Europos Sąjungos L 184/2020

2020 6 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 184/1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2020/770

2020 m. birželio 8 d.

kuriuo dėl didžiausios leidžiamosios miklobutanilo, napropamido ir sintofeno liekanų koncentracijos tam tikruose produktuose arba ant jų iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 II ir III priedai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 91/414/EEB (1), ypač į jo 14 straipsnio 1 dalies a punktą ir 49 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

didžiausia leidžiamoji miklobutanilo liekanų koncentracija (toliau – DLK) nustatyta Reglamento (EB) Nr. 396/2005 II priede ir III priedo B dalyje. Napropamido DLK nustatyta Reglamento (EB) Nr. 396/2005 III priedo A dalyje. Sintofeno DLK Reglamente (EB) Nr. 396/2005 nenustatyta ir, kadangi ši veiklioji medžiaga neįtraukta į to reglamento IV priedą, jai taikoma Reglamento (EB) Nr. 396/2005 18 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta 0,01 mg/kg numatytoji vertė;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 12 straipsnio 1 dalį Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė pagrįstą nuomonę dėl nustatytos dabartinės miklobutanilo DLK peržiūros (2). Ji pasiūlė pakeisti liekanų apibrėžtį. Ji rekomendavo padidinti arba palikti nepakeistą obuoliams, kriaušėms, svarainiams, šliandroms, lokvoms/japoninėms lokvoms, abrikosams, vyšnioms (saldžiosioms), persikams, slyvoms, valgomosioms vynuogėms ir vynuogėms vynui gaminti nustatytą dabartinę DLK. Tarnyba padarė išvadą, kad trūksta tam tikros informacijos apie daržinėms braškėms, gervuogėms, agrastams (žaliesiems, raudoniesiems ir geltoniesiems), bananams, pomidorams, baklažanams, melionams, moliūgams, arbūzams, sultenėms, pupelėms (su ankštimis), artišokams, apyniams, cukriniams runkeliams (šaknims), kiaulėms (raumenims, riebalams, kepenims, inkstams), galvijams (raumenims, riebalams, kepenims, inkstams), avims (raumenims, riebalams, kepenims, inkstams), ožkoms (raumenims, riebalams, kepenims, inkstams), arklinių šeimos gyvūnams (raumenims, riebalams, kepenims, inkstams), naminiams paukščiams (raumenims, riebalams, kepenims), pienui (galvijų, avių, ožkų, arklių) ir paukščių kiaušiniams nustatytą DLK ir kad rizikos valdytojai turi papildomai tai apsvarstyti. Kadangi rizikos vartotojams nekyla, šiems produktams Reglamento (EB) Nr. 396/2005 II priede turėtų būti nustatyta Tarnybos nustatyto dydžio DLK. Ši DLK bus peržiūrėta; atliekant peržiūrą bus atsižvelgta į informaciją, kuri bus gauta per dvejus metus po šio reglamento paskelbimo;

(3)

pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 12 straipsnio 1 dalį Tarnyba pateikė pagrįstą nuomonę dėl nustatytos dabartinės napropamido DLK peržiūros (3). Ji pasiūlė pakeisti liekanų apibrėžtį. Ji rekomendavo sumažinti migdolams, kaštainiams, lazdyno riešutams, karijoms, pinijoms, pistacijoms, graikiniams riešutams, obuoliams, kriaušėms, svarainiams, šliandroms, lokvoms/japoninėms lokvoms, abrikosams, vyšnioms (saldžiosioms), persikams, slyvoms, bulvėms, gumbiniams salierams, krienams, ridikams, griežčiams, ropėms, pomidorams, baklažanams, brokoliniams kopūstams, žiediniams kopūstams, briuseliniams kopūstams, gūžiniams kopūstams, sultenėms, sėjamosioms gražgarstėms, pupelėms (su ankštimis), sėmenims, aguonų sėkloms, sezamų sėkloms, saulėgrąžų sėkloms, rapsų sėkloms, sojoms, garstyčių sėkloms, vilnamedžių sėkloms, moliūgų sėkloms, dažiniams dygminams, agurklėms, sėjamosioms judroms, kanapių sėkloms ir paprastųjų ricinmedžių sėkloms nustatytą DLK. Tarnyba padarė išvadą, kad trūksta tam tikros informacijos apie greipfrutams, apelsinams, citrinoms, žaliosioms citrinoms, mandarinams, daržinėms braškėms, gervuogėms, paprastosioms gervuogėms, avietėms (raudonosioms ir geltonosioms), mėlynėms, spanguolėms, serbentams (juodiesiems, raudoniesiems ir baltiesiems), agrastams (žaliesiems, raudoniesiems ir geltoniesiems), erškėtuogėms, šeivamedžio uogoms, prieskoninėms žolėms ir valgomosioms gėlėms, žolelių užpilams (gautiems iš žiedų, lapų ir prieskoninių žolių, šaknų ir bet kurių kitų augalo dalių) ir vaisių prieskoniams nustatytą DLK ir kad rizikos valdytojai turi papildomai tai apsvarstyti. Kadangi rizikos vartotojams nekyla, šiems produktams Reglamento (EB) Nr. 396/2005 II priede turėtų būti nustatyta Tarnybos nustatyto dydžio DLK. Ši DLK bus peržiūrėta; atliekant peržiūrą bus atsižvelgta į informaciją, kuri bus gauta per dvejus metus po šio reglamento paskelbimo;

(4)

pagal Reglamento (EB) Nr. 396/2005 12 straipsnio 1 dalį Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė pagrįstą nuomonę dėl nustatytos dabartinės sintofeno DLK peržiūros (4). Ji padarė išvadą, kad trūksta tam tikros informacijos apie paprastiesiems kviečiams nustatytą DLK ir kad rizikos valdytojai turi papildomai tai apsvarstyti. Kitų šios medžiagos registracijos liudijimų nėra. Kadangi rizikos vartotojams nekyla, Reglamento (EB) Nr. 396/2005 II priede turėtų būti nustatyta Tarnybos nustatyto dydžio DLK. Ši DLK bus peržiūrėta; atliekant peržiūrą bus atsižvelgta į informaciją, kuri bus gauta per dvejus metus po šio reglamento paskelbimo;

(5)

produktams, kuriems apsaugoti nesuteiktas atitinkamo augalų apsaugos produkto naudojimo leidimas ir kuriems nenustatytas leidžiamasis importo nuokrypis ar kodekso didžiausios leidžiamosios liekanų koncentracijos (CXL) vertės, turėtų būti nustatyta tokia DLK, kuri atitiktų konkrečią nustatymo ribą arba numatytąją DLK, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 396/2005 18 straipsnio 1 dalies b punkte;

(6)

Komisija konsultavosi su Europos Sąjungos etaloninėmis laboratorijomis dėl pesticidų liekanų ir būtinybės pakoreguoti tam tikras nustatymo ribas. Dėl kelių medžiagų šios laboratorijos padarė išvadą, kad dėl technikos raidos tam tikroms prekėms reikia nustatyti konkrečias šių medžiagų nustatymo ribas;

(7)	remiantis Tarnybos pagrįstomis nuomonėmis ir atsižvelgiant į su svarstomu klausimu susijusius veiksnius, daroma išvada, kad atitinkami DLK pakeitimai atitinka Reglamento (EB) Nr. 396/2005 14 straipsnio 2 dalies reikalavimus;

(8)	per Pasaulio prekybos organizaciją konsultuotasi dėl naujos DLK su Sąjungos prekybos partneriais ir į jų pastabas atsižvelgta;

(9)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 396/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)	kad šiuos produktus būtų galima įprastai parduoti, perdirbti ir vartoti, šiame reglamente reikėtų numatyti pereinamojo laikotarpio priemones produktams, kurie buvo pagaminti prieš pakeičiant DLK ir kuriais, remiantis turima informacija, užtikrinamas aukštas vartotojų apsaugos lygis;

(11)	prieš pradedant taikyti pakeistą DLK turėtų būti skiriamas tinkamas laikotarpis, per kurį valstybės narės, trečiosios šalys ir maisto tvarkymo subjektai galėtų pasirengti laikytis dėl DLK pakeitimo atsiradusių naujų reikalavimų;

(12)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 396/2005 II ir III priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 396/2005 be šiuo reglamentu padarytų pakeitimų toliau taikomas produktams, kurie buvo pagaminti Sąjungoje arba importuoti į Sąjungą iki 2021 m. sausio 2 d.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 2 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. birželio 8 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 070, 2005 3 16, p. 1.

(2) Europos maisto saugos tarnyba; Reasoned opinion on the review of the existing maximum residue levels for myclobutanil according to Article 12 of Regulation (EC) No 396/2005. EFSA Journal 2018;16(8):5392.

(3) Europos maisto saugos tarnyba; Reasoned opinion on the review of the existing maximum residue levels for napropamide according to Article 12 of Regulation (EC) No 396/2005. EFSA Journal 2018;16(8):5394.

(4) Europos maisto saugos tarnyba; Reasoned opinion on the review of the existing maximum residue levels for sintofen according to Article 12 of Regulation (EC) No 396/2005. EFSA Journal 2018;16(8):5406.

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 396/2005 II ir III priedai iš dalies keičiami taip:

1.	II priedo miklobutanilui skirta skiltis pakeičiama ir įterpiamos šios napropamidui ir sintofenui skirtos skiltys:

„ Pesticidų liekanos ir didžiausia leidžiamoji liekanų koncentracija (mg/kg)

Kodo Nr.

Atskirų produktų, kuriems nustatoma DLK, grupės ir pavyzdžiai (a)

Miklobutanilas (sudedamųjų izomerų suma) (R)

Napropamidas (izomerų suma)

Sintofenas

(1)

(2)

(3)

(4)

(5)

0100000

ŠVIEŽI ARBA ŠALDYTI VAISIAI; MEDŽIŲ RIEŠUTAI

0,01*

0110000

Citrusiniai vaisiai

0,01*

0,01* (+)

0110010

Greipfrutai

0110020

Apelsinai

0110030

Citrinos

0110040

Žaliosios citrinos

0110050

Mandarinai

0110990

Kita (2)

0120000

Medžių riešutai

0,01*

0120010

Migdolai

0120020

Bertoletijos

0120030

Anakardžiai

0120040

Kaštainiai

0120050

Kokosai

0120060

Lazdyno riešutai

0120070

Makadamijos

0120080

Karijos

0120090

Pinijos

0120100

Pistacijos

0120110

Graikiniai riešutai

0120990

Kita (2)

0130000

Sėklavaisiai

0,6 (+)

0,01*

0130010

Obuoliai

0130020

Kriaušės

0130030

Svarainiai

0130040

Šliandros

0130050

Lokvos / japoninės lokvos

0130990

Kita (2)

0140000

Kaulavaisiai

0,01*

0140010

Abrikosai

0140020

Vyšnios (saldžiosios)

0140030

Persikai

0140040

Slyvos

0140990

Kita (2)

0150000

Uogos ir smulkūs vaisiai

0151000

vynuogės

1,5 (+)

0,01*

0151010

Valgomosios vynuogės

0151020

Vynuogės vynui gaminti

0152000

b)	braškės ir žemuogės

1,5 (+)

0,01* (+)

0153000

c)	uogos, augančios ant dvimečių ūglių

0,01* (+)

0153010

Gervuogės

0,8 (+)

0153020

Paprastosios gervuogės

0,01*

0153030

Avietės (raudonosios ir geltonosios)

0,01*

0153990

Kita (2)

0,01*

0154000

d)	kiti smulkūs vaisiai ir uogos

0154010

Mėlynės

0,01*

0,02* (+)

0154020

Spanguolės

0,01*

0,02* (+)

0154030

Serbentai (juodieji, raudonieji ir baltieji)

0,9

0,02* (+)

0154040

Agrastai (žalieji, raudonieji ir geltonieji)

0,8 (+)

0,02* (+)

0154050

Erškėtuogės

0,01*

0,02* (+)

0154060

Šilkmedžio uogos (juodojo ir baltojo)

0,01*

0154070

Gudobelės vaisiai / pietinės gudobelės vaisiai

0,6 (+)

0,01*

0154080

Šeivamedžio uogos

0,01*

0,02* (+)

0154990

Kita (2)

0,01*

0160000

Kiti vaisiai su

0,01*

0161000

a)	valgoma luobele

0161010

Datulės

0,01*

0161020

Figos

0,01*

0161030

Valgomosios alyvuogės

0,01*

0161040

Kinkanai

0,01*

0161050

Karambolos

0,01*

0161060

Persimonai / rytiniai persimonai

0,6 (+)

0161070

Gvazdikmedžio vaisiai

0,01*

0161990

Kita (2)

0,01*

0162000

b)	nevalgoma luobele, smulkūs

0,01*

0162010

Kiviai (žalieji, raudonieji, geltonieji)

0162020

Ličiai

0162030

Valgomosios pasifloros

0162040

Opuncijos

0162050

Gelčių sėklos

0162060

Virgininiai juodmedžiai (virgininiai persimonai)

0162990

Kita (2)

0163000

c)	nevalgoma luobele, stambūs

0163010

Avokadai

0,01*

0163020

Bananai

3 (+)

0163030

Mangai

0,01*

0163040

Papajos

0,01*

0163050

Granatai

0,01*

0163060

Peruvinės anonos

0,01*

0163070

Gvajavos

0,01*

0163080

Ananasai

0,01*

0163090

Duonvaisiai

0,01*

0163100

Durijai

0,01*

0163110

Dygliuotosios anonos

0,01*

0163990

Kita (2)

0,01*

0200000

ŠVIEŽIOS ARBA ŠALDYTOS DARŽOVĖS

0210000

Šakniavaisiai ir gumbavaisiai

0,06

0,01*

0211000

bulvės

0212000

b)	tropiniai šakniavaisiai ir gumbavaisiai

0212010

Manijokai

0212020

Valgomieji batatai

0212030

Dioskorėjos

0212040

Bermudinės marantos

0212990

Kita (2)

0213000

c)	kiti šakniavaisiai ir gumbavaisiai, išskyrus cukrinius runkelius

0213010

Burokėliai

0213020

Morkos

0213030

Gumbiniai salierai

0213040

Krienai

0213050

Topinambai

0213060

Pastarnokai

0213070

Petražolių šaknys / šakninės petražolės

0213080

Ridikai

0213090

Pūteniai

0213100

Griežčiai

0213110

Ropės

0213990

Kita (2)

0220000

Svogūninės daržovės

0,06

0,01*

0220010

Valgomieji česnakai

0220020

Valgomieji svogūnai

0220030

Valgomieji svogūnėliai

0220040

Svogūnlaiškiai / žalieji svogūnai ir tuščialaiškiai česnakai

0220990

Kita (2)

0230000

Vaisinės daržovės

0,01*

0231000

a)	Solanaceae ir Malvaceae

0231010

Pomidorai

0,6 (+)

0231020

Paprikos

0231030

Baklažanai

0,2 (+)

0231040

Valgomosios ybiškės

0,01*

0231990

Kita (2)

0,01*

0232000

b)	moliūginių šeimos (valgoma luobele)

0,2

0232010

Agurkai

0232020

Kornišonai

0232030

Cukinijos

0232990

Kita (2)

0233000

c)	moliūginių šeimos (nevalgoma luobele)

0,3

0233010

Melionai

(+)

0233020

Moliūgai

(+)

0233030

Arbūzai

(+)

0233990

Kita (2)

(+)

0234000

d)	saldieji kukurūzai

0,01*

0239000

e)	kitos vaisinės daržovės

0,01*

0240000

Kopūstinės daržovės (išskyrus brassica rūšių šakniavaisius ir brassica rūšių jaunų lapų augalus)

0,05

0,01*

0241000

a)	žiedinės brassica daržovės

0,01*

0241010

Brokoliniai kopūstai

0241020

Žiediniai kopūstai

0241990

Kita (2)

0242000

gūžinės

0,01*

0242010

Briuseliniai kopūstai

0242020

Gūžiniai kopūstai

0242990

Kita (2)

0243000

lapinės

0,05*

0243010

Pekininiai kopūstai

0243020

Lapiniai kopūstai

0243990

Kita (2)

0244000

d)	ropiniai kopūstai

0,05*

0250000

Lapinės daržovės, prieskoninės žolės ir valgomosios gėlės

0251000

a)	salotos ir salotiniai augalai

0,01*

0251010

Sultenės

9 (+)

0,05

0251020

Sėjamosios salotos

0,05

0,01*

0251030

Salotinės trūkažolės / endivijos

0,05

0,01*

0251040

Sėjamosios pipirnės, kiti daigai ir ūgliai

0,05

0,01*

0251050

Ankstyvosios barborytės

0,05

0,01*

0251060

Sėjamosios gražgarstės

0,05

0251070

Raukšlėtieji bastučiai

0,05

0251080

Jaunų lapų augalai (įskaitant brassica rūšis)

0,05

0251990

Kita (2)

0,05

0,01*

0252000

b)	špinatai ir panašūs lapai

0,05

0,01*

0252010

Daržiniai špinatai

0252020

Paprastosios portulakos

0252030

Burokėlių lapai

0252990

Kita (2)

0253000

c)	vynuogių ir panašių rūšių augalų lapai

0,05

0,01*

0254000

rėžiukai

0,05

0,01*

0255000

e)	paprastosios trūkažolės / cikorijos

0,05

0,01*

0256000

f)	prieskoninės žolės ir valgomosios gėlės

0,05

0,05 (+)

0,02*

0256010

Daržiniai builiai

0256020

Laiškiniai česnakai

0256030

Salierų lapai

0256040

Petražolės

0256050

Vaistiniai šalavijai

0256060

Kvapieji rozmarinai

0256070

Čiobreliai

0256080

Bazilikai ir valgomosios gėlės

0256090

Kilniojo lauramedžio lapai

0256100

Vaistiniai kiečiai

0256990

Kita (2)

0260000

Ankštinės daržovės

0,01*

0260010

Pupelės (su ankštimis)

0,8 (+)

0260020

Pupelės (be ankščių)

0,01*

0260030

Žirniai (su ankštimis)

0,01*

0260040

Žirniai (be ankščių)

0,01*

0260050

Lęšiai

0,01*

0260990

Kita (2)

0,01*

0270000

Stiebinės daržovės

0,01*

0270010

Smidrai

0,01*

0270020

Dygieji artišokai

0,01*

0270030

Salierai

0,01*

0270040

Paprastojo pankolio azorinis varietetas

0,06

0270050

Artišokai

0,8 (+)

0270060

Porai

0,06

0270070

Rabarbarai

0,01*

0270080

Bambukų ūgliai

0,01*

0270090

Palmių šerdys

0,01*

0270990

Kita (2)

0,01*

0280000

Grybai, samanos ir kerpės

0,01*

0280010

Auginamieji grybai

0280020

Miško grybai

0280990

Samanos ir kerpės

0290000

Dumbliai ir prokariotai

0,01*

0300000

ANKŠTINIAI AUGALAI

0,01*

0300010

Pupos

0300020

Lęšiai

0300030

Žirniai

0300040

Lubinai

0300990

Kita (2)

0400000

ALIEJINIŲ AUGALŲ SĖKLOS IR ALIEJINGI VAISIAI

0,01*

0401000

Aliejinių augalų sėklos

0401010

Sėmenys

0,02

0401020

Žemės riešutai

0,01*

0401030

Aguonų sėklos

0,02

0401040

Sezamų sėklos

0,02

0401050

Saulėgrąžų sėklos

0,02

0401060

Rapsų sėklos

0,02

0401070

Sojos

0,02

0401080

Garstyčių sėklos

0,02

0401090

Vilnamedžių sėklos

0,02

0401100

Moliūgų sėklos

0,02

0401110

Dažiniai dygminai

0,02

0401120

Agurklės

0,02

0401130

Sėjamosios judros

0,02

0401140

Kanapių sėklos

0,02

0401150

Paprastųjų ricinmedžių sėklos

0,02

0401990

Kita (2)

0,01*

0402000

Aliejiniai vaisiai

0,01*

0402010

Aliejaus gamybai skirtos alyvuogės

0402020

Alyvpalmių branduoliai

0402030

Alyvpalmių vaisiai

0402040

Tikrųjų kapokmedžių vaisiai

0402990

Kita (2)

0500000

GRŪDAI

0,01*

0500010

Miežiai

0500020

Grikiai ir kitos javams prilyginamos kultūros

0500030

Kukurūzai

0500040

Tikrosios soros

0500050

Sėjamoji aviža

0500060

Ryžiai

0500070

Rugiai

0500080

Dvispalviai sorgai

0500090

Paprastieji kviečiai

(+)

0500990

Kita (2)

0600000

ARBATA, KAVA, ŽOLELIŲ UŽPILAI, KAKAVA ir SALDŽIOSIOS CERATONIJOS

0,05*

0610000

Arbata

0620000

Kavos pupelės

0630000

Žolelių užpilai (gauti iš

(+)

0631000

žiedų

0631010

Vaistinės ramunės

0631020

Jamaikinės kinrožės

0631030

Rožės

0631040

Jazminai

0631050

Liepa

0631990

Kita (2)

0632000

b)	lapų ir prieskoninių žolių

0632010

Daržinės braškės

0632020

Siauralapis raibsteglis

0632030

Paragvajinis bugienis

0632990

Kita (2)

0633000

šaknų

0633010

Valerijonas

0633020

Ženšenis

0633990

Kita (2)

0639000

d)	bet kurių kitų augalo dalių

0640000

Kakavos pupelės

0650000

Saldžiosios ceratonijos

0700000

APYNIAI

6 (+)

0,05*

0800000

PRIESKONIAI

0810000

Sėklos prieskoniai

0,05*

0810010

Anyžinė ožiažolė

0810020

Persiniai gumbakmyniai

0810030

Salierai

0810040

Blakinės kalendros

0810050

Kmyniniai kuminai

0810060

Krapai

0810070

Paprastieji pankoliai

0810080

Vaistinės ožragės

0810090

Muskatai

0810990

Kita (2)

0820000

Vaisių prieskoniai

0,05*

0,05* (+)

0,05*

0820010

Kvapieji pimentai

0820020

Pirulinės uosrūtės (pipirinės uosrūtės)

0820030

Kmynai

0820040

Kardamonas

0820050

Kadagio uogos

0820060

Pipirai (juodieji, žalieji ir baltieji)

0820070

Vanilė

0820080

Tamarindas

0820990

Kita (2)

0830000

Žievės prieskoniai

0,05*

0830010

Cinamonas

0830990

Kita (2)

0840000

Šaknys ir šakniastiebiai prieskoniai

0840010

Paprastasis saldymedis

0,05*

0840020

Imbieras (10)

0840030

Daržinės ciberžolės

0,05*

0840040

Krienai (11)

0840990

Kita (2)

0,05*

0850000

Pumpurų prieskoniai

0,05*

0850010

Gvazdikėliai

0850020

Kaparėliai

0850990

Kita (2)

0860000

Žiedų purkų prieskoniai

0,05*

0860010

Šafranai

0860990

Kita (2)

0870000

Kevalų prieskoniai

0,05*

0870010

Muskatmedžio vaisiai

0870990

Kita (2)

0900000

CUKRINIAI AUGALAI

0,01*

0900010

Cukriniai runkeliai (šaknys)

(+)

0900020

Cukranendrės

0900030

Paprastosios trūkažolės šaknys

0900990

Kita (2)

1000000

GYVŪNINIAI PRODUKTAI. SAUSUMOS GYVŪNAI

1010000

Prekės iš

0,01*

1011000

kiaulių

(+)

1011010

Raumenys

1011020

Riebalai

1011030

Kepenys

1011040

Inkstai

1011050

Valgomieji subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

1011990

Kita (2)

1012000

galvijų

(+)

1012010

Raumenys

1012020

Riebalai

1012030

Kepenys

1012040

Inkstai

1012050

Valgomieji subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

1012990

Kita (2)

1013000

avių

(+)

1013010

Raumenys

1013020

Riebalai

1013030

Kepenys

1013040

Inkstai

1013050

Valgomieji subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

1013990

Kita (2)

1014000

ožkų

(+)

1014010

Raumenys

1014020

Riebalai

1014030

Kepenys

1014040

Inkstai

1014050

Valgomieji subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

1014990

Kita (2)

1015000

e)	arklinių šeimos gyvūnų

(+)

1015010

Raumenys

1015020

Riebalai

1015030

Kepenys

1015040

Inkstai

1015050

Valgomieji subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

1015990

Kita (2)

1016000

f)	naminių paukščių

(+)

1016010

Raumenys

1016020

Riebalai

1016030

Kepenys

1016040

Inkstai

1016050

Valgomieji subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

1016990

Kita (2)

1017000

g)	kitų ūkiuose auginamų sausumos gyvūnų

(+)

1017010

Raumenys

1017020

Riebalai

1017030

Kepenys

1017040

Inkstai

1017050

Valgomieji subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

1017990

Kita (2)

1020000

Pienas

0,01* (+)

0,01*

1020010

Galvijai

1020020

Avys

1020030

Ožkos

1020040

Arkliai

1020990

Kita (2)

1030000

Paukščių kiaušiniai

0,01* (+)

0,01*

1030010

Višta

1030020

Didžioji antis

1030030

Pilkoji žąsis

1030040

Paprastoji putpelė

1030990

Kita (2)

1040000

Medus ir kiti bitininkystės produktai (7)

0,05*

1050000

Varliagyviai ir ropliai

0,01* (+)

0,01*

1060000

Sausumos bestuburiai gyvūnai

0,01* (+)

0,01*

1070000

Laukiniai sausumos stuburiniai gyvūnai

0,01* (+)

0,01*

1100000

ŽUVYS, ŽUVŲ PRODUKTAI IR VISI KITI JŪRŲ BEI GĖLŲJŲ VANDENŲ GYVŪNŲ PRODUKTAI (8)

1200000

PRODUKTAI AR JŲ DALYS, NAUDOJAMI TIK GYVŪNŲ PAŠARAMS (8)

1300000

PERDIRBTI MAISTO PRODUKTAI (9)

(*)	Analizinio nustatymo riba.

