29.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 350/1

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003 (4) nustatomas bendras teritorinių statistinių vienetų klasifikatorius (Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūra, toliau – NUTS), siekiant Europos Sąjungoje rinkti, rengti ir skleisti suderintus regionų statistinius duomenis;

(2)

Komisija, bendradarbiaudama su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, apibrėžė pagrindines aktualiausias teritorijų tipologijas, pagal kurias klasifikuojami Reglamentu (EB) Nr. 1059/2003 nustatyti statistiniai vienetai;

(3)

Europos statistikos sistemoje tos tipologijos jau naudojamos, ypač urbanizacijos lygis, kuris apima didmiesčių apibrėžtį;

(4)

tipologijos kodifikavimas yra būtinas siekiant nustatyti tikslias teritorijų tipų apibrėžtis ir sąlygas, taip užtikrinant jų suderintą ir skaidrų taikymą ir tipologijų stabilumą, siekiant padėti rengti ir skleisti Europos statistiką. Tos statistinės tipologijos nedaro poveikio konkrečių Sąjungos politikos sričių nustatymui;

(5)

siekiant apskaičiuoti ir priskirti teritorijų tipus atitinkamiems regionams ir vietovėms turėtų būti taikoma statistinių tinklelių sistema, nes tie tipai priklauso nuo gyventojų pasiskirstymo ir tankio vieno kvadratinio kilometro dydžio tinklelio gardelėse;

(6)

taip pat reikėtų paaiškinti keletą mažiau svarbių vietos administracinių vienetų (LAU) aspektų, siekiant supaprastinti terminologiją ir valstybių narių LAU sąrašų teikimo Komisijai (Eurostatui) mechanizmą;

(7)

siekiant prisitaikyti prie atitinkamų pokyčių valstybėse narėse, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl Reglamento (EB) Nr. 1059/2003 I priede pateikto NUTS klasifikatoriaus, II priede pateikto esamų administracinių vienetų sąrašo ir III priede pateikto LAU sąrašo pakeitimų, vadovaujantis valstybių narių pateikta informacija. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (5) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(8)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su teritorijų tipologijų taikymu ir valstybių narių jai perduodamomis laiko eilutėmis tuo atveju, kai iš dalies keičiamas NUTS klasifikatorius. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (6);

(9)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. suderinti regioninį klasifikatorių, valstybės narės negali deramai pasiekti ir jo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą, šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(10)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Dalykas

1.   Šiuo reglamentu nustatomas bendras teritorinių statistinių vienetų klasifikatorius (NUTS), siekiant įvairiais Sąjungos teritoriniais lygmenimis rinkti, rengti ir skleisti Europos statistinius duomenis.

2.   NUTS klasifikatorius išdėstytas I priede.

3.   NUTS klasifikatorių papildo 4 straipsnyje nurodyti vietos administraciniai vienetai (LAU).

4.   NUTS klasifikatorių papildo 4a straipsnyje nurodyti statistiniai tinkleliai. Tie statistiniai tinkleliai naudojami gyventojų skaičiumi pagrįstoms teritorijų tipologijoms apskaičiuoti.

5.   NUTS klasifikatorių papildo 4b straipsnyje nurodytos Sąjungos teritorijų tipologijos, teritoriniams vienetams priskiriant tipus.“;

2)

2 straipsnio 5 dalis išbraukiama;

3)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Vietos administraciniai vienetai

1.   Kiekvienoje valstybėje narėje vietos administraciniai vienetai (LAU) padalija NUTS 3 lygmenį į vieną ar du kitus teritorinių vienetų lygmenis. Bent vienas iš LAU lygmenų turi būti administracinis vienetas, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalyje ir nustatyta III priede. Komisijai pagal 7a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais III priede pateiktas LAU sąrašas iš dalies keičiamas pagal administracinių vienetų pokyčius, apie kuriuos pagal 5 straipsnio 1 dalį pranešė atitinkama valstybė narė.

2.   Per pirmus šešis kiekvienų metų mėnesius valstybės narės perduoda Komisijai (Eurostatui) ankstesnių metų gruodžio 31 d. padėtį atspindintį LAU sąrašą, nurodydamos visus pokyčius ir NUTS 3 lygmens regioną, kuriam tie LAU priskiriami. Tai atlikdamos jos naudoja Komisijos (Eurostato) nurodytą elektroninį duomenų formatą.

3.   Komisija (Eurostatas) ne vėliau kaip kiekvienų metų gruodžio 31 d. paskelbia LAU sąrašą tam skirtoje savo interneto svetainės dalyje.“;

5)

įterpiami šie straipsniai:

„4a straipsnis

Statistiniai tinkleliai

Komisija (Eurostatas) prižiūri ir tam skirtoje savo interneto svetainės dalyje skelbia Sąjungos lygmens statistinių tinklelių sistemą. Statistiniai tinkleliai turi atitikti Komisijos reglamente (ES) Nr. 1089/2010 (*1) nustatytas specifikacijas.

4b straipsnis

Sąjungos teritorijų tipologijos

1.   Komisija (Eurostatas) prižiūri ir skelbia tam skirtoje savo interneto svetainės dalyje Sąjungos tipologijas, kurias sudaro NUTS, LAU ir tinklelio gardelės lygmens teritoriniai vienetai.

2.   Nustatoma tokia 1 km2 tikslumo lygio tinkleliu pagrįsta tipologija:

3.   Nustatomos tokios LAU lygmens tipologijos:

Jei valstybėje narėje yra daugiau nei vieno administracinio lygmens LAU, Komisija (Eurostatas) konsultuojasi su ta valstybe nare, kad nustatytų LAU administracinį lygmenį, kuris bus taikomas tipologijoms priskirti.

4.   Nustatomos tokios NUTS 3 lygmens tipologijos ir pavadinimai:

5.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato vienodas suderinto tipologijų taikymo sąlygas Sąjungos lygmeniu. Tomis sąlygomis aprašomas metodas, kurį naudojant tipologijos bus priskirtos konkretiems LAU ir NUTS 3 lygmens regionams. Taikydama vienodas sąlygas, Komisija atsižvelgia į geografines, socialines ir ekonomines, istorines, kultūrines ir aplinkos sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 7 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

(*1)  2010 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1089/2010, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB nuostatos dėl erdvinių duomenų rinkinių ir paslaugų sąveikumo (OL L 323, 2010 12 8, p. 11).“;"

6)

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7)

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Europos statistikos sistemos komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.“;

8)

įterpiamas šis straipsnis:

„7a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   3 straipsnio 4 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2018 m. sausio 18 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 4 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.   Pagal 3 straipsnio 4 dalį, 4 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“;

9)

8 straipsnis išbraukiamas;

10)

III priedo antraštė pakeičiama taip:

„VIETOS ADMINISTRACINIAI VIENETAI“.

29.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 350/7

(1)

2015 m. lapkričio 30 d.–gruodžio 12 d. Paryžiuje vyko 21-oji Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (toliau – JTBKKK) šalių konferencija. Toje konferencijoje priimtas tarptautinis susitarimas (toliau – Paryžiaus susitarimas) stiprinti pasaulinį atsaką į klimato kaitą. Paryžiaus susitarime, inter alia, nustatytas ilgalaikis tikslas, atitinkantis siekį užtikrinti, kad pasaulio temperatūra didėtų gerokai mažiau nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Paryžiaus susitarimas Sąjungos vardu patvirtintas Tarybos sprendimu (ES) 2016/1841 (3). Paryžiaus susitarimas įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. Kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslai, turės prisidėti visi sektoriai, o šalys parengs tolesnius nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, apie juos praneš ir juos vykdys. Todėl taip pat turėtų būti imtasi veiksmų per Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (toliau – ICAO), kad būtų sumažintas tarptautinės aviacijos išmetamųjų teršalų kiekis;

(2)

aplinkos apsauga yra vienas iš svarbiausių iššūkių, su kuriais susiduria Sąjunga. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnyje nurodyti Sąjungos aplinkos politikos tikslai: išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę; saugoti žmonių sveikatą; apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius ir remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti, visų pirma kovai su klimato kaita;

(3)

2014 m. spalio 23–24 d. Europos Vadovų Taryba savo išvadose nustatė privalomą tikslą – iki 2030 m. ES viduje visos ekonomikos mastu išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį sumažinti ne mažiau kaip 40 %, palyginti su 1990 m. 2015 m. kovo 6 d. Taryba šį Sąjungos ir jos valstybių narių indėlį oficialiai patvirtino kaip pagal Paryžiaus susitarimą numatomą nacionaliniu lygmeniu nustatytą įpareigojantį veiksmą. 2014 m. spalio mėn. išvadose Europos Vadovų Taryba nurodė, kad šį tikslą ekonomiškai efektyviausiu būdu turi bendrai įgyvendinti visa Sąjunga; išmetamųjų teršalų kiekis sektoriuose, kuriems taikoma Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (toliau – ES ATLPS), ir sektoriuose, kuriems ji netaikoma, iki 2030 m. turi būti sumažintas atitinkamai 43 % ir 30 %, palyginti su 2005 m. Prie to išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai. Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas valstybės narėms keistis informacija apie geriausią praktiką ir patirtį, įgytą mažataršio judumo sektoriuje;

(4)

gerai veikianti pertvarkyta ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) kartu su patobulinta rinkos stabilizavimo priemone bus pagrindinės Europos priemonės 2014 m. spalio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose nurodyto 40 % sumažinimo tikslui pasiekti, taikant linijinį koeficientą ir skirstant nemokamus apyvartinius taršos leidimus po 2020 m. Tos nuostatos turėtų derėti su Sąjungos tikslais klimato srityje ir jos įsipareigojimais pagal Paryžiaus susitarimą. Aukcionuose parduotinų apyvartinių taršos leidimų dalis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/87/EB (4) turėtų būti nurodyta kaip procentinis dydis, siekiant sudaryti sąlygas patikimiau planuoti investicinius sprendimus, padidinti skaidrumą, kuo labiau sumažinti anglies dioksido nutekėjimą ir visą sistemą padaryti paprastesnę ir suprantamesnę. Reguliariai teikdama ataskaitas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 525/2013 (5), Komisija taip pat turėtų įvertinti 2018 m. skatinamojo dialogo rezultatus. Direktyvos 2003/87/EB nuostatos turėtų būti nuolat peržiūrimos atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius ir dedamas pastangas siekiant Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų, įskaitant pirmąjį bendros pažangos įvertinimą 2023 m. ir vėlesnius bendros pažangos įvertinimus kas penkerius metus, kuriais ketinama vadovautis rengiant tolesnius nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus;

(5)

