5.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/1

(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Vengrijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Makói petrezselyemgyökér“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Makói petrezselyemgyökér“ turi būti įregistruotas,

5.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/2

(1)

keletas valstybių narių neseniai nurodė, jog yra saugos problemų, susijusių su žemės riešutų aliejaus, jo ekstraktų ir darinių naudojimu kosmetikos gaminiuose. Išreikštas susirūpinimas dėl to, kad žemės riešutų sukeltas įjautrinimas gali atsirasti dėl odą veikiančio žemės riešutų aliejaus naudojant kosmetikos gaminius;

(2)

Vartotojų saugos mokslinis komitetas (toliau – VSMK) pripažino šį susirūpinimą 2014 m. rugsėjo 23 d. pataisytoje nuomonėje (2). Šioje nuomonėje VSMK padarė išvadą, kad yra pakankamai duomenų, pagal kuriuos galima apibrėžti poveikio odai saugią slenkstinę koncentraciją neįjautrintiems asmenims. Jis papildė, kad atsižvelgiant į užregistruotas žemės riešutų baltymų vartojimo per burną saugias slenkstines koncentracijas įjautrintiems asmenims ir atsižvelgiant į pramonės pajėgumą rafinuoti žemės riešutų aliejų, kad jo baltymų lygis būtų 0,5 ppm arba mažesnis, ši vertė gali būti priimta kaip maksimali leistina koncentracija kosmetikos gaminiuose naudojamame (rafinuotame) žemės riešutų aliejuje, jo ekstraktuose ir dariniuose;

(3)

keletas valstybių narių taip pat nurodė, kad yra saugos problemų, susijusių su kosmetikos gaminiais, kurių sudėtyje yra hidrolizuotų kviečių baltymų. Pranešta apie atvejus, kai tokie kosmetikos gaminiai sukėlė kontaktinę urtikariją, po kurios ištiko anafilaksinis šokas nurijus maisto, kurio sudėtyje yra kviečių baltymų;

(4)

2014 m. spalio 22 d. pataisytoje nuomonėje (3) VSMK nurodė, kad hidrolizuotų kviečių baltymų naudojimas kosmetikos gaminiuose yra saugus vartotojams, jei maksimali vidutinė peptidų molekulinė masė hidrolizatuose yra 3,5 kDa;

(5)

atsižvelgiant į VSMK pateiktas nuomones, kosmetikos gaminių, kurių sudėtyje yra žemės riešutų aliejaus, jo ekstraktų ir darinių, naudojimas ir kosmetikos gaminių, kurių sudėtyje yra hidrolizuotų kviečių baltymų, naudojimas gali kelti riziką žmonių sveikatai. Siekiant užtikrinti, kad tokie kosmetikos gaminiai būtų saugūs žmonių sveikatai, tikslinga nustatyti didžiausią žemės riešutų baltymų koncentraciją – 0,5 ppm – kosmetikos gaminiuose naudojamame žemės riešutų aliejuje, jo ekstraktuose ir dariniuose bei apriboti vidutinę peptidų molekulinę masę kosmetikos gaminiuose naudojamuose hidrolizuotuose kviečių baltymuose iki ne daugiau kaip 3,5 kDa;

(6)

pramonei turėtų būti skirtas tinkamas laikotarpis prisitaikyti prie naujų reikalavimų – atlikti reikiamus gaminių sudėties pakeitimus siekiant užtikrinti, kad rinkai būtų teikiami tik visus šiuos reikalavimus atitinkantys gaminiai. Pramonei taip pat turėtų būti skirtas tinkamas laikotarpis iš rinkos pašalinti gaminius, kurie neatitinka naujų reikalavimų;

(7)

todėl Reglamento (EB) Nr. 1223/2009 III priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Kosmetikos gaminių nuolatinio komiteto nuomonę,

5.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/6

(1)

Direktyvoje 2002/32/EB nustatyta, kad draudžiama naudoti gyvūnų pašarams skirtus produktus, kuriuose nepageidaujamų medžiagų koncentracija viršija tos direktyvos I priede nustatytą didžiausią leidžiamąją koncentraciją;

(2)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – tarnyba) priėmė mokslinę nuomonę dėl vario (I) oksidas, kaip visų rūšių gyvūnams skirto pašarų priedo, saugumo ir veiksmingumo (2). Nuomonėje nurodyta, kad tam tikrais atvejais švino koncentracija vario (I) okside viršija dabartinę Sąjungos didžiausią leidžiamąją švino koncentraciją, tačiau nustatyta koncentracija saugumo problemų nekelia, nes, naudojant šį priedą, švino poveikis gyvūnams būtų mažesnis nei poveikis naudojant kitus vario junginius, atitinkančius Sąjungos teisės reikalavimus. Remiantis pateikta informacija, jeigu taikoma geroji gamybos praktika, didžiausia leidžiamoji švino koncentracija nėra reguliariai pasiekiama mikroelementų junginių funkcinei grupei priklausančiuose pašarų prieduose naudojant vario (I) oksidą. Taigi tikslinga didžiausią leidžiamąją švino koncentraciją pritaikyti vario (I) oksidui;

(3)

daugelis gyvūnų augintinių ėdalui skirtų maisto pramonės gretutinių ir šalutinių produktų yra gauti iš tuno. Dabartinės didžiausios leidžiamosios gyvsidabrio koncentracijos tuose gretutiniuose ir šalutiniuose produktuose yra mažesnės nei maistui skirtam tunui taikytina didžiausia leidžiamoji gyvsidabrio koncentracija, todėl trūksta tokių gyvūnų augintinių ėdalui skirtų gretutinių ir šalutinių produktų, kuriuose nebūtų viršijama didžiausia leidžiamoji gyvsidabrio koncentracija. Todėl tikslinga pritaikyti didžiausią gyvsidabrio koncentraciją žuvims, kitiems vandens gyvūnams ir iš jų gautiems produktams, skirtiems gaminti kombinuotuosius pašarus šunims, katėms, dekoratyvinėms žuvims ir kailiniams gyvūnams, kartu išlaikant aukštą gyvūnų sveikatos apsaugos lygį;

(4)

tarnyba priėmė mokslinę nuomonę dėl guanidino acto rūgšties saugumo ir veiksmingumo mėsiniams viščiukams, veislinėms vištoms, gaidžiams ir kiaulėms (3). Nurodyta, kad melamino kaip priemaišos kiekis pašarų priede guanidino acto rūgštyje neviršija 20 mg/kg. Tarnyba padarė išvadą, kad, į pašarą įterpus guanidino acto rūgšties, papildomas melamino kiekis problemų nesukels. Didžiausia leidžiamoji melamino koncentracija pašaruose nustatyta Direktyvoje 2002/32/EB. Didžiausia leidžiamoji melamino koncentracija guanidino acto rūgštyje dar nenustatyta. Todėl tikslinga nustatyti didžiausią leidžiamąją melamino koncentraciją guanidino acto rūgštyje;

(5)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 291/2014 (4) dekokvinato išlauka sumažinta nuo trijų iki nulio dienų. Todėl nuostata dėl neišvengiamų dekokvinato liekanų mėsiniams viščiukams skirtuose išlaukos pašaruose turėtų būti išbraukta;

(6)

todėl Direktyva 2002/32/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, pašarų ir maisto nuolatinio komiteto nuomonę,

5.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/10

(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pradinis tyrimas) Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1631/2005 (2) importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) kilmės trichlorizocianuro rūgščiai (toliau – TCCA) nustatė galutinį antidempingo muitą. KLR nustatyti 7,3–40,5 % individualūs ad valorem muitai ir 42,6 % muitas kitiems eksportuotojams.

(2)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 855/2010 (3) Taryba vienai bendrovei taikomą individualų muitą sumažino nuo 14,1 iki 3,2 %.

(3)

Po priemonių galiojimo termino peržiūros (toliau – pirmoji priemonių galiojimo termino peržiūra), per kurią nagrinėtas tik KLR kilmės TCCA importas, Taryba Kinijos kilmės TCCA taikomų antidempingo muitų taikymą Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1389/2011 (4) pratęsė dar 5 metams.

(4)

2013 m. rugpjūčio 28 d. ir 2014 m. liepos 1 d. Komisija inicijavo dvi naujojo eksportuotojo peržiūras. Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 569/2014 (5) Komisija nustatė 32,8 % individualų muitą vieno naujo Kinijos eksportuojančio gamintojo (6) gaminamai TCCA. Kitas Kinijos eksportuojantis gamintojas (7) oficialiai atsiėmė prašymą, todėl Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/392 (8) Komisija nutraukė tyrimą.

(5)

Paskelbusi pranešimą apie artėjančią taikomų antidempingo priemonių galiojimo pabaigą (9) Komisija gavo prašymą inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (10) 11 straipsnio 2 dalį.

(6)

Prašymą pateikė du Sąjungos gamintojai „Ercros S.A.“ ir „Inquide S.A.“ (toliau – pareiškėjai), kuriems 2015 m. teko daugiau nei 50 % visos apskaičiuotos Sąjungos TCCA gamybos apimties.

(7)

Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi.

(8)

Nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, Komisija 2016 m. gruodžio 20 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (11) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) pranešė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(9)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2015 m. spalio 1 d.–2016 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis, arba PTL). Tiriant žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(10)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą pranešė pareiškėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems KLR eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, prekiautojams, naudotojams, žinomoms susijusioms asociacijoms ir KLR atstovams.

(11)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Tyrimo inicijavimo etapu apie save nepranešė ir prašymo išklausyti nepateikė nė viena šalis.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį ketina atlikti eksportuojančių gamintojų ir nesusijusių importuotojų atranką tuo atveju, jeigu apie save praneštų didelis jų skaičius.

(13)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, ji paprašė KLR atstovybės Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti tyrime, ir (arba) su jais susisiekti.

(14)

Inicijavimo etapu susisiekta su dvidešimt septyniais žinomais Kinijos eksportuojančiais gamintojais. Nė vienas KLR eksportuojantis gamintojas neužpildė atrankos formos ir nenusprendė bendradarbiauti atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą. Todėl atliekant šį tyrimą Kinijos eksportuojančių gamintojų atranka buvo nereikalinga.

(15)

Kad būtų galima nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina – kad būtų galima atrinkti bendroves), visų žinomų importuotojų ir (arba) platintojų (iš viso keturiolikos) buvo paprašyta užpildyti prie pranešimo apie inicijavimą pridėtą atrankos formą.

(16)

Formą užpildė tik penki importuotojai, todėl nuspręsta, kad atranka nereikalinga.

(17)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti.

(18)

Komisija nusiuntė klausimyną dviem žinomiems panašios šalies (Japonijos) gamintojams, trims žinomiems Sąjungos gamintojams, dviem nesusijusiems importuotojams ir trisdešimt devyniems žinomiems Sąjungos naudotojams.

(19)

Išsamius klausimyno atsakymus pateikė du panašios šalies gamintojai, du Sąjungos gamintojai (12) ir vienas nesusijęs importuotojas.

(20)

Komisija surengė tikrinimus šių bendrovių patalpose:

(21)

Nagrinėjamasis produktas – KLR kilmės TCCA ir jos preparatai, Tarptautiniame nepatentuotų pavadinimų (INN) sąraše taip pat vadinama simklozenu, kurios KN kodai šiuo metu yra ex 2933 69 80 ir ex 3808 94 20 (TARIC kodai 2933698070 ir 3808942020).

(22)

TCCA – cheminis produktas, naudojamas kaip plataus spektro organinis chloro dezinfekantas ir baliklis, visų pirma naudojamas baseinų ir vandens gydyklų (SPA) vandeniui dezinfekuoti. Kita naudojimo paskirtis – septikų ar aušinimo bokštų vandens valymas ir virtuvės prietaisų valymas. TCCA parduodama miltelių, granulių, tablečių arba drožlių pavidalo. Visų formų TCCA ir jos preparatų pagrindinė savybė (dezinfekantas) yra tokia pati, todėl jie laikomi vienu produktu.

(23)

Nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto, gaminamo ir parduodamo Japonijos, kuri pasirinkta kaip panaši šalis, vidaus rinkoje, taip pat panašaus produkto, kurį gamina Sąjungos pramonė ir kuris parduodamas Sąjungoje, fizinės, cheminės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios.

(24)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad šie produktai yra panašūs, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(25)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar nustojus galioti dabartinėms priemonėms KLR vykdomas dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(26)

Inicijavus peržiūros tyrimą visi žinomi Kinijos eksportuojantys gamintojai buvo paraginti pranešti apie save ir užpildyti atrankos formą, pridėtą prie pranešimo apie inicijavimą. Tačiau nė viena Kinijos bendrovė nesureagavo į peržiūros tyrimo inicijavimą ir (arba) nenusprendė bendradarbiauti tolesniu tyrimo etapu.

(27)

Kinijos Liaudies Respublikos atstovybei Europos Sąjungoje verbaline nota pranešta, kad tokiomis aplinkybėmis Komisija ketina išvadas dėl dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį pagrįsti turimais faktais. Jokių pastabų negauta.

(28)

Todėl išvados dėl dempingo tęsimosi ar pasikartojimo buvo pagrįstos prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, Eurostato statistiniais duomenimis, 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze ir Kinijos eksporto duomenų baze, taip pat bendradarbiaujančių panašios šalies gamintojų rinkos vertinimais.

(29)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė nustatyta remiantis sumokėtomis ar mokėtinomis kainomis šalies vidaus rinkoje arba apskaičiuotąja verte atitinkamoje rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje (toliau – panaši šalis).

(30)

Tiek per pradinį tyrimą, tiek per pirmąją priemonių galiojimo termino peržiūrą Komisija normaliajai vertei nustatyti panašia šalimi pasirinko Japoniją. Po prašymo atlikti peržiūrą Komisija pranešime apie inicijavimą suinteresuotąsias šalis informavo, kad panašia šalimi vėl ketina rinktis Japoniją. Be to, pranešime apie inicijavimą paminėta, kad gali būti nustatyta kitų rinkos ekonomikos gamintojų, be kita ko, JAV. Pastabų negauta.

(31)

Komisija susisiekė su visais žinomais eksportuojančiais gamintojais – dviem Japonijoje ir trimis JAV. Nė viena JAV bendrovė nesutiko bendradarbiauti atliekant tyrimą. Abi Japonijos bendrovės – „Nissan Chemical Industries Ltd.“ ir „Shikoku Chemicals Corporation“ – sutiko bendradarbiauti atliekant tyrimą ir pateikė klausimyno atsakymus, kurie vėliau buvo patikrinti vietoje.

(32)

Japonijos TCCA vidaus rinka (14) yra didelė ir pakankamai konkurencinga. Japonijoje veikia bent trys konkuruojantys (15) vidaus rinkos gamintojai, o per peržiūros tiriamąjį laikotarpį importui (16) teko 15 % rinkos. Šalis nėra apsaugota dideliais muitais (17). Pagaliau importuojamai TCCA Japonijoje netaikomos prekybos apsaugos priemonės.

(33)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Japonija yra tinkama panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(34)

Kadangi KLR nebendradarbiavo, dempingas apskaičiuotas produktų neskirstant į rūšis.

(35)

Normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, nustatyta remiantis dviejų Japonijos bendradarbiaujančių gamintojų patalpose patikrintais duomenimis.

(36)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija pirmiausia nagrinėjo, ar per peržiūros tiriamąjį laikotarpį bendra panašios šalies bendradarbiaujančių gamintojų panašaus produkto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams apimtis vidaus rinkoje buvo tipiška. Šiuo tikslu jų bendra pardavimo apimtis vidaus rinkoje buvo palyginta su Kinijos eksportuojančių gamintojų, kuriems netaikomas RER, nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą tuo pačiu laikotarpiu bendra apimtimi. Tuo remdamasi Komisija nustatė, kad Japonijos vidaus rinkoje buvo parduodamas tipiškas panašaus produkto kiekis.

(37)

Vėliau Komisija nagrinėjo, ar galima laikyti, kad, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalimi, vidaus rinkoje panašios šalies gamintojų parduotas produktas buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis.

(38)

Nagrinėjant prekybą įprastomis sąlygomis nustatyta, kad pardavimo grynąja pardavimo kaina, kuri yra lygi ar didesnė už apskaičiuotas gamybos sąnaudas (gamybos sąnaudas ir PBA išlaidas), apimtis sudarė mažiau kaip 80 % visos pardavimo vidaus rinkoje apimties, todėl normalioji vertė buvo nustatyta remiantis tik pelningų vidaus sandorių kainomis.

(39)

Kadangi Kinijos eksportuotojai nebendradarbiavo, vidutinė eksporto kaina peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatyta remiantis 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų baze.

(40)

Pirmiau nurodytu būdu nustatyta normalioji vertė ir vidutinė Kinijos eksporto kaina buvo palygintos remiantis gamintojo kaina EXW sąlygomis.

(41)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Dėl to normalioji vertė buvo pakoreguota atsižvelgiant į vežimo vidaus keliais ir tvarkymo sąnaudas (8–13 %). Eksporto kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į jūrų frachto ir vežimo vidaus keliais mokesčius remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateiktais įverčiais (3–8 %).

(42)

Kinijos eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, apskaičiuotas 80,2 % dempingo skirtumas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(43)

Normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems taikomas RER, pagrįsta gamybos sąnaudomis KLR, kurios apytikriai įvertintos prašyme atlikti peržiūrą.

(44)

Eksporto kaina buvo nustatyta remiantis trijų bendrovių, kurioms taikomas RER, eksporto į Sąjungą kainomis, kurios pateiktos 14 straipsnio 6 dalyje nurodytoje duomenų bazėje.

(45)

Pirmiau nurodytu būdu nustatyta normalioji vertė ir vidutinė Kinijos eksporto kaina buvo palygintos remiantis gamintojo kaina EXW sąlygomis.

(46)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Dėl to, remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateiktais įverčiais, eksporto kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į jūrų frachto ir vežimo vidaus keliais mokesčius (3–8 %).

(47)

Nustatyti tokie dempingo skirtumai: 49,4 % bendrovei „Hebei Jiheng Chemical Co. Limited“, 49,2 % – „Heze Huayi Chemical Co. Limited“ ir 37,4 % – „Puyang Cleanway Chemicals Limited“.

(48)

Komisija nustatė, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu toliau eksportavo TCCA į Sąjungą dempingo kainomis.

(49)

Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad dempingas tęstųsi, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Tai darydama ji atsižvelgė į nepanaudotus pajėgumus Kinijoje, Sąjungos rinkos patrauklumą ir Kinijos eksportuotojų elgseną trečiosiose rinkose.