(a)	Dėl išsamaus augalinių ir gyvūninių produktų, kuriems taikoma DLK, sąrašo žiūrėti I priedą.

Miklobutanilas (sudedamųjų izomerų suma) (R)

(R)

= Skirtingai apibrėžiamos liekanos pesticidų, kurių kodų skaitmenų deriniai nurodomi toliau:

Miklobutanilas – kodas 1000000, išskyrus 1040000:laisvosios ir konjuguotosios formos alfa-(3-hidroksibutil)-alfa-(4-chlor-fenil)-1H-1,2,4-triazol-1-propannitrilas (RH9090), išreikštas kaip miklobutanilas

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos, susijusios su triazolo derivatų metabolitais (TDM). Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

0130000 Sėklavaisiai

0130010 Obuoliai

0130020 Kriaušės

0130030 Svarainiai

0130040 Šliandros

0130050 Lokvos / japoninės lokvos

0130990 Kita (2)

0151000 a) vynuogės

0151010 Valgomosios vynuogės

0151020 Vynuogės vynui gaminti

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos, susijusios su sėjomainos būdu auginamų kultūrinių augalų lauko tyrimais ir triazolo derivatų metabolitais (TDM). Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

0152000 b) braškės ir žemuogės

0153010 Gervuogės

0154040 Agrastai (žalieji, raudonieji ir geltonieji)

(+)

0154070 Gudobelės vaisiai / pietinės gudobelės vaisiai

0161060 Persimonai / rytiniai persimonai

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie kultūrinių augalų metabolizmą po nuėmus derlių atlikto apdorojimo. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

0163020 Bananai

(+)

0231010 Pomidorai

0231030 Baklažanai

0233010 Melionai

0233020 Moliūgai

0233030 Arbūzai

0233990 Kita (2)

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos, susijusios su kultūrinių augalų (lapinių daržovių) metabolizmu ir triazolo derivatų metabolitais (TDM). Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

0251010 Sultenės

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie kultūrinių augalų (ankštinių augalų ir aliejinių augalų sėklų) metabolizmą. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

0260010 Pupelės (su ankštimis)

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie kultūrinių augalų (lapinių daržovių) metabolizmą. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

0270050 Artišokai

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie liekanų tyrimus, analizės metodus ir kultūrinių augalų (lapinių daržovių) metabolizmą. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

0700000 APYNIAI

(+)

0900010 Cukriniai runkeliai (šaknys)

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie analizės metodus. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d. arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

1011000 a) kiaulių

1011010 Raumenys

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie analizės metodus ir laikymo trukmę. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

1011020 Riebalai

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie analizės metodus. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

1011030 Kepenys

(+)

1011040 Inkstai

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie analizės metodus. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

1011050 Valgomieji subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

1011990 Kita (2)

1012000 b) galvijų

1012010 Raumenys

(+)

1012020 Riebalai

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie analizės metodus. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

1012030 Kepenys

(+)

1012040 Inkstai

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie analizės metodus. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

1012050 Valgomieji subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

1012990 Kita (2)

1013000 c) avių

1013010 Raumenys

(+)

1013020 Riebalai

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie analizės metodus. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

1013030 Kepenys

(+)

1013040 Inkstai

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie analizės metodus. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

1013050 Valgomieji subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

1013990 Kita (2)

1014000 d) ožkų

1014010 Raumenys

(+)

1014020 Riebalai

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie analizės metodus. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

1014030 Kepenys

(+)

1014040 Inkstai

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie analizės metodus. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

1014050 Valgomieji subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

1014990 Kita (2)

1015000 e) arklinių šeimos gyvūnų

1015010 Raumenys

(+)

1015020 Riebalai

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie analizės metodus. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

1015030 Kepenys

(+)

1015040 Inkstai

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie analizės metodus. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

1015050 Valgomieji subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

1015990 Kita (2)

1016000 f) naminių paukščių

1016010 Raumenys

(+)

1016020 Riebalai

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie analizės metodus. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

1016030 Kepenys

(+)

1016040 Inkstai

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie analizės metodus. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

1016050 Valgomieji subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

1016990 Kita (2)

1017000 g) kitų ūkiuose auginamų sausumos gyvūnų

1017010 Raumenys

(+)

1017020 Riebalai

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie analizės metodus. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

1017030 Kepenys

(+)

1017040 Inkstai

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie analizės metodus. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

1017050 Valgomieji subproduktai (išskyrus kepenis ir inkstus)

1017990 Kita (2)

(+)

1020000 Pienas

1020010 Galvijai

1020020 Avys

1020030 Ožkos

1020040 Arkliai

1020990 Kita (2)

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie analizės metodus. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

1030000 Paukščių kiaušiniai

1030010 Višta

1030020 Didžioji antis

1030030 Pilkoji žąsis

1030040 Paprastoji putpelė

1030990 Kita (2)

1050000 Varliagyviai ir ropliai

1060000 Sausumos bestuburiai gyvūnai

1070000 Laukiniai sausumos stuburiniai gyvūnai

Napropamidas (izomerų suma)

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie laikymo trukmę. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

0110000 Citrusiniai vaisiai

0110010 Greipfrutai

0110020 Apelsinai

0110030 Citrinos

0110040 Žaliosios citrinos

0110050 Mandarinai

0110990 Kita (2)

0152000 b) braškės ir žemuogės

0153000 c) uogos, augančios ant dvimečių ūglių

0153010 Gervuogės

0153020 Paprastosios gervuogės

0153030 Avietės (raudonosios ir geltonosios)

0153990 Kita (2)

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie laikymo trukmę ir kultūrinių augalų metabolizmą. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

0154010 Mėlynės

0154020 Spanguolės

0154030 Serbentai (juodieji, raudonieji ir baltieji)

0154040 Agrastai (žalieji, raudonieji ir geltonieji)

0154050 Erškėtuogės

0154080 Šeivamedžio uogos

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie liekanų tyrimus. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

0256000 f) prieskoninės žolės ir valgomosios gėlės

0256010 Daržiniai builiai

0256020 Laiškiniai česnakai

0256030 Salierų lapai

0256040 Petražolės

0256050 Vaistiniai šalavijai

0256060 Kvapieji rozmarinai

0256070 Čiobreliai

0256080 Bazilikai ir valgomosios gėlės

0256090 Kilniojo lauramedžio lapai

0256100 Vaistiniai kiečiai

(+)

Europos maisto saugos tarnyba nustatė, kad trūksta tam tikros informacijos apie analizės metodus. Peržiūrėdama DLK, Komisija atsižvelgs į pirmame sakinyje nurodytą informaciją, jeigu ji bus pateikta iki 2022 m. birželio 12 d., arba, jeigu iki tos datos jos pateikta nebus, – į tai, kad informacijos nėra.

0630000 Žolelių užpilai (gauti iš

0631000 a) žiedų

0631010 Vaistinės ramunės

0631020 Jamaikinės kinrožės

0631030 Rožės

0631040 Jazminai

0631050 Liepa

0631990 Kita (2)

0632000 b) lapų ir prieskoninių žolių

0632010 Daržinės braškės

0632020 Siauralapis raibsteglis

0632030 Paragvajinis bugienis

0632990 Kita (2)

0633000 c) šaknų

0633010 Valerijonas

0633020 Ženšenis

0633990 Kita (2)

0639000 d) bet kurių kitų augalo dalių

0820000 Vaisių prieskoniai

0820010 Kvapieji pimentai

0820020 Pirulinės uosrūtės (pipirinės uosrūtės)

0820030 Kmynai

0820040 Kardamonas

0820050 Kadagio uogos

0820060 Pipirai (juodieji, žalieji ir baltieji)

0820070 Vanilė

0820080 Tamarindas

0820990 Kita (2)“

Sintofenas

(+)

0500090 Paprastieji kviečiai

III priedas iš dalies keičiamas taip:

a)	A dalyje išbraukiama napropamidui skirta skiltis;

b)	B dalyje išbraukiama miklobutanilui skirta skiltis.

2020 6 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 184/25

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2020/771

2020 m. birželio 11 d.

kuriuo dėl anato, biksino, norbiksino (E 160b) naudojimo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III priedai ir Komisijos reglamento (ES) Nr. 231/2012 priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (1), ypač į jo 10 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnį,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede nustatytas Sąjungos maisto priedų, leistinų naudoti maisto produktuose, sąrašas ir jų naudojimo sąlygos;

(2)	Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 III priede nustatytas Sąjungos maisto prieduose, maisto fermentuose, maisto kvapiosiose medžiagose ir maistingosiose medžiagose leidžiamų naudoti maisto priedų sąrašas ir jų naudojimo sąlygos;

(3)	Komisijos reglamente (ES) Nr. 231/2012 (2) nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III prieduose išvardytų maisto priedų specifikacijos;

(4)	Komisijos iniciatyva arba gavus prašymą Sąjungos maisto priedų sąrašai ir specifikacijos gali būti atnaujinti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1331/2008 (3) 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą procedūrą;

(5)	anatas, biksinas, norbiksinas (E 160b) yra medžiaga, kurią leidžiama naudoti kaip dažiklį įvairiuose maisto produktuose pagal Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedą;

(6)

anatas, biksinas, norbiksinas (E 160b) ekstrahuojamas iš anato medžio (Bixa orellana L.) sėklų ir suteikia maistui geltoną-raudoną spalvą. Pagrindiniai anato ekstraktuose esantys pigmentai yra biksinas ir norbiksinas. Nors biksino ir norbiksino struktūra panaši, jie pasižymi labai skirtingomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis, todėl, priklausomai nuo maisto produktų matricos savybių, jie naudojami skirtingai;

(7)

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) turi atlikti pakartotinį visų maisto priedų, kuriuos buvo leista naudoti Sąjungoje dar prieš 2009 m. sausio 20 d., rizikos vertinimą; Komisijos reglamente (ES) Nr. 257/2010 (4) nustatyta, kad pakartotinis maisto dažiklių vertinimas turėjo būti užbaigtas iki 2015 m. gruodžio 31 d.;

(8)

2008 m. balandžio 4 d. buvo pateikta paraiška leisti naudoti penkis naujus anato ekstraktus, priskiriamus biksino arba norbiksino pagrindo kategorijai, siekiant pakeisti šiuo metu leidžiamus naudoti anato ekstraktus (E 160b). Į paraišką buvo įtrauktos naujos atskiros biksino ir norbiksino naudojimo paskirtys ir naudojimo kiekiai, o dabar naudojimo paskirtys ir naudojimo kiekiai nurodyti vienam maisto priedui (anatui, biksinui, norbiksinui (E 160b)). Siūloma biksino ir norbiksino naudojimo paskirtis ir naudojimo kiekis susiję su maisto produktų kategorijomis, kurioms šiuo metu leidžiama naudoti anatą, biksiną, norbiksiną (E 160b), taip pat su keliomis papildomomis maisto produktų kategorijomis, kurioms šiuo metu anato, biksino, norbiksino (E 160b) neleidžiama naudoti, tačiau jau leidžiama naudoti kitus maisto dažiklius;

(9)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 3 straipsnio 2 dalį Komisija, siekdama atnaujinti Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede nustatytą Sąjungos maisto priedų sąrašą ir Reglamento (ES) Nr. 231/2012 priede nustatytas specifikacijas, prašo Tarnybos pateikti nuomonę, išskyrus tuos atvejus, kai atnaujinus minėtą sąrašą nedaromas poveikis žmonių sveikatai;

(10)

2008 m. gegužės 19 d. Komisija paprašė Tarnybos įvertinti penkių naujų anato ekstraktų saugą pagal siūlomas naudojimo paskirtis ir laikantis pasiūlytų naudojimo kiekių. Išnagrinėjusi paraišką Tarnyba nustatė, kad trūksta pagrindinių duomenų, ir nurodė, kad reikės naujų toksikologinių tyrimų. Todėl 2011 m. sausio 14 d. Komisija nusprendė, kad penkių naujų ekstraktų saugos vertinimas bus atliekamas atliekant pakartotinį anato, biksino, norbiksino (E 160b) vertinimą, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 257/2010;

(11)

2016 m. rugpjūčio 24 d. Tarnyba pateikė mokslinę nuomonę dėl anato ekstraktų (E 160b) kaip maisto priedų saugos (5). Dėl anato ekstraktų, kuriuos šiuo metu leidžiama naudoti, Tarnyba padarė išvadą, kad jų naudojimo pagal Reglamente (ES) Nr. 231/2012 nustatytas specifikacijas (tirpikliais ekstrahuojamo biksino ir norbiksino, šarmais ekstrahuojamo anato ir aliejais ekstrahuojamo anato) sauga negali būti įvertinta dėl to, kad trūksta duomenų, susijusių su identifikavimu ir toksikologiniais tyrimais. Dėl naujų anato ekstraktų, visų pirma, vandenyje apdoroto biksino (anato E), Tarnyba negalėjo padaryti išvados dėl jo saugos dėl dviprasmiškų genotoksiškumo rezultatų. Dėl likusių keturių naujų ekstraktų (tirpikliais ekstrahuojamo biksino, tirpikliais ekstrahuojamo norbiksino, apdorojant šarmu gauto norbiksino (nusodinto rūgštimi) ir apdorojant šarmu gauto norbiksino (nenusodinto rūgštimi)) Tarnyba nurodė, kad jie turėtų atitikti mokslinėje nuomonėje rekomenduojamas specifikacijas. Galiausiai Tarnyba išvedė leidžiamas paros dozes (LPD) – 6 mg biksino/kg kūno svorio per parą ir 0,3 mg norbiksino/kg kūno svorio per parą. Su siūlomomis biksino naudojimo paskirtimis ir naudojimo kiekiais susiję poveikio įverčiai pagal abu patikslintus poveikio scenarijus (poveikio scenarijų pagal prekės ženklą ir ne pagal prekės ženklą) buvo mažesni už visoms gyventojų grupėms nustatytą LPD. Tačiau analogiški įverčiai dėl norbiksino pagal patikslintą poveikio scenarijų pagal prekės ženklą viršijo kūdikiams, mažiems vaikams ir vaikams nustatytą LPD viršutinėje ribų dalyje (95-asis procentilis);

(12)

paskelbus šią mokslinę nuomonę, Komisija paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimų dėl prašomų biksino ir norbiksino naudojimo paskirčių ir didžiausių biksino ir norbiksino kiekių. Tuo remdamasis, 2017 m. vasario 16 d. pareiškėjas pateikė Komisijai pirminės paraiškos pakeitimus, pavyzdžiui, pašalindamas kai kurias prašomas naujas naudojimo paskirtis ir pakeisdamas kai kuriuos prašomus naudojimo kiekius. 2017 m. kovo 2 d. Komisija paprašė Tarnybos suteikti techninę pagalbą dėl biksino ir norbiksino poveikio apskaičiavimo, remiantis pareiškėjo pasiūlytomis peržiūrėtomis naudojimo paskirtimis ir naudojimo kiekiais;

(13)

Tarnyba, kaip paprašyta, 2017 m. rugpjūčio 10 d. paskelbė pareiškimą dėl biksino ir norbiksino poveikio, susijusio su tomis peržiūrėtomis naudojimo paskirtimis ir kiekiais, vertinimo (6). Ji padarė išvadą, kad pagal bet kokį poveikio scenarijų su maistu suvartojamo biksino kiekis neviršija LPD. Tačiau ji padarė išvadą, kad pagal abu patikslintus poveikio scenarijus (poveikio scenarijų pagal prekės ženklą ir ne pagal prekės ženklą) su maistu suvartojamo norbiksino kiekis viršija mažiems vaikams ir vaikams nustatytą LPD viršutinėje ribų dalyje (95-asis procentilis);

(14)	2017 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas pateikė naujo anato E genotoksiškumo tyrimo duomenis;

(15)

pareiškėjas, atsižvelgdamas į Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 10 d. paskelbto poveikio vertinimo rezultatus, dar kartą peržiūrėjo siūlomas biksino ir norbiksino naudojimo paskirtis ir naudojimo kiekius ir 2018 m. liepos 20 d. pateikė Komisijai tris alternatyvius naudojimo paskirčių ir naudojimo kiekių scenarijus;

(16)

2018 m. rugpjūčio 1 d. Komisija paprašė Tarnybos atlikti pareiškėjo pateiktų naujų anato E genotoksiškumo duomenų vertinimą ir nurodyti, ar galima padaryti išvadą dėl šio anato ekstrakto saugos. Tarnybos taip pat paprašyta atlikti naują biksino ir norbiksino poveikio vertinimą, remiantis pareiškėjo trijuose alternatyviuose scenarijuose pateiktomis peržiūrėtomis biksino ir norbiksino naudojimo paskirtimis ir naudojimo kiekiais;

(17)

2019 m. kovo 13 d. Tarnyba pateikė mokslinę nuomonę dėl anato E saugos ir biksino ir norbiksino poveikio (7). Tarnyba dėl anato E saugos padarė išvadą, kad jis nekelia susirūpinimo dėl genotoksiškumo, ir nurodė, kad 2016 m. nustatyta biksino ir norbiksino LPD taip pat gali būti taikoma anatui E. Dėl biksino poveikio pareiškėjo 2018 m. liepos 20 d. pateiktomis peržiūrėtomis naudojimo paskirtimis ir naudojimo kiekiais Tarnyba nurodė, kad nė vienas įvertintas poveikis neviršija LPD – 6 mg/kg kūno masės per parą. Dėl norbiksino Tarnyba nustatė, kad pagal du patikslintus scenarijus poveikis siekia mažiems vaikams nustatytą LPD viršutinėje ribų dalyje (95-asis procentilis), tačiau tik vienoje šalyje. Tačiau, atsižvelgdama į netikrumą ir labai tikėtiną poveikio pervertinimą, Tarnyba padarė išvadą, kad poveikio lygis nekelia pavojaus sveikatai pagal nė vieną iš trijų biksino ir norbiksino naudojimo paskirčių ir naudojimo kiekių scenarijų;

(18)

atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, tikslinga iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 priedus. Pirma, kadangi anato biksino (E 160b(i)) ir anato norbiksino (E 160b(ii)) toksikologinės savybės skiriasi, taigi, skiriasi ir LPD, maisto priedas anatas, biksinas, norbiksinas (E 160b) iš to reglamento II priedo B dalyje pateikto Sąjungos leidžiamų maisto priedų sąrašo turėtų būti išbrauktas ir į jį turėtų būti įtraukti du atskiri maisto priedai, t. y. anato biksinas (E 160b(i)) ir anato norbiksinas (E 160b(ii)). Dėl to maisto priedo anato, biksino, norbiksino (E 160b) leidžiamos naudojimo paskirtys ir naudojimo sąlygos iš Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedo E dalyje pateikto leidžiamų naudojimo maisto produktuose sąlygų sąrašo turėtų būti išbrauktos, o visos reglamento prieduose pateiktos nuorodos į jį turėtų būti pakeistos nuorodomis į du naujus maisto priedus. Reikėtų nustatyti šių dviejų naujų priedų leidžiamas naudojimo paskirtis ir naudojimo kiekius. Remiantis pirmiau nurodytais Tarnybos vertinimais, naudojimo paskirtys, kurių pareiškėjas prašė paskutinį kartą peržiūrėtoje paraiškoje, turėtų būti leidžiamos, tačiau tik trečiajame, konservatyviausiame, scenarijuje nustatytais naudojimo kiekiais;

(19)

Reglamentas (ES) Nr. 231/2012 taip pat turėtų būti iš dalies pakeistas; Pirma, neturėtų būti leidžiama toliau naudoti tris jame nurodytus anato ekstraktus (tirpikliais ekstrahuojamą biksiną ir norbiksiną, šarmais ekstrahuojamą anatą ir aliejais ekstrahuojamą anatą), nes jų saugos nebuvo galima įvertinti, todėl jų specifikacijos turėtų būti išbrauktos. Antra, du nauji anato biksino ekstraktai (tirpikliais ekstrahuojamas biksinas ir vandenyje apdorotas biksinas) ir trys nauji anato norbiksino ekstraktai (tirpikliais ekstrahuojamas norbiksinas, apdorojant šarmu gautas norbiksinas (nusodintas rūgštimi) ir apdorojant šarmu gautas norbiksinas (nenusodintas rūgštimi)) nekelia susirūpinimo dėl saugos ir jų specifikacijos dėl kiekvieno iš dviejų naujų priedų turėtų būti įtrauktos į to reglamento priedą. Tos specifikacijos turėtų būti tos pačios, kurias Tarnyba rekomendavo 2016 m. rugpjūčio 24 d. paskelbtoje mokslinėje nuomonėje dėl anato ekstraktų (E 160b) kaip maisto priedo saugos;

(20)	todėl Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III priedai ir Reglamento (ES) Nr. 231/2012 priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(21)

nors anato ekstraktų, kuriuos leista naudoti iki šio reglamento taikymo pradžios dienos, nebeturėtų būti leidžiama naudoti, kadangi jų saugos nebuvo galima įvertinti, labai mažai tikėtina, kad jie turėtų skirtingas toksikologines savybes ir todėl keltų pavojų sveikatai, dėl kurio jų nebūtų galima pateikti rinkai arba palikti rinkoje iškart nuo šio reglamento taikymo pradžios dienos. Todėl, siekiant sudaryti sąlygas sklandžiam perėjimui nuo šių trijų ekstraktų prie naujų, tikslinga leisti, kad pereinamuoju laikotarpiu ir senieji, ir naujieji ekstraktai galėtų būti teisėtai pateikti rinkai ir likti rinkoje;

(22)

dėl tų pačių priežasčių taip pat tikslinga nustatyti, kad maisto produktais, kurių sudėtyje yra anato ekstraktų, kuriuos leista naudoti iki šio reglamento taikymo pradžios dienos ir kurie buvo teisėtai pateikti rinkai prieš pereinamąjį laikotarpį arba jo metu, būtų galima prekiauti tol, kol pasibaigs turimos atsargos;

(23)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento I priedą.

2 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 231/2012 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

3 straipsnis

1. Iki 2021 m. sausio 2 d. maisto priedas anatas, biksinas, norbiksinas (E 160b) gali būti toliau pateikiamas rinkai laikantis iki 2020 m. liepos 2 d. taikytų taisyklių.

2. Iki 2021 m. sausio 2 d. maisto produktai, kurių sudėtyje yra anato, biksino, norbiksino (E 160b) ir kurie pagaminti ir paženklinti laikantis iki 2020 m. liepos 2 d. taikytų taisyklių, gali būti toliau pateikiami rinkai. Po šios datos jie gali likti rinkoje iki baigsis jų atsargos.

4 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. birželio 11 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 354, 2008 12 31, p. 16.

(2) 2012 m. kovo 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 231/2012, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III prieduose išvardytų maisto priedų specifikacijos (OL L 83, 2012 3 22, p. 1).

(3) 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1331/2008, nustatantis maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą (OL L 354, 2008 12 31, p. 1).

(4) 2010 m. kovo 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 257/2010, kuriuo nustatoma patvirtintų maisto priedų pakartotinio vertinimo programa pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL L 80, 2010 3 26, p. 19).

(5) EFSA Journal 2016;14(8):4544.

(6) EFSA Journal 2017;15(8):4966.

(7) EFSA Journal 2019;17(3):5626.

I PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas iš dalies keičiamas taip:

A dalies 2 punkto 5 papunktis pakeičiamas taip:

„5.	Dažikliai E 123, E 127, E 160b(i), E 160b(ii), E 161g, E 173 ir E 180 bei jų mišiniai negali būti parduodami tiesiogiai vartotojui.“;

B dalyje 1 punkte Dažiklių sąraše E 160b (Anatui, biksinui, norbiksinui) skirtas įrašas pakeičiamas šiais dviem įrašais:

„E 160b(i)	Anato biksinas
E 160b(ii)	Anato norbiksinas“

E dalis iš dalies keičiama taip:

kategorija 01.4 (Aromatizuoti rauginto pieno gaminiai, įskaitant termiškai apdorotus gaminius) iš dalies keičiama taip:

E 160b (Anatui, biksinui, norbiksinui) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

	„E 160b(i)	Anato biksinas	15	(94)
	E 160b(ii)	Anato norbiksinas	4	(94)“

ii)	po 74 išnašos įterpiama 94 išnaša: „(94) Jei kartu dedama ir E 160b(i) (anato biksino), ir E 160b(ii) (anato norbiksino), bendram kiekiui taikomas didesnis individualus didžiausias kiekis, tačiau didžiausias individualus kiekis turi būti neviršijamas.“;

kategorija 01.7.2 (Brandintas sūris) iš dalies keičiama taip:

E 160b (Anatui, biksinui, norbiksinui) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 160b(i)	Anato biksinas	15	(94)	Tik brandintas oranžinis, geltonas ir maišytas su baltu sūriai ir raudonojo ir žaliojo pesto sūriai
E 160b(ii)	Anato norbiksinas	15	(94)	Tik brandintas oranžinis, geltonas ir maišytas su baltu sūriai ir raudonojo ir žaliojo pesto sūriai
E 160b(ii)	Anato norbiksinas	50		Tik raudonasis Lesterio sūris
E 160b(ii)	Anato norbiksinas	35		Tik Mimolette sūris“

ii)	po 83 išnašos įterpiama 94 išnaša: „(94) Jei kartu dedama ir E 160b(i) (anato biksino), ir E 160b(ii) (anato norbiksino), bendram kiekiui taikomas didesnis individualus didžiausias kiekis, tačiau didžiausias individualus kiekis turi būti neviršijamas.“;

kategorija 01.7.3 (Valgomoji sūrio luoba) iš dalies keičiama taip:

E 160b (Anatui, biksinui, norbiksinui) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

	„E 160b(i)	Anato biksinas	20	(94)
	E 160b(ii)	Anato norbiksinas	20	(94)“

ii)	po 67 išnašos įterpiama 94 išnaša: „(94) Jei kartu dedama ir E 160b(i) (anato biksino), ir E 160b(ii) (anato norbiksino), bendram kiekiui taikomas didesnis individualus didžiausias kiekis, tačiau didžiausias individualus kiekis turi būti neviršijamas.“;

kategorija 01.7.5 (Lydytas sūris) iš dalies keičiama taip:

E 160b (Anatui, biksinui, norbiksinui) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

	„E 160b(i)	Anato biksinas	15	(94)
	E 160b(ii)	Anato norbiksinas	8	(94)“7

ii)	po 66 išnašos įterpiama 94 išnaša: „(94) Jei kartu dedama ir E 160b(i) (anato biksino), ir E 160b(ii) (anato norbiksino), bendram kiekiui taikomas didesnis individualus didžiausias kiekis, tačiau didžiausias individualus kiekis turi būti neviršijamas.“;

kategorijoje 01.7.6 (Sūrio produktai (išskyrus 16 kategorijai priskiriamus produktus)) E 160b (Anatui, biksinui, norbiksinui) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 160b(ii)

Anato norbiksinas

Tik brandinto oranžinio, geltono ir maišyto su baltu sūrio gaminiai“

kategorijoje 02.1 (Riebalai ir aliejai, kuriuose iš esmės nėra vandens (išskyrus dehidratuotus pieno riebalus)) E 160b (Anatui, biksinui, norbiksinui) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 160b(i)

Anato biksinas

Tik riebalai“

kategorijoje 02.2.2 (Kitos riebalų ir aliejų emulsijos, įskaitant tepiuosius pieno riebalus, kaip apibrėžta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1234/2007, ir skystos emulsijos) E 160b (Anatui, biksinui, norbiksinui) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 160b(i)

Anato biksinas

Išskyrus mažesnio riebumo sviestą“

kategorijoje 03 (Valgomieji ledai) E 160b (Anatui, biksinui, norbiksinui) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 160b(ii)

Anato norbiksinas

20“

kategorija 04.2.5.2 (Džemai, želė, marmeladai ir saldinta kaštainių tyrė, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/113/EB) iš dalies keičiama taip:

po E 160a (Karotenams) skirto įrašo įterpiami tokie nauji E 160b(i) (Anato biksinui) ir E 160b(ii) (Anato norbiksinui) skirti įrašai:

	„E 160b(i)	Anato biksinas	20	(94)	Išskyrus kaštainių tyrę
	E 160b(ii)	Anato norbiksinas	20	(94)	Išskyrus kaštainių tyrę“

ii)	po 66 išnašos įterpiama 94 išnaša: „(94) Jei kartu dedama ir E 160b(i) (anato biksino), ir E 160b(ii) (anato norbiksino), bendram kiekiui taikomas didesnis individualus didžiausias kiekis, tačiau didžiausias individualus kiekis turi būti neviršijamas.“;

10.

kategorija 04.2.5.3 (Kiti panašūs vaisių arba daržovių užtepai) iš dalies keičiama taip:

po E 142 (Žaliajam S) skirto įrašo įterpiami tokie nauji E 160b(i) (Anato biksinui) ir E 160b(ii) (Anato norbiksinui) skirti įrašai:

	„E 160b(i)	Anato biksinas	20	(94)	Išskyrus crème de pruneaux
	E 160b(ii)	Anato norbiksinas	20	(94)	Išskyrus crème de pruneaux“

ii)	po 60 išnašos įterpiama 94 išnaša: „(94) Jei kartu dedama ir E 160b(i) (anato biksino), ir E 160b(ii) (anato norbiksino), bendram kiekiui taikomas didesnis individualus didžiausias kiekis, tačiau didžiausias individualus kiekis turi būti neviršijamas.“;

11.

kategorija 04.2.6 (Perdirbtų bulvių produktai) iš dalies keičiama taip:

po E 160a (Karotenams) skirto įrašo įterpiami tokie nauji E 160b(i) (Anato biksinui) ir E 160b(ii) (Anato norbiksinui) skirti įrašai:

	„E 160b(i)	Anato biksinas	10	(94)	Tik džiovintos bulvių granulės ir dribsniai
	E 160b(ii)	Anato norbiksinas	10	(94)	Tik džiovintos bulvių granulės ir dribsniai“

ii)	po 46 išnašos įterpiama 94 išnaša: „(94) Jei kartu dedama ir E 160b(i) (anato biksino), ir E 160b(ii) (anato norbiksino), bendram kiekiui taikomas didesnis individualus didžiausias kiekis, tačiau didžiausias individualus kiekis turi būti neviršijamas.“;

12.

kategorija 05.2 (Kiti konditerijos gaminiai, įskaitant burnos kvapo gaivinamąsias pastiles) iš dalies keičiama taip:

po E 124 (Ponso 4R, košeniliam raudonajam A) skirto įrašo įterpiami tokie nauji E 160b(i) (Anato biksinui) ir E 160b(ii) (Anato norbiksinui) skirti įrašai:

	„E 160b(i)	Anato biksinas	30	(94)
	E 160b(ii)	Anato norbiksinas	25	(94)“

ii)	po 72 išnašos įterpiama 94 išnaša: „(94) Jei kartu dedama ir E 160b(i) (anato biksino), ir E 160b(ii) (anato norbiksino), bendram kiekiui taikomas didesnis individualus didžiausias kiekis, tačiau didžiausias individualus kiekis turi būti neviršijamas.“;

13.

kategorija 05.4 (Papuošimai, glajai ir įdarai, išskyrus 4.2.4 kategorijai priskiriamus įdarus) iš dalies keičiama taip:

E 160b (Anatui, biksinui, norbiksinui) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

	„E 160b(i)	Anato biksinas	80	(94)	Tik papuošimai ir glajai
	E 160b(ii)	Anato norbiksinas	20	(94)	Tik papuošimai ir glajai“

ii)	po 73 išnašos įterpiama 94 išnaša: „(94) Jei kartu dedama ir E 160b(i) (anato biksino), ir E 160b(ii) (anato norbiksino), bendram kiekiui taikomas didesnis individualus didžiausias kiekis, tačiau didžiausias individualus kiekis turi būti neviršijamas.“;

14.

kategorijoje 06.3 (Pusryčių javainiai) E 160b (Anatui, biksinui, norbiksinui) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 160b(ii)

Anato norbiksinas

Tik slėgti, išpūsti pusryčių javainiai ir (arba) pusryčių javainiai su vaisių aromatu“

15.

kategorija 06.5 (Lakštiniai (Noodles)) iš dalies keičiama taip:

po II grupei (Dažikliams – quantum satis) skirto įrašo įterpiami tokie nauji E 160b(i) (Anato biksinui) ir E 160b(ii) (Anato norbiksinui) skirti įrašai:

	„E 160b(i)	Anato biksinas	20	(94)
	E 160b(ii)	Anato norbiksinas	20	(94)“

ii)	po 81 išnašos įterpiama 94 išnaša: „(94) Jei kartu dedama ir E 160b(i) (anato biksino), ir E 160b(ii) (anato norbiksino), bendram kiekiui taikomas didesnis individualus didžiausias kiekis, tačiau didžiausias individualus kiekis turi būti neviršijamas.“;

16.

kategorija 06.6 (Plakta tešla) iš dalies keičiama taip:

E 160b (Anatui, biksinui, norbiksinui) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

	„E 160b(i)	Anato biksinas	50	(94)	Tik plakta tešla glajams
	E 160b(ii)	Anato norbiksinas	50	(94)	Tik plakta tešla glajams“

ii)	po 81 išnašos įterpiama 94 išnaša: „(94) Jei kartu dedama ir E 160b(i) (anato biksino), ir E 160b(ii) (anato norbiksino), bendram kiekiui taikomas didesnis individualus didžiausias kiekis, tačiau didžiausias individualus kiekis turi būti neviršijamas.“;

17.

kategorijoje 07.2 (Smulkūs konditerijos kepiniai) E 160b (Anatui, biksinui, norbiksinui) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 160b(ii)

Anato norbiksinas

10“

18.

kategorija 08.2 „(Mėsos pusgaminiai, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 853/2004) iš dalies keičiama taip:

po E 150a–d (Karamelei) skirto įrašo įterpiami tokie nauji E 160b(i) (Anato biksinui) ir E 160b(ii) (Anato norbiksinui) skirti įrašai:

„E 160b(i)

Anato biksinas

(94)

Tik breakfast sausages, kuriose ne mažiau kaip 6 % sudaro grūdai, ir burger meat, kurioje ne mažiau kaip 4 % sudaro daržovės ir (arba) grūdai, sumaišyti su mėsa; šiuose gaminiuose

mėsa sumalama taip, kad raumenys ir riebaliniai audiniai visiškai susimaišytų ir skaidulos tolygiai pasiskirstytų su riebalais, taip suteikiant gaminiams jiems būdingą išvaizdą

E 160b(ii)

Anato norbiksinas

(94)

Tik breakfast sausages, kuriose ne mažiau kaip 6 % sudaro grūdai, ir burger meat, kurioje ne mažiau kaip 4 % sudaro daržovės ir (arba) grūdai, sumaišyti su mėsa; šiuose gaminiuose

mėsa sumalama taip, kad raumenys ir riebaliniai audiniai visiškai susimaišytų ir skaidulos tolygiai pasiskirstytų su riebalais, taip suteikiant gaminiams jiems būdingą išvaizdą“

ii)	po 66 išnašos įterpiama 94 išnaša: „(94) Jei kartu dedama ir E 160b(i) (anato biksino), ir E 160b(ii) (anato norbiksino), bendram kiekiui taikomas didesnis individualus didžiausias kiekis, tačiau didžiausias individualus kiekis turi būti neviršijamas.“;

19.

kategorija 08.3.1 (Termiškai neapdoroti mėsos gaminiai) iš dalies keičiama taip:

po E 160a (Karotenams) skirto įrašo įterpiami tokie nauji E 160b(i) (Anato biksinui) ir E 160b(ii) (Anato norbiksinui) skirti įrašai:

	„E 160b(i)	Anato biksinas	20	(94)	Tik chorizo sausage, salchichon, pasturmas ir sobrasada
	E 160b(ii)	Anato norbiksinas	20	(94)	Tik chorizo sausage, salchichon, pasturmas ir sobrasada“

ii)	po 66 išnašos įterpiama 94 išnaša: „(94) Jei kartu dedama ir E 160b(i) (anato biksino), ir E 160b(ii) (anato norbiksino), bendram kiekiui taikomas didesnis individualus didžiausias kiekis, tačiau didžiausias individualus kiekis turi būti neviršijamas.“;

20.

Kategorija 08.3.2 (Termiškai apdoroti mėsos gaminiai) iš dalies keičiama taip:

po E 160a (Karotenams) skirto įrašo įterpiami tokie nauji E 160b(i) (Anato biksinui) ir E 160b(ii) (Anato norbiksinui) skirti įrašai:

	„E 160b(i)	Anato biksinas	20	(94)	Tik dešros, paštetai, kepti paštetai ir luncheon meat
	E 160b(ii)	Anato norbiksinas	20	(94)	Tik dešros, paštetai, kepti paštetai ir luncheon meat“

ii)	po 66 išnašos įterpiama 94 išnaša: „(94) Jei kartu dedama ir E 160b(i) (anato biksino), ir E 160b(ii) (anato norbiksino), bendram kiekiui taikomas didesnis individualus didžiausias kiekis, tačiau didžiausias individualus kiekis turi būti neviršijamas.“;

21.

kategorija 08.3.3 (Mėsos apvalkalai, dangalai ir papuošimai) iš dalies keičiama taip:

E 160b (Anatui, biksinui, norbiksinui) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

	„E 160b(i)	Anato biksinas	50	(94)
	E 160b(ii)	Anato norbiksinas	50	(94)“

ii)	po 89 išnašos įterpiama 94 išnaša: „(94) Jei kartu dedama ir E 160b(i) (anato biksino), ir E 160b(ii) (anato norbiksino), bendram kiekiui taikomas didesnis individualus didžiausias kiekis, tačiau didžiausias individualus kiekis turi būti neviršijamas.“;

22.

kategorija 09.2 (Perdirbtos žuvys ir žuvininkystės produktai, įskaitant moliuskus ir vėžiagyvius) iš dalies keičiama taip:

E 160b (Anatui, biksinui, norbiksinui) skirtas įrašas dėl „Tik rūkytos žuvies“ pakeičiamas šiais naujais anato biksinui ir anato norbiksinui skirtais įrašais dėl atitinkamai „Tik rūkytos žuvies“ ir „Tik surimio ir panašių produktų ir lašišų pakaitalų“:

„E 160b(i)	Anato biksinas	10	(94)	Tik rūkyta žuvis
E 160b(i)	Anato biksinas	30	(94)	Tik surimis ir panašūs produktai ir lašišos pakaitalai
E 160b(ii)	Anato norbiksinas	10	(94)	Tik rūkyta žuvis
E 160b(ii)	Anato norbiksinas	30	(94)	Tik surimis ir panašūs produktai ir lašišos pakaitalai“

ii)	po 85 išnašos įterpiama 94 išnaša: „(94) Jei kartu dedama ir E 160b(i) (anato biksino), ir E 160b(ii) (anato norbiksino), bendram kiekiui taikomas didesnis individualus didžiausias kiekis, tačiau didžiausias individualus kiekis turi būti neviršijamas.“;

23.

kategorija 12.5 (Sriubos ir sultiniai) iš dalies keičiama taip:

po III grupei (Dažikliams, kurių didžiausias leidžiamas naudoti kiekis gali būti bendras) skirto įrašo įterpiami tokie nauji E 160b(i) (Anato biksinui) ir E 160b(ii) (Anato norbiksinui) skirti įrašai:

	„E 160b(i)	Anato biksinas	15	(94)
	E 160b(ii)	Anato norbiksinas	10	(94)“

ii)	po 60 išnašos įterpiama 94 išnaša: „(94) Jei kartu dedama ir E 160b(i) (anato biksino), ir E 160b(ii) (anato norbiksino), bendram kiekiui taikomas didesnis individualus didžiausias kiekis, tačiau didžiausias individualus kiekis turi būti neviršijamas.“;

24.

kategorija 12.6 (Padažai) iš dalies keičiama taip:

po E 110 (Saulėlydžio geltonajam FCF, apelsinų geltonajam S) skirto įrašo įterpiami tokie nauji E 160b(i) (Anato biksinui) ir E 160b(ii) (Anato norbiksinui) skirti įrašai:

	„E 160b(i)	Anato biksinas	30	(94)	Įskaitant marinatus, padažus, aštrų džemą (chutney) ir picalilli; išskyrus padažus iš pomidorų
	E 160b(ii)	Anato norbiksinas	30	(94)	Įskaitant marinatus, padažus, aštrų džemą (chutney) ir picalilli; išskyrus padažus iš pomidorų“

ii)	po 65 išnašos įterpiama 94 išnaša: „(94) Jei kartu dedama ir E 160b(i) (anato biksino), ir E 160b(ii) (anato norbiksino), bendram kiekiui taikomas didesnis individualus didžiausias kiekis, tačiau didžiausias individualus kiekis turi būti neviršijamas.“;

25.

kategorijoje 14.1.4 (Aromatizuoti gėrimai) po E 124 (Ponso 4R, košeniliam raudonajam A) skirto įrašo įterpiamas toks naujas E 160b(i) (Anato biksinui) skirtas įrašas:

„E 160b(i)

Anato biksinas

20“

26.

kategorijoje 14.2.6 (Spiritiniai gėrimai, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 110/2008) E 160b (Anatui, biksinui, norbiksinui) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 160b(i)

Anato biksinas

Tik likeriai“

27.

kategorijoje 14.2.8 (Kiti alkoholiniai gėrimai, įskaitant alkoholinių gėrimų ir nealkoholinių gėrimų mišinius ir spiritinius gėrimus, kurių alkoholio koncentracija yra mažesnė kaip 15 %) E 160b (Anatui, biksinui, norbiksinui) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 160b(ii)

Anato norbiksinas

Tik alkoholiniai gėrimai, kurių alkoholio koncentracija mažesnė kaip 15 %“

28.

kategorija 15.1 (Bulvių, grūdų, miltų ar krakmolo užkandžiai) iš dalies keičiama taip:

du E 160b (Anatui, biksinui, norbiksinui) skirti įrašai pakeičiamas taip:

	„E 160b(i)	Anato biksinas	20	(94)
	E 160b(ii)	Anato norbiksinas	20	(94)“

ii)	po 71 išnašos įterpiama 94 išnaša: „(94) Jei kartu dedama ir E 160b(i) (anato biksino), ir E 160b(ii) (anato norbiksino), bendram kiekiui taikomas didesnis individualus didžiausias kiekis, tačiau didžiausias individualus kiekis turi būti neviršijamas.“;

29.

kategorija 15.2 (Perdirbti riešutai) iš dalies keičiama taip:

E 160b (Anatui, biksinui, norbiksinui) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

	„E 160b(i)	Anato biksinas	10	(94)
	E 160b(ii)	Anato norbiksinas	10	(94)“

ii)	po 60 išnašos įterpiama 94 išnaša: „(94) Jei kartu dedama ir E 160b(i) (anato biksino), ir E 160b(ii) (anato norbiksino), bendram kiekiui taikomas didesnis individualus didžiausias kiekis, tačiau didžiausias individualus kiekis turi būti neviršijamas.“;

30.

kategorija 16 (Desertai, išskyrus 1, 3 ir 4 kategorijoms priskiriamus produktus) iš dalies keičiama taip:

E 160b (Anatui, biksinui, norbiksinui) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

	„E 160b(i)	Anato biksinas	15	(94)
	E 160b(ii)	Anato norbiksinas	7,5	(94)“

ii)	po 74 išnašos įterpiama 94 išnaša: „(94) Jei kartu dedama ir E 160b(i) (anato biksino), ir E 160b(ii) (anato norbiksino), bendram kiekiui taikomas didesnis individualus didžiausias kiekis, tačiau didžiausias individualus kiekis turi būti neviršijamas.“;

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 III priedo 2 dalyje E 900 (Dimetilpolisiloksanui) skirtas įrašas pakeičiamas taip:

„E 900

Dimetilpolisiloksanas

200 mg/kg preparate, 0,2 mg/l gatavame maisto produkte

Dažiklių E 160a karotenų, E 160b(i) anato biksino, E 160b(ii) anato norbiksino, E 160c paprikų ekstrakto, kapsantino, kapsorubino, E 160d likopeno ir E 160e beta-apo-8’-karotenalio preparatai“

II PRIEDAS

Reglamento (ES) Nr. 231/2012 priede atitinkami E 160b (Anatui, biksinui, norbiksinui) skirti įrašai: i) tirpikliais ekstrahuojamas biksinas ir norbiksinas, ii) šarmais ekstrahuojamas anatas ir iii) aliejumi ekstrahuojamas anatas pakeičiami taip:

„E 160b(i) ANATO BIKSINAS

TIRPIKLIAIS EKSTRAHUOJAMAS BIKSINAS

Sinonimai	Anatas B, Orlean, Terre orellana, L. oranžinis, CI natūralusis oranžinis 4
Apibrėžtis	Tirpikliais ekstrahuojamas biksinas gaunamas anato medžio (Bixa orellana L.) sėklų išorinį lukštą ekstrahuojant vienu ar daugiau šių maistinių tirpiklių: acetonu, metanoliu, heksanu, etanoliu, izopropilo alkoholiu, etilacetatu, šarminiu alkoholiu ar superkritiniu anglies dioksidu. Gautas preparatas gali būti parūgštintas, po to iš jo pašalinamas tirpiklis, jis išdžiovinamas ir sumalamas. Tirpikliais ekstrahuotame biksine yra keli dažantieji komponentai; pagrindinis dažantysis komponentas yra cis-biksinas, nereikšmingas dažantysis komponentas yra trans-biksinas; taip pat dėl apdorojimo gali būti biksino terminio skaidymo produktų.
Spalvos indeksas Nr.	75120
Einecs	230–248–7
Cheminis pavadinimas	Cis-biksinas: metilvandenilis-9′-cis-6,6′-diapo-Ψ,Ψ-karotenodioatas
Cheminė formulė	Cis-biksinas: C25H30O4
Molekulinė masė	394,5
Analizės duomenys	Ne mažiau kaip 85 % dažiklių (išreikštų biksinu) E1 % 1 cm 3090, kai bangos ilgis apytikriai lygus 487 nm, tirpiklis tetrahidrofuranas ir acetonas
Apibūdinimas	Nuo raudonai rudos iki raudonai violetinės spalvos milteliai
Identifikavimas
Tirpumas	Netirpsta vandenyje, šiek tiek tirpsta etanolyje
Spektrometrija	Mėginio acetone maksimali sugertis yra maždaug 425 nm, 457 nm ir 487 nm
Grynumas
Norbiksinas	Ne daugiau kaip 5 % bendro dažiklių kiekio
Tirpiklių likučiai	Acetonas: ne daugiau kaip 30 mg/kg Metanolis: ne daugiau kaip 50 mg/kg Heksanas: ne daugiau kaip 25 mg/kg
	Etanolis: Izopropilo alkoholis: Etilacetatas:	ne daugiau kaip 50 mg/kg, pavieniui arba junginyje
Arsenas	Ne daugiau kaip 2 mg/kg
Švinas	Ne daugiau kaip 1 mg/kg
Gyvsidabris	Ne daugiau kaip 1 mg/kg
Kadmis	Ne daugiau kaip 0,5 mg/kg

II)

VANDENYJE APDOROTAS BIKSINAS

Sinonimai	Anatas E, Orlean, Terre orellana, L. oranžinis, CI natūralusis oranžinis 4
Apibrėžtis	Vandenyje apdorotas biksinas gaunamas ekstrahuojant anato medžio (Bixa orellana L.) sėklų išorinį lukštą, šlifuojant sėklas ir naudojant šaltą, mažai šarminį vandenį. Gautas preparatas parūgštinamas, kad nusėstų biksinas, kuris po to filtruojamas, džiovinamas ir sumalamas. Vandenyje apdorotame biksine yra keli dažantieji komponentai; pagrindinis dažantysis komponentas yra cis-biksinas, nereikšmingas dažantysis komponentas yra trans-biksinas; taip pat dėl apdorojimo gali būti biksino terminio skaidymo produktų.
Spalvos indeksas Nr.	75120
Einecs	230–248–7
Cheminis pavadinimas	Cis-biksinas: metilvandenilis-9′-cis-6,6′-diapo-Ψ,Ψ-karotenodioatas
Cheminė formulė	Cis-biksinas: C25H30O4
Molekulinė masė	394,5
Analizės duomenys	Ne mažiau kaip 25 % dažiklių (išreikštų biksinu) E1 % 1 cm 3090, kai bangos ilgis apytikriai lygus 487 nm, tirpiklis tetrahidrofuranas ir acetonas
Apibūdinimas	Nuo raudonai rudos iki raudonai violetinės spalvos milteliai
Identifikavimas
Tirpumas	Netirpsta vandenyje, šiek tiek tirpsta etanolyje
Spektrometrija	Mėginio acetone maksimali sugertis yra maždaug 425 nm, 457 nm ir 487 nm
Grynumas
Norbiksinas	Ne daugiau kaip 7 % bendro dažiklių kiekio
Arsenas	Ne daugiau kaip 2 mg/kg
Švinas	Ne daugiau kaip 1 mg/kg
Gyvsidabris	Ne daugiau kaip 1 mg/kg
Kadmis	Ne daugiau kaip 0,5 mg/kg