Sąjunga ir jos valstybės narės nuo 1997 m. deda pastangas, kad būtų greičiau pasiektas tarptautinis susitarimas dėl aviacijos išmetamųjų ŠESD poveikio mažinimo, o nuo 2008 m. yra priėmusios teisės aktų, pagal kuriuos taikydamos nuo 2005 m. veikiančią ES ATLPS riboja aviacijos veiklos poveikį klimato kaitai. 2011 m. gruodžio 21 d. sprendime (6) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad aviacijos veiklos įtraukimu į ES ATLPS pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/101/EB (7) tarptautinė teisė nepažeidžiama. Siekdama, kad ICAO pažanga būtų daroma lengviau, Sąjunga du kartus priėmė tam tikrą laiką galiojančias nuo ES ATLPS nukrypti leidžiančias nuostatas, pagal kurias įpareigojimai laikytis ES ETLPS taikomi tik tam išmetamųjų teršalų kiekiui, kuris išmetamas vykdant skrydžius tarp Europos ekonominėje erdvėje (toliau – EEE) esančių aerodromų, taikant vienodas sąlygas tais pačiais maršrutais skrydžius vykdantiems orlaivių naudotojams, nepriklausomai nuo to, kur jie įsisteigę. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 421/2014 (8), kuris yra naujausias aktas, leidžiantis nukrypti nuo ES ATLPS, nustatyta, kad 2013–2016 m. įpareigojimas laikytis ES ATLPS taikomas tik EEE vidaus skrydžiams, ir numatyta galimybė, atlikus tame reglamente nustatytą peržiūrą, pakeisti sistemos taikymo sritį, kiek tai susiję su skrydžiais į aerodromus, esančius už EEE ribų, ir iš jų nuo 2017 m. sausio 1 d.;

(6)

ICAO darbas rengiant rinkos priemonę, taikytiną tarptautinės aviacijos sektoriaus išmetamųjų teršalų srityje, yra vienas iš vadinamojo priemonių krepšelio elementų siekiant įgyvendinti siektiną tikslą nuo 2020 m. užtikrinti anglies dioksido poveikį neutralizuojantį augimą (CNG 2020), ir jį turėtų papildyti pažanga oro eismo valdymo ir varymo sistemų technologijų srityje. Tolesnis mokslinių tyrimų strategijų ir programų plėtojimas bus itin svarbus siekiant technologinių inovacijų ir eksploatacinių patobulinimų, kad būtų viršytas CNG 2020 tikslas ir užtikrintas visą sektorių apimantis išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas absoliučia išraiška;

(7)

Sąjungos lygmeniu buvo priimtos kelios priemonės, kurių paskirtis –užkirsti kelią Europos oro erdvės susiskaidymui, siekiant pagerinti oro eismo srautus ir oro erdvės naudojimo kontrolę, tokiu būdu sumažinant išmetamųjų teršalų kiekį. Valstybės narės dar kartą įsipareigojo įgyvendinti Bendro Europos dangaus koncepciją, atsižvelgdamos į tai, kad ateinančiais metais tikimasi oro eismo intensyvumo didėjimo. Norint pasiekti pažangą tobulinant oro eismo valdymą, būtina paspartinti Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos (SESAR) bendrosios įmonės kūrimą. Kitos priemonės, pavyzdžiui, GNSS naudojimas palydovinės navigacijos tikslais, jungtinės technologijų iniciatyvos, pavyzdžiui, „Švarus dangus I“ ir „Švarus dangus II“, ir Sąjungos mokslinių tyrimų programos, pavyzdžiui, programa „Horizontas 2020“ ir ją pakeisiančios programos, taip pat prisidės prie veiksmingumo gerinimo ir jas taikant bus mažinamas aviacijos sektoriaus išmetamųjų teršalų kiekis;

(8)

atsižvelgiant į 2016 m. spalio mėn. 39-ojoje ICAO asamblėjoje priimtą rezoliuciją dėl pasaulinės rinkos priemonės įgyvendinimo nuo 2021 m., siekiant kompensuoti tarptautinės aviacijos išmetamųjų teršalų kiekį, viršijantį 2020 m. lygį, 2018 m. ICAO planuoja priimti standartus ir rekomenduojamą praktiką (toliau – SRP), kurie papildytų tą rezoliuciją ir padėtų įgyvendinti pasaulinę sistemą. Tačiau tam, kad sistema būtų konkrečiai įgyvendinama, reikės, kad ICAO šalys imtųsi veiksmų vietos lygmeniu. Be to, ICAO reikia parengti valdymo tvarką, įskaitant registro sistemą. Atsižvelgiant į tas aplinkybes, siekiant paskatinti užtikrinti postūmį ICAO ir sudaryti palankesnes sąlygas ICAO sistemos įgyvendinimui, šiuo metu galiojančios nuo ES ATLPS įpareigojimų nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos skrydžiams į trečiąsias šalis ir iš jų, taikymas turėtų būti pratęstas iki 2023 m. gruodžio 31 d. peržiūrėjus, kad būtų sudarytos sąlygos įgyti reikiamos patirties įgyvendinant ICAO sistemą. Pratęsus nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą, aukcione parduotinų ir nemokamai išduotinų apyvartinių taršos leidimų (įskaitant leidimus iš specialiojo rezervo) skaičius turėtų išlikti proporcingas sumažintam atsisakytinų apyvartinių taršos leidimų skaičiui. Nuo 2021 m. sausio 1 d. orlaivių naudotojams skirtų apyvartinių taršos leidimų skaičius turėtų būti kasmet mažinamas taikant linijinį mažinimo koeficientą, kuris taikomas visiems kitiems ES ATLPS sektoriams, atsižvelgiant į peržiūros siekiant įgyvendinti ICAO sistemą rezultatus. Peržiūra bus parengta visiškai laikantis geresnio reglamentavimo gairių ir deramai konsultuojantis su visais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant valstybes nares. Iš specialiojo rezervo nepaskirstyti leidimai turėtų ir toliau būti panaikinami;

(9)

pajamos iš apyvartinių taršos leidimų arba jų finansinės vertės ekvivalento pardavimo aukcione turėtų būti naudojamos kovai su klimato kaita Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, siekiant, inter alia, mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, prisitaikyti prie klimato kaitos poveikio Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, ypač besivystančiose šalyse, finansuoti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą siekiant švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, be kita ko, aeronautikos, oro transporto ir tvaraus alternatyvių aviacinių degalų srityse, mažinti išmetamųjų teršalų kiekį naudojant nedidelį kiekį degalų išmetantį transportą ir padengti ES ATLPS administravimo išlaidas. Ypač daug dėmesio turėtų skirti tos valstybės narės, kurios naudoja šias pajamas, kad bendrai finansuotų mokslinius tyrimus ir inovacijas, skirtus programoms ar iniciatyvoms pagal Devintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą (toliau – BP 9). Siekiant įvykdyti Sąjungos įsipareigojimus, būtina užtikrinti pajamų, gautų pardavus apyvartinius taršos leidimus aukcione pagal Direktyvą 2003/87/EB, naudojimo skaidrumą valstybėms narėms teikiant ataskaitas pagal Reglamento (ES) Nr. 525/2013 17 straipsnį;

(10)

ES ATLPS aplinkosauginis naudingumas turėtų būti apsaugotas nuo pavojaus, kad įsipareigojimai orlaivių naudotojų ir kitų veiklos vykdytojų, kurių reglamentavimą vykdo tam tikra valstybė narė, atžvilgiu nustos galioti. Todėl tokios valstybės narės išduotus leidimus turėtų būti galima naudoti tik tuo atveju, jei nėra pavojaus, kad įsipareigojimai atsisakyti apyvartinių taršos leidimų nustos galioti tokiu būdu, kad bus pakenkta ES ATLPS aplinkosauginiam naudingumui. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai imtis būtinų priemonių siekiant atitinkamai apsaugoti ES ATLPS aplinkosauginį naudingumą. Tokios priemonės turėtų galioti tol, kol jos taps nebereikalingos dėl pakitusių aplinkybių;

(11)

atsižvelgiant į tai, kad svarbūs pasaulinės rinkos priemonės elementai dar turi būti sukurti, o jos įgyvendinimas priklauso nuo dalyvaujančių valstybių ir regionų nustatytų nacionalinės teisės aktų, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų reguliariai teikti ataskaitas dėl ICAO derybų pažangos, visų pirma susijusios su atitinkamomis per ICAO priimtomis priemonėmis, įskaitant SRP, trečiųjų šalių veiksmais siekiant įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę, 2021–2035 m. laikotarpiu taikytiną išmetamųjų teršalų kiekiui, pastangomis parengti plataus užmojo ir privalomas priemones, kuriomis būtų siekiama ilgalaikio aviacijos sektoriaus tikslo – iki 2050 m. perpus sumažinti aviacijos sektoriuje išmetamą CO2 kiekį, palyginti su 2005 m. lygiu, ir kitais atitinkamais tarptautinio masto pokyčiais ir taikytinomis priemonėmis, kaip antai pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvenciją (JTBKKK) ir Paryžiaus susitarimą priimtomis taisyklėmis dėl anglies dioksido rinkų ir apskaitos. Kai bus aiškus ICAO priemonių pobūdis ir turinys ir prieš pradedant taikyti ICAO pasaulinę rinkos priemonę, Komisija turėtų pateikti ataskaitą, kurioje turėtų išnagrinėti, kaip atliekant Direktyvos 2003/87/EB peržiūrą tas priemones įgyvendinti Sąjungos teisėje. Be to, Komisija turėtų atitinkamai išnagrinėti EEE vidaus skrydžiams taikomos taisykles. Tokiu būdu Komisija savo ataskaitoje turėtų parodyti poreikį užtikrinti suderinamumą su Sąjungos teise, visų pirma siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo ir kuo labiau sumažinti nepagrįstą administracinę naštą valstybėms narėms ir orlaivių naudotojams. Komisija prie savo ataskaitos prireikus turėtų pridėti pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai, kuris derėtų su siekiu užtikrinti aviacijos sektoriaus indėlį įgyvendinant Sąjungos 2030 m. įsipareigojimą visos ekonomikos mastu mažinti išmetamą ŠESD kiekį;

(12)

siekiant pasirengti ICAO pasaulinės rinkos priemonės įgyvendinimui, būtina kuo anksčiau turėti atitinkamų duomenų apie su aviacijos veikla susijusį išmetamųjų teršalų kiekį. Tas išmetamųjų teršalų kiekis turėtų būti stebimas, turėtų būti teikiamos ataskaitos apie jį ir jis turėtų būti tikrinamas laikantis tų pačių principų, kurie taikomi išmetamųjų teršalų kiekio, susijusio su aviacijos veikla, stebėsenai, ataskaitų apie jį teikimui ir jo tikrinimui pagal Direktyvą 2003/87/EB. Atitinkamai Komisija turėtų priimti nuostatas dėl stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo siekiant įgyvendinti ICAO pasaulines rinkos priemonę, kuria būtų išvengta konkurencijos iškraipymo. Tos nuostatos turėtų atitikti Direktyvos 2003/87/EB 14 straipsnio 1 dalyje nurodytame reglamente nustatytus principus ir jomis turėtų būti užtikrinama, kad pateiktos išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos būtų tikrinamos laikantis tos direktyvos 15 straipsnyje nustatytų tikrinimo principų ir kriterijų. Tos nuostatos turėtų būti priimamos laikantis procedūros, taikomos stebėsenai, ataskaitų teikimui ir tikrinimui pagal Direktyvą 2003/87/EB;

(13)

aviacija taip pat daro poveikį klimatui dėl dideliame aukštyje išmetamų azoto oksidų, vandens garų ir sulfatų bei suodžių dalelių, kurie, remiantis moksliniais tyrimais, gali daryti didelį poveikį klimatui. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija apskaičiavo, kad šiuo metu bendras aviacijos poveikis klimatui yra du–keturis kartus didesnis už praeityje šiame sektoriuje darytą tik išmetamo anglies dioksido poveikį. Laukiant, kol bus padaryta pažanga mokslo srityje, kuo daugiau dėmesio turėtų būti skiriama visoms aviacijos poveikio rūšims. Direktyvoje 2008/101/EB buvo numatyta, kad 2008 m. Komisija pateiks pasiūlymą dėl azoto oksidų. Nepaisant techninių ir politinių sunkumų, su kuriais susiduriama šioje srityje, Komisija turėtų paspartinti šios srities darbą. Taip pat turėtų būti skatinami kondensacinių pėdsakų, taip pat žinomų kaip inversijos pėdsakai, formavimosi, jų virsmo į plunksninius debesis, mažesnio tiesioginio sulfatų aerozolių ir suodžių poveikio, taip pat veiksmingų švelninimo priemonių, įskaitant veiklos ir technines priemones, moksliniai tyrimai;

(14)

supaprastinimo tikslu ir siekiant palengvinti administracines užduotis, orlaivių naudotojai, kuriems vykdant EEE vidaus skrydžius per metus išmetama mažiau kaip 3 000 tonų CO2, turėtų galėti naudotis Komisijos reglamentu (ES) Nr. 606/2010 (9) patvirtinta mažai ŠESD išmetantiems subjektams skirta priemone jų išmetamųjų teršalų kiekiui patikrinti. Nekomercinių orlaivių naudotojai, kuriems vykdant skrydžius per metus išmetama mažiau kaip 1 000 tonų CO2, turėtų būti laikomi atitinkančiais Direktyvos 2003/87/EB reikalavimus dar 10 metų: per šį laikotarpį turėtų būti parengtos priemonės, kad ateityje visi orlaivių naudotojai prisidėtų prie išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo;

(15)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. pratęsti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimus iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(16)

orlaivių naudotojams ir nacionalinėms institucijoms itin svarbu užtikrinti teisinį tikrumą atsižvelgiant į Direktyvoje 2003/87/EB nurodytą terminą (2018 m. balandžio 30 d.), iki kurio turi būti atsisakyta apyvartinių taršos leidimų. Atitinkamai šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną;

(17)

todėl Direktyva 2003/87/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1.

3c straipsnyje įterpiama ši dalis:

„3a.   Po 2023 m. gruodžio 31 d. atliekamas leidimų, skiriamų aviacijos veiklai į aerodromus, esančius Europos ekonominei erdvei (toliau – EEE) nepriklausančiose šalyse, ir iš jų, paskirstymas yra peržiūrimas, kaip nurodyta 28b straipsnyje.“;

2.

3d straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Nuo 2013 m. sausio 1 d. 15 % leidimų parduodama aukcione. Komisija atlieka aviacijos sektoriaus gebėjimo perkelti išlaidas dėl išmetamo CO2 savo klientams tyrimą, kiek tai susiję su ES ATLPS ir pasauline rinkos priemone, kurią rengia Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (toliau – ICAO). Šiame tyrime įvertinamas aviacijos sektoriaus gebėjimas perkelti išlaidas dėl reikiamų išmetamųjų teršalų vienetų, lyginant šį gebėjimą su pramonės šakų ir energetikos sektoriaus gebėjimu, kad būtų galima pateikti pasiūlymą padidinti pardavimo aukcione procentinę dalį remiantis 28b straipsnio 2 dalyje nurodytos peržiūros rezultatais, atsižvelgiant į išlaidų perkėlimo analizę ir apsvarstant suderinimo su kitais sektoriais galimybę, taip pat konkurencingumą tarp skirtingų transporto rūšių.“;

3.

3d straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Visos iš leidimų pardavimo aukcione gautos pajamos turėtų būti naudojamos kovai su klimato kaita Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, inter alia, tam, kad būtų mažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, prisitaikoma prie klimato kaitos poveikio Sąjungoje ir trečiosiose šalyse, ypač besivystančiose šalyse, finansuojami moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra siekiant švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, be kita ko, visų pirma aeronautikos ir oro transporto srityse, mažinamas išmetamas teršalų kiekis naudojant nedidelį kiekį teršalų išmetantį transportą ir padengtos ES ATLPS administravimo išlaidos. Pardavimo aukcione pajamos taip pat turėtų būti naudojamos tam, kad būtų finansuojami bendri projektai, kuriais būtų mažinamas aviacijos sektoriuje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, pavyzdžiui, Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos (SESAR) bendroji įmonė ir Jungtinė technologijų iniciatyva „Švarus dangus“, taip pat visos iniciatyvos, kuriomis suteikiama galimybė plačiai naudoti GNSS palydovinei navigacijai ir sąveikiems pajėgumams visose valstybėse narėse, visų pirma projektams, kuriais gerinama oro navigacijos infrastruktūra, oro navigacijos paslaugų teikimas ir oro erdvės naudojimas. Aukcione gautos įplaukos taip pat gali būti naudojamos įnašams į Pasaulinį energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos fondą padengti ir priemonėms, kuriomis būtų užkirstas kelias miškų naikinimui, finansuoti. Ypač daug dėmesio turi skirti tos valstybės narės, kurios naudoja šias pajamas, kad bendrai finansuotų mokslinius tyrimus ir inovacijas, skirtus programoms ar iniciatyvoms pagal Devintąją bendrąją mokslinių tyrimų programą (toliau – BP 9). Siekiant įvykdyti Sąjungos įsipareigojimus, būtina užtikrinti pajamų, gautų pardavus leidimus aukcione pagal šią direktyvą, naudojimo skaidrumą.

Valstybės narės praneša Komisijai apie veiksmus, kurių imtasi pagal šios dalies pirmą pastraipą.“;

4.

12 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Laikotarpiu iki 2020 m. gruodžio 31 d. valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 30 d. kiekvieno įrenginio operatorius atsisakytų tokio leidimų, išskyrus pagal II skyrių išduotus leidimus, skaičiaus, kuris atitiktų bendrą per ankstesnius kalendorinius metus iš to įrenginio išmestą teršalų kiekį, patikrintą pagal 15 straipsnį, ir kad tie leidimai vėliau būtų panaikinti. Laikotarpiu, prasidedančiu nuo 2021 m. sausio 1 d. valstybės narės užtikrina, kad ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 30 d. kiekvieno įrenginio operatorius atsisakytų tokio leidimų skaičiaus, kuris atitiktų bendrą per ankstesnius kalendorinius metus iš to įrenginio išmestą teršalų kiekį, patikrintą pagal 15 straipsnį, ir kad tie leidimai vėliau būtų panaikinti, atsižvelgiant į 28b straipsnyje nurodytos peržiūros rezultatus.“;

5.

12 straipsnyje prieš 3a dalį įterpiama ši dalis:

„3-a.   Jeigu būtina ir tiek laiko, kiek būtina siekiant apsaugoti ES ATLPS aplinkosauginį naudingumą, orlaivių naudotojams ir kitiems veiklos vykdytojams ES ATLPS sistemoje draudžiama naudoti leidimus, kuriuos išdavė valstybė narė, dėl kurios esama baigiančių galioti įsipareigojimų orlaivių naudotojų ir kitų veiklos vykdytojų atžvilgiu. Į 19 straipsnyje nurodytą teisės aktą įtraukiamos priemonės, būtinos šioje dalyje nurodytais atvejais.“;

6.

28a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7.

įterpiami šie straipsniai:

„28b straipsnis

Komisijos teikiamos ICAO pasaulinės rinkos priemonės įgyvendinimo ataskaitos ir peržiūra

1.   Komisija anksčiau nei 2019 m. sausio 1 d., o vėliau reguliariai teikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl ICAO vedamų derybų siekiant įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę, nuo 2021 m. taikytiną išmetamųjų teršalų kiekiui, pažangos, visų pirma: i) susijusios su atitinkamomis ICAO priemonėmis, įskaitant standartus ir rekomenduojamą praktiką; ii) ICAO tarybos patvirtintomis rekomendacijomis, susijusiomis su pasauline rinkos priemone; iii) pasaulinio registro sudarymu; iv) vidaus priemonėmis, kurių, siekdamos įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę, nuo 2021 m. taikytiną išmetamųjų teršalų kiekiui, imasi trečiosios šalys; v) trečiųjų šalių išlygų padariniais, ir vi) kitais susijusiais tarptautinio masto pokyčiais bei taikytinomis priemonėmis.

Komisija, atsižvelgdama į JTBKKK atliekamą bendros pažangos įvertinimą, taip pat teikia ataskaitas dėl pastangų įgyvendinti aviacijos sektoriaus siektiną ilgalaikį išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą – iki 2050 m. perpus sumažinti aviacijos sektoriuje išmetamą CO2 kiekį, palyginti su 2005 m. lygiu.

2.   Per 12 mėnesių nuo tada, kai ICAO priims atitinkamas priemones, ir prieš pradedant veikti pasaulinei rinkos priemonei, Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje ji išnagrinėja būdus, kaip atliekant šios direktyvos peržiūrą tas priemones įgyvendinti Sąjungos teisėje. Komisija toje ataskaitoje taip pat prireikus išnagrinėja taisykles, taikytinas skrydžiams EEE. Ji taip pat išnagrinėja pasaulinės rinkos priemonės užmojį ir bendrą aplinkosauginį naudingumą, įskaitant jos bendrą užmojo mastą, palyginti su pagal Paryžiaus susitarimą nustatytais tikslais, dalyvavimo lygį, jos įgyvendinamumą, skaidrumą, nuobaudas už reikalavimų nesilaikymą, visuomenės dalyvavimui skirtus procesus, kompensacinių kreditų kokybę, išmetamųjų teršalų kiekio stebėseną, ataskaitų apie jį teikimą ir jo tikrinimą, registrus, atskaitomybę, taip pat biodegalų naudojimo taisykles. Be to, ataskaitoje aptariama, ar pagal 28c straipsnio 2 dalį priimtos nuostatos turi būti peržiūrėtos.

3.   Prie šio straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos prireikus Komisija prideda pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai iš dalies keisti, panaikinti, pakeisti 28a straipsnyje numatytas nukrypti leidžiančias nuostatas arba pratęsti jų galiojimą, atsižvelgiant į Sąjungos įsipareigojimą 2030 m. visos ekonomikos mastu sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, siekiant išsaugoti Sąjungos klimato politikos veiksmų aplinkosauginį naudingumą ir veiksmingumą.

28c straipsnis

Stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo siekiant įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę nuostatos

1.   Komisija priima nuostatas dėl tinkamos išmetamųjų teršalų kiekio stebėsenos, ataskaitų apie jį teikimo ir jo tikrinimo siekiant įgyvendinti ICAO pasaulinę rinkos priemonę visuose maršrutuose, kuriems ji taikoma. Šios nuostatos grindžiamos atitinkamomis ICAO priimtomis priemonėmis, jomis turi būti išvengta konkurencijos iškraipymo, jos turi atitikti 14 straipsnio 1 dalyje nurodytame reglamente nustatytus principus ir jomis užtikrinama, kad pateiktos išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos būtų tikrinamos laikantis 15 straipsnyje nurodytų tikrinimo principų ir kriterijų.

2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nuostatos priimamos laikantis 14 ir 15 straipsniuose nurodytos procedūros.“;

8.

30 straipsnis papildomas šia dalimi:

„5.   Anksčiau nei 2020 m. sausio 1 d. Komisija pateikia atnaujintą aviacijos sektoriaus su išmetamu CO2 kiekiu nesusijusio poveikio analizę, prie kurios prireikus pridedamas pasiūlymas, kaip geriausiai spręsti su šiuo poveikiu susijusius klausimus.“;

9.

I priedo k punkte vietoj „2020 m.“ įrašoma „2030 m.“

29.12.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 350/15

(1)

siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir suderintą bei nediskriminacinį jauniesiems ūkininkams skirtos paramos įgyvendinimą, būtina numatyti, kad kaimo plėtros srityje sąvoka „įsisteigimo diena“, nurodoma Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1305/2013 (5) ir kitose susijusiose taisyklėse, reikštų dieną, kai pareiškėjas pirmą kartą atlieka arba užbaigia su įsisteigimu susijusį veiksmą, ir kad paramos paraiška turi būti pateikta ne vėliau kaip per 24 mėnesius po tos dienos. Be to, iš patirties, įgytos per derybas dėl programų, matyti, kad reikėtų paaiškinti jaunųjų ūkininkų bendro įsisteigimo taisykles ir Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 19 straipsnio 4 dalyje nurodytas galimybių gauti paramą ribas ir kad reikėtų supaprastinti nuostatas dėl verslo plano trukmės;

(2)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių vadovaujančiųjų institucijų konsultavimo ir mokymo paslaugų įgyvendinimui, toms institucijoms taip pat turėtų būti suteiktas paramos gavėjo statusas pagal tą priemonę, kartu užtikrinant, kad paslaugos teikėją parinktų įstaiga, funkciškai nepriklausoma nuo tų institucijų, ir kad patikrinimai būtų vykdomi konsultacijų ar mokymo paslaugų teikėjo lygmeniu;

(3)

siekiant skatinti dalyvauti kokybės sistemose, ūkininkai arba ūkininkų grupės, tokiose sistemose dalyvavę penkerių metų laikotarpiu iki paraiškos paramai gauti pateikimo, turėtų būti laikomi atitinkančiais reikalavimus paramai gauti ne ilgiau kaip penkerius metus, kartu deramai atsižvelgiant į pirminio dalyvavimo schemoje laiką;

(4)

kad finansinės priemonės būtų pakankamai patrauklios privačiajam sektoriui, labai svarbu, kad jos būtų rengiamos ir įgyvendinamos lanksčiai ir skaidriai. Tačiau iš patirties matyti, kad tam tikros konkrečioms priemonėms nustatytos atitikties reikalavimams taisyklės varžo kaimo plėtros programų finansinių priemonių įsisavinimą ir trukdo fondo valdytojams lanksčiai taikyti finansines priemones. Todėl tikslinga numatyti, kad tam tikros konkrečioms priemonėms nustatytos atitikties reikalavimams taisyklės nebūtų taikomos finansinėms priemonėms. Dėl tos pačios priežasties taip pat tikslinga numatyti, kad pagalba jauniesiems ūkininkams verslui pradėti pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 19 straipsnį taip pat gali būti teikiama finansinėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į tuos pakeitimus, reikėtų numatyti, kad tuo atveju, kai parama investicijoms pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 17 straipsnį teikiama finansinėmis priemonėmis, investicijomis turi būti padedama siekti vieno ar daugiau Sąjungos prioritetų kaimo plėtros srityje;

(5)

siekiant sumažinti administracinę naštą, susijusią su principo užkirsti kelią dvigubam finansavimui, kiek tai susiję su žalinimu, įgyvendinimu, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė taikyti fiksuotą vidutinę išskaičiuotiną sumą visiems atitinkamiems paramos gavėjams, kurie vykdo atitinkamą veiksmo tipą ar papriemonę;

(6)

dėl rinkos pokyčių ūkininkai šiuo metu patiria vis didesnę ekonominę riziką. Tačiau ta ekonominė rizika ne visuose žemės ūkio sektoriuose yra vienoda. Todėl tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės turėtų turėti galimybę teikti pagalbą ūkininkams konkrečiam sektoriui skirta pajamų stabilizavimo priemone, ypač sektoriuose, kuriuose pajamos labai sumažėja ir tai gali turėti didelį ekonominį poveikį tam tikrai žemės ūkio sričiai, su sąlyga, kad pajamų sumažėjimas viršija bent 20 % ribą. Siekiant užtikrinti, kad konkrečiam sektoriui skirta pajamų stabilizavimo priemonė būtų veiksminga ir pritaikyta prie konkrečių valstybių narių aplinkybių, joms turėtų būti suteikta galimybė savo kaimo plėtros programose lanksčiai apibrėžti, į kokias pajamas atsižvelgiama siekiant pasinaudoti šia priemone. Tuo pačiu metu siekiant skatinti ūkininkus naudoti draudimą, draudimui taikoma gamybos sumažėjimo riba turėtų būti sumažinta iki 20 %. Be to, siekiant stebėti patirtas išlaidas – dėl konkrečiam sektoriui skirtos pajamų stabilizavimo priemonės ir draudimo, – reikėtų pritaikyti programos finansinio plano turinį;

(7)

konkretus reikalavimas 2018 m. pateikti ataskaitą apie rizikos valdymo priemonę, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 36 straipsnio 5 dalyje, įvykdomas teikiant ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl bendrosios žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) stebėsenos ir vertinimo, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 (6) 110 straipsnio 5 dalyje. Todėl Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 36 straipsnio 5 dalies antra pastraipa turėtų būti išbraukta;

(8)

kalbant apie savitarpio pagalbos fondus visų sektorių ūkininkams, panašu, kad draudimas iš viešųjų fondų skirti bet kokį įnašą į pradinį pasirašytąjį kapitalą, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 38 straipsnio 3 dalyje ir 39 straipsnio 4 dalyje, trukdo tiems fondams veiksmingai veikti. Todėl tas draudimas turėtų būti išbrauktas. Be to, tikslinga išplėsti sritis, kurias galėtų apimti finansiniai įnašai į savitarpio pagalbos fondus, kad įnašais būtų galima papildyti į fondus mokamas metines įmokas, taip pat susieti su jų pradiniu pasirašytuoju kapitalu;

(9)

parama investicijoms į gaivalinių nelaimių ir katastrofinių įvykių paveiktos gamybos potencialo atkūrimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 18 straipsnio 1 dalies b punktą ir 24 straipsnio 1 dalies 4 d punktą paprastai suteikiama visiems reikalavimus atitinkantiems pareiškėjams. Todėl valstybės narės neturėtų būti įpareigotos nustatyti atkūrimo operacijų atrankos kriterijų. Be to, tinkamai pagrįstais atvejais, kai dėl operacijų pobūdžio atrankos kriterijų nustatyti neįmanoma, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti alternatyvius atrankos metodus;

(10)

Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 59 straipsnyje apibrėžti didžiausi įnašo Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – EŽŪFKP) lygiai. Siekiant sumažinti kai kurių valstybių narių nacionalinių biudžetų patiriamą spaudimą ir paspartinti taip reikalingas investicijas Kipre, didžiausias įnašo lygis, siekiantis 100 %, nurodytas to reglamento 59 straipsnio 4 dalies f punkte, turėtų būti taikomas iki programos užbaigimo. Be to, nuoroda į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1303/2013 (7) nustatytą konkretų įnašo, skirto Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 38 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytai naujai finansinei priemonei, lygį turėtų būti paminėta Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 59 straipsnio 4 dalyje;

(11)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 60 straipsnio 1 dalį gaivalinių nelaimių atveju taikant nepaprastąsias priemones, išlaidos, susijusios su programos pakeitimais, tinkamomis finansuoti gali būti laikomos nuo dienos, kurią gaivalinė nelaimė įvyko. Ta galimybe pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidas, patirtas prieš pateikiant prašymą dėl programos pakeitimo, turėtų būti leidžiama naudotis ir kitomis aplinkybėmis, kaip antai katastrofinių įvykių ar reikšmingų ir staigių valstybės narės ar regiono socialinių ir ekonominių sąlygų pokyčių atvejais;

(12)

pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 60 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, investicijų į žemės ūkio sektorių atveju tinkamomis finansuoti laikomos tik tos išlaidos, kurios patiriamos po paraiškos pateikimo. Tačiau investicijų, susijusių su nepaprastųjų priemonių taikymu gaivalinių nelaimių, katastrofinių įvykių, nepalankių klimato reiškinių ar reikšmingų ir staigių valstybės narės ar regiono socialinių ir ekonominių sąlygų pokyčių atvejais valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė savo programose numatyti, kad, išlaidos, patirtos po tokių įvykių, būtų laikomos tinkamomis finansuoti, kad būtų užtikrinta jų lanksti ir savalaikė reakcija į tokius įvykius. Siekiant veiksmingai paremti nepaprastuosius veiksmus, kurių valstybės narės ėmėsi reaguodamos į pastarųjų metų įvykius, ta galimybė turėtų būti taikoma nuo 2016 m. sausio 1 d.;

(13)

siekiant skatinti taikyti Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 67 straipsnio 1 dalies B-d punktuose nurodytą supaprastintą išlaidų apmokėjimą, Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 62 straipsnio 2 dalyje nustatytos konkrečios EŽŪFKP skirtos taisyklės turi būti taikomos tik pagalbai, teikiamai pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 21 straipsnio 1 dalies a ir b punktus, susijusiai su prarastomis pajamomis ir priežiūros išlaidomis, taip pat pagal Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 28–31, 33 ir 34 straipsnius;

(14)

Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 74 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės per keturis mėnesius nuo kaimo plėtros programos patvirtinimo pasikonsultuotų su tos programos stebėsenos komitetu dėl atrankos kriterijų. Taip valstybėms narėms sukuriama netiesioginė pareiga iki tos dienos nustatyti visus atrankos kriterijus – net ir kvietimams teikti paraiškas, kurie bus skelbiami vėliau. Siekiant sumažinti nereikalingą administracinę naštą ir užtikrinti, kad finansiniai ištekliai būtų naudojami tinkamiausiu būdu, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama atrankos kriterijus nustatyti ir prašyti stebėsenos komiteto nuomonės bet kuriuo metu iki kvietimų teikti paraiškas paskelbimo;

(15)

siekiant, kad būtų labiau naudojamasi pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimu, savitarpio pagalbos fondais ir pajamų stabilizavimo priemone, reikėtų padidinti didžiausią viešosios pirminės paramos procentą – nuo 65 iki 70 %;

(16)

taikant finansinės drausmės mechanizmą užtikrinama, kad Europos žemės ūkio garantijų fondo (toliau – EŽŪGF) biudžetas atitiktų atitinkamas metines daugiametės finansavimo programos viršutines ribas, taip pat sukuriamas žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas. Atsižvelgiant į tiesioginių išmokų techninį koregavimo koeficiento nustatymo pobūdį ir glaudžias to koeficiento sąsajas su Komisijos išlaidų sąmata, išdėstoma jos metiniame biudžeto projekte, koregavimo koeficiento nustatymo procedūra turėtų būti supaprastinta, Komisiją įgaliojant tą koeficientą patvirtinti laikantis patariamosios procedūros.

(17)

siekiant suderinti Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 87 straipsnyje ir Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 38 straipsnyje nustatytas automatiško įsipareigojimų panaikinimo taisykles, reikėtų pritaikyti Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 38 straipsnio 3 dalyje nurodytą datą, iki kurios valstybės narės turi pateikti Komisijai informaciją apie įsipareigojimų panaikinimo išimtis;

(18)

siekiant suteikti teisinio aiškumo dėl sumų, susigrąžintų dėl laikino išmokų sumažinimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 41 straipsnio 2 dalį, vertinimo, tokios sumos turėtų būti įtrauktos į to reglamento 43 straipsnyje pateiktą asignuotųjų pajamų šaltinių sąrašą;

(19)

siekiant supaprastinti administravimą, ribą, iki kurios valstybės narės galėtų nuspręsti nesiekti susigrąžinti nepagrįstai išmokėtų sumų, tikslinga padidinti nuo 150 EUR iki 250 EUR su sąlyga, kad valstybė narė taiko lygiavertę arba didesnę ribą nacionalinių skolų nesusigrąžinimo atveju;

(20)

tikslinga užtikrinti, kad atsisakymas atlikti mokėjimus dėl viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo arba tokių mokėjimų susigrąžinimas atitiktų tokio reikalavimų nesilaikymo mastą ir kad būtų laikomasi proporcingumo principo, pavyzdžiui, kaip nurodyta atitinkamose Komisijos nustatytose gairėse dėl finansinių pataisų, kurios turėtų būti taikomos taikant pasidalijamąjį valdymą patiriamoms Sąjungos finansuojamoms išlaidoms tokių taisyklių nesilaikymo atveju. Be to, tikslinga paaiškinti, kad toks nesilaikymas poveikį sandorių teisėtumui ir tvarkingumui daro tik tiek, kiek tai susiję su paramos dalimi, kuri neturi būti sumokėta arba turi būti atšaukta;

(21)

siekiant sumažinti administracinę naštą smulkiesiems ūkininkams, turėtų būti nustatyta dar viena nukrypti leidžianti nuostata, numatant, kad smulkiesiems ūkininkams nereikia deklaruoti sklypų, dėl kurių išmokų paraiška neteikiama;

(22)

atsižvelgiant į praktinius ir specifinius sunkumus, atsiradusius dėl EŽŪGF ir EŽŪFKP su plotu siejamų išmokų mokėjimo terminų suderinimo tarpusavyje, pereinamasis laikotarpis turėtų būti pratęstas dar vieneriems metams. Vis dėlto, kalbant apie su plotu siejamas kaimo plėtros priemones, siekiant išlaikyti ūkininkų pinigų srautus išankstines išmokas turėtų būti įmanoma išmokėti anksčiau nei spalio 16 d.;

(23)

siekiant atsižvelgti į žemės ūkio sistemų įvairovę visoje Sąjungoje, tikslinga valstybėms narėms leisti apsvarstyti galimybę klasifikuojant daugiamečius žolynus taikyti suarimo kriterijų, kuris yra aktualus agronominių ir aplinkosaugos aspektų atžvilgiu;

(24)

tam tikri krūmokšniai arba medžiai, kurie nėra tiesiogiai naudojami ganymui, vis dėlto gali būti panaudoti gyvūnams šerti. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama tuos krūmokšnius arba medžius įtraukti į daugiamečių žolynų plotus, kuriuose vyrauja žolė ir kiti žoliniai pašarai, visoje savo teritorijoje ar jos dalyje;

(25)

siekiant anksčiau nei 2018 m. patikslinti pūdymui paliktos žemės kaip ariamosios žemės klasifikavimą, kai žemė pūdymui buvo palikta penkerius metus ar ilgesnį laikotarpį, ir atitinkamiems ūkininkams suteikti tikrumo, tikslinga valstybėms narėms suteikti galimybę 2018 m. tokią žemę ir toliau klasifikuoti kaip ariamąją žemę;

(26)

žemė, kurią galima panaudoti ganymui, nors žolė ir kiti žoliniai pašarai ten nevyrauja arba jų nėra, o ganymo praktika nėra nei tradicinio pobūdžio, nei svarbi biotopų ir buveinių išsaugojimui, tam tikrose vietovėse vis dėlto gali būti vertinga kaip ganykla. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama tuos plotus laikyti daugiamečiais žolynais visoje savo teritorijoje ar jos dalyje;

(27)

per pirmuosius Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013 (8) įgyvendinimo metus įgyta patirtis parodė, kad kai kurios valstybės narės, taikančios vienkartinės išmokos už plotus sistemą, nepanaudojo visos lėšų, turimų iki viršutinių biudžeto ribų, nustatytų Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1089 (9), sumos. Bazinės išmokos sistemą taikančios valstybės narės, siekdamos užtikrinti veiksmingesnį tų lėšų panaudojimą, jau turi galimybę su tam tikrais apribojimais paskirstyti teises į didesnės vertės išmokas nei pagal jų bazinės išmokos sistemą turima suma. Taikant tuos pačius bendrus apribojimus ir nepažeidžiant tiesioginių išmokų grynųjų viršutinių ribų, vienkartinės išmokos už plotus sistemą taikančioms valstybėms narėms taip pat turėtų būti leidžiama apskaičiuoti būtiną sumą, kuria galima būtų padidinti jų vienkartinės išmokos už plotus sistemos viršutinę ribą;

(28)

tam tikros valstybės narės naudoja nacionalinius mokesčių ar socialinio draudimo registrus, kuriuose užregistruojami ūkininkai pagal jų vykdomą žemės ūkio veiklą. Toms valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nustatyti, kad ūkininkai, kurie nėra atitinkamai užregistruoti, reikalavimų gauti tiesiogines išmokas neatitinka;

(29)

praeityje įgyta patirtis parodė, kad kai kuriais atvejais parama buvo skirta fiziniams arba juridiniams asmenims, kurių verslo tikslas nebuvo susijęs ar buvo tik nežymiai susijęs su žemės ūkio veikla, todėl Reglamentu (ES) Nr. 1307/2013 buvo nustatyta aktyvaus ūkininko sąlyga. Taigi valstybės narės neturi tiesioginių išmokų skirti tam tikriems asmenims, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys gali įrodyti, kad jų žemės ūkio veikla nėra nedidelės apimties. Tačiau vėlesnė patirtis rodo, kad daugelyje valstybių narių buvo susiduriama su sunkumais įgyvendinant visus tris Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje išvardytus kriterijus, kuriuos atitinkantis asmuo laikomas aktyviu ūkininku. Siekiant sumažinti administracinę naštą, susijusią su tų trijų kriterijų įgyvendinimu, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė taikyti tik vieną ar du iš jų įrodinėjant, kad asmuo yra aktyvus ūkininkas;

(30)

be to, kai kurios valstybės narės patyrė, kad sunkumai ir administracinės išlaidos, susiję su Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnio 2 dalyje numatyto veiklos ar verslo sąrašo elementais, nusveria naudą, gaunamą dėl to, kad labai nedideliam skaičiui neaktyvių paramos gavėjų neleidžiama dalyvauti tiesioginės paramos sistemose. Kai valstybė narė mano, kad taip ir yra, ji turėtų galėti nebetaikyti jo 9 straipsnio, kiek tai susiję su veiklos ar verslo sąrašu;

(31)

tikslinga aiškiai nurodyti, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 11 straipsnį valstybėms narėms leidžiama kasmet peržiūrėti savo sprendimus dėl ūkininkams skirtinos bazinės išmokos sumos dalies, viršijančios 150 000 EUR, sumažinimo su sąlyga, kad dėl tokios peržiūros nesumažėtų kaimo plėtrai skiriamos lėšos;

(32)

siekiant valstybėms narėms leisti pritaikyti pagal BŽŪP teikiamą paramą prie savo konkrečių poreikių, joms turėtų būti sudarytos tinkamos galimybės peržiūrėti savo sprendimą dėl lėšų pervedimo iš joms taikomų tiesioginių išmokų viršutinių ribų į joms skirtas kaimo plėtros programas ir atvirkščiai. Todėl joms turėtų būti suteikta galimybė peržiūrėti savo sprendimą, kuris įsigaliotų 2019 kalendoriniais metais, su sąlyga, kad bet kuriuo tokiu sprendimu nebūtų sumažinamos kaimo plėtrai skirtos sumos;

(33)

valstybėms narėms turėtų būti leidžiama naudoti teisių į išmokas pagal bazinės išmokos sistemą vertės linijinį sumažinimą ne tik siekiant papildyti nacionalinį rezervą arba regioninius rezervus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos jauniesiems ūkininkams ir žemės ūkio veiklą pradedantiems ūkininkams dalyvauti paramos sistemoje, bet tą patį mechanizmą naudoti ir priemonių, kurių imamasi siekiant užtikrinti, kad žemė nebūtų apleista, ir kompensuoti ūkininkų nuostolius dėl konkrečių sunkumų, finansavimui;

(34)

siekiant supaprastinti žalinimo priemonėms taikomas taisykles ir padidinti jų nuoseklumą, ekologiniu požiūriu svarbios vietovės pareigos, taikomos valdoms, kuriose pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 46 straipsnio 4 dalies a punktą daugiau kaip 75 % ariamosios žemės ploto naudojama ankštiniams augalams kaip vieninteliams pasėliams arba kartu su žole ar kitais žoliniais pašarais auginti arba pūdymui, atveju taikoma išimtis turėtų būti taikoma ir pasėlių įvairinimo pareigai;

(35)

siekiant užtikrinti nuoseklų atskirų rūšių pasėlių traktavimą remiantis jų užimama didele plotų dalimi, kiek tai susiję su pasėlių įvairinimo reikalavimu, pasėlių įvairinimo taisyklės pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 44 straipsnio 2 dalį turėtų būti lanksčiai taikomos ir žemei, kuri didžiąją metų dalį ar didžiąją dalį pasėlių auginimo ciklo yra naudojama pasėliams vandenyje auginti;

(36)

siekiant supaprastinti esamas pasėlių įvairinimo pareigos išimtis, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 44 straipsnio 3 dalies a ir b punktuose ir taikomas žemei, kuri daugiausia naudojama žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti arba ankštiniams augalams auginti ar pasėliams vandenyje auginti arba kuri daugiausia yra pūdymui palikta žemė ar daugiamečiai žolynai, ir siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems ūkininkams, kurių naudojamos žemės plotai paskirstyti tokiomis pačiomis dalimis, didžiausia 30 ha ariamosios žemės riba nebeturėtų būti taikoma;

(37)

siekiant atsižvelgti į speltų (Triticum spelta) agronominius ypatumus, taikant Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 44 straipsnį jos turėtų būti laikomos atskiru pasėliu;

(38)

siekiant supaprastinti esamas ekologiniu požiūriu svarbias vietovės pareigos išimtis, nustatytas Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 46 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose ir taikomas žemei, kuri daugiausia naudojama žolei ar kitiems žoliniams pašarams auginti arba ankštiniams augalams auginti ar pasėliams vandenyje auginti arba kuri daugiausia yra pūdymui palikta žemė arba daugiamečiai žolynai, didžiausia 30 ha ariamosios žemės riba nebeturėtų būti taikoma;

(39)

atsižvelgiant į tam tikrų daugiamečių pasėlių galimą netiesioginę aplinkosauginę naudą biologinei įvairovei, Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 46 straipsnyje pateiktą ekologiniu požiūriu svarbių vietovių rūšių sąrašą reikėtų išplėsti įtraukiant miskantus (Miscanthus) ir geltonžiedžius legėstus (Silphium perfoliatum). Atsižvelgiant į tai, kad tam tikra augalijos rūšis gali teigiamai prisidėti prie pūdymui paliktos žemės daromo poveikio biologinei įvairovei, pūdymui paliktos žemės plotai, skirti medingiesiems augalams, turėtų būti pripažinti kaip atskira ekologiniu požiūriu svarbių vietovių rūšis. Todėl turėtų būti nustatyti vietovių, kuriose auga miskantai (Miscanthus) ir geltonžiedžiai legėstai (Silphium perfoliatum) ir kuriose yra pūdymui paliktos žemės plotai, skirti medingiesiems augalams, rūšių svoriniai koeficientai. Svoriniai koeficientai turėtų būti nustatyti taip, kad būtų atsižvelgta į jų skirtingą svarbą biologinei įvairovei. Nustatant papildomas ekologiniu požiūriu svarbių vietovių rūšis reikia esamus svorinius koeficientus, taikomus azotą fiksuojančių pasėlių plotams ir plotams, apželdintiems trumpos rotacijos želdiniais, pritaikyti taip, kad būtų atsižvelgta į naują visų ekologiniu požiūriu svarbių vietovių rūšių pusiausvyrą;

(40)

patirtis, įgyta taikant paramos sistemą jauniesiems ūkininkams pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 50 straipsnį, parodė, kad tam tikrais atvejais jaunieji ūkininkai negali pasinaudoti visa penkerių metų parama. Ta parama ir toliau tebėra nukreipta į naują ekonominę veiklą, kurią vykdo ūkininkavimo veiklą pradedantis jaunimas, tačiau valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas jauniesiems ūkininkams gauti visas penkerių metų jiems skirtas išmokas ir tais atvejais, kai jaunieji ūkininkai nesikreipė dėl paramos iš karto po įsisteigimo;

(41)

kai kurios valstybės narės įvertino, kad pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 50 straipsnį mokamų išmokų jauniesiems ūkininkams nepakanka siekiant tinkamai reaguoti į finansinius sunkumus, susijusius su jaunųjų ūkininkų steigiamų žemės ūkio valdų pradiniu įsteigimu ir struktūriniu jų pritaikymu. Siekiant dar labiau padidinti jaunųjų ūkininkų dalyvavimo žemės ūkio sektoriuje perspektyvas, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nuspręsti 25–50 % ribose padidinti procentinę dalį, taikomą apskaičiuojant išmokos jauniesiems ūkininkams sumą, neatsižvelgiant į tai, koks skaičiavimo metodas taikomas. Toks sprendimas neturėtų daryti poveikio jauniesiems ūkininkams finansuoti skirtų tiesioginių išmokų nacionalinei viršutinei 2 % ribai;

(42)

siekiant, kad valstybių narių atsakomybė, kiek tai susiję su savanoriškos susietosios paramos gamybą ribojančiu pobūdžiu, taptų aiškesnė, tikslinga performuluoti Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 52 straipsnio 5 ir 6 dalis. Kadangi toks performulavimas atspindi dabartinę su atitinkamomis nuostatomis susijusią praktiką nuo 2015 m. sausio 1 d., būtų tikslinga performuluotas nuostatas taikyti nuo 2015 paraiškų teikimo metų;

(43)

siekiant užtikrinti didžiausią įmanomą Sąjungos sistemų, skirtų sektoriams, kurie tam tikrais metais patiria struktūrinių rinkos sutrikimų, suderinamumą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iki 2020 m. būtų leidžiama valstybėms narėms nuspęsti ar toliau mokėti savanorišką susietąją paramą remiantis gamybos vienetais, kuriems tokia parama buvo teikiama praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu;

(44)

siekiant padidinti su savanoriška susietąja parama susijusį lankstumą, valstybėms narėms turėtų būti leista atlikti savo sprendimų dėl paramos metinę peržiūrą, peržiūrėtiems sprendimams įsigaliojant nuo 2019 paraiškų teikimo metų;

(45)

panašu, kad viena pagrindinių gamintojų organizacijų formavimosi kliūčių, ypač valstybėse narėse, kurios atsilieka organizavimo lygio požiūriu, yra tarpusavio pasitikėjimo ir ankstesnės patirties trūkumas. Tą kliūtį galėtų padėti pašalinti konsultuojamasis ugdymas, per kurį veikiančios gamintojų organizacijos nurodytų kryptį kitoms vaisių ir daržovių gamintojų organizacijoms, gamintojų grupėms ar atskiriems gamintojams, todėl toks ugdymas turėtų būti įtrauktas į vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų tikslus;

(46)

be produktų pašalinimo iš rinkos, siekiant juos nemokamai paskirstyti, taip pat tikslinga teikti finansinę paramą dotacijas konsultuojamojo ugdymo veiksmams, kuriais siekiama skatinti gamintojus steigti organizacijas, atitinkančias pripažinimo kriterijus, kad galėtų pasinaudoti visišku Sąjungos finansavimu pagal esamų gamintojų organizacijų veiklos programas;

(47)

krizės prevencijos ir valdymo priemonių taikymo sritis turėtų būti išplėsta ir apimti savitarpio fondų papildymą, nes tai galėtų tapti nauja kovos su krizėmis priemone, ir pardavimo skatinimą bei informavimą siekiant įvairinti ir stiprinti vaisių ir daržovių rinkas;

(48)

siekiant supaprastinti dabartinę procedūrą, kurią sudaro: pirma, leidimas valstybėms narėms teikti papildomą nacionalinę finansinę paramą gamintojų organizacijoms Sąjungos regionuose, kuriuose organizacijų steigimosi lygis yra itin žemas, ir, antra, nacionalinės finansinės paramos dalies kompensavimas, jei tenkinamos kitos sąlygos, turėtų būti nustatyta nauja sistema, taikoma valstybėms narėms, kuriose organizacijų steigimosi lygis yra gerokai žemesnis nei Sąjungos vidurkis. Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą nuo dabartinės procedūros prie naujosios sistemos, turėtų būti numatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis. Taigi naujoji sistema turėtų būti pradėta taikyti nuo 2019 m. sausio 1 d.;

(49)

siekiant užtikrinti vyno spiritų su geografine nuoroda apsaugą nuo rizikos, kad bus neteisėtai pasinaudota reputacija, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama taikyti leidimų sodinti vynmedžius, tinkamus vynui su geografine nuoroda gaminti, išdavimo taisykles ir vynui, tinkamam vyno spiritams su geografine nuoroda gaminti;

(50)

sutarčių naudojimas pieno ir pieno produktų sektoriuje gali padėti padidinti veiklos vykdytojų atsakomybę ir pagerinti jų informuotumą apie poreikį geriau atsižvelgti į rinkos signalus, padidinti kainų pokyčių poveikį galutinei kainai ir pritaikyti pasiūlą prie paklausos, taip pat padėti išvengti tam tikros nesąžiningos komercinės praktikos. Siekiant paskatinti, kad tokios sutartys būtų naudojamos pieno ir pieno produktų sektoriuje, taip pat kituose sektoriuose, gamintojai, gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos turėtų turėti teisę prašyti rašytinės sutarties, net jeigu atitinkama valstybė narė nėra nustačiusi, kad tokios sutartys turi būti naudojamos privalomai;

(51)

sutarties dėl žalio pieno tiekimo šalys gali derėtis dėl tokios sutarties elementų, tačiau valstybėms narėms, kurios yra nustačiusios, kad tokios sutartys turi būti naudojamos privalomai, suteikiama galimybė nustatyti tam tikras sutarčių sąlygas, visų pirma jų minimalią trukmę. Siekiant šalims sudaryti sąlygas susitarti dėl aiškių sutarties nuostatų, susijusių su tiekiamu kiekiu ir kainomis, valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę nustatyti šalims pareigą susitarti dėl tiekiamo kiekio ir už tą pristatymą mokėtinos kainos santykio;

(52)

gamintojų organizacijos ir jų asociacijos gali naudingai prisidėti koncentruojant pasiūlą ir gerinant rinkodarą, planavimą bei pritaikant gamybą prie paklausos, optimizuojant gamybos išlaidas ir stabilizuojant gamintojo kainas, atliekant mokslinius tyrimus, skleidžiant geriausią praktiką ir teikiant techninę pagalbą, tvarkant šalutinius produktus ir valdant rizikos valdymo priemones, kuriomis gali naudotis jų nariai, taip padėdamos stiprinti gamintojų padėtį maisto grandinėje. Taigi jos savo veikla, įskaitant derybas dėl sutarčių dėl tokių gamintojų organizacijų ir jų asociacijų tiekiamų žemės ūkio produktų, kai koncentruojama jų narių pagamintų produktų pasiūla ir jie pateikiami rinkai, padeda siekti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 39 straipsnyje nustatytų BŽŪP tikslų, nes sustiprina ūkininkų padėtį maisto tiekimo grandinėje ir gali prisidėti prie maisto tiekimo grandinės geresnio veikimo. 2013 m. BŽŪP reforma sustiprintas gamintojų organizacijų vaidmuo. Todėl, nukrypstant nuo SESV 101 straipsnio, galimybė vykdyti tokią veiklą kaip gamybos planavimas, išlaidų optimizavimas, gamintojų narių produktų pateikimas rinkai ir derybų dėl sutarčių vedimas turėtų būti aiškiai reglamentuojama kaip visų sektorių, kurių atžvilgiu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1308/2013 (10) nustatomas bendras rinkų organizavimas, pripažintų gamintojų organizacijų teisė. Ta nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti taikoma tik gamintojų organizacijoms, kurios iš tikrųjų vykdo veiklą, kuria siekiama ekonominės integracijos, ir kurios koncentruoja savo narių produktų pasiūlą ir teikia juos rinkai. Tačiau tokioms gamintojų organizacijoms ne tik turėtų būti taikomas SESV 102 straipsnis, bet ir turėtų būti nustatytos apsaugos priemonės siekiant užtikrinti, kad tokia veikla nebūtų pašalinta konkurencija arba nekiltų pavojus SESV 39 straipsnyje nustatytiems tikslams. Konkurencijos institucijos turėtų turėti teisę tokiais atvejais įsikišti ir nuspręsti, kad tokia veikla ateityje turėtų būti pakeista, nutraukta arba neturėtų būti vykdoma apskritai. Tol, kol konkurencijos institucija priima sprendimą, gamintojų organizacijų vykdoma veikla turėtų būti laikoma teisėta. Gamintojų organizacijų asociacijos, pripažintos pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 156 straipsnio 1 dalį, savo pačių vykdomos veiklos atžvilgiu turėtų galėti remtis ta nukrypti leidžiančia nuostata tokiu pačiu mastu ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir gamintojų organizacijos;

(53)

gamintojų organizacijos pripažįstamos viename iš Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų konkrečių sektorių. Kadangi gamintojų organizacijos gali veikti daugiau nei viename sektoriuje ir siekiant išvengti administracinės naštos nustatant gamintojams pareigą pripažinimo tikslais sukurti keletą gamintojų organizacijų, vis dėlto viena gamintojų organizacija turėtų galėti gauti daugiau nei vieną pripažinimą. Tačiau tokiais atvejais atitinkama gamintojų organizacija turėtų patenkinti kiekvienam iš atitinkamų sektorių nustatytas pripažinimo sąlygas;

(54)

atsižvelgiant į vaidmenį, kurį gali atlikti tarpšakinės organizacijos tam, kad maisto tiekimo grandinė veiktų geriau, reikėtų praplėsti galimų tikslų, kurių gali siekti tokios tarpšakinės organizacijos, sąrašą, į jį įtraukiant ir rizikos, susijusios su gyvūnų sveikata, augalų apsauga ir aplinka, prevencijos ir valdymo priemones;

(55)

tarpšakinės organizacijos pripažįstamos viename iš Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų konkrečių sektorių. Kadangi tarpšakinės organizacijos gali veikti daugiau nei viename sektoriuje ir siekiant išvengti administracinės naštos nustatant joms pareigą pripažinimo tikslais sukurti keletą tarpšakinių organizacijų, vis dėlto vis dėlto viena gamintojų organizacija turėtų galėti gauti daugiau nei vieną pripažinimą. Tačiau tokiais atvejais tarpšakinė organizacija turėtų patenkinti kiekvienam iš susijusių sektorių nustatytas pripažinimo sąlygas;

(56)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas geresniam rinkos signalų perdavimui ir sustiprinti gamintojų kainų ir pridėtinės vertės ryšius visoje tiekimo grandinėje, ūkininkams, įskaitant ūkininkų asociacijas, turėtų būti leidžiama susitarti su jų pirmuoju pirkėju dėl vertės pasidalijimo sąlygų, įskaitant rinkos pelną ir nuostolius. Kadangi tarpšakinės organizacijos gali atlikti svarbų vaidmenį sudarant sąlygas tiekimo grandinės šalių dialogui, taip pat skleidžiant geriausią praktiką ir propaguojant rinkos skaidrumą, joms turėtų būti leidžiama nustatyti standartines vertės pasidalijimo sąlygas. Vis dėlto vertės pasidalijimo sąlygas ūkininkai, ūkininkų asociacijos ir jų pirmasis pirkėjas turėtų ir toliau taikyti savanoriškai;

(57)

iš patirties, įgytos taikant Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 188 straipsnį, matyti, kad iškyla sunkumų dėl būtinybės priimti įgyvendinimo aktus dėl paprastų matematinių procesų, susietų su kvotų paskirstymo tvarka, valdymo, ir tų aktų priėmimas reikalauja daug išteklių, nors toks metodas nepasižymi jokiu ypatingu privalumu. Iš esmės Komisija šiuo atžvilgiu visiškai negali veikti savo nuožiūra, nes susijusi formulė jau nustatyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1301/2006 (11) 7 straipsnio 2 dalyje. Siekiant sumažinti susijusią administracinę naštą ir supaprastinti procesą, reikėtų numatyti, kad tarifinių kvotų paskirstymo rezultatus Komisija skelbs atitinkamame tekste interneto svetainėje. Be to, reikėtų įtraukti konkrečią nuostatą, numatančią, kad valstybės narės licencijas turėtų išduoti tik po to, kai Komisija paskelbia paskirstymo rezultatus;

(58)

siekiant, kad ūkininkų ar gamintojų organizacijos arba jų asociacijos veiksmingai taikytų Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 209 straipsnį, reikėtų numatyti galimybę prašyti Komisijos nuomonės dėl ūkininkų ar gamintojų organizacijų arba jų asociacijų susitarimų, sprendimų ir suderintų veiksmų suderinamumo su SESV 39 straipsnyje nustatytais tikslais;

(59)

siekiant užtikrinti, kad Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos, pagal kurias galima sudaryti kolektyvinius susitarimus ir priimti sprendimus laikinai stabilizuoti atitinkamus sektorius didelio rinkos pusiausvyros sutrikimo laikotarpiais, galėtų būti įgyvendintos veiksmingai ir laiku, tokių kolektyvinių veiksmų galimybės turėtų būti išplėstos ir apimti ūkininkus bei ūkininkų asociacijas. Be to, tokių laikinų priemonių nebeturėtų būti leidžiama taikyti kraštutiniu atveju, tačiau jos galėtų papildyti Sąjungos veiksmus, kurių ji imasi įgyvendinant valstybės intervencijos, privačiojo sandėliavimo ir išskirtines priemones, numatytas Reglamente (ES) Nr. 1308/2013;

(60)

kadangi tikslinga pereinamuoju laikotarpiu, atsiradusiu dėl kvotų sistemos galiojimo pabaigos, toliau padėti pieno ir pieno produktų sektoriui ir paskatinti šį sektorių veiksmingiau reaguoti į rinkos ir kainų svyravimus, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatoms, kuriomis sustiprinamos sutarčių sąlygos pieno ir pieno produktų sektoriuje, nebeturėtų būti nustatyta galiojimo pabaiga;

(61)

žemės ūkio rinkos turėtų būti skaidrios, o informacija apie kainas – prieinama ir naudinga visiems suinteresuotiesiems subjektams;

(62)

iš patirties, įgytos taikant Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo II dalies A skirsnį, matyti, kad iškyla sunkumų dėl būtinybės priimti įgyvendinimo aktus dėl nedidelio vyno sodrinimo ribų padidinimo patvirtinimo, kurie yra techninio ir neprieštaringo pobūdžio, ir tų aktų priėmimas reikalauja daug išteklių, nors toks metodas nepasižymi jokiu ypatingu privalumu. Siekiant sumažinti susijusią administracinę naštą ir supaprastinti procesą, reikėtų numatyti, kad valstybės narės, kurios nusprendžia pasinaudoti ta leidžiančia nukrypti nuostata, turi pranešti Komisijai apie visus tokius sprendimus;

(63)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 652/2014 (12) galimybė biudžetinius įsipareigojimus suskaidyti į metines išmokas numatoma tik tuo atveju, jeigu patvirtinamos daugiametės gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programos, tyrimų programos, skirtos kenksmingiesiems organizmams aptikti, ir kenksmingųjų organizmų kontrolės atokiausiuose Sąjungos regionuose programos. Supaprastinimo sumetimais ir siekiant sumažinti administracinę naštą, ta galimybė turėtų būti taikoma ir įgyvendinant kitus tame reglamente numatytus veiksmus;

(64)

siekiant, kad šiuo reglamentu numatyti pakeitimai galėtų būti taikomi nuo 2018 m. sausio 1 d., jis turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(65)

todėl reglamentai (ES) Nr. 1305/2013, (ES) Nr. 1306/2013, (ES) Nr. 1307/2013, (ES) Nr. 1308/2013 ir (ES) Nr. 652/2014 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

2 straipsnio 1 dalies antra pastraipa iš dalies keičiama taip:

2)

8 straipsnio 1 dalies h punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

3)

14 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Pagal šią priemonę finansuoti tinkamos išlaidos – žinių perdavimo arba informavimo veiklos organizavimo ir vykdymo išlaidos. Demonstracinę veiklą vykdant įdiegta infrastruktūra gali būti naudojama ir veiksmą užbaigus. Parodomųjų projektų atveju parama gali būti dengiamos ir atitinkamos investicinės išlaidos. Dalyvių kelionių, apgyvendinimo išlaidos bei dienpinigiai ir ūkininkų pavadavimo išlaidos taip pat yra tinkamos finansuoti. Paramos gavėjui apmokamos visos šioje dalyje nurodytos išlaidos.“;

4)

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7)

19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8)

20 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4.   2 ir 3 dalys netaikomos, jei parama teikiama finansinių priemonių forma.“;

9)

23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)

28 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11)

29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

12)

30 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Apskaičiuodamos pirmoje pastraipoje nurodytas su parama susijusias išmokas valstybės narės atima būtiną sumą, kad būtų užkirstas kelias dvigubam Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 43 straipsnyje nurodytos praktikos finansavimui. Valstybės narės gali apskaičiuoti išskaičiuotiną sumą kaip fiksuotą vidutinę sumą, taikomą visiems atitinkamiems paramos gavėjams, vykdantiems atitinkamas papriemones.“;

13)

31 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

14)

33 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Gyvūnų gerovės išmokos pagal šią priemonę skiriamos ūkininkams, kurie savanoriškai imasi įgyvendinti veiksmus pagal vieną ar kelis gyvūnų gerovės įsipareigojimus ir kurie yra aktyvūs ūkininkai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9 straipsnyje, kaip taikoma atitinkamoje valstybėje narėje.“;

15)

36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

16)

37 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1.   Parama pagal 36 straipsnio 1 dalies a punktą skiriama tik draudimo sutartims, kuriomis padengiami nuostoliai, patirti dėl nepalankaus klimato reiškinio, gyvūnų ar augalų ligos, kenksmingųjų organizmų antpuolio arba su aplinka susijusio įvykio, arba nuostoliai, patirti, kai įgyvendinus pagal Direktyvą 2000/29/EB patvirtintą augalų ligos arba kenksmingųjų organizmų išnaikinimo arba plitimo sustabdymo priemonę buvo sunaikinta daugiau kaip 20 % ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų metų laikotarpio produkcijos arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinės trejų metų produkcijos, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės. Metinei ūkininko produkcijai apskaičiuoti gali būti naudojami indeksai. Taikant tokį apskaičiavimo metodą galima nustatyti faktinius atskiro ūkininko nuostolius atitinkamais metais.“;

17)

38 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

18)

39 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

19)

įterpiamas šis straipsnis:

„39a straipsnis

Konkretaus sektoriaus ūkininkams skirta pajamų stabilizavimo priemonė

„1.   Parama pagal 36 straipsnio 1 dalies d punktą skiriama tik tinkamai pagrįstais atvejais ir kai pajamų sumažėjimas viršija bent 20 % atskiro ūkininko vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės, ribą. Per metus ūkininko prarastoms pajamoms apskaičiuoti gali būti naudojami indeksai. 36 straipsnio 1 dalies d punkte pajamos yra įplaukų, kurias ūkininkas gauna iš rinkos, įskaitant bet kokios formos viešąją paramą, suma, atskaičius gamybos sąnaudas. Iš tarpusavio pagalbos fondo ūkininkams mokamomis išmokomis kompensuojama mažiau kaip 70 % pajamų, prarastų tais metais, kuriais gamintojas įgyja teisę gauti šią pagalbą.

2.   39 straipsnio 2–5 dalys taikomos teikiant paramą pagal 36 straipsnio 1 dalies d punktą.“;

20)

45 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

21)

49 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

22)

59 straipsnio 4 dalis iš dalies keičiama taip:

23)

60 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

24)

62 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Kai parama skiriama remiantis standartinėmis arba papildomomis išlaidomis ir prarastomis pajamomis pagal 21 straipsnio 1 dalies a ir b punktus prarastų pajamų ir priežiūros išlaidų atžvilgiu ir 28–31, 33 ir 34 straipsnius, valstybės narės užtikrina, kad atitinkami skaičiavimai būtų tinkami bei tikslūs ir atlikti iš anksto, taikant teisingą, sąžiningą ir patikrinamą apskaičiavimo metodą. Tuo tikslu įstaiga, funkciškai nepriklausoma nuo valdžios institucijų, atsakingų už programos įgyvendinimą, ir turinti tinkamos ekspertinės patirties, atlieka skaičiavimus arba patvirtina, kad apskaičiavimai yra tinkami ir tikslūs. Į kaimo plėtros programą įtraukiamas skaičiavimų tinkamumą ir tikslumą patvirtinantis pareiškimas.“;

25)

66 straipsnio 1 dalies b punktas išbraukiamas;

26)

74 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:

27)

II priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento I priedą.

1)

26 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

38 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Vykstant teismo procesui ar nagrinėjant išmokų mokėjimo sustabdymo poveikį turintį administracinį ieškinį, 1 ar 2 dalyje nurodytas laikotarpis, kuriuo įsipareigojimai automatiškai panaikinami, sustabdomas su atitinkamais veiksmais susijusios sumos atžvilgiu, kol trunka teismo procesas arba kol nagrinėjamas administracinis ieškinys, jei Komisija iš valstybės narės ne vėliau kaip N + 4 metų sausio 31 d. gauna motyvuotą pranešimą.“;

3)

43 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:

4)

54 straipsnio 3 dalies a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

5)

63 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Jei nesilaikoma nacionalinių ar Sąjungos viešųjų pirkimų taisyklių, paramos dalis, kuri neturi būti sumokėta arba turi būti atšaukta, nustatoma atsižvelgiant į nesilaikymo mastą ir laikantis proporcingumo principo. Sandorio teisėtumas ir tvarkingumas gali būti paveikti tik tiek, kiek tai susiję su paramos dalimi, kuri neturi būti sumokėta arba turi būti atšaukta.“;

6)

72 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Nukrypdamos nuo šio straipsnio 1 dalies a punkto, valstybės narės gali nuspręsti, kad:

7)

75 straipsnio 1 dalies trečia ir ketvirta pastraipos pakeičiamos taip:

„Nepaisant šios dalies pirmos ir antros pastraipų, valstybės narės:

Pagal 67 straipsnio 2 dalyje nurodytą kaimo plėtros politiką teikiamos paramos atveju šios dalies pirma ir antra pastraipos taikomos 2019 paraiškų teikimo metais pateiktų paramos paraiškų ar mokėjimo prašymų atžvilgiu.“

1)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

6 straipsnio 2 dalis papildoma šia pastraipa:

„Kai valstybė narė pasinaudoja 36 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje numatyta galimybe, tai valstybei narei atitinkamiems metams II priede nustatyta viršutinė nacionalinė riba gali būti padidinta suma, kuri apskaičiuojama pagal tą pastraipą.“;

3)

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

11 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Valstybės narės gali kasmet peržiūrėti savo sprendimus dėl išmokų sumažinimo pagal šį straipsnį, jei dėl tokios peržiūros nesumažinamos kaimo plėtrai skiriamos sumos.

Valstybės narės praneša Komisijai apie sprendimus, priimtus pagal šį straipsnį, ir apie visus numatomus sumažinimus gauti lėšas visais metais iki 2019 m. ne vėliau kaip metų, einančių prieš tokių sprendimų taikymo metus, rugpjūčio 1 d.; paskutinė galima tokio pranešimo diena yra 2018 m. rugpjūčio 1 d.“;

5)

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

31 straipsnio 1 dalies g punktas pakeičiamas taip:

7)

36 straipsnio 4 dalis papildoma šiomis pastraipomis:

„Kiekvienai valstybei narei pagal šios dalies pirmą pastraipą apskaičiuota suma gali būti padidinama ne daugiau kaip 3 % II priede nurodytos atitinkamos metinės nacionalinės viršutinės ribos, atėmus sumą, kuri gaunama atitinkamais metais pritaikius 47 straipsnio 1 dalyje nurodytą procentinę dalį. Jeigu valstybė narė taiko tokį padidinimą, Komisija atsižvelgia į tą padidinimą nustatydama vienkartinės išmokos už plotus sistemos metinę nacionalinę viršutinę ribą pagal šios dalies pirmą pastraipą. Tuo tikslu valstybės narės ne vėliau kaip 2018 m. sausio 31 d. praneša Komisijai apie metines procentines dalis, kuriomis kiekvienais kalendoriniais metais nuo 2018 m. turi būti padidinta pagal šio straipsnio 1 dalį apskaičiuota suma.

Valstybės narės gali kasmet peržiūrėti šios dalies antroje pastraipoje nurodytą savo sprendimą ir apie visus tokia peržiūra grindžiamus sprendimus praneša Komisijai ne vėliau kaip metų, einančių prieš jų taikymo metus, rugpjūčio 1 d.“;

8)

44 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

46 straipsnis iš dalie keičiamas taip:

10)

50 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11)

52 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

12)

53 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Ne vėliau kaip bet kurių konkrečių metų rugpjūčio 1 d. valstybės narės gali peržiūrėti savo sprendimą, priimtą pagal šį skyrių, ir nuspręsti nuo kitų metų:

Valstybės narės praneša Komisijai apie visus tokius sprendimus ne vėliau kaip pirmoje pastraipoje nurodytą dieną.“;

13)

70 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

14)

X priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

1)

33 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

34 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   1 dalyje numatyta 50 % riba padidinama iki 100 % šiais atvejais:

3)

35 straipsnis pakeičiamas taip:

„35 straipsnis

Nacionalinė finansinė parama

1.   Valstybių narių regionuose, kuriuose vaisių ir daržovių sektoriaus gamintojų organizacijų steigimosi lygis yra daug žemesnis už Sąjungos vidurkį, valstybės narės gamintojų organizacijoms gali suteikti nacionalinę finansinę paramą, kuri negali būti didesnė kaip 80 % finansinių įnašų, nurodytų 32 straipsnio 1 dalies a punkte, ir neviršyti 10 % bet kurios tokios gamintojų organizacijos parduodamos produkcijos vertės. Tokia parama papildo iš veiklos fondo teikiamą paramą.

2.   Gamintojų organizacijų steigimosi lygis valstybės narės regione laikomas daug žemesniu už Sąjungos vidurkį, kai vidutinis organizacijų steigimosi lygis trejus metus iš eilės prieš veiksmų programos įgyvendinimą buvo mažesnis kaip 20 %. Organizacijų steigimosi lygis apskaičiuojamas atitinkamame regione gautos ir gamintojų organizacijų, gamintojų organizacijų asociacijų ir gamintojų grupių, pripažintų pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 125e straipsnį arba Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 27 straipsnį, parduotos vaisių ir daržovių produkcijos vertę padalijus iš visos tame regione gautos vaisių ir daržovių produkcijos vertės.

3.   Valstybės narės, kurios teikia nacionalinę finansinę paramą pagal 1 dalį, praneša Komisijai apie regionus, kurie atitinka 2 dalyje nurodytus kriterijus, ir apie nacionalinę finansinę paramą, suteiktą gamintojų organizacijoms tuose regionuose.“;

4)

37 straipsnio d punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

5)

38 straipsnio pirmoje pastraipoje i punktas pakeičiamas taip:

6)

62 straipsnis papildomas šia dalimi:

„5.   Valstybės narės gali taikyti šį skyrių vietovėms, kuriose gaminamas vynas, tinkantis vyno spiritams su geografine nuoroda, užregistruota pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 (*1) III priedą, gaminti. Šiame skyriuje tos vietovės gali būti laikomos vietovėmis, kuriose gali būti gaminamas vynas su saugoma kilmės vietos nuoroda arba saugoma geografine nuoroda.

7)

64 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8)

148 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

149 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Pagal 161 straipsnio 1 dalį pripažinta pieno ir pieno produktų sektoriaus gamintojų organizacija savo ūkininkų narių vardu gali derėtis dėl visai jų bendrai produkcijai ar jos daliai taikytinų sutarčių dėl žalio pieno, kurį ūkininkai pristato žalio pieno perdirbimo įmonei arba surinkėjui, kaip apibrėžta 148 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje.“;

10)

152 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11)

154 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

12)

157 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

13)

159 straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

„Netaikoma teksto redakcijai lietuvių kalba.“;

14)

161 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

15)

168 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

16)

169, 170 ir 171 straipsniai išbraukiami;

17)

įterpiamas šis skirsnis:

„5a skirsnis

Vertės pasidalijimo sąlygos

172a straipsnis

Vertės pasidalijimas

Nedarant poveikio konkrečioms vertės pasidalijimo cukraus sektoriuje sąlygoms, ūkininkai, įskaitant ūkininkų asociacijas, ir jų pirmasis pirkėjas gali susitarti dėl vertės pasidalijimo sąlygų, kurios apima rinkos pelną ir nuostolius, nustatydami, kaip tarp jų turi būti paskirstomi atitinkamų rinkos kainų ar kitų prekių rinkų pokyčiai.“;

18)

184 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Komisija leidžia pradėti naudotis į laisvą apyvartą Sąjungoje išleistinų žemės ūkio produktų importo tarifinėmis kvotomis (arba jų dalimi) arba Sąjungos žemės ūkio produktų importo į trečiąsias šalis tarifinėmis kvotomis, kurių dalį arba visas turi administruoti Sąjunga ir kurios nustatytos pagal SESV sudarytais tarptautiniais susitarimais arba kitais aktais, priimtais pagal SESV 43 straipsnio 2 dalį arba 207 straipsnį, ir (arba) jas administruoja deleguotaisiais aktais pagal šio reglamento 186 straipsnį ir įgyvendinimo aktais pagal šio reglamento 187 straipsnį.“;

19)

188 straipsnis pakeičiamas taip:

„188 straipsnis

Tarifinių kvotų paskirstymo procesas

1.   Komisija interneto svetainėje atitinkamai viešai paskelbia tarifinių kvotų paskirstymo pagal paraiškas, apie kurias pranešta, rezultatus, atsižvelgdama į turimas tarifines kvotas ir paraiškas, apie kurias pranešta.

2.   1 dalyje nurodytame pranešime taip pat nurodoma, jei taikytina, būtinybė atmesti svarstomas paraiškas, sustabdyti paraiškų teikimą arba paskirstyti nepanaudotus kiekius.

3.   Komisijai pagal 1 dalį paskelbus tarifinių kvotų paskirstymo rezultatus, valstybės narės išduoda importo ir eksporto licencijas prašomiems kiekiams pagal importo ir eksporto tarifines kvotas, kurioms taikomi atitinkami paskirstymo koeficientai.“;

20)

209 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

21)

222 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

22)

232 straipsnio 2 dalis išbraukiama;

23)

VII ir VIII priedai iš dalies pakeičiami pagal šio reglamento III priedą.

1)

4 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4.   Jei daugiamečiai veiksmai patvirtinami, biudžetinius įsipareigojimus galima suskaidyti į metines išmokas. Jeigu biudžetiniai įsipareigojimai yra taip suskaidyti, Komisija nustato metinių išmokų įsipareigojimus atsižvelgdama į veiksmų įgyvendinimo pažangą, numatomus poreikius ir biudžeto galimybes.“;

2)

13 straipsnio 5 dalis išbraukiama;

3)

22 straipsnio 5 dalis išbraukiama;

4)

27 straipsnio 5 dalis išbraukiama.

a)

3 straipsnio 11 dalies a ir b punktai taikomi nuo 2015 m. sausio 1 d.,

b)

1 straipsnio 23 dalies b punktas – nuo 2016 m. sausio 1 d., o

c)

4 straipsnio 3 dalis – nuo 2019 m. sausio 1 d.