(50)

Per pirmąją priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatyta, kad nepanaudoti TCCA gamybos pajėgumai KLR per metus sudarė 180 000 tonų (18). Prašyme atlikti peržiūrą apytikriai įvertinta, kad visi Kinijos gamybos pajėgumai 2015 m. sudarė 278 000 tonų (19). Įvertinta, kad per PTL Kinijoje pagaminta apie 145 000 tonų – 125 000 tonų eksportui (20) ir apie 20 000 tonų vidaus suvartojimui (21). Tai reiškia, kad per metus susidaro apie 130 000 tonų nepanaudotų pajėgumų, kurie beveik tris kartus viršija Sąjungos suvartojimą, kaip nustatyta 1 lentelėje. Vieno Japonijos (panašios šalies) gamintojo skaičiavimais, pagrįstais jo rinkos tyrimu, nepanaudoti pajėgumai KLR yra kiek mažesni – apie 50 000 tonų per metus. Tačiau šių duomenų nebuvo įmanoma patikrinti. Bet kuriuo atveju, remiantis turimais faktais, neabejojama, kad Kinijos nepanaudoti TCCA gamybos pajėgumai yra dideli ir tikrai viršija visą Sąjungos suvartojimą (kuris svyravo nuo apytiksliai 41 000 tonų 2013 m. iki 48 000 tonų per PTL).

(51)

Sąjungos rinkos patrauklumą rodo tai, kad nepaisant galiojančių antidempingo priemonių Kinijos eksporto į Sąjungą apimtis didėjo. KLR į Sąjungą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu eksportavo 28 000 tonų TCCA (pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu eksportuota 21 500 tonų).

(52)

Sąjungos rinka yra antra pagal dydį TCCA rinka pasaulyje po JAV, o tai reiškia, kad ji yra patraukli dėl savo dydžio (dėl galimybės parduoti didesnį kiekį).

(53)

Remdamasi Kinijos eksporto duomenų baze Komisija nustatė, kad per peržiūros tiriamąjį laikotarpį apie 23 % Kinijos eksporto buvo skirta Sąjungai. Palyginusi vidutines eksporto kainas (Kinijos FOB) Komisija nustatė, kad apie 47 % Kinijos kitoms pasaulio šalims skirto produkto parduota vidutinėmis kainomis, kurios yra mažesnės už vidutines eksporto į Sąjungą kainas (22). Tai 46 100 tonų eksporto, kurios prilygsta visam Sąjungos suvartojimui. Be to, remdamasi Kinijos eksporto duomenų baze, Komisija taip pat nustatė, kad didžioji dalis šio pardavimo (apie 85 %, arba 40 000 tonų) teko Kinijos eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER (t. y. bendrovėms, kurioms šiuo metu taikomi didžiausi antidempingo muitai Sąjungos rinkoje). Taigi, yra dar didesnė tikimybė, kad, kai tik baigs galioti priemonės, šis kiekis bus nukreiptas į Sąjungos rinką, nes palyginti didelių muitų panaikinimas toms bendrovėms yra dar didesnė paskata.

(54)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos rinka Kinijos eksportuojantiems TCCA gamintojams yra patraukli tiek dėl kainų, tiek dėl dydžio, ir kad mažiausiai 40 000 tonų dempingo kaina parduodamos Kinijos TCCA veikiausiai bus nukreipta į Sąjungos rinką iš karto, kai bus panaikintos dabartinės antidempingo priemonės.

(55)

Tyrimo nustatyti faktai parodė, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai Sąjungos rinkoje TCCA toliau pardavė dempingo kaina. Komisija taip pat nustatė, kad KLR yra daug nepanaudotų nagrinėjamojo produkto pajėgumų. Galiausiai dėl savo dydžio ir palyginti didelių kainų Sąjungos rinka tebėra patraukli Kinijos eksportuojantiems gamintojams.

(56)

Panašų produktą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį gamino trys Sąjungos gamintojai (23).

(57)

Per tyrimą Komisija nustatė, kad vienas šių gamintojų, tiksliau „Inquide S.A.U.“, neturėtų būti priskiriamas Sąjungos pramonei, kaip ji apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, nes jis pats buvo tariamai dempingo kaina parduodamo produkto tikrasis importuotojas. Su klausimyno atsakymais pateikti duomenys rodo, kad ši bendrovė importavo nagrinėjamąjį produktą, kad importuotas kiekis viršijo Sąjungoje pagamintą kiekį ir kad šis importas nebuvo trumpalaikis.

(58)

Tokiomis aplinkybėmis Komisija nusprendė šios bendrovės nepriskirti Sąjungos pramonei. Praktikoje šis sprendimas reiškia, kad nustatant su Sąjungos pramonės padėtimi susijusius žalos rodiklius nebuvo atsižvelgta į duomenis, susijusius su šia bendrove. Tačiau nustatant visą Sąjungos suvartojimą buvo atsižvelgta į „Inquide S.A.U.“ pardavimo apimtį.

(59)

Iš Sąjungos pramonės apibrėžties išbraukus „Inquide S.A.U.“ ir siekiant užtikrinti konfidencialią verslo informaciją, su dviem Sąjungos gamintojais susiję duomenys pateikti indeksuota forma arba nurodant intervalus.

(60)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis patikrinta Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi, patikrinta „Inquide S.A.U.“ pardavimo apimtimi ir Eurostato nurodyta importo į Sąjungos rinką apimtimi (TARIC lygmeniu).

(61)

Sąjungos suvartojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(62)

Sąjungos suvartojimas nuo 2013 m. iki PTL nuolat didėjo ir iš viso padidėjo 18 %. Tai turėjo didelio poveikio tam tikriems žalos rodikliams, kaip išsamiai aprašyta toliau.

(63)

Importo į Sąjungą iš KLR raida:

2 lentelė

Importo iš KLR apimtis ir rinkos dalis

(64)

TCCA importas iš KLR per nagrinėjamąjį laikotarpį apskritai padidėjo absoliučiaisiais skaičiais ir pagal rinkos dalį. Viena nedidelė išimtis – 2015 m., kai importo apimtis faktiškai šiek tiek sumažėjo, palyginti su ankstesniais metais, nes tais metais Sąjungos rinkoje sulėtėjo suvartojimas, kaip matyti iš 1 lentelės. Po šio sumažėjimo importo apimtis per PTL labai padidėjo (daugiau nei 24 %, palyginti su 2015 m.). Išsamiai išnagrinėjus nustatyta, kad dinamišką suvartojimo padidėjimą, kaip parodyta 1 lentelėje, praktiškai vienareikšmiškai absorbavo išaugęs importas iš KLR.

(65)

Tuo pačiu KLR importo rinkos dalis nuo 2013 m. gerokai padidėjo, iš viso daugiau nei 16 procentinių punktų nuo 2013 m. iki PTL.

(66)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies vidutinės kainos raida:

3 lentelė

Vidutinė importo iš KLR kaina

(67)

Vidutinės importo iš KLR kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek svyravo ir iš viso padidėjo 4 %. Ši tendencija iš dalies gali rodyti kasmetinius produkto asortimento (24) pokyčius.

(68)

Tačiau pagal Kinijos eksporto duomenų bazės duomenis (25) nustatyta, kad kainodara yra kitokia. Iš tiesų ataskaitiniu laikotarpiu vidutinė TCCA eksporto į Sąjungą kaina JAV doleriais sumažėjo 9 %. Tai rodo, kad kainos didėjimą lėmė valiutos kurso svyravimai, o ne Kinijos eksportuojančių gamintojų kainodara Sąjungos rinkoje, kaip pirmiausia nustatyta pagal Eurostato duomenis.

(69)

KLR importo kainos per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, išskyrus 2015 m., buvo mažesnės už Sąjungos pramonės kainas. Skaičiuodama priverstinį kainų mažinimą Komisija rėmėsi Eurostato nurodytomis KLR vidutinėmis CIF eksporto kainomis, kurias tinkamai pakoregavo ir padidino atsižvelgdama į muitus ir išlaidas po importo (26). Nagrinėjamojo produkto kainos buvo lyginamos su vidutine svertine Sąjungos pramonės kaina, pakoreguota atsižvelgiant į gamintojo kainą EXW sąlygomis.

(70)

Atlikus palyginimą nustatyta, kad per PTL dėl importo iš KLR Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 2–4 %, neatsižvelgiant į taikomą antidempingo muitą.

(71)

Lentelėje pateikta importo į Sąjungą iš trečiųjų šalių, išskyrus KLR, apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių

(72)

Importo į Sąjungą iš kitų šalių, išskyrus KLR, apimtis ir rinkos dalis 2013–2015 m. buvo nežymi ir per PTL pagal procentinius punktus šiek tiek padidėjo. Šio importo kainų tendencija iš dalies kasmet keičiasi nelygu produkto asortimentas. Tačiau reikėtų pažymėti, kad vidutinė importo iš kitų trečiųjų šalių kaina niekada nebuvo tokia maža kaip Kinijos kainos.

(73)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(74)

Siekdama nustatyti žalą Komisija makroekonominių ir mikroekonominių žalos rodiklių neatskyrė, nes Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, sudaro tik du Sąjungos gamintojai. Komisija ekonominius rodiklius įvertino remdamasi su šiais dviem gamintojais susijusiais duomenimis, išskyrus investicijų ir investicijų grąžos rodiklius, kurie dėl duomenų stokos susiję tik su viena iš dviejų bendrovių.

(75)

Ekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, užimtumas, našumas, darbo sąnaudos, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo, vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą. Šie rodikliai nagrinėjami toliau.

(76)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(77)

Nuo 2013 m. Sąjungos gamintojai, atsižvelgdami į didėjančią paklausą, palaipsniui didino gamybos apimtį ir įrengtus pajėgumus, kaip parodyta 1 lentelėje. Nuo 2015 m. Sąjungos pramonė naudoja visus pajėgumus. Dėl optimalus gamybos įrenginių naudojimo buvo sumažintos gamybos sąnaudos ir, kaip pažymėta toliau, padidėjo Sąjungos pramonės pelningumas.

(78)

Sąjungos pramonės pardavimo nepriklausomiems pirkėjams apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(79)

Apskritai Sąjungos pramonės pardavimas nuo 2013 m. iki PTL sumažėjo 5 %, nors tuo pačiu laikotarpiu suvartojimas padidėjo 18 %. Dėl to kasmet pastebimai mažėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis. Kinijos eksportuojantiems gamintojams per tą patį laikotarpį pavyko gerokai padidinti rinkos dalį ir eksporto apimtį, kaip nurodyta 2 lentelėje.

(80)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(81)

Nuo 2013 m. iki PTL Sąjungos pramonės užimtumas padidėjo 12 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį našumas, išreikštas vieno darbuotojo gamybos apimtimi, padidėjo 19 %.

(82)

Sąjungos pramonės vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(83)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos nuo 2013 m. iki 2014 m. sumažėjo 4 % ir iki PTL iš esmės nesikeitė.

(84)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Sąjungos pramonės pardavimo kainos ir parduotų prekių sąnaudos

(85)

TCCA vieneto kainos ES iki 2015 m. buvo palyginti stabilios, o per PTL šiek tiek padidėjo (4 %). Šis padidėjimas iš dalies rodo minėtą produkto asortimento daromą poveikį (žr. 24 išnašą).

(86)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl didėjančios gamybos apimties ir žaliavų kainų raidos parduotų prekių vieneto sąnaudos sumažėjo 5 %.

(87)

Atsargų lygis nuo 2013 m. iki 2014 m. sumažėjo 40 % ir 2015 m. nesikeitė. Didesnis atsargų lygis PTL pabaigoje rodo, kad tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo pardavimas.

(88)

Sąjungos gamintojo pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(89)

Sąjungos pramonės pelningumą Komisija nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Sąjungos pramonės pelningumas per nagrinėjamąjį laikotarpį didėjo ir per PTL buvo teigiamas. Vis dėlto pelningumas buvo gerokai mažesnis nei per pradinį tyrimą nustatytas tikslinis pelnas, t. y. Sąjungos pramonės pelnas, gautas nesant žalingo dempingo.

(90)

2013–2015 m. laikotarpiu pramonė veikė nuostolingai, o investicijų grąža buvo neigiama. Naujausi duomenys rodo, kad jau gaunama nedidelė investicijų grąža. Nuo 2013 m. iki PTL didėjant importui iš KLR, kuris darė didelį spaudimą Sąjungos pramonei, pastaroji negalėjo visapusiškai pasinaudoti dinaminiu Sąjungos suvartojimo augimu. Kaip nurodyta 64 konstatuojamojoje dalyje, šį augimą beveik visiškai patenkino importas dempingo kaina iš KLR.

(91)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos pramonės gebėjimas pačiai finansuoti savo veiklą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynasis pinigų srautas padidėjo kelis kartus. Labai padidėjusį pinigų srautą galima paaiškinti apyvartinio kapitalo pokyčiais.

(92)

Nuo 2014 m. iki PTL nustatyti lygiai rodo, kad ne tik darytos standartinės investicijos į nuolatinę techninę priežiūrą ir mašinų dalių būtiną keitimą, bet ir bandyta didinti našumą ir gerinti gamybos procesus.

(93)

Investicijų grąža išreiškiama ilgalaikio turto grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Kaip ir kitų finansinių rodiklių atveju, su panašaus produkto gamyba ir pardavimu susijusių investicijų grąža taip pat buvo teigiama, bet toli gražu nėra tokia, kokia pagrįstai turėtų būti.

(94)

Nustatyti dempingo skirtumai buvo gerokai didesni nei de minimis ir nei dabartinės priemonės (žr. 2, 4 ir 47 konstatuojamąsias dalis). Be to, atsižvelgiant į nepanaudotus pajėgumus ir importo iš KLR kainas (žr. 50 ir 66 konstatuojamąsias dalis), faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(95)

Pradinės priemonės nustatytos 2005 m. spalio mėn. Kaip nurodyta 89 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonė per PTL gavo kur kas mažesnį nei 10 % tikslinį pelną, nustatytą per pradinį tyrimą (27). Atsižvelgiant į bendrą Sąjungos pramonės padėtį ir importo iš KLR raidą pastaraisiais metais, galima daryti išvadą, kad nepaisant galiojančių antidempingo muitų Sąjungos pramonė dar nėra visiškai atsigavusi po šio poveikio.

(96)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei nebuvo padaryta materialinės žalos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje. Nagrinėjamuoju laikotarpiu kai kurie rodikliai, ypač finansiniai, pagerėjo.

(97)

Tačiau nurodytų rodiklių negalima vertinti jų nesusiejant. Iš tiesų rinkos dalies sumažėjimą, mažėjančią pardavimo apimtį ir nepakankamą pelningumą išanalizavus pakankamai palankaus suvartojimo aplinkybėmis patvirtinta, kad Sąjungos pramonė pagrįstai galėjo tikėtis gauti pelną, artimesnį 10 % apyvartos dydžiui, kuris buvo laikomas pagrįstu šiam sektoriui įprastomis prekybos sąlygomis, kai nėra importo dempingo kaina. Be to, teigiamas gamybos, pajėgumų ir pelningumo tendencijas taip pat reikėtų sieti su Sąjungos pramonės sprendimais investuoti į papildomas gamybos vietas ir racionalesnį turimų įrenginių naudojimą. Optimalų pajėgumų naudojimą taip pat galima paaiškinti didėjančiu eksporto į trečiąsias rinkas lygiu.

(98)

Šie pokyčiai kartu su pastebimu importo dempingo kaina iš Kinijos padidėjimu leidžia daryti išvadą, kad nepaisant kai kurių žalos rodiklių teigiamų tendencijų ir to, kad Sąjungos pramonei per PTL apskritai nebuvo daryta materialinė žala, Sąjungos pramonės padėtis vis dar yra pažeidžiama, nes Sąjungos pramonė nebūtų pajėgi susidoroti su nauju importo dempingo kaina iš KLR antplūdžiu.

(99)

Kaip prieita prie išvados 96–98 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonei per peržiūros tiriamąjį laikotarpį materialinė žala nebuvo daroma, tačiau jos padėtis vis dar buvo nesaugi.

(100)

Norint nustatyti žalos pasikartojimo tikimybę, jei KLR taikomos priemonės būtų panaikintos, analizuoti šie veiksniai: a) KLR eksportuojančių gamintojų nepanaudoti pajėgumai; b) Sąjungos rinkos patrauklumas ir Kinijos eksportuojančių gamintojų eksporto elgsena kitų trečiųjų šalių rinkose ir c) galimas TCCA importo iš KLR poveikis.

(101)

KLR yra didžiausia TCCA gamintoja pasaulyje, 2015 m. pabaigoje turėjusi apie 57 % visų pasaulio gamybos pajėgumų. Iš 50 konstatuojamojoje dalyje pateiktos analizės matyti, kad turimi Kinijos nepanaudoti pajėgumai turėtų gerokai viršyti visą Sąjungos suvartojimą per PTL. Dėl to svarbu pastebėti, kad remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija, kurią patvirtino bendradarbiaujantys Japonijos eksportuojantys gamintojai, Sąjungos rinka yra antra pagal dydį pasaulyje po JAV.

(102)

Atsižvelgiant į tai, yra didelė tikimybė, kad panaikinus priemones Kinijos eksportuojantys gamintojai savo produkciją nukreiptų į Sąjungos rinką.

(103)

Sąjungos rinkos patrauklumą rodo tai, kad nepaisant galiojančių antidempingo priemonių Kinijos eksporto į Sąjungą apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį greitai didėjo. KLR į Sąjungą per PTL eksportavo 28 000 tonų TCCA (palyginti su 17 000 tonų 2013 m.).

(104)

Komisija taip pat nustatė, kad per PTL apie 23 % Kinijos eksporto buvo skirta Sąjungos rinkai. Kita vertus, remiantis surinktais įrodymais nustatyta, kad apie 47 % produkto eksportui į kitas pasaulio šalis Kinija pardavė vidutinėmis kainomis, kurios buvo mažesnės už vidutines eksporto į Sąjungos rinką kainas. Ši eksporto apimtis apytikriai prilysta visam Sąjungos suvartojimui.

(105)

Jei būtų leista nebetaikyti priemonių, kaip minėta 53 konstatuojamojoje dalyje, net dar labiau tikėtina, kad Kinijos eksportuojančių gamintojų, kuriems netaikomas RER, eksporto apimtis būtų nukreipta į Sąjungos rinką, nes palyginti didelių muitų panaikinimas toms bendrovėms yra dar didesnė paskata.

(106)

Dėl išvardytų priežasčių Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos rinka tiek dėl kainų, tiek dėl dydžio, yra patraukli Kinijos eksportuojantiems gamintojams.