E 160b(ii) ANATO NORBIKSINAS

TIRPIKLIAIS EKSTRAHUOJAMAS NORBIKSINAS

Sinonimai	Anatas C, Orlean, Terre orellana, L. oranžinis, CI natūralusis oranžinis 4
Apibrėžtis	Tirpikliais ekstrahuojamas norbiksinas gaunamas iš anato medžio (Bixa orellana L.) sėklų išorinį lukštą ekstrahuojant vienu ar daugiau šių maistinių tirpiklių: acetonu, metanoliu, heksanu, etanoliu, izopropilo alkoholiu, etilacetatu, šarminiu alkoholiu ar superkritiniu anglies dioksidu, po to pašalinamas tirpiklis, džiovinama ir sumalama. Į gautus miltelius įpilama vandeninių šarmų tirpalų, kurie po to kaitinami, kad hidrolizuotų dažiklius, ir atvėsinami. Vandeninis tirpalas filtruojamas ir parūgštinamas, kad nusėstų norbiksinas. Nuosėdos filtruojamos, plaunamos, džiovinamos ir sumalamos, kad būtų gauti granuliuoti milteliai. Tirpikliais ekstrahuotame norbiksine yra keli dažantieji komponentai; pagrindinis dažantysis komponentas yra cis-norbiksinas, nereikšmingas dažantysis komponentas yra trans-norbiksinas; taip pat dėl apdorojimo gali būti norbiksino terminio skaidymo produktų.
Spalvos indeksas Nr.	75120
Einecs	208–810–8
Cheminis pavadinimas	Cis-norbiksinas: 6,6’-diapo-Ψ,Ψ-karotendirūgštis Cis-norbiksino dikalio druska: dikalio 6,6’-diapo-Ψ,Ψ-karotenodioatas Cis-norbiksino dinatrio druska: dinatrio 6,6’-diapo-Ψ,Ψ-karotenodioatas
Cheminė formulė	Cis-norbiksinas: C24H28O4 Cis-norbiksino dikalio druska: C24H26K2O4 Cis-norbiksino dinatrio druska: C24H26Na2O4
Molekulinė masė	380,5 (rūgštis), 456,7 (dikalio druska), 424,5 (dinatrio druska)
Analizės duomenys	Ne mažiau kaip 85 % dažiklių (išreikštų norbiksinu) E1 % 1 cm 2870, kai bangos ilgis apytikriai lygus 482 nm, tirpiklis 0,5 % kalio hidroksido tirpalas
Apibūdinimas	Nuo raudonai rudos iki raudonai violetinės spalvos milteliai
Identifikavimas
Tirpumas	Tirpsta šarminiame vandenyje, šiek tiek tirpsta etanolyje
Spektrometrija	Mėginio 0,5 % kalio hidroksido tirpale maksimali sugertis yra maždaug 453 nm ir 482 nm
Grynumas
Tirpiklių likučiai	Acetonas: ne daugiau kaip 30 mg/kg Metanolis: ne daugiau kaip 50 mg/kg Heksanas: ne daugiau kaip 25 mg/kg
	Etanolis: Izopropilo alkoholis: Etilacetatas:	ne daugiau kaip 50 mg/kg, pavieniui arba junginyje
Arsenas	Ne daugiau kaip 2 mg/kg
Švinas	Ne daugiau kaip 1 mg/kg
Gyvsidabris	Ne daugiau kaip 1 mg/kg
Kadmis	Ne daugiau kaip 0,5 mg/kg

II)

APDOROJANT ŠARMU GAUTAS NORBIKSINAS, NUSODINTAS RŪGŠTIMI

Sinonimai	Anatas E, Orlean, Terre orellana, L. oranžinis, CI natūralusis oranžinis 4
Apibrėžtis	Apdorojant šarmu gautas norbiksinas (nusodintas rūgštimi) gaunamas ekstrahuojant anato medžio (Bixa orellana L.) sėklų išorinį lukštą vandeniniais šarmų tirpalais. Biksinas hidrolizuojamas į norbiksiną karštame šarminiame tirpale ir parūgštinamas, kad nusėstų norbiksinas. Nuosėdos filtruojamos, džiovinamos ir sumalamos, kad būtų gauti granuliuoti milteliai. Apdorojant šarmu gautame norbiksine yra keli dažantieji komponentai; pagrindinis dažantysis komponentas yra cis-norbiksinas, nereikšmingas dažantysis komponentas yra trans-norbiksinas; taip pat dėl apdorojimo gali būti norbiksino terminio skaidymo produktų.
Spalvos indeksas Nr.	75120
Einecs	208–810–8
Cheminis pavadinimas	Cis-norbiksinas: 6,6’-diapo-Ψ,Ψ-karotendirūgštis Cis-norbiksino dikalio druska: dikalio 6,6’-diapo-Ψ,Ψ-karotenodioatas Cis-norbiksino dinatrio druska: dinatrio 6,6’-diapo-Ψ,Ψ-karotenodioatas
Cheminė formulė	Cis-norbiksinas: C24H28O4 Cis-norbiksino dikalio druska: C24H26K2O4 Cis-norbiksino dinatrio druska: C24H26Na2O4
Molekulinė masė	380,5 (rūgštis), 456,7 (dikalio druska), 424,5 (dinatrio druska)
Analizės duomenys	Ne mažiau kaip 35 % dažiklių (išreikštų norbiksinu) E1 % 1 cm 2870, kai bangos ilgis apytikriai lygus 482 nm, tirpiklis 0,5 % kalio hidroksido tirpalas
Apibūdinimas	Nuo raudonai rudos iki raudonai violetinės spalvos milteliai
Identifikavimas
Tirpumas	Tirpsta šarminiame vandenyje, šiek tiek tirpsta etanolyje
Spektrometrija	Mėginio 0,5 % kalio hidroksido tirpale maksimali sugertis yra maždaug 453 nm ir 482 nm
Grynumas
Arsenas	Ne daugiau kaip 2 mg/kg
Švinas	Ne daugiau kaip 1 mg/kg
Gyvsidabris	Ne daugiau kaip 1 mg/kg
Kadmis	Ne daugiau kaip 0,5 mg/kg

III)

APDOROJANT ŠARMU GAUTAS NORBIKSINAS, NENUSODINTAS RŪGŠTIMI

Sinonimai	Anatas G, Orlean, Terre orellana, L. oranžinis, CI natūralusis oranžinis 4
Apibrėžtis	Apdorojant šarmu gautas norbiksinas (nenusodintas rūgštimi) gaunamas ekstrahuojant anato medžio (Bixa orellana L.) sėklų išorinį lukštą vandeniniais šarmų tirpalais. Biksinas hidrolizuojamas į norbiksiną karštame šarminiame tirpale. Nuosėdos filtruojamos, džiovinamos ir sumalamos, kad būtų gauti granuliuoti milteliai. Pagrindinis ekstraktų dažiklis yra norbiksino kalio arba natrio druska. Apdorojant šarmu gautame norbiksine (nenusodintame rūgštimi) yra keli dažantieji komponentai; pagrindinis dažantysis komponentas yra cis-norbiksinas, nereikšmingas dažantysis komponentas yra trans-norbiksinas; taip pat dėl apdorojimo gali būti norbiksino terminio skaidymo produktų.
Spalvos indeksas Nr.	75120
Einecs	208–810–8
Cheminis pavadinimas	Cis-norbiksinas: 6,6’-diapo-Ψ,Ψ-karotendirūgštis Cis-norbiksino dikalio druska: dikalio 6,6’-diapo-Ψ,Ψ-karotenodioatas Cis-norbiksino dinatrio druska: dinatrio 6,6’-diapo-Ψ,Ψ-karotenodioatas
Cheminė formulė	Cis-norbiksinas: C24H28O4 Cis-norbiksino dikalio druska: C24H26K2O4 Cis-norbiksino dinatrio druska: C24H26Na2O4
Molekulinė masė	380,5 (rūgštis), 456,7 (dikalio druska), 424,5 (dinatrio druska)
Analizės duomenys	Ne mažiau kaip 15 % dažiklių (išreikštų norbiksinu) E1 % 1 cm 2870, kai bangos ilgis apytikriai lygus 482 nm, tirpiklis 0,5 % kalio hidroksido tirpalas
Apibūdinimas	Nuo raudonai rudos iki raudonai violetinės spalvos milteliai
Identifikavimas
Tirpumas	Tirpsta šarminiame vandenyje, šiek tiek tirpsta etanolyje
Spektrometrija	Mėginio 0,5 % kalio hidroksido tirpale maksimali sugertis yra maždaug 453 nm ir 482 nm
Grynumas
Arsenas	Ne daugiau kaip 2 mg/kg
Švinas	Ne daugiau kaip 1 mg/kg
Gyvsidabris	Ne daugiau kaip 1 mg/kg
Kadmis	Ne daugiau kaip 0,5 mg/kg“

2020 6 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 184/43

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2020/772

2020 m. birželio 11 d.

kuriuo dėl ožkų ir nykstančių veislių užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų likvidavimo priemonių iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 I, VII ir VIII priedai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001, nustatantį tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (1), ypač į jo 23 straipsnio pirmą pastraipą ir 23a straipsnio m punktą,

kadangi:

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 999/2001 nustatytos gyvūnų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklės;

(2)	to reglamento VII priedo B skyriuje nustatytos priemonės, kurių imamasi patvirtinus galvijų, avių ir ožkų USE atvejus. Kai patvirtinamas avies ar ožkos klasikinės skrepio ligos atvejis, ūkis turi atitikti vienos iš trijų VII priedo B skyriaus 2.2.2 punkte nustatytų pasirinkčių sąlygas;

(3)	2 pasirinktyje reikalaujama nužudyti ir visiškai sunaikinti visas ūkyje esančias avis ir ožkas, išskyrus ožkas, turinčias priono baltymo genotipą, kuris yra atsparus klasikinei skrepio ligai;

(4)

2017 m. liepos 5 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) priėmė mokslinę nuomonę (2) dėl ožkų genetinio atsparumo USE. Remiantis EFSA nuomone, lauko tyrimų ir eksperimentiniai duomenys yra pakankamai patikimi ir galima padaryti išvadą, kad K222, D146 ir S146 aleliai suteikia genetinį atsparumą klasikinės skrepio ligos padermėms, kurios, kaip žinoma, natūraliai aptinkamos ES ožkų populiacijose. EFSA nuomonėje daroma išvada, kad klasikinės skrepio ligos protrūkių ožkų bandose valdymas galėtų būti grindžiamas genetiškai atsparių gyvūnų selekcija, panašiai kaip šiuo metu Reglamente (EB) Nr. 999/2001 nustatyta dėl avių;

(5)

todėl tikslinga iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priedo B skyrių, kad būtų sudaryta galimybė nužudyti ir sunaikinti tik tas ožkas, kurios yra neatsparios klasikinei skrepio ligai. Valstybės narės turėtų kiekvienu atveju nustatyti, kurių gyvūnų nereikėtų žudyti ir naikinti atsižvelgiant į jų genetinį atsparumą šiai ligai;

(6)

EFSA nuomonėje pabrėžiama kad, nors atsparių gyvūnų veisimas gali būti veiksminga ožkų klasikinės skrepio ligos kontrolės priemonė atsižvelgiant į tai, kad daugelyje ožkų veislių šie aleliai aptinkami retai, intensyvi selekcija veikiausiai neigiamai paveiktų genetinę įvairovę. Todėl nuomonėje rekomenduojama ožkų genetinio atsparumo didinimo priemones kiekvienoje valstybėje narėje patvirtinti atsižvelgiant į atitinkamą veislę (3). Taigi valstybės narės turėtų turėti galimybę savo veisimo strategiją parengti atsižvelgiant į tai, kaip dažnai jų ožkų populiacijose aptinkami aleliai, suteikiantys genetinį atsparumą klasikinei skrepio ligai;

(7)	Vadovaujantis EFSA rekomendacija, ūkyje, kuriame auginamos ožkos, įvykus skrepio ligos protrūkiui, valstybės narės, remdamosi veisimo strategija, turėtų nuspręsti, kokių konkrečių priemonių turėtų būti imtasi siekiant padidinti to ūkio ožkų populiacijos genetinį atsparumą;

(8)

Tarybos direktyva 89/361/EEB (4) panaikinta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1012 (5) nuo 2018 m. lapkričio 1 d. To reglamento 2 straipsnio 24 dalyje nustatyta „nykstančios veislės“ apibrėžtis. Nykstanti veislė – tai vietos veislė, kurią valstybė narė pripažino nykstančia, genetiškai pritaikyta prie vienos ar daugiau tradicinių gamybos sistemų ar aplinkų toje valstybėje narėje ir kurios nykstančios veislės statusą moksliškai nustatė įstaiga, turinti reikalingų gebėjimų ir žinių nykstančių veislių srityje;

(9)

todėl tikslinga atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamento (EB) No 999/2001 I priedo 1 punktą ir to reglamento VII priedo B skyriuje bei VIII priedo A skyriuje nuorodas į Direktyvą 89/361/EEB pakeisti nuorodomis į Reglamentą (ES) 2016/1012, o žodžius „vietinė veislė, kuriai gresia išnykimas ūkiuose“, kaip nustatyta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 807/2014 (6) 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse, pakeisti žodžiais „nykstanti veislė“, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/1012 2 straipsnio 24 dalyje;

(10)	todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 I, VII ir VIII priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(11)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 I, VII ir VIII priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2020 m. birželio 11 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN

(1) OL L 147, 2001 5 31, p. 1.

(2) EFSA Journal 2017;15(8):4962.

(3) EFSA Journal 2017;15(8):4962 p. 4.

(4) 1989 m. gegužės 30 d. Tarybos direktyva 89/361/EEB dėl grynaveislių veislinių avių ir ožkų.

(OL L 153, 1989 6 6, p. 30).

(5) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1012 dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Sąjungą, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 652/2014, Tarybos direktyvos 89/608/EEB ir 90/425/EEB bei panaikinami tam tikri gyvūnų veisimo srities aktai („Gyvūnų veisimo reglamentas“) (OL L 171, 2016 6 29, p. 66).

(6) 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 807/2014, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, ir nustatomos pereinamojo laikotarpio nuostatos (OL L 227, 2014 7 31, p. 1).

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 I, VII ir VIII priedai iš dalies keičiami taip:

I priedo 1 dalis iš dalies keičiama taip:

įvadinis sakinys pakeičiamas taip:

„1.

Šiame reglamente vartojamos šios terminų apibrėžtys, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1069/2009 (*1), Komisijos reglamente (ES) Nr. 142/2011 (*2), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 (*3), Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 767/2009 (*4), Tarybos direktyvoje 2006/88/EB (*5) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/1012 (*6):

(*1) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (OL L 300, 2009 11 14, p. 1)."

(*2) 2011 m. vasario 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 142/2011, kuriuo įgyvendinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės, ir Tarybos direktyva 97/78/EB dėl tam tikrų mėginių ir priemonių, kuriems netaikomi veterinariniai tikrinimai pasienyje pagal tą direktyvą (OL L 54, 2011 2 26, p. 1)."

(*3) 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002 2 1, p. 1)."

(*4) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinantis Tarybos direktyvą 79/373/EEB, Komisijos direktyvą 80/511/EEB, Tarybos direktyvas 82/471/EEB, 83/228/EEB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Komisijos sprendimą 2004/217/EB (OL L 229, 2009 9 1, p. 1)."

(*5) 2006 m. spalio 24 d. Tarybos direktyva 2006/88/EB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, ir dėl tam tikrų vandens gyvūnų ligų prevencijos ir kontrolės (OL L 328, 2006 11 24, p. 14)."

(*6) 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1012 dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Sąjungą, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 652/2014, Tarybos direktyvos 89/608/EEB ir 90/425/EEB bei panaikinami tam tikri gyvūnų veisimo srities aktai („Gyvūnų veisimo reglamentas“) (OL L 171, 2016 6 29, p. 66).“;"

įterpiamas f punktas:

„f)	Reglamento (ES) 2016/1012 2 straipsnio 24 dalyje pateikta „nykstančios veislės“ apibrėžtis.“;

VII priedo B skyrius iš dalies keičiamas taip:

2.2.2 punkto įžanginė pastraipa pakeičiama taip:

„Jei GSE ir atipinė skrepio liga atmetamos taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkte, ūkis turi atitikti a papunktyje išdėstytas sąlygas. Be to, atsižvelgiant į už ūkį atsakingos valstybės narės sprendimą, ūkis turi atitikti b papunktyje nustatytas 1 pasirinkties sąlygas, c papunktyje nustatytas 2 pasirinkties sąlygas arba d papunktyje nustatytas 3 pasirinkties sąlygas. Jeigu ūkyje auginama mišri avių ir ožkų banda, už ūkį atsakinga valstybė narė gali nuspręsti avims taikyti vienos pasirinkties sąlygas, o ožkoms – kitos pasirinkties sąlygas:“;

b)	2.2.2 punkto b papunkčio priešpaskutinė pastraipa pakeičiama taip: „Gyvūnus, nurodytus i ir ii įtraukose, leidžiama iš ūkio vežti į skerdyklą.“

2.2.2 punkto c papunktis pakeičiamas taip:

„c)

2 pasirinktis – nužudomi ir visiškai sunaikinami tik ligai neatsparūs gyvūnai

Priono baltymo genotipas nustatomas visoms ūkyje esančioms avims ir ožkoms, išskyrus jaunesnius nei trijų mėnesių ėriukus ir ožiukus, jeigu jie skerdžiami žmonėms vartoti ne vėliau nei jiems sueina trys mėnesiai.

Nedelsiant nužudomos ir visiškai sunaikinamos visos 1 punkto b papunkčio antroje ir trečioje įtraukose nurodytos avys ir (arba) ožkos, jų embrionai ir kiaušialąstės, identifikuotos atliekant tyrimą, išskyrus:

—	veislinius ARR/ARR genotipo avinus;

—	veislines avis, turinčias bent vieną ARR alelį ir neturinčias VRQ alelių, ir, jei atliekant tyrimą tokios veislinės avys yra ėringos, vėliau gimusius ėriukus, jei jų genotipas atitinka šios pastraipos reikalavimus;

—	bent vieną ARR alelį turinčias avis, kurios yra skirtos tik vartoti žmonėms;

—	ožkas, turinčias bent vieną iš šių alelių: K222, D146 ir S146;

—	jeigu už ūkį atsakinga valstybė narė nuspręstų, ėriukus ir ožiukus, jaunesnius nei trijų mėnesių amžiaus, jeigu jie skerdžiami žmonėms vartoti ne vėliau nei jiems sueina trys mėnesiai.

Vyresni nei 18 mėnesių gyvūnai, nužudyti siekiant sunaikinti, tiriami dėl USE taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nurodytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkte, kaip nustatyta III priedo A skyriaus II dalies 5 punkte.

Nukrypdamos nuo 2 pasirinkties pirmoje ir antroje pastraipose nustatytų sąlygų, valstybės narės gali nuspręsti vietoj išvardytų priemonių taikyti i, ii ir iii papunkčiuose nurodytas priemones:

2 pasirinkties antroje pastraipoje nurodytų gyvūnų nužudymą ir visišką sunaikinimą pakeisti jų paskerdimu žmonėms vartoti, jeigu:

—	gyvūnai yra skerdžiami žmonėms vartoti už ūkį atsakingos valstybės narės teritorijoje;

—	visi vyresni nei 18 mėnesių gyvūnai, paskersti žmonėms vartoti, turi būti tiriami dėl USE taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkte;

ii)

2 pasirinkties antroje pastraipoje nurodytų gyvūnų genotipo nustatymą ir vėlesnį nužudymą bei visišką sunaikinimą ar skerdimą žmonėms vartoti atidėti ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui. Ši nukrypti leidžianti nuostata gali būti taikoma tais atvejais, kai pirmasis gyvūno užsikrėtimo atvejis patvirtinamas arti ėriavimosi ir (arba) ožiavimosi laikotarpio pradžios, jei ėriavedės ir (arba) ožkos bei jų atsivesti jaunikliai visą tą laikotarpį laikomi atskirai nuo avių ir (arba) ožkų iš kitų ūkių;

iii)

2 pasirinkties antroje pastraipoje nurodytų gyvūnų nužudymą ir visišką sunaikinimą arba skerdimą žmonėms vartoti avių ar ožkų bandose ir ūkiuose, kuriuose avys ir ožkos laikomos kartu, atidėti ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui nuo tos dienos, kai buvo patvirtintas pirmasis gyvūno užsikrėtimo atvejis. Šioje pastraipoje numatyta nukrypti leidžianti nuostata taikoma tik tais atvejais, kai už ūkį atsakinga valstybė narė mano, kad epizootinė padėtis negali būti suvaldyta nežudant atitinkamų gyvūnų, tačiau dėl mažo ūkyje auginamų avių ir ožkų atsparumo, taip pat atsižvelgiant į kitus aspektus, įskaitant ekonominius veiksnius, to negalima padaryti iškart. Veisliniai avinai, išskyrus ARR/ARR genotipo avinus, turi būti paskersti arba iškastruoti nedelsiant. Turi būti įgyvendintos visos įmanomos ūkyje auginamų avių ir (arba) ožkų genetiniam atsparumui greitai padidinti skirtos priemonės, įskaitant pagrįstą ėriavedžių veisimą ir naikinimą siekiant padidinti ARR alelio dažnį ir pašalinti VRQ alelį ir ožių, turinčių K222, D146 arba S146 alelį, veisimą. Už ūkį atsakinga valstybė narė užtikrina, kad gyvūnų, kurie bus nužudyti pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, skaičius nebūtų didesnis nei iš karto po to, kai buvo patvirtintas pirmasis gyvūno užsikrėtimo atvejis. Taikant šioje pastraipoje nustatytą nukrypti leidžiančią nuostatą, 4 punkte nustatytos priemonės ūkiui taikomos tol, kol bus visiškai sunaikinti arba paskersti žmonėms vartoti 2 pasirinkties antroje pastraipoje nurodyti gyvūnai, – tai padarius taikomi 3 punkte nustatyti apribojimai.

Nužudžius ir visiškai sunaikinus arba paskerdus žmonėms vartoti 2 pasirinkties antroje pastraipoje nurodytus gyvūnus, ūkiui taikomos 3 punkte nustatytos sąlygos.“;

2.2.2 punkto d papunktis pakeičiamas taip:

„d)

3 pasirinktis – gyvūnų žudyti ir visiškai sunaikinti neprivaloma

Valstybė narė gali nuspręsti nežudyti ir visiškai nesunaikinti 1 punkto b papunkčio antroje ir trečioje įtraukose nurodytų gyvūnų, identifikuotų atliekant tyrimą, jeigu įvykdomi bent vienoje iš šių keturių įtraukų nustatyti kriterijai:

—	sunku gauti pakaitinių ARR/ARR genotipo avinų ir avių, turinčių bent vieną ARR alelį ir neturinčių VRQ alelių, arba ožkų, turinčių bent vieną iš šių alelių: K222, D146 arba S146;

—	ARR alelių dažnis avių veislėje ar ūkyje arba K222, D146 ar S146 alelių dažnis ožkų veislėje ar ūkyje yra nedidelis;

—	tai laikoma būtinybe siekiant išvengti įvaisos;

—	to reikalauja valstybė narė, remdamasi pagrįstu visų epidemiologinių veiksnių vertinimu.

Visų avių ir ožkų (ne daugiau kaip 50 kiekvienos rūšies gyvūnų) priono baltymo genotipas nustatomas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai buvo patvirtintas pirmasis gyvūno užsikrėtimo klasikine skrepio liga atvejis.

Kai ūkyje, kuriame taikoma 3 pasirinktis, nustatoma papildomų klasikinės skrepio ligos atvejų, valstybė narė pakartotinai įvertina sprendimo tame ūkyje taikyti 3 pasirinktį priežasčių ir kriterijų tinkamumą. Jei padaroma išvada, kad taikant 3 pasirinktį neužtikrinama tinkama protrūkio kontrolė, valstybė narė šio ūkio valdymo būdą pakeičia vietoj 3 pasirinkties taikydama 1 arba 2 pasirinktį, nustatytas b ir c papunkčiuose.

Jei buvo nuspręsta taikyti 3 pasirinktį, ūkiui nedelsiant taikomos 4 punkte nustatytos sąlygos.

Valstybės narės, leidžiančios taikyti 3 pasirinktį siekiant suvaldyti klasikinės skrepio ligos protrūkius, registruoja kiekvieno tokio atskiro sprendimo ją taikyti priežastis ir kriterijus.“;

3 punktas pakeičiamas taip:

„3.	Nužudžius ir visiškai sunaikinus arba paskerdus žmonėms vartoti visus ūkyje identifikuotus gyvūnus pagal 2.2.1 punktą, 2.2.2 punkto b papunktį arba 2.2.2 punkto c papunktį, taikomi šie apribojimai:

3.1.

Ūkiui taikomas intensyvesnės USE stebėsenos protokolas. Tai apima tyrimus USE nustatyti, atliekamus vyresniems nei 18 mėnesių gyvūnams, kurie nugaišo arba buvo nužudyti ūkyje, bet kurie nebuvo nužudyti pagal ligos likvidavimo programą. Tyrimų nereikia atlikti ARR/ARR genotipo avims ir ožkoms, turinčioms bent vieną iš K222, D146 arba S146 alelių. Tyrimai atliekami taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkte.

3.2.

Tik šie gyvūnai gali būti įvežami į ūkį:

—	ARR/ARR genotipo avinai;

—	avys, turinčios bent vieną ARR alelį ir neturinčios VRQ alelių;

—	ožkos, jeigu po gyvūnų sunaikinimo visos ūkio patalpos, kuriose laikomi gyvūnai, buvo išvalytos ir dezinfekuotos.

3.3.

Tik šie veisliniai avinai, veisliniai ožiai ir tik šie avių ir ožkų genetinės medžiagos produktai gali būti naudojami ūkyje:

—	ARR/ARR genotipo avinai;

—	ARR/ARR genotipo avinų sperma;

—	embrionai, turintys bent vieną ARR alelį ir neturintys VRQ alelių;

—	veisliniai ožiai ir ožkų genetinės medžiagos produktai, kaip nustatyta ūkio ožkų genetiniam atsparumui didinti valstybės narės patvirtintose priemonėse.

3.4.

Gyvūnus leidžiama išvežti iš ūkio jiems sunaikinti arba šiomis sąlygomis:

šie gyvūnai gali būti išvežami iš ūkio visais tikslais, įskaitant veisimą:

—	ARR/ARR avys;

—	ėriavedės, turinčios vieną ARR alelį ir neturinčios VRQ alelių, jei jos yra perkeliamos į kitus ūkius, kuriems, pritaikius 2.2.2 punkto b papunktyje (1 pasirinktis), c papunktyje (2 pasirinktis) arba d papunktyje (3 pasirinktis) nurodytas priemones, taikomi apribojimai;

—	ožkos, turinčios bent vieną iš šių alelių: K222, D146 arba S146;

—	ožkos, jei jos yra perkeliamos į kitus ūkius, kuriems, pritaikius 2.2.2 punkto b papunktyje (1 pasirinktis), c papunktyje (2 pasirinktis) arba d papunktyje (3 pasirinktis) nurodytas priemones, taikomi apribojimai;

šie gyvūnai gali būti išvežami iš ūkio, jei jie iškart skerdžiami žmonėms vartoti:

—	avys, turinčios bent vieną ARR alelį;

—

ožkos;

—	jei valstybė narė taip nuspręstų, ėriukai ir ožiukai, skerdimo dieną jaunesni nei trijų mėnesių amžiaus;

—	visi gyvūnai, jei valstybė narė nusprendė taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, nustatytas 2.2.2 punkto b papunkčio i įtraukoje ir c papunkčio i įtraukoje;

jei valstybė narė taip nuspręstų, ėriukai ir ožiukai gali būti perkeliami į kitą ūkį, esantį jos teritorijoje, tik jiems nupenėti prieš juos skerdžiant, jeigu laikomasi šių sąlygų:

—	ūkyje, į kurį jie perkeliami, nėra kitų avių arba ožkų, išskyrus penimas prieš skerdžiant;

—	baigiantis penėjimo laikotarpiui, ėriukai ir ožiukai iš ūkių, kuriems taikomos likvidavimo priemonės, vežami tiesiai į skerdyklą, esančią tos valstybės narės teritorijoje, paskersti ne vėliau nei jiems sueis dvylika mėnesių.

3.5.

3.1–3.4 punktuose nustatyti apribojimai ūkiui toliau taikomi:

a)	iki tos dienos, kurią visos ūkyje laikomos avys įgis ARR/ARR statusą, jei ūkyje nelaikomos ožkos, arba

b)	iki tos dienos, kurią visos ūkyje laikomos ožkos turės bent vieną iš K222, D146 arba S146 alelių, jei ūkyje nelaikomos avys, arba

c)	iki tos dienos, kurią visos ūkyje laikomos avys įgis ARR/ARR statusą, o visos ūkyje laikomos ožkos turės bent vieną iš K222, D146 arba S146 alelių, arba

dvejus metus nuo tos dienos, kurią visos priemonės, nurodytos 2.2.1 punkte ir 2.2.2 punkto b arba c papunkčiuose, yra baigtos taikyti, jei per šį dvejų metų laikotarpį nenustatoma kitų USE nei atipinė skrepio liga atvejų. Jei per šį dvejų metų laikotarpį ūkyje patvirtinamas atipinės skrepio ligos atvejis, ūkiui taip pat taikomos 2.2.3 punkte nurodytos priemonės.“;

4 punktas pakeičiamas taip:

„4.	Po sprendimo taikyti 2.2.2 punkto d papunktyje nustatytą 3 pasirinktį arba 2.2.2 punkto c papunkčio iii įtraukoje nurodytą nukrypti leidžiančią nuostatą ūkyje nedelsiant pradedamos taikyti šios priemonės:

4.1.

Ūkiui taikomas intensyvesnės USE stebėsenos protokolas. Tai apima tyrimus USE nustatyti, atliekamus vyresniems nei 18 mėnesių gyvūnams, kurie:

—	buvo paskersti žmonėms vartoti;

—	nugaišo arba buvo nužudyti ūkyje, bet kurie nebuvo nužudyti pagal ligos likvidavimo programą.

Tyrimų nereikia atlikti ARR/ARR genotipo avims ir ožkoms, turinčioms bent vieną iš K222, D146 arba S146 alelių. Tyrimai atliekami taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkte.

4.2.

Taikomos 3.2 ir 3.3 punktuose nustatytos sąlygos.

Tačiau, nukrypdama nuo 3.2 ir 3.3 punktų, valstybė narė gali leisti į ūkį įvežti ir naudoti:

—	avinus, turinčius bent vieną ARR alelį ir neturinčius VRQ alelių, įskaitant veislinius avinus, ir jų spermą;

—	avis, neturinčias VRQ alelių;

—	embrionus, neturinčius VRQ alelių;

jeigu laikomasi šių sąlygų:

—	ūkyje laikomi gyvūnai yra nykstančios veislės;

—	ūkyje laikomų gyvūnų veislė įtraukta į veisimo programą, kuria siekiama šią veislę išsaugoti ir kurią vykdo Reglamento (ES) 2016/1012 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija arba to reglamento 38 straipsnyje nurodyta kompetentinga institucija, ir

—	ARR alelių dažnis toje veislėje yra nedidelis.

4.3.

Gyvūnus leidžiama išvežti iš ūkio jiems sunaikinti ar iš karto skersti žmonėms vartoti arba šiomis sąlygomis:

a)	ARR/ARR genotipo avinai ir ėriavedės, turintys bent vieną iš K222, D146 arba S146 alelių, gali būti išvežami iš ūkio visais tikslais, įskaitant veisimą, jei jie yra perkeliami į kitus ūkius, kuriems taikomos priemonės pagal 2.2.2 punkto c papunktį (2 pasirinktis) arba d papunktį (3 pasirinktis);

jei valstybė narė taip nuspręstų, ėriukai ir ožiukai gali būti perkeliami į kitą ūkį, esantį jos teritorijoje, tik jiems nupenėti prieš juos skerdžiant, jeigu laikomasi šių sąlygų:

—	ūkyje, į kurį jie perkeliami, nėra kitų avių arba ožkų, išskyrus penimas prieš skerdžiant;

—	baigiantis penėjimo laikotarpiui, ėriukai ir ožiukai turi būti vežami tiesiai į skerdyklą, esančią tos valstybės narės teritorijoje, paskersti ne vėliau nei jiems sueis dvylika mėnesių.

4.4.	Valstybė narė užtikrina, kad jokia gyvūnų sperma, embrionai ir kiaušialąstės nebūtų išsiųsti iš ūkio.

4.5.

Ėriavimosi ir (arba) ožiavimosi laikotarpiu draudžiamas bendras visų ūkyje laikomų avių ir ožkų ganymas su avimis ir ožkomis iš kitų ūkių.

Praėjus ėriavimosi ir (arba) ožiavimosi laikotarpiui, turi būti taikomi bendro ganymo apribojimai, kuriuos, remdamasi pagrįstu visų epidemiologinių veiksnių vertinimu, nustato valstybė narė.

4.6.

Ūkiams, kuriuose įgyvendinta 2.2.2 punkto d papunktyje nustatyta 3 pasirinktis, 4.1–4.5 punktuose nustatyti apribojimai taikomi dvejus metus po paskutinio nustatyto USE, išskyrus atipinę skrepio ligą, atvejo. Jei per šį dvejų metų laikotarpį ūkyje patvirtinamas atipinės skrepio ligos atvejis, ūkiui taip pat taikomos 2.2.3 punkte nurodytos priemonės.“;

VIII priedo A skyriaus A skirsnio 4.1 punktas iš dalies keičiamas taip:

a papunkčio iii įtrauka pakeičiama taip:

„iii)

jeigu tai avys, jos turi būti ARR/ARR priono baltymo genotipo gyvūnai, o jeigu tai ožkos, jos turi turėti bent vieną iš K222, D146 arba S146 alelių, su sąlyga, kad jos nėra iš ūkio, kuriam taikomi VII priedo B skyriaus 3 ir 4 punktuose nustatyti apribojimai;“;

b papunkčio iii įtrauka pakeičiama taip:

„iii)

d papunkčio i, ii ir iii įtraukos pakeičiamos taip:

„i)	gyvūnai yra nykstančios veislės;

ii)

gyvūnai yra įrašyti į tos veislės kilmės knygą išsiuntimo valstybėje narėje. Šią kilmės knygą sudaro ir tvarko pagal Reglamento (ES) 2016/1012 4 straipsnio 3 dalį pripažinta grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija arba to reglamento 38 straipsnyje nurodyta tos valstybės narės kompetentinga institucija. Gyvūnai taip pat turi būti įrašyti į tos veislės kilmės knygą paskirties valstybėje narėje. Šią kilmės knygą taip pat sudaro ir tvarko pagal Reglamento (ES) 2016/1012 4 straipsnio 3 dalį pripažinta grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija arba to reglamento 38 straipsnyje nurodyta tos valstybės narės kompetentinga institucija;

iii)	išsiuntimo valstybėje narėje ir paskirties valstybėje narėje ii įtraukoje nurodytos grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos arba kompetentingos institucijos vykdo tos veislės gyvūnų veisimo programą, kuria siekiama šią veislę išsaugoti;“;

d papunkčio v įtraukos pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:

„atvežus a arba b papunkčiuose nustatytų reikalavimų neatitinkančius gyvūnus į paskirties valstybės narės ūkį, visų to ūkio avių ir ožkų judėjimas pagal VII priedo B skyriaus 3.4 punktą apribojamas trejiems metams. Jeigu paskirties valstybėje narėje klasikinės skrepio ligos rizika nedidelė arba joje vykdoma patvirtinta nacionalinė skrepio ligos kontrolės programa, šis apribojimas taikomas septynerius metus.

Nukrypstant nuo šios įtraukos pirmos pastraipos, tokie Sąjungos vidaus prekybos ar gyvūnų judėjimo Sąjungos viduje apribojimai netaikomi nykstančios veislės gyvūnams, vežamiems į ūkį, kuriame veisiami šios nykstančios veislės gyvūnai. Ši gyvūnų veislė turi būti įtraukta į veisimo programą, kuria siekiama šią veislę išsaugoti ir kurią vykdo Reglamento (ES) 2016/1012 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija arba to reglamento 38 straipsnyje nurodyta kompetentinga institucija.“

2020 6 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 184/51

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS (ES) 2020/773

2020 m. birželio 11 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas

(pranešta dokumentu Nr. C(2020) 4023)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Sąjungos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (3), ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendime 2014/709/ES (4) nustatytos gyvūnų sveikatos kontrolės priemonės, susijusios su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, kuriose nustatyta patvirtintų tos ligos atvejų naminių arba laukinių kiaulių populiacijoje (toliau – susijusios valstybės narės). To įgyvendinimo sprendimo priedo I–IV dalyse nustatytos ir išvardytos tam tikros susijusių valstybių narių sritys, išskirstytos pagal dėl šios ligos susiklosčiusia epizootine padėtimi grindžiamos rizikos lygį. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas buvo kelis kartus iš dalies pakeistas, kad jame būtų atsižvelgta į Sąjungos epizootinės padėties, susijusios su afrikiniu kiaulių maru, pokyčius. Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas buvo paskutinį kartą iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/662 (5), pakitus su ta liga susijusiai epizootinei padėčiai Belgijoje, Lietuvoje, Vengrijoje ir Lenkijoje;

(2)

Tarybos direktyva 2002/60/EB (6) nustatytos būtinosios afrikinio kiaulių maro kontrolės Sąjungoje priemonės. Visų pirma, Direktyvos 2002/60/EB 9 straipsnyje nustatyta, kad, kai tik oficialiai patvirtinama, kad ūkio kiaulės serga afrikiniu kiaulių maru, nustatomos apsaugos ir priežiūros zonos, o tos direktyvos 10 ir 11 straipsniuose yra nustatytos priemonės, taikytinos apsaugos ir priežiūros zonose, kad ši liga neplistų. Pastarojo meto patirtis parodė, kad Direktyvoje 2002/60/EB nustatytos priemonės, visų pirma užkrėstų ūkių valymas ir dezinfekcija, ir kitos priemonės, susijusios su tos ligos likvidavimu naminių kiaulių populiacijoje, veiksmingai kontroliuoja tos ligos plitimą;

(3)

po Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2020/662 priėmimo dienos buvo nustatyti nauji afrikinio kiaulių maro atvejai naminių ir laukinių kiaulių populiacijose Lenkijoje. Be to, dėl priemonių, kurias pagal Direktyvą 2002/60/EB taikė Lenkija, tam tikrose šios valstybės narės srityse pagerėjo su naminėmis kiaulėmis susijusi epizootinė padėtis;

(4)

2020 m. birželio mėn. vienas afrikinio kiaulių maro protrūkis naminių kiaulių populiacijoje nustatytas Lenkijos Vlodavos (włodawski) apskrityje – srityje, kuri šiuo metu įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį. Dėl šio afrikinio kiaulių maro protrūkio naminių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis, ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl ši naujausio afrikinio kiaulių maro protrūkio paveikta Lenkijos sritis turėtų būti įtraukta į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo III dalį, o ne į II dalį;

(5)

2020 m. gegužės ir birželio mėn. keli afrikinio kiaulių maro atvejai laukinių kiaulių populiacijoje nustatyti Lenkijos Zeliona Guros (zielonogórski), Elbingo (elbląski) ir Radomo (radomski) apskrityse – srityse, kurios įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo II dalį, labai netoli nuo sričių, kurios įtrauktos į jo priedo I dalį. Dėl šių afrikinio kiaulių maro atvejų laukinių kiaulių populiacijoje padidėja rizikos lygis ir į tai reikėtų atsižvelgti tame priede. Todėl šiuo metu į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I dalį įtrauktos tos Lenkijos sritys, esančios netoli nuo naujų afrikinio kiaulių maro atvejų paveiktų ir į II dalį įtrauktų sričių, turėtų būti įtrauktos į jo priedo II dalį, o ne į I dalį;

(6)

po šių naujausių afrikinio kiaulių maro atvejų naminių ir laukinių kiaulių populiacijose Lenkijoje ir atsižvelgiant į esamą epizootinę padėtį Sąjungoje šios valstybės narės skirstymas į regionus buvo iš naujo įvertintas ir atnaujintas. Taikomos rizikos valdymo priemonės taip pat buvo iš naujo įvertintos ir atnaujintos. Į šiuos pokyčius turi būti atsižvelgta Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priede;

(7)

be to, atsižvelgiant į priemonių, taikomų Lenkijoje pagal Direktyvą 2002/60/EB, visų pirma nustatytų jos 10 straipsnio 4 dalies b punkte ir 10 straipsnio 5 dalyje, veiksmingumą ir pagal rizikos mažinimo priemones, susijusias su afrikiniu kiaulių maru, nurodytas Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse (7) (toliau – OIE kodeksas), tam tikros į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo III dalį įtrauktos Lenkijos Minsko (miński), Bielsko (bielski), Hainuvkos (hajnowski) ir Semiatyčės (siemiatycki) apskričių sritys turėtų būti įtrauktos į to priedo II dalį, nes po galutinio užkrėstų ūkių valymo ir dezinfekcijos praėjo trijų mėnesių laikotarpis ir, vadovaujantis OIE kodekso nuostatomis, pastaruosius tris mėnesius tose srityse nebuvo afrikinio kiaulių maro protrūkių;

(8)

siekiant atsižvelgti į naujausią epizootinę afrikinio kiaulių maro raidą Sąjungoje ir aktyviai kovoti su rizika, susijusia su šios ligos plitimu, turėtų būti nustatytos naujos pakankamo dydžio didelės rizikos sritys Lenkijoje ir jos turėtų būti tinkamai įtrauktos į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo I, II ir III dalis. Atsižvelgiant į tai, kad į Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo III dalį įtrauktos sritys, kuriose epizootinė padėtis vis dar kinta ir yra labai dinamiška, darant bet kokius pakeitimus, susijusius su toje dalyje išvardytomis sritimis, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas poveikiui aplinkinėse teritorijose, kaip šiuo atveju ir buvo padaryta; Todėl to priedo I, II ir III dalys turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;

(9)	atsižvelgiant į tai, kad į epizootinę padėtį Sąjungoje dėl afrikinio kiaulių maro plitimo reikia reaguoti skubiai, svarbu, kad Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedo pakeitimai, padaryti šiuo sprendimu, įsigaliotų kuo greičiau;

(10)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas šio sprendimo priedo tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2020 m. birželio 11 d.

Komisijos vardu

Stella KYRIAKIDES

Komisijos narė

(1) OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3) OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(4) 2014 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2014/178/ES (OL L 295, 2014 10 11, p. 63).

(5) 2020 m. gegužės 15 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/662, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (OL L 155, 2020 5 18, p. 27).

(6) 2002 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 2002/60/EB, nustatanti konkrečias nuostatas dėl afrikinio kiaulių maro kontrolės ir iš dalies pakeičianti Direktyvos 92/119/EEB nuostatas dėl Tešeno ligos ir afrikinio kiaulių maro (OL L 192, 2002 7 20, p. 27).

(7) https://www.oie.int/en/standard-setting/terrestrial-code/access-online/

PRIEDAS

Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES priedas pakeičiamas taip:

„PRIEDAS

I DALIS

1. Belgija

Šios Belgijos sritys:

dans la province de Luxembourg:

la zone est délimitée, dans le sens des aiguilles d’une montre, par:

Frontière avec la France,

Rue Mersinhat à Florenville,

La N818jusque son intersection avec la N83,

La N83 jusque son intersection avec la N884,

La N884 jusque son intersection avec la N824,

La N824 jusque son intersection avec Le Routeux,

Le Routeux,

Rue d’Orgéo,

Rue de la Vierre,

Rue du Bout-d’en-Bas,

Rue Sous l’Eglise,

Rue Notre-Dame,

Rue du Centre,

La N845 jusque son intersection avec la N85,

La N85 jusque son intersection avec la N40,

La N40 jusque son intersection avec la N802,

La N802 jusque son intersection avec la N825,

La N825 jusque son intersection avec la E25-E411,

La E25-E411jusque son intersection avec la N40,

N40: Burnaimont, Rue de Luxembourg, Rue Ranci, Rue de la Chapelle,

Rue du Tombois,

Rue Du Pierroy,

Rue Saint-Orban,

Rue Saint-Aubain,

Rue des Cottages,

Rue de Relune,

Rue de Rulune,

Route de l’Ermitage,

N87: Route de Habay,

Chemin des Ecoliers,

Le Routy,

Rue Burgknapp,

Rue de la Halte,

Rue du Centre,

Rue de l’Eglise,

Rue du Marquisat,

Rue de la Carrière,

Rue de la Lorraine,

Rue du Beynert,

Millewée,

Rue du Tram,

Millewée,

N4: Route de Bastogne, Avenue de Longwy, Route de Luxembourg,

Frontière avec le Grand-Duché de Luxembourg,

Frontière avec la France, jusque son intersection avec la Rue Mersinhat à Florenville.

2. Estija

Šios Estijos sritys:

—	Hiiu maakond.

3. Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

—

Békés megye 950950, 950960, 950970, 951950, 952050, 952750, 952850, 952950, 953050, 953150, 953650, 953660, 953750, 953850, 953960, 954250, 954260, 954350, 954450, 954550, 954650, 954750, 954850, 954860, 954950, 955050, 955150, 955250, 955260, 955270, 955350, 955450, 955510, 955650, 955750, 955760, 955850, 955950, 956050, 956060, 956150 és 956160 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Bács-Kiskun megye 600150, 600850, 601550, 601650, 601660, 601750, 601850, 601950, 602050, 603250, 603750 és 603850 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Budapest 1 kódszámú, vadgazdálkodási tevékenységre nem alkalmas területe,

—	Csongrád megye 800150, 800160, 800250, 802220, 802260, 802310 és 802450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Fejér megye 400150, 400250, 400351, 400352, 400450, 400550, 401150, 401250, 401350, 402050, 402350, 402360, 402850, 402950, 403050, 403250, 403350, 403450, 403550, 403650, 403750, 403950, 403960, 403970, 404570, 404650, 404750, 404850, 404950, 404960, 405050, 405750, 405850, 405950, 406050, 406150, 406550, 406650 és 406750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Jász-Nagykun-Szolnok megye 750150, 750160, 750260, 750350, 750450, 750460, 754450, 754550, 754560, 754570, 754650, 754750, 754950, 755050, 755150, 755250, 755350 és 755450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Komárom-Esztergom megye 250850, 250950, 251050, 251150, 251360, 251450, 251550, 251650, 251750, 251850, 251950, 252050, 252150, 252250, 252550, 252650 és 253550 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Nógrád megye 553250, 553260, 553350, 553750, 553850 és 553910 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Pest megye 570150, 570250, 570350, 570450, 570550, 570650, 570750, 570850, 571050, 571150, 571250, 571350, 571550, 571610, 571750, 571760, 572150, 572250, 572350, 572550, 572650, 572750, 572850, 572950, 573150, 573250, 573260, 573350, 573360, 573450, 573850, 573950, 573960, 574050, 574150, 574350, 574360, 574550, 574650, 574750, 574850, 574860, 574950, 575050,575150, 575250, 575350, 575550, 575650, 575750, 575850, 575950, 576050, 576150, 576250, 576350, 576450, 576650, 576750, 576850, 576950, 577050, 577150, 577350, 577450, 577650, 577850, 577950, 578050, 578150, 578250, 578350, 578360, 578450, 578550, 578560, 578650, 578850, 578950, 579050, 579150, 579250, 579350, 579450, 579460, 579550, 579650, 579750, 580050, 580250 és 580450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe.

4. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Pāvilostas novads,

—	Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz rietumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

—	Ventspils novada Jūrkalnes pagasts,

—	Grobiņas novads,

—	Rucavas novada Dunikas pagasts.

5. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Klaipėdos rajono savivaldybės: Agluonėnų, Priekulės, Veiviržėnų, Judrėnų, Endriejavo ir Vėžaičių seniūnijos,

—	Kretingos rajono savivaldybės: Imbarės, Kartenos ir Kūlupėnų seniūnijos,

—	Plungės rajono savivaldybės: Kulių, Nausodžio, Plungės miesto ir Šateikių seniūnijos,

—	Skuodo rajono savivaldybės: Lenkimų, Mosėdžio, Skuodo, Skuodo miestoseniūnijos.

6. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Wielbark i Rozogi w powiecie szczycieńskim,

gminy Janowiec Kościelny, Janowo i Kozłowo w powiecie nidzickim,

powiat działdowski,

gminy Dąbrówno, Grunwald i Ostróda z miastem Ostróda w powiecie ostródzkim,

gminy Kisielice, Susz, Iława z miastem Iława, Lubawa z miastem Lubawa, w powiecie iławskim,

w województwie podlaskim:

gminy Kulesze Kościelne, Wysokie Mazowieckie z miastem Wysokie Mazowieckie, Czyżew w powiecie wysokomazowieckim,

gminy Miastkowo, Nowogród, Śniadowo i Zbójna w powiecie łomżyńskim,

powiat zambrowski,

w województwie mazowieckim:

powiat ostrołęcki,

powiat miejski Ostrołęka,

gminy Bielsk, Brudzeń Duży, Drobin, Gąbin, Łąck, Nowy Duninów, Radzanowo, Słupno i Stara Biała w powiecie płockim,

powiat miejski Płock,

powiat sierpecki,

powiat żuromiński,

gminy Andrzejewo, Brok, Małkinia Górna, Stary Lubotyń, Szulborze Wielkie, Wąsewo, Zaręby Kościelne i Ostrów Mazowiecka z miastem Ostrów Mazowiecka w powiecie ostrowskim,

gminy Dzierzgowo, Lipowiec Kościelny, miasto Mława, Radzanów, Szreńsk, Szydłowo i Wieczfnia Kościelna, w powiecie mławskim,

powiat przasnyski,

powiat makowski,

gminy Gzy, Obryte, Zatory, Pułtusk i część gminy Winnica położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

gminy Brańszczyk, Długosiodło, Rząśnik, Wyszków, Zabrodzie i część gminy Somianka położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

gminy Kowala, Wierzbica, część gminy Wolanów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 w powiecie radomskim,

powiat miejski Radom,

powiat szydłowiecki,

powiat gostyniński,

w województwie podkarpackim:

gmina Wielkie Oczy w powiecie lubaczowskim,

gminy Laszki, Radymno z miastem Radymno, część gminy Wiązownica położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 867 i gmina wiejska Jarosław w powiecie jarosławskim,

gminy Przeworsk z miastem Przeworsk, Gać Jawornik Polski, Kańczuga, Tryńcza i Zarzecze w powiecie przeworskim,

powiat łańcucki,

gminy Trzebownisko, Głogów Małopolski i część gminy Sokołów Małopolski położona na południe od linii wyznaczonej przez droge nr 875 w powiecie rzeszowskim,

gminy Dzikowiec, Kolbuszowa, Niwiska i Raniżów w powiecie kolbuszowskim,

gminy Borowa, Czermin, Gawłuszowice, Mielec z miastem Mielec, Padew Narodowa, Przecław, Tuszów Narodowy w powiecie mieleckim,

w województwie świętokrzyskim:

powiat opatowski,

powiat sandomierski,

gminy Bogoria, Łubnice, Oleśnica, Osiek, Połaniec, Rytwiany i Staszów w powiecie staszowskim,

gmina Skarżysko Kościelne w powiecie skarżyskim,

gmina Wąchock, część gminy Brody położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 9 oraz na południowy – zachód od linii wyznaczonej przez drogi: nr 0618T biegącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania w miejscowości Lipie, drogę biegnącą od miejscowości Lipie do wschodniej granicy gminy oraz na północ od drogi nr 42 i część gminy Mirzec położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 744 biegnącą od południowej granicy gminy do miejscowości Tychów Stary a następnie przez drogę nr 0566T biegnącą od miejscowości Tychów Stary w kierunku północno – wschodnim do granicy gminy w powiecie starachowickim,

powiat ostrowiecki,

gminy Gowarczów, Końskie i Stąporków w powiecie koneckim,

w województwie łódzkim:

gminy Łyszkowice, Kocierzew Południowy, Kiernozia, Chąśno, Nieborów, część gminy wiejskiej Łowicz położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 92 biegnącej od granicy miasta Łowicz do zachodniej granicy gminy oraz część gminy wiejskiej Łowicz położona na wschód od granicy miasta Łowicz i na północ od granicy gminy Nieborów w powiecie łowickim,

gminy Biała Rawska, Cielądz, Rawa Mazowiecka z miastem Rawa Mazowiecka i Regnów w powiecie rawskim,

powiat skierniewicki,

powiat miejski Skierniewice,

gminy Białaczów, Mniszków, Paradyż, Sławno i Żarnów w powiecie opoczyńskim,

gminy Czerniewice, Inowłódz, Lubochnia, Rzeczyca, Tomaszów Mazowiecki z miastem Tomaszów Mazowiecki i Żelechlinek w powiecie tomaszowskim,

w województwie pomorskim:

gminy Ostaszewo, miasto Krynica Morska oraz część gminy Nowy Dwór Gdański położona na południowy – zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 55 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 7, następnie przez przez drogę nr 7 i S7 biegnącą do zachodniej granicy gminygminy w powiecie nowodworskim,

gminy Lichnowy, Miłoradz, Nowy Staw, Malbork z miastem Malbork w powiecie malborskim,

gminy Mikołajki Pomorskie, Stary Targ i Sztum w powiecie sztumskim,

powiat gdański,

Miasto Gdańsk,

powiat tczewski,

powiat kwidzyński,

w województwie lubuskim:

gminy Maszewo i Gubin z miastem Gubin w powiecie krośnieńskim,

gminy Międzyrzecz, Pszczew, Trzciel w powiecie międzyrzeckim,

gmina Lubrza, Łagów, część gminy Zbąszynek położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od Zbąszynia do Świebodzina oraz część położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od miasta Zbąszynek w kierunku zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 1210F, a nastęnie przez drogę 1210F biegnącą od skrzyżowania z linia kolejową do zachodniej granicy gminy, część gminy Szczaniec położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową, część gminy Świebodzin położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie świebodzińskim,

gmina Cybinka w powiecie słubickim,

część gminy Torzym położona na południe od linii wyznaczonej przez autostradę A2 w powiecie sulęcińskim,

w województwie dolnośląskim:

gminy Bolesławiec z miastem Bolesławiec, Gromadka i Osiecznica w powiecie bolesławieckim,

gmina Węgliniec w powiecie zgorzeleckim,

gminy Chocianów, Przemków, część gminy Radwanice położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr S3 i część gminy Polkowice położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 331 w powiecie polkowickim,

gmina Jemielno, Niechlów i Góra w powiecie górowskim,

gmina Rudna i Lubin z miastem Lubin w powiecie lubińskim,

w województwie wielkopolskim:

gminy Krzemieniewo, Lipno, Osieczna, Rydzyna, część gminy Święciechowa położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 12w powiecie leszczyńskim,

powiat miejski Leszno,

powiat nowotomyski,

gminy Granowo, Grodzisk Wielkopolski i część gminy Kamieniec położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 308 w powiecie grodziskim,

gminy Czempiń, Kościan z miastem Kościan, Krzywiń i część gminy Śmigiel położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr S5 w powiecie kościańskim,

powiat miejski Poznań,

gminy Rokietnica, Suchy Las, Mosina, miasto Luboń, miasto Puszczykowo, część gminy Komorniki położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 5, część gminy Stęszew położona na południowy – wschód od linii wyznaczonej przez drogi nr 5 i 32 i część gminy Kórnik położona na zachód od linii wyznaczonych przez drogi: nr S11 biegnacą od północnej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 434 i drogę nr 434 biegnacą od tego skrzyżowania do południowej granicy gminy w powiecie poznańskim,

gminy Pniewy, Szamotuły, część gminy Duszniki położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 306 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 92 oraz na północ od linii wyznaczonej przez droge nr 92 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 306, część gminy Kaźmierz położona na północ i na zachód od linii wyznaczonych przez drogi: nr 92 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą łączącą miejscowości Witkowice – Gorszewice – Kaźmierz (wzdłuż ulic Czereśniowa, Dworcowa, Marii Konopnickiej) – Chlewiska, biegnącą do wschodniej granicy gminy w powiecie szamotulskim.

7. Slovakija

Šios Slovakijos sritys:

—	the whole district of Vranov nad Topľou,

—	the whole district of Humenné,

—	the whole district of Snina,

—	the whole district of Sobrance,

—	the whole district of Košice-mesto,

—

in the district of Michalovce, the whole municipalities of Tušice, Moravany, Pozdišovce, Michalovce, Zalužice, Lúčky, Závadka, Hnojné, Poruba pod Vihorlatom, Jovsa, Kusín, Klokočov, Kaluža, Vinné, Trnava pri Laborci, Oreské, Staré, Zbudza, Petrovce nad Laborcom, Lesné, Suché, Rakovec nad Ondavou, Nacina Ves, Voľa, Pusté Čemerné and Strážske,

—	in the district of Košice – okolie, the whole municipalities not included in Part II.

8. Graikija

Šios Graikijos sritys:

—

in the regional unit of Drama:

—	the community departments of Sidironero and Skaloti and the municipal departments of Livadero and Ksiropotamo (in Drama municipality),

—	the municipal department of Paranesti (in Paranesti municipality),

—	the municipal departments of Kokkinogeia, Mikropoli, Panorama, Pyrgoi (in Prosotsani municipality),

—	the municipal departments of Kato Nevrokopi, Chrysokefalo, Achladea, Vathytopos, Volakas, Granitis, Dasotos, Eksohi, Katafyto, Lefkogeia, Mikrokleisoura, Mikromilea, Ochyro, Pagoneri, Perithorio, Kato Vrontou and Potamoi (in Kato Nevrokopi municipality),

—

in the regional unit of Xanthi:

—	the municipal departments of Kimmerion, Stavroupoli, Gerakas, Dafnonas, Komnina, Kariofyto and Neochori (in Xanthi municipality),

—	the community departments of Satres, Thermes, Kotyli, and the municipal departments of Myki, Echinos and Oraio and (in Myki municipality),

—	the community department of Selero and the municipal department of Sounio (in Avdira municipality),

—

in the regional unit of Rodopi:

—	the municipal departments of Komotini, Anthochorio, Gratini, Thrylorio, Kalhas, Karydia, Kikidio, Kosmio, Pandrosos, Aigeiros, Kallisti, Meleti, Neo Sidirochori and Mega Doukato (in Komotini municipality),

—	the municipal departments of Ipio, Arriana, Darmeni, Archontika, Fillyra, Ano Drosini, Aratos and the Community Departments Kehros and Organi (in Arriana municipality),

—	the municipal departments of Iasmos, Sostis, Asomatoi, Polyanthos and Amvrosia and the community department of Amaxades (in Iasmos municipality),

—	the municipal department of Amaranta (in Maroneia Sapon municipality),

—

in the regional unit of Evros:

—	the municipal departments of Kyriaki, Mandra, Mavrokklisi, Mikro Dereio, Protokklisi, Roussa, Goniko, Geriko, Sidirochori, Megalo Derio, Sidiro, Giannouli, Agriani and Petrolofos (in Soufli municipality),

—	the municipal departments of Dikaia, Arzos, Elaia, Therapio, Komara, Marasia, Ormenio, Pentalofos, Petrota, Plati, Ptelea, Kyprinos, Zoni, Fulakio, Spilaio, Nea Vyssa, Kavili, Kastanies, Rizia, Sterna, Ampelakia, Valtos, Megali Doxipara, Neochori and Chandras (in Orestiada municipality),

—	the municipal departments of Asvestades, Ellinochori, Karoti, Koufovouno, Kiani, Mani, Sitochori, Alepochori, Asproneri, Metaxades, Vrysika, Doksa, Elafoxori, Ladi, Paliouri and Poimeniko (in Didymoteixo municipality),

—

in the regional unit of Serres:

—

the municipal departments of Kerkini, Livadia, Makrynitsa, Neochori, Platanakia, Petritsi, Akritochori, Vyroneia, Gonimo, Mandraki, Megalochori, Rodopoli, Ano Poroia, Katw Poroia, Sidirokastro, Vamvakophyto, Promahonas, Kamaroto, Strymonochori, Charopo, Kastanousi and Chortero and the community departments of Achladochori, Agkistro and Kapnophyto (in Sintiki municipality),

—	the municipal departments of Serres, Elaionas and Oinoussa and the community departments of Orini and Ano Vrontou (in Serres municipality),

—	the municipal departments of Dasochoriou, Irakleia, Valtero, Karperi, Koimisi, Lithotopos, Limnochori, Podismeno and Chrysochorafa (in Irakleia municipality).

II DALIS

1. Belgija

Šios Belgijos sritys:

dans la province de Luxembourg:

la zone est délimitée, dans le sens des aiguilles d’une montre, par:

La Rue de la Station (N85) à Florenville jusque son intersection avec la N894,

La N894 jusque son intersection avec la rue Grande,

La rue Grande jusque son intersection avec la rue de Neufchâteau,

La rue de Neufchâteau jusque son intersection avec Hosseuse,

Hosseuse,

La Roquignole,

Les Chanvières,

La Fosse du Loup,

Le Sart,

La N801 jusque son intersection avec la rue de l’Accord,

La rue de l’Accord,

La rue du Fet,

La N40 jusque son intersection avec la E25-E411,

La E25-E411 jusque son intersection avec la N81 au niveau de Weyler,

La N81 jusque son intersection avec la N883 au niveau d’Aubange,

La N883 jusque son intersection avec la N88 au niveau d’Aubange,

La N88 jusque son intersection avec la N811,

La N811 jusque son intersection avec la rue Baillet Latour,

La rue Baillet Latour jusque son intersection avec la N88,

La N88 (rue Baillet Latour, rue Fontaine des Dames, rue Yvan Gils, rue de Virton, rue de Gérouville, Route de Meix) jusque son intersection avec la N981,

La N981 (rue de Virton) jusque son intersection avec la N83,

La N83 (rue du Faing, rue de Bouillon, rue Albert 1er, rue d’Arlon) jusque son intersection avec la N85 (Rue de la Station) à Florenville.

2. Bulgarija

Šios Bulgarijos sritys:

—	the whole region of Haskovo,

—	the whole region of Yambol,

—	the whole region of Stara Zagora,

—	the whole region of Pernik,

—	the whole region of Kyustendil,

—	the whole region of Plovdiv,

—	the whole region of Pazardzhik,

—	the whole region of Smolyan,

—	the whole region of Burgas excluding the areas in Part III.

3. Estija

Šios Estijos sritys:

—	Eesti Vabariik (välja arvatud Hiiu maakond).

4. Vengrija

Šios Vengrijos sritys:

—

Békés megye 950150, 950250, 950350, 950450, 950550, 950650, 950660, 950750, 950850, 950860, 951050, 951150, 951250, 951260, 951350, 951450, 951460, 951550, 951650, 951750, 952150, 952250, 952350, 952450, 952550, 952650, 953250, 953260, 953270, 953350, 953450, 953550, 953560, 953950, 954050, 954060, 954150, 956250, 956350, 956450, 956550, 956650 és 956750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Borsod-Abaúj-Zemplén megye 650100, 650200, 650300, 650400, 650500, 650600, 650700, 650800, 650900, 651000, 651100, 651200, 651300, 651400, 651500, 651610, 651700, 651801, 651802, 651803, 651900, 652000, 652100, 652200, 652300, 652601, 652602, 652603, 652700, 652900, 653000, 653100,653200, 653300, 653401, 653403, 653500, 653600, 653700, 653800, 653900, 654000, 654201, 654202, 654301, 654302, 654400, 654501, 654502, 654600, 654700, 654800, 654900, 655000, 655100, 655200, 655300, 655400, 655500, 655600, 655700, 655800, 655901, 655902, 656000, 656100, 656200, 656300, 656400, 656600, 656701, 656702, 656800, 656900, 657010, 657100, 657300, 657400, 657500, 657600, 657700, 657800, 657900, 658000, 658100, 658201, 658202, 658310, 658401, 658402, 658403, 658404, 658500, 658600, 658700, 658801, 658802, 658901, 658902, 659000, 659100, 659210, 659220, 659300, 659400, 659500, 659601, 659602, 659701, 659800, 659901, 660000, 660100, 660200, 660400, 660501, 660502, 660600 és 660800, valamint 652400, 652500 és 652800 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Fejér megye 403150, 403160, 403260, 404250, 404550, 404560, 405450, 405550, 405650, 406450 és 407050 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Hajdú-Bihar megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe,

—

Heves megye 700150, 700250, 700260, 700350, 700450, 700460, 700550, 700650, 700750, 700850, 700860, 700950, 701050, 701111, 701150, 701250, 701350, 701550, 701560, 701650, 701750, 701850, 701950, 702050, 702150, 702250, 702260, 702350, 702450, 702550, 702750, 702850, 702950, 703050, 703150, 703250, 703350, 703360, 703370, 703450, 703550, 703610, 703750, 703850, 703950, 704050, 704150, 704250, 704350, 704450, 704550, 704650, 704750, 704850, 704950, 705050, 705150,705250, 705350, 705450, 705510 és 705610 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Jász-Nagykun-Szolnok megye 750250, 750550, 750650, 750750, 750850, 750970, 750980, 751050, 751150, 751160, 751250, 751260, 751350, 751360, 751450, 751460, 751470, 751550, 751650, 751750, 7151850, 751950, 752150, 752250, 752350, 752450, 752460, 752550, 752560, 752650, 752750, 752850, 752950, 753060, 753070, 753150, 753250, 753310, 753450, 753550, 753650, 753660, 753750, 753850, 753950, 753960, 754050, 754150, 754250, 754360, 754370, 754850, 755550, 755650 és 755750 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Komárom-Esztergom megye: 252350, 252450, 252460, 252750, 252850, 252860, 252950, 252960, 253050, 253150, 253250, 253350 és 253450 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—

Nógrád megye 550110, 550120, 550130, 550210, 550310, 550320, 550450, 550460, 550510, 550610, 550710, 550810, 550950, 551010, 551150, 551160, 551250, 551350, 551360, 551450, 551460, 551550, 551650, 551710, 551810, 551821, 552010, 552150, 552250, 552350, 552360, 552450, 552460, 552520, 552550, 552610, 552620, 552710, 552850, 552860, 552950, 552960, 552970, 553050, 553110, 553650 és 554050 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Pest megye 570950, 571850, 571950, 572050, 573550, 573650, 574250, 577250 és 580150 kódszámú vadgazdálkodási egységeinek teljes területe,

—	Szabolcs-Szatmár-Bereg megye valamennyi vadgazdálkodási egységének teljes területe.

5. Latvija

Šios Latvijos sritys:

—	Ādažu novads,

—	Aizputes novads,

—	Aglonas novads,

—	Aizkraukles novads,

—	Aknīstes novads,

—	Alojas novads,

—	Alsungas novads,

—	Alūksnes novads,

—	Amatas novads,

—	Apes novads,

—	Auces novads,

—	Babītes novads,

—	Baldones novads,

—	Baltinavas novads,

—	Balvu novads,

—	Bauskas novads,

—	Beverīnas novads,

—	Brocēnu novads,

—	Burtnieku novads,

—	Carnikavas novads,

—	Cēsu novads,

—	Cesvaines novads,

—	Ciblas novads,

—	Dagdas novads,

—	Daugavpils novads,

—	Dobeles novads,

—	Dundagas novads,

—	Durbes novads,

—	Engures novads,

—	Ērgļu novads,

—	Garkalnes novads,

—	Gulbenes novads,

—	Iecavas novads,

—	Ikšķiles novads,

—	Ilūkstes novads,

—	Inčukalna novads,

—	Jaunjelgavas novads,

—	Jaunpiebalgas novads,

—	Jaunpils novads,

—	Jēkabpils novads,

—	Jelgavas novads,

—	Kandavas novads,

—	Kārsavas novads,

—	Ķeguma novads,

—	Ķekavas novads,

—	Kocēnu novads,

—	Kokneses novads,

—	Krāslavas novads,

—	Krimuldas novads,

—	Krustpils novads,

—	Kuldīgas novads,

—	Lielvārdes novads,

—	Līgatnes novads,

—	Limbažu novads,

—	Līvānu novads,

—	Lubānas novads,

—	Ludzas novads,

—	Madonas novads,

—	Mālpils novads,

—	Mārupes novads,

—	Mazsalacas novads,

—	Mērsraga novads,

—	Naukšēnu novads,

—	Neretas novads,

—	Ogres novads,

—	Olaines novads,

—	Ozolnieku novads,

—	Pārgaujas novads,

—	Pļaviņu novads,

—	Preiļu novads,

—	Priekules novads,

—	Priekuļu novads,

—	Raunas novads,

—	republikas pilsēta Daugavpils,

—	republikas pilsēta Jelgava,

—	republikas pilsēta Jēkabpils,

—	republikas pilsēta Jūrmala,

—	republikas pilsēta Rēzekne,

—	republikas pilsēta Valmiera,

—	Rēzeknes novads,

—	Riebiņu novads,

—	Rojas novads,

—	Ropažu novads,

—	Rugāju novads,

—	Rundāles novads,

—	Rūjienas novads,

—	Salacgrīvas novads,

—	Salas novads,

—	Salaspils novads,

—	Saldus novads,

—	Saulkrastu novads,

—	Sējas novads,

—	Siguldas novads,

—	Skrīveru novads,

—	Skrundas novads,

—	Smiltenes novads,

—	Stopiņu novada daļa, kas atrodas uz austrumiem no autoceļa V36, P4 un P5, Acones ielas, Dauguļupes ielas un Dauguļupītes,

—	Strenču novads,

—	Talsu novads,

—	Tērvetes novads,

—	Tukuma novads,

—	Vaiņodes novads,

—	Valkas novads,

—	Varakļānu novads,

—	Vārkavas novads,

—	Vecpiebalgas novads,

—	Vecumnieku novads,

—	Ventspils novada Ances, Tārgales, Popes, Vārves, Užavas, Piltenes, Puzes, Ziru, Ugāles, Usmas un Zlēku pagasts, Piltenes pilsēta,

—	Viesītes novads,

—	Viļakas novads,

—	Viļānu novads,

—	Zilupes novads.

6. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Alytaus miesto savivaldybė,

—	Alytaus rajono savivaldybė: Alytaus, Alovės, Butrimonių, Daugų, Nemunaičio, Pivašiūnų, Punios, Raitininkų seniūnijos,

—	Anykščių rajono savivaldybė,

—	Akmenės rajono savivaldybė,

—	Biržų miesto savivaldybė,

—	Biržų rajono savivaldybė,

—	Druskininkų savivaldybė,

—	Elektrėnų savivaldybė,

—	Ignalinos rajono savivaldybė,

—	Jonavos rajono savivaldybė,

—	Joniškio rajono savivaldybė,

—	Jurbarko rajono savivaldybė,

—	Kaišiadorių rajono savivaldybė,

—	Kalvarijos savivaldybė,

—	Kauno miesto savivaldybė,

—

Kauno rajono savivaldybė: Domeikavos, Garliavos, Garliavos apylinkių, Karmėlavos, Lapių, Linksmakalnio, Neveronių, Rokų, Samylų, Taurakiemio, Vandžiogalos ir Vilkijos seniūnijos, Babtų seniūnijos dalis į rytus nuo kelio A1, Užliedžių seniūnijos dalis į rytus nuo kelio A1 ir Vilkijos apylinkių seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio Nr. 1907,

—	Kazlų rūdos savivaldybė: Kazlų rūdos seniūnija į šiaurę nuo kelio Nr. 230, į rytus nuo kelio Kokė–Užbaliai–Čečetai iki kelio Nr. 2610 ir į pietus nuo kelio Nr. 2610,

—	Kelmės rajono savivaldybė,

—	Kėdainių rajono savivaldybė,

—	Kupiškio rajono savivaldybė,

—	Lazdijų rajono savivaldybė,

—	Marijampolės savivaldybė: Degučių, Marijampolės, Mokolų, Liudvinavo ir Narto seniūnijos,

—	Mažeikių rajono savivaldybė,

—	Molėtų rajono savivaldybė: Alantos seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio 119 ir į šiaurę nuo kelio Nr. 2828, Balninkų, Dubingių, Giedraičių, Joniškio ir Videniškių seniūnijos,

—	Pagėgių savivaldybė,

—	Pakruojo rajono savivaldybė,

—	Panevėžio rajono savivaldybė,

—	Panevėžio miesto savivaldybė,

—	Pasvalio rajono savivaldybė,

—	Radviliškio rajono savivaldybė,

—	Rietavo savivaldybė,

—	Prienų rajono savivaldybė: Stakliškių ir Veiverių seniūnijos,

—	Plungės rajono savivaldybė: Babrungo, Alsėdžių, Žlibinų, Stalgėnų, Paukštakių, Platelių ir Žemaičių Kalvarijos seniūnijos,

—	Raseinių rajono savivaldybė,

—	Rokiškio rajono savivaldybė,

—	Skuodo rajono savivaldybės: Aleksandrijos, Barstyčių, Ylakių, Notėnų ir Šačių seniūnijos,

—	Šakių rajono savivaldybė,

—	Šalčininkų rajono savivaldybė,

—	Šiaulių miesto savivaldybė,

—	Šiaulių rajono savivaldybė,

—	Šilutės rajono savivaldybė,

—	Širvintų rajono savivaldybė,

—	Šilalės rajono savivaldybė,

—	Švenčionių rajono savivaldybė,

—	Tauragės rajono savivaldybė,

—	Telšių rajono savivaldybė,

—	Trakų rajono savivaldybė,

—	Ukmergės rajono savivaldybė,

—	Utenos rajono savivaldybė,

—	Varėnos rajono savivaldybė,

—	Vilniaus miesto savivaldybė,

—	Vilniaus rajono savivaldybė,

—	Vilkaviškio rajono savivaldybė: Bartninkų, Gražiškių, Keturvalakių, Kybartų, Klausučių, Pajevonio, Šeimenos, Vilkaviškio miesto, Virbalio, Vištyčio seniūnijos,

—	Visagino savivaldybė,

—	Zarasų rajono savivaldybė.

7. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Kalinowo, Prostki, Stare Juchy i gmina wiejska Ełk w powiecie ełckim,

gminy Elbląg, Gronowo Elbląskie, Milejewo, Młynary, Markusy, Rychliki i Tolkmicko w powiecie elbląskim,

powiat miejski Elbląg,

powiat gołdapski,

gmina Wieliczki w powiecie oleckim,

powiat piski,

gmina Górowo Iławeckie z miastem Górowo Iławeckie w powiecie bartoszyckim,

gminy Biskupiec, Gietrzwałd, Kolno, Jonkowo, Purda, Stawiguda, Świątki, Olsztynek i miasto Olsztyn oraz część gminy Barczewo położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie olsztyńskim,

gminy Łukta, Małdyty, Miłomłyn, Miłakowo, i część gminy Morąg położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od Olsztyna do Elbląga w powiecie ostródzkim,

część gminy Ryn położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową łączącą miejscowości Giżycko i Kętrzyn w powiecie giżyckim,

gminy Braniewo i miasto Braniewo, Frombork, Lelkowo, Pieniężno, Płoskinia oraz część gminy Wilczęta położona na pólnoc od linii wyznaczonej przez drogę nr 509 w powiecie braniewskim,

gmina Reszel, część gminy Kętrzyn położona na południe od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn biegnącej do granicy miasta Kętrzyn, na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 591 biegnącą od miasta Kętrzyn do północnej granicy gminy oraz na zachód i na południe od zachodniej i południowej granicy miasta Kętrzyn, miasto Kętrzyn i część gminy Korsze położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy łączącą miejscowości Krelikiejmy i Sątoczno i na wschód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Sątoczno, Sajna Wielka biegnącą do skrzyżowania z drogą nr 590 w miejscowości Glitajny, a następnie na wschód od drogi nr 590 do skrzyżowania z drogą nr 592 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 592 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 590 w powiecie kętrzyńskim,

gminy Lubomino i Orneta w powiecie lidzbarskim,

gmina Nidzica w powiecie nidzickim,

gminy Dźwierzuty, Jedwabno, Pasym, Szczytno i miasto Szczytno i Świętajno w powiecie szczycieńskim,

powiat mrągowski,

gmina Zalewo w powiecie iławskim,

w województwie podlaskim:

gminy Orla, Rudka, Brańsk z miastem Brańsk, Boćki w powiecie bielskim,

powiat grajewski,

powiat moniecki,

powiat sejneński,

gminy Łomża, Piątnica, Jedwabne, Przytuły i Wiznaw powiecie łomżyńskim,

powiat miejski Łomża,

gminy Dziadkowice, Grodzisk, Mielnik, Milejczyce, Nurzec-Stacja i Siemiatycze z miastem Siemiatycze w powiecie siemiatyckim,

powiat hajnowski,

gminy Klukowo, Szepietowo, Kobylin-Borzymy, Nowe Piekuty i Sokoły w powiecie wysokomazowieckim,

powiat kolneński z miastem Kolno,

gminy Czarna Białostocka, Dobrzyniewo Duże, Gródek, Michałowo, Supraśl, Tykocin, Wasilków, Zabłudów, Zawady, Choroszcz i część gminy Poświętne położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 681 w powiecie białostockim,

powiat suwalski,

powiat miejski Suwałki,

powiat augustowski,

powiat sokólski,

powiat miejski Białystok,

w województwie mazowieckim:

powiat siedlecki,

powiat miejski Siedlce,

gminy Bielany, Ceranów, Kosów Lacki, Repki i gmina wiejska Sokołów Podlaski w powiecie sokołowskim,

powiat węgrowski,

powiat łosicki,

powiat ciechanowskip,

powiat sochaczewski,

powiat zwoleński,

gminy Garbatka – Letnisko, Gniewoszów i Sieciechów w powiecie kozienickim,

powiat lipski,

gminy Gózd, Iłża, Jastrzębia, Jedlnia Letnisko, Pionki z miastem Pionki, Skaryszew, Jedlińsk, Przytyk, Zakrzew, część gminy Wolanów położona na północ od drogi nr 12 i w powiecie radomskim,

gminy Bodzanów, Bulkowo, Staroźreby, Słubice, Wyszogród i Mała Wieś w powiecie płockim,

powiat nowodworski,

powiat płoński,

gminy Pokrzywnica, Świercze i część gminy Winnica położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Bielany, Winnica i Pokrzywnica w powiecie pułtuskim,

powiat wołomiński,

część gminy Somianka położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 62 w powiecie wyszkowskim,

gminy Borowie, Garwolin z miastem Garwolin, Górzno, Miastków Kościelny, Parysów, Pilawa, Trojanów, Żelechów, część gminy Wilga położona na północ od linii wyznaczonej przez rzekę Wilga biegnącą od wschodniej granicy gminy do ujścia do rzeki Wisły w powiecie garwolińskim,

gmina Boguty – Pianki w powiecie ostrowskim,

gminy Stupsk, Wiśniewo i Strzegowo w powiecie mławskim,

gminy Dębe Wielkie, Dobre, Halinów, Latowicz, Stanisławów i miasto Sulejówek w powiecie mińskim,

powiat otwocki,

powiat warszawski zachodni,

powiat legionowski,

powiat piaseczyński,

powiat pruszkowski,

powiat grójecki,

powiat grodziski,

powiat żyrardowski,

gminy Białobrzegi, Promna, Radzanów, Stara Błotnica, Wyśmierzyce w powiecie białobrzeskim,

powiat przysuski,

powiat miejski Warszawa,

w województwie lubelskim:

powiat bialski,

powiat miejski Biała Podlaska,

gminy Aleksandrów, Biłgoraj z miastem Biłgoraj, Biszcza, Józefów, Księżpol, Łukowa, Obsza, Potok Górny, Tarnogród i Tereszpol, część gminy Frampol położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 74, część gminy Goraj położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 835, część gminy Turobin położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 835 w powiecie biłgorajskim,

powiat janowski,

powiat puławski,

powiat rycki,

gminy Adamów, Krzywda, Stoczek Łukowski z miastem Stoczek Łukowski, Wola Mysłowska, Trzebieszów, Stanin, gmina wiejska Łuków i miasto Łuków w powiecie łukowskim,

gminy Bychawa, Głusk, Jabłonna, Krzczonów, Garbów Strzyżewice, Wysokie, Bełżyce, Borzechów, Niedrzwica Duża, Konopnica, Wojciechów i Zakrzew w powiecie lubelskim,

gminy Abramów, Kamionka, Michów, Uścimów w powiecie lubartowskim,

gminy Mełgiew, Rybczewice, Piaski i miasto Świdnik w powiecie świdnickim,

gmina Fajsławice, część gminy Żółkiewka położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 842 i część gminy Łopiennik Górny położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17 w powiecie krasnostawskim,

powiat hrubieszowski,

gminy Krynice, Rachanie, Tarnawatka, Łaszczów, Telatyn, Tyszowce i Ulhówek w powiecie tomaszowskim,

gminy Białopole, Chełm, Dorohusk, Dubienka, Kamień, Leśniowice, Ruda – Huta, Sawin, Wojsławice, Żmudź w powiecie chełmskim,

powiat miejski Chełm,

gmina Adamów, Miączyn, Sitno, Komarów-Osada, Krasnobród, Łabunie, Zamość, Grabowiec, Zwierzyniec i część gminy Skierbieszów położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 843 w powiecie zamojskim,

powiat miejski Zamość,

powiat kraśnicki,

powiat opolski,

gminy Dębowa Kłoda, Jabłoń, Podedwórze, Sosnowica w powiecie parczewskim,

gminy Stary Brus, Wola Uhruska, część gminy wiejskiej Włodawa położona na południe od południowej granicy miasta Włodawa i część gminy Hańsk położona na wschód od linii wyznaczonej od drogi nr 819 w powiecie włodawskim,

gmina Kąkolewnica, Komarówka Podlaska i Ulan Majorat w powiecie radzyńskim,

w województwie podkarpackim:

powiat stalowowolski,

gminy Horyniec-Zdrój, Cieszanów, Oleszyce, Stary Dzików i Lubaczów z miastem Lubaczów w powiecie lubaczowskim,

gminy Adamówka i Sieniawa w powiecie przeworskim,

część gminy Wiązownica położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 867 w powiecie jarosławskim,

gmina Kamień, część gminy Sokołów Małopolski położona na północ od linii wyznaczonej przez droge nr 875 w powiecie rzeszowskim,

gminy Cmolas i Majdan Królewski w powiecie kolbuszowskim,

powiat leżajski,

powiat niżański,

powiat tarnobrzeski,

w województwie pomorskim:

gminy Dzierzgoń i Stary Dzierzgoń w powiecie sztumskim,

gmina Stare Pole w powiecie malborskim,

gminy Stegny, Sztutowo i część gminy Nowy Dwór Gdański położona na północny – wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 55 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 7, następnie przez przez drogę nr 7 i S7 biegnącą do zachodniej granicy gminyw powiecie nowodworskim,

w województwie świętokrzyskim:

gmina Tarłów i część gminy Ożarów polożona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74 w powiecie opatowskim,

część gminy Brody położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 9 oraz na północny – wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 0618T biegącą od północnej granicy gminy do skrzyżowania w miejscowości Lipie oraz przez drogę biegnącą od miejscowości Lipie do wschodniej granicy gminy i część gminy Mirzec położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 744 biegnącą od południowej granicy gminy do miejscowości Tychów Stary a następnie przez drogę nr 0566T biegnącą od miejscowości Tychów Stary w kierunku północno – wschodnim do granicy gminy w powiecie starachowickim,

w województwie lubuskim:

powiat wschowski,

gminy Bobrowice, Bytnica, Dąbie i Krosno Odrzańskie w powiecie krośnieńskim,

gminy Bytom Odrzański, Kolsko, Nowe Miasteczko, Siedlisko oraz część gminy Kożuchów położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 283 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 290 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 290 biegnącej od miasta Mirocin Dolny do zachodniej granicy gminy w powieie nowosolskim,

gminy Babimost, Czerwieńsk, Kargowa, Nowogród Bobrzański, Sulechów, Świdnica, Trzebiechów oraz część gminy Bojadła położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 278 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 282 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 282 biegnącej od miasta Bojadła do zachodniej granicy gminy w powiecie zielonogórskim,

powiat żarski,

powiat żagański,

gmina Skąpe, część gminy Zbąszynek położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od Zbąszynia do Świebodzina oraz część położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od miasta Zbąszynek w kierunku zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 1210F, a nastęnie przez drogę 1210F biegnącą od skrzyżowania z linia kolejową do zachodniej granicy gminy, część gminy Szczaniec położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową, część gminy Świebodzin położona na południe od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie świebodzińskim,

w województwie dolnośląskim:

powiat głogowski,

gmina Gaworzyce, Grębocice i część gminy Radwanice położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr S3 w powiecie polkowickim,

w województwie wielkopolskim:

powiat wolsztyński,

gminy Rakoniewice, Wielichowo i część gminy Kamieniec położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 308 w powiecie grodziskim,

gminy Wijewo, Włoszakowice i część gminy Święciechowa położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 12 w powiecie leszczyńskim,

część gminy Śmigiel położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr S5 w powiecie kościańskim,

w województwie łódzkim:

gminy Drzewica, Opoczno i Poświętne w powiecie opoczyńskim,

gmina Sadkowice w powiecie rawskim.

8. Slovakija

Šios Slovakijos sritys:

—

in the district of Košice – okolie, the whole municipalities of Belza, Bidovce, Blažice, Bohdanovce, Byster, Čaňa, Ďurďošík, Ďurkov, Geča, Gyňov, Haniska, Kalša, Kechnec, Kokšov- Bakša, Košická Polianka, Košický Klečenov, Milhosť, Nižná Hutka, Nižná Mysľa, Nižný Čaj, Nižný Olčvár, Nový Salaš, Olšovany, Rákoš, Ruskov, Seňa, Skároš, Sokoľany, Slančík, Slanec, Slanská Huta, Slanské Nové Mesto, Svinica, Trstené pri Hornáde, Valaliky, Vyšná Hutka, Vyšná Myšľa, Vyšný Čaj, Vyšný Olčvár, Zdoba and Ždaňa,

—	the whole district of Trebišov,

—	in the district of Michalovce, the whole municipalities of the district not already included in Part I.

9. Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

—	Judeţul Bistrița-Năsăud,

—	Județul Suceava.

III DALIS

1. Bulgarija

Šios Bulgarijos sritys:

—	the whole region of Blagoevgrad,

—	the whole region of Dobrich,

—	the whole region of Gabrovo,

—	the whole region of Kardzhali,

—	the whole region of Lovech,

—	the whole region of Montana,

—	the whole region of Pleven,

—	the whole region of Razgrad,

—	the whole region of Ruse,

—	the whole region of Shumen,

—	the whole region of Silistra,

—	the whole region of Sliven,

—	the whole region of Sofia city,

—	the whole region of Sofia Province,

—	the whole region of Targovishte,

—	the whole region of Vidin,

—	the whole region of Varna,

—	the whole region of Veliko Tarnovo,

—	the whole region of Vratza,

—

in Burgas region:

—	the whole municipality of Burgas,

—	the whole municipality of Kameno,

—	the whole municipality of Malko Tarnovo,

—	the whole municipality of Primorsko,

—	the whole municipality of Sozopol,

—	the whole municipality of Sredets,

—	the whole municipality of Tsarevo,

—	the whole municipality of Sungurlare,

—	the whole municipality of Ruen,

—	the whole municipality of Aytos.

2. Lietuva

Šios Lietuvos sritys:

—	Alytaus rajono savivaldybė: Simno, Krokialaukio ir Miroslavo seniūnijos,

—	Birštono savivaldybė,

—

Kauno rajono savivaldybė: Akademijos, Alšėnų, Batniavos, Čekiškės, Ežerėlio, Kačerginės, Kulautuvos, Raudondvario, Ringaudų ir Zapyškio seniūnijos, Babtų seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio A1, Užliedžių seniūnijos dalis į vakarus nuo kelio A1 ir Vilkijos apylinkių seniūnijos dalis į rytus nuo kelio Nr. 1907,

—	Kazlų Rūdos savivaldybė: Antanavo, Jankų, Kazlų rūdos seniūnijos dalis Kazlų Rūdos seniūnija į pietus nuo kelio Nr. 230, į vakarus nuo kelio Kokė–Užbaliai–Čečetai iki kelio Nr. 2610 ir į šiaurę nuo kelio Nr. 2610, Plutiškių seniūnijos,

—	Marijampolės savivaldybė: Gudelių, Igliaukos, Sasnavos ir Šunskų seniūnijos,

—	Molėtų rajono savivaldybė: Alantos seniūnijos dalis į rytus nuo kelio Nr. 119 ir į pietus nuo kelio Nr. 2828, Čiulėnų, Inturkės, Luokesos, Mindūnų ir Suginčių seniūnijos,

—	Prienų rajono savivaldybė: Ašmintos, Balbieriškio, Išlaužo, Jiezno, Naujosios Ūtos, Pakuonio, Prienų ir Šilavotos seniūnijos,

—	Vilkaviškio rajono savivaldybės: Gižų ir Pilviškių seniūnijos.

3. Lenkija

Šios Lenkijos sritys:

w województwie warmińsko-mazurskim:

gminy Bisztynek, Sępopol i Bartoszyce z miastem Bartoszyce w powiecie bartoszyckim,

gminy Kiwity i Lidzbark Warmiński z miastem Lidzbark Warmiński w powiecie lidzbarskim,

gminy Srokowo, Barciany, część gminy Kętrzyn położona na północ od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn biegnącej do granicy miasta Kętrzyn oraz na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 591 biegnącą od miasta Kętrzyn do północnej granicy gminy i część gminy Korsze położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę biegnącą od wschodniej granicy łączącą miejscowości Krelikiejmy i Sątoczno i na zachód od linii wyznaczonej przez drogę łączącą miejscowości Sątoczno, Sajna Wielka biegnącą do skrzyżowania z drogą nr 590 w miejscowości Glitajny, a następnie na zachód od drogi nr 590 do skrzyżowania z drogą nr 592 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 592 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 590 w powiecie kętrzyńskim,

część gminy Wilczęta położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 509 w powiecie braniewskim,

część gminy Morąg położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową biegnącą od Olsztyna do Elbląga w powiecie ostródzkim,

gminy Godkowo i Pasłęk w powiecie elbląskim,

gminy Kowale Oleckie, Olecko i Świętajno w powiecie oleckim,

powiat węgorzewski,

gminy Kruklanki, Wydminy, Miłki, Giżycko z miastem Giżycko i część gminy Ryn położona na północ od linii kolejowej łączącej miejscowości Giżycko i Kętrzyn w powiecie giżyckim,

gminy Jeziorany, Dywity, Dobre Miasto i część gminy Barczewo położona na północ od linii wyznaczonej przez linię kolejową w powiecie olsztyńskim,

w województwie podlaskim:

gminy Wyszki, Bielsk Podlaski z miastem Bielsk Podlaski w powiecie bielskim,

gminy Łapy, Juchnowiec Kościelny, Suraż, Turośń Kościelna, część gminy Poświętne położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 681 w powiecie białostockim,

gminy Perlejewo i Drohiczyn w powiecie siemiatyckim,

gmina Ciechanowiec w powiecie wysokomazowieckim,

w województwie mazowieckim:

gminy Łaskarzew z miastem Łaskarzew, Maciejowice, Sobolew i część gminy Wilga położona na południe od linii wyznaczonej przez rzekę Wilga biegnącą od wschodniej granicy gminy do ujścia dorzeki Wisły w powiecie garwolińskim,

gminy Cegłów, Jakubów, Kałuszyn, Mińsk Mazowiecki z miastem Mińsk Mazowiecki, Mrozy i Siennica w powiecie mińskim,

gminy Jabłonna Lacka, Sabnie i Sterdyń w powiecie sokołowskim,

gmina Nur w powiecie ostrowskim,

gminy Grabów nad Pilicą, Magnuszew, Głowaczów, Kozienice w powiecie kozienickim,

gmina Stromiec w powiecie białobrzeskim,

w województwie lubelskim:

gminy Bełżec, Jarczów, Lubycza Królewska, Susiec, Tomaszów Lubelski i miasto Tomaszów Lubelski w powiecie tomaszowskim,

gminy Wierzbica, Rejowiec, Rejowiec Fabryczny z miastem Rejowiec Fabryczny, Siedliszcze w powiecie chełmskim,

gminy Izbica, Gorzków, Rudnik, Kraśniczyn, Krasnystaw z miastem Krasnystaw, Siennica Różana i część gminy Łopiennik Górny położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 17, część gminy Żółkiewka położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 842 w powiecie krasnostawskim,

gmina Stary Zamość, Radecznica, Szczebrzeszyn, Sułów, Nielisz i część gminy Skierbieszów położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 843 powiecie zamojskim,

część gminy Frampol położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 74, część gminy Goraj położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 835, część gminy Turobin położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 835 w powiecie biłgorajskim,

gminy Hanna, Wyryki, Urszulin, część gminy Hańsk położona na zachód od linii wyznaczonej przez droge nr 819 i część gminy wiejskiej Włodawa położona na północ od linii wyznaczonej przez północną granicę miasta Włodawa i miasto Włodawa w powiecie włodawskim,

powiat łęczyński,

gmina Trawniki w powiecie świdnickim,

gminy Serokomla i Wojcieszków w powiecie łukowskim,

gminy Milanów, Parczew, Siemień w powiecie parczewskim,

gminy Borki, Czemierniki, Radzyń Podlaski z miastem Radzyń Podlaski, Wohyń w powiecie radzyńskim,

gminy Lubartów z miastem Lubartów, Firlej, Jeziorzany, Kock, Niedźwiada, Ostrów Lubelski, Ostrówek, Serniki w powiecie lubartowskim,

gminy Jastków, Niemce i Wólka w powiecie lubelskim,

powiat miejski Lublin,

w województwie podkarpackim:

gmina Narol w powiecie lubaczowskim,

w województwie lubuskim:

gminy Nowa Sól i miasto Nowa Sól, Otyń oraz część gminy Kożuchów położona na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 283 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 290 i na północ od linii wyznaczonej przez drogę nr 290 biegnącej od miasta Mirocin Dolny do zachodniej granicy gminy w powiecie nowosolskim,

gminy Zabór oraz część gminy Bojadła położona na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 278 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 282 i na południe od linii wyznaczonej przez drogę nr 282 biegnącej od miasta Bojadła do zachodniej granicy gminy w powiecie zielonogórskim,

powiat miejski Zielona Góra.

w województwie wielkopolskim:

gminy Buk, Dopiewo, Tarnowo Podgórne, część gminy Komorniki położona na zachód od linii wyznaczonej przez drogę nr 5, część gminy Stęszew położona na północny – zachód od linii wyznaczonej przez drogi nr 5 i 32 w powiecie poznańskim,

część gminy Duszniki położona na wschód od linii wyznaczonej przez drogę nr 306 biegnącą od południowej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 92 oraz na południe od linii wyznaczonej przez droge nr 92 biegnącą od wschodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą nr 306, część gminy Kaźmierz położona na południe i na wschód od linii wyznaczonych przez drogi: nr 92 biegnącą od zachodniej granicy gminy do skrzyżowania z drogą łączącą miejscowości Witkowice – Gorszewice – Kaźmierz (wzdłuż ulic Czereśniowa, Dworcowa, Marii Konopnickiej) – Chlewiska, biegnącą do wschodniej granicy gminy w powiecie szamotulskim.

4. Rumunija

Šios Rumunijos sritys:

—	Zona orașului București,

—	Județul Constanța,

—	Județul Satu Mare,

—	Județul Tulcea,

—	Județul Bacău,

—	Județul Bihor,

—	Județul Brăila,

—	Județul Buzău,

—	Județul Călărași,

—	Județul Dâmbovița,

—	Județul Galați,

—	Județul Giurgiu,

—	Județul Ialomița,

—	Județul Ilfov,

—	Județul Prahova,

—	Județul Sălaj,

—	Județul Vaslui,

—	Județul Vrancea,

—	Județul Teleorman,

—	Judeţul Mehedinţi,

—	Județul Gorj,

—	Județul Argeș,

—	Judeţul Olt,

—	Judeţul Dolj,

—	Județul Arad,

—	Județul Timiș,

—	Județul Covasna,

—	Județul Brașov,

—	Județul Botoșani,

—	Județul Vâlcea,

—	Județul Iași,

—	Județul Hunedoara,

—	Județul Alba,

—	Județul Sibiu,

—	Județul Caraș-Severin,

—	Județul Neamț,

—	Județul Harghita,

—	Județul Mureș,

—	Județul Cluj,

—	Judeţului Maramureş.

IV DALIS

Italija

Šios Italijos sritys:

—	tutto il territorio della Sardegna.

“

2020 6 12

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 184/79

KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2020/775

2020 m. birželio 5 d.

dėl pagrindinių teisingos kompensacijos elementų ir kitų pagrindinių elementų, įtrauktinų į techninius, teisinius ir finansinius valstybių narių susitarimus dėl pagalbos mechanizmo taikymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/941 dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje, kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/89/EB, 15 straipsnį

(pranešta dokumentu Nr. C(2020) 3572)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/941 (1) dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje, kuriuo panaikinama Direktyva 2005/89/EB, 15 straipsnio 7 dalį,

kadangi:

(1)	Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 194 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ES energetikos politika turėtų būti siekiama užtikrinti energijos tiekimo saugumą Sąjungoje, laikantis valstybių narių solidarumo principo;

(2)	Reglamentu dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje siekiama prisidėti prie energetikos sąjungos, kurios neatsiejama dalis yra energetinis saugumas, solidarumas, pasitikėjimas ir plataus užmojo klimato politika, tikslų įgyvendinimo;

(3)	tame reglamente valstybių narių tarpusavio pagalbos mechanizmas nustatomas kaip priemonė užkirsti kelią elektros energijos sektoriaus krizėms Sąjungoje arba joms valdyti;

(4)	priimdamos pagalbos mechanizmui įgyvendinti būtinas priemones valstybės narės, sudarydamos regioninius arba dvišalius susitarimus, turi susitarti dėl įvairių techninių, teisinių ir finansinių aspektų ir aprašyti juos pasirengimo valdyti riziką planuose;

(5)

siekdama padėti valstybėms narėms jį įgyvendinti ir pasikonsultavusi su Elektros energijos srities veiklos koordinavimo grupe (ECG) ir Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER), Komisija parengė šias neprivalomas gaires dėl pagrindinių elementų, kurie turėtų būti įtraukti į tokius susitarimus,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

Valstybės narės turėtų laikytis šios rekomendacijos priede išdėstytų neprivalomų gairių. Šios gairės turėtų padėti valstybėms narėms sudaryti techninius, teisinius bei finansinius susitarimus, reikalingus Reglamento (ES) 2019/941 15 straipsnyje nustatytoms pagalbos pareigoms vykdyti, ir aprašyti juos pasirengimo valdyti riziką planuose, kuriuos jos privalo parengti pagal tą reglamentą.

2.	Ši rekomendacija skelbiama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2020 m. birželio 5 d.

Komisijos vardu

Kadri SIMSON

Komisijos narė

(1) OL L 158, 2019 6 14, p. 1.

PRIEDAS

1. ĮVADAS

Reglamentu (ES) 2019/941 (toliau – reglamentas) praktiškai įgyvendinama solidarumo sąvoka ir nustatomas valstybių narių tarpusavio pagalbos mechanizmas, kuris pradedamas taikyti, kai įvykdomos atitinkamose nuostatose nustatytos sąlygos. Pagalbos mechanizmas taikomas kaip kraštutinė priemonė, kurios imamasi siekiant užkirsti kelią elektros energijos sektoriaus krizėms arba jas valdyti.

1.1. Pagalbos mechanizmas

Jei valstybė narė prašo pagalbos, pagal pagalbos mechanizmą kitos valstybės narės, kurios yra sudariusios regioninį susitarimą arba dvišalį susitarimą (1), privalo solidariai bendradarbiauti siekdamos užkirsti kelią elektros energijos sektoriaus krizėms ir jas valdyti. Pagalbą, kurią gali suteikti valstybė narė, paprastai riboja:

—	didžiausias įmanomas tarpzoninis pralaidumas konkrečiomis krizės sąlygomis,

—	elektros energijos kiekis, reikalingas jos pačios viešajam saugumui ir asmenų saugumui užtikrinti (2),

—	jos pačios elektros energijos tinklo eksploatavimo saugumas.

Įvairūs regioninio ar dvišalio susitarimo, kuriuo nustatomi teisiniai, techniniai bei finansiniai pagalbos aspektai, elementai iš dalies jau aptarti reglamento 15 straipsnyje. Be to, savo regioniniuose ar dvišaliuose susitarimuose valstybės narės turi susitarti dėl visų būtinų elementų ir detalių, kad būtų suteikta tikrumo ir saugumo visiems dalyviams, užtikrinantiems pagalbos mechanizmo veikimą. Tuose susitarimuose nustatytus aspektus reikia aprašyti atitinkamuose pasirengimo valdyti riziką planuose; visų pirma reikia įtraukti ekonominio kompensavimo mechanizmą. Reglamentu ir šiomis gairėmis nederinami visi teisingos kompensacijos tarp valstybių narių aspektai.

Kaip aprašyta reglamento 15 straipsnyje, kompensacijos apimtis yra plati. Ji apima mokėjimus už elektros energiją, kuri tiekiama į pagalbos prašančios valstybės narės teritoriją, ir papildomas išlaidas, pavyzdžiui, susijusias perdavimo išlaidas ir kitas pagrįstas pagalbą teikiančios valstybės narės patirtas išlaidas.

Yra kelios tinkamo pagalbos mechanizmo veikimo sąlygos.

Visų pirma, turėtų būti stengiamasi kuo ilgiau taikyti rinkos priemones. Valstybės narės turi dėti visas pastangas, kad užbaigtų kurti suderintus mechanizmus ar platformas, kurie sudarytų sąlygas savanoriškam reguliavimui apkrova ir dalijimuisi kitais lanksčiais pajėgumais. Potencialiai pagalbą teikiančios ir jos prašančios valstybės narės yra suinteresuotos išvengti padėties, kai ne rinkos priemones, įskaitant priverstinį tiekimo apribojimą vartotojams, reikia pradėti taikyti anksčiau. Tai taip pat atitinka reglamente nustatytą bendrąjį principą, kad rinkai turėtų būti suteikta didžiausia veiksmų laisvė spręsti elektros energijos tiekimo problemas.

Antra, turėtų būti leidžiama keisti didmenines kainas pagal rinkos taisykles, net ir elektros energijos sektoriaus krizės atveju, jei veikiančios elektros energijos rinkos dar labiau neapsunkina elektros energijos sektoriaus krizės. Iš tiesų, gerai parengtų rinkos taisyklių neatitinkantys kainos siūlymo apribojimai ir numanomos ar aiškios viršutinės kainų ribos (3) neleidžia kainų signalams atspindėti papildomos elektros energijos poreikio ir taip užkertamas kelias elektros energijos srautams į ten, kur jos reikia. Tai reiškia, kad rinkos kainos turėtų būti kuo ilgiau iki krizės pagrįstos pasiūla ir paklausa, o atsiskaitymo už disbalansą kainos po krizės turėtų atspindėti vartotojų patirtas išlaidas, susijusias su bet kokiu teikimo nutraukimu. Taip balansavimo taisyklėse užkertamas kelias numanomoms viršutinėms kainų riboms, kurios neskatina investuoti į lanksčius ir patikimus pajėgumus, galinčius padėti išvengti elektros energijos sektoriaus krizių.

Trečia, net ir kilus elektros energijos sektoriaus krizei turėtų būti ir toliau, kiek tai techniškai ir saugiai įmanoma, užtikrinama tarpvalstybinė prieiga prie infrastruktūros pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/943 (4). Priklausomai nuo kiekvienos valstybės narės techninių apribojimų, susitarimais turėtų būti užtikrinta, kad tarpzoninis pralaidumas ir paklausos valdymo priemonės, prireikus būtų visiškai pasiekiami kaimyninių šalių rinkos dalyviams. Taip tiekimo sunkumų patiriančioje valstybėje narėje bus atitolinta būtinybė apriboti tiekimą vartotojams.

Ketvirta, valstybės narės skatinamos bendradarbiauti visuose elektros energijos sektoriaus krizės etapuose. Veiksmingas bendradarbiavimas ankstyvaisiais etapais galėtų užkirsti kelią elektros energijos sektoriaus krizei ar jos eskalavimui ir sušvelninti jos padarinius.

Pagalbos prašanti valstybė narė pagalbos mechanizmą gali aktyvuoti tik kraštutiniu atveju, jei išnaudotos visos rinkos teikiamos galimybės arba jei akivaizdu, kad vien rinkos priemonių nepakanka užkirsti kelią tolesniam elektros energijos tiekimo padėties blogėjimui, ypač kai rinka negali pateikti viešajam saugumui ir asmenų saugumui užtikrinti reikalingos elektros energijos. Be to, turi būti išnaudotos pagalbos prašančios valstybės narės pasirengimo valdyti riziką plane numatytos nacionalinės priemonės.

1.2. Teisinis pagrindas

Reglamento 15 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Komisija, pasikonsultavusi su ECG ir ACER, turi pateikti neprivalomas gaires dėl pagrindinių 3–6 dalyse nurodytos teisingos kompensacijos elementų ir kitų pagrindinių 3 dalyje nurodytų techninių, teisinių ir finansinių sąlygų elementų, taip pat 2 dalyje nurodytų bendrųjų savitarpio pagalbos principų.

1.3. Gairių taikymo sritis

Reglamento 12 ir 15 straipsniuose nurodyti keli pagalbos mechanizmo elementai ir aspektai, dėl kurių reikia susitarti ir kuriuos reikia įtraukti į regioninius ir dvišalius susitarimus. Tačiau reglamentu valstybėms narėms suteikiama didelė veiksmų laisvė tariantis dėl tokių suderintų priemonių turinio, taigi ir dėl jų siūlomos pagalbos turinio. Nuspręsti ir susitarti dėl tokių suderintų priemonių, visų pirma dėl joms įgyvendinti būtinų techninių, teisinių ir finansinių susitarimų, paliekama pačioms valstybėms narėms.

Norint pateikti naudingų gairių dėl šių ir bet kokių kitų elementų, kurie galėtų būti įtraukti į tokius susitarimus, pirmiausia reikia geriau suprasti padėtį, kuriai susidarius galėtų būti prašoma pagalbos, ir kokiomis pastangomis bei vadovaujantis kokiais pagrindiniais principais tokios padėties būtų galima išvis išvengti. Šiose neprivalomose gairėse nepateikiamas ir negali būti pateiktas išsamus ir privalomas sąrašas, kuris tiktų visoms valstybėms narėms, nes joms turi būti palikta laisvė pasirinkti sprendimus, geriausiai atitinkančius jų pajėgumus, esamas sistemas, padėtį ir prioritetus. Vietoj to, jose rekomenduojama naudoti būtinų ir pasirinktinų elementų rinkinį ir aprašomi galimi tam tikrų pagalbos priemonių taikymo būdai.

Valstybėms narėms siūloma, kai tik įmanoma, rengiant suderintas priemones remtis esamomis nacionalinėmis sistemomis ir procedūromis ir prireikus jas pritaikyti pagalbos teikimo tikslams. Tai gali apimti esamų platformų ar mechanizmų naudojimą poreikio valdymo priemonėms arba esamų vartotojų kompensavimo mechanizmų naudojimą.

2. TEISINIAI, TECHNINIAI IR FINANSINIAI SUSITARIMAI

2.1. Teisiniai susitarimai

Teisinių susitarimų tikslas – suteikti teisinį tikrumą visiems, teikiantiems ar gaunantiems elektros energiją kilus elektros energijos sektoriaus krizei. Pagalbos mechanizmą taikančioms valstybėms narėms patariama nustatyti aiškius, skaidrius ir veiksmingus teisinius susitarimus, kad suinteresuotieji subjektai žinotų tarpvalstybinės pagalbos teikimo taisykles ir procedūras.

Reglamento 12 straipsnyje reikalaujama, kad į pasirengimo valdyti riziką planus būtų įtrauktos regioninės ir, jei taikytina, dvišalės priemonės, siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai užkirstas kelias tarpvalstybinį poveikį turinčioms elektros energijos sektoriaus krizėms arba kad jos būtų tinkamai valdomos. Sudarydamos teisinius susitarimus, valstybės narės gali apsvarstyti ir galimybę regione (5) sukurti pogrupius, apimančius tas valstybes nares, kurios yra techniškai pajėgios viena kitai teikti pagalbą. Taip yra todėl, kad ne visi didesnio regiono nariai krizės metu būtinai galės tiekti elektros energiją kitai valstybei narei. Todėl regioninių susitarimų dėl konkrečių tarpvalstybinių priemonių nebūtina sudaryti su visomis regiono valstybėmis narėmis, o tik su tomis, kurios turi techninių pajėgumų teikti pagalbą. Dėl dvišalių priemonių turėtų susitarti valstybės narės, kurios yra tiesiogiai sujungtos, bet nepriklauso tam pačiam regionui.

Gali būti ypatingų atvejų, kai valstybė narė nėra tiesiogiai sujungta su jokia kita valstybe nare. Užbaigus šiuo metu vykdomus elektros jungčių infrastruktūros projektus, tai gali pasikeisti. Jei elektros jungtys pradės veikti po to, kai bus priimti pasirengimo valdyti riziką planai, atitinkamos valstybės narės turės kuo greičiau sudaryti reglamento 15 straipsnyje nurodytus teisinius, finansinius ir techninius susitarimus ir atnaujinti savo pasirengimo valdyti riziką planus, kad į juos būtų atsižvelgta.

2.1.1. Susijusios valstybės narės

Pagalbos mechanizmas aktualus šioms valstybėms narėms:

—	pagalbos paprašiusiai valstybei narei ir

—	visoms valstybėms narėms, kurios yra techniškai pajėgios teikti pagalbą tame pačiame regione (pagal regioninį susitarimą), ir valstybėms narėms, sudariusioms dvišalius susitarimus (kurios yra sujungtos su pagalbos prašančia valstybe nare, bet nepriklauso tam pačiam regionui).

Jei pagalbos prašanti valstybė narė yra sudariusi regioninį susitarimą ir (arba) dvišalį susitarimą, ji turėtų pranešti apie tai, kad jai reikia pagalbos, visoms tokią pagalbą galinčioms suteikti valstybėms narėms.

2.1.2. Pagalbos prašymas

Kadangi į elektros energijos sektoriaus krizes turi būti reaguojama greitai, pagalbos prašymas turėtų būti trumpas, standartizuotas ir jame turėtų būti nurodytas minimalus būtinos informacijos kiekis. Geriausia būtų, jei regioninį ar dvišalį susitarimą sudarančios valstybės narės susitartų dėl prašymo šablono ir pridėtų jį prie susitarimo kaip priedą. Tam, kad į pagalbos prašymą būtų galima reaguoti veiksmingai, tikriausiai reikėtų pateikti bent tokią informaciją:

—	pagalbos prašančios valstybės narės pavadinimą, įskaitant atsakingą subjektą ir kontaktinį asmenį ar asmenis,

—	perdavimo sistemos operatoriaus (PSO) ir paskirtojo elektros energijos rinkos operatoriaus (PEERO) pavadinimą ir atsakingą kontaktinį asmenį ar asmenis,

—	numatomą elektros energijos ir galios deficitą (išmatuotą bendrai sutartu vienetu) ir numatomą šio trūkumo trukmę,

—	pagalbos prašančios valstybės narės nurodytą pageidaujamą elektros jungtį arba, kai tinka, pristatymo vietas (pvz., mobiliųjų generatorių atveju),

—

kai kurių konkrečių sutartų techninių priemonių (prašymo atnaujinti uždarytų elektrinių eksploatavimą, mobiliųjų generatorių perdavimo, strateginių rezervų aktyvavimo ir t. t.) atveju – prašymą nurodyti pirmo galimo pristatymo laiką ir numatomą tiekimo trukmę (nurodant numatomą laikotarpį, per kurį pagalbą teikianti valstybė narė teiks pagalbą),

—	nuorodą į pagalbos prašančios valstybės narės įsipareigojimą sumokėti kompensaciją už pagalbą.

2.1.3. Elektros energijos vartotojai, kurie turi teisę būti specialiai saugomi nuo atjungimo dėl priežasčių, susijusių su viešuoju saugumu ir asmenų saugumu

Reglamento 11 straipsnyje nurodyta, kurios nacionalinės priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią elektros energijos sektoriaus krizei, jai pasirengti ir ją sušvelninti, turėtų būti įtrauktos į pasirengimo valdyti riziką planus. 1 dalies h punktu valstybėms narėms leidžiama nurodyti, atsižvelgiant į viešąjį saugumą ir asmenų saugumą, kurių kategorijų elektros energijos vartotojai, vadovaujantis nacionaline teise, turi teisę būti specialiai saugomi nuo atjungimo, ir pagrįsti tokios apsaugos poreikį. Viešasis saugumas ir asmenų saugumas yra susiję su plačiosios visuomenės gerove ir apsauga, taip pat su prevencija ir apsauga nuo pavojų, kurie gali kilti vartotojams, kurie turi teisę būti specialiai saugomi nuo atjungimo.

Siekdamos užtikrinti viešąjį saugumą ir asmenų saugumą, valstybės narės turėtų nustatyti specialias priemones, kuriomis būtų užtikrintas elektros energijos tiekimo tęstinumas, atsižvelgiant į:

—	būtiniausius nacionalinius, regioninius ar vietos poreikius,

—	visuomenės sveikatos ir saugos klausimus,

—	galimybę, kad bus padaryta labai didelė žala, arba didelę riziką, kad kils svarbių saugos problemų (pavyzdžiui, dėl pavojaus aplinkai),

—	galimą riziką, kad kils grėsmė saugumui,

—	technines selektyvaus atjungimo galimybes.

Pagal reglamentą valstybės narės gali nacionalinėje teisėje nustatyti, kurių kategorijų elektros energijos vartotojai turi teisę būti specialiai saugomi nuo atjungimo. Apibrėždamos šias kategorijas, valstybės narės turėtų atsižvelgti į krizės trukmę ir mastą, nes jie gali turėti įtakos elektros energijos vartotojų, kurie turi teisę būti specialiai saugomi nuo atjungimo, sąrašui. Jei krizė trunka ilgiau nei tam tikrą laiką arba viršija tam tikrą mastą, ji gali kelti pavojų didesnės gyventojų dalies gyvybei, saugumui ar sveikatai. Bet kuriuo atveju pasirengimo valdyti riziką planuose turėtų būti aiškiai apibrėžtas elektros energijos vartotojų, kurie turi teisę būti specialiai saugomi nuo atjungimo, sąrašas, įskaitant vartotojų, kurie gali būti įtraukti tik didelės ir ilgalaikės krizės atveju, kategoriją. Sąrašas turi atitikti nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis nustatytus rizikos scenarijus, įtrauktus į pasirengimo valdyti riziką planus, ir jų numatomą poveikį.

Elektros energijos vartotojų, kurie galėtų turėti teisę būti specialiai saugomi nuo atjungimo, pavyzdžiai:

—

Energetikos sektorius:

—	Elektros energijos subsektorius: pačiai elektros energijos sistemai taikomi būtiniausi reikalavimai, visų pirma, užtikrinti energijos gamybos pajėgumą ir branduolinę saugą, ir siuntimo centrai.

—	Dujų subsektorius: ypatingos svarbos dujų sistemos įrenginiai, skirti dujų įrenginių saugai užtikrinti, ir siuntimo centrai.

—	Naftos perdirbimo įmonės ir gyvybiškai svarbios naftos pumpavimo stotys, siekiant užtikrinti įrenginių saugą.

—

Transporto sektorius:

—	Oro transportas: pagrindiniai oro uostai ir susiję kontrolės įrenginiai.

—	Geležinkelių transportas: svarbi geležinkelių eksploatavimo veikla, jei ji priklauso nuo bendro elektros energijos tiekimo.

—	Kelių transportas: eismo valdymo kontrolės sistemos ir šviesoforai.

—	Jūrų transportas: pagrindiniai uostai ir dokai bei susiję kontrolės įrenginiai.

—	Sveikatos sektorius: sveikatos priežiūros įstaigos, įskaitant ligonines ir privačias klinikas.

—	Vandens tiekimas: pagrindiniai vandens ir nuotekų surinkimo įrenginiai.

—	Skaitmeninės ir telekomunikacijų paslaugos, jei yra poreikis, kad jos būtų toliau teikiamos nacionaliniu lygmeniu.

—

Saugumas ir sauga:

—	Nacionalinės ir (arba) regioninės svarbos pagalbos tarnybos.

—	Civilinės saugos priemonės.

—	Ginkluotųjų pajėgų bazės, visų pirma tos, kurios dalyvauja vykdant civilinę saugą.

—	Valstybiniai arba privatūs kalėjimai.

—	Administracinės patalpos, jei yra poreikis, kad veikla būtų toliau vykdoma nacionaliniu lygmeniu.

—	Finansinės paslaugos, jei yra poreikis, kad jos būtų toliau teikiamos nacionaliniu arba ES lygmenimis.

—	Gamybos vietos, kuriose vykstantys pramoniniai procesai nėra tvarūs, kai elektros energija gaminama budėjimo režimu, ir kurių atjungimas gali sukelti didelių saugos problemų.

Šalys, kurios elektros energijos vartotojus, kurie turi teisę būti specialiai saugomi nuo atjungimo, apibrėžia nacionalinėje teisėje, jų sąrašą turėtų nuolatos atnaujinti ir nurodyti kiekvieno elemento numatomą suvartoti kiekį.

Rekomenduojama užtikrinti, kad elektros energijos vartotojai, kurie turi teisę būti specialiai saugomi nuo atjungimo, taip pat būtų įdiegę patikimas veiklos tęstinumo priemones, kuriomis būtų galima užtikrinti pakankamą paslaugų teikimą elektros energijos sektoriaus krizės atveju, o ne vien pasikliauti priemonėmis, numatytomis pasirengimo valdyti riziką planuose.

Elektros energijos sektoriaus krizės atveju visi elektros energijos vartotojai, kurie turi teisę būti specialiai saugomi nuo atjungimo, taip pat turėtų kuo labiau sumažinti savo apkrovą. Jei padėtis blogėja ir elektros energijos tiekimo šiems elektros energijos vartotojams sutrikimo rizika yra neišvengiama, pirmenybė turėtų būti teikiama tam, kad būtų užkirstas kelias mirtims ir kuo labiau sumažinta nelaimių, dėl kurių gali žūti žmonės arba būti padaryta didelė žala, rizika.

2.1.4. Pagalbos teikimo pradžia ir pabaiga

Reglamento 15 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad valstybės narės susitartų dėl pagalbą ir pagalbos teikimo sustabdymą lemiančio veiksnio. Tai turi būti daroma laikantis būtinų techninių, teisinių ir finansinių susitarimų.

Reglamento 2 straipsnio 9 dalyje elektros energijos sektoriaus krizė apibrėžiama kaip esama arba neišvengiama padėtis, kai labai trūksta elektros energijos, kaip nustatyta valstybių narių ir apibūdinta pasirengimo valdyti riziką planuose, arba kai neįmanoma tiekti vartotojams elektros energijos. Atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai paskelbus apie elektros energijos sektoriaus krizę, turėtų būti kuo visapusiškiau įgyvendintos visos sutartos priemonės.

Priežastis prašyti pagalbos turėtų būti apibrėžta atsižvelgiant į bet kokią esamą ar neišvengiamą padėtį, kai numatoma, kad, siekiant išvengti elektros energijos sektoriaus krizės poveikio arba jį sumažinti, reikės imtis ne rinkos priemonių.

Visų pirma, kai elektros energijos vartotojų, kurie turi teisę būti specialiai saugomi nuo atjungimo, kategorijos yra nustatytos nacionalinėje teisėje, priežastis prašyti pagalbos turėtų būti apibrėžta atsižvelgiant į esamą ar neišvengiamą padėtį, kai valstybė narė, nepaisant visų nacionalinių rinkos ir ne rinkos priemonių, negali užtikrinti nurodytų kategorijų elektros energijos vartotojų apsaugos nuo atjungimo, kiek tai susiję su viešuoju saugumu ir asmenų saugumu. Valstybėms narėms, kurios nacionalinėje teisėje nenustato elektros energijos vartotojų, kurie turi teisę būti specialiai saugomi nuo atjungimo, kategorijų, priežastis prašyti pagalbos turėtų būti apibrėžta atsižvelgiant į esamą ar neišvengiamą padėtį, kai valstybė narė negali tiekti elektros energijos kiekio, reikalingo jos viešajam saugumui ir asmenų saugumui užtikrinti.

Kiekvienam rizikos scenarijui, nustatytam pasirengimo valdyti riziką plane, valstybės narės turėtų nurodyti priežastinį įvykį. Tai gali būti su eksploatavimu susijęs ar nesusijęs įvykis. Su eksploatavimu susiję įvykiai gali būti valdymo praradimas, elektros energijos gamybos ir paklausos pusiausvyros stoka, rezervų trūkumas arba negalėjimas tiekti elektros energijos dėl to, kad pažeistos tam tikros sistemos dalys. Su eksploatavimu nesusiję įvykiai gali būti, pavyzdžiui, išorės grėsmės saugumui.

Rizika, kad pagalbos mechanizmas bus netinkamai naudojamas pateikus nepagrįstą pagalbos prašymą, yra labai maža dėl griežtų sąlygų, kurios turi būti įvykdytos prieš aktyvuojant pagalbos mechanizmą.

Nedarant poveikio tam, dėl ko valstybės narės susitaria atitinkamuose regioniniuose ar dvišaliuose susitarimuose, pareiga teikti pagalbą turėtų nustoti galioti, kai:

—

pagalbos paprašiusi valstybė narė informuoja pagalbą teikiančią (-ias) valstybę (-es) narę (-es), kad ji vėl gali tiekti elektros energiją savo elektros energijos vartotojams, kurie turi teisę būti specialiai saugomi nuo atjungimo, arba užtikrinti elektros energijos tiekimą, reikalingą viešajam saugumui ir asmenų saugumui užtikrinti,

—

pagalbą teikianti valstybė narė nebegali tiekti elektros energijos savo pačios elektros energijos vartotojams, ypač tiems, kurie turi teisę būti specialiai saugomi nuo atjungimo, arba nebegali užtikrinti elektros energijos tiekimo, reikalingo viešajam saugumui ir asmenų saugumui užtikrinti, nes pablogėjo jos pačios sistema.

Taip pat gali būti, kad nepaisant šalyje tebesitęsiančios didelės elektros energijos sektoriaus krizės, valstybė narė, kuri iš pradžių paprašė pagalbos, nusprendžia prašyti sustabdyti pagalbos teikimą, pavyzdžiui, dėl to, kad ji nebeišgali mokėti.

2.1.5. Vaidmenys ir atsakomybės sritys

Galutinę atsakomybę už pagalbos mechanizmo taikymą turėtų prisiimti valstybės narės. Visų pirma tai apima sprendimą prašyti pagalbos ir vykdyti bendrą stebėseną, kaip už konkrečias užduotis atsakingi subjektai taiko mechanizmą. Naujų specialių subjektų pagal reglamentą steigti nereikia. Valstybėms narėms rekomenduojama paskirstyti atsakomybę, pageidautina, jau esamiems subjektams arba, esant ypatingoms aplinkybėms, naujiems subjektams, atsižvelgiant į jų organizacinę struktūrą ir krizių valdymo bei reagavimo į ekstremaliąsias situacijas patirtį. Siekdamos sumažinti išlaidas ir visų pirma išvengti pastoviųjų išlaidų, valstybės narės, kai įmanoma, turėtų naudotis jau esamais mechanizmais. Todėl reikėtų vadovautis tokiu pagrindiniu principu – pagalba turi būti teikiama efektyviai ir veiksmingai.

Reglamente numatytos kompetentingos institucijos yra atsakingos už sistemos įgyvendinimą, o užduotys ir pareigos aiškiai priskirtos atitinkamiems subjektams, pavyzdžiui, nacionaliniam krizių koordinatoriui, koordinatoriui arba iš atitinkamų nacionalinių elektros energijos sektoriaus krizės valdytojų, PSO, nacionalinės reguliavimo institucijos ir elektros energijos įmonių sudarytai grupei. Regioninius ir dvišalius susitarimus geriausiai parengti gali kompetentingos institucijos kartu su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis. Šie susitarimai bus pagalbos teisinis pagrindas, įskaitant kompensacijos mokėjimą ir finansinį atsiskaitymą po pagalbos suteikimo. Valstybės narės ir jų kompetentingos institucijos yra tinkamiausios būti atsakingomis už pagalbos prašymų siuntimą ir gavimą, priemonių koordinavimą ir pranešimą apie atvejus, kai pagalbos prašymas sustabdomas. Finansinė atsakomybė už kompensacijas galiausiai taip pat turėtų tekti valstybėms narėms, kad būtų suteikta pakankamai garantijų, jog teisinga kompensacija bus sumokėta greitai.

Atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės techninius ir teisinius apribojimus, nacionalinės reguliavimo institucijos gali geriausiai vadovauti kompensavimo išlaidų apskaičiavimo procesui arba bent jau jame dalyvauti. Pageidautina, kad PSO būtų atsakingi už reikiamų elektros energijos kiekių skirstymą ekonomiškai efektyviu būdu.

PSO, padedant regioniniams koordinavimo centrams ir regioniniams saugumo koordinatoriams (kol bus įsteigti regioniniai koordinavimo centrai), yra tinkamiausi prisiimti atsakomybę už visų techninių aspektų koordinavimą ir visų būtinų operatyvinių priemonių įgyvendinimą teikiant pagalbą. Už pagalbos teikimą atsakingas valstybės narės subjektas taip pat galėtų būