVPRI formatais ir procedūromis;

(86)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užkirsti kelią piktnaudžiavimui rinka vykdant prekybą vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, neteisėtam viešai neatskleistos informacijos atskleidimui ir manipuliavimui rinka, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(87)

kadangi Direktyvos 2003/6/EB nuostatos nebėra aktualios ar pakankamos, ta direktyva turėtų būti panaikinta nuo 2016 m. liepos 3 d. Šio reglamento reikalavimai ir draudimai yra griežtai susiję su Direktyvoje 2014/65/ES nustatytais reikalavimais ir draudimais, ir todėl turėtų įsigalioti tos direktyvos įsigaliojimo dieną;

(88)

siekiant tinkamai taikyti šį reglamentą, būtina, kad valstybės narės imtųsi visų reikalingų priemonių, kad jų nacionalinė teisė ne vėliau kaip 2016 m. liepos 3 d. atitiktų šio reglamento nuostatas dėl kompetentingų institucijų ir jų įgaliojimų, administracinių sankcijų ir kitų administracinių priemonių, pranešimo apie pažeidimus ir dėl sprendimų skelbimo;

(89)

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas 2012 m. vasario 10 m. pateikė nuomonę (17),

a)

finansinėms priemonėms, kuriomis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje ar dėl kurių pateiktas prašymas leisti prekiauti reguliuojamoje rinkoje;

b)

finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama, leidžiama prekiauti ar dėl kurių pateiktas prašymas leisti prekiauti daugiašalėje prekybos sistemoje;

c)

finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama organizuotoje prekybos sistemoje;

d)

finansinėms priemonėms, neišvardytoms a, b arba c punktuose, kurių kaina ar vertė priklauso nuo tuose punktuose nurodytų finansinių priemonių, įskaitant kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorius ir sandorius dėl kainų skirtumo, tačiau jais neapsiribojant, arba kurios daro poveikį tų finansinių priemonių kainai ar vertei.

a)

biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartims, kai jų objektas – ne didmeniniai energetikos produktai, kai tokiu sandoriu, pavedimu ar veiksmu daromas ar gali būti padarytas poveikis arba poveikį ketinama padaryti šio straipsnio 1 dalyje nurodytos finansinės priemonės kainai ar vertei; ir

b)

finansinių priemonių tipams, įskaitant išvestinių finansinių priemonių sutartis ar kredito rizikos perleidimo išvestines finansines priemones, kai tokiu sandoriu, pavedimu, kainų pasiūlymu ar veiksmu daromas ar gali būti padarytas poveikis biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarčių kainai arba vertei, jeigu ši kaina arba vertė priklauso nuo tų finansinių priemonių kainos ar vertės; ir

c)

veiksmams, susijusiems su lyginamaisiais rodikliais.

1.

finansinė priemonė – finansinė priemonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte;

2.

investicinė įmonė – investicinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

3.

kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (18) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

4.

finansų įstaiga – finansų įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 26 punkte;

5.

rinkos dalyvis – rinkos dalyvis, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 18 punkte;

6.

reguliuojama rinka – reguliuojama rinka, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte;

7.

daugiašalė prekybos sistema – daugiašalė sistema, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 22 punkte;

8.

organizuota prekybos sistema – Sąjungos sistema, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 23 punkte;

9.

pripažinta rinkos praktika – tam tikra rinkos praktika, kurią atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija pripažino pagal 13 straipsnį.

10.

prekybos vieta – prekybos vieta, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 24 punkte;

11.

MVĮ augimo rinka – MVĮ augimo rinka, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 12 punkte;

12.

kompetentinga institucija – kompetentinga institucija, paskirta pagal 22 straipsnį, nebent nurodyta kitaip šiame reglamente;

13.

asmuo –fizinis ar juridinis asmuo;

14.

biržos prekė – biržos prekė, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/2006 (19) 2 straipsnio 1 punkte;

15.

biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartis – sutartis tiekti biržos prekę, kuria prekiaujama neatidėliotinų sandorių rinkoje ir kuri nedelsiant pristatoma už sandorį atsiskaičius, ir sutartis tiekti biržos prekę, kuri nėra finansinė priemonė, įskaitant išankstinio mokėjimo barterinių mainų sutartį;

16.

neatidėliotinų sandorių rinka – bet kokių biržos prekių rinka, kurioje biržos prekės parduodamos už grynuosius pinigus ir nedelsiant pristatomos už sandorį atsiskaičius, taip pat kitos ne finansinės rinkos, pavyzdžiui, išankstinių sandorių biržos prekių rinkos;

17.

atpirkimo programa – prekyba nuosavomis akcijomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/30/ES (20) 21–27 straipsnius;

18.

algoritminė prekyba – algoritminė prekyba, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 39 punkte;

19.

apyvartinis taršos leidimas – apyvartinis taršos leidimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 11 punkte;

20.

apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis – bet koks asmuo, kuris sudaro sandorius su apyvartiniais taršos leidimais, įskaitant prekybos pavedimų teikimą, jais pagrįstais produktais, parduodamais aukcione, arba susijusiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir kuriam netaikoma išimtis pagal 17 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą;

21.

emitentas – juridinis asmuo, kurio veikla reglamentuojama pagal privatinę ar viešąją teisę, išleidžiantis arba siūlantis išleisti finansines priemones; depozitoriumo pakvitavimų atstovavimo finansinėms priemonėms atveju emitentas yra atstovaujamos finansinės priemonės emitentas;

22.

didmeninis energetikos produktas – didmeninis energetikos produktas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 2 straipsnio 4 punkte;

23.

nacionalinė reguliavimo institucija – nacionalinė reguliavimo institucija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 2 straipsnio 10 punkte.

24.

biržos prekių išvestinės finansinės priemonės – biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 600/2014 (21) 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte;

25.

vadovaujamas pareigas einantis asmuo – emitente veikiantis asmuo, apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis arba kitas 19 straipsnio 10 dalyje nurodytas subjektas, kuris:

26.

glaudžiai susijęs asmuo:

27.

duomenų išklotinės – duomenų perdavimo išklotinės, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB (22) 2 straipsnio antros pastraipos b punkte;

28.

asmuo, profesionaliai organizuojantis ar vykdantis sandorius – asmuo, profesionaliai dalyvaujantis priimant ir perduodant pavedimus arba vykdant finansinių priemonių sandorius;

29.

lyginamasis indeksas – bet koks viešai atskleistas ar paskelbtas tarifas, indeksas arba skaičius, kuris periodiškai ar reguliariai nustatomas taikant formulę vieno ar daugiau pagrindinio turto vienetų vertei ar kainoms, įskaitant apskaičiuotąsias kainas, faktines ir apskaičiuotas palūkanų normas ir kitas vertes, arba jomis remiantis ir atsižvelgiant į tyrimo duomenis ir kuriuo remiantis nustatoma pagal finansinę priemonę mokėtina suma arba finansinės priemonės vertė;

30.

rinkos formuotojas – rinkos formuotojas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

31.

akcijų paketo didinimas – bendrovės vertybinių popierių įsigijimas, kuriam netaikoma teisinė ar reguliavimo prievolė pranešti apie pasiūlymą perimti tos bendrovės akcijas;

32.

atskleidžiantis rinkos dalyvis – fizinis arba juridinis asmuo, patenkantis į bet kurią 11 straipsnio 1 dalies a–d punktuose arba 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą kategoriją ir rinkos tyrimo metu atskleidžiantis informaciją;

33.

didelio dažnio prekybos metodas – didelio dažnio algoritminės prekybos metodas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte;

34.

investavimo strategijos rekomendavimas ar siūlymas – tai informacija:

35.

investavimo rekomendacija – informacija, pagal kurią tiesiogiai ar netiesiogiai rekomenduojama arba siūloma investavimo strategija, susijusi su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis arba emitentais, įskaitant bet kokią nuomonę dėl tokių priemonių dabartinės ar būsimosios vertės arba kainos, skirta platinimo šaltiniams arba visuomenei;

i)

akcijos ir kiti akcijoms lygiaverčiai vertybiniai popieriai;

ii)

obligacijos ir kitokios formos skolos vertybiniai popieriai; arba

iii)

vertybiniais popieriais pakeista skola, paverčiama akcijomis ar akcijoms lygiaverčiais vertybiniais popieriais arba iškeičiama į juos.

i)

sutartys arba teisės pasirašyti, įsigyti arba disponuoti vertybiniais popieriais;

ii)

išvestinės finansinės priemonės, susijusios su vertybiniais popieriais;

iii)

jeigu vertybiniai popieriai yra konvertuojamos arba keičiamos skolos priemonės – tie vertybiniai popieriai, į kuriuos tokios konvertuojamos arba keičiamos skolos priemonės gali būti konvertuojamos arba keičiamos;

iv)

priemonės, kurias išleido arba garantavo vertybinių popierių emitentas arba garantas ir kurių rinkos kaina gali iš esmės paveikti vertybinių popierių kainą, arba atvirkščiai;

v)

jeigu vertybiniai popieriai yra vertybiniai popieriai, lygiaverčiai akcijoms, tos akcijos, kurias reprezentuoja tie vertybiniai popieriai, ir bet kokie kiti vertybiniai popieriai, lygiaverčiai toms akcijoms;

a)

finansinių priemonių, dėl kurių pateiktas prašymas leisti prekiauti, kuriomis leidžiama prekiauti arba prekiaujama pirmą kartą reguliuojamose rinkose, daugiašalės ir organizuotos prekybos sistemose, pavadinimai ir identifikatoriai;

b)

data ir laikas, kai pateiktas prašymas leisti prekiauti, kai buvo leista prekiauti, ir kai buvo sudarytas pirmas sandoris;

c)

išsami informacija apie prekybos vietas, kuriose dėl finansinių priemonių buvo pateiktas prašymas prekiauti, kuriose jomis buvo leista prekiauti ir kuriose pirmą kartą buvo prekiaujama;

d)

data ir laikas, kada finansinėmis priemonėmis nebus prekiaujama arba nebus leidžiama prekiauti.

a)

1 dalyje nurodytų pranešimų turinį; ir

b)

3 dalyje nurodyto sąrašo sudarymo, skelbimo ir saugojimo būdus ir sąlygas.

a)

visa informacija apie programą atskleidžiama prieš prekybos pradžią,

b)

apie prekybos sandorius, kaip apie atpirkimo programos dalį, pagal 1 dalį pranešama prekybos vietos kompetentingai institucijai, o po to informuojama visuomenė; ir

c)

laikomasi atitinkamų kainos ir kiekio ribų.

d)

ji vykdoma atsižvelgiant į 2 dalyje nurodytus tikslus ir šiame straipsnyje nustatytas sąlygas bei 6 dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

a)

sumažinti emitento kapitalą;

b)

įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su skolos finansinėmis priemonėmis, kurios keičiamos į akcinio kapitalo priemones; ar

c)

įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su akcijų pasirinkimo programomis ar kitu akcijų skyrimu emitento arba susijusios bendrovės darbuotojams, administracijos nariams ar priežiūros institucijoms.

a)

stabilizavimas vykdomas ribotą laiką;

b)

atskleidžiama svarbi informacija apie stabilizavimą ir ji prekybos vietos pranešama kompetentingai institucijai pagal 5 dalį;

c)

laikomasi tinkamų kainos ribų; ir

d)

tokia prekyba suderinta su stabilizavimui taikomomis sąlygomis, išdėstytomis 6 dalyje nurodytuose techniniuose reguliavimo standartuose.

a)

valstybė narė,

b)

ECBS nariai,

c)

ministerija, agentūra ar vienos arba kelių valstybių narių specialiosios paskirties įmonė, arba jų vardu veikiantis asmuo,

d)

federacinės valstybės narės atveju – federacijos narys.

a)

Sąjunga,

b)

vienos ar kelių valstybių narių specialiosios paskirties įmonė,

c)

Europos investicijų bankas,

d)

Europos finansinio stabilumo fondas,

e)

Europos stabilumo mechanizmas,

f)

dviejų ar daugiau valstybių narių įsteigta tarptautinė finansinė institucija, kurių tikslas – sukaupti finansavimą ir suteikti finansinę pagalbą nariams, kurie patiria didelių finansinių problemų arba kuriems tokios problemos gresia.

a)

konkretaus pobūdžio informacija, kuri nėra atskleista viešai, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su vienu ar daugiau emitentų arba viena ar daugiau finansinių priemonių ir kuri, ją atskleidus viešai, galėtų turėti didelį poveikį tų finansinių priemonių kainoms ar su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių kainai;

b)

su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusi konkretaus pobūdžio informacija, kuri nėra atskleista viešai, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su viena ar daugiau tokių išvestinių finansinių priemonių arba tiesiogiai – su jomis susijusia biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartimi ir kuri, ją atskleidus viešai, galėtų turėti didelį poveikį tokių išvestinių finansinių priemonių ar su jomis susijusių biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarčių kainoms, ir kai ta informacija, kaip pagrįstai tikimasi, bus atskleista arba kurią būtina atskleisti pagal Sąjungos ar nacionalines teisės ar reguliavimo nuostatas, rinkos taisykles, sutartis, praktiką ar tradicijas tam tikrose biržos prekių išvestinių finansinių priemonių ar neatidėliotinų sandorių rinkose;

c)

su apyvartiniais taršos leidimais ar produktais, kurie tais leidimais pagrįsti ir kuriais prekiaujama aukcione, susijusi konkretaus pobūdžio informacija, kuri nėra atskleista viešai, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su viena ar daugiau tokių priemonių ir kuri, ją atskleidus viešai, galėtų turėti didelį poveikį tų priemonių kainoms ar su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių kainoms;

d)

asmenų, kuriems pavesta vykdyti su finansinėmis priemonėmis susijusius pavedimus, atžvilgiu tai taip pat kliento pateikta ir su kliento pateiktais pavedimais dėl finansinių priemonių susijusi informacija, kuri yra konkretaus pobūdžio, kuri yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su vienu ar daugiau emitentų ar viena ar daugiau finansinių priemonių ir kuri, ją atskleidus viešai, galėtų turėti didelį poveikį tų finansinių priemonių kainoms, su jomis susijusių biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarčių kainai ar su jomis susijusių išvestinių finansinių priemonių kainai;

a)

remdamasis ta informacija, pataria kitam asmeniui įsigyti ar parduoti finansines priemones, su kuriomis ta informacija yra susijusi, arba skatina jį įsigyti ar parduoti tokias priemones, arba

b)

remdamasis ta informacija, pataria kitam asmeniui atšaukti ar pakeisti pavedimą dėl finansinių priemonių, su kuriomis ta informacija yra susijusi, arba skatina jį atšaukti ar pakeisti pavedimą dėl šių priemonių.

a)

yra emitento arba apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvio administracinių, valdymo ar priežiūros organų narys;

b)

turi emitento arba apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvio kapitalo dalį;

c)

turi galimybę susipažinti su informacija vykdydamas profesines ar darbines pareigas; ar

d)

dalyvauja nusikalstamoje veikoje.

a)

nustatė, įgyvendino ir išlaikė pakankamą ir veiksmingą vidaus tvarką ir procedūras, kad veiksmingai užtikrintų, jog nei fiziniai asmenys, kurie jo vardu priėmė sprendimą įsigyti arba parduoti finansines priemones, su kuriomis susijusi informacija, nei kiti fiziniai asmenys, kurie galėjo turėti įtakos tam sprendimui, neturėtų viešai neatskleistos informacijos, ir

b)

neskatino, nepatarė ar kitaip nedarė įtakos fiziniam asmeniui, kuris juridinio asmens vardu įsigijo ar pardavė finansines priemones, su kuriomis susijusi informacija.

a)

veikia kaip tos finansinės priemonės, su kuria informacija susijusi, rinkos formuotojas arba subjektas, įgaliotas veikti kaip sandorio subjektas ir kai finansinės priemonės, su kuriomis ta informacija susijusi, perkamos arba parduodamos teisėtai, atliekant įprastas jų rinkos formuotojo arba sandorio subjekto, susijusio su ta finansine priemone, funkcijas, arba

b)

yra įgaliotas vykdyti pavedimus trečiųjų asmenų vardu ir kai finansinės priemonės, su kuriomis tas pavedimas susijęs, įsigyjamos arba parduodamos teisėtai pagal tą pavedimą, atliekant įprastas to asmens profesines ar darbo pareigas.

a)

kai ta prievolė atsiranda dėl pavedimo, kuris pateiktas, arba susitarimo, kuris sudarytas, anksčiau nei asmuo gavo viešai neatskleistą informaciją; arba

b)

kai tas sandoris vykdomas siekiant patenkinti teisinę ar reguliavimo prievolę, kuri atsirado anksčiau nei asmuo gavo viešai neatskleistą informaciją.

a)

emitentas;

b)

finansinės priemonės antrinis siūlytojas, kai sandoris skiriasi nuo įprastos prekybos dėl siūlomų vertybinių popierių kiekio arba vertės ir pardavimo metodas pagrįstas išankstiniu potencialių investuotojų galimo susidomėjimo vertinimu;

c)

apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis, arba

d)

trečiasis asmuo, veikiantis a, b ar c punkte nurodytų asmenų vardu arba jų labui.

a)

informacija būtina siekiant, kad subjektai, turintys teisę į vertybinius popierius, susidarytų nuomonę apie tai, ar jie nori pasiūlyti savo vertybinius popierius, ir

b)

siekiant sprendimo perimti akcijas arba sujungti bendroves pagrįstai reikia subjektų, turinčių teisę į vertybinius popierius, noro pasiūlyti savo vertybinius popierius.

a)

gauti asmens, gaunančio rinkos tyrimą, sutikimą gauti viešai neatskleistą informaciją;

b)

informuoti asmenį, gaunantį rinkos tyrimą, kad jam draudžiama naudotis ta informacija ar bandyti naudotis ta informacija savo ar trečiojo asmens labui įsigyjant ar parduodant finansines priemones, tiesiogiai ar netiesiogiai, susijusias su ta informacija;

c)

informuoti asmenį, gaunantį rinkos tyrimą, kad jam draudžiama naudotis ta informacija ar bandyti naudotis ta informacija atšaukiant arba pakeičiant jau pateiktus pavedimus dėl finansinių priemonių, susijusių su ta informacija; ir

d)

informuoti asmenį, gaunantį rinkos tyrimą, kad jis, sutikdamas gauti informaciją, taip pat priverstas ją laikyti konfidencialia.

a)

veiksniais, į kuriuos tokie asmenys turi atsižvelgti, kai jiems atskleidžiama dalį rinkos tyrimo sudaranti informacija tam, kad jie galėtų įvertinti, ar ši informacija gali būti viešai neatskleista informacija;

b)

veiksmais, kurių tokie asmenys turi imtis, jeigu jiems buvo atskleista viešai neatskleista informacija tam, kad jie galėtų laikytis šio reglamento 8 ir 10 straipsnių; ir

c)

įrašai, kuriuos tokie asmenys turi saugoti tam, kad jie galėtų įrodyti, kad laikosi šio reglamento 8 ir 10 straipsnių.

a)

sudaromas sandoris, pateikiamas prekybos pavedimas ar atliekamas bet koks kitas veiksmas, jei:

išskyrus atvejus, kai asmuo, kuris sudarė sandorių, pateikdamas nurodymus prekybai, ar pradėjo bet kurią kitą veiklą, įrodo, kad jo motyvai toks sandorius, nurodymas ar elgesys buvo teisėtų priežasčių ir atitinka priimtai rinkos praktikai, kaip nustatyta 13 straipsnyje;

b)

sudaromas sandoris, pateikiamas prekybos pavedimas ar atliekamas bet koks kitas veiksmas ar veikla, darantys arba galintys daryti poveikį vienos ar kelių finansinių priemonių, su jomis susijusios biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarties arba aukciono produkto, pagrįsto apyvartiniais taršos leidimais, kainai, kai pasinaudojama fiktyvia priemone ar kitaip mėginama apgauti ar manipuliuoti;

c)

žiniasklaidoje, internetu ar kitomis priemonėmis skleidžiama informacija, kuria siunčiami ar gali būti siunčiami netikri ar klaidinantys signalai dėl finansinės priemonės, su ja susijusios biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarties arba aukciono produkto, pagrįsto apyvartiniais taršos leidimais, pasiūlos, paklausos ar kainos, arba fiksuojama ar gali būti fiksuojama vienos ar daugiau finansinių priemonių, su jomis susijusių biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarčių arba aukciono produkto, pagrįsto apyvartiniais taršos leidimais, nenormalaus ar dirbtinio lygio kaina, įskaitant gandų skleidimą, kai tokią informaciją skleidžiantis asmuo žinojo ar turėjo žinoti, kad informacija yra melaginga ar klaidinanti;

d)

melagingos ar klaidinančios informacijos skleidimas arba melagingų ar klaidinančių duomenų teikimas, susijęs su lyginamuoju indeksu, kai asmuo, kuris paskleidė informaciją ar pateikė duomenis žinojo arba turėjo žinoti, kad jie melagingi ar klaidinantys, arba bet kokia kita veikla, kuria siekiama manipuliuoti apskaičiuojant lyginamąjį indeksą.

a)

veikla, kurią vykdydamas asmuo ar sutartinai veikiantys asmenys bando užsitikrinti dominuojančią padėtį finansinės priemonės, su ja susijusių biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarčių arba aukciono produkto, pagrįsto apyvartiniais taršos leidimais, pasiūlos ar paklausos atžvilgiu, arba kuria tiesiogiai ar netiesiogiai daromas arba, tikėtina, gali būti daromas poveikis fiksuoto pirkimo ar pardavimo kainoms arba dėl kurios sukuriamos arba, tikėtina, gali būti sukuriamos kitokios nesąžiningos prekybos sąlygos;

b)

finansinių priemonių pirkimas ar pardavimas pačioje prekybos rinkoje sesijos pradžioje ar pabaigoje, dėl kurio buvo arba, tikėtina, bus suklaidinti investuotojai, priimantys sprendimus remdamiesi paskelbtomis kainomis, įskaitant sesijos pradžios ar pabaigos kainas;

c)

pavedimų pateikimas prekybos vietoje, įskaitant bet kokį jų atšaukimą ar pakeitimą, naudojantis bet kuriomis turimomis prekybos priemonėmis – taip pat ir elektroninėmis priemonėmis, pavyzdžiui, algoritmine prekyba ir dažnų trumpalaikių sandorių strategija, kurio daromas poveikis – vienas iš nurodytų 1 dalies a arba b punkte:

d)

pasinaudojimas galimybe kartais ar reguliariai pasirodyti tradicinėse ar elektroninėse žiniasklaidos priemonėse ir išdėstyti nuomonę apie finansinę priemonę, su ja susijusią biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutartį arba aukciono produktą, pagrįstą apyvartiniais taršos leidimais (ar netiesiogiai apie jos emitentą), jei anksčiau tos finansinės priemonės, su ja susijusios biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarties arba aukciono produkto, pagrįsto apyvartiniais taršos leidimais, atžvilgiu jau buvo užimta tam tikra pozicija ir jei vėliau gaunama naudos dėl išsakytos nuomonės poveikio tos priemonės, su ja susijusios biržos prekių neatidėliotinų sandorių sutarties arba aukciono produkto, pagrįsto apyvartiniais taršos leidimais, kainai, o tas interesų konfliktas visuomenei neatskleidžiamas tinkamai ir veiksmingai;

e)

apyvartinių taršos leidimų ar su jais susijusių išvestinių priemonių pirkimas ar pardavimas antrinėje rinkoje prieš aukcioną pagal Reglamentą (ES) Nr. 1031/2010, taip fiksuojant galutinę aukcione parduodamų produktų nenormalaus ar dirbtinio lygio kainą ar klaidinant pasiūlymų teikėjus aukcionuose.

a)

rinkos praktikos skaidrumo lygį, palyginti su visa rinka;

b)

rinkos praktika užtikrinamą aukšto lygio rinkos jėgų veikimo apsaugą ir tinkamą pasiūlos bei paklausos jėgų sąveiką;

c)

rinkos praktikos daromą teigiamą poveikį rinkos likvidumui ir veiksmingumui;

d)

pagal rinkos praktiką atsižvelgiama į atitinkamos rinkos prekybos mechanizmą ir leidžiama rinkos dalyviams tinkamai ir laiku reaguoti į naują padėtį rinkoje, kuri atsiranda dėl tos praktikos;

e)

su rinkos praktika susijusį pavojų, kurį ji kelia tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių reguliuojamų ar nereguliuojamų atitinkamos finansinės priemonės rinkų vientisumui Sąjungoje;

f)

bet kokio atitinkamos rinkos praktikos tyrimo, kurį atliko kompetentingos institucijos ar kitos institucijos, rezultatus, ypač kai taikant atitinkamą rinkos praktiką pažeidžiamos taisyklės ar nuostatos arba elgesio kodeksai, skirti apsaugoti nuo piktnaudžiavimo rinka – nesvarbu, ar tai taikytina aptariamai rinkai, ar tiesiogiai ar netiesiogiai susijusioms rinkoms Sąjungoje; ir

g)

atitinkamas rinkos struktūrines savybes, be kita ko, ar ji reguliuojama, ar ne, parduodamų finansinių priemonių ir rinkos dalyvių tipus, įskaitant mažmeninių investuotojų dalyvavimo atitinkamoje rinkoje mastą.

a)

prekiauti ar mėginti prekiauti vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija;

b)

patarti kitam asmeniui ar skatinti kitą asmenį užsiimti prekyba vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija arba

c)

neteisėtai atskleisti viešai neatskleistą informaciją.

a)

tinkamas taisykles, sistemas ir procedūras, kad subjektai vykdytų 1 ir 2 dalių reikalavimus; ir

b)

sistemas ir pranešimų šablonus, kuriais subjektai galėtų naudotis, kad įgyvendintų 1 ir 2 dalių reikalavimus;

a)

skubiai atskleidus informaciją gali būti padaryta žala emitento ar apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvio teisėtiems interesams;

b)

tikėtina, kad dėl informacijos atskleidimo atidėjimo visuomenė nebus suklaidinta;

c)

emitentas ar apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvis gali užtikrinti tokios informacijos konfidencialumą.

a)

atskleidus informaciją gali būti pakenkta emitento ir finansų sistemos stabilumui;

b)

jos atskleidimas atidėtas paisant viešojo intereso;

c)

gali būti užtikrintas tos informacijos konfidencialumas ir

d)

kompetentinga institucija, nurodyta 3 dalyje, pritarė atidėjimui, remdamasi tuo, kad laikomasi a, b ir c punktuose išdėstytų sąlygų.

a)

jeigu emitentas yra kredito institucija arba investicinė įmonė - institucija, nustatyta pagal Europos Parlamenot ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (25) 133 straipsnio 1 dalį;

b)

kitais nei a punkte nurodytais atvejais –bet kuri kita nacionalinė institucija, atsakinga už emitento priežiūrą.

a)

technines viešai neatskleistos informacijos tinkamo atskleidimo priemones, kaip nurodyta 1, 2, 8 ir 9 dalyse; ir

b)

technines viešai neatskleistos informacijos atskleidimo atidėjimo priemones, kaip nurodyta 4 ir 5 dalyse.

a)

sudaro visų turinčiųjų galimybę susipažinti su viešai neatskleista informacija ir pagal sutartį ar kitais pagrindais užduotis vykdančių ir todėl galinčių susipažinti su viešai neatskleista informacija asmenų, pavyzdžiui, konsultantų, buhalterių ar kredito reitingų agentūrų, sąrašą (viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašas);

b)

nedelsdami atnaujina viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą pagal 4 dalį ir

c)

nedelsdami teikia viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą kompetentingai institucijai, kai ši to paprašo.

a)

bet kurio asmens, turinčio prieigą prie viešai neatskleistos informacijos, tapatybė;

b)

asmens įtraukimo į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą priežastys;

c)

data ir laikas, kai asmuo susipažino su viešai neatskleista informacija; ir

d)

viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašo parengimo data.

a)

pasikeičia priežastis, dėl kurios asmuo įtrauktas į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą;

b)

naujas asmuo susipažįsta su viešai neatskleista informacija, todėl jį reikia įtraukti į viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą; ir

c)

asmuo nebegali susipažinti su viešai neatskleista informacija.

a)

emitentas imasi visų pagrįstų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad bet koks asmuo, turintis galimybę susipažinti su viešai neatskleista informacija, pripažintų atitinkamas įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas pareigas ir žinotų apie sankcijas, taikomas prekybai vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija, ir neteisėtam viešai neatskleistos informacijos atskleidimui; ir

b)

kompetentingai institucijai paprašius emitentas gali pateikti viešai neatskleistos informacijos turinčių asmenų sąrašą.

a)

apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyviams dėl viešai neatskleistos informacijos apie apyvartinius taršos leidimus, apie kurią sužinoma dėl to apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvio vykdomų fizinių operacijų.

b)

bet kokioms aukcionų platformoms, aukcionų rengėjams ir stebėtojams, susijusiems su apyvartinių taršos leidimų ar kitų jais pagrįstų aukcione parduodamų produktų aukcionais, rengiamais pagal Reglamentą (ES) Nr. 1031/2010.

a)

emitentų atveju, apie kiekvieną savo labui vykdomą sandorį, susijusį su to emitento akcijomis arba skolos priemonėmis, išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ar kitomis su jais siejamomis finansinėmis priemonėmis,

b)

apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvių atveju, apie kiekvieną savo labui vykdomą sandorį, susijusį su apyvartiniais taršos leidimais, aukcione parduodamais produktais ar susijusiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.

a)

yra pateikę prašymą ar patvirtinę prekybą savo finansinėmis priemonėmis reguliuojamoje rinkoje; arba,

b)

jei priemone prekiaujama tik daugiašalėje ar organizuotoje prekybos sistemoje, tiems, kurie yra patvirtinę prekybą savo finansinėmis priemonėmis daugiašalėje ar organizuotoje prekybos sistemoje arba pateikę prašymą leisti prekiauti savo finansinėmis priemonėmis daugiašalėje ar organizuotoje prekybos sistemoje.

a)

asmens vardas ir pavardė;

b)

pranešimo priežastis;

c)

atitinkamo emitento arba apyvartinių taršos leidimų rinkos dalyvio pavadinimas;

d)

finansinės priemonės identifikatorius ir aprašymas;

e)

sandorio (sandorių) pobūdis (pvz., ar tai įsigijimas, ar pardavimas), nurodant, ar jis susijęs su akcijų pasirinkimo programų ar kitų 7 dalyje nurodytų konkrečių pavyzdžių vykdymu;

f)

sandorio (sandorių) data ir vieta ir

g)

sandorio (sandorių) kaina ir mastas. Įkeitimo, kurio sąlygose nurodyta, kad jo kaina gali keistis, atveju tai turėtų būti atskleista kartu su verte tą pačią dieną, kai jis įkeičiamas.

a)

asmens, einančio vadovaujamas pareigas ar su juo glaudžiai susijusio asmens, kaip nurodyta 1 dalyje, ar jo vardu vykdomas finansinių priemonių įkeitimas ar skolinimas;

b)

asmenų, profesionaliai organizuojančių ar vykdančių finansinių priemonių sandorius, vardu arba kito asmens 1 dalyje nurodyto vadovaujamas pareigas einančio asmens vardu ar su juo glaudžiai susijusio asmens vardu vykdomi sandoriai, taip pat, kai veikiama savo nuožiūra;

c)

sandoriai pagal gyvybės draudimo polisus, kaip apibrėžta pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB (26), kai:

a)

privalo viešai paskelbti pagal prekybos vietos taisykles, kai emitento akcijomis leidžiama prekiauti; arba

b)

pagal nacionalinės teisės aktus.

a)

atskirais atvejais susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, susidūrus su dideliais finansiniais sunkumais, dėl kurių būtina nedelsiant parduoti akcijas; ar

b)

dėl vykdomos ar įvykdytos prekybos pobūdžio arba prekybos, susijusios su darbuotojų akcijų schemomis, taupymo fondais, akcijų ar prekybos kvalifikavimu arba sandoriais, kai atitinkamo vertybinio popieriaus vertė nesikeičia.

a)

atitinkami asmenys arba su jais glaudžiai susiję asmenys dėl atitinkamos informacijos atskleidimo arba platinimo tiesiogiai ar netiesiogiai gauna naudos arba pelno, arba

b)

informacija atskleidžiama ar platinama siekiant suklaidinti rinką dėl finansinių priemonių pasiūlos, paklausos ar kainos.

a)

tiesiogiai;

b)

bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis ar su rinkos subjektais;

c)

pagal savo pareigas perduodamos įgaliojimus tokioms institucijoms ar rinkos subjektams;

d)

kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.

a)

galimybę susipažinti su bet kokiu bet kokio pavidalo dokumentu ir kitais duomenimis ir gauti ar pasidaryti jų kopiją;

b)

reikalauti arba prašyti informacijos iš bet kurio asmens, įskaitant tuos, kurie nuolat dalyvauja teikiant pavedimus ar vykdant tam tikrus susijusius sandorius, taip pat iš jų vadovo, ir prireikus kviesti ir apklausti tokius asmenis siekiant gauti informacijos;

c)

reikalauti, kad tam tikrų neatidėliotinų sandorių rinkų dalyviai pateiktų standartinės formos informaciją apie biržos prekių išvestines finansines priemones, gauti ataskaitas apie sandorius ir turėti tiesioginę prieigą prie prekybos dalyvių sistemų;

d)

atlikti patikras ir tyrimus vietoje, išskyrus privačias fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas;

e)

laikantis antros pastraipos, patekti į fizinių ir juridinių asmenų patalpas ar atlikti dokumentų ir bet kokio formato duomenų poėmį, kai yra pagrįstas įtarimas, kad su patikra arba tyrimu susiję dokumentai ir duomenys gali būti svarbūs norint įrodyti, kad vertybiniais popieriais prekiaujama naudojantis viešai neatskleista informacija arba manipuliuojama rinka pažeidžiant šį reglamentą;

f)

perduoti bylą baudžiamajam tyrimui;

g)

reikalauti investicinių įmonių, kredito institucijų ar finansų įstaigų turimų telefoninių pokalbių įrašų, elektroninių pranešimų ir duomenų išklotinių;

h)

reikalauti, jei leidžiama pagal nacionalinės teisės aktus, telekomunikacijų operatoriaus turimų duomenų išklotinių, kai pagrįstai įtariama, kad pažeidimas padarytas, ir jei tokios išklotinės gali būti svarbios atliekant 14 straipsnio a ir b punktų arba 15 straipsnio pažeidimo tyrimą;

i)

reikalauti įšaldyti arba areštuoti turtą;

j)

sustabdyti prekybą atitinkama finansine priemone;

k)

reikalauti laikinai nutraukti bet kokią veiklą, kurią kompetentinga institucija laiko prieštaraujančia šiam reglamentui;

l)

reikalauti laikinai uždrausti vykdyti profesinę veiklą;

m)

imtis visų reikalingų priemonių siekiant, kad visuomenė būtų teisingai informuota, taip pat ištaisyti melagingą ar klaidinančią atskleistą informaciją, be kita ko, reikalaujant, kad emitentas ar kitas melagingą ar klaidinančią informaciją paskelbęs ar išplatinęs asmuo paskelbtų taisomąjį pareiškimą.

a)

atitinkamos informacijos teikimas galėtų neigiamai paveikti valstybės narės, į kurią kreiptasi, saugumą, ypač kovojant su terorizmu ir kitais sunkiais nusikaltimais;

b)

prašymo tenkinimas gali neigiamai paveikti jos pačios tyrimą ar teisės aktų įgyvendinimo užtikrinimą arba, jei taikoma, nusikalstamų veikų tyrimą;

c)

valstybės narės, į kurią kreiptasi, institucijose jau pradėtas teismo procesas dėl tų pačių veikų prieš tuos pačius asmenis, arba

d)

valstybėje narėje, į kurią kreiptasi, jau paskelbtas galutinis teismo sprendimas tiems patiems asmenims už tuos pačius veiksmus.

a)

pati vykdyti patikrą vietoje ar tyrimą;

b)

leisti prašymą pateikusiai kompetentingai institucijai dalyvauti vykdant patikrą vietoje ar tyrimą;

c)

leisti prašymą pateikusiai kompetentingai institucijai pačiai vykdyti patikrą vietoje ar tyrimą;

d)

paskirti tikrintojus ar ekspertus, kurie vykdys patikrą vietoje ar tyrimą;

e)

vykdyti konkrečias su priežiūros veikla susijusias užduotis kartu su kita kompetentinga institucija.

a)

aukcionų stebėtojas, kai rengiami apyvartinių taršos leidimų ar kitų tokiais leidimais pagrįstų aukcione parduodamų produktų aukcionai pagal Reglamentą (ES) Nr. 1031/2010; ir

b)

kompetentingos institucijos, registrų administratoriai, įskaitant centrinę administravimo instituciją, taip pat kitos pagal Direktyvą 2003/87/EB reikalavimų vykdymą prižiūrinčios valstybės institucijos.

a)

šio reglamento 14 ir 15 straipsnių, 16 straipsnio 1 ir 2 dalių, 17 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 bei 8 dalių, 18 straipsnio 1–6 dalių, 19 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6, 7 ir 11 dalių bei 20 straipsnio 1 dalies pažeidimams; ir

b)

jeigu nebendradarbiaujama arba nevykdomi reikalavimai atliekant tyrimą ar patikrinimą arba nevykdomas 23 straipsnio 2 dalyje nurodytas prašymas.

a)

nurodyti, kad pažeidimą padaręs asmuo nutrauktų su pažeidimu susijusią veiklą ir nebekartotų tų veiksmų;

b)

reikalauti grąžinti dėl pažeidimo gautą pelną ar sumą, pelnytą išvengus nuostolių, jeigu tai galima nustatyti;

c)

paskelbti viešą įspėjimą, kuriame nurodytas pažeidimą padaręs asmuo ir pažeidimo pobūdis;

d)

atšaukti arba sustabdyti investicinės įmonės leidimą;

e)

vadovaujamas investicinės įmonės pareigas einančiam asmeniui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už pažeidimą, laikinai uždrausti eiti vadovaujamas pareigas investicinėse įmonėse;

f)

jeigu pakartotinai padaromi 14 ar 15 straipsnių pažeidimai, bet kuriam vadovaujamas investicinės įmonės pareigas einančiam asmeniui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už pažeidimą, visam laikui uždrausti eiti vadovaujamas pareigas investicinėse įmonėse;

g)

vadovaujamas investicinės įmonės pareigas einančiam asmeniui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu už pažeidimą, laikinai uždrausti veikti savo labui;

h)

taikyti didžiausias administracines pinigines sankcijas, kurių suma gali būti iki trijų kartų didesnė nei padarius pažeidimą gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma, kai ją įmanoma nustatyti;

i)

fiziniams asmenims taikyti didžiausias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis bent:

j)

juridiniams asmenims taikyti didžiausias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis bent:

a)

pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)

už pažeidimą atsakingo asmens atsakomybę;

c)

už pažeidimą atsakingo asmens finansinį pajėgumą, kaip nurodyta, pavyzdžiui, pagal juridinio asmens visą apyvartą ar fizinio asmens metines pajamas;

d)

už pažeidimą atsakingo asmens gauto pelno ar išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, reikšmingumą;

e)

už pažeidimą atsakingo asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, neapribojant reikalavimo užtikrinti, kad toks asmuo atsilygintų už gautą pelną ar išvengtus nuostolius;

f)

už pažeidimą atsakingo asmens anksčiau padarytus pažeidimus; ir

g)

priemones, kurių už pažeidimą atsakingas asmuo ėmėsi siekdamas, kad šis pažeidimas nepasikartotų.

a)

konkrečią pranešimų apie pažeidimus gavimo ir paskesnės stebėsenos tvarką, įskaitant saugių komunikacijos šaltinių šiems pranešimams pateikti nustatymą;

b)

tinkamą apie pažeidimus pranešusių arba pažeidimais kaltinamų asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, apsaugą jų darbo aplinkoje bent nuo keršto, diskriminacijos ar kitokio tipo nesąžiningo elgesio; ir

c)

apie pažeidimą pranešusio asmens ir fizinio asmens, tariamai įvykdžiusio pažeidimą, duomenų apsaugą, įskaitant apsaugą, susijusią su atitinkamų asmenų tapatybės apsaugojimu visais procedūros etapais nedarant poveikio informacijos atskleidimui, kurio reikia pagal nacionalinius teisės aktus, vykstant tyrimams arba tolesniam teismo procesui.

a)

atideda sprendimo paskelbimą tol, kol nebelieka priežasčių tam atidėjimui;

b)

paskelbia sprendimą anoniminiu pagrindu pagal nacionalinius teisės aktus, jei tokiu paskelbimu užtikrinama veiksminga atitinkamų asmens duomenų apsauga;

c)

neskelbia sprendimo, jeigu kompetentinga institucija laikosi nuomonės, kad skelbimu pagal a ir b punktus būtų nepakankamai užtikrinta:

a)

ar tinkama nustatyti bendras taisykles, susijusias su būtinybe visoms valstybėms narėms numatyti administracines sankcijas, taikytinas prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka atvejais;

b)

ar viešai neatskleistos informacijos apibrėžtis pakankama, kad apimtų visą informaciją, kuri reikalinga kompetentingoms institucijoms norint, kad jos veiksmingai kovotų su piktnaudžiavimu rinka;

c)

sąlygų, kuriomis pagal 19 straipsnio 11 dalį leidžiama taikyti draudimą prekiauti siekiant nustatyti, ar esama kitokių sąlygų, kuriomis turėtų būti taikomas draudimas, tinkamumas;

d)

galimybė nustatyti Sąjungos kelių rinkų pavedimų knygos priežiūros, susijusios su piktnaudžiavimu rinka, sistemą, vertinimą, įskaitant su tokia sistema susijusias rekomendacijas, ir

e)

nuostatų dėl lyginamojo standarto taikymo sritis.

12.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/62

(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 812/2004 (3) Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinti kai kurias to reglamento nuostatas. Įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, tuos įgaliojimus tinkama suderinti su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 ir 291 straipsniais;

(2)

siekiant užtikrinti veiksmingą tam tikrų Reglamento (EB) Nr. 812/2004 nuostatų pritaikymą prie technikos ir mokslo pažangos, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 290 straipsnį priimti aktus dėl garso atgrasymo prietaisų naudojimo signalo charakteristikų ir pritaikymo charakteristikų techninių specifikacijų bei sąlygų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(3)

siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 812/2004 nuostatų, nustatančių valstybių narių ataskaitų teikimo tvarkos taisykles ir formatą, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (4);

(4)

atsižvelgiant į reikalavimą valstybėms narėms imtis būtinų priemonių banginių šeimos gyvūnų griežtos apsaugos sistemai sukurti, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 812/2004, ir atsižvelgiant į to reglamento trūkumus, kuriuos nurodė Komisija, ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. turėtų būti patikrinta, ar tame reglamente pateiktos nuostatos dėl banginių šeimos gyvūnų apsaugos yra tinkamos ir veiksmingos. Remiantis ta peržiūra, jei tikslinga, Komisija turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti visa apimantį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant užtikrinti veiksmingą banginių šeimos gyvūnų apsaugą, be kita ko, pasitelkus regionalizavimo procesą;

(5)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 812/2004 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1.

3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Garso atgrasymo prietaisai, naudojami pagal 2 straipsnio 1 dalį, turi atitikti technines specifikacijas ir naudojimo sąlygas, apibrėžtas II priede. Siekiant užtikrinti, kad II priede būtų toliau atspindima technikos ir mokslo pažanga, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 8a straipsnį siekiant atnaujinti tame priede nustatytas signalo charakteristikas ir atitinkamas pritaikymo charakteristikas. Priimdama tuos deleguotuosius aktus Komisija numato pakankamai laiko tokiems pritaikymams įgyvendinti.“

2.

7 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   Ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. Komisija peržiūri šiame reglamente nustatytų priemonių veiksmingumą ir, jei tikslinga, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia visa apimantį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama užtikrinti veiksmingą banginių šeimos gyvūnų apsaugą.“

3.

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Įgyvendinimas

Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustato išsamias ataskaitų, numatytų 6 straipsnyje, teikimo tvarkos taisykles ir formatą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 8b straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

4.

Įterpiami šie straipsniai:

„8a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   3 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo 2014 m. liepos 2 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 3 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

8b straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (5) 47 straipsniu. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011 (6).

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

(5)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22)."

(6)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13)“."

12.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/65

(1)

vienas iš pagrindinių bendros transporto politikos tikslų yra tvarus vystymasis. Todėl reikia integruoto metodo, kuriuo būtų užtikrinamas ir efektyvus Sąjungos transporto sistemų veikimas, ir aplinkos apsauga;

(2)

norint užtikrinti tvarų oro transporto vystymąsi, reikia nustatyti priemones, kuriomis siekiama sumažinti orlaivių keliamo triukšmo poveikį Sąjungos oro uostuose. Tomis priemonėmis turėtų būti mažinamas triukšmingumas aplink Sąjungos oro uostus, kad būtų išlaikyta arba pagerinta kaimynystėje gyvenančių piliečių gyvenimo kokybė ir skatinamas aviacijos veiklos ir sąlygų gyvenamuosiuose rajonuose suderinamumas, visų pirma naktinių skrydžių atveju;

(3)

Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) rezoliucija A33/7 įvesta darniojo triukšmo valdymo metodo (darnusis metodas) sąvoka ir nustatytas nuoseklus orlaivių keliamo triukšmo problemos sprendimo metodas. ICAO darnusis metodas turėtų ir toliau būti aviacijos – pasaulinės pramonės šakos – triukšmo reguliavimo pagrindas. ICAO darniuoju metodu pripažįstama atitinkamų teisinių įpareigojimų, galiojančių susitarimų, galiojančių įstatymų ir nusistovėjusios politikos vertė ir nedaroma jiems poveikio. Tuo, kad į šį reglamentą įtraukiamos darniojo metodo tarptautinės taisyklės, turėtų būti labai sumažinta tarptautinių ginčų rizika tuo atveju, jei su triukšmu susijusių naudojimo apribojimų poveikį patirtų trečiųjų šalių vežėjai;

(4)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/30/EB (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/93/EB (5) uždraudus eksploatuoti daugiausia triukšmo keliančius orlaivius, reikia atnaujinti taisykles, reglamentuojančias naudojimo apribojimo priemonių taikymą, siekiant valdžios institucijoms suteikti galimybę spręsti šiuo metu naudojamų triukšmingiausių orlaivių klausimą, kad pagal tarptautiniu mastu taikomą darnųjį triukšmo valdymo metodą būtų sumažintas aplinkos triukšmingumas aplink Sąjungos oro uostus;

(5)

2008 m. vasario 15 d. Komisijos ataskaitoje „Triukšmingų operacijų apribojimų ES oro uostuose“ pabrėžiama, kad Direktyvos 2002/30/EB tekste reikia aiškiau nustatyti suinteresuotųjų šalių atsakomybės pasiskirstymą, tikslias teises bei įpareigojimus triukšmo vertinimo proceso metu, siekiant užtikrinti, kad kiekvieno oro uosto triukšmo mažinimo tikslų būtų siekiama ekonomiškai efektyviomis priemonėmis;

(6)

valstybėms narėms nustačius naudojimo apribojimus atskiruose Sąjungos oro uostuose, būtų ribojami pajėgumai, tačiau būtų prisidedama prie triukšmingumo aplink oro uostus mažinimo. Tačiau, jei turimi pajėgumai būtų naudojami nenašiai, gali būti iškreipta konkurencija arba pablogintas bendras Sąjungos aviacijos tinklo efektyvumas. Kadangi šiuo reglamentu numatyto konkretaus triukšmo mažinimo tikslo valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl suderintų naudojimo apribojimų, kaip vienos iš triukšmo valdymo proceso sudedamosios dalies, diegimo taisyklių, jų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti. Tokiu darniu metodu nenustatoma triukšmo kokybės tikslų – jie ir toliau nustatomi pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/49/EB (6) ar kitas atitinkamas Sąjungos taisykles arba kiekvienos valstybės narės teisės aktus, taip pat nedaroma poveikio konkrečių priemonių pasirinkimui;

(7)

šis reglamentas turėtų būti taikomas tik valstybėms narėms, kuriose yra oro uostas, iš kurio ir į kurį per kalendorinius metus civiliniai orlaiviai atlieka daugiau kaip 50 000 skrydžių, ir tik tuo atveju, kai svarstoma galimybė tokiame oro uoste įvesti su triukšmu susijusius naudojimo apribojimus;

(8)

šis reglamentas turėtų būti taikomas civilinės aviacijos orlaiviams. Jis neturėtų būti taikomas, pavyzdžiui, kariniams orlaiviams ir muitinės, policijos bei priešgaisrinės apsaugos operacijas vykdantiems orlaiviams. Be to, įvairioms išskirtinio pobūdžio operacijoms, pavyzdžiui, skubiems skrydžiams vykdant humanitarinę veiklą, paieškos ir gelbėjimo skrydžiams, vykdomiems ekstremaliosiomis situacijomis, teikiant medicininę pagalbą ir pagalbą nelaimės atveju šis reglamentas neturėtų būti taikomas;

(9)

nors triukšmo vertinimai turėtų būti atliekami reguliariai, laikantis Direktyvos 2002/49/EB, papildomų triukšmo mažinimo priemonių, remiantis tokiais vertinimais, turėtų būti imamasi tik tuo atveju, jei taikomu triukšmo mažinimo priemonių deriniu nepavyksta pasiekti triukšmo mažinimo tikslų, atsižvelgiant į numatomą oro uostų vystymąsi. Oro uostams, kurių atveju yra nustatyta triukšmo problema, laikantis darniojo metodo turėtų būti nustatytos papildomos triukšmo mažinimo priemonės. Siekiant užtikrinti platų darniojo metodo taikymą Sąjungoje, rekomenduojama jį taikyti visais atvejais, kai, konkrečios atitinkamos valstybės narės nuomone, tai tikslinga, net ir už šio reglamento taikymo srities ribų. Su triukšmu susiję naudojimo apribojimai turėtų būti nustatomi tik tada, kai kitos darniojo metodo priemonės yra nepakankamos siekiant konkrečių triukšmo mažinimo tikslų;

(10)

sąnaudų ir naudos analizė parodo bendrą ekonominę naudą lyginant visas sąnaudas ir naudą, o ekonominio efektyvumo įvertinimo atveju daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip ekonomiškai efektyviausiu būdu pasiekti nustatytą tikslą, ir reikia lyginti tik sąnaudas. Šiuo reglamentu valstybėms narėms neturėtų būti kliudoma atitinkamais atvejais naudoti sąnaudų ir naudos analizę;

(11)

su triukšmo problemomis susijusių sveikatos aspektų svarbą būtina pripažinti, ir todėl svarbu, kad priimant sprendimą dėl triukšmo mažinimo tikslų visų oro uostų atveju tie aspektai būtų nuosekliai išnagrinėjami, atsižvelgiant į tai, kad šioje srityje esama bendrų Sąjungos taisyklių. Todėl turėtų būti įvertinami sveikatos aspektai, vadovaujantis Sąjungos teisės aktais dėl triukšmo poveikio vertinimo;

(12)

triukšmo vertinimai turėtų būti grindžiami visoms valstybėms narėms bendrais objektyviais ir išmatuojamais kriterijais ir turėtų būti atliekami remiantis turima informacija, pavyzdžiui, informacija, gauta įgyvendinant Direktyvą 2002/49/EB. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokia informacija būtų patikima, gauta skaidriai ir prieinama kompetentingoms valdžios institucijoms bei suinteresuotiesiems subjektams. Kompetentingos valdžios institucijos turėtų įdiegti reikiamas stebėsenos priemones;

(13)

kompetentinga valdžios institucija, atsakinga už su triukšmu susijusių naudojimo apribojimų patvirtinimą, turėtų būti nepriklausoma nuo oro uosto veikloje, oro transporto veikloje dalyvaujančių arba oro navigacijos paslaugas teikiančių organizacijų, jų interesams atstovaujančių organizacijų, taip pat organizacijų, atstovaujančių oro uostų kaimynystėje gyvenantiems gyventojams. Tai neturėtų būti aiškinama taip, jog šia nuostata reikalaujama, kad valstybės narės pakeistų savo administracines struktūras ar sprendimų priėmimo procedūras;

(14)

pripažįstama, kad valstybės narės yra priėmusios sprendimų dėl su triukšmu susijusių naudojimo apribojimų pagal nacionalinės teisės aktus, remdamosi nacionaliniu lygiu pripažintais su triukšmu susijusiais metodais, kurie kol kas gali nevisiškai atitikti patikimoje Europos civilinės aviacijos konferencijos (ECAC) ataskaitoje „Standartinis triukšmo kontūrų aplink civilinius oro uostus skaičiavimo metodas“ (ECAC dokumentas Nr. 29) aprašytą metodą ir kuriuose nebūtinai naudojamasi tarptautiniu mastu pripažinta informacija apie orlaivių triukšmingumą. Tačiau su triukšmu susijusio naudojimo apribojimo efektyvumas ir veiksmingumas turėtų būti vertinami pagal ECAC dokumente Nr. 29 nurodytus metodus ir darnųjį metodą. Todėl valstybės narės naudojimo apribojimų vertinimą pagal nacionalinės teisės aktus turėtų adaptuoti, siekdamos visiško suderinimo su ECAC dokumentu Nr. 29;

(15)

reikėtų nustatyti naują ir platesnę naudojimo apribojimų apibrėžtį nei nustatytoji Direktyvoje 2002/30/EB, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos diegti naujas technologijas ir naujus veiklos pajėgumus orlaiviuose bei antžeminėje infrastruktūroje. Dėl apibrėžties taikymo neturėtų būti uždelsta įgyvendinti veiklos priemones, kuriomis būtų galima nedelsiant sumažinti triukšmo poveikį nedarant esminio poveikio oro uosto veiklos vykdymo pajėgumui. Todėl tokios priemonės neturėtų būti laikomos naujais naudojimo apribojimais;

(16)

centralizavus informaciją apie triukšmą, labai sumažėtų administracinė našta tiek orlaivių naudotojams, tiek oro uostų veiklos vykdytojams. Šiuo metu tokia informacija teikiama ir valdoma atskirų oro uostų lygiu. Tie duomenys orlaivių naudotojams ir oro uostams turi būti suteikiami veiklos vykdymo tikslais. Kaip patvirtinimo priemone svarbu naudotis Europos aviacijos saugos agentūros (toliau – Agentūra) duomenų banko duomenimis, susijusiais su triukšmingumo sertifikavimu, kartu su Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolės) duomenimis apie atskirus skrydžius. Tokių duomenų šiuo metu jau sistemingai reikalaujama centrinio srautų valdymo tikslais, tačiau šiuo metu jie nėra prieinami Komisijai ar Agentūrai ir juos reikia sukonkretinti šio reglamento taikymo bei oro eismo valdymo veiklos rezultatų reguliavimo tikslais. Gera prieiga prie patvirtintų modeliavimo duomenų, nustatyta vadovaujantis tarptautiniu mastu pripažintais procesais ir geriausios praktikos pavyzdžiais, turėtų padėti kokybiškiau nustatyti atskirų oro uostų triukšmo kontūrus, kuriais remiantis būtų priimami politikos sprendimai;

(17)

siekiant išvengti nepageidaujamų pasekmių aviacijos saugai, oro uostų pajėgumams ir konkurencijai, jeigu Komisija nustato, kad su triukšmu susijusių naudojimo apribojimų nustatymo tvarka neatitinka šio reglamento reikalavimų, ji turėtų apie tai pranešti atitinkamai kompetentingai valdžios institucijai. Atitinkama kompetentinga institucija turėtų išnagrinėti Komisijos pranešimą ir informuoti Komisiją apie savo ketinimus prieš nustatydama naudojimo apribojimus;

(18)

siekiant atsižvelgti į darnųjį metodą, turėtų būti numatyta galimybė ypatingomis aplinkybėmis orlaivių naudotojams iš besivystančių trečiųjų šalių taikyti išimtis, kurių nepritaikius jie patirtų pernelyg didelių sunkumų. Nuoroda į „besivystančias šalis“ turi būti suprantama šiame specifiniame aviacijos kontekste ir ji neapimta visų šalių, kurias kitu atveju tarptautinė bendruomenė taip vadintų. Visų pirma būtina užtikrinti, kad tokios išimtys atitiktų nediskriminavimo principą;

(19)

siekiant atsižvelgti į nuolatinę variklių ir sklandmenų technologijų ir triukšmo kontūrų nustatymo metodų pažangą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų reguliariai atnaujinami šiame reglamente nurodyti orlaivių triukšmo standartai ir nuorodos į susijusius sertifikavimo metodus atsižvelgiant, kai tinkama, į atitinkamų ICAO dokumentų pakeitimus, taip pat atnaujinama nuoroda į triukšmo kontūrų apskaičiavimo metodą. Be to, deleguotaisiais aktais darant techninius pakeitimus, atitinkamais atvejais taip pat turėtų būti atsižvelgta į ECAC dokumento Nr. 29 pakeitimus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad visi atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(20)

nors šiuo reglamentu reikalaujama, kad būtų reguliariai vykdomas oro uostų triukšmingumo vertinimas, toks vertinimas nebūtinai reiškia, kad turi būti priimami nauji su triukšmu susiję naudojimo apribojimai arba peržiūrimi jau nustatyti apribojimai. Todėl šiuo reglamentu nereikalaujama peržiūrėti jo įsigaliojimo dieną jau nustatytus su triukšmu susijusius apribojimus, įskaitant teismų sprendimais ar vietos tarpininkavimo procesais nustatytus apribojimus. Nedideli techniniai priemonių pakeitimai, neturintys didelio poveikio pajėgumui ar veiklos vykdymui, neturėtų būti laikomi naujais su triukšmu susijusiais naudojimo apribojimais;

(21)

tai atvejais, kai konsultacijų procesas prieš nustatant su triukšmu susijusius naudojimo apribojimus buvo pradėtas vadovaujantis Direktyva 2002/30/EB ir vis dar yra vykdomas šio reglamento įsigaliojimo dieną, tikslinga leisti priimti galutinį sprendimą pagal Direktyvą 2002/30/EB, kad būtų išsaugota to proceso metu padaryta pažanga;

(22)

atsižvelgiant į poreikį triukšmo vertinimo metodą nuosekliai taikyti visoje Sąjungos aviacijos rinkoje, šiuo reglamentu nustatomos bendros su triukšmu susijusių naudojimo apribojimų taikymo taisyklės;

(23)

todėl Direktyva 2002/30/EB turėtų būti panaikinta,

a)

sudaryti palankesnes sąlygas atskiruose oro uostuose pasiekti konkrečius triukšmo mažinimo tikslus, įskaitant sveikatos aspektus, kartu laikantis atitinkamų Sąjungos taisyklių, visų pirma Direktyvoje 2002/49/EB nustatytų taisyklių, ir kiekvienos valstybės narės teisės aktų;

b)

sudaryti sąlygas taikyti naudojimo apribojimus pagal darnųjį metodą, kad oro uostų ir oro eismo valdymo tinklo pajėgumai būtų vystomi darniai visais etapais (nuo vartų iki vartų).

a)

būtų nustatytas to konkretaus oro uosto triukšmo mažinimo tikslas, atitinkamais atvejais atsižvelgiant į Direktyvos 2002/49/EB 8 straipsnį ir V priedą;

b)

būtų nustatytos galimos priemonės triukšmo poveikiui sumažinti;

c)

būtų išsamiai įvertintas tikėtinas triukšmo mažinimo priemonių ekonominis efektyvumas;

d)

priemonės būtų atrinktos, atsižvelgiant į visuomenės interesą oro transporto srityje, susijusį su jų oro uostų plėtros perspektyvomis, kartu nemažinant saugos;

e)

būtų skaidriai konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais dėl numatomų veiksmų;

f)

priemonės būtų patvirtintos ir būtų numatytas pakankamas informavimas apie jas;

g)

priemonės būtų įgyvendintos ir

h)

būtų numatyta ginčų sprendimo tvarka.

a)

numatomas orlaivio triukšmo mažinimo jo susidarymo vietoje poveikis;

b)

žemės naudojimo planavimas ir valdymas;

c)

triukšmo mažinimo procedūros, susijusios su veiklos vykdymu;

d)

naudojimo apribojimų taikymas ne automatiškai, o tik apsvarsčius kitas darniojo metodo priemones.

a)

prieš nustatant naudojimo apribojimus būtų taikomi I priede išdėstyti metodai, rodikliai ir informacija tokiu būdu, kad būtų siekiama pagal darnųjį metodą tinkamai atsižvelgti į visų rūšių priemonių naudą;

b)

tinkamu lygmeniu būtų nustatytas oro uosto veiklos vykdytojų, orlaivių naudotojų ir oro navigacijos paslaugų teikėjų techninis bendradarbiavimas, siekiant nagrinėti triukšmo mažinimo priemones. Kompetentingos valdžios institucijos taip pat užtikrina, kad būtų konsultuojamasi su vietos gyventojais arba jų atstovais ir atitinkamomis vietos valdžios institucijomis, ir kad jiems būtų pateikta techninė informacija apie triukšmo mažinimo priemones;

c)

visų naujų naudojimo apribojimo priemonių ekonominis efektyvumas būtų įvertintas pagal II priedą. Nedideli techniniai priemonių pakeitimai, neturintys didelio poveikio pajėgumui ar veiklos vykdymui, nelaikomi naujais naudojimo apribojimais;

d)

laiku ir nuodugniai būtų organizuojamas konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis procesas, kuris gali būti vykdomas tarpininkavimo proceso forma, užtikrinant atvirumą ir skaidrumą duomenų ir skaičiavimo metodikų atžvilgiu. Suinteresuotosioms šalims turi būti suteiktas bent trijų mėnesių laikotarpis iki naujų naudojimo apribojimų priėmimo, per kurį jos galėtų pateikti savo pastabas. Suinteresuotosios šalys apima bent:

a)

laikantis nacionalinės teisės, informaciją apie įtariamus pažeidimus, susijusius su nukrypimais nuo skrydžio procedūrų (būtent jų poveikį ir tokių nukrypimų priežastis);

b)

bendruosius kriterijus, kiekviename oro uoste taikomus eismui paskirstyti ir valdyti, tokia apimtimi, kokia tie kriterijai gali daryti poveikį aplinkai arba triukšmui, ir

c)

triukšmo matavimo sistemomis surinktus duomenis, jei jų turima.

a)

orlaivio valstybę ir registracijos numerį;

b)

naudojamo orlaivio triukšmingumo dokumentus ir susijusią didžiausią kilimo masę;

c)

visus orlaivio pakeitimus, kurie turi įtakos jo triukšmingumui ir yra nurodyti triukšmingumo dokumentuose.

a)

tokiems orlaiviams išduotas triukšmingumo sertifikatas pagal Čikagos konvencijos 16 priedo 1 tomo 3 skyriuje nustatytus standartus;

b)

tokie orlaiviai eksploatuoti Sąjungoje penkerių metų laikotarpiu iki šio reglamento įsigaliojimo,

c)

tą penkerių metų laikotarpį jie buvo įrašyti atitinkamos besivystančios šalies registre ir

d)

juos toliau eksploatuoja toje šalyje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo.

a)

skrydžiams, kurie yra tokio ypatingo pobūdžio, kad būtų nepagrįsta nesuteikti laikinos išimties, įskaitant humanitarinės pagalbos skrydžius, arba

b)

pajamų neduodantiems skrydžiams modifikavimo, remonto ar techninės priežiūros tikslais.

a)

5 straipsnio 5 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalies a punkte numatytų triukšmo sertifikavimo standartų techniniais pakeitimais; taip pat 7 straipsnio 1 dalyje numatytos sertifikavimo procedūros techniniais pakeitimais;

b)

I priede nurodytos metodikos ir rodiklių techniniais pakeitimais.

12.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/79

(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 428/2009) (2) reikalaujama iš Sąjungos eksportuojamoms, per ją tranzitu vežamoms arba Sąjungoje reziduojančiam arba įsisteigusiam tarpininkui teikiant tarpininkavimo paslaugas į trečiąją šalį pristatomoms dvejopo naudojimo prekėms taikyti veiksmingą kontrolę;

(2)

kad valstybės narės ir Sąjunga galėtų laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, Reglamento (EB) Nr. 428/2009 I priede nustatytas bendras dvejopo naudojimo prekių, kurioms Sąjungoje taikoma kontrolė, sąrašas. Sprendimai dėl prekių, kurioms taikoma kontrolė, priimami Australijos grupės, Raketų technologijų kontrolės režimo, Branduolinių tiekėjų grupės, Vasenaro susitarimo ir Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos kontekste;

(3)

Reglamente (EB) Nr. 428/2009 numatyta, kad to reglamento I priede išdėstytas dvejopo naudojimo prekių sąrašas turi būti atnaujinamas laikantis atitinkamų pareigų ir įsipareigojimų bei bet kurių jų pakeitimų, kuriuos valstybės narės yra prisiėmusios kaip tarptautinių neplatinimo režimų ir eksporto kontrolės susitarimų šalys arba ratifikuodamos atitinkamas tarptautines sutartis;

(4)

Reglamento (EB) Nr. 428/2009 I priede išdėstytas dvejopo naudojimo prekių sąrašas turi būti reguliariai atnaujinamas, siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai laikomasi įsipareigojimų tarptautinio saugumo srityje, garantuoti skaidrumą ir išlaikyti eksportuotojų konkurencingumą. Vėluojant atnaujinti tą dvejopo naudojimo prekių sąrašą gali būti padarytas neigiamas poveikis saugumui ir tarptautinėms neplatinimo iniciatyvoms, taip pat Sąjungos eksportuotojų ekonominės veiklos rezultatams. Tuo pačiu, atsižvelgiant į techninį tų pakeitimų pobūdį ir į tai, kad tie pakeitimai turi atitikti tarptautinių eksporto kontrolės režimų kontekste priimtus sprendimus, reikiamų atnaujinimų įsigaliojimui Sąjungoje reikėtų taikyti pagreitintą procedūrą;

(5)

Reglamente (EB) Nr. 428/2009 kaip viena iš keturių eksporto leidimų rūšių, kurias galima taikyti pagal tą reglamentą, nurodomas Sąjungos bendrasis eksporto leidimas. Pagal Sąjungos bendruosius eksporto leidimus Sąjungoje įsisteigusiems eksportuotojams, laikantis tuose leidimuose nustatytų sąlygų, leidžiama į tam tikras nurodytas paskirties šalis eksportuoti tam tikras konkrečias prekes;

(6)

Reglamento (EB) Nr. 428/2009 II priede pateikti šiuo metu Sąjungoje taikomi Sąjungos bendrieji eksporto leidimai. Atsižvelgiant į tokių Sąjungos bendrųjų eksporto leidimų pobūdį, tuose leidimuose gali prireikti išbraukti tam tikras paskirties šalis, ypač jei pasikeitus aplinkybėms paaiškėja, kad tam tikros paskirties šalies atžvilgiu nebeturėtų būti taikoma palengvinta eksporto sandorių tvarka pagal Sąjungos bendrąjį eksporto leidimą. Iš Sąjungos bendrojo eksporto leidimo tokiu būdu išbraukus paskirties šalį, eksportuotojui neturėtų būti užkirstas kelias pagal atitinkamas Reglamento (EB) Nr. 428/2009 nuostatas prašyti kitos rūšies eksporto leidimo;

(7)

siekiant užtikrinti, kad bendras dvejopo naudojimo prekių sąrašas būtų reguliariai ir laiku atnaujinamas laikantis valstybių narių pagal tarptautinius eksporto kontrolės režimus prisiimtų pareigų ir įsipareigojimų, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 428/2009 I priedas neviršijant to reglamento 15 straipsnyje nurodytos apimties. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais;

(8)

kad Sąjunga galėtų sparčiai reaguoti į kintančias aplinkybes, susijusias su Sąjungos bendruosiuose eksporto leidimuose nurodytų prekių eksporto rizikos vertinimu, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 428/2009 II priedas Sąjungos bendruosiuose eksporto leidimuose išbraukiant paskirties šalis. Kadangi tokie pakeitimai turėtų būti atliekami tik nustačius padidėjusią tam tikrų prekių eksporto riziką ir kadangi tų prekių eksportui toliau taikant Sąjungos bendruosius eksporto leidimus galėtų būti padarytas neišvengiamas neigiamas poveikis Sąjungos ir jos valstybių narių saugumui, Komisija gali taikyti skubos procedūrą;

(9)

atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(10)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 428/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1.

9 straipsnio 1 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„Siekiant užtikrinti, kad IIa–IIf prieduose pateikti Sąjungos bendrieji eksporto leidimai būtų taikomi tik mažos rizikos sandoriams, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 23a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais tuose Sąjungos bendruosiuose eksporto leidimuose išbraukiamos paskirties šalys, jei toms paskirties šalims imamas taikyti ginklų embargas, kaip nurodyta 4 straipsnio 2 dalyje.

Tokių ginklų embargų atvejais, kai dėl neišvengiamų skubos priežasčių Sąjungos bendrajame eksporto leidime būtina išbraukti konkrečias paskirties šalis, pagal šią dalį priimamiems deleguotiesiems aktams taikoma 23b straipsnyje numatyta procedūra.“;

2.

15 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 23a straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl I priede pateikto dvejopo naudojimo prekių sąrašo atnaujinimo. I priedo atnaujinimas atliekamas neviršijant šio straipsnio 1 dalyje nurodytos apimties. Kai I priedo atnaujinimas susijęs su dvejopo naudojimo prekėmis, išvardytomis ir IIa–IIg arba IV prieduose, tie priedai atitinkamai iš dalies pakeičiami.“;

3.