(107)

Vertindama galimą Kinijos importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei Komisija parengė scenarijų, skirtą galimam importo iš Kinijos apimties poveikiui Sąjungos pramonei įvertinti. Manant, kad jei dėl TCCA importo iš Kinijos padidėjimo TCCA pardavimo ir gamybos apimtis sumažėtų tik 5 000 tonų, vieneto gamybos sąnaudos padidėtų 7,1 %, o Sąjungos gamintojų padėtis labai pablogėtų ir jie veiktų nuostolingai.

(108)

Be to, negalima atmesti to, kad dėl tolesnio Kinijos importo taip pat padidėtų spaudimas kainoms Sąjungos rinkoje. Kaip minėta 70 konstatuojamojoje dalyje, dėl Kinijos eksportuojančių gamintojų importo kainų Sąjungos rinkoje Sąjungos pramonės pardavimo kaina jau šiandien yra priverstinai sumažinta 2–4 %. Minėti papildomi kiekiai veikiausiai būtų importuojami tokia pačia kaina, todėl neigiamas poveikis Sąjungos pramonei dar padidėtų.

(109)

Pelningumas, nors ir didėjo, buvo per mažas, kad būtų galima užtikrinti finansinį stabilumą ilgesniu laikotarpiu. Be to, investicijų grąža didėjo didėjant gamybos apimčiai, tačiau to nebuvo matyti rinkos dalies atžvilgiu. Taigi Sąjungos pramonė galėjo pagrįstai tikėtis toliau padengti savo pastoviąsias išlaidas didesne gamybos apimtimi.

(110)

Svarbu pažymėti, kad iš kitų šalių į ES nebuvo importuojamas toks kiekis TCCA, kad jį būtų galima laikyti su dabartine Sąjungos pramonės padėtimi susijusiu veiksniu.

(111)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir negavusi jokių pastabų Komisija padarė išvadą, kad panaikinus priemones Sąjungos pramonei daroma žala pasikartotų.

(112)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau KLR taikant galiojančias priemones nebūtų pažeisti visos Sąjungos interesai. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(113)

Atsižvelgdama į 96–98 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas dėl Sąjungos pramonės padėties ir į argumentus, kuriais grindžiama žalos pasikartojimo tikimybė, kaip nustatyta 111 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad pasibaigus taikomų priemonių galiojimui Sąjungos TCCA pramonės, kuri bandė veikti didėjant importui dempingo kaina iš KLR ir kurios padėtis toli gražu nėra tokia kaip KLR eksportuojančių gamintojų, nesaugi padėtis pablogėtų.

(114)

Taigi, toliau taikant priemones nebūtų pažeisti Sąjungos pramonės interesai ir Sąjungos pramonė galėtų dar labiau atsigauti po nuolatinio dempingo poveikio. Priešingu atveju, nutraukus priemones, būtų stabdomas Sąjungos pramonės atsigavimas ir keliama didelė grėsmė jos gyvybingumui, taigi, kiltų pavojus jos egzistavimui, todėl rinkoje sumažėtų pasiūla ir konkurencija.

(115)

Inicijavimo etapu susisiekta su keturiolika žinomų importuotojų / platintojų, vienuolika Europos nacionalinių federacijų ir dviem Europos asociacijomis. Vienas Ispanijos importuotojas pateikė klausimyno atsakymus.

(116)

Šis prekiautojas per PTL importavo didelį TCCA kiekį iš KLR (6 % visos importo apimties). Be to, jis pirko nedidelį kiekį TCCA iš Sąjungos tiekėjų. TCCA verslas yra didesnio verslo padalinio, kurio apyvarta 2015 m. sudarė 35 % šios bendrovės visos apyvartos, dalis. Bendrovė nurodė, kad per PTL gavo su peržiūrimuoju produktu susijusį pelną, tačiau galiausiai nepateikė pakankamai paaiškinimų, kaip ji nustatė šį pelną. Bendrovė nesutinka su tolesniu priemonių taikymu, tačiau nepateikė įtikinančių argumentų šiam požiūriui pagrįsti.

(117)

Kaip nustatyta 57 konstatuojamojoje dalyje, atlikdama tyrimą Komisija nusprendė vieno iš pareiškėjų, „Inquide S.A.U.“, nelaikyti Sąjungos pramonės dalimi, nes šis gamintojas buvo tariamai dempingo kaina parduodamo produkto tikrasis importuotojas. „Inquide S.A.U.“ buvo apie tai informuota ir šiam sprendimui neprieštaravo. Tačiau „Inquide S.A.U.“ pabrėžė, kad nepaisant Komisijos sprendimo jų pritarimas tam, kad iš KLR importuojamai TCCA turėtų būti toliau taikomos priemonės, nesikeičia.

(118)

Kadangi jokios kitos informacijos nebuvo, atlikus tyrimą nenustatyta, kad tolesnis priemonių taikymas turėtų didelio neigiamo poveikio šiam importuotojui ar importuotojams apskritai.

(119)

Todėl, remdamasi turima informacija ir negavusi jokios priešingos informacijos arba įrodymų Komisija padarė išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas neturi didelio neigiamo poveikio Sąjungos importuotojams.

(120)

Klausimynai nusiųsti 39 inicijavimo etapu nustatytiems naudotojams. Klausimyno atsakymų nepateikė nė vienas naudotojas. Neturint šių atsakymų nebuvo galima padaryti išvadų dėl naudotojų interesų. Neturint naujos informacijos, naudotojų pritarimą šioms priemonėms, kaip nustatyta pirmosios priemonių galiojimo termino peržiūros reglamento 91 konstatuojamojoje dalyje, t. y. tam, kad toliau taikant priemones nebūtų daromas neigiamas poveikis konkurencijai Sąjungos rinkoje ir kad naudotojų pramonei būtų užtikrintas didesnis tiekėjų, konkuruojančių rinkos kainomis, skaičius, galima laikyti vis dar galiojančiu.

(121)

Atsižvelgdama į visus minėtus veiksnius Komisija padarė išvadą, kad nėra įtikinamų priežasčių, kodėl priemonės iš KLR importuojamai TCCA neturėtų būti toliau taikomos.

(122)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi Komisija ketino KLR toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Po faktų atskleidimo pastabų nepateikė nė viena suinteresuotoji šalis.

(123)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1389/2011 importuojamai KLR kilmės TCCA nustatytos antidempingo priemonės turėtų būti taikomos toliau.

(124)

Pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigtas komitetas nuomonės nepateikė,

5.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/28

(1)

bendrovė „Kaesler Nutrition GmbH“ pateikė prašymą pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 13 straipsnio 3 dalį, siūlydama pakeisti leidimo turėtojo pavadinimą, nurodytą Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2016/329 (2);

(2)

leidimo naudoti pašarų priedą 6-fitazę turėtojas nuo 2017 m. liepos 3 d.„Lohmann Animal Nutrition GmbH“ pakeitė savo prekybinį pavadinimą į „Kaesler Nutrition GmbH“. Pareiškėjas pateikė atitinkamus jo prašymą pagrindžiančius duomenis;

(3)

leidimo turėtojo pasiūlytas pakeitimas yra tik administracinio pobūdžio ir nesuteikia priežasties iš naujo vertinti atitinkamų priedų. Apie šį prašymą pranešta Europos maisto saugos tarnybai;

(4)

tam, kad „Kaesler Nutrition GmbH“ galėtų naudotis rinkodaros teisėmis, būtina pakeisti leidime nurodytą jo turėtojo pavadinimą. Todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/329 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

kadangi saugos sumetimais nebūtina neatidėliotinai taikyti šiuo reglamentu padarytų pakeitimų, tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį pašarų priedas 6-fitazė, taip pat premiksai ir kombinuotieji pašarai, kurių sudėtyje yra to pašarų priedo ir kurie atitinka nuostatas, taikytinas iki šio reglamento įsigaliojimo datos, gali būti toliau teikiami rinkai ir naudojami, kol pasibaigs turimos atsargos;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

1.

Pavadinime frazė „leidimo turėtojas – „Lohmann Animal Nutrition GmbH““ pakeičiama fraze „leidimo turėtojas – „Kaesler Nutrition GmbH““.

2.

Priede pateiktos lentelės antroje skiltyje pavadinimu „Leidimo turėtojo pavadinimas“ frazė „Lohmann Animal Nutrition GmbH““ pakeičiama fraze „Kaesler Nutrition GmbH““.

5.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 319/30

(1)

2006 m. kovo 23 d. Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 553/2006, kuriuo tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba Kinija) ir Vietnamo kilmės avalynei su batviršiais iš odos (toliau – avalynė) nustatytos laikinosios antidempingo priemonės (toliau – laikinasis reglamentas) (2).

(2)

Reglamentu (EB) Nr. 1472/2006 (3) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1472/2006 arba ginčijamas reglamentas) Taryba tam tikrai importuojamai Vietnamo ir KLR kilmės avalynei su batviršiais iš odos dvejiems metams nustatė 9,7–16,5 % galutinius antidempingo muitus.

(3)

Reglamentu (EB) Nr. 388/2008 (4) Taryba tam tikrai importuojamai KLR kilmės avalynei su batviršiais iš odos nustatytų galutinių antidempingo priemonių taikymą išplėtė iš Ypatingojo Administracinio Kinijos Regiono Makao (toliau – Makao) siunčiamam importuojam produktui, deklaruojamam kaip Makao kilmės arba ne.

(4)

Kai priemonės nustojo galioti, Taryba po 2008 m. spalio 3 d. inicijuotos priemonių galiojimo termino peržiūros (5) Reglamentu (ES) Nr. 1294/2009 (6) (toliau – Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1294/2009) antidempingo priemonių taikymą pratęsė dar 15 mėnesių, t. y. iki 2011 m. kovo 31 d.

(5)

„Brosmann Footwear (HK) Ltd“, „Seasonable Footwear (Zhongshan) Ltd“, „Lung Pao Footwear (Guangzhou) Ltd“, „Risen Footwear (HK) Co Ltd“ ir „Zhejiang Aokang Shoes Co. Ltd“ (toliau – pareiškėjai) Pirmosios instancijos teismui (dabar – Bendrasis Teismas) pateikė ieškinius dėl ginčijamo reglamento. Bendrasis Teismas šiuos ieškinius atmetė 2010 m. kovo 4 d. Sprendimu byloje T-401/06 Brosmann Footwear (HK) Ltd ir kt. prieš Tarybą ir 2010 m. kovo 4 d. Sprendimu sujungtose bylose T-407/06 Zhejiang Aokang Shoes ir T-408/06 Wenzhou Taima Shoes prieš Tarybą.

(6)

Šiuos sprendimus pareiškėjai apskundė. 2012 m. vasario 2 d. Sprendimu byloje C-249/10 P Brosmann Footwear (HK) ir kt. prieš Tarybą ir 2012 m. lapkričio 15 d. Sprendimu byloje C-247/10 P Zhejiang Aokang Shoes Co. Ltd prieš Tarybą (toliau – bendrovėms „Brosmann“ ir „Aokang“ skirti sprendimai) Teisingumo Teismas šiuossprendimus panaikino. Jis konstatavo, kad Bendrasis Teismas, konstatavęs, kad Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktus neturėjo nagrinėti neatrinktų prekiautojų prašymų taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) (Sprendimo C-249/10 P 36 punktas ir Sprendimo C-247/10 P 29 ir 32 punktai), padarė teisės klaidą.

(7)

Tada šiuo klausimu Teisingumo Teismas priėmė savo sprendimą. Jis konstatavo, kad „Komisija privalėjo išnagrinėti tinkamai pagrįstus apeliančių prašymus, pateiktus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b ir c punktus, taikyti RESVĮS per ginčijamame reglamente išdėstytą antidempingo procedūrą. Taip pat reikia konstatuoti, kad negali būti atmesta galimybė, jog toks tyrimas būtų leidęs nustatyti kitokio nei 16,5 % dydžio galutinį antidempingo muitą, koks joms yra taikomas pagal ginčijamo reglamento 1 straipsnio 3 dalį. Iš tos pačios nuostatos matyti, kad 9,7 % galutinis antidempingo muitas nustatytas tik vienam Kinijos ūkio subjektui, kuris buvo atrinktas ir kuriam pripažintas RESVĮS. Tačiau, kaip matyti iš šio sprendimo 38 punkto, jei Komisija būtų konstatavusi, kad apeliantės taip pat veikė rinkos ekonomikos sąlygomis, tuomet, nesant galimybės apskaičiuoti individualų dempingo skirtumą, joms taip pat turėjo būti taikomas minėto dydžio muito tarifas“ (Sprendimo C-249/10 P 42 punktas ir Sprendimo C-247/10 P 36 punktas).

(8)

Todėl Teismas panaikino ginčijamą reglamentą, kiek jis susijęs su nagrinėjamaisiais pareiškėjais.

(9)

2013 m. spalio mėn. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (7) paskelbė, kad nusprendė atnaujinti antidempingo tyrimą nuo to konkretaus momento, kai buvo padarytas pažeidimas, ir išnagrinėti, ar nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d. pareiškėjai veikė rinkos ekonomikos sąlygomis. Tame pranešime ji paprašė suinteresuotųjų šalių pranešti apie save.

(10)

2014 m. kovo mėn. Tarybos įgyvendinimo sprendimu 2014/149/ES (8) Taryba atmetė Komisijos pasiūlymą priimti Tarybos įgyvendinimo reglamentą, kuriuo iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas ir galutinai surenkamas laikinasis muitas, nustatytas importuojamai tam tikrai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės avalynei su odiniais batviršiais, kurią pagamino bendrovės „Brosmann Footwear (HK) Ltd“, „Seasonable Footwear (Zhongshan) Ltd“, „Lung Pao Footwear (Guangzhou) Ltd“, „Risen Footwear (HK) Co Ltd“ ir „Zhejiang Aokang Shoes Co. Ltd“, ir šių gamintojų atžvilgiu tyrimą užbaigė. Taryba laikėsi nuomonės, kad importuotojai, nusipirkę batus iš šių eksportuojančių gamintojų, kuriems kompetentingos nacionalinės institucijos kompensavo atitinkamus muitus, remdamosi 1992 m. spalio 12 d. Reglamento (EEB) Nr. 2913/1992, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (9) (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 236 straipsniu įgijo teisėtų lūkesčių pagal ginčijamo reglamento 1 straipsnio 4 dalį, nustatančią Bendrijos muitinės kodekso nuostatų, visų pirma jo 221 straipsnio, taikymą renkant muitus.

(11)

Trys nagrinėjamojo produkto importuotojai – „C&J Clark International Ltd.“ (toliau – „Clark“), „Puma SE“ (toliau – „Puma“) ir „Timberland Europe B.V.“ (toliau – „Timberland“) (toliau – nagrinėjamieji importuotojai), remdamiesi 5–7 konstatuojamosiose dalyse nurodyta teismų praktika, savo nacionaliniuose teismuose pateikė ieškinius dėl antidempingo priemonių, nustatytų iš Kinijos ir Vietnamo importuojamai tam tikrai avalynei; šie teismai perdavė klausimą Teisingumo Teismui, kad šis priimtų prejudicinį sprendimą.

(12)

2016 m. vasario 4 d., sprendimuose sujungtose bylose C-659/13 C & J Clark International Limited ir C-34/14 Puma SE  (10) Teisingumo Teismas Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1472/2006 ir (ES) Nr. 1294/2009 paskelbė negaliojančiais tokia aprėptimi, kokia Europos Komisija nenagrinėjo RER ir individualaus režimo (toliau – IR) prašymų, kuriuos pateikė neatrinkti KLR ir Vietnamo eksportuojantys gamintojai (toliau – sprendimai), nesilaikydama 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (11) 2 straipsnio 7 dalies b punkto ir 9 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

(13)

Dėl bylos C-571/14 Timberland Europe Teisingumo Teismas besikreipusio nacionalinio teismo prašymu 2016 m. balandžio 11 d. nusprendė pašalinti bylą iš registro.

(14)

SESV 266 straipsnyje nustatyta, kad institucijos privalo imtis būtinų priemonių Teismo sprendimams vykdyti. Jeigu panaikinamas aktas, institucijų priimtas atliekant administracinę procedūrą, pvz., antidempingo tyrimą, Teismo sprendimas įgyvendinamas panaikintą aktą pakeičiant nauju aktu, kuriuo pašalinamas Teismo nustatytas pažeidimas (12).

(15)

Pagal Teismo praktiką panaikinto akto pakeitimo procedūra gali būti atnaujinta nuo to konkretaus momento, kai buvo padarytas pažeidimas (13). Tiksliau tai reiškia, kad tokiu atveju, kai panaikinamas administracinę procedūrą užbaigiantis aktas, panaikinimas nebūtinai turi įtakos parengiamiesiems veiksmams, pvz., antidempingo tyrimo inicijavimui. Kai panaikinamas reglamentas, kuriuo nustatomos galutinės antidempingo priemonės, tai reiškia, kad po panaikinimo antidempingo tyrimas yra vis dar vykdomas, nes Sąjungos teisės sistemoje nebėra antidempingo tyrimą užbaigiančio akto (14), nebent pažeidimas padarytas inicijavimo etapu.

(16)

Išskyrus tai, kad institucijos neišnagrinėjo RER ir IR prašymų, kuriuos pateikė neatrinkti KLR ir Vietnamo eksportuojantys gamintojai, visi kiti Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1472/2006 ir (ES) Nr. 1294/2009 nustatyti faktai lieka galioti.

(17)

Šioje byloje pažeidimas padarytas po inicijavimo etapo. Taigi, Komisija nusprendė atnaujinti šį antidempingo tyrimą, kuris, priėmus sprendimus, tuo metu, kai buvo padarytas pažeidimas, dar nebuvo baigtas ir išnagrinėti, ar 2004 m. balandžio 1 d. – 2005 m. kovo 31 d. tiriamuoju laikotarpiu (toliau – tiriamasis laikotarpis) nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai veikė rinkos ekonomikos sąlygomis. Tinkamais atvejais Komisija taip pat apsvarstė, ar nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams buvo galima suteikti individualų režimą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (15) (toliau – pagrindinis reglamentas, prieš jį iš dalies pakeičiant) (16) 9 straipsnio 5 dalį.

(18)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1395 (17) Komisija iš naujo nustatė galutinį antidempingo muitą ir galutinai surinko laikinąjį muitą, nustatytą tam tikrai bendrovių „Clark“ ir „Puma“ importuojamai KLR kilmės avalynei su batviršiais iš odos, pagamintai trylikos Kinijos eksportuojančių gamintojų, kurie pateikė RER ir IR prašymus, bet nebuvo atrinkti.

(19)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1647 (18) Komisija iš naujo nustatė galutinį antidempingo muitą ir galutinai surinko laikinąjį muitą, nustatytą tam tikrai bendrovių „Clark“, „Puma“ ir „Timberland“ importuojamai Vietnamo kilmės avalynei su batviršiais iš odos, pagamintai tam tikrų Vietnamo eksportuojančių gamintojų, kurie buvo pateikę RER ir IR prašymus, bet nebuvo atrinkti.

(20)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1731 (19) Komisija iš naujo nustatė galutinį antidempingo muitą ir galutinai surinko laikinąjį muitą, nustatytą tam tikrai bendrovių „Puma“ ir „Timberland“ importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės avalynei su batviršiais iš odos, pagamintai vieno Vietnamo eksportuojančio gamintojo ir dviejų KLR eksportuojančių gamintojų, kurie buvo pateikę RER ir IR prašymus, bet nebuvo atrinkti.

(21)

Bendrovės „Puma“ ir „Timberland“ užginčijo Reglamento (ES) 2016/1395, Reglamento (ES) 2016/1647 ir Reglamento (ES) 2016/1731 galiojimo pagrįstumą Bendrajame Teisme bylose T-781/16 Puma ir kt. prieš Komisiją ir T-782/16 Timberland Europe prieš Komisiją. Be to, bendrovė „Clark“ taip pat užginčijo Reglamento (ES) 2016/1395 galiojimo pagrįstumą Bendrojo Teismo bylose T-790/16 C & J Clark International prieš Komisiją ir T-861/16 C & J Clark International prieš Komisiją.

(22)

Siekdama įgyvendinti 12 konstatuojamojoje dalyje nurodytą Sprendimą sujungtose bylose C-659/13 C & J Clark International Limited ir C-34/14 Puma SE, Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2016/223, kuriuo nustatoma tam tikrų rinkos ekonomikos režimo ir individualaus režimo prašymų, pateiktų Kinijos ir Vietnamo eksportuojančių gamintojų, vertinimo tvarka ir kuriuo įgyvendinamas Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose bylose C-659/13 ir C-34/14 (20). To reglamento 1 straipsnyje Komisija nurodė nacionalinėms muitinėms persiųsti visus pagal Bendrijos muitinės kodekso 236 straipsnį importuotojų pateiktus prašymus sugrąžinti galutinius antidempingo muitus, sumokėtus už importuojamą Kinijos ir Vietnamo kilmės avalynę, atsižvelgiant į tai, kad atliekant tyrimą, po kurio Reglamentu (EB) Nr. 1472/2006 buvo nustatytos galutinės priemonės, neatrinktas eksportuojantis gamintojas pateikė RER arba IR prašymą (toliau – pradinis tyrimas). Komisija įvertina atitinkamą RER arba IR prašymą ir iš naujo nustato atitinkamą muitą. Remdamosi tuo nacionalinės muitinės vėliau turėtų nuspręsti dėl prašymo grąžinti arba atsisakyti išieškoti antidempingo muitus.

(23)

Gavusi Prancūzijos muitinės pranešimą pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/223 1 straipsnį, Komisija nustatė du Kinijos eksportuojančius gamintojus, kurie buvo pateikę RER ir IR prašymus pradiniame tyrime, bet nebuvo atrinkti. Buvo nustatytas dar vienas eksportuojantis gamintojas, bendrovės „Deichmann“, t. y. muitų mokėjimą užginčijusio Vokietijos importuotojo, tiekėjas. Taigi Komisija išnagrinėjo šių trijų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateiktas RER ir IR prašymo formas.

(24)

Atsižvelgdama į tai, Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/2257 (21) iš naujo nustatė galutinį antidempingo muitą ir galutinai surinko laikinąjį muitą, nustatytą tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės avalynei su batviršiais iš odos, pagamintai trijų eksportuojančių gamintojų, kurie buvo pateikę RER ir IR prašymus, bet nebuvo atrinkti.

(25)

Pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/223 1 straipsnį Jungtinės Karalystės, Belgijos ir Švedijos muitinės pranešė Komisijai apie Sąjungos importuotojų pateiktus muitų grąžinimo prašymus (Jungtinės Karalystės – 2016 m. liepos 12 d., Belgijos – 2016 m. liepos 13 d. ir Švedijos – 2016 m. liepos 26 d.) ir pateikė patvirtinamuosius dokumentus. Gavusi šiuos pranešimus, Komisija įvertino iš devyniolikos eksportuojančių gamintojų gautus RER ir IR prašymus ir Reglamentu (ES) 2017/423 (22) iš naujo nustatė galutinį antidempingo muitą ir galutinai surinko laikinąjį muitą, nustatytą tam tikrai KLR ir Vietnamo kilmės importuojamai avalynei su odiniais batviršiais, pagamintai šių devyniolikos eksportuojančių gamintojų.

(26)

Atliekant šį tyrimą pagal kai kurių suinteresuotųjų šalių pastabas, gautas po faktų atskleidimo, buvo nustatytos dar penkios bendrovės ir (arba) bendrovių grupės, kurios pačios arba per susijusį Kinijos ar Vietnamo eksportuojantį gamintoją buvo pateikusios RER ir IR prašymų formas atliekant pradinį tyrimą, tačiau nebuvo atrinktos ir nebuvo įvertintos taikant ankstesnę įgyvendinimo procedūrą. Šios bendrovės buvo įtrauktos į Reglamento (ES) 2017/423 VI priedą ir priklausė keturioms bendrovių grupėms.

(27)

Atsižvelgdama į tai, Komisija nustatė keturias bendrovių grupes, kurioms bendrai priklausė septynios atskiros bendrovės – per pradinį tyrimą neatrinkti Kinijos ar Vietnamo eksportuojantys gamintojai, ir įvertino atliekant pradinį tyrimą šių bendrovių pateiktas RER ir IR prašymų formas. Tokiu būdu Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1982 (23) iš naujo nustatė galutinį antidempingo muitą ir galutinai surinko laikinąjį muitą, nustatytą tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės avalynei su batviršiais iš odos, pagamintai šių eksportuojančių gamintojų, kurie buvo pateikę RER ir IR prašymus, bet nebuvo atrinkti.

(28)

Be to, Įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/423 3 straipsniu Komisija laikinai sustabdė jo III priede išvardytų bendrovių padėties vertinimą, kol susigrąžinti muitus iš nacionalinės muitinės pageidaujantis importuotojas praneš Komisijai nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų, iš kurių prekiautojai yra įsigiję avalynės, pavadinimus ir adresus. Iš tiesų, nors Komisija mano, kad prievolė nustatyti atitinkamus eksportuojančius Kinijos ir (arba) Vietnamo gamintojus tenka importuotojams, prašantiems grąžinti sumokėtus antidempingo muitus, ji taip pat pripažino, kad ne visi importuotojai, pirkę avalynės iš prekiautojų, galėjo žinoti apie reikalavimą pranešti Komisijai eksportuojančių gamintojų, iš kurių tie prekiautojai įsigijo avalynės, pavadinimus. Todėl Komisija konkrečiai susisiekė su visais importuotojais, nurodytais Jungtinės Karalystės, Belgijos ir Švedijos pranešimuose, ir paragino juos iki nustatyto termino pateikti reikiamą informaciją, t. y. KLR ar Vietnamo eksportuojančių gamintojų pavadinimus ir adresus.

(29)

Taigi, trys importuotojai „Pentland Brands Ltd.“, „Puma UK Ltd.“ ir „Deichmann Shoes UK Ltd.“ atitinkamai 2017 m. balandžio 18 d. („Puma UK Ltd.“), 2017 m. balandžio 27 d. („Pentland Brands Ltd.“) ir 2017 m. gegužės 15 d. („Deichmann Shoes UK Ltd.“) pateikė savo tiekėjų Kinijoje ir (arba) Vietname pavadinimus ir adresus.

(30)

2017 m. balandžio 7 d. pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/223 1 straipsnį Vokietijos muitinė pranešė Komisijai apie Sąjungos importuotojų pateiktus muitų grąžinimo prašymus ir pateikė patvirtinamuosius dokumentus. 2017 m. birželio 20 d. Vokietijos muitinė atsiuntė pirminio pranešimo papildymą ir pranešė Komisijai apie papildomus importuotojų reikalavimus.

(31)

2017 m. gegužės 23 d. pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/223 1 straipsnį Nyderlandų muitinė pranešė Komisijai apie Sąjungos importuotojų pateiktus muitų grąžinimo prašymus ir pateikė patvirtinamuosius dokumentus. 2017 m. liepos 21 d. Nyderlandų muitinė atsiuntė pirminio pranešimo papildymą ir pranešė Komisijai apie papildomus importuotojų reikalavimus.

(32)

Taigi, Komisijai buvo pranešti iš viso 600 Kinijos ir Vietnamo bendrovių, tiekusių avalynę, pavadinimai ir adresai.

(33)

Komisija neturi jokių duomenų, kad 431 iš šių bendrovių (nurodytų šio reglamento III priede) būtų pateikusios RER ar IR prašymų formas, kai buvo atliekamas pradinis tyrimas. Šios bendrovės taip pat negalėjo įrodyti, kad buvo susijusios su kuriais nors Kinijos ar Vietnamo eksportuojančiais gamintojais, pateikusiais RER arba IR prašymą, kai buvo atliekamas pradinis tyrimas.

(34)

Iš visų likusių bendrovių 19 eksportuojančių gamintojų (nurodytų šio reglamento IV priede) jau buvo įvertinti atskirai arba kaip dalis bendrovių, atrinktų atliekant pradinį tyrimą į Kinijos ar Vietnamo eksportuojančių gamintojų grupę. Kadangi nė vienai iš šių bendrovių nebuvo nustatyta individuali muito norma, šių bendrovių importuojamai avalynei atitinkamai taikoma 16,5 % muito norma, jei jos iš KLR, arba 10 % muito norma, jei jos iš Vietnamo. Šioms normoms 12 konstatuojamojoje dalyje nurodytas sprendimas poveikio neturėjo.

(35)

Įgyvendinant 12 konstatuojamojoje dalyje nurodytą sprendimą, iš visų likusių bendrovių 72 (nurodytos šio reglamento V priede) jau buvo įvertintos atskirai arba kaip dalis bendrovių grupės, vadovaujantis konkrečiai Įgyvendinimo sprendimu 2014/149/ES arba atitinkamai įgyvendinimo reglamentais (ES) 2016/1395, (ES) 2016/1647, (ES) 2016/1731, (ES) 2016/2257 ir (ES) 2017/1982.

(36)

Kaip minėta 10 konstatuojamojoje dalyje, vadovaujantis Įgyvendinimo sprendimu 2014/149/ES įvertintoms bendrovėms ar bendrovių grupėms antidempingo muitas iš naujo nebuvo nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad šioms bendrovėms muitas jau buvo grąžintas, todėl jos įgijo teisėtų lūkesčių, kad jis iš naujo nebus nustatytas. Kita vertus, nereikėtų patenkinti muitų grąžinimo prašymų, kuriuos pateikė Sąjungos importuotojai, susiję su bendrovėmis ar bendrovių grupėmis, įvertintomis remiantis atitinkamai įgyvendinimo reglamentais (ES) 2016/1395, (ES) 2016/1647, (ES) 2016/1731, (ES) 2016/2257 ir (ES) 2017/1982. Taip yra dėl to, kad šių importuotojų teisinė padėtis skiriasi nuo įvertintųjų remiantis Įgyvendinimo sprendimu 2014/149/ES, visų pirma dėl to, kad pirmieji jų neįgijo teisėtų lūkesčių.

(37)

Likusios 70 bendrovių (nurodytos šio reglamento II priede) buvo Kinijos ar Vietnamo eksportuojantys gamintojai, kurie nebuvo atrinkti per pradinį tyrimą ir buvo pateikę RER arba IR prašymų formas. Todėl Komisija įvertino šių bendrovių pateiktus RER ir IR prašymus.

(38)

Bendrai tariant, šiame reglamente Komisija įvertino šių bendrovių RER arba IR prašymų formas: „Aiminer Leather Products Co., Ltd“, „Best Health Ltd.“, „Best Run Worldwide Co. Ltd Bright Ease Shoe Factory“, „Cambinh Shoes Company“, „Dong Anh Footwear Joint Stock Company“, „Dong Guan Bor Jiann Footwear Co., Ltd“, „Dongguan Hongguo Shoes Co. Ltd.“, „Freetrend Industrial Ltd“, „Freeview Company Ltd“, „Dongguan Hopecome Footwear Co Ltd“, „Dongguan Houjie Baihou Hua Jian Footwear Factory“, „Dongguan Qun Yao Shoe Co., Ltd“, „Dongyi Shoes Co., Ltd“, „Doozer (Fujian) Shoes Co., Ltd“, „Emperor (VN) Co., Ltd“, „Everlasting Industry Co., Ltd“, „Fu Jian Ching Luh Shoes Co., Ltd“, „Fu Jian Lion Score Sport Products Co., Ltd“, „Fujian Footwear & Headgear Import & Export (Holdings) Co., Ltd“, „Fujian Jinjiang Guohui Footwear & Garment Co., Ltd“, „Gan Zhou Hua Jian International Footwear Co., Ltd“, „Golden Springs Shoe Co., Ltd“, „Haiduong Shoes Stock Company“, „Hangzhou Forever Shoes Factory“, „Hua Jian Industrial Holding Co., Ltd“, „Huu Nghi Danang Company“, „Hwa Seung Vina Co., Ltd“, „Jason Rubber Works Ltd“, „Jinjiang Hengdali Footwear Co., Ltd“, „Jinjiang Xiangcheng Footwear and Plastics Co., Ltd“, „JinJiang Zhenxing Shoes & Plastic Co., Ltd“, „Juyi Group Co., Ltd“, „K Star Footwear Co., Ltd“, „Kangnai Group Wenzhou Lucky Shoes and Leather Co., Ltd“, „Khai Hoan Footwear Co., Ltd“, „Lian Jiang Ching Luh Shoes Co., Ltd“, „Li-Kai Shoes Manufacturing Co., Ltd“, „New Star Shoes Factory“, „Ngoc Ha Shoe Company“, „Nhi Hiep Transportation Construction Company Limited“, „Ophelia Shoe Co., Ltd“, „Ormazed Shoes (Zhao Qing City) Ltd“, „Ormazed Shoes Ltd (Dong Guan) Ltd“, „Pacific Joint - Venture Company“, „Phuc Yen Shoes Factory“, „Phuha Footwear Enterprise“, „Phuhai Footwear Enterprise“, „Phulam Footwear Joint Stock Company“, „Putian Dajili Footwear Co., Ltd“, „Right Rich Development VN Co., Ltd“, „Saigon Jim Brother Corporation“, „Shenzhen Harson Shoes Ltd“, „Shunde Sunrise (II) Footwear Co., Ltd“, „Splendour Enterprise Co., Ltd“, „Stellar Footwear Co., Ltd“, „Sung Hyun Vina Co., Ltd“, „Synco Footwear Ltd“, „Thai Binh Shoes Joint Stock Company“, „Thang Long Shoes Company“, „Thanh Hung Co, Ltd“, „Thuy Khue Shoes Company Ltd“, „Truong Loi Shoes Company Limited“, „Wenzhou Chali Shoes Co, Ltd“, „Wenzhou Dibang Shoes Co., Ltd“, „Wenzhou Gold Emperor Shoes Co., Ltd“, „Xiamen Sunchoose Import & Export Co., Ltd“, „Xingtaiy Footwear Industry & Commerce Co., Ltd“, „Zhuhai Shi Tai Footwear Company Limited“ ir „Zhuhai Shun Tai Footwear Company Limited“.

(39)

Komisija turi galimybę ištaisyti ginčijamo reglamento dalis, dėl kurių reglamentas buvo panaikintas, ir nekeisti tų vertinimo dalių, kurioms sprendimas nedaro poveikio (24).

(40)

Šiuo reglamentu siekiama pataisyti tas ginčijamo reglamento dalis, kurios, kaip nustatyta, neatitinka pagrindinio reglamento ir dėl kurių reglamentas buvo paskelbtas negaliojančiu, kiek jis susijęs su 30 konstatuojamojoje dalyje nurodytais eksportuojančiais gamintojais.

(41)

Visos kitos Teismo nepanaikintos ginčijamo reglamento ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1294/2009 išvados lieka galioti ir yra įtraukiamos į šį reglamentą.

(42)

Todėl tolesnės konstatuojamosios dalys yra susijusios tik su nauju vertinimu, kuris būtinas Teismo sprendimams vykdyti.

(43)

Komisija ištyrė, ar tiriamuoju laikotarpiu RER arba IR prašymus pateikusiems 38 konstatuojamojoje dalyje nurodytiems nagrinėjamiems eksportuojantiems gamintojams buvo taikomas RER arba IR. Taip siekiama išsiaiškinti, kokią nagrinėjamieji importuotojai turi teisę susigrąžinti sumokėtą antidempingo muitą, atsižvelgiant į antidempingo muitus, sumokėtus už šių tiekėjų eksportuotus produktus.

(44)

Jeigu analizė parodys, kad nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams, kurių eksportui buvo taikomas nagrinėjamųjų importuotojų sumokėtas antidempingo muitas, turėjo būti suteiktas RER, nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams turėtų būti nustatyta individuali muito norma ir būtų grąžinta tik muito suma, atitinkanti sumokėto muito ir individualios muito normos skirtumą, t. y. 16,5 %, jei tai importas iš Kinijos, bei vienintelei atrinktai eksportuojančiai bendrovei, kuriai suteiktas RER, nustatytos 9,7 % muito normos skirtumą, ir 10 %, jei tai importas iš Vietnamo, bei nagrinėjamojo eksportuojančio gamintojo atžvilgiu apskaičiuotos individualios muito normos, jei ji yra, skirtumą.

(45)

Jeigu analizė parodys, kad eksportuojančiam gamintojui, kuriam atsisakyta suteikti RER, turėjo būti suteiktas IR, nagrinėjamajam eksportuojančiam gamintojui turėtų būti nustatyta individuali muito norma ir būtų grąžinta tik muito suma, atitinkanti sumokėto muito, t. y. 16,5 %, jei tai importas iš Kinijos, bei 10 %, jei tai importas iš Vietnamo, ir nagrinėjamajam eksportuojančiam gamintojui apskaičiuoto individualaus muito (jei jis yra) skirtumą.

(46)

Priešingu atveju, jeigu tokių RER ir IR prašymų analizė parodytų, kad neturėtų būti taikomas nei RER, nei IR, negalima grąžinti jokių antidempingo muitų.

(47)

Kaip paaiškinta 12 konstatuojamojoje dalyje, Teisingumo Teismas tam tikrų Kinijos ir Vietnamo eksportuojančių gamintojų eksportuojamos tam tikros avalynės atžvilgiu ginčijamą reglamentą ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1294/2009 panaikino tokia apimtimi, kokia Komisija nenagrinėjo šių eksportuojančių gamintojų pateiktų RER ir IR prašymų.

(48)

Todėl Komisija, siekdama nustatyti nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų eksportui taikytiną muito normą, išnagrinėjo jų RER ir IR prašymus. Remiantis šiuo vertinimu paaiškėjo, kad pateikta informacija neįrodė, jog nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai veikė rinkos ekonomikos sąlygomis arba kad jiems buvo galima taikyti individualų režimą (išsamus paaiškinimas yra 49 ir tolesnėse konstatuojamosiose dalyse).

(49)

Reikia pabrėžti, kad prievolė įrodyti tenka gamintojui, pateikusiam RER prašymą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą. Todėl 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmoje pastraipoje nustatyta, jog tokio gamintojo prašyme turi būti pateikta pakankamai toje nuostatoje nurodytų įrodymų, kad jis veikia rinkos ekonomikos sąlygomis. Todėl Sąjungos institucijos neprivalo įrodyti, kad gamintojas netenkina šiam statusui pripažinti būtinų sąlygų. Yra priešingai – Sąjungos institucijos, prieš taikydamos RER, turi įvertinti, ar nagrinėjamojo gamintojo pateiktos informacijos pakanka įrodyti, kad paisoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmoje pastraipoje nurodytų kriterijų, o Sąjungos teisminės institucijos turi išnagrinėti, ar atliekant šį vertinimą nebuvo padaryta akivaizdi klaida (Sprendimo byloje C-249/10 P 32 punktas ir Sprendimo byloje C-247/10 P 24 punktas).

(50)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktu, tam, kad eksportuojančiam gamintojui būtų galima taikyti RER, reikėtų laikytis visų penkių šiame straipsnyje išvardytų kriterijų. Todėl Komisija nusprendė, kad RER prašymą buvo galima atmesti, jei nebuvo laikomasi bent vieno kriterijaus.

(51)

Nė vienas iš nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų negalėjo įrodyti, kad atitiko kriterijų Nr. 1 (bendrovių sprendimai). Konkrečiau tariant, Komisija nustatė, kad bendrovės Nr. 34, 36, 37, 38, 39, 42, 43, 44, 45, 46, 47,48, 53, 54, 58, 65, 66, 67, 69, 72, 77, 79, 80, 82, 84, 85, 88, 89, 92, 93, 94, 96, 97, 98, 99, 100, 101 ir 102 (25) negalėjo aiškiai nustatyti savo pardavimo kiekio vidaus ir eksporto rinkose. Šiuo atveju Komisija nustatė, kad konkrečiose rinkose (vidaus ir eksporto) buvo taikomi produkcijos ir (arba) parduodamo kiekio apribojimai. Tam tikros bendrovės Nr. 33, 35, 39, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 66, 67, 68, 69, 70, 72, 73, 74, 75, 77, 81, 83, 84, 85, 86, 87, 91, 96, 97, 101 ir 102 nepateikė pakankamai informacijos apie nuosavybės formą, akcininkus, direktorių valdybą ar valdybos narių skyrimą, kad įrodytų, jog jų verslo sprendimai buvo priimami be didelio valstybės kišimosi ir atsižvelgiant į padėtį rinkoje. Be to, tam tikros bendrovės nepateikė verslo liudijimo ar jo vertimo į anglų kalbą (bendrovės Nr. 33, 35, 59, 60, 62, 81 ir 87) arba įstatų ar jų vertimo į anglų kalbą (bendrovės Nr. 34, 40, 41, 51, 59, 63, 64, 95, 101 ir 102). Be to, tam tikros bendrovės nepateikė pakankamai informacijos apie tiekėjus (bendrovės Nr. 42, 43, 44, 46, 49, 51, 57, 60, 64, 65, 69, 74, 76 ir 95) arba negalėjo įrodyti, kad darbuotojų atranka buvo pakankamai nepriklausoma nuo vietos institucijų (bendrovės Nr. 38, 39, 42, 45 ir 46), ir todėl nepateikė pakankamai įrodymų, kad verslo sprendimai buvo priimami be didelio valstybės kišimosi.

(52)

Be to, bendrovės Nr. 33, 34, 35, 40, 41, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 57, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 72, 73, 74, 75, 76, 79, 80, 81, 82, 84, 85, 86, 87, 88, 91, 93, 94, 95, 96, 97, 100, 101 ir 102 negalėjo įrodyti, kad jos atitinka kriterijų Nr. 2 (apskaita). Kalbant konkrečiau, bendrovės Nr. 33, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 73, 74, 75, 76, 79, 80, 81, 82, 84, 85, 86, 87, 88, 91, 93, 94, 96, 97, 101 ir 102 negalėjo įrodyti, kad jų pagrindinių apskaitos įrašų rinkinys buvo patikrintas nepriklausomų auditorių pagal tarptautinius apskaitos standartus. Visų pirma, po RER vertinimo paaiškėjo, kad šios bendrovės Komisijai nepateikė nepriklausomų auditorių nuomonės ir (arba) ataskaitos arba jų sąskaitos nebuvo patikrintos, arba balanse ir pelno bei nuostolių ataskaitoje trūko kai kurių punktų paaiškinimų. Kitos bendrovės nepateikė šių dokumentų vertimo į anglų kalbą (bendrovės Nr. 34, 35, 40, 41, 51, 57, 69, 70, 95 ir 100). Be to, auditoriams patikrinus bendrovių Nr. 43, 44, 45, 57, 65 ir 72 sąskaitas nustatyta, kad yra didelių neatitikimų, be kita ko, skiriasi pranešti skirtingų metų duomenys, originali redakcija ir vertimas į anglų kalbą, kyla abejonių dėl nusidėvėjimo apskaičiavimo metodo tinkamumo, atsargų ir išteklių aprašymo arba auditorių ataskaitoje nurodytų problemų, kurios paskiau nebuvo ištaisytos. Todėl šios bendrovės neatitiko kriterijaus Nr. 2.

(53)

Dėl kriterijaus Nr. 3 (turtas ir perkėlimas) keletas bendrovių neįrodė, jog iš ne rinkos ekonomikos sistemos nebuvo perkelta rinkos iškraipymų. Visų pirma, bendrovės Nr. 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 42, 43, 44, 47, 48, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 70, 72, 74, 75, 76, 77, 80, 81, 83, 84, 85, 86, 87, 88, 91, 94, 95, 96, 97, 101 ir 102 nepateikė esminės ir išsamios informacijos apie žemėnaudos teisių sąlygas ir vertę. Be to, bendrovės Nr. 34, 35, 37, 38, 39, 42, 43, 45, 46, 52, 53, 54, 57, 60, 63, 65, 66, 72, 77, 79, 84, 85, 87, 93, 94, 95 ir 98 nepateikė informacijos apie nukrypimus nuo standartinio mokesčio tarifo arba šio mokesčio mokėjimo stebėseną, o bendrovės Nr. 37, 42, 43, 44, 57, 84, 87 ir 94 nepateikė informacijos apie elektros energijos tiekimą ar kainas. Bendrovės Nr. 40 ir 41 nepateikė esminės informacijos apie savo turtą vertimo į anglų kalbą.

(54)

Kalbant apie kriterijų Nr. 4 (teisinė aplinka), bendrovės Nr. 76, 101 ir 102 negalėjo įrodyti, kad jos veikė laikydamosi bankroto ir nuosavybės įstatymų, kuriais užtikrinamas stabilumas ir teisinis tikrumas.

(55)

Bendrovė Nr. 70 negalėjo įrodyti, kad ji atitinka kriterijų Nr. 5 (valiutos konvertavimas), nes pagal sąskaitų aiškinamuosius raštus bendrovė taikė fiksuotą valiutos konvertavimo kursą operacijoms užsienio valiuta, o tai neatitinka kriterijaus Nr. 5, pagal kurį valiutos konvertavimo kursas nustatomas pagal rinkos kursą.

(56)

Be to, bendrovės Nr. 56, 71, 78 ir 90 nepateikė įrodymų dėl nagrinėjamojo produkto gamybos, nuosavybės teisių į pagrindines žaliavas ir į nagrinėjamąjį produktą ir kainų nustatymo kontrolės. Todėl jų RER prašymai neturėjo būti išsamiai išnagrinėti.

(57)

Komisija pranešė nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams, kad RER neturėtų būti taikomas nė vienam iš jų ir paragino pateikti pastabų. Nebuvo gauta jokių pastabų.

(58)

Todėl nė vienas iš nagrinėjamųjų 70 eksportuojančių gamintojų netenkino visų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytų reikalavimų ir dėl to nė vienam iš jų nebuvo taikomas RER.

(59)

Remiantis pagrindinio reglamento, prieš jį iš dalies pakeičiant, 9 straipsnio 5 dalimi, tais atvejais, kai taikomas to paties reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktas, individualus muitas visgi turi būti nurodytas eksportuotojams, galintiems įrodyti, kad atitinka visus kriterijus, nustatytus pagrindinio reglamento, prieš jį iš dalies pakeičiant, 9 straipsnio 5 dalyje.

(60)

Kaip nurodyta 49 konstatuojamojoje dalyje, reikia pabrėžti, kad prievolė įrodyti tenka gamintojui, pateikusiam IR prašymą pagal pagrindinio reglamento, prieš jį iš dalies pakeičiant, 9 straipsnio 5 dalį. Šiuo tikslu pagrindinio reglamento, prieš jį iš dalies pakeičiant, 9 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad pateiktas prašymas turi būti tinkamai pagrįstas. Todėl Sąjungos institucijos neprivalo įrodyti, kad eksportuotojas netenkina šiam statusui pripažinti nustatytų sąlygų. Yra priešingai – Sąjungos institucijos, prieš taikydamos IR, turi įvertinti, ar nagrinėjamojo eksportuotojo pateiktos informacijos pakanka įrodyti, kad paisoma pagrindinio reglamento, prieš jį iš dalies pakeičiant, 9 straipsnio 5 dalyje nurodytų kriterijų.

(61)

Pagal pagrindinio reglamento, prieš jį iš dalies pakeičiant, 9 straipsnio 5 dalį eksportuotojai, remdamiesi tinkamai pagrįstu prašymu, turėtų įrodyti, kad tenkinami visi penki išvardyti kriterijai ir jiems gali būti taikomas IR. Todėl Komisija nusprendė, kad bent vieno kriterijaus nepaisymas buvo pakankama priežastis atmesti IR prašymą.

(62)

Minėti penki kriterijai:

(63)

Visi RER prašymus pateikę 70 nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų taip pat prašė, kad tuo atveju, jei RER nebūtų taikomas, jiems būtų taikomas IR. Todėl Komisija įvertino visų nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų IR prašymus, o kartu atmetė RER prašymus, kaip nurodyta 49–57 konstatuojamosiose dalyse.

(64)

Dėl kriterijaus Nr. 1 (kapitalo ir pelno grąžinimas į savo šalį) bendrovės Nr. 69, 77, 86 ir 95 nepateikė įrodymų, kad galėjo nevaržomai grąžinti kapitalą bei pelną į savo šalį, tad neįrodė, kad buvo paisoma šio kriterijaus.

(65)

Dėl kriterijaus Nr. 2 (pardavimas eksportui ir laisvas kainų nustatymas) Komisija padarė išvadą, kad bendrovės Nr. 33, 34, 35, 36, 37, 40, 41, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 52, 53, 54, 58, 59, 60, 62, 64, 66, 67, 69, 72, 74, 75, 79, 80, 82, 84, 85, 88, 89, 92, 93, 94, 95, 96, 97, 98, 99 ir 100 neįrodė, kad verslo sprendimai, kaip antai dėl eksporto kainų bei kiekių ir pardavimo sąlygų, buvo priimami laisvai, atsižvelgiant į padėtį rinkoje, nes išnagrinėjus įrodymus, tokius kaip įstatai ar verslo licencijos, paaiškėjo, kad konkrečiose rinkose buvo taikomi avalynės produkcijos ir (arba) pardavimo kiekio apribojimai.

(66)

Dėl kriterijaus Nr. 3 (bendrovė (vadovybė ir akcijos) yra pakankamai nepriklausoma nuo valstybės kišimosi) bendrovės Nr. 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 72, 73, 74, 75, 76, 77, 80, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 91, 93, 94, 95, 96, 97, 98, 101 ir 102 neįrodė, kad verslo sprendimai buvo priimami pakankamai nepriklausomai nuo valstybės kišimosi. Be kita ko, nebuvo pateikta jokios informacijos apie bendrovės nuosavybės formą ir apie tai, kaip buvo priimami sprendimai, arba jos trūko. Be to, bendrovės Nr. 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 42, 43, 44, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 70, 72, 74, 75, 76, 77, 80, 81, 83, 84, 85, 86, 87, 91, 94, 95, 96, 97, 101 ir 102nepateikė pakankamai informacijos apie tai, kaip ir kokiomis sąlygomis šioms bendrovėms buvo suteiktos žemėnaudos teisės. Bendrovės Nr. 33, 34, 35, 40, 41, 51, 59, 62, 81 ir 95 nepateikė atitinkamų dokumentų vertimo į anglų kalbą.

(67)

Galiausiai bendrovė Nr. 70 negalėjo įrodyti, kad valiuta buvo konvertuojama pagal rinkos kursą. Todėl ji neatitiko kriterijaus Nr. 4 (rinkos valiutos kursas).

(68)

Be to, bendrovės Nr. 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 49, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 68, 69, 70, 72, 73, 74, 75, 76, 77, 80, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87, 91, 93, 94, 95, 96, 97, 98, 101 ir 102 taip pat neįrodė, kad atitiko kriterijų Nr. 5 (vengimas), kadangi nepateikė informacijos apie tai, kaip bendrovėse priimami sprendimai ir ar valstybė akivaizdžiai kišosi į sprendimų priėmimą bendrovėse.

(69)

Be to, bendrovės Nr. 56, 71, 78 ir 90 nepateikė įrodymų dėl nagrinėjamojo produkto gamybos, nuosavybės teisių į pagrindines žaliavas ir į nagrinėjamąjį produktą ir kainų nustatymo kontrolės. Todėl jų IR prašymai neturėjo būti išsamiai išnagrinėti.

(70)

Taigi, nė vienas iš nagrinėjamųjų 70 eksportuojančių gamintojų nesilaikė pagrindinio reglamento, prieš jį iš dalies pakeičiant, 9 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų, todėl nė vienam iš jų IR nebuvo taikomas. Komisija atitinkamai informavo nagrinėjamuosius eksportuojančius gamintojus ir paragino juos pateikti pastabų. Nebuvo gauta jokių pastabų.

(71)

Todėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1472/2006 taikymo laikotarpiu šiems 70 nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų turėtų būti nustatytas visiems kitiems Kinijos ir Vietnamo eksportuojantiems gamintojams atitinkamai taikomas 16,5 ir 10 % dydžio antidempingo muitas. Pradžioje to reglamento taikymo laikotarpis buvo 2006 m. spalio 7 d. – 2008 m. spalio 7 d. Inicijavus priemonių galiojimo termino peržiūrą, 2009 m. gruodžio 30 d. laikotarpis buvo pratęstas iki 2011 m. kovo 31 d. Sprendimuose nustatyta, kad Sąjungos institucijos nenustatė, ar nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų gaminamiems produktams turėtų būti taikomas kitiems eksportuojantiems gamintojams taikomas muitas ar individualus muitas, o tai yra pažeidimas. Remiantis Teismo nustatytu pažeidimu nėra teisinio pagrindo nagrinėjamuosius eksportuojančius gamintojus visiškai atleisti nuo bet kokio antidempingo muito taikymo jų gaminamiems produktams. Todėl nauju aktu, kuriuo pašalinamas Teismo nustatytas pažeidimas, turi būti iš naujo įvertinta tik taikytina antidempingo muito norma, o ne pačios priemonės.

(72)

Tarybos reglamento (EB) Nr. 388/2008 keisti nereikia, nes Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams reikėtų iš naujo nustatyti pradžioje ginčijamu reglamentu ir Reglamentu (ES) Nr. 1294/2009 nustatyto dydžio muitą, taikomą visiems kitiems Kinijos ir Vietnamo eksportuojantiems gamintojams. Pirmiau minėtasis reglamentas lieka galioti.

(73)

Po faktų atskleidimo Komisija gavo pastabų iš i) Sąjungos avalynės importuotojams atstovaujančios FESI ir Avalynės sąjungos (26) ir ii) bendrovių „C&J Clark International“, „Cortina“, „Deichmann“ ir „Wortmann“ (toliau – „Clarks et al“), kurios yra Sąjungos avalynės importuotojos, iii) bendrovės „Sino Pro Trading“ ir iv) bendrovės „Schuhhaus SIEMES Einkaufs & Beteiligungs GmBH“ (toliau – „SIEMES“), kurios abidvi yra Kinijos ir Vietnamo avalynės importuotojos.

(74)

FESI ir Avalynės sąjunga tvirtino, kad, remiantis Komisijos pradėta byla, tiriamuoju laikotarpiu bendrovė „Fortune Footwear Co. Ltd“ pateikė RER ir (arba) IR prašymą ir todėl neturėtų būti įtraukta į šio reglamento III priedą. Tačiau nebuvo užregistruota, kad ši bendrovė būtų pateikusi kokį nors RER ir (arba) IR prašymą, o FESI ir Avalynės sąjunga nepateikė jokių papildomų įrodymų, kad ši bendrovė iš tiesų būtų pateikusi tokį prašymą. Todėl šis teiginys atmetamas.

(75)

FESI ir Avalynės sąjunga taip pat teigė, kad bendrovė „Foshan Nanhai Shyang Yuu/Hu Footwear“ į III priedą buvo įtraukta nepagrįstai, nes ši bendrovė tariamai pateikė RER ir (arba) IR prašymą. Tačiau nei III priede, nei jokiame kitame šio reglamento priede nėra jokios bendrovės „Foshan Nanhai Shyang Yuu/Hu Footwear“. III priede nurodyta panašų pavadinimą turinti bendrovė („Nanhai Shyang Ho Footwear Co. Ltd“), tačiau FESI ir Avalynės sąjunga nepateikė jokių įrodymų, kad ši bendrovė ir „Foshan Nanhai Shyang Yuu/Hu Footwear“ yra viena ir ta pati bendrovė. Todėl šis teiginys atmetamas. Išsamumo tikslais taip pat reikia pažymėti, kad panašų pavadinimąturinti bendrovė „Foshan Nanhai Shyang Yuu Footwear Ltd“ buvo įvertinta pagal Reglamentą (ES) 2016/2257. Tačiau taip pat nėra įrodymų, kad ši bendrovė ir „Foshan Nanhai Shyang Yuu/Hu Footwear“ yra viena ir ta pati bendrovė.

(76)

FESI ir Avalynės sąjunga dar teigė, kad bendrovė „Guangzhou Panyu Xintaiy Footwear Industry Commerce Co., Ltd“ pateikė RER ir (arba) IR prašymą ir kad šį prašymą turėjo įvertinti Komisija. Patikslinama, kad šios bendrovės RER ir (arba) IR prašymas iš tiesų buvo įvertintas. Bendrovė neatitiko RER ir IR kriterijų, todėl jos prašymas buvo atmestas. Taigi, dėl to galutinis muitas turėtų būti nustatytas iš naujo, o bendrovė įtraukta į šio reglamento II priedą. Todėl susijęs FESI ir Avalynės sąjungos tvirtinimas atmestas.

(77)

FESI ir Avalynės sąjunga taip pat tvirtino, kad bendrovė „Mega Power Union Co. Ltd“ pateikė RER ir (arba) IR prašymą. Tačiau Komisija šio RER ir (arba) IR prašymo nebuvo užregistravusi, o FESI ir Avalynės sąjunga nepateikė jokių įrodymų, kad ši bendrovė iš tiesų būtų pateikusi tokį prašymą. Todėl susijęs FESI ir Avalynės sąjungos tvirtinimas atmestas.

(78)

Galiausiai FESI ir Avalynės sąjunga teigė, kad bendrovių grupė, kurios pavadinimas „the Evervan group“ pateikė RER ir (arba) IR prašymą ir kad grupė buvo nepagrįstai nurodyta III priede. Tačiau nors III priede yra šešios bendrovės, kurių pavadinimuose yra žodis „Evervan“ („Evervan“, „Evervan Deyang Footwear Co., Ltd“, „Evervan Golf“, „Evervan Qingyuan Footwear Co., Ltd“, „Evervan Qingyuan Vulcanized“ ir „Evervan Vietnam“), FESI ir Avalynės sąjunga nepateikė jokių įrodymų, kad jos tikrai priklausė vienai grupei. FESI ir Avalynės sąjunga taip pat nepateikė įrodymų, kad ši grupė iš tiesų būtų pateikusi bendrą RER ir (arba) IR prašymą. Todėl šis teiginys atmetamas. Išsamumo tikslais taip pat reikia pažymėti, kad bendrovė „Guangzhou Evervan Footwear Co., Ltd“ pateikė RER ir (arba) IR prašymą, tačiau po įvertinimo jis buvo atmestas Reglamentu (ES) 2017/1982. Nėra jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti ryšį su kitomis III priede išvardytomis bendrovėmis, kurių pavadinimuose yra žodis „Evervan“.

(79)

FESI ir Avalynės sąjunga tvirtino, kad vertinant RER arba IR prašymus prievolė įrodyti tenka Komisijai, nes Kinijos ir Vietnamo eksportuojantys gamintojai šią prievolę įvykdė pateikdami RER arba IR prašymus, kai buvo atliekamas pradinis tyrimas. FESI ir Avalynės sąjunga taip pat tvirtino, kad su dabartine įgyvendinimo procedūra susijusiems eksportuojantiems gamintojams turėjo būti suteiktos tos pačios procesinės teisės kaip per pradinį tyrimą atrinktiems eksportuojantiems gamintojams. FESI ir Avalynės sąjunga teigė, kad, visų pirma, vietoj tikrinimų vietoje buvo atlikta tik dokumentų analizė, o Kinijos ir Vietnamo eksportuojantiems gamintojams nebuvo suteikta galimybė papildyti savo RER arba IR prašymų formas atsiunčiant raštus dėl trūkstamos informacijos.

(80)

FESI ir Avalynės sąjunga taip pat teigė, kad su šia įgyvendinimo procedūra susijusiems eksportuojantiems gamintojams nebuvo suteiktos tokios pačios procedūrinės garantijos kaip per standartinius antidempingo tyrimus, o buvo taikomi griežtesni reikalavimai. FESI ir Avalynės sąjunga tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į laikotarpį nuo RER arba IR prašymo pateikimo, kai buvo atliekamas pradinis tyrimas, iki šių prašymų įvertinimo. Be to, atliekant pradinį tyrimą eksportuojantiems gamintojams RER arba IR prašymams užpildyti vietoj, kaip yra įprasta, 21 dienos buvo suteikta tik 15 dienų.

(81)

Tuo remdamosi FESI ir Avalynės sąjunga tvirtino, jog nepaisyta pagrindinio teisinio principo, kad suinteresuotosios šalys turėtų visapusišką galimybę pasinaudoti savo teise į gynybą, įtvirtinta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje. Tuo remiantis buvo teigiama, kad, nesuteikusi eksportuojantiems gamintojams galimybės pateikti trūkstamą informaciją, įgyvendinimo etapu Komisija piktnaudžiavo įgaliojimais ir praktiškai perkėlė prievolę įrodyti.

(82)

Galiausiai FESI ir Avalynės sąjunga taip pat tvirtino, kad šis metodas diskriminuotų pradinio tyrimo metu atrinktus Kinijos ir Vietnamo eksportuojančius gamintojus, taip pat kitus ne rinkos ekonomikos šalių eksportuojančius gamintojus, kurių atžvilgiu buvo atliekamas antidempingo tyrimas ir kurie jo metu pateikė RER arba IR prašymus. Todėl su dabartinėmis įgyvendinimo procedūromis susijusioms Kinijos ir Vietnamo bendrovėms neturėtų būti taikomi griežtesni procesiniai reikalavimai ir toks pat informacijos pateikimo terminas kaip įprastinio 15 mėnesių trukmės tyrimo metu.

(83)

FESI ir Avalynės sąjunga taip pat tvirtino, kad Komisija de facto vadovavosi faktais, nustatytais remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalimi, nors Komisija nesilaikė pagrindinio reglamento 18 straipsnio 4 dalyje nustatytų procedūrinių taisyklių.

(84)

Komisija primena, kad, remiantis Teismo praktika, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą prievolė įrodyti tenka gamintojui, pageidaujančiam pateikti RER arba IR prašymą. Todėl 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmoje pastraipoje nustatyta, jog tokio gamintojo prašyme turi būti pateikta pakankamai toje nuostatoje nurodytų įrodymų, kad jis veikia rinkos ekonomikos sąlygomis. Taigi, kaip Teismas konstatavo bendrovėms „Brosmann“ ir „Aokang“ skirtuose sprendimuose, institucijos neprivalo įrodyti, kad gamintojas netenkina šiam statusui pripažinti nustatytų sąlygų. Yra priešingai – Komisija, prieš taikydama RER arba IR, turi įvertinti, ar nagrinėjamojo gamintojo pateiktos informacijos pakanka įrodyti, kad paisoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto pirmoje pastraipoje nurodytų kriterijų (žr. 49 konstatuojamąją dalį). Šiuo atveju primenama, kad nei pagrindiniame reglamente, nei teismų praktikoje nėra nustatyta pareigos Komisijai suteikti eksportuojančiajam gamintojui galimybę papildyti RER arba IR prašymą visa trūkstama faktine informacija. Komisija vertinimą gali grįsti eksportuojančio gamintojo pateikta informacija.

(85)

Dėl tvirtinimo, kad buvo atlikta tik dokumentų analizė, Komisija pažymi, kad dokumentų analizė yra procedūra, kurią taikant RER arba IR prašymai nagrinėjami remiantis eksportuojančio gamintojo pateiktais dokumentais. Komisija taip turi išnagrinėti visus RER arba IR prašymus. Be to, Komisija gali nuspręsti surengti tikrinamąjį vizitą vietoje. Tačiau tikrinamieji vizitai vietoje nėra privalomi, be to, jie neatliekami dėl kiekvieno RER arba IR prašymo. Kai patikrinimai vietoje atliekami, paprastai siekiama patvirtinti tam tikrą institucijų atliktą preliminarų įvertinimą ir (arba) patikrinti nagrinėjamojo eksportuojančio gamintojo pateiktos informacijos teisingumą. Kitaip tariant, jeigu eksportuojančio gamintojo pateikti įrodymai akivaizdžiai rodo, kad RER arba IR nėra pagrįstas, papildomas, bet neprivalomas patikrinimų vietoje etapas paprastai nevykdomas. Komisija turi nuspręsti, ar tikrinamasis vizitas yra reikalingas (27). Šiai institucijai suteikta teisė savo nuožiūra nuspręsti, kokiu būdu bus patikrinta RER arba IR prašymo formoje pateikta informacija. Todėl jeigu, kaip šioje byloje, Komisija nusprendžia, remdamasi dokumentų analize, jog turi pakankamai įrodymų, kad priimtų sprendimą dėl RER arba IR prašymo, tikrinamasis vizitas yra nereikalingas ir negali būti privalomas.

(86)

Dėl tvirtinimo, kad, Komisijai nusprendus nesiųsti raštų dėl trūkstamos informacijos, buvo nepaisoma teisės į gynybą, visų pirma reikėtų priminti, kad teisė į gynybą yra individuali teisė ir kad FESI ir Avalynės sąjunga negali remtis tuo, jog gali būti pažeista kitų bendrovių individuali teisė. Antra, Komisija nesutinka su tvirtinimu dėl praktikos, kurią taikydama ir atlikdama tik dokumentų analizę, o ne dokumentų analizę ir patikrinimą vietoje, Komisija intensyviai keičiasi informacija ir atlieka išsamų trūkumų pašalinimo procesą. Iš tiesų, FESI ir Avalynės sąjunga nesugebėjo įrodyti, kad yra priešingai.

(87)

FESI ir Avalynės sąjungos pastabos dėl diskriminacijos taip pat turi būti atmestos kaip nepagrįstos. Reikia priminti, kad vienodo požiūrio principas pažeidžiamas tada, kai Sąjungos institucijos skirtingai traktuoja panašius atvejus, suteikdamos kai kuriems prekiautojams mažiau palankias sąlygas nei kitiems ir nepagrįsdamos tokio skirstymo jokiais esminiais objektyviais skirtumais (28). Tačiau tai nėra būtent tai, ką daro Komisija: reikalaudama, kad neatrinkti Kinijos ir Vietnamo eksportuojantys gamintojai pateiktų RER arba IR prašymus, kad juos būtų galima iš naujo įvertinti, ji siekia šiems anksčiau neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams sudaryti tokias pačias sąlygas kaip ir tiems, kurie buvo atrinkti, kai buvo atliekamas pradinis tyrimas. Be to, pagrindiniame reglamente nenustatytas trumpiausias laikotarpis šiam tikslui pasiekti, todėl nėra jokios diskriminacijos, kol šiam tikslui pasiekti naudojamas laikotarpis yra pagrįstas ir šalims suteikiama pakankamai galimybių (iš naujo) surinkti reikiamą informaciją, tuo pačiu užtikrinant jų teisę į gynybą.

(88)

Dėl teiginių, susijusių su pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalimi, Komisija norėtų pažymėti, kad šiuo atveju ji netaikė pagrindinio reglamento 18 straipsnio. Iš tiesų, ji priėmė nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų pateiktą informaciją, jos neatmetė ir vertindama ja rėmėsi. Todėl pagrindinio reglamento 18 straipsnio4 dalyje nustatytos procedūros nereikėjo taikyti. Pagrindinio reglamento 18 straipsnio 4 dalyje nustatyta procedūra taikoma tais atvejais, kai Komisija ketina atmesti tam tikros suinteresuotosios šalies pateiktą informaciją ir remtis nustatytais faktais.

(89)

Kitas importuotojas, t. y. „Sino Pro Trading Limited“, teigė, kad Komisija negalėjo išnagrinėti 600 bendrovių RER ir IR prašymų tik per kelis mėnesius, nes tai nepakankamas laikas, ir tvirtino, kad dėl to Komisijos atliktas tyrimas negalėjo duoti apčiuopiamų rezultatų. Be to, ši šalis teigė, kad šio tyrimo rezultatai, t. y. tai, kad atmesti visi įvertinti RER ir (arba) IR prašymai, rodo, kad Komisijos tyrimas buvo neobjektyvus. Kita vertus, ši šalis taip pat teigė, kad buvo išnagrinėta nepakankamai RER ir (arba) IR prašymų, t. y. tik 70 iš pradinių 600 prašymų. Be to, tas pats importuotojas tvirtino, kad iš suinteresuotųjų šalių buvo atimta galimybė susieti nustatytus faktus su konkrečia bendrove, kadangi 49–72 konstatuojamosiose dalyse pateiktas bendrovių vertinimas yra anoniminis. Galiausiai šis importuotojas teigė, kad jo tiekėjas, nors ir nurodytas šio reglamento II priede, nebuvo įvertintas ir kad jam tebuvo išsiųstas klausimynas, į kurį atsakyti suteikta per mažai laiko.

(90)

Kalbant apie minėtus teiginius, Komisija pirmiausia paaiškino, kad 600 bendrovių pavadinimus jai nurodė Vokietijos ar Nyderlandų muitinė arba juos pateikė trys importuotojai, kurie 29 konstatuojamojoje dalyje minimi kaip Kinijos ir Vietnamo avalynės tiekėjai. Kaip paaiškinta 33 konstatuojamojoje dalyje, Komisijos duomenimis, nebuvo jokių įrašų, kad dauguma šių bendrovių būtų pateikusios RER arba IR prašymą atliekant pradinį tyrimą. Komisija jau buvo įvertinusi nemažai kitų bendrovių RER ir IR prašymų taikydama ankstesnes įgyvendinimo procedūras. Ši tvarka išsamiai paaiškinta 34–36 konstatuojamosiose dalyse, o atitinkamos bendrovės ir atitinkami teisės aktai išvardyti šio reglamento IV–VI prieduose. Teiginys, kad taikydama dabartinę procedūrą Komisija tariamai įvertino 600 bendrovių, yra neteisingas ir todėl turi būti atmestas.

(91)

Be to, Komisija paaiškino, kad, kaip minėta 17 konstatuojamojoje dalyje, tuo metu, kai įvyko pažeidimas, Komisija atnaujino šį antidempingo tyrimą, todėl išnagrinėjo, ar nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d., t. y. per tiriamąjį laikotarpį, kuriuo buvo atliekamas tyrimas, po kurio 2006 m. buvo nustatyti galutiniai antidempingo muitai, nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai veikė rinkos ekonomikos sąlygomis. Todėl Komisija nerinko ir naujos informacijos, o savo vertinimą grindė atliekant tyrimą atitinkamo eksportuojančio gamintojo pateiktu RER ir (arba) IR prašymu. Šių vertinimų išvados buvo atskleistos atitinkamiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems buvo suteikta laiko pastaboms pareikšti. Kaip nurodyta 70 konstatuojamojoje dalyje, nė vienas iš nagrinėjamųjų eksportuotojų, įskaitant „Sino Pro Trading Ltd“ tiekėją, nepateikė pastabų dėl taip atskleistų faktų.

(92)

Galiausiai pabrėžiama, kad, vadovaujantis pagrindinio reglamento 19 straipsniu, eksportuojančių gamintojų RER ir (arba) IR prašymuose pateikta informacija laikoma konfidencialia. Todėl, siekiant užtikrinti konfidencialumą, bendrovių pavadinimai buvo pakeisti numeriais.

(93)

Todėl visi šie teiginiai turėjo būti atmesti.

(94)

FESI ir Avalynės sąjunga teigė, kad Komisija pažeistų SESV 266 straipsnį, nes šiuo straipsniu jai nesuteikiamas teisinis pagrindas iš naujo pradėti tyrimą dėl priemonės, kurios galiojimas baigėsi. FESI ir Avalynės sąjunga, remdamasi Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-458/98 P Industrie des poudres sphériques prieš Tarybą  (29), taip pat pakartojo, kad SESV 266 straipsniu neleidžiama atgaline data nustatyti antidempingo muitų.

(95)

Šiuo požiūriu FESI ir Avalynės sąjunga teigė, kad antidempingo tyrimas dėl iš Kinijos ir Vietnamo importuojamos avalynės buvo baigtas 2011 m. kovo 31 d., tuo metu, kai baigėsi priemonių galiojimas. Šiuo tikslu 2011 m. kovo 16 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija paskelbė pranešimą dėl muitų taikymo pabaigos (30) (toliau – pranešimas apie priemonių galiojimo pabaigą), Sąjungos pramonė neprašė pratęsti dempingo ir Teisingumo Teismo sprendimu nebuvo panaikintas pranešimas apie priemonių galiojimo pabaigą.

(96)

Be to, tos pačios suinteresuotosios šalys tvirtino, kad pagrindiniu reglamentu taip pat nenustatyta jokių įgaliojimų, kuriais remdamasi Komisija antidempingo tyrimą galėtų pradėti iš naujo.

(97)

Šiomis aplinkybėmis FESI ir Avalynės sąjunga dar teigė, kad tyrimo atnaujinimas ir su pradiniu tyrimu susijusių Kinijos ir Vietnamo eksportuojančių gamintojų pateiktų RER arba IR prašymų vertinimas pažeidžia visuotinį senaties principą. Šis principas nustatytas PPO susitarimu ir pagrindiniu reglamentu, kuriuose nurodyta, kad priemonių galiojimo trukmė yra 5 metai, ir Bendrijos muitinės kodekso 236 straipsnio 1 dalimi bei 221 straipsnio 3 dalimi, kuriose nustatytas 3 metų laikotarpis, per kurį importuotojai, viena vertus, gali reikalauti grąžinti sumokėtus antidempingo muitus, o nacionalinės muitinės, antra vertus, gali surinkti importo ir antidempingo muitus (31). Nuo šio principo neleidžia nukrypti SESV 266 straipsnis.

(98)

Galiausiai buvo tvirtinama, kad Komisija nepateikė jokių argumentų ar nenurodė ankstesnės teismo praktikos, kad pagrįstų SESV 266 straipsnio, kaip teisinio pagrindo iš naujo pradėti procedūrą, taikymą.

(99)

Dėl trūkstamo teisinio pagrindo iš naujo pradėti tyrimą Komisija primena 15 konstatuojamojoje dalyje paminėtą teismo praktiką, kuria remdamasi ji gali atnaujinti tyrimą nuo pažeidimo padarymo momento. Bet kuriuo atveju, kaip neseniai pažymėjo generalinis advokatas, SESV 266 straipsniu Komisijai suteikiami įgaliojimai imtis veiksmų siekiant atkurti teisėtumą tokiu būdu, kuris atitiktų teismo sprendimo, kuriuo nagrinėjamoji priemonė pripažįstama negaliojančia, išvadas, ir įpareigoja ją savo veiksmus suderinti su sprendimo nuostatomis (32). Byla Komisija prieš McBride ir kt. (33), kuria remiasi FESI ir Avalynės sąjunga, šiuo atveju netaikoma, nes tuo atveju ES teisėje nebebuvo nuostatų, kuriomis suteikiami įgaliojimai priimti teisės aktą (vietoj panaikinto teisės akto), o šiuo atveju teisinis pagrindas neišnyko – tebuvo vienintelis skirtumas, kad tie įgaliojimai buvo suteikti Komisijai (34).

(100)

Kalbant apie teisėtus lūkesčius, reikėtų pažymėti, kad antidempingo reglamento teisėtumą reikia vertinti atsižvelgiant į objektyvias Sąjungos teisės normas, o ne į sprendimų priėmimo praktiką, net jeigu tokia praktika egzistuoja (tai netaikytina aptariamu atveju). Taigi ankstesnė Komisijos praktika, quod non, negali sukurti teisėtų lūkesčių: pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką teisėti lūkesčiai gali atsirasti tik tais atvejais, kai institucijos suteikė konkrečių garantijų, kurios suinteresuotajai šaliai leistų daryti teisėtą išvadą, kad Sąjungos institucijos veiks tam tikru būdu (35). Nei FESI, nei Avalynės sąjunga nebandė įrodyti, jog šioje byloje tokios garantijos buvo suteiktos. Juo labiau taip yra dėl to, kad pirmiau nurodyta praktika neatitinka šios bylos faktinės ir teisinės padėties, o skirtumus galima paaiškinti remiantis faktiniais ir teisiniais šios bylos skirtumais.

(101)

Toliau aprašomi nustatyti skirtumai. Teismo nustatytas pažeidimas susijęs ne su išvadomis dėl dempingo, žalos ir Sąjungos interesų, taigi ir ne su pačiu muito nustatymo principu, o tik su tikslia muito norma. Ankstesni panaikinimai, kuriais rėmėsi suinteresuotosios šalys, buvo kaip tik susiję su išvadomis dėl dempingo, žalos ir Sąjungos interesų. Todėl institucijoms leidžiama perskaičiuoti nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams nustatytą tikslią muito normą.

(102)

Visų pirma, nagrinėjant šią bylą suinteresuotųjų šalių nereikėjo prašyti papildomos informacijos. Tiksliau tariant, Komisija turėjo įvertinti pateiktą informaciją, kuri nebuvo įvertinta prieš priimant Reglamentą (EB) Nr. 1472/2006. Bet kokiu atveju, kaip pažymėta 99 konstatuojamojoje dalyje, kitose bylose taikyta ankstesnė praktika nesuteikia tikslių ir besąlygiškų garantijų, kad taip bus ir šioje byloje.

(103)

Galiausiai, visoms šalims, kurių atžvilgiu vykdomas tyrimas, t. y. nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams, taip pat Teismo bylų šalims ir asociacijoms, atstovaujančioms vienai iš šių šalių, buvo atskleisti atitinkami faktai, kuriais remdamasi Komisija ketina patvirtinti šį RER ir (arba) IR vertinimą. Tokiu būdų jų teisės į gynybą yra apsaugotos. Šiuo klausimu visų pirma pažymėtina, kad antidempingo tyrimo metu nesusiję importuotojai neturi teisės į gynybą, nes tokie tyrimai nėra nukreipti prieš juos.

(104)

Dėl tvirtinimo, kad aptariamos priemonės baigė galioti 2011 m. kovo 31 d., Komisija nemato priežasčių, kodėl priemonės galiojimo pabaiga galėtų turėti poveikio Komisijos galimybei po Teismo sprendimo, kuriuo panaikinamas pradinis aktas, priimti naują aktą, kuriuo būtų pakeistas panaikintas aktas. Pagal 15 konstatuojamojoje dalyje nurodytą teismo praktiką administracinė procedūra turėtų būti atnaujinta nuo pažeidimo padarymo momento. Būtent tuo metu Komisija iš naujo pradėjo tyrimą, kad galėtų įvertinti, ar nereikėjo patenkinti neįvertintų RER ir (arba) IR prašymų, ir ar neturėjo greičiausiai būti nustatyta mažesnė muito norma (tai būtų leidę šioms bendrovėms pateikti kompetentingai muitinės įstaigai prašymą sugrąžinti tų muitų permoką kartu su palūkanomis (36)). Pranešimas apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą, nors juo ir oficialiai baigiamas tyrimas, negali atimti iš šių bendrovių teisės prašyti peržiūrėti jų RER ir (arba) IR prašymus, kadangi ši teisė, kaip Teismas pripažino byloje C&J Clark  (37), bet kuriuo atveju tyrimo metu galiojo. Todėl 2016 m. kovo 17 d. tyrimas buvo pradėtas iš naujo, o jo pabaiga bus paskelbta šiuo reglamentu pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį.

(105)

FESI ir Avalynės sąjunga taip pat tvirtino, kad priimtas sprendimas iš naujo pradėti tyrimą ir muitus nustatyti atgaline data prilygsta Komisijos piktnaudžiavimui įgaliojimais ir pažeidžia SESV. Šiuo požiūriu FESI ir Avalynės sąjunga tvirtina, kad Komisija neturi įgaliojimų kištis į Bendrijos muitinės kodekso 236 straipsnio 1 dalies taikymą, neleisdama grąžinti sumokėtų antidempingo muitų. Jos teigė, kad nacionalinės muitinės turėjo pačios įvertinti antidempingo muitų pripažinimo negaliojančiais pasekmes ir kad jos privalės grąžinti antidempingo muitus, kuriuos Teisingumo Teismas buvo paskelbęs negaliojančiais.

(106)

Šiuo požiūriu FESI ir Avalynės sąjunga tvirtino, kad pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalimi Komisijai nesuteikta galimybė nukrypti nuo Bendrijos muitinės kodekso 236 straipsnio, nes abu teisės aktai yra vienodos teisinės galios, tad Bendrijos muitinės kodekso atžvilgiu pagrindinis reglamentas negali būti laikomas lex specialis.

(107)

Be to, šios šalys toliau tvirtino, kad pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalyje nėra nuorodos į Bendrijos muitinės kodekso 236 straipsnį, tik nustatyta, kad Komisija gali priimti specialias nuostatas, išskyrus nukrypti nuo Bendrijos muitinės kodekso leidžiančias nuostatas.

(108)

Atsižvelgiant į tai, svarbu pabrėžti, kad pagrindinio reglamento 14 straipsnio 1 dalis nereiškia, kad Sąjungos muitų teisės aktų nuostatos yra automatiškai taikomos individualių antidempingo muitų nustatymui (38). Priešingai, pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalimi Sąjungos institucijoms suteikiama teisė perkelti Sąjungos muitų teisės aktų nuostatas į nacionalinę teisę ir, kai būtina ir tikslinga, nustatyti jų taikymą (39).

(109)

Taip perkeliant nuostatas į nacionalinę teisę nereikalaujama visapusiškai taikyti visas Sąjungos muitų teisės aktų nuostatas. Pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatytos specialios nuostatos dėl bendros kilmės sąvokos apibrėžties, ir tai yra geras pavyzdys, kaip atsiranda nukrypti nuo Sąjungos muitų teisės aktų leidžiančios nuostatos. Būtent tuo remdamasi Komisija pasinaudojo pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalyje nustatytais įgaliojimais, reikalaudama, kad nacionalinės muitinės laikinai susilaikytų nuo bet kokio muitų sugrąžinimo. Tai neužginčija nacionalinių muitinių išimtinės kompetencijos su skola muitinei susijusių ginčų klausimais: sprendimų priėmimo galia priklauso valstybių narių muitinėms. Valstybių narių muitinės ir toliau sprendžia, ar, remiantis Komisijos išvadomis dėl RER ir IR prašymų, muitus reikėtų sugrąžinti.

(110)

Taigi, nors ir tiesa, kad jokia Sąjungos muitų teisės aktų nuostata nenumato galimybės sukliudyti sugrąžinti per klaidą sumokėtus muitus, tokios bendros išvados negalima daryti kalbant apie antidempingo muitų sugrąžinimą. Todėl, siekdama visų pirma apsaugoti Sąjungos nuosavus išteklius nuo nepagrįstų prašymų sugrąžinti muitus iratsižvelgdama į su tuo susijusius sunkumus, kurie būtų kilę pareikalavus nepagrįstai sugrąžinti muitus, Komisija turėjo laikinai nukrypti nuo Sąjungos muitų teisės aktų, pasinaudodama pagrindinio reglamento 14 straipsnio 3 dalyje nustatytais įgaliojimais.

(111)

FESI ir Avalynės sąjunga taip pat teigė, kad Komisija pažeidė SESV 296 straipsnį, nes nenurodė tinkamų motyvų ir teisinio pagrindo, kuriais remiantis atgaline data buvo iš naujo nustatyti muitai ir todėl su dabartine įgyvendinimo procedūra susijusiems importuotojams nebuvo sugrąžinti sumokėti muitai. Taigi, FESI ir Avalynės sąjunga tvirtino, kad Komisija pažeidė suinteresuotųjų šalių teises į veiksmingą teisminę apsaugą.

(112)

Vienas iš importuotojų, pateikęs pastabų po faktų atskleidimo, SIEMES taip pat teigė, kad Komisijos įgyvendinimo reglamente trūksta tinkamų motyvų, o tai pažeidžia SESV 296 straipsnį, tačiau šio teiginio išsamiau nepaaiškino. Grįsdama savo teiginį ši šalis rėmėsi Sprendimu T-310/12 Yuanping Changyuan Chemicals prieš Tarybą  (40).

(113)

Komisija mano, kad pastarieji jos sprendimai buvo tinkamai pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais bendrame faktų atskleidimo dokumente ir šiame reglamente, įskaitant nuorodas į šio reglamento teisinius pagrindus.

(114)

Be to, FESI ir Avalynės sąjunga tvirtino, kad nebegaliojančių priemonių koregavimas atgaline data pažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos principą. FESI teigimu, pirma, suinteresuotosios šalys, įskaitant importuotojus, būtų gavusios patikinimą, kad priemonės nustojo galioti 2011 m. kovo 31 d. ir kad, atsižvelgiant į laiką, praėjusį nuo pradinio tyrimo, jos turėjo teisę turėti pagrįstų lūkesčių, jog pradinis tyrimas nebus atnaujintas arba pradėtas iš naujo. Be to, Kinijos ir Vietnamo eksportuojantys gamintojai turėjo teisę turėti pagrįstų teisėtų lūkesčių, kad Komisija nebesvarstys RER arba IR prašymų, kuriuos jie pateikė per pradinį tyrimą, remiantis tik tuo, kad šie prašymai nebuvo įvertinti per nustatytą trijų mėnesių laikotarpį, kai buvo atliekamas pradinis tyrimas.

(115)

Dėl suinteresuotųjų šalių teisėtų lūkesčių, kad antidempingo priemonių galiojimas baigėsi ir kad tyrimas nebus pradėtas iš naujo, daroma nuoroda į 104 konstatuojamąją dalį, kurioje minėti tvirtinimai išsamiai aptarti.

(116)

Dėl Kinijos ir Vietnamo eksportuojančių gamintojų teisėtų lūkesčių, kad jų RER arba IR prašymai nebus peržiūrėti, daroma nuoroda į 99 konstatuojamąją dalį, kurioje šis klausimas irgi išnagrinėtas, atsižvelgiant į susijusią Teisingumo Teismo praktiką.

(117)

FESI ir Avalynės sąjunga tvirtino, kad antidempingo priemonių nustatymas atgaline data yra diskriminuojantis i) su dabartine įgyvendinimo procedūra susijusius importuotojus, palyginti su importuotojais, kurių atžvilgiu įgyvendinami 6 konstatuojamojoje dalyje nurodyti bendrovėms „Brosmann“ ir „Aokang“ skirti sprendimai ir kuriems buvo sugrąžinti muitai, sumokėti už importuojamą penkių eksportuojančių gamintojų, kuriems buvo skirti šie sprendimai, avalynę, taip pat ii) su dabartine įgyvendinimo procedūra susijusius eksportuojančius gamintojus, palyginti su penkiais eksportuojančiais gamintojais, kuriems buvo skirti sprendimai, skirti bendrovėms „Brosmann“ ir „Aokang“, ir kuriems pagal Įgyvendinimo sprendimą 2014/149/ES nebuvo taikomas joks muitas.

(118)

Visų pirma, kalbant apie tvirtinimą dėl diskriminavimo, Komisija primena 87 konstatuojamojoje dalyje nurodytus diskriminavimo kriterijus.

(119)

Taip pat pažymima, kad su dabartine įgyvendinimo procedūra susiję importuotojai nuo tų, kurių atžvilgiu įgyvendinami bendrovėms „Brosmann“ ir „Aokang“ skirti sprendimai, skiriasi tuo, kad pastarieji Reglamentą (EB) Nr. 1472/2006 nusprendė užginčyti Bendrajame Teisme, o pirmiau minėtieji – ne.

(120)

Sąjungos institucijų priimtas sprendimas, kurio suinteresuotoji šalis neužginčijo per SESV 263 straipsnio šeštoje pastraipoje nustatytą laiką, jos atžvilgiu tampa galutinis. Visų pirma, ši taisyklė pagrįsta tvirtinimu, kad laikotarpis, per kurį galima užginčyti sprendimą, turi užtikrinti teisinį tikrumą, kad teisinį poveikį turinčių Sąjungos priemonių nebūtų įmanoma ginčyti neribotą laiką (41).

(121)

Taikant šį procedūrinį Sąjungos teisės principą neišvengiamai atsiranda dvi suinteresuotųjų šalių grupės: tų, kurios užginčijo Sąjungos priemonę ir taip įgijo palankią padėtį (pvz., „Brosmann“ ir kiti keturi eksportuojantys gamintojai), ir tų, kurios neužginčijo. Tačiau tai nereiškia, kad Komisija, pažeisdama vienodo požiūrio principą, abiem šalims taikė skirtingas sąlygas. Antrosios grupės nediskriminuoja pripažinimas, kad šalis priskirtina šiai grupei, nes sąmoningai nusprendė neginčyti Sąjungos priemonės.

(122)

Taigi, visoms suinteresuotosioms šalims Sąjungos teismuose visą laiką buvo taikoma teisminė apsauga.

(123)

Kalbant apie eksportuojančių gamintojų, kurie yra susiję su dabartine įgyvendinimo procedūra ir kuriems pagal Įgyvendinimo sprendimą 2014/149/ES nebuvo taikomas joks muitas, tariamą diskriminavimą, reikėtų pažymėti, kad Tarybos sprendimas iš naujo nenustatyti muitų buvo priimtas neabejotinai atsižvelgiant į su minėtu atveju susijusias konkrečias aplinkybes tuo metu, kai Komisija pateikė pasiūlymą tuos muitus nustatyti iš naujo, ypač atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjami antidempingo muitai jau buvo sugrąžinti, ir į tai, kad po bendrovėms „Brosmann“ ir „Aokang“ skirtų sprendimų susijusiam skolininkui adresuotas pradinis pranešimas apie skolą buvo atšauktas. Anot Tarybos, šis muitų sugrąžinimas nagrinėjamiems importuotojams suteikė teisėtų lūkesčių. Kadangi kitiems importuotojams muitai nebuvo panašiai sugrąžinti, jų padėtis nėra panaši į importuotojų, kuriems skirtas Tarybos sprendimas, padėtį.

(124)

Bet kuriuo atveju tai, kad Taryba nusprendė imtis tam tikrų veiksmų, atsižvelgdama į konkrečias bylos aplinkybes, negali įpareigoti Komisijos kitą sprendimą vykdyti tokiu pačiu būdu.

(125)

Be to, FESI ir Avalynės sąjunga tvirtino, kad vykstant dabartinei įgyvendinimo procedūrai Komisija neturi kompetencijos priimti reglamentą, kuriuo antidempingo muitas nustatomas atgaline data, ir kad bet kuriuo atveju šią kompetenciją turi Taryba. Šis tvirtinimas grindžiamas tuo, kad tyrimą atnaujinus nuo pažeidimo padarymo momento, turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės kaip ir pradinio tyrimo metu, kai Taryba patvirtino galutines priemones. Šios šalys teigė, kad šiomis aplinkybėmis pagal 2014 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 37/2014, kuriuo iš dalies keičiami tam tikri su bendra prekybos politika susiję reglamentai dėl tam tikrų priemonių priėmimo procedūrų (dar vadinamas „Omnibus I“ reglamentu) (42), 3 straipsnį naujoji bendros prekybos politikos srities sprendimų priėmimo procedūra nėra taikoma, kadangi prieš įsigaliojant „Omnibus I“ reglamentui Komisija i) jau priėmė aktą (toliau – laikinąjį reglamentą), ii) buvo inicijuotos ir užbaigtos pagal 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių privalomos konsultacijos ir iii) Komisija jau buvo priėmusi Tarybos reglamento, kuriuo patvirtinamos galutinės priemonės, pasiūlymą. Tuo remdamosi šalys padarė išvadą, kad turėtų būti taikomos iki „Omnibus I“ reglamento įsigaliojimo galiojusios sprendimų priėmimo procedūros.

(126)

Vis dėlto šis tvirtinimas grindžiamas tyrimo inicijavimo data (iš tiesų tai yra aktualu kitų esminių pagrindinio reglamento pakeitimų atveju), tačiau nepastebima to, kad Reglamente (ES) Nr. 37/2014 taikomas kitoks kriterijus (t. y. priemonių priėmimo procedūros inicijavimas). Todėl FESI ir Avalynės sąjungos nuomonė grindžiama klaidingu Reglamento (ES) Nr. 37/2014 pereinamojo laikotarpio taisyklės išaiškinimu.

(127)

Iš tiesų, dėl Reglamento (ES) Nr. 37/2014 3 straipsnyje, kuriuo nustatomos pereinamojo laikotarpio taisyklės dėl sprendimų, susijusių su antidempingo priemonių nustatymu, priėmimo procedūrų pakeitimų, pateiktos nuorodos, skirtos „procedūroms, inicijuotoms dėl […] priemonių patvirtinimo“, ir dėl pagrindinio reglamento sąvokos „procedūra“ reikšmės tyrimui, pradėtam iki Reglamento (ES) Nr. 37/2014 įsigaliojimo, Komisijai nesurengus konsultacijų su atitinkamu komitetu dėl priemonių patvirtinimo iki minėto reglamento įsigaliojimo, minėtų antidempingo priemonių patvirtinimo procedūrai yra taikomos naujosios taisyklės. Tą patį galima pasakyti ir apie antidempingo tyrimus, kuriuos atlikus priemonės nustatomos pagal ankstesnes normas ir yra peržiūrimos, arba apie priemones, kurias taikant laikinieji muitai nustatomi pagal ankstesnes normas, tačiau tuo metu, kai įsigaliojo Reglamentas (ES) Nr. 37/2014, galutinių priemonių priėmimo procedūra dar nebuvo pradėta. Kitaip tariant, Reglamentas (ES) Nr. 37/2014 taikomas konkrečiai priėmimo procedūrai, o ne visam konkretaus tyrimo arba net antidempingo tyrimo laikotarpiui.

(128)

Ginčijamas reglamentas buvo priimtas 2006 m. Atliekant šį tyrimą turėtų būti taikomas Reglamentas (ES) 2016/1036. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(129)

Kalbant apie „Clarks et al“, visų pirma tvirtinta, kad nėra teisinio pagrindo, kuriuo remdamasi Komisija galėtų nagrinėti per pradinį tyrimą eksportuojančių gamintojų pateiktų RER ir (arba) IR prašymų. „Clarks et al“ teigė, kad, priėmus Sprendimą sujungtose bylose C-659/13 ir C-34/14, tyrimas, baigtas pasibaigus priemonių galiojimui 2011 m. kovo 31 d., nebuvo paskelbtas negaliojančiu, todėl negali būti vėl pradėtas iš naujo.

(130)

Atsakydama į šią pastabą, Komisija nurodo 99–104 konstatuojamosiose dalyse pateiktus paaiškinimus.

(131)

Antra, „Clarks et al“ tvirtino, kad dabartinis tyrimas pažeidžia pagrindinio reglamento 10 straipsnyje įtvirtintus netaikymo atgaline data ir teisinio tikrumo principus. Be to, kitas avalynės importuotojas SIEMES taip pat tvirtino, kad nėra teisinio pagrindo antidempingo muitus taikyti atgaline data, ir nurodė teismų praktiką, t. y. Sprendimą C-458/98 P Industrie des poudres sphériques prieš Tarybą  (43), taip pat ankstesnę Komisijos praktiką šioje srityje.

(132)

Dėl teiginio apie taikymą atgaline data, grindžiamo pagrindinio reglamento 10 straipsniu bei PPO antidempingo susitarimo 10 straipsniu, pagrindinio reglamento 10 straipsnio 1 dalyje, kuri grindžiama PPO antidempingo susitarimo 10 straipsnio 1 dalies formuluote, nustatyta, kad laikinieji ir galutiniai antidempingo muitai taikomi tik tiems produktams, kurie išleidžiami į laisvą apyvartą po to, kai įsigalioja priemonės, priimtos atitinkamai pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalį arba 9 straipsnio 4 dalį. Šiuo atveju nagrinėjami antidempingo muitai taikomi tik tiems produktams, kurie į laisvą apyvartą buvo išleisti po to, kai įsigaliojo laikinasis reglamentas ir ginčijamas (galutinis) reglamentas, priimti atitinkamai pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalį ir 9 straipsnio 4 dalį. Tačiau taikymas atgaline data, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 1 dalyje, susijęs tik su atveju, kai prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą prieš priemonių nustatymą, kaip matyti iš pačios tos nuostatos formuluotės ir išimties, numatytos pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje.

(133)

Komisija taip pat pažymi, kad dabartiniu atveju nėra pažeidžiamas nei taikymo atgaline data principas, nei teisinis tikrumas ir teisėti lūkesčiai.

(134)

Kalbant apie taikymą atgaline data, kai vertinama, ar priemonė yra taikoma atgaline data, pagal Teismo praktiką naujos taisyklės taikymas esant padėčiai, kuri tapo galutine (dar vadinama esama arba nusistovėjusia teisine padėtimi), atskiriamas nuo taikymo esant padėčiai, kuri susiklostė prieš įsigaliojant naujai taisyklei, bet kuri dar nėra galutinė (dar vadinama laikinąja padėtimi).

(135)

Dabartiniu atveju padėtis, susijusi su nagrinėjamaisiais produktais, kurie buvo importuojami Tarybos reglamento (EB) Nr. 1472/2006 taikymo laikotarpiu, dar netapo galutine, nes panaikinus ginčijamą reglamentą šiems produktams taikomas antidempingo muitas dar nebuvo galutinai nustatytas. Tuo pačiu metu, paskelbus pranešimą apie inicijavimą ir laikinąjį reglamentą, avalynės importuotojai buvo perspėti, kad toks muitas gali būti nustatytas. Pagal nusistovėjusią Sąjungos teismų praktiką veiklos vykdytojai negali įgyti teisėtų lūkesčių, kol institucijos nepriima akto, kuriuo užbaigiama galutine tapusi administracinė procedūra.

(136)

Šis reglamentas iš karto taikomas nepasibaigusios situacijos būsimoms pasekmėms: nacionalinės muitinės surinko muitus už avalynę. Kadangi buvo pateikti prašymai sugrąžinti muitus ir dėl jų nebuvo priimtas galutinis sprendimas, tai reiškia nepasibaigusią situaciją. Šiuo reglamentu nustatoma šiam importui taikoma muito norma, tokiu būdu jis reglamentuoja nepasibaigusios situacijos būsimas pasekmes.

(137)

Bet kuriuo atveju, net jei ir įvyktų taikymas atgaline data, kaip apibrėžta Sąjungos teisės aktuose, quod non, toks taikymas atgaline data būtų pagrįstas dėl toliau nurodytų priežasčių.

(138)

Materialinės Sąjungos teisės normos gali būti taikomos prieš joms įsigaliojant susiklosčiusiose situacijose, jei pagal tų normų sąlygas, tikslus ar bendrą sistemą visiškai aišku, kad jos turėjo įsigalioti. Konkrečiai, SprendimeC-337/88 Società agricola fattoria alimantare (SAFA) konstatuota, kad: „Nors apskritai pagal teisinio tikrumo principąBendrijos priemonė negali įsigalioti jos nepaskelbus, išimtinėmis aplinkybėmis gali būti daroma priešingai, jei to reikia dėl siektino tikslo ir jei tinkamai atsižvelgiama į susijusių šalių teisėtus lūkesčius“ (44).

(139)

Šiuo atveju siekiama laikytis Komisijos pareigos pagal SESV 266 straipsnį. Kadangi 12 konstatuojamojoje dalyje nurodytuose sprendimuose Teisingumo Teismas nustatė pažeidimą, susijusį tik su taikytinos muito normos nustatymu, o ne su pačių priemonių nustatymu (t. y. susijusį su išvada dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų), nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad nebus nustatyta jokių galutinių antidempingo priemonių. Taigi, priemonių nustatymas, nors buvo įvykdytas atgaline data, quod non, negali būti vertinamas kaip teisėtų lūkesčių pažeidimas.

(140)

Trečia, „Clarks et al“ teigė, kad 70 nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų iš naujo nustatytas antidempingo muitas reikštų diskriminavimą ir prieštarautų SESV 266 straipsniui, kadangi antidempingo muitas nebuvo iš naujo nustatytas po bendrovėms „Brosmann“ ir „Aokang“ skirtų sprendimų.

(141)

Šis tvirtinimas yra nepagrįstas. Faktinė ir teisinė importuotojų, kurie importavo iš bendrovės „Brosmann“, ir kitų keturių eksportuojančių gamintojų, kuriems yra skirti sprendimai C-247/10 P ir C-249/10 P, padėtis yra kitokia, nes jų eksportuojantys gamintojai nusprendė užginčyti ginčijamą reglamentą ir jiems buvo sugrąžinti sumokėti muitai, taigi jie yra apsaugoti pagal Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalį. Kiti to neužginčijo ir muitai jiems nebuvo sugrąžinti. Šiuo klausimu taip pat žr. 118–122 konstatuojamąsias dalis.

(142)

Ketvirta, „Clarks et al“ teigė, kad atliekant šį tyrimą buvo padaryta keletas procedūrinių pažeidimų. Visų pirma, ji teigė, kad nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai gali nebeturėti galimybės pateikti prieš keletą metų pateiktus RER ir (arba) IR prašymus pagrindžiančių reikšmingų pastabų arba paminėti papildomų įrodymų. Pavyzdžiui, bendrovių arba susijusių dokumentų jau gali nebebūti.

(143)

Be to, „Clarks et al“ tvirtino, kad, priešingai nei per pradinį tyrimą, Komisijos priemonės de facto ir de jure būtų taikomos tik importuotojams, o jie neturi jokių galimybių pateikti reikšmingos informacijos ir negali reikalauti, kad jų tiekėjai bendradarbiautų su Komisija.

(144)

Komisija pažymi, kad pagal pagrindinį reglamentą Komisija eksportuojančioms bendrovėms, prašančioms taikyti RER arba IR, neprivalo suteikti galimybės nurodyti trūkstamą faktinę informaciją. Iš tiesų, kaip nustatyta 88 konstatuojamojoje dalyje, prievolė įrodyti tenka gamintojui, pateikusiam RER ir (arba) IR prašymą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą. Teisė būti išklausytam yra susijusi su šių faktų vertinimu, tačiau neapima teisės pateikti trūkstamą informaciją. Priešingu atveju eksportuojantis gamintojas galėtų užtęsti vertinimą neribotam laikui, kiekvieną kartą vis pateikdamas dalį informacijos.

(145)

Dėl to primenama, kad Komisija neįpareigota prašyti eksportuojančio gamintojo, kad jis papildytų RER ir (arba) IR prašymą. Kaip minėta 84 konstatuojamojoje dalyje, Komisija vertinimą gali pagrįsti eksportuojančio gamintojo pateikta informacija. Bet kuriuo atveju nagrinėjamieji eksportuojantys gamintojai neužginčijo Komisijos atlikto RER ir (arba) IR prašymų vertinimo ir nenurodė, kuriais dokumentais ar kuriais asmenimis jie nebegalėjo remtis. Todėl tvirtinimas yra toks abstraktus, kad institucijos, vertindamos RER ir (arba) IR prašymus, negali atsižvelgti į šiuos sunkumus. Kadangi šis argumentas pagrįstas hipoteze ir nebuvo konkrečiai nurodyta, kokių dokumentų jau nebėra, kurie darbuotojai jau nebedirba ir kaip šie dokumentai bei darbuotojai yra svarbūs vertinant RER ir (arba) IR prašymą, argumentas atmetamas.

(146)

Kalbant apie tvirtinimą, kad importuotojas neturėtų galimybės pateikti reikšmingos informacijos, Komisija pažymi, kad: pirma, importuotojai neturi teisės į gynybą, nes antidempingo priemonė yra taikoma ne jiems, o eksportuojantiems gamintojams. Antra, importuotojai turėjo galimybę pateikti pastabų šiuo klausimu dar tada, kai buvo taikoma administracinė procedūra, prieš priimant ginčijamą reglamentą. Trečia, jeigu, anot importuotojų, tokių pažeidimų buvo, vadovaudamiesi su tiekėjais sudarytomis sutartimis, jie turėjo pasirūpinti, kad gautų reikiamus dokumentus. Todėl šis tvirtinimas turi būti atmestas.

(147)

Penkta, „Clarks et al“ teigė, kad Komisija neišnagrinėjo, ar nustatyti antidempingo muitai atitiks Sąjungos interesus, ir teigė, kad šios priemonės jų neatitiks, nes i) priemonės jau padarė numatytą poveikį, kai buvo nustatytos pirmą kartą; ii) priemonės neduos papildomos naudos Sąjungos pramonei; iii) priemonės neturės poveikio eksportuojantiems gamintojams ir iv) dėl šių priemonių Sąjungos importuotojai patirs daug sąnaudų.

(148)

Dabartinis atvejis susijęs tik su RER arba IR prašymais, nes Sąjungos teismai nustatė tik su šiuo aspektu susijusią teisinę klaidą. Kalbant apie Sąjungos interesus, toliau visapusiškai galioja Tarybos reglamente (EB) Nr. 1472/2006 pateiktas vertinimas. Be to, dabartinė priemonė yra pateisinama, nes ja siekiama apsaugoti Sąjungos finansinius interesus.

(149)

Šešta, „Clarks et al“ tvirtino, kad jei būtų iš naujo nustatytas antidempingo muitas, jo nebebūtų įmanoma surinkti dėl suėjusio Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalies (dabar – Sąjungos muitinės kodekso 103 straipsnio 1 dalis) taikymo senaties termino. Anot „Clarks et al“, toks veiksmas reikštų Komisijos piktnaudžiavimą įgaliojimais.

(150)

Komisija primena, kad pagal Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 3 dalį (Sąjungos muitinės kodekso 103 straipsnio 1 dalį) tais atvejais, kai pateikiamas apeliacinis skundas pagal Bendrijos muitinės kodekso 243 straipsnį (Sąjungos muitinės kodekso 44 straipsnio 2 dalį), senaties terminas netaikomas, kaip ir yra visais šiais atvejais, susijusiais su apeliaciniais skundais pagal Bendrijos muitinės kodekso 236 straipsnį (Sąjungos muitinės kodekso 119 straipsnį). Taikant Sąjungos muitinės kodekso 103 straipsnio 3 dalį pateiktas apeliacinis skundas, remiantis to paties reglamento 44 straipsnio 2 dalyje pateiktu paaiškinimu, apima pirminį ieškinį dėl muitus nustačiusios nacionalinės muitinės sprendimo iki nacionalinio teismo galutinio sprendimo, įskaitant prireikus prašymą priimti prejudicinį sprendimą. Todėl trejų metų laikotarpis skaičiuojamas nuo ieškinio pateikimo dienos.

(151)

Galiausiai „Clarks et al“ tvirtino, kad, 2016 m. gruodžio 11 d. pasibaigus Kinijos stojimo į PPO protokolo 15 dalies a punkto ii papunkčio galiojimui, Komisija nebegali taikyti Kinijos eksportuotojų normaliosios vertės nustatymo metodikos, taikytos, kai buvo atliekamas pradinis tyrimas, t. y. panašios šalies metodo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(152)

Ginčijamas reglamentas buvo priimtas 2006 m. Atliekant šį tyrimą turėtų būti taikomas 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių. Todėl šis tvirtinimas atmetamas.

(153)

Be to, bendrovė SIEMES teigė, kad tebevykstančios antidempingo muitų grąžinimo prašymo nagrinėjimo Vokietijos muitinėje procedūros trukmė pažeidžia teisę į gerą administravimą pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį. Pirma, Komisija pažymi, kad sprendimai grąžinti antidempingo muitus priskiriami valstybių narių nacionalinių muitinių kompetencijai. Antra, Komisija, remdamasi jai pateikta informacija, padarė išvadą, kad 2012 m. kovo 19 d. bendrovės SIEMES prašymas dėl muitų sugrąžinimo buvo atmestas dėl to, kad sprendimas, kuriuo remdamasi ji pateikė savo prašymą dėl muitų sugrąžinimo, buvo susijęs tik su bendrovėmis „Brosmann“ ir „Aokang“. Sprendimas neturėjo jokios įtakos kitiems Kinijos ir Vietnamo eksportuojantiems gamintojams. Tik 2016 m. vasario 4 d. Teisingumo Teismas sujungtose bylose C-659/13 C & J Clark International Limited ir C-34/14 Puma SE pripažino, kad ginčijamas reglamentas negalioja tiek, kiek jis susijęs su visais nagrinėjamojo produkto eksportuojančiais gamintojais (žr. 12 konstatuojamąją dalį). Bendrovei SIEMES Teismo sprendimas tapo aktualus tik nuo šios datos, kaip apie tai tinkamai ir pranešė Vokietijos muitinė 2016 m. rugsėjo 7 d. raštu. Kaip nurodyta 18–38 konstatuojamosiose dalyse, Komisija sprendimą įvykdė kai kurių eksportuojančių gamintojų atžvilgiu, taip pat importuotojų, pateikusių Vokietijos muitinei prašymus dėl muitų sugrąžinimo, atžvilgiu. Visų pirma, kalbant apie importą, dėl kurio buvo pateikta prašymų dėl muitų sugrąžinimo, apie kuriuos Vokietijos muitinė pranešė Komisijai pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2016/223 1 straipsnį (daroma nuoroda į 30 konstatuojamąją dalį), Komisija deramai laikėsi to reglamento 1 straipsnio 2 dalyje nustatyto aštuonių mėnesių įgyvendinimo laikotarpio. Tad Komisija nesutiko su teiginiu, kad ši procedūra pažeidė gero administravimo principą. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(154)

Atsižvelgus į pateiktas pastabas ir jų analizę Komisija padarė išvadą, kad ginčijamo reglamento taikymo laikotarpiu turėtų būti iš naujo nustatytas Kinijai ir Vietnamui taikomas visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams atitinkamai nustatytas 16,5 ir 10 % dydžio antidempingo muitas.

(155)

Kaip minėta 28 konstatuojamojoje dalyje, Komisija laikinai sustabdė Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/423 III priede išvardytų bendrovių padėties vertinimą, kol grąžinti muitus nacionalinės muitinės prašantis importuotojas praneš Komisijai eksportuojančio gamintojo (-ų), iš kurio (-ų) atitinkami prekiautojai pirko avalynę, pavadinimus ir adresus arba, jeigu per tą laiką atsakymas nebus gautas, kol sueis Komisijos nustatytas terminas dėl tos informacijos pateikimo.

(156)

Reglamento (ES) 2017/423 3 straipsniu Komisija taip pat nurodė atitinkamoms nacionalinėms muitinėms negrąžinti surinktų muitų, kol Komisija nebaigs vertinti atitinkamų RER ar IR prašymų.

(157)

Taigi, kaip minėta 29 konstatuojamojoje dalyje, bendrovės „Pentland Brands Ltd.“, „Puma UK Ltd.“ ir „Deichmann Shoes UK Ltd“ pranešė apie save ir nurodė savo tiekėjus. Komisija įvertino šiame reglamente nurodytų tiekėjų RER ar IR prašymus. Taigi, Komisija baigė Reglamento (ES) 2017/423 III priede išvardytų bendrovių padėties vertinimą. Todėl Komisija neturi jokių duomenų, kad šios Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2017/423 III priede išvardytos bendrovės būtų pateikusios RER ar IR prašymų formas, kai buvo atliekamas pradinis tyrimas. Todėl atitinkami importuotojų kompensavimo prašymai neturėtų būti patenkinti, nes ginčijamas reglamentas, kiek jis susijęs su jais, nebuvo panaikintas. Aiškumo sumetimais Komisija Reglamento (ES) 2017/423 III priedą pateikė kaip šio reglamento VI priedą.

(158)

Nagrinėjamiesiems eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, nurodytiems Vokietijos ir Nyderlandų muitinių pranešimuose, apie save pranešusiems importuotojams, nurodžiusiems savo tiekėjų Kinijoje ir (arba) Vietname pavadinimus ir adresus, taip pat visoms kitoms apie save pranešusioms suinteresuotosioms šalims pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta rekomenduoti 70 nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų eksportuojamiems produktams iš naujo nustatyti galutinį antidempingo muitą. Jiems buvo nustatytas laikas pastaboms po faktų atskleidimo pareikšti.

(159)

Šis reglamentas atitinka Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalimi įsteigto komiteto nuomonę,