27.2.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 56/1

(1)

veikliosios medžiagos Isaria fumosorosea (padermė Apopka 97), anksčiau nurodytos kaip „Paecilomyces fumosoroseus (padermė Apopka 97, PFR 97 arba CG 170, ATCC20874“, patvirtinimo galiojimas, kaip nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (2) priedo A dalyje, nustoja galioti 2015 m. gruodžio 31 d.;

(2)

paraiška dėl Isaria fumosorosea (padermė Apopka 97) įtraukimo į Tarybos direktyvos 91/414/EEB (3) I priedą atnaujinimo buvo pateikta pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 1141/2010 (4) 4 straipsnį per tame straipsnyje nustatytą laikotarpį;

(3)

pareiškėjas pateikė papildomus dokumentų rinkinius, kurių reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 1141/2010 9 straipsnį. Valstybė narė ataskaitos rengėja nustatė, kad paraiška yra išsami;

(4)

valstybė narė ataskaitos rengėja, konsultuodamasi su antrąja tą pačią ataskaitą rengiančia valstybe nare, parengė atnaujinimo vertinimo ataskaitą ir 2013 m. birželio 3 d. pateikė ją Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) ir Komisijai;

(5)

Tarnyba atnaujinimo vertinimo ataskaitą perdavė valstybėms narėms ir pareiškėjui, kad jie pateiktų pastabų, o gautas pastabas persiuntė Komisijai. Tarnyba taip pat viešai paskelbė papildomų dokumentų rinkinio santrauką;

(6)

2014 m. balandžio 28 d. (5) Tarnyba pateikė Komisijai išvadas dėl to, ar Isaria fumosorosea (padermė Apopka 97) atitinka patvirtinimo kriterijus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 4 straipsnyje. 2014 m. gruodžio 12 d. Komisija pateikė Isaria fumosorosea (padermė Apopka 97) peržiūros ataskaitos projektą Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniam komitetui;

(7)

nustatyta, kad atsižvelgiant į bent vieno augalų apsaugos produkto vieną ar kelias tipiško naudojimo paskirtis, veiklioji medžiaga atitinka 4 straipsnyje nustatytus patvirtinimo kriterijus. Todėl laikoma, kad medžiaga atitinka šiuos kriterijus;

(8)

be to, Komisijos nuomone, Isaria fumosorosea (padermė Apopka 97) yra nedidelės rizikos veiklioji medžiaga pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 22 straipsnį. Isaria fumosorosea (padermė Apopka 97) nėra susirūpinimą kelianti medžiaga ir atitinka sąlygas, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 II priedo 5 punkte. Isaria fumosorosea (padermė Apopka 97) yra mikroorganizmas, kuris, remiantis valstybės narės ataskaitos rengėjos ir Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į numatytas naudojimo paskirtis, gali kelti nedidelę riziką žmonėms, gyvūnams ir aplinkai. Pirma, neaptikta mikotoksinų, o iš šios padermės gautos medžiagos yra aiškiai nustatytos ir nėra toksiškos. Todėl rizika su šia medžiaga dirbantiems asmenims, darbininkams, vartotojams ir aplinkai yra laikoma nedidele. Antra, padermė yra mažai gyvybinga vandens aplinkoje ir nėra susijusi su žinomais žuvų ar dafnijų patogenais. Todėl rizika netiksliniams vandens organizmams yra nedidelė. Galiausiai, atsižvelgiant į numatytas naudojimo paskirtis, koncentruoti mikroorganizmų kiekiai neišleidžiami į vandens nuotekas, o tai rodo nedidelę riziką biologiniams nuotekų valymo metodams;

(9)

todėl tikslinga pratęsti Isaria fumosorosea (padermė Apopka 97) patvirtinimo galiojimą ir įtraukti ją į Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedą kaip nedidelės rizikos veikliąją medžiagą;

(10)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 22 straipsnio 2 dalimi, nedidelės rizikos medžiagos turi būti atskirai išvardytos reglamente, nurodytame Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 4 dalyje. Todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedą reikėtų papildyti D dalimi. Todėl tas reglamentas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)

šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos dienos, kai baigia galioti veikliosios medžiagos Isaria fumosorosea (padermė Apopka 97) patvirtinimas;

(12)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

27.2.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 56/6

(1)

Komisijos direktyva 2006/74/EB (2) triklopiras įtrauktas į Tarybos direktyvos 91/414/EEB (3) I priedą kaip veiklioji medžiaga su sąlyga, kad susijusios valstybės narės užtikrins, kad pranešėjas, kurio prašymu triklopiras įtrauktas į minėtą priedą, pateiktų papildomos patvirtinamosios informacijos apie metabolito 6-chlor-2-piridinolio ūmaus ir ilgalaikio poveikio paukščiams ir žinduoliams bei poveikio vandens organizmams rizikos vertinimą;

(2)

į Direktyvos 91/414/EEB I priedą įtrauktos veikliosios medžiagos laikomos patvirtintomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 ir yra išvardytos Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (4) priedo A dalyje;

(3)

pranešėjas per tam skirtą laikotarpį valstybei narei pranešėjai Airijai pateikė papildomą informaciją, siekdamas patvirtinti rizikos paukščiams ir žinduoliams bei vandens organizmams vertinimą;

(4)

Airija įvertino pranešėjo pateiktą papildomą informaciją. Jos vertinimas buvo pridėtas prie vertinimo ataskaitos projekto kaip du priedai ir 2011 m. sausio 25 d. ir 2013 m. lapkričio 22 d. pateiktas kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba);

(5)

Komisija manė, kad iš pranešėjo pateiktos papildomos informacijos paaiškėjo, kad nenustačius papildomų apribojimų negalima atmesti nepriimtinos rizikos paukščiams ir žinduoliams tikimybės;

(6)

Komisija pasiūlė pranešėjui pateikti pastabų dėl triklopiro peržiūros ataskaitos;

(7)

Komisija nusprendė, kad buvo pateikta ne visa būtina papildoma patvirtinamoji informacija ir kad nenustačius papildomų apribojimų negalima atmesti nepriimtinos rizikos paukščiams ir žinduoliams tikimybės;

(8)

patvirtinta, kad veiklioji medžiaga triklopiras turi būti laikoma patvirtinta pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009. Tačiau siekiant sumažinti poveikį paukščiams ir žinduoliams, tikslinga iš dalies pakeisti šios veikliosios medžiagos naudojimo sąlygas, visų pirma ribojant jos naudojimą;

(9)

todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)

valstybėms narėms turėtų būti skirtas laikotarpis augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra triklopiro, registracijai iš dalies pakeisti arba panaikinti;

(11)

tais atvejais, kai valstybės narės augalų apsaugos produktams, kurių sudėtyje yra triklopiro, pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 46 straipsnį nustato kokį nors lengvatinį laikotarpį, šis laikotarpis turėtų baigtis ne vėliau kaip per aštuoniolika mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo;

(12)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

27.2.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 56/9

(1)

veiklioji medžiaga Z,Z,Z,Z-7,13,16,19-dokozatetraen-1-il-izobutiratas buvo įtraukta į Tarybos direktyvos 91/414/EEB (2) I priedą priėmus Komisijos direktyvą 2008/127/EB (3) pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 2229/2004 (4) 24b straipsnyje nustatytą tvarką. Direktyvą 91/414/EEB pakeitus Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 ši medžiaga laikoma patvirtinta pagal tą reglamentą ir yra įtraukta į Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (5) priedo A dalį;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 2229/2004 25a straipsnį Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2013 m. gruodžio 18 d. pateikė Komisijai savo nuomonę dėl Z,Z,Z,Z-7,13,16,19-dokozatetraen-1-il-izobutirato peržiūros ataskaitos projekto (6). Tarnyba pranešėjui pateikė savo nuomonę dėl Z,Z,Z,Z-7,13,16,19-dokozatetraen-1-il-izobutirato;

(3)

Komisija paragino pranešėją pateikti pastabų dėl Z,Z,Z,Z-7,13,16,19-dokozatetraen-1-il-izobutirato peržiūros ataskaitos projekto. Vertinimo ataskaitos projektą ir Tarnybos nuomonę valstybės narės ir Komisija apsvarstė Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatiniame komitete ir 2014 m. gruodžio 12 d. pateikė kaip galutinę Komisijos Z,Z,Z,Z-7,13,16,19-dokozatetraen-1-il-izobutirato peržiūros ataskaitą;

(4)

patvirtinama, kad veiklioji medžiaga Z,Z,Z,Z-7,13,16,19-dokozatetraen-1-il-izobutiratas turi būti laikoma patvirtinta pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009;

(5)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 2 dalį kartu su to reglamento 6 straipsniu ir atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, būtina iš dalies pakeisti Z,Z,Z,Z-7,13,16,19-dokozatetraen-1-il-izobutiratopatvirtinimo sąlygas. Visų pirma reikėtų paprašyti papildomos patvirtinamosios informacijos;

(6)

todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

27.2.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 56/12

(1)

Europos Komisija (toliau – Komisija) Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1195/2014 (2) (toliau – laikinasis reglamentas) tam tikriems importuojamiems Turkijos kilmės vaivorykštiniams upėtakiams nustatė laikinąjį kompensacinį muitą.

(2)

Komisija, gavusi 2014 m. sausio 3 d. Danijos akvakultūros asociacijos (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie užaugina ir paruošia daugiau nei 25 % visų tam tikrų vaivorykštinių upėtakių Sąjungoje, vardu pateiktą skundą, pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – pranešimas apie inicijavimą) (3) inicijavo tyrimą. Kaip minima laikinojo reglamento 1 konstatuojamojoje dalyje, pranešime apie inicijavimą buvo klaidų, kurių ištaisymas paskelbtas 2014 m. rugsėjo 4 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – klaidų ištaisymas) (4).

(3)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 23 konstatuojamojoje dalyje, atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2013 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(4)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis kompensacinis muitas (toliau – pirminis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys pateikė rašytinės informacijos dėl preliminarių išvadų. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(5)

Egėjo jūros eksportuotojų asociacija (toliau – AEA) paprašė surengti klausymą, kuriame dalyvautų prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas (toliau – bylas nagrinėjantis pareigūnas). Klausymas surengtas 2014 m. lapkričio 26 d. Per klausymą aptarti šie klausimai: tariamas produkto apibrėžtosios srities pasikeitimas dėl klaidų ištaisymo, rūkytų vaivorykštinių upėtakių įtraukimas į produkto apibrėžtąją sritį ir esamos padėties nustatymas. 2015 m. sausio 8 d. surengtas antrasis susitikimas su bylas nagrinėjančiu pareigūnu. Be klausimų, aptartų per 2014 m. lapkričio 26 d. įvykusį klausymą, aptartas žalos analizės metodas ir siūloma įsipareigojimų tvarka.

(6)

Buvo apsvarstytos suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos ir prireikus atitinkamai pakeistos preliminarios išvados.

(7)

Komisija visoms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino importuojamiems Turkijos kilmės vaivorykštiniams upėtakiams nustatyti galutinį kompensacinį muitą ir galutinai surinkti laikinuoju muitu užtikrintas sumas (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Buvo nustatytas laikotarpis, per kurį visos šalys galėjo teikti pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo.

(8)

Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos apsvarstytos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(9)

Po pirminio faktų atskleidimo AEA atkreipė dėmesį į pranešimo apie inicijavimą klaidų ištaisymą, minėtą 2 konstatuojamojoje dalyje, ir teigė, kad tuo klaidų ištaisymu Komisija išplėtė produkto apibrėžtąją sritį. Negalima atmesti prielaidos, kad paskelbus apie tyrimo inicijavimą kai kurie Turkijos eksportuotojai dėl tariamo produkto apibrėžtosios srities išplėtimo nepranešė apie save ir neužpildė atrankos formos. Todėl gali būti, kad atrinktų eksportuojančių gamintojų grupė nebėra tipinė. Po galutinio faktų atskleidimo ta pati šalis pakartojo savo pastabą, tačiau jos labiau nepagrindė ir nepaaiškino.

(10)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko, kad gali būti atrenkamos, aštuoniolika eksportuojančių Turkijos gamintojų grupių. Kaip nurodyta laikinojo reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje, visas šių bendrovių deklaruotas eksporto į Sąjungą kiekis 2013 m. sudarė visą eksporto iš Turkijos į Sąjungą kiekį. Kaip minėta laikinojo reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje, Komisija, remdamasi didžiausia tipine produkto eksporto į Sąjungą apimtimi, pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 1 dalį atrinko keturias eksportuojančių gamintojų grupes. Atrinktų bendrovių eksportas sudaro 64 % nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą. Taigi atrinktų bendrovių eksporto apimtis yra tipinė, todėl šios šalies teiginiai dėl atrankos atmesti.

(11)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl atrankos negauta, patvirtinamos laikinojo reglamento 9–17 konstatuojamosios dalys.

(12)

Vienuolika bendrovių ar bendrovių grupių paprašė individualaus nagrinėjimo pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį.

(13)

Komisija šių prašymų nepatenkino, nes eksportuojančių gamintojų yra tiek daug, kad individualus nagrinėjimas pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų jį laiku užbaigti.

(14)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 24 konstatuojamojoje dalyje, nagrinėjamasis produktas yra Turkijos kilmės vaivorykštiniai upėtakiai (Oncorhynchus mykiss):

ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 0301 91 90, ex 0302 11 80, ex 0303 14 90, ex 0304 42 90, ex 0304 82 90 ir ex 0305 43 00 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(15)

Kaip jau minėta 9 konstatuojamojoje dalyje, po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisija klaidų ištaisymu išplėtė tyrimo produkto apibrėžtąją sritį, kuri, kaip teigiama, buvo patvirtinta laikinojo reglamento 1 straipsnio 1 dalimi. Minėta šalis teigė, kad produkto apibrėžtoji sritis išplėsta neteisėtai. Taip pat teigta, kad dėl tariamo produkto apibrėžtosios srities išplėtimo turėjo būti konsultuojamasi su suinteresuotosiomis šalimis. Po galutinio faktų atskleidimo ta pati šalis pakartojo savo pastabą, tačiau jos labiau nepagrindė ir nepaaiškino.

(16)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje, klaidų ištaisymas neturėjo įtakos produkto apibrėžtajai sričiai, nes jo pobūdis – vien redakcinis. Taigi nuo pat pradžių produkto apibrėžtoji sritis aprėpė įvairių pateikimo formų porcijos dydžio vaivorykštinius upėtakius. Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad įvairių pateikimo formų, patenkančių į produkto apibrėžtąją sritį, aprašymas gali būti suprantamas skirtingai ir kad ne visos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtos kalbinės versijos yra nuoseklios, todėl reikėjo jas patikslinti. Pavyzdžiui, pažodžiui aiškinant produkto apibrėžtosios srities aprašymą būtų buvę galima manyti, kad gyva žuvis gali būti išskrosta. Tačiau paaiškėjo, kad, nepaisant korektūros klaidos, visos suinteresuotosios šalys, kurios buvo paprašytos užpildyti susijusius klausimynus, pateikė informacijos apie visas produkto rūšis, todėl padaryta išvada, kad nuo pat dabartinio tyrimo inicijavimo šalys suprato, kad į apibrėžtąją sritį patenka visos produkto rūšys. Apie klaidų ištaisymą iš karto po jo paskelbimo e. paštu pranešta visoms suinteresuotosioms šalims, tačiau nė viena jų nepateikė jokių pastabų ir nepareiškė, kad pažeidžiamos jų gynybos teisės. Be to, eksportuojantys gamintojai per tyrimą Komisijai pranešė gaminantys visų pateikimo formų, kurios minimos produkto apibrėžtyje, produktą. Todėl šalies teiginiai atmesti.

(17)

Dvi suinteresuotosios šalys dar kartą pareiškė, kad rūkyti upėtakiai turėtų būti išbraukti iš produkto apibrėžtosios srities. Jos nesutiko su laikinojo reglamento 29 konstatuojamojoje dalyje Komisijos pateikta išvada, kad nagrinėjamojo produkto apibrėžtyje nurodytų įvairių pateikimo formų – „gyvi“, „atšaldyti“, „užšaldyti“ ar „rūkyti“ – produktas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis, techninėmis ir cheminėmis savybėmis, ir dar kartą nurodė du ankstesnius antidempingo tyrimus, vykdytus atitinkamai 2004 m. (5) ir 2005 m. (6) dėl kitų žuvų produktų (didžiųjų vaivorykštinių upėtakių ir lašišų), kuriuose rūkyti produktai į produkto apibrėžtąją sritį nebuvo įtraukti. Šios šalys pateikė informacijos apie rūkymo proceso poveikį, dėl kurio, kaip jos teigė, pasikeičia minėtos charakteristikos. Jos taip pat pakartojo savo ankstesnį teiginį, kad labai skiriasi rūkytos filė ir kitų pateikimo formų produkto sąnaudų struktūra ir kad rūkytos filė gamybos procesui būdingos didelės rūkymo sąnaudos.

(18)

Po galutinio faktų atskleidimo AEA teigė, kad Komisija nepatikslino, kurios rūkytų ir nerūkytų upėtakių pagrindinės fizinės, techninės ir cheminės savybės yra, kaip nustatyta, panašios. AEA taip pat teigė pateikusi įrodymų, kad, pavyzdžiui, skiriasi rūkytų ir nerūkytų upėtakių cheminė struktūra, juslinės savybės ir maistinė vertė.

(19)

Komisija nusprendė, kad net ir įvertinus rūkymo proceso poveikį svarbiausios pagrindinės charakteristikos, paaiškintos laikinojo reglamento 29 konstatuojamojoje dalyje, išlieka panašios, todėl nepritarė tam, kad rūkyti produktai būtų išbraukti iš produkto apibrėžtosios srities. Priešingai nei teigė AEA, produkto, t. y. žmonėms vartoti skirtų įvairių pateikimo formų upėtakių, charakteristikos ir pagrindinės cheminės bei maistinės savybės išlieka ir po rūkymo. Šalių pateikta informacija apie rūkymo proceso poveikį neįrodo, kad dėl rūkymo minėtos pagrindinės charakteristikos iš esmės pasikeistų. Šis klausimas taip pat aptartas per 5 konstatuojamojoje dalyje minėtus susitikimus su bylas nagrinėjančiu pareigūnu. Be to, visų kategorijų nagrinėjamasis produktas (įskaitant rūkytus upėtakius) priskiriamas Kombinuotosios nomenklatūros (7) 3 skirsniui ir yra aiškiai atskirtas nuo žuvies produktų, priskiriamų Kombinuotosios nomenklatūros 16 skirsniui. Teiginio dėl skirtingos sąnaudų struktūros susijusios šalys labiau nepagrindė. Be to, kaip jau minėta laikinojo reglamento 30 konstatuojamojoje dalyje, per tyrimą nustatyta, kad rūkytos filė ir kitų pateikimo formų produkto sąnaudų struktūra iš tiesų panaši. Pagrindinis sąnaudų elementas, sudarantis daugiau kaip 50 % visų kiekvienos pateikimo formos produkto sąnaudų, yra auginimo sąnaudos, kurias daugiausia sudaro pašarų (žuvų miltų ir žuvų taukų) sąnaudos, taip pat energijos sąnaudos ir ikrų arba jauniklių sąnaudos. Bet kuriuo atveju, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 112 ir 113 konstatuojamosiose dalyse, priverstinis kainų mažinimas buvo skaičiuojamas palyginant kiekvienos rūšies produkto kainas. Galiausiai, kaip jau paaiškinta laikinojo reglamento 31 konstatuojamojoje dalyje, per ankstesnius tyrimus nenustatyta, kad rūkyti produktai turėtų būti išbraukti iš produkto apibrėžtosios srities, ir šiuo klausimu nepadaryta jokių konkrečių išvadų. Todėl minėti teiginiai atmesti.

(20)

Po galutinio faktų atskleidimo AEA ir Turkijos Vyriausybė (toliau – TV) pakartojo savo ankstesnį teiginį, kad rūkytų upėtakių įtraukimas į produkto apibrėžtąją sritį yra nesuderinamas su ankstesne praktika ir kad Komisija nepakankamai paaiškino šį tariamą nukrypimą nuo ankstesnės praktikos.

(21)

Kaip jau paaiškinta laikinojo reglamento 31 konstatuojamojoje dalyje, per ankstesnius tyrimus nenustatyta ir nepadaryta konkrečių išvadų, kad rūkyti produktai turėtų būti išbraukti iš produkto apibrėžtosios srities. Iš tiesų, rūkyti produktai nebuvo minimi skunduose, dėl kurių buvo atliekami tie ankstesni tyrimai, todėl Komisija netyrė, ar juos būtų buvę galima įtraukti į tų tyrimų taikymo sritį tuo atveju, jei, tarkim, tuose skunduose jie būtų buvę paminėti. Taigi teiginys, kad per dabartinį tyrimą nukrypta nuo ankstesnės praktikos, yra neteisingas, todėl atmetamas.

(22)

Jokių kitų pastabų dėl nagrinėjamojo produkto ar panašaus produkto negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 24–32 konstatuojamosios dalys.

(23)

Jokių pastabų dėl valstybės paramos investicijoms į akvakultūros sektorių negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 38–49 konstatuojamosios dalys.

(24)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas ir TV teigė abejojantys metodu, kurį Komisija taikė apskaičiuodama vidutinę netiesioginių subsidijų sumą, nes atsižvelgė tik į tą upėtakių gamybą, už kurią buvo skiriamos tiesioginės išmokos. Šios šalys pageidavo, kad Komisija naudotų 2014 m. rugsėjo mėn. Turkijos statistikos institucijos (8) paskelbtus bendros vidaus vandenų upėtakių gamybos duomenis. Po galutinio faktų atskleidimo abi minėtos šalys savo teiginį pakartojo. Komisija nusprendė, kad nors bendros vidaus vandenų upėtakių gamybos Turkijoje per tiriamąjį laikotarpį duomenys buvo pateikti po tikrinamųjų vizitų, tie duomenys yra patikimi, todėl šiam teiginiui pritarė.

(25)

Taigi pakoreguota vidutinė netiesioginių subsidijų suma, apskaičiuota įvertinus dviejų atrinktų eksportuojančių gamintojų iš nesusijusių tiekėjų įsigytą produkciją: vietoj 0,60 TL nustatyta 0,51 TL už kilogramą, perskaičiuotą į neišdorotos žuvies ekvivalentą; skaičiuota taip:

Gauta suma padalinta iš bendros vidaus vandenų upėtakių produkcijos, atėmus TV klausimyno atsakyme nurodytą atrinktų eksportuojančių gamintojų (Özpekler, Kilic, GMS) upėtakių produkciją.

(26)

Taigi atrinktų eksportuojančių gamintojų vidutinė vieno kilogramo, perskaičiuoto į neišdorotos žuvies ekvivalentą, subsidijų suma apskaičiuota remiantis tiesioginių subsidijų, gautų už ūkininkavimo veiklą, suma ir vidutine TV suteiktų subsidijų suma, t. y. 0,51 TRY už kilogramą, perskaičiuotą į visos žuvies ekvivalentą, už pirkimą iš nesusijusių tiekėjų, jei jų buvo. Tuomet bendra nauda išreikšta CIF vertės procentine dalimi.

(27)

Po pirminio faktų atskleidimo vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas teigė manantis, kad iš kito atrinkto eksportuojančio gamintojo įsigytų žaliavų subsidijos suma turėtų būti skaičiuojama kiek kitaip. Komisija šiam pasiūlymui pritarė ir atitinkamai atnaujino 33 konstatuojamojoje dalyje pateiktą lentelę.

(28)

Po pirminio faktų atskleidimo ir vėliau po galutinio faktų atskleidimo du atrinkti eksportuojantys gamintojai teigė, kad Komisija kompensavo jiems suteiktų tiesioginių subsidijų sumą, bet ne faktinę naudą. Tačiau gautos sumos būtų apmokestinamosios pajamos. Todėl iš bendros gautų tiesioginių subsidijų sumos reikėtų atimti pelno mokesčio, kurio tarifas Turkijoje yra 20 %, sumą. Remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, bet kurie prašymo mokesčiai ar kitos išlaidos, būtinai sumokėtos stengiantis patenkinti subsidijos suteikimo sąlygas arba gauti subsidiją, turėtų būti atimti iš naudos sumos. Eksportuojantys gamintojai teigė manantys, kad taikomo pelno mokesčio sumokėjimas yra būtina sąlyga, kurią jie turėjo įvykdyti norėdami gauti subsidijos lėšų, todėl sumokėtos pelno mokesčio sumos turėtų būti laikomos „kitomis išlaidomis“, sumokėtomis stengiantis patenkinti subsidijos suteikimo sąlygas arba gauti subsidiją.

(29)

Komisija šį teiginį atmetė. Pagrindiniame reglamente nenurodomas teisinis pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima taikyti siūlomą metodą. Mokesčiai negali būti laikomi išlaidomis pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą. Pelno mokesčio mokėjimas yra Turkijos mokesčių įstatymu nustatyta prievolė, taikoma visoms bendrovėms, nesvarbu, ar jos gauna subsidijas, ar ne. Priešingai, nei yra įsitikinę eksportuojantys gamintojai, pelno mokesčio sumokėjimas nėra išankstinė lėšų gavimo sąlyga, tokia sąlyga veikiau yra faktinis vertimasis su nagrinėjamuoju produktu susijusia veikla.

(30)

Po pirminio faktų atskleidimo ir vėliau po galutinio faktų atskleidimo du atrinkti eksportuojantys gamintojai teigė turintys ilgai laukti, kol gauna subsidijos lėšas, o tuo laikotarpiu turi didelių finansinių išlaidų. Todėl jie tikėjosi, kad Komisija atsižvelgs į tas išlaidas ir sumažins gautą naudos sumą. Atrinkti eksportuojantys gamintojai nurodė laikinojo reglamento 42 konstatuojamąją dalį, kurioje Komisija naudą nustatė remdamasi pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) lengvata už įsigyjamą įrangą ir šią naudą kiekybiškai išreiškė kaip „komerciniam bankui mokamas palūkanas iki PVM grąžinimo“.

(31)

Šis teiginys yra nepagrįstas. Reikia pasakyti, kad tokio didelio masto subsidijų schemai tvarkyti atsakingos administracinės institucijos turi parengti būtinas procedūras ir priežiūros tvarką. Taigi visiškai normalu, kad turi praeiti tam tikras laikas, kol gaunamos subsidijos lėšos, nes į paramą, teikiamą pagal tokią schemą, gali pretenduoti daug Turkijos akvakultūros sektoriaus ūkininkų. Klaidinga ieškoti sąsajų su laikinojo reglamento 42 konstatuojamąja dalimi. Joje aprašyta PVM lengvata – tai TV taikoma subsidijų schema, o galimos finansavimo išlaidos – tai su ja susijusios ir paprastai patiriamos išlaidos, kurių TV nekompensuoja.

(32)

Jokių kitų pastabų dėl gamintojams skiriamų tiesioginių ir netiesioginių subsidijų negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 50–64 konstatuojamosios dalys.

(33)

Atsižvelgus į suinteresuotųjų šalių po pirminio faktų atskleidimo pateiktas pastabas, nustatomi šie tiesioginių ir netiesioginių subsidijų skirtumai:

(34)

Po pirminio faktų atskleidimo ir vėliau po galutinio faktų atskleidimo vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas teigė, kad Komisija kompensuotina subsidija laikė paskolą, nors ji buvo skirta su nagrinėjamuoju produktu nesusijusiai investicijai.

(35)

Komisija šį teiginį atmetė. Per tyrimą nustatyta, kad vaivorykštinius upėtakius eksportuojantis gamintojas gavo paskolą, kuri yra kompensuotina, nes buvo skirta konkrečiai akvakultūros sektoriui. Manyta, jog tai, kad susijusi schema nėra konkrečiai skirta tiriamąjį produktą gaminančiam juridiniam subjektui, nėra svarbu, jeigu pati programa yra konkreti, o jos naudą galima susieti su nagrinėjamojo produkto gamyba. Šiuo atveju taip ir yra: dėl subsidijuotos paskolos sumažėjo gamintojo bendrosios finansavimo išlaidos, todėl gautą naudą galima susieti ir su nagrinėjamuoju produktu. Nepateikta jokių įrodymų, kad susiję eksportuojantys gamintojai finansinius išteklius tvarkė taip, kad gauta paskola nebūtų turėjusi įtakos bendrovės bendrosioms finansavimo išlaidoms.

(36)

Po pirminio faktų atskleidimo kitas atrinktas eksportuojantis gamintojas teigė, kad Komisija neteisingai paskirstė subsidijuotos paskolos naudą, gautą dviejų skirtingų tos pačios grupės juridinių subjektų, nes nagrinėjamąjį produktą gamina tik vienas iš jų.

(37)

Komisija šiam teiginiui pritarė ir naudą paskirstė pagal atitinkamų juridinių subjektų apyvartą. Apskaičiuota, kad su nagrinėjamuoju produktu siejama nauda praktiškai lygi nuliui, todėl neturėtų būti įtraukta į bendrą subsidijos sumą.

(38)

Po pirminio faktų atskleidimo ir vėliau po galutinio faktų atskleidimo vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas dėl kompensuotinų paskolų teigė abejojantis, ar Komisija teisingai apskaičiavo apyvartos koeficientą naudai, siejamai su nagrinėjamojo produkto eksportu į Sąjungą, paskirstyti. Jis teigė, kad norint apskaičiuoti apyvartos koeficientą, naudojamą subsidijuotų paskolų dydžiui nustatyti, nagrinėjamojo produkto pardavimas eksportui turėtų būti padalintas iš bendrovės bendros apyvartos, įskaitant upėtakių ir kitų produktų (tiek parduotų vidaus rinkoje, tiek eksportuotų į ES) pardavimą.

(39)

Komisija tam pritarė. Tačiau, nepaisant šio naujo metodo, subsidijuotų paskolų skirtumai nepasikeitė.

(40)

Jokių kitų pastabų dėl subsidijuotų paskolų negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 65–81 konstatuojamosios dalys.

(41)

Atsižvelgus į suinteresuotųjų šalių po pirminio faktų atskleidimo pateiktas pastabas, nustatomi šie subsidijuotų paskolų skirtumai:

(42)

Jokių pastabų dėl Žemės ūkio draudimo fondo ir paramos įmokoms normų negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 82–90 konstatuojamosios dalys.

(43)

Jokių pastabų dėl subsidijų konsultacijoms negauta, todėl patvirtinama laikinojo reglamento 91 konstatuojamoji dalis.

(44)

Jokių pastabų dėl subsidijų už kurą ir žvejybos laivų nurašymą negauta, todėl patvirtinama laikinojo reglamento 92 konstatuojamoji dalis.

(45)

Po pirminio faktų atskleidimo dvi atrinktos bendrovės atkreipė dėmesį į apvalinimo klaidą, padarytą skaičiuojant bendrus subsidijų skirtumus. Komisija šiam teiginiui pritarė ir atitinkamai atnaujino toliau pateikiamą lentelę.

(46)

Jokių pastabų dėl bendrų subsidijų skirtumų skaičiavimo metodo negauta, todėl patvirtinamas laikinojo reglamento 93–98 konstatuojamosiose dalyse aprašytas metodas.

(47)

Atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių pastabas, galutiniai subsidijų skirtumai, taikomi neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokie:

(48)

Po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisija veikiausiai neįtraukė Sąjungos gamintojų, perdirbusių iš kitų Sąjungos gamintojų įsigytą gyvą žuvį, duomenų į bendrą Sąjungos gamybą. Jie teigė, kad taip Sąjungos žuvų perdirbimo pramonė de facto neįtraukta į tyrimą.

(49)

Po galutinio faktų atskleidimo ta pati šalis pakartojo savo pastabas ir pareiškė mananti, kad Komisija turėjo atlikti arba i) integruotą analizę, pagrįstą bendra visų Sąjungos augintojų ir perdirbėjų produkcija, arba ii) dviejų etapų analizę, t. y. visų pirma atlikti žalos analizę atskirai pagal augintojų segmentą ir atskirai pagal perdirbėjų segmentą, tuomet į analizę įtraukti visą pramonę. Buvo teigiama, kad antrasis metodas atitiktų PPO praktiką byloje EB/lašišos (9), taip pat ankstesnę Komisijos praktiką (10). Tačiau ši šalis nepateikė jokio vertinimo, kaip dėl tų alternatyvių metodų pasikeistų (jei išvis pasikeistų) žalos analizės rezultatai. Ši suinteresuotoji šalis dar teigė, kad minėtas metodas yra nenuoseklus, nes perdirbti skirti importuojami produktai yra įtraukiami ir į importo apimtį, ir į Sąjungos gamybą.

(50)

Po galutinio faktų atskleidimo TV taip pat pareiškė mananti, kad į bendrą Sąjungos gamybą turėtų būti įtraukti Sąjungos gamintojų, perdirbančių iš kitų Sąjungos gamintojų įsigytą gyvą žuvį, duomenys.

(51)

Be to, TV teigė, kad atliekant žalos analizę naudoti gamybos apimties duomenys skiriasi nuo gamybos apimties duomenų, naudotų atliekant esamos padėties analizę, todėl gali būti, kad jie yra neteisingi. TV taip pat pakartojo savo pastabą dėl tariamų esamos padėties analizės trūkumų.

(52)

Dabartinis tyrimas apėmė visus Sąjungos gamintojus: gyvų, šviežių, užšaldytų upėtakių, upėtakių filė ir rūkytų upėtakių. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 10 konstatuojamojoje dalyje, tarp atrinktų Sąjungos gamintojų yra įvairiuose gamybos etapuose dalyvaujančių ir įvairių rūšių gamybą vykdančių bendrovių (gyvų upėtakių augintojų, šviežių, užšaldytų upėtakių, upėtakių filė ir rūkytų upėtakių gamintojų), ir laikyta, kad tai tipiškos visos Sąjungos pramonės bendrovės. Todėl teiginys, kad žuvies perdirbimo pramonė nebuvo de facto įtraukta į analizę, yra neteisingas ir buvo atmestas.

(53)

Be to, nebuvo duomenų, kuriuos Komisija būtų galėjusi naudoti įvairių gamybos etapų ir rūšių analizei pagal segmentus atlikti. Papildant tai, kas pasakyta laikinojo reglamento 10 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė yra labai nevienalytė – šiame sektoriuje veikia daugiau kaip 700 mažų ir vidutinių įmonių, todėl Komisija negalėjo rinkti skirtingų segmentų duomenų. Taigi atsižvelgti į pasiūlymą analizę atlikti pagal segmentus šiuo atveju buvo neįmanoma.

(54)

Galiausiai reikia pasakyti, kad į gamybos duomenis įtraukti perdirbti skirtus importuojamus produktus buvo pasirinkta siekiant geriausio gamybos apimties įverčio. Bet kuriuo atveju perdirbti skirto nagrinėjamojo produkto (išskyrus rūkytus upėtakius) importas sudarė mažiau nei 3 % šiuo metodu apskaičiuotos bendros Sąjungos gamybos apimties, todėl jeigu pagal alternatyvų metodą šis importas nebūtų įtrauktas į Sąjungos gamybos duomenis, tai nebūtų turėję reikšmingos įtakos šiam žalos rodikliui.

(55)

Tai, jog esamos padėties analizės tikslais apskaičiuota gamybos apimtis skiriasi nuo žalos analizės tikslais apskaičiuotos gamybos apimties, patvirtina tai, kad per tyrimą atsirado tikslesnės informacijos, o esamos padėties analizė buvo atliekama remiantis atsargiu prima facie įrodymų, turėtų atliekant esamos padėties analizę, vertinimu. Be to, į konkrečius TV klausimus dėl esamos padėties analizės Komisija atsakė 2014 m. gruodžio 18 d. išsiųstame individualaus faktų atskleidimo dokumente ir per 2015 m. sausio 8 d. surengtą klausymą, kuriame dalyvavo bylas nagrinėjantis pareigūnas. Todėl teiginys, kad žalos analizei naudotas gamybos apimties rodiklis gali būti neteisingas dėl to, kad esamos padėties analizei ir žalos analizei atlikti naudoti skirtingi šaltiniai, atmetamas.

(56)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 123 konstatuojamojoje dalyje, gamybos apimtis apskaičiuota remiantis iš ūkių („ex-farm“) surinktais kiekvienoje valstybėje narėje sužvejotų gyvų žuvų duomenimis, kuriuos pateikė Europos akvakultūros gamintojų federacija (toliau – FEAP). Perdirbti skirtų importuotų produktų dalis buvo pridėta prie Sąjungos gyvos žuvies gamybos apimties, remiantis per tyrimą surinkta ir patikrinta informacija. Gamybos apimtis skaičiuojama kaip neišdorotos žuvies ekvivalentas, todėl nėra skirtumo, ar ji skaičiuojama remiantis pirmos (gyvos žuvies), ar paskutinės (perdirbtos žuvies) pardavimo formos duomenimis. Taigi jeigu perdirbtos žuvies apimtis būtų buvusi pridėta prie gyvos žuvies apimties, kaip siūlė minėta suinteresuotoji šalis, tai būtų dvigubas tų pačių duomenų įtraukimas. Nepaisant to, kad, siekiant išvengti dvigubo duomenų įtraukimo, bendrai gamybos apimčiai apskaičiuoti daugiausia remtasi gyvos žuvies gamybos duomenimis, taikant šį metodą buvo atsižvelgta ir į kitų rūšių Sąjungos gamybą (šviežių, užšaldytų upėtakių, upėtakių filė ir rūkytų upėtakių gamybą), o žalos veiksniai yra susiję su visa Sąjungos pramone, t. y. su gyvos žuvies auginimu ir tolesniais perdirbimo etapais. Taigi priešingai nei teigė ši šalis, bendrą Sąjungos gamybos apimtį nustatant minėtu metodu upėtakių perdirbimo pramonė nebuvo išskirta. Todėl argumentas atmestas.

(57)

Bet kuriuo atveju, net jeigu minėtos suinteresuotosios šalies pasiūlytas metodas būtų pripažintas tinkamu ir gyvą žuvį perdirbančių Sąjungos gamintojų duomenys būtų pridėti prie Sąjungos gyvos žuvies gamintojų duomenų ir net jeigu dėl to būtų nustatyti per dideli kai kurie žalos rodikliai (pvz., gamybos apimtis, pardavimo apimtis, gamybos pajėgumai ir užimtumas), jų tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu išliktų tokios pačios, nes perdirbimo pramonės produkcijos apimtis yra susijusi su gyvos žuvies gamybos apimtimi.

(58)

Jokių kitų pastabų negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 99 ir 100 konstatuojamosios dalys.

(59)

Kaip jau minėta 48 konstatuojamojoje dalyje, po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisija neatsižvelgė į Sąjungos gamintojų, perdirbančių iš kitų Sąjungos gyvos žuvies gamintojų įsigytą gyvą žuvį, gamybos apimties duomenis, tik į tų Sąjungos gamintojų, kurie gyvą žuvį importuoja, kad toliau ją perdirbtų. Ši šalis teigė, kad dėl to nustatytas per mažas bendro Sąjungos suvartojimo rodiklis. Po galutinio faktų atskleidimo ta pati šalis pakartojo savo pastabą, bet jos labiau nepagrindė, tik pateikė išgalvotą pavyzdį apie rinkos dalis, teigdama, kad metodas, kurį Komisija naudojo Sąjungos suvartojimui nustatyti, yra nelogiškas, todėl nustatytas Turkijos importo užimamos rinkos dalies rodiklis yra per didelis.

(60)

Kaip paaiškinta 52 ir 56 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos žuvų perdirbimo pramonė iš tiesų buvo įtraukta į analizę. Vis dėlto, siekiant išvengti dvigubo duomenų įtraukimo, gamybos duomenys buvo parengti remiantis gyvos žuvies, perskaičiuotos į neišdorotos žuvies ekvivalentą, duomenimis. Jeigu bendra gamybos apimtis būtų nustatyta remiantis perdirbtų upėtakių apimtimi, perskaičiuota į neišdorotos žuvies ekvivalentą, rezultatas būtų buvęs tas pats. Tačiau jeigu perdirbtos žuvies apimtis būtų buvusi pridėta prie gyvos žuvies apimties, kaip siūlė minėta suinteresuotoji šalis, tai būtų dvigubas duomenų įtraukimas, todėl būtų buvusi dirbtinai padidinta bendra gamybos apimtis ir Sąjungos suvartojimas. Be to, kaip paaiškinta 57 konstatuojamojoje dalyje, šių rodiklių tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu išliktų tokios pačios. Todėl šie argumentai atmesti.

(61)

Poveikis, kurį, kaip teigiama, Turkijos importas daro rinkos daliai, aptariamas 64 konstatuojamojoje dalyje.

(62)

Jokių kitų pastabų negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 101–105 konstatuojamosios dalys.

(63)

Po galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisija neatsižvelgė į Sąjungos gamintojų, perdirbančių iš kitų Sąjungos gyvos žuvies gamintojų įsigytą gyvą žuvį, gamybos apimties duomenis, tik į tų Sąjungos gamintojų, kurie gyvą žuvį importuoja, kad toliau ją perdirbtų. Ši šalis teigė, kad taikant šį metodą nustatytas per didelis Turkijos importo užimamos rinkos dalies rodiklis. Kaip minėta 59 konstatuojamojoje dalyje, ši šalis pateikė tik išgalvotą pavyzdį apie rinkos dalis ir kitaip savo teiginio nepagrindė.

(64)

Kaip paaiškinta 60 konstatuojamojoje dalyje, siekiant išvengti dvigubo duomenų įtraukimo gamybos duomenys buvo parengti remiantis gyvos žuvies, perskaičiuotos į neišdorotos žuvies ekvivalentą, duomenimis. Jeigu perdirbtos žuvies apimtis būtų buvusi pridėta prie gyvos žuvies apimties, kaip siūlė minėta suinteresuotoji šalis, tai būtų dvigubas duomenų įtraukimas ir atitinkamai būtų nustatytas per mažas Turkijos importo užimamos rinkos dalies rodiklis. Be to, kaip paaiškinta 57 konstatuojamojoje dalyje, šių rodiklių tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu išliktų tokios pačios. Todėl šis argumentas atmetamas.

(65)

Jokių kitų pastabų negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 106–108 konstatuojamosios dalys.

(66)

Po pirminio faktų atskleidimo viena šalis teigė, kad iš Turkijos importuojamų produktų kainos turėtų būti nustatytos ne kaip vidurkis, bet pagal produkto rūšis, nes produkto rūšių struktūra ir vienos konkrečios rūšies produkto svertinė vertė toje struktūroje turėtų didelės įtakos vidutinei pardavimo kainai. Po galutinio faktų atskleidimo ta pati šalis pakartojo savo pastabą, tačiau labiau savo teiginio nepagrindė.

(67)

Manoma, kad siekiant nustatyti ir išnagrinėti bendras žalos rodiklių tendencijas, susijusias su nagrinėjamojo produkto kainomis nagrinėjamuoju laikotarpiu, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 3 straipsnyje, tikslinga naudoti svertinį importo kainos vidurkį, siejant jį su nagrinėjamojo produkto apibrėžtimi. Iš tiesų, renkami tik tiriamojo laikotarpio išsamūs duomenys. Todėl viso nagrinėjamojo laikotarpio duomenų, suskirstytų pagal produkto rūšis, nėra. Bet kuriuo atveju vertinant nagrinėjamajam produktui būdingą tendenciją galima remtis svertiniu importo kainos vidurkiu. Tai, kad su tam tikrų rūšių produktu siejama tendencija būtų, kaip teigiama, kitokia, negali paneigti bendros tendencijos. Galiausiai reikia pasakyti, kad svertine kaina remiamasi siekiant atsižvelgti į įvairių struktūrų bet kurios rūšies produkto svertinę vertę.

(68)

Kita vertus, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 112 ir 113 konstatuojamosiose dalyse, skaičiuodama tiriamojo laikotarpio priverstinį kainų mažinimą Komisija vis dėlto naudojo pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotas vidutines svertines atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainas; šias kainas Komisija palygino su atitinkamomis iš atrinktų bendradarbiaujančių Turkijos gamintojų importuojamo kiekvienos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutinėmis svertinėmis kainomis, taikytomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytomis CIF (kaina, draudimas ir frachtas) pagrindu ir atitinkamai pakoreguotomis siekiant atsižvelgti į muitus ir išlaidas po importo.

(69)

Dėl šių priežasčių minėtas argumentas atmestas.

(70)

Po pirminio faktų atskleidimo ta pati šalis išreiškė abejonę dėl Komisijos pasirinkimo neatlikti jokio koregavimo, kuriuo būtų atsižvelgta į po importo patiriamas išlaidas. Norėdama įvertinti šį teiginį, Komisija atliko išsamesnę turimos informacijos analizę ir rėmėsi vidutinėmis išlaidomis, kurių po importo turėjo atrinkto eksportuojančio gamintojo susijęs importuotojas.

(71)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gauti rezultatai išreikšti atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Atsižvelgus į 70 konstatuojamojoje dalyje aprašytą koregavimą, importo iš nagrinėjamosios šalies vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas Sąjungos rinkoje buvo 2–16 % (vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas – 6 %).

(72)

Jokių kitų pastabų negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 109–111 ir 114–117 konstatuojamosios dalys.

(73)

Po pirminio faktų atskleidimo TV paprašė, kad Komisija pateiktų informacijos apie makroekonominius žalos rodiklius, suskirstytus tik pagal suvestinius atrinktų Sąjungos gamintojų lygmens duomenis. Ši šalis savo pageidavimą pakartojo ir po galutinio faktų atskleidimo. Tai Komisijos praktika – makroekonominius rodiklius ji apskaičiuoja ir analizuoja Sąjungos, o ne atrinktų Sąjungos gamintojų lygmeniu. Kalbant apie makroekonominius rodiklius, iš tiesų laikomasi nuomonės, kad, palyginti su tik dalies pramonės duomenimis, išsamūs visos Sąjungos pramonės duomenys, į kuriuos įtraukiami ir atrinktų bendrovių duomenys, geriau atspindi nagrinėjamuoju laikotarpiu buvusią padėtį. Todėl šis prašymas atmestas.

(74)

Jokių kitų pastabų negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 118–122 konstatuojamosios dalys.

(75)

Kaip jau minėta 9 konstatuojamojoje dalyje, po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisija neatsižvelgė į Sąjungos gamintojų, perdirbančių iš kitų Sąjungos gyvos žuvies gamintojų įsigytą gyvą žuvį, gamybos apimties duomenis, tik į tų Sąjungos gamintojų, kurie gyvą žuvį importuoja, kad toliau ją perdirbtų. Ši šalis teigė, kad dėl to greičiausiai nustatytas per mažas bendros Sąjungos gamybos apimties rodiklis.

(76)

Kaip minėta 52 konstatuojamojoje dalyje, Komisija analizavo visos Sąjungos pramonės (įskaitant gyvų, šviežių ir užšaldytų upėtakių, taip pat upėtakių filė ir rūkytų upėtakių gamintojus) duomenis ir, kaip paaiškinta 56 ir 60 konstatuojamosiose dalyse, Komisijos taikytas metodas bendros Sąjungos gamybos apimties rodikliui įtakos neturėjo. Todėl šis argumentas atmestas.

(77)

TV teigė, kad FEAP pateikė tik 13 valstybių narių duomenis, todėl nustatytas per mažas bendros Sąjungos gamybos apimties rodiklis.

(78)

FEAP iš tiesų nepateikė duomenų tų valstybių narių, kuriose bendra gamybos apimtis per metus nesiekė 1 000 tonų (neišdorotos žuvies ekvivalentu), tačiau tokie maži kiekiai negalėjo turėti reikšmingos įtakos nustatytoms tendencijoms. Be to, ši šalis neįrodė, kad likusių valstybių narių duomenis įtraukus į bendrus duomenis galėjo būti nustatytos kitokios tendencijos. Todėl argumentas atmestas.

(79)

Po galutinio faktų atskleidimo TV teigė, kad dviejose valstybėse narėse (Bulgarijoje ir Rumunijoje), kurių gamybos duomenys nebuvo įtraukti, 2011 m. pagaminta daugiau nei 1 000 tonų. Tačiau TV pateikti duomenys – tai daugiausia didžiųjų upėtakių gamybos duomenys, o didieji upėtakiai nėra šiame tyrime nagrinėjamas produktas. Todėl šis teiginys atmestas.

(80)

Po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad laikinojo reglamento 124 konstatuojamojoje dalyje nurodyti gamybos pajėgumai yra neteisingi, nes jie apskaičiuoti remiantis neteisingai, kaip teigta 75 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta gamybos apimtimi. Ši suinteresuotoji šalis taip pat teigė, kad pajėgumų naudojimo koeficientas turėtų būti grindžiamas ne atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta informacija, nes atrinkti įvairių gamybos etapų (kaip antai rūkymo) veiklą vykdantys Sąjungos gamintojai, o nustatant gamybos apimtį, kaip teigiama, įtraukti tik gyvų upėtakių duomenys. Po galutinio faktų atskleidimo ši šalis teigė, kad naudota neteisinga formulė: reikėjo remtis ne atrinktų gamintojų pajėgumų naudojimo koeficiento vidurkiu, bet naudoti konkrečius gyvos žuvies pramonės ir perdirbimo pramonės duomenis. Be to, ši šalis teigė, kad taip pat nebuvo įtraukti gyvus upėtakius Sąjungoje pirkusios perdirbimo pramonės duomenys, ir tai, kaip teigiama, turėjo reikšmingos įtakos bendrų Sąjungos gamybos pajėgumų nustatymui. Dar ši šalis teigė, kad bet kuriuo atveju pajėgumai turėjo būti nustatomi naudojant ne formulę, o faktinius Sąjungos gamintojų duomenis.

(81)

Kaip nurodyta 52, 56 ir 60 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos perdirbimo pramonės duomenys į Komisijos analizę buvo įtraukti, todėl argumentas dėl neteisingo gamybos apimties apskaičiavimo atmestas. Be to, kaip paaiškinta 53 konstatuojamojoje dalyje, nebuvo duomenų, kuriais remdamasi Komisija būtų galėjusi analizei naudoti tų dviejų konkrečių pramonės segmentų duomenis. Dėl tos pačios priežasties remtis faktiniais daugiau kaip 700 Sąjungos mažų ir vidutinių gamintojų duomenimis nustatant pajėgumus buvo neįmanoma. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 123 ir 124 konstatuojamosiose dalyse, Komisijos nustatytas pajėgumų naudojimo koeficientas atitiko Sąjungos gamybos apimtį. Todėl argumentas, kad pajėgumai nustatyti naudojant neišsamius bendros gamybos duomenis ir kad pajėgumų naudojimo koeficientas neturėtų būti grindžiamas atrinktų Sąjungos gamintojų pateikta informacija, taip pat atmestas. Bet kuriuo atveju, net jeigu būtų pripažinta, kad šios suinteresuotosios šalies pasiūlytas gamybos apimties skaičiavimo metodas yra tinkamas, ir jeigu Sąjungoje gyvus upėtakius įsigyjančių Sąjungos perdirbimo pramonės gamintojų duomenys būtų pridėti prie Sąjungos gyvos žuvies gamintojų duomenų (kaip paaiškinta 56 konstatuojamojoje dalyje, tai būtų dvigubas duomenų įtraukimas), pajėgumų naudojimo raidos tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu būtų tokios pačios. Todėl šis argumentas atmestas.

(82)

Jokių kitų pastabų negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 123–128 konstatuojamosios dalys.

(83)

Kaip jau minėta 9 konstatuojamojoje dalyje, po pirminio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis teigė, kad Komisija neatsižvelgė į Sąjungos gamintojų, perdirbančių iš kitų Sąjungos gyvos žuvies gamintojų įsigytą gyvą žuvį, gamybos apimties duomenis, tik į tų Sąjungos gamintojų, kurie gyvą žuvį importuoja, kad toliau ją perdirbtų. Ši šalis teigė, kad ši Sąjungos perdirbimo pramonės dalis apskritai nebuvo įtraukta į analizę. Todėl ši šalis teigė, kad buvo nustatyta per maža Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir kad ja remiantis apskaičiuota rinkos dalis yra neteisinga. Po galutinio faktų atskleidimo ta pati šalis pakartojo savo pastabas ir pareiškė mananti, kad Komisija turėjo remtis 49 konstatuojamojoje dalyje aprašytais alternatyviais metodais, tačiau nepaaiškino, kaip tai susiję su šiuo nustatytuoju faktu.

(84)

Argumentas, kad nustatyta gamybos apimtis yra neteisinga ir kad atliekant analizę nebuvo atsižvelgta į dalies Sąjungos pramonės duomenis, dėl 52, 56 ir 60 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių atmestas. Todėl argumentas dėl neteisingai nustatytos pardavimo apimties ir rinkos dalies taip pat atmestas. Kaip paaiškinta 53 konstatuojamojoje dalyje, analizuoti duomenų pagal segmentus buvo neįmanoma, todėl pasiūlymas dėl tokios analizės atmestas. Tačiau jeigu suinteresuotosios šalies pasiūlytas pardavimo apimties skaičiavimo metodas būtų buvęs pripažintas tinkamu, tie patys duomenys būtų buvę įtraukti du kartus, todėl būtų gauti per dideli Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies rodikliai. Be to, kaip paaiškinta 57 konstatuojamojoje dalyje, šių rodiklių tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu išliktų tokios pačios. Todėl šis argumentas atmetamas.

(85)

Jokių kitų pastabų negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 129 ir 133 konstatuojamosios dalys.

(86)

Pastabų negauta, todėl patvirtinama laikinojo reglamento 134 konstatuojamoji dalis.

(87)

Kaip jau minėta 9 konstatuojamojoje dalyje, po pirminio faktų atskleidimo viena šalis teigė, kad Komisija neatsižvelgė į Sąjungos gamintojų, perdirbančių iš kitų Sąjungos gyvos žuvies gamintojų įsigytą gyvą žuvį, duomenis ir kad dėl to apskaičiuotas per mažas užimtumo rodiklis. Po galutinio faktų atskleidimo ši šalis teigė, kad naudota neteisinga formulė: reikėjo remtis ne atrinktų gamintojų užimtumo duomenimis, bet naudoti šių dviejų konkrečių pramonės segmentų gamintojų duomenis. Be to, ši šalis teigė, kad taip pat nebuvo įtraukti gyvus upėtakius Sąjungoje pirkusios perdirbimo pramonės duomenys, ir tai, kaip teigiama, turėjo reikšmingos įtakos bendro Sąjungos užimtumo nustatymui. Dar ši šalis teigė, kad bet kuriuo atveju užimtumas turėjo būti nustatomas naudojant ne formulę, o faktinius Sąjungos gamintojų duomenis.

(88)

Argumentas, kad nebuvo atsižvelgta į dalies Sąjungos pramonės duomenis, dėl 52, 56 ir 60 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių atmestas. Be to, kaip paaiškinta 53 konstatuojamojoje dalyje, nebuvo duomenų, kuriais remdamasi Komisija būtų galėjusi analizei naudoti konkrečius tų dviejų pramonės segmentų – gyvos žuvies pramonės ir perdirbimo pramonės – duomenis. Dėl tos pačios priežasties remtis faktiniais daugiau kaip 700 Sąjungos mažų ir vidutinių gamintojų duomenimis nustatant užimtumą buvo neįmanoma. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 136 konstatuojamojoje dalyje, Komisijos nustatytas užimtumo rodiklis atitiko Sąjungos gamybos apimtį. Iš tiesų, Komisija, vertindama užimtumo duomenis, atsižvelgė į visą Sąjungos pramonę, įskaitant perdirbimo pramonę. Todėl argumentas dėl neteisingai nustatyto užimtumo taip pat atmestas. Bet kuriuo atveju, net jeigu būtų pripažinta, kad šios suinteresuotosios šalies pasiūlytas gamybos apimties skaičiavimo metodas yra tinkamas, ir jeigu Sąjungoje gyvus upėtakius įsigyjančių Sąjungos perdirbimo pramonės gamintojų duomenys būtų pridėti prie Sąjungos gyvos žuvies gamintojų duomenų (kaip paaiškinta 56 konstatuojamojoje dalyje, tai būtų dvigubas tų pačių duomenų įtraukimas), užimtumo raidos tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu būtų tokios pačios. Todėl šis argumentas atmestas.

(89)

Jokių kitų pastabų negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 135–137 konstatuojamosios dalys.

(90)

Po pirminio faktų atskleidimo viena šalis teigė, kad Sąjungos pramonės pardavimo kainos turėtų būti nustatytos ne kaip vidurkis, bet pagal kiekvienos rūšies produkto kainas, nes produkto rūšių struktūra ir vienos konkrečios rūšies nagrinėjamojo produkto svertinė vertė toje struktūroje turėtų didelės įtakos vidutinei pardavimo kainai. Po galutinio faktų atskleidimo ta pati šalis pakartojo savo pastabas, tačiau labiau savo teiginio nepagrindė.

(91)

Vis dėlto pagal analogiją dėl 67 ir 68 konstatuojamosiose dalyse nurodytų priežasčių šis argumentas atmestas.

(92)

Jokių kitų pastabų negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 140–142 konstatuojamosios dalys.

(93)

Pastabų negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 143 ir 144 konstatuojamosios dalys.

(94)

Pastabų negauta, todėl patvirtinama laikinojo reglamento 145 konstatuojamoji dalis.

(95)

Pastabų negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 146–151 konstatuojamosios dalys.

(96)

Remiantis pirma išdėstyta bendra susijusių makroekonominių ir mikroekonominių veiksnių analize ir negavus jokių kitų pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 152–155 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados, kad visa Sąjungos pramonė, įskaitant įvairių etapų ir rūšių gamybą (gyvų, šviežių, užšaldytų upėtakių, upėtakių filė ir rūkytų upėtakių gamybą) vykdančias bendroves, patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalyje.

(97)

Pastabų negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 157–161 konstatuojamosios dalys.

(98)

Pastabų negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 162–165 konstatuojamosios dalys.

(99)

Pastabų negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 166 ir 168 konstatuojamosios dalys.

(100)

Pastabų negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 169 ir 170 konstatuojamosios dalys.

(101)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurios suinteresuotosios šalys pakartojo savo teiginį, kad materialinę žalą Sąjungos pramonė patyrė dėl konkurencijos su kitų rūšių žuvimis. Šios šalys nurodė tyrimus (11), kuriuose, kaip teigiama, Vokietijos rinkoje kitų rūšių žuvys konkuruoja su porcijos dydžio vaivorykštiniais upėtakiais. Susijusios šalys taip pat teigė, kad žalą Sąjungos pramonė patyrė ne tik dėl tariamos konkurencijos su didžiaisiais upėtakiais, lašišomis ir pangasijomis, bet ir dėl menkių, otų, skumbrių ir jūrinių ešerių konkurencijos.

(102)

Minėtuose šalių nurodytuose tyrimuose nei dėl Vokietijos, nei dėl visos Sąjungos rinkos jokių galutinių išvadų, pagrindžiančių šalių teiginius, nepateikta. Be to, šie teiginiai nederėjo su tuo, kad Turkijos kilmės vaivorykštinių upėtakių importas Sąjungoje nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo tiek pagal rinkos dalį, tiek pagal pardavimo apimtį.

(103)

Bet kuriuo atveju tariama konkurencija dėl kitų rūšių žuvų negalima paaiškinti bendro ekonominės ir finansinės Sąjungos pramonės padėties pablogėjimo, o ypač importo iš Turkijos, kuris nagrinėjamuoju laikotarpiu augo, naudai prarastos rinkos dalies.

(104)

Todėl teiginiai dėl konkurencijos atmesti.

(105)

Jokių kitų pastabų negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 171–175 konstatuojamosios dalys.

(106)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurios suinteresuotosios šalys pakartojo savo teiginį, kad atliekant analizę neatsižvelgta į neigiamą administracinės naštos valstybėse narėse poveikį.

(107)

Administracinė ir reguliavimo našta, įskaitant tariamą galimybės naudoti tam tikras geografines vietoves akvakultūros tikslais ribojimą valstybėse narėse, kaip galimas kitas Sąjungos pramonei padarytą žalą lėmęs veiksnys, aptarta laikinojo reglamento 176–178 konstatuojamosiose dalyse. Susijusios šalys labiau šio savo teiginio nepagrindė ir papildomos informacijos nepateikė. Todėl šis teiginys atmestas.

(108)

Jokių kitų pastabų negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 176–178 konstatuojamosios dalys.

(109)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurios suinteresuotosios šalys pakartojo savo teiginį, kad atliekant analizę neatsižvelgta į neigiamą poveikį, kurį daro mažmeninės prekybos sektoriaus spaudimas kainoms ir didelė derybinė galia.

(110)

Mažmeninės prekybos sektoriaus daromas spaudimas kainoms ir didelė derybinė galia kaip kiti galimi veiksniai, lėmę Sąjungos pramonei padarytą žalą, aptarti laikinojo reglamento 179–181 konstatuojamosiose dalyse. Susijusios šalys labiau šio savo teiginio nepagrindė ir papildomos informacijos nepateikė. Todėl šis teiginys atmestas.

(111)

Jokių kitų pastabų negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 179–181 konstatuojamosios dalys.

(112)

Po pirminio faktų atskleidimo kai kurios suinteresuotosios šalys pakartojo savo teiginį, kad atliekant analizę neatsižvelgta į neigiamą kelių kitų veiksnių, kaip antai perteklinių investicijų aplinkosauginių aspektų ir bylinėjimosi, poveikį atskiriems Sąjungos gamintojams.

(113)

Tačiau šie veiksniai jau aptarti laikinojo reglamento 182–186 konstatuojamosiose dalyse. Susijusios šalys labiau šio savo teiginio nepagrindė ir papildomos informacijos nepateikė. Todėl teiginys atmestas.

(114)

Jokių kitų pastabų negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 182–186 konstatuojamosios dalys.

(115)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir negavus jokių kitų pastabų, patvirtinamos laikinojo reglamento 187–189 konstatuojamosios dalys, kuriose teigiama, kad materialinę žalą Sąjungos pramonė patyrė dėl subsidijuoto importo ir kad jokie kiti atskirai ir kartu analizuoti veiksniai šio priežastinio ryšio nenutraukia.

(116)

Pastabų negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 191–194 konstatuojamosios dalys.

(117)

Po laikinųjų priemonių nustatymo dar du importuotojai pranešė apie save ir teigė, kad iš Turkijos importuojamiems upėtakiams nustatyti muitai jiems turėtų neigiamo poveikio. Tačiau šios šalys savo teiginių nepagrindė. Todėl šie teiginiai atmesti.

(118)

Jokių kitų pastabų negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 195 ir 198 konstatuojamosios dalys.

(119)

Pastabų negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 199–203 konstatuojamosios dalys.

(120)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir negavus jokių kitų pastabų, patvirtinama laikinojo reglamento 204 konstatuojamoji dalis, kurioje teigiama, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, leidžiančių manyti, kad priemonių nustatymas importuojamam Turkijos kilmės nagrinėjamajam produktui neatitiktų Sąjungos interesų.

(121)

Remiantis Komisijos išvadomis dėl subsidijavimo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, reikėtų nustatyti galutines kompensacines priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Sąjungos pramonei daro subsidijuotas importas.

(122)

Atsižvelgiant į 70 ir 71 konstatuojamosiose dalyse aprašytą koregavimą, buvo pakoreguoti žalos skirtumai, kaip aprašyta 127 konstatuojamojoje dalyje.

(123)

Jokių kitų pastabų negauta, todėl patvirtinamos laikinojo reglamento 206–217 konstatuojamosios dalys.

(124)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir laikantis pagrindinio reglamento 15 straipsnio, reikėtų pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalyje nustatytą mažesniojo muito taisyklę nustatyti galutinius kompensacinius muitus. Komisija palygino žalos skirtumus ir subsidijų skirtumus. Muitų dydis turėtų būti nustatytas pagal mažesnįjį iš subsidijų ir žalos skirtumų.

(125)

Atsižvelgiant į aukštą eksportuojančių Turkijos gamintojų bendradarbiavimo lygį, visoms kitoms bendrovėms taikomas muitas nustatytas pagal didžiausią iš muitų, nustatytų atrinktoms ar per tyrimą bendradarbiavusioms bendrovėms. Visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas bus taikomas toms bendrovėms, kurios atliekant tyrimą nebendradarbiavo.

(126)

Priede išvardytoms bendradarbiavusioms, bet neatrinktoms Turkijos bendrovėms nustatoma galutinio muito norma, lygi atrinktoms bendrovėms nustatytų normų svertiniam vidurkiui.

(127)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinio kompensacinio muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti:

(128)

Nurodytos kompensacinės priemonės nustatomos kaip ad valorem muitai, proporcingai pagal importo vertę.

(129)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos kompensacinio muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai subjektai.

(130)

Visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma turėtų būti taikoma tam importuojamam nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino bet kuri kita, šio reglamento rezoliucinėje dalyje konkrečiai nepaminėta bendrovė, įskaitant su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis susijusius subjektus.

(131)

Pasikeitus subjekto pavadinimui, bendrovė gali prašyti, kad būtų taikomos minėtos individualios kompensacinio muito normos. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (12). Jame turi būti pateikta visa svarbi informacija, kuria remiantis būtų galima įrodyti, kad pakeitimas neturi įtakos bendrovės teisei naudotis jai taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pakeitimas neturi įtakos bendrovės teisei naudotis jai taikoma muito norma, apie pasikeitusį pavadinimą bus pranešta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(132)

Siekiant užtikrinti, kad nustatyti kompensaciniai muitai būtų tinkamai taikomi, visoms kitoms bendrovėms nustatytas muitas turėtų būti taikomas ne tik per šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(133)

Po faktų atskleidimo laikinajame reglamente 15 eksportuojančių gamintojų pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį pasiūlė įsipareigojimus dėl kainos.

(134)

Komisija šiuos pasiūlymus atidžiai įvertino turėdama omenyje specifines santykių su Turkija aplinkybes. Komisija vis dėlto nusprendė, kad priimti tokius įsipareigojimus per šį tyrimą būtų nepraktiška. Priežastis – didelis nagrinėjamojo produkto pateikimo formų skaičius, dideli skirtingų pateikimo formų nagrinėjamojo produkto kainų skirtumai ir kryžminio kompensavimo rizika dėl kitų produktų pardavimo tiems patiems pirkėjams.

(135)

Po galutinio faktų atskleidimo viena suinteresuotoji šalis (AEA) teigė, kad priežastys, dėl kurių atsisakyta priimti įsipareigojimus, yra nepagrįstos. Ši šalis teigė, kad, pirma, produkto pateikimo formų skaičius yra ribotas, pateikimo formas galima aiškiai išskirti pagal TARIC kodus, o tam tikras pateikimo formas prireikus galima suskirstyti į grupes, antra, dideli įvairių pateikimo formų produkto kainų skirtumai nereiškia, kad įsipareigojimai praktiškai negalimi, nes galima nustatyti skirtingas minimalias įvairių pateikimo formų produkto importo kainas, ir, trečia, panašūs įsipareigojimai jau priimti anksčiau dėl kitų žuvų (lašišų) produktų (13).

(136)

Pirma, įsipareigojimus pasiūlę atrinkti eksportuojantys gamintojai (Komisija turėjo išsamius jų duomenis) tiriamuoju laikotarpiu eksportavo septynių skirtingų pateikimo formų nagrinėjamąjį produktą. Tokių pateikimo formų negalima aiškiai susieti su TARIC kodais. Be to, bet koks pateikimo formų, nuo kurių priklauso produkto kaina, skirstymas į grupes gali lemti kryžminį įvairių pateikimo formų produkto minimalių importo kainų kompensavimą. Antra, jeigu didelį eksportuojančių gamintojų ir pateikimo formų skaičių kartu su dideliais pateikimo formų kainų skirtumais būtų bandoma atsverti, kaip siūlo ši suinteresuotoji šalis, nustatant daug minimalių importo kainų, prižiūrėti įsipareigojimus būtų dar sunkiau. Trečia, nuolatinei priežiūrai, kaip laikomasi įsipareigojimo tiems patiems pirkėjams nebeparduoti kitų produktų, reikėtų neproporcingai daug išteklių, todėl taip mažinti kryžminio kompensavimo riziką yra nerealu. Galiausiai, kalbant apie tyrimą dėl lašišų reikia pasakyti, kad per priemonių galiojimo laiką daug tuo metu priimtų įsipareigojimų atsiimta, o tai rodo, kad realiai jie nebuvo įgyvendinti. Dėl šių priežasčių argumentai dėl įsipareigojimų tinkamumo šiame tyrime atmetami.

(137)

Taigi pasiūlyti įsipareigojimai dėl kainos buvo atmesti.

(138)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos lygį, reikėtų galutinai surinkti garantijomis užtikrintas laikinuoju reglamentu nustatyto laikinojo kompensacinio muito sumas. Sumos, viršijančios galutines kompensacinio muito normas, turėtų būti nerenkamos.

(139)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (14) 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

—

kurių gyvasis svoris ne didesnis kaip 1,2 kg arba

—

kurie yra švieži, atšaldyti, užšaldyti ir (arba) rūkyti:

—

tiriamuoju laikotarpiu (2013 m. sausio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d.) į Sąjungą neeksportavo 1 straipsnio 1 dalyje aprašyto produkto,

—

nėra susijęs nė su vienu Turkijos eksportuotoju ar gamintoju, kuriam taikomos šiuo reglamentu nustatytos priemonės,

—

faktiškai nagrinėjamąjį produktą į Sąjungą eksportavo po tiriamojo laikotarpio, kurio duomenimis remtasi nustatant priemones, arba turi neatšaukiamų sutartinių įsipareigojimų eksportuoti į Sąjungą didelį jo kiekį,

27.2.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 56/30

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 29/2009 (2) nustatomi reikalavimai, kaip koordinuotai diegti duomenų ryšio paslaugas, pagrįstas tiesioginiu duomenų perdavimu ryšiu oras–žemė;

(2)

oro navigacijos paslaugų teikėjai ir veiklos vykdytojai pranešė apie technines Reglamento (EB) Nr. 29/2009 įgyvendinimo problemas, visų pirma apie vykdomo duomenų perdavimo ryšiu oras–žemė, kuriuo grindžiamas duomenų ryšio paslaugų naudojimas, nutrūkimą (ryšio paslaugų teikimo pertrūkius), kuris neatitinka priimtino veiksmingumo lygio. Dėl šios priežasties kai kurie oro navigacijos paslaugų teikėjai jau ėmėsi poveikio mažinimo priemonių, t. y. apribojo naudojimąsi duomenų ryšio paslaugomis taip, kad jis būtų įmanomas tik orlaiviuose, kuriuose įrengta tam tikra avionikos įranga (taiko vadinamuosius „baltuosius sąrašus“) – taip jie siekia sumažinti galimą tų ryšio paslaugų teikimo pertrūkių poveikį duomenų ryšio paslaugų naudojimo saugai;

(3)

Komisijos prašymu Europos aviacijos saugos agentūra (toliau – EASA) atliko tyrimą (3), kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti pagrindinę (-es) minėtų techninių problemų priežastį (-is) ir pasiūlyti tų problemų sprendimo priemonių. Atlikus tyrimą nustatyta, kad atsitiktiniai ryšio paslaugų teikimo pertrūkio atvejai negali būti siejami su viena iš anksto nuspėjama priežastimi, o veikiau su veiksnių, susijusių su radijo dažnių aplinka ir bendru dažniu, kuris šiuo metu naudojamas diegiant duomenų ryšio infrastruktūrą, deriniu. Buvo nustatyta, kad šis per didelis atsitiktinių ryšio paslaugų teikimo pertrūkių skaičius lemia prastesnį tinklo veikimą, todėl didėja pilotų ir skrydžių vadovų darbo krūvis, o dėl atsiradusių neaiškumų prastėja padėties suvokimas – taigi gali kilti pavojus aviacijos saugai;

(4)

EASA savo tyrimo ataskaitoje padarė išvadą, kad priimtinas duomenų ryšio veiksmingumo lygis gali būti pasiektas tik įdiegus daugiadažnę infrastruktūrą, kurią taip pat reikėtų optimizuoti, kad būtų išvengta radijo dažnių trukdžių. EASA rekomendavo parengti ir įgyvendinti išsamesnės nustatytų techninių problemų analizės ir būtinų techninių sprendimų patvirtinimo veiksmų planą. Tačiau šioms priemonėms parengti reikia laiko, todėl EASA pasiūlė persvarstyti Reglamento (EB) Nr. 29/2009 taikymo pradžios datą ir tame reglamente numatytus terminus. EASA taip pat rekomendavo, kad veiksmų planą, pageidautina, įgyvendintų Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 409/2013 (4) nurodytas diegimo administratorius;

(5)

be to, kad išspręstų su aviacijos sauga susijusį duomenų ryšio paslaugų naudojimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 29/2009 klausimą, 2014 m. gegužės 23 d. EASA išleido Saugos informacijos biuletenį Nr. 2014–14, kuriame veiklos vykdytojams rekomenduojama tais atvejais, kai ryšio paslaugų teikimo pertrūkiai dažni, pereiti nuo duomenų perdavimo prie kalbinio ryšio;

(6)

pagal EASA rekomendacijas, Komisija bendrajai įmonei SESAR pavedė parengti darbo planą, kuris padėtų atlikti išsamesnę nustatytų problemų analizę ir atlikti konkrečius EASA rekomenduotus veiksmus. Bendrosios įmonės SESAR pateiktas darbo planas apima du tyrimų etapus ir taisomuosius veiksmus, kurie būtini norint išspręsti su duomenų ryšio antžemine infrastruktūra susijusias problemas ir rasti bei patvirtinti techninius ore naudojamus sprendimus. Preliminarius rezultatus gauti ir taisomuosius veiksmus atlikti ketinama iki 2016 m., o jų patvirtinimui gali prireikti dar dvejų metų;

(7)

todėl, visų pirma dėl pastebėtų techninių įdiegtos duomenų ryšio paslaugų infrastruktūros veikimo sunkumų ir trūkumų, dėl kurių jau imtasi tam tikrų poveikio mažinimo priemonių, ir dėl galimo jų poveikio aviacijos saugai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad tiems sunkumams ir trūkumams nustatyti bei pašalinti būtinus tyrimus ir veiksmus numatoma užbaigti 2018 m., Reglamento (EB) Nr. 29/2009 taikymo pradžios datą reikėtų atidėti;

(8)

dėl tų pačių priežasčių, kurios jau nurodytos 7 konstatuojamojoje dalyje, ir siekiant išlaikyti Reglamente (EB) Nr. 29/2009 nustatytų reikalavimų nuoseklumą, tam tikri kiti tame reglamente numatyti terminai taip pat turėtų būti pakeisti;

(9)

kad būtų galima teikti patvirtinta antžemine duomenų ryšio paslaugų funkcija grindžiamas duomenų ryšio paslaugas ir jomis naudotis, reikalavimų, susijusių su antžemine įranga, kuri skirta Reglamento (EB) Nr. 29/2009 I priedo A ir B dalyse apibrėžtai oro erdvei, taikymo pradžios datos turėtų būti pakeistos ir taip užtikrinta, kad antžemine infrastruktūra būtų galima pradėti naudotis likus 24 mėnesiams iki reikalavimų ore naudojamai įrangai taikymo pradžios datos. Tačiau valstybėms narėms, atsakingoms už to priedo B dalyje apibrėžtą oro erdvę, jau numatytas ilgesnis laikotarpis, per kurį jos turi įdiegti reikiamą antžeminę duomenų ryšio paslaugų infrastruktūrą. Todėl nebėra pagrindo to priedo A ir B dalyse apibrėžtoms oro erdvėms numatyti skirtingų taikymo pradžios datų;

(10)

be to, datą, iki kurios veiklos vykdytojai turi užtikrinti, kad atitinkamuose orlaiviuose būtų įdiegta duomenų ryšio paslaugų naudojimo funkcija, laikantis Reglamento (EB) Nr. 29/2009 II priedo, reikėtų pakoreguoti, kad ji atitiktų pakeistą to reglamento taikymo pradžios datą. Be to, dėl šio su duomenų ryšio paslaugų naudojimo funkcija susijusio reikalavimo taip pat nebėra pagrindo skirti orlaivių pagal jų individualaus tinkamumo skraidyti pažymėjimo išdavimo datą. Tačiau reikėtų ir toliau palikti galioti šio reikalavimo išimtis tam tikrų kategorijų orlaiviams, taip pat konkrečią taisyklę dėl naujų valstybinių krovininių orlaivių, o atitinkamos datos turėtų būti atitinkamai pakoreguotos, siekiant išlaikyti tų taisyklių praktinį poveikį. Dabartinės datos turėtų būti paliktos galioti tik tais atvejais, kai taikoma išimtis, susijusi su orlaiviais, kuriems individualus tinkamumo skraidyti pažymėjimas pirmą kartą išduotas iki 2014 m. sausio 1 d. ir kuriuose įmontuota duomenų ryšio įranga sertifikuota pagal vieną iš atitinkamų „Eurocae“ dokumentų, bent kol neturima aiškių ir tvirtų tų datų koregavimą pagrindžiančių duomenų;

(11)

šiame reglamente numatytos priemonės, visų pirma Reglamento (EB) Nr. 29/2009 taikymo pradžios datos pakeitimas, susijusios su poreikiu tinkamai spręsti visus šiuo atžvilgiu galinčius kilti aviacijos saugos klausimus, nedarant poveikio esamoms galimybėms, susijusioms su Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 391/2013 (5) 16 straipsnyje minimu oro navigacijos mokesčių moduliavimu arba oro eismo srautų valdymo (OESV) laiko tarpsnių paskirstymu pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 255/2010 (6), siekiant atsižvelgti į tai, kad kai kurie veiklos vykdytojai iki pakeistos reglamento taikymo pradžios datos savo orlaiviuose galbūt jau įdiegė arba savanoriškai įdiegs duomenų ryšio paslaugų naudojimo funkciją ir kad kai kurie oro eismo paslaugų teikėjai jau įdiegė antžeminę duomenų ryšio paslaugų infrastruktūrą;

(12)

pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 441/2014 (7) Kroatijos oro erdvė turi būti įtraukta į oro erdvę, kuriai taikomas Reglamentas (EB) Nr. 29/2009. Tačiau Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 441/2014 taikomas tik nuo 2016 m. vasario 5 d. Atsižvelgiant į dabartinį Reglamento (EB) Nr. 29/2009 pakeitimą, Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 441/2014, siekiant aiškumo, turėtų būti panaikintas, o tuo reglamentu numatytas pakeitimas turėtų būti įtrauktas į šį reglamentą;

(13)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 29/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(14)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 549/2004 (8) 5 straipsnį įsteigto Bendro dangaus komiteto nuomonę,

1)

1 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Šis reglamentas taikomas visiems bendrojo oro eismo skrydžiams, vykdomiems laikantis skrydžių pagal prietaisus taisyklių I priedo A ir B dalyse nurodytoje oro erdvėje virš FL285.“

2)

3 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Nepažeidžiant šio straipsnio 3 dalies, veiklos vykdytojai užtikrina, kad orlaiviuose, kuriais vykdomi 1 straipsnio 3 dalyje nurodyti skrydžiai, būtų įdiegtos priemonės naudotis II priede nustatytomis duomenų ryšio paslaugomis nuo 2020 m. vasario 5 d.

3.   2 dalis netaikoma:

4.   Valstybės narės, kurios po 2019 m. sausio 1 d. pradedamuose naudoti naujuose valstybiniuose krovininiuose orlaiviuose nusprendžia įdiegti duomenų ryšio funkciją laikydamosi standartų, kurie nėra susiję su kariniais naudojimo reikalavimais, užtikrina, kad šiuose orlaiviuose būtų įdiegtos priemonės naudotis II priede nustatytomis duomenų ryšio paslaugomis.“

3)

15 straipsnio antroje pastraipoje žodžiai „2013 m. vasario 7 d.“ pakeičiami žodžiais „2018 m. vasario 5 d.“;

4)

I priedo B dalyje po žodžių „— Warszawa FIR,“ įterpiama: „— Zagreb FIR,“.

27.2.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 56/33

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

27.2.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 56/36

(1)

2010 m. rugsėjo 13 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/570/ES, Euratomas, kuriuo skiriami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai laikotarpiui nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d. (1);

(2)

pasibaigus Horst MUND kadencijai tapo laisva Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nario vieta,

27.2.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 56/37

(1)

2010 m. rugsėjo 13 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/570/ES, Euratomas, kuriuo skiriami Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai laikotarpiui nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 20 d. (1);

(2)

pasibaigus Heidi LOUGHEED, Siobhán EGAN ir Padraig WALSHE kadencijai tapo laisvos Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto trijų narių vietos,

27.2.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 56/38

(1)

2009 m. spalio 28 d. Komisija priėmė neigiamą sprendimą išieškoti pagalbą, pagalbos gavėjams suteiktą pagal Ispanijos schemą, leidžiančią mokesčių atskaitą, susijusią su bendrovių nerezidenčių akcijų įsigijimu (toliau – pirmasis sprendimas) (2). Tas sprendimas apėmė tik įsigijimo Sąjungoje atvejus, o dėl įsigijimo ne Sąjungoje atvejų Komisija toliau vykdo tyrimo procedūrą, nes Ispanijos valdžios institucijos įsipareigojo pateikti naujos informacijos dėl įtariamų kliūčių tarpvalstybiniams įmonių susijungimams ne Sąjungoje.

(2)

2011 m. sausio 12 d. Komisija priėmė neigiamą sprendimą išieškoti pagalbą, remiantis ginčijamu teisės aktu pagalbos gavėjams suteiktą įsigyjant ne ES bendrovių akcijų dalį (toliau – antrasis sprendimas) (3).

(3)

Tačiau Komisija nusprendė apriboti išieškojimo prievolės, nustatytos pirmajame ir antrajame sprendimuose, aprėptį dėl to, kad buvo teisėtų lūkesčių.

(4)

2012 m. balandžio 12 d. elektroniniu paštu Ispanijos valdžios institucijos Komisiją informavo, kad 2012 m. kovo 21 d. Ispanijos valdžios institucijos priėmė naują privalomą nagrinėjamosios pagalbos schemos administracinį aiškinimą (4) (consulta vinculante), taikytiną ir iki tos dienos įvykdytiems sandoriams.

(5)

2012 m. liepos 4 d. raštu, susijusiu su antruoju sprendimu nustatyta išieškojimo procedūra, Komisija Ispanijos valdžios institucijų paprašė paaiškinti kelis klausimus, susijusius su naujuoju administraciniu aiškinimu. Ispanija savo pastabas pateikė 2012 m. rugsėjo 5 d.

(6)

Atsižvelgdama į šį naują administracinį aiškinimą Komisija 2012 m. spalio mėn. savo Valstybės pagalbos registre užregistravo naują ex officio procedūrą (5).

(7)

2012 m. spalio 29 d. raštu Komisija Ispanijos paprašė pateikti informaciją. Ispanijos valdžios institucijos prašomą informaciją pateikė 2012 m. gruodžio 5 d.2012 m. gruodžio 12 d. įvyko Komisijos ir Ispanijos valdžios institucijų techninis posėdis. Po to posėdžio, 2012 m. gruodžio 19 d., Komisija Ispanijai nusiuntė dar vieną su išieškojimo procedūra susijusį raštą, kuriame išdėstė ir savo abejones dėl naujojo administracinio aiškinimo teisėtumo. Ispanija savo pastabas pateikė 2013 m. vasario 14 d.

(8)

2013 m. balandžio 26 d. Komisija Ispanijos valdžios institucijoms nusiuntė raštą, kuriuo jos ragintos peržiūrėti naująjį administracinį pagalbos schemos aiškinimą atsižvelgiant į valstybės pagalbos taisykles. Ispanijos valdžios institucijos į Komisijos raštą atsakė 2013 m. gegužės 31 d.

(9)

2013 m. birželio 21 d. raštu Komisijos tarnybos Ispanijos valdžios institucijas informavo, kad Komisija svarsto galimybę išleisti įsakymą, kuriuo reikalaujama sustabdyti visą neteisėtą pagalbą, suteiktą pagal naująjį administracinį aiškinimą, ir paprašė jų pateikti savo pastabas tuo klausimu. 2013 m. birželio 26 d. Ispanija paprašė pratęsti Komisijos iš pradžių nustatytą terminą, tačiau Komisija jau tą pačią dieną atsisakė tai padaryti. Ispanija savo pastabas dėl įsakymo sustabdyti pagalbą pateikė 2013 m. liepos 1 d. raštu.

(10)

Kadangi apie iš dalies pakeistą schemą nebuvo pranešta pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį ir ji jau buvo taikyta dar negavus preliminaraus Komisijos pritarimo pagal Sutarties 107 straipsnį, ši priemonė Komisijos valstybės pagalbos registre užregistruota kaip pagalba, apie kurią nepranešta, ir jai suteiktas numeris SA 35550 (13/NN).

(11)

2013 m. liepos 17 d. raštu Komisija Ispaniją informavo, kad nusprendė dėl pagalbos pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

(12)

Komisijos sprendimas pradėti tyrimo procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6). Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas.

(13)

Komisija gavo pastabas iš Ispanijos valdžios institucijų ir penkių suinteresuotųjų šalių. Komisija suinteresuotųjų trečiųjų šalių pastabas nusiuntė Ispanijai, ir šiai buvo suteikta galimybė pateikti atsakymą dėl tų pastabų. Ispanijos pastabos gautos 2013 m. lapkričio 25 d. ir 2013 m. gruodžio 20 d. raštais.

(14)

2014 m. kovo 26 d. raštu Komisija Ispanijos paprašė pateikti informaciją. Ispanijos valdžios institucijos prašomą informaciją pateikė 2014 m. gegužės 7 d.

(15)

Teisinis nagrinėjamosios valstybės pagalbos pagrindas yra nustatytas Ispanijos pelno mokesčio įstatyme (Real Decreto Legislativo 4/2004, de 5 de marzo, por el que se aprueba el texto refundido de la Ley del Impuesto sobre Sociedades, toliau – TRLIS), ypač jo 12 straipsnio 5 dalyje, ją taikant kartu su jo 21 straipsniu.

(16)

2002 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta galimybė bendrovei, kuri yra Ispanijos rezidentė, iš pelno mokesčio bazės atskaityti finansinę prestižo vertę, susidarančią įsigyjant bendrovės nerezidentės, kurios pajamos atitinka TRLIS 21 straipsnyje (buvęs LIS 20a straipsnis) nustatytus atleidimo nuo mokesčių reikalavimus, akcijų.

(17)

Finansinė prestižo vertė TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje apibrėžta kaip akcijų įsigijimo kainos ir jų buhalterinės vertės skirtumas įsigijimo dieną, į apskaitą neįtrauktas kaip bendrovės nerezidentės turtas ir teisės. Ta skirtumo dalis, ne didesnė negu viena dvidešimtoji jos vertės per metus, būtų išskaitoma iš mokesčio bazės. Tai daroma nepažeidžiant galiojančių apskaitos taisyklių.

(18)

TRLIS 21 straipsnyje nustatyti reikalavimai, kuriuos turėtų atitikti bendrovės nerezidentės pajamos, kad bendrovė rezidentė galėtų taikyti TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytą atskaitą:

(19)

Verta paminėti, kad, nors TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje yra kryžminė nuoroda į 21 straipsnį, pastaruoju straipsniu nuo pat pradžių siekta nustatyti sąlygas, kuriomis dividendams ir pajamoms iš užsienio šaltinių, gaunamiems įsigijus bendrovių nerezidenčių akcijų, netaikomas pelno mokestis, siekiant išvengti dvigubo tarptautinio apmokestinimo (10).

(20)

Finansinė prestižo vertė – fiskalinė sąvoka, Ispanijos teisėkūros institucijos nustatyta TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje.

(21)

Prestižas yra nematerialusis turtas, kurį sudaro gerai reprezentuojamo verslo pavadinimo vertė, geri ryšiai su klientais, darbuotojų įgūdžiai ir kiti tokie veiksniai, kurie, kaip tikimasi, ateityje suteiks galimybę gauti didesnes negu akivaizdžios pajamas. Apskaitos požiūriu prestižo vertė apskaičiuojama kaip bendrovės įsigijimo vertės ir jos grynosios buhalterinės vertės skirtumas.

(22)

Remiantis Ispanijos valdžios institucijų pateikta informacija, jeigu už bendrovės akcijas sumokėta kaina yra didesnė už jų buhalterinę vertę, tai gali būti dėl dviejų skirtingų priežasčių: 1) bendrovės turtui būdingos pridėtinės vertės; 2) per didelės kainos, sumokėtos dėl to, kad ateityje tikimasi gauti didesnes pajamas. Pastaroji kategorija atitinka finansinę prestižo vertę.

(23)

Remiantis TRLIS 12 straipsnio 5 dalimi, akcijų įsigijimo kainos ir jų buhalterinės vertės skirtumo įsigijimo dieną dalis į apskaitą turėtų būti įtraukta kaip bendrovės nerezidentės turtas ir teisės pagal Karališkajame dekrete Nr. 1815/1991 dėl ataskaitų konsolidavimo nustatytus kriterijus. Finansinė prestižo vertė – tai dalis to skirtumo, į apskaitą neįtraukta kaip bendrovės rezidentės turtas ir teisės. Finansinės prestižo vertės dalis, ne didesnė negu viena dvidešimtoji jos vertės per metus, gali būti atskaitoma iš mokesčio bazės.

(24)

Todėl, siekiant nustatyti finansinės prestižo vertės sumą, kurią galima atskaityti iš mokesčio bazės, reikia atlikti tai:

(25)

Tiesioginis įsigijimas – tai atvejis, kai bendrovė įsigyja bendrovės akcinio kapitalo dalį. Netiesioginis įsigijimas – tai atvejis, kai bendrovė įsigyja bendrovės akcinio kapitalo dalį antru arba aukštesniu lygmeniu dėl ankstesnio tiesioginio įsigijimo. Todėl įsigyjančioji bendrovė netiesiogiai įsigyja antro arba aukštesnio lygmens bendrovių akcijų.

(26)

Tačiau atsižvelgdama į Ispanijos valdžios institucijų ir suinteresuotųjų trečiųjų šalių pateiktą informaciją Komisija pažymi, kad šiuo atveju ginčas apima tik netiesioginį akcijų įsigijimą tiesiogiai įsigijus kontroliuojančiosios bendrovės nerezidentės akcijų. Iš tikrųjų, kontroliuojančiosios bendrovės – tai bendrovės, kurių pagrindinė verslo veikla yra nuosavybės teise valdyti kitų veiklą vykdančių bendrovių akcijas. Kontroliuojančiosios bendrovės iš esmės nevykdo ekonominės veiklos, taigi, negali sukurti prestižo (dėl tos priežasties negali sukurti ir finansinės prestižo vertės). Prestižą tolesniais lygmenimis sukuria ekonominę veiklą vykdančios bendrovės. Taigi šiuo atveju svarbu nustatyti, ar akcijoms, netiesiogiai įsigytoms tiesiogiai įsigijus kontroliuojančiosios bendrovės nerezidentės akcijų, gali būti taikoma TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta atskaita.

(27)

12 straipsnis yra pavadintas „Vertės koregavimas: turto vertės praradimas“. Jo 5 dalis įsigaliojo 2002 m. sausio 1 d. Į gruodžio 27 d. Ispanijos pelno mokesčio įstatymą Nr. 43/1995 ji įtraukta gruodžio 27 d. Įstatymo Nr. 24/2001 2 straipsnio 5 dalimi (11). Vėliau TRLIS 12 straipsnio 5 dalis buvo įtraukta į kovo 5 d. Karališkąjį teisėkūros procedūra priimtą dekretą Nr. 4/2004, kuriame išdėstyta Ispanijos pelno mokesčio įstatymo konsoliduotoji redakcija (12).

(28)

Nuo įtraukimo į Ispanijos pelno mokesčio įstatymą dienos TRLIS 12 straipsnio 5 dalis iš dalies keista kelis kartus. Pirminėje TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje, priimtoje Įstatymu Nr. 24/2001, nustatyta, kad akcijų įsigijimo kainos ir jų buhalterinės vertės skirtumas įsigijimo dieną priskiriamas bendrovės nerezidentės turtui ir teisėms pagal gruodžio 20 d. Karališkajame dekrete Nr. 1815/1991 dėl ataskaitų konsolidavimo nustatytus kriterijus. 2007 m. nuoroda į „gruodžio 20 d. Karališkąjį dekretą Nr. 1815/1991 dėl ataskaitų konsolidavimo“ pakeista nuoroda į „visuotinio integravimo metodą, nustatytą Prekybos kodekso 46 straipsnyje ir kitose įgyvendinimo taisyklėse“.

(29)

Pasak Ispanijos valdžios institucijų, šis pakeitimas padarytas dėl to, kad buvo priimtas liepos 4 d. Įstatymas Nr. 16/2007 dėl apskaitos taisyklių pertvarkymo ir pritaikymo, siekiant jas suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais (13). Priėmus Įstatymą Nr. 16/2007 buvo padaryti keli kelių įstatymų ir nuostatų, pavyzdžiui, TRLIS 12 straipsnio 5 dalies, pakeitimai. Kadangi, iš dalies pakeitus apskaitos teisės aktus, turėjo būti padarytos nukrypti leidžiančios nuostatos Karališkajame dekrete Nr. 1815/1991 ir jis turėjo būti atnaujintas, remtasi Prekybos kodeksu, nes jis buvo viršesnis. Ispanijos valdžios institucijos paaiškino, kad minėtas pakeitimas yra tik techninis: konsolidavimo taisyklės nebuvo pakeistos, taip pat nepadaryta jokios įtakos finansinės prestižo vertės apskaičiavimo būdui. Ispanijos valdžios institucijos teigia, kad visuotinio integravimo metodas visada taikytas finansinei prestižo vertei apskaičiuoti ir kad šis apskaitos principas nustatytas ir Karališkajame dekrete Nr. 1815/1991, ir Ispanijos prekybos kodekso 46 straipsnyje.

(30)

Priėmus pirmąjį ir antrąjį sprendimus, Ispanija į TRLIS 12 straipsnio 5 dalį įtraukė naują pastraipą, siekdama, kad ta dalis atitiktų šiuos du Komisijos sprendimus. Nors TRLIS 12 straipsnio 5 dalis paskelbta neteisėta ir nesuderinama pagalba, oficialiai ji nebuvo panaikinta, nes teisėtų lūkesčių, kad pagalba, kuri nebuvo suteikta, neturės būti išieškota, turintys pagalbos gavėjai, kurių atžvilgiu pirmajame ir antrajame sprendimuose buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, tebegalėjo ją taikyti.

(31)

Ispanija į TRLIS 12 straipsnio 5 dalį įtraukė trečią įtrauką, kuria remiantis finansinės prestižo vertės atskaita netaikoma tais atvejais, kai ES bendrovių nerezidenčių akcijų įsigyta nuo 2007 m. gruodžio 21 d. (nepažeidžiant 2009 m. spalio 28 d. Komisijos sprendimo 1 straipsnio 3 dalies ir 2011 m. sausio 12 d. Komisijos sprendimo 1 straipsnio 3 dalies, jeigu neatšaukiamas įsipareigojimas dėl akcijų įsigijimo buvo prisiimtas iki 2007 m. gruodžio 21 d.). Tačiau, kalbant apie subjektų, kurie yra ne ES valstybių rezidentai, kontrolinio akcijų paketo įsigijimą nuo 2007 m. gruodžio 21 d. iki 2011 m. gegužės 21 d. (antrojo sprendimo paskelbimo Oficialiajame leidinyje data), atskaita galėtų būti taikoma, jeigu būtų įrodyta, kad yra akivaizdžių teisinių kliūčių tarpvalstybiniam verslo jungimui, kaip nustatyta 2011 m. sausio 12 d. antrojo Komisijos sprendimo 1 straipsnio 4 ir 5 dalyse.

(32)

Pagrindinėje teisinėje nuostatoje, t. y. TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje, nenurodyta, ar finansinės prestižo vertės atskaitą galima taikyti tiesiogiai, ar netiesiogiai įsigytoms akcijoms. Tačiau TRLIS 21 straipsnyje vardijant kriterijus, kuriuos turėtų atitikti bendrovės nerezidentės pajamos, kad bendrovė rezidentė galėtų taikyti TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytą atskaitą, nuoroda daroma į tiesiogiai ir netiesiogiai valdomas akcijas.

(33)

Kai buvo vykdoma administracinė procedūra, po kurios priimtas 2007 m. sprendimas pradėti tyrimo procedūrą, Ispanijos valdžios institucijos Komisijai paaiškino, kad remiantis nuoseklia administracine Ispanijos mokesčių administratoriaus (Dirección General de Tributos, toliau – DGT) praktika, taip pat Ekonomikos ir administracinio teismo (Tribunal Económico y Administrativo Central, toliau – TEAC) praktika, finansinę prestižo vertę galima atskaityti tik tada, kai ji susidaro tiesiogiai įsigyjant akcijų (14). Ispanijos valdžios institucijos nurodė, kad priežastys yra šios:

(34)

Kai buvo vykdoma oficiali tyrimo procedūra, po kurios priimtas šis sprendimas, Ispanijos valdžios institucijų buvo prašyta pateikti mokesčių administratoriaus administracinių aiškinimų (consultas), susijusių su TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymu, sąrašą. Ispanijos valdžios institucijos pateikė (15)2002 m. spalio 4 d. administracinio aiškinimo Nr. 1490-02 ir 2005 m. kovo 10 d. administracinio aiškinimo Nr. V0391-05 kopijas (16). Šiais administraciniais aiškinimais patvirtinama, kad, priėmus TRLIS 12 straipsnio 5 dalį, DGT aiškiai nustatė, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis netaikoma netiesioginiam akcijų įsigijimui tiesiogiai įsigijus kontroliuojančiosios bendrovės akcijų.

(35)

Ispanijos valdžios institucijų taip pat buvo prašyta pateikti TEAC praktikos, susijusios su TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymu, sąrašą. Ispanijos valdžios institucijos pateikė (17) keturių TEAC rezoliucijų (18), kuriomis patvirtinama, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis netaikoma netiesioginiam akcijų įsigijimui tiesiogiai įsigijus kontroliuojančiosios bendrovės akcijų, kopijas. Priežastis, dėl kurių netiesioginiam įsigijimui netaikoma TRLIS 12 straipsnio 5 dalis ir kurios išdėstytos DGT administraciniuose aiškinimuose ir TEAC rezoliucijose, galima apibendrinti taip:

(36)

Ispanijos valdžios institucijų taikyta nuosekli administracinė praktika, kuria remiantis finansinę prestižo vertę buvo galima atskaityti tik tais atvejais, kai būdavo tiesiogiai įsigyjamos veiklą vykdančių bendrovių akcijos, toliau taikyta net priėmus pirmąjį ir antrąjį sprendimus (20).

(37)

2012 m. kovo 21 d., atsakydama į Ispanijos bendrovės prašymą pateikti nuomonę mokesčių klausimais, DGT patvirtino privalomą aiškinimą Nr. V0608-12 (21), kuriuo nustatė, kad pagal TRLIS 12 straipsnio 5 dalį finansinę prestižo vertę būtų galima atskaityti ne tik tais atvejais, kai tiesiogiai įsigytos veiklą vykdančių bendrovių akcijos, bet ir tais atvejais, kai akcijos įsigytos netiesiogiai anksčiau tiesiogiai įsigijus kontroliuojančiosios bendrovės akcijų.

(38)

Minėtame administraciniame aiškinime DGT pripažįsta, kad nukrypo nuo TRLIS 12 straipsnio 5 dalies pirminio aiškinimo, kad ši dalis taikoma tais atvejais, kai akcijos įsigytos netiesiogiai. Taigi DGT pakeitė kriterijus, kuriais grindė ankstesnius atsakymus į Ispanijos bendrovių ta tema keltus klausimus.

(39)

Be to, 2012 m. birželio 26 d. rezoliucijoje (22) TEAC laikėsi DGT pozicijos dėl TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo tais atvejais, kai akcijos įsigytos netiesiogiai. Nors rezoliucija buvo susijusi su kitu dalyku ir susijusi apmokestinamoji bendrovė buvo kita nei nurodyta minėtame DGT 2012 m. kovo 21 d. administraciniame aiškinime, TEAC pripažino, kad buvo nukrypta nuo ankstesnės doktrinos išplečiant finansinės prestižo vertės atskaitos taikymo sritį ir į ją įtraukiant tuos atvejus, kai akcijos įsigytos netiesiogiai tiesiogiai įsigijus kontroliuojančiąją bendrovę.

(40)

TEAC taip pat pripažįsta nukrypęs nuo savo ankstesnės doktrinos. Pasak TEAC, jo ankstesnis aiškinimas buvo pagrįstas liepos 30 d. Karališkojo dekreto Nr. 1777/2004 dėl Ispanijos pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo potvarkio 15 straipsniu, kuriame nuoroda daroma tik į tiesiogiai įsigytą bendrovę. Tačiau, atsižvelgęs į ginčus dėl TRLIS 12 straipsnio 5 dalies aiškinimo ir į du Europos Komisijos priimtus sprendimus, TEAC persvarstė savo ankstesnę doktriną. Iš esmės DGT ir TEAC pateiktas priežastis galima apibendrinti taip:

(41)

Abi TEAC rezoliucijos (00/2842/2009 ir 00/4871/2009) buvo apskųstos Ispanijos specializuotame aukštesniajame teisme (Audiencia Nacional). Aukštesnysis teismas savo 2014 m. vasario 6 d. sprendime (23) nepritarė naujajam administraciniam aiškinimui ir patvirtino pradinius kriterijus, kuriais rėmėsi DGT ir TEAC, t. y. kad atvejams, kai akcijos įsigytos netiesiogiai tiesiogiai įsigijus kontroliuojančiąją bendrovę, TRLIS 12 straipsnio 5 dalis netaikoma. Savo sprendime aukštesnysis teismas teigia, kad prestižas, taigi ir finansinė prestižo vertė, gali atsirasti tik veiklą vykdančiose bendrovėse, kurios vykdo ekonominę veiklą. Kontroliuojančiosios bendrovės – tai bendrovės, kurių pagrindinis tikslas yra nuosavybės teise valdyti kitų veiklą vykdančių bendrovių akcijas. Atsižvelgiant į tai, kad kontroliuojančiosios bendrovės nevykdo ekonominės veiklos, jos negali sukurti prestižo (dėl tos priežasties negali sukurti ir finansinės prestižo vertės).

(42)

2013 m. liepos 17 d. raštu Komisija Ispanijos valdžios institucijas informavo, kad nusprendė dėl TRLIS 12 straipsnio 5 dalies naujo administracinio aiškinimo, kurį Ispanijos valdžios institucijos pateikė po to, kai buvo priimti pirmasis ir antrasis sprendimai, poveikio pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą.

(43)

Savo sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą Komisija nurodė mananti, kad šiuo nauju administraciniu aiškinimu išplėsta priemonės, kurią Komisija tyrė priimdama pirmąjį ir antrąjį sprendimus, taikymo sritis, nes dabar priemonė būtų taikoma ne tik finansinei prestižo vertei, atsirandančiai dėl tiesioginio užsienio bendrovių akcijų įsigijimo, bet ir finansinei prestižo vertei, atsirandančiai dėl netiesioginio įsigijimo.

(44)

Komisija preliminariai konstatavo, kad nauju administraciniu aiškinimu buvo išplėsta schemos, jau paskelbtos neteisėta ir nesuderinama pagalba, taikymo sritis, o Komisija apie tai nebuvo informuota, taigi tai yra neteisėta pagalba. Komisijai kilo abejonių, ar pagalba galėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka.

(45)

Komisija preliminariai konstatavo, kad pagalba turėtų būti išieškota ir kad pirmajame ir antrajame sprendimuose pripažinti teisėti lūkesčiai negali būti išplėsti (atgaline data), kad apimtų atvejus (netiesioginį įsigijimą), kurie, remiantis nuoseklia Ispanijos valdžios institucijų taikoma administracine praktika, nepriklausė ginčijamos priemonės taikymo sričiai tuomet, kai buvo priimti pirmasis ir antrasis sprendimai.

(46)

Komisija nusprendė pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (24) 11 straipsnio 1 dalį priimti įsakymą sustabdyti pagalbą, kuriuo pareikalavo, kad Ispanijos valdžios institucijos sustabdytų bet kokią pagalbą, kol Komisija priims galutinį sprendimą.

(47)

Sprendimas pradėti tyrimo procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (25). Komisija Ispanijos valdžios institucijų ir suinteresuotųjų šalių paprašė teikti pastabas.

(48)

Komisija gavo pastabas iš Ispanijos valdžios institucijų ir penkių suinteresuotųjų trečiųjų šalių, būtent Telefónica, Iberdrola, Santander, Abertis ir Axa. Visos suinteresuotosios šalys palaikė Ispanijos valdžios institucijų poziciją.

(49)

Nei Ispanijos valdžios institucijos, nei suinteresuotosios šalys nepritaria Komisijos nuomonei, kad naujasis administracinis aiškinimas yra nauja pagalba, ir mano, kad teisėti lūkesčiai galėtų atsirasti ir dėl netiesioginio akcijų įsigijimo tiesiogiai įsigijus kontroliuojančiosios bendrovės akcijų.

(50)

Pasak Ispanijos valdžios institucijų ir penkių suinteresuotųjų šalių, naujas administracinis aiškinimas nėra valstybės pagalba dėl toliau išdėstytų priežasčių.

(51)

Ispanijos valdžios institucijos nurodė DGT pirminį administracinį aiškinimą, pateiktą 2002 m. spalio 4 d. administraciniame aiškinime Nr. 1490-02 ir 2005 m. kovo 10 d. administraciniame aiškinime Nr. V0391-05, kuriais leista atskaityti finansinę prestižo vertę, kai veiklą vykdančių bendrovių nerezidenčių akcijos įsigytos tiesiogiai, jeigu tik bendrovės nerezidentės gaunamos pajamos atitinka TRLIS 21 straipsnio nuostatas. Ispanijos valdžios institucijos paaiškino, kad pirminis administracinis TRLIS 12 straipsnio 5 dalies aiškinimas (kaip matyti iš dviejų susijusių administracinių aiškinimų) toks yra dėl to, kad joks prestižas negali atsirasti atskirose kontroliuojančiosios bendrovės ataskaitose.

(52)

Ispanijos valdžios institucijos ir suinteresuotosios šalys teigia, kad administracinis aiškinimas nėra tiesiogiai susijusi administracinė praktika. DGT administraciniai aiškinimai nėra teisės šaltinis ir yra neprivalomi nei teismams, nei piliečiams; jie privalomi išskirtinai mokesčių administratoriui. Tai, kad jie privalomi mokesčių administratoriui, reiškia, kad mokesčių administratorius privalo taikyti vienodus kriterijus, jeigu mokesčių mokėtojų faktai ir aplinkybės yra tapatūs. Be to, Ispanijos valdžios institucijos paaiškino, kad administracinis aiškinimas Nr. 1490-02 yra neprivalomas mokesčių administratoriui ir skirtas tik informuoti trečiąsias šalis. Administracinis aiškinimas Nr. V0391-05 yra privalomas mokesčių administratoriui. Jeigu administraciniame aiškinime nustatyti kriterijai neatitiktų, mokesčių mokėtojas galėtų skųstis kompetentingiems teismams. Todėl nacionaliniams teismams neprivalomi administraciniame aiškinime nustatyti kriterijai.

(53)

Pasak Ispanijos valdžios institucijų, Komisija yra neteisi sprendime pradėti tyrimo procedūrą teigdama, kad „naujas Finansų ministerijos aiškinimas buvo patvirtintas 2012 m. birželio 26 d. TEAC rezoliucija“. DGT ir TEAC yra nepriklausomos institucijos: DGT yra dalis administracijos, o TEAC Europos Sąjungos Teisingumo Teismo yra laikomas teismu (26). TEAC tikrina, kaip taikomi mokesčių įstatymai, ir nustato doktriną ir kriterijus, kuriuos turi taikyti likusioji administracija. Suinteresuotosios trečiosios šalys teigia, kad TEAC yra ne teismas, bet mokesčių administravimo subjektas, priklausantis nuo Finansų ministerijos. Jos taip pat teigia, kad TEAC doktrina nėra teisinės tvarkos dalis. Nors jo doktrina privaloma mokesčių administratoriui, jį patį kontroliuoja aukštesnės instancijos teismai.

(54)

Ispanijos valdžios institucijos ir suinteresuotosios trečiosios šalys teigia, kad administracinis aiškinimas (ir jame pateikti kriterijai) yra negalutinis ir visada gali būti keičiamas, jeigu tik tas pateisinančias aplinkybes galima objektyviai pagrįsti. Tuo atžvilgiu Ispanijos valdžios institucijos nurodo gruodžio 17 d. Bendrojo mokesčių įstatymo Nr. 58/2003 89 straipsnį, kuriame nustatytas mokesčių aiškinimų teisinis poveikis:

(55)

Be to, suinteresuotosios trečiosios šalys teigia, kad pradinis administracinis aiškinimas negali būti apibrėžiamas kaip konsoliduota mokesčių administratoriaus praktika. Pasak kelių suinteresuotųjų trečiųjų šalių, ją sudaro tik keturi administraciniai aiškinimai ir viena TEAC rezoliucija (27). Be to, pasak kelių suinteresuotųjų trečiųjų šalių, net prieš 2012 m. DGT administracinį aiškinimą ir TEAC rezoliuciją administracinis aiškinimas buvo laipsniškai keičiamas 2010 m. birželio 1 d. TEAC rezoliucija ir 2011 m. spalio 13 d. aukštesniojo teismo sprendimu. TEAC rezoliucijoje ir aukštesniojo teismo sprendime nagrinėtas klausimas buvo susijęs su TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymu tais atvejais, kai akcijos įsigytos grupės viduje. 2011 m. spalio 13 d. aukštesniojo teisimo sprendimas buvo patvirtintas 2013 m. birželio 24 d. Ispanijos aukščiausiojo teismo sprendimu.

(56)

Ispanijos valdžios institucijos taip pat teigia, kad bendrovių pateikti prašymai dėl finansinės prestižo vertės atskaitos tais atvejais, kai akcijos įsigytos netiesiogiai, nebuvo sistemingai atmetami, kaip nurodyta Komisijos 2013 m. sprendime pradėti tyrimo procedūrą. Prašymai nebuvo sistemingai atmetami, nes mokesčių surinkimo sistemoje nereikalaujama, kad apmokestinamoji bendrovė prašytų leisti taikyti TRLIS 12 straipsnio 5 dalį. Mokesčių surinkimo sistema, apimanti pelno mokestį, yra „savarankiško apskaičiavimo“ (autoliquidación) sistema, kurioje apmokestinamoji bendrovė pati turi atlikti visas mokesčių operacijas, t. y. aiškintis įstatymą, įvertinti mokesčių operacijas ir apskaičiuoti galutinę mokėtino mokesčio sumą. Mokesčių institucija nesikiša į šį procesą. Tačiau mokesčių administratorius gali tikrinti ir stebėti savarankiškai apskaičiuotų mokesčių operacijas, ir galiausiai apskaičiuoja galutinį mokestį.

(57)

Ispanijos valdžios institucijos ir suinteresuotosios trečiosios šalys teigia, kad nepaisant DGT pirminio administracinio vertinimo, Ispanijos bendrovės finansinės prestižo vertės atskaitą taikė netiesioginiam akcijų įsigijimui. Remiantis Ispanijos valdžios institucijomis, mokesčių mokėtojai, manę, kad turi teisę TRLIS 12 straipsnio 5 dalį taikyti netiesioginiam įsigijimui, ją taikė. Tai, kad yra skirtingi DGT aiškinimai, netrukdė tą dalį taikyti: viena vertus, tie mokesčių mokėtojai, kurių mokesčių patikrinimas nebuvo atliktas, patvirtino de facto savo kriterijus po to, kai baigėsi nustatytas ketverių metų laikotarpis; kita vertus, tie mokesčių mokėtojai, kurių mokesčių patikrinimas buvo atliktas, galėjo apskųsti DGT nustatytus kriterijus aukštesnės instancijos institucijose.

(58)

Ir Ispanijos valdžios institucijos, ir suinteresuotosios trečiosios šalys teigia, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis nebuvo iš esmės pakeista ir kad nuostatos taikymo srities administracinis aiškinimas negali būti laikomas pagalbos pakeitimu. Tai, kad DGT nepakeitė administracinio aiškinimo, nedaro poveikio TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sričiai.

(59)

Ispanijos valdžios institucijos ir suinteresuotosios trečiosios šalys teigia, kad taikymo sritis nauju administraciniu aiškinimu nebuvo pakeista, nes TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje jau buvo kryžminė nuoroda į TRLIS 21 straipsnį, kurio 1 dalies a punkte paminėtas tiesioginis ir netiesioginis bent 5 proc. akcijų įsigijimas. Tas reikalavimas išliko nekeistas nuo tada, kai į Ispanijos pelno mokesčio įstatymą įtraukta TRLIS 12 straipsnio 5 dalis.

(60)

Viena iš suinteresuotųjų šalių ginčija Komisijos sprendime pradėti tyrimo procedūrą pateiktą teiginį, kad keletas atvejų, kuriems nuo pat pradžių netaikyta priemonė, vėliau buvo įtraukti į TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritį. Ta suinteresuotoji šalis mano, kad kontroliuojančiųjų bendrovių akcijų dalies įsigijimas visada atitiko šios priemonės tinkamumo kriterijus ir kad ginčas dėl TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo yra susijęs tik su taikyto apskaičiavimo metodo neatitikimu. Suinteresuotoji trečioji šalis mano, kad suprasti šį klausimą labai svarbu nagrinėjant šį atvejį.

(61)

Suinteresuotoji šalis teigia, kad apskaitos konsolidavimo taisyklėse buvo pateisintas iš esmės kitoks aiškinimas nei tas, kurį pradžioje patvirtino DGT ir TEAC. Remiantis apskaitos konsolidavimo taisyklėmis, finansinė prestižo vertė privalo būti apskaičiuojama taikant integruotą konsolidavimo metodą, kuriuo reikalaujama, kad visų priklausomų bendrovių, kurias turi atitinkamas subjektas, turtas ir įsipareigojimai būtų traktuojami taip, lyg būtų vieno subjekto turtas ir įsipareigojimai. Taikant šį principą, kontroliuojančiajai bendrovei priklausanti patronuojamosios veiklą vykdančios bendrovės dalis atimama, o tos dalies vertė kontroliuojančiosios bendrovės balanse pakeičiama veiklą vykdančios bendrovės turto ir įsipareigojimų rinkos verte. Taigi, kai turtas įtraukiamas į kontroliuojančiosios bendrovės turtą, į kontroliuojančiosios bendrovės balansą įtraukiamas rezervas, kurio suma yra lygi patronuojamosios veiklą vykdančios bendrovės turto rinkos vertės ir buhalterinės vertės skirtumui. Todėl už kontroliuojančiosios bendrovės akcijų dalį sumokėtos kainos ir kontroliuojančiosios bendrovės grynosios vertės, visiškai konsolidavus jos patronuojamosios veiklą vykdančios bendrovės turtą, skirtumas į apskaitą įtraukiamas kaip kontroliuojančiajai bendrovei priklausanti finansinė prestižo vertė.

(62)

Taikant šį apskaičiavimo metodą, kontroliuojančiosios bendrovės ir veiklą vykdančių bendrovių turtas būtų traktuojamas taip, lyg būtų vienos bendrovės turtas. Todėl kontroliuojančioji bendrovė galėtų atskaityti finansinę prestižo vertę pagal TRLIS 12 straipsnio 5 dalį.

(63)

Ispanijos valdžios institucijos ir suinteresuotosios trečiosios šalys taip pat pripažįsta, kad DGT ir TEAC nukrypo nuo savo ankstesnės praktikos, pagal kurią TRLIS 12 straipsnio 5 dalį buvo galima taikyti tik tais atvejais, kai veiklą vykdančių bendrovių akcijos įsigytos tiesiogiai.

(64)

Ispanijos valdžios institucijos paaiškino, kad DGT ir TEAC savo nukrypimą nuo ankstesnio administracinio aiškinimo pateisino šiomis priežastimis:

(65)

Ispanijos valdžios institucijos ir suinteresuotosios trečiosios šalys teigia, kad naujas administracinis aiškinimas, nustatytas privalomame 2012 m. kovo 21 d. administraciniame aiškinime Nr. V0608-12 ir 2012 m. birželio 26 d. TEAC rezoliucijoje, yra susijęs su pirmuoju ir antruoju sprendimais. Tai atspindėta dviem aspektais:

(66)

Be to, Ispanijos valdžios institucijos pažymi, kad Komisijos tarnybos 2007 m. kovo 26 d., prieš pradėdamos oficialią tyrimo procedūrą, atsiuntė tarnybinį raštą, kuriame nurodyta, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalies administracinis aiškinimas atrodo esąs per daug ribojantis.

(67)

Ispanijos valdžios institucijos teigia, kad mokesčių administratorius ir DGT, priimdamos kovo 21 d. administracinį aiškinimą Nr. V0608-12 ir 2012 m. birželio 26 d. TEAC rezoliuciją, laikėsi su ES teise derančio aiškinimo principo, taip pat ES teisės tiesioginio poveikio ir pirmumo principo. Iš tikrųjų, nacionalinės institucijos, teisėjai ar administracija visada nacionalinę teisę turėtų taikyti laikydamiesi ES teisės, ir privalo vadovautis SESV 4 straipsnyje nustatytu lojalaus bendradarbiavimo principu.

(68)

Kadangi Europos Komisijos priimti sprendimai yra privalomi jų adresatams, DGT ir TEAC turėjo pakeisti savo administracinius kriterijus dėl TRLIS 12 straipsnio 5 dalies aiškinimo. Todėl administracinis aiškinimas ir TEAC rezoliucija visiškai derėjo su abiejų Komisijos sprendimų formuluote ir taikymo sritimi, nes nebuvo reikalaujama susigrąžinti finansinę prestižo vertę, susidarančią dėl tiesioginio ir netiesioginio įsigijimo, įvykdyto laikotarpiu, kuriuo, kaip pripažino Komisija, pagalbos gavėjai turėjo teisėtų lūkesčių, ir atitinkančio konkrečias pirmajame ir antrajame sprendimuose nustatytas sąlygas.

(69)

Ispanijos valdžios institucijos ir suinteresuotosios trečiosios šalys teigia, kad Komisija, taikydama šiam atvejui Teisingumo Teismo Sprendimo Kahla  (28) ir Sprendimo Namur-Les Assurances de Credit  (29) praktiką, prieina prie klaidingos išvados. Sprendime Kahla teigiama, kad visa papildoma informacija, kurią Komisija prašo pateikti norėdama išsiaiškinti pagalbos priemonės taikymo sritį, yra pagalbos sistemos, apie kurią pranešta, dalis. Pasak Ispanijos valdžios institucijų, nors Komisija jau žinojo apie administracinį aiškinimą, kuriuo TRLIS 12 straipsnio 5 dalis netaikyta netiesioginiam įsigijimui, Komisija apie tai neužsiminė nei pirmajame, nei antrajame sprendime. Be to, nepaisant to, kad žinojo apie administracinį aiškinimą, Komisija abiejuose sprendimuose mini ir tiesioginį, ir netiesioginį įsigijimą. Suinteresuotosios šalys teigia, kad niekada nežinojo apie Komisijos ir Ispanijos valdžios institucijų susirašinėjimą, kuriuo buvo teigta, kad praktiškai finansinė prestižo vertė galėtų būti taikoma tik tiesioginiam akcijų dalies įsigijimui.

(70)

Sprendime Namur – Les Assurances Teismas nustato, kad papildomai pranešti reikia tik apie pakeitimus, kuriais iš esmės keičiama pagalbos sistema. Pasak Ispanijos valdžios institucijų, jeigu nebuvo pakeistos teisės nuostatos, kuriomis nuo pat pradžių nustatyta pagalbos priemonė, jos ribos ir sąlygos, vadinasi, nebuvo pakeista esama ir nebuvo nustatyta nauja pagalba. Todėl iš Teismo sprendimo galima numanyti, kad naujasis aiškinimas negali būti laikomas nauja pagalba, nes nebuvo pakeista konkreti teisės nuostata (TRLIS 12 straipsnio 5 dalis ir TRLIS 21 straipsnio 1 dalies a punktas), jos sąlygos ir ribos.

(71)

Be to, Ispanijos valdžios institucijos ir suinteresuotosios trečiosios šalys teigia, kad Komisija pirmajame ir antrajame sprendimuose pripažino, kad kelių Europos Parlamento narių atsiųsti klausimai paskatino pradėti oficialią tyrimo procedūrą. Šie Parlamento narių klausimai daugiausia susiję su netiesioginiu įsigijimu, t. y. kontroliuojančiosios bendrovės nerezidentės, tuo pat metu turėjusios veiklą vykdančių bendrovių nerezidenčių akcijų dalį, akcijų įsigijimu. Tokio įsigijimo pavyzdžiai buvo šie: bendrovės O2 akcijos, įsigytos bendrovės Telefónica, bendrovės Scottish Power Ltd akcijos, įsigytos bendrovės Iberdrola, ir bendrovės Abbey National Bank akcijos, įsigytos bendrovės Banco Santander. Todėl Komisija žinojo, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis taikyta ir netiesioginiam įsigijimui.

(72)

Be to, Ispanijos valdžios institucijos ir suinteresuotosios trečiosios šalys teigia, kad pranešime spaudai, kuriuo Komisija 2007 m. paskelbė pradedanti oficialią tyrimo procedūrą, nurodyti Parlamento narių klausimai, kuriuose paminėti keli šie sandoriai, būtent bendrovės O2 akcijos, įsigytos bendrovės Telefónica, bendrovės Scottish Power Ltd akcijos, įsigytos Iberdrola, ir Sacyr, Abertis bei Cintra pasiūlymai dėl greitkelių koncesijos Prancūzijoje. Be to, Iberdrola teigia, kad Komisija suteikė bendrovėms Iberdrola ir Scottish Power leidimą susijungti (30), ir dėl tos priežasties Komisija turėjo žinoti, kad Iberdrola įsigijo kontroliuojančiosios bendrovės, turinčios patronuojamųjų veiklą vykdančių bendrovių, akcijų.

(73)

Ispanijos valdžios institucijos ir kelios suinteresuotosios trečiosios šalys mano, kad vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principu reikalaujama, kad panašūs faktiniai atvejai nebūtų traktuojami skirtingai, o skirtingi faktiniai atvejai – vienodai, išskyrus atvejus, kai tokį skirtingą traktavimą galima objektyviai pateisinti.

(74)

Ispanijos valdžios institucijos ir kelios suinteresuotosios trečiosios šalys teigia, kad netiesioginis veiklą vykdančių bendrovių nerezidenčių akcijų įsigijimas anksčiau tiesiogiai įsigijus kontroliuojančiosios bendrovės akcijų yra panašus į tiesioginį veiklą vykdančios bendrovės akcijų įsigijimą. Todėl pirmajame ir antrajame sprendimuose padarytos išvados turėtų būti taikytinos ir tiesioginiam, ir netiesioginiam įsigijimui. Tai reikštų, kad su netiesioginiu įsigijimu susijęs administracinis aiškinimas taip pat turėtų būti laikomas neteisėta ir nesuderinama pagalba, o Komisija turėtų savaime pripažinti, kad esama teisėtų lūkesčių dėl netiesioginio akcijų įsigijimo, vykdyto nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 21 d. (2011 m. gegužės 21 d.), pirmojo ir antrojo sprendimų 1 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

(75)

Suinteresuotosios trečiosios šalys taip pat mini fiskalinio neutralumo principą. Fiskalinio neutralumo principas reikalauja investicijas traktuoti vienodai, neatsižvelgiant į tai, kokiais būdais investuojama. Tais atvejais, kai akcijos įsigytos netiesiogiai, finansinė prestižo vertė gali susidaryti, tik jeigu netiesioginis įsigijimas paverčiamas tiesioginiu įvykdžius susijungimo sandorį, kai bendrovė rezidentė įsigyja bendrovę nerezidentę. Atsižvelgiant į tai, kad tarptautiniai verslo susijungimai yra sudėtingi, neturėtų būti būtina susijungti su veiklą vykdančia bendrove nerezidente, kad susidarytų finansinė prestižo vertė. Dėl tos pat priežasties neturėtų būti būtina vykdyti patronuojančiosios bendrovės ir kontroliuojančiosios bendrovės nerezidentės, tuo pat metu susijungiančios su savo patronuojamąja veiklą vykdančia bendrove, daugialygio susijungimo sandorio. Todėl pagal fiskalinio neutralumo principą būtų laikoma, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis taikoma tiek tiesioginiam, tiek netiesioginiam įsigijimui.

(76)

Ispanijos valdžios institucijos ir suinteresuotosios trečiosios šalys taip pat ginčija 2013 m. sprendimo pradėti tyrimo procedūrą teiginį, susijusį su administracinio aiškinimo atgaliniu poveikiu. Pasak Ispanijos valdžios institucijų, atgalinį poveikį turi tik teisės nuostatos arba teisės aktai, kuriais trečiosioms šalims daromas teisinis poveikis. Ispanijos aukščiausiojo teismo teigimu, administracinis aiškinimas, pavyzdžiui, nuomonė mokesčių klausimais, nėra teisės aktas, o tik paprasčiausias procesinis dokumentas. Apmokestinamoji bendrovė negali apskųsti nuomonių mokesčių klausimais ir jų tikslas – tik informuoti. Kadangi jos negali daryti teisinio poveikio, negali turėti ir atgalinio poveikio. Suinteresuotosios trečiosios šalys sutinka, kad priemonė netaikoma atgaline data. Pirma, mokesčių aiškinimus mokesčių mokėtojai pateikia dėl tų mokesčių, kurie dar nebuvo apskaičiuoti ir nustatyti. Antra, daugelis mokesčių mokėtojų nepaisė administraciniame aiškinime nustatytų pirminių kriterijų ir netiesioginiam akcijų įsigijimui taikė TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytą finansinės prestižo vertės atskaitą.

(77)

Pasak Ispanijos valdžios institucijų, jeigu Komisija nustatytų, kad su TRLIS 12 straipsnio 5 dalimi susijęs naujas administracinis aiškinimas yra neteisėta nauja pagalba, tos pačios išvados, padarytos pirmojo ir antrojo sprendimų 1 straipsnyje dėl teisėtų lūkesčių, turėtų būti taikytinos ir netiesioginiam akcijų įsigijimui.

(78)

Teigdamos, kad šiuo atveju pagalba neturi būti išieškota, nes yra teisėtų lūkesčių, Ispanijos valdžios institucijos remiasi Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią Komisija neturėtų reikalauti išieškoti pagalbos, jeigu tai prieštarautų bendrajam Bendrijos teisės principui.

(79)

Pasak Ispanijos valdžios institucijų ir suinteresuotųjų trečiųjų šalių, pagalbos gavėjams teisėtų lūkesčių atsirado dėl šių Komisijos veiksmų:

(80)

Pasak Ispanijos valdžios institucijų, tai, kad buvo ankstesnis ribojantis TRLIS 12 straipsnio 5 dalies administracinis aiškinimas, neturi poveikio teisėtiems netiesiogiai akcijas įsigijusių pagalbos gavėjų lūkesčiams. Taip yra dėl to, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis yra aiški nuostata, joje pateikta nuoroda į ataskaitų konsolidavimo taisykles ir ja siekiama skatinti Ispanijos bendrovių investicijas užsienyje, jeigu tik daroma kokia nors įtaka įsigytos bendrovės veiklai ir bendrovė vykdo ekonominę veiklą.

(81)

Pasak suinteresuotųjų trečiųjų šalių, Komisijos ir Ispanijos valdžios institucijų vidaus diskusijos vykdant oficialią tyrimo procedūrą nepakeičia pagalbos priemonės gavėjų teisėtų lūkesčių. Šios vidinės diskusijos galėtų paskatinti teisinį poveikį trečiosioms šalims, jeigu jos būtų buvusios atspindėtos sprendimų formuluotėje.

(82)

Suinteresuotosios trečiosios šalys teigia, kad Komisija pažeidė estoppel principą, pagal kurį Komisija negali prieštarauti savo pačios veiksmams arba priemonėms. Komisija pirmajame ir antrajame sprendimuose nuolat mini netiesioginį įsigijimą. Todėl Komisija neturėtų keisti toje teisinėje priemonėje nustatytos pradinės garantijos teigdama, kad mokesčių administratorius pakeitė nuostatos aiškinimą.

(83)

Suinteresuotosios trečiosios šalys taip pat tvirtina, kad Komisija pažeidžia teisinio tikrumo principą. Komisija ne tik pakartotinai mini tiesioginio ir netiesioginio įsigijimo atvejus, bet ir abiejų sprendimų formuluotėje neužsimena apie TRLIS 12 straipsnio 5 dalies administracinį aiškinimą. Suinteresuotosios trečiosios šalys mano, kad remdamasis sprendimų formuluote uolus ir apdairus veiklos vykdytojas būtų manęs, kad netiesioginis įsigijimas patenka į TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritį.

(84)

Ispanijos valdžios institucijos pažymi, kad visos suinteresuotosios trečiosios šalys laikosi vienodo požiūrio ir palaiko Ispanijos valdžios institucijų pastabose pateiktus argumentus.

(85)

Ispanijos valdžios institucijos pakartoja, kad naujas administracinis DGT aiškinimas, pateiktas 2012 m. kovo 21 d. administraciniame aiškinime Nr. V0608/12 ir 2012 m. birželio 26 d. TEAC rezoliucijoje, nėra nauja pagalba. Nei atsakymai į prašymus pateikti nuomonę mokesčių klausimais, nei TEAC rezoliucijos neturi teisinio poveikio.

(86)

2013 m. birželio 24 d. Ispanijos aukščiausiojo teismo sprendime parodyta, kad finansinė prestižo vertė turėtų būti apskaičiuojama atsižvelgiant į apskaitos konsolidavimo taisykles, neatsižvelgiant į tai, ar įsigytos bendrovės nerezidentės pateikia konsoliduotas ar atskiras ataskaitas. Nors šio sprendimo dalykas buvo ne tai, ar TRLIS 12 straipsnio 5 dalis taikoma tiesioginiam, ar netiesioginiam įsigijimui, tai, kad nuorodą reikėtų daryti į apskaitos taisykles, reiškia, kad taikant TRLIS 12 straipsnio 5 dalį turi būti panašiai traktuojamas ir tiesioginis, ir netiesioginis įsigijimas.

(87)

Penkios suinteresuotosios šalys savo pastabose teigia, kad tais atvejais, kai akcijas įsigijo netiesiogiai, apskaičiuodamos savo pelno mokestį atskaitė finansinę prestižo vertę. Todėl naujas administracinis aiškinimas neturėjo poveikio TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sričiai.

(88)

Komisija pirmajame ir antrajame sprendimuose pripažino, kad dėl atsakymų į raštu pateiktus Parlamento narių Eriko Mejierio ir Sharonos Bowles klausimus atsirado teisėtų lūkesčių. Atsakymuose nėra užuominų, kad jie susiję tik su tiesioginiu įsigijimu. Priešingai, atsakymai į tuos Parlamento narių klausimus buvo susiję su konkrečiais netiesioginio įsigijimo atvejais.

(89)

Be to, teisėtų lūkesčių principo tikslas – apsaugoti tariamos valstybės pagalbos gavėjus, o ne valstybę narę. Todėl būtent pagalbos gavėjai (ir niekada valstybė narė) turėtų vertinti, ar dėl Komisijos patvirtintų priemonių galėjo atsirasti teisėtų lūkesčių.

(90)

Pradėdama šią tyrimo procedūrą Komisija ketina peržiūrėti savo pačios priemones, kuriomis pažeidžiami teisinio tikrumo ir estoppel principai.

(91)

Ispanijos valdžios institucijos Komisijai primena, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalies pagalbos pobūdis yra negalutinis, dar laukiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo peržiūros.

(92)

Pirmajame ir antrajame sprendimuose Komisija konstatavo, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis yra neteisėta ir nesuderinama pagalbos schema įsigijimo ir ES, ir ne ES atžvilgiu. Visų pirma Komisija nustatė, kad nagrinėjamąja priemone, kuria Ispanijos bendrovėms leidžiama atskaityti finansinę prestižo vertę, susidarančią įsigijus bent 5 proc. užsienio bendrovės akcijų, suteikiamas atrankusis pranašumas, nepateisinamas mokesčių sistemos logika. Be to, nustatyta, kad priemonė yra nesuderinama su vidaus rinka (32). Komisija nurodo tuose sprendimuose pateiktą argumentaciją norėdama parodyti, kad nagrinėjamoji priemonė buvo neteisėta ir nesuderinama valstybės pagalba.

(93)

Ispanijos valdžios institucijos nesiėmė anuliavimo veiksmų nei priėmus pirmąjį sprendimą, nei antrąjį. Tačiau Bendrajame Teisme dar neišnagrinėta daug bylų, kurias iškėlė trečiosios šalys (33).

(94)

Šiame sprendime nagrinėjamas tik TRLIS 12 straipsnio 5 dalies naujo administracinio aiškinimo, kurį Ispanijos valdžios institucijos pateikė po to, kai buvo priimtas pirmasis ir antrasis sprendimai, poveikis.

(95)

Pirmojo ir antrojo sprendimų tikslas buvo įvertinti Ispanijos schemos, tokios, kokią Ispanijos valdžios institucijos pristatė, kai buvo vykdoma administracinė procedūra, po kurios priimti pirmasis ir antrasis sprendimai, suderinamumą su vidaus rinka. Pirmajame ir antrajame sprendimuose nustatyta, kad neteisėta ir nesuderinama schema (TRLIS 12 straipsnio 5 dalis) „Ispanijos buvo taikyta neteisėtai“ (34).

(96)

Nusistovėjusi teismo praktika tokia, kad sprendimo taikymo sritis turi būti nustatyta ne vien remiantis nuorodomis į to sprendimo faktinę formuluotę, bet ir atsižvelgiant į valstybės narės per administracinę procedūrą pateiktą pagalbos schemos aprašymą (35). Sprendime Kahla Thüringen Teismas nustatė, kad Komisijos pateiktas prašymas suteikti papildomos informacijos, siekiant išsiaiškinti pagalbos schemos taikymo sritį, ir valstybių narių pateiktas atsakymas į tą prašymą turi būti laikoma nedaloma pagalbos schemos dalimi (36).

(97)

Ispanijos valdžios institucijos 2007 m. birželio 4 d. rašte (37) paaiškino, kad atitinkama administracine praktika leista finansinę prestižo vertę atskaityti tik tais atvejais, kai veiklą vykdančių bendrovių akcijos įsigytos tiesiogiai.

(98)

Šią praktiką taip pat patvirtina nuoseklūs DGT ir TEAC administraciniai aiškinimai, teikti 2002–2012 m. Nepaisant atitinkamų TRLIS nuostatų formuluotės, pirmojo ir antrojo sprendimų priėmimo metu DGT ir TEAC nuolat sistemingai TRLIS 12 straipsnio 5 dalį taikė tik veiklą vykdančių bendrovių akcijų tiesioginio įsigijimo atvejais. Šis aiškinimas galiojo nuo 2002 m. sausio 1 d., kai pirmą kartą įsigaliojo TRLIS 12 straipsnio 5 dalis.

(99)

Be to, Ispanijos valdžios institucijos 2012 m. kovo mėn. priimtu nauju administraciniu TRLIS 12 straipsnio 5 dalies aiškinimu išplėtė TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritį, nes priemonė dabar būtų taikoma ne tik finansinei prestižo vertei, susidarančiai tiesiogiai įsigyjant bendrovių nerezidenčių akcijų, bet ir finansinei prestižo vertei, susidarančiai netiesiogiai įsigyjant bendrovių nerezidenčių akcijų, kai įsigyjama kontroliuojančiosios bendrovės akcijų.

(100)

Svarbu nurodyti, kad esminis dalykas yra ne nustatyti, ar pagalba galėtų būti laikoma esama pagalba. Iš tikrųjų, pirmuoju ir antruoju sprendimais jau konstatuota, kad išnagrinėtos priemonės (TRLIS 12 straipsnio 5 dalis, įgyvendinta Ispanijos valdžios institucijų) yra neteisėta ir nesuderinama pagalba. Todėl naujas administracinis aiškinimas jokiu atveju negalėtų būti esama pagalba. Priešingai, šiuo atveju svarbu būtent tai, ar pirmojo ir antrojo sprendimų taikymo sritis taip pat apėmė akcijas, kurios įsigytos netiesiogiai anksčiau įsigijus kontroliuojančiąją bendrovę.

(101)

Komisija mano, kad nė vienas iš Ispanijos valdžios institucijų ir suinteresuotųjų trečiųjų šalių pateiktų argumentų dėl toliau paaiškintų priežasčių neįrodo, kad priemonė nėra nauja pagalba.

(102)

Siekdamos paremti savo požiūrį, kad priemonė nėra nauja pagalba, Ispanijos valdžios institucijos ir suinteresuotosios trečiosios šalys iš esmės teigia, kad ankstesnis administracinis aiškinimas buvo negalutinis, visada galėjo būti apskųstas teismuose ir nebuvo nuosekli praktika.

(103)

Šie argumentai neturi ryšio su šio sprendimo tikslais. Iš tikrųjų, Komisija pirmajame ir antrajame sprendimuose išnagrinėjo valstybės pagalbos schemą, įgyvendintą Ispanijos valdžios institucijų. Aplinkybė, kad sistema kuriuo nors metu ateityje galėjo būti nedaug arba visiškai keičiama (administracijos arba teismų), yra nesusijusi su tyrimo aprėptimi, taigi ir sprendimų taikymo sritimi.

(104)

Bet kuriuo atveju, Ispanijos valdžios institucijų pateiktus argumentus reikia atmesti dėl toliau išdėstytų papildomų priežasčių.

(105)

Kalbant apie argumentą, kad pradinis administracinis aiškinimas nebuvo tiesiogiai susijusi ir įtvirtinta mokesčių administratoriaus praktika, Komisija pažymi, kad iš visų Ispanijos valdžios institucijų pateiktų DGT administracinių aiškinimų ir TEAC rezoliucijų matyti, kad sistemingai ir nuosekliai laikytasi požiūrio į TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritį neįtraukti netiesioginio akcijų įsigijimo tiesiogiai įsigijus kontroliuojančiosios bendrovės akcijų.

(106)

Ispanijos valdžios institucijos ir suinteresuotosios trečiosios šalys taip pat teigia, kad pradinis administracinis aiškinimas nėra tiesiogiai susijusi ir galutinė administracinė praktika, nes ji nėra teisės šaltinis ir visada gali būti apskųsta kompetentinguose teismuose.

(107)

Komisija mano, kad tai, jog administracinį aiškinimą ir TEAC rezoliucijas galima apskųsti aukštesnės instancijos teisminėms institucijoms, nereiškia, kad šie administraciniai aiškinimai, o ypač TEAC rezoliucijos, neturi teisinio poveikio apmokestinamajai bendrovei. Kaip nustatyta gruodžio 17 d. Bendrojo mokesčių įstatymo Nr. 58/2003 89 straipsnyje, atsakymai, pateikti tenkinant prašymą pateikti nuomonę mokesčių klausimais, turi privalomų pasekmių mokesčių administratoriui. Tai reiškia, kad mokesčių administratorius privalo taikyti vienodus kriterijus, kai mokesčių mokėtojų faktai ir aplinkybės yra tapatūs. Todėl uolus ir apdairus veiklos vykdytojas iš mokesčių administratoriaus tikėtųsi nuoseklaus požiūrio tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų faktai ir aplinkybės yra tapatūs.

(108)

Ispanijos valdžios institucijos ir kelios suinteresuotosios trečiosios šalys teigia, kad pradinis administracinis aiškinimas nėra nuosekli administracinė praktika, nes administraciniame aiškinime pateikti kriterijai bet kada gali būti dar keičiami. Tačiau, kaip paaiškino Ispanijos valdžios institucijos, Įstatymo Nr. 58/2003 89 straipsnyje reikalaujama nuosekliai taikyti administraciniame aiškinime pateiktus kriterijus, kol teismo praktika arba galiojančiu įstatymu administracinis aiškinimas nepakeičiamas. Komisija atkreipia dėmesį, kad visi DGT administraciniai aiškinimai ir TEAC rezoliucijos įrodo, kad 2002–2012 m. taikyta nuosekli praktika, kuri nebuvo nei įstatymu, nei teismo praktika pakeista.

(109)

Ispanijos valdžios institucijos ir kelios suinteresuotosios trečiosios šalys teigia, kad administracinis aiškinimas buvo laipsniškai keičiamas 2010 m. birželio mėn. TEAC rezoliucija ir 2011 m. spalio 13 d. aukštesniojo teismo sprendimu (38), kurį Ispanijos aukščiausiasis teismas vėliau patvirtino 2013 m. birželio 24 d. sprendimu (39). Komisija mano, kad minėti sprendimai neįrodo, kad buvo pakeistas akcijų netiesioginio įsigijimo fiskalinis traktavimas TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo atžvilgiu. TEAC rezoliucija, aukštesniojo teismo ir Ispanijos aukščiausiojo teismo sprendimai buvo susiję su akcijų dalies įsigijimu grupės viduje, o tai skiriasi nuo nagrinėjamojo klausimo. Abiejuose sprendimuose nedaroma aiški nuoroda į netiesioginį akcijų įsigijimą ir nepradedamos diskusijos dėl to, ar apskritai yra finansinė prestižo vertė, nes teismas a quo jau buvo įvertinęs finansinės prestižo vertės buvimą ir tai nebepateko į apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Šiuo atžvilgiu Ispanijos mokesčių institucijų administracinė praktika, susijusi su išieškojimo procedūra, buvo pirmiausia žiūrėti, koks įsigijimas – tiesioginis ar netiesioginis, neatsižvelgiant į tai, ar įsigyjama grupės viduje, ir nustatyti, ar dėl įsigijimo atsirado fiskalinių lengvatų.

(110)

Ispanijos valdžios institucijos ir suinteresuotosios trečiosios šalys taip pat ginčija Komisijos teiginį 2013 m. liepos 17 d. sprendime pradėti tyrimo procedūrą, kad buvo sistemingai atsisakoma leisti finansinės prestižo vertės, susijusios su netiesioginiu įsigijimu, atskaitą mokesčių deklaracijose. Ispanijos valdžios institucijos ir suinteresuotosios trečiosios šalys teigia, kad negalėjo būti sistemingai atsisakoma leisti vykdyti atskaitą, nes Ispanijos mokesčių surinkimo sistema yra grindžiama „savarankiško apskaičiavimo sistema“ (autoliquidación).

(111)

Komisija laikosi nuomonės, kad tai, jog mokesčių surinkimo sistema yra grindžiama savarankišku apskaičiavimu, nepaneigia priemonės naujos pagalbos pobūdžio. Iš tikrųjų, tai, kad Ispanijos mokesčių surinkimo sistema yra grindžiama savarankiško apskaičiavimo sistema, neužtikrina kiekvienos mokesčių operacijos, kurią atlieka apmokestinamoji bendrovė, teisingumo, o galiausiai ir teisėtumo. Mokesčių administratorius turi įgaliojimus tikrinti ir stebėti mokesčių mokėtojų savarankiškai apskaičiuotų mokesčių operacijas. Iš tikrųjų, kaip nurodė Ispanijos valdžios institucijos, jeigu atliekamas mokesčių mokėtojo, atskaičiusio finansinę prestižo vertę netiesioginio įsigijimo atveju, mokesčių patikrinimas, mokesčių administratorius, saistomas prievolės taikyti vienodus kriterijus tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų faktai ir aplinkybės yra tapatūs, nebūtų sutikęs su bendrovės mokesčių deklaracijoje nurodyta finansinės prestižo vertės atskaita. Todėl tai, kad yra savarankiško mokesčių apskaičiavimo sistema, neprieštarauja Komisijos nuomonei, kad bendrovių pateikti prašymai dėl finansinės prestižo vertės atskaitos, kai akcijų dalis buvo įsigyta netiesiogiai, buvo sistemingai atmetami.

(112)

Be to, tai, kad kai kurie mokesčių mokėtojai nepaisė galiojančio administracinio aiškinimo ir atskaitė finansinę prestižo vertę, kai akcijos buvo įsigytos netiesiogiai, su šios analizės tikslu neturi ryšio. Remiantis Įstatymo Nr. 58/2003 89 straipsniu, mokesčiu administracija privalo taikyti mokesčių aiškinimuose nustatytus kriterijus, kai mokesčių mokėtojų faktai ir aplinkybės yra tapatūs. Todėl, atlikus mokesčių mokėtojų, atskaičiusių finansinę prestižo vertę, kai akcijos buvo įsigytos netiesiogiai, mokesčių patikrinimą, jie būtų turėję ištaisyti savo mokesčių deklaracijas.

(113)

Taigi, DGT administraciniai aiškinimai ir TEAC rezoliucijos patvirtina, kad, rengiant pirmąjį ir antrąjį sprendimus, ir net juos priėmus (iki 2012 m. kovo mėn.), nuosekli Ispanijos valdžios institucijų administracinė praktika buvo taikyti nagrinėjamąją mokesčių schemą tik tada, kai veiklą vykdančių bendrovių nerezidenčių akcijos buvo įsigytos tiesiogiai, o leisti atskaitą, kai akcijos buvo įsigytos netiesiogiai tiesiogiai įsigijus kontroliuojančiosios bendrovės akcijų, sistemingai atsisakyta. Be to, Komisija mano, kad tai, jog Ispanijos mokesčių surinkimo sistema yra grindžiama savarankišku mokesčių apskaičiavimu, nekeičia fakto, kad nauju administraciniu aiškinimu išplėsta TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritis.

(114)

Ir Ispanijos valdžios institucijos, ir suinteresuotosios trečiosios šalys teigia, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis nebuvo iš esmės pakeista ir kad nuostatos taikymo srities administracinis aiškinimas negali būti laikomas esminiu pagalbos pakeitimu. Dar daugiau, tai, kad DGT ir TEAC pakeitė administracinį aiškinimą, nedaro poveikio TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sričiai.

(115)

Nepaisant to, nekyla abejonių, kad fiskalinio pranašumo taikymo srities išplėtimas (tai gali reikšti, kad teikiama milijardų eurų valstybės pagalba) įtraukiant netiesioginį akcijų įsigijimą, yra esminis sistemos taikymo srities pakeitimas (40).

(116)

Iš tikrųjų, finansinės prestižo vertės apskaičiavimo būdas buvo pakeistas ir naujai nustatytas taip, kad būtų galima finansinės prestižo vertės, susidarančios, kai bendrovių nerezidenčių akcijos įsigytos netiesiogiai tiesiogiai įsigijus kontroliuojančiosios bendrovės akcijų, atskaita. Šiuo apskaičiavimo metodo pakeitimu akivaizdžiai išplėsta TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritis.

(117)

Iš vykdant administracinę procedūrą ir oficialią tyrimo procedūrą Ispanijos valdžios institucijų Komisijai pateiktų DGT administracinių aiškinimų ir TEAC praktikos matyti, kad nuo 2002 m., kai priimta TRLIS 12 straipsnio 5 dalis, iki 2012 m. laikytasi nuoseklios administracinės praktikos į TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritį neįtraukti netiesioginio akcijų įsigijimo tiesiogiai įsigijus kontroliuojančiosios bendrovės akcijų. Iš esmės, DGT doktrina ir TEAC praktika pagrindė jų pirminį aiškinimą dėl toliau išdėstytų priežasčių.

(118)

Prestižo vertė yra nematerialusis turtas, susidarantis, kai viena bendrovė įsigyja kitą, ir yra lygus įsigijimo kainos ir grynojo turto buhalterinės vertės skirtumui. Iš tikrųjų, vykdant ekonominę veiklą nematerialusis turtas susidaro dėl bendrovės klientų portfelio, praktinės patirties, žmogiškųjų išteklių, geografinės vietos ir prestižo, dėl kurių įsigijimo kaina tampa didesnė negu nustatyta buhalterinė vertė. Todėl prestižas gali atsirasti tik tiesiogiai įsigijus veiklą vykdančią bendrovę, tai yra bendrovę, kuri tikrai vykdo ekonominę veiklą. Priešingai, prestižas negali atsirasti kontroliuojančiojoje bendrovėje, kurios pagrindinis tikslas yra nuosavybės teise valdyti patronuojamųjų veiklą vykdančių bendrovių akcijas (41).

(119)

Jeigu už bendrovės akcijas sumokėta kaina yra didesnė už tų akcijų buhalterinę vertę, tai gali būti dėl dviejų skirtingų priežasčių: 1) dėl bendrovės turtui ir teisėms būdingos vertės arba 2) dėl per didelės kainos, sumokėtos dėl to, kad ateityje tikimasi gauti didesnes pajamas. Pastaroji kategorija atitinka finansinę prestižo vertę (42).

(120)

Siekdami nustatyti finansinės prestižo vertės sumą (t. y. akcijų įsigijimo kainos ir jų buhalterinės vertės skirtumą, nepriskiriamą bendrovės nerezidentės grynajai vertei) DGT ir TEAC taikė šį keturių veiksmų metodą:

(121)

Taikant šį apskaičiavimo metodą, jeigu bendrovė, kuri yra Ispanijos rezidentė, įsigyja kontroliuojančiosios bendrovės nerezidentės (kurios pagrindinė veikla – akcijų valdymas ir kitų veiklą vykdančių bendrovių turto valdymas) akcijų, kontroliuojančiosios bendrovės akcinio kapitalo įsigijimo kainos ir kontroliuojančiosios bendrovės grynosios buhalterinės vertės skirtumas turėtų būti įtrauktas į apskaitą kaip kontroliuojančiosios bendrovės turtas, neviršijant to turto rinkos vertės. Kadangi kontroliuojančiosios bendrovės turtas yra patronuojamųjų veiklą vykdančių bendrovių nerezidenčių akcijos, jos turto rinkos vertė yra lygi akcijų įsigijimo kainai, todėl finansinė prestižo vertė negalėtų susidaryti. Laikantis šio aiškinimo, finansinė prestižo vertė gali susidaryti tik tiesiogiai įsigijus veiklą vykdančią bendrovę.

(122)

2012 m. kovo 21 d. DGT administraciniu aiškinimu ir vėlesne 2012 m. birželio 26 d. TEAC rezoliucija TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritis išplėsta įtraukiant atvejus, kai akcijos įsigytos netiesiogiai tiesiogiai įsigijus kontroliuojančiosios bendrovės akcijų. Pasak Ispanijos valdžios institucijų ir vienos suinteresuotosios šalies, turėtų būti taikomas toliau išdėstytas šis finansinės prestižo vertės apskaičiavimo metodas.

(123)

Kai akcijos įsigyjamos netiesiogiai tiesiogiai įsigijus kontroliuojančiosios bendrovės akcijų, būtina atlikti konsolidavimo veiksmą, kad būtų galima antruoju ir aukštesniu lygmenimis susidariusią prestižo vertę perkelti į kontroliuojančiosios bendrovės lygmenį. Tai daroma panaikinant investicijų ir akcinio kapitalo ryšį tarp įsigyjančiosios ir įsigyjamosios bendrovių. Tuo tikslu investicijų ir akcinio kapitalo ryšio panaikinimo procesas, remiantis Karališkojo dekreto Nr. 1815/1991 30 straipsniu, turėtų būti vykdomas skirtingais etapais:

(124)

Finansinė prestižo vertė yra akcijų dalies įsigijimo kainos ir kontroliuojančiosios bendrovės akcinio kapitalo naujos vertės po konsolidavimo skirtumui, kuris negali būti priskirtas kontroliuojančiosios bendrovės turtui. Taikant šį apskaičiavimo metodą, visų kontroliuojančiajai bendrovei priklausančių patronuojamųjų bendrovių turtas ir įsipareigojimai traktuojami taip, lyg būtų vienos bendrovės turtas ir įsipareigojimai.

(125)

Taigi, naujam apskaičiavimo metodui, pateiktam DGT ir 2012 m. TEAC rezoliucijose, turi būti taikomas ankstesnis konsolidavimo veiksmo imitavimas (44), kad būtų galima veiklą vykdančios bendrovės nerezidentės (tos, dėl kurios atsiranda prestižas) turtą perkelti į kontroliuojančiosios bendrovės lygmenį, atliekant Karališkojo dekreto Nr. 1815/1991 30 straipsnyje nurodytus veiksmus. Tik po šio konsolidavimo proceso imitavimo akcijų įsigijimo kainos ir buhalterinės vertės skirtumas gali būti priskirtas kontroliuojančiosios bendrovės nerezidentės turtui ir teisėms. Likęs skirtumas ir būtų finansinė prestižo vertė, atskaitytina iš mokesčio bazės. Taigi, taikant šį apskaičiavimo metodą išvengiama kontroliuojančiosios bendrovės turto (akcijų) įsigijimo kainos ir rinkos vertės užskaitos, kurią atliekant finansinė prestižo vertė kontroliuojamosios bendrovės lygmeniu nesusidarytų.

(126)

Ginčas dėl finansinės prestižo vertės apskaičiavimo yra susijęs tik su nuoroda, kuri TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje daroma į konsolidavimo taisykles. Iš tikrųjų, nuoroda aiškiai nepasakyta, kurias konkrečias apskaitos konsolidavimo taisykles ar nuostatas reikėtų taikyti norint apskaičiuoti galutinę finansinės prestižo vertės sumą:

„Akcijų įsigijimo kainos ir buhalterinės vertės skirtumas įsigijimo dieną turėtų būti įtrauktas į apskaitą kaip bendrovės nerezidentės turtas ir teisės pagal Karališkajame dekrete Nr. 1815/1991 dėl ataskaitų konsolidavimo taisyklių nustatytus kriterijus“. [Pabraukta mūsų].

(127)

TEAC ankstesnėse rezoliucijose paaiškino, kad nuoroda į apskaitos konsolidavimo taisykles buvo daryta tik akcijų įsigijimo kainos ir buhalterinės vertės skirtumo įtraukimo į apskaitą kaip bendrovės nerezidentės turtas ir teisės tikslais (45) ir kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nereikalaujama faktiškai konsoliduoti ataskaitų. 2011 m. lapkričio 3 d. TEAC rezoliucijoje teigiama, kad „TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nuoroda į RD Nr. 1815/1991 (apskaitos konsolidavimo taisykles) pateikta vieninteliu tikslu – priskirti akcijų įsigijimo kainos ir buhalterinės vertės skirtumą bendrovės nerezidentės turtui ir teisėms“.

(128)

Visų pirma, su kontroliuojančiosios bendrovės akcijų įsigijimu susijusi diskusija kyla dėl to, kaip nustatyti, į kurią buhalterinę vertę atsižvelgti apskaičiuojant finansinės prestižo vertės sumą: buhalterinę vertę, gaunamą konsolidavus ataskaitas, ar buhalterinę vertę, gaunamą iš atskirų ataskaitų. Iš tikrųjų, pasirinkimas gali nulemti labai skirtingą rezultatą: viena vertus, jeigu nuoroda daroma į buhalterinę vertę, gaunamą iš atskirų ataskaitų, finansinė prestižo vertė nesusidarytų įsigijus kontroliuojančiosios bendrovės akcijų; kita vertus, jeigu nuoroda daroma į buhalterinę vertę, gaunamą konsoliduotose ataskaitose, tada finansinė prestižo vertė susidarytų kontroliuojančiosios bendrovės lygmeniu.

(129)

Iš TEAC rezoliucijų galima daryti išvadą, kad keli mokesčių mokėtojai jau paprašė leisti atskaityti finansinę prestižo vertę, susidarančią netiesiogiai įsigijus antrojo arba aukštesnių lygmenų akcijų, ir paragino mokesčių administratorių atsižvelgti į atskaitos vertes, įtrauktas į grupės konsoliduotąsias ataskaitas, o ne į vertes, įtrauktas į atskiras ataskaitas. Tačiau Komisija pažymi, kad DGT ir TEAC savo administraciniuose aiškinimuose ir rezoliucijose iki 2012 m. nuosekliai teigė, kad buhalterinė vertė, į kurią reikėtų atsižvelgti, turėtų būti imama iš atskirų ataskaitų.

(130)

Visų pirma, TEAC pradžioje teigė, kad fiskalinis konsolidavimas ir apskaitos konsolidavimas nėra lygiaverčiai, taip pat nėra lygiavertės fiskaliniais tikslais ir apskaitos tikslais vartojamos konsoliduotos grupės sąvokos (46). Kaip pavyzdį TEAC nurodo tai, kaip Ispanijos pelno mokesčio įstatyme atsižvelgiama ne į grupės pelną, nurodytą konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose, o tik į atskirose finansinėse ataskaitose nurodytą bendrąjį atskirą pelną. Taip yra dėl to, kad apskaitos taisyklių ir fiskalinių taisyklių tikslas galiausiai skiriasi: nors konsoliduotųjų finansinių ataskaitų tikslas yra informuoti apie ekonominę ir finansinę grupės padėtį, fiskaliniu požiūriu svarbu nustatyti apmokestintinos grupės ekonominį pajėgumą (47). Naudojant konsoliduotųjų finansinių ataskaitų duomenis mokesčio bazei apskaičiuoti gali atsirasti iškraipymų. Pavyzdžiui, gali būti, kad bendrovė investavo tada, kai nebuvo grupės dalis; arba atvirkščiai, taip pat gali būti, kad investicija dar vis matyti konsoliduotose ataskaitose, nors bendrovė jau nebėra grupės dalis. Todėl, nors TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje aiškiai nenurodyta, kad negalima atsižvelgti į konsoliduotosiose ataskaitose nurodytą buhalterinę vertę, ta buhalterinė vertė, kuri minėtoje dalyje minima, turėtų būti ta, kuri pateikta atskirose įsigytos bendrovės nerezidentės ataskaitose, kitaip būtų aiškiai daroma nuoroda į apskaitos taisykles, kaip yra kitose Ispanijos pelno mokesčio įstatymo fiskalinėse nuostatose.

(131)

Komisija laikosi nuomonės, kad finansinės prestižo vertės apskaičiavimo metodas, kuriuo paremti administraciniai aiškinimai, yra neatskiriama TRLIS 12 straipsnio 5 dalies, kurioje apibrėžiama taikymo sritis ir teisinis poveikis, dalis. Iš tikrųjų, TRLIS 12 straipsnio 5 dalis pati savaime yra finansinės prestižo vertės apskaičiavimo metodas: joje nurodyta, ką daryti norint gauti finansinės prestižo vertės sumą. Akivaizdu, kad šio apskaičiavimo metodo nedidelis arba visiškas pakeitimas, dėl kurio iš esmės pakeičiama mokesčių lengvata, nustatyta ta nuostata, gali turėti tiesioginį poveikį nuostatos teisiniam poveikiui.

(132)

Pradiniame apskaičiavimo metode, kurį nuosekliai taikė DGT ir TEAC, nustatyta, kad buhalterinė vertė, į kurią reikia atsižvelgti, turėtų būti ta, kuri parodyta įsigytos bendrovės nerezidentės atskirose ataskaitose. Todėl prestižas (taigi ir finansinė prestižo vertė) negali atsirasti netiesiogiai įsigyjant akcijų tiesiogiai įsigijus kontroliuojančiųjų bendrovių nerezidenčių akcijų. Laikantis pirminės administracinės praktikos, buvo galima atskaityti tik finansinę prestižo vertę, susidarančią tiesiogiai įsigijus veiklą vykdančių bendrovių akcijų.

(133)

Nauju apskaičiavimo metodu, nurodytu DGT administraciniame aiškinime ir 2012 m. TEAC rezoliucijoje, išplėstos pradinės TRLIS 12 straipsnio 5 dalies ribos ir leista atskaityti finansinę prestižo vertę ir tais atvejais, kai akcijos įsigytos netiesiogiai tiesiogiai įsigijus kontroliuojančiosios bendrovės akcijų, o to rezultatas – bendrovės, kurios tuo metu, kai rengti pirmasis ir antrasis sprendimai, neturėjo taikyti priemonės netiesioginiam įsigijimui, dabar gali prašyti leisti su netiesioginiu įsigijimu susijusią atskaitą.

(134)

Be to, Komisija pažymi, kad, leidus antru ar aukštesniu lygmeniu atsiradusį prestižą perkelti į kontroliuojančiosios bendrovės lygį, nesilaikoma vienos iš TRLIS 12 straipsnio 5 dalies prielaidų, t. y. to, kad prestižas gali atsirasti dėl to, kad bendrovė, kuri yra Ispanijos rezidentė, įsigyja bendrovės nerezidentės akcijų. Iš tikrųjų prestižas šiuo atveju atsirastų antru arba aukštesniu lygmeniu, kur dvi bendrovės nėra Ispanijos rezidentės. [Pabraukta mūsų]

(135)

Taigi, nors TRLIS 12 straipsnio 5 dalies ir TRLIS 21 straipsnio formuluotė nepakeista, Komisija mano, kad naujas administracinis TRLIS 12 straipsnio 5 dalies aiškinimas, pagrįstas minėtu nauju apskaičiavimo metodu, yra esminis schemos pakeitimas, nes juo išplėsta pradinė nuostatos taikymo sritis ir leista finansinę prestižo vertę atskaityti ir tada, kai akcijos įsigytos netiesiogiai tiesiogiai įsigijus kontroliuojančiosios bendrovės akcijų.

(136)

Ispanijos valdžios institucijos ir suinteresuotosios trečiosios šalys pripažino (48), kad iki administracinio aiškinimo pakeitimo 2012 m. TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta atskaita praktiškai galėjo būti taikoma tik tiesiogiai įsigyjant bendrovių nerezidenčių akcijų. Ispanijos valdžios institucijos ir suinteresuotosios trečiosios šalys pateikė keletą priežasčių, kuriomis siekė pateisinti su TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymu susijusios administracinės praktikos pakeitimą.

(137)

Tačiau šios tariamos priežastys yra nesusijusios su esme. Iš tikrųjų, priežastys, dėl kurių valstybės pagalbos sistema buvo keista 2012 m., negali kaip nors pakeisti Komisijos tyrimo srities, taigi ir pirmojo bei antrojo sprendimų, atitinkamai priimtų 2009 ir 2011 m., taikymo srities.

(138)

Dar daugiau, priežastys, kurias, vykdant administracinę procedūrą, po kurios priimtas 2007 m. sprendimas pradėti tyrimo procedūrą, pradžioje nurodė Ispanijos valdžios institucijos aiškindamos priemonės taikymo sritį, taip pat DGT pradiniuose administraciniuose aiškinimuose ir TEAC rezoliucijose pateiktos priežastys skiriasi nuo vykdant šią oficialią tyrimo procedūrą nurodytų priežasčių, dėl kurių naujasis administracinis aiškinimas neturėtų būti laikomas pagalba.

(139)

Kitaip sakant, Ispanijos valdžios institucijų ir suinteresuotųjų trečiųjų šalių nurodytomis priežastimis nė vienu atveju negalima pateisinti nukrypimo nuo ankstesnio administracinio aiškinimo.

(140)

Kaip nurodyta Ispanijos valdžios institucijų pastabose, ir DGT, ir TEAC, bandydami pateisinti savo administracinio aiškinimo pakeitimą, darė nuorodą į TRLIS 12 straipsnio 5 dalies loginį pagrindą. Pastarosios nuostatos tikslas – skatinti Ispanijos bendrovių tarptautinimą ir investavimą užsienyje. Atskaitos netaikymas netiesioginiam įsigijimui nederėtų su šiuo tikslu.

(141)

Skirtinga šalies ir užsienio bendrovių akcijų įsigijimo apmokestinimo tvarka, nustatyta TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje (jos tikslas – skatinti Ispanijos bendrovių tarptautinimą ir investavimą užsienyje), pirmajame ir antrajame sprendimuose paskelbta neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama pagalba. Komisija mano, kad administracinės praktikos pakeitimo negalima pateisinti nuostatos (TRLIS 12 straipsnio 5 dalis), kuri pirmajame ir antrajame sprendimuose jau paskelbta esanti neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama pagalba, loginiu pagrindu, t. y. Ispanijos bendrovių tarptautinimu.

(142)

Vienas iš argumentų, Ispanijos valdžios institucijų ir suinteresuotųjų trečiųjų šalių naudotų norint užginčyti, kad naujas administracinis TRLIS 12 straipsnio 5 dalies aiškinimas yra nauja pagalba, yra tai, kad Komisijos pirmojo ir antrojo sprendimų formuluotėje nurodomas ir tiesioginis, ir netiesioginis įsigijimas. Todėl jos mano, kad naujas administracinis aiškinimas yra suderinamas su abiem Komisijos sprendimais.

(143)

Komisija nesutinka, kad dėl šių nuorodų priemonė nėra nauja pagalba. Pirmajame ir antrajame sprendimuose esančios nuorodos į tiesioginį ir netiesioginį akcijų įsigijimą yra dėl to, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje yra kryžminė nuoroda į TRLIS 21 straipsnį, kuriame aiškiai teigiama, kad tiesiogiai arba netiesiogiai įsigyta bendrovės nerezidentės akcijų dalis turi būti bent 5 proc. Komisijos užduotis yra ne nustatyti pirmajame ir antrajame sprendimuose, kaip turėtų būti įgyvendinama Ispanijos pelno mokesčio įstatymo nuostata, bet įvertinti, ar ta nuostata yra valstybės pagalba, atsižvelgiant į tai, kaip ją pranešimo metu įgyvendina susijusi valstybė narė.

(144)

Be to, verta paminėti, kad vykdant oficialią tyrimo procedūrą, po kurios priimtas pirmasis ir antrasis sprendimai, buvo tiriama, ar TRLIS 12 straipsnio 5 dalis yra valstybės pagalba, ir šiam įvertinimui atlikti nereikėjo nagrinėti, ar TRLIS 12 straipsnio 5 dalis taikoma ir tiesioginiam, ir netiesioginiam įsigijimui. Diskusijos, ar ji taikoma ir netiesioginiam akcijų įsigijimui, kilo dėl išieškojimo procedūros, kai Ispanijos valdžios institucijos Komisiją informavo apie ankstesnės administracinės praktikos pakeitimą. Tai, kad Komisija labai ankstyvame etape, dar prieš pradėdama oficialią tyrimo procedūrą, 2007 m. kovo 26 d. tarnybiniame rašte pateikė kelis klausimus dėl TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo srities, su šia analize neturi ryšio. Šiuo atveju svarbu nustatyti, kaip TRLIS 12 straipsnio 5 dalis Ispanijos valdžios institucijų buvo įgyvendinama pirmojo ir antrojo sprendimų priėmimo metu.

(145)

Nagrinėjamuoju atveju verta vėl prisiminti Teismo praktiką, nustatytą Sprendime Kahla  (49), kur teigiama, kad sprendimo taikymo sritis turi būti nustatyta ne vien remiantis nuorodomis į to sprendimo faktinę formuluotę, bet ir atsižvelgiant į susijusios valstybės narės per administracinę procedūrą pateiktą pagalbos schemos aprašymą. Tuo atžvilgiu Ispanijos valdžios institucijos 2007 m. birželio 4 d. raštu paaiškino, kad į TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritį patenka tik tiesioginis bendrovių nerezidenčių akcijų įsigijimas. Tai, kad pirmajame ir antrajame sprendimuose nėra aiškios nuorodos į šį raštą, nekeičia fakto, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis nuo pat jos priėmimo buvo įgyvendinama į jos taikymo sritį neįtraukiant netiesioginio akcijų įsigijimo.

(146)

Dar daugiau, remiantis Teismo praktika, išdėstyta Sprendime Kahla, tvirtindamos naują administracinį aiškinimą Ispanijos valdžios institucijos jau žinojo apie informaciją, pateiktą Komisijai nusiųstame rašte, kuriame teigta, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta atskaita leidžiama tik tada, kai akcijos įsigytos tiesiogiai. Ispanijos valdžios institucijos turėjo užtikrinti, kad sprendimas būtų įgyvendinamas remiantis informacija, kurią jos jau pateikė Komisijos tarnyboms (50).

(147)

Komisija mano, kad pirmojo ir antrojo sprendimų taikymo sritis nustatoma ne tik remiantis sprendimo formuluote, bet ir atsižvelgiant į visą Ispanijos valdžios institucijų pateiktą informaciją, kuria siekta apibūdinti, kaip buvo įgyvendinama pagalbos schema tuo metu, kai priimti abu sprendimai.

(148)

Klausimas, ar suinteresuotosios trečiosios šalys žinojo apie Ispanijos valdžios institucijų ir Komisijos susirašinėjimą, neturi jokio ryšio su tuo, ar nauja administracinė praktika yra valstybės pagalba. Nors nagrinėjamos teisinės nuostatos – TRLIS 12 straipsnio 5 dalies, taikomos kartu su TRLIS 21 straipsniu – formuluotė nepakeista, Komisija mano, kad pakeistos nuostatos ribos ir sąlygos. Iš tikrųjų naujuoju administraciniu aiškinimu išplėsta pradinė TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritis, nes finansinę prestižo vertę leista atskaityti tada, kai akcijos įsigyjamos netiesiogiai tiesiogiai įsigijus kontroliuojančiosios bendrovės akcijų. Ši aplinkybė nebuvo pradžioje apgalvota ankstesniame administraciniame aiškinime, kuriuo remiantis finansinę prestižo vertę leista atskaityti tik tiesiogiai įsigijus veiklą vykdančių bendrovių akcijų.

(149)

Sprendime Namur – Les Assurances  (51) Teismas nustatė, kad papildomai pranešti reikia tik apie pakeitimus, kuriais iš esmės keičiama pagalbos sistema. Komisija mano, kad naujas administracinis aiškinimas yra esminis pagalbos sistemos, kurią Komisija analizavo pirmajame ir antrajame sprendimuose, pakeitimas atsižvelgiant į tai, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalies aiškinimo ribos ir sąlygos išplėstos ir įtraukti atvejai, kurie iš pradžių nepateko į nuostatos taikymo sritį. Be to, verta paminėti, kad esminis dalykas yra ne nustatyti, ar pagalba galėtų būti laikoma esama ar nauja pagalba. Iš tikrųjų, pirmuoju ir antruoju sprendimais jau konstatuota, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis yra neteisėta ir nesuderinama pagalba. Tačiau šiuo atveju, norint nustatyti, ar yra pagalba, ar ji suderinama ir ar yra teisėtų lūkesčių, svarbu nustatyti, ar pirmojo ir antrojo sprendimų taikymo sritis taip pat apėmė netiesiogiai įsigytas akcijas anksčiau įsigijus kontroliuojančiąją bendrovę.

(150)

Be to, Ispanijos valdžios institucijos ir trečiosios suinteresuotosios šalys teigia, kad priemonė nėra nauja priemonė, nes keletas įsigijimo atvejų prieš pradedant procedūrą 2007 m. buvo netiesioginio akcijų įsigijimo tiesiogiai įsigijus kontroliuojančiosios bendrovės akcijų atvejai. Ispanijos valdžios institucijos ir suinteresuotosios trečiosios šalys teigia, kad iš pranešime spaudai apie 2007 m. tyrimo procedūrą ir Komisijos atsakymuose į raštu pateiktus Parlamento narių klausimus pateiktų nuorodų į tuos įsigijimo atvejus matyti, kad Komisija žinojo, jog tai buvo netiesioginio įsigijimo atvejai.

(151)

Nors įsigijimo atvejai, į kuriuos daroma nuoroda atsakymuose į raštu pateiktus Parlamento narių klausimus arba pranešime spaudai apie 2007 m. tyrimo procedūrą, galėjo būtų susiję ir su netiesioginiu įsigijimu, Komisija negalėjo žinoti (bent jau apie didžiąją dalį operacijų), kokia buvo įsigyjamų bendrovių struktūra, t. y. ar įsigytos bendrovės buvo veiklą vykdančios, ar kontroliuojančiosios bendrovės. Kaip jau minėta 128 punkte, dėmesys buvo sutelktas į tai, ar TRLIS 12 straipsnio 5 dalis yra neteisėta valstybės pagalba dėl to, kad šalies ir užsienio bendrovių akcijų įsigijimui taikyta skirtinga apmokestinimo tvarka, todėl nebuvo poreikio nagrinėti įsigytų bendrovių nerezidenčių struktūros. Iš tikrųjų, atliekant tyrimą, kurio reikėjo dėl pirmojo ir antrojo sprendimų, nebuvo manoma, kad svarbu atskirti tiesioginio ir netiesioginio įsigijimo atvejus. Galiausiai dėl tokio atskyrimo galutinis priemonės valstybės pagalbos vertinimas, kuriuo Komisija paskelbė, kad priemonė yra atrankioji dėl jai būdingų savybių, t. y. atskaityti finansinę prestižo vertę neleista, kai abi sandorius vykdžiusios bendrovės buvo Ispanijos bendrovės, nebūtų kitoks.

(152)

Visų pirma, kalbant apie Iberdrola ir Scottish Power sujungimą, apie kurį Komisijai pranešta (52), pažymėtina, kad Komisija sujungimo sprendimo 42 punkte aiškiai nurodė, kad to sprendimo tikslais nebuvo nei būtina, nei tinkama nustatinėti, ar TRLIS 12 straipsnio 5 dalis yra valstybės pagalba. Bet kuriuo atveju Komisijos atsakymai į raštu pateiktus Parlamento narių klausimus buvo pateikti anksčiau negu pradėtas sistemos nagrinėjimas (53). Todėl tuo metu, kai teikė atsakymus, Komisija negalėjo žinoti ir nežinojo apie tai (54).

(153)

Galima daryti išvadą, kad vertinant, ar suteikta valstybės pagalba, svarbu yra tai, kaip susijusi valstybė narė priemonę įgyvendino. Tuo atžvilgiu Ispanija paaiškino, kad į TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritį patenka tik tiesioginio įsigijimo atvejai. Tai taip pat patvirtina ir faktas, kad buvo nuosekli ir tiesiogiai susijusi praktika, taikyta iki 2012 m. Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad, kaip nustatyta Teismo, Komisija analizuoja tokią sistemą, kokia yra taikoma. Šiuo atveju negali būti ginčijama, kad nuosekli administracinė praktika neleido atskaityti finansinės prestižo vertės, susijusios su netiesioginiu įsigijimu.

(154)

Dar vienas Ispanijos valdžios institucijų argumentas (55) – TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje daroma nuoroda į TRLIS 21 straipsnio 1 dalies c punkto 2 papunktį, kur aiškiai nurodyta, kad ta nuostata bus taikoma ir dividendams, gaunamiems dėl tiesiogiai ir netiesiogiai turimų akcijų. Todėl tai, kad veiklą vykdanti bendrovė yra antro arba aukštesnio lygmens, neturėtų būti kliūtis taikyti TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatytą atskaitą. Tačiau, kaip Ispanijos valdžios institucijos paaiškino vykdant administracinę procedūrą, po kurios priimtas 2007 m. sprendimas pradėti tyrimo procedūrą, viena iš priežasčių, kodėl reikėtų netiesioginio įsigijimo atvejams netaikyti TRLIS 12 straipsnio 5 dalies, yra tai, kad TRLIS 21 straipsnyje taip pat reikalaujama, kad bendrovė nerezidentė užsienyje vykdytų ekonominę veiklą ir būtų apmokestinama mokesčiu, panašiu į pelno mokestį. Ši nuostata atsiranda iš apsaugos nuo piktnaudžiavimo apmokestinimo taisyklių, siekiant išvengti situacijų, kai atskaitą galėtų taikyti mokesčių rojuje ar nulinio apmokestinimo teritorijose esančios bendrovės. Atsižvelgiant į tai, kad kontroliuojančiosios bendrovės ekonominės veiklos iš esmės nevykdo, į TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritį jos nebuvo įtrauktos.

(155)

DGT ir TEAC savo pradiniuose administraciniuose aiškinimuose ir rezoliucijose paaiškino, kad prestižas (taigi ir finansinė prestižo vertė) negali atsirasti kontroliuojančiosios bendrovės lygmeniu, nes, remiantis TRLIS 21 straipsnyje nustatytais reikalavimais, kontroliuojančiosios bendrovės nevykdo ekonominės veiklos. Todėl kontroliuojančiosios bendrovės lygmeniu finansinė prestižo vertė negali atsirasti. Tačiau DGT ir TEAC 2012 m. peržiūrėjo savo ankstesnį aiškinimą, teigdami, kad reikalavimas vykdyti ekonominę veiklą gali būti įvykdytas, kai veiklą vykdanti bendrovė yra ir pirmo, ir antro bei aukštesnio lygmens.

(156)

Nors TRLIS 21 straipsnyje daroma aiški nuoroda į netiesioginį ir tiesioginį įsigijimą, faktas yra ir tai, kad TRLIS 21 straipsnio c punkte reikalaujama, kad pelnas būtų iš užsienyje vykdomos verslo veiklos. Kaip 2014 m. vasario 6 d. sprendime pripažino aukštesnysis teismas (56), akivaizdu, kad taip nėra, kai tikslinė bendrovė nerezidentė yra kontroliuojančioji bendrovė, kurios pagrindinis verslo tikslas yra valdyti kitų veiklą vykdančių bendrovių akcijas.

(157)

Verta paminėti, kad TRLIS 21 straipsniu nuo pat pradžių siekta nustatyti sąlygas, kuriomis dividendams ir pajamoms iš užsienio šaltinių, gaunamoms įsigijus bendrovių nerezidenčių akcijų, netaikomas pelno mokestis, siekiant išvengti dvigubo tarptautinio apmokestinimo. 12 straipsnio 5 dalyje kryžminė nuoroda į tą nuostatą daroma tik siekiant išanalizuoti, ar pajamos iš įsigytos bendrovės nerezidentės atitinka kriterijus, pagal kuriuos įsigyjanti bendrovė galėtų atskaityti dėl tos operacijos atsirandančią finansinę prestižo vertę. Todėl ekstrapoliuojant TRLIS 21 straipsnyje nustatytus kriterijus reikėtų perspėti, kad pastarosios nuostatos tikslas – nustatyti, kokiomis sąlygomis dividendai ir pajamos iš užsienio šaltinių neapmokestinami.

(158)

Kaip Ispanijos valdžios institucijos teigė savo 2007 m. birželio 4 d. rašte, mokesčių administratoriui reikia stebėti, kaip taikomas finansinės prestižo vertės mažinimas. Tokia kontrolė gali būti vykdoma tik per bendrovę, kuri yra Ispanijos rezidentė, nes tada Ispanijos mokesčių administratorius gali lengvai stebėti atskaitą, nes akcijos sudaro bendrovės, kuri yra Ispanijos rezidentė, turto dalį. Ispanijos mokesčių administratorius būtų sunkiau stebėti prestižą, atsirandantį aukštesnių lygmenų bendrovėse nerezidentėse, kai akcijos į apskaitą yra įtrauktos kaip bendrovių nerezidenčių, kurios neprivalo būti kontroliuojamos Ispanijos mokesčių administratoriaus, turtas.

(159)

Iš tikrųjų, šis poreikis stebėti, kaip atliekama dėl investicijų leidžiama atskaita, kaip prievolė yra nustatytas Ispanijos pelno mokesčio įstatymo įgyvendinimo potvarkio (RD1777/2004) 15 straipsnyje, kur reikalaujama teikti informaciją tik apie tiesiogiai įsigytos bendrovės akcijų įsigijimą, kad būtų galima taikyti TRLIS 12 straipsnio 5 dalį. Jeigu būtų buvę ketinimų šią atskaitą taikyti ir netiesioginio įsigijimo atvejams, būtų buvę logiška įtraukti ir netiesioginio įsigijimo atvejus. Komisija supranta, kad nustačiusi informacijos teikimo tik tiesioginio įsigijimo atvejais prievolę teisėkūros institucija netiesioginio įsigijimo atvejų į TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritį tyčia neįtraukė. Tai patvirtina ir DGT, pripažindamas nukrypęs nuo savo ankstesnio aiškinimo, nepaisant Potvarkio Nr. RD1777/2004 15 straipsnyje nustatytos prievolės teikti informaciją.

(160)

Be to, vertinant, ar suteikta valstybės pagalba, svarbu yra tai, kaip susijusi valstybė narė tą priemonę įgyvendino. Tuo atžvilgiu Ispanija Komisijai paaiškino, kad Ispanijos valdžios institucijos leido atskaityti tik dėl tiesioginio akcijų įsigijimo atsirandančią finansinę prestižo vertę iš dalies dėl to, kad TRLIS 21 straipsnyje aiškiai reikalaujama vykdyti ekonominę veiklą, kad būtų galima taikyti TRLIS 12 straipsnio 5 dalį. Šią sąlygą atitinka tik veiklą vykdančios bendrovės, atsižvelgiant į tai, kad kontroliuojančiosios bendrovės jokios tikros ekonominės veiklos nevykdo. Todėl atsižvelgdama į Ispanijos pateiktus paaiškinimus dėl nuostatos įgyvendinimo Komisija tuo metu, kai buvo priimti pirmasis ir antrasis sprendimai, manė, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis taikoma tik veiklą vykdančių bendrovių akcijų tiesioginio įsigijimo atvejams, o tą faktą patvirtino ir tai, kad buvo nuosekli ir tiesiogiai susijusi praktika, taikyta iki 2012 m.

(161)

Komisija mano, kad nepaisant TRLIS 21 straipsnio c punkto 2 papunktyje daromų nuorodų į tiesioginį ir netiesioginį įsigijimą, nuosekli DGT praktika, kurią patvirtino ir TEAC, buvo neįtraukti akcijų netiesioginio įsigijimo atvejų į TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritį. Taip buvo dėl to, kad kontroliuojančiosios bendrovės nevykdo ekonominės veiklos pagal TRLIS 21 straipsnio c punktą, kur reikalaujama, kad pelnas būtų iš užsienyje vykdomos verslo veiklos. Persvarstydamos šią poziciją ir teigdamos, kad TRLIS 21 straipsnio c punkto 2 papunktyje daroma nuoroda į tiesioginį ir netiesioginį įsigijimą, Ispanijos valdžios institucijos išplečia TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritį įtraukdamos atvejus, kurie nebuvo įtraukti tuo metu, kai rengti pirmasis ir antrasis sprendimai.

(162)

Ispanijos valdžios institucijos ir kelios suinteresuotosios trečiosios šalys teigia, kad netiesioginis bendrovių nerezidenčių akcijų įsigijimas tiesiogiai įsigijus kontroliuojančiosios bendrovės akcijų yra panašus į tiesioginį veiklą vykdančių bendrovių akcijų įsigijimą. Dėl tos priežasties ir siekiant užtikrinti vienodo požiūrio ir nediskriminavimo principą, pirmajame ir antrajame sprendimuose padarytos išvados turėtų būti taikomos ir tiesioginio, ir netiesioginio akcijų įsigijimo atvejams.

(163)

Suinteresuotosios trečiosios šalys taip pat teigia, kad, laikantis fiskalinio neutralumo principo, tokio pat vienodo požiūrio turėtų būti laikomasi investicijų, kurios yra tiesioginis veiklą vykdančių bendrovių akcijų įsigijimas, ir investicijų, kurios yra netiesioginis akcijų įsigijimas per kontroliuojančiąją bendrovę, atžvilgiu. Visų pirma, suinteresuotųjų trečiųjų šalių teigimu, atsižvelgiant į tai, kad tarptautiniai verslo susijungimai yra sudėtingi, neturėtų būti būtina vykdyti susijungimo (vienintelė galimybė, kad finansinė prestižo vertė susidarytų akcijas įsigyjant netiesiogiai) arba daugialygio susijungimo.

(164)

Pirmiausia reikėtų prisiminti, kad vienodo požiūrio, nediskriminavimo ir fiskalinio neutralumo principai neturi ryšio su pirmojo ir antrojo sprendimų taikymo sritimi ir konkrečiai su tuo, ar jie apima ir netiesioginį įsigijimą.

(165)

Bet kuriuo atveju Komisija pažymi, kad iš pirminio požiūrio, kurio iki 2012 m. laikytasi DGT administraciniuose aiškinimuose ir TEAC rezoliucijose, matyti, kad tiesioginis ir netiesioginis akcijų įsigijimas prieš tai įsigijus kontroliuojančiąją bendrovę TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo tikslais yra skirtingi dalykai.

(166)

Skirtingo traktavimo pirminiame administraciniame aiškinime loginis pagrindas buvo tai, kad kontroliuojančiosios bendrovės akcijų įsigijimas ir vėlesnis netiesioginis patronuojamųjų veiklą vykdančių bendrovių akcijų įsigijimas neatitiko vienos iš TRLIS 12 straipsnio 5 dalies sąlygų. Iš tikrųjų, finansinės prestižo vertės sąvoka fiskaliniais tikslais yra tarpusavyje susijusi su prestižo sąvoka apskaitos tikslais. Prestižas atsiranda tada, kai už bendrovę sumokėta kaina yra didesnė už jos akcinio kapitalo buhalterinę vertę. Toks skirtumas gali atsirasti dėl dviejų priežasčių: 1) dėl bendrovės turtui ir teisėms būdingos vertės arba 2) dėl per didelės kainos, sumokėtos dėl didesnių nei aiškiai suvokiami lūkesčių, kad ateityje bus gautos didesnės pajamos. Pastaroji kategorija atitinka finansinę prestižo vertę. Prestižas, taigi ir finansinė prestižo vertė, gali atsirasti tik veiklą vykdančiose bendrovėse, šioms vykdant ekonominę veiklą. Kontroliuojančiosios bendrovės, kurių pagrindinis verslo tikslas yra nuosavybės teise valdyti patronuojamųjų veiklą vykdančių bendrovių akcijas, nevykdo tikros ekonominės veiklos, todėl prestižas negali atsirasti. Tai taip pat matyti iš apskaičiavimo metodo, taikyto pirminiuose administraciniuose aiškinimuose ir esančio esmine TRLIS 12 straipsnio 5 dalies dalimi. Remiantis šiuo apskaičiavimo metodu, kontroliuojančiosios bendrovės turto (patronuojamųjų veiklą vykdančių bendrovių nerezidenčių akcijų) rinkos vertė yra lygi akcijų įsigijimo kainai, todėl finansinė prestižo vertė negalėtų atsirasti. Kontroliuojančiosios bendrovės turto (akcijų) įsigijimo kainos ir rinkos vertės užskaita galima dėl to, kad tai yra būdinga kontroliuojančiosios bendrovės savybė, t. y. jos turtas yra kitų patronuojamųjų veiklą vykdančių bendrovių akcijos.

(167)

Vykdant administracinę procedūrą, po kurios buvo priimtas 2007 m. sprendimas pradėti tyrimo procedūrą, Ispanijos valdžios institucijos paaiškino (57), kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje reikalaujama įsigyti tik 5 proc. bendrovės nerezidentės akcinio kapitalo, t. y. tokią procentinę akcijų dalį, kuri nereiškia konsolidacijos nei su bendrove nerezidente, nei su paskesnėmis patronuojamosiomis bendrovėmis. O prestižas konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose galėtų atsirasti tik po kontroliuojančiosios bendrovės bei jos patronuojamųjų veiklą vykdančių bendrovių ir įsigyjančiosios patronuojančiosios bendrovės konsolidavimo.

(168)

Kalbant apie diskusijas dėl to, į kurias vertes atsižvelgti – pateiktas konsoliduotosiose ar atskirose ataskaitose, TEAC nuosekliai teigė, kad pamatinės vertės, į kurias reikia atsižvelgti skaičiuojant finansinę prestižo vertę, yra tos, kurios pateiktos atskirose ataskaitose. TEAC nuosekliai laikėsi pozicijos, kad fiskalinių ir apskaitos taisyklių tikslas skiriasi ir kad vertinant konsoliduotose finansinėse ataskaitose pateiktą informaciją fiskaliniais tikslais gali būti iškraipomas TRLIS 12 straipsnio 5 dalies aiškinimas.

(169)

Be to, Ispanijos valdžios institucijos taip pat paaiškino, kad 12 straipsnio 5 dalis – tai būdas sumažinti investicijų, kurių valdymą turi stebėti mokesčių administratorius, vertę. Vertės mažinimo kontrolė gali būti vykdoma tik per bendrovę, kuri yra Ispanijos rezidentė, nes pirmo lygmens akcijos sudaro bendrovės, kuri yra Ispanijos rezidentė, turto dalį. Mokesčių administratoriui būtų sunkiau kontroliuoti finansinę prestižo vertę, atsirandančią antro arba aukštesnio lygmens bendrovėse nerezidentėse. Iš tikrųjų, šiuo atveju akcijos į apskaitą įtraukiamos kaip bendrovių nerezidenčių, kurioms netaikoma prievolė teikti ataskaitas Ispanijos mokesčių administratoriui, turtas.

(170)

Remiantis Teismo praktika, vienodo požiūrio principu reikalaujama, kad panašūs atvejai nebūtų traktuojami skirtingai, o skirtingi atvejai – vienodai, išskyrus atvejus, kai tokį traktavimą galima objektyviai pateisinti (58).

(171)

Komisija pažymi, jog neatrodo, kad netiesioginio įsigijimo atvejai į TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritį būtų neįtraukti, kaip nustatyta pirminiuose administraciniuose aiškinimuose, dėl sutartinių priežasčių, ir atrodo, kad tai yra pagrįsta esminiu nuostatos pobūdžiu ir logika, taip pat siekiant paprasčiau užtikrinti mokesčių mokėjimą.

(172)

Komisija nori pabrėžti, kad atliekant šį valstybės pagalbos vertinimą nėra svarbu nustatyti, ar dėl ankstesnio pirminio administracinio aiškinimo atsiranda diskriminacija tarp tiesioginio ir netiesioginio įsigijimo atvejų arba pažeidžiamas fiskalinio neutralumo principas. Kaip jau teigta, Komisijos užduotis nėra sprendime nustatyti, kaip turėtų būti įgyvendinama nacionalinė nuostata. Komisija turi vertinti, ar ši nuostata yra valstybės pagalba, ir tuo tikslu atsižvelgti į tai, kaip ją pranešimo metu įgyvendina nacionalinės institucijos. Šiuo atveju aiškiai nukrypta nuo ankstesnio administracinio aiškinimo, kuriuo išplėsta TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritis įtraukiant atvejus, kurie pradžioje nebuvo apsvarstyti pradiniame administraciniame aiškinime.

(173)

Ispanijos valdžios institucijos ir suinteresuotosios trečiosios šalys ginčija, kad administracinis aiškinimas turi atgalinį poveikį. Ispanijos valdžios institucijos paminėjo savo ankstesnius paaiškinimus (59), kad iki 2007 m. gruodžio 21 d. įvykdyto įsigijimo atvejais, kai finansinė prestižo vertė turi būti peržiūrėta, dėl netiesioginio (ir tiesioginio) įsigijimo atsirandanti finansinė prestižo vertė bus atskaitoma iš mokesčio bazės. Kalbant apie po 2007 m. gruodžio 21 d. įvykdyto įsigijimo atvejus, finansinės prestižo vertės, atsirandančios ir dėl tiesioginio, ir dėl netiesioginio įsigijimo, atskaita nebus leidžiama.

(174)

Ispanijos valdžios institucijos paaiškino, kad, remiantis gruodžio 17 d. Bendrojo mokesčių įstatymo Nr. 58/2003 120 straipsniu, bendrovės, manančios, kad mokesčių deklaracija neigiamai paveikė jų teisėtus interesus, gali prašyti mokesčių deklaraciją ištaisyti laikantis taikomos procedūros. Procedūra yra nustatyta liepos 27 d. Karališkojo dekreto Nr. 1065/2007 (60) 126–129 straipsniuose. Iš esmės, bendrovė gali prašyti ištaisyti jau pateiktą mokesčių deklaraciją prieš mokesčių administratoriui patvirtinus galutinį mokesčių apskaičiavimą (liquidación definitiva) arba, jei tokio nėra, iki termino, iki kurio mokesčių administratorius turi nustatyti surinktiną mokesčių sumą. Remiantis Bendrojo mokesčių įstatymo 66 ir 67 straipsniais, terminas, iki kurio galima prašyti ištaisyti mokesčių deklaraciją, yra ketveri metai nuo galutinio termino, iki kurio reikia pateikti mokesčių deklaraciją.

(175)

Ispanijos valdžios institucijos pripažino, kad bendrovės, iki 2007 m. gruodžio 21 d. tiesiogiai arba netiesiogiai įsigijusios bendrovių nerezidenčių akcijų ir neįtraukusios finansinės prestižo vertės, atsiradusios dėl netiesioginio įsigijimo, atskaitos, dabar gali ištaisyti savo mokesčių deklaracijas ir atskaityti atsiradusią finansinę prestižo vertę. Tais atvejais, kai bendrovės į savo ankstesnes mokesčių deklaracijas įtraukė finansinės prestižo vertės, susidariusios dėl netiesioginio įsigijimo, atskaitą ir jau buvo patikrintos mokesčių administratoriaus, negalės prašyti ištaisyti jau pateiktų mokesčių deklaracijų; tačiau atsižvelgiant į tai, kad atskaita išdalyta per 20 metų, bendrovėms nedraudžiama finansinę prestižo vertę atskaityti būsimose mokesčių deklaracijose.

(176)

Pirmiausia, tai, ar nauja administracinė priemonė turi atgalinį poveikį ar ne, pirmojo ir antrojo sprendimų taikymo sričiai ir būtent tam, ar ta sritis apima ir netiesioginį įsigijimą, teisinių pasekmių neturi.

(177)

Bet kuriuo atveju naujas administracinis aiškinimas turi atgalinį teisinį poveikį. Iš tikrųjų, naujas administracinis 2012 m. kovo 21 d. aiškinimas gali būti taikomas iki tos dienos įvykdyto įsigijimo atvejams.

(178)

Preliminariai nustačius, kad nagrinėjamoji schema yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, reikia apsvarstyti, ar iš dalies pakeista schema gali būti laikoma suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalis. Ispanijos valdžios institucijos šiuo atžvilgiu nepateikė jokio argumento.

(179)

Komisija mano, kad naujas administracinis TRLIS 12 straipsnio 5 dalies aiškinimas negali būti laikomas suderinamu su vidaus rinka. Šiuo atžvilgiu Komisija mano, kad galioja ta pati pirmajame ir antrajame sprendimuose pateikta argumentacija. Todėl Komisija nurodo pirmojo sprendimo 140 ir tolesnius punktus ir antrojo sprendimo 166 ir tolesnius punktus.

(180)

Visų pirma, kalbant apie 107 straipsnio 3 dalies c punkto taikymą, mokesčių atskaita, leidžiama pagal TRLIS 12 straipsnio 5 dalį, yra nesusijusi su investicijomis, darbo vietų kūrimu ar svarbiais projektais. Dėl mokesčių atskaitos sumažėja įmonių mokesčiai, kuriuos paprastai tos įmonės turi mokėti, todėl tai turi būti laikoma veiklos pagalba. Paprastai, veiklos pagalbai netaikomas SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktas, nes ši pagalba sektoriuose, kuriuose ji teikiama, iškraipo konkurencijos sąlygas. Tokia pagalba negali būti laikoma suderinama su vidaus rinka, nes neskatina tam tikrų rūšių ekonominės veiklos arba tam tikrų ekonomikos sektorių plėtros ir nėra ribotos trukmės, nėra laipsniškai mažinama ar proporcinga priemonėms, būtinoms konkrečioms ekonominėms problemoms spręsti. Taigi, Komisija nemano, kad priemonė yra suderinama su vidaus rinka.

(181)

Komisija mano, kad nėra priežasčių nukrypti nuo Sprendime pradėti tyrimo procedūrą pateiktų dalykų. Iš tikrųjų Komisija nepažeidžia nei estoppel, nei teisinio tikrumo principo.

(182)

2012 m. kovo 21 d. administracinis aiškinimas, kuriuo nustatytas naujas administracinis aiškinimas, yra Ispanijos valdžios institucijų pasirinkimo rezultatas. Šis administracinis aktas, dėl kurio pradėta neteisėtai teikti naują pagalbą, prieš tai nepranešus Komisijai, yra Ispanijos valdžios institucijų, o ne Komisijos aktas. Todėl estoppel principas neturi ryšio su šiuo atveju.

(183)

Kalbant apie tariamą teisinio tikrumo principo pažeidimą, Komisija primena, kad, remiantis ETT praktika, sprendimo dėl valstybės pagalbos taikymo sritis turi būti nustatyta ne vien remiantis nuorodomis į to sprendimo faktinę formuluotę, bet ir atsižvelgiant į susijusios valstybės narės per administracinę procedūrą pateiktą pagalbos schemos aprašymą (61).

(184)

Šiuo atžvilgiu, jeigu ir būtų galima nustatyti, kad šis principas buvo pažeistas, Komisija mano, kad teisinio tikrumo principą būtų pažeidusi būtent Ispanija. Be to, Komisija mano, kad teisinis tikrumas, jei ir būtų, atsirastų dėl netikslios ir neaiškios tam tikrų schemos nuostatų formuluotės.

(185)

Ginčijama priemonė įgyvendinta Komisijai iš anksto apie ją nepranešus pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį. Todėl priemonė yra neteisėta pagalba.

(186)

Jeigu nustatoma, kad neteisėtai suteikta valstybės pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka, tada pagalba turėtų būti išieškoma iš jos gavėjų pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnį. Išieškant pagalbą, kiek įmanoma, atkuriama konkurencijos pozicija, kuri egzistavo iki pagalbos suteikimo. Išieškotina suma turėtų būti tokia, kad būtų pašalintas pagalbos gavėjams suteiktas ekonominis pranašumas.

(187)

Jokie Ispanijos valdžios institucijų ar trečiųjų šalių argumentai nepateisino bendro nukrypimo nuo šio pagrindinio principo. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad Ispanija išieškotų nesuderinamą pagalbą.

(188)

Tam tikrais metais tam tikram pagalbos gavėjui suteiktos pagalbos vertė atitinka mokesčio lengvatos, pagal TRLIS 12 straipsnio 5 dalį taikytos netiesioginiam veiklą vykdančių bendrovių nerezidenčių akcijų įsigijimui prieš tai įsigijus kontroliuojančiųjų bendrovių akcijų, dydį.

(189)

Ispanijos valdžios institucijos ir suinteresuotosios šalys teigia, kad pirmajame ir antrajame sprendimuose pripažinti teisėti lūkesčiai turėtų būti taikomi ir tada, kai akcijos netiesioginiai įsigytos tiesiogiai įsigijus kontroliuojančiosios bendrovės akcijų. Šiuo atžvilgiu jos teigia, kad teisėti lūkesčiai turėtų būti pripažinti dėl nuorodų į netiesioginio įsigijimo atvejus pirmojo ir antrojo sprendimų formuluotėse, atsakymuose į raštu pateiktus Parlamento narių klausimus, taip pat dėl pranešime spaudai apie 2007 m. tyrimo procedūrą paminėtus įsigijimo atvejus.

(190)

Komisija nesutinka su Ispanijos valdžios institucijų ir suinteresuotųjų trečiųjų šalių pateiktais argumentais ir laikosi nuomonės, kad pirmajame ir antrajame sprendimuose pripažinti teisėti lūkesčiai negali būti išplėsti, kad apimtų atvejus (netiesioginį įsigijimą įsigijus kontroliuojančiosios bendrovės akcijų dalį), kurie nepriklausė priemonės taikymo sričiai tuomet, kai buvo priimti šie sprendimai. Iš tikrųjų, teisėti lūkesčiai gali būti grindžiami tik faktiniais elementais, žinomais sprendimo priėmimo metu, o ne būsimais įvykiais, pavyzdžiui, naujo administracinio aiškinimo priėmimu.

(191)

Remiantis nusistovėjusia teismo praktika (62), teisė remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu suteikta kiekvienam asmeniui, esančiam padėtyje, kuri leidžia manyti, jog Europos Sąjungos institucija, suteikdama tam asmeniui tikslų patikinimą, sukėlė jam pagrįstų vilčių. Tokie patikinimai, kad ir kokios formos, yra tiksli, besąlyginė ir nuosekli informacija.

(192)

Tai, kad nagrinėjamojoje pagalbos schemoje nenustatyta aiškių apribojimų, negali būti laikoma tikslia, besąlygine ir nuoseklia Komisijos informacija suinteresuotoms įmonėms, susijusia su tuo, kad priemonė taip pat taikoma netiesioginiam akcijų įsigijimui tiesiogiai įsigijus kontroliuojančiosios bendrovės akcijų. Todėl dėl to, kad tokie apribojimai aiškiai nenustatyti, suinteresuotoms įmonėms negali atsirasti teisėtų lūkesčių, kad priemonę galima teisėtai taikyti ir netiesioginiam įsigijimui (63).

(193)

Net jeigu ir būtų buvę taip, kad dėl pirmajame ir antrajame sprendimuose buvusių nuorodų į netiesioginį įsigijimą suinteresuotoms įmonėms galėjo atsirasti lūkesčių, būtina svarstyti, ar dėl to atsiradę lūkesčiai yra teisėti (64). Komisija laikosi nuomonės, kad akcijas netiesiogiai įsigijusios įmonės negali teigti turėjusios teisėtų lūkesčių, kad netiesioginio akcijų įsigijimo atvejai patenka į TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritį, nes tos įmonės gerai žinojo apie mokesčių administratoriaus ir TEAC administracinę praktiką, taikytą iki 2012 m. Šios įmonės žinojo, kad mokesčių schema (TRLIS 12 straipsnio 5 dalis), apie kurią Komisijai pranešta, buvo įgyvendinama tuo metu į jos taikymo sritį neįtraukiant netiesioginio akcijų įsigijimo tiesiogiai įsigyjant kontroliuojančiosios bendrovės akcijų.

(194)

Ispanijos valdžios institucijos teigia, kad tai, jog yra ribojantis administracinis aiškinimas, nesumažina teisėtų lūkesčių, kurių veiklos vykdytojai, netiesiogiai įsigiję akcijų tiesiogiai įsigydami kontroliuojančiosios bendrovės akcijų, galėjo turėti dėl TRLIS 12 straipsnio 5 dalies galiojimo. Taip yra dėl to, kad 1) TRLIS 12 straipsnio 5 dalis yra aiški nuostata; 2) joje yra aiški nuoroda į TRLIS 21 straipsnį, kuriame paminėtas tiesioginis ir netiesioginis įsigijimas; 3) joje yra aiški nuoroda į apskaitos konsolidavimo taisykles; 4) ja siekiama skatinti tarptautines Ispanijos bendrovių investicijas.

(195)

Komisija nesutinka su pirmiau pateiktu teiginiu. Patvirtinta, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis yra neaiški nuostata dėl neaiškios nuorodos į apskaitos konsolidavimo taisykles ir netikslaus TRLIS 21 straipsnyje nustatytų kriterijų ekstrapoliavimo. Iš tikrųjų 21 straipsniu nuo pat pradžių siekta nustatyti sąlygas, kuriomis neapmokestinami dividendai ir pajamos iš užsienio šaltinių. 21 straipsnyje pateikta nuoroda į netiesioginį įsigijimą prieštarauja reikalavimui, kad tiesiogiai įsigyta bendrovė vykdytų ekonominę veiklą. Be to, teisėti lūkesčiai negali būti grindžiami pagalbos schemos, kuri pirmajame ir antrajame sprendimuose jau buvo paskelbta neteisėta ir nesuderinama pagalba dėl skirtingos apmokestinimo tvarkos, taikomos bendrovių, kurios yra Ispanijos rezidentės, įsigyjamoms užsienio ir šalies bendrovių akcijoms, pagrindu (TRLIS 12 straipsnio 5 dalimi). Komisija mano, kad dėl nuostatos netikslumo ir neaiškumo ji tapo aiškinama prieštaringai. Tiesą sakant, šis prieštaringumas įrodytas beveik visuose DGT administraciniuose aiškinimuose ir TEAC rezoliucijose. Todėl Ispanijos valdžios institucijos negali teigti, kad nepaisant ankstesnio ribojančio TRLIS 12 straipsnio 5 dalies administracinio aiškinimo, dėl TRLIS 12 straipsnio 5 dalies būtų galėję atsirasti teisėti lūkesčiai toms įmonėms, kurios akcijas įsigijo netiesiogiai.

(196)

Kalbant konkrečiau apie atvejį, kai bendrovė Iberdrola įsigijo bendrovę Scottishpower, Komisija mano, jog susijungimo sprendime (COMP M.4517) aiškiai nurodyta, kad susijungimo sprendimo tikslais nebuvo nei būtina, nei tinkama nustatyti, ar TRLIS 12 straipsnio 5 dalis yra valstybės pagalba (žr. sprendimo 42 straipsnį).

(197)

Dėl Ispanijos ir suinteresuotųjų trečiųjų šalių tvirtinimo, kad atsakymai į raštu pateiktus Parlamento narių klausimus sukėlė teisėtus pagalbos gavėjų lūkesčius, Komisija teigia, kad raštu pateiktuose Parlamento narių klausimuose dėmesys nebuvo skirtas tiesioginio ir netiesioginio įsigijimo diferencijavimui, jais tiesiog klausta, ar TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje nustatyta schema galėtų būti valstybės pagalba. Todėl iš Komisijos pateiktų atsakymų į raštu pateiktus Parlamento narių klausimus negali būti daroma išvada, kad į juos įtrauktas ir tiesioginis, ir netiesioginis įsigijimas.

(198)

Kalbant apie tvirtinimą, kad dėl pirmojo ir antrojo sprendimų būtų atsiradę naujų teisėtų lūkesčių, nes juose abiejuose yra nuoroda į netiesioginį įsigijimą, Komisija primena, kad tos nuorodos buvo padarytos išskirtinai dėl to, kad nacionalinės teisės nuostatose paminėtas ir tiesioginis, ir netiesioginis įsigijimas. Tiksliau, TRLIS 12 straipsnio 5 dalyje yra kryžminė nuoroda į TRILIS 21 straipsnį, kuriame reikalaujama, kad Ispanijos bendrovei nepertraukiamą bent vienų metų laikotarpį turi tiesiogiai arba netiesiogiai priklausyti bent 5 proc. bendrovės nerezidentės akcijų. To, kad Ispanijos valdžios institucijos TRLIS 12 straipsnio 5 dalį taikė tik tiesioginiam įsigijimui, neginčija nei Ispanija, nei suinteresuotosios trečiosios šalys. Todėl, kaip jau pirmiau nurodyta, Komisija turi teisę kliautis susijusios valstybės narės pateiktais aiškinimais, todėl gali teisėtai teigti, kad sistema buvo taikoma, kaip nurodė valstybė narė.

(199)

Dar daugiau, Komisija mano, kad, net jeigu Ispanijos valdžios institucijų ir Komisijos susirašinėjimas, kuriuo buvo paaiškinta, kad praktiškai galėjo būti atskaityta tik finansinė prestižo vertė, susidaranti tiesiogiai įsigijus veiklą vykdančių bendrovių akcijų, neatspindimas sprendimų formuluotėje, dėl to pagalbos gavėjams neatsiranda teisėtų lūkesčių, kad TRLIS 12 straipsnio 5 dalis taikoma ir netiesioginiam įsigijimui. Pagalbos gavėjai jau žinojo apie iki 2012 m. taikytą nuoseklią ir sistemingą administracinę praktiką, kuria netiesioginis akcijų įsigijimas įsigijus kontroliuojančiosios bendrovės akcijų dalį, neįtraukiamas į TRLIS 12 straipsnio 5 dalies taikymo sritį.

(200)

Taigi, pirmajame ir antrajame sprendimuose pripažinti teisėti lūkesčiai negali būti išplėsti, kad apimtų atvejus, kurie nepriklausė ginčijamos priemonės taikymo sričiai tuomet, kai buvo priimti pirmasis ir antrasis sprendimai.

(201)

Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, Komisija mano, kad naujas administracinis aiškinimas, kuriuo buvo išplėsta schemos, kuri jau buvo paskelbta neteisėta ir nesuderinama pagalba, taikymo sritis apie tai nepranešus Komisijai, yra neteisėta ir nesuderinama pagalba pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnį.

(202)

Komisija nemano, kad priemonė yra suderinama su vidaus rinka pagal Sutarties 107 straipsnio 2 ir 3 dalis.

(203)

Pagalba turi būti išieškota iš jos gavėjų pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 14 straipsnį.

a)

visų pagalbos gavėjų, kurie gavo pagalbą pagal 1 straipsnyje nurodytą schemą, sąrašą ir bendrą kiekvieno pagalbos gavėjo pagal schemą gautos pagalbos sumą;

b)

bendrą sumą (pagrindinę sumą ir palūkanas), kuri turi būti išieškota iš kiekvieno pagalbos gavėjo;

c)

išsamų priemonių, kurių jau imtasi ir kurių planuojama imtis šiam sprendimui įvykdyti, aprašą;

d)

dokumentus, kuriais įrodoma, kad pagalbos gavėjui nurodyta grąžinti pagalbą.

27.2.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 56/68

(1)

paukščių gripas yra užkrečiama virusinė naminių ir kitų paukščių liga. Paukščių gripo virusų, kuriais užsikrečia naminiai paukščiai, sukelta liga būna dviejų pagrindinių formų, kurios skiriasi pagal virulentiškumą. Mažai patogeniškas virusas paprastai sukelia tik nesunkius simptomus, o labai patogeniško viruso pasekmės yra labai didelis daugelio rūšių naminių paukščių mirtingumas. Ši liga gali turėti labai didelį neigiamą poveikį paukštininkystės sektoriaus pelningumui;

(2)

paukščių gripas dažniausiai diagnozuojamas paukščiams, tačiau tam tikromis aplinkybėmis juo taip pat gali užsikrėsti žmonės, nors pavojus paprastai yra nedidelis;

(3)

kilus paukščių gripo protrūkiui atsiranda pavojus, kad ligos sukėlėjas gali išplisti į kitus ūkius, kuriuose auginami naminiai paukščiai arba kiti nelaisvėje laikomi paukščiai. Vadinasi, prekiaujant gyvais paukščiais arba jų produktais virusas gali plisti iš vienos valstybės narės į kitas valstybes nares ar į trečiąsias šalis;

(4)

Tarybos direktyvoje 2005/94/EB (3) nustatytos tam tikros prevencinės priemonės, susijusios su paukščių gripo priežiūra ir ankstyvu nustatymu, ir būtiniausios kontrolės priemonės, taikytinos kilus šios naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių ligos protrūkiui. Toje direktyvoje numatyta, kad kilus labai patogeniško paukščių gripo protrūkiui turi būti nustatomos apsaugos ir priežiūros zonos;

(5)

Vokietija pranešė Komisijai apie du labai patogeniško paukščių gripo, kurį sukėlė H5N8 potipio gripo virusas, protrūkius, kilusius Meklenburge–Vakarų Pomeranijoje esančiuose nekomerciniuose ūkiuose, kuriuose auginami naminiai paukščiai arba kiti nelaisvėje laikomi paukščiai, ir nedelsdama ėmėsi priemonių, kurių reikalaujama pagal Direktyvą 2005/94/EB, įskaitant apsaugos ir priežiūros zonų, kurios turėtų būti apibrėžtos šio sprendimo priedo A ir B dalyse, nustatymą;

(6)

Komisija išnagrinėjo tas priemones bendradarbiaudama su Vokietija ir įsitikino, kad šios valstybės narės kompetentingos institucijos nustatytų apsaugos ir priežiūros zonų ribos yra pakankamai toli nuo faktinių ūkių, kuriuose patvirtinti ligos protrūkiai;

(7)

kad būtų išvengta bet kokių nereikalingų Sąjungos vidaus prekybos trikdymų ir trečiųjų šalių sudaromų nepagrįstų prekybos kliūčių, Sąjungos lygmeniu būtina skubiai apibrėžti apsaugos ir priežiūros zonas, nustatytas atsižvelgiant į labai patogeniško paukščių gripo protrūkį Vokietijoje;

(8)

todėl šiame sprendime reikėtų išvardyti Vokietijos apsaugos ir priežiūros zonas, kuriose turi būti taikomos Direktyvoje 2005/94/EB nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, ir nustatyti šio skirstymo į regionus trukmę;

(9)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,