Europos Sąjungos L 22/2016

28.1.2016

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 22/1

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2016/72

2016 m. sausio 22 d.

kuriuo 2016 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/104

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (1) reikalaujama, kad išsaugojimo priemonės būtų priimamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) ir kitų patariamųjų įstaigų parengtas ataskaitas, taip pat atsižvelgiant į patariamųjų tarybų rekomendacijas;

(3)

Taryba privalo patvirtinti žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones, įskaitant, prireikus, tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalimi, žvejybos galimybės turėtų būti nustatytos atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos tikslus, nustatytus to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis to reglamento 16 straipsnio 1 dalimi, žvejybos galimybės turėtų būti paskirstytos valstybėms narėms taip, kad būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno žuvų ištekliaus arba žvejybos rūšies atžvilgiu;

(4)

todėl bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (toliau – BLSK) turėtų būti nustatyti laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013, remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijos ir atsižvelgiant į biologinius bei socialinius ir ekonominius aspektus, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas skirtingiems žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma patariamųjų tarybų posėdžiuose;

(5)

Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nurodytas įpareigojimas iškrauti laimikį nustatomas kiekvienai žvejybos rūšiai atskirai. Jei regione, kuriam taikomas šis reglamentas, vykdomai žvejybai taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, visos sužvejotos tų rūšių, kurioms taikomi sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai, žuvys turėtų būti iškrautos. Nuo 2016 m. sausio 1 d. įpareigojimas iškrauti visą laimikį taikomas rūšims, pagal kurias nustatoma žvejybos rūšis. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai dėl tam tikro žuvų ištekliaus nustatomas įpareigojimas iškrauti laimikį, žvejybos galimybės turi būti nustatomos atsižvelgiant į tai, kad nuo žvejybos galimybių nustatymo siekiant atspindėti iškraunamą kiekį pereinama prie žvejybos galimybių nustatymo siekiant atspindėti faktinį sužvejotą kiekį. Remdamasi valstybių narių pateiktomis bendromis rekomendacijomis ir vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsniu, Komisija priėmė keletą deleguotųjų reglamentų, kuriuose nustatyti specialūs žuvų išmetimo į jūrą planai, taikomi laikinai ir maksimaliam trejų metų laikotarpiui, kol bus pasirengta visiškai įgyvendinti įpareigojimą iškrauti visą laimikį;

(6)

žuvų rūšių, kurioms nuo 2016 m. sausio 1 d. taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, išteklių žvejybos galimybės turėtų kompensuoti ankstesnius išmetamų žuvų kiekius ir jos turėtų būti pagrįstos moksline informacija bei rekomendacijomis. Siekiant užtikrinti teisingą kompensaciją už žuvis, kurios anksčiau buvo išmestos, o nuo 2016 m. sausio 1 d. turės būti iškraunamos, patikslinimas turėtų būti apskaičiuojamas pagal šią metodiką: naujas iškraunamas žuvų kiekis turėtų būti apskaičiuojamas iš Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) duomenimis bendro sužvejotų žuvų kiekio atimant tuos kiekius, kurie ir toliau bus išmetami, taikant įpareigojimą iškrauti visą laimikį; vėliau, BLSK taikomas patikslinimas turėtų būti proporcingas naujojo apskaičiuoto iškraunamo žuvų kiekio ir ankstesnio ICES duomenimis iškraunamo žuvų kiekio pokyčiui;

(7)

mokslinėje rekomendacijoje nurodoma, kad paprastieji vilkešeriai (Dicentrarchus labrax) Keltų jūroje, Lamanšo sąsiauryje, Airijos jūroje ir pietinėje Šiaurės jūros dalyje (ICES IVb, IVc ir VIIa, VIId–VIIh kvadratuose) yra pavojingos būklės ir ji toliau blogėja. Išsaugojimo priemonės, kuriomis draudžiama žvejoti paprastuosius vilkešerius ICES VIIb, VIIc, VIIj ir VIIk kvadratuose, turėtų būti toliau taikomos ir turėtų apimti ICES VIIa ir VIIg kvadratus, išskyrus vandenis, esančius arčiau kaip 12 jūrmylių atstumu nuo Jungtinės Karalystės bazinės linijos. Neršiančių paprastųjų vilkešerių santalkas reikėtų saugoti, taigi visame išteklių paplitimo rajone jų nereikėtų leisti žvejoti pirmuosius šešis metų mėnesius. Dėl atsitiktinės ir neišvengiamos paprastųjų vilkešerių priegaudos laivais, naudojančiais dugninius tralus ir velkamuosius tinklus, jų priegaudos kiekis neturėtų viršyti 1 % visų laive esančių sužvejotų jūrų gyvūnų svorio. Siekiant saugoti paprastuosius vilkešerius ne neršto metu, būtini tolesni sužvejojamų žuvų kiekio ribojimai, todėl ICES IVb ir IVc, taip pat VIId, VIIe, VIIf bei VIIh kvadratuose ir ICES VIIa bei VII kvadratų Jungtinės Karalystės teritorinėje jūroje reikėtų taikyti mėnesinius sužvejojamo kiekio apribojimus. Reikėtų toliau riboti mėgėjų žvejų sužvejojamus žuvų kiekius;

(8)

kelerius metus tam tikrų plokštėtažiaunių žuvų (ryklių ir rombinių rajožuvių) išteklių nustatyti BLSK buvo nuliniai, o pagal susijusias nuostatas įpareigojama nedelsiant paleisti atsitiktinai sužvejotas šias žuvis. Šios specialios sąlygos taikymo pagrindas – prasta tų išteklių apsaugos būklė ir tai, kad dėl didelio išgyvenamumo žuvų paleidimas į jūrą nedidins jų mirtingumo, o žuvų išmetimas į jūrą laikomas palankiu šių rūšių išsaugojimui. Tačiau nuo 2015 m. sausio 1 d. pelaginės žvejybos metu sužvejotos minėtų rūšių žuvys turi būti iškrautos, nebent joms būtų taikoma viena iš įpareigojimo iškrauti visą laimikį išimčių, numatytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje. To reglamento 15 straipsnio 4 dalies a punkte leidžiama taikyti išimtis rūšims, kurių žvejyba draudžiama ir kurios yra nurodytos bendros žuvininkystės politikos srityje priimtame Sąjungos teisės akte. Todėl tikslinga uždrausti atitinkamuose rajonuose žvejoti tų rūšių žuvis;

(9)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, BLSK turėtų būti nustatyti pagal tuose planuose nustatytas taisykles. Todėl paprastųjų jūrų liežuvių vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, jūrinių plekšnių ir paprastųjų jūrų liežuvių Šiaurės jūroje, atlantinių menkių Kategato sąsiauryje, į vakarus nuo Škotijos, Airijos jūroje, Šiaurės jūroje, Skagerako sąsiauryje ir rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje ir paprastųjų tunų rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje išteklių BLSK turėtų būti nustatyti pagal taisykles, nustatytas Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 509/2007 (2), (EB) Nr. 676/2007 (3), (EB) Nr. 1342/2008 (4) (atlantinių menkių išteklių valdymo planas) ir (EB) Nr. 302/2009 (5). Su Zelandijos merlūzomis susijęs tikslas, kaip nustatyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 2166/2005 (6), yra atstatyti atitinkamų išteklių biomasę saugiose biologinėse ribose, tuo pat metu laikantis mokslinių duomenų. Remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, nesant patikimų duomenų apie tikslinę neršiančių žuvų išteklių biomasę ir tuo pat metu atsižvelgiant į saugių biologinių ribų pokyčius, tikslinga nustatyti BLSK remiantis ICES pateikta didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio rekomendacija, kad būtų prisidedama prie bendros žuvininkystės politikos tikslų, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, siekimo;

(10)

kalbant apie atlantinių silkių išteklius į vakarus nuo Škotijos, ICES, remdamasi naujausia lyginamąja analize, pateikė rekomendaciją dėl atlantinių silkių sudėtinių išteklių VIa, VIIb ir VIIc kvadratuose (į vakarus nuo Škotijos ir į vakarus nuo Airijos). Rekomendacija apima du atskirus BLSK (vienas skirtas VIaS, VIIb ir VIIc, kitas – Vb, VIb ir VIaN kvadratams). Pasak ICES, reikia sukurti šių išteklių atkūrimo planą. Kadangi, remiantis moksline rekomendacija, valdymo planas dėl šiaurinių išteklių (7) negali būti taikomas sudėtiniams ištekliams, tikslinga nustatyti BLSK remiantis didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio rekomendacija, kad būtų prisidedama prie bendros žuvininkystės politikos tikslų, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1380/2013, siekimo;

(11)

tais atvejais, kai apie išteklius trūksta duomenų arba jie nėra patikimi ir išteklių dydžio apskaičiuoti neįmanoma, valdymo priemonės ir BLSK turėtų būti grindžiami žuvininkystės valdymui taikomu atsargumo principu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnio 1 dalies 8 punkte, atsižvelgiant į konkretiems ištekliams būdingus veiksnius, visų pirma įskaitant turimą informaciją apie išteklių būklės kaitos tendencijas ir mišriosios žvejybos aspektus;

(12)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 (8) nustatytos BLSK kasmetinio valdymo papildomos sąlygos, įskaitant, kaip numatyta 3 ir 4 straipsniuose, nuostatas dėl lankstumo, taikomas ištekliams, kuriems taikomas prevencinis ir mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį Taryba, nustatydama BLSK, turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę išteklių būklę, 3 ir 4 straipsniai netaikomi. Neseniai kasmetinis lankstumo mechanizmas buvo nustatytas visoms sužvejotoms žuvims, dėl kurių pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris pakenktų racionalaus ir atsakingo jūros gyvųjų biologinių išteklių eksploatavimo principo taikymui, kliudytų pasiekti bendros žuvininkystės politikos tikslus ir darytų neigiamą poveikį biologinei išteklių būklei, turėtų būti nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstiems BLSK tik tuo atveju, jei nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis kasmetinėmis lankstumo priemonėmis;

(13)

tuo atveju, kai su ištekliais siejamas BLSK skiriamas tik vienai valstybei narei, tikslinga tą valstybę narę pagal Sutarties 2 straipsnio 1 dalį įgalioti nustatyti tą BLSK. Reikėtų numatyti nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad nustatydama tą BLSK atitinkama valstybė narė visapusiškai laikytųsi bendros žuvininkystės politikos principų bei taisyklių;

(14)

būtina nustatyti 2016 m. žvejybos pastangų viršutines ribas pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2007 5 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 676/2007 9 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 11 ir 12 straipsnius bei Reglamento (EB) Nr. 302/2009 5 ir 9 straipsnius, atsižvelgiant į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 754/2009 (9);

(15)	siekiant užtikrinti visišką žvejybos galimybių išnaudojimą, tikslinga leisti lanksčiai įgyvendinti susitarimus dėl kai kurių BLSK rajonų, kai jie susiję su tos pačios biologinės rūšies ištekliais;

(16)	atsižvelgiant į naujausias ICES pateiktas mokslines rekomendacijas ir remiantis tarptautiniais įsipareigojimais pagal Žvejybos šiaurės rytų Atlante konvenciją (NEAFC), būtina apriboti tam tikrų giliavandenių rūšių žuvų žvejybos pastangas;

(17)	netgi ribota tam tikrų rūšių žuvų, pavyzdžiui, tam tikrų rūšių ryklių, žvejybos veikla galėtų sukelti rimtą pavojų jų išsaugojimui. Todėl tokių rūšių žuvų žvejybos galimybės turėtų būti visapusiškai ribojamos taikant bendrą draudimą žvejoti tų rūšių žuvis;

(18)

2014 m. lapkričio 3–9 d. Kite įvykusiame vienuoliktajame Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos Šalių konferencijos susitikime į Konvencijos I ir II priedėliuose išdėstytus saugomų rūšių sąrašus buvo įtrauktos kelios rūšys; šis papildymas įsigalios 2015 m. vasario 8 d. Todėl tikslinga numatyti tų rūšių apsaugą Sąjungos žvejybos laivų, žvejojančių visuose vandenyse, ir ne Sąjungos žvejybos laivų, žvejojančių Sąjungos vandenyse, atžvilgiu;

(19)

šiame reglamente nustatytos Sąjungos žvejybos laivams skirtos žvejybos galimybės naudojamos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 (10), ypač to reglamento 33 ir 34 straipsnius, susijusius su sužvejoto kiekio ir žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą perdavimu. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos turi naudoti valstybės narės, siųsdamos Komisijai duomenis apie iškraunamus žuvų išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, kiekius;

(20)

kai kurių BLSK atveju valstybėms narėms turėtų būti leidžiama suteikti papildomą kvotos dalį laivams, kurie dalyvauja bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose. Tų bandomųjų reisų tikslas – išbandyti sužvejojamų žuvų kvotų sistemą, t. y., sistemą, kuria remiantis visi sužvejoti žuvų kiekiai turėtų būti iškrauti ir įskaičiuoti į kvotas, siekiant išvengti žuvų išmetimo į jūrą ir susijusio žuvų išteklių, kuriuos galima kitaip panaudoti, eikvojimo veltui, tokioje žvejyboje, kuriai dar netaikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 nustatytas įpareigojimas iškrauti laimikį. Nekontroliuojamas žuvų išmetimas į jūrą kelia grėsmę ilgalaikiam žuvų kaip bendro turto tvarumui, taigi ir bendros žuvininkystės politikos tikslams. Priešingai, sužvejojamų žuvų kvotų sistemos yra paskata žvejams siekti, kad jų žvejybos operacijos būtų kuo atrankesnės. Siekiant stebėti, ar laikomasi sąlygų, taikomų bandomiesiems visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisams, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi žvejybos reisai būtų išsamiai ir tiksliai pagrindžiami dokumentais, taip pat tinkamus pajėgumus ir priemones, pavyzdžiui, stebėtojus, apsaugines vaizdo stebėjimo sistemas (AVSS) ir kita. Tai darydamos, valstybės narės turėtų vadovautis veiksmingumo ir proporcingumo principais. Naudojant AVSS turėtų būti laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB (11) reikalavimų;

(21)

siekiant užtikrinti, kad dalyvaujant bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose būtų galima veiksmingai įvertinti sužvejojamų žuvų kvotų sistemų potencialą kontroliuoti susijusių išteklių absoliutųjį žuvų mirtingumą dėl žvejybos, būtina visas tokiuose bandomuosiuose reisuose sužvejotas žuvis, įskaitant tas, kurių dydis yra mažesnis už mažiausią leidžiamą iškrauti dydį, įskaičiuoti į bendrą dalyvaujančiam laivui paskirtą kvotą, o tam laivui visiškai išnaudojus minėtą kvotą, žvejybą nutraukti. Taip pat tikslinga leisti perduoti paskirtas kvotas tarp bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose dalyvaujančių laivų ir juose nedalyvaujančių laivų, jei galima įrodyti, kad nepadidėja nedalyvaujančių laivų į jūrą išmetamų žuvų kiekiai;

(22)

atsižvelgiant į ICES rekomendaciją, tikslinga toliau taikyti sistemą, pagal kurią valdomi ICES IIa ir IIIa kvadratų ir IV parajonio Sąjungos vandenų paprastųjų tobių ištekliai. Atsižvelgiant į tai, kad tikimasi, jog ICES mokslinės rekomendacijos bus pateiktos tiktai 2016 m. vasario mėn., šiam ištekliui tikslinga laikinai nustatyti nulinius BLSK ir kvotas, kol bus pateiktos rekomendacijos;

(23)

vadovaudamasi su Norvegija (12) ir Farerų Salomis (13) sudarytuose susitarimuose arba protokoluose dėl santykių žuvininkystės srityje numatyta tvarka, Sąjunga konsultavosi su šiomis partnerėmis dėl žvejybos teisių. Laikydamasis susitarime ir protokole dėl santykių žuvininkystės srityje su Grenlandija (14) numatytos tvarkos, Jungtinis komitetas nustatė 2016 m. Sąjungai skirtą žvejybos Grenlandijos vandenyse galimybių lygį. Todėl būtina tas žvejybos galimybes įtraukti į šį reglamentą;

(24)	2015 m. metiniame posėdyje NEAFC patvirtino paprastųjų jūrinių ešerių išteklių Irmingerio jūroje išsaugojimo priemonę, kuria nustatytos susitariančiųjų šalių, įskaitant Sąjungą, 2016 m. BLSK ir kvotos.

(25)

2015 m. metiniame susitikime Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (toliau – ICCAT) patvirtino didžiaakių tunų BSLK ir kvotų sumažinimą 2016–2018 m. laikotarpiu ir atlantinių marlinų bei atlantinių baltųjų marlinų BLSK ir kvotų galiojimo pratęsimą. Be to, ji patvirtino anksčiau nustatytas paprastųjų tunų, šiaurinės Atlanto vandenyno dalies durklažuvių, pietinės Atlanto vandenyno dalies durklažuvių, pietinės Atlanto vandenyno dalies ilgapelekių tunų ir šiaurinės Atlanto vandenyno dalies ilgapelekių tunų BLSK ir kvotas 2016 m. Kaip jau yra paprastųjų tunų išteklių atveju, tikslinga, kad visų kitų ID priede nurodytų ICCAT konvencijos rajono išteklių mėgėjų žvejybai taip pat būtų taikomi tos organizacijos priimti sužvejojamo kiekio apribojimai siekiant užtikrinti, kad Sąjunga neviršytų savo kvotų. Visos šios priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(26)

2015 m. 34-ame metiniame susirinkime Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos (toliau – CCAMLR) Šalys patvirtino tikslinių ir priegaudos rūšių leidžiamus sužvejoti kiekius 2015–2016 m. ir 2016–2017 m. Nustatant 2016 m. žvejybos galimybes turėtų būti apsvarstytas tokios kvotos panaudojimas 2015 m.;

(27)

Indijos vandenyno tunų komisija (toliau – IOTC) 2015 m. metiniame susitikime patvirtino dabartines išsaugojimo ir valdymo priemones. IOTC taip pat priėmė priemonę dėl žuvų telkimo įrenginių (toliau – ŽTĮ) ribojimo. Kadangi aptarnaujančių laivų veikla ir ŽTĮ naudojimas yra neatskiriama žvejybos pastangų, kurias vykdo gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai, dalis, priemonė turėtų būti įgyvendinta Sąjungos teisėje;

(28)

Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos (toliau – SPRFMO) metinis susitikimas įvyks 2016 m. sausio 25–29 d. Tikslinga dabartines SPRFMO konvencijos rajone taikomas priemones palikti laikinai galioti iki to susitikimo. Tačiau Peru stauridžių ištekliai neturėtų būti žvejojami, kol po to metinio susitikimo nebus nustatytas BLSK;

(29)

Amerikos tropinių tunų komisija (toliau – IATTC) 2015 m. 89-ame metiniame susitikime paliko galioti ankstesnes gelsvauodegių tunų, didžiaakių tunų ir dryžųjų tunų išteklių išsaugojimo priemones. IATTC taip pat patvirtino ankstesnę rezoliuciją dėl ilgapelekių pilkųjų ryklių išteklių apsaugos. Tos priemonės turėtų toliau būti įgyvendinamos Sąjungos teisėje;

(30)

2015 m. metiniame susitikime Žvejybos pietryčių Atlante organizacija (toliau – SEAFO) priėmė išsaugojimo priemonę dėl patagoniniams nototeniniams dančiams ir gelminiams krabams taikomų BLSK, o esami paprastųjų beriksų, islandinių pjūklapilvių beriksų ir pelaginių ylapelakių šernažuvių BLSK liko galioti. Šiuo metu taikomos SEAFO priimtos žvejybos galimybių nustatymo priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(31)	Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija (toliau – WCPFC) 12-ame metiniame susitikime patvirtino esamas išsaugojimo ir valdymo priemones. Tos priemonės turėtų būti toliau įgyvendinamos Sąjungos teisėje;

(32)	2013 m. metiniame susitikime Konvencijos dėl ledjūrio menkių išteklių centrinėje Beringo jūros dalyje apsaugos ir valdymo Šalys jos žvejybos galimybių priemonių nekoregavo. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(33)	Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija (toliau – NAFO) 2015 m. 37-ame metiniame susitikime patvirtino 2016 m. tam tikrų išteklių žvejybos NAFO konvencijos rajono 1–4 parajoniuose galimybes. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(34)

kai kurias tarptautines priemones, kuriomis nustatomos arba ribojamos Sąjungos žvejybos galimybės, atitinkamos regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (toliau – RŽVO) priima metų pabaigoje ir jos tampa taikytinos prieš įsigaliojant šiam reglamentui. Todėl būtina, kad nuostatos, kuriomis tokios priemonės įgyvendinamos Sąjungos teisėje, būtų taikomos atgaline data. Visų pirma, kadangi CCAMLR konvencijos rajone žvejybos sezonas trunka nuo gruodžio 1 d. iki lapkričio 30 d. ir todėl tam tikros žvejybos CCAMLR konvencijos rajone galimybės ar draudimai yra nustatyti laikotarpiui, kuris prasideda 2015 m. gruodžio 1 d., tikslinga, kad susijusios šio reglamento nuostatos būtų taikomos nuo tos dienos. Toks taikymas atgaline data nedaro poveikio teisėtų lūkesčių principui, kadangi CCAMLR konvencijos nariams draudžiama be leidimo žvejoti CCAMLR konvencijos rajone;

(35)

remiantis Venesuelos Bolivaro Respublikai skirta Sąjungos deklaracija dėl žvejybos galimybių ES vandenyse suteikimo su Venesuelos Bolivaro Respublikos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams prie Prancūzijos Gvianos priekrantės vandenų esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje (15), būtina nustatyti Venesuelai skirtas rifinių ešerių žvejybos Sąjungos vandenyse galimybes;

(36)

nuo 2011 m. Portugalija kasmet nustato ICES IX ir X parajonių ir CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenų paprastųjų merlangų išteklių BLSK laikydamasi atitinkamų reglamentų, kuriais nustatomos metinės žvejybos galimybės. Portugalija nurodė, kad tame rajone žvejojama rūšis yra ne paprastasis merlangas, o sidabrinis polakas, o ICES patvirtino, kad atitinkamame rajone paprastųjų merlangų sutinkama retai. Todėl šiam rajonui nereikia nustatyti paprastųjų merlangų BLSK;

(37)	iš ŽMTEK gautose mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad leidus nedidelę marmurinių rombinių rajų (Raja undulata) priegaudą ICES IX parajonyje nebūtų pažeidžiamas atsargumo principas;

(38)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, susijusias su leidimo pasinaudoti savo žvejybos pastangų paskirstymo pagal kilovatdienių sistemą valdymo sistema suteikimu atskirai valstybei narei, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai; Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (16);

(39)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su papildomų dienų jūroje suteikimu visam laikui nutraukus žvejybos veiklą ir siekiant sustiprinti mokslinį stebėjimą, taip pat susiję su informacijai apie su valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo dienų jūroje perleidimą kitam su tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui rinkti ir perduoti skirtų lentelinės skaičiuoklės formatų nustatymu;

(40)

siekiant išvengti žvejybos veiklos sutrikdymo ir užtikrinti pragyvenimą Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2016 m. sausio 1 d., išskyrus nuostatas dėl žvejybos pastangų apribojimų, kurios turėtų būti taikomos nuo 2016 m. vasario 1 d., taip pat tam tikras nuostatas dėl atskirų regionų, kurių atveju turėtų būti nustatoma konkreti taikymo pradžios data. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas;

(41)	žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos griežtai laikantis taikytinos Sąjungos teisės;

(42)

pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai daugiau kaip 75 % prevencinio BLSK išnaudojama iki jo taikymo metų spalio 31 d., kvotą turinti valstybė narė gali prašyti, kad BLSK būtų padidintas. Komisija gavo prašymą 10 % padidinti rytinės Lamanšo sąsiaurio dalies (ICES VIId kvadratas) rombinių rajožuvių 2015 m. BLSK. Komisijos Jungtinio tyrimų centro ekspertai patikrino ir patvirtino kartu su prašymu pateiktą patvirtinamąją biologinio pobūdžio informaciją;

(43)	todėl Tarybos reglamentas (ES) 2015/104 (17) turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(44)

Reglamentu (ES) 2015/104 nustatytas rytinės Lamanšo sąsiaurio dalies (ICES VIId kvadratas) rombinių rajožuvių BLSK taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d. Šiame reglamente nustatytos iš dalies keičiančios nuostatos taip pat turėtų būti taikomos nuo tos datos. Toks taikymas atgaline data nedaro poveikio teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams, nes atitinkamos žvejybos galimybės yra padidintos, palyginti su nustatytomis Reglamente (ES) Nr. 2015/104,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1. Šiuo reglamentu nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams.

2. 1 dalyje nurodytos žvejybos galimybės apima:

a)	2016 m. sužvejojamo kiekio apribojimus ir, jei nurodyta šiame reglamente, 2017 m. sužvejojamo kiekio apribojimus;

b)	žvejybos pastangų apribojimus laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d., išskyrus atvejus, kai 9, 31 ir 32 straipsniuose ir IIE priede nustatyti kiti pastangų apribojimų laikotarpiai;

c)	laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. taikomas tam tikrų žuvų išteklių žvejybos CCAMLR konvencijos rajone galimybes;

d)	tam tikrų išteklių žvejybos 28 straipsnyje nustatytame IATTC konvencijos rajone galimybes toje nuostatoje nurodytais 2016 m. ir 2017 m. laikotarpiais.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas šiems laivams:

a)	Sąjungos žvejybos laivams;

b)	trečiųjų šalių laivams Sąjungos vandenyse.

Šis reglamentas taip pat taikomas mėgėjų žvejybai, jei ji aiškiai nurodyta atitinkamose nuostatose.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje nurodytos terminų apibrėžtys. Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

a) trečiosios šalies laivas– su trečiosios šalies vėliava plaukiojantis trečiojoje šalyje registruotas žvejybos laivas;

b) mėgėjų žvejyba– nekomercinė jūrų gyvųjų vandens išteklių žvejybos veikla, pavyzdžiui, poilsio, turizmo arba sporto tikslais;

c) tarptautiniai vandenys– vandenys, į kuriuos nė viena valstybė neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso nė vienos valstybės jurisdikcijai;

d) bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK)–

i)	žvejybos, kuriai taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nurodytas įpareigojimas iškrauti visą laimikį, atveju – kiekvieno ištekliaus žuvų kiekis, kurį galima sužvejoti per metus,

ii)	visos kitos žvejybos atveju – kiekvieno ištekliaus žuvų kiekis, kurį galima iškrauti per metus;

e) kvota– Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai šaliai skirta BLSK dalis;

f) analitinis įvertinimas– kiekybinis tam tikrų išteklių kitimo tendencijų įvertinimas remiantis išteklių biologijos ir išteklių naudojimo duomenimis, kuris atlikus mokslinę peržiūrą pripažintas tinkamos kokybės, kad juo remiantis būtų galima teikti mokslines rekomendacijas dėl galimų būsimų laimikių;

g) akių dydis– žvejybos tinklo akių dydis, nustatytas pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 517/2008 (18);

h) Sąjungos žvejybos laivyno registras– pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 24 straipsnio 3 dalį Komisijos sudarytas registras;

i) žvejybos žurnalas– Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nurodytas žurnalas.

4 straipsnis

Žvejybos zonos

Šiame reglamente nurodytų žvejybos zonų apibrėžtys:

a) ICES (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos– geografiniai rajonai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 218/2009 III priede (19);

b) Skagerako sąsiauris– geografinis rajonas, kurio ribą vakaruose žymi linija, brėžiama nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnes švyturio, o pietuose – linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško;

c) Kategato sąsiauris– geografinis rajonas, kurio ribą šiaurėje žymi linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško, o pietuose – linija, brėžiama nuo Hasenøre iki Gnibens Spids, nuo Korshage iki Spodsbjerg ir nuo Gilbjerg Hoved iki Kullen;

d) ICES VII parajonio 16 funkcinis vienetas– geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

—	53° 30′ šiaurės platumos, 15° 00′ vakarų ilgumos,

—	53° 30′ šiaurės platumos, 11° 00′ vakarų ilgumos,

—	51° 30′ šiaurės platumos, 11° 00′ vakarų ilgumos,

—	51° 30′ šiaurės platumos, 13° 00′ vakarų ilgumos,

—	51° 00′ šiaurės platumos, 13° 00′ vakarų ilgumos,

—	51° 00′ šiaurės platumos, 15° 00′ vakarų ilgumos,

—	53° 30′ šiaurės platumos, 15° 00′ vakarų ilgumos;

e) ICES IXa kvadrato 26 funkcinis vienetas– geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

—	43° 00′ šiaurės platumos, 8° 00′ vakarų ilgumos,

—	43° 00′ šiaurės platumos, 10° 00′ vakarų ilgumos,

—	42° 00′ šiaurės platumos, 10° 00′ vakarų ilgumos,

—	42° 00′ šiaurės platumos, 8° 00′ vakarų ilgumos;

f) ICES IXa kvadrato 27 funkcinis vienetas– geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

—	42° 00′ šiaurės platumos, 8° 00′ vakarų ilgumos,

—	42° 00′ šiaurės platumos, 10° 00′ vakarų ilgumos,

—	38° 30′ šiaurės platumos, 10° 00′ vakarų ilgumos,

—	38° 30′ šiaurės platumos, 9° 00′ vakarų ilgumos,

—	40° 00′ šiaurės platumos, 9° 00′ vakarų ilgumos,

—	40° 00′ šiaurės platumos, 8° 00′ vakarų ilgumos;

g) Kadiso įlanka– geografinis rajonas, kurį sudaro ICES IXa kvadrato dalis į rytus nuo 7° 23′ 48″ vakarų ilgumos;

h) CECAF (Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto) rajonai– Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 216/2009 II priede apibrėžti geografiniai rajonai (20);

i) NAFO (Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos) zonos– geografiniai rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 217/2009 III priede (21);

j) SEAFO (Žvejybos pietryčių Atlante organizacijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo pietryčių Atlanto vandenyne (22);

k) ICCAT (Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Tarptautinėje konvencijoje dėl Atlanto tunų apsaugos (23);

l) CCAMLR (Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 601/2004 (24) 2 straipsnio a punkte;

m) IATTC (Amerikos tropinių tunų komisijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija sudarytos Amerikos tropinių tunų komisijos stiprinimo (Antigvos konvencija) (25);

n) IOTC (Indijos vandenyno tunų komisijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Susitarime įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (26);

o) SPRFMO (Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos) konvencijos rajonas– atviros jūros geografinis rajonas į pietus nuo 10° šiaurės platumos lygiagretės, į šiaurę nuo CCAMLR konvencijos rajono, į rytus nuo SIOFA konvencijos rajono, kaip apibrėžta Susitarime dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (27), ir į vakarus nuo Pietų Amerikos valstybių jurisdikcijai priklausančių žvejybos rajonų;

p) WCPFC (Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse (28);

q) Beringo jūros atviros jūros rajonas– geografinis Beringo jūros atviros jūros rajonas, esantis už 200 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojamas Beringo jūros pakrantės valstybių teritorinės jūros plotis;

r) IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžiamas šiomis ribomis:

—	150° vakarų ilgumos,

—	130° vakarų ilgumos,

—	4° pietų platumos,

—	50° pietų platumos.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

5 straipsnis

BLSK ir jų paskirstymas

1. Sąjungos vandenyse arba kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams taikomi BLSK, jų paskirstymas valstybėms narėms ir atitinkamais atvejais su jomis funkciškai susietos sąlygos nustatyti I priede.

2. Sąjungos žvejybos laivams leidžiama žvejoti Farerų Salų, Grenlandijos, Islandijos ir Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą, neviršijant I priede nurodytų BLSK ir laikantis šio reglamento 15 straipsnyje ir III priede, taip pat Reglamente (EB) Nr. 1006/2008 (29) ir jo įgyvendinimo nuostatose nustatytų sąlygų.

6 straipsnis

Valstybių narių nustatytini BLSK

1. Tam tikrų žuvų išteklių BLSK nustato atitinkama valstybė narė. Tie ištekliai nurodyti I priede.

2. Valstybės narės nustatytini BLSK:

a)	turi atitikti bendros žuvininkystės politikos principus ir taisykles, ypač tausaus išteklių naudojimo principą, ir

jais turėtų būti užtikrinta, kad:

i)	jei yra analitinis įvertinimas – būtų kuo didesnė tikimybė, jog nuo 2016 m. naudojant išteklius bus išlaikytas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis;

ii)	jei analitinio įvertinimo nėra arba jis yra neišsamus – ištekliai būtų naudojami vadovaujantis žuvininkystės valdymui taikomu atsargumo principu.

3. Ne vėliau kaip 2016 m. kovo 15 d. kiekviena atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia šią informaciją:

a)	patvirtintus BLSK;

b)	atitinkamos valstybės narės surinktus ir įvertintus duomenis, kuriais grindžiami patvirtinti BLSK;

c)	išsamius duomenis apie tai, kaip patvirtinti BSLK atitinka 2 dalį.

7 straipsnis

Sužvejotų žuvų ir priegaudos iškrovimo sąlygos

1. Žuvų rūšys, kurioms nėra taikomas Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnyje nustatytas įpareigojimas iškrauti visą laimikį, laikomos laive arba iškraunamos tik tuo atveju, jeigu:

a)	tas žuvis sužvejojo su kvotą turinčios valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai ir ta kvota nėra išnaudota; arba

b)	sužvejotų žuvų kiekiai sudaro Sąjungos kvotos dalį, kuri nebuvo paskirstyta valstybėms narėms kvotomis, ir ta Sąjungos kvota neišnaudota.

2. Netikslinių rūšių ištekliai, kurie atitinka saugias biologines ribas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalyje, yra nustatyti šio reglamento I priede siekiant jiems pritaikyti tame straipsnyje numatytą išimtį, pagal kurią jų atveju netaikomas įpareigojimas sužvejotus kiekius įskaičiuoti į atitinkamas kvotas.

8 straipsnis

Žvejybos pastangų apribojimai

1 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytais laikotarpiais taikomos šios žvejybos pastangų priemonės:

IIA priedas taikomas tam tikriems atlantinių menkių, paprastųjų jūrų liežuvių ir jūrinių plekšnių ištekliams Kategato sąsiauryje, Skagerako sąsiauryje, toje ICES IIIa kvadrato dalyje, kuri nepriklauso Skagerako ir Kategato sąsiauriams, ICES IV parajonyje, ICES VIa, VIIa, VIId kvadratuose bei ICES IIa ir Vb kvadratų Sąjungos vandenyse valdyti;

b)	IIB priedas taikomas europinių jūrinių lydekų ir norveginių omarų ištekliams ICES VIIIc ir IXa kvadratuose, išskyrus Kadiso įlanką, atkurti;

c)	IIC priedas taikomas paprastųjų jūrų liežuvių ištekliams ICES VIIe kvadrate valdyti.

9 straipsnis

Giliavandenių žuvų išteklių sužvejojamo kiekio ir žvejybos pastangų apribojimai

1. Žvejojant juoduosius paltusus taikoma Reglamento (ES) Nr. 2347/2002 (30) 3 straipsnio 1dalis, kurioje nustatytas reikalavimas turėti leidimą gelminei žvejybai. Žvejojant, laikant laive, perkraunant į kitą laivą ir iškraunant juoduosius paltusus taikomos tame straipsnyje nurodytos sąlygos.

2. Ši dalis taikoma tik tiems žvejybos reisams, per kuriuos sužvejojama daugiau nei 100 kg giliavandenių žuvų rūšių, išskyrus atlantines argentinas.

Valstybės narės užtikrina, kad Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus gelminei žvejybai turinčių laivų žvejybos pastangos, išreikštos kilovatdienėmis, kurias laivas nebūna uoste, 2016 m. neviršytų 65 % metinių žvejybos pastangų, kurias atitinkamos valstybės narės laivai panaudojo 2003 m. išplaukdami į žvejybos reisus, kuriems turėjo leidimus gelminei žvejybai arba per kuriuos buvo sužvejota to reglamento I ir II prieduose išvardytų giliavandenių žuvų rūšių, vidurkio.

10 straipsnis

Paprastųjų vilkešerių žvejybai skirtos priemonės

1. Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti paprastuosius vilkešerius ICES VIIb, VIIc, VIIj ir VIIk kvadratuose, taip pat ICES VIIa ir VIIg kvadratų vandenyse, esančiuose toliau kaip 12 jūrmylių nuo Jungtinės Karalystės bazinės linijos. Sąjungos žvejybos laivams draudžiama laive laikyti, perkrauti į kitą laivą, perkelti arba iškrauti tame rajone sužvejotus paprastuosius vilkešerius.

2. Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti paprastuosius vilkešerius, taip pat draudžiama laive laikyti, perkelti, perkrauti į kitą laivą arba iškrauti šiuose rajonuose sužvejotus paprastuosius vilkešerius:

a)	ICES IVb, IVc, VIId, VIIe, VIIf ir VIIh kvadratuose;

b)	vandenyse, esančiuose arčiau kaip 12 jūrmylių atstumu nuo Jungtinės Karalystės bazinės linijos ICES VIIa ir VIIg kvadratuose.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, toje pastraipoje nurodytuose rajonuose taikomos šios priemonės:

a)	dugninius tralus ir velkamuosius tinklus (31) naudojantis Sąjungos žvejybos laivas sužvejotus paprastuosius vilkešerius laive gali laikyti, jeigu jų kiekis neviršija 1 % visų laive esančių sužvejotų jūrų gyvūnų svorio;

2016 m. sausio mėn. ir nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki birželio 30 d. Sąjungos žvejybos laivai, naudojantys kabliukus ir ūdas, taip pat stacionarius žiauninius tinklus, (32) gali žvejoti paprastuosius vilkešerius ir laikyti laive, perkelti, perkrauti į kitą laivą arba iškrauti tame rajone sužvejotus paprastuosius vilkešerius neviršijant 1 300 kg per mėnesį vienam laivui.

3. Nuo 2016 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. Sąjungos žvejybos laivams, naudojantiems kabliukus ir ūdas, taip pat stacionarius žiauninius tinklus, draudžiama per mėnesį sužvejoti didesnį nei 1 300 kg paprastųjų vilkešerių kiekį, o Sąjungos žvejybos laivams, naudojantiems kitų rūšių įrangą, draudžiama per mėnesį sužvejoti didesnį nei 1 000 kg paprastųjų vilkešerių kiekį šiuose rajonuose:

a)	ICES IVb, IVc, VIId, VIIe, VIIf ir VIIh kvadratuose;

b)	vandenyse, esančiuose arčiau kaip 12 jūrmylių atstumu nuo Jungtinės Karalystės bazinės linijos ICES VIIa ir VIIg kvadratuose.

Be to, tuo laikotarpiu Sąjungos žvejybos laivams draudžiama laive laikyti, perkelti, perkrauti į kitą laivą arba iškrauti tuose rajonuose sužvejotų paprastųjų vilkešerių kiekius, viršijančius pirmoje pastraipoje nustatytus kiekius.

4. Sužvejojamo kiekio apribojimai, nustatyti 2 ir 3 dalyse, į kitą mėnesį neperkeliami arba kitiems laivams neperduodami. Pasibaigus kiekvienam mėnesiui, valstybės narės ne vėliau kaip per 20 dienų Komisijai pateikia sužvejotų paprastųjų vilkešerių kiekio pagal kiekvieną naudoto žvejybos įrankio rūšį ataskaitą.

Sąjungos žvejybos laivams, naudojantiems daugiau nei vieną žvejybos įrangos rūšį per tą patį kalendorinį mėnesį, taikomas didžiausias sužvejojamo kiekio apribojimas, nustatytas 3 dalyje.

5. Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. ICES IVb, IVc, VIIa ir VIId–VIIh kvadratuose leidžiama tik tokia paprastųjų vilkešerių mėgėjų žvejyba, kai sužvejotos žuvys iš karto paleidžiamos, be kita ko, žvejojant nuo kranto. Šiuo laikotarpiu draudžiama laive laikyti, perkelti, perkrauti į kitą laivą arba iškrauti tame rajone sužvejotus paprastuosius vilkešerius.

6. Vykdant mėgėjų žvejybą, įskaitant nuo kranto, toliau nurodytais laikotarpiais ir nurodytuose rajonuose vienam žvejui leidžiamas laimikis yra ne daugiau kaip vienas vilkešeris per dieną:

a)	Nuo 2016 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. ICES IVb, IVc, VIIa ir VIId–VIIh kvadratuose;

b)	Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. ICES VIIj ir VIIk kvadratuose.

11 straipsnis

Specialiosios žvejybos galimybių paskirstymo nuostatos

1. Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:

a)	žvejybos galimybėms, kuriomis pasikeista pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

b)	išskaitymui ir perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

c)	žvejybos galimybėms, perskirstytoms pagal Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 10 straipsnio 4 dalį;

d)	papildomiems žuvų kiekiams, kuriuos leidžiama iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

e)	neišnaudotiems kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

f)	išskaitymui, atliekamam pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105, 106 ir 107 straipsnius;

g)	kvotų perleidimui ir pasikeitimui jomis pagal šio reglamento 21 straipsnį;

h)	papildomam paskirstymui pagal šio reglamento 15 straipsnį.

2. Siekiant užtikrinti Reglamente (EB) Nr. 847/96 numatytą kasmetinį BLSK ir kvotų valdymą, šio reglamento I priede nurodomi ištekliai, kuriems taikomi prevenciniai arba mokslinėmis rekomendacijomis pagrįsti BLSK.

3. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas ištekliams, kuriems taikomas prevencinis BLSK, o to reglamento 3 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnis taikomi ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK, išskyrus atvejus, kai šio reglamento I priede nurodyta kitaip.

4. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi, jei valstybė narė pasinaudoja Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis.

12 straipsnis

Žvejybos draudimo laikotarpis

1. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki gegužės 31 d. Porkupino seklumoje draudžiama žvejoti arba laikyti laive šių rūšių žuvis: atlantines menkes, megrimus, velniažuvines, juodadėmes menkes, paprastuosius merlangus, europines jūrines lydekas, norveginius omarus, jūrines plekšnes, sidabrinius polakus, ledjūrio menkes, rombines rajožuves, europinius jūrų liežuvius, paprastąsias brosmes, melsvąsias molvas, paprastąsias molvas ir paprastuosius dygliaryklius.

Taikant šią dalį Porkupino seklumą sudaro geografinis rajonas, apibrėžtas loksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

Taškas	Platuma	Ilguma
1	52° 27′ šiaurės platumos	12° 19′ vakarų ilgumos
2	52° 40′ šiaurės platumos	12° 30′ vakarų ilgumos
3	52° 47′ šiaurės platumos	12° 39.600′ vakarų ilgumos
4	52° 47′ šiaurės platumos	12° 56′ vakarų ilgumos
5	52° 13.5′ šiaurės platumos	13° 53.830′ vakarų ilgumos
6	51° 22′ šiaurės platumos	14° 24′ vakarų ilgumos
7	51° 22′ šiaurės platumos	14° 03′ vakarų ilgumos
8	52° 10′ šiaurės platumos	13° 25′ vakarų ilgumos
9	52° 32′ šiaurės platumos	13° 07.500′ vakarų ilgumos
10	52° 43′ šiaurės platumos	12° 55′ vakarų ilgumos
11	52° 43′ šiaurės platumos	12° 43′ vakarų ilgumos
12	52° 38.800′ šiaurės platumos	12° 37′ vakarų ilgumos
13	52° 27′ šiaurės platumos	12° 23′ vakarų ilgumos
14	52° 27′ šiaurės platumos	12° 19′ vakarų ilgumos

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, Porkupino seklumoje leidžiama laivuose tranzitu gabenti toje dalyje nurodytas rūšis pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 50 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis.

2. Komercinė paprastųjų tobių žvejyba dugniniu tralu, velkamuoju tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis mažesnis nei 16 mm, ICES IIa ir IIIa kvadratuose ir ICES IV parajonyje draudžiama nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. ir nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Pirmoje pastraipoje nustatytas draudimas taip pat taikomas trečiųjų šalių laivams, turintiems leidimą žvejoti paprastuosius tobius ICES IV parajonio Sąjungos vandenyse.

13 straipsnis

Draudimai

1. Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti šių rūšių žuvis:

a)	žvaigždėtąsias rajas (Amblyraja radiata) ICES IIa, IIIa ir VIId kvadratų ir ICES IV parajonio Sąjungos vandenyse;

b)	baltuosius ryklius (Carcharodon carcharías) visuose vandenyse;

c)	pilkuosius trumpadyglius ryklius (Centrophorus squamosus) ICES IIa kvadrato ir IV parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES I ir XIV parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

d)	portugalinius baltaakius dygliaryklius (Centroscymnus coelolepis) ICES IIa kvadrato ir IV parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES I ir XIV parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

e)	milžinryklius (Cetorhinus maximus) visuose vandenyse;

f)	šokoladinius dygliaryklius (Dalatias licha) ICES IIa kvadrato ir IV parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES I ir XIV parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

g)	paprastuosius ilgasnukius dygliaryklius (Deania calcea) ICES IIa kvadrato ir IV parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES I ir XIV parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

h)	marmurines švelniąsias rajas (Dipturus batis) ir susijusių rūšių grupę (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia) ICES IIa kvadrato bei ICES III, IV, VI, VII, VIII, IX ir X parajonių Sąjungos vandenyse;

i)	didžiuosius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus princeps) ICES IIa kvadrato ir IV parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES I ir XIV parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

j)	mažuosius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus pusillus) ICES IIa kvadrato ir IV parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES I, V, VI, VII, VIII, XII ir XIV parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

k)	paprastuosius sriubinius ryklius (Galeorhinus galeus), sužvejojamus ūdomis ICES IIa kvadrato ir IV parajonio Sąjungos vandenyse, taip pat ICES I, V, VI, VII, VIII, XII ir XIV parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse;

l)	atlantinius silkiaryklius (Lamna nasus) visuose vandenyse;

m)	rifines mantas (Manta alfredi) visuose vandenyse;

n)	didžiąsias mantas (Manta birostris) visuose vandenyse;

šių rūšių mobules visuose vandenyse:

i)	europines mobules (Mobula mobular),

ii)	mažąsias mobules (Mobula rochebrunei),

iii)	japonines mobules (Mobula japanica),

iv)	Peru mobules (Mobula thurstoni),

v)	ilgarages mobules (Mobula eregoodootenkee),

vi)	Munko mobules (Mobula munkiana),

vii)	Čilės mobules (Mobula tarapacana),

viii)

trumpapelekes mobules (Mobula kuhlii),

ix)	senegalines mobules (Mobula hypostoma);

šių rūšių pjūklažuves (Pristidae) visuose vandenyse:

i)	azijines pjūklažuves (Anoxypristis cuspidata);

ii)	Kvinslando pjūklažuves (Pristis clavata);

iii)	paprastąsias pjūklažuves (Pristis pectinata);

iv)	europines pjūklažuves (Pristis pristis);

v)	žalsvąsias pjūklažuves (Pristis zijsron);

q)	dygliąsias rajas (Raja clavata) ICES IIIa kvadrato Sąjungos vandenyse;

r)	norvegines rajas (Raja (Dipturus) nidarosiensis) ICES VIa, VIb, VIIa, VIIb, VIIc, VIIe, VIIf, VIIg, VIIh ir VIIk kvadratų Sąjungos vandenyse;

s)	marmurines rombines rajas (Raja undulata) ICES VI ir X parajonių Sąjungos vandenyse;

t)	baltąsias rajas (Raja alba) ICES VI, VII, VIII, IX ir X parajonių Sąjungos vandenyse;

u)	gitaržuves (Rhinobatidae) ICES I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X ir XII parajonių Sąjungos vandenyse;

v)	europinius plokščiakūnius ryklius (Squatina squatina) Sąjungos vandenyse.

2. Jei atsitiktinai sužvejojama 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Jos nedelsiant paleidžiamos.

14 straipsnis

Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai pateikdamos duomenis apie iškrautą sužvejotų žuvų išteklių kiekį, naudoja šio reglamento I priede nustatytus žuvų išteklių kodus.

II SKYRIUS

Papildoma kvotos dalis, skiriama laivams, dalyvaujantiems bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose

15 straipsnis

Papildoma kvotos dalis

1. Valstybė narė gali suteikti papildomą tam tikrų išteklių kvotos dalį su jos vėliava plaukiojantiems laivams, dalyvaujantiems bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose. Tie ištekliai nurodyti I priede.

2. 1 dalyje nurodyta papildoma kvotos dalis sudaro tai valstybei narei suteiktos kvotos procentinę dalį, kuri negali viršyti bendros I priede nustatytos ribos.

16 straipsnis

Papildomos kvotos dalies skyrimo sąlygos

1. 15 straipsnyje nurodyta papildoma kvotos dalis skiriama laikantis šių sąlygų:

valstybės narės užtikrina, kad visi žvejybos reisai būtų išsamiai ir tiksliai pagrindžiami dokumentais, taip pat tinkamus pajėgumus ir priemones, pavyzdžiui, stebėtojus, apsaugines vaizdo stebėjimo sistemas (AVSS) ir kita. Tai darydamos valstybės narės vadovaujasi veiksmingumo ir proporcingumo principais;

atskiram laivui, dalyvaujančiam bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose, suteikta papildoma kvotos dalis negali viršyti nė vienos iš šių ribų:

i)	75 % į jūrą išmetamų žuvų kiekio, pagal susijusios valstybės narės apytikslį įvertinimą, koks kiekis paprastai išmetamas iš tokio tipo laivo, koks yra atitinkamas laivas, kuriam suteikta papildoma kvotos dalis;

ii)	30 % laivo kvotos prieš jam pradedant dalyvauti bandomuosiuose reisuose;

visas laivo sužvejojamas išteklių, kurių papildoma kvotos dalis yra skirta tam laivui, kiekis, įskaitant žuvis, kurių dydis mažesnis už mažiausią leidžiamų iškrauti žuvų dydį, nustatytą Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 (33) XII priede, įskaičiuojamas į laivui suteiktą kvotą, į kurią įtraukiamos visos pagal šio reglamento 15 straipsnį suteiktos papildomos kvotos dalys;

d)	laivui visiškai išnaudojus jam skirtą atskirą kurių nors išteklių kvotą, kuriai galima skirti papildomą kvotos dalį, toks laivas turi nutraukti bet kokią žvejybos veiklą atitinkamame BLSK rajone;

valstybės narės gali leisti laivams, nedalyvaujantiems bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose perleisti tokiuose bandomuosiuose reisuose dalyvaujantiems laivams laivui suteiktą išteklių, kuriems gali būti taikomas šis straipsnis, kvotą ar jos dalį, jei galima įrodyti, kad nedalyvaujančių laivų į jūrą išmetamas žuvų kiekis nedidės.

2. Nepaisant 1 dalies b punkto i papunkčio, valstybė narė gali išimties tvarka suteikti su jos vėliava plaukiojančiam laivui papildomą kvotos dalį, kuri viršija 75 % apytikriai įvertinto į jūrą išmetamų žuvų kiekio, kuris išmetamas iš tokio tipo laivo, koks yra laivas, kuriam suteikta papildoma kvotos dalis, su sąlyga, kad:

a)	iš tokio tipo laivo pagal apytikslius įvertinimus į jūrą išmetamas kiekis yra mažesnis nei 10 %;

b)	tokio tipo laivo įtraukimas yra svarbus norint įvertinti pagal 1 dalies a punktą naudojamų stebėsenos priemonių potencialą;

c)	nėra viršyta visiems bandomuosiuose reisuose dalyvaujantiems laivams apytiksliai įvertinto išmetamo išteklių kiekio 75 % bendra riba.

3. Prieš suteikdama 15 straipsnyje nurodytą papildomą kvotą, valstybė narė Komisijai pateikia šią informaciją:

a)	su jos vėliava plaukiojančių laivų, dalyvaujančių bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose, sąrašą;

b)	tuose laivuose įrengtos elektroninės nuotolinės stebėjimo įrangos specifikacijas;

c)	tuose laivuose naudojamų žvejybos įrankių pajėgumą, rūšį ir specifikacijas;

d)	apytiksliai įvertiną žuvų kiekį, išmetamą į jūrą iš kiekvieno tipo bandomuosiuose reisuose dalyvaujančio laivo;

e)	bandomuosiuose reisuose dalyvaujančių laivų 2015 m. sužvejotą žuvų, kurių ištekliams taikomas atitinkamas BLSK, kiekį.

17 straipsnis

Asmens duomenų tvarkymas

Jei pagal šio reglamento 16 straipsnio 1 dalies a punktą gauti užregistruoti duomenys yra susiję su asmens duomenų tvarkymu, kaip apibrėžta Direktyvoje 95/46/EB, tvarkant tokius duomenis taikoma ta direktyva.

18 straipsnis

Papildomos kvotos dalies panaikinimas

Jei valstybė narė nustato, kad laivas, dalyvaujantis bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose, nesilaiko 16 straipsnyje nustatytų sąlygų, ji nedelsiant panaikina tam laivui suteiktą papildomą kvotą ir likusiu 2016 m. laikotarpiu neleidžia jam dalyvauti tuose bandomuosiuose reisuose.

19 straipsnis

Žuvų išmetimo į jūrą įvertinimų mokslinė apžvalga

Siekdama stebėti, kaip įgyvendinamas 16 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje nustatytas reikalavimas, Komisija gali pareikalauti, kad bet kuri šį skyrių taikanti valstybė narė mokslinei patariamajai įstaigai pateiktų peržiūrėti jos parengtą iš kiekvieno tipo laivų išmetamų žuvų kiekio vertinimą. Jei tokį išmetamą kiekį patvirtinančio vertinimo nėra, atitinkama valstybė narė imasi visų tinkamų priemonių, kad būtų užtikrintas šio reikalavimo vykdymas, ir apie jas praneša Komisijai.

III SKYRIUS

Žvejybos trečiųjų šalių vandenyse leidimai

20 straipsnis

Žvejybos leidimai

1. Didžiausias žvejybos leidimų Sąjungos žvejybos laivams, žvejojantiems trečiųjų šalių vandenyse, skaičius nustatytas III priede.

2. Jeigu, remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalimi, viena valstybė narė perleidžia žvejybos šio reglamento III priede nustatytuose rajonuose kvotą kitai valstybei narei (pasikeitimas žvejybos galimybėmis), kartu perleidžiami atitinkami žvejybos leidimai ir apie tai pranešama Komisijai. Tačiau negali būti viršijamas bendras kiekvienam žvejybos rajonui skirtų žvejybos leidimų skaičius, nustatytas šio reglamento III priede.

IV SKYRIUS

Žvejybos galimybės regioninių žvejybos valdymo organizacijų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse

21 straipsnis

Kvotų perleidimas ir keitimasis jomis

1. Tuo atveju, kai pagal regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (toliau – RŽVO) taisykles RŽVO susitariančiosioms šalims leidžiama tarpusavyje perleisti kvotas arba pasikeisti jomis, valstybė narė (toliau – atitinkama valstybė narė) gali su RŽVO susitariančiąja šalimi vesti diskusijas ir, jei reikia, parengti galimą numatomo kvotų perleidimo ar pasikeitimo jomis planą.

2. Atitinkamai valstybei narei pranešus Komisijai, Komisija gali patvirtinti numatomo kvotų perleidimo ar pasikeitimo jomis planą, kurį valstybė narė aptarė su atitinkama RŽVO susitariančiąja šalimi. Po to Komisija ir atitinkama RŽVO susitariančioji šalis be reikalo nedelsdamos pareiškia sutikimą, kad toks kvotos perleidimas ar pasikeitimas ja būtų privalomas. Komisija praneša apie sutartą kvotos perleidimą arba pasikeitimą ja RŽVO sekretoriatui pagal tos organizacijos taisykles.

3. Komisija praneša valstybėms narėms apie sutartą kvotos perleidimą arba pasikeitimą ja.

4. Žvejybos galimybės, gautos iš atitinkamos RŽVO susitariančiosios šalies arba jai perleistos vykdant kvotos perleidimą arba pasikeitimą ja, yra laikomos kvotomis, skirtomis atitinkamai valstybei narei arba išskaičiuotomis iš jos žvejybos galimybių nuo to momento, kai kvotos perleidimas arba pasikeitimas ja įsigalioja pagal su atitinkama RŽVO susitariančiąja šalimi sudaryto susitarimo sąlygas arba atitinkamai pagal atitinkamos RŽVO taisykles. Dėl tokio skyrimo nesikeičia galiojantis paskirstymo būdas, taikomas paskirstant žvejybos galimybes valstybėms narėms laikantis santykinio žvejybos veiklos stabilumo principo.

1 skirsnis

ICCAT konvencijos rajonas

22 straipsnis

Paprastųjų tunų žvejybos, auginimo ir tukinimo pajėgumų apribojimai

1. Kartinėmis ūdomis su jauku ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių Sąjungos laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje leidžiama aktyviaisiais žvejybos įrankiais žvejoti paprastuosius tunus, ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio, skaičius neviršija IV priedo 1 punkte nustatyto skaičiaus.

2. Priekrantės vandenyse tradiciniais žvejybos įrankiais žvejojančių Sąjungos laivų, kuriems Viduržemio jūroje leidžiama aktyviaisiais žvejybos įrankiais žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastuosius tunus, skaičius neviršija IV priedo 2 punkte nustatyto skaičiaus.

3. Sąjungos žvejybos laivų, kuriems Adrijos jūroje auginimo reikmėms leidžiama aktyviaisiais žvejybos įrankiais žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastuosius tunus, skaičius neviršija IV priedo 3 punkte nustatyto skaičiaus.

4. Žvejybos laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą, transportuoti arba iškrauti paprastuosius tunus, skaičius ir bendras pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa, neviršija IV priedo 4 punkte nustatyto skaičiaus ir bendro pajėgumo.

5. Gaudyklių, rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje naudojamų paprastiesiems tunams žvejoti, skaičius neviršija IV priedo 5 punkte nustatyto skaičiaus.

6. Paprastųjų tunų auginimo pajėgumas, tukinimo pajėgumas ir didžiausias laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, perkeliamų į rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje esančius žuvininkystės ūkius, kiekis neviršija IV priedo 6 punkte nustatyto pajėgumo ir kiekio.

23 straipsnis

Mėgėjiška žvejyba

Atitinkamais atvejais valstybės narės iš joms ID priede paskirtų kvotų paskiria specialią kvotą mėgėjų žvejybai.

24 straipsnis

Rykliai

1. Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti didžiaakių jūrų lapių (Alopias superciliosus) skerdenas arba skerdenų dalis.

2. Draudžiama vykdyti Alopias genties ryklių jūrų lapių specializuotosios žvejybos veiklą.

3. Vykdant žvejybos veiklą ICCAT konvencijos rajone draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti Sphyrnidae šeimai priklausančių kūjaryklių (išskyrus Sphyrna tiburo) skerdenas arba skerdenų dalis.

4. Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus) skerdenas arba skerdenų dalis.

5. Draudžiama laive laikyti floridinius šilkinius ryklius (Carcharhinus falciformis), sužvejotus vykdant bet kokią žvejybos veiklą.

2 skirsnis

CCAMLR konvencijos rajonas

25 straipsnis

Draudimai ir sužvejojamo kiekio apribojimai

1. V priedo A dalyje nustatytų rūšių specializuotoji žvejyba draudžiama toje dalyje nustatytose zonose ir nustatytais laikotarpiais.

2. V priedo B dalyje nustatytuose parajoniuose vykdomai žvalgomajai žvejybai taikomi toje dalyje nustatyti BLSK ir priegaudos apribojimai.

26 straipsnis

Žvalgomoji žvejyba

1. Tik tos valstybės narės, kurios yra CCAMLR narės, gali dalyvauti 2016 m. žvalgomojoje nototeninių dančių (Dissostichus spp.) žvejyboje ūdomis Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – FAO) 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose. Jeigu valstybė narė ketina dalyvauti tokioje žvejyboje, pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 ir 7a straipsnius ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2016 m. birželio 1 d. ji apie tai praneša CCAMLR sekretoriatui.

2. BLSK ir leidžiama priegauda FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose bei 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose ir jų paskirstymas mažuose tiriamuosiuose plotuose (toliau – MTP) kiekviename iš tų parajonių ir kvadratų nustatyti V priedo B dalyje. Žvejyba bet kuriame MTP nutraukiama, kai užregistruotas sužvejotų žuvų kiekis yra lygus nustatytam BLSK, ir žvejyba tame MTP draudžiama visą likusį sezono laiką.

3. Žvejojama kuo didesniame geografiniame plote ir kuo įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žvejybos potencialui nustatyti būtina informacija ir kad sužvejotų žuvų kiekis bei žvejybos pastangos nebūtų pernelyg sutelkti vienoje vietoje. Tačiau FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose bei 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose draudžiama žvejoti mažesniame nei 550 m gylyje.

27 straipsnis

Krilių žvejyba 2016–2017 m. žvejybos sezonu

1. Jei valstybė narė ketina 2016–2017 m. žvejybos sezonu žvejoti krilius (Euphausia superba) CCAMLR konvencijos rajone, ji ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 1 d. Komisijai praneša apie savo ketinimą žvejoti krilius, naudodama šio reglamento V priedo C dalyje pateiktą formą. Remdamasi valstybių narių pateikta informacija Komisija ne vėliau kaip 2016 m. gegužės 30 d. pateikia pranešimus CCAMLR sekretoriatui.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje numatyta informacija apie kiekvieną laivą, kuriam valstybė narė ketina leisti dalyvauti krilių žvejyboje.

3. Valstybė narė, ketinanti žvejoti krilius CCAMLR konvencijos rajone, apie tai praneša tik tuo atveju, jei žvejybą ketina vykdyti tais leidimus turinčiais laivais, kurie plaukioja su jos vėliava pranešimo metu arba kurie plaukioja su kitos CCAMLR konvencijos narės vėliava, tačiau žvejybos vykdymo metu turėtų plaukioti su tos valstybės narės vėliava.

4. Valstybės narės turi teisę leisti dalyvauti krilių žvejyboje laivams, apie kuriuos pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis nebuvo pranešta CCAMLR sekretoriatui, jei leidimą turintis laivas dėl su veikla susijusių pagrįstų priežasčių arba dėl force majeure negali dalyvauti tokioje žvejyboje. Tokiomis aplinkybėmis atitinkamos valstybės narės nedelsdamos informuoja CCAMLR sekretoriatą ir Komisiją, nurodydamos:

a)	visus duomenis apie laivą (-us), kuris (-ie), numatoma, pakeis žvejoti negalintį laivą, įskaitant Tarybos reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje numatytą informaciją;

b)	išsamias priežastis, kuriomis grindžiamas laivo pakeitimas kitu laivu, ir visus svarbius patvirtinamuosius įrodymus ar informaciją.

5. Valstybės narės neleidžia dalyvauti krilių žvejyboje laivams, įtrauktiems į bet kurį iš CCAMLR neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą (NNN) žvejybą vykdančių laivų sąrašų.

3 skirsnis

IOTC konvencijos rajonas

28 straipsnis

IOTC konvencijos rajone žvejojančių laivų žvejybos pajėgumų apribojimas

1. Didžiausias IOTC konvencijos rajone tropinius tunus žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų skaičius ir atitinkami pajėgumai, išreikšti bendrąja talpa, nustatyti VI priedo 1 punkte.

2. Didžiausias IOTC konvencijos rajone durklažuves (Xiphias gladius) ir ilgapelekius tunus (Thunnus alalunga) žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų skaičius ir atitinkami pajėgumai, išreikšti bendrąja talpa, nustatyti VI priedo 2 punkte.

3. Valstybės narės gali vieno iš dviejų 1 ir 2 dalyje nurodytų išteklių žvejybai skirtus laivus skirti antrojo ištekliaus žvejybai, jeigu jos gali įrodyti Komisijai, kad dėl tokio pakeitimo nepadidės atitinkamų žuvų išteklių žvejybos pastangos.

4. Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu į jų laivyną siūloma perkelti pajėgumus, laivai, kurie bus perkeliami, būtų įregistruoti IOTC laivų registre arba kitų regioninių tunų žvejybos organizacijų laivų registruose. Be to, negalima perkelti laivų, įtrauktų į bet kurios RŽVO NNN žvejybos veiklą vykdančių laivų (NNN laivų) sąrašą.

5. Valstybės narės gali padidinti savo žvejybos pajėgumus viršydamos 1 ir 2 dalyse nurodytas ribas tik laikydamosi plėtojimo planuose, kurie buvo pateikti IOTC, nustatytų ribų.

29 straipsnis

Dreifuojantieji žuvų telkimo įrenginiai

Gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas bet kuriuo metu negali naudoti daugiau kaip 550 aktyvių dreifuojančiųjų žuvų telkimo įrenginių (toliau – ŽTĮ).

30 straipsnis

Rykliai

1. Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti Alopiidae šeimos visų rūšių ryklių jūrų lapių skerdenas ar skerdenų dalis.

2. Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus) skerdenas ar skerdenų dalis, išskyrus laivus, kurių bendrasis ilgis ne didesnis kaip 24 m ir kurie žvejoja tik valstybės narės, su kurios vėliava plaukioja, išskirtinėje ekonominėje zonoje, jeigu jų laimikis skirtas tik suvartoti vietoje.

3. Jei atsitiktinai sužvejojama 1 ir 2 dalyse nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Jos nedelsiant paleidžiamos.

4 skirsnis

SPRFMO konvencijos rajonas

31 straipsnis

Pelaginių žuvų žvejyba

1. Valstybės narės, kurios 2007 m., 2008 m. arba 2009 m. aktyviai vykdė pelaginių žuvų žvejybą SPRFMO konvencijos rajone, 2016 m. apriboja su jų vėliava plaukiojančių ir pelaginių žuvų išteklius žvejojančių laivų bendrosios talpos dydį tiek, kad jos bendras dydis tame rajone neviršytų bendro Sąjungai nustatyto 78 600 tonų bendrosios talpos dydžio.

2. Tik tos valstybės narės, kurios 2007 m., 2008 m. arba 2009 m. aktyviai vykdė pelaginių žuvų žvejybą SPRFMO konvencijos rajone, gali žvejoti pelaginių žuvų išteklius tame rajone laikydamosi IJ priede nustatytų BLSK.

3. IJ priede nustatytomis žvejybos galimybėmis galima naudotis tik su sąlyga, kad valstybės narės ne vėliau kaip iki kito mėnesio penktos dienos perduoda Komisijai SPRFMO konvencijos rajone aktyviosios žvejybos įrankiais žvejojančių ar perkrovimo į kitus laivus operacijose dalyvaujančių laivų sąrašus, laivo stebėjimo sistemos (LSS) įrašus, mėnesines sužvejoto kiekio ataskaitas ir, jei turima, duomenis apie įplaukimą į uostus, kad Komisija perduotų tą informaciją SPRFMO sekretoriatui.

32 straipsnis

Dugninė žvejyba

1. 2016 m. valstybės narės riboja savo dugninės žvejybos pastangas arba sužvejojamų žuvų kiekį SPRFMO konvencijos rajone; žvejyba vykdoma tik tose konvencijos rajono dalyse, kuriose dugninė žvejyba vykdyta nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d., ir laikantis tokio lygio, kuris neviršija to laikotarpio metinio vidutinio sužvejotų žuvų kiekio arba žvejybos pastangų lygio. Jos gali žvejoti viršydamos užregistruotą lygį tik SPRFMO patvirtinus jų planą žvejoti viršijant užregistruotą lygį.

2. Valstybės narės, kurios neturi duomenų, susijusių su dugninės žvejybos metu sužvejotų žuvų kiekiais arba šios žvejybos pastangomis SPRFMO konvencijos rajone 2002 m. sausio 1 d. – 2006 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, tokios žvejybos nevykdo, išskyrus atvejus, kai SPRFMO patvirtina jų planą žvejoti net kai duomenų neturima.

5 skirsnis

IATTC konvencijos rajonas

33 straipsnis

Žvejyba gaubiamaisiais tinklais

1. Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams žvejoti gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares), didžiaakius tunus (Thunnus obesus) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) draudžiama:

2016 m. liepos 29 d. – rugsėjo 28 d. arba 2016 m. lapkričio 18 d. – 2017 m. sausio 18 d. rajone, kuris apibrėžiamas šiomis ribomis:

—	Šiaurės ir Pietų Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantės linija,

—	150° vakarų ilgumos,

—	40° šiaurės platumos,

—	40° pietų platumos;

2016 m. rugsėjo 29 d. – spalio 29 d. rajone, kuris apibrėžiamas šiomis ribomis:

—	96° vakarų ilgumos,

—	110° vakarų ilgumos,

—	4° šiaurės platumos,

—	3° pietų platumos.

2. Atitinkamos valstybės narės iki 2016 m. balandžio 1 d. praneša Komisijai pasirinktą žvejybos uždraudimo laikotarpį, nurodytą 1 dalyje. Visi atitinkamų valstybių narių laivai, žvejojantys gaubiamaisiais tinklais, 1 dalyje apibrėžtuose rajonuose pasirinktu laikotarpiu turi sustabdyti žvejybą tais tinklais.

3. Laivai, gaubiamaisiais tinklais žvejojantys tunus IATTC konvencijos rajone, gali laikyti laive ir tada iškrauti arba perkrauti į kitą laivą visus sužvejotus gelsvauodegius, didžiaakius ir dryžuosius tunus.

4. 3 dalis netaikoma šiais atvejais:

a)	kai žuvis laikoma netinkama žmonėms vartoti dėl kitų priežasčių nei dydis, arba

b)	reiso metu paskutinį kartą panaudojant įrankį, kai gali nebeužtekti vietos visiems to įrankio panaudojimo metu sužvejotiems tunams laikyti.

34 straipsnis

Ilgapelekių pilkųjų ryklių žvejybos draudimas

1. IATTC konvencijos rajone draudžiama žvejoti ilgapelekius pilkuosius ryklius (Carcharhinus longimanus) ir tame rajone laive laikyti, į kitą laivą perkrauti, sandėliuoti, siūlyti parduoti, parduoti arba iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių skerdenas arba skerdenų dalis.

2. Jei atsitiktinai sužvejojama 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Laivo operatoriai nedelsdami jas paleidžia.

3. Laivo operatoriai:

a)	užregistruoja paleistų žuvų skaičių, nurodydami jų būklę (negyvos ar gyvos);

b)	a punkte nurodytą informaciją praneša valstybei narei, kurios nacionaliniai subjektai jie yra. Valstybės narės ankstesniais metais surinktą informaciją persiunčia Komisijai iki metų, kuriais įsigalioja šis reglamentas, sausio 31 d.

35 straipsnis

Raguotųjų rajų žvejybos draudimas

IATTC konvencijos rajone Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti raguotąsias rajas (įskaitant mantas ir mobules) ir tame rajone laive laikyti, į kitą laivą perkrauti, iškrauti, sandėliuoti, siūlyti parduoti arba parduoti jų skerdenas arba skerdenų dalis. Vos pastebėję, kad sužvejota raguotųjų rajų, Sąjungos žvejybos laivai nedelsdami jas paleidžia gyvas ir nesužalotas, kai tai įmanoma.

6 skirsnis

SEAFO konvencijos rajonas

36 straipsnis

Giliavandenių ryklių žvejybos draudimas

SEAFO konvencijos rajone draudžiama šių giliavandenių ryklių specializuotoji žvejyba:

—	katryklių pamėklių (Apristurus manis),

—	Bigelovo juodųjų dygliaryklių (Etmopterus bigelowi),

—	trumpauodegių juodųjų dygliaryklių (Etmopterus brachyurus),

—	didžiųjų juodųjų dygliaryklių (Etmopterus princeps),

—	mažųjų juodųjų dygliaryklių (Etmopterus pusillus),

—	rombinių rajų (Rajidae),

—	baltaakių dygliaryklių (Scymnodon squamulosus),

—	Selachimorpha antbūriui priklausančių giliavandenių ryklių,

—	paprastųjų dygliaryklių (Squalus acanthias).

7 skirsnis

WCPFC konvencijos rajonas

37 straipsnis

Didžiaakių tunų, gelsvauodegių tunų, dryžųjų tunų ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų žvejybos sąlygos

1. Valstybės narės užtikrina, kad žvejybos dienų skaičius, skirtas laivams, gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems didžiaakius tunus (Thunnus obesus), gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) atviros jūros WCPFC konvencijos rajono dalyje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos lygiagrečių, neviršytų 403 dienų.

2. Sąjungos žvejybos laivai negali tikslingai žvejoti pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga) WCPFC konvencijos rajone į pietus nuo 20° pietų platumos lygiagretės.

3. Valstybės narės užtikrina, kad ūdomis žvejojančiais laivais sužvejojamas didžiaakių tunų (Thunnus obesus) kiekis 2016 m. neviršytų 2 000 tonų.

38 straipsnis

Rajonas, kuriame draudžiama žvejyba naudojant ŽTĮ

1. WCPFC konvencijos rajono dalyje, esančioje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos lygiagrečių, gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų, naudojančių žuvų telkimo įrenginius (ŽTĮ), žvejybos veikla draudžiama nuo 2016 m. liepos 1 d. 00.00 val. iki 2016 m. spalio 31 d. 24.00 val. Tuo laikotarpiu gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas gali vykdyti žvejybos operacijas toje WCPFC konvencijos rajono dalyje tik tuo atveju, jei jame yra stebėtojas, tikrinantis, ar šis laivas jokiu metu:

a)	nestato ar nenaudoja ŽTĮ ar susijusių elektroninių priemonių;

b)	nežvejoja žuvų būrių naudodamas ŽTĮ.

2. Visuose 1 dalyje nurodytoje WCPFC konvencijos rajono dalyje gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose laikomi, iš jų iškraunami arba perkraunami į kitą laivą visi sužvejoti didžiaakiai tunai, gelsvauodegiai tunai ir dryžieji tunai.

3. 2 dalis netaikoma šiais atvejais:

a)	reiso metu paskutinį kartą panaudojant įrankį, kai laive nebeužtenka vietos visoms žuvims laikyti;

b)	kai žuvis yra netinkama žmonėms vartoti dėl kitų priežasčių nei dydis arba

c)	jei smarkiai sutrinka šaldymo įrangos veikimas.

39 straipsnis

Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti durklažuves, skaičiaus apribojimas

Didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems WCPFC konvencijos rajono dalyse, esančiose į pietus nuo 20° pietų platumos, leidžiama žvejoti durklažuves (Xiphias gladius), skaičius nustatytas VII priede.

40 straipsnis

Floridiniai šilkiniai rykliai ir ilgapelekiai pilkieji rykliai

1. Draudžiama WCPFC konvencijos rajone laikyti laive, perkrauti į kitą laivą, sandėliuoti ar iškrauti šių rūšių žuvų skerdenų dalis ar visas skerdenas:

a)	floridinių šilkinių ryklių (Carcharhinus falciformis),

b)	ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus).

2. Jei atsitiktinai sužvejojama 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Jos nedelsiant paleidžiamos.

41 straipsnis

IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajonas

1. Laivai, įtraukti tik į WCPFC registrą, kai jais žvejojama IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajone, kaip apibrėžta 4 straipsnio r punkte, taiko šiame skirsnyje nustatytas priemones.

2. Laivai, įtraukti ir į WCPFC, ir į IATTC registrus, ir laivai, įtraukti tik į IATTC registrą, kai jais žvejojama IATTC ir WCPFC bendros jurisdikcijos rajone, kaip apibrėžta 4 straipsnio r punkte, taiko 33 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2–4 dalyse bei 34 straipsnyje nurodytas priemones.

8 skirsnis

Beringo jūra

42 straipsnis

Draudimas žvejoti Beringo jūros atviros jūros rajone

Beringo jūros atviros jūros rajone draudžiama žvejoti aliaskines rudagalves menkes (Theragra chalcogramma).

III ANTRAŠTINĖ DALIS

TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVŲ ŽVEJYBOS SĄJUNGOS VANDENYSE GALIMYBĖS

43 straipsnis

BLSK

Su Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ir Farerų Salose registruotiems žvejybos laivams leidžiama žvejoti Sąjungos vandenyse neviršijant šio reglamento I priede nustatytų BLSK ir laikantis šiame reglamente bei Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 III skyriuje nustatytų sąlygų.

44 straipsnis

Žvejybos leidimai

Didžiausias žvejybos leidimų trečiųjų šalių laivams, žvejojantiems Sąjungos vandenyse, skaičius nustatytas VIII priede.

45 straipsnis

Sužvejotų žuvų ir priegaudos iškrovimo sąlygos

7 straipsnyje nurodytos sąlygos yra taikomos trečiųjų šalių laivų, žvejojančių su 44 straipsnyje nurodytais leidimais, sužvejotoms žuvims ir priegaudai.

46 straipsnis

Draudimai

1. Trečiųjų šalių laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti šių rūšių žuvis, kai jų esama Sąjungos vandenyse:

a)	žvaigždėtąsias rajas (Amblyraja radiata) ICES IIa, IIIa ir VIId kvadratų ir ICES IV parajonio Sąjungos vandenyse;

šių rūšių pjūklažuves Sąjungos vandenyse:

—	azijines pjūklažuves (Anoxypristis cuspidata);

—	Kvinslando pjūklažuves (Pristis clavata);

—	paprastąsias pjūklažuves (Pristis pectinata);

—	europines pjūklažuves (Pristis pristis);

—	žalsvąsias pjūklažuves (Pristis zijsron);

c)	milžinryklius (Cetorhinus maximus) ir baltuosius ryklius (Carcharodon carcharias) Sąjungos vandenyse;

d)	švelniąsias rajas (Dipturus batis) ir susijusių rūšių grupę (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia) ICES IIa kvadrato bei ICES III, IV, VI, VII, VIII, IX ir X parajonių Sąjungos vandenyse;

e)	paprastuosius sriubinius ryklius (Galeorhinus galeus) dugninėmis ūdomis ICES IIa kvadrato ir ICES I, IV, V, VI, VII, VIII, XII ir XIV parajonių Sąjungos vandenyse;

f)	mažuosius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus pusillus) ICES IIa kvadrato ir ICES I, IV, V, VI, VII, VIII, XII ir XIV parajonių Sąjungos vandenyse;

šokoladinius dygliaryklius (Dalatias licha), paprastuosius ilgasnukius dygliaryklius (Deania calcea), pilkuosius trumpadyglius ryklius (Centrophorus squamosus), didžiuosius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus princeps) ir portugalinius baltaakius dygliaryklius (Centroscymnus coelolepis) ICES IIa kvadrato ir ICES I, IV ir XIV parajonių Sąjungos vandenyse;

h)	atlantinius silkiaryklius (Lamna nasus) Sąjungos vandenyse;

i)	rifines mantas (Manta alfredi) Sąjungos vandenyse;

j	didžiąsias mantas (Manta birostris) Sąjungos vandenyse;

šių rūšių mobules Sąjungos vandenyse:

i)	europines mobules (Mobula mobular),

ii)	mažąsias mobules (Mobula rochebrunei),

iii)	japonines mobules (Mobula japanica),

iv)	Peru mobules (Mobula thurstoni),

v)	ilgarages mobules (Mobula eregoodootenkee),

vi)	Munko mobules (Mobula munkiana),

vii)	Čilės mobules (Mobula tarapacana),

viii)

trumpapelekes mobules (Mobula kuhlii),

ix)	senegalines mobules (Mobula hypostoma);

l)	dygliąsias rajas (Raja clavata) ICES IIIa kvadrato Sąjungos vandenyse;

m)	norvegines rajas (Raja (Dipturus) nidarosiensis) ICES VIa, VIb, VIIa, VIIb, VIIc, VIIe, VIIf, VIIg, VIIh ir VIIk kvadratų Sąjungos vandenyse;

n)	marmurines rombines rajas (Raja undulata) ICES VI, IX ir X parajonių Sąjungos vandenyse ir baltąsias rajas (Raja alba) ICES VI, VII, VIII, IX ir X parajonių Sąjungos vandenyse;

o)	gitaržuves (Rhinobatidae) ICES I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X ir XII parajonių Sąjungos vandenyse;

p)	europinius plokščiakūnius ryklius (Squatina squatina) Sąjungos vandenyse.

2. Jei atsitiktinai sužvejojama 1 dalyje nurodytų rūšių žuvų, negalima jų sužaloti. Jos nedelsiant paleidžiamos.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

2015 M. ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

47 straipsnis

Reglamento (ES) 2015/104 dalinis pakeitimas

Reglamento (ES) 2015/104 IA priede pateikta rombinių rajožuvių BLSK VIId kvadrato Sąjungos vandenyse lentelė pakeičiama šia lentele:

Rūšis:	Rombinės rajožuvės Rajiformes		Zona:	VIId kvadrato Sąjungos vandenys (SRX/07D.)
Belgija		79 (34) (35) (36)
Prancūzija		663 (34) (35) (36)
Nyderlandai		4 (34) (35) (36)
Jungtinė Karalystė		132 (34) (35) (36)
Sąjunga		878 (34) (35) (36)
BLSK		878 (36)		Prevencinis BLSK

V ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

48 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013. Tas komitetas – komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

49 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2016 m. sausio 1 d.

Tačiau 8 straipsnis taikomas nuo 2016 m. vasario 1 d.

25, 26 ir 27 straipsniuose ir IE bei V prieduose nustatytos nuostatos dėl žvejybos CCAMLR konvencijos rajone galimybių taikomos nuo tuose straipsniuose ir prieduose nurodytų datų.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2016 m. sausio 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A.G. KOENDERS

(1) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(2) 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 509/2007, nustatantis Lamanšo sąsiaurio vakarinės dalies jūrų liežuvių išteklių tausojančio naudojimo daugiametį planą (OL L 122, 2007 5 11, p. 7).

(3) 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 676/2007, nustatantis plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių žvejybos Šiaurės jūroje daugiametį planą (OL L 157, 2007 6 19, p. 1).

(4) 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1342/2008, nustatantis menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 423/2004 (OL L 348, 2008 12 24, p. 20).

(5) 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 43/2009 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1559/2007 (OL L 96, 2009 4 15, p. 1).

(6) 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2166/2005, nustatantis Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies atkūrimo priemones ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 345, 2005 12 28, p. 5).

(7) 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1300/2008, nustatantis atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (OL L 344, 2008 12 20, p. 6).

(8) 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).

(9) 2009 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 754/2009, kuriuo leidžiama tam tikrų grupių laivams netaikyti Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 III skyriuje nustatytos žvejybos pastangų sistemos (OL L 214, 2009 8 19, p. 16).

(10) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(11) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).

(12) Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimas dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 48).

(13) Europos ekonominės bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Farerų salų vietos vyriausybės susitarimas dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 12).

(14) Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vietinės Vyriausybės žvejybos partnerystės susitarimas (OL L 172, 2007 6 30, p. 4) ir Protokolas, kuriuo nustatomos tame susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas (OL L 293, 2012 10 23, p. 5).

(15) OL L 6, 2012 1 10, p. 9.

(16) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(17) 2015 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/104, kuriuo 2015 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos laivams, iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 43/2014 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 779/2014 (OL L 22, 2015 1 28, p. 1).

(18) 2008 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 517/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 įgyvendinimo taisyklės, taikomos nustatant žvejybos tinklų akių dydį ir vertinant gijų storį (OL L 151, 2008 6 11, p. 5).

(19) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).

(20) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (OL L 87, 2009 3 31, p. 1).

(21) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 217/2009 dėl Šiaurės Vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 42).

(22) Sudaryta Tarybos sprendimu 2002/738/EB (OL L 234, 2002 8 31, p. 39).

(23) Sąjunga prisijungė Tarybos sprendimu 86/238/EEB (OL L 162, 1986 6 18, p. 33).

(24) 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 601/2004, nustatantis tam tikras žvejybos kontrolės priemones pagal Konvenciją dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 3943/90, (EB) Nr. 66/98 ir (EB) Nr. 1721/1999 (OL L 97, 2004 4 1, p. 16).

(25) Sudaryta Tarybos sprendimu 2006/539/EB (OL L 224, 2006 8 16, p. 22).

(26) Sąjunga prisijungė Tarybos sprendimu 95/399/EB (OL L 236, 1995 2 4, p. 24).

(27) Sudaryta Tarybos sprendimu 2008/780/EB (OL L 268, 2008 10 9, p. 27).

(28) Sąjunga prisijungė Tarybos sprendimu 2005/75/EB (OL L 32, 2005 2 4, p. 1).

(29) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94 (OL L 286, 2008 10 29, p. 33).

(30) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (OL L 351, 2002 12 28, p. 6).

(31) Visų rūšių dugniniai tralai, įskaitant jūrinius užmetamuosius tinklus ir (arba) škotiškus velkamuosius tinklus, įskaitant OTB, OTT, PTB, TBB, SSC, SDN, SPR, SV, SB, SX, TBN, TBS ir TB.

(32) Visa žvejyba naudojant ilgąsias ūdas arba kartines ūdas, įskaitant LHP, LHM, LLD, LL, LTL, LX ir LLS, visi stacionarūs žiauniniai tinklai ir gaudyklės, įskaitant GTR, GNS, FYK, FPN ir FIX.

(33) 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 125, 1998 4 27, p. 1).

(34) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/07D.), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/07D.), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/07D.), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/07D.), šlakuotųjų rajų (Raja microocellata) (RJE/07D.) ir marmurinių rombinių rajų (Raja undulata) (RJU/07D.) kiekį.

(35) Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip 5 % gali būti sužvejota VIa, VIb, VIIa–c ir VIIe–k kvadratų Sąjungos vandenyse (SRX/*67AKD). Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/*67AKD), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/*67AKD), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/*67AKD), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/*67AKD) ir šlakuotųjų rajų (Raja microocellata) (RJE/*67 AKD) kiekį. Ši speciali sąlyga netaikoma marmurinėms rombinėms rajoms (Raja undulata).

(36) Netaikoma marmurinėms rombinėms rajoms (Raja undulata). Šios rūšies žuvys nežvejojamos rajonuose, kuriuose galioja šis BLSK. Tais atvejais, kai netaikomas įpareigojimas iškrauti visą laimikį, marmurinių rombinių rajų priegauda rajonuose, kuriuose galioja šis BLSK, gali būti iškraunama tik neišdorota ar neišskrosta ir su sąlyga, kad ji nesudaro daugiau nei 20 kilogramų per žvejybos reisą sužvejotų žuvų kiekio gyvojo svorio. Laimikis neturi viršyti toliau pateiktoje lentelėje nurodytų kvotų. Ankstesnės nuostatos nedaro poveikio draudimams, šio reglamento 12 ir 44 straipsniuose nustatytiems ten pat nurodytiems rajonams. Apie marmurinių rombinių rajų priegaudą pranešama atskirai naudojant šį kodą: (RJU/07D.). Laikantis pirmiau minėtų kvotų, galima sužvejoti ne didesnius nei toliau nurodyti marmurinių rombinių rajų kiekius:

Rūšis:	Marmurinė rombinė raja Raja undulata		Zona:	VIId kvadrato Sąjungos vandenys (RJU/07D.)
Belgija		1
Prancūzija		8
Nyderlandai		0
Jungtinė Karalystė		2
Sąjunga		11
BLSK		11		Prevencinis BLSK
iš kurių ne daugiau kaip 5 % gali būti sužvejota VIIe kvadrato Sąjungos vandenyse ir turi būti pranešama naudojant šį kodą: (RJU/*67AKD). Ši speciali sąlyga nedaro poveikio draudimams, šio reglamento 12 ir 44 straipsniuose nustatytiems ten pat nurodytiems rajonams.

PRIEDŲ SĄRAŠAS

I PRIEDAS.	BLSK, taikomi Sąjungos žvejybos laivams rajonuose, kuriuose galioja pagal žuvų rūšis ir žvejybos rajoną nustatyti BLSK
IA PRIEDAS.	Skagerako ir Kategato sąsiauriai, ICES I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV parajoniai, CECAF rajono Sąjungos vandenys, Prancūzijos Gvianos vandenys
IB PRIEDAS.	Šiaurės rytų Atlantas ir Grenlandija, ICES I, II, V, XII bei XIV parajoniai ir NAFO 1 rajono Grenlandijos vandenys
IC PRIEDAS.	Šiaurės vakarų Atlantas, NAFO konvencijos rajonas
ID PRIEDAS.	Toli migruojančios žuvys, visi rajonai
IE PRIEDAS.	Antarktis, CCAMLR konvencijos rajonas
IF PRIEDAS.	Pietryčių Atlantas, SEAFO konvencijos rajonas
IG PRIEDAS.	Australiniai tunai, visi rajonai
IH PRIEDAS.	WCPFC konvencijos rajonas
IJ PRIEDAS.	SPRFMO konvencijos rajonas
IIA PRIEDAS.	Laivų žvejybos pastangos atsižvelgiant į tam tikrų atlantinių menkių, jūrinių plekšnių ir paprastųjų jūrų liežuvių išteklių valdymą ICES IIIa, VIa, VIIa, VIId kvadratuose, ICES IV parajonyje ir ICES IIa bei Vb kvadratų Sąjungos vandenyse
IIB PRIEDAS.	Laivų žvejybos pastangos atsižvelgiant į australinių jūrinių lydekų ir norveginių omarų tam tikrų išteklių atkūrimą ICES VIIIc ir IXa kvadratuose, išskyrus Kadiso įlanką
IIC PRIEDAS.	Laivų žvejybos pastangos atsižvelgiant į vakarinės Lamanšo sąsiaurio dalies paprastųjų jūrų liežuvių išteklių valdymą ICES VIIe kvadrate
IID PRIEDAS.	Paprastųjų tobių išteklių valdymo rajonai ICES IIa bei IIIa kvadratuose ir ICES IV parajonyje
III PRIEDAS.	Trečiųjų šalių vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams išduotų žvejybos leidimų didžiausias skaičius
IV PRIEDAS.	ICCAT konvencijos rajonas
V PRIEDAS.	CCAMLR konvencijos rajonas
VI PRIEDAS.	IOTC konvencijos rajonas
VII PRIEDAS.	WCPFC konvencijos rajonas
VIII PRIEDAS.	Sąjungos vandenyse žvejojantiems trečiųjų šalių laivams išduotų žvejybos leidimų kiekybiniai apribojimai

I PRIEDAS

BLSK, TAIKOMI SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVAMS RAJONUOSE, KURIUOSE BLSK NUSTATYTAS (PAGAL RŪŠĮ IR RAJONĄ)

IA, IB, IC, ID, IE, IF, IG ir IJ priedų lentelėse nustatyti kiekvienų išteklių BLSK bei kvotos (gyvojo svorio tonomis, išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip) ir atitinkamais atvejais funkciškai su jais susijusios sąlygos.

Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, ypač to reglamento 33 ir 34 straipsniuose, nustatytos taisyklės.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į ICES zonas, jei nenurodyta kitaip. Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodomi pagal abėcėlės tvarka išdėstytus lotyniškus rūšių pavadinimus. Reglamentavimo tikslais galioja tik lotyniški rūšių pavadinimai; bendriniai pavadinimai pateikiami aiškumo sumetimais.

Šiame reglamente pateikiama tokia lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Mokslinis pavadinimas	Triraidis kodas	Bendrinis pavadinimas
Amblyraja radiata	RJR	Žvaigždėtoji raja
Ammodytes spp.	SAN	Paprastieji tobiai
Argentina silus	ARU	Atlantinė argentina
Beryx spp.	ALF	Paprastieji beriksai
Brosme brosme	USK	Paprastoji brosmė
Caproidae	BOR	Smulkiadyglės saulažuvės
Centrophorus squamosus	GUQ	Pilkasis trumpadyglis ryklys
Centroscymnus coelolepis	CYO	Portugalinis baltaakis dygliaryklis
Chaceon spp.	GER	Gelminiai krabai
Chaenocephalus aceratus	SSI	Krokodilinė ledžuvė
Champsocephalus gunnari	ANI	Lydžiažiotė ledžuvė
Channichthys rhinoceratus	LIC	Raganosė ledžuvė
Chionoecetes spp.	PCR	Snieginiai krabai
Clupea harengus	HER	Atlantinė silkė
Coryphaenoides rupestris	RNG	Bukasnukis ilgauodegis grenadierius
Dalatias licha	SCK	Šokoladinis dygliaryklis
Deania calcea	DCA	Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis
Dicentrarchus labrax	BSS	Paprastasis vilkešeris
Dipturus batis (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia)	RJB	Švelniosios rajos ir susijusių rūšių grupė
Dissostichus eleginoides	TOP	Patagoninis nototeninis dančius
Dissostichus mawsoni	TOA	Antarktinis nototeninis dančius
Dissostichus spp.	TOT	Nototeniniai dančiai
Engraulis encrasicolus	ANE	Europinis ančiuvis
Etmopterus princeps	ETR	Didysis juodasis dygliaryklis
Etmopterus pusillus	ETP	Mažasis juodasis dygliaryklis
Euphausia superba	KRI	Krilis
Gadus morhua	COD	Atlantinė menkė
Galeorhinus galeus	GAG	Paprastasis sriubinis ryklys
Glyptocephalus cynoglossus	WIT	Raudonoji plekšnė
Gobionotothen gibberifrons	NOG	Žalioji nototenija
Hippoglossoides platessoides	PLA	Amerikinė paltusinė plekšnė
Hippoglossus hippoglossus	HAL	Atlantinis paltusas
Hoplostethus atlanticus	ORY	Islandinis pjūklapilvis beriksas
Illex illecebrosus	SQI	Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras
Lamna nasus	POR	Atlantinis silkiaryklis
Lepidonotothen squamifrons	NOS	Pilkoji nototenija
Lepidorhombus spp.	LEZ	Megrimai
Leucoraja naevus	RJN	Raja gegutė
Limanda ferruginea	YEL	Geltonuodegė plekšnė
Limanda limanda	DAB	Paprastoji gelsvapelekė plekšnė
Lophiidae	ANF	Velniažuvinės
Macrourus spp.	GRV	Paprastieji grenadieriai
Makaira nigricans	BUM	Atlantinis marlinas
Mallotus villosus	CAP	Paprastoji stintenė
Manta birostris	RMB	Didžioji manta
Martialia hyadesi	SQS	Kalmaras
Melanogrammus aeglefinus	HAD	Juodadėmė menkė
Merlangius merlangus	WHG	Paprastasis merlangas
Merluccius merluccius	HKE	Europinė jūrinė lydeka
Micromesistius poutassou	WHB	Šiaurinis žydrasis merlangas
Microstomus kitt	LEM	Europinė mažažiotė plekšnė
Molva dypterygia	BLI	Melsvoji molva
Molva molva	LIN	Paprastoji molva
Nephrops norvegicus	NEP	Norveginis omaras
Notothenia rossii	NOR	Kergeleno nototenija
Pandalus borealis	PRA	Šiaurinė paprastoji krevetė
Paralomis spp.	PAI	Krabai
Penaeus spp.	PEN	Plonaūsės krevetės
Platichthys flesus	FLE	Europinė upinė plekšnė
Pleuronectes platessa	PLE	Jūrinė plekšnė
Pleuronectiformes	FLX	Plekšniažuvės
Pollachius pollachius	POL	Sidabrinis polakas
Pollachius virens	POK	Ledjūrio menkė
Psetta maxima	TUR	Paprastasis otas
Pseudochaenichthys georgianus	SGI	Tamsioji ledžuvė
Pseudopentaceros spp.	EDW	Pelaginė ylapelekė šernažuvė
Raja alba	RJA	Baltoji raja
Raja brachyura	RJH	Trumpauodegė raja
Raja circularis	RJI	Apvalioji raja
Raja clavata	RJC	Dyglioji raja
Raja fullonica	RJF	Šagreninė raja
Raja (Dipturus) nidarosiensis	JAD	Norveginė raja
Raja microocellata	RJE	Šlakuotoji raja
Raja montagui	RJM	Montegju šlakuotoji raja
Raja undulata	RJU	Marmurinė rombinė raja
Rajiformes	SRX	Rombinės rajožuvės
Reinhardtius hippoglossoides	GHL	Juodasis paltusas
Scomber scombrus	MAC	Atlantinė skumbrė
Scophthalmus rhombus	BLL	Švelnusis rombas
Sebastes spp.	RED	Paprastieji jūriniai ešeriai
Solea solea	SOL	Europinis jūrų liežuvis
Solea spp.	SOO	Paprastieji jūrų liežuviai
Sprattus sprattus	SPR	Atlantinis šprotas
Squalus acanthias	DGS	Paprastasis dygliaryklis
Tetrapturus albidus	WHM	Atlantinis baltasis marlinas
Thunnus maccoyii	SBF	Australinis tunas
Thunnus obesus	BET	Didžiaakis tunas
Thunnus thynnus	BFT	Paprastasis tunas
Trachurus murphyi	CJM	Peru stauridė
Trachurus spp.	JAX	Paprastosios stauridės
Trisopterus esmarkii	NOP	Norveginė menkutė
Urophycis tenuis	HKW	Balkšvoji siaurapelekė vėgėlė
Xiphias gladius	SWO	Durklažuvė

Ši bendrinių ir lotyniškų pavadinimų palyginimo lentelė pateikiama tik aiškinamaisiais tikslais:

Paprastieji beriksai	ALF	Beryx spp.
Amerikinė paltusinė plekšnė	PLA	Hippoglossoides platessoides
Europinis ančiuvis	ANE	Engraulis encrasicolus
Velniažuvinės	ANF	Lophiidae
Antarktinis nototeninis dančius	TOA	Dissostichus mawsoni
Atlantinis paltusas	HAL	Hippoglossus hippoglossus
Didžiaakis tunas	BET	Thunnus obesus
Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis	DCA	Deania calcea
Krokodilinė ledžuvė	SSI	Chaenocephalus aceratus
Trumpauodegė raja	RJH	Raja brachyura
Melsvoji molva	BLI	Molva dypterygia
Atlantinis marlinas	BUM	Makaira nigricans
Šiaurinis žydrasis merlangas	WHB	Micromesistius poutassou
Paprastasis tunas	BFT	Thunnus thynnus
Smulkiadyglės saulažuvės	BOR	Caproidae
Švelnusis rombas	BLL	Scophthalmus rhombus
Paprastoji stintenė	CAP	Mallotus villosus
Atlantinė menkė	COD	Gadus morhua
Paprastoji gelsvapelekė plekšnė	DAB	Limanda limanda
Švelniosios rajos ir susijusių rūšių grupė	RJB	Dipturus batis (Dipturus cf. flossada ir Dipturus cf. intermedia)
Europinis jūrų liežuvis	SOL	Solea solea
Krabai	PAI	Paralomis spp.
Raja gegutė	RJN	Leucoraja naevus
Gelminiai krabai	GER	Chaceon spp.
Europinė upinė plekšnė	FLE	Platichthys flesus
Plekšniažuvės	FLX	Pleuronectiformes
Didžioji manta	RMB	Manta birostris
Didysis juodasis dygliaryklis	ETR	Etmopterus princeps
Atlantinė argentina	ARU	Argentina silus
Juodasis paltusas	GHL	Reinhardtius hippoglossoides
Paprastieji grenadieriai	GRV	Macrourus spp.
Pilkoji nototenija	NOS	Lepidonotothen squamifrons
Juodadėmė menkė	HAD	Melanogrammus aeglefinus
Europinė jūrinė lydeka	HKE	Merluccius merluccius
Atlantinė silkė	HER	Clupea harengus
Paprastosios stauridės	JAX	Trachurus spp.
Žalioji nototenija	NOG	Gobionotothen gibberifrons
Peru stauridė	CJM	Trachurus murphyi
Šokoladinis dygliaryklis	SCK	Dalatias licha
Krilis	KRI	Euphausia superba
Pilkasis trumpadyglis ryklys	GUQ	Centrophorus squamosus
Europinė mažažiotė plekšnė	LEM	Microstomus kitt
Paprastoji molva	LIN	Molva molva
Atlantinė skumbrė	MAC	Scomber scombrus
Lydžiažiotė ledžuvė	ANI	Champsocephalus gunnari
Kergeleno nototenija	NOR	Notothenia rossii
Megrimai	LEZ	Lepidorhombus spp.
Šiaurinė paprastoji krevetė	PRA	Pandalus borealis
Norveginis omaras	NEP	Nephrops norvegicus
Norveginė menkutė	NOP	Trisopterus esmarkii
Norveginė raja	JAD	Raja (Dipturus) nidarosiensis
Islandinis pjūklapilvis beriksas	ORY	Hoplostethus atlanticus
Patagoninis nototeninis dančius	TOP	Dissostichus eleginoides
Pelaginė ylapelekė šernažuvė	EDW	Pseudopentaceros spp.
Plonaūsės krevetės	PEN	Penaeus spp.
Jūrinė plekšnė	PLE	Pleuronectes platessa
Sidabrinis polakas	POL	Pollachius pollachius
Atlantinis silkiaryklis	POR	Lamna nasus
Portugalinis baltaakis dygliaryklis	CYO	Centroscymnus coelolepis
Paprastieji jūriniai ešeriai	RED	Sebastes spp.
Bukasnukis ilgauodegis grenadierius	RNG	Coryphaenoides rupestris
Ledjūrio menkė	POK	Pollachius virens
Paprastieji tobiai	SAN	Ammodytes spp.
Apvalioji raja	RJI	Raja circularis
Paprastasis vilkešeris	BSS	Dicentrarchus labrax
Šagreninė raja	RJF	Raja fullonica
Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras	SQI	Illex illecebrosus
Rombinės rajožuvės	SRX	Rajiformes
Šlakuotoji raja	RJE	Raja microocellata
Mažasis juodasis dygliaryklis	ETP	Etmopterus pusillus
Snieginiai krabai	PCR	Chionoecetes spp.
Paprastieji jūrų liežuviai	SOO	Solea spp.
Tamsioji ledžuvė	SGI	Pseudochaenichthys georgianus
Australinis tunas	SBF	Thunnus maccoyii
Montegju šlakuotoji raja	RJM	Raja montagui
Atlantinis šprotas	SPR	Sprattus sprattus
Paprastasis dygliaryklis	DGS	Squalus acanthias
Kalmaras	SQS	Martialia hyadesi
Žvaigždėtoji raja	RJR	Amblyraja radiata
Durklažuvė	SWO	Xiphias gladius
Dyglioji raja	RJC	Raja clavata
Nototeniniai dančiai	TOT	Dissostichus spp.
Paprastasis sriubinis ryklys	GAG	Galeorhinus galeus
Paprastasis otas	TUR	Psetta maxima
Paprastoji brosmė	USK	Brosme brosme
Marmurinė rombinė raja	RJU	Raja undulata
Raganosė ledžuvė	LIC	Channichthys rhinoceratus
Balkšvoji siaurapelekė vėgėlė	HKW	Urophycis tenuis
Atlantinis baltasis marlinas	WHM	Tetrapturus albidus
Baltoji raja	RJA	Raja alba
Paprastasis merlangas	WHG	Merlangius merlangus
Raudonoji plekšnė	WIT	Glyptocephalus cynoglossus
Geltonuodegė plekšnė	YEL	Limanda ferruginea

IA PRIEDAS

SKAGERAKO IR KATEGATO SĄSIAURIAI, ICES I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII IR XIV PARAJONIAI, CECAF RAJONO SĄJUNGOS VANDENYS, PRANCŪZIJOS GVIANOS VANDENYS

Rūšis	Paprastieji tobiai Ammodytes spp.		Zona	IV zonos Norvegijos vandenys (SAN/04-N.)
Danija		0
Jungtinė Karalystė		0
Sąjunga		0
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Paprastieji tobiai Ammodytes spp.		Zona	IIa, IIIa ir IV zonų Sąjungos vandenys (1)
Danija		0 (2)
Jungtinė Karalystė		0 (2)
Vokietija		0 (2)
Švedija		0 (2)
Sąjunga		0
BLSK		0		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Atlantinė argentina Argentina silus		Zona	I ir II zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (ARU/1/2.)
Vokietija		24
Prancūzija		8
Nyderlandai		19
Jungtinė Karalystė		39
Sąjunga		90
BLSK		90		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Atlantinė argentina Argentina silus		Zona	III ir IV zonų Sąjungos vandenys (ARU/34-C)
Danija		911
Vokietija		9
Prancūzija		7
Airija		7
Nyderlandai		43
Švedija		35
Jungtinė Karalystė		16
Sąjunga		1 028
BLSK		1 028		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Atlantinė argentina Argentina silus		Zona	V, VI ir VII zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (ARU/567.)
Vokietija		329
Prancūzija		7
Airija		305
Nyderlandai		3 434
Jungtinė Karalystė		241
Sąjunga		4 316
BLSK		4 316		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Paprastoji brosmė Brosme brosme		Zona	I, II ir XIV zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (USK/1214EI)
Vokietija		6 (3)
Prancūzija		6 (3)
Jungtinė Karalystė		6 (3)
Kita		3 (3)
Sąjunga		21 (3)
BLSK		21		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Paprastoji brosmė Brosme brosme		Zona	IIIa zona; 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys (USK/3A/BCD)
Danija		15
Švedija		7
Vokietija		7
Sąjunga		29
BLSK		29		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Paprastoji brosmė Brosme brosme		Zona	IV zonos Sąjungos vandenys (USK/04-C.)
Danija		64
Vokietija		19
Prancūzija		44
Švedija		6
Jungtinė Karalystė		96
Kita		6 (4)
Sąjunga		235
BLSK		235		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Paprastoji brosmė Brosme brosme		Zona	V, VI ir VII zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (USK/567EI.)
Vokietija		13
Ispanija		46
Prancūzija		548
Airija		53
Jungtinė Karalystė		264
Kita		13 (5)
Sąjunga		937
Norvegija		2 923 (6) (7) (8) (9)
BLSK		3 860		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis.

Rūšis	Paprastoji brosmė Brosme brosme		Zona	IV zonos Norvegijos vandenys (USK/04-N.)
Belgija		0
Danija		165
Vokietija		1
Prancūzija		0
Nyderlandai		0
Jungtinė Karalystė		4
Sąjunga		170
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Smulkiadyglės saulažuvės Caproidae		Zona	VI, VII ir VIII zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (BOR/678-)
Danija		10 463
Airija		29 464
Jungtinė Karalystė		2 710
Sąjunga		42 637
BLSK		42 637		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Atlantinė silkė (10) Clupea harengus		Zona	IIIa zona (HER/03A.)
Danija		21 178 (11)
Vokietija		339 (11)
Švedija		22 154 (11)
Sąjunga		43 671 (11)
Norvegija		6 813
Farerų Salos		600 (12)
BLSK		51 084		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

Rūšis	Atlantinė silkė (13) Clupea harengus		Zona	IV zonos į šiaurę nuo 53° 30′ šiaurės platumos Sąjungos ir Norvegijos vandenys (HER/4AB.)
Danija		91 628
Vokietija		55 471
Prancūzija		24 669
Nyderlandai		63 556
Švedija		5 273
Jungtinė Karalystė		70 348
Sąjunga		310 945
Norvegija		150 290 (14)
BLSK		518 242		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

Rūšis	Atlantinė silkė (16) Clupea harengus		Zona	Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos (HER/04-N.)
Švedija		1 184 (16)
Sąjunga		1 184
BLSK		518 242		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Atlantinė silkė (17) Clupea harengus		Zona	IIIa zona (HER/03A-BC)
Danija		5 692
Vokietija		51
Švedija		916
Sąjunga		6 659
BLSK		6 659		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

Rūšis	Atlantinė silkė (18) Clupea harengus		Zona	IV, VIId zonos; IIa zonos Sąjungos vandenys (HER/2A47DX)
Belgija		65
Danija		12 601
Vokietija		65
Prancūzija		65
Nyderlandai		65
Švedija		62
Jungtinė Karalystė		239
Sąjunga		13 162
Farerų Salos		220
BLSK		13 382		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

Rūšis	Atlantinė silkė (19) Clupea harengus		Zona	IVc ir VIId zonos (20) (HER/4CXB7D)
Belgija		9 567 (21)
Danija		1 359 (21)
Vokietija		823 (21)
Prancūzija		14 224 (21)
Nyderlandai		25 488 (21)
Jungtinė Karalystė		5 546 (21)
Sąjunga		57 007
BLSK		518 242		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

Rūšis	Atlantinė silkė Clupea harengus		Zona	Vb, VIb ir VIaN (22) zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (HER/5B6ANB)
Vokietija		0 (23)
Prancūzija		0 (23)
Airija		0 (23)
Nyderlandai		0 (23)
Jungtinė Karalystė		0 (23)
Sąjunga		0 (23)
BLSK		0		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Atlantinė silkė Clupea harengus		Zona	VIaS (24), VIIb ir VIIc zonos (HER/6AS7BC)
Airija		0
Nyderlandai		0
Sąjunga		0
BLSK		0		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Atlantinė silkė Clupea harengus		Zona	VI parajonio Klaido zona (25) (HER/06ACL.)
Jungtinė Karalystė		Bus nustatyta (26)
Sąjunga		Bus nustatyta (27)
BLSK		Bus nustatyta (27)		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Atlantinė silkė Clupea harengus		Zona	VIIa zona (28) (HER/07A/MM)
Airija		1 191
Jungtinė Karalystė		3 384
Sąjunga		4 575
BLSK		4 575		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

Rūšis	Atlantinė silkė Clupea harengus		Zona	VIIe ir VIIf zonos (HER/7EF.)
Prancūzija		465
Jungtinė Karalystė		465
Sąjunga		930
BLSK		930		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Atlantinė silkė Clupea harengus		Zona	VIIg (29), VIIh (29), VIIj (29) ir VIIk (29) zonos (HER/7G-K.)
Vokietija		172
Prancūzija		953
Airija		13 345
Nyderlandai		953
Jungtinė Karalystė		19
Sąjunga		15 442
BLSK		15 442		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

Rūšis	Europinis ančiuvis Engraulis encrasicolus		Zona	VIII zona (ANE/08.)
Ispanija		22 500
Prancūzija		2 500
Sąjunga		25 000
BLSK		25 000		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Europinis ančiuvis Engraulis encrasicolus		Zona	IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys (ANE/9/3411)
Ispanija		5 080
Portugalija		5 542
Sąjunga		10 622
BLSK		10 622		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Atlantinė menkė Gadus morhua		Zona	Skagerako sąsiauris (COD/03AN.)
Belgija		12 (30)
Danija		3 846 (30)
Vokietija		96 (30)
Nyderlandai		24 (30)
Švedija		673 (30)
Sąjunga		4 651
BLSK		4 807		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Atlantinė menkė Gadus morhua		Zona	Kategato sąsiauris (COD/03AS.)
Danija		228 (31)
Vokietija		5 (31)
Švedija		137 (31)
Sąjunga		370 (31)
BLSK		370 (31)		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Atlantinė menkė Gadus morhua		Zona	IV zona; IIa zonos Sąjungos vandenys; IIIa zonos dalis, nepriklausanti Skagerako arba Kategato sąsiauriams (COD/2A3AX4)
Belgija		994 (32)
Danija		5 713 (32)
Vokietija		3 622 (32)
Prancūzija		1 228 (32)
Nyderlandai		3 228 (32)
Švedija		38 (32)
Jungtinė Karalystė		13 107 (32)
Sąjunga		27 930
Norvegija		5 721 (33)
BLSK		33 651		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Atlantinė menkė Gadus morhua		Zona	Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos (COD/04-N.)
Švedija		382 (34)
Sąjunga		382
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Atlantinė menkė Gadus morhua		Zona	VIb zona; Vb zonos į vakarus nuo 12° 00′ vakarų ilgumos ir XII bei XIV zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (COD/5W6-14)
Belgija		0
Vokietija		1
Prancūzija		12
Airija		16
Jungtinė Karalystė		45
Sąjunga		74
BLSK		74		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Atlantinė menkė Gadus morhua		Zona	VIa zona; Vb zonos Sąjungos ir tarptautiniai vandenys į rytus nuo 12° 00 vakarų ilgumos (COD/5BE6A)
Belgija		0
Vokietija		0
Prancūzija		0
Airija		0
Jungtinė Karalystė		0
Sąjunga		0
BLSK		0 (35)		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Atlantinė menkė Gadus morhua		Zona	VIIa zona (COD/07A.)
Belgija		2
Prancūzija		5
Airija		97
Nyderlandai		0
Jungtinė Karalystė		42
Sąjunga		146
BLSK		146		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Atlantinė menkė Gadus morhua		Zona	VIIb, VIIc, VIIe–k, VIII, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys (COD/7XAD34)
Belgija		193
Prancūzija		3 166
Airija		864
Nyderlandai		1
Jungtinė Karalystė		341
Sąjunga		4 565
BLSK		4 565		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis.

Rūšis	Atlantinė menkė Gadus morhua		Zona	VIId zona (COD/07D.)
Belgija		84
Prancūzija		1 647
Nyderlandai		49
Jungtinė Karalystė		181
Sąjunga		1 961
BLSK		1 961		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Megrimai Lepidorhombus spp.		Zona	IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys (LEZ/2AC4-C)
Belgija		8
Danija		7
Vokietija		7
Prancūzija		43
Nyderlandai		34
Jungtinė Karalystė		2 540
Sąjunga		2 639
BLSK		2 639		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Megrimai Lepidorhombus spp.		Zona	Vb zonos Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; VI zona XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (LEZ/56-14)
Ispanija		592
Prancūzija		2 312
Airija		675
Jungtinė Karalystė		1 635
Sąjunga		5 214
BLSK		5 214		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

Rūšis	Megrimai Lepidorhombus spp.		Zona	VII zona (LEZ/07.)
Belgija		493 (36)
Ispanija		5 476 (37)
Prancūzija		6 647 (37)
Airija		3 021 (36)
Jungtinė Karalystė		2 617 (36)
Sąjunga		18 254
BLSK		18 254		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis.

Rūšis	Megrimai Lepidorhombus spp.		Zona	VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos (LEZ/8ABDE.)
Ispanija		997
Prancūzija		805
Sąjunga		1 802
BLSK		1 802		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Megrimai Lepidorhombus spp.		Zona	VIIIc, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys (LEZ/8C3411)
Ispanija		1 258
Prancūzija		63
Portugalija		42
Sąjunga		1 363
BLSK		1 363		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Paprastoji gelsvapelekė plekšnė ir europinė upinė plekšnė Limanda limanda ir Platichthys flesus		Zona	IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys (DAB/2AC4-C) – paprastosioms gelsvapelekėms plekšnėms; (FLE/2AC4-C) – europinėms upinėms plekšnėms
Belgija		503
Danija		1 888
Vokietija		2 832
Prancūzija		196
Nyderlandai		11 421
Švedija		6
Jungtinė Karalystė		1 588
Sąjunga		18 434
BLSK		18 434		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Velniažuvinės Lophiidae		Zona	IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys (ANF/2AC4-C)
Belgija		398 (38)
Danija		878 (38)
Vokietija		429 (38)
Prancūzija		82 (38)
Nyderlandai		301 (38)
Švedija		10 (38)
Jungtinė Karalystė		9 169 (38)
Sąjunga		11 267 (38)
BLSK		11 267		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Velniažuvinės Lophiidae		Zona	IV zonos Norvegijos vandenys (ANF/04-N.)
Belgija		45
Danija		1 152
Vokietija		18
Nyderlandai		16
Jungtinė Karalystė		269
Sąjunga		1 500
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Velniažuvinės Lophiidae		Zona	VI zona; Vb zonos Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (ANF/56-14)
Belgija		229
Vokietija		262
Ispanija		245
Prancūzija		2 818
Airija		638
Nyderlandai		221
Jungtinė Karalystė		1 962
Sąjunga		6 375
BLSK		6 375		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Velniažuvinės Lophiidae		Zona	VII zona (ANF/07.)
Belgija		3 097 (39)
Vokietija		345 (39)
Ispanija		1 231 (39)
Prancūzija		19 875 (39)
Airija		2 540 (39)
Nyderlandai		401 (39)
Jungtinė Karalystė		6 027 (39)
Sąjunga		33 516 (39)
BLSK		33 516 (39)		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis.

Rūšis	Velniažuvinės Lophiidae		Zona	VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos (ANF/8ABDE.)
Ispanija		1 368
Prancūzija		7 612
Sąjunga		8 980
BLSK		8 980		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Velniažuvinės Lophiidae		Zona	VIIIc, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys (ANF/8C3411)
Ispanija		2 141
Prancūzija		2
Portugalija		426
Sąjunga		2 569
BLSK		2 569		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus		Zona	IIIa zona; 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys (HAD/3A/BCD)
Belgija		19
Danija		3 163
Vokietija		201
Nyderlandai		4
Švedija		374
Sąjunga		3 761
BLSK		3 926		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

Rūšis

Juodadėmė menkė

Melanogrammus aeglefinus

Zona

IV zonA; IIa zonos Sąjungos vandenys

(HAD/2AC4.)

Belgija

354

Danija

2 434

Vokietija

1 549

Prancūzija

2 699

Nyderlandai

266

Švedija

245

Jungtinė Karalystė

40 141

Sąjunga

47 688

Norvegija

14 245

BLSK

61 933

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

	IV zonos Norvegijos vandenys (HAD/*04N-)
Sąjunga	35 473

Rūšis	Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus		Zona	Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos (HAD/04-N.)
Švedija		707 (40)
Sąjunga		707
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus		Zona	VIb, XII ir XIV zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (HAD/6B1214)
Belgija		7
Vokietija		24
Prancūzija		332
Airija		353
Jungtinė Karalystė		2 509
Sąjunga		3 225
BLSK		3 225		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus		Zona	Vb ir VIa zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (HAD/5BC6A.)
Belgija		11
Vokietija		13
Prancūzija		549
Airija		1 008
Jungtinė Karalystė		4 881
Sąjunga		6 462
BLSK		6 462		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

Rūšis	Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus		Zona	VIIb–k, VIII, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys (HAD/7X7A34)
Belgija		81
Prancūzija		4 838
Airija		1 613
Jungtinė Karalystė		726
Sąjunga		7 258
BLSK		7 258		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis.

Rūšis	Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus		Zona	VIIa zona (HAD/07A.)
Belgija		26
Prancūzija		120
Airija		716
Jungtinė Karalystė		792
Sąjunga		1 654
BLSK		1 654		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Paprastasis merlangas Merlangius merlangus		Zona	IIIa zona (WHG/03A.)
Danija		929
Nyderlandai		3
Švedija		99
Sąjunga		1 031
BLSK		1 050		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Paprastasis merlangas Merlangius merlangus		Zona	IV zonA; IIa zonos Sąjungos vandenys (WHG/2AC4.)
Belgija		270
Danija		1 167
Vokietija		304
Prancūzija		1 754
Nyderlandai		675
Švedija		2
Jungtinė Karalystė		8 438
Sąjunga		12 610
Norvegija		1 068 (41)
BLSK		13 678		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Paprastasis merlangas Merlangius merlangus		Zona	VI zona; Vb zonos Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (WHG/56-14)
Vokietija		1
Prancūzija		26
Airija		64
Jungtinė Karalystė		122
Sąjunga		213
BLSK		213		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Paprastasis merlangas Merlangius merlangus		Zona	VIIa zona (WHG/07A.)
Belgija		0
Prancūzija		3
Airija		46
Nyderlandai		0
Jungtinė Karalystė		31
Sąjunga		80
BLSK		80		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Paprastasis merlangas Merlangius merlangus		Zona	VIIb, VIIc, VIId, VIIe, VIIf, VIIg, VIIh, VIIj ir VIIk zonos (WHG/7X7A-C)
Belgija		222
Prancūzija		13 668
Airija		6 333
Nyderlandai		111
Jungtinė Karalystė		2 444
Sąjunga		22 778
BLSK		22 778		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis. Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

Rūšis	Paprastasis merlangas Merlangius merlangus		Zona	VIII zona (WHG/08.)
Ispanija		1 016
Prancūzija		1 524
Sąjunga		2 540
BLSK		2 540		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Paprastasis merlangas ir sidabrinis polakas Merlangius merlangus ir Pollachius pollachius		Zona	Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos (WHG/04-N.) – paprastiesiems merlangams; (POL/04-N.) – sidabriniams polakams
Švedija		190 (42)
Sąjunga		190
BLSK		Netaikoma		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Europinė jūrinė lydeka Merluccius merluccius		Zona	IIIa zona; 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys (HKE/3A/BCD)
Danija		2 762 (44)
Švedija		235 (44)
Sąjunga		2 997
BLSK		2 997 (43)		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Europinė jūrinė lydeka Merluccius merluccius		Zona	IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys (HKE/2AC4-C)
Belgija		50 (45)
Danija		2 018 (45)
Vokietija		232 (45)
Prancūzija		447 (45)
Nyderlandai		116 (45)
Jungtinė Karalystė		629 (45)
Sąjunga		3 492 (45)
BLSK		3 492 (46)		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Europinė jūrinė lydeka Merluccius merluccius		Zona	VI ir VII zonos; Vb zonos Sąjungos ir tarptautiniai vandenys XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (HKE/571214)
Belgija		569 (47)
Ispanija		18 248
Prancūzija		28 178 (47)
Airija		3 415
Nyderlandai		367 (47)
Jungtinė Karalystė		11 125 (47)
Sąjunga		61 902
BLSK		61 902 (48)		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis.

Rūšis	Europinė jūrinė lydeka Merluccius merluccius		Zona	VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos (HKE/8ABDE.)
Belgija		18 (49)
Ispanija		12 429
Prancūzija		27 910
Nyderlandai		36 (49)
Sąjunga		40 393
BLSK		40 393 (50)		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Europinė jūrinė lydeka Merluccius merluccius		Zona	VIIIc, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys (HKE/8C3411)
Ispanija		6 830
Prancūzija		656
Portugalija		3 188
Sąjunga		10 674
BLSK		10 674		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Šiaurinis žydrasis merlangas Micromesistius poutassou		Zona	II ir IV zonų Norvegijos vandenys (WHB/24-N.)
Danija		0
Jungtinė Karalystė		0
Sąjunga		0
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Šiaurinis žydrasis merlangas Micromesistius poutassou		Zona	I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId, VIIIe, XII ir XIV zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (WHB/1X14)
Danija		31 704 (53)
Vokietija		12 327 (53)
Ispanija		26 878 (52) (53)
Prancūzija		22 063 (53)
Airija		24 550 (53)
Nyderlandai		38 659 (53)
Portugalija		2 497 (52) (53)
Švedija		7 842 (53)
Jungtinė Karalystė		41 137 (53)
Sąjunga		207 657 (51) (53)
Norvegija		50 000
Farerų Salos		9 000
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Šiaurinis žydrasis merlangas Micromesistius poutassou		Zona	VIIIc, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys (WHB/8C3411)
Ispanija		23 931
Portugalija		5 983
Sąjunga		29 914 (54)
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Šiaurinis žydrasis merlangas Micromesistius poutassou		Zona	II, IVa, V, VI zonų (į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos) ir VII zonos (į vakarus nuo 12° vakarų ilgumos) Sąjungos vandenys (WHB/24A567)
Norvegija		149 506 (55) (56)
Farerų Salos		21 500 (57) (58)
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Europinė mažažiotė plekšnė ir raudonoji plekšnė Microstomus kitt ir Glyptocephalus cynoglossus		Zona	IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys (LEM/2AC4-C) – europinėms mažažiotėms plekšnėms; (WIT/2AC4-C) – raudonosioms plekšnėms
Belgija		346
Danija		953
Vokietija		122
Prancūzija		261
Nyderlandai		794
Švedija		11
Jungtinė Karalystė		3 904
Sąjunga		6 391
BLSK		6 391		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Melsvoji molva Molva dypterygia		Zona	Vb, VI ir VII zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (BLI/5B67-)
Vokietija		50
Estija		8
Ispanija		157
Prancūzija		3 586
Airija		14
Lietuva		3
Lenkija		2
Jungtinė Karalystė		912
Kita		14 (59)
Sąjunga		4 746
Norvegija		150 (60)
Farerų Salos		150 (61)
BLSK		5 046		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis.

Rūšis	Melsvoji molva Molva dypterygia		Zona	XII zonos tarptautiniai vandenys (BLI/12INT-)
Estija		1 (62)
Ispanija		426 (62)
Prancūzija		10 (62)
Lietuva		4 (62)
Jungtinė Karalystė		4 (62)
Kita		1 (62)
Sąjunga		446 (62)
BLSK		446 (62)		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Melsvoji molva Molva dypterygia		Zona	II ir IV zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (BLI/24-)
Danija		4
Vokietija		4
Airija		4
Prancūzija		23
Jungtinė Karalystė		14
Kita		4 (63)
Sąjunga		53
BLSK		53		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Melsvoji molva Molva dypterygia		Zona	III zonos Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (BLI/03-)
Danija		3
Vokietija		2
Švedija		3
Sąjunga		8
BLSK		8		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Paprastoji molva Molva molva		Zona	I ir II zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (LIN/1/2.)
Danija		8
Vokietija		8
Prancūzija		8
Jungtinė Karalystė		8
Kita		4 (64)
Sąjunga		36
BLSK		36		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Paprastoji molva Molva molva		Zona	IIIa a; IIIb, c ir d zonų Sąjungos vandenys (LIN/3A/BCD)
Belgija		6 (65)
Danija		50
Vokietija		6 (65)
Švedija		19
Jungtinė Karalystė		6 (65)
Sąjunga		87
BLSK		87		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Paprastoji molva Molva molva		Zona	IV zonos Sąjungos vandenys (LIN/04-C.)
Belgija		19
Danija		291
Vokietija		180
Prancūzija		162
Nyderlandai		6
Švedija		12
Jungtinė Karalystė		2 242
Sąjunga		2 912
BLSK		2 912		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Paprastoji molva Molva molva		Zona	V zonos Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (LIN/05EI.)
Belgija		9
Danija		6
Vokietija		6
Prancūzija		6
Jungtinė Karalystė		6
Sąjunga		33
BLSK		33		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Paprastoji molva Molva molva		Zona	VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (LIN/6X14.)
Belgija		39
Danija		7
Vokietija		140
Ispanija		2 837
Prancūzija		3 025
Airija		758
Portugalija		7
Jungtinė Karalystė		3 484
Sąjunga		10 297
Norvegija		6 500 (66) (67) (68)
Farerų Salos		200 (69) (70)
BLSK		16 997		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis.

Rūšis	Paprastoji molva Molva molva		Zona	IV zonos Norvegijos vandenys (LIN/04-N.)
Belgija		7
Danija		835
Vokietija		23
Prancūzija		9
Nyderlandai		1
Jungtinė Karalystė		75
Sąjunga		950
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Norveginis omaras Nephrops norvegicus		Zona	IIIa zona; 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys (NEP/3A/BCD)
Danija		8 085
Vokietija		23
Švedija		2 893
Sąjunga		11 001
BLSK		11 001		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Norveginis omaras Nephrops norvegicus		Zona	IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys (NEP/2AC4-C)
Belgija		717
Danija		717
Vokietija		11
Prancūzija		21
Nyderlandai		369
Jungtinė Karalystė		11 865
Sąjunga		13 700
BLSK		13 700		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Norveginis omaras Nephrops norvegicus		Zona	IV zonos Norvegijos vandenys (NEP/04-N.)
Danija		947
Vokietija		0
Jungtinė Karalystė		53
Sąjunga		1 000
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Norveginis omaras Nephrops norvegicus		Zona	VI zona; Vb zonos Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (NEP/5BC6.)
Ispanija		33
Prancūzija		134
Airija		223
Jungtinė Karalystė		16 134
Sąjunga		16 524
BLSK		16 524		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

Rūšis

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona

VII zona

(NEP/07.)

Ispanija

1 401

Prancūzija

5 678

Airija

8 610

Jungtinė Karalystė

7 659

Sąjunga

23 348

BLSK

23 348

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis.

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti šioje zonoje:

	ICES VII parajonio 16 funkcinis vienetas (NEP/*07U16):
Ispanija	558
Prancūzija	349
Airija	671
Jungtinė Karalystė	272
Sąjunga	1 850

Rūšis	Norveginis omaras Nephrops norvegicus		Zona	VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos (NEP/8ABDE.)
Ispanija		234
Prancūzija		3 665
Sąjunga		3 899
BLSK		3 899		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Norveginis omaras Nephrops norvegicus		Zona	VIIIc zona (NEP/08C.)
Ispanija		46
Prancūzija		2
Sąjunga		48
BLSK		48		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Norveginis omaras Nephrops norvegicus		Zona	IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys (NEP/9/3411)
Ispanija		80 (71)
Portugalija		240 (71)
Sąjunga		320 (71)
BLSK		320		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Šiaurinė paprastoji krevetė Pandalus borealis		Zona	IIIa zona (PRA/03A.)
Danija		4 237
Švedija		2 282
Sąjunga		6 519
BLSK		12 208		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

Rūšis	Šiaurinė paprastoji krevetė Pandalus borealis		Zona	IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys (PRA/2AC4-C)
Danija		1 818
Nyderlandai		17
Švedija		73
Jungtinė Karalystė		538
Sąjunga		2 446
BLSK		2 446		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Šiaurinė paprastoji krevetė Pandalus borealis		Zona	Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos (PRA/04-N.)
Danija		357
Švedija		172 (72)
Sąjunga		529
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Plonaūsės krevetės Penaeus spp.		Zona	Prancūzijos Gvianos vandenys (PEN/FGU.)
Prancūzija		Bus nustatyta (73) (74)
Sąjunga		Bus nustatyta (73) (75)
BLSK		Bus nustatyta (73) (75)		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa		Zona	Skagerako sąsiauris (PLE/03AN.)
Belgija		70
Danija		9 161
Vokietija		47
Nyderlandai		1 762
Švedija		491
Sąjunga		11 531
BLSK		11 766		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

Rūšis	Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa		Zona	Kategato sąsiauris (PLE/03AS.)
Danija		2 089
Vokietija		23
Švedija		235
Sąjunga		2 347
BLSK		2 347		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

Rūšis

Jūrinė plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona

IV zona; IIa zonos Sąjungos vandenys; IIIa zonos dalis, nepriklausanti Skagerako arba Kategato sąsiauriams

(PLE/2A3AX4)

Belgija

7 538

Danija

24 499

Vokietija

7 067

Prancūzija

1 414

Nyderlandai

47 112

Jungtinė Karalystė

34 864

Sąjunga

122 494

Norvegija

9 220

BLSK

131 714

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti šioje zonoje:

	IV zonos Norvegijos vandenys (PLE/*04N-)
Sąjunga	50 264

Rūšis	Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa		Zona	VI zona; Vb zonos Sąjungos ir tarptautiniai vandenys XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (PLE/56-14)
Prancūzija		9
Airija		261
Jungtinė Karalystė		388
Sąjunga		658
BLSK		658		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa		Zona	VIIa zona (PLE/07A.)
Belgija		28
Prancūzija		12
Airija		768
Nyderlandai		9
Jungtinė Karalystė		281
Sąjunga		1 098
BLSK		1 098		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa		Zona	VIIb ir VIIc zonos (PLE/7BC.)
Prancūzija		11
Airija		63
Sąjunga		74
BLSK		74		Prevencinis BLSK. Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis.

Rūšis	Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa		Zona	VIId ir VIIe zonos (PLE/7DE.)
Belgija		2 037
Prancūzija		6 788
Jungtinė Karalystė		3 621
Sąjunga		12 446
BLSK		12 446		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa		Zona	VIIf ir VIIg zonos (PLE/7FG.)
Belgija		59
Prancūzija		106
Airija		200
Jungtinė Karalystė		55
Sąjunga		420
BLSK		420		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa		Zona	VIIh, VIIj ir VIIk zonos (PLE/7HJK.)
Belgija		8
Prancūzija		17
Airija		59
Nyderlandai		34
Jungtinė Karalystė		17
Sąjunga		135
BLSK		135		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis.

Rūšis	Jūrinė plekšnė Pleuronectes platessa		Zona	VIIIc, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys (PLE/8/3411)
Ispanija		66
Prancūzija		263
Portugalija		66
Sąjunga		395
BLSK		395		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Sidabrinis polakas Pollachius pollachius		Zona	VI zona; Vb zonos Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (POL/56-14)
Ispanija		6
Prancūzija		190
Airija		56
Jungtinė Karalystė		145
Sąjunga		397
BLSK		397		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Sidabrinis polakas Pollachius pollachius		Zona	VII zona (POL/07.)
Belgija		420 (76)
Ispanija		25 (76)
Prancūzija		9 667 (76)
Airija		1 030 (76)
Jungtinė Karalystė		2 353 (76)
Sąjunga		13 495 (76)
BLSK		13 495		Prevencinis BLSK. Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis.

Rūšis	Sidabrinis polakas Pollachius pollachius		Zona	VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos (POL/8ABDE.)
Ispanija		252
Prancūzija		1 230
Sąjunga		1 482
BLSK		1 482		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Sidabrinis polakas Pollachius pollachius		Zona	VIIIc zona (POL/08C.)
Ispanija		208
Prancūzija		23
Sąjunga		231
BLSK		231		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Sidabrinis polakas Pollachius pollachius		Zona	IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys (POL/9/3411)
Ispanija		273 (77)
Portugalija		9 (77)
Sąjunga		282 (77)
BLSK		282		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Ledjūrio menkė Pollachius virens		Zona	IIIa ir IV zonos; IIa, IIIb, IIIc zonų ir 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys (POK/2A34.)
Belgija		23
Danija		2 703
Vokietija		6 825
Prancūzija		16 062
Nyderlandai		68
Švedija		371
Jungtinė Karalystė		5 232
Sąjunga		31 284
Norvegija		34 412 (78)
BLSK		65 696		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Ledjūrio menkė Pollachius virens		Zona	VI zona, Vb, XII ir XIV zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (POK/56-14)
Vokietija		236
Prancūzija		2 341
Airija		384
Jungtinė Karalystė		2 987
Sąjunga		5 948
Norvegija		500 (79)
BLSK		6 448		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Ledjūrio menkė Pollachius virens		Zona	Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos (POK/04-N.)
Švedija		880 (80)
Sąjunga		880
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Ledjūrio menkė Pollachius virens		Zona	VII, VIII, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys (POK/7/3411)
Belgija		6
Prancūzija		1 245
Airija		1 491
Jungtinė Karalystė		434
Sąjunga		3 176
BLSK		3 176		Prevencinis BLSK. Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis.

Rūšis	Paprastasis otas ir švelnusis rombas Psetta maxima ir Scophthalmus rhombus		Zona	IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys (TUR/2AC4-C) – paprastiesiems otams; (BLL/2AC4-C) – švelniesiems rombams
Belgija		329
Danija		703
Vokietija		180
Prancūzija		85
Nyderlandai		2 493
Švedija		5
Jungtinė Karalystė		693
Sąjunga		4 488
BLSK		4 488		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Rombinės rajožuvės Rajiformes		Zona	IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys (SRX/2AC4-C)
Belgija		221 (81) (82) (83)
Danija		9 (81) (82) (83)
Vokietija		11 (81) (82) (83)
Prancūzija		35 (81) (82) (83)
Nyderlandai		188 (81) (82) (83)
Jungtinė Karalystė		849 (81) (82) (83)
Sąjunga		1 313 (81) (83)
BLSK		1 313 (83)		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Rombinės rajožuvės Rajiformes		Zona	IIIa zonos Sąjungos vandenys (SRX/03A-C.)
Danija		37 (84)
Švedija		10 (84)
Sąjunga		47 (84)
BLSK		47		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Rombinės rajožuvės Rajiformes		Zona	VIa, VIb, VIIa–c ir VIIe–k zonų Sąjungos vandenys (SRX/67AKXD)
Belgija		725 (85) (86) (87) (88)
Estija		4 (85) (86) (87) (88)
Prancūzija		3 255 (85) (86) (87) (88)
Vokietija		10 (85) (86) (87) (88)
Airija		1 048 (85) (86) (87) (88)
Lietuva		17 (85) (86) (87) (88)
Nyderlandai		3 (85) (86) (87) (88)
Portugalija		18 (85) (86) (87) (88)
Ispanija		876 (85) (86) (87) (88)
Jungtinė Karalystė		2 076 (85) (86) (87) (88)
Sąjunga		8 032 (85) (86) (87) (88)
BLSK		8 032 (87) (88)		Prevencinis BLSK. Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis.

Rūšis	Rombinės rajožuvės Rajiformes		Zona	VIId zonos Sąjungos vandenys (SRX/07D.)
Belgija		87 (89) (90) (91) (92)
Prancūzija		729 (89) (90) (91) (92)
Nyderlandai		5 (89) (90) (91) (92)
Jungtinė Karalystė		145 (89) (90) (91) (92)
Sąjunga		966 (89) (90) (91) (92)
BLSK		966 (91) (92)		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Rombinės rajožuvės Rajiformes		Zona	VIII ir IX zonų Sąjungos vandenys (SRX/89-C.)
Belgija		7 (93) (94)
Prancūzija		1 298 (93) (94)
Portugalija		1 051 (93) (94)
Ispanija		1 057 (93) (94)
Jungtinė Karalystė		7 (93) (94)
Sąjunga		3 420 (93) (94)
BLSK		3 420 (94)		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Juodasis paltusas Reinhardtius hippoglossoides		Zona	IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys;Vb ir VI zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (GHL/2A-C46)
Danija		16
Vokietija		28
Estija		16
Ispanija		16
Prancūzija		259
Airija		16
Lietuva		16
Lenkija		16
Jungtinė Karalystė		1 017
Sąjunga		1 400
Norvegija		1 100 (95)
BLSK		2 500		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Atlantinė skumbrė Scomber scombrus		Zona	IIIa ir IV zonos; IIa, IIIb, IIIc zonų ir 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys (MAC/2A34.)
Belgija		566 (97) (99)
Danija		19 461 (97) (99)
Vokietija		590 (97) (99)
Prancūzija		1 781 (97) (99)
Nyderlandai		1 793 (97) (99)
Švedija		5 389 (96) (97) (99)
Jungtinė Karalystė		1 661 (97) (99)
Sąjunga		31 241 (96) (97) (99)
Norvegija		185 639 (98)
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Atlantinė skumbrė Scomber scombrus		Zona	VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos; Vb zonos Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; IIa, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (MAC/2CX14-)
Vokietija		22 751
Ispanija		24
Estija		189
Prancūzija		15 169
Airija		75 837
Latvija		140
Lietuva		140
Nyderlandai		33 178
Lenkija		1 602
Jungtinė Karalystė		208 557
Sąjunga		357 587
Norvegija		16 024 (100) (101)
Farerų Salos		32 446 (102)
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Atlantinė skumbrė Scomber scombrus		Zona	VIIIc, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys (MAC/8C3411)
Ispanija		33 723 (103)
Prancūzija		224 (103)
Portugalija		6 971 (103)
Sąjunga		40 918
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Atlantinė skumbrė Scomber scombrus		Zona	IIa ir IVa zonų Norvegijos vandenys (MAC/2A4A-N)
Danija		14 043 (104)
Sąjunga		14 043 (104)
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Europinis jūrų liežuvis Solea solea		Zona	IIIa zona; 22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys (SOL/3A/BCD)
Danija		328
Vokietija		19 (105)
Nyderlandai		32 (105)
Švedija		12
Sąjunga		391
BLSK		391		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Europinis jūrų liežuvis Solea solea		Zona	IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys (SOL/24-C.)
Belgija		1 104
Danija		505
Vokietija		883
Prancūzija		221
Nyderlandai		9 971
Jungtinė Karalystė		568
Sąjunga		13 252
Norvegija		10 (106)
BLSK		13 262		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Europinis jūrų liežuvis Solea solea		Zona	VI zona; Vb zonos Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (SOL/56-14)
Airija		46
Jungtinė Karalystė		11
Sąjunga		57
BLSK		57		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Europinis jūrų liežuvis Solea solea		Zona	VIIa zona (SOL/07A.)
Belgija		10 (107)
Prancūzija		0 (107)
Airija		17 (107)
Nyderlandai		3 (107)
Jungtinė Karalystė		10 (107)
Sąjunga		40 (107)
BLSK		40 (107)		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Europinis jūrų liežuvis Solea solea		Zona	VIIb ir VIIc zonos (SOL/7BC.)
Prancūzija		6
Airija		36
Sąjunga		42
BLSK		42		Prevencinis BLSK. Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis.

Rūšis	Europinis jūrų liežuvis Solea solea		Zona	VIId zona (SOL/07D.)
Belgija		877
Prancūzija		1 754
Jungtinė Karalystė		627
Sąjunga		3 258
BLSK		3 258		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Europinis jūrų liežuvis Solea solea		Zona	VIIe zona (SOL/07E.)
Belgija		35
Prancūzija		369
Jungtinė Karalystė		575
Sąjunga		979
BLSK		979		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

Rūšis	Europinis jūrų liežuvis Solea solea		Zona	VIIf ir VIIg zonos (SOL/7FG.)
Belgija		487
Prancūzija		49
Airija		24
Jungtinė Karalystė		219
Sąjunga		779
BLSK		779		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Europinis jūrų liežuvis Solea solea		Zona	VIIh, VIIj ir VIIk zonos (SOL/7HJK.)
Belgija		32
Prancūzija		64
Airija		171
Nyderlandai		51
Jungtinė Karalystė		64
Sąjunga		382
BLSK		382		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis.

Rūšis	Europinis jūrų liežuvis Solea solea		Zona	VIIIa ir VIIIb zonos (SOL/8AB.)
Belgija		42
Ispanija		8
Prancūzija		3 135
Nyderlandai		235
Sąjunga		3 420
BLSK		3 420		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Paprastieji jūrų liežuviai Solea spp.		Zona	VIIIc, VIIId, VIIIe, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenys (SOO/8CDE34)
Ispanija		403
Portugalija		669
Sąjunga		1 072
BLSK		1 072		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Atlantiniai šprotai ir susijusi priegauda Sprattus sprattus		Zona	IIIa zona (SPR/03A.)
Danija		22 300 (108)
Vokietija		47 (108)
Švedija		8 437 (108)
Sąjunga		30 784
BLSK		33 280		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Atlantiniai šprotai ir susijusi priegauda Sprattus sprattus		Zona	IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys (SPR/2AC4-C)
Belgija		3 802 (109)
Danija		300 915 (109)
Vokietija		3 802 (109)
Prancūzija		3 802 (109)
Nyderlandai		3 802 (109)
Švedija		1 330 (109) (110)
Jungtinė Karalystė		12 547 (109)
Sąjunga		330 000
Norvegija		20 000
Farerų Salos		5 500 (111)
BLSK		355 500		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

Rūšis	Atlantinis šprotas Sprattus sprattus		Zona	VIId ir VIIe zonos (SPR/7DE.)
Belgija		26
Danija		1 674
Vokietija		26
Prancūzija		361
Nyderlandai		361
Jungtinė Karalystė		2 702
Sąjunga		5 150
BLSK		5 150		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Paprastasis dygliaryklis Squalus acanthias		Zona	IIIa zonos Sąjungos vandenys (DGS/03A-C.)
Danija		0 (112)
Švedija		0 (112)
Sąjunga		0 (112)
BLSK		0 (112)		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Paprastasis dygliaryklis Squalus acanthias		Zona	IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys (DGS/2AC4-C)
Belgija		0 (113)
Danija		0 (113)
Vokietija		0 (113)
Prancūzija		0 (113)
Nyderlandai		0 (113)
Švedija		0 (113)
Jungtinė Karalystė		0 (113)
Sąjunga		0 (113)
BLSK		0 (113)		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Paprastasis dygliaryklis Squalus acanthias		Zona	I, V, VI, VII, VIII, XII ir XIV zonų Sąjungos ir tarptautiniai vandenys (DGS/15X14)
Belgija		0 (114)
Vokietija		0 (114)
Ispanija		0 (114)
Prancūzija		0 (114)
Airija		0 (114)
Nyderlandai		0 (114)
Portugalija		0 (114)
Jungtinė Karalystė		0 (114)
Sąjunga		0 (114)
BLSK		0 (114)		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas. Taikoma šio reglamento 12 straipsnio 1 dalis

Rūšis	Paprastosios stauridės ir susijusi priegauda Trachurus spp.		Zona	IVb, IVc ir VIId zonų Sąjungos vandenys (JAX/4BC7D)
Belgija		13 (117)
Danija		5 519 (117)
Vokietija		487 (115) (117)
Ispanija		102 (117)
Prancūzija		458 (115) (117)
Airija		347 (117)
Nyderlandai		3 323 (115) (117)
Portugalija		12 (117)
Švedija		75 (117)
Jungtinė Karalystė		1 314 (115) (117)
Sąjunga		11 650
Norvegija		3 550 (116)
BLSK		15 200		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Paprastosios stauridės ir susijusi priegauda Trachurus spp.		Zona	IIa ir IVa zonų Sąjungos vandenys; VI, VIIa–c,VIIe–k, VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos; Vb zonos Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (JAX/2A-14)
Danija		10 415 (118) (120)
Vokietija		8 126 (118) (119) (120)
Ispanija		11 084 (120) (122)
Prancūzija		4 183 (118) (119) (120) (122)
Airija		27 064 (118) (120)
Nyderlandai		32 606 (118) (119) (120)
Portugalija		1 068 (120) (122)
Švedija		675 (118) (120)
Jungtinė Karalystė		9 800 (118) (119) (120)
Sąjunga		105 021
Farerų Salos		1 700 (121)
BLSK		106 721		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Paprastosios stauridės Trachurus spp.		Zona	VIIIc zona (JAX/08C.)
Ispanija		15 441 (123) (124)
Prancūzija		268 (124)
Portugalija		1 526 (123) (124)
Sąjunga		17 235
BLSK		17 235		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikoma šio reglamento 7 straipsnio 2 dalis.

Rūšis	Paprastosios stauridės Trachurus spp.		Zona	IX zona (JAX/09.)
Ispanija		17 744 (125) (126)
Portugalija		50 839 (125) (126)
Sąjunga		68 583
BLSK		68 583		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Paprastosios stauridės Trachurus spp.		Zona	X zona; CECAF rajono Sąjungos vandenys (127) (JAX/X34PRT)
Portugalija		Bus nustatyta (128) (130)
Sąjunga		Bus nustatyta (129)
BLSK		Bus nustatyta (129)		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Paprastosios stauridės Trachurus spp.		Zona	CECAF rajono Sąjungos vandenys (131) (JAX/341PRT)
Portugalija		Bus nustatyta (132) (134)
Sąjunga		Bus nustatyta (133)
BLSK		Bus nustatyta (133)		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Paprastosios stauridės Trachurus spp.		Zona	CECAF rajono Sąjungos vandenys (135) (JAX/341SPN)
Ispanija		Bus nustatyta (136)
Sąjunga		Bus nustatyta (137)
BLSK		Bus nustatyta (137)		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Norveginė menkutė ir susijusi priegauda Trisopterus esmarki		Zona	IIIa zona; IIa ir IV zonų Sąjungos vandenys (NOP/2A3A4.)
Danija		128 880 (138)
Vokietija		25 (138) (139)
Nyderlandai		95 (138) (139)
Sąjunga		129 000 (138) (140)
Norvegija		15 000 (141)
Farerų Salos		6 000 (142)
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Norveginė menkutė ir susijusi priegauda Trisopterus esmarki		Zona	IV zonos Norvegijos vandenys (NOP/04-N.)
Danija		0
Jungtinė Karalystė		0
Sąjunga		0
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Pramoninėms reikmėms žvejojamos žuvys		Zona	IV zonos Norvegijos vandenys (I/F/04-N.)
Švedija		800 (143) (144)
Sąjunga		800
BLSK		Netaikoma		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Kitų rūšių žuvys		Zona	Vb, VI ir VII zonų Sąjungos vandenys (OTH/5B67-C)
Sąjunga		Netaikoma
Norvegija		140 (145)
BLSK		Netaikoma		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Kitų rūšių žuvys		Zona	IV zonos Norvegijos vandenys (OTH/04-N.)
Belgija		44
Danija		4 000
Vokietija		451
Prancūzija		185
Nyderlandai		320
Švedija		Netaikoma (146)
Jungtinė Karalystė		3 000
Sąjunga		8 000 (147)
BLSK		Netaikoma		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Kitų rūšių žuvys		Zona	IIa, IV ir VIa zonų į šiaurę nuo 56° 30′ šiaurės platumos Sąjungos vandenys (OTH/2A46AN)
Sąjunga		Netaikoma
Norvegija		4 750 (148) (149)
Farerų Salos		150 (150)
BLSK		Netaikoma		Prevencinis BLSK.

(1) Išskyrus vandenis, esančius šešių jūrmylių atstumu nuo Jungtinės Karalystės bazinių linijų prie Šetlando, Fero salos ir Fulos.

(2) Nedarant poveikio įpareigojimui iškrauti visą laimikį, sužvejotų paprastųjų gelsvapelekių plekšnių, paprastųjų merlangų ir atlantinių skumbrių kiekiai gali būti įskaičiuoti kaip ne daugiau nei 2 % kvotos (OT1/*2A3A4), jei šie sužvejoti kiekiai ir tų rūšių priegauda iš viso sudaro ne daugiau kaip 9 % šios paprastųjų tobių kvotos, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalyje.

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti šiuose IID priede apibrėžtuose paprastųjų tobių išteklių valdymo rajonuose:

Zona

paprastųjų tobių išteklių valdymo rajonų Sąjungos vandenys

(SAN/234_1)

(SAN/234_2)

(SAN/234_3)

(SAN/234_4)

(SAN/234_5)

(SAN/234_6)

(SAN/234_7)

Danija

Jungtinė Karalystė

Vokietija

Švedija

Sąjunga

Iš viso

(3) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(4) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(5) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(6) Turi būti sužvejota IIa, IV, Vb, VI ir VII zonų Sąjungos vandenyse (USK/*24X7C).

(7) Specialioji sąlyga: iš kurių Vb, VI ir VII zonose kiekvienam laivui bet kada leidžiama sužvejoti 25 % atsitiktinį kitų rūšių žuvų kiekį. Tačiau šį procentinį dydį pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos rajone pradžios galima viršyti. Bendras atsitiktinis sužvejotas kitų rūšių žuvų kiekis Vb, VI ir VII zonose neturi viršyti šio kiekio tonomis (OTH/*5B67-): 3 000

(8) Įskaitant paprastąsias molvas. Toliau nurodytos Norvegijos kvotos žvejojamos tik ūdomis Vb, VI ir VII zonose:

Paprastosios molvos (LIN/*5B67-)	6 500
Paprastosios brosmės (USK/*5B67-)	2 923

(9) Norvegijai skirtas paprastųjų molvų ir paprastųjų brosmių kvotas galima iškeisti neviršijant šio kiekio tonomis: 2 000

(10) Atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių akių dydis yra 32 mm arba daugiau, kiekis.

(11) Specialioji sąlyga: ne daugiau kaip 50 % šio kiekio gali būti sužvejojama IV zonos Sąjungos vandenyse (HER/*04-C.).

(12) Gali būti žvejojama tik Skagerako sąsiauryje (HER/*03AN.).

(13) Atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių akių dydis yra 32 mm arba daugiau, kiekis. Valstybės narės apie IVa (HER/04A.) ir IVb (HER/04B.) zonose sužvejotą atlantinių silkių kiekį praneša atskirai.

(14) Pagal šią kvotą sužvejotų žuvų kiekiai turi būti išskaičiuoti iš BLSK Norvegijos dalies. Laikantis šios kvotos ne didesnį nei toliau nurodytas kiekį galima sužvejoti IVa ir IVb zonų Sąjungos vandenyse (HER/*4AB-C): 50 000

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti šioje zonoje:

	Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos (HER/*04N-) ()
Sąjunga	50 000
() Atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių akių dydis yra 32 mm arba daugiau, kiekis. Valstybės narės apie IVa (HER/4AN.) ir IVb (HER/4BN.) zonose sužvejotą atlantinių silkių kiekį praneša atskirai.

(15) Atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių akių dydis yra 32 mm arba daugiau, kiekis. Valstybės narės apie IVa (HER/*4AN.) ir IVb (HER/*4BN.) zonose sužvejotą atlantinių silkių kiekį praneša atskirai.

(16) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų, paprastųjų merlangų ir ledjūrio menkių priegauda turi būti įskaičiuojama į šių rūšių kvotas.

(17) Tik atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų kaip priegauda tinklais, kurių akių dydis yra mažesnis nei 32 mm, kiekis.

(18) Tik atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų kaip priegauda tinklais, kurių akių dydis yra mažesnis nei 32 mm, kiekis.

(19) Tik atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių akių dydis yra 32 mm arba daugiau, kiekis.

(20) Išskyrus Blakvoterio išteklius: nuoroda daroma į atlantinių silkių išteklius Temzės žiočių jūros regione, esančiame zonoje, kurios ribas žymi loksodroma, brėžiama iš Landgardo kyšulio (51° 56′ šiaurės platumos, 1° 19,1′ rytų ilgumos) tiesiai į pietus iki 51° 33′ šiaurės platumos ir iš čia tiesiai į vakarus iki Jungtinės Karalystės pakrantės.

(21) Specialioji sąlyga: ne daugiau kaip 50 % šios kvotos gali būti sužvejota IVb zonoje (HER/*04B.).

(22) Nuoroda daroma į atlantinių silkių išteklius ICES VIa zonos dalyje, kuri yra į rytus nuo 7° vakarų ilgumos dienovidinio ir į šiaurę nuo 55° šiaurės platumos lygiagretės arba į vakarus nuo 7° vakarų ilgumos dienovidinio ir į šiaurę nuo 56° šiaurės platumos lygiagretės, išskyrus Klaidą.

(23) Draudžiama žvejoti bet kokį atlantinių silkių kiekį toje ICES zonų, kuriose taikomas šis BLSK, dalyje, kuri yra tarp 56° šiaurės platumos ir 57° 30′ šiaurės platumos, išskyrus šešių jūrmylių ruožą nuo Jungtinės Karalystės teritorinės jūros bazinės linijos.

(24) Nuoroda daroma į atlantinių silkių išteklius VIa zonoje į pietus nuo 56° 00′ šiaurės platumos ir į vakarus nuo 07° 00′ vakarų ilgumos.

(25) Klaido zonos ištekliai: nuoroda daroma į atlantinių silkių išteklius jūros rajone į šiaurės rytus nuo linijos, brėžiamos:

—	nuo Kintairo kyšulio (55° 17,9′ šiaurės platumos, 05° 47,8′ vakarų ilgumos),

—	per tašką pozicijoje (55° 04′ šiaurės platumos, 05° 23′ vakarų ilgumos) ir

—	iki Korsvolo kyšulio (55° 00,5′ šiaurės platumos, 05° 09,4′ vakarų ilgumos).

(26) Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.

(27) Tas pats kiekis, kaip nustatytasis pagal 2 išnašą.

(28) Ši zona sumažinama rajonu, kuris apibrėžiamas:

—	šiaurėje iki 52° 30′ šiaurės platumos,

—	pietuose iki 52° 00′ šiaurės platumos,

—	vakaruose iki Airijos pakrantės,

—	rytuose iki Jungtinės Karalystės pakrantės.

(29) Ši zona padidinama rajonu, kuris apibrėžiamas:

—	šiaurėje iki 52° 30′ šiaurės platumos,

—	pietuose iki 52° 00′ šiaurės platumos,

—	vakaruose iki Airijos pakrantės,

—	rytuose iki Jungtinės Karalystės pakrantės.

(30) Be šios kvotos, su jos vėliava plaukiojantiems ir bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose dalyvaujantiems laivams valstybė narė gali skirti papildomą kvotą, kuri bendrai neviršytų 12 % tai valstybei narei skirtos kvotos, laikantis šio reglamento II antraštinės dalies II skyriuje išdėstytų sąlygų.

(31) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(32) Be šios kvotos, su jos vėliava plaukiojantiems ir bandomuosiuose visapusiškai dokumentais pagrįstos žvejybos reisuose dalyvaujantiems laivams valstybė narė gali skirti papildomą kvotą, kuri bendrai neviršytų 12 % tai valstybei narei skirtos kvotos, laikantis šio reglamento II antraštinės dalies II skyriuje išdėstytų sąlygų.

(33) Gali būti sužvejota Sąjungos vandenyse. Pagal šią kvotą sužvejotų žuvų kiekiai turi būti išskaičiuoti iš BLSK Norvegijos dalies.

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti šioje zonoje:

	IV zonos Norvegijos vandenys (COD/*04N-)
Sąjunga	24 276

(34) Juodadėmių menkių, sidabrinių polakų, paprastųjų merlangų ir ledjūrio menkių priegauda turi būti įskaičiuojama į šių rūšių kvotas.

(35) Rajone, kuriame taikomas šis BLSK, gali būti iškraunama atlantinių menkių priegauda su sąlyga, kad ji neviršija 1,5 % viso per žvejybos reisą sužvejotų žuvų kiekio gyvojo svorio. Ši nuostata netaikoma sužvejotoms žuvims, kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti visą laimikį.

(36) 5 % šios kvotos gali būti panaudota VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonose (LEZ/*8ABDE) kaip priegauda vykdant specializuotąją paprastųjų jūrų liežuvių žvejybą.

(37) 5 % šios kvotos gali būti sužvejota VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonose (LEZ/*8ABDE).

(38) Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip 10 % gali būti sužvejota: VI zonoje; Vb zonos Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse; XII ir XIV zonų tarptautiniuose vandenyse (ANF/*56-14).

(39) Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip 10 % gali būti sužvejojama VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonose (ANF/*8ABDE).

(40) Atlantinių menkių, sidabrinių polakų, paprastųjų merlangų ir ledjūrio menkių priegauda turi būti įskaičiuojama į šių rūšių kvotas.

(41) Gali būti sužvejota Sąjungos vandenyse. Pagal šią kvotą sužvejotų žuvų kiekiai turi būti išskaičiuoti iš BLSK Norvegijos dalies.

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

	IV zonos Norvegijos vandenys (WHG/*04N-)
Sąjunga	8 543

(42) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir ledjūrio menkių priegauda turi būti įskaičiuojama į šių rūšių kvotas.

(43) Neviršijant viso europinių jūrinių lydekų šiaurinių išteklių BLSK: 108 784

(44) Šią kvotą galima perkelti į IIa ir IV zonų Sąjungos vandenis. Tačiau apie tokį perkėlimą iš anksto pranešama Komisijai.

(45) Ne daugiau kaip 10 % šios kvotos gali būti panaudota kaip priegauda IIIa zonoje (HKE/*03A.).

(46) Neviršijant viso europinių jūrinių lydekų šiaurinių išteklių BLSK: 108 784

(47) Šią kvotą galima perkelti į IIa ir IV zonų Sąjungos vandenis. Tačiau apie tokį perkėlimą iš anksto pranešama Komisijai.

(48) Neviršijant viso europinių jūrinių lydekų šiaurinių išteklių BLSK: 108 784

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

	VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos (HKE/*8ABDE)
Belgija	74
Ispanija	2 943
Prancūzija	2 943
Airija	368
Nyderlandai	37
Jungtinė Karalystė	1 656
Sąjunga	8 022

(49) Šią kvotą galima perkelti į IV zoną ir IIa zonos Sąjungos vandenis. Tačiau apie tokį perkėlimą iš anksto pranešama Komisijai.

(50) Neviršijant viso europinių jūrinių lydekų šiaurinių išteklių BLSK: 108 784

Specialioji sąlyga

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

	VI ir VII zonose; Vb zonos Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse; XII ir XIV zonų tarptautiniuose vandenyse (HKE/*57-14).
Belgija	4
Ispanija	3 600
Prancūzija	6 480
Nyderlandai	11
Sąjunga	10 095

(51) Specialioji sąlyga: iš Sąjungos kvotų I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId, VIIIe, XII ir XIV zonų Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse (WHB/*NZJM1) ir VIIIc, IX ir X zonose, CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenyse (WHB/*NZJM2) toliau nurodytas kiekis gali būti sužvejotas Norvegijos ekonominėje zonoje arba žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą: 149 506

(52) Šią kvotą galima perkelti į VIIIc, IX ir X zonas ir į CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenis. Tačiau apie tokį perkėlimą iš anksto pranešama Komisijai.

(53) Specialioji sąlyga: neviršijant bendro 21 500 tonų kiekio, kurį leidžiama sužvejoti Sąjungai, valstybės narės Farerų Salų vandenyse (WHB/*05-F.) gali sužvejoti ne daugiau kaip šią jų kvotų procentinę dalį: 9,2 %

(54) Specialioji sąlyga: iš Sąjungos kvotų I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId, VIIIe, XII ir XIV zonų Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse (WHB/*NZJM1) ir VIIIc, IX ir X zonose, CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenyse (WHB/*NZJM2) toliau nurodytas kiekis gali būti sužvejotas Norvegijos ekonominėje zonoje arba žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą: 149 506

(55) Įskaičiuojama į Norvegijai leidžiamą sužvejoti žuvų kiekį, nustatytą pagal pakrantės valstybių susitarimą.

(56) Specialioji sąlyga: IVa zonoje sužvejotų žuvų kiekis turi būti ne didesnis už toliau nurodytą kiekį (WHB/*04A-C): 37 377

Šis IVa zonoje taikomas sužvejojamo kiekio apribojimas yra toliau nurodyta Norvegijos patekimo kvotos procentinė dalis: 25 %

(57) Įskaičiuojama į Farerų Saloms leidžiamą sužvejoti kiekį.

(58) Specialioji sąlyga: taip pat galima žvejoti VIb zonoje (WHB/*06B-C). IVa zonoje sužvejotų žuvų kiekis turi būti ne didesnis už toliau nurodytą kiekį (WHB/*04A-C): 5 375

(59) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(60) Turi būti sužvejota IIa, IV, Vb, VI ir VII zonų Sąjungos vandenyse (BLI/*24X7C).

(61) Bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir juodųjų kalavijų priegauda turi būti įskaičiuota į šią kvotą. Turi būti sužvejota VIa zonos ES vandenyse į šiaurę nuo 56° 30′ šiaurės platumos ir VIb zonoje. Ši nuostata netaikoma sužvejotoms žuvims, kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti visą laimikį.

(62) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(63) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(64) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(65) Pagal šią kvotą galima žvejoti tik IIIa zonos Sąjungos vandenyse ir IIIb, c ir d zonų Sąjungos vandenyse.

(66) Specialioji sąlyga: iš kurių Vb, VI ir VII zonose kiekvienam laivui bet kada leidžiama sužvejoti 25 % atsitiktinį kitų rūšių žuvų kiekį. Tačiau šį procentinį dydį pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos rajone pradžios galima viršyti. Bendras atsitiktinis sužvejotas kitų rūšių žuvų kiekis Vb, VI ir VII zonose neturi viršyti šio kiekio tonomis (OTH/*6X14.): 3 000

(67) Įskaitant paprastąsias brosmes. Norvegijos kvotos žvejojamos tik ūdomis Vb, VI ir VII zonose ir yra tokios:

Paprastosios molvos (LIN/*5B67-)	6 500
Paprastosios brosmės (USK/*5B67-)	2 923

(68) Norvegijai skirtas paprastųjų molvų ir paprastųjų brosmių kvotas galima iškeisti neviršijant šio kiekio tonomis: 2 000

(69) Įskaitant paprastąsias brosmes. Turi būti sužvejota VIb ir VIa zonose į šiaurę nuo 56° 30′ šiaurės platumos (LIN/*6BAN.).

(70) Specialioji sąlyga: iš kurių VIa ir VIb zonose kiekvienam laivui bet kada leidžiama sužvejoti 20 % atsitiktinį kitų rūšių žuvų kiekį. Tačiau šį procentinį dydį pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos rajone pradžios galima viršyti. Bendras atsitiktinis sužvejotas kitų rūšių žuvų kiekis VIa ir VIb zonose neturi viršyti šio kiekio tonomis (OTH/*6AB.): 75

(71) Iš kurių ne daugiau kaip 6 % gali būti sužvejojami ICES IXa kvadrato (NEP/*9U267) 26 ir 27 funkciniuose vienetuose.

(72) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų, paprastųjų merlangų ir ledjūrio menkių priegauda turi būti įskaičiuojama į šių rūšių kvotas.

(73) Žvejoti krevetes Penaeus subtilis ir Penaeus brasiliensis draudžiama vandenyse, kurių gylis yra mažesnis nei 30 m.

(74) Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.

(75) Tas pats kiekis, kaip nustatytasis pagal 2 išnašą.

(76) Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip 2 % gali būti sužvejota: VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonose (POL/*8ABDE).

(77) Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip 5 % gali būti sužvejota VIIIc zonos Sąjungos vandenyse (POL/*08C.).

(78) Galima sužvejoti tik IV zonos Sąjungos vandenyse ir IIIa zonoje (POK/*3A4-C). Pagal šią kvotą sužvejotų žuvų kiekiai turi būti išskaičiuoti iš BLSK Norvegijos dalies.

(79) Turi būti sužvejota į šiaurę nuo 56° 30′ šiaurės platumos (POK/*5614N).

(80) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų ir paprastųjų merlangų priegauda turi būti įskaičiuojama į šių rūšių kvotą.

(81) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/2AC4-C), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/2AC4-C) ir Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/2AC4-C) kiekį.

(82) Priegaudos kvota. Šių rūšių žuvys neturi sudaryti daugiau kaip 25 % laive laikomų per vieną žvejybos reisą sužvejotų žuvų gyvojo svorio. Ši sąlyga taikoma tik laivams, kurių bendrasis ilgis daugiau nei 15 m. Ši nuostata netaikoma sužvejotoms žuvims, kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti visą laimikį, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 1 dalyje.

(83) Netaikoma trumpauodegėms rajoms (Raja brachyura) ir šlakuotosioms rajoms (Raja microocellata). Jei atsitiktinai sužvejojama šių rūšių žuvų, siekiama jų nesužaloti. Jos nedelsiant paleidžiamos. Žvejai raginami ieškoti būdų bei įrangos, kuriuos naudojant būtų lengviau greitai ir saugiai paleisti šių rūšių žuvis, ir juos naudoti.

(84) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/03A-C), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/03A-C) ir Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/03A-C.) kiekį.

(85) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/67 AKXD), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/67 AKXD), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/67 AKXD), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/67 AKXD), šlakuotųjų rajų (Raja microocellata) (RJE/67 AKXD), apvaliųjų rajų (Raja circularis) (RJI/67 AKXD) ir šagreninių rajų (Raja fullonica) (RJF/67 AKXD) kiekį.

(86) Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip 5 % gali būti sužvejota VIId zonos Sąjungos vandenyse (SRX/*07D.), nedarant poveikio draudimams, šio reglamento 13 ir 46 straipsniuose nustatytiems ten pat nurodytiems rajonams. Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/*07D.), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/*07D.), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/*07D.), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/*07D.), šlakuotųjų rajų (Raja microocellata) (RJE/*07D.), apvaliųjų rajų (Raja circularis) (RJI/*07D.) ir šagreninių rajų (Raja fullonica) (RJF/*07D.) kiekį. Ši specialioji sąlyga netaikoma marmurinėms rombinėms rajoms (Raja undulata).

(87) Netaikoma šlakuotosioms rajoms (Raja microocellata). Jei atsitiktinai sužvejojama šių rūšių žuvų, siekiama jų nesužaloti. Jos nedelsiant paleidžiamos. Žvejai raginami ieškoti būdų bei įrangos, kuriuos naudojant būtų lengviau greitai ir saugiai paleisti šių rūšių žuvis, ir juos naudoti.

(88) Netaikoma marmurinėms rombinėms rajoms (Raja undulata). Šios rūšies žuvys nežvejojamos rajonuose, kuriuose galioja šis BLSK. Tais atvejais, kai netaikomas įpareigojimas iškrauti visą laimikį, marmurinių rombinių rajų priegauda VIIe zonoje gali būti iškraunama tik neišdorota arba išskrosta ir su sąlyga, kad ji sudaro ne daugiau nei 20 kilogramų per žvejybos reisą sužvejotų žuvų gyvojo svorio. Sužvejoti kiekiai neturi viršyti toliau pateiktoje lentelėje nurodytų kvotų. Ankstesnės nuostatos nedaro poveikio draudimams, šio reglamento 13 ir 46 straipsniuose nustatytiems ten pat nurodytiems rajonams. Apie marmurinių rombinių rajų priegaudą pranešama atskirai naudojant šį kodą: (RJU/67AKXD). Laikantis pirmiau minėtų kvotų, galima sužvejoti ne didesnius nei toliau nurodyti marmurinių rombinių rajų kiekius:

Rūšis	Marmurinė rombinė raja Raja undulata		Zona	VIIe zonos Sąjungos vandenys (RJU/67AKXD)
Belgija		9
Estija		0
Prancūzija		41
Vokietija		0
Airija		13
Lietuva		0
Nyderlandai		0
Portugalija		0
Ispanija		11
Jungtinė Karalystė		26
Sąjunga		100
BLSK		100		Prevencinis BLSK.
iš kurių ne daugiau kaip 5 % gali būti sužvejota VIId zonos Sąjungos vandenyse ir turi būti pranešama naudojant šį kodą: (RJU/*07D.). Ši specialioji sąlyga nedaro poveikio draudimams, šio reglamento 13 ir 46 straipsniuose nustatytiems ten pat nurodytiems rajonams.

(89) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/07D.), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/07D.), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/07D.), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/07D.) ir šlakuotųjų rajų (Raja microocellata) (RJE/07D.) kiekį.

(90) Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip 5 % gali būti sužvejota VIa, VIb, VIIa–c ir VIIe–k zonų Sąjungos vandenyse (SRX/*67AKD). Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/*67AKD), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/*67AKD), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/*67AKD), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/*67AKD) ir šlakuotųjų rajų (Raja microocellata) (RJE/*67 AKD) kiekį. Ši specialioji sąlyga netaikoma marmurinėms rombinėms rajoms (Raja undulata).

(91) Netaikoma šlakuotosioms rajoms (Raja microocellata). Jei atsitiktinai sužvejojama šių rūšių žuvų, siekiama jų nesužaloti. Jos nedelsiant paleidžiamos. Žvejai raginami ieškoti būdų bei įrangos, kuriuos naudojant būtų lengviau greitai ir saugiai paleisti šių rūšių žuvis, ir juos naudoti.

(92) Netaikoma marmurinėms rombinėms rajoms (Raja undulata). Šios rūšies žuvys nežvejojamos rajonuose, kuriuose galioja šis BLSK. Tais atvejais, kai netaikomas įpareigojimas iškrauti visą laimikį, marmurinių rombinių rajų priegauda rajonuose, kuriuose galioja šis BLSK, gali būti iškraunama tik neišdorota arba išskrosta ir su sąlyga, kad ji nesudaro daugiau nei 40 kilogramų per žvejybos reisą sužvejotų žuvų kiekio gyvojo svorio. Sužvejoti kiekiai neturi viršyti toliau pateiktoje lentelėje nurodytų kvotų. Ankstesnės nuostatos nedaro poveikio draudimams, šio reglamento 13 ir 46 straipsniuose nustatytiems ten pat nurodytiems rajonams. Apie marmurinių rombinių rajų priegaudą pranešama atskirai naudojant šį kodą: (RJU/07D.). Laikantis pirmiau minėtų kvotų, galima sužvejoti ne didesnius nei toliau nurodyti marmurinių rombinių rajų kiekius:

Rūšis	Marmurinė rombinė raja Raja undulata		Zona	VIId zonos Sąjungos vandenys (RJU/07D.)
Belgija		1
Prancūzija		9
Nyderlandai		0
Jungtinė Karalystė		2
Sąjunga		12
BLSK		12		Prevencinis BLSK.
iš kurių ne daugiau kaip 5 % gali būti sužvejota VIIe zonos Sąjungos vandenyse ir turi būti pranešama naudojant šį kodą: (RJU/*67AKD). Ši specialioji sąlyga nedaro poveikio draudimams, šio reglamento 13 ir 46 straipsniuose nustatytiems ten pat nurodytiems rajonams.

(93) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/89-C.), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/89-C.) ir dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/89-C.) kiekį.

(94) Netaikoma marmurinėms rombinėms rajoms (Raja undulata). Šios rūšies žuvys nežvejojamos rajonuose, kuriuose galioja šis BLSK. Tais atvejais, kai netaikomas įpareigojimas iškrauti visą laimikį, marmurinių rombinių rajų priegauda VIII ir IX parajoniuose gali būti iškraunama tik neišdorota arba išskrosta ir su sąlyga, kad ji sudaro ne daugiau nei 20 kilogramų per žvejybos reisą sužvejotų žuvų kiekio gyvojo svorio VIII parajonyje ir ne daugiau nei 40 kilogramų per žvejybos reisą sužvejotų žuvų kiekio gyvojo svorio IX parajonyje. Sužvejoti kiekiai neturi viršyti toliau pateiktoje lentelėje nurodytų kvotų. Pirmiau nurodytos nuostatos nedaro poveikio draudimams, šio reglamento 13 ir 46 straipsniuose nustatytiems ten pat nurodytiems rajonams. Apie marmurinių rombinių rajų priegaudą pranešama atskirai naudojant toliau pateiktose lentelėse nurodytus kodus: Laikantis pirmiau minėtų kvotų, galima sužvejoti ne didesnius nei toliau nurodyti marmurinių rombinių rajų kiekius:

Rūšis	Marmurinė rombinė raja Raja undulata		Zona	VIII zonos Sąjungos vandenys (RJU/8-C.)
Belgija		0
Prancūzija		9
Portugalija		8
Ispanija		8
Jungtinė Karalystė		0
Sąjunga		25
BLSK		25		Prevencinis BLSK.

Rūšis	Marmurinė rombinė raja Raja undulata		Zona	IX zonos Sąjungos vandenys (RJU/9-C.)
Belgija		0
Prancūzija		16
Portugalija		12
Ispanija		12
Jungtinė Karalystė		0
Sąjunga		40
BLSK		40		Prevencinis BLSK.

(95) Turi būti sužvejota IIa ir VI zonų Sąjungos vandenyse. VI zonoje šį kiekį galima sužvejoti tik ilgosiomis ūdomis (GHL/*2A6-C).

(96) Specialioji sąlyga: įskaitant toliau nurodytą kiekį tonų, kuris turi būti sužvejotas Norvegijos vandenyse į pietus nuo 62° šiaurės platumos (MAC/*04N-): 338

Žvejojant pagal šią specialią sąlygą atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų, paprastųjų merlangų ir ledjūrio menkių priegauda turi būti įskaičiuojama į šių rūšių kvotas.

(97) Taip pat gali būti sužvejota IVa zonos Norvegijos vandenyse (MAC/*4AN.).

(98) Turi būti išskaičiuota iš BLSK Norvegijos dalies (patekimo kvota). Į šį kiekį įskaičiuojama toliau nurodyta Šiaurės jūros BLSK Norvegijos dalis: 53 826

Pagal šią kvotą galima žvejoti tik IVa zonoje (MAC/*04A.), išskyrus toliau nurodytą kiekį tonomis, kurį galima sužvejoti IIIa zonoje (MAC/*03A.): 3 000

(99) Laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius taip pat galima sužvejoti šiose dviejose zonose:

	IIa zonos Norvegijos vandenys (MAC/*02AN-)	Farerų Salų vandenys (MAC/*FRO1)
Belgija	76	91
Danija	2 624	3 131
Vokietija	80	95
Prancūzija	240	286
Nyderlandai	242	288
Švedija	726	854
Jungtinė Karalystė	224	267
Sąjunga	4 212	5 012

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti šiose zonose:

	IIIa zona	IIIa, IVb ir c zonos	IVb zona	IVc zona	VI zona; IIa zonos tarptautiniai vandenys 2016 m. sausio 1 d. – vasario 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 1 d. – gruodžio 31 d.
	(MAC/*03A.)	(MAC/*3A4BC)	(MAC/*04B.)	(MAC/*04C.)	(MAC/*2A6.)
Danija	0	4 130	0	0	11 677
Prancūzija	0	490	0	0	0
Nyderlandai	0	490	0	0	0
Švedija	0	0	390	10	3 031
Jungtinė Karalystė	0	490	0	0	0
Norvegija	3 000	0	0	0	0

(100) Galima sužvejoti IIa zonoje, VIa zonoje į šiaurę nuo 56° 30′ šiaurės platumos, IVa, VIId, VIIe, VIIf ir VIIh zonose (MAC/*AX7H).

(101) Norvegija gali sužvejoti patekimo kvotos šį toliau nurodytą papildomą kiekį (tonomis) į šiaurę nuo 56° 30′ šiaurės platumos ir jį įskaičiuoti į leidžiamą sužvejoti kiekį (MAC/*N6530): 37 128

(102) Šis kiekis išskaičiuojamas iš Farerų Saloms leidžiamo sužvejoti kiekio (patekimo kvotos). Jis gali būti sužvejotas tik VIa kvadrate į šiaurę nuo 56° 30′ šiaurės platumos (MAC/*6AN56). Tačiau sausio 1 d. – vasario 15 d. ir spalio 1 d. – gruodžio 31 d. pagal šią kvotą galima žvejoti ir IIa zonoje bei IVa zonoje į šiaurę nuo 59° (ES zona) (MAC/*24N59).

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti šiose zonose toliau nurodytais laikotarpiais:

	IIa zonos Sąjungos vandenys; IVa zonos Sąjungos ir Norvegijos vandenys 2016 m. sausio 1 d. – vasario 15 d. ir 2016 m. rugsėjo 1 d. – gruodžio 31 d.	IIa zonos Norvegijos vandenys	Farerų Salų vandenys
	(MAC/*4A-EN)	(MAC/*2AN-)	(MAC/*FRO2)
Vokietija	13 731	1 851	1 813
Prancūzija	9 154	1 233	1 208
Airija	45 770	6 170	6 042
Nyderlandai	20 024	2 698	2 643
Jungtinė Karalystė	125 873	16 971	16 616
Sąjunga	214 552	28 923	28 322

(103) Specialioji sąlyga: kiekius, kuriais leidžiama keistis su kitomis valstybėmis narėmis, galima sužvejoti VIIIa, VIIIb ir VIIId zonose (MAC/*8ABD.). Tačiau kiekiai, kuriuos Ispanija, Portugalija arba Prancūzija suteikė keitimosi tikslais ir kuriuos galima sužvejoti VIIIa, VIIIb ir VIIId zonose, neturi viršyti 25 % perleidžiančios valstybės narės kvotos.

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti šioje zonoje:

	VIIIb zona (MAC/*08B.)
Ispanija	2 832
Prancūzija	19
Portugalija	585

(104) Atskirai pranešama apie IIa (MAC/*02A.) ir IVa (MAC/*4A.) zonose sužvejotus kiekius.

(105) Pagal šią kvotą galima žvejoti tik IIIa zonos Sąjungos vandenyse ir 22–32 pakvadračiuose.

(106) Galima sužvejoti tik IV zonos Sąjungos vandenyse (SOL/*04-C.).

(107) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(108) Nedarant poveikio įpareigojimui iškrauti visą laimikį, paprastųjų merlangų sužvejoti kiekiai gali būti įskaičiuoti kaip ne daugiau nei 5 % kvotos (OTH/*03A.), jei šie sužvejoti kiekiai ir tų rūšių priegauda iš viso sudaro ne daugiau kaip 9 % šios atlantinių šprotų kvotos, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalyje.

(109) Nedarant poveikio įpareigojimui iškrauti visą laimikį, paprastųjų gelsvapelekių plekšnių ir paprastųjų merlangų sužvejoti kiekiai gali būti įskaičiuoti kaip ne daugiau nei 2 % kvotos (OTH/*2AC4C), jei šie sužvejoti kiekiai ir tų rūšių priegauda iš viso sudaro ne daugiau kaip 9 % šios atlantinių šprotų kvotos, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalyje.

(110) Įskaitant paprastuosius tobius.

(111) Gali būti iki 4 % atlantinių silkių priegaudos.

(112) Paprastieji dygliarykliai nežvejojami rajonuose, kuriuose galioja šis BLSK. Jei paprastieji dygliarykliai atsitiktinai sužvejojami vykdant žvejybą, kuriai netaikomas įpareigojimas iškrauti visą laimikį, jie nesužalojami ir nedelsiant paleidžiami. Ankstesnės nuostatos nedaro poveikio draudimams, šio reglamento 13 ir 46 straipsniuose nustatytiems ten pat nurodytiems rajonams.

(113) Paprastieji dygliarykliai nežvejojami rajonuose, kuriuose galioja šis BLSK. Jei paprastieji dygliarykliai atsitiktinai sužvejojami vykdant žvejybą, kuriai netaikomas įpareigojimas iškrauti visą laimikį, jie nesužalojami ir nedelsiant paleidžiami. Ankstesnės nuostatos nedaro poveikio draudimams, šio reglamento 13 ir 46 straipsniuose nustatytiems ten pat nurodytiems rajonams.

(114) Paprastieji dygliarykliai nežvejojami rajonuose, kuriuose galioja šis BLSK. Jei paprastieji dygliarykliai atsitiktinai sužvejojami vykdant žvejybą, kuriai netaikomas įpareigojimas iškrauti visą laimikį, jie nesužalojami ir nedelsiant paleidžiami. Ankstesnės nuostatos nedaro poveikio draudimams, šio reglamento 13 ir 46 straipsniuose nustatytiems ten pat nurodytiems rajonams.

(115) Specialioji sąlyga: iki 5 % šios kvotos kiekio, sužvejoto VIId zonoje, gali būti įskaičiuojama į kvotą, kuri nustatyta šioms zonoms: IIa, IVa, VI, VIIa–c, VIIe–k, VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonų Sąjungos vandenims; Vb zonos Sąjungos ir tarptautiniams vandenims; XII ir XIV zonų tarptautiniams vandenims (JAX/*2A-14).

(116) Galima sužvejoti IVa zonos Sąjungos vandenyse, bet negalima sužvejoti VIId zonos Sąjungos vandenyse (JAX/*04-C.).

(117) Nedarant poveikio įpareigojimui iškrauti visą laimikį, smulkiadyglių saulažuvių, paprastųjų merlangų ir atlantinių skumbrių sužvejoti kiekiai gali būti įskaičiuoti kaip ne daugiau nei 5 % kvotos (OTH/*4BC7D), jei šie sužvejoti kiekiai ir tų rūšių priegauda iš viso sudaro ne daugiau kaip 9 % šios paprastųjų stauridžių kvotos, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalyje.

(118) Specialioji sąlyga: ne daugiau kaip 5 % šios kvotos kiekio, sužvejoto IIa arba IVa zonų Sąjungos vandenyse iki 2016 m. birželio 30 d., gali būti įskaičiuojama į IVb, IVc ir VIId zonų Sąjungos vandenims nustatytą kvotą (JAX/*4BC7D).

(119) Specialioji sąlyga: ne daugiau kaip 5 % šios kvotos kiekio gali būti sužvejota VIId zonoje (JAX/*07D.). Pagal šią specialiąją sąlygą ir remiantis 3 išnaša apie smulkiadyglių saulažuvių ir paprastųjų merlangų priegaudą turi būti pranešama atskirai naudojant šį kodą: (OTH/*07D.).

(120) Nedarant poveikio įpareigojimui iškrauti visą laimikį, smulkiadyglių saulažuvių, paprastųjų merlangų ir atlantinių skumbrių sužvejoti kiekiai gali būti įskaičiuoti kaip ne daugiau nei 5 % kvotos (OTH/*2A-14), jei šie sužvejoti kiekiai ir tų rūšių priegauda iš viso sudaro ne daugiau kaip 9 % šios paprastųjų stauridžių kvotos, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalyje.

(121) Skirta tik IVa, VIa (tiktai į šiaurę nuo 56° 30′ šiaurės platumos), VIIe, VIIf ir VIIh zonoms.

(122) Specialioji sąlyga: ne daugiau kaip 50 % šios kvotos kiekio gali būti sužvejota VIIIc zonoje (JAX/*08C2). Pagal šią specialiąją sąlygą ir remiantis 3 išnaša apie smulkiadyglių saulažuvių ir paprastųjų merlangų priegaudą turi būti pranešama atskirai naudojant šį kodą: (OTH/*08C2).

(123) Specialioji sąlyga: ne daugiau kaip 5 % šios kvotos kiekio gali būti sužvejota IX zonoje (JAX/*09.).

(124) Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio 3 dalies (1), ne daugiau kaip 5 % šio kiekio gali sudaryti 12–15 cm dydžio paprastosios stauridės. Siekiant kontroliuoti tą kiekį, iškrautų žuvų svoriui taikomas 1,20 perskaičiavimo koeficientas. Šios nuostatos netaikomos sužvejotoms žuvims, kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti visą laimikį.

(125) Specialioji sąlyga: ne daugiau kaip 5 % šios kvotos kiekio gali būti sužvejota VIIIc zonoje (JAX/*08C).

(126) Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio 3 dalies (1), ne daugiau kaip 5 % šio kiekio gali sudaryti 12–15 cm dydžio paprastosios stauridės. Siekiant kontroliuoti tą kiekį, iškrautų žuvų svoriui taikomas 1,20 perskaičiavimo koeficientas. Šios nuostatos netaikomos sužvejotoms žuvims, kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti visą laimikį.

(127) Vandenys prie Azorų salų.

(128) Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.

(129) Tas pats kiekis, kaip nustatytasis pagal 2 išnašą.

(130) Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio 3 dalies (1), ne daugiau kaip 5 % šio kiekio gali sudaryti 12–15 cm dydžio paprastosios stauridės. Siekiant kontroliuoti tą kiekį, iškrautų žuvų svoriui taikomas 1,20 perskaičiavimo koeficientas. Šios nuostatos netaikomos sužvejotoms žuvims, kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti visą laimikį.

(131) Vandenys prie Madeiros salos.

(132) Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.

(133) Tas pats kiekis, kaip nustatytasis pagal 2 išnašą.

(134) Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio 3 dalies (1), ne daugiau kaip 5 % šio kiekio gali sudaryti 12–15 cm dydžio paprastosios stauridės. Siekiant kontroliuoti tą kiekį, iškrautų žuvų svoriui taikomas 1,20 perskaičiavimo koeficientas. Šios nuostatos netaikomos sužvejotoms žuvims, kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti visą laimikį.

(135) Vandenys prie Kanarų salų.

(136) Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.

(137) Tas pats kiekis, kaip nustatytasis pagal 2 išnašą.

(138) Nedarant poveikio įpareigojimui iškrauti visą laimikį, sužvejotų paprastųjų merlangų kiekiai gali būti įskaičiuoti kaip ne daugiau nei 5 % kvotos (OT2/*2A3A4), jei še kiekiai ir tų rūšių priegauda iš viso sudaro ne daugiau kaip 9 % šios norveginių menkučių kvotos, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalyje.

(139) Pagal šią kvotą galima žvejoti tik ICES IIa, IIIa ir IV zonų Sąjungos vandenyse.

(140) Žvejoti pagal Sąjungos kvotas galima tik 2016 m. sausio 1 d. – spalio 31 d.

(141) Naudojamas rūšiuojamasis tinklelis.

(142) Naudojamas rūšiuojamasis tinklelis. Apima daugiausiai 15 % neišvengiamos priegaudos (NOP/*2A3A4), kuri įskaičiuojama į kvotą.

(143) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų, paprastųjų merlangų ir ledjūrio menkių priegauda turi būti įskaičiuojama į šių rūšių kvotas.

(144) Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau nei toliau nurodytas paprastųjų stauridžių (JAX/*04-N.) kiekis: 400

(145) Tik ūdomis sužvejotos žuvys.

(146) Įprasto dydžio „kitų rūšių žuvų“ kvotą Norvegija skyrė Švedijai.

(147) Įskaitant konkrečiai nenurodytą žvejybą. Atitinkamai pasikonsultavus gali būti nustatytos išimtys.

(148) Tik IIa ir IV zonose (OTH/*2A4-C).

(149) Įskaitant konkrečiai nenurodytą žvejybą. Atitinkamai pasikonsultavus gali būti nustatytos išimtys.

(150) Turi būti sužvejota IV ir VIa zonose į šiaurę nuo 56° 30′ šiaurės platumos (OTH/*46AN).

IB PRIEDAS

ŠIAURĖS RYTŲ ATLANTAS IR GRENLANDIJA, ICES I, II, V, XII BEI XIV PARAJONIAI IR NAFO 1 RAJONO GRENLANDIJOS VANDENYS

Rūšis	Atlantinė silkė Clupea harengus		Zona	I ir II parajonių Sąjungos, Farerų Salų, Norvegijos ir tarptautiniai vandenys (HER/1/2-)
Belgija		7 (1)
Danija		7 069 (1)
Vokietija		1 238 (1)
Ispanija		23 (1)
Prancūzija		305 (1)
Airija		1 830 (1)
Nyderlandai		2 529 (1)
Lenkija		358 (1)
Portugalija		23 (1)
Suomija		109 (1)
Švedija		2 619 (1)
Jungtinė Karalystė		4 519 (1)
Sąjunga		20 629 (1)
Farerų Salos		6 000 (2) (3)
Norvegija		18 566 (2) (4)
BLSK		316 876		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Atlantinė menkė Gadus morhua		Zona	I ir II zonų Norvegijos vandenys (COD/1N2AB.)
Vokietija		2 120
Graikija		263
Ispanija		2 365
Airija		263
Prancūzija		1 946
Portugalija		2 365
Jungtinė Karalystė		8 225
Sąjunga		17 547
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Atlantinė menkė Gadus morhua		Zona	NAFO 1F zonos Grenlandijos vandenys ir XIV zonos Grenlandijos vandenys (COD/N1GL14)
Vokietija		1 718 (5)
Jungtinė Karalystė		382 (5)
Sąjunga		2 100 (5)
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Atlantinė menkė Gadus morhua		Zona	I ir IIb zonos (COD/1/2B.)
Vokietija		6 450 (8)
Ispanija		13 082 (8)
Prancūzija		3 039 (8)
Lenkija		2 728 (8)
Portugalija		2 630 (8)
Jungtinė Karalystė		4 298 (8)
Kitos valstybės narės		949 (6) (8)
Sąjunga		33 176 (7)
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Atlantinė menkė ir juodadėmė menkė Gadus morhua ir Melanogrammus aeglefinus		Zona	Vb zonos Farerų Salų vandenys (COD/05B-F.) – atlantinėms menkėms; (HAD/05B-F.) – juodadėmėms menkėms
Vokietija		19
Prancūzija		114
Jungtinė Karalystė		817
Sąjunga		950
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Paprastieji grenadieriai

Macrourus spp.

Zona

V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys

(GRV/514GRN)

Sąjunga

100 (9)

BLSK

Netaikoma (10)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Paprastieji grenadieriai

Macrourus spp.

Zona

NAFO 1 zonos Grenlandijos vandenys

(GRV/N1GRN.)

Sąjunga

100 (11)

BLSK

Netaikoma (12)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Paprastoji stintenė

Mallotus villosus

Zona

IIb zona

(CAP/02B.)

Sąjunga

BLSK

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Paprastoji stintenė Mallotus villosus		Zona	V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys (CAP/514GRN)
Danija		0
Vokietija		0
Švedija		0
Jungtinė Karalystė		0
Visos valstybės narės		0 (13)
Sąjunga		0 (14)
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Juodadėmė menkė Melanogrammus aeglefinus		Zona	I ir II zonų Norvegijos vandenys (HAD/1N2AB.)
Vokietija		236
Prancūzija		142
Jungtinė Karalystė		722
Sąjunga		1 100
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Šiaurinis žydrasis merlangas Micromesistius poutassou		Zona	Farerų Salų vandenys (WHB/2A4AXF)
Danija		1 100
Vokietija		75
Prancūzija		120
Nyderlandai		105
Jungtinė Karalystė		1 100
Sąjunga		2 500 (15)
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Paprastoji molva ir melsvoji molva Molva molva ir Molva dypterygia		Zona	Vb zonos Farerų Salų vandenys (LIN/05B-F.) – paprastosioms molvoms; (BLI/05B-F.) – melsvosioms molvoms
Vokietija		615
Prancūzija		1 365
Jungtinė Karalystė		120
Sąjunga		2 100 (16)
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Šiaurinė paprastoji krevetė Pandalus borealis		Zona	V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys (PRA/514GRN)
Danija		687
Prancūzija		687
Sąjunga		1 375
Norvegija		2 000
Farerų Salos		1 300
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Šiaurinė paprastoji krevetė Pandalus borealis		Zona	NAFO 1 zonos Grenlandijos vandenys (PRA/N1GRN.)
Danija		1 300
Prancūzija		1 300
Sąjunga		2 600
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Ledjūrio menkė Pollachius virens		Zona	I ir II zonų Norvegijos vandenys (POK/1N2AB.)
Vokietija		2 040
Prancūzija		328
Jungtinė Karalystė		182
Sąjunga		2 550
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Ledjūrio menkė

Pollachius virens

Zona

I ir II zonų tarptautiniai vandenys

(POK/1/2INT)

Sąjunga

BLSK

Netaikoma

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Ledjūrio menkė Pollachius virens		Zona	Vb zonos Farerų Salų vandenys (POK/05B-F.)
Belgija		60
Vokietija		372
Prancūzija		1 812
Nyderlandai		60
Jungtinė Karalystė		696
Sąjunga		3 000
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Juodasis paltusas Reinhardtius hippoglossoides		Zona	I ir II zonų Norvegijos vandenys (GHL/1N2AB.)
Vokietija		25 (17)
Jungtinė Karalystė		25 (17)
Sąjunga		50 (17)
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Juodasis paltusas

Reinhardtius hippoglossoides

Zona

I ir II zonų tarptautiniai vandenys

(GHL/1/2INT)

Sąjunga

2 000 (18)

BLSK

Netaikoma

Prevencinis BLSK.

Rūšis	Juodasis paltusas Reinhardtius hippoglossoides		Zona	NAFO 1 zonos Grenlandijos vandenys (GHL/N1GRN.)
Vokietija		1 925 (19)
Sąjunga		1 925 (19)
Norvegija		575 (19)
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Juodasis paltusas Reinhardtius hippoglossoides		Zona	V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys (GHL/514GRN)
Vokietija		4 289
Jungtinė Karalystė		226
Sąjunga		4 515 (20)
Norvegija		575
Farerų Salos		110
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Paprastieji jūriniai ešeriai (sekliavandeniai pelaginiai) Sebastes spp.		Zona	V zonos Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (RED/51214S)
Estija		0
Vokietija		0
Ispanija		0
Prancūzija		0
Airija		0
Latvija		0
Nyderlandai		0
Lenkija		0
Portugalija		0
Jungtinė Karalystė		0
Sąjunga		0
BLSK		0		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Paprastieji jūriniai ešeriai (giliavandeniai pelaginiai) Sebastes spp.		Zona	V zonos Sąjungos ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys (RED/51214D)
Estija		39 (21) (22)
Vokietija		802 (21) (22)
Ispanija		141 (21) (22)
Prancūzija		75 (21) (22)
Airija		0 (21) (22)
Latvija		14 (21) (22)
Nyderlandai		0 (21) (22)
Lenkija		72 (21) (22)
Portugalija		168 (21) (22)
Jungtinė Karalystė		2 (21) (22)
Sąjunga		1 313 (21) (22)
BLSK		0 (21) (22)		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp.		Zona	I ir II zonų Norvegijos vandenys (RED/1N2AB.)
Vokietija		766
Ispanija		95
Prancūzija		84
Portugalija		405
Jungtinė Karalystė		150
Sąjunga		1 500
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Paprastieji jūriniai ešeriai

Sebastes spp.

Zona

I ir II zonų tarptautiniai vandenys

(RED/1/2INT)

Sąjunga

Bus nustatyta (23) (24)

BLSK

8 000 (25)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Paprastieji jūriniai ešeriai (pelaginiai) Sebastes spp.		Zona	NAFO 1F zonos Grenlandijos vandenys ir V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys (RED/N1G14P)
Vokietija		1 038 (26) (27) (28)
Prancūzija		5 (26) (27) (28)
Jungtinė Karalystė		7 (26) (27) (28)
Sąjunga		1 050 (26) (27) (28)
Norvegija		800 (26) (27)
Farerų Salos		50 (26) (27) (29)
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Paprastieji jūriniai ešeriai (priedugnio) Sebastes spp.		Zona	NAFO 1F zonos Grenlandijos vandenys ir V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys (RED/N1G14D)
Vokietija		1 679 (30)
Prancūzija		9 (30)
Jungtinė Karalystė		12 (30)
Sąjunga		1 700 (30)
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp.		Zona	Va zonos Islandijos vandenys (RED/05A-IS)
Belgija		0 (31) (32)
Vokietija		0 (31) (32)
Prancūzija		0 (31) (32)
Jungtinė Karalystė		0 (31) (32)
Sąjunga		0 (31) (32)
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp.		Zona	Vb zonos Farerų Salų vandenys (RED/05B-F.)
Belgija		4
Vokietija		460
Prancūzija		31
Jungtinė Karalystė		5
Sąjunga		500
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Kitų rūšių žuvys		Zona	I ir II zonų Norvegijos vandenys (OTH/1N2AB.)
Vokietija		117 (33)
Prancūzija		47 (33)
Jungtinė Karalystė		186 (33)
Sąjunga		350 (33)
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Kitų rūšių žuvys (34)		Zona	Vb zonos Farerų Salų vandenys (OTH/05B-F.)
Vokietija		322
Prancūzija		289
Jungtinė Karalystė		189
Sąjunga		800
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Plekšniažuvės		Zona	Vb zonos Farerų Salų vandenys (FLX/05B-F.)
Vokietija		18
Prancūzija		14
Jungtinė Karalystė		68
Sąjunga		100
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Kita (priegauda)

Zona

Grenlandijos vandenys

(RED/1/2INT)

Sąjunga

1 126 (35) (36)

BLSK

Netaikoma

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

(1) Pranešant Komisijai apie sužvejotų žuvų kiekius, taip pat pranešama apie kiekviename iš šių rajonų sužvejotų žuvų kiekį: NEAFC reguliuojamame rajone ir Sąjungos vandenyse.

(2) Galima sužvejoti Sąjungos vandenyse į šiaurę nuo 62° šiaurės platumos.

(3) Įskaičiuojama į Farerų Saloms leidžiamą sužvejoti kiekį.

(4) Įskaičiuojama į Norvegijai leidžiamą sužvejoti kiekį.

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti šioje zonoje:

Norvegijos vandenys į šiaurę nuo 62° šiaurės platumos ir žvejybos zona aplink Jano Majeno salą (HER/*2AJMN) 18 566

II zona ir Vb zona į šiaurę nuo 62° šiaurės platumos (Farerų Salų vandenys) (HER/*25B-F)

Belgija	2
Danija	2 055
Vokietija	360
Ispanija	7
Prancūzija	89
Airija	532
Nyderlandai	736
Lenkija	104
Portugalija	7
Suomija	32
Švedija	762
Jungtinė Karalystė	1 314

(5) Šioms kvotoms, išskyrus priegaudą, taikomos šios sąlygos:

1.	Negalima žvejoti nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki gegužės 31 d.

Galima žvejoti bent 2 iš šių 4 rajonų:

Ataskaitose nurodytini kodai	Geografinės ribos
COD/GRL1	Grenlandijos žvejybos teritorijos dalis, esanti į šiaurę nuo 63° 45′ šiaurės platumos ir į pietus nuo 67° 00′ šiaurės platumos bei į rytus nuo 35° 15′ vakarų ilgumos.
COD/GRL2	Grenlandijos žvejybos teritorijos dalis, esanti tarp 62° 30′ šiaurės platumos ir 63° 45′ šiaurės platumos, į rytus nuo 44° 00′ vakarų ilgumos, ir Grenlandijos žvejybos teritorijos dalis, esanti į šiaurę nuo 63° 45′ šiaurės platumos ir tarp 44° 00′ vakarų ilgumos ir 35° 15′ vakarų ilgumos.
COD/GRL3	Grenlandijos žvejybos teritorijos dalis, esanti į pietus nuo 59° 00′ šiaurės platumos ir į rytus nuo 42° 00′ vakarų ilgumos, ir Grenlandijos žvejybos teritorijos dalis, esanti tarp 59° 00′ šiaurės platumos ir 62° 30′ šiaurės platumos, į rytus nuo 44° 00′ vakarų ilgumos.
COD/GRL4	Grenlandijos žvejybos teritorijos dalis, esanti tarp 60° 45′ šiaurės platumos ir 59° 00′ šiaurės platumos, į vakarus nuo 44° 00′ vakarų ilgumos, ir Grenlandijos žvejybos teritorijos dalis, esanti į pietus nuo 59° 00′ šiaurės platumos ir į vakarus nuo 42° 00′ vakarų ilgumos.

(6) Išskyrus Vokietiją, Ispaniją, Prancūziją, Lenkiją, Portugaliją ir Jungtinę Karalystę.

(7) Skiriant atlantinių menkių, kurias Sąjungai leidžiama sužvejoti Špicbergeno ir Lokių salos zonoje, išteklių dalį ir susijusią juodadėmių menkių priegaudą griežtai laikomasi 1920 m. Paryžiaus sutartyje nustatytų teisių ir įpareigojimų.

(8) Juodadėmių menkių priegauda gali sudaryti iki 14 % viso per vieną valksmą sužvejoto kiekio. Juodadėmių menkių priegauda pridedama prie atlantinių menkių kvotos.

(9) Specialioji sąlyga: bukasnukiai ilgauodegiai grenadieriai (Coryphaenoides rupestris) (RNG/514GRN) ir šiauriniai grenadieriai (Macrourus berglax) (RHG/514GRN) nežvejojami. Jie gali būti sužvejojami tik kaip priegauda ir apie juos turi būti pranešta atskirai.

(10) Iš viso Norvegijai skiriamas toliau nurodytas kiekis (tonomis), kurį galima sužvejoti šioje BLSK zonoje arba NAFO 1 zonos Grenlandijos vandenyse (GRV/514N1G). Šiam kiekiui taikoma specialioji sąlyga: bukasnukiai ilgauodegiai grenadieriai (Coryphaenoides rupestris) (RNG/514N1G) ir šiauriniai grenadieriai (Macrourus berglax) (RHG/514N1G) nežvejojami. Jie gali būti sužvejojami tik kaip priegauda ir apie juos turi būti pranešta atskirai. 90

(11) Specialioji sąlyga: bukasnukiai ilgauodegiai grenadieriai (Coryphaenoides rupestris) (RNG/N1GRN.) ir šiauriniai grenadieriai (Macrourus berglax) (RHG/N1GRN.) nežvejojami.. Jie gali būti sužvejojami tik kaip priegauda ir apie juos turi būti pranešta atskirai.

(12) Iš viso Norvegijai skiriamas toliau nurodytas kiekis (tonomis), kurį galima sužvejoti šioje BLSK zonoje arba V ir XIV zonų Grenlandijos vandenyse (GRV/514N1G). Šiam kiekiui taikoma specialioji sąlyga: bukasnukiai ilgauodegiai grenadieriai (Coryphaenoides rupestris) (RNG/514N1G) ir šiauriniai grenadieriai (Macrourus berglax) (RHG/514N1G) nežvejojami. Jie gali būti sužvejojami tik kaip priegauda ir apie juos turi būti pranešta atskirai. 90

(13) Danija, Jungtinė Karalystė, Švedija ir Vokietija „visų valstybių narių“ kvota gali pasinaudoti tik išnaudojusios savo kvotas. Tačiau valstybės narės, kurioms skirta daugiau kaip 10 % Sąjungos kvotos, „visų valstybių narių“ kvota pasinaudoti negali.

(14) Birželio 20 d. – sekančių metų balandžio 30 d. žvejybos laikotarpiu.

(15) Kartu su šiauriniais žydraisiais merlangais gali būti sužvejota neišvengiamos atlantinių argentinų priegaudos.

(16) Bukasnukių ilgauodegių grenadierių ir juodųjų kalavijų priegauda gali būti įskaičiuota į šią kvotą iki toliau nurodytos ribos (OTH/*05B-F): 500

(17) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(18) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(19) Turi būti sužvejota į pietus nuo 68° šiaurės platumos.

(20) Vienu metu gali žvejoti ne daugiau kaip šeši laivai.

(21) Gali būti sužvejota tik rajone, kurio ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:

Taškas	Platuma	Ilguma
1	64° 45′ šiaurės platumos	28° 30′ vakarų ilgumos
2	62° 50′ šiaurės platumos	25° 45′ vakarų ilgumos
3	61° 55′ šiaurės platumos	26° 45′ vakarų ilgumos
4	61° 00′ šiaurės platumos	26° 30′ vakarų ilgumos
5	59° 00′ šiaurės platumos	30° 00′ vakarų ilgumos
6	59° 00′ šiaurės platumos	34° 00′ vakarų ilgumos
7	61° 30′ šiaurės platumos	34° 00′ vakarų ilgumos
8	62° 50′ šiaurės platumos	36° 00′ vakarų ilgumos
9	64° 45′ šiaurės platumos	28° 30′ vakarų ilgumos

(22) Gali būti sužvejota tik nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki liepos 1 d.

(23) Gali būti žvejojama tik 2016 m. liepos 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu. NEAFC susitariančiosioms šalims visiškai išnaudojus BLSK, žvejyba bus uždrausta. Nuo tos dienos valstybės narės uždraudžia su jų vėliavomis plaukiojantiems laivams vykdyti specializuotąją paprastųjų jūrinių ešerių žvejybą.

(24) Žvejodami kitų rūšių žuvis, laivai riboja paprastųjų jūrinių ešerių priegaudą, kad ji nebūtų didesnė nei 1 % viso laive laikomo sužvejotų žuvų kiekio.

(25) Laikinas sužvejojamo kiekio apribojimas, taikomas visų NEAFC susitariančiųjų šalių sužvejotam kiekiui.

(26) Giliavandenius pelaginius paprastuosius jūrinius ešerius pelaginiu tralu galima žvejoti tik nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki liepos 1 d.

(27) Žvejoti galima tik Grenlandijos vandenyse paprastųjų jūrinių ešerių apsaugos rajone, kurio ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:

Taškas	Platuma	Ilguma
1	64° 45′ šiaurės platumos	28° 30′ vakarų ilgumos
2	62° 50′ šiaurės platumos	25° 45′ vakarų ilgumos
3	61° 55′ šiaurės platumos	26° 45′ vakarų ilgumos
4	61° 00′ šiaurės platumos	26° 30′ vakarų ilgumos
5	59° 00′ šiaurės platumos	30° 00′ vakarų ilgumos
6	59° 00′ šiaurės platumos	34° 00′ vakarų ilgumos
7	61° 30′ šiaurės platumos	34° 00′ vakarų ilgumos
8	62° 50′ šiaurės platumos	36° 00′ vakarų ilgumos
9	64° 45′ šiaurės platumos	28° 30′ vakarų ilgumos

(28) Specialioji sąlyga: pagal šią kvotą taip pat galima žvejoti pirmiau minėto paprastųjų jūrinių ešerių apsaugos rajono tarptautiniuose vandenyse (RED/*5-14P).

(29) Žvejoti galima tik V ir XIV zonų Grenlandijos vandenyse (RED/*514GN).

(30) Galima žvejoti tik tralu ir tik į šiaurę ir į vakarus nuo linijos, jungiančios šias koordinates:

Taškas	Platuma	Ilguma
1	59° 15′ šiaurės platumos	54° 26′ vakarų lgumos
2	59° 15′ šiaurės platumos	44° 00′ vakarų ilgumos
3	59° 30′ šiaurės platumos	42° 45′ vakarų ilgumos
4	60° 00′ šiaurės platumos	42° 00′ vakarų ilgumos
5	62° 00′ šiaurės platumos	40° 30′ vakarų ilgumos
6	62° 00′ šiaurės platumos	40° 00′ vakarų ilgumos
7	62° 40′ šiaurės platumos	40° 15′ vakarų ilgumos
8	63° 09′ šiaurės platumos	39° 40′ vakarų ilgumos
9	63° 30′ šiaurės platumos	37° 15′ vakarų ilgumos
10	64° 20′ šiaurės platumos	35° 00′ vakarų ilgumos
11	65° 15′ šiaurės platumos	32° 30′ vakarų ilgumos
12	65° 15′ šiaurės platumos	29° 30′ vakarų ilgumos

(31) Įskaitant neišvengiamą priegaudą (išskyrus atlantinių menkių priegaudą).

(32) Gali būti sužvejota tik 2016 m. liepos – gruodžio mėn.

(33) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(34) Išskyrus komercinės vertės neturinčias žuvų rūšis.

(35) Atlantinių menkių, paprastųjų jūrinių ešerių ir juodųjų paltusų priegauda.

(36) Apie priegaudą, sužvejotą vykdant specializuotąją atlantinių menkių žvejybą (B-C/GRLCOD), priegaudą, sužvejotą vykdant specializuotąją paprastųjų jūrinių ešerių žvejybą (B-C/GRLRED), priegaudą, sužvejotą vykdant specializuotąją juodųjų paltusų žvejybą (B-C/GRLGHL), ir priegaudą, sužvejotą vykdant specializuotąją šiaurinių paprastųjų krevečių (B-C/GRLPRA) žvejybą, turi būti pranešama atskirai.

IC PRIEDAS

ŠIAURĖS VAKARŲ ATLANTAS

NAFO KONVENCIJOS RAJONAS

Rūšis

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona

NAFO 2J3KL

(COD/N2J3KL)

Sąjunga

0 (1)

BLSK

0 (1)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona

NAFO 3NO zona

(COD/N3NO.)

Sąjunga

0 (2)

BLSK

0 (2)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Atlantinė menkė Gadus morhua		Zona	NAFO 3M zona (COD/N3M.)
Estija		155
Vokietija		649
Latvija		155
Lietuva		155
Lenkija		528
Ispanija		1 993
Prancūzija		278
Portugalija		2 734
Jungtinė Karalystė		1 298
Sąjunga		7 945
BLSK		13 931		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Raudonoji plekšnė

Glyptocephalus cynoglossus

Zona

NAFO 3L zona

(WIT/N3L.)

Sąjunga

0 (3)

BLSK

0 (3)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Raudonoji plekšnė Glyptocephalus cynoglossus		Zona	NAFO 3NO zona (WIT/N3NO.)
Estija		96
Latvija		96
Lietuva		96
Sąjunga		288
BLSK		2 172		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Amerikinė paltusinė plekšnė

Hippoglossoides platessoides

Zona

NAFO 3M zona

(PLA/N3M.)

Sąjunga

0 (4)

BLSK

0 (4)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Amerikinė paltusinė plekšnė

Hippoglossoides platessoides

Zona

NAFO 3LNO zona

(PLA/N3LNO.)

Sąjunga

0 (5)

BLSK

0 (5)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras Illex illecebrosus		Zona	NAFO 3 ir 4 pazonės (SQI/N34.)
Estija		128 (6)
Latvija		128 (6)
Lietuva		128 (6)
Lenkija		227 (6)
Sąjunga		Netaikoma (6) (7)
BLSK		34 000		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Geltonuodegė plekšnė

Limanda ferruginea

Zona

NAFO 3LNO zona

(YEL/N3LNO.)

Sąjunga

0 (8)

BLSK

17 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Paprastoji stintenė

Mallotus villosus

Zona

NAFO 3NO zona

(CAP/N3NO.)

Sąjunga

0 (9)

BLSK

0 (9)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Šiaurinė paprastoji krevetė Pandalus borealis		Zona	NAFO 3L zona (10) (11) (PRA/N3L.)
Estija		0 (12)
Latvija		0 (12)
Lietuva		0 (12)
Lenkija		0 (12)
Ispanija		0 (12)
Portugalija		0 (12)
Sąjunga		0 (12)
BLSK		0 (12)		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Šiaurinė paprastoji krevetė

Pandalus borealis

Zona

NAFO 3M zona (13)

(PRA/*N3M.)

BLSK

Netaikoma (14) (15)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis	Juodasis paltusas Reinhardtius hippoglossoides		Zona	NAFO 3LMNO zona (GHL/N3LMNO)
Estija		297
Vokietija		303
Latvija		42
Lietuva		21
Ispanija		4 067
Portugalija		1 700
Sąjunga		6 430
BLSK		10 966		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Rombinės rajos Rajidae		Zona	NAFO 3LNO zona (SKA/N3LNO.)
Estija		283
Lietuva		62
Ispanija		3 403
Portugalija		660
Sąjunga		4 408
BLSK		7 000		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp.		Zona	NAFO 3LN zona (RED/N3LN.)
Estija		514
Vokietija		354
Latvija		514
Lietuva		514
Sąjunga		1 896
BLSK		10 400		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp.		Zona	NAFO 3M zona (RED/N3M.)
Estija		1 571 (16)
Vokietija		513 (16)
Latvija		1 571 (16)
Lietuva		1 571 (16)
Ispanija		233 (16)
Portugalija		2 354 (16)
Sąjunga		7 813 (16)
BLSK		7 000 (16)		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp.		Zona	NAFO 3O zona (RED/N3O.)
Ispanija		1 771
Portugalija		5 229
Sąjunga		7 000
BLSK		20 000		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Paprastieji jūriniai ešeriai Sebastes spp.		Zona	NAFO 2 parajonis, 1F ir 3K kvadratai (RED/N1F3K.)
Latvija		0 (17)
Lietuva		0 (17)
Sąjunga		0 (17)
BLSK		0 (17)		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Balkšvoji siaurapelekė vėgėlė Urophycis tenuis		Zona	NAFO 3NO zona (HKW/N3NO.)
Ispanija		255
Portugalija		333
Sąjunga		588 (18)
BLSK		1 000		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

(1) Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. Šios rūšies žuvys žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant šių ribų: 1 250 kg svorio arba 5 % dalies (taikomas didžiausias kiekis).

(2) Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. Šios rūšies žuvys žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant 1 000 kg svorio arba 4 % dalies (taikomas didesnis skaičius).

(3) Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. Šios rūšies žuvys žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant šių ribų: 1 250 kg svorio arba 5 % dalies (taikomas didžiausias kiekis).

(4) Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. Šios rūšies žuvys žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant šių ribų: 1 250 kg svorio arba 5 % dalies (taikomas didžiausias kiekis).

(5) Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. Šios rūšies žuvys žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant šių ribų: 1 250 kg svorio arba 5 % dalies (taikomas didžiausias kiekis).

(6) Turi būti sužvejota nuo 2016 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.

(7) Sąjungos dalis nenustatyta. Toliau nurodytą kiekį tonomis gali sužvejoti Kanada ir Sąjungos valstybės narės, išskyrus Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją: 29 467

(8) Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. Šios rūšies žuvys žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant šių ribų: 2 500 kg svorio arba 10 % dalies (taikomas didžiausias kiekis).

(9) Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. Šios rūšies žuvys žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant šių ribų: 1 250 kg svorio arba 5 % dalies (taikomas didžiausias kiekis).

(10) Išskyrus teritoriją, kurios ribas žymi šios koordinatės:

Taško Nr.	Šiaurės platuma	Vakarų ilguma
1	47° 20′ 0	46° 40′ 0
2	47° 20′ 0	46° 30′ 0
3	46° 00′ 0	46° 30′ 0
4	46° 00′ 0	46° 40′ 0

(11) Draudžiama žvejoti mažesniame nei 200 m gylyje rajone į rytus nuo linijos, jungiančios šias koordinates:

Taško Nr.	Šiaurės platuma	Vakarų ilguma
1	46° 00′ 0	47° 49′ 0
2	46° 25′ 0	47° 27′ 0
3	46° 42′ 0	47° 25′ 0
4	46° 48′ 0	47° 25′ 50
5	47° 16′ 50	47° 43′ 50

(12) Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. Šios rūšies žuvys žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant šių ribų: 1 250 kg svorio arba 5 % dalies (taikomas didžiausias kiekis).

(13) Laivai šiuos išteklius gali žvejoti ir 3L kvadrate, dalyje, kurios ribas žymi šios koordinatės:

Taško Nr.	Šiaurės platuma	Vakarų ilguma
1	47° 20′ 0	46° 40′ 0
2	47° 20′ 0	46° 30′ 0
3	46° 00′ 0	46° 30′ 0
4	46° 00′ 0	46° 40′ 0

Be to, krevetes draudžiama žvejoti 2016 m. birželio 1 d. – gruodžio 31 d. rajone, kurio ribas žymi šios koordinatės:

Taško Nr.	Šiaurės platuma	Vakarų ilguma
1	47° 55′ 0	45° 00′ 0
2	47° 30′ 0	44° 15′ 0
3	46° 55′ 0	44° 15′ 0
4	46° 35′ 0	44° 30′ 0
5	46° 35′ 0	45° 40′ 0
6	47° 30′ 0	45° 40′ 0
7	47° 55′ 0	45° 00′ 0

(14) Netaikoma. Žvejyba valdoma ribojant žvejybos pastangas. Atitinkamos valstybės narės šią žvejybą vykdantiems savo laivams pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 išduoda žvejybos leidimus ir apie juos praneša Komisijai prieš laivui pradedant žvejybos veiklą.

Valstybė narė	Didžiausias laivų skaičius	Didžiausias žvejybos dienų skaičius
Danija	0	0
Estija	0	0
Ispanija	0	0
Latvija	0	0
Lietuva	0	0
Lenkija	0	0
Portugalija	0	0

(15) Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. Šios rūšies žuvys žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant šių ribų: 1 250 kg svorio arba 5 % dalies (taikomas didžiausias kiekis).

(16) Naudodamos šią kvotą, visos NAFO susitariančiosios šalys turi laikytis nurodyto BLSK, nustatyto šiems ištekliams. Laikantis to BLSK iki 2016 m. liepos 1 d. gali būti sužvejotas ne didesnis kaip toliau nurodytas laikotarpio vidurio kiekis: 3 500

(17) Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama. Šios rūšies žuvys žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant šių ribų: 1 250 kg svorio arba 5 % dalies (taikomas didžiausias kiekis).

(18) Jei pagal NAFO apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemonių IA priedą susitariančiųjų šalių balsavimu patvirtinamas 2 000 tonų BLSK, atitinkamos Sąjungos ir valstybių narių kvotos laikomos tokiomis:

Ispanija	509
Portugalija	667
Sąjunga	1 176

ID PRIEDAS

TOLI MIGRUOJANČIOS ŽUVYS, VISI RAJONAI

Šių rajonų BLSK patvirtintas dalyvaujant tarptautinėms tunų žvejybos organizacijoms, pvz., ICCAT.

Rūšis	Paprastasis tunas Thunnus thynnus		Zona	Atlanto vandenynas, į rytus nuo 45° vakarų ilgumos, ir Viduržemio jūra (BFT/AE45WM)
Kipras		98,00 (4)
Graikija		182,15
Ispanija		3 534,43 (2) (4)
Prancūzija		3 487,57 (2) (3) (4)
Kroatija		551,23 (6)
Italija		2 752,56 (4) (5)
Мalta		225,83 (4)
Portugalija		332,36
Kitos valstybės narės		39,41 (1)
Sąjunga		11 203,54 (2) (3) (4) (5)
BLSK		18 911		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Durklažuvė Xiphias gladius		Zona	Atlanto vandenynas į šiaurę nuo 5° šiaurės platumos (SWO/AN05N)
Ispanija		6 393,02 (8)
Portugalija		1 161,95 (8)
Kitos valstybės narės		130,74 (7) (8)
Sąjunga		7 685,70
BLSK		13 700		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Durklažuvė Xiphias gladius		Zona	Atlanto vandenynas į pietus nuo 5° šiaurės platumos (SWO/AS05N)
Ispanija		5 112,05 (9)
Portugalija		489,01 (9)
Sąjunga		5 601,06
BLSK		15 000		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Ilgapelekis tunas Thunnus alalunga		Zona	Atlanto vandenynas į šiaurę nuo 5° šiaurės platumos (ALB/AN05N)
Airija		2 584,64 (11)
Ispanija		14 917,37 (11)
Prancūzija		4 511,52 (11)
Jungtinė Karalystė		349,24 (11)
Portugalija		2 178,93 (11)
Sąjunga		24 541,70 (10)
BLSK		28 000		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Ilgapelekis tunas Thunnus alalunga		Zona	Atlanto vandenynas į pietus nuo 5° šiaurės platumos (ALB/AS05N)
Ispanija		905,86
Prancūzija		297,70
Portugalija		633,94
Sąjunga		1 837,50
BLSK		24 000		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Didžiaakis tunas Thunnus obesus		Zona	Atlanto vandenynas (BET/ATLANT)
Ispanija		13 396,57
Prancūzija		5 877,89
Portugalija		4 514,54
Sąjunga		23 789
BLSK		65 000		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Atlantinis marlinas Makaira nigricans		Zona	Atlanto vandenynas (BUM/ATLANT)
Ispanija		0
Prancūzija		358,05
Portugalija		49,55
Sąjunga		407,60
BLSK		1 985		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis	Atlantinis baltasis marlinas Tetrapturus albidus		Zona	Atlanto vandenynas (WHM/ATLANT)
Ispanija		2,46
Portugalija		21,45
Sąjunga		23,91
BLSK		355		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

(1) Išskyrus Kiprą, Graikiją, Ispaniją, Prancūziją, Kroatiją, Italiją, Maltą ir Portugaliją, ir tik kaip priegauda.

(2) Specialioji sąlyga: laikydamiesi šio BLSK, IV priedo 1 punkte nurodyti toliau nurodytų valstybių narių laivai gali sužvejoti toliau nurodytus paprastųjų tunų, ne mažesnių nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnių nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio, kiekius (BFT/*8301):

Ispanija	540,42
Prancūzija	251,00
Sąjunga	791,43

(3) Specialioji sąlyga: laikydamiesi šio BLSK, IV priedo 1 punkte nurodyti toliau nurodytų valstybių narių laivai gali sužvejoti toliau nurodytus paprastųjų tunų, ne mažesnių nei 6,4 kg svorio arba 70 cm ilgio, kiekius (BFT/*641):

Prancūzija	100,00
Sąjunga	100,00

(4) Specialioji sąlyga: laikydamiesi šio BLSK, IV priedo 2 punkte nurodyti toliau nurodytų valstybių narių laivai gali sužvejoti toliau nurodytus paprastųjų tunų, ne mažesnių nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnių nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio, kiekius (BFT/*8302):

Ispanija	70,69
Prancūzija	69,75
Italija	55,06
Kipras	4,52
Мalta	6,65
Sąjunga	206,66

(5) Specialioji sąlyga: laikydamiesi šio BLSK, IV priedo 3 punkte nurodyti toliau nurodytų valstybių narių laivai gali sužvejoti toliau nurodytus paprastųjų tunų, ne mažesnių nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnių nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio, kiekius (BFT/*643):

Italija	55,06
Sąjunga	55,06

(6) Specialioji sąlyga: laikydamiesi šio BLSK, IV priedo 3 punkte nurodyti toliau nurodytų valstybių narių laivai auginimo reikmėms gali sužvejoti toliau nurodytus paprastųjų tunų, ne mažesnių nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnių nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio, kiekius (BFT/*8303F):

Kroatija	496,10
Sąjunga	496,10

(7) Išskyrus Ispaniją ir Portugaliją, ir tik kaip priegauda.

(8) Specialioji sąlyga: iki 2,39 % šio kiekio gali būti sužvejota Atlanto vandenyne į pietus nuo 5° šiaurės platumos (SWO/*AS05N).

(9) Specialioji sąlyga: iki 3,51 % šio kiekio gali būti sužvejota Atlanto vandenyne į šiaurę nuo 5° šiaurės platumos (SWO/*AN05N).

(10) Nustatoma, kad ilgapelekius tunus kaip tikslinę rūšį žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų skaičius pagal Reglamento (EB) Nr. 520/2007[1] 12 straipsnį turi būti: 1 253

[1]	2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 520/2007, nustatantis labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones (OL L 123, 2007 5 12, p. 3).

(11) Didžiausio žvejybos laivų, plaukiojančių su leidimą žvejoti ilgapelekius tunus kaip tikslinę žuvų rūšį turinčios valstybės narės vėliava, skaičiaus paskirstymas valstybėms narėms pagal Reglamento (EB) Nr. 520/2007 12 straipsnį:

Valstybė narė	Didžiausias laivų skaičius
Airija	50
Ispanija	730
Prancūzija	151
Jungtinė Karalystė	12
Portugalija	310

IE PRIEDAS

ANTARKTIS

CCAMLR KONVENCIJOS RAJONAS

Šie CCAMLR priimti BLSK nepaskirstyti CCAMLR šalims, todėl Sąjungos dalis nenustatoma. Sužvejotų žuvų kiekius kontroliuoja CCAMLR sekretoriatas, kuris praneš, kada nutraukiama žvejyba dėl to, kad išnaudotas BLSK.

Jei nenurodyta kitaip, šie BLSK taikomi 2015 m. gruodžio 1 d. – 2016 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu.

Rūšis

Lydžiažiotė ledžuvė

Champsocephalus gunnari

Zona

FAO 48.3 Antarktis

(ANI/F483.)

BLSK

3 461

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Lydžiažiotė ledžuvė

Champsocephalus gunnari

Zona

FAO 58.5.2 Antarktis (1)

(ANI/F5852.)

BLSK

482

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Krokodilinė ledžuvė

Chaenocephalus aceratus

Zona

FAO 48.3 Antarktis

(SSI/F483.)

BLSK

2 200 (2)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Raganosė ledžuvė

Channichthys rhinoceratus

Zona

FAO 58.5.2 Antarktis

(LIC/F5852.)

BLSK

1 663 (3)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Patagoninis nototeninis dančius

Dissostichus eleginoides

Zona

FAO 48.3 Antarktis

(TOP/F483.)

BLSK

2 750 (4)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

laikantis pirmiau minėtos kvotos, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti toliau nurodytuose parajoniuose:

Valdymo rajonas A: nuo 48° vakarų ilgumos iki 43°30′ vakarų ilgumos – nuo 52° 30′ pietų platumos iki 56°pietų platumos (TOP/*F483A):	0
Valdymo rajonas B: nuo 43° 30′ vakarų ilgumos iki 40° vakarų ilgumos – 52° 30′ pietų platumos iki 56° pietų platumos (TOP/*F483B):	825
Valdymo rajonas C: nuo 40° vakarų ilgumos iki 33° 30′ vakarų ilgumos – 52° 30′ pietų platumos iki 56° pietų platumos (TOP/*F483C)	1 925

Rūšis

Patagoninis nototeninis dančius

Dissostichus eleginoides

Zona

FAO 48.4 Antarkties šiaurė

(TOP/F484N.)

BLSK

47 (5)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Patagoninis nototeninis dančius

Dissostichus eleginoides

Zona

FAO 58.5.2 Antarktis

(TOP/F5852.)

BLSK

3 405 (6)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Antarktinis nototeninis dančius

Dissostichus mawsoni

Zona

FAO 48.4 Antarkties pietūs

(TOA/F484S.)

BLSK

39 (7)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Krilis

Euphausia superba

Zona

FAO 48

(KRI/F48.)

BLSK

5 610 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

laikantis 620 000 tonų bendro leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti toliau nurodytuose parajoniuose:

48.1 kvadrate (KRI/*F481.)	155 000
48.2 kvadrate (KRI/*F482.)	279 000
48.3 kvadrate (KRI/*F483.)	279 000
48.4 kvadrate (KRI/*F484.)	93 000

Rūšis

Krilis

Euphausia superba

Zona

FAO 58.4.1 Antarktis

(KRI/F5841.)

BLSK

440 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

laikantis pirmiau minėtos kvotos, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti toliau nurodytuose parajoniuose:

58.4.1 kvadrate į vakarus nuo 115° rytų ilgumos (KRI/*F-41W)	277 000
58.4.1 kvadrate į rytus nuo 115° rytų ilgumos (KRI/*F-41E)	163 000

Rūšis

Krilis

Euphausia superba

Zona

FAO 58.4.2 Antarktis

(KRI/F5842.)

BLSK

2 645 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

laikantis pirmiau minėtos kvotos, ne didesnius nei toliau nurodyti kiekius galima sužvejoti toliau nurodytuose parajoniuose:

58.4.2 kvadrate į vakarus nuo 55 rytų ilgumos (KRI/*F-42W)	260 000
58.4.2 kvadrate į rytus nuo 55 rytų ilgumos (KRI/*F-42E)	192 000

Rūšis

Žalioji nototenija

Gobionotothen gibberifrons

Zona

FAO 48.3 Antarktis

(NOG/F483.)

BLSK

1 470 (8)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Pilkoji nototenija

Lepidonotothen squamifrons

Zona

FAO 48.3 Antarktis

(NOS/F483.)

BLSK

300 (9)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Pilkoji nototenija

Lepidonotothen squamifrons

Zona

FAO 58.5.2 Antarktis

(NOS/F5852.)

BLSK

80 (10)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Pietinis grenadierius ir ilgaūsis grenadierius

Macrourus holotrachys ir Macrourus carinatus

Zona

FAO 58.5.2 Antarktis

(GR1/F5852.)

BLSK

360 (11)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Rudagalvis grenadierius ir antarktinis grenadierius

Macrourus caml ir Macrourus whitsoni

Zona

FAO 58.5.2 Antarktis

(GR2/F5852.)

BLSK

409 (12)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Paprastieji grenadieriai

Macrourus spp.

Zona

FAO 48.3 Antarktis

(GRV/F483.)

BLSK

138 (13)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Paprastieji grenadieriai

Macrourus spp.

Zona

FAO 48.4 Antarktis

(GRV/F484.)

BLSK

13 (14)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Kergeleno nototenija

Notothenia rossii

Zona

FAO 48.3 Antarktis

(NOR/F483.)

BLSK

300 (15)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Krabai

Paralomis spp.

Zona

FAO 48.3 Antarktis

(PAI/F483.)

BLSK

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Tamsioji ledžuvė

Pseudochaenichthys georgianus

Zona

FAO 48.3 Antarktis

(SGI/F483.)

BLSK

300 (16)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Rombinės rajožuvės

Rajiformes

Zona

FAO 48.3 Antarktis

(SRX/F483.)

BLSK

138 (17)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Rombinės rajožuvės

Rajiformes

Zona

FAO 48.4 Antarktis

(SRX/F484.)

BLSK

4 (18)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Rombinės rajožuvės

Rajiformes

Zona

FAO 58.5.2 Antarktis

(SRX/F5852.)

BLSK

120 (19)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Rūšis

Kitų rūšių žuvys

Zona

FAO 58.5.2 Antarktis

(OTH/F5852.)

BLSK

50 (20)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

(1) Šio BLSK tikslais rajonas, kuriame leidžiama žvejyba, nurodomas kaip dalis FAO 58.5.2 statistinio kvadrato, kuris yra rajone, apibrėžtame linija, kuri:

—	prasideda taške, kuriame 72° 15′ rytų ilgumos dienovidinis kerta Australijos ir Prancūzijos jūros ribų nustatymo susitarimo ribą, toliau eina į pietus išilgai dienovidinio iki jo sankirtos su 53° 25′ pietų platumos lygiagrete,

—	toliau eina į rytus išilgai tos lygiagretės iki jos sankirtos su 74° rytų ilgumos dienovidiniu,

—	toliau eina į šiaurės rytus išilgai geodezinės linijos iki 52° 40′ pietų platumos lygiagretės sankirtos su 76° rytų ilgumos dienovidiniu,

—	toliau eina į šiaurę išilgai to dienovidinio iki jo sankirtos su 52° pietų platumos lygiagrete,

—	toliau eina į šiaurės vakarus išilgai geodezinės linijos iki 51° pietų platumos lygiagretės sankirtos su 74° 30′ rytų ilgumos dienovidiniu, ir

—	toliau eina į pietvakarius išilgai geodezinės linijos iki pradžios taško.

(2) Tik priegauda. Pagal šį BLSK specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(3) Tik priegauda. Pagal šį BLSK specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(4) Šis BSLK taikomas žvejybai ūdomis 2016 m. balandžio 16 d. – rugpjūčio 31 d. ir žvejybai dugninėmis gaudyklėmis 2015 m. gruodžio 1 d. – 2016 m. lapkričio 30 d.

(5) Šis BLSK taikomas rajone, esančiame tarp 55° 30′ pietų platumos ir 57° 20′ pietų platumos bei 25° 30′ vakarų ilgumos ir 29° 30′ vakarų ilgumos.

(6) Šis BLSK taikomas tik į vakarus nuo 79° 20′ rytų ilgumos. Šioje zonoje į rytus nuo šio dienovidinio žvejoti draudžiama.

(7) Šis BLSK taikomas rajone, esančiame tarp 57° 20′ pietų platumos ir 60° 00′ pietų platumos bei 24° 30′ vakarų ilgumos ir 29° 00′ vakarų ilgumos.

(8) Tik priegauda. Pagal šį BLSK specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(9) Tik priegauda. Pagal šį BLSK specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(10) Tik priegauda. Pagal šį BLSK specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(11) Tik priegauda. Pagal šį BLSK specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(12) Tik priegauda. Pagal šį BLSK specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(13) Tik priegauda. Pagal šį BLSK specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(14) Tik priegauda. Pagal šį BLSK specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(15) Tik priegauda. Pagal šį BLSK specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(16) Tik priegauda. Pagal šį BLSK specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(17) Tik priegauda. Pagal šį BLSK specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(18) Tik priegauda. Pagal šį BLSK specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(19) Tik priegauda. Pagal šį BLSK specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(20) Tik priegauda. Pagal šį BLSK specializuotoji žvejyba neleidžiama.

IF PRIEDAS

PIETRYČIŲ ATLANTAS

SEAFO KONVENCIJOS RAJONAS

Šie BLSK nepaskirstyti SEAFO šalims, todėl Sąjungos dalis nenustatoma. Sužvejotų žuvų kiekius kontroliuoja SEAFO sekretoriatas, kuris praneš, kada nutraukiama žvejyba dėl to, kad išnaudotas BLSK.

Rūšis

Paprastieji beriksai

Beryx spp.

Zona

SEAFO

(ALF/SEAFO)

BLSK

200 (1)

Prevencinis BLSK.

Rūšis

Gelminiai krabai

Chaceon spp.

Zona

SEAFO B1 pakvadratis (2)

(GER/F47NAM)

BLSK

190 (2)

Prevencinis BLSK.

Rūšis

Gelminiai krabai

Chaceon spp.

Zona

SEAFO, išskyrus B1 pakvadratį

(GER/F47X)

BLSK

200

Prevencinis BLSK.

Rūšis

Patagoninis nototeninis dančius

Dissostichus eleginoides

Zona

SEAFO D parajonis

(TOP/F47D)

BLSK

264

Prevencinis BLSK.

Rūšis

Patagoninis nototeninis dančius

Dissostichus eleginoides

Zona

SEAFO, išskyrus D parajonį

(TOP/F47-D)

BLSK

Prevencinis BLSK.

Rūšis

Islandinis pjūklapilvis beriksas

Hoplostethus atlanticus

Zona

SEAFO B1 pakvadratis (3)

(ORY/F47NAM)

BLSK

0 (4)

Prevencinis BLSK.

Rūšis

Islandinis pjūklapilvis beriksas

Hoplostethus atlanticus

Zona

SEAFO, išskyrus B1 pakvadratį

(ORY/F47X)

BLSK

Prevencinis BLSK.

Rūšis

Pelaginės ylapelekės šernažuvės

Pseudopentaceros spp.

Zona

SEAFO

(EDW/SEAFO)

BLSK

143

Prevencinis BLSK.

(1) B1 kvadrate galima sužvejoti ne daugiau kaip 132 tonas (ALF/*F47NA).

(2) Šio BLSK tikslais rajonas, kuriame leidžiama žvejyba, apibrėžiamas taip:

—	jo vakarinė riba yra 0° rytų ilgumos,

—	jo šiaurinė riba yra 20° pietų platumos,

—	jo pietų riba yra 28° pietų platumos ir

—	jo rytinė riba yra Namibijos išskirtinės ekonominės zonos išorinės ribos.

(3) Šio BLSK tikslais rajonas, kuriame leidžiama žvejyba, apibrėžiamas taip:

—	jo vakarinė riba yra 0° rytų ilgumos,

—	jo šiaurinė riba yra 20° pietų platumos,

—	jo pietų riba yra 28° pietų platumos ir

—	jo rytinė riba yra Namibijos išskirtinės ekonominės zonos išorinės ribos.

(4) Išskyrus 4 tonas leidžiamos priegaudos.

IG PRIEDAS

AUSTRALINIAI TUNAI, VISI RAJONAI

Rūšis

Australinis tunas

Thunnus maccoyii

Zona

Visi rajonai

(SBF/F41-81)

Sąjunga

10 (1)

BLSK

14 647

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

(1) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

IH PRIEDAS

WCPFC KONVENCIJOS RAJONAS

Rūšis

Durklažuvė

Xiphias gladius

Zona

WCPFC konvencijos rajonas į pietus nuo 20° pietų platumos

(SWO/F7120S)

Sąjunga

3 170,36

BLSK

Netaikoma

Prevencinis BLSK.

IJ PRIEDAS

SPRFMO KONVENCIJOS RAJONAS

Rūšis	Peru stauridė Trachurus murphyi		Zona	SPRFMO konvencijos rajonas (CJM/SPRFMO)
Vokietija		Bus nustatyta (1)
Nyderlandai		Bus nustatyta (1)
Lietuva		Bus nustatyta (1)
Lenkija		Bus nustatyta (1)
Sąjunga		Bus nustatyta (1)
BLSK		Netaikoma		Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas. Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

(1) Bus pakoreguota po metinio SPRFMO komisijos susitikimo 2016 m. sausio 25–29 d.

IIA PRIEDAS

LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į TAM TIKRŲ ATLANTINIŲ MENKIŲ, JŪRINIŲ PLEKŠNIŲ IR PAPRASTŲJŲ JŪRŲ LIEŽUVIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMĄ ICES IIIa, VIa, VIIa, VIId KVADRATUOSE, ICES IV PARAJONYJE IR ICES IIa BEI Vb KVADRATŲ SĄJUNGOS VANDENYSE

1. Taikymo sritis

1.1.

Šis priedas taikomas Sąjungos žvejybos laivams, turintiems arba naudojantiems bet kuriuos iš Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 I priedo 1 punkte nurodytų žvejybos įrankių ir esantiems bet kuriame iš šio priedo 2 punkte nurodytų geografinių rajonų.

1.2.

Šis priedas netaikomas laivams, kurių bendrasis ilgis yra mažesnis nei 10 metrų. Nereikalaujama, kad šie laivai turėtų pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį išduotus žvejybos leidimus. Atitinkamos valstybės narės tų laivų žvejybos pastangas vertina pagal pastangų grupes, kurioms jie priklauso, taikydamos tinkamus imčių ėmimo metodus. Šio reglamento 8 straipsnyje nurodytu valdymo laikotarpiu Komisijai reikės mokslinių rekomendacijų, kad galėtų įvertinti tų laivų pastangų naudojimą, siekdama tuos laivus ateityje įtraukti į pastangų valdymo sistemą.

2. Reglamentuojami įrankiai ir geografiniai rajonai

Taikant šį priedą, taikomos nuostatos dėl Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 I priedo 1 punkte nurodytų žvejybos įrankių grupių (toliau – reglamentuojami įrankiai) ir to priedo 2 punkte nurodytų geografinių rajonų grupių.

3. Leidimai

Valstybė narė gali uždrausti visuose geografiniuose rajonuose, kuriems taikomas šis priedas, žvejoti reglamentuojamu žvejybos įrankiu visiems su jos vėliava plaukiojantiems laivams, kurie iki tol nėra vykdę tokios žvejybos veiklos, jei, jos manymu, tai tikslinga siekiant sustiprinti tvarų šios žvejybos pastangų sistemos įgyvendinimą, nebent ji užtikrintų, kad tame rajone nebūtų naudojami lygiaverčiai žvejybos pajėgumai, išreikšti kilovatais.

4. Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos

4.1.

Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 12 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 676/2007 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos šio reglamento 8 straipsnyje nurodytu valdymo laikotarpiu kiekvienos valstybės narės kiekvienai žvejybos pastangų grupei yra nustatytos šio priedo 1 priedėlyje.

4.2.

Didžiausias metinių žvejybos pastangų lygis, nustatytas pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1954/2003 (1), neturi poveikio šiame priede nustatytoms didžiausioms leidžiamoms žvejybos pastangoms.

5. Valdymas

5.1.

Valstybės narės valdo didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas pagal Reglamento (EB) Nr. 676/2007 9 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 4 straipsnyje ir 13–17 straipsniuose bei Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytas sąlygas.

5.2.

Valstybė narė gali nustatyti valdymo laikotarpius, kuriais atskiriems laivams arba laivų grupėms skiriamos visos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos arba jų dalis. Tokiu atveju dienų arba valandų, kurias laivas gali būti rajone valdymo laikotarpiu, skaičių atitinkama valstybė narė nustato savo nuožiūra. Tokiais valdymo laikotarpiais atitinkama valstybė narė gali perskirstyti žvejybos pastangas atskiriems laivams arba laivų grupėms.

5.3.

Jei valstybė narė laiką, kurį su jos vėliava plaukiojantys laivai gali būti rajone, nustato valandomis, panaudotų dienų skaičių ji ir toliau skaičiuoja pagal 5.1 punkte nurodytas sąlygas. Komisijos prašymu atitinkama valstybė narė nurodo, kokių prevencinių priemonių ji ėmėsi, kad rajone nebūtų panaudota per daug žvejybos pastangų dėl to, kad laivas išplaukia iš to rajono prieš pasibaigiant 24 valandų laikotarpiui.

6. Žvejybos pastangų ataskaitos

Laivams, kuriems taikomas šis priedas, taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 28 straipsnis. Tame straipsnyje nurodytas geografinis rajonas atlantinių menkių išteklių valdymo tikslais yra kiekvienas iš šio priedo 2 punkte nurodytų geografinių rajonų.

7. Atitinkamų duomenų pateikimas

Valstybės narės Komisijai perduoda savo žvejybos laivų panaudotų žvejybos pastangų duomenis pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius. Šie duomenys perduodami per Keitimosi žuvininkystės duomenimis sistemą arba per kitą būsimą Komisijos įgyvendintą duomenų rinkimo sistemą.

(1) 2003 m. lapkričio 4 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1954/2003 dėl su tam tikromis Bendrijos žvejybos vietomis ir ištekliais susijusios žvejybinės pastangos valdymo, ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 2847/93 bei panaikinantis Reglamentus (EB) Nr. 685/95 ir (EB) Nr. 2027/95 (OL L 289, 2003 11 7, p. 1).

IIA priedo 1 priedėlis

Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos kilovatdienėmis

Kategato sąsiauris:

Reglamentuojamas įrankis	DK	DE	SE
TR1	197 929	4 212	16 610
TR2	830 041	5 240	327 506
TR3	441 872	0	490
BT1	0	0	0
BT2	0	0	0
GN	115 456	26 534	13 102
GT	22 645	0	22 060
LL	1 100	0	25 339

Skagerako sąsiauris ta ICES IIIa kvadrato dalis, kuri nepriklauso Skagerako arba Kategato sąsiauriams; ICES IV parajonis ir ICES IIa kvadrato Sąjungos vandenys; ICES VIId kvadratas:

Reglamentuojamas įrankis	BE	DK	DE	ES	FR	IE	NL	SE	UK
TR1/TR2	194 571	6 227 834	1 311 583	1 409	8 002 165	11 133	1 005 293	776 135	11 222 792
TR3	0	2 545 009	257	0	101 316	0	36 617	1 024	8 482
BT1	1 427 574	1 157 265	29 271	0	0	0	99 808	0	1 739 759
BT2	5 401 395	79 212	1 375 400	0	1 202 818	0	28 307 876	0	6 116 437
GN	163 531	2 307 977	224 484	0	342 579	0	438 664	74 925	546 303
GT	0	224 124	467	0	4 338 315	0	0	48 968	14 004
LL	0	56 312	0	245	125 141	0	0	110 468	134 880

ICES VIIa kvadratas:

Reglamentuojamas įrankis	BE	FR	IE	NL	UK
TR1	0	48 193	33 539	0	339 592
TR2	10 166	744	475 649	0	1 086 399
TR3	0	0	1 422	0	0
BT1	0	0	0	0	0
BT2	843 782	0	514 584	200 000	111 693
GN	0	471	18 255	0	5 970
GT	0	0	0	0	158
LL	0	0	0	0	70 614

ICES VIa kvadratas ir ICES Vb kvadrato Sąjungos vandenys:

Reglamentuojamas įrankis	BE	DE	ES	FR	IE	UK
TR1	0	9 320	186 864	1 324 002	428 820	1 033 273
TR2	0	0	0	34 926	14 371	2 203 071
TR3	0	0	0	0	273	16 027
BT1	0	0	0	0	0	117 544
BT2	0	0	0	0	3 801	4 626
GN	0	35 442	13 836	302 917	5 697	213 454
GT	0	0	0	0	1 953	145
LL	0	0	1 402 142	184 354	4 250	630 040

IIB PRIEDAS

LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į AUSTRALINIŲ JŪRINIŲ LYDEKŲ IR NORVEGINIŲ OMARŲ TAM TIKRŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMĄ ICES VIIIc IR IXa KVADRATUOSE, IŠSKYRUS KADISO ĮLANKĄ

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1. Taikymo sritis

Šis priedas taikomas Sąjungos žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis yra 10 m arba daugiau ir kurie turi tralų, jūrinių užmetamųjų tinklų arba panašių žvejybos įrankių, kurių tinklo akių dydis yra 32 mm arba daugiau, žiauninių tinklų, kurių akių dydis yra 60 mm arba daugiau, arba dugninių ūdų, ar kurie juos naudoja pagal Reglamentą (EB) Nr. 2166/2005, ir kurių esama ICES VIIIc ir IXa kvadratuose, išskyrus Kadiso įlanką.

2. Terminų apibrėžtys

Šiame priede:

a) žvejybos įrankių grupė– grupė, kurią sudaro dviejų toliau nurodytų kategorijų žvejybos įrankiai:

i)	tralai, jūriniai užmetamieji tinklai arba panašūs žvejybos įrankiai, kurių tinklo akių dydis yra 32 mm arba daugiau, ir

ii)	žiauniniai tinklai, kurių akių dydis yra 60 mm arba daugiau, bei dugninės ūdos;

b) reglamentuojamas žvejybos įrankis– bet kuris iš prie žvejybos įrankių grupės priskiriamų dviejų kategorijų žvejybos įrankių;

c) rajonas– ICES VIIIc ir IXa kvadratai, išskyrus Kadiso įlanką;

d) esamas valdymo laikotarpis– 8 straipsnyje nurodytas laikotarpis;

e) specialiosios sąlygos– 6.1 punkte nurodytos specialiosios sąlygos.

3. Veiklos apribojimai

Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 29 straipsnio taikymui, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys Sąjungos žvejybos laivai, turintys bet kokį reglamentuojamą žvejybos įrankį, rajone būtų ne daugiau dienų, nei nurodyta šio priedo III skyriuje.

II SKYRIUS

Leidimai

4. Leidimą žvejoti turintys laivai

4.1.

Valstybė narė šiame rajone neleidžia žvejoti reglamentuojamu žvejybos įrankiu nė vienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, kuris tokios žvejybos veiklos rajone nevykdė nuo 2002 iki 2015 m. (išskyrus žvejybos veiklą, vykdytą vienam žvejybos laivui perleidus dienas kitam laivui), išskyrus tuos atvejus, kai valstybė narė užtikrina, kad tame rajone nebus naudojami lygiaverčiai žvejybos pajėgumai, išreikšti kilovatais.

4.2.

Laivui, plaukiojančiam su valstybės narės, kuri neturi kvotų tame rajone, vėliava, neleidžiama žvejoti tame rajone naudojant reglamentuojamą žvejybos įrankį, išskyrus atvejus, kai tam laivui kvota skiriama perleidus žvejybos pastangas pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį ir skiriamos dienos jūroje pagal šio priedo 11 arba 12 punktą.

III SKYRIUS

Sąjungos žvejybos laivams skiriamas dienų, kurias jie gali būti rajone, skaičius

5. Didžiausias dienų skaičius

5.1.

Didžiausias dienų jūroje, kuriomis valstybė narė gali leisti su jos vėliava plaukiojančiam laivui, turinčiam kurį nors reglamentuojamą žvejybos įrankį, būti rajone esamu valdymo laikotarpiu, skaičius nurodytas I lentelėje.

5.2.

Jeigu galima įrodyti, kad laivo sužvejotas jūrinių lydekų kiekis sudaro mažiau nei 8 % bendro per tam tikrą žvejybos reisą sužvejotų žuvų gyvojo svorio, žvejybos laivo valstybei narei leidžiama per tą reisą jūroje praleistų dienų neįskaičiuoti į taikomą didžiausią dienų jūroje skaičių, nustatytą I lentelėje.

6. Specialiosios dienų skyrimo sąlygos

6.1.

Nustatant didžiausią dienų jūroje, kurias valstybė narė su jos vėliava plaukiojančiam Sąjungos žvejybos laivui gali leisti būti rajone, skaičių, pagal I lentelę taikomos šios specialiosios sąlygos:

a)	bendras jūrinių lydekų, iškrautų iš atitinkamo laivo kiekvienais iš dvejų 2013 ir 2014 kalendorinių metų, kiekis turi sudaryti mažiau nei 5 tonas pagal iškrautų žuvų gyvąjį svorį ir

b)	bendras a punkte nurodytais metais iš atitinkamo laivo iškrautų norveginių omarų kiekis turi sudaryti mažiau nei 2,5 tonos pagal iškrautų žuvų gyvąjį svorį.

6.2.

Jeigu laivas dėl jo atitikimo specialiosioms sąlygoms gavo neribotą dienų jūroje skaičių, esamu valdymo laikotarpiu to laivo iškraunamų jūrinių lydekų kiekis neturi viršyti 5 tonų bendro iškrautų žuvų gyvojo svorio, o iškraunamų norveginių omarų kiekis – 2,5 tonos bendro iškrautų žuvų gyvojo svorio.

6.3.

Jeigu laivas neatitinka kurios nors iš specialiųjų sąlygų, jam nedelsiant panaikinama teisė gauti dienų, kurios skiriamos, kai laivas atitinka tą specialiąją sąlygą.

6.4.

Teisę pasinaudoti 6.1 punkte nurodyta specialiąja sąlyga laivas gali perleisti vienam arba keliems laivams, kurie pakeičia tą laivą laivyne, su sąlyga, kad pakeičiantysis laivas naudoja panašų žvejybos įrankį ir nė vienais savo veiklos metais nėra iškrovęs didesnio jūrinių lydekų arba norveginių omarų kiekio, nei nurodytas 6.1 punkte.

I lentelė

Didžiausias dienų, kurias laivas gali būti rajone, skaičius per metus pagal naudojamą žvejybos įrankį

Specialioji sąlyga	Reglamentuojamas įrankis	Didžiausias dienų skaičius
	Dugniniai tralai, jūriniai užmetamieji tinklai ir panašūs tralai, kurių akių dydis ≥ 32 mm, žiauniniai tinklai, kurių akių dydis ≥ 60 mm, ir dugninės ūdos	ES	117
		FR	109
		PT	113
6.1. a ir 6.1. b	Dugniniai tralai, jūriniai užmetamieji tinklai ir panašūs tralai, kurių akių dydis ≥ 32 mm, žiauniniai tinklai, kurių akių dydis ≥ 60 mm, ir dugninės ūdos	Neribojama

7. Kilovatdienių sistema

7.1.

Valstybė narė gali valdyti savo žvejybos pastangų paskirstymą pagal kilovatdienių sistemą. Pagal tą sistemą ji gali atitinkamam laivui, turinčiam reglamentuojamą žvejybos įrankį ir taikančiam I lentelėje pateiktas specialiąsias sąlygas, skirti kitokį didžiausią dienų, kurias laivas gali būti rajone, skaičių, nei nustatytasis toje lentelėje, jeigu laikomasi bendro tokiam reglamentuojam įrankiui ir specialiosioms sąlygoms taikomo kilovatdienių skaičiaus.

7.2.

Šis bendras kilovatdienių skaičius yra visų atskirų žvejybos pastangų, paskirstytų su tos valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams, turintiems teisę naudotis reglamentuojamu žvejybos įrankiu ir, jei taikoma, taikyti specialiąsias sąlygas, suma. Tokios individualios žvejybos pastangos apskaičiuojamos kilovatdienėmis, dauginant kiekvieno laivo variklio galią iš dienų jūroje, kuriomis tas laivas galėtų pasinaudoti pagal I lentelę, jeigu nebūtų taikomas 7.1 punktas, skaičiaus. Kol dienų skaičius neapribotas pagal I lentelę, santykinis dienų jūroje, kuriomis laivas gali pasinaudoti, skaičius yra 360.

7.3.

7.1 punkte nurodyta sistema pasinaudoti pageidaujanti valstybė narė Komisijai pateikia prašymą ir elektronines ataskaitas, kuriose nurodoma išsami informacija apie I lentelėje nustatytų reglamentuojamo žvejybos įrankio ir specialiųjų sąlygų duomenų apskaičiavimą, grindžiamą:

a)	leidimą žvejoti turinčių laivų sąrašu, nurodant laivų Sąjungos žvejybos laivyno registro (CFR) numerį ir variklio galią;

b)	tokių laivų 6.1. punkto a papunktyje nurodytų metų duomenimis, nurodant laimikio sudėtį pagal 6.1 punkto a arba b papunkčio specialiąsias sąlygas, jeigu tie laivai turi teisę taikyti tokias specialiąsias sąlygas;

c)	dienų jūroje, kuriomis kiekvienam laivui iš pradžių būtų buvę leista žvejoti pagal I lentelę, skaičiumi ir dienų jūroje, kuriomis kiekvienas laivas galėtų pasinaudoti taikant 7.1 punktą, skaičiumi.

7.4.

Remdamasi tuo prašymu, Komisija įvertina, ar laikomasi 7 punkte nurodytų sąlygų, ir atitinkamu atveju gali leisti tai valstybei narei pasinaudoti 7.1 punkte nurodyta sistema.

8. Papildomos dienos, skiriamos atsižvelgiant į visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą

8.1.

Atsižvelgdama į tai, kad ankstesniu valdymo laikotarpiu žvejybos veikla buvo visam laikui nutraukta pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1198/2006 (1) 23 straipsnį arba pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 744/2008 (2), Komisija valstybei narei gali skirti papildomų dienų jūroje, kurias valstybė narė gali leisti būti rajone laivui, turinčiam bet kurį reglamentuojamą žvejybos įrankį. Žvejybos veiklos nutraukimo dėl kitų priežasčių atvejai gali būti kiekvienas atskirai svarstomi Komisijos, jei atitinkama valstybė narė jai pateikia rašytinį ir tinkamai pagrįstą prašymą. Tokiame rašytiniame prašyme nurodomi susiję laivai ir prie kiekvieno iš jų patvirtinama, kad jie niekuomet nebevykdys žvejybos veiklos.

8.2.

Žvejybos veiklai nebenaudojamų laivų, kurie naudojo reglamentuojamą žvejybos įrankį, 2003 m. išnaudotos žvejybos pastangos, išmatuotos kilovatdienėmis, padalijamos iš visų tokį patį įrankį 2003 m. naudojusių laivų pastangų. Tokiu atveju papildomas dienų jūroje skaičius apskaičiuojamas dauginant gautą santykį iš dienų, kurios būtų buvusios skirtos pagal I lentelę, skaičiaus. Jeigu apskaičiavus susidaro ne visa diena, ji apvalinama iki artimiausio visos dienos skaičiaus.

8.3.

8.1 ir 8.2 punktai netaikomi, jei laivas pakeistas kitu remiantis 3 arba 6.4 punktu arba jei ankstesniais metais jau buvo pasinaudota galimybe už nebenaudojamo laivo pastangas gauti papildomų dienų jūroje.

8.4.

Valstybės narės, pageidaujančios gauti 8.1 punkte nurodytų dienų, Komisijai ne vėliau kaip esamo valdymo laikotarpio birželio 15 d. pateikia prašymą ir elektronines ataskaitas, kuriose nurodoma išsami informacija apie I lentelėje nustatytų žvejybos įrankių grupės ir specialiųjų sąlygų duomenų apskaičiavimą, grindžiamą:

a)	nebenaudojamų laivų sąrašais, nurodant laivų Sąjungos laivyno registro (CFR) numerį ir variklio galią;

b)	tokių laivų 2003 m. vykdyta žvejybos veikla, apskaičiuojama dienomis jūroje pagal tam tikrą žvejybos įrankių grupę ir, jei būtina, specialiąsias sąlygas.

8.5.

Remdamasi tokiu valstybės narės prašymu, Komisija gali įgyvendinimo aktais skirti tai valstybei narei papildomų dienų, kurios pridedamos prie 5.1 punkte nurodyto tai valstybei narei skirto dienų skaičiaus. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

8.6.

Esamu valdymo laikotarpiu valstybė narė gali perskirstyti papildomas dienas jūroje visiems laivyne dar naudojamiems laivams, turintiems teisę naudoti reglamentuojamus žvejybos įrankius, arba tokių laivų daliai. Tačiau neleidžiama savo veiklą nutraukusio laivo, kuris naudojosi 6.1 punkto a arba b papunktyje nurodyta specialiąja sąlyga, turėtų papildomų dienų perkelti toliau naudojamam laivui, kuriam netaikoma jokia specialioji sąlyga.

8.7.

Jei Komisija paskiria papildomų dienų jūroje už ankstesniu valdymo laikotarpiu visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą, I lentelėje nurodytas valstybei narei skirtas esamu valdymo laikotarpio didžiausias dienų jūroje skaičius ir nustatytas įrankis atitinkamai pakoreguojami.

9. Papildomų dienų skyrimas siekiant sustiprinti stebėjimą

9.1.

Komisija pagal sustiprintą mokslinio stebėjimo programą, grindžiamą mokslininkų ir žvejybos sektoriaus atstovų bendradarbiavimu, valstybei narei gali skirti tris papildomas dienas, kurias laivas gali būti rajone, turėdamas bet kurį reglamentuojamą žvejybos įrankį. Pagal tokią programą daugiausia dėmesio skiriama į jūrą išmetamų žuvų kiekiui ir laimikio sudėčiai, ir joje nustatyti griežtesni duomenų rinkimo reikalavimai, nei nustatytieji Reglamente (EB) Nr. 199/2008 (3) ir jo nuostatų dėl nacionalinių programų įgyvendinimo taisyklėse.

9.2.

Moksliniai stebėtojai yra nepriklausomi nuo laivo savininko, kapitono arba įgulos narių.

9.3.

Valstybė narė, pageidaujanti gauti pagal 9.1 punktą skiriamų dienų, pateikia Komisijai tvirtinti savo sustiprinto mokslinio stebėjimo programos aprašymą.

9.4.

Remdamasi tuo aprašymu ir pasikonsultavusi su STECF, Komisija gali įgyvendinimo aktais skirti atitinkamai valstybei narei papildomų dienų, kurios pridedamos prie 5.1 punkte nurodyto tai valstybei narei skirto dienų skaičiaus ir skiriamos su tos valstybės narės sustiprinto mokslinio stebėjimo programa susijusiems laivams, rajonui ir įrankiams. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

9.5.

Jeigu atitinkama valstybė narė nori ir toliau be pakeitimų taikyti anksčiau pateiktą ir Komisijos patvirtintą sustiprinto mokslinio stebėjimo programą, ji, likus keturioms savaitėms iki programos taikymo laikotarpio pradžios, praneša Komisijai apie tolesnį tos programos taikymą.

IV SKYRIUS

Valdymas

10. Bendri įsipareigojimai

Valstybės narės valdo didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas pagal Reglamento (EB) Nr. 2166/2005 8 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytas sąlygas.

11. Valdymo laikotarpiai

11.1.

Valstybė narė I lentelėje nurodytas dienas, kuriomis laivas gali būti rajone, gali suskirstyti į vieno ar daugiau kalendorinių mėnesių trukmės valdymo laikotarpius.

11.2.

Dienų arba valandų, kuriomis laivas gali būti rajone valdymo laikotarpiu, skaičių nustato atitinkama valstybė narė.

11.3.

Jei valstybė narė laiką, kurį su jos vėliava plaukiojantys laivai gali būti rajone, nustato valandomis, panaudotų dienų skaičių ji ir toliau skaičiuoja laikydamasi 10 punkte nurodytų sąlygų. Komisijos prašymu valstybė narė nurodo, kokių prevencinių priemonių ji ėmėsi, kad rajone nebūtų išnaudota per daug žvejybos dienų dėl to, kad laivas išplaukia iš rajono prieš pasibaigiant 24 valandų laikotarpiui.

V SKYRIUS

Keitimasis paskirtomis žvejybos pastangomis

12. Su valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo dienų perleidimas kitam su tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui

12.1.

Valstybė narė gali leisti su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui perleisti jam skirtas dienas, kuriomis jis gali būti rajone, kitam su jos vėliava tame rajone plaukiojančiam laivui, jeigu laivui perleistų dienų skaičius, padaugintas iš jo variklio galios kilovatais (kilovatdienės), yra lygus perleidžiančiojo laivo perleistų dienų skaičiui, padaugintam iš to laivo variklio galios kilovatais, arba yra už jį mažesnis. Laivo variklio galia kilovatais – Sąjungos žvejybos laivyno registre užregistruota laivo variklio galia.

12.2.

Pagal 12.1 punktą perleistų dienų, kurias laivas gali būti rajone, bendras skaičius, padaugintas iš perleidžiančiojo laivo variklio galios kilovatais, negali būti didesnis nei 6.1 punkto a papunktyje nurodytais metais žvejybos žurnale nurodytas perleidžiančiojo laivo vidutinis dienų tame rajone skaičius per metus, padaugintas iš to laivo variklio galios kilovatais.

12.3.

Perleisti dienas, kaip aprašyta 12.1 punkte, leidžiama laivams, naudojantiems bet kurį reglamentuojamą žvejybos įrankį ir vykdantiems veiklą tuo pačiu valdymo laikotarpiu.

12.4.

Perleisti dienas gali tik tie laivai, kuriems žvejybos dienos skiriamos netaikant specialiųjų sąlygų.

12.5.

Komisijos prašymu valstybės narės pateikia informaciją apie perleis–tas dienas. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, gali nustatyti šiame punkte nurodytai informacijai rinkti ir perduoti skirtą lentelinių skaičiuoklių formatą. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

13. Su vienos valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo dienų perleidimas su kitos valstybės narės vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui

Valstybės narės gali leisti su jų vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams perleisti vieni kitiems dienas, kurias jie gali būti rajone, galiojančias tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame pačiame rajone, su sąlyga, kad 4.1 bei 4.2 ir 12 punktai taikomi mutatis mutandis. Jeigu valstybės narės nusprendžia leisti perleisti dienas, prieš tai jos Komisijai praneša išsamią su perleidimu susijusią informaciją, įskaitant perleidžiamų dienų skaičių, žvejybos pastangas ir su jomis susijusias žvejybos kvotas, jei tokios taikomos.

VI SKYRIUS

Įsipareigojimai teikti ataskaitas

14. Žvejybos pastangų ataskaitos

Laivams, kuriems taikomas šis priedas, taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 28 straipsnis. Tame straipsnyje nurodytas geografinis rajonas yra šio priedo 2 punkte nurodytas rajonas.

15. Atitinkamų Duomenų Rinkimas

Valstybės narės, remdamosi informacija, kuri naudojama šiame priede nurodytoms žvejybos dienoms rajone valdyti, renka kiekvieno metų ketvirčio duomenis apie visas žvejybos pastangas rajone, naudotas žvejojant velkamaisiais ir stacionariaisiais žvejybos įrankiais, taip pat apie įvairių rūšių žvejybos įrankius rajone naudojančių laivų žvejybos pastangas ir tų laivų variklio galią kilovatdienėmis.

16. Atitinkamų Duomenų Pateikimas

Komisijos prašymu valstybės narės Komisijos joms nurodytu tam skirtu elektroninio pašto adresu nusiunčia jai lentelinę skaičiuoklę, kurioje II ir III lentelėse nurodytu formatu pateikiami 15 punkte nurodyti duomenys. Komisijos prašymu valstybės narės nusiunčia jai išsamią informaciją apie visais esamu ir ankstesniu valdymo laikotarpiais arba atskirų jų dalių metu paskirtas ir panaudotas žvejybos pastangas, naudodamos IV ir V lentelėse nurodytą duomenų formatą.

II lentelė

Kilovatdienių duomenų pateikimo pagal valdymo laikotarpį formatas

Valstybė narė	Įrankis	Valdymo laikotarpis	Bendras deklaruojamas žvejybos pastangų kiekis
(1)	(2)	(3)	(4)

III lentelė

Kilovatdienių duomenų pagal valdymo laikotarpį formatas

Laukelio pavadinimas

Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius

Išdėstymas (4) K(kairė) / D(dešinė)

Apibrėžtis ir pastabos

(1)	Valstybė narė

Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje registruotas laivas.

(2)

Įrankis

Viena iš šių žvejybos įrankių rūšių:

TR	–	tralai, jūriniai užmetamieji tinklai ir panašūs žvejybos įrankiai, kurių tinklo akių dydis ≥ 32 mm;
GN	–	žiauniniai tinklai, kurių akių dydis ≥ 60 mm;
LL	–	dugninės ūdos.

(3)	Valdymo laikotarpis

Vienas valdymo laikotarpis laikotarpiu nuo 2006 m. valdymo laikotarpio iki esamo valdymo laikotarpio.

(4)	Bendras deklaruojamas žvejybos pastangų kiekis

Bendras žvejybos pastangų, išreikštų kilovatdienėmis, kiekis nuo atitinkamo valdymo laikotarpio vasario 1 d. iki sausio 31 d.

IV lentelė

Laivo informacijos pateikimo formatas

Valstybė narė	CFR	Išorinis ženklinimas	Valdymo laikotarpio trukmė	Įrankis, apie kurį pranešta				Įrankiui (-iams), apie kurį (-iuos) pranešta, taikoma specialioji sąlyga				Dienos, kuriomis leidžiama naudoti įrankį (-ius), apie kurį (-iuos) pranešta				Dienos, kuriomis buvo naudotas (-i) įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta				Perleistos dienos
Valstybė narė	CFR	Išorinis ženklinimas	Valdymo laikotarpio trukmė	Nr. 1	Nr. 2	Nr. 3	…	Nr. 1	Nr. 2	Nr. 3	…	Nr. 1	Nr. 2	Nr. 3	…	Nr. 1	Nr. 2	Nr. 3	…
(1)	(2)	(3)	(4)	(5)	(5)	(5)	(5)	(6)	(6)	(6)	(6)	(7)	(7)	(7)	(7)	(8)	(8)	(8)	(8)	(9)

V lentelė

Laivo informacijos duomenų formatas

Laukelio pavadinimas

Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius

Išdėstymas (5) K(kairė) / D(dešinė)

Apibrėžtis ir pastabos

(1)	Valstybė narė

Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje registruotas laivas.

(2)

CFR

Sąjungos žvejybos laivyno registro numeris (CFR).

Unikalus žvejybos laivo atpažinties numeris.

Valstybė narė (triraidis ISO kodas) ir atpažinties numeris (9 rašmenys). Jei numerį sudaro mažiau kaip 9 rašmenys, kairėje pusėje privaloma įrašyti papildomus nulius.

(3)	Išorinis ženklinimas

Pagal Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 1381/87 (6).

(4)	Valdymo laikotarpio trukmė

Valdymo laikotarpio trukmė mėnesiais.

(5)	Deklaruoti įrankiai

Viena iš šių žvejybos įrankių rūšių:

TR	–	tralai, jūriniai užmetamieji tinklai ir panašūs žvejybos įrankiai, kurių tinklo akių dydis ≥ 32 mm;
GN	–	žiauniniai tinklai, kurių akių dydis ≥ 60 mm;
LL	–	dugninės ūdos.

(6)	Įrankiui (-iams), apie kurį (-iuos) pranešta, taikoma specialioji sąlyga

Nurodoma, kuri iš IIB priedo 6.1 punkto a arba b papunkčiuose nurodytų specialiųjų sąlygų taikoma, jei taikoma.

(7)	Dienos, kuriomis leidžiama naudoti įrankį (-ius), apie kurį (-iuos) pranešta

Nurodomas dienų, kuriomis laivui pagal IIB priedą leidžiama rinktis žvejybos įrankius, skaičius ir valdymo laikotarpio, apie kurį pranešta, trukmė.

(8)	Dienos, kuriomis buvo naudotas (-i) įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta

Dienų, kurias laivas faktiškai praleido rajone, naudodamas įrankį, apie kurį pranešta, valdymo laikotarpiu, apie kurį pranešta, skaičius.

(9)	Perleistos dienos

Kitam laivui perleistų dienų atveju nurodomas „– perleistų dienų skaičius“, o gautų dienų atveju „+ perleistų dienų skaičius“.

(1) 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (OL L 223, 2006 8 15, p. 1).

(2) 2008 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 744/2008, kuriuo nustatomi laikinieji specialieji veiksmai ekonominės krizės paveiktų Europos bendrijos žvejybos laivynų restruktūrizavimui skatinti (OL L 202, 2008 7 31, p. 1).

(3) 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo (OL L 60, 2008 3 5, p. 1).

(4) Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuoto ilgio formatu.

(5) Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuoto ilgio formatu.

(6) 1987 m. gegužės 20 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 1381/87, nustatantis išsamias taisykles dėl žvejybos laivų žymėjimo ir dokumentų (OL L 132, 1987 5 21, p. 9).

IIC PRIEDAS

LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į VAKARINĖS LAMANŠO SĄSIAURIO DALIES PAPRASTŲJŲ JŪRŲ LIEŽUVIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMĄ ICES VIIe KVADRATE

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1. Taikymo sritis

1.1.

Šis priedas taikomas ICES VIIe kvadrate esantiems Sąjungos žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis yra 10 m arba daugiau, turintiems sijinių tralų, kurių tinklo akių dydis yra 80 mm arba daugiau, ir stacionariųjų tinklų, įskaitant žiauninius tinklus, sieninius tinklus ir pinkliuosius tinklus, kurių akių dydis yra 220 mm arba mažiau, arba juos naudojantiems pagal Reglamentą (EB) Nr. 509/2007.

1.2.

Laivams, žvejojantiems stacionariaisiais tinklais, kurių akių dydis yra 120 mm arba daugiau, ir kurie pagal žvejybos įrašus per pastaruosius trejus metus paprastųjų jūrų liežuvių sužvejojo mažiau nei 300 kg gyvojo svorio per metus, šis priedas netaikomas, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)	2015 m. valdymo laikotarpiu šie laivai sužvejojo mažiau nei 300 kg gyvojo svorio paprastųjų jūrų liežuvių;

b)	iš šių laivų jūroje žuvis neperkeliama į kitą laivą;

c)	ne vėliau kaip 2016 m. liepos 31 d. ir 2017 m. sausio 31 d. kiekviena atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia ataskaitą, nurodydama šių laivų per pastaruosius trejus metus sužvejotų paprastųjų jūrų liežuvių kiekius ir 2016 m. sužvejotų paprastųjų jūrų liežuvių kiekius.

Jei neįvykdoma bent viena iš šių sąlygų, atitinkamiems laivams nedelsiant vėl pradedamas taikyti šis priedas.

2. Terminų apibrėžtys

Šiame priede vartojamų terminų apibrėžtys:

a) žvejybos įrankių grupė– grupė, kurią sudaro dviejų toliau nurodytų kategorijų žvejybos įrankiai:

i)	sijiniai tralai, kurių tinklo akių dydis yra 80 mm arba daugiau, ir

ii)	stacionarieji tinklai, įskaitant žiauninius tinklus, sieninius tinklus ir pinkliuosius tinklus, kurių akių dydis yra 220 mm arba mažiau;

b) reglamentuojamas žvejybos įrankis– bet kuris iš prie žvejybos įrankių grupės priskiriamų dviejų kategorijų žvejybos įrankių;

c) rajonas– ICES VIIe kvadratas;

d) esamas valdymo laikotarpis– laikotarpis nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d.

3. Veiklos apribojimai

Nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 29 straipsnio, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys Sąjungoje registruoti Sąjungos žvejybos laivai, turintys bet kokį reglamentuojamą žvejybos įrankį, rajone būtų ne daugiau dienų, nei nurodyta šio priedo III skyriuje.

II SKYRIUS

Leidimai

4. Leidimą žvejoti turintys laivai

4.1

4.2

Tačiau laivui, naudojusiam reglamentuojamą žvejybos įrankį, galima leisti naudoti kitokį žvejybos įrankį, jeigu pastarajam žvejybos įrankiui naudoti skirtų dienų skaičius yra didesnis nei reglamentuojamam žvejybos įrankiui skirtų dienų skaičius arba lygus tam skaičiui.

4.3

III SKYRIUS

Sąjungos žvejybos laivams skiriamas dienų, kurias jie gali būti rajone, skaičius

5. Didžiausias dienų skaičius

I lentelė

Didžiausias dienų, kurias laivas gali būti rajone, skaičius per metus pagal reglamentuojamų žvejybos įrankių kategoriją

Reglamentuojamas įrankis	Didžiausias dienų skaičius
Sijiniai tralai, kurių tinklo akių dydis ≥ 80 mm	BE	164
	FR	175
	UK	207
Stacionarieji tinklai, kurių akių dydis ≤ 220 mm	BE	164
	FR	178
	UK	164

6. Kilovatdienių sistema

6.1.

Esamu valdymo laikotarpiu valstybė narė gali valdyti savo žvejybos pastangų paskirstymą pagal kilovatdienių sistemą. Pagal tą sistemą ji gali atitinkamam laivui, turinčiam reglamentuojamą žvejybos įrankį, nurodytą I lentelėje, skirti kitokį didžiausią dienų, kurias laivas gali būti rajone, skaičių, nei nustatytasis toje lentelėje, jeigu laikomasi bendro tokiam reglamentuojamam įrankiui taikomo kilovatdienių skaičiaus.

6.2.

Bendras kilovatdienių skaičius yra visų atskirų žvejybos pastangų, skirtų su tos valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams, turintiems teisę naudoti reglamentuojamą žvejybos įrankį, suma. Tokios individualios žvejybos pastangos apskaičiuojamos kilovatdienėmis, dauginant kiekvieno laivo variklio galią iš dienų jūroje, kuriomis tas laivas galėtų pasinaudoti pagal I lentelę, jeigu nebūtų taikomas 6.1 punktas, skaičiaus.

6.3.

6.1 punkte nurodyta sistema pasinaudoti pageidaujanti valstybė narė Komisijai pateikia prašymą ir elektronines ataskaitas, kuriose nurodoma išsami informacija apie I lentelėje nustatytų reglamentuojamo žvejybos įrankio ir specialiųjų sąlygų duomenų apskaičiavimą, grindžiamą:

a)	leidimą žvejoti turinčių laivų sąrašu, nurodant laivų Sąjungos žvejybos laivyno registro (CFR) numerį ir variklio galią;

b)	dienų jūroje, kuriomis kiekvienam laivui iš pradžių būtų buvę leista žvejoti pagal I lentelę, skaičiumi ir dienų jūroje, kuriomis kiekvienas laivas galėtų pasinaudoti taikant 6.1 punktą, skaičiumi.

6.4.

Remdamasi tuo prašymu, Komisija įvertina, ar laikomasi 6 punkte nurodytų sąlygų, ir atitinkamu atveju gali leisti tai valstybei narei pasinaudoti 6.1 punkte nurodyta sistema.

7. Papildomos dienos, skiriamos atsižvelgiant į visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą

7.1.

Atsižvelgdama į tai, kad ankstesniu valdymo laikotarpiu žvejybos veikla buvo visam laikui nutraukta pagal Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 23 straipsnį arba pagal Reglamentą (EB) Nr. 744/2008, Komisija valstybei narei gali skirti papildomų dienų jūroje, kurias valstybė narė gali leisti būti rajone laivui, turinčiam bet kurį reglamentuojamą žvejybos įrankį. Žvejybos veiklos nutraukimo dėl kitų priežasčių atvejai gali būti kiekvienas atskirai svarstomi Komisijos, jei atitinkama valstybė narė jai pateikia rašytinį ir tinkamai pagrįstą prašymą. Tokiame rašytiniame prašyme nurodomi susiję laivai ir prie kiekvieno iš jų patvirtinama, kad jie niekuomet nebevykdys žvejybos veiklos.

7.2.

Žvejybos veiklai nebenaudojamų laivų, kurie naudojo atitinkamos grupės žvejybos įrankį, 2003 m. išnaudotos žvejybos pastangos, išmatuotos kilovatdienėmis, padalijamos iš visų tokios pačios grupės įrankį 2003 m. naudojusių laivų pastangų. Tokiu atveju papildomas dienų jūroje skaičius apskaičiuojamas dauginant gautą santykį iš dienų, kurios būtų buvusios skirtos pagal I lentelę, skaičiaus. Jeigu apskaičiavus susidaro ne visa diena, ji apvalinama iki artimiausio visos dienos skaičiaus.

7.3.

7.1 ir 7.2 punktai netaikomi, jei laivas pakeistas kitu remiantis 4.2 punktu arba jei ankstesniais metais jau buvo pasinaudota galimybe už nebenaudojamo laivo pastangas gauti papildomų dienų jūroje.

7.4.

Valstybė narė, pageidaujanti gauti 7.1 punkte nurodytų dienų, ne vėliau kaip esamo valdymo laikotarpio birželio 15 d. Komisijai pateikia prašymą ir elektronines ataskaitas, kuriose nurodoma išsami informacija apie I lentelėje nustatytų žvejybos įrankių grupės duomenų apskaičiavimą, grindžiamą:

a)	nebenaudojamų laivų sąrašais, nurodant laivų Sąjungos laivyno registro (CFR) numerį ir variklio galią;

b)	tokių laivų 2003 m. vykdyta žvejybos veikla, apskaičiuojama dienomis jūroje pagal atitinkamas žvejybos įrankių grupes.

7.5.

Remdamasi tokiu valstybės narės prašymu, Komisija gali įgyvendinimo aktais skirti tai valstybei narei papildomų dienų, kurios pridedamos prie 5 punkte nurodyto tai valstybei narei skirto dienų skaičiaus. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

7.6.

7.7.

8. Papildomų dienų skyrimas siekiant sustiprinti stebėjimą

8.1.

Komisija pagal sustiprintą mokslinio stebėjimo programą, grindžiamą mokslininkų ir žvejybos sektoriaus atstovų bendradarbiavimu, valstybei narei 2016 m. vasario 1 d. – 2017 m. sausio 31 d. laikotarpiu gali skirti tris papildomas dienas, kurias laivas gali būti rajone, turėdamas bet kurį reglamentuojamą žvejybos įrankį. Pagal tokią programą daugiausia dėmesio skiriama į jūrą išmetamų žuvų kiekiui ir laimikio sudėčiai, ir joje nustatyti griežtesni duomenų rinkimo reikalavimai, nei nustatytieji Reglamente (EB) Nr. 199/2008 ir jo nuostatų dėl nacionalinių programų įgyvendinimo taisyklėse.

8.2.

Moksliniai stebėtojai yra nepriklausomi nuo laivo savininko, kapitono arba įgulos narių.

8.3.

Valstybė narė, pageidaujanti gauti pagal 8.1 punktą skiriamų dienų, pateikia Komisijai tvirtinti savo sustiprinto mokslinio stebėjimo programos aprašymą.

8.4.

Remdamasi tuo aprašymu ir pasikonsultavusi su STECF, Komisija gali įgyvendinimo aktais skirti atitinkamai valstybei narei papildomų dienų, kurios pridedamos prie 5 punkte nurodyto tai valstybei narei skirto dienų skaičiaus ir skiriamos su tos valstybės narės sustiprinto mokslinio stebėjimo programa susijusiems laivams, rajonui ir įrankiams. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

8.5.

IV SKYRIUS

Valdymas

9. Bendri įsipareigojimai

Didžiausias leidžiamas pastangas valstybės narės valdo pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsnius.

10. Valdymo laikotarpiai

10.1.

Valstybė narė I lentelėje nurodytas dienas, kuriomis laivas gali būti rajone, gali suskirstyti į vieno ar daugiau kalendorinių mėnesių trukmės valdymo laikotarpius.

10.2.

Dienų arba valandų, kuriomis laivas gali būti rajone valdymo laikotarpiu, skaičių nustato atitinkama valstybė narė.

10.3.

Jei valstybė narė laiką, kurį su jos vėliava plaukiojantys laivai gali būti rajone, nustato valandomis, panaudotų dienų skaičių ji ir toliau skaičiuoja laikydamasi 9 punkte nurodytų sąlygų. Komisijos prašymu valstybė narė nurodo, kokių prevencinių priemonių ji ėmėsi, kad rajone nebūtų išnaudota per daug žvejybos dienų dėl to, kad laivas išplaukia iš rajono prieš pasibaigiant 24 valandų laikotarpiui.

V SKYRIUS

Keitimasis paskirtomis žvejybos pastangomis

11. Su valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo dienų perleidimas kitam su tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui

11.1.

11.2.

Pagal 11.1 punktą perleistų dienų, kurias laivas gali būti rajone, bendras skaičius, padaugintas iš perleidžiančiojo laivo variklio galios kilovatais, negali būti didesnis nei 2001, 2002, 2003, 2004 ir 2005 m. žvejybos žurnale nurodytas perleidžiančiojo laivo vidutinis dienų tame rajone skaičius per metus, padaugintas iš to laivo variklio galios kilovatais.

11.3.

Perleisti dienas, kaip aprašyta 11.1 punkte, leidžiama laivams, naudojantiems bet kurį reglamentuojamą žvejybos įrankį ir vykdantiems veiklą tuo pačiu valdymo laikotarpiu.

11.4.

Komisijos prašymu valstybės narės pateikia informaciją apie perleistas dienas. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti šiame punkte nurodytai informacijai rinkti ir perduoti skirtus lentelinių skaičiuoklių formatus. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

12. Su vienos valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo dienų perleidimas su kitos valstybės narės vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui

Valstybės narės gali leisti su jų vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams perleisti vieni kitiems dienas, kuriomis jie gali būti rajone, galiojančias tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame pačiame rajone, su sąlyga, kad 4.2, 4.4, 5, 6 ir 10 punktai taikomi mutatis mutandis. Jeigu valstybės narės nusprendžia leisti perleisti dienas, prieš tai jos Komisijai praneša išsamią su perleidimu susijusią informaciją, įskaitant perleidžiamų dienų skaičių, žvejybos pastangas ir su jomis susijusias žvejybos kvotas, jei tokios taikomos.

VI SKYRIUS

Įsipareigojimai teikti ataskaitas

13. Žvejybos pastangų ataskaitos

Laivams, kuriems taikomas šis priedas, taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 28 straipsnis. Tame straipsnyje nurodytas geografinis rajonas yra šio priedo 2 punkte nurodytas rajonas.

14. Atitinkamų duomenų rinkimas

15. Atitinkamų duomenų pateikimas

Komisijos prašymu valstybės narės Komisijos joms nurodytu tam skirtu elektroninio pašto adresu nusiunčia jai lentelinę skaičiuoklę, kurioje II ir III lentelėse nurodytu formatu pateikiami 14 punkte nurodyti duomenys. Komisijos prašymu valstybės narės jai nusiunčia išsamią informaciją apie visais 2014 ir 2015 m. valdymo laikotarpiais arba atskirų jų dalių metu paskirtas ir panaudotas žvejybos pastangas, naudodamos IV ir V lentelėse nurodytą duomenų formatą.

II lentelė

Kilovatdienių duomenų pateikimo pagal valdymo laikotarpį formatas

Valstybė narė	Įrankis	Valdymo laikotarpis	Bendras deklaruojamas žvejybos pastangų kiekis
(1)	(2)	(3)	(4)

III lentelė

Kilovatdienių duomenų pagal valdymo laikotarpį formatas

Laukelio pavadinimas

Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius

Išdėstymas (1) K(kairė) / D(dešinė)

Apibrėžtis ir pastabos

(1)	Valstybė narė

Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje registruotas laivas.

(2)

Įrankis

Viena iš šių žvejybos įrankių rūšių:

BT	–	sijiniai tralai, kurių tinklo akių dydis ≥ 80 mm;
GN	–	žiauniniai tinklai, kurių akių dydis < 220 mm;
TN	–	sieniniai tinklai arba pinklieji tinklai, kurių akių dydis < 220 mm.

(3)	Valdymo laikotarpis

Vieni metai laikotarpiu nuo 2006 m. valdymo laikotarpio iki esamo valdymo laikotarpio.

(4)	Bendras deklaruojamas žvejybos pastangų kiekis

Bendras žvejybos pastangų, išreikštų kilovatdienėmis, kiekis nuo atitinkamo valdymo laikotarpio vasario 1 d. iki sausio 31 d.

IV lentelė

Laivo informacijos pateikimo formatas

Valstybė narė	CFR	Išorinis ženklinimas	Valdymo laikotarpio trukmė	Įrankis, apie kurį pranešta				Dienos, kuriomis leidžiama naudoti įrankį (-ius), apie kurį (-iuos) pranešta				Dienos, kuriomis buvo naudotas (-i) įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta				Perleistos dienos
Valstybė narė	CFR	Išorinis ženklinimas	Valdymo laikotarpio trukmė	Nr. 1	Nr. 2	Nr. 3	…	Nr. 1	Nr. 2	Nr. 3	…	Nr. 1	Nr. 2	Nr. 3	…	Perleistos dienos
(1)	(2)	(3)	(4)	(5)	(5)	(5)	(5)	(6)	(6)	(6)	(6)	(7)	(7)	(7)	(7)	(8)

V lentelė

Laivo informacijos duomenų formatas

Laukelio pavadinimas

Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius

Išdėstymas (2) K(kairė) / D(dešinė)

Apibrėžtis ir pastabos

(1)	Valstybė narė

Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje registruotas laivas.

(2)

CFR

Sąjungos žvejybos laivyno registro numeris (CFR).

Unikalus žvejybos laivo atpažinties numeris.

Valstybė narė (triraidis ISO kodas) ir atpažinties numeris (9 rašmenys). Jei numerį sudaro mažiau kaip 9 rašmenys, kairėje pusėje privaloma įrašyti papildomus nulius.

(3)	Išorinis ženklinimas

Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1381/87.

(4)	Valdymo laikotarpio trukmė

Valdymo laikotarpio trukmė mėnesiais.

(5)	Deklaruoti įrankiai

Viena iš šių žvejybos įrankių rūšių:

BT	–	sijiniai tralai, kurių tinklo akių dydis ≥ 80 mm;
GN	–	žiauniniai tinklai, kurių akių dydis < 220 mm;
TN	–	sieniniai tinklai arba pinklieji tinklai, kurių akių dydis < 220 mm.

(6)	Įrankiui (-iams), apie kurį (-iuos) pranešta, taikoma specialioji sąlyga

Dienų, kuriomis laivui pagal IIC priedą leidžiama rinktis žvejybos įrankius, skaičius ir valdymo laikotarpio, apie kurį pranešta, trukmė.

(7)	Dienos, kuriomis buvo naudotas (-i) įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta

Dienų, kurias laivas faktiškai praleido rajone, naudodamas įrankį, apie kurį pranešta, valdymo laikotarpiu, apie kurį pranešta, skaičius.

(8)	Perleistos dienos

Kitam laivui perleistų dienų atveju nurodomas „– perleistų dienų skaičius“, o gautų dienų atveju „+ perleistų dienų skaičius“.

(1) Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuoto ilgio formatu.

(2) Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuoto ilgio formatu.

IID PRIEDAS

PAPRASTŲJŲ TOBIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO RAJONAI ICES IIa BEI IIIa KVADRATUOSE IR ICES IV PARAJONYJE

IA priede nustatytų paprastųjų tobių žvejybos ICES IIa bei IIIa kvadratuose ir ICES IV parajonyje galimybių valdymo tikslais valdymo rajonai, kuriuose taikomi konkretūs sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai, apibrėžiami kaip nurodyta toliau ir šio priedo priedėlyje:

Paprastųjų tobių išteklių valdymo rajonas	ICES statistiniai stačiakampiai
1	31-34 E9-F2; 35 E9- F3; 36 E9-F4; 37 E9-F5; 38-40 F0-F5; 41 F5-F6
2	31-34 F3-F4; 35 F4-F6; 36 F5-F8; 37-40 F6-F8; 41 F7-F8
3	41 F1-F4; 42-43 F1-F9; 44 F1-G0; 45-46 F1-G1; 47 G0
4	38-40 E7-E9; 41-46 E6-F0
5	47-51 E6 + F0-F5; 52 E6-F5
6	41-43 G0-G3; 44 G1
7	47-51 E7-E9

IID priedo 1 priedėlis

PAPRASTŲJŲ TOBIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO RAJONAI

III PRIEDAS

TREČIŲJŲ ŠALIŲ VANDENYSE ŽVEJOJANTIEMS SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVAMS IŠDUOTŲ ŽVEJYBOS LEIDIMŲ DIDŽIAUSIAS SKAIČIUS

Žvejybos rajonas	Žvejybos veikla	Žvejybos leidimų skaičius	Žvejybos leidimų paskirstymas valstybėms narėms		Didžiausias vienu metu žvejojančių laivų skaičius
Norvegijos vandenys ir žvejybos zona aplink Jano Majeno salą	Atlantinės silkės, į šiaurę nuo 62° 00′ šiaurės platumos	77	DK	25	57
			DE	5
			FR	1
			IE	8
			NL	9
			PL	1
			SV	10
			UK	18
	Priedugnio rūšių žuvys, į šiaurę nuo 62° 00′ šiaurės platumos	80	DE	16	50
			IE	1
			ES	20
			FR	18
			PT	9
			UK	14
			Nepaskirta	2
	Atlantinės skumbrės (1)	Netaikoma	Netaikoma		70
	Pramoninėms reikmėms naudojamų rūšių žuvys, į pietus nuo 62° 00′ šiaurės platumos	480	DK	450	150
		480	UK	30	150
Farerų Salų vandenys	Visų rūšių žvejyba tralais ne didesniais nei 180 pėdų ilgio laivais zonoje, esančioje 12–21 mylių atstumu nuo Farerų Salų bazinių linijų	26	BE	0	13
			DE	4
			FR	4
			UK	18
	Specializuotoji atlantinių menkių ir juodadėmių menkių žvejyba žvejybos įrankiais, kurių tinklo akių dydis ne mažesnis nei 135 mm, leidžiama tik rajone, esančiame į pietus nuo 62° 28′ šiaurės platumos ir į rytus nuo 6° 30′ vakarų ilgumos	8 (2)	Netaikoma		4
	Žvejyba tralais didesniu nei 21 mylios atstumu nuo Farerų Salų bazinės linijos. Kovo 1 d. – gegužės 31 d. ir spalio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiais tie laivai gali vykdyti veiklą rajone tarp 61° 20′ šiaurės platumos bei 62° 00′ šiaurės platumos bei 12–21 mylių atstumu nuo bazinių linijų esančiame rajone	70	BE	0	26
			DE	10
			FR	40
			UK	20
	Melsvųjų molvų žvejyba tralu, kurio tinklo akių dydis ne mažesnis nei 100 mm, rajone, esančiame į pietus nuo 61° 30′ šiaurės platumos ir į vakarus nuo 9° 00′ vakarų ilgumos, bei rajone, esančiame tarp 7° 00′ vakarų ilgumos ir 9° 00′ vakarų ilgumos į pietus nuo 60° 30′ šiaurės platumos, ir rajone, esančiame į pietvakarius nuo linijos tarp 60° 30′ šiaurės platumos, 7° 00′ vakarų ilgumos ir 60° 00′ šiaurės platumos, 6° 00′ vakarų ilgumos	70	DE (3)	8	20 (4)
		70	FR (3)	12	20 (4)
	Specializuotoji ledjūrio menkių žvejyba tralu, kurio tinklo akių dydis yra ne mažesnis nei 120 mm, turint galimybę naudoti skersines tralo maišo virves	70	Netaikoma		22 (4)
	Šiaurinių žydrųjų merlangų žvejyba. Bendrą žvejybos leidimų skaičių galima padidinti keturiems laivams išduotais leidimais, kad būtų galima suformuoti poras, jeigu Farerų Salų institucijos imtų taikyti specialiąsias galimybių žvejoti rajone, kuris vadinamas „pagrindiniu šiaurinių žydrųjų merlangų žvejybos rajonu“, taisykles.	34	DE	2	20
			DK	5
			FR	4
			NL	6
			UK	7
			SE	1
			ES	4
			IE	4
			PT	1
	Žvejyba ūdomis	10	UK	10	6
	Atlantinės skumbrės	12	DK	1	12
			BE	0
			DE	1
			FR	1
			IE	2
			NL	1
			SE	1
			UK	5
	Atlantinės silkės, į šiaurę nuo 62° 00′ šiaurės platumos	20	DK	5	20
			DE	2
			IE	2
			FR	1
			NL	2
			PL	1
			SE	3
			UK	4

(1) Nedarant poveikio papildomoms licencijoms, Norvegijos skirtoms Švedijai pagal nusistovėjusią praktiką.

(2) Šie skaičiai pateikti skiltyje „Visų rūšių žvejyba tralais ne didesniais nei 180 pėdų ilgio laivais zonoje, esančioje 12–21 mylių atstumu nuo Farerų Salų bazinių linijų“.

(3) Didžiausias bet kokiu metu rajone esančių laivų skaičius.

(4) Šie skaičiai pateikti skiltyje „Žvejyba tralais didesniu nei 21 mylios atstumu nuo Farerų Salų bazinių linijų“.

IV PRIEDAS

ICCAT KONVENCIJOS RAJONAS (1)

1. Didžiausias kartinėmis ūdomis su jauku ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių Sąjungos laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje leidžiama aktyviosios žvejybos įrankiais žvejoti paprastuosius tunus, ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio, skaičius

Ispanija	60
Prancūzija	37
Sąjunga	97

2. Didžiausias Sąjungos priekrantės zonoje žvejojančių smulkiosios žvejybos laivų, kuriems Viduržemio jūroje leidžiama aktyviosios žvejybos įrankiais žvejoti paprastuosius tunus, ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio, skaičius

Ispanija	119
Prancūzija	101
Italija	30
Kipras	9 (2)
Мalta	35 (2)
Sąjunga	291

3. Didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama Adrijos jūroje auginimo reikmėms aktyviosios žvejybos įrankiais žvejoti paprastuosius tunus, ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio, skaičius

Kroatija	13
Italija	12
Sąjunga	25

4. Didžiausias kiekvienos valstybės narės žvejybos laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje gali būti leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą, transportuoti arba iškrauti paprastuosius tunus, skaičius ir bendras pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa

A lentelė

Žvejybos laivų skaičius (3)
	Kipras (4)	Graikija (5)	Kroatija	Italija	Prancūzija	Ispanija	Мalta (6)
Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai	1	1	13	12	17	6	1
Ilgosiomis ūdomis žvejojantys laivai	9 (7)	0	0	30	8	31	35
Kartinėmis ūdomis su jauku žvejojantys laivai	0	0	0	0	37	60	0
Rankinėmis ūdomis žvejojantys laivai	0	0	12	0	29 (8)	2	0
Traleriai	0	0	0	0	57	0	0
Kiti smulkiosios žvejybos laivai (9)	0	27	0	0	101	32	0

B lentelė

Bendras pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa
	Kipras	Kroatija	Graikija	Italija	Prancūzija	Ispanija	Мalta
Gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta
Ilgosiomis ūdomis žvejojantys laivai	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta
Kartinėmis ūdomis su jauku žvejojantys laivai	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta
Rankinėmis ūdomis žvejojantys laivai	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta
Traleriai	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta
Kiti smulkiosios žvejybos laivai	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta	Bus nustatyta

5. Didžiausias rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje paprastiesiems tunams žvejoti naudojamų kiekvienos valstybės narės leidžiamų gaudyklių skaičius

	Gaudyklių skaičius (10)
Ispanija	5
Italija	6
Portugalija	3

6. Didžiausias kiekvienos valstybės narės paprastųjų tunų auginimo pajėgumas, tukinimo pajėgumas ir didžiausias laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, kuriuos kiekviena valstybė narė gali perkelti į rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje esančius savo žuvininkystės ūkius, kiekis

A lentelė

Didžiausias tunų auginimo pajėgumas ir tukinimo pajėgumas
	Ūkių skaičius	Pajėgumas (tonomis)
Ispanija	14	11 852
Italija	15	13 000
Graikija	2	2 100
Kipras	3	3 000
Kroatija	7	7 880
Мalta	8	12 300

B lentelė

Didžiausias laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų kiekis (tonomis)
Ispanija	5 855
Italija	3 764
Graikija	785
Kipras	2 195
Kroatija	2 947
Мalta	8 768

(1) 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti skaičiai gali būti sumažinti, siekiant laikytis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų.

(2) Šis skaičius gali būti padidintas, jei vienas gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas pakeičiamas 10 ilgosiomis ūdomis žvejojančių laivų.

(3) Šioje 4 punkto A lentelėje skaičiai gali būti dar padidinti su sąlyga, kad bus laikomasi tarptautinių Sąjungos įsipareigojimų.

(4) Vienas vidutinio dydžio laivas, žvejojantis gaubiamaisiais tinklais, gali būti pakeistas ne daugiau kaip 10 ilgosiomis ūdomis žvejojančių laivų.

(5) Vienas vidutinio dydžio laivas, žvejojantis gaubiamaisiais tinklais, gali būti pakeistas ne daugiau kaip 10 ilgosiomis ūdomis žvejojančių laivų arba vienu mažu gaubiamaisiais tinklais žvejojančiu laivu ir trimis kitais smulkiosios žvejybos laivais.

(6) Vienas vidutinio dydžio laivas, žvejojantis gaubiamaisiais tinklais, gali būti pakeistas ne daugiau kaip 10 ilgosiomis ūdomis žvejojančių laivų.

(7) Universalios paskirties laivai, kuriuose naudojami įvairūs žvejybos įrankiai.

(8) Ūdomis žvejojantys laivai, veiklą vykdantys Atlanto vandenyne

(9) Universalios paskirties laivai, kuriuose naudojami įvairūs žvejybos įrankiai (ūdos, rankinės ūdos, velkamosios ūdos).

(10) Šis skaičius gali būti dar padidintas su sąlyga, kad bus laikomasi tarptautinių Sąjungos įsipareigojimų.

V PRIEDAS

CCAMLR KONVENCIJOS RAJONAS

A DALIS

SPECIALIZUOTOSIOS ŽVEJYBOS UŽDRAUDIMAS CCAMLR KONVENCIJOS RAJONE

Tikslinės rūšys	Zona	Draudimo laikotarpis
Rykliai (visos rūšys)	Konvencijos rajonas	2016 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Notothenia rossii	FAO 48.1. Antarktis, pusiasalio rajone FAO 48.2. Antarktis, aplink Pietų Orknio salas FAO 48.3. Antarktis, aplink Pietų Džordžiją	2016 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Pelekinės žuvys	FAO 48.1. Antarktis (1) FAO 48.2. Antarktis (1)	2016 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Gobionotothen gibberifrons Chaenocephalus aceratus Pseudochaenichthys georgianus Lepidonotothen squamifrons Patagonotothen guntheri Electrona carlsbergi (1)	FAO 48.3.	2016 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Dissostichus spp.	FAO 48.5. Antarktis	2015 m. gruodžio 1 d. – 2016 m. lapkričio 30 d.
Dissostichus spp.	FAO 88.3. Antarktis (1) FAO 58.5.1. Antarktis (1) (2) FAO 58.5.2. Antarktis į rytus nuo 79° 20′ rytų ilgumos ir už IEZ ribų į vakarus nuo 79° 20′ rytų ilgumos (1) FAO 58.4.4. Antarktis (1) (2) FAO 58.6. Antarktis (1) (2) FAO 58.7. Antarktis (1)	2016 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Lepidonotothen squamifrons	FAO 58.4.4. (1) (2)	2016 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Visos rūšys, išskyrus Champsocephalus gunnari ir Dissostichus eleginoides	FAO 58.5.2. Antarktis	2015 m. gruodžio 1 d. – 2016 m. lapkričio 30 d.
Dissostichus mawsoni	FAO 48.4. Antarktis (1) rajone, esančiame tarp 55° 30′ pietų platumos ir 57° 20′ pietų platumos bei 25° 30′ vakarų ilgumos ir 29° 30′ vakarų ilgumos	2016 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.

B DALIS

BLSK IR PRIEGAUDOS APRIBOJIMAI 2015–2016 M. VYKDANT ŽVALGOMĄJĄ ŽVEJYBĄ CCAMLR KONVENCIJOS RAJONE

Parajonis /kvadratas	Regionas	Sezonas	Maži tiriamieji plotai (MTP)		Leidžiamas sužvejoti Dissotichus spp. kiekis (tonomis)	Sužvejojamos priegaudos apribojimas (tonomis)
			MTP	Apribojimas		Rombinės rajožuvės		Macrourus spp.		Kitų rūšių žuvys
58.4.1.	Visas kvadratas	2015 m. gruodžio 1 d. – 2016 m. lapkričio 30 d.	A, B, F	0	660	50		105		100
			C (įskaitant 58.4.1_1, 58.4.1_2)	203 (3)
			D	42 (3)						A, B, F	0
										C	20
			E (58.4.1_3, 58.4.1_4)	246						D	20
										E	20
			G (įskaitant 58.4.1_5)	127 (3)						G	20
										H	20
			H	42 (3)
58.4.2.	Visas kvadratas	2015 m. gruodžio 1 d. – 2016 m. lapkričio 30 d.	A	30 (4)	35	50		20		20
			B, C, D	0
			E (įskaitant 58.4.2_1)	35
58.4.3a.	Visas kvadratas 58.4.3a._1	2015 m. gruodžio 1 d. – 2016 m. lapkričio 30 d.			32	50		26		20
			Netaikoma

88.1.	Visas parajonis	2015 m. gruodžio 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d.	A, D, E, F, M	0	2 870 (5)	143		430		160
			B, C, G	360		A, D, E, F, M	0	A, D, E, F, M	0	A, D, E, F, M	0
			H, I, K	2 050		B, C, G	50	B, C, G	40	B, C, G	60
			J, L	320		H, I, K	105	H, I, K	320	H, I, K	60
						J, L	50	J, L	70	J, L	40
88.2.		2015 m. gruodžio 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d.	A, B, I	0	619	50		99		120
			C, D, E, F, G (88.2_1–88.2_4)	419 (6)		A, B, I	0	A, B, I	0	A, B, I	0
			H	200		C, D, E, F, G	50	C, D, E, F, G	67	C, D, E, F, G	100
						H	50	H	32	H	20

V priedo B dalies priedėlis

MAŽŲ TIRIAMŲJŲ PLOTŲ (MTP) SĄRAŠAS

Regionas	MTP	Ribos
48.6	A	Nuo 50° pietų platumos 20° vakarų ilgumos tiesiai į rytus iki 1° 30′ rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 60° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 20° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 50° pietų platumos.
	B	Nuo 60° pietų platumos 20° vakarų ilgumos tiesiai į rytus iki 10° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 20° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos.
	C	Nuo 60° pietų platumos 10° vakarų ilgumos tiesiai į rytus iki 0° ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 10° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos.
	D	Nuo 60° pietų platumos 0° ilgumos tiesiai į rytus iki 10° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 0° ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos.
	E	Nuo 60° pietų platumos 10° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 20° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 10° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos.
	F	Nuo 60° pietų platumos 20° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 30° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 20° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos.
	G	Nuo 50° pietų platumos 1° 30′ rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 30° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 60° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 1° 30′ rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 50° pietų platumos.
58.4.1	A	Nuo 55° pietų platumos 86° rytų ilgumos tiesiai į rytus iki 150° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 60° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 86° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 55° pietų platumos.
	B	Nuo 60° pietų platumos 86° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 90° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 80° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 64° pietų platumos, tiesiai į rytus iki 86° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos.
	C	Nuo 60° pietų platumos 90° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 100° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 90° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos.
	D	Nuo 60° pietų platumos 100° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 110° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 100° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60°pietų platumos.
	E	Nuo 60° pietų platumos 110° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 120° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 110° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos.
	F	Nuo 60° pietų platumos 120° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 130° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 120° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos.
	G	Nuo 60° pietų platumos 130° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 140° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 130° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos.
	H	Nuo 60° pietų platumos 140° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 150° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 140° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos.
58.4.2	A	Nuo 62° pietų platumos 30° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 40° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 30° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 62° pietų platumos.
	B	Nuo 62° pietų platumos 40° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 50° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 40° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 62° pietų platumos.
	C	Nuo 62° pietų platumos 50° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 60° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 50° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 62° pietų platumos.
	D	Nuo 62° pietų platumos 60° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 70° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 60° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 62° pietų platumos.
	E	Nuo 62° pietų platumos 70° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 73° 10′ rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 64° pietų platumos, tiesiai į rytus iki 80° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 70° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 62° pietų platumos.
58.4.3a	A	Visas kvadratas nuo 56° pietų platumos 60° rytų ilgumos tiesiai į rytus iki 73° 10′ rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 62° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 60° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 56° pietų platumos.
58.4.3b	A	Nuo 56° pietų platumos 73° 10′ rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 79° rytų ilgumos, į pietus iki 59° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 73°10′ rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 56° pietų platumos.
	B	Nuo 60° pietų platumos 73° 10′ rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 86° rytų ilgumos, į pietus iki 64° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 73°10′ rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos.
	C	Nuo 59° pietų platumos 73° 10′ rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 79° rytų ilgumos, į pietus iki 60° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 73°10′ rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 59° pietų platumos.
	D	Nuo 59° pietų platumos 79° rytų ilgumos tiesiai į rytus iki 86° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 60° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 79° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 59° pietų platumos.
	E	Nuo 56° pietų platumos 79° rytų ilgumos tiesiai į rytus iki 80° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 55° pietų platumos, tiesiai į rytus iki 86° rytų ilgumos, į pietus iki 59° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 79° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 56° pietų platumos.
58.4.4	A	Nuo 51° pietų platumos 40° rytų ilgumos tiesiai į rytus iki 42° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 54° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 40° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 51° pietų platumos.
	B	Nuo 51° pietų platumos 42° rytų ilgumos tiesiai į rytus iki 46° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 54° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 42° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 51° pietų platumos.
	C	Nuo 51° pietų platumos 46° rytų ilgumos tiesiai į rytus iki 50° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 54° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 46° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 51° pietų platumos.
	D	Visas kvadratas, išskyrus MTP A, B ir C ir su išorės riba, kuri eina nuo 50° pietų platumos 30° rytų ilgumos tiesiai į rytus iki 60° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 62° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 30° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 50° pietų platumos.
58.6	A	Nuo 45° pietų platumos 40° rytų ilgumos tiesiai į rytus iki 44° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 48° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 40° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 45° pietų platumos.
	B	Nuo 45° pietų platumos 44° rytų ilgumos tiesiai į rytus iki 48° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 48° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 44° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 45° pietų platumos.
	C	Nuo 45° pietų platumos 48° rytų ilgumos tiesiai į rytus iki 51° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 48° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 48° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 45° pietų platumos.
	D	Nuo 45° pietų platumos 51° rytų ilgumos tiesiai į rytus iki 54° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 48° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 51° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 45° pietų platumos.
58.7	A	Nuo 45° pietų platumos 37° rytų ilgumos tiesiai į rytus iki 40° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 48° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 37° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 45° pietų platumos.
88.1	A	Nuo 60° pietų platumos 150° rytų ilgumos tiesiai į rytus iki 170° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 65° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 150° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos.
	B	Nuo 60° pietų platumos 170° rytų ilgumos tiesiai į rytus iki 179° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 66° 40′ pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 170° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos.
	C	Nuo 60° pietų platumos 179° rytų ilgumos tiesiai į rytus iki 170° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki 70° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 178° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 66° 40′ pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 179° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos.
	D	Nuo 65° pietų platumos 150° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 160° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 150° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 65° pietų platumos.
	E	Nuo 65° pietų platumos 160° rytų ilgumos tiesiai į rytus iki 170° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 68° 30′ pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 160° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 65° pietų platumos.
	F	Nuo 68° 30′ pietų platumos 160° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 170° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 160° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 68° 30′ pietų platumos.
	G	Nuo 66° 40′ pietų platumos 170° rytų ilgumos tiesiai į rytus iki 178° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki 70° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 178° 50′ rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 70° 50′ pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 170° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 66° 40′ pietų platumos.
	H	Nuo 70° 50′ pietų platumos 170° rytų ilgumos tiesiai į rytus iki 178° 50′ rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 73° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki pakrantės, palei pakrantę šiaurės kryptimi iki 170° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 70° 50′ pietų platumos.
	I	Nuo 70° pietų platumos 178° 50′ rytų ilgumos tiesiai į rytus iki 170° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki 73° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 178° 50′ rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 70° pietų platumos.
	J	Nuo 73° pietų platumos pakrantėje netoli 170° rytų ilgumos tiesiai į rytus iki 178° 50′ rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 80° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 170° rytų ilgumos, palei pakrantę šiaurės kryptimi iki 73° pietų platumos.
	K	Nuo 73° pietų platumos 178° 50′ rytų ilgumos tiesiai į rytus iki 170° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki 76° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 178° 50′ rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 73° pietų platumos.
	L	Nuo 76° pietų platumos 178° 50′ rytų ilgumos tiesiai į rytus iki 170° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki 80° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 178° 50′ rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 76° pietų platumos.
	M	Nuo 73° pietų platumos pakrantėje netoli 169° 30′ rytų ilgumos tiesiai į rytus iki 170° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 80° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki pakrantės, palei pakrantę šiaurės kryptimi iki 73° pietų platumos.
88.2	A	Nuo 60° pietų platumos 170° vakarų ilgumos tiesiai į rytus iki 160° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 170° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos.
	B	Nuo 60° pietų platumos 160° vakarų ilgumos tiesiai į rytus iki 150° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 160° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos.
	C	Nuo 70° 50′ pietų platumos 150° vakarų ilgumos, tiesiai į rytus iki 140° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 150° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 70° 50′ pietų platumos.
	D	Nuo 70° 50′ pietų platumos 140° vakarų ilgumos, tiesiai į rytus iki 130° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 140° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 70° 50′ pietų platumos.
	E	Nuo 70° 50′ pietų platumos 130° vakarų ilgumos, tiesiai į rytus iki 120° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 130° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 70° 50′ pietų platumos.
	F	Nuo 70° 50′ pietų platumos 120° vakarų ilgumos, tiesiai į rytus iki 110° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 120° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 70° 50′ pietų platumos.
	G	Nuo 70° 50′ pietų platumos 110° vakarų ilgumos, tiesiai į rytus iki 105° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 110° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 70° 50′ pietų platumos.
	H	Nuo 65° pietų platumos 150° vakarų ilgumos tiesiai į rytus iki 105° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki 70° 50′ pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 150° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 65° pietų platumos.
	I	Nuo 60° pietų platumos 150° vakarų ilgumos tiesiai į rytus iki 105° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki 65° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 150° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos.
88.3	A	Nuo 60° pietų platumos 105° vakarų ilgumos tiesiai į rytus iki 95° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 105° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos.
	B	Nuo 60° pietų platumos 95° vakarų ilgumos tiesiai į rytus iki 85° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 95° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos.
	C	Nuo 60° pietų platumos 85° vakarų ilgumos tiesiai į rytus iki 75° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 85° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos.
	D	Nuo 60° pietų platumos 75° vakarų ilgumos tiesiai į rytus iki 70° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, palei pakrantę vakarų kryptimi iki 75° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos.

C DALIS

21-03/A PRIEDAS

PRANEŠIMAS APIE KETINIMĄ DALYVAUTI EUPHAUSIA SUPERBA ŽVEJYBOJE

Bendra informacija

Narys …

Žvejybos sezonas …

Laivo pavadinimas …

Tikėtinas sužvejotų žuvų kiekis (tonomis) …

Laivo vienos dienos perdirbimo pajėgumai (tonomis gyvojo svorio) …

Numatomi žvejybos parajoniai ir kvadratai

Ši išsaugojimo priemonė taikoma pranešimams apie ketinimus dalyvauti krilių žvejyboje 48.1, 48.2, 48.3 ir 48.4 parajoniuose ir 58.4.1 bei 58.4.2. kvadratuose. Apie ketinimus dalyvauti krilių žvejyboje kituose parajoniuose ir kvadratuose turi būti pranešta pagal Išsaugojimo priemonę 21-02.

Parajonis / kvadratas	Pažymėti tinkamą langelį
48.1	☐
48.2	☐
48.3	☐
48.4	☐
58.4.1	☐
58.4.2	☐

Žvejybos būdas

Pažymėti tinkamą langelį

☐	Įprastiniu tralu

☐	Nuolatinės žvejybos sistema

☐	Siurbimas į skaidrų tralo maišą

☐	Kitu būdu – nurodyti

Produktų rūšys ir sužvejotų krilių gyvojo svorio tiesioginio apskaičiavimo metodai

Produkto rūšis	Atitinkamais atvejais sužvejotų krilių gyvojo svorio tiesioginio apskaičiavimo metodas (remtis 21-03/B priedu) (7)
Neišdarinėtas užšaldytas
Virtas
Miltai
Aliejus
Kitas produktas, prašome nurodyti

Tinklų konfigūracija

Tinklų išmatavimai	1 tinklas		2 tinklas		Kitas (-i) tinklas (-ai)
Tinklo anga (žiotys)
Didžiausia vertikali anga (m)
Didžiausia horizontali anga (m)
Tinklo žiočių perimetras (8) (m)
Žiočių plotas (m2)
Sekcijos vidutinis akių dydis (10) (mm)	Išorinės (9)	Vidinės (9)	Išorinės (9)	Vidinės (9)	Išorinės (9)	Vidinės (9)
1-oji sekcija
2-oji sekcija
3-ioji sekcija
…
Paskutinioji sekcija (tralo maišas)

Tinklo (-ų) konfigūracijos schema (-os): …

Dėl kiekvieno naudojamo tinklo arba kiekvieno tinklo konfigūracijos pakeitimo atveju remkitės atitinkama tinklo konfigūracijos schema CCAMLR žvejybos įrankių bibliotekoje, jeigu ji ten pateikta (www.ccamlr.org/node/74407), arba pateikite išsamią konfigūracijos schemą ir išsamų aprašymą būsimame Ekosistemų stebėsenos ir valdymo (ESV) darbo grupės posėdyje. Tinklų konfigūracijos schemos turi apimti:

1.	kiekvienos tralo sekcijos ilgį ir plotį (pateikiant pakankamai išsamią informaciją, kad būtų galima apskaičiuoti, kokį kampą sudaro kiekviena sekcija su vandens srautu);

2.	akių dydį (ištemptos akies vidaus išmatavimą remiantis procedūra, numatyta pagal Išsaugojimo priemonę 22-01), formą (pavyzdžiui, rombo formos) ir medžiagą (pavyzdžiui, polipropilenas);

3.	akių sudarymą (pavyzdžiui, surišta mazgu, sujungta);

4.	informaciją apie trale naudojamas atbaidymo juostas (dizainas, išdėstymas sekcijose; jeigu atbaidymo juostos nenaudojamos, nurodykite „nulis“); atbaidymo juostomis kriliams sukliudoma įsipainioti į tinklą arba ištrūkti.

Jūros žinduolių atbaidymo įtaisas

Įtaiso (-ų) konfigūracijos schema (-os): …

Dėl kiekvieno naudojamo įtaiso tipo arba kiekvieno įtaiso konfigūracijos pakeitimo atveju remkitės atitinkama schema CCAMLR žvejybos įrankių bibliotekoje, jeigu ji ten pateikta (www.ccamlr.org/node/74407), arba pateikite išsamią konfigūracijos schemą ir išsamų aprašymą būsimame ESV darbo grupės posėdyje.

Akustinių duomenų rinkimas

Pateikite informaciją apie laive naudojamus echolotus ir sonarus.

Tipas (pvz., echolotas, sonaras)
Gamintojas
Modelis
Daviklio dažniai (kHz)

Akustinių duomenų rinkimas (išsamus aprašymas): …

Apibūdinkite veiksmus, kurių bus imtasi siekiant rinkti akustinius duomenis, kad būtų pateikta informacija apie Euphausia superba ir kitų pelaginių žuvų, pavyzdžiui, žibintūninių ir salpų (SC-CAMLR-XXX, 2.10 punktas), pasiskirstymą ir gausą.

21-03/B PRIEDAS

SUŽVEJOTŲ KRILIŲ GYVOJO SVORIO APSKAIČIAVIMO GAIRĖS

Metodas	Lygtis (kg)	Parametras
Metodas	Lygtis (kg)	Aprašymas	Tipas	Apskaičiavimo metodas	Vienetas
Laikymo talpos tūris	W * L * H * ρ * 1 000	W– talpos plotis	Konstanta	Išmatuoti žvejybos pradžioje	m
		L– talpos ilgis	Konstanta	Išmatuoti žvejybos pradžioje	m
		ρ– tūrio perskaičiavimo į masę koeficientas	Kintamasis dydis	Tūrio perskaičiavimas į masę	kg/l
		H– talpoje laikomų krilių gylis	Per konkretų valksmą	Tiesioginis stebėjimas	m
Srauto matavimo įrenginys (11)	V * Fkrilių * ρ	V– krilių ir vandens bendras tūris	Per konkretų valksmą (11)	Tiesioginis stebėjimas	litras
		Fkrilių – krilių dalis imtyje	Per konkretų valksmą (11)	Naudojant srauto matavimo įrenginį nustatyto tūrio koregavimas	—
		ρ– tūrio perskaičiavimo į masę koeficientas	Kintamasis dydis	Tūrio perskaičiavimas į masę	kg/l
Srauto matavimo įrenginys (12)	(V * ρ) – M	V– krilių pastos tūris	Per konkretų valksmą (11)	Tiesioginis stebėjimas	litras
		M– proceso metu pridėto vandens kiekis, perskaičiuotas į masę	Per konkretų valksmą (11)	Tiesioginis stebėjimas	kg
		ρ– krilių pastos tankis	Kintamasis dydis	Tiesioginis stebėjimas	kg/l
Srauto svėrimo įrenginys	M * (1 – F)	M– krilių ir vandens bendra masė	Per konkretų valksmą (12)	Tiesioginis stebėjimas	kg
Srauto svėrimo įrenginys	M * (1 – F)	F– vandens dalis imtyje	Kintamasis dydis	Naudojant srauto svėrimo įrenginį nustatytos masės koregavimas	—
Plokštės padėklas	(M – Mpadėklo) * N	Mpadėklo – tuščio padėklo masė	Konstanta	Tiesioginis stebėjimas prieš žvejybą	kg
		M– krilių ir padėklo bendra vidutinė masė	Kintamasis dydis	Tiesioginis stebėjimas prieš užšaldymą nusausinus	kg
		N– padėklų skaičius	Per konkretų valksmą	Tiesioginis stebėjimas	—
Žuvų perdirbimas į miltus	Mžuvų miltų * MCF	Mžuvų miltų – pagamintų žuvų miltų masė	Per konkretų valksmą	Tiesioginis stebėjimas	kg
Žuvų perdirbimas į miltus	Mžuvų miltų * MCF	MCF– žuvų perdirbimo į miltus koeficientas	Kintamasis dydis	Žuvų miltų dydžio perskaičiavimas į neišdarinėtų krilių dydį	—
Tralo maišo tūris	W * H * L * ρ * π/4 * 1 000	W– tralo maišo plotis	Konstanta	Išmatuoti žvejybos pradžioje	m
		H– tralo maišo aukštis	Konstanta	Išmatuoti žvejybos pradžioje	m
		ρ– tūrio perskaičiavimo į masę koeficientas	Kintamasis dydis	Tūrio perskaičiavimas į masę	kg/l
		L– tralo maišo ilgis	Per konkretų valksmą	Tiesioginis stebėjimas	m
Kita	Prašom nurodyti

Stebėjimo etapai ir dažnumas

Laikymo talpos tūris
Žvejybos pradžioje	Išmatuokite laikymo talpos plotį ir ilgį (jeigu talpa nėra stačiakampio formos, gali prireikti atlikti papildomus matavimus; tikslumas ±0,05 m).
Kiekvieną mėnesį (13)	Apskaičiuokite tūrio perskaičiavimo į masę koeficientą, nustatomą pagal nusausintą krilių masę iš laikymo talpos paimtame žinomame tūryje (pvz., 10 litrų).
Per kiekvieną valksmą	Išmatuokite talpoje laikomų krilių gylį (jeigu kriliai tarp valksmų laikomi talpoje, išmatuokite gylio skirtumą; tikslumas ±0,1 m).
Per kiekvieną valksmą	Apskaičiuokite sužvejotų krilių gyvąjį svorį (naudodami lygtį).
Srauto matavimo įrenginys (13)
Prieš žvejybą	Užtikrinkite, kad srauto matavimo įrenginiu būtų matuojami neišdarinėti kriliai (t. y. prieš perdirbimą).
Dažniau nei kartą per mėnesį (13)	Apskaičiuokite tūrio perskaičiavimo į masę koeficientą (ρ), nustatomą pagal nusausintą krilių masę iš srauto matavimo įrenginio paimtame žinomame tūryje (pvz., 10 litrų).
Per kiekvieną valksmą (14)	Paimkite imtį iš srauto matavimo įrenginio ir:
	išmatuokite krilių ir vandens bendrą tūrį (pvz., 10 litrų),
	apskaičiuokite naudojant srauto matavimo įrenginį nustatyto tūrio koregavimą, nustatomą pagal nusausintą krilių tūrį,
	apskaičiuokite sužvejotų krilių gyvąjį svorį (naudodami lygtį).
Srauto matavimo įrenginys (14)
Prieš žvejybą	Užtikrinkite, kad abu srauto matavimo įrenginiai (įrenginys krilių produktui ir įrenginys pridėtam vandeniui matuoti) yra kalibruoti (t. y. rodo tą patį, teisingą rodmenį).
Kiekvieną savaitę (13)	Apskaičiuokite krilių produkto (maltų krilių pastos) tankį (ρ) išmatuodami krilių produkto žinomo tūrio (pvz., 10 litrų), nustatyto atitinkamu srauto matavimo įrenginiu, masę.
Per kiekvieną valksmą (14)	Pasižymėkite abiejų srauto matavimo įrenginių rodmenis ir apskaičiuokite bendrą krilių produkto (maltų krilių pastos) tūrį ir bendrą pridėto vandens tūrį; vandens tankis laikomas lygus 1 kg/l.
Per kiekvieną valksmą (14)	Apskaičiuokite sužvejotų krilių gyvąjį svorį (naudodami lygtį).
Srauto svėrimo įrenginys
Prieš žvejybą	Užtikrinkite, kad srauto svėrimo įrenginiu būtų matuojami neišdarinėti kriliai (t. y. prieš perdirbimą).
Per kiekvieną valksmą (14)	Paimkite imtį iš srauto svėrimo įrenginio ir:
	išmatuokite krilių ir vandens bendrą masę,
	apskaičiuokite naudojant srauto svėrimo įrenginį nustatytos masės koregavimą, nustatomą pagal nusausintą krilių masę,
	apskaičiuokite sužvejotų krilių gyvąjį svorį (naudodami lygtį).
Plokštės padėklas
Prieš žvejybą	Išmatuokite padėklo masę (jeigu padėklų modelis skiriasi, išmatuokite kiekvieno tipo padėklo masę; tikslumas ±0,1 kg).
Per kiekvieną valksmą	Išmatuokite krilių ir padėklo bendrą masę (tikslumas ±0,1 kg).
	Suskaičiuokite naudojamų padėklų skaičių (jeigu padėklų modelis skiriasi, suskaičiuokite, kiek yra kiekvieno tipo padėklų).
	Apskaičiuokite sužvejotų krilių gyvąjį svorį (naudodami lygtį).
Žuvų perdirbimas į miltus
Kiekvieną mėnesį (13)	Apskaičiuokite neišdarinėto krilio perdirbimo į miltus koeficientą perdirbdami 1 000–5 000 kg neišdarinėtų krilių (nusausinta masė).
Per kiekvieną valksmą	Nustatykite pagamintų žuvų miltų masę.
Per kiekvieną valksmą	Apskaičiuokite sužvejotų krilių gyvąjį svorį (naudodami lygtį).
Tralo maišo tūris
Žvejybos pradžioje	Išmatuokite tralo maišo plotį ir aukštį (tikslumas ±0,1 m).
Kiekvieną mėnesį (13)	Apskaičiuokite tūrio perskaičiavimo į masę koeficientą, nustatomą pagal nusausintą krilių masę iš tralo maišo paimtame žinomame tūryje (pvz., 10 litrų).
Per kiekvieną valksmą	Išmatuokite tralo maišo, kuriame yra krilių, ilgį (tikslumas ±0,1 m).
Per kiekvieną valksmą	Apskaičiuokite sužvejotų krilių gyvąjį svorį (naudodami lygtį).

(1) Išskyrus žvejybą mokslinių tyrimų tikslais.

(2) Išskyrus nacionalinėms jurisdikcijoms priklausančius vandenis (išskirtines ekonomines zonas – IEZ).

(3) Apima leidžiamo sužvejoti kiekio 42 tonų apribojimą siekiant sudaryti sąlygas Ispanijai 2015–2016 m. atlikti išteklių išeikvojimo eksperimentą.

(4) 2015–2016 m. A MTP žvejyba nebus vykdoma.

(5) Įskaitant 140 tonų Roso jūros tyrimui: 40 tonų; žiemos tyrimui: 100 tonų).

(6) Bendra riba – ne daugiau kaip 200 tonų kiekviename mokslinių tyrimų bloke.

(7) Jeigu metodas nėra nurodytas 21-03/B priede, prašome jį išsamiai apibūdinti.

(8) Numatoma eksploatavimo sąlygomis.

(9) Išorinės akies dydis ir, tais atvejais, kai naudojamas vidinis sluoksnis – vidinės akies dydis.

(10) Ištemptos akies vidaus išmatavimas remiantis procedūra, numatyta pagal Išsaugojimo priemonę 22-01.

(11) Atskiras valksmas, kai naudojamas įprastinis tralas, arba šešių valandų trukmės integruotas valksmas, kai naudojama nuolatinės žvejybos sistema.

(12) Atskiras valksmas, kai naudojamas įprastinis tralas, arba dviejų valandų trukmės valksmas, kai naudojama nuolatinės žvejybos sistema.

(13) Naujas laikotarpis skaičiuojamas nuo tada, kai laivas įplaukia į naują parajonį ar kvadratą.

(14) Atskiras valksmas, kai naudojamas įprastinis tralas, arba šešių valandų trukmės integruotas valksmas, kai naudojama nuolatinės žvejybos sistema.

VI PRIEDAS

IOTC KONVENCIJOS RAJONAS

Didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems IOTC konvencijos rajone leidžiama žvejoti tropinius tunus, skaičius

Valstybė narė	Didžiausias laivų skaičius	Pajėgumas (bendroji talpa)
Ispanija	22	61 364
Prancūzija	27	45 383
Portugalija	5	1 627
Italija	1	2 137
Sąjunga	55	110 511

Didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems IOTC konvencijos rajone leidžiama žvejoti durklažuves ir ilgapelekius tunus, skaičius

Valstybė narė	Didžiausias laivų skaičius	Pajėgumas (bendroji talpa)
Ispanija	27	11 590
Prancūzija	41 (1)	7 882
Portugalija	15	6 925
Jungtinė Karalystė	4	1 400
Sąjunga	87	27 797

1 punkte nurodytiems laivams taip pat leidžiama žvejoti durklažuves ir ilgapelekius tunus IOTC konvencijos rajone.

2 punkte nurodytiems laivams taip pat leidžiama žvejoti tropinius tunus IOTC konvencijos rajone.

(1) Į šį skaičių neįtraukiami Majote užregistruoti laivai; ateityje jis gali būti padidintas atsižvelgiant į Majoto laivyno plėtros planą.

VII PRIEDAS

WCPFC KONVENCIJOS RAJONAS

Didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems WCPFC konvencijos rajono dalyje į pietus nuo 20° pietų platumos leidžiama žvejoti durklažuves, skaičius

Ispanija	14
Sąjunga	14

VIII PRIEDAS

SĄJUNGOS VANDENYSE ŽVEJOJANTIEMS TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVAMS IŠDUOTŲ ŽVEJYBOS LEIDIMŲ KIEKYBINIAI APRIBOJIMAI

Vėliavos valstybė	Žvejybos veikla	Žvejybos leidimų skaičius	Didžiausias vienu metu žvejojančių laivų skaičius
Norvegija	Atlantinės silkės, į šiaurę nuo 62° 00′ šiaurės platumos	Bus nustatyta	Bus nustatyta
Farerų Salos	Atlantinės skumbrės, VIa (į šiaurę nuo 56° 30′ šiaurės platumos), IIa, IVa (į šiaurę nuo 59° šiaurės platumos) Paprastosios stauridės, IV, VIa (į šiaurę nuo 56° 30′ šiaurės platumos), VIIe, VIIf, VIIh	14	14
	Atlantinės silkės, į šiaurę nuo 62° 00′ šiaurės platumos	20	Bus nustatyta
	Atlantinės silkės, IIIa	4	4
	Norveginių menkučių industrinė žvejyba, IV, VIa (į šiaurę nuo 56° 30′ šiaurės platumos) (įskaitant neišvengiamą šiaurinių žydrųjų merlangų priegaudą)	14	14
	Paprastosios molvos ir paprastosios brosmės	20	10
	Šiauriniai žydrieji merlangai, II, IVa, V, VIa (į šiaurę nuo 56° 30′ šiaurės platumos), VIb, VII (į vakarus nuo 12° 00′ vakarų ilgumos)	20	20
	Melsvosios molvos	16	16
Venesuela (1)	Rifiniai ešeriai (Prancūzijos Gvianos vandenys)	Bus nustatyta	Bus nustatyta

(1) Kad būtų išduoti tos žvejybos leidimai, turi būti pateikta įrodymų, kad yra galiojanti prašymą žvejybos leidimui gauti teikiančio laivo savininko ir Prancūzijos Gvianos departamente esančios perdirbimo įmonės sutartis, kurioje numatytas įsipareigojimas tame departamente iš atitinkamo laivo iškrauti ne mažiau kaip 75 % viso sužvejoto rifinių ešerių kiekio, kad rifinius ešerius būtų galima perdirbti tos įmonės gamykloje. Tokią sutartį turi patvirtinti Prancūzijos valdžios institucijos, kurios užtikrina, kad ši sutartis atitiktų tiek realų sutartį sudarančios perdirbimo įmonės pajėgumą, tiek Gvianos ekonomikos vystymosi tikslus. Prie prašymo išduoti žvejybos leidimą pridedama tinkamai patvirtintos sutarties kopija. Atsisakiusios patvirtinti tokią sutartį, Prancūzijos valdžios institucijos apie tokį atsisakymą informuoja atitinkamą šalį bei Komisiją ir nurodo jo priežastis.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 22

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	59 tomas 2016m. sausio 28d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2016 m. sausio 22 d. Tarybos reglamentas (ES) 2016/72, kuriuo 2016 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/104	1