(1)

šiame reglamente nustatomas teisinis pagrindas, reikalingas patikimam, įtraukiam, ekonomiškai efektyviam, skaidriam ir nuspėjamam energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymui (toliau – valdymo mechanizmas), kuriuo užtikrinama, kad Sąjunga ir jos valstybės narės, dėdamos viena kitą papildančias, darnias ir plataus užmojo pastangas, įgyvendintų 2030 m. ir ilgalaikius energetikos sąjungos tikslus ir uždavinius, vadovaujantis 2015 m. Paryžiaus susitarimu dėl klimato kaitos, priimtu per 21-ąją Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferenciją (toliau – Paryžiaus susitarimas), ir padaroma, kad administracinės procedūros nebūtų pernelyg sudėtingos;

(2)

energetikos sąjunga turėtų apimti penkis aspektus: energetinį saugumą, energijos vidaus rinką, energijos vartojimo efektyvumą, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą ir mokslinius tyrimus, inovacijas ir konkurencingumą;

(3)

atsparios energetikos sąjungos, kurios esmę sudaro plataus užmojo klimato politika, tikslas – užtikrinti, kad Sąjungos vartotojams, įskaitant namų ūkius ir įmones, energija būtų įperkama ir tiekiama laikantis saugios, tvarios ir konkurencingos energetikos principų, ir skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas pritraukiant investicijų, o tam reikia iš esmės pertvarkyti Europos energetikos sistemą. Toks pertvarkymas taip pat yra glaudžiai susijęs su poreikiu išsaugoti, apsaugoti ir pagerinti aplinkos kokybę ir skatinti apdairų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą, visų pirma skatinant efektyviai vartoti energiją ir ją taupyti ir plėtojant naujų ir atsinaujinančiųjų išteklių formų energetiką. Tą tikslą galima pasiekti tik taikant suderintas priemones: Sąjungos, regioniniu, nacionaliniu ir vietos lygmenimis derinant teisėkūros ir ne teisėkūros procedūra priimamus aktus;

(4)

sukūrus visapusiškai veikiančią ir atsparią energetikos sąjungą, Sąjunga taptų pirmaujančiu regionu inovacijų, investicijų, ekonomikos augimo ir socialinio bei ekonominio vystymosi srityse ir parodytų gerą pavyzdį, kaip plataus užmojo siekiai švelninti klimato kaitą yra glaudžiai susiejami su priemonėmis, kuriomis siekiama skatinti inovacijas, investicijas ir ekonomikos augimą;

(5)

rengdama šį reglamentą, Komisija parengė ir patvirtino kelias energetikos sektoriaus politikos iniciatyvas, visų pirma susijusias su atsinaujinančiųjų išteklių energija, energijos vartojimo efektyvumu, įskaitant pastatų energinį naudingumą, ir rinkos modeliu. Tos iniciatyvos sudaro priemonių rinkinį, kurio bendra tema – principas „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, Sąjungos pirmavimas pasaulyje atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje ir sąžininga politika vartotojų atžvilgiu, be kita ko, kovojant su energijos nepritekliumi ir skatinant sąžiningą konkurenciją vidaus rinkoje;

(6)

savo 2014 m. spalio 23 ir 24 d. išvadose Europos Vadovų Taryba pritarė Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos strategijai, kuri grindžiama keturiais pagrindiniais Sąjungos lygmens tikslais: tikslu visuose ekonomikos sektoriuose išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekį sumažinti bent 40 %, orientaciniu tikslu energijos vartojimo efektyvumą padidinti bent 27 % (šis tikslas turi būti peržiūrėtas iki 2020 m., siekiant efektyvumą padidinti 30 %), tikslu užtikrinti, kad bent 27 % Sąjungoje suvartojamos energijos sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių energija, ir tikslu sujungti bent 15 % elektros energijos tinklų. Europos Vadovų Taryba nurodė, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslas yra privalomas Sąjungos lygmeniu ir bus pasiektas valstybių narių įnašais, vadovaujantis poreikiu kolektyviai pasiekti Sąjungos tikslą. Naujoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB (4) redakcijoje nustatytas naujas privalomas Sąjungos 2030 m. tikslas bent 32 % energijos gauti iš atsinaujinančiųjų išteklių, įskaitant nuostatą dėl peržiūros iki 2023 m., siekiant padidinti Sąjungos lygmens tikslą. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES (5) pakeitimuose nustatytas Sąjungos lygmens tikslas iki 2030 m. bent 32,5 % pagerinti energijos vartojimo efektyvumą, įskaitant nuostatą dėl peržiūros, siekiant padidinti Sąjungos lygmens tikslus;

(7)

privalomas tikslas iki 2030 m. Sąjungos viduje visų ekonomikos sektorių išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 40 %, palyginti su 1990 m., buvo oficialiai patvirtintas per 2015 m. kovo 6 d. Aplinkos tarybos posėdį kaip tikslas, kurio Sąjunga ir jos valstybės narės siekia imdamosi numatomų nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų, kad būtų įgyvendintas Paryžiaus susitarimas. Paryžiaus susitarimą Sąjunga ratifikavo 2016 m. spalio 5 d. (6) ir jis įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. Juo pakeičiamas požiūris, kurio laikytasi pagal 1997 m. Kioto protokolą; tą protokolą Sąjunga patvirtino Tarybos sprendimu 2002/358/EB (7), ir jis po 2020 m. nebebus taikomas. Reikėtų atitinkamai atnaujinti Sąjungos išmetamo ir šalinamo teršalų kiekio stebėjimo ir ataskaitų teikimo sistemą;

(8)

Paryžiaus susitarimu padidinti pasauliniai klimato kaitos švelninimo užmojai ir nustatomas ilgalaikis tikslas, vadovaujantis tikslu užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas riboti temperatūros padidėjimą 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu;

(9)

siekiant Paryžiaus susitarime nustatytų su temperatūra susijusių tikslų, Sąjunga turėtų siekti, kad kuo anksčiau būtų užtikrintas iš įvairių šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo teršalų kiekio ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio balansas, o vėliau atitinkamais atvejais būtų pašalinama daugiau teršalų negu išmetama;

(10)

klimato sistemoje bendra ŠESD koncentracija atmosferoje priklauso nuo bendro per tam tikrą laiką dėl žmogaus veiklos išmetamo teršalų kiekio. Komisija turėtų išnagrinėti įvairius Sąjungos įnašo, siekiant įvykdyti ilgalaikius uždavinius, scenarijus, be kita ko, scenarijų, pagal kurį Sąjungoje iki 2050 m. būtų pasiekta, kad nebebūtų išmetama ŠESD, o po 2050 m. – pašalinama daugiau teršalų negu išmetama, ir tų scenarijų poveikį likusiam pasauliniam ir Sąjungos anglies dioksido biudžetui. Komisija turėtų parengti analizę, skirtą Sąjungos ilgalaikei strategijai dėl Sąjungos įnašo siekiant Paryžiaus susitarimo įsipareigojimų išlaikyti vidutinę temperatūrą pasaulyje pakilimą gerokai žemiau 2 °C virš ikipramoninio lygio ir dėti pastangas apriboti šį temperatūros pakilimą 1,5 °C virš ikipramoninio lygio, įskaitant skirtingus scenarijus, be kita ko, scenarijų, pagal kurį Sąjungoje iki 2050 m. būtų pasiekta, kad nebebūtų išmetama ŠESD, o po 2050 m. – pašalinama daugiau teršalų negu išmetama, ir jų poveikį pasauliniam ir Sąjungos anglies dioksido biudžetui;

(11)

nors Sąjunga įsipareigojo iki 2030 m. pasiekti plataus užmojo tikslus sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, klimato kaitos grėsmė yra pasaulinio masto problema. Todėl Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų bendradarbiauti su savo tarptautiniais partneriais, siekdamos užtikrinti, kad visos šalys siektų plataus užmojo tikslų, atitinkančių ilgalaikius Paryžiaus susitarimo tikslus;

(12)

2014 m. spalio 23 ir 24 d. išvadose Europos Vadovų Taryba taip pat susitarė, kad turėtų būti sukurtas patikimas ir skaidrus valdymo mechanizmas, kuris nesudarytų bereikalingos administracinės naštos, suteiktų valstybėms narėms pakankamai lankstumo galimybių ir padėtų užtikrinti, kad Sąjunga pasiektų savo energetikos politikos tikslus, visapusiškai gerbiant valstybių narių laisvę nustatyti savo energijos rūšių derinį. Ji pabrėžė, kad toks valdymo mechanizmas turėtų būti grindžiamas esamais komponentais, pvz., nacionalinėmis klimato programomis, nacionaliniais atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo planais, taip pat būtinybe racionalizuoti ir suderinti atskirus planavimo ir ataskaitų teikimo aspektus. Ji taip pat sutarė sustiprinti vartotojų vaidmenį ir teises, padidinti skaidrumą ir nuspėjamumą investuotojams, inter alia, sistemingai stebint pagrindinius rodiklius, kad energija būtų įperkama ir tiekiama laikantis saugios, tvarios ir konkurencingos energetikos principų, ir sudaryti palankesnes sąlygas koordinuoti nacionalinę klimato ir energetikos politiką ir skatinti regioninį valstybių narių bendradarbiavimą;

(13)

2015 m. vasario 25 d. komunikate dėl atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategijos Komisija nurodo, jog, siekiant užtikrinti, kad visais su energetika susijusiais Sąjungos, regionų, valstybių ir vietos lygmens veiksmais būtų prisidedama prie energetikos sąjungos uždavinių įgyvendinimo, reikalingas integruotas valdymo mechanizmas: taip praplečiama 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijoje nustatyta valdymo taikymo sritis – į ją įtraukiami visi penki energetikos sąjungos aspektai;

(14)

2015 m. lapkričio 18 d. komunikate dėl energetikos sąjungos padėties Komisija taip pat nurodė, kad integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai, apimantys visus penkis energetikos sąjungos aspektus, yra būtina strategiškesnio energetikos ir klimato politikos planavimo priemonė. Į tą komunikatą įtrauktos valstybėms narėms skirtos Komisijos gairės dėl integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų yra pagrindas, kuriuo remdamosi valstybės narės galėjo pradėti rengti 2021–2030 m. laikotarpio nacionalinius planus, ir jose nustatyti pagrindiniai valdymo mechanizmo ramsčiai. Be to, komunikate nurodyta, kad toks valdymas turėtų būti įtvirtintas teisės aktais;

(15)

2015 m. lapkričio 26 d. išvadose dėl energetikos sąjungos valdymo sistemos Taryba pripažino, kad energetikos sąjungos valdymas bus esminė efektyvaus ir veiksmingo energetikos sąjungos kūrimo ir jos uždavinių įgyvendinimo priemonė. Taryba pabrėžė, kad valdymo mechanizmas turėtų būti grindžiamas klimato ir energetikos politikos įgyvendinimo strateginio planavimo ir ataskaitų teikimo integravimo ir subjektų, kurie Sąjungos, regionų ir valstybių lygmenimis atsakingi už energetikos ir klimato politiką, veiksmų koordinavimo principais. Taryba taip pat pabrėžė, kad valdymo mechanizmas turėtų padėti užtikrinti sutartų 2030 m. energetikos ir klimato tikslų įgyvendinimą ir stebėti bendrą Sąjungos pažangą penkiais energetikos sąjungos aspektais įgyvendinant politikos uždavinius;

(16)

2015 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Europos energetikos sąjungos kūrimas“ raginama, kad energetikos sąjungos valdymo mechanizmas būtų plataus užmojo, patikimas, skaidrus, demokratiškas ir visapusiškai įtraukiantis Europos Parlamentą ir užtikrintų 2030 m. klimato ir energetikos politikos tikslų įgyvendinimą;

(17)

Europos Vadovų Taryba ne kartą pabrėžė, jog būtina skubiai imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas minimalus 10 % elektros energijos tinklų sujungimo tikslas. 2014 m. spalio 23 ir 24 d. išvadose Europos Vadovų Taryba nusprendė, kad Komisija, padedama valstybių narių, imsis skubių priemonių, kad kuo skubiau ir ne vėliau kaip 2020 m. būtų pasiektas minimalus 10 % elektros energijos tinklų sujungimo tikslas, bent tų valstybių narių, kurios dar nepasiekė minimalaus integracijos į energijos vidaus rinką lygio, atžvilgiu. 2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos komunikate dėl Europos energetikos tinklų stiprinimo įvertinta pažanga siekiant 10 % elektros energijos tinklų sujungimo tikslo ir pasiūlyta būdų, kaip įgyvendinti 15 % elektros energijos tinklų sujungimo tikslą 2030 m.;

(18)

todėl pagrindinis valdymo mechanizmo uždavinys turėtų būti sudaryti sąlygas įgyvendinti energetikos sąjungos uždavinius ir, visų pirma, pasiekti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslus, susijusius su išmetamo ŠESD kiekio mažinimu, atsinaujinančiųjų išteklių energija ir energijos vartojimo efektyvumu. Tie uždaviniai ir tikslai grindžiami Sąjungos energetikos politika ir poreikiu išsaugoti, apsaugoti ir pagerinti aplinkos kokybę ir skatinti apdairų ir racionalų gamtos išteklių naudojimą, kaip numatyta ES Sutartyse. Nė vienas iš tų neatsiejamai susijusių uždavinių negali būti laikomas antraeiliu kito atžvilgiu. Taigi šis reglamentas susijęs su sektorių teisės aktais, kuriais įgyvendinami 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslai. Valstybėms narėms reikalinga galimybė lanksčiai rinktis politikos priemones, kurios geriausiai atitinka jų nacionalinius energijos rūšių derinius ir prioritetus, tačiau tas lankstumas turėtų būti suderinamas su tolesne rinkos integracija, didesne konkurencija, klimato ir energetikos politikos uždavinių įgyvendinimu ir laipsnišku perėjimu prie darnios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos;

(19)

kad būtų užtikrintas socialiniu požiūriu priimtinas ir teisingas perėjimas prie darnios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, reikia, kad keistųsi investicijų, tiek viešųjų, tiek privačiųjų, tendencijos ir visose politikos srityse būtų taikomos paskatos, nepamirštant piliečių ir regionų, kuriems perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos galėtų turėti neigiamų padarinių. Norint sumažinti išmetamą ŠESD kiekį, reikia didinti Europos ekonomikos efektyvumą ir inovatyvumą, ir šiais veiksmais visų pirma turėtų būti siekiama kurti tvarias darbo vietas, be kita ko, aukštųjų technologijų sektoriuose, ir gerinti oro kokybę ir visuomenės sveikatą;

(20)

atsižvelgiant į Paryžiaus susitarime nustatytus tarptautinius įsipareigojimus, valstybės narės turėtų teikti ataskaitas apie veiksmus, kurių imasi siekdamos atsisakyti energijos subsidijų, visų pirma, iškastiniam kurui. Teikdamos ataskaitas, valstybės narės gali remtis esamomis tarptautiniu mastu naudojamomis iškastinio kuro subsidijų apibrėžtimis;

(21)

kadangi ŠESD ir oro teršalai daugiausia išmetami iš įprastų šaltinių, įgyvendinant politiką, kuria siekiama mažinti ŠESD kiekį, galima sykiu užtikrinti geresnę visuomenės sveikatą ir oro kokybę, ypač miestų teritorijose, ir ši nauda galėtų atsverti artimiausiu laikotarpiu patiriamas ŠESD mažinimo sąnaudas. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/2284 (8) teikiami duomenys yra svarbi informacija, kuria remiantis vedama ŠESD apskaita ir rengiami nacionaliniai planai, todėl reikėtų pripažinti, jog svarbu, kad pagal Direktyvą (ES) 2016/2284 teikiami ir į ŠESD apskaitą įtraukiami duomenys būtų nuoseklūs;

(22)

įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 525/2013 (9) įgyta patirtis parodė, kad reikia užtikrinti ataskaitų teikimo pagal tą reglamentą ir kitas teisines priemones, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (10), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 166/2006 (11), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1099/2008 (12) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 517/2014 (13), sinergiją ir derėjimą. Norint užtikrinti teikiamų išmetamo teršalų kiekio ataskaitų kokybę, labai svarbu, kad teikiant išmetamo ŠESD kiekio ataskaitas būtų naudojami nuoseklūs duomenys;

(23)

atsižvelgiant į Komisijos tvirtą įsipareigojimą užtikrinti geresnį reglamentavimą, nuosekliai laikantis mokslinių tyrimų, inovacijų ir investicijų skatinimo politikos, valdymo mechanizmas turėtų padėti gerokai sumažinti valstybėms narėms, atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, Komisijai ir kitoms Sąjungos institucijoms tenkančią administracinę naštą ir administracinių procedūrų sudėtingumą. Ji taip pat turėtų padėti užtikrinti Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis įgyvendinamos politikos ir priemonių derėjimą ir tinkamumą, siekiant, pertvarkius energetikos sistemą, pereiti prie darnios ir mažai ŠESD į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos;

(24)

energetikos sąjungos tikslai ir uždaviniai turėtų būti įgyvendinami derinant Sąjungos iniciatyvas ir integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose nustatytą darnią nacionalinę politiką. Naudingos, pokyčius nacionaliniu lygmeniu paskatinusios priemonės – Sąjungos sektorių teisės aktuose nustatyti su energetika ir klimatu susiję planavimo reikalavimai. Kadangi jie buvo nustatyti skirtingu metu, atsirado dubliavimosi ir nepakankamai dėmesio skirta skirtingų politikos sričių sinergijai ir sąveikai, o nuo to nukentėjo ekonominis efektyvumas. Todėl šiuo metu klimato ir energetikos srityse atskirai atliekama planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo veikla turėtų būti kuo labiau racionalizuota ir integruota;

(25)

integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai turėtų apimti dešimties metų laikotarpius ir juose turėtų būti pateikiama esamos energetikos sistemos ir politikos apžvalga. Šiuose analize grįstinuose planuose turėtų būti nustatyti su kiekvienu iš penkių energetikos sąjungos aspektų susiję nacionaliniai uždaviniai ir atitinkama politika bei priemonės tiems uždaviniams įgyvendinti. Integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose, apimančiuose pirmąjį 2021–2030 m. laikotarpį, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, energijos vartojimo efektyvumo ir elektros energijos tinklų sujungimo tikslams. Valstybės narės turėtų siekti užtikrinti, kad integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai derėtų su Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais ir padėtų jų siekti. Savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose valstybės narės gali remtis esamomis nacionalinėmis strategijomis arba planais. Pirmam integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano projektui ir galutiniam planui parengti nustatomas skirtingas terminas, palyginti su tais terminais, kurie bus nustatyti vėlesniems planams, siekiant suteikti valstybėms narėms pakankamai laiko jų pirmiems planams parengti po to, kai bus priimtas šis reglamentas. Vis dėlto, valstybės narės raginamos pateikti savo pirmus nacionalinių integruotų energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektus kuo anksčiau 2018 m., kad pakaktų laiko tinkamai pasirengti, visų pirma ruošiantis skatinamajam dialogui, kuris bus surengtas 2018 m. pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (toliau – UNFCCC) šalių konferencijos Sprendimą 1/CP.21;

(26)

savo integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose valstybės narės turėtų įvertinti, kiek namų ūkių patiria energijos nepriteklių, atsižvelgiant į būtinas vidaus energetines paslaugas, kurių reikia, kad atitinkamomis nacionalinėmis sąlygomis būtų užtikrintas būtiniausias pragyvenimo lygis, esamą socialinę politiką ir kitų atitinkamų krypčių politiką, taip pat Komisijos orientacines gaires dėl svarbių rodiklių (įskaitant geografinį pasiskirstymą), grindžiamų bendru požiūriu į energijos nepriteklių. Jei valstybė narė nustato, kad joje yra daug energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių, ji į savo planą turėtų įtraukti nacionalinį orientacinį energijos nepritekliaus mažinimo tikslą;

(27)

siekiant užtikrinti, kad visi integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai būtų pakankamai išsamūs ir būtų galima lengviau juos palyginti bei apibendrinti jų duomenis, turėtų būti nustatytas privalomas integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų šablonas, sykiu užtikrinant pakankamai lankstumo galimybių valstybėms narėms, kad nacionaliniuose planuose pateikiama informacija atspindėtų nacionalinius prioritetus ir ypatumus;

(28)

įgyvendinant energetikos ir klimato politiką ir priemones daromas poveikis aplinkai. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visuomenė galėtų veiksmingai dalyvauti ankstyvame etape ir su ja būtų konsultuojamasi rengiant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, kai taikytina, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/42/EB (14) ir 1998 m. birželio 25 d. Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (toliau – UNECE) konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija) nuostatas. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad į integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų plano rengimą būtų įtraukti socialiniai partneriai, ir siekti, kad joms vykdant savo pareigas, susijusias su viešosiomis konsultacijomis, taikomos administracinės procedūros nebūtų pernelyg sudėtingos;

(29)

vykdydamos viešąsias konsultacijas ir vadovaudamosi Orhuso konvencija, valstybės narės turėtų siekti užtikrinti lygiateisį dalyvavimą, kad visuomenė būtų informuojama pranešimais visuomenei ar kitomis atitinkamomis priemonėmis, pvz., elektroninėje erdvėje, kad visuomenė galėtų susipažinti su visais atitinkamais dokumentais ir kad būtų taikoma praktinė su visuomenės dalyvavimu susijusi tvarka;

(30)

kiekviena valstybė narė turėtų įvesti nuolatinį daugiapakopį dialogą energetikos klausimais, suburiantį vietos valdžios institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas, verslo bendruomenę, investuotojus ir kitus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, kad jie galėtų aptarti įvairias numatytas energetikos ir klimato politikos galimybes. Vykdant tą dialogą, turėtų būti galima aptarti valstybės narės integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, taip pat jos ilgalaikę strategiją. Dialogas gali vykti pasinaudojant bet kokia nacionaline struktūra, pvz., interneto svetaine, viešųjų konsultacijų platforma ar kita interaktyvia komunikacijos priemone;

(31)

kad būtų užtikrintas veiksmingas energetikos sąjungos uždavinių įgyvendinimas ekonomiškai optimaliu būdu, labai svarbus regioninis bendradarbiavimas. Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas tokiam valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimui. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė teikti pastabas dėl dar nebaigtų rengti kitų valstybių narių integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų, kad būtų išvengta nederėjimo ir galimo neigiamo poveikio kitoms valstybėms narėms ir būtų užtikrintas kolektyvinis bendrų uždavinių įgyvendinimas. Regioninis bendradarbiavimas rengiant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, priimant galutinius planus ir juos įgyvendinant turėtų būti esminis veiksnys, skatinantis gerinti priemonių veiksmingumą ir efektyvumą ir didinti rinkos integraciją ir energetinį saugumą;

(32)

bendradarbiaudamos pagal šį reglamentą, valstybės narės turėtų atsižvelgti į esamus regioninio bendradarbiavimo forumus, tokius kaip Baltijos energijos rinkos jungčių planas (BEMIP), Vidurio ir Pietryčių Europos dujų tinklų sujungiamumo (CESEC) iniciatyva, Vidurio ir Vakarų regiono energijos rinka (CWREM), Šiaurės jūrų šalių jėgainių tinklo jūroje iniciatyva (NSCOGI), Penkiašalis energetikos forumas, grupė Pietų ir Vakarų Europos tinklų jungiamųjų linijų klausimais ir Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystė. Valstybės narės raginamos numatyti bendradarbiavimą su Energijos bendrijos pasirašiusiomis šalimis, trečiosiomis valstybėmis, kurios yra Europos ekonominės erdvės narės, ir, kai taikytina, su kitomis atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis. Be to, Komisija, siekdama skatinti rinkos integraciją, ekonomiškai efektyvią politiką, veiksmingą bendradarbiavimą, partnerystes ir konsultacijas, gali nustatyti tolesnes regioninio bendradarbiavimo galimybes, apimančias vieną ar daugiau iš penkių energetikos sąjungos aspektų pagal šį reglamentą ir ilgalaikę viziją, paremtą esamomis rinkos sąlygomis;

(33)

Komisija gali pradėti diskusijas su atitinkamomis trečiosiomis valstybėmis, siekdama išnagrinėti galimybes joms taikyti šiame reglamente nustatytas nuostatas, visų pirma tas, kurios susijusios su regioniniu bendradarbiavimu;

(34)

siekiant užtikrinti nacionalinės politikos ir priemonių skaidrumą bei nuspėjamumą ir taip užtikrinti tikrumą dėl investicijų, integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai turėtų būti stabilūs. Tačiau, kad valstybės narės turėtų galimybę prisitaikyti prie reikšmingai pasikeitusių aplinkybių, nacionaliniai planai kartą per dešimties metų laikotarpį, kurį jie apima, turėtų būti atnaujinti. 2021–2030 m. laikotarpio planus valstybės narės turėtų atnaujinti ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d. Uždaviniai, tikslai ir įnašai turėtų būti keičiami tik siekiant atsižvelgti į didesnį visuminio užmojo, visų pirma susijusio su 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslais, mastą. Atnaujindamos planus, valstybės narės turėtų stengtis sušvelninti bet kokį neigiamą poveikį aplinkai, kuris paaiškėja rengiant integruotas ataskaitas;

(35)

siekiant prisidėti prie ekonomikos pertvarkos, darbo vietų kūrimo, ekonomikos augimo ir platesnių darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo, taip pat pradėti tinkamai ir ekonomiškai efektyviai įgyvendinti Paryžiaus susitarime nustatytą ilgalaikį tikslą, labai svarbios yra ilgalaikės stabilios išmetamo ŠESD kiekio mažinimo strategijos. Be to, Paryžiaus susitarimo šalys raginamos iki 2020 m. pateikti savo ilgalaikes, į amžiaus vidurį orientuotas vystymosi išmetant mažai ŠESD strategijas. Atsižvelgdama į tai, 2018 m. kovo 22 d. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos iki 2019 m. pirmo ketvirčio pateikti pasiūlymą dėl ilgalaikės Sąjungos išmetamo ŠESD kiekio mažinimo strategijos, vadovaujantis Paryžiaus susitarimu ir atsižvelgiant į integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus;

(36)

valstybės narės turėtų parengti ilgalaikes strategijas, numatydamos veiksmus bent 30 metų, kurie padėtų įgyvendinti valstybių narių įsipareigojimus, atitinkančius UNFCCC ir Paryžiaus susitarimą, ir atsižvelgdamos į Paryžiaus susitarimo tikslą užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir ilgalaikio išmetamo ŠESD kiekio mažinimo ir absorbentais pašalinamo kiekio didinimo visuose sektoriuose siekius, atsižvelgiant į Sąjungos tikslą. Valstybės narės turėtų rengti savo ilgalaikes strategijas atvirai ir skaidriai, taip pat turėtų užtikrinti veiksmingas galimybes visuomenei dalyvauti jų rengimo procese. Jų integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai ir ilgalaikės strategijos turėtų derėti tarpusavyje;

(37)

žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (LULUCF) sektorius labai priklauso nuo klimato kaitos ir ji jam daro didelį neigiamą poveikį. Šis sektorius taip pat turi didžiulį potencialą užtikrinti ilgalaikę naudą klimatui ir labai prisidėti prie ilgalaikių Sąjungos ir tarptautinių klimato politikos tikslų įgyvendinimo. Jis prie klimato kaitos švelninimo gali prisidėti keliais būdais, visų pirma mažindamas teršalų kiekį ir išlaikydamas bei plėsdamas absorbentus ir anglies sankaupas, taip pat teikdamas biologines medžiagas, kuriomis galima pakeisti iškastinį kurą arba anglingas medžiagas. Labai svarbios ilgalaikės strategijos, pagrindžiančios tvarias investicijas, kuriomis siekiama didinti efektyvią anglies dioksido sekvestraciją, darnų išteklių valdymą ir ilgalaikį anglies absorbentų stabilumą ir prisitaikymą;

(38)

plėtojant tolesnes energetikos tinklų jungtis svarbu visapusiškai įvertinti sąnaudas ir naudą, įskaitant visą techninį, socialinį ir ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai, kaip reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 347/2013 (15), ir atsižvelgti į teigiamą jungčių išorinį poveikį, pvz., atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą, tiekimo saugumą ir didesnę konkurenciją vidaus rinkoje;

(39)

kaip ir planavimo reikalavimai, daugelis Sąjungos energetikos ir klimato sektorių teisės aktuose nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų yra naudingi skatinant pokyčius nacionaliniu lygmeniu ir papildo rinkos reformas, tačiau jie buvo nustatyti skirtingu metu, todėl atsirado dubliavimosi ir neekonomiškumo, taip pat nepakankamai dėmesio skirta skirtingų politikos sričių, pvz., išmetamo ŠESD kiekio mažinimo, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, efektyvaus energijos vartojimo efektyvumo ir rinkos integracijos, sinergijai ir sąveikai. Siekiant tinkamai suderinti poreikį užtikrinti deramą tolesnį integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų įgyvendinimą ir poreikį sumažinti administracinių procedūrų sudėtingumą, valstybės narės turėtų kas dvejus metus rengti planų įgyvendinimo pažangos ir kitų energetikos sistemos pokyčių ataskaitas. Tačiau kai kurias ataskaitas, visų pirma tas, kurios teikiamos laikantis UNFCCC ir Sąjungos teisės aktuose nustatytų klimato srities ataskaitų teikimo reikalavimų, vis dar reikėtų teikti kasmet;

(40)

į valstybių narių integruotas nacionalinių energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas turėtų būti įtraukti integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų šablone nustatyti elementai. Atsižvelgiant į techninį integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitų pobūdį ir tai, kad pirmosios pažangos ataskaitos turi būti pateiktos 2023 m., turėtų būti priimti įgyvendinimo aktai, kuriuose nustatomas išsamus tų ataskaitų šablonas. Pažangos ataskaitos turėtų būti rengiamos siekiant užtikrinti skaidrumą Sąjungos, kitų valstybių narių, regionų ir vietos valdžios institucijų, rinkos dalyvių, įskaitant vartotojus, kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės atžvilgiu. Jos turėtų apimti visus penkis energetikos sąjungos aspektus, o pirmojo laikotarpio ataskaitoje daug dėmesio taip pat turėtų būti skirta sritims, kuriose nustatyti 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos tikslai;

(41)

pagal UNFCCC reikalaujama, kad Sąjunga ir jos valstybės narės, naudodamos palyginamą metodiką, dėl kurios susitarė šalių konferencija, sudarytų, reguliariai atnaujintų, skelbtų ir šalių konferencijai pateiktų iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo ir absorbentais pašalinamo ŠESD kiekio nacionalinės apskaitos ataskaitas. ŠESD apskaita yra labai svarbi, siekiant sudaryti sąlygas stebėti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo įgyvendinimą ir įvertinti, kaip laikomasi klimato srities teisės aktų, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/842 (16) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/841 (17);

(42)

UNFCCC šalių konferencijos sprendime Nr. 1/CP.16 reikalaujama, kad būtų nustatytos nacionalinės priemonės, skirtos iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamam ir absorbentais pašalinamam visų ŠESD kiekiui apskaičiuoti. Šiuo reglamentu turėtų būti sudarytos sąlygos nustatyti tas nacionalines priemones;

(43)

Reglamento (ES) Nr. 525/2013 įgyvendinimo patirtis parodė, kaip svarbu, kad informacija būtų skaidri, tiksli, nuosekli, išsami ir palyginama. Atsižvelgiant į tą patirtį, šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti, kad valstybės narės naudotų patikimus ir nuoseklius visų penkių aspektų duomenis ir prielaidas, viešai skelbtų išsamią informaciją, susijusią su prielaidomis, parametrais ir metodikomis, kuriais buvo naudotasi rengiant galutinius scenarijus ir prognozes, atsižvelgdamos į statistinių skaičiavimų apribojimus, neskelbtinus komercinius duomenis ir atitiktį duomenų apsaugos taisyklėms, ir teiktų ataskaitas apie savo politiką, priemones ir prognozes kaip pagrindinę pažangos ataskaitų dalį. Tose ataskaitose pateikiama informacija turėtų būti esminis įrodymas, kad įsipareigojimai pagal Reglamentą (ES) 2018/842 vykdomi laiku. Siekiant toliau didinti informacijos, kuri būtina priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo pažangai sekti, patikimumą, labai turėtų padėti Sąjungos ir valstybių narių lygmens sistemų naudojimas ir nuolatinis tobulinimas, taip pat geresnės ataskaitų teikimo gairės;

(44)

šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad valstybės narės teiktų prisitaikymo prie klimato kaitos ir finansinės, technologinės ir pajėgumų stiprinimo paramos teikimo besivystančioms šalims ataskaitas – taip būtų palengvintas Sąjungos įsipareigojimų pagal UNFCCC ir Paryžiaus susitarimą vykdymas. Be to, informacija apie nacionalinius prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmus – visų pirma prisitaikymo prie tokio neigiamo klimato kaitos poveikio, kuris susijęs su Sąjungos energijos tiekimo saugumu, pvz., aušinamojo vandens elektrinėms ir biomasės energijai gaminti turėjimas – ir informacija apie paramą, susijusi su energetikos sąjungos išorės aspektu, yra svarbi rengiant integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus;

(45)

Paryžiaus susitarime dar kartą patvirtinama, kad jo šalys veiksmų klimato kaitos problemai spręsti imasi gerbdamos, skatindamos ir atsižvelgdamos į savo atitinkamus įsipareigojimus užtikrinti žmogaus teises ir lyčių lygybę. Todėl valstybės narės turėtų tinkamai integruoti žmogaus teisių ir lyčių lygybės aspektus į savo integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir ilgalaikes strategijas. Savo kas dvejus metus teikiamose pažangos ataskaitose jos turėtų informuoti, kaip įgyvendinant jų integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus prisidedama prie žmogaus teisių ir lyčių lygybės propagavimo;

(46)

siekiant sumažinti valstybėms narėms ir Komisijai tenkančią administracinę naštą, Komisija turėtų sukurti internetinę platformą (elektroninę platformą), kuri palengvintų komunikaciją, skatintų bendradarbiavimą ir sudarytų palankesnes sąlygas visuomenei susipažinti su informacija. Tai turėtų padėti pateikti ataskaitas laiku ir padėti užtikrinti didesnį nacionalinių ataskaitų teikimo skaidrumą. Elektroninė platforma turėtų papildyti esamas, pvz., Europos aplinkos agentūros, Eurostato ir Jungtinių tyrimų centro, naudojamas ataskaitų teikimo procedūras, duomenų bazes ir elektronines priemones ir patirtį, įgytą taikant Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą, turėtų būti jomis grindžiama ir jomis naudotis;

(47)

Komisija turėtų užtikrinti, kad nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai būtų viešai prieinami internete. Elektroninę platformą, kai tik ji pradės veikti, Komisija turėtų naudoti tam, kad joje būtų skelbiami ir viešai prieinami galutiniai integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato srities veiksmų planai, atnaujinti planai, ilgalaikės strategijos ir kita atitinkama valstybių narių pateikta ataskaitų informacija. Kol elektroninė platforma neparengta, Komisija naudosis savo interneto svetainėmis, kad sudarytų sąlygas visuomenei internetu susipažinti su galutiniais integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais;

(48)

vykdant nacionalinius planavimo ir ataskaitų teikimo įpareigojimus Komisijai teiktini valstybių narių duomenys ir informacija neturėtų dubliuoti duomenų ir statistikos, kurie pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 223/2009 (18) tuo pačiu formatu, kokiu jie teikiami vykdant šiame reglamente nustatytus planavimo ir ataskaitų teikimo įpareigojimus, jau pateikti Eurostatui, jeigu tas pačias jų vertes vis dar galima gauti iš Komisijos (Eurostato). Integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose pateikti duomenys ir prognozės turėtų būti pagrįsti ir derėti su Eurostato duomenimis (jei jie turimi ir tinka laiko atžvilgiu) ir metodais, naudojamais pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009 teikiant Europos statistinius duomenis;

(49)

siekiant kolektyviai įvykdyti energetikos sąjungos strategijos uždavinius, visų pirma sukurti visapusiškai veikiančią ir atsparią energetikos sąjungą, svarbu, kad Komisija įvertintų integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektus, integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir, remdamasi pažangos ataskaitomis, jų įgyvendinimą. Pirmuoju dešimties metų laikotarpiu visų pirma turi būti siekiama Sąjungos 2030 m. energetikos ir klimato politikos tikslų ir užtikrinti nacionaliniai įnašai siekiant šių tikslų. Toks vertinimas turėtų būti atliekamas kas dvejus metus, o kasmet jį atlikti reikėtų tik tada, kai būtina, ir jo suvestinė turėtų būti pateikiama Komisijos rengiamose energetikos sąjungos būklės ataskaitose;

(50)

deramai paisydami Komisijos teisės į iniciatyvą, įprastos teisėkūros procedūros ir institucinės galių pusiausvyros, Europos Parlamentas ir Taryba kasmet turėtų aptarti pasiektą energetikos sąjungos pažangą visais energetikos ir klimato politikos aspektais;

(51)

Komisija turėtų įvertinti bendrą integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų politikos ir priemonių poveikį Sąjungos klimato ir energetikos politikos priemonių veikimui, visų pirma išnagrinėti papildomų Sąjungos politikos ir priemonių poreikį, atsižvelgdama į būtinybę didinti išmetamo ŠESD kiekio mažinimo apimtį ir pašalinamą ŠESD kiekį Sąjungoje pagal Paryžiaus susitarimo įsipareigojimus;

(52)

aviacija daro didelį poveikį pasaulio klimatui, nes išmetamas CO2 ir kiti teršalai, įskaitant išmetamus azoto oksidus, ir aktyvuojami mechanizmai, pvz., dažnesnis plunksninių debesų susidarymas. Atsižvelgiant į sparčiai gilėjančias mokslines to poveikio žinias, Reglamente (ES) Nr. 525/2013 jau numatytas atnaujintas aviacijos poveikio pasaulio klimatui, kurį daro ne išmetamas CO2, vertinimas. Šiuo atveju naudojamas modeliavimas turėtų būti pritaikomas atsižvelgiant į mokslo pažangą. Remdamasi savo atliktais tokio poveikio vertinimais, Komisija ne vėliau kaip 2020 m. sausio 1 d. turėtų pateikti atnaujintą aviacijos poveikio, kurį daro ne išmetamas CO2, analizę ir, jei tikslinga, prie jos pridėti pasiūlymą, kaip būtų geriausia tą poveikį mažinti;

(53)

pagal dabartines UNFCCC ataskaitų dėl ŠESD teikimo gaires išmetamo metano kiekio apskaičiavimas ir ataskaitų teikimas grindžiamas visuotinio atšilimo potencialu (VAP), susijusiu su 100 metų perspektyva. Atsižvelgiant į tai, kad metanas gali labai didinti visuotinį atšilimą ir atmosferoje išlieka palyginti trumpai, todėl daro didelį poveikį klimatui trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu, Komisija turėtų išnagrinėti poveikį, kurį turėtų politika ir priemonės, įgyvendinamos siekiant sumažinti trumpalaikį ir vidutinio laikotarpio trukmės išmetamų metano teršalų poveikį Sąjungos išmetamam ŠESD kiekiui. Komisija turėtų išnagrinėti politikos galimybes sparčiai spręsti išmetamų metano teršalų problemą ir turėtų pateikti Sąjungos strateginį metano planą kaip integruotą Sąjungos ilgalaikę strategiją;

(54)

kad būtų užtikrintas valstybių narių ir Sąjungos įgyvendinamos politikos ir energetikos sąjungos uždavinių derėjimas, turėtų nuolat vykti Komisijos ir valstybių narių dialogas, taip pat, jei tikslinga, valstybių narių tarpusavio dialogas. Atitinkamai Komisija turėtų teikti valstybėms narėms rekomendacijas, įskaitant rekomendacijas dėl integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų projektų užmojo lygio, pateiktų integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų politikos ir priemonių tolesnio įgyvendinimo ir kitos nacionalinės politikos ir priemonių, kurios svarbios kuriant energetikos sąjungą. Nors rekomendacijos nėra privalomos, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 288 straipsnyje, valstybės narės vis dėlto turėtų deramai atsižvelgti į tokias rekomendacijas ir vėlesnėse pažangos ataskaitose paaiškinti, kaip tai buvo padaryta. Komisijos atliekamas atsinaujinančiųjų išteklių energijos vertinimas turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais. Jei Komisija teiks rekomendaciją dėl valstybės narės nacionalinio plano projekto, ji turėtų tai padaryti kuo greičiau, atsižvelgdama į tai, kad, viena vertus, Komisija turės susumuoti tam tikrus kiekybinius suplanuotus visų valstybių narių įnašus, kad įvertintų užmojį Sąjungos lygmeniu, ir kad, antra vertus, reikia suteikti pakankamai laiko atitinkamai valstybei narei, kad ji deramai atsižvelgtų į Komisijos rekomendacijas prieš priimdama galutinį savo nacionalinį planą ir būtų išvengta rizikos, kad valstybės narės nacionalinis planas bus teikiamas pavėluotai;

(55)

ekonomiškai efektyvi atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtra yra vienas iš pagrindinių objektyvių kriterijų vertinant valstybių narių įnašus. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtros sąnaudų struktūra yra sudėtinga ir valstybėse narėse labai skiriasi. Ji apima ne tik paramos schemų sąnaudas, bet ir, inter alia, įrenginių prijungimo, atsarginių sistemų, sistemos saugumo užtikrinimo sąnaudas ir sąnaudas, kurios patiriamos siekiant laikytis aplinkosaugos reikalavimų. Taigi, lyginant valstybes nares pagal tą kriterijų, turėtų būti įtrauktos visos su plėtra susijusios sąnaudos nepriklausomai nuo to, kas jas padengia – valstybė narė, galutiniai vartotojai ar projektų plėtotojai. Komisijos rekomendacijos dėl valstybių narių atsinaujinančiųjų išteklių energijos užmojų turėtų būti pagrįstos šiame reglamente nustatyta formule, grindžiama objektyviais kriterijais. Taigi, valstybių narių atsinaujinančiųjų išteklių energijos užmojų vertinimas turėtų parodyti atitinkamas valstybių narių įdėtas pastangas, sykiu atsižvelgiant į svarbias aplinkybes, turinčias įtakos atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtrai. Vertinimas taip pat turėtų apimti duomenis iš nepriklausomų kiekybinių ar kokybinių duomenų šaltinių;

(56)

jei integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose arba atnaujintuose planuose nustatyto užmojo lygio nepakaktų, kad būtų kolektyviai įvykdyti energetikos sąjungos uždaviniai ir, visų pirma, būtų pirmuoju laikotarpiu pasiekti 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo tikslai, Komisija turėtų imtis Sąjungos lygmens priemonių kolektyviniam tų uždavinių ir tikslų įgyvendinimui užtikrinti (ir taip panaikinti bet kokį užmojų atotrūkį). Jei siekiant įgyvendinti tuos uždavinius ir tikslus Sąjungos daromos pažangos neužtektų, Komisija turėtų ne tik teikti rekomendacijas, bet ir pasiūlyti Sąjungos lygmens priemonių ir naudotis savo įgaliojimais arba papildomų priemonių turėtų imtis valstybės narės, siekiant užtikrinti šių uždavinių ir tikslų įgyvendinimą (ir taip panaikinti rezultatų atotrūkį). Imantis tokių priemonių turėtų būti atsižvelgiama ir į ankstyvas pastangas, kurias valstybės narės dėjo siekiant atsinaujinančiųjų išteklių energijos 2030 m. tikslo, 2020 m. arba anksčiau užtikrinusios didesnę energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių procentinę dalį, nei numatyta pagal jų nacionalinį privalomą tikslą, padariusios ankstyvą pažangą siekiant nacionalinio privalomo 2020 m. tikslo arba įgyvendinusios savo įnašą siekiant Sąjungos privalomo tikslo užtikrinti, kad 2030 m. bent 32 % energijos sudarytų atsinaujinančiųjų išteklių energija. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje tokios priemonės gali apimti ir valstybių narių savanoriškus finansinius įnašus į Komisijos administruojamą Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmą, kuriuo naudojantis būtų prisidedama prie ekonomiškai efektyviausių atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektų visoje Sąjungoje, taip sudarant valstybėms narėms galimybę prisidėti prie Sąjungos tikslo pasiekimo mažiausiomis galimomis sąnaudomis. Nustatant laikotarpio nuo 2021 m. bazinę atsinaujinančiųjų išteklių energijos procentinę dalį, reikėtų remtis valstybių narių 2020 m. nacionaliniais atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslais, kuriais turėtų būti vadovaujamasi visą laikotarpį. Energijos vartojimo efektyvumo srityje papildomomis priemonėmis visų pirma gali būti siekiama gerinti gaminių, pastatų ir transporto sektoriaus energijos vartojimo efektyvumą;

(57)

nustatydamos 2021–2030 m. nacionalinę orientacinę trajektoriją valstybės narės atspirties tašku turėtų laikyti savo 2020 m. nacionalinius atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2018/2001 (19) I priede, nebent valstybė narė savanoriškai nuspręstų nusistatyti aukštesnį atspirties tašką. Be to, jos turėtų nustatyti šio laikotarpio privalomą bazinę procentinę dalį, kurią turi sudaryti atsinaujinančiųjų išteklių energija, kuri numatyta ir Direktyvoje (ES) 2018/2001. Atitinkamai to laikotarpio kiekvienos valstybės narės bendrojo galutinio energijos suvartojimo procentinė dalis, kurią sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija, turėtų būti ne mažesnė nei jos bazinė procentinė dalis;

(58)

jei valstybė narė, vertinant vienų metų laikotarpį, neužtikrina savo bazinės procentinės dalies, ji per vienus metus imasi papildomų priemonių, kad panaikintų atotrūkį nuo bazinės procentinės dalies scenarijaus. Jei valstybė narė veiksmingai ėmėsi tokių būtinų priemonių ir įvykdė įpareigojimą panaikinti atotrūkį, turėtų būti laikoma, kad ji laikėsi privalomų bazinės procentinės dalies scenarijaus reikalavimų ir reikalavimų pagal šį reglamentą ir Direktyvą (ES) 2018/2001 nuo laikotarpio, per kurį atotrūkis susidarė, pradžios;

(59)

siekiant užtikrinti, kad valstybės narės ir Komisija galėtų vykdyti tinkamą stebėseną ir imtis ankstyvų taisomųjų veiksmų, ir siekiant išvengti naudojimosi kitų pasiekimais efekto, pagal visų valstybių narių orientacines trajektorijas (ir atitinkamai Sąjungos orientacinę trajektoriją) 2022 m., 2025 m. ir 2027 m. turėtų būti pasiektos bent minimalios užtikrintos bendro atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimo padidėjimo, numatyto 2030 metams, procentinės dalys, kaip išdėstyta šiame reglamente. Tai, ar šie atskaitos taškai pasiekti, 2022 m., 2025 m. ir 2027 m. Komisija įvertins remdamasi, inter alia, valstybių narių integruotomis nacionalinėmis energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitomis, kurias valstybės narės turėtų pateikti. Savo atskaitos taško nepasiekusios valstybės narės turėtų kitoje pažangos ataskaitoje paaiškinti, kaip panaikins atotrūkį. Jei nepasiekti Sąjungos orientaciniai atskaitos taškai, valstybės narės, kurios nepasiekė savo atskaitos taško, turėtų pašalinti atotrūkį įgyvendindamos papildomas priemones;

(60)

Sąjunga ir valstybės narės turėtų dėti visas pastangas, kad pateiktų naujausią informaciją apie savo išmetamą ir pašalinamą ŠESD kiekį. Šis reglamentas turėtų suteikti galimybę tokius įverčius parengti per kuo trumpesnį laiką, naudojantis statistine ir kita informacija, pvz., tam tikrais atvejais – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 377/2014 (20) įsteigtos programos „Copernicus“ ir kitų palydovinių sistemų pateiktais duomenimis, renkamais iš kosmoso;