įterpiami šie straipsniai:

„23a straipsnis

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   9 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. liepos 2 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 9 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.   Pagal 9 straipsnio 1 dalį ir 15 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

23b straipsnis

1.   Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama 2 dalyje nurodytų prieštaravimų. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2.   Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 23a straipsnio 5 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.“

12.6.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/84

(1)

finansų krizė atskleidė finansų rinkų skaidrumo trūkumus, kurie gali prisidėti prie neigiamo socialinio ir ekonominio poveikio. Skaidrumo didinimas yra vienas iš bendrų principų, kuriuos būtina įgyvendinti siekiant sustiprinti finansų sistemą, kaip patvirtinta 2009 m. balandžio 2 d. Londone įvykusio G20 vadovų pareiškime. Siekiant didesnio skaidrumo ir geresnio finansinių priemonių vidaus rinkos veikimo, reikėtų nustatyti naują sistemą, pagal kurią finansinių priemonių rinkose sudaromiems sandoriams būtų taikomi vienodi skaidrumo reikalavimai. Šioje sistemoje turėtų būti nustatytos išsamios įvairioms finansinėms priemonėms taikytinos taisyklės. Ji turėtų papildyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB (4) nustatytus pavedimams dėl akcijų ir akcijų sandoriams keliamus reikalavimus;

(2)

Jacques de Larosière vadovaujama ES finansinės priežiūros aukšto lygio darbo grupė paragino Sąjungą parengti darnesnį finansų reguliavimo dokumentų rinkinį. Atsižvelgdama į būsimą Europos priežiūros sistemą, 2009 m. birželio 18–19 d. susirinkusi Europos Vadovų Taryba pabrėžė poreikį parengti bendrą Europos taisyklių sąvadą, taikytiną visoms vidaus rinkoje veikiančių finansų įstaigoms;

(3)

todėl naują teisėkūros aktų rinkinį turėtų sudaryti dvi skirtingos teisinės priemonės – direktyva ir šis reglamentas. Abi teisinės priemonės drauge turėtų sudaryti teisinę sistemą, reglamentuojančią investicinėms įmonėms, reguliuojamoms rinkoms ir duomenų teikimo paslaugų teikėjams taikytinus reikalavimus. Todėl šis reglamentas turėtų būti aiškinamas kartu su direktyva. Kadangi reikia patvirtinti bendrą visoms įstaigoms taikomų taisyklių, susijusių su tam tikrais reikalavimais, rinkinį, užkirsti kelią galimam reguliaciniam arbitražui ir rinkos dalyviams suteikti daugiau teisinio tikrumo ir supaprastinti reguliavimą, reikia pasinaudoti teisiniu pagrindu, pagal kurį galima parengti naują reglamentą. Taigi, siekiant pašalinti likusias prekybos kliūtis ir didelius konkurencijos iškraipymus, atsirandančius dėl skirtingų nacionalinės teisės aktų, ir išvengti kitų panašių prekybos kliūčių ir didelių konkurencijos iškraipymų, būtina priimti reglamentą, kuriuo nustatomos vienodos visose valstybėse narėse taikytinos taisyklės. Šiuo tiesiogiai taikomu teisės aktu siekiama užtikrinamai prisidėti prie sklandaus vidaus rinkos veikimo, taigi, jis turėtų būti grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 114 straipsniu, atsižvelgiant į tos nuostatos aiškinimą pagal nusistovėjusią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(4)

Direktyvoje 2004/39/EB nustatytos prekybos akcijomis, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, skaidrumo iki sandorio ir po sandorio sudarymo užtikrinimo ir pranešimo apie finansinių priemonių, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, sandorius kompetentingoms institucijoms taisyklės. Reikėtų parengti naują direktyvos redakciją, kad joje būtų tinkamai atsižvelgta į finansų rinkų pokyčius ir būtų pašalinti trūkumai ir spragos, kuriuos, be kita ko, atskleidė finansų rinkų krizė;

(5)

nuostatas, susijusias su prekybos ir reguliavimo skaidrumo reikalavimais, reikia paversti visoms investicinėms įmonėms, kurios visose Sąjungos rinkose turėtų laikytis vienodų taisyklių, tiesiogiai taikytinu teisės aktu, kad būtų galima užtikrinti vienodą bendros reglamentavimo sistemos taikymą, visoje Sąjungoje didinti pasitikėjimą rinkų skaidrumu, supaprastinti reglamentavimą, sumažinti investicinių įmonių, ypač finansinių įstaigų, kurių veikla yra tarpvalstybinė, išlaidas atitikčiai užtikrinti ir padėti panaikinti konkurencijos iškraipymus. Reglamento, kuriuo užtikrinamas tiesioginis reikalavimų taikymas, priėmimas yra tinkamiausia priemonė tiems reguliavimo tikslams įgyvendinti ir vienodoms sąlygoms užtikrinti ir taip išvengti skirtingų nacionalinių reikalavimų, galinčių atsirasti direktyvą perkeliant į nacionalinę teisę;

(6)

svarbu užtikrinti, kad prekyba finansinėmis priemonėmis kiek įmanoma būtų vykdoma organizuotos prekybos vietose ir kad visos tokios prekybos vietos būtų tinkamai reguliuojamos. Taikant Direktyvą 2004/39/EB atsirado tam tikrų prekybos sistemų, kurioms netaikoma tinkama kontrolė. Bet kokia prekybos finansinėmis priemonėmis sistema, kaip antai subjektai, šiuo metu įvardijami kaip brokerių kryžminės prekybos tinklai, ateityje turėtų būti tinkamai reguliuojama ir jai turėtų būti suteiktas leidimas kaip tam tikro tipo daugiašalės prekybos vietai arba kaip sistemingai sandorius savo viduje sudarančiam tarpininkui, laikantis šiame reglamente ir Direktyvoje 2014/65/ES (5) nustatytų sąlygų;

(7)

turėtų būti patikslintos ir likti artimai tarpusavyje susijusios reguliuojamos rinkos ir daugiašalės prekybos sistemos (toliau – DPS) apibrėžtys, taip parodant, kad jos reiškia iš tikrųjų tą patį organizuotos prekybos funkcionalumą. Į tas apibrėžtis neturėtų būti įtrauktos dvišalės sistemos, kai investicinė įmonė į visus prekybinius sandorius įsitraukia savo sąskaita, net jeigu ji veikia kaip rizikos nepatirianti sandorio šalis, tarpininkaujanti tarp pirkėjo ir pardavėjo. Reguliuojamose rinkose ir DPS neturėtų būti leidžiama vykdyti klientų pavedimų už nuosavas lėšas. Terminas „sistema“ apima visas rinkas, kurias sudaro taisyklių rinkinys ir prekybos platforma, taip pat tas rinkas, kurių veikla paremta tik taisyklių rinkiniu. Reguliuojamos rinkos ir DPS nėra įpareigotos vykdyti „techninės“ pavedimų suderinimo sistemos veiklos ir jos turėtų galėti veikti pagal kitus prekybos protokolus, įskaitant sistemas, pagal kurias naudotojai gali prekiauti prieš kotiruotes, kurių jie prašo iš kelių teikėjų. Rinka, sudaryta tik iš taisyklių rinkinio, reglamentuojančio su naryste, leidimu prekiauti tam tikromis priemonėmis, prekyba tarp narių, pranešimų teikimu ir, kai taikoma, su skaidrumo pareigomis susijusius aspektus, yra reguliuojama rinka arba DPS, kaip apibrėžta šiame reglamente, o sandoriai, sudaryti laikantis tokių taisyklių, laikomi sudarytais pagal reguliuojamos rinkos sistemos arba DPS reikalavimus. Terminas „pirkimo ir pardavimo interesai“ turėtų būti suprantamas plačiąja prasme ir apimti pavedimus, kotiruotes ir pranešimus apie susidomėjimą.

Vienas iš svarbių reikalavimų yra susijęs su pareiga, kad sistemoje interesai būtų apjungiami pagal sistemos operatoriaus nustatytas veikti savo nuožiūra neleidžiančias taisykles. Tas reikalavimas reiškia, kad jie apjungiami pagal sistemos taisykles arba sistemos protokolus ar vidaus veiklos procedūras, įskaitant programinėje įrangoje užprogramuotas procedūras. Terminas „veikti savo nuožiūra neleidžiančios taisyklės“ reiškia taisykles, pagal kurias reguliuojamai rinkai ar rinkos operatoriui arba DPS veiklą vykdančiai investicinei įmonei nepaliekama veiksmų laisvės daryti įtaką interesų sąveikai. Vadovaujantis apibrėžtimis, interesai turėtų būti apjungti taip, kad būtų sudarytas sandoris, kuris vykdomas pagal sistemos taisykles, sistemos protokolus ar vidaus veiklos procedūras.

(8)

kad Sąjungos finansų rinkos būtų skaidresnės ir veiksmingesnės ir būtų suvienodintos įvairių prekybos vietų, kuriose siūlomos daugiašalės prekybos paslaugos, veiklos sąlygos, būtina nustatyti naują prekybos vietos – organizuotos prekybos sistemos (toliau – OPS), skirtos obligacijoms, struktūrizuotiems finansiniams produktams, apyvartiniams taršos leidimams ir išvestinėms finansinėms priemonėms – kategoriją ir užtikrinti, kad ji būtų tinkamai reguliuojama ir ją naudojant būtų taikomos nediskriminacinės prieigos prie šios sistemos taisyklės. Ta naujoji kategorija apibrėžiama plačiai, kad apimtų visas dabartines ir būsimas organizuoto pavedimų vykdymo ir prekybos organizavimo rūšis, neatitinkančias dabartinių prekybos vietų funkcijų arba reguliavimo specifikacijų. Todėl reikėtų taikyti atitinkamus organizavimo reikalavimus ir skaidrumo taisykles, kuriais padedama užtikrinti veiksmingą kainų atskleidimą. Naujoji kategorija apima ir sistemas, atitinkančias prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios tinkamos tarpuskaitai ir yra pakankamai likvidžios, reikalavimus.

Ji neturėtų apimti priemonių, kurios nėra tikros sandorių vykdymo arba prekybos organizavimo toje sistemoje priemonės, pavyzdžiui, skelbimų lentų pirkimo ir pardavimo interesams skelbti, kitų subjektų, jungiančių ar telkiančių galimus pirkimo ar pardavimo interesus, patvirtinimo po sandorio sudarymo elektroninių paslaugų arba portfelio suspaudimo, kuriuo mažinama esamų išvestinių finansinių priemonių portfelių su rinka nesusijusi rizika, nekeičiant portfelių rinkos rizikos. Portfelio suspaudimo paslaugą gali teikti įvairios įmonės, kurios nėra reguliuojamos pagal šį reglamentą arba Direktyvą 2014/65/ES, kaip antai pagrindinės sandorio šalys (toliau – PSŠ), sandorių duomenų saugyklos ir investicinės įmonės arba rinkos operatoriai. Tikslinga paaiškinti, kad kai investicinės įmonės ir rinkos operatoriai teikia portfelio suspaudimo paslaugas, tam tikros šio reglamento ir Direktyvos 2014/65/ES nuostatos portfelio suspaudimui netaikomos. Kadangi centriniams vertybinių popierių depozitoriumams (toliau – CVPDR) bus taikomi tie patys reikalavimai kaip ir investicinėms įmonėms, kai jie teikia tam tikras investicines paslaugas ar vykdo tam tikrą investicinę veiklą, šio reglamento ir Direktyvos 2014/65/ES nuostatos neturėtų būti taikomos įmonėms, kurių jos nereglamentuoja, kai teikiama portfelio suspaudimo paslauga;

(9)

ta naujoji organizuotos prekybos sistemos kategorija bus papildoma dabartinių prekybos vietų rūšis. Nors reguliuojamose rinkose ir DPS vykdant sandorius taikomos veikti savo nuožiūra neleidžiančios taisyklės, OPS operatorius pavedimus turėtų vykdyti savo nuožiūra laikydamasis, kai taikoma, skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimų ir optimalaus įvykdymo pareigų. Dėl šios priežasties investicinės įmonės ar rinkos operatoriaus valdomoje OPS sudaromiems sandoriams turėtų būti taikomos verslo etikos taisyklės, optimalaus įvykdymo ir klientų pavedimų tvarkymo pareigos. Be to, bet kuris rinkos operatorius, turintis leidimą vykdyti OPS veiklą, turėtų laikytis Direktyvos 2014/65/ES 1 skyriaus, susijusio su leidimų investicinėms įmonėms išdavimo sąlygomis ir tvarka. OPS veiklą vykdanti investicinė įmonė ar rinkos operatorius turėtų galėti veikti savo nuožiūra dviem skirtingais lygiais: pirma, kai sprendžia, ar pateikti pavedimą OPS arba vėl jį atsiimti, ir, antra, kai nusprendžia nederinti konkretaus pavedimo su tam tikru metu sistemoje esančiais pavedimais, jeigu tai atitinka konkrečius iš klientų gautus nurodymus ir optimalaus įvykdymo pareigas.

Sistemos, kurioje kryžminami klientų pavedimai, operatorius turėtų galėti nuspręsti, kada ir kiek iš dviejų arba daugiau pavedimų jis nori suderinti sistemoje. Pagal Direktyvos 2014/65/ES 20 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalis ir nedarant poveikio Direktyvos 2014/65/ES 20 straipsnio 3 daliai, įmonė turėtų turėti galimybę sudaryti palankesnes sąlygas klientų deryboms, kad du arba daugiau potencialiai suderinamų prekybinių interesų būtų suderinti sudarant sandorį. Abiem lygiais veikdamas savo nuožiūra OPS operatorius turi atsižvelgti į jam taikomas pareigas, nustatytas Direktyvos 2014/65/ES 18 ir 27 straipsniuose. OPS veiklą vykdantis rinkos operatorius arba investicinė įmonė prekybos vietos naudotojams turėtų aiškiai nurodyti, kaip jie veiks savo nuožiūra. OPS yra tikra prekybos platforma, todėl platformos operatorius turėtų būti nešališkas. Todėl OPS veiklą vykdančiai investicinei įmonei arba rinkos operatoriui turėtų būti taikomas nediskriminacinio vykdymo reikalavimas ir nei OPS veiklą vykdančiai investicinei įmonei, nei rinkos operatoriui ar bet kokiam kitam tai pačiai grupei ar juridiniam asmeniui, kaip investicinė įmonė ar rinkos operatorius, priklausančiam subjektui neturėtų būti leista vykdyti klientų pavedimų OPS už savo nuosavas lėšas.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įvykdyti vieną ar daugiau klientų pavedimų, susijusių su obligacijomis, struktūrizuotais finansiniais produktais, apyvartiniais taršos leidimais ir išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kuriems nebuvo paskelbta taikytina tarpuskaitos pareiga pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 (6) 5 straipsnį, OPS operatoriui leidžiama naudoti suderintus sandorius, kaip apibrėžta Direktyvoje 2014/65/ES, jeigu klientas pritarė tam procesui. Valstybės skolos priemonių, kurių rinka nėra likvidi, atveju OPS veiklą vykdančioms investicinėms įmonėms ar rinkos operatoriams turėtų būti leidžiama sudaryti sandorius savo sąskaita, kurie nėra jų suderinti sandoriai. Kai vykdomi suderinti sandoriai, turi būti laikomasi visų skaidrumo iki ir po sandorio sudarymo reikalavimų ir optimalaus įvykdymo pareigų. OPS operatorius arba tai pačiai įmonių grupei ar juridiniam asmeniui, kaip investicinė įmonė ar rinkos operatorius, priklausantis subjektas neturėtų būti sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas savo paties valdomoje OPS. Be to, OPS operatoriui turėtų būti taikomos tokios pačios pareigos, susijusios su patikimu galimų interesų konfliktų valdymu, kaip ir DPS;

(10)

visa organizuota prekyba turėtų būti vykdoma reguliuojamose prekybos vietose ir turėtų būti visiškai skaidri iki ir po sandorio sudarymo. Todėl tinkamai pritaikyti skaidrumo reikalavimai turėtų būti taikomi visų rūšių prekybos vietoms ir visoms finansinėms priemonės, kuriomis jose prekiaujama;

(11)

siekiant užtikrinti, kad daugiau prekybos sandorių vyktų reguliuojamose prekybos vietose ir kad daugiau jų sudarytų sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai, investicinėms įmonėms šiame reglamente turėtų būti nustatyta prekybos akcijomis, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje arba kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, pareiga. Pagal tą prekybos pareigą reikalaujama, kad investicinės įmonės vykdytų visų rūšių sandorius, įskaitant sandorius savo sąskaita, sandorius vykdant klientų pavedimus reguliuojamoje rinkoje, DPS, su sistemingai sandorius savo viduje sudarančiais tarpininkais arba lygiavertėje trečiosios valstybės prekybos vietoje. Vis dėlto dėl pagrįstų priežasčių turėtų būti atleidžiama nuo tos prekybos pareigos. Tos pagrįstos priežastys yra: kai prekyba nesisteminė, ad hoc pobūdžio, nereguliari ir nedažna, taip pat techninė prekyba, pavyzdžiui, perleidimo prekyba, kuria neprisidedama prie kainos nustatymo proceso. Leidimu netaikyti tos prekybos pareigos neturėtų būti naudojamasi siekiant išvengti apribojimų, susijusių su naudojimusi referencinės kainos leidimu netaikyti reikalavimų ir suderėtos kainos leidimu netaikyti reikalavimu, arba siekiant vykdyti brokerių kryžminės prekybos tinklų ar kitų kryžminių sistemų veiklą.

Galimybe vykdyti prekybą per sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką nedaromas poveikis šiame reglamente nustatytai sistemingai sandorius savo viduje sudarančių tarpininkų veiklos tvarkai. Siekiama, kad jeigu investicinė įmonė pati atitinka atitinkamus šiame reglamente nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma sistemingai sandorius savo viduje sudarančiu tarpininku prekyboje konkrečiomis akcijomis, prekybą galima vykdyti tuo būdu; tačiau jeigu ji nėra laikoma sistemingai sandorius savo viduje sudarančiu tarpininku prekiaujant konkrečiomis akcijomis, investicinė įmonė vis tiek turėtų galėti vykdyti prekybą per kitą sistemingai sandorius savo viduje sudarantį tarpininką, kai tai atitinka jos optimalaus įvykdymo pareigas ir ji turi tokią galimybę. Be to, siekiant užtikrinti, kad daugiašalė prekyba akcijomis, depozitoriumo pakvitavimais, biržiniais fondais, sertifikatais ir kitomis panašiomis finansinėmis priemonėmis būtų tinkamai reguliuojama, investicinė įmonė, kuri vykdo daugiašališkumu paremtos derinimo viduje sistemos veiklą, turėtų turėti leidimą veikti kaip DPS. Turėtų būti paaiškinta, kad Direktyvoje 2004/65/ES nustatytas optimalaus įvykdymo nuostatas reikėtų taikyti taip, kad jos netrukdytų laikytis prekybos pareigų pagal šį reglamentą;

(12)

prekyba depozitoriumo pakvitavimais, biržiniais fondais, sertifikatais, panašiomis finansinėmis priemonėmis ir akcijomis, išskyrus tas finansines priemones, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vyksta iš esmės taip pat ir turi beveik tokią pačią ekonominę reikšmę kaip prekyba akcijomis, kuriomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Todėl skaidrumo nuostatas, taikytinas akcijoms, kuriomis leista prekiauti reguliuojamose rinkose, reikėtų taikyti ir toms finansinėmis priemonėms;

(13)

iš esmės pripažįstant būtinybę nustatyti skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimų netaikymo tvarką, kuri paremtų veiksmingą rinkų veikimą, reikėtų atidžiai išnagrinėti esamas nuostatas dėl skaidrumo reikalavimų netaikymo akcijoms, kurios taikomos remiantis Direktyva 2004/39/EB ir Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1287/2006 (7), ir nustatyti, ar jos tebėra tinkamos atsižvelgiant į taikymo sritį ir taikytinas sąlygas. Siekdama užtikrinti vienodą skaidrumo reikalavimų iki akcijų, kitų panašių finansinių priemonių ir ne nuosavo kapitalo produktų sandorio sudarymo netaikymo tam tikrų modelių rinkoms ir tam tikros rūšies ir dydžio pavedimams tvarką, Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (toliau – EVPRI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (8), turėtų įvertinti pavienių prašymų netaikyti skaidrumo reikalavimų atitiktį taisyklėms, nustatytoms šiuo reglamentu ir jame numatytais deleguotaisiais aktais. Tą vertinimą EVPRI turėtų parengti kaip nuomonę, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 29 straipsniu. Be to, EVPRI turėtų per atitinkamą laikotarpį persvarstyti esamą skaidrumo reikalavimų netaikymo akcijoms tvarką ir laikydamasi tos pačios procedūros turėtų įvertinti, ar ji dar neprieštarauja šiame reglamente ir šiame reglamente numatytuose deleguotuosiuose aktuose nustatytoms taisyklėms;

(14)

finansų krizė atskleidė tam tikrų trūkumų, susijusių su tuo, kaip informacija apie prekybos finansinėmis priemonėmis, išskyrus akcijas, galimybes ir kainas pateikiama rinkos dalyviams, būtent trūkumų, susijusių su laiku, informacijos išsamumu, vienoda prieiga ir patikimumu. Todėl atsižvelgiant į skirtingas tam tikrų rūšių finansinių priemonių, išskyrus akcijas, ypatybes ir rinkos struktūras, reikėtų nustatyti laiku taikomus skaidrumo iki sandorio ir po sandorio sudarymo reikalavimus ir prireikus juos pritaikyti pagal įvairias prekybos sistemų rūšis, įskaitant pavedimų žurnalu ir kotiravimu pagrįstas sistemas, mišrias, periodinių aukcionų prekybos ir neelektroninio tarpininkavimo (angl. voice trading) sistemas. Siekiant sukurti patikimą visoms atitinkamoms finansinėms priemonėms taikomą skaidrumo sistemą, šie reikalavimai turėtų būti taikomi obligacijoms, struktūrizuotiems finansiniams produktams, apyvartiniams taršos leidimams ir išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje. Todėl skaidrumo reikalavimų iki sandorio sudarymo netaikymas ir informacijos skelbimo reikalavimų pritaikymas, susijęs su skelbimo atidėjimu, turėtų būti galimi tik tam tikrais apibrėžtais atvejais;

(15)

būtina nustatyti tinkamą prekybos skaidrumo lygį obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų ir išvestinių finansinių priemonių rinkose, kad būtų lengviau įvertinti produktus ir užtikrinti veiksmingą kainodarą. Prie struktūrizuotų finansinių produktų reikėtų visų pirma priskirti turtu užtikrintus vertybinius popierius, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 809/2004 (9) 2 straipsnio 5 punkte, kurie, be kita ko, yra užstatu užtikrinti skolos įsipareigojimai;

(16)

siekiant prekybos vietoms užtikrinti vienodas sąlygas, skirtingų rūšių prekybos vietoms reikėtų taikyti tuos pačius skaidrumo iki sandorio ir po sandorio sudarymo reikalavimus. Skaidrumo reikalavimai turėtų būti pritaikomi atsižvelgiant į skirtingas finansinių priemonių rūšis, įskaitant nuosavo kapitalo priemones, obligacijas ir išvestines finansines priemones, atsižvelgiant į investuotojų ir emitentų, įskaitant Vyriausybės obligacijų emitentus, interesus ir rinkos likvidumą. Šie reikalavimai turėtų būti pritaikomi atsižvelgiant į skirtingas prekybos rūšis, įskaitant pavedimų žurnalu ir nekotiravimu pagrįstas sistemas, kaip antai, prašymų dėl kotiravimo sistemas, taip pat mišrias sistemas ir brokerių neelektroninio tarpininkavimo (angl. voice broking) sistemas, ir juos nustatant turėtų būti atsižvelgta į sandorio dydį, įskaitant apyvartą ir kitus atitinkamus kriterijus;

(17)

siekiant išvengti bet kokio neigiamo poveikio kainodaros procesui, reikia nustatyti pavedimų, atliekamų sistemose, kurios grindžiamos prekybos metodais, pagal kuriuos kaina nustatoma pagal referencinę kainą, ir tam tikrų suderėtų sandorių atitinkamą apimties viršutinės ribos mechanizmą. Tas mechanizmas turėtų turėti dvi viršutines ribas: pagal jį apimties viršutinė riba taikoma kiekvienai prekybos vietai, kuri naudojasi tais leidimais netaikyti reikalavimų, kad kiekvienoje prekybos vietoje galėtų būti vykdoma tik tam tikra prekybos procentinė dalis, ir papildomai taikoma bendra apimties viršutinė riba, kurią viršijus sustabdomas naudojimasis tais leidimais netaikyti reikalavimų visoje Sąjungoje. Suderėtų sandorių atveju jis turėtų būti taikomas tik tiems sandoriams, kurie sudaromi neviršijant esamos apimties svertinio skirtumo, apskaičiuoto pagal tą sistemą naudojančių prekybos vietos rinkos formuotojų pavedimų žurnalų įrašus arba kotiruotes. Jis neturėtų apimti suderėtų sandorių, kurie sudaromi dėl nelikvidžių akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, ir tų sandorių, kuriems taikomos kitos sąlygos nei esama rinkos kaina, nes jie neturi reikšmės kainos formavimo procesui;

(18)

siekiant užtikrinti, kad nebiržinė prekyba nekeltų grėsmės kainos atskleidimo veiksmingumui ar vienodoms ir skaidrioms veiklos sąlygoms prekiaujant skirtingais būdais, atitinkami skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimai turėtų būti taikomi investicinėms įmonėms, kurios nebiržinius finansinių priemonių sandorius vykdo savo sąskaita – kai jos veikia kaip sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai ir kai sandoriai sudaromi dėl akcijų, depozitoriumo pakvitavimų, biržinių fondų, sertifikatų ir kitų panašių finansinių priemonių, kurių rinka yra likvidi, ir obligacijų, struktūrizuotų finansinių produktų, apyvartinių taršos leidimų ir išvestinių finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje ir kurių rinka yra likvidi;

(19)

investicinė įmonė, vykdanti klientų pavedimus už savo nuosavas lėšas, turėtų būti laikoma sistemingai sandorius savo viduje sudarančiu tarpininku, išskyrus atvejus, kai sandoriai kartais, ad hoc ir nereguliariai vykdomi ne prekybos vietoje. Taigi, sistemingai sandorius savo viduje sudarančius tarpininkus reikėtų apibrėžti kaip investicines įmones, kurios savo sąskaita sandorius sudaro organizuotai, dažnai, sistemingai ir didele apimtimi vykdydamos klientų pavedimus ne prekybos vietoje. Šiame reglamente sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams nustatyti reikalavimai investicinei įmonei turėtų būti taikomi tik kiekvienos atskiros finansinės priemonės, kurios atžvilgiu ji yra sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas, atveju, pavyzdžiui, pagal ISIN kodą. Siekiant užtikrinti, kad sistemingai sandorius savo viduje sudarančio tarpininko termino apibrėžtis būtų objektyviai ir veiksmingai taikoma investicinėms įmonėms, turėtų būti iš anksto nustatyta sandorių savo viduje sudarymo riba, aiškiai nurodant, ką reiškia dažnumas, sistemingumas ir didelė apimtis;

(20)

OPS yra bet kokia sistema ar vieta, kurioje sistemingai sąveikauja daugiašaliai trečiųjų šalių pirkimo ir pardavimo interesai, tačiau sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams neturėtų būti leidžiama sujungti trečiųjų šalių pirkimo ir pardavimo interesų. Pavyzdžiui, vadinamoji vieno maklerio platforma, kai prekyba visada vyksta su viena investicine įmone, turėtų būti laikoma sistemingai sandorius savo viduje sudarančiu tarpininku, jeigu būtų laikomasi šiame reglamente pateiktų reikalavimų. Tačiau vadinamoji kelių maklerių platforma, kurioje dėl tos pačios finansinės priemonės sąveikauja keli makleriai, neturėtų būti laikoma sistemingai sandorius savo viduje sudarančiu tarpininku;

(21)

sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai, vadovaudamiesi savo verslo politika, objektyviai ir nediskriminuodami turėtų galėti nuspręsti, kuriems klientams suteiks prieigą prie savo kotiruočių, išskirdami klientų kategorijas, ir taip pat jiems turėtų būti leidžiama atsižvelgti į klientų skirtumus, pavyzdžiui, susijusius su kredito rizika. Sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai neturėtų būti įpareigoti skelbti tvirtųjų kotiruočių, vykdyti klientų pavedimų ir suteikti prieigos prie savo kotiruočių, susijusių su nuosavo kapitalo priemonių sandoriais, kurie yra didesni už tai rinkai įprasto dydžio sandorius, ir ne nuosavo kapitalo priemonių sandoriais, kurie didesni už tai finansinei priemonei įprasto dydžio sandorius. Kompetentingos institucijos turėtų tikrinti, ar sistemingai sandorius savo viduje sudarantys tarpininkai vykdo savo pareigas, ir kad jos galėtų tai daryti, joms turi būti pateikiama informacija;

(22)

šiuo reglamentu nesiekiama nustatyti reikalavimo, kad nebiržinės prekybos sąlygomis sudaromiems sandoriams, kurie nėra tarpininkų sistemingai savo viduje sudaromi sandoriai, būtų taikomos skaidrumo iki sandorio sudarymo taisyklės;

(23)

naudotojams turėtų būti suteikta galimybė lengvai ir iš karto susipažinti su kuo labiau išskaidytais rinkos duomenimis, kad investuotojai ir jų poreikius tenkinantys duomenų paslaugų teikėjai galėtų kuo geriau pritaikyti duomenų sprendimus. Todėl skaidrumo iki sandorio ir po sandorio sudarymo duomenis reikėtų skelbti išskaidytus, kad duomenis perkančių rinkos dalyvių išlaidos būtų mažesnės;

(24)

valstybės narės ir EVPRI keisdamosi asmens duomenimis, juos perduodamos ir tvarkydamos šio reglamento, ypač IV antraštinės dalies, taikymo tikslais, turėtų visais atžvilgiais taikyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB (10) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 (11);

(25)

atsižvelgiant į 2009 m. rugsėjo 25 d. Pitsburge įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime G20 šalių pasiektą susitarimą tokią prekybą, kai sudaromi standartizuoti nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandoriai, perkelti į biržas arba, tam tikrais atvejais, elektronines prekybos platformas, reikėtų nustatyti formalią reguliavimo procedūrą, pagal kurią finansų sandorio šalių ir didelių ne finansų sandorio šalių prekyba visomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurios yra tinkamos tarpuskaitai ir pakankamai likvidžios, galėtų vykti įvairiose prekybos vietose, kurioms taikomos panašios reguliavimo nuostatos, o dalyviai galėtų prekiauti su keliomis sandorio šalimis. Pakankamo likvidumo vertinime turėtų būti atsižvelgta į nacionalinius rinkos ypatumus, įskaitant tokius duomenis kaip tam tikros rinkos dalyvių skaičius ir tipas, ir į sandorių ypatumus, kaip antai, tos rinkos sandorių dydį ir dažnumą.

Išvestinių finansinių priemonių produkto klasės likvidžiai rinkai būdingas didelis aktyvių rinkos dalyvių, kurie dažnai prekiauja tais produktais apimtimis, kurios nėra laikomos didelėmis, skaičius, įskaitant tinkamą likvidumą užtikrinančių subjektų ir likvidumo naudotojų derinį, atitinkantis produktų, kuriais prekiaujama, skaičių. Tokiai rinkos veiklai turėtų būti būdingas didelis pateiktų pasiūlymų pirkti ir parduoti atitinkamą išvestinę finansinę priemonę skaičius, dėl kurio sandorio vertės skirtumas būtų nedidelis, kai sandoris yra įprasto rinkai dydžio. Vertinant, ar likvidumas yra pakankamas, turėtų būti pripažįstama, kad išvestinės finansinės priemonės likvidumas gali labai įvairuoti priklausomai nuo rinkos sąlygų ir priemonės gyvavimo ciklo;

(26)

atsižvelgiant į 2009 m. rugsėjo 25 d. Pitsburge G20 šalių pasiektą susitarimą tokią prekybą, kai sudaromi standartizuoti nebiržinių išvestinių finansinių priemonių sandoriai, perkelti į biržas arba, tam tikrais atvejais, elektronines prekybos platformas ir į palyginti mažesnį įvairių nebiržinių išvestinių finansinių priemonių likvidumą, reikėtų numatyti atitinkamą tinkamų prekybos vietų, kuriose prekyba pagal tą įsipareigojimą gali vykti, grupę. Visoms tinkamoms prekybos vietoms turėtų būti taikomi itin derantys reguliavimo reikalavimai, susiję su organizaciniais ir veiklos aspektais, priemonėmis interesų konfliktų poveikiui švelninti, visos su prekyba susijusios veiklos priežiūra, skaidrumu iki sandorio ir po sandorio sudarymo, pritaikyti pagal finansinę priemonę ir prekybos sistemos tipus, ir daugiašalius trečiųjų šalių prekybos interesus, kad šie galėtų sąveikauti tarpusavyje. Vis dėlto siekiant gerinti sandorių vykdymo sąlygas ir didinti likvidumą, reikėtų numatyti galimybę prekybos vietų operatoriams pagal tą įsipareigojimą savo nuožiūra organizuoti kelių trečiųjų šalių sandorius;

(27)

pareiga sudaryti sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių, priskiriamų prie tos klasės išvestinių priemonių, kuriai paskelbta prekybos pareiga reguliuojamoje rinkoje, DPS, OPS arba trečiosios valstybės prekybos vietoje, neturėtų būti taikoma su kainodara nesusijusios rizikos mažinimo po sandorio sudarymo paslaugų komponentams, kuriais mažinama esamų ne biržos išvestinių finansinių priemonių portfelių su rinka nesusijusi rizika, įskaitant esamus nebiržinių išvestinių finansinių priemonių portfelius, pagal Reglamentą (ES) Nr. 648/2012, nekeičiant portfelių rinkos rizikos. Be to, nors tikslinga nustatyti atskirą portfelio suspaudimui taikomą nuostatą, šiuo reglamentu nesiekiama uždrausti naudotis rizikos po sandorio sudarymo mažinimo paslaugomis;

(28)

toms išvestinėms finansinėms priemonėms taikoma prekybos pareiga turėtų sudaryti sąlygas veiksmingai tinkamų prekybos vietų konkurencijai. Todėl tos prekybos vietos turėtų negalėti reikalauti su tomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, kurioms taikoma ši prekybos pareiga, susijusių išskirtinių teisių, dėl kurių kitos prekybos vietos negalėtų siūlyti prekybos tomis finansinėmis priemonėmis paslaugų. Siekiant veiksmingos išvestinių finansinių priemonių prekybos vietų konkurencijos, būtina, kad prekybos vietoms būtų suteikta nediskriminuojama ir skaidri prieiga prie PSŠ sistemų. Nediskriminuojama prieiga prie PSŠ sistemos reiškia, kad prekybos vietai suteikiama teisė naudotis sandoriams, kurie sudaromi vykdant prekybą jos platformoje, taikomomis nediskriminacinėmis sąlygomis, susijusiomis su užstato reikalavimais, ekonominiu požiūriu lygiaverčių sandorių užskaitos, garantinių įmokų užskaitos (angl. cross-margining) pagal susijusius sandorius, kurių tarpuskaitą atlieka ta pati PSŠ, ir nediskriminaciniais tarpuskaitos mokesčiais;

(29)

kompetentingų institucijų įgaliojimus reikėtų papildyti aiškiu mechanizmu, kurį taikant būtų galima uždrausti arba apriboti bet kurios finansinės priemonės ar struktūrizuoto indėlio, kurie kelia rimtų rūpesčių dėl investuotojų apsaugos, finansų rinkų arba biržos prekių rinkų tvarkingo veikimo ir vientisumo arba visos finansų sistemos ar jos dalies stabilumo, rinkodarą, platinimą ir pardavimą ir kartu nustatyti atitinkamus EVPRI arba, struktūrizuotų indėlių atveju, – Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucija) (toliau – EBI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (12), įgaliojimus atitinkamai koordinuoti veiklą ir imtis veiksmų susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms. Tokiais įgaliojimais kompetentingos institucijos ir išimtiniais atvejais EVPRI arba EBI turėtų naudotis tik tada, kai tenkinamos įvairios specialios sąlygos. Kai tos sąlygos tenkinamos, kompetentingos institucijos ar išimtiniais atvejais – EVPRI arba EBI turėtų turėti galimybę vadovaudamosi atsargumo principu nustatyti finansinių priemonių arba struktūrizuotų indėlių rinkodaros, platinimo arba pardavimo klientams draudimus arba apribojimus.

Tie įgaliojimai nereiškia, kad reikalaujama, jog kompetentinga institucija, EVPRI arba EBI nustatytų arba taikytų produkto patvirtinimą arba leidimo jam suteikimą, taip pat jie neatleidžia investicinių įmonių nuo įpareigojimo laikytis visų atitinkamų reikalavimų, nustatytų šiame reglamente ir Direktyvoje 2014/65/ES. Tvarkingas biržos prekių rinkų veikimas ir vientisumas turėtų būti įtraukti kaip kriterijus, kuriuo remdamosi kompetentingos institucijos imtųsi intervencinių priemonių, kad būtų galima imtis veiksmų siekiant biržos prekių rinkose neutralizuoti galimus veiklos finansų rinkose sukeltus neigiamus išorinius padarinius. Tai visų pirma pasakytina apie žemės ūkio prekių rinkas, kurių paskirtis – užtikrinti patikimą gyventojų aprūpinimą maistu. Tais atvejais priemonės turėtų būti derinamos su atitinkamų biržos prekių rinkų kompetentingomis institucijomis;

(30)

EVPRI kompetentingos institucijos turėtų perduoti duomenis apie savo prašymus sumažinti su išvestinių finansinių priemonių sandoriu susijusią poziciją, nustatytus vienkartinius apribojimus ir ex-ante pozicijos apribojimus, kad tie įgaliojimai būtų geriau koordinuojami ir kuo panašiau taikomi. Svarbiausius kompetentingų institucijų taikomų ex-ante pozicijos apribojimų duomenis reikėtų viešai skelbti EVPRI interneto svetainėje;

(31)

EVPRI turėtų būti suteikta galimybė iš bet kurio asmens reikalauti informacijos apie jo poziciją, susijusią su išvestinių finansinių priemonių sandoriu, reikalauti sumažinti tą poziciją ir apriboti asmenų galimybę sudaryti pavienius sandorius, susijusius su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis. Tokiu atveju EVPRI turėtų informuoti susijusias kompetentingas institucijas apie priemones, kurių ji siūlo imtis, tas priemones viešai paskelbti;

(32)

finansinių priemonių sandorių duomenis reikėtų pateikti kompetentingoms institucijoms, kad jos galėtų nustatyti ir tirti galimus piktnaudžiavimo rinka atvejus, stebėti, ar rinkų veikla vykdoma sąžiningai ir tvarkingai, ir kontroliuoti investicinių įmonių veiklą. Ta priežiūra apima visas finansines priemones, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje, ir finansines priemones, kai pagrindinė priemonė yra finansinė priemonė, kuria prekiaujama prekybos vietoje, arba kai pagrindinė priemonė yra indeksas arba krepšelis, sudarytas iš finansinių priemonių, kuriomis prekiaujama prekybos vietoje. Pareiga turėtų būti taikoma nepaisant to, ar tokie sandoriai dėl bet kurios iš tų finansinių priemonių buvo atlikti prekybos vietoje. Siekiant išvengti nebūtinos investicinėms įmonėms tenkančios administracinės naštos, finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujant nepiktnaudžiaujama rinka, pranešimo pareigos nereikėtų taikyti. Teikiant pranešimus reikėtų naudoti juridinio asmens identifikacinį kodą, atsižvelgiant į G20 įsipareigojimus. EVPRI turėtų pateikti Komisijai ataskaitą dėl tokių pranešimų kompetentingai institucijai funkcionavimo, o Komisija turėtų galėti prireikus imtis veiksmų ir siūlyti pakeitimus;

(33)

prekybos vietos operatorius turėtų savo kompetentingai institucijai pateikti bazinius duomenis apie atitinkamas finansines priemones. Tuos pranešimus kompetentingos institucijos nedelsdamos turi perduoti EVPRI, o ši juos nedelsdama turėtų paskelbti interneto svetainėje, kad EVPRI ir kompetentingos institucijos galėtų naudotis sandorių pranešimais, juos analizuoti ir jais keistis;

(34)

kad sandorių pranešimus būtų galima naudoti pagal jų paskirtį – kaip rinkos stebėsenos priemonę – juose turėtų būti nurodytas asmuo, priėmęs sprendimą investuoti, ir asmenys, kurie atsakingi už to sprendimo vykdymą. Be Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 236/2012 (13) numatyto skaidrumo režimo, skolintų vertybinių popierių pardavimo ženklinimas suteikia naudingos papildomos informacijos, kad kompetentingos institucijos galėtų stebėti skolintų vertybinių popierių pardavimo lygius. Kompetentingos institucijos turi turėti galimybę nevaržomai susipažinti su įrašais, padarytais visais pavedimo vykdymo etapais – nuo pirminio sprendimo sudaryti sandorį priėmimo iki jo vykdymo. Todėl investicinės įmonės turėtų saugoti visų savo pavedimų ir visų finansinių priemonių sandorių įrašus, o platformų operatoriai – visų jų sistemoms pateiktų pavedimų įrašus. EVPRI turėtų koordinuoti kompetentingų institucijų informacijos mainus, kad užtikrintų joms galimybę susipažinti su visais finansinių priemonių, kurių priežiūrą jos vykdo, sandorių ir jų pavedimų, įskaitant ne jų teritorijoje veikiančiose prekybos platformose sudarytus sandorius ir atliktus pavedimus, įrašais;

(35)

reikėtų vengti reikalauti tą pačią informaciją pateikti du kartus. Neturėtų būti reikalaujama, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 nuostatas užregistruotoms ar pripažįstamoms sandorių duomenų saugykloms pateikti pranešimai, kuriuose pateikiama visa būtina pranešimo apie sandorį tikslais pateikta informacija, būtų teikiama kompetentingoms institucijoms – šiuos pranešimus joms turėtų perduoti sandorių duomenų saugyklos. Tuo tikslu reikėtų iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 648/2012;

(36)

keisdamosi informacija arba ją perduodamos kompetentingos institucijos visuomet turėtų laikytis Direktyvoje 95/46/EB nustatytų asmens duomenų perdavimo taisyklių. Keisdamasi informacija arba ją perduodama EVPRI visuomet turėtų vadovautis Reglamente (EB) Nr. 45/2001 nustatytomis asmens duomenų perdavimo taisyklėmis, kurias reikėtų išsamiai taikyti tvarkant asmens duomenis šio reglamento taikymo tikslais;

(37)

Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatyti kriterijai, kuriais remiantis nebiržinių išvestinių finansinių priemonių klasėms reikėtų taikyti tarpuskaitos pareigą. Juo užkertamas kelias konkurencijos iškraipymui, nes jame nustatytas reikalavimas suteikti prekybos vietoms nediskriminuojamą prieigą prie PSŠ, kurios siūlo nebiržinių išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos paslaugas, sistemos ir suteikti PSŠ, kurios siūlo nebiržinių išvestinių finansinių priemonių tarpuskaitos paslaugas, nediskriminuojamą prieigą prie prekybos vietų teikiamų sandorių duomenų srautų. Kadangi nebiržinės išvestinės finansinės priemonės – išvestinių finansinių priemonių sandoriai, nevykdomi reguliuojamoje rinkoje, šiuo reglamentu būtina nustatyti panašius reguliuojamoms rinkoms taikytinus reikalavimus. Išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose, taip pat turėtų būti taikoma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita;

(38)

be Direktyvoje 2004/39/EB ir Direktyvoje 2014/65/ES nustatytų reikalavimų, dėl kurių valstybės narės negali nepagrįstai apriboti prieigos prie infrastruktūros po sandorio sudarymo, kaip antai PSŠ sistemos ar atsiskaitymo priemonių, šiuo reglamentu būtina pašalinti įvairias kitas prekybos kliūtis, kuriomis gali būti pasinaudota, siekiant išvengti su finansinių priemonių tarpuskaita susijusios konkurencijos. Siekiant išvengti bet kokios diskriminacinės praktikos, PSŠ turėtų sutikti atlikti įvairiose prekybos vietose įvykdytų sandorių tarpuskaitą, jeigu tos prekybos vietos atitinka PSŠ nustatytus veiklos ir techninius reikalavimus, įskaitant reikalavimus dėl rizikos valdymo. PSŠ turėtų suteikti prieigą, jeigu patenkinami tam tikri techniniuose reguliavimo standartuose nustatyti prieigos kriterijai. Dėl naujai įsteigtų PSŠ, kurioms leidimas buvo išduotas arba kurios buvo pripažintos trumpesniam nei trejų metų laikotarpiui tuo metu, kai įsigalioja šis reglamentas, perleidžiamų vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių atveju turėtų būti numatyta galimybė kompetentingoms institucijoms patvirtinti ne ilgesnį nei dvejų su puse metų trukmės pereinamąjį laikotarpį prieš įsigaliojant visiškai nediskriminuojamai prieigai, susijusiai su perleidžiamais vertybiniais popieriais ir pinigų rinkos priemonėmis. Vis dėlto jeigu PSŠ pasirenka pasinaudoti pereinamojo laikotarpio tvarka, ji neturėtų galėti naudotis prieigos prie prekybos vietos teisėmis pagal šį reglamentą pereinamojo laikotarpio tvarkos galiojimo metu. Be to, pereinamojo laikotarpio tvarkos galiojimo metu jokia prekybos vieta, glaudžiais ryšiais susijusi su ta PSŠ, neturėtų galėti naudotis prieigos prie PSŠ teisėmis pagal šį reglamentą;

(39)

Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatytos sąlygos, kuriomis PSŠ ir prekybos vietos vienos kitoms turėtų suteikti nediskriminuojamą prieigą prie ne biržos išvestinių finansinių priemonių. Reglamente (ES) Nr. 648/2012 ne biržos išvestinės finansinės priemonės apibrėžiamos kaip išvestinių finansinių priemonių sutartys, nevykdomos reguliuojamojoje rinkoje arba reguliuojamai rinkai lygiaverte laikomoje trečiosios valstybės rinkoje pagal Direktyvos 2004/39/EB 19 straipsnio 6 dalį. Siekiant išvengti spragų ar Reglamento (ES) Nr. 648/2012 ir šio reglamento sutapimų ir užtikrinti abiejų reglamentų suderinamumą, šiame reglamente nustatyti reikalavimai dėl PSŠ ir prekybos vietų vienų kitoms suteikiamos nediskriminuojamos prieigos taikomi išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose arba trečiosios valstybės rinkoje, kuri laikoma lygiaverte reguliuojamai rinkai pagal Direktyvą 2014/65/ES, ir visoms neišvestinėms finansinėms priemonėms;

(40)

prekybos vietoms taip pat turėtų būti taikomas reikalavimas vadovaujantis skaidrumo ir nediskriminavimo principais suteikti prieigą PSŠ, kurios nori atlikti prekybos vietoje vykdomų sandorių tarpuskaitą, įskaitant galimybę gauti duomenų srautus. Tačiau dėl to neturėtų atsirasti poreikio naudoti sąveikos susitarimus dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių tarpuskaitos arba atsirasti tokios likvidumo fragmentacijos, dėl kurios kiltų grėsmė sklandžiam ir tinkamam rinkų veikimui. Prekybos vieta turėtų atsisakyti suteikti prieigą tik jeigu nepatenkinami tam tikri techniniuose reguliavimo standartuose nustatyti prieigos kriterijai. Biržinių išvestinių finansinių priemonių atveju būtų neproporcinga reikalauti, kad mažesnės prekybos vietos, ypač tos, kurios glaudžiais ryšiais susijusios su PSŠ, laikytųsi nediskriminuojamos prieigos reikalavimų iš karto, jeigu jos dar neturi technologinių pajėgumų dalyvauti vienodomis sąlygomis su dauguma po sandorio sudarymo taikomos infrastruktūros rinkos dalyvių. Todėl prekybos vietos, kuriose neviršijama atitinkama viršutinė riba, ir atitinkamai su jomis susijusios PSŠ turėtų turėti galimybę 30 mėnesių laikotarpiu nesilaikyti nediskriminuojamos prieigos reikalavimų, susijusių su biržinėmis išvestinėmis priemonėmis, ir galimybę šį laikotarpį pratęsti. Tačiau jeigu prekybos vieta nusprendžia nesilaikyti šių reikalavimų, ji neturėtų galėti naudotis prieigos prie PSŠ teise pagal šį reglamentą reikalavimų nesilaikymo laikotarpiu.

Be to, reikalavimų nesilaikymo metu jokia PSŠ, glaudžiais ryšiais susijusi su ta prekybos vieta, neturėtų galėti naudotis prieigos prie prekybos vietos teisėmis pagal šį reglamentą. Reglamente (ES) Nr. 648/2012 nustatyta, kad kai komercinės ir intelektinės nuosavybės teisės yra susijusios su finansinėmis paslaugomis, kurios susijusios su išvestinių finansinių priemonių sandoriais, licencijas turėtų būti galima gauti proporcingomis, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Todėl galimybė gauti finansinių priemonių vertei nustatyti naudojamų lyginamųjų indeksų licencijas ir su jais susijusią informaciją PSŠ ir kitoms prekybos vietoms turėtų būti suteikiama proporcingomis, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis, o visoms licencijoms turėtų būti taikomos pagrįstos komercinės sąlygos. Nedarant poveikio konkurencijos taisyklių taikymui, jeigu įsigaliojus šiam reglamentui sukuriamas naujas lyginamasis indeksas, pareiga išduoti licencijas turėtų būti pradedama taikyti praėjus 30 mėnesių po to, kai pradedama prekiauti finansine priemone, kurioje nurodytas tas lyginamasis indeksas, arba ji priimama prekybai. Galimybė gauti licencijas yra labai svarbi siekiant pagal 35 ir 36 straipsnius sudaryti palankesnes sąlygas prekybos vietoms ir PSŠ naudotis tarpusavio prieiga, nes priešingu atveju licencijavimo tvarka vis tiek galėtų sukliudyti prekybos vietoms ir PSŠ naudotis prašoma tarpusavio prieiga.

Pašalinti kliūtis ir užkirsti kelią diskriminacinei praktikai siekiama todėl, kad tai padidintų konkurenciją finansinių priemonių tarpuskaitos ir prekybos jomis srityse, taigi, sumažėtų investavimo ir skolinimosi išlaidos, būtų pašalinti nepakankamą veiksmingumą lemiantys veiksniai ir skatinamos naujovės Sąjungos rinkose. Komisija turėtų toliau atidžiai stebėti infrastruktūros po sandorio sudarymo vystymąsi ir, jei būtina, įsikišti, kad užkirstų kelią konkurencijos iškraipymui vidaus rinkoje, ypač kai atsisakymas suteikti prieigą prie infrastruktūros arba prie lyginamojo indekso pažeidžia SESV 101 arba 102 straipsnio nuostatas. Licencijavimo pareigos pagal šį reglamentą turėtų nedaryti poveikio Sąjungos konkurencijos teisei ir ypač SESV 101 ir 102 straipsniuose nustatytai lyginamųjų indeksų savininkų bendrai pareigai dėl prieigos prie lyginamųjų indeksų, kurie būtini norint patekti į naują rinką. Kompetentingų institucijų leidimai netaikyti prieigos teisių pereinamuoju laikotarpiu nėra veiklos leidimai ar veiklos leidimų pakeitimai;

(41)

trečiųjų valstybių įmonėms teikiant paslaugas Sąjungoje taikoma nacionalinė tvarka ir reikalavimai. Ta tvarka yra labai skirtinga, ir pagal ją turinčios teisę veikti įmonės negali laisvai teikti paslaugų ir naudotis įsisteigimo laisve visose valstybėse narėse, išskyrus tą, kurioje jos įsisteigusios. Tikslinga Sąjungos lygmeniu įdiegti bendrą reguliavimo sistemą. Pagal tą tvarką turėtų būti suderinta esama susiskaidžiusi sistema, užtikrinamas tikrumas ir vienodas Sąjungoje įsisteigiančių trečiųjų valstybių įmonių traktavimas, užtikrinama, kad Komisija atliktų šių trečiųjų valstybių rizikos ribojimo ir veiklos vykdymo sistemos veiksmingo lygiavertiškumo vertinimą ir turėtų būtų numatytas panašus Sąjungos klientų, kuriems teikia paslaugas trečiųjų valstybių įmonės, apsaugos lygis.

Taikydamos tą tvarką Komisija ir valstybės narės turėtų pirmenybę teikti sritims, susijusioms su G20 įsipareigojimais ir Sąjungos susitarimais su didžiausiomis prekybos partnerėmis, turėtų atsižvelgti į itin svarbų Sąjungos vaidmenį pasaulinėse finansų rinkose ir užtikrinti, kad taikant trečiųjų valstybių reikalavimus nebūtų trukdoma Sąjungos investuotojams ir emitentams investuoti trečiosiose valstybėse arba gauti iš jų finansavimą arba nebūtų trukdoma trečiųjų valstybių investuotojams ir emitentams investuoti, didinti kapitalą ar gauti kitas finansines paslaugas Sąjungos rinkose, nebent tai būtina dėl objektyvių ir įrodymais pagrįstų rizikos ribojimo priežasčių. Atlikdama vertinimą Komisija turėtų atsižvelgti į Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) Vertybinių popierių reglamentavimo tikslus ir principus bei jos rekomendacijas su IOSCO pakeitimais ir aiškinimais.

Kai negalima priimti sprendimo dėl veiksmingo lygiavertiškumo, trečiųjų valstybių įmonėms teikiant paslaugas Sąjungoje toliau taikoma nacionalinė tvarka. Komisija turėtų inicijuoti lygiavertiškumo vertinimą savo iniciatyva. Valstybės narės turėtų galėti nurodyti savo pageidavimą, kad Komisija atliktų tam tikros trečiosios valstybės ar tam tikrų trečiųjų valstybių lygiavertiškumo vertinimą, bet tokie pageidavimai neįpareigoja Komisijos pradėti lygiavertiškumo vertinimo procesą. Lygiavertiškumo vertinimas turėtų būti pagrįstas rezultatais; atliekant lygiavertiškumo vertinimą turėtų būti įvertinta, kokiu mastu atitinkamos trečiosios valstybės reguliavimo ir priežiūros sistema pasiekia panašų ir pakankamą reguliavimo poveikį ir kokiu mastu ji pasiekia tuos pačius tikslus kaip ir Sąjungos teisė. Inicijuodama tuos lygiavertiškumo vertinimus, Komisija turėtų galėti teikti pirmenybę tam tikroms trečiųjų valstybių jurisdikcijoms, atsižvelgdama į lygiavertiškumo vertinimo rezultatų reikšmingumą Sąjungos įmonėms ir klientams, į tai, ar tarp trečiosios valstybės ir valstybių narių sudarytos priežiūros ir bendradarbiavimo sutartys, į tai, ar taikoma veiksminga lygiavertė investicinių įmonių, kurioms veiklos leidimai suteikti pagal užsienio valstybės tvarką, pripažinimo sistema, ir trečiosios valstybės interesą ir norą dalyvauti lygiavertiškumo vertinimo procese. Komisija turėtų stebėti visus reikšmingus trečiosios valstybės reguliavimo ir priežiūros sistemos pasikeitimus ir, kai reikia, persvarstyti sprendimus dėl lygiavertiškumo;

(42)

vadovaujantis šiuo reglamentu, paslaugas neįsteigus filialo turėtų būti galima teikti tik tinkamoms sandorio šalims ir profesionaliems klientams. Tokį paslaugų teikimą turėtų įregistruoti EVPRI ir trečiosios valstybės turėtų vykdyti jo priežiūrą. EVPRI ir trečiosios valstybės kompetentinga institucija turėtų sudaryti tinkamus bendradarbiavimo susitarimus;

(43)

šio reglamento nuostatos, kuriomis reglamentuojamas trečiųjų valstybių įmonių paslaugų teikimas ar veiklos vykdymas, neturėtų turėti įtakos Sąjungoje įsisteigusių asmenų galimybei savo išimtine iniciatyva gauti investicines paslaugas iš trečiųjų valstybių įmonių arba Sąjungos investicijų įmonėms ar kredito įstaigoms savo išimtine iniciatyva gauti investicines paslaugas iš trečiosios valstybės įmonės ar naudotis jos veikla, arba klientui savo išimtine iniciatyva gauti investicines paslaugas iš trečiosios valstybės įmonės tarpininkaujant tokiai kredito įstaigai ar investicinei įmonei. Kai trečiosios valstybės įmonė teikia paslaugas Sąjungoje įsisteigusiam asmeniui jo išimtine iniciatyva, paslaugos neturėtų būti laikomos teikiamomis Sąjungos teritorijoje. Tuo atveju, kai trečiosios valstybės įmonė ieško klientų arba galimų klientų Sąjungoje, siūlo arba reklamuoja Sąjungoje teikiamas investicines paslaugas ar vykdomą veiklą kartu su papildomomis paslaugomis, paslaugos neturėtų būti laikomos paslaugomis, teikiamomis išimtine kliento iniciatyva;

(44)

kalbant apie trečiųjų valstybių įmonių pripažinimą ir atsižvelgiant į Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus pagal Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartį, įskaitant Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis, sprendimai, kuriais pripažįstama, kad trečiųjų valstybių reguliavimo ir priežiūros sistemos yra lygiavertės Sąjungos reguliavimo ir priežiūros sistemai, turėtų būti priimami tik tuo atveju, jeigu trečiosios valstybės teisinėje ir priežiūros sistemoje numatyta veiksminga lygiavertė sistema investicinėms įmonėms, kurioms veiklos leidimai suteikti pagal užsienio valstybės teisinės sistemos tvarką, pripažinti pagal, be kita ko, 2009 m. rugsėjo mėn. G20 nustatytus bendruosius reguliavimo tikslus ir standartus, siekiant didinti skaidrumą išvestinių finansinių priemonių rinkose, mažinti sisteminę riziką ir apsisaugoti nuo piktnaudžiavimo rinka. Tokia sistema turėtų būti laikoma lygiaverte, jei ja užtikrinama, kad taikomos reguliavimo sistemos esminis rezultatas būtų panašus į Sąjungos reikalavimus, ir turėtų būti laikoma veiksminga, jei tos taisyklės taikomos nuosekliai;

(45)

neatidėliotinų sandorių antrinėse rinkose, kuriose prekiaujama apyvartiniais taršos leidimais, pasitaiko įvairių nesąžiningos veiklos atvejų, dėl kurių gali sumažėti pasitikėjimas apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemomis, nustatytomis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (14), taigi, imamasi priemonių ES apyvartinių taršos leidimų registrų sistemai sustiprinti ir sąskaitos, skirtos prekiauti apyvartiniais taršos leidimais, atidarymo sąlygoms sugriežtinti. Siekiant padidinti tų rinkų vientisumą ir užtikrinti veiksmingą jų veikimą, įskaitant visapusę prekybos veiklos priežiūrą, tikslinga papildyti priemones, kurių imamasi pagal Direktyvą 2003/87/EB, visapusiškai įtraukiant apyvartinius taršos leidimus į šio reglamento ir Direktyvos 2014/65/ES, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 (15) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/57/ES (16) taikymo sritį juos priskyrus prie finansinių priemonių;

(46)

pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Visų pirma reikėtų priimti deleguotuosius aktus dėl tam tikrų šio reglamento nuostatų taikymo išplėtimo trečiųjų valstybių centrinių bankų atžvilgiu, dėl konkrečių nuostatų, susijusių su terminų apibrėžtimis, dėl konkrečių su išlaidomis susijusių nuostatų dėl rinkos duomenų prieinamumo, prieigos prie kvotų, dydžių, kuriuos pasiekusi ar jų nepasiekusi įmonė gali sudaryti sandorius su bet kokiu klientu, kuris turi teisę į kvotą, portfelio suspaudimo, tikslesnio sąlygų, kurioms esant egzistuoja reikšmingas susirūpinimas dėl investuotojo apsaugos arba grėsmė investuotojo apsaugai, tvarkingam finansų arba prekių rinkų veikimui ir vientisumui, visos Sąjungos finansų sistemos arba jos dalies stabilumui, kai dėl to EVPRI, EBI ar kompetentingos institucijos turėtų imtis veiksmų, nustatymo, dėl su pozicijų valdymu susijusių EVPRI įgaliojimų, dėl pereinamojo laikotarpio pratęsimo tam tikrą laikotarpį pagal šio reglamento 35 straipsnio 5 dalį ir dėl tam tikrų šio reglamento nuostatų netaikymo biržinėms išvestinėms finansinėms priemonėms tam, tikrą laikotarpį. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(47)

kad būtų užtikrintos vienodos šio reglamento įgyvendinimo sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su sprendimo dėl trečiųjų valstybių teisinės ir priežiūros sistemos lygiavertiškumo priėmimu, kai tokia sistema taikoma trečiųjų valstybių įmonių ar trečiųjų valstybių prekybos vietų teikiamoms paslaugoms ir tik siekiant nustatyti jų tinkamumą būti išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma prekybos pareiga, prekybos vietomis bei suteikti prieigą trečiosios valstybės PSŠ ir prekybos vietoms prie Sąjungoje įsisteigusių prekybos vietų ir PSŠ. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (17);

(48)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti vienodus reikalavimus, susijusius su finansinėmis priemonėmis, dėl prekybos duomenų atskleidimo, pranešimo kompetentingoms institucijoms apie sandorius, prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir akcijomis organizuotos prekybos vietose, nediskriminuojamos prieigos prie PSŠ, prekybos vietų ir lyginamųjų indeksų, su produktais susijusių intervencinių priemonių taikymo įgaliojimų, pozicijų valdymo ir pozicijų apribojimų nustatymo įgaliojimų, trečiųjų valstybių įmonių teikiamų investicinių paslaugų ar investicinės veiklos, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes, nors nacionalinės kompetentingos institucijos turi geresnes sąlygas stebėti rinkose vykstančius pokyčius, bendrą problemų, susijusių su prekybos skaidrumu, pranešimu apie sandorius, prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis bei produktų ir praktikos draudimu, poveikį galima tinkamai suprasti tik įvertinus bendrą padėtį visoje Sąjungoje, o dėl jo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu; Sąjunga gali priimti priemones, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagalį tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(49)

jokie bet kurios kompetentingos institucijos ar EVPRI veiksmai vykdant savo pareigas neturėtų tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti jokios valstybės narės ar valstybių narių grupės kaip vietos investicinėms paslaugoms teikti ar veiklai vykdyti bet kuria valiuta. Jokie EBI veiksmai vykdant savo pareigas pagal šį reglamentą neturėtų tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti jokios valstybės narės ar valstybių narių grupės;

(50)

finansinių paslaugų techniniais standartais turėtų būti užtikrinama tinkama indėlininkų, investuotojų ir vartotojų apsauga visoje Sąjungoje. Kadangi EVPRI turi itin specializuotą kompetenciją, būtų veiksminga ir tinkama jai patikėti rengti su politikos pasirinktimis nesusijusių techninių reguliavimo standartų projektus ir pateikti juos Komisijai;

(51)

Komisija turėtų priimti EVPRI parengtus techninių reguliavimo standartų projektus dėl tikslaus prekybos skaidrumo reikalavimų charakteristikų, dėl pinigų, užsienio valiutos ir finansinio stabilumo politikos operacijų bei dėl tam tikrų sandorių, kuriems taikomas šis reglamentas, rūšių, dėl leidimo nesilaikyti skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimų išsamių sąlygų, dėl atidėto duomenų po sandorio sudarymo skelbimo tvarkos, dėl pareigos atskirai teikti duomenis iki sandorio sudarymo ir po sandorio sudarymo, dėl skaidrumo iki sandorio sudarymo reikalavimų taikymo sistemingai sandorius savo viduje sudarantiems tarpininkams kriterijų, dėl investicinių įmonių pareigos atskleisti informaciją po sandorio sudarymo, dėl prašymų pateikti duomenis, kai teikiama informacija skaidrumui užtikrinti ir kitiems apskaičiavimams atlikti, turinio ir dažnio, dėl sandorių, kurie neprisideda prie kainų susiformavimo proceso, dėl išsaugomų pavedimo duomenų, dėl sandorių pranešimo turinio ir specifikacijų, dėl finansinės priemonės referencinių duomenų turinio ir specifikacijų, dėl sandorių, kurie turi tiesioginį, reikšmingą ir numatomą poveikį Sąjungoje, rūšių ir atvejų, kai reikia taikyti išvestinių finansinių priemonių prekybos pareigą, dėl sistemų ir procedūrų, skirtų užtikrinti, kad išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma tarpuskaita, sandoriai būtų pateikiami ir priimami tarpuskaitai, reikalavimų, dėl netiesioginės tarpuskaitos paslaugų rūšių nustatymo, dėl išvestinių finansinių priemonių, kurioms taikoma pareiga prekiauti organizuotos prekybos vietose, dėl nediskriminuojamos prieigos prie PSŠ ir prie prekybos vietos, dėl nediskriminuojamos prieigos prie lyginamųjų indeksų ir pareigos juos licencijuoti, ir dėl informacijos, kurią įregistravimo paraiškoje EVPRI turėtų pateikti paraišką teikianti trečiosios valstybės įmonė. Komisija tuos techninių reguliavimo standartų projektus turėtų priimti priimdama deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius;

(52)

Direktyvos 2014/65/ES 95 straipsnyje numatyta išimties tvarka taikoma pereinamojo laikotarpio galimybė tam tikriems C6 energetikos išvestinių finansinių priemonių sandoriams. Todėl būtina, kad EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 648/2012 5 straipsnio 2 dalies b punktą parengtuose techniniuose standartuose, kuriais nustatoma tarpuskaitos pareiga, į tai būtų atsižvelgta ir nebūtų taikoma tarpuskaitos pareiga išvestinių finansinių priemonių sandoriams, kuriems vėliau galiotų išimties tvarka taikomas pereinamasis laikotarpis, taikomas C6 energijos išvestinių finansinių priemonių sandoriams;

(53)

šiame reglamente nustatytų reikalavimų taikymą reikėtų atidėti, kad būtų galima suderinti jų taikymą su naujoje direktyvos redakcijoje nustatytų ir į nacionalinę teisę perkeltų taisyklių taikymu ir nustatyti visas būtinas įgyvendinimo priemones. Taigi, visas teisės aktų rinkinys turėtų būti taikomas nuo tos pačios datos. Nereikėtų atidėti tik su įgyvendinimo priemonėmis susijusių įgaliojimų taikymo, kad būtų galima kuo anksčiau imtis būtinų veiksmų toms įgyvendinimo priemonėms parengti ir priimti;

(54)

šiame reglamente paisoma pagrindinių teisių ir laikomasi principų, kurie pripažįstami visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač teisės į asmens duomenų apsaugą (8 straipsnis), laisvės užsiimti verslu (16 straipsnis), teisės į vartotojų apsaugą (38 straipsnis), teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (47 straipsnis), teisės nebūti du kartus teisiamam ar baudžiamam už tą pačią nusikalstamą veiką (50 straipsnis), ir jis turi būti taikomas nepažeidžiant šių teisių ir principų;

(55)

buvo pasikonsultuota su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu pagal reglamento (ES) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalį ir jis 2012 m. vasario 10 d. pateikė nuomonę (18),

a)

sandorių duomenų atskleidimu visuomenei;

b)

pranešimu apie sandorius kompetentingoms institucijoms;

c)

prekyba išvestinėmis finansinėmis priemonėmis organizuotos prekybos vietose;

d)

nediskriminacine prieiga prie tarpuskaitos sistemos ir nediskriminacine galimybe prekiauti lyginamaisiais indeksais;

e)

kompetentingoms institucijoms, EVPRI ir EBI suteiktais su produktais susijusių intervencinių priemonių taikymo įgaliojimais bei EVPRI suteiktais pozicijų valdymo kontrolės bei pozicijų apribojimo įgaliojimais;

f)

trečiųjų valstybių įmonių investicinių paslaugų teikimu ar veiklos vykdymu pagal taikomą Komisijos sprendimą dėl lygiavertiškumo, įsteigus filialą ar jo neįsteigus.

a)

nurodomos atitinkamose trečiosiose valstybėse taikomos nuostatos, susijusios su centrinių bankų vykdomų sandorių reguliuojamu atskleidimu, įskaitant sandorius, kuriuos tose trečiosiose valstybėse įvykdė ECBS nariai; ir

b)

įvertinamas galimas poveikis, kurį reguliuojamo atskleidimo reikalavimai Sąjungoje gali turėti trečiųjų valstybių centrinių bankų sandoriams.

1.

investicinė įmonė – investicinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

2.

investicinės paslaugos ir veikla – paslaugos ir veikla, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte;

3.

papildoma paslauga – papildoma paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte;

4.

pavedimų vykdymas kliento vardu – vykdymas klientų vardu, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte;

5.

prekyba savo sąskaita – prekyba savo sąskaita, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte;

6.

rinkos formuotojas – rinkos formuotojas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 7 punkte;

7.

klientas – klientas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 9 punkte;

8.

profesionalus klientas – profesionalus klientas, atitinkantis Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytus kriterijus

9.

finansinė priemonė – finansinė priemonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 15 punkte;

10.

rinkos operatorius – rinkos operatorius, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 18 punkte;

11.

daugiašalė sistema – daugiašalė sistema, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 19 punkte;

12.

sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas – sistemingai sandorius savo viduje sudarantis tarpininkas, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 20 punkte;

13.

reguliuojama rinka – reguliuojama rinka, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 21 punkte;

14.

daugiašalė prekybos sistema arba DPS – daugiašalė prekybos sistema, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 22 punkte;

15.

organizuotos prekybos sistema arba OPS – organizuotos prekybos sistema, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 23 punkte;

16.

prekybos vieta – prekybos vieta, kaip apibrėžta Direktyvos 2014/65/ES 4 straipsnio 1 dalies 24 punkte;

17.

likvidi rinka: