5.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/1

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2013)570 – C7–0274/2013) (2),

—

atsižvelgdamas į 2012 finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą, I skirsnis – Europos Parlamentas (3),

—

atsižvelgdamas į vidaus auditoriaus 2012 finansinių metų metinę ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2012 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais (4),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2012 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (5),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 318 straipsnį, taip pat į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (6), ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (7), ypač į jo 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento biudžeto vykdymo vidaus taisyklių 13 straipsnį (8),

—

atsižvelgdamas į Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 166 straipsnio 1 dalį, pagal kurią visos Sąjungos institucijos turi imtis deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Europos Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl 2012 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių: I, II, IV, V, VI, VII, VIII, IX ir X skirsniai (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2012 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos – I skirsnis – Parlamentas (10),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį, 80 straipsnio 3 dalį ir VI priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0246/2014),

A.

kadangi Audito Rūmams atlikus auditą nustatyta, kad 2012 m. valdydamos administracines išlaidas visos institucijos patenkinamai taikė priežiūros ir kontrolės sistemas, kurių reikalaujama pagal Reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002;

B.

kadangi Generalinis sekretorius 2013 m. rugsėjo 6 d. patvirtino, jog yra pagrįstai įsitikinęs, kad Parlamento biudžetas įvykdytas laikantis patikimo finansų valdymo principų ir kad įdiegtos kontrolės procedūros tinkamai užtikrina pagrindinių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą;

C.

kadangi Generalinis sekretorius taip pat patvirtino, kad, jo žiniomis, nėra jokių neatskleistų faktų, kurie galėtų pakenkti institucijos interesams;

1.

patvirtina Pirmininkui, kad Europos Parlamento 2012 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.

išdėsto savo pastabas savo 2014 m. balandžio 16 d. rezoliucijoje (11);

3.

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui bei Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

5.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/3

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrąjį biudžetą (2),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2013)570 – C7–0274/2013) (3),

—

atsižvelgdamas į 2012 finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą, I skirsnis – Europos Parlamentas (4),

—

atsižvelgdamas į vidaus auditoriaus 2012 finansinių metų metinę ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2012 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais (5),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2012 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (6),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 318 straipsnį, taip pat į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (7), ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (8), ypač į jo 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento biudžeto vykdymo vidaus taisyklių 13 straipsnį (9),

—

atsižvelgdamas į Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 166 straipsnio 1 dalį, pagal kurią visos Sąjungos institucijos turi imtis deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Europos Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl 2012 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių: I, II, IV, V, VI, VII, VIII, IX ir X skirsniai (10),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2012 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos – I skirsnis – Parlamentas (11),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį, 80 straipsnio 3 dalį ir VI priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0246/2014),

A.

kadangi 2013 m. liepos 4 d. Pirmininkas patvirtino Parlamento 2012 finansinių metų finansines ataskaitas;

B.

kadangi Parlamento apskaitos pareigūnas, patvirtindamas galutines finansines ataskaitas, pateikė pagrįstą patikinimą, kad finansinėse ataskaitose visais reikšmingais aspektais parodyta tikra ir teisinga Parlamento finansinė būklė ir kad nenustatyta nė vieno klausimo, dėl kurio reikėtų daryti išlygą;

C.

kadangi Generalinis sekretorius 2013 m. rugsėjo 6 d. patvirtino, jog yra pagrįstai įsitikinęs, kad Parlamento biudžetas įvykdytas laikantis patikimo finansų valdymo principų ir kad įdiegtos kontrolės procedūros tinkamai užtikrina susijusių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą;

D.

kadangi Generalinis sekretorius taip pat patvirtino, kad, jo žiniomis, nėra jokių neatskleistų faktų, kurie galėtų pakenkti institucijos interesams;

E.

kadangi, Audito Rūmams atlikus auditą nustatyta, kad 2012 m. valdydamos administracines išlaidas visos institucijos taikė priežiūros ir kontrolės sistemas, kurios atitinka Finansinio reglamento reikalavimus, ir kad iš 151-os Audito Rūmų patikrintos operacijos tik vienoje aptikta klaida, taigi Audito Rūmų apskaičiuotas labiausiai tikėtinas klaidų lygis lygus 0 %;

F.

kadangi pagal įprastą tvarką Parlamento administracijai buvo pateiktas klausimynas ir gauti atsakymai aptarti Biudžeto kontrolės komitete, dalyvaujant Generaliniam sekretoriui ir vidaus auditoriui;

G.

kadangi Parlamento metinė biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra teikia pridėtinę vertę, per šią procedūrą nuodugniai patikrinamos sąskaitos, jos tikslas – sudaryti galimybes Parlamentui vykdyti savo pareigą Sąjungos piliečiams ir veikti visiškai skaidriai suteikiant jiems išsamias žinias apie jos finansų valdymą; antra, kadangi per šią procedūrą suteikiama galimybė savikritiškai įvertinti ir gerinti viešųjų finansų, taigi ir mokesčių mokėtojų pinigų, valdymo veiklą ją gerinant kokybės, efektyvumo ir veiksmingumo požiūriu;

1.

pabrėžia parlamentinės procedūros, per kurią kasmet patvirtinamas Parlamento biudžeto įvykdymas, pridėtinę vertę;

2.

nurodo, kad šioje rezoliucijoje iš esmės daugiausia dėmesio skiriama 2012 finansinių metų biudžeto vykdymui ir biudžeto įvykdymo patvirtinimui ir kad pagrindinis jos tikslas – užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų kuo geriau panaudojami, kartu atkreipiant dėmesį į tas sritis, kuriose veiklą galima gerinti; ragina atsakingus Parlamento organus ir toliau visais įmanomais lygmenimis didinti Parlamento kasdieninio darbo veiksmingumą;

3.

primena savo raginimą Biurui visiems EP nariams išdalyti daugiau baltųjų knygų konkrečios politikos klausimais ir taip sudaryti galimybes prieš priimant galutinį sprendimą politikos klausimus apsvarstyti frakcijose;

4.

pažymi, kad Sąjungos bendras 2012 m. biudžetas iš viso sudarė 148 200 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų, iš jų Parlamento biudžetas sudarė 1 718 mln. EUR; be to, pažymi, kad ši suma sudaro tik šiek tiek daugiau kaip 1 % bendrojo Sąjungos biudžeto ir 20 % visų 2012 m. Sąjungos institucijų administracinėms išlaidoms numatytų lėšų (8 278 mln. EUR); pažymi, kad tai atitinka Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo, į kurį įtrauktos pastatų ir infrastruktūros, darbuotojų darbo užmokesčio ir pensijų, informacinių technologijų ir saugumo išlaidos;

5.

pažymi, kad 70 % visų įsipareigojimų sudaro keturių didžiųjų Parlamento biudžeto skyrių – 10 skyrius (institucijos nariai), 12 skyrius (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai), 20 skyrius (pastatai ir susijusios išlaidos) ir 42 skyrius (Parlamento narių padėjėjų išlaidos) – išlaidos;

6.

pažymi, kad leisti panaudoti asignavimai Parlamento galutiniame 2012 m. biudžete sudarė 1 717 868 121 EUR, t. y. 1,9 % daugiau, palyginti su 2011 m. biudžetu (1 685 829 393 EUR), ir kad 2011 m. nebuvo parengta nei vieno taisomojo biudžeto; mano, kad Parlamentas pademonstravo atsakingą požiūrį į biudžetą ir nuosaikumą ir 2012 m. neviršijo 2,6 % infliacijos lygio; tikisi, kad vykdant 2015 m. biudžetą bus laikomasi tokio paties nuosaikumo ir 5 skyriaus biudžetas bus mažesnis nei 20 %;

7.

nurodo, kad 2012 m. panaudota 99 % galutinių einamųjų asignavimų (2011 m. – 93 %), asignavimų panaikinimo lygis buvo 1 % (2011 m. – 6 %), ir kad ankstesniais metais buvo pasiektas aukštas biudžeto įgyvendinimo lygis, nors tam įtakos turėjo metų pabaigoje atliktas nepanaudotų lėšų perkėlimas, kurio paprašė bendra Biuro ir Biudžeto komiteto darbo grupė ir kuriam pritarė Biudžeto komitetas;

8.

pažymi, kad bendra 2012 m. gruodžio 31 d. į Parlamento finansines ataskaitas įrašytų pajamų suma 2012 m. buvo 175 541 860 EUR (2011 m. – 173 293 432 EUR), iš jų asignuotąsias pajamas sudarė 22 274 843 EUR (2011 m. – 23 815 077 EUR);

9.

pažymi, kad Parlamentas nusprendė metų pabaigoje atlikti likučių iš įvairių biudžeto eilučių kaupiamąjį perkėlimą, iš viso 45 000 000 EUR nepanaudotų lėšų, kurios buvo skirtos antrajai paskolos, susijusios su Briuselyje įsigytu TREBEL pastatu, daliai sumokėti (35 000 000 EUR) ir naujo KAD pastato statybai Liuksemburge; supranta, kad tokie avansinių lėšų pervedimai sudarys galimybes sutaupyti maždaug 10,4 mln. EUR finansinių mokesčių, kurie būtų patirti tiek statybos, tiek laipsniško paskolos padengimo laikotarpiu; nepaisant to, apgailestauja dėl to, kad Parlamentas kelis kartus prašė, jog siekiant biudžeto aiškumo išlaidos pastatams būtų įrašomos į biudžetą, o ne finansuojamos atliekant kaupiamąjį perkėlimą, kaip to reikalaujama keliose ankstesnėse biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijose;

10.

atkreipia dėmesį į skaičius, kuriais remdamasis Parlamentas uždarė 2012 finansinių metų sąskaitas, t. y.:

11.

atkreipia dėmesį į aukštą perkėlimų į 2012 m. (244 600 384 EUR) lygį ir primygtinai ragina geriau numatyti išlaidas;

12.

pažymi, kad Parlamento apskaitos pareigūnas, patvirtindamas galutines finansines ataskaitas, pateikė pagrįstą patikinimą, kad finansinės ataskaitos visais reikšmingais aspektais atspindi tikrą ir teisingą Parlamento finansinę būklę; be to, pažymi, kad nenustatyta nė vieno klausimo, dėl kurio reikėtų daryti išlygą;

13.

primena 2013 m. liepos 4 d. Pirmininko priimtą sprendimą dėl 2012 finansinių metų finansinių ataskaitų patvirtinimo;

14.

džiaugiasi, kad Audito Rūmai savo specialiajame administracinių ir kitų bendrų išlaidų vertinime nustatė, jog atlikus operacijų testus paaiškėjo, kad labiausiai tikėtinas klaidų lygis yra lygus nuliui, ir administracinių išlaidų priežiūros ir kontrolės sistemos buvo įvertintos kaip veiksmingos; be to, teigiamai vertina tai, kad Audito Rūmų atliktame audite nurodoma, jog 2012 m. patvirtintų išlaidų mokėjimai nebuvo paveikti reikšmingo klaidų lygio; pažymi, kad audito metu buvo išnagrinėta 151 mokėjimų operacijos imtis, kurią sudarė 91 su atlyginimais, pensijomis ir kitomis išmokomis susijęs mokėjimas ir 60 pagal sutartis atliktų mokėjimų, susijusių su pastatais ir kitomis išlaidomis, palyginti su 2011 m. tikrintais 56 mokėjimais;

15.

pažymi, kad administracinės ir kitos išlaidos yra išlaidos žmogiškiesiems ištekliams (atlyginimai, išmokos ir pensijos), kurios sudaro 60 % visų administracinių ir kitų išlaidų, o pastatų, įrangos, energijos, komunikacijų ir informacinių technologijų išlaidos laikomos mažos rizikos sritimi; atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į Audito Rūmų nuomonę, pagrindinės administracinėms ir kitoms išlaidoms kylančios rizikos rūšys yra viešųjų pirkimų, sutarčių vykdymo, įdarbinimo bei atlyginimų ir išmokų skaičiavimo procedūrų nesilaikymas;

16.

su džiaugsmu atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmams atlikus Parlamento 2012 m. 15-os įdarbinimo procedūrų auditą nebuvo nustatyta klaidų ar trūkumų; vis dėlto ragina Generalinį sekretorių skiriant darbuotojus ar aukštinant juos pareigose visada griežtai laikytis taikytinų taisyklių, ypač kai tie darbuotojai užima vadovų pareigas ar į jas skiriami;

17.

pažymi, kad Audito Rūmų audito metu buvo nagrinėjama 18 Parlamento viešųjų pirkimų procedūrų; pabrėžia, kad Audito Rūmai vienu atveju nustatė trūkumus, susijusius su sutarties sudarymo kriterijaus taikymu, o kitu atveju – su viešųjų pirkimų procedūros valdymu ir pagrindimu dokumentais;

18.

rekomenduoja leidimus suteikiantiems pareigūnams pasitelkti tinkamas patikras ir turėti aiškesnes gaires ir taip patobulinti viešųjų pirkimų tvarkos ir procedūrų rengimą, koordinavimą ir vykdymą; pažymi, kad naujasis Finansinis reglamentas ir jo taikymo taisyklės turėtų būti įgyvendinamas kartu sukūrus naujus sutarčių ir kvietimų teikti pasiūlymus šablonus, taip pat parengus specialius sutarčių atrankos ir sudarymo kriterijų nustatymo ir taikymo mokymo kursus;

19.

pritaria Parlamento atsakymams, pateiktiems vykstant prieštaringų nuomonių derinimo su Audito Rūmais procedūrai;

20.

primena Audito Rūmų išvadą, kad, atliekant į bylą įtrauktas akredituotų Parlamento narių padėjėjų įdarbinimo procedūras, į bylą nebuvo įtraukti dokumentai, patvirtinantys, kad buvo atliktos įdarbinimo dokumentų ex ante patikros; atkreipia dėmesį į tai, kad, Audito Rūmų manymu, Parlamentas visiškai įgyvendino Audito Rūmų rekomendaciją užtikrinti, kad būtų paruošti atitinkami dokumentai, ir dabar pagrindiniai dokumentai, patvirtinantys tokias patikras, yra saugomi, kad būtų galima pagrįsti sprendimus dėl laikinųjų tarnautojų ir pagal sutartis dirbančių darbuotojų įdarbinimo; ragina Generalinį sekretorių iki 2014 m. rugsėjo mėn. informuoti Parlamento Biudžeto kontrolės komitetą apie taikomų priemonių, įskaitant priemones, kurios taikomos remiantis vidaus auditoriaus išvadomis, taip pat atsižvelgiant į daugelio naujų akredituotų Parlamento narių padėjėjų įdarbinimą po rinkimų, veiksmingumą;

21.

apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmų viešųjų pirkimų procedūrų imties analizėje matyti, kad vis dar yra viešųjų pirkimų procedūrų rengimo, koordinavimo ir vykdymo klaidų, taip pat, kad, dėl šios priežasties pagal Audito Rūmų atliktą padarytos pažangos analizę Audito Rūmų ankstesnė rekomendacija vis dar įgyvendinama daugeliu aspektų; pakartoja savo raginimą užtikrinti, kad būtų nedelsiant padaryta tikra pažanga visų viešųjų pirkimų kontrolės mechanizmų srityje siekiant pašalinti Audito Rūmų nustatytus trūkumus ir užtikrinti konkurencingiausias įgytų prekių ir paslaugų kainas;

22.

primena Audito Rūmų aiškią išvadą dėl Parlamento tarnybų turimos informacijos apie darbuotojų padėtį; yra patenkintas, kad Audito Rūmų audite nebuvo nustatyta jokių naujų trūkumų, tačiau lieka neteisingų ar neteisėtų mokėjimų rizika; taip pat pažymi, kad 2012 m. Parlamentas ėmėsi priemonių, kuriomis buvo dar labiau pagerintas atsakymų lygis per kasmetinę elektroninio darbuotojų asmens duomenų atnaujinimo (patvirtinimo) procedūrą, ir prireikus darbuotojų deklaracijos pateikiamos kartu su atitinkamais patvirtinamaisiais dokumentais;

23.

pažymi, kad 2014 m. sausio 21 d. surengtame atsakingo komiteto posėdyje vidaus auditorius pristatė savo metinę ataskaitą, pasirašytą 2013 m. liepos 12 d., ir pareiškė, kad 2012 m. jis atliko šiuos Parlamento administracijos audito darbus:

24.

pažymi, kad vidaus auditoriaus metinėje ataskaitoje pateiktos šios svarbesnės išvados:

25.

pažymi ir remia vidaus auditoriaus pareikštą nuomonę dėl „tolesnių veiksmų, susijusių su pastatų politikos auditu: patalpų poreikio numatymas, vertinimas ir valdymas“:

26.

atkreipia dėmesį į vidaus auditoriaus pareikštą nuomonę dėl „Akredituotų Parlamento narių padėjėjų, įdarbintų kaip kiti Europos Bendrijų tarnautojai, audito“, kurioje teigiama, kad apskritai Personalo ir Finansų generalinių direktoratų kontrolės aplinka ir kontrolės veikla pagrįstai užtikrinama, jog akredituoti Parlamento narių padėjėjai įdarbinami pagal nuostatus ir jų piniginės išmokos teisingai apskaičiuojamos pagal Parlamento narių padėjėjų išmokų sistemą, ir šią nuomonę remia; prašo abiejų generalinių direktoratų visomis reikiamomis priemonėmis užtikrinti, kad šios garantijos taptų tvirtomis ir neabejotinomis;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad neteisingai numačius vietinių ir akredituotų padėjėjų poreikį 2012 m. reikėjo atlikti 7,3 mln. EUR perkėlimą iš vietinių padėjėjų papunkčio (eilutė 4220–01) į akredituotų padėjėjų papunktį (papunktis 4220–02) ir papunktis 4220–01 buvo sumažintas iš viso 14,1 mln. EUR (14,3 %), nepaisant to, kad akredituotų asistentų skaičius nežymiai padidėjo 2012 m. palyginti su 2011 m.; mano, kad ateityje bus būtina geriau numatyti poreikius pagal šiuos papunkčius, siekiant laikytis gero finansų valdymo principų ir reaguoti į realius poreikius;

28.

nepaisant to, pažymi, kad norint visapusiškai ir nuosekliai įgyvendinti vidaus kontrolės tikslus ir užtikrinti, kad ne tik Parlamento darbo tvarkos taisyklės ir kompetentingų Parlamento organų patvirtintos atitinkamos antrinės taisyklės, bet ir Finansinis reglamentas būtų taikomi teisingai, galima pasinaudoti dar neišnaudotomis galimybėmis toliau gerinti tam tikras valdymo ir kontrolės procedūras, kurioms kyla vidutinės likutinės rizikos grėsmė ir kurios susijusios su šiomis sritimis:

29.

dar kartą primena, kad praėjus penkeriems metams po naujojo Parlamento narių padėjėjų statuto įgyvendinimo būtina atlikti visapusišką šio statuto vertinimą ir prireikus kiek galima greičiau pritaikyti taisykles;

30.

primena, kad 2003 m. ir 2004 m. atlikus pirminį vidaus kontrolės sistemos patikrinimą buvo parengta 14 audito ataskaitų, kurios apėmė visus skyrius ir centrines tarnybas ir kuriose buvo pateikiami 452 veiksmai, dėl kurių buvo sutarta ir kuriais siekta pagerinti bendrą:

31.

pažymi, kad 2012 m. pabaigoje, sėkmingai atlikus tolesnius auditus, iš 452 vidaus kontrolės sistemos veiksmų, dėl kurių buvo pradžioje sutarta, vis dar liko neužbaigti 15 veiksmų; atkreipia dėmesį į vidaus auditoriaus išvadas, kad akivaizdu, jog abu generaliniai direktoratai (Finansų bei Infrastruktūros ir logistikos) pagerino savo viešųjų pirkimų procesus;

32.

atkreipia dėmesį į naują vidaus audito stebėsenos procesą, apimantį įvairias sritis ir skirtą tikrinti tolesniems veiksmams, dėl kurių buvo sutarta ataskaitose, kuriose kiekviena tolesnė užduotis yra daugiasritė, tuo pat metu apimanti visus neužbaigtus įgyvendintinus veiksmus; taip pat pažymi, kad šiuo metu užduotys atliekamos du kartus per metus vadovaujantis 2011 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2009 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

33.

pažymi, kad 2012 m. pabaigoje vidaus auditorius pareiškė, jog dar 73 veiksmai, įskaitant 2 ypatingos svarbos veiksmus, 35 ypatingos rizikos veiksmus ir 36 vidutinės rizikos veiksmus, turėjo būti įgyvendinti; su džiaugsmu konstatuoja, kad 2012 m. 80 veiksmų, įskaitant 2 kritinės svarbos veiksmus, buvo visiškai įgyvendinta ir todėl jie buvo baigti; ragina visus atitinkamus generalinius direktoratus toliau dėti pastangas gerinant atitinkamas jų valdymo ir kontrolės procedūras; ragina vidaus auditorių nustatyti griežtesnį veiksmų, kuriuos reikia įgyvendinti, grafiką; ragina vidaus auditorių informuoti Biudžeto kontrolės komitetą dėl visų pirminiame vidaus kontrolės sistemos patikrinime nustatytų nebaigtų veiksmų; pakartoja savo raginimą skyriaus ir centrinei vadovybei, kad ši likusius neužbaigtus veiksmus įgyvendintų iki dabartinės kadencijos pabaigos;

34.

atkreipia dėmesį į Vidaus audito tarnybos išvadas, kad 2012 m tolesnių priemonių procese matėsi bendra pažanga atsižvelgiant į tai, kad buvo patvirtina, jog iš 153 nebaigtų veiksmų buvo užbaigti 80 veiksmų ir sumažėjo didelės rizikos ir ypatingos svarbos veiksmų skaičius (nuo 8 iki 3); tačiau yra susirūpinęs dėl gana didelio 73 nebaigtų veiksmų, kurie buvo perkelti į 2013 m., skaičiaus; pripažįsta, kad Parlamentui būdinga rizika metų pabaigoje neužbaigti veiksmų rodo, kad yra daugiau vidutinės rizikos kategorijai priklausančių veiksmų nei 2012 m. pradžioje, o tai rodo, kad tarnybos padarė pažangą – net ir tose srityse, kur veiksmai dar nebaigti;

35.

pažymi, kad 2013 m. spalio 25 d., taigi prieš pradedant 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, Biudžeto kontrolės komitetui buvo pateikti atsakymai raštu dėl rezoliucijos dėl 2011 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo; palankiai vertina 2013 m. lapkričio 25 d. Generalinio sekretoriaus atsakymų į įvairius klausimus ir prašymus, susijusius su Parlamento rezoliucija dėl 2011 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, taip pat tolesnių veiksmų, kurių ėmėsi Parlamento administracija, pristatymą ir po to įvykusį keitimąsi nuomonėmis su Parlamento nariais;

36.

teigiamai vertina tai, kad nuo 2011 m. Parlamento vertimo raštu ir žodžiu tarnybos įgyvendina svarbius pokyčius; pripažįsta, kad šio proceso eigoje galima smarkiai padidinti našumo lygį ir sumažinti finansinių išteklių poreikį, tuo pačiu išlaikant kokybės ir pasiūlos Parlamento nariams lygį; pažymi, kad atsižvelgiant į efektyviai išteklius naudojančios visiškos daugiakalbystės politikos principus, užsakomos posėdžių stenogramų ir klausimų, į kuriuos atsakoma raštu, vertimo paslaugos leido nuolat sumažinti išorės vertimo išlaidas 11 mln. EUR;

37.

primena, kad 2012 m. kovo 12 d. Biuras priėmė antrą sprendimą dėl efektyviai išteklius naudojančios visiškos daugiakalbystės, pagal kurį delegacijoms, prašančioms išimties tvarka leisti keliauti per komitetų savaites, būtų užtikrinamas tik ribotas kalbų režimas ir būtų verčiama žodžiu ne daugiau kaip į vieną kalbą; pažymi, kad dėl tokios priemonės komandiruočių, rengiamų išorinei parlamento veiklai skirtomis savaitėmis, skaičius padidėjo nuo 36 % 2011 m. iki 46 % 2012 m., o vertimo žodžiu komandiruotėse dienų skaičius sumažėjo 23 % 2011–2012 m. laikotarpiu;

38.

pažymi, kad 2013 m. kovo 23 d. Generalinis sekretorius priėmė sprendimą, pagal kurį komitetų savaičių antradieniai ir trečiadieniai po pietų bus skiriami tik komitetų posėdžiams ir trišaliams dialogams; teigiamai vertina tai, kad dėl jau įgyvendintų priemonių išorės vertimo žodžiu paslaugų išlaidų dalis bendrame Parlamento biudžete sumažėjo nuo 3,5 % 2011 m. iki 2,6 % 2012 m.; mano, kad patikimo finansų valdymo principas turi būti taikomas taip pat ir vertimo žodžiu paslaugoms ir kad, siekiant Sąjungos mokesčių mokėtojams užtikrinti ekonomiškai naudingiausias paslaugas, reikėtų nuolat atlikti kritišką analizę siekiant įvertinti, kur ir kaip galima pagerinti efektyvumą ir valdyti ar sumažinti išlaidas; ragina Generalinį sekretorių metinę ataskaitą dėl Daugiakalbystės kodekso taikymo paskelbti atsakingo komiteto nariams;

39.

atkreipia dėmesį į Generalinio sekretoriaus atsakymą, kuriame jis nurodo, kad Biudžeto kontrolės komitetui pasiūlius ir plenarinės sesijos balsavimo dėl pranešimo dėl 2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo metu pritarus LUX kino premijos sąnaudos sumažėjo; pažymi, kad buvo imtasi daug konkrečių priemonių įgyvendinimo siekiant sumažinti LUX kino premijos išlaidas, ypač sumažinti su tarptautiniuose festivaliuose ir Parlamento pastatuose vykdoma reklamine veikla susijusias išlaidas; atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. LUX kino premijos išlaidos siekė 434 421 EUR ir palyginti su 2011 m. sumažėjo 24 % (573 722 EUR); ragina rasti daugiau veiksmingumo didinimo būdų;

40.

mano, kad premijų teikimas nėra pagrindinė Parlamento veikla ir reikalauja, kad prieš pradedant vykdyti naujas premijų teikimo iniciatyvas būtų atlikta sąnaudų ir naudos analizė;

41.

pažymi, kad atsižvelgdamas į vis didėjantį klientų skaičių ir į institucijos plėtrą Biuras savo 2013 m. birželio 10 d. posėdyje priėmė visapusišką strategiją, kuria siekiama nustatyti pagrindines Parlamento maitinimo politikos kryptis iki 2019 m.; primena, kad 2002–2011 m. bendra maitinimo veikla padidėjo apie 150 % – nuo1,472 mln. klientų 2002 m. iki 3,711 mln. klientų 2011 m.; pažymi, kad Parlamento maitinimo paslaugoms vis dar būdingas eksploatavimo deficitas, kurio neturėtų kompensuoti vien tik kainų augimas; pažymi, kad kainų nustatymo politika Parlamente turėtų atitikti kitų institucijų politiką, ir kad Parlamentas turi geresnes galimybes iš subteikėjų ir masto ekonomijoje siekti geresnių sąlygų, atsižvelgiant į aptarnaujamų klientų skaičių;

42.

pažymi, kad nevykdomi kai kurie per Parlamento plenarinį posėdį patvirtinti metiniuose pranešimuose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo nurodyti reikalavimai; pažymi, kad Generalinis sekretorius teigia, jog už šių reikalavimų vykdymą atsakingi Parlamento Biuras arba Parlamento Pirmininkų sueiga; primygtinai ragina visapusiškai įgyvendinti per plenarinį posėdį pasiūlytus ir į metinius pranešimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo įtrauktus reikalavimus;

43.

pažymi, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra turėtų apimti ne tik biudžeto įvykdymą ir Generalinio sekretoriaus bei administracijos valdymo veiklą 2012 finansiniais metais, bet ir valdymo organų, t. y. Pirmininko, Biuro ir Pirmininkų sueigos priimtus sprendimus; pabrėžia, kad Parlamentas, vykdydamas institucijos finansinio valdymo kritišką tikrinimą, suteikia biudžeto įvykdymo patvirtinimą ne Generaliniam sekretoriui, o Pirmininkui;

44.

šiuo atžvilgiu, teigiamai vertina tai, kad 2014 m. sausio 21 d. svarstant Parlamento 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimą Generalinis sekretorius ir Biudžeto kontrolės komitetas kokybiškai apsikeitė nuomonėmis dalyvaujant vidaus auditoriui; pakartoja, kad Parlamento valdymo organai ir administracija yra atsakingi šio proceso metu ir privalo vykdyti šį procesą visiškai skaidriai ir itin svarbu, kad taip būtų vykdoma visa sprendimų priėmimo procedūra, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos piliečiai iš tikrųjų teisingai suprastų, kaip Parlamentas priima sprendimus ir naudoja turimus išteklius; taigi, ragina nedelsiant Parlamento nariams ir visiems jo darbuotojams, taip pat plačiajai visuomenei pateikti Parlamento sprendimus priimančių organų posėdžių darbotvarkes ir jų priimtus sprendimus;

45.

pažymi, kad vertinant Parlamento biudžeto įvykdymą, reikėtų visų pirma remtis jo išorės nepriklausomo audito nuomone ir, antra, Parlamento vidaus auditoriaus nuomone ir jo įvykdytu Parlamento vidaus kontrolės sistemų vertinimu; tokiam vertinimui neturėtų daryti įtakos politiniai svarstymai; pakartoja, kad palankiai vertina Audito Rūmų pateiktą teigiamą nuomonę dėl Parlamento sąskaitų patikimumo bei dėl jose atspindėtų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo;

46.

primena, kad pagal 2011 m. gruodžio 1 d. plenarinio posėdžio metu priimtą Europos Parlamento narių elgesio kodeksą finansinių interesų ir interesų konfliktų klausimais Parlamento nariai turi pateikti visą informaciją apie bet kokią atlyginamą veiklą, atliktą ne Parlamento darbo metu, apie jų gaunamą atlyginimą ir apie visas jų atliekamas funkcijas, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, ir kad kodekse aiškiai draudžiama nariams priimti bet kokią pinigų sumą ar dovanas už įtaką Parlemento sprendimams; pažymi, kad šiame kodekse nustatytos aiškios taisyklės, susijusios su dovanų priėmimu ir buvusių EP narių lobistine veikla; reikalauja, kad administracija reguliariai kasmet išnagrinėtų mažiausiai 15 % šių deklaracijų;

47.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. balandžio 15 d. Biuras priėmė EP narių elgesio kodekso įgyvendinimo priemones; su malonumu pažymi, kad pagal 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojusias įgyvendinimo priemones, susijusias su 5 straipsnio 3 dalimi, kurioje siekiama užtikrinti, kad narių kelionių, apgyvendinimo ir pragyvenimo išlaidas trečiosios šalys dengtų skaidriai, trečiųjų šalių kelionės, apgyvendinimo ar pragyvenimo išlaidų atlyginimas nariams, dalyvaujantiems trečiųjų šalių organizuojamuose renginiuose, yra deklaruojamas; be to, pažymi, kad jeigu tokios išlaidos neatlyginamos, bet atlyginamos ar apmokamos tik maitinimosi, bilieto į renginį ar panašios išlaidos, kurios nesiekia 150 EUR, tokio atlyginimo ar apmokėjimo nereikia deklaruoti;

48.

ragina visus Parlamento narių klausimų (Parlamento darbo tvarkos taisyklių 117 straipsnis) priedus kartu su atitinkamais klausimais skelbti Parlamento interneto svetainėje;

49.

yra įsitikinęs, kad Parlamentas – vienintelė ES viešoji institucija, kuri išmoką, skirtą biuro administravimo išlaidoms padengti, sumoka į privačias ir asmenines banko sąskaitas nereikalaudama saugoti jokių kvitų ir atlikti išlaidų audito; mano, kad Parlamento nariai labai kritiškai vertintų bet kurią kitą įstaigą, kuri panašiai nesugebėtų prižiūrėti, kaip naudojami vieši pinigai; ragina Generalinį sekretorių pasiūlyti nesudėtingas procedūras, pagal kurias būtų užtikrinta, kad išmoka bendrosioms išlaidoms apmokėti būtų naudojama tam, kam reikia, o ne taptų papildomu Parlamento narių privačių pajamų šaltiniu;

50.

ragina įvertinti, kokio dydžio dienpinigius gauna Parlamento nariai ir kaip jie juos naudoja; ragina Biurą atitinkamai persvarstyti šią įgyvendinimo priemonę siekiant užtikrinti, kad ši išmoka būtų naudojama kuo taupiau;

51.

ragina pateikti išsamią informaciją apie tai, kaip Pirmininkas, būdamas politiškai nešališkas veikėjas, atskyrė savo einamas pareigas nuo pasirengimo būti pirmuoju socialdemokratų partijos rinkimų į Europos Parlamentą kandidatų sąraše, ypač turint mintyje jo kabineto bei Parlamento informacijos biurų darbuotojus ir kelionės išlaidas; laikosi nuomonės, kad vykdant didžiąją tos veiklos dalį šios dvi funkcijos nebuvo atskirtos; ragina, vadovaujantis Komisijos taikomu metodu, aiškiai atskirti oficialias pareigas einančio asmens funkcijas, kad Sąjungos mokesčių mokėtojai neturėtų mokėti už rinkimų į Europos Parlamentą sąrašo pradžioje esančių asmenų rinkimų kampanijas;

52.

pažymi, kad pagal prie Sutarčių pridedamą 6 protokolą dėl institucijų būstinių vietos, dėl kurio valstybių narių Vyriausybės nusprendė bendru sutarimu, Parlamentui skiriamos trys darbo vietos; pažymi savo 2013 m. balandžio 17 d. rezoliucijoje dėl 2011 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo (13), kuri buvo priimta po savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliucijos dėl 2014 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių (14) ir po savo 2013 m. lapkričio 20 d. rezoliucijos dėl Europos Sąjungos institucijų būstinių vietos (15), išreikštą raginimą Generaliniam sekretoriui ir Biurui pateikti nariams naujausius duomenis ir informaciją apie susitarimo dėl kelių darbo vietų poveikį finansams ir aplinkai;

53.

primena svarbias istorines priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta įsteigti Parlamento būstinę, ir kad sprendimas dėl Sąjungos institucijos būstinės vietos priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai; šiuo atžvilgiu pažymi, kad dėl bet kokio sprendimo keisti Parlamento būstinės vietą reikės keisti Sutartis, o šį sprendimą turės vieningai priimti visos valstybės narės;

54.

pažymi, kad išlaidos, susidarančios dėl Parlamento geografinio išsklaidymo, yra svarbi nustatyta galimo lėšų taupymo sritis; palankiai vertina Generalinio sekretoriaus 2013 m. rugpjūčio mėn. pranešimą (16) dėl Europos Parlamento geografinio išsklaidymo poveikio finansams; pabrėžia, kad pranešime atliekant apskaičiavimus naudoti tokie veiksniai:

55.

nurodo, kad pranešime parodytos teorinės grynosios sutaupytos lėšos, kurios būtų gautos sujungus tris darbo vietas į vieną Briuselyje, įvertintos 88,9 mln. EUR per metus, t. y. maždaug 5 % 2014 m. Parlamento biudžeto, 1,03 % bendro administracinio Sąjungos biudžeto ir 0,06 % viso Sąjungos biudžeto; atkreipia dėmesį į tai, kad tris Parlamento darbo vietas sujungus į vieną, numatomas grynasis poveikis būtų 0,18 EUR vienam Sąjungos piliečiui per metus;

56.

pažymi, kad pranešime nurodoma, jog, jei Liuksemburge esančios darbo vietos būtų perkeliamos į Briuselį, susidarytų papildomos 14 mln. EUR per metus išlaidos; pabrėžia, kad iš ataskaitų matoma, jog priimančių valstybių narių Parlamentui teikiamos kokybinės ir kiekybinės paramos lygis skiriasi; pažymi, kad tokios galimos išlaidos nebuvo prilygintos lėšoms, kurias būtų galima sutaupyti, jei Briuselis būtų pasirinktas kaip vienintelė būstinė;

57.

pabrėžia, kad per metus būtų sutaupyta 10 703 tonų CO2 išmetalų, jei Strasbūras (10 235) ir Liuksemburgas (468) nebebūtų naudojami kaip darbo vietos; apgailestauja dėl to, kad dėl tokio Parlamento geografinio išsklaidymo aplinkai daromas poveikis: išmetamas anglies dioksidas sudaro 11,16 % viso 2011 m. Parlamento anglies dioksido išmetimo rodiklio;

58.

laukia, kol bus paskelbtas Audito Rūmų tyrimas, kuris atliktas siekiant išsamiai išanalizuoti, kiek Sąjungos biudžeto lėšų galima būtų sutaupyti, jei Parlamentas turėtų tik vieną darbo vietą, kaip to reikalaujama 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos institucijų būstinių vietos, ir reikalauja į šią analizę įtraukti biudžeto aspektus ir papildomas sąnaudas, pvz., kiek būtų sutaupyta sumažinus prarandamą darbo laiką ir padidinus veiksmingumą; prašo įvertinti ne tik Parlamento darbuotojų (įskaitant laikinuosius darbuotojus, išorės ekspertus ir laikinuosius tarnautojus) kelionės išlaidas, bet ir dėl kelių būstinių vietų padidėjusias Komisijos ir Tarybos darbuotojų kelionės išlaidas;

59.

dar kartą tvirtina, kad šioje rezoliucijoje iš esmės daugiausia dėmesio skiriama 2012 finansinių metų biudžeto vykdymui ir biudžeto įvykdymo patvirtinimui ir kad pagrindinis jos tikslas – užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų kuo geriau panaudojami, kartu pabrėžiant, kaip būtų galima pasiekti didesnę veiklos efektyvumo naudą; ragina atsakingus Parlamento organus ir toliau visais įmanomais lygmenimis didinti Parlamento kasdieninio darbo veiksmingumą, siekiant Sąjungos piliečiams visada teikti geresnes paslaugas; tikisi, kad Generalinis sekretorius kitoje savo metinėje ataskaitoje Biudžeto kontrolės komitetui daugiau dėmesio skirs išlaidų efektyvumui ir veiksmingumui;

60.

mano, kad per 2009–2014 m. kadenciją, sunkiomis ekonominėmis ir finansinėmis sąlygomis, buvo sutaupyta nemažai lėšų, nors taupoma buvo dažnai atsitiktiniu ir laikinu būdu; mano, kad Parlamento administracija turėtų nustatyti papildomas veiksmingumo priemones, kurios padėtų sistemingai ir nuolat struktūriškai taupyti lėšas, visų pirma sumažinant Parlamento biudžetą ir, antra, sudarant sąlygas perskirstyti išteklius į naujas Parlamento veiklos sritis, ypač siekiant gerinti galimybes tikrinti, kaip Komisija įgyvendina Sąjungos politiką;

61.

ragina Parlamento administraciją siekiant sumažinti administracines ir kelionių išlaidas apsvarstyti galimybę daugiau naudoti turimas technologijas, pvz., rengti nuotolines konferencijas ir taikyti nuotolinį darbą; prašo pateikti konkretų pasiūlymą dėl to, kaip užtikrinti, kad būtų dažniau naudojamos abi technologijos; apytikriai numato, kad nedarant žalos veiksmų kokybei galima sutaupyti labai daug papildomų lėšų ir kad kartu su finansine nauda nuotolinių konferencijų ir nuotolinio darbo taikymas galėtų taip pat padėti veiksmingiau naudoti laiką ir kurti aplinkos požiūriu tinkamesnį Parlamentą;

62.

ragina administraciją toliau taikyti pažangias išlaidų mažinimo priemones, kad būtų galima sutaupyti nekenkiant Parlamento veiklos efektyvumui, veiksmingumui ir kokybei;

63.

pažymi, kad reorganizuotas Vadovybės generalinis direktoratas, sukuriant naują Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinį direktoratą (Parlamento tyrimų tarnybą), ir internalizuotos Parlamento saugumo tarnybos, sukuriant Saugumo GD; džiaugiasi tuo, kad dėl saugumo paslaugų internalizavimo 2013–2016 m. laikotarpiu planuojama sutaupyti daugiau kaip 11 mln. EUR; vis dėlto pažymi, kad penki Pirmininko kabineto nariai paskirti eiti generalinių direktorių ar direktorių pareigas Parlamento administracijoje; kritiškai vertina tokį politinį vadovaujančių pareigų grobstymą ir Tarnybos nuostatų nesilaikymą; nurodo, kad Sąjunga kritikuoja politinį patronažą visame pasaulyje, ir ragina tokio pat principo laikytis ir Parlamento administracijos atžvilgiu; pageidautų, kad Generalinis sekretorius kasmet informuotų Parlamentą apie tikslias sutaupytas sumas, nes tai gali būti geras pavyzdys, kuriuo remiantis būtų internalizuotos kitos šiuo metu trečiųjų šalių teikiamos paslaugos;

64.

pažymi, kad asmuo paskirtas eiti generalinio direktoriaus pareigas, tačiau po paskyrimo praėjus šešiems mėnesiams atrinktas darbuotojas pareigų eiti vis dar nepradėjo; ragina panaikinti tas generalinio direktoriaus pareigas;

65.

susirūpinęs pažymi, kad dėl bendro raginimo taupyti gali mažėti tarpparlamentinių delegacijų gebėjimas išlaikyti Parlameno išorės santykių funkcijų matomumą ir jis būti tapti matomas mažiau nei kitos Sąjungos institucijos, ypač Komisija ir Taryba, ir dėl to gali būti pakenkta parlamentiniam požiūriui į išorės politiką ir menkiau įtvirtinama parlamentinė diplomatija, kuri yra Komisijos ir EIVT veiklą papildanti priemonė; taigi mano, jog itin svarbu išsaugoti žinias ir patirtį, kurias Parlamentas sukaupė prižiūrėdamas Europos projektus ir didindamas jų matomumą, ir užtikrinti, kad siūlomos priemonės nemažintų Parlamento vykdomo tarpparlamentinio dialogo su kitomis šalimis įtakos ir veiksmingumo, ypač politinio nestabilumo ir pavojaus demokratijai (Arabų pavasario, Artimųjų Rytų konflikto, konflikto Ukrainoje, ginčytinų rinkimų rengimo ir kt.) laikotarpiais; siekiant užtikrinti Parlamento išorės delegacijų ir misijų saugumą, griežtai rekomenduoja užtikrinti tinkamą derinimo su EIVT tarnybomis lygį pasirengimo laikotarpiu ir didelį pajėgumą reaguoti;

66.

pažymi, kad Komunikacijos generaliniam direktoratui skirtas didelis biudžetas pagal biudžeto eilutę 3 242„Dalyvavimo viešuose renginiuose ir jų leidinių bei informacijos išlaidos“; pastebi, kad teikiama vis daugiau užsakomųjų paslaugų, už kuriuos papildomai moka mokesčių mokėtojai; prašo pateikti išsamų Komunikacijos GD užsakomųjų paslaugų ir jų sąnaudų sąrašą;

67.

yra susirūpinęs dėl galimų nenustatytų interesų konfliktų, susijusių su dotacijų skyrimu iš Parlamento biudžeto; atkreipia dėmesį į Finansinio reglamento 58 straipsnį ir į administracijos prievolę tikrinti dotacijas gaunančių asmenų ir rangovų pateiktas deklaracijas; ragina pateikti informaciją apie tai, kokią rizikos analizę atlieka Parlamento administracija, atsižvelgdama į tokias deklaracijas ir siekdama patikrinti jų teisingumą;

68.

pažymi, kad 2012 m. Informacijos biurų darbuotojų komandiruočių išlaidos sudarė 1,8 mln. EUR, iš jų komandiruočių į Strasbūrą išlaidos sudarė šiek tiek daugiau kaip 1 mln. EUR; primygtinai ragina pirmenybę teikti vaizdo konferencijų rengimui – tai nekenkia Parlamento darbui, ir taip struktūriškai mažinti Parlamento biudžeto išlaidas ir aplinkai daromą poveikį;

69.

pažymi, kad nuo 2012 m. sausio mėn. įsigaliojo naujos lankytojų grupių priėmimą reglamentuojančios taisyklės, įskaitant subsidijų mokėjimo metodą; atkreipia dėmesį į tai, kad Biuras nusprendė palikti galimybę lankytojų grupėms mokėti grynaisiais pinigais; yra susirūpinęs dėl to, kad lankytojų grupėms mokant grynaisiais pinigais kyla didelis pavojus reputacijai ir saugumui; reikalauja, kad Biuras priimtų naują sprendimą panaikinti mokėjimą grynaisiais pinigais, nes tai pažeidžia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/60/EB (17); atkreipia dėmesį į tai, kad iš maždaug 2 000 kasmet apsilankančių lankytojų grupių 2012 m. vien 365 grupės gavo daugiau kaip 15 000 EUR ir dauguma šių lankytojų grupių pasirinko mokėjimo grynaisiais pinigais metodą, nors Parlamento administracija ragina rinktis mokėjimus atliekant banko pervedimą arba derinti abu metodus;

70.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. Komisijos biudžete numatyta 800 000 EUR įsipareigojimų asignavimų suma, skiriama kaip Komisijos bendro finansavimo dalis Europos istorijos namų einamosioms išlaidoms finansuoti, priskiriama Daugiametės finansinės programos 3 antraštinei daliai; be to, pažymi, kad ši suma atitinka 30 % į biudžetą įtrauktų tų metų einamųjų išlaidų ir skirta septintos savaitinės darbo dienos išlaidoms padengti;

71.

pažymi, kad 2012 m. spalio 22 d. Biuras iš esmės patvirtino nuolatinės ekspozicijos Europos istorijos namuose koncepciją;

72.

pažymi, kad Parlamento plenariniame posėdyje patvirtintame 2012 m. biudžete pagal biudžeto eilutę 3246 internetinės televizijos kanalui „EuroparlTV“ buvo paskirta 8,5 mln. EUR; pripažįsta, kad nors „EuroparlTV“ biudžetas labai sumažintas (nuo 9 mln. EUR 2008 m. iki 5 mln. EUR 2014 m.), šios tarnybos veikla pagerėjo, ji pasiūlė naujos veiklos ir projektų, be kita ko, daugiau ilgiau naudojamų parengtų naudoti audiovizualinių produktų, taip pat specialių kartu su nacionaliniais TV kanalais keliose valstybėse narėse parengtų laidų seriją, ir dėl to padaugėjo šio kanalo žiūrovų; džiaugiasi, kad vis didėja Parlamento veikla besidominčių žmonių skaičius socialinėje žiniasklaidoje, ypač tinkle „Facebook“ – šiuo metu šiame tinkle Parlamentas turi daugiau kaip 1,2 mln. vadinamųjų draugų, kuriems „EuroparlTV“ rengia specialias laidas; nekantriai laukia nepriklausomo Parlamento internetinės daugialypės komunikacijos terpės produkcijos vertinimo, kuris užsakytas remiantis 2012 m. gruodžio 3 d. Biuro sprendimu;

73.

mano, kad „EuroparlTV“ veikla nėra pagrindinė Europos Parlamento veikla ir reikalauja, kad prieš imantis bet kokios naujos „EuroparlTV“ veiklos būtų atlikta sąnaudų ir naudos analizė;

74.

atkreipia dėmesį į sunkumus, kurių kyla įdarbinant pareigūnus ar tarnautojus iš kai kurių valstybių narių, pvz., Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Austrijos arba Nyderlandų, kurių dalis Parlamento sekretoriate yra kur kas mažesnė nei atitinkamos šalies demografinė svarba Sąjungoje, ir pažymi, kad darbuotojų, turinčių Belgijos (13,6 %) arba Liuksemburgo (2,2 %) pilietybę, dalis yra palyginti didelė, šito priežastis – Parlamento darbo vietos; prašo Biuro persvarstyti įdarbinimo procedūras ir reikalavimus, siekiant nustatyti, kokių sunkumų šios procedūros galėtų sudaryti įdarbinant personalą iš minėtų valstybių narių;

75.

ragina pateikti informaciją apie vietos tvarkdarių Strasbūre įdarbinimo tvarką ir tvarkdarių įdarbinimo tvarką Briuselyje per Strasbūro savaites; ragina Parlamento administraciją pateikti ataskaitą apie tai, ar vietos tvarkdarių Strasbūre atveju laikomasi Sąjungos darbo ir socialinės apsaugos teisės aktų ir kokių atsargumo priemonių imtasi siekiant išvengti fiktyvaus savarankiško darbo; ragina palyginti išlaidas siekiant nustatyti geriausią pasirinkimą mokesčių mokėtojų požiūriu;

76.

atkreipia dėmesį į Tarnautojų teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje F-129/12 ir labai apgailestauja dėl to, kad Parlamentas buvo pripažintas kaltu už tai, jog nesugebėjo suteikti pagalbos priekabiavimo ir neteisėto atleidimo iš darbo atvejais; todėl paveda kompetentingoms tarnyboms imtis visų reikiamų priemonių, kad ateityje būtų išvengta tokių situacijų;

77.

prašo pateikti AD ir AST pareigybių daugėjimo Parlamento administracijoje nuo 2005 m. iki einamųjų finansinių metų ataskaitą; prašo duomenis suskirstyti pagal pareigybės lygį ir pilietybę;

78.

prašo pateikti direktorių ir generalinių direktorių pareigybių daugėjimo Parlamento administracijoje nuo 2005 m. ataskaitą; prašo duomenis suskirstyti pagal pilietybę;

79.

prašo pateikti ataskaitą apie tai, kiek frakcijų darbuotojų nuo 2009 m. tapo pareigūnais a) pagal įprastinę atrankos procedūrą ir b) taikant vadinamąją nuostatą dėl pereigos (pranc. passarelle);

80.

nurodo, kad Europos mokyklose užregistruota daugiau nei 1 500 Parlamento darbuotojų vaikų; primygtinai tvirtina, kad Parlamentas turi atlikti vadovaujamą vaidmenį šių mokyklų organizacinėje struktūroje;

81.

pabrėžia, kad laikui bėgant Parlamentas įsigijo nekilnojamo turto, kad tokiai strategijai būdinga tam tikra rizika ir kad ateityje senstant pastatams tikrai didės su technine įranga susijusių darbų ir priežiūros išlaidos; ypač pabrėžia, kad visose nuosavybės ir pastatų strategijose turi būti atsižvelgiama į tokias didėjančias išlaidas ir poreikį vidutinės trukmė laikotarpiu pastatus renovuoti; nurodo, kad nuosavybės ir pastatų strategija privalo užtikrinti Parlamento biudžeto tvarumą ir išsaugoti tam tikrą lankstumą, derinant įsigijimą, nuomą arba uzufruktą, ir taip užtikrinti Parlamentui ekonomiškai naudingiausią sprendimą; pabrėžia, kad pastatų įsigijimas ne visada yra geriausias sprendimas;

82.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. viena po kitos pradėta peržiūrėti nemažai sutarčių finansinių sąlygų, ypač atsižvelgiant į tendencijas nuosavybės nuomos rinkoje; džiaugiasi, kad pabaigus tokias naujas derybas ateinančiais metais bus struktūriniu požiūriu sutaupyta dar daugiau lėšų:

83.

primena, kad pradžioje vykdant Konrado Adenauerio pastato projektui skirtą konkursą kandidatai nebuvo atrinkti, nes šiame konkurse pasiūlytos kainos buvo daug didesnės nei sąmata; atkreipia dėmesį į vėlesnį 2012 m. Biuro sprendimą paskelbti pakeistą KAD pastato projektui skirtą konkursą, per kurį pateikti daug pigesni pasiūlymai ir taip sudarytos galimybės laikytis šio pastato projektui pradžioje skirto biudžeto; pažymi, kad darbai pradėti 2013 m. rugsėjo mėn., jiems vadovauja naujas projekto vadovas, taip pat sudaryti glaudžios partnerystės susitarimai, pagal kuriuos gaunama Liuksemburgo Vyriausybės parama; tikisi, kad, nepaisant neišvengiamo vėlavimo, bus laikomasi pradžioje patvirtinto bendro statybos projekto biudžeto;

84.

atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento posėdžių salės Briuselyje lubų perdangos remontas kainuos maždaug 2 mln. EUR, tai mažiau nei 3 mln. EUR sąmatos suma, ir dėl pastato amžiaus negalėtų būti keliama jokia byla teisme; pripažįsta, kad 2012 m. pradėjus vykdyti reguliarius Parlamento pastatų patikrinimus ir prevencinės priežiūros politiką buvo aptikti struktūriniai defektai medinėse lubų sijose ir taip išvengta didelės nelaimės, per kurią galėjo žūti žmonės ir šiam pastatui būti padaryta didelė žala; pažymi, kad buvo galima perkelti ten įkurdintas tarnybas į kitus Parlamento pastatus laikinai uždarant Paulio-Henri Spaako (PHS) pastato A zoną ir kad posėdžių sale galima vėl naudotis nuo 2014 m. balandžio mėn. pradžios;

85.

džiaugiasi, kad 2012 m. įgyvendinus Biuro sprendimą dėl taupaus daugiakalbio režimo vertimo žodžiu tarnybos sutaupė 10,9 mln. EUR, o vertimo raštu tarnybos – 10 mln. EUR, nepažeisdamos daugiakalbystės principo ir nekenkdamos Parlamento darbo kokybei; primena, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant keistis geriausia patirtimi, sukaupta skatinant efektyvumą ir sudarant galimybę taupyti;

86.

pažymi, kad 2012 m. Savanoriško pensijų kaupimo fondo (18) turto vertė padidėjo, nes investicijų rinkoms toliau atsigaunant po pasaulinės finansų krizės gauta 9,4 % investicijų grąža;

87.

vis dėlto pažymi, kad padidėjo Savanoriško pensijų kaupimo fondo įvertintas aktuarinis deficitas, apskaičiuojamas pagal fondo turtą, ir 2012 m. pabaigoje jis sudarė 207,9 mln. EUR; pabrėžia, kad tokius numatomus ateities įsipareigojimus reikės įvykdyti per kelis ateinančius dešimtmečius;

88.

vis dėlto pažymi, kad galimas fondo išnaudojimas kelia nerimą, kadangi Parlamentas užtikrina teisę į mokamą pensiją visiems buvusiems ir kai kuriems dabartiniams fondo nariams tuo atveju, jei fondas nebegali vykdyti savo įsipareigojimų; primena, kad Savanoriško pensijų kaupimo fondo sukūrimas buvo laikomas laikinu sprendimu, tinkamu iki to laiko, kai 2009 m. liepos 14 d. įsigaliojo naujas Europos Parlamento narių statutas;

89.

pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. nutarė, jog 2009 m. Biuro priimti sprendimai, pvz., sprendimas padidinti fondo narių pensinį amžių nuo 60 iki 63 metų, siekiant išvengti ankstyvo kapitalo išnaudojimo ir suderinti jį su naujuoju Europos Parlamento narių statutu, yra galiojantys; primena, kad du trečdalius įmokų į šį fondą tiesiogiai sumoka Parlamentas, o ne patys nariai;

90.

yra labai susirūpinęs dėl to, kad kilo grėsmė kai kurių EP narių, jų padėjėjų ir pareigūnų asmeninių konfidencialių el. pašto dėžučių saugumui po to, kai Parlamentas tapo įsiskverbėlio į komunikaciją (MITM, angl. man-in-the-middle) išpuolio objektu, programišiui prisijungus prie komunikacijos tarp asmeninių išmaniųjų telefonų ir Parlamento viešo belaidžio vietinio tinklo; primygtinai reikalauja, kad nepriklausoma trečioji šalis atliktų visų Parlamento IRT ir telekomunikacijų sistemų saugumo auditą pagal 99 dalyje nurodytas specifikacijas siekiant baigti rengti aiškias gaires, kuriomis vadovaujantis 2015 m. būtų vykdoma patikimesnė IRT saugumo politika;

91.

mano, kad svečio teises turintiems vartotojams turėtų būti suteikta tokia prieiga prie belaidžio vietinio tinklo, kurią naudojant nebūtų prieigos prie Parlamento intraneto ar vidinių IT paslaugų, pvz., žiniatinklio pašto, ir taip būtų atskirtos asmeninio belaidžio vietinio tinklo ir svečių naudojamo belaidžio vietinio tinklo funkcijos; mano, kad reikėtų atlikti nepriklausomą visos Parlamento IT ir telekomunikacijų infrastruktūros saugumo auditą, kuris suteiktų tikrumą, kad Parlamento veikla vykdoma laikantis aukščiausių galimų apsaugos nuo kompiuterinių įsilaužimų ir telefoninių pokalbių pasiklausymo standartų;

92.

mano, kad svarbią pažangą reikia remti atitinkamai investuojant į paramą šiems projektams ir pagrindinę pagal juos vykdomą veiklą, taip pat ją reikia remti tinkamai bendradarbiaujant su nariais ir darbuotojais; ypač atkreipia dėmesį į sėkmingą AT4AM sistemos įdiegimą; apgailestauja, kad Parlamente nebuvo tęsiamas sistemos Linux platinimo konfigūravimas, ja niekada nebuvo prekiaujama, nei ji siūloma nariams ir darbuotojams, kurie gal būtų susidomėję tokiu projektu; pažymi, kad prieš nariams ir darbuotojams pradedant naudoti naujas darbo priemones, reikia, jog būtų pasibaigęs tokių darbo priemonių bandomasis laikotarpis ir kad jas bandant būtų bendradarbiaujama tik su tais nariais ir darbuotojais, kurie sutinka atlikti papildomą su tokiais bandymais susijusį darbą;

93.

taip pat primygtinai reikalauja, kad Parlamentas toliau bendradarbiautų su Komisijos Informatikos generaliniu direktoratu siekdamas nustatyti ne tik tai, kokios naujos IRT priemonės yra netinkamos dėl to, kad gaunamos iš netinkamų pardavėjų, bet ir kuo tinkamai pakeisti senas IRT priemones ir infrastruktūras, kurios būtų atviresnės, sąveikesnės ir nuo pardavėjo nepriklausančios technologijos, turint mintyje socialinę, etinę ir ekonominę atsakomybę;

94.

atkreipia dėmesį į Naujovių ir technologinės pagalbos generalinio direktorato vykdomą darbuotojų internalizavimo procesą ir žadamą išlaidų sumažėjimą ir didesnę IT srities darbuotojų kompetenciją bei jų bendrą tapatybę; primena, kad prieš keletą metų ta pati priežastis – didesnė darbuotojų kompetencija, susijusi su nuolatinėmis inovacijomis – nurodyta siekiant patikėti šį sektorių išorės rangovams; abejoja argumentu dėl mažesnių išlaidų; žino apie apribojimus ir problemas, su kuriais susiduriama norint įdarbinti geriausius rinkoje esančius specialistus; ragina Generalinį sekretorių bendradarbiauti su Europos personalo atrankos tarnyba siekiant rasti būdų, kaip pagreitinti įdarbinimo procedūras ir pritraukti geriausius IT technologijų ir saugumo srities ekspertus;

95.

dar kartą primena, kad pats Parlamentas privalo priimti galutinį sprendimą dėl visų su IRT susijusių klausimų;

96.

pažymi, kad esama Parlamento IRT infrastruktūra tik iš dalies paremta atvirąja programine įranga, taigi, ribojamos Parlamento galimybės naudoti kompiuterinės ir programinės įrangos prietaikas; ragina palaipsniui pereiti prie atvirąja programine įranga paremtos IRT infrastruktūros, kadangi taip galima užtikrinti didesnį išlaidų veiksmingumą ir sąveikumą ir kartu sudaryti sąlygas aukščiausiam saugumo lygiui; atsižvelgdamas į tai, taip pat ragina teikti pakankamą techninę ir administracinę paramą, kad būtų užtikrinta tinkama priežiūra;

97.

siūlo vertimo raštu ir žodžiu tarnyboms naudoti daugiau naujų informacinių ir ryšių technologijų;

98.

ragina Generalinį sekretorių papildomai pasirūpinti, kad nariai ir darbuotojai galėtų kreiptis į pagalbinius IRT darbuotojus darbo vietoje, ir sudaryti galimybes pagalbiniams IRT darbuotojams, Parlamento darbuotojams ir nariams saugiai ir patogiai bendrauti tiesiogiai; primena Generaliniam sekretoriui, kad nuotolinė IRT pagalba gali būti nepatogi ir ne tokia tinkama norint užmegzti IT techninės priežiūros darbuotojų ir darbuotojų, kuriems reikia pagalbos IT srityje, tarpusavio pasitikėjimo santykius; be to, nurodo, kad kol nebus tinkamai atliktas minėtas saugumo auditas, nedera spręsti problemas tik nuotoliniu būdu;

99.

prašo Generalinį sekretorių užtikrinti, kad iki 2014 m. gruodžio 1 d. būtų pradėti vykdyti bent šie patikrinimai:

Tikisi, kad Biudžeto kontrolės komitetui ir Biudžeto komitetui bus pateikti patikrinimo rezultatai kartu su išlaidų, darbuotojų išteklių ir laiko, kurių reikia norint pašalinti patikrinimo metu rastus saugumo trūkumus, apskaičiavimais;

100.

mano, kad galimybė naudoti duomenis neturėtų būti ribojama naudojant tam tikrai platformai ar sistemai būdingą struktūrą ir kad duomenų formatas turėtų būti suderintas su plačiai naudojamais ir laisvai prieinamais standartais, o palaikomąją veiklą ir techninę priežiūrą turėtų vykdyti nuo gamintojų nepriklausančios organizacijos; pabrėžia, kad turi būti laisvai prieinama išsami formato ir visų plėtinių dokumentacija;

101.

palankiai vertina tai, kad, Biudžeto kontrolės komitetui paraginus, pagal naująją kelionių agentūros sutartį, kuri įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d., sudarytos galimybės atlikti finansų ir veiklos auditą; pažymi, kad vienintelė įmonė, pateikusi pasiūlymą sutarčiai sudaryti, buvo „BCD Travel N.V.“ – agentūra, kuri buvo sudariusi sutartį ankstesniam laikotarpiui, ir kad dabartinė sutartis sudaryta dvejų metų laikotarpiui;

102.

siūlo, kad prireikus lėktuvu Europoje keliaujantys EP nariai būtų raginami naudotis ekonominės klasės bilietais;

103.

primena, kad Finansiniame reglamente ir jo taikymo taisyklėse (RAP), kurie įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d., numatyta, kokią informaciją apie institucijos sudaromas sutartis reikia teikti biudžeto valdymo institucijoms ir visuomenei; pažymi, kad naujajame Finansiniame reglamente reikalaujama skelbti apie sudaromas sutartis, jei jų vertė didesnė kaip 15 000 EUR (anksčiau buvo numatyta 25 000 EUR riba), kadangi tokia vertė atitinka naujai nustatytą ribą, kurią viršijus privaloma skelbti konkurencijos principu grindžiamą konkursą;

104.

atkreipia dėmesį į tai, kad visi Parlamento generaliniai direktoratai 2012 m. sudarė didesnės nei 25 000 EUR vertės sutartis ir bendra visų tokių sutarčių vertė buvo 724 mln. EUR (2011 m. – 603 mln. EUR); be to, pažymi, kad centrinės tarnybos, remdamosi informacija, kurią į sudarytų sutarčių registrą įtraukė leidimus suteikiantys departamentai, biudžeto valdymo institucijai parengė 2012 m. sudarytų sutarčių metinę ataskaitą;

105.

pažymi, kad 2012 ir 2011 m. sudarytos sutartys pagal sutarties tipą suskirstytos taip:

106.

pažymi, kad 2012 ir 2011 m. sudarytos sutartys pagal taikytą procedūrą suskirstytos taip:

107.

pažymi, kad 2012 m. iš viso sudaryta 230 sutarčių, iš jų 97 sutartys, jų vertė 514 mln. eurų, sudarytos taikant atviro arba riboto konkurso procedūrą, ir 133 sutartys, jų vertė 210 mln. eurų, sudarytos taikant derybų procedūrą; pažymi, kad nuo 2011 m. iki 2012 m. labai padidėjęs (vertės požiūriu) derybų procedūrų naudojimas susijęs su trimis statybos sutarčių sudarymo procedūromis, kurių bendra vertė – 177,28 mln. EUR, ir dėl jų itin padidėjo bendra suma;

108.

apgailestauja, kad sumažinus su nedidelės vertės sutartimis susijusią administracinę naštą (taip buvo siekiama padidinti MVĮ dalyvavimą konkursuose dėl šių sutarčių) administracija neturi informacijos apie nedidelės vertės sutartis sudariusių MVĮ skaičių; taigi Generalinis sekretoriatas negali įrodyti, ar sumažinus administracinę naštą iš tikrųjų padaugėjo konkursuose dalyvaujančių MVĮ ir ar buvo veiksmingos priemonės, kurių imtasi; prašo stebėti nedidelės vertės sutartis sudariusių MVĮ skaičių;

109.

mano, kad sutarčių, kurių vertė mažesnė už 60 000 EUR, skyrimo kriterijai turėtų būti visiškai skaidrūs ir atlikta interesų konfliktų patikra;

110.

nurodo, kad 2012 m. sumažėjo Parlamento vykdytų išimtinių derybų procedūrų skaičius (2011 m. jų buvo 59, 2012 m. – 43), institucijoje jų sumažėjo 27 %, nes penki generaliniai direktoratai 2012 m. nenaudojo šio tipo procedūros, vienas generalinis direktoratas pagal šią procedūrą sudarė tiek pat sutarčių, kiek ir 2011 m., o du iš jų sudarė daugiau; be to, nurodo, kad nuo 2012 m. atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas prie metinių veiklos ataskaitų pridėtame priede privalo visada nurodyti priežastis, dėl kurių taikomos išimtinės derybų procedūros;

111.

mano, kad frakcijos dėl savo tarptautinio pobūdžio yra svarbiausi Parlamento ir visos Sąjungos veikėjai, nes toks veikimo pobūdis yra unikalus pavyzdys visame pasaulyje, o jų vaidmuo itin svarbus norint užtikrinti tvirtą visų Sąjungos institucijų demokratinę atskaitomybę;

112.

pažymi, kad 2012 m. į 4 0 0 biudžeto punktą įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau:

113.

pažymi, kad 2012 m. į 4 0 2 biudžeto punktą įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau (20):

114.

pažymi, kad 2012 m. į 4 0 3 biudžeto punktą įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau (22):

5.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/24

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2013) 570 – C7–0275/2013) (2),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2012 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais (3),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir į 317, 318 ir 319 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (5), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (6), ypač į jo 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (7),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0189/2014),

1.

atideda savo sprendimo, kuriuo Tarybos Generaliniam sekretoriui patvirtinama, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos 2012 finansinių metų biudžetas įvykdytas, priėmimą;

2.

pateikia savo pastabas toliau pateikiamoje rezoliucijoje;

3.

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Audito Rūmams, Europos ombudsmenui bei Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

5.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/26

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2013)0570 – C7–0275/2013) (2),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2012 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais (3),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir į 317, 318 ir 319 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (5), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (6), ypač į jo 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (7),

—

atsižvelgdamas į Komisijos nario Algirdo Šemetos 2011 m. lapkričio 25 d. laišką, kuriuo atsakoma į 2011 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo klausimyno 58 klausimą;

—

atsižvelgdamas į Marošo Šefčovičiaus, atstovaujančio Europos Komisijai, 2014 m. sausio 23 d. laišką, kuriuo atsakoma į pranešėjo klausimus Tarybai,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnius sprendimus ir rezoliucijas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7–0189/2014),

A.

kadangi visos Sąjungos institucijos turi dirbti skaidriai ir visapusiškai atsiskaityti Sąjungos piliečiams už joms, kaip Sąjungos institucijoms, patikėtas lėšas;

B.

kadangi dėl to, kad neatsakoma į Parlamento klausimus ir neturima pakankamai informacijos, Parlamentas negali priimti informacija pagrįsto sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

1.

su pasitenkinimu pažymi, kad Audito Rūmai, remdamiesi savo atlikto audito darbu, padarė išvadą, jog apskritai 2012 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų mokėjimuose, susijusiuose su institucijų ir įstaigų administracinėmis ir kitomis išlaidomis, esminių klaidų nenustatyta;

2.

pažymi, kad Audito Rūmai į 2012 metinę ataskaitą įtraukė pastabas dėl Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos, susijusias su parengtų viešųjų pirkimų procedūrų klaidomis; pažymi, kad viena klaida susijusi su derybų procedūros eiga, o kita – su atrankos kriterijaus taikymu;

3.

atkreipia dėmesį į atsakymus, pateiktus susipažinus su Audito Rūmų pastabomis, ir pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms, kad leidimus suteikiantys pareigūnai turėtų patobulinti viešųjų pirkimų procedūrų rengimą, koordinavimą ir įgyvendinimą atlikdami tinkamus patikrinimus ir remdamiesi geresnėmis gairėmis; be to, rekomenduoja griežčiau taikyti viešųjų pirkimų taisykles, kurių turi laikytis visos Sąjungos institucijos;

4.

pažymi, kad Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai 2012 m. iš viso skirtas 533 920 000 EUR biudžetas (2011 m. jis siekė 563 262 480 EUR) ir kad 91,8 % biudžeto įgyvendinta; reiškia susirūpinimą dėl to, kad nepakankamo panaudojimo rodiklis ir toliau didelis, ir ragina nustatyti pagrindinius veiklos rodiklius, kurie būtų taikomi itin opioms sritims, pvz., delegacijų kelionių paketams, logistikai ir vertimui žodžiu;

5.

pažymi, kad dėl nepakankamo lėšų ir riboto infrastruktūros naudojimo 2012 m. panaikinta 44 000 000 EUR įsipareigojimų;

6.

pakartoja, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos biudžetas turėtų būti atskirtas siekiant užtikrinti didesnį institucijų finansų valdymo skaidrumą ir pagerinti abiejų institucijų atskaitomybę;

7.

atsižvelgdamas į pernai metų raginimą kviečia Europos Vadovų Tarybą ir Tarybą atsiųsti Parlamentui savo metinės veiklos ataskaitą, kurioje būtų pateikta visapusiška visų abiem institucijoms prieinamų žmogiškųjų išteklių apžvalga duomenis suskirsčius pagal kategoriją, tarnybos lygį, lytį, tautybę ir profesinį mokymą;

8.

pritaria, kad Tarybos Generaliniame sekretoriate būtų sukurtas Audito komitetas; ragina Tarybą supažindinti Parlamentą su to komiteto rekomendacijomis;

9.

pripažįsta, kad padaryta pažanga imantis veiksmų dėl pastabų, pateiktų atlikus vidaus auditą (87 % palyginti su 84 % 2011 m.); ragina Europos Vadovų Tarybą ir Tarybą sukūrus Audito komitetą toliau gerinti rezultatus;

10.

atkreipia ypatingą dėmesį į vidaus audito rekomendaciją sukurti specialią kovos su sukčiavimu politikos sistemą, kuri Tarybos Generaliniame sekretoriate netaikoma; ragina Tarybą imtis veiksmų atsižvelgiant į rekomendaciją, kad į metinės veiklos ataskaitą būtų įtrauktos priemonės, kurių imtasi šiai rekomendacijai įgyvendinti;

11.

pažymi, kad toliau atidžiai stebimas pastato „Europa“ projektas ir kad kai kurias audito rekomendacijas vis dar vėluojama įgyvendinti; ragina Tarybą informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie statybos pažangą ir galutines planuojamas išlaidas, palyginti su pradiniu 240 mln. EUR biudžetu; kviečia Tarybą pateikti paaiškinimą dėl visų didesnių išlaidų, patirtų per laikotarpį nuo statybos darbų pradžios 2008 m. iki planuojamo užbaigimo 2014 m.;

12.

ragina Tarybą pateikti paaiškinimą, kaip yra įgyvendinamos ankstesnio laikotarpio priemonės, priimtos tam, kad būtų pagerinti pastato „Europa“ projekto rezultatai; be to, ragina Tarybą paaiškinti, kokia pridėtinė vertė sukuriama numatant nuolatinę grupę, kuri yra atsakinga už šio projekto įgyvendinimo stebėseną;

13.

ragina pateikti pastato „Résidence Palace“ projekto pažangos ataskaitą ir išsamų iki šiol patirtų išlaidų paskirstymą;

14.

pakartoja savo raginimą Tarybai pateikti išsamų raštišką paaiškinimą, kuriame būtų detaliai nurodyta visa asignavimų, panaudotų pastatui „Résidence Palace“ pirkti, suma, biudžeto punktai, pagal kuriuos šie asignavimai buvo panaudoti, iki šiol sumokėtos įmokos, įmokos, kurios dar turi būti sumokėtos, ir pastato panaudojimo paskirtis;

15.

atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybos biudžeto asignavimai 2012 m. visiškai nepadidėjo; mano, kad tai teigiamai tendencija, ir tikisi, kad ji išsilaikys ir ateinančiais metais;

16.

teigiamai vertina administracinio modernizavimo Taryboje procesą; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad nėra informacijos apie konkrečias to proceso įgyvendinimo priemones ir numatomą poveikį Tarybos biudžetui; ragina Tarybą kuo greičiau pateikti trūkstamą informaciją;

17.

norėtų gauti daugiau informacijos apie susitarimus dėl paslaugų lygio, sudarytus su EIVT, ir ne tik administracinio modernizavimo proceso požiūriu;

18.

ragina Tarybą bendradarbiauti su kitomis institucijomis siekiant parengti bendrą metodiką vertimo raštu sąnaudoms pateikti, kad būtų supaprastinta sąnaudų analizė ir palyginimas;

19.

laikosi nuomonės, kad Taryba pažemino Parlamentą paskirdama Audito Rūmų narį, nors Parlamentas pateikė neigiamą nuomonę; primygtinai ragina Tarybą atidžiai atsižvelgti į Parlamento pareikštas nuomones dėl Audito Rūmų narių skyrimo ir į kandidatų į Audito Rūmų narius pareiškimus prieš tai, kai jie iškeliami kandidatais;

20.

mano, kad siekiant veiksmingos Sąjungos biudžeto įgyvendinimo priežiūros būtinas Parlamento, Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos bendradarbiavimas pagal funkcionalią tvarką;

21.

apgailestauja, kad iki šiol vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras nuolat būta sunkumų; pažymi, kad Parlamentas atsisakė suteikti Tarybos Generaliniam sekretoriui patvirtinimą, kad Taryba įvykdė 2009, 2010 ir 2011 m. biudžetus, o atsisakymo priežastis nurodė 2011 m. gegužės 10 d., 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. gegužės 10 d., 2012 m. spalio 23 d., 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. spalio 9 d. rezoliucijose;

22.

pakartoja, kad veiksmingą biudžeto kontrolę įmanoma įgyvendinti tik bendradarbiaujant Parlamentui ir Tarybai ir kad pagrindiniai šio bendradarbiavimo elementai turi apimti oficialius Tarybos ir Parlamento Biudžeto kontrolės komiteto atstovų posėdžius, atsakymus į klausimus, kuriuos komiteto nariai pateikia remdamiesi rašytiniu klausimynu, ir dokumentų, kurie būtų naudojami kaip aiškinamoji biudžeto kontrolės medžiaga, pateikimą paprašius; laikosi nuomonės, kad veiksmingos biudžeto kontrolės pagrindiniai elementai nustatyti Parlamento 2012 m. spalio 23 d. rezoliucijoje;

23.

pakartoja, kad Tarybai nebendradarbiaujant, kaip nurodyta pirmiau, Parlamentas negali priimti informacija pagrįsto sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

24.

pabrėžia, kad Komisija savo 2011 m. lapkričio 25 d. atsakyme į Biudžeto kontrolės komiteto pirmininko laišką jau pažymėjo, jog būtų pageidautina, kad Parlamentas kaip ir iki šiol tvirtintų, atidėtų kitų institucijų, įskaitant Tarybą, biudžeto įvykdymą arba jo nesuteiktų;

25.

pažymi, kad Parlamentas savo 2013 m. balandį priimtoje rezoliucijoje dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo nusprendė išsiųsti Tarybos klausimus Komisijai; pažymi, kad Komisija atsakė 2014 m. sausio 23 d. laišku;

26.

visiškai pritaria Komisijos nuomonei, išdėstytai jos 2014 m. sausio 23 d. laiške, kad visos institucijos visapusiškai dalyvauja imantis veiksmų dėl pastabų, kurias Parlamento pateikia vykdydamas biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, ir kad visos institucijos turėtų bendradarbiauti siekdamos užtikrinti sklandžią biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros eigą visapusiškai laikantis atitinkamų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatų ir su jomis susijusių antrinės teisės aktų, ir šią nuomonę remia;

27.

informuoja Tarybą, jog Komisija savo laiške taip pat pažymi, kad neprižiūrės, kaip savo biudžetą įgyvendina kitos institucijos, ir kad atsakant į kitai institucijai pateiktus klausimus būtų pažeista tos institucijos teisė savarankiškai įgyvendinti savo biudžeto skirsnį; primena Tarybai, kad, remiantis viena iš 2012 m. spalio 18–19 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadų, turėtų būti toliau nagrinėjamas demokratinis teisėtumas ir atskaitomybė; primena, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimą kitoms institucijoms Parlamentas suteikia apsvarstęs pateiktus dokumentus ir atsakymus į klausimus; apgailestauja, kad Parlamentas nuolat susiduria su problemomis siekdamas gauti Tarybos atsakymus;

28.

teigiamai vertina Tarybai pirmininkaujančios Graikijos pastangas vėl pradėti institucijų derybas; tačiau pabrėžia, kad praeityje tokios derybos neatnešė rezultatų, kurių buvo tikimasi;

29.

mano, jog pageidautina, kad Parlamentas naudotųsi savo įgaliojimu tvirtinti biudžeto įvykdymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 316, 317 ir 319 straipsnius atsižvelgdamas į dabartinį aiškinimą ir praktiką, t. y. kad biudžeto įvykdymas būtų tvirtinamas atskirai pagal kiekvieną biudžeto kategoriją, – taip būtų išsaugotas skaidrumas ir demokratinė atskaitomybė Sąjungos mokesčių mokėtojų atžvilgiu;

30.

rekomenduoja surengti praktinį seminarą, per kurį pagrindinis dėmesys būtų skiriamas Palamento biudžeto kontrolės funkcijos ir Tarybos pareigos bendradarbiauti teisinei analizei; rekomenduoja parengti pranešimą savo iniciatyva, kuriame dėmesys būtų skiriamas galimiems daliniams Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pakeitimams, kuriais būtų numatytos tolesnės priemonės siekiant pasirengti galimybei iškelti teismo bylą, taip pat galimybei pakeisti arba paaiškinti taisykles dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo kitoms Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nurodytoms institucijoms;

31.

apgailestauja, kad ne visos Sąjungos institucijos vadovaujasi tais pačiais skaidrumo standartais, ir ir yra įsitikinęs, kad Taryba turėtų atlikti su tuo susijusius patobulinimus; yra įsitikinęs, kad Parlamentas ir Taryba – abi teisėkūros institucijos – turėtų taikyti vienodus skaidrumo standartus;

32.

primena, kad siekiant užtikrinti gerą Sąjungos biudžeto vykdymą itin svarbu, kad Parlamentas ir Taryba tinkamai bendradarbiautų;

33.

todėl ragina Audito Rūmus atlikti išsamų Europos Vadovų Tarybos, Tarybos ir Europos išorės veiksmų tarnybos administracinių veiksmų ir veiklos auditą, nepažeidžiant Sutartyse numatytų įgaliojimų ir įsipareigojimų, ir pateikti išvadas Parlamentui;

34.

ragina Audito Rūmus į kitą savo metinę ataskaitą įtraukti tolesnių veiksmų, kurių Europos Vadovų Taryba ir Taryba ėmėsi atsižvelgdamos į šioje rezoliucijoje nurodytas Parlamento rekomendacijas, apžvalgą.

5.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/30

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2013) 570 – C7–0273/2013) (2),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2011 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu, (COM(2013) 668) ir į Komisijos tarnybų darbo darbo dokumentus, pridėtus prie šios ataskaitos (SWD(2013) 348 ir SWD(2013) 349),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 5 d. Komisijos komunikatą „Komisijos 2012 m. rezultatų valdymo srityje apibendrinamoji ataskaita“ COM(2013) 334,

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Sąjungos finansų vertinimo pagal pasiektus rezultatus (COM(2013) 461) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentus, pridėtus prie šios ataskaitos (SWD(2013) 228 ir SWD(2013) 229),

—

atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2012 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2013) 606) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SWD(2013) 314),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2012 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais (3) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2012 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 18 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo Komisijai (05848/2014 – C7–0048/2014),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (5), ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotųjų komitetų nuomones (A7–0242/2014),

A.

kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus,

1.

patvirtina Komisijai, kad Europos Sąjungos bendrasis 2012 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2.

išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat 2014 m. balandžio 3 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą (7);

3.

paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, valstybių narių Vyriausybėms ir parlamentams, valstybių narių finansų ir žemės ūkio ministrams, nacionaliniams audito rūmams, Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

5.9.2014   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 266/32

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2013) 570 – C7–0273/2013) (2),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2011 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu, (COM(2013) 668) ir į Komisijos tarnybų darbo darbo dokumentus, pridėtus prie šios ataskaitos (SWD(2013) 348 ir SWD(2013) 349),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 5 d. Komisijos komunikatą „Komisijos 2012 m. rezultatų valdymo srityje apibendrinamoji ataskaita“ COM(2013) 334,

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Sąjungos finansų vertinimo pagal pasiektus rezultatus(COM(2013) 461) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentus, pridėtus prie šios ataskaitos (SWD(2013) 228 ir SWD(2013) 229),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos biudžeto apsauga iki 2012 m. pabaigos“ (COM(2013) 682),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Grynųjų finansinių pataisų taikymas valstybėms narėms pagal žemės ūkio ir sanglaudos politiką“ (COM(2013) 934),

—

atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2012 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2013) 606) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SWD(2013) 314),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2012 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais (3) (metinė ataskaita) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2012 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 18 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo Komisijai (05848/2014 – C7–0048/2014),

—

atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 18 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo vykdomosioms įstaigoms (05850/2014 – C7–0049/2014),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (5), ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (7), ypač į jo 14 straipsnio 2 ir 3 dalis,

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnius sprendimus ir rezoliucijas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (8);

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotųjų komitetų nuomones (A7–0242/2014),

A.

kadangi Audito Rūmai devynioliktą kartą iš eilės negalėjo pateikti teigiamo patikinimo pareiškimo dėl finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo;

B.

kadangi tai, jog vis dar nepateiktas teigiamas patikinimo pareiškimas, kelia grėsmę Sąjungos išlaidų ir politikos teisėtumui;

C.

kadangi dėl ekonomikos ir finansų krizės ištekliai yra riboti, todėl labai svarbu laikytis finansinės drausmės ir ekonomiškai naudoti lėšas;

D.

kadangi Sąjungoje pradėta taikyti nauja 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (DFP) (9);

E.

kadangi pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) Komisijai tenka pagrindinė atsakomybė už Sąjungos biudžeto vykdymą, o valstybės narės turi lojaliai bendradarbiauti su Komisija, kad būtų užtikrinta, jog asignavimai naudojami pagal patikimo finansų valdymo principus;

F.

kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnyje nustatyta: „Audito Rūmai pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (…)“;

G.

kadangi veiklos auditai, kuriuos atlikus nustatoma, kokiu mastu išleistos lėšos padėjo siekti nustatytų tikslų, tampa vis svarbesni;

H.

kadangi, siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą institucijomis, reikėtų tinkamai pristatyti Komisijos ir valstybių narių, kurios atsakingos už fondus pasidalijamojo valdymo srityje, valdymą;

I.

kadangi Sąjungos finansų įvertinimo pranešimas (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 318 straipsnis), pagrįstas pasiektais ir visų pirma su reikalavimais susijusiais rezultatais, yra galimybė paskatinti Komisijoje naują veiklos kultūrą;

J.

kadangi Biudžeto kontrolės komitetas ateityje turi būti dar labiau įtraukiamas į Komisijos išlaidų stebėjimo procesą; tikisi glaudesnio bendradarbiavimo su Audito Rūmais, kad būtų galima pateikti daugiau įvairių pasiūlymų, kaip pagerinti audito procedūrų veiksmingumą;

1.

atsižvelgdamas į pasikartojančių klaidų koncentraciją keliose valstybėse narėse, ragina, kad Komisija prisiimtų didesnę ir svaresnę atsakomybę už tai, kad Sąjungos biudžetas būtų apsaugotas nuo finansinių nuostolių;

2.

pažymi, kad klaidų lygis 2012 finansiniais metais padidėjo trečią kartą iš eilės;

3.

todėl ragina Komisiją griežčiau taikyti Finansinio reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 32 straipsnio 5 dalį, jeigu klaidų lygis nuolat yra aukštas, ir nustatyti kontrolės sistemų trūkumus bei imtis tinkamų su kontrolės sistemų supaprastinimu ir jų tolesniu stiprinimu bei programų arba pateikimo sistemų pakeitimu susijusių priemonių arba jas pasiūlyti;

4.

laikosi nuomonės, kad Sąjungos politikos sričių klaidų rizika, ypač pasidalijamojo valdymo srities, yra aukštesnė, jei susijusios politikos sritys labai sudėtingos, o valstybės narės nenoriai diegia atitinkamas kontrolės ir pranešimų sistemas; ragina atitinkamus veikėjus, kurie dalyvauja priimant Sąjungos sprendimus, atlikti tolesnius supaprastinimus, visų pirma rengiant paprastas ir patikrinamas tinkamumo finansuoti taisykles, mažinant biurokratiją ir nustatant tinkamą ir veiksmingą kontrolę;

5.

atsižvelgia į tai, kad, remiantis Komisijos komunikatu dėl Europos Sąjungos biudžeto apsaugos (10), aštuonios valstybės narės atsakingos už 90 % finansinių pataisų pasidalijamojo valdymo srityse; todėl ragina Komisiją toms valstybėms narėms skirti ypatingą dėmesį;

6.

pažymi, kad 2012 finansiniais metais už pranešimą dėl Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo atsakingas pranešėjas ir šešėlinis pranešėjas ragino, kad valstybėms narėms, kurių valdymo ir stebėsenos sistemoms būdingi nuolatiniai ir sisteminiai trūkumai, būtų nustatomos griežtesnės finansinės pataisos;

7.

pažymi, kad Komisijos Pirmininkas pateikdamas atsakymą pažadėjo, kad:

8.

palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Sąjungos biudžeto apsaugos, kuriame pirmą kartą pateikiama apžvalga, susijusi su finansinių pataisų padėtimi atskirose valstybėse narėse, tačiau ragina atlikti išsamesnę metinę padėties atskirose šalyse analizę pateikiant duomenis, kiek iš tiesų lėšų buvo grąžinta į Sąjungos biudžetą;

9.

palankiai vertina tai, kad Komisija reaguodama į parlamentarų laišką šį komunikatą paskelbė dar 2013 m. gruodžio mėn.;

10.

pritaria naujoms 2014–2020 m. programavimo laikotarpio taisyklėms, dėl kurių sprendimas priimtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, įskaitant tokias priemones kaip audito ir tvirtinančiųjų institucijų paskyrimas, audito institucijų akreditavimas, sąskaitų tikrinimas auditu ir pripažinimas, finansinės pataisos ir grynosios finansinės pataisos, proporcinga kontrolė, ex ante sąlygos, kuriomis siekiama toliau mažinti klaidų lygį; šiuo požiūriu pritaria tam, kad auga sanglaudos politikos orientacija į rezultatus ir sutelkimas pagal temas, kurie turėtų užtikrinti didelę bendrai finansuojamų operacijų pridėtinę vertę; taip pat džiaugiasi, kad nustatytas rimtų trūkumų apibrėžimas ir tikėtinas padidėjęs pasikartojančių trūkumų korekcijų lygis;

11.

teigiamai vertina tai, kad naujuoju programavimo laikotarpiu 2014–2020 m. tuo atveju, jei vykdant sanglaudos politiką būtų didelių trūkumų, gali ir turi būti taikomos grynosios finansinės pataisos ir kad tai išliks standartinė procedūra žemės ūkio srityje;

12.

mano, kad greitai ir teisingai taikomos finansinės pataisos yra veiksminga Sąjungos biudžeto apsaugos priemonė, ir laikosi nuomonės, kad į susigrąžinimus ir finansines pataisas reikia atsižvelgti atliekant visus išsamius bendros vidaus kontrolės sistemos vertinimus; todėl prašo Audito Rūmų suderinti su Komisija, kaip būtų galima įtraukti šių taisomųjų priemonių poveikį į Sąjungos biudžeto apsaugą;

13.

pažymi, kad visos žemės ūkio srities finansinės pataisos yra grynosios pataisos; pažymi, kad taikant grynąsias finansines pataisas žemės ūkio srityje dar nepasiekta pažanga, kurios tikėtasi, nes

14.

nurodo, kad nuo daugybės veiksnių priklauso tai, ar įgyvendinant naują priemonę bus taikoma daugiau grynųjų finansinių pataisų ir todėl sumažės klaidų lygis sanglaudos politikos srityje; taip pat mano, kad problemų kelia tai, kad valstybės narės turi galimybę išvengti grynųjų finansinių pataisų (neribojamas projektų pakeitimas iki „n+1“ metų vasario 15 d., neribotas valstybių narių vėlesnio klaidų pranešimo laikas, ilgos užginčijimo procedūros);

15.

prašo Komisijos nedelsiant pateikti pasiūlymą apriboti (arba uždrausti) visus pakaitinius projektus;

16.

mano, kad šios priemonės veiksmingumo sanglaudos politikos srityje negalima vertinti dar ir todėl, kad jos taikymas priklauso nuo deleguotojo akto, kurį tikimasi priimti 2014 m. balandžio mėn., detalių;

17.

taip pat nurodo, kad kelių valstybių narių kai kuriose audito ataskaitose, kurios yra vienas iš elementų, kuriais grindžiamas Komisijos patikinimo pareiškimas, dažnai pasitaiko klaidų, nepakankamai įvertinamas rizikos ir klaidų lygis, todėl jos iš dalies yra nepatikimos (12); taip pat nurodo, kad Audito Rūmai neseniai patvirtino, kad „(…) Komisija patiria rimtų problemų dėl nepakankamai patikimų rezultatų, gaunamų valstybėms narėms atliekant ES regioninių fondų auditus“ (13);

18.

primena, kad J. M. Barroso vadovaujama Komisija 2005 m. pradėjo darbą iškėlusi sau tikslą padidinti atskaitomybę „stengiantis, kad Europos Audito Rūmai pateiktų teigiamą patikinimo pareiškimą“ (14);

19.

primena, kad itin svarbu tinkamai bendradarbiauti, visų pirma pasidalijamojo valdymo srityje; todėl ragina atitinkamus veikėjus, kurie dalyvauja priimant Sąjungos sprendimus, padidinti efektyvumą, visų pirma rengiant paprastas ir patikrinamas tinkamumo finansuoti taisykles, nustatant aiškias prieigos prie Sąjungos fondų taisykles ir procedūras, mažinant biurokratiją ir nustatant tinkamą ir veiksmingą kontrolę;

20.

išreiškia susirūpinimą, kad, netgi atsižvelgiant į naują Audito Rūmų metodiką, klaidų lygis 2012 finansiniais metais padidėjo trečią kartą iš eilės;

21.

išlieka labai sunerimęs dėl to, kad metų metais Audito Rūmų aptinkamų didžiosios dalies klaidų negalėjo nustatyti pačios valstybės narės; todėl mano, kad tam tikrų valstybių narių kontrolės statistika, audito rezultatai ir procedūros nėra tinkamas pagrindas Komisijos vertinimui ir finansinėms pataisoms, ir tikisi, kad šioje srityje per 2014–2020 m. finansavimo laikotarpį rezultatai labai pagerės;

22.

todėl, remdamasis SESV 287 straipsnio 3 dalimi, ragina vykdant pasidalijamojo valdymo kontrolę pagerinti nacionalinių audito įstaigų ir Audito Rūmų bendradarbiavimą;

23.

pripažįsta, kad Komisija kaskart nurodo, jog apie 80 % fondų lėšų panaudojamos taikant pasidalijamojo valdymo principą; nepaisant to, primena, kad SESV 317 straipsnyje numatyta, jog galutinė atsakomybė už biudžeto vykdymą tenka Komisijai; vis dėlto tikisi visapusiško valstybių narių bendradarbiavimo siekiant užtikrinti, kad jos visiškai taikytų patikimo finansų valdymo taisykles ir kontrolę;