(61)

pagal Reglamentą (ES) 2018/842 turėtų būti toliau laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 406/2009/EB (21) nustatyto požiūrio taikyti metinį įsipareigojimų ciklą. Pagal tą požiūrį, kad būtų galima įvertinti atitiktį ir prireikus taikyti taisomąsias priemones, reikia išsamiai peržiūrėti valstybių narių ŠESD apskaitą. Sąjungos lygmeniu atlikti valstybių narių ŠESD apskaitos peržiūrą būtina siekiant užtikrinti patikimą, nuoseklų, skaidrų ir laiku atliekamą atitikties Reglamentui (ES) 2018/842 vertinimą;

(62)

valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti glaudų bendradarbiavimą visais klausimais, susijusiais su energetikos sąjungos įgyvendinimu, o Europos Parlamentas turėtų aktyviai įsitraukti į su šiuo reglamentu susijusių klausimų nagrinėjimą. Komisija turėtų atitinkamai padėti valstybėms narėms įgyvendinti šį reglamentą, visų pirma padėti parengti integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus ir sustiprinti su tuo susijusius pajėgumus, be kita ko, panaudodama Komisijos turimų modeliavimo pajėgumų vidinius išteklius ir, kai taikytina, išorės ekspertų žinias;

(63)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų integruotuose nacionaliniuose energetikos ir klimato srities veiksmų planuose būtų atsižvelgiama į naujausias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, pateiktas vykdant Europos semestrą;

(64)

valstybės narės turėtų taikyti principą „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, o tai reiškia, kad, prieš atliekant bet kokį planavimą energetikos srityje ir priimant su politika ir investicijomis susijusius sprendimus, apsvarstoma, ar numatomos planavimo, politikos ir investicijų priemonės gali būti iš dalies ar visiškai pakeistos ekonomiškai efektyviomis, techniniu, ekonominiu ir aplinkosaugos požiūriais patikimomis alternatyviomis energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis, sykiu užtikrinant, kad būtų pasiekti atitinkamų sprendimų tikslai. Visų pirma tai apima požiūrį į energijos vartojimo efektyvumą kaip į esminį elementą ir pagrindinį kriterijų ateityje priimant investicijų sprendimus dėl energetikos infrastruktūros Sąjungoje. Tokios ekonomiškai efektyvios alternatyvos apima priemones, kuriomis užtikrinamas didesnis energijos poreikio ir energijos tiekimo efektyvumas, visų pirma galutinių vartotojų suvartojamo energijos kiekio mažinimo ekonomiškai efektyviu būdu priemones, apkrovos atsako iniciatyvas ir efektyvesnę energijos konversiją, perdavimą ir paskirstymą. Valstybės narės taip pat turėtų skatinti ir regionų bei vietos valdžios institucijas, taip pat privatųjį sektorių plačiau taikyti tą principą;

(65)

Europos aplinkos agentūra, kai taikytina ir laikydamasi savo metinės darbo programos, turėtų padėti Komisijai atlikti vertinimą, vykdyti stebėjimą ir rengti ataskaitas;

(66)

siekiant iš dalies pakeisti bendrąją integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities veiksmų planų sistemą (šabloną), šabloną priderinti prie Sąjungos energetikos ir klimato politikos strategijos pakeitimų, kurie tiesiogiai ir konkrečiai siejasi su Sąjungos veiksmais pagal UNFCCC ir Paryžiaus susitarimą, atsižvelgti į visuotinio atšilimo potencialo pokyčius ir tarptautiniu mastu suderintas apskaitos gaires, nustatyti Sąjungos apskaitos sistemai taikytinus esminius reikalavimus ir sukurti registrus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (22) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus turėtų gauti tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams turėtų būti sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose. Atliekant parengiamąjį darbą prireikus turėtų būti atsižvelgiama ir į sprendimus, priimtus pagal UNFCCC ir Paryžiaus susitarimą;

(67)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, visų pirma dėl integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitų, dėl integruotų ataskaitų dėl nacionalinių prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų, finansinės ir technologinės paramos besivystančioms valstybėms ir pajamų iš aukcionų teikimo, dėl metinės tarpinės ŠESD apskaitos ataskaitos, ŠESD apskaitos ataskaitos ir į apskaitą įtraukto išmetamo ir pašalinamo ŠESD kiekio duomenų, dėl Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos finansavimo mechanizmo, nacionalinių apskaitos sistemų, dėl apskaitos ataskaitų peržiūros, dėl Sąjungos ir nacionalinių sistemų politikos, priemonių ir prognozių ir ŠESD politikos, priemonių ir prognozių ataskaitų, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 (23);

(68)

kad Komisija galėtų vykdyti šiame reglamente nustatytus įgyvendinimo įgaliojimus, jai vykdant savo užduotis pagal šį reglamentą turėtų padėti Klimato kaitos komitetas, kuris pakeičia pagal Sprendimo 93/389/EEB 8 straipsnį, Sprendimo 280/2004/EB 9 straipsnį ir Reglamento (ES) 525/2013 26 straipsnį įsteigtą Klimato kaitos komitetą, ir Energetikos sąjungos komitetas. Siekiant užtikrinti politikos derėjimą ir kuo didesnę sektorių sinergiją, į abiejų komitetų posėdžius, kai įgyvendinamas šis reglamentas, turėtų būti kviečiami tiek klimato, tiek energetikos ekspertai;

(69)

2024 m. ir po to kas penkerius metus Komisija turėtų atlikti šio reglamento įgyvendinimo peržiūrą ir, siekdama užtikrinti, kad jis būtų tinkamai įgyvendintas ir būtų įvykdyti jame nustatyti uždaviniai, pateikti atitinkamus pasiūlymus jį iš dalies pakeisti. Atliekant tą peržiūrą reikėtų atsižvelgti į pasikeitusias aplinkybes ir pasinaudoti pagal Paryžiaus susitarimą atliekamo visuotinės padėties vertinimo rezultatais;

(70)

siekiant racionalizuoti ir integruoti pagrindinius planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo aspektus, į šį reglamentą turėtų būti įtraukti ir juo iš dalies pakeisti, kitu tekstu pakeisti ir panaikinti tam tikri šiuo metu Sąjungos energetikos ir klimato sektorių teisėkūros procedūra priimamuose aktuose nustatyti planavimo, ataskaitų teikimo ir stebėjimo įpareigojimai. Todėl turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti šie teisėkūros procedūra priimami aktai:

(71)

siekiant nuoseklumo ir teisinio tikrumo, nė viena šio reglamento nuostata turėtų nedrausti taikyti nukrypti leidžiančių nuostatų pagal atitinkamus Sąjungos sektorių teisės aktus elektros energijos ir pasirengimo valdyti elektros energijos sektoriaus riziką srityje;

(72)

į šį reglamentą taip pat turėtų būti įtrauktos visos Reglamento (ES) Nr. 525/2013 nuostatos. Todėl nuo 2021 m. sausio 1 d. Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 turėtų būti panaikintas. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad Sprendimas Nr. 406/2009/EB būtų toliau įgyvendinamas pagal Reglamentą (ES) Nr. 525/2013 ir kad tam tikri su Kioto protokolo įgyvendinimu susiję aspektai ir toliau būtų įtvirtinti teisės aktuose, būtina, kad tam tikros nuostatos būtų toliau taikomos ir po tos datos;

(73)

kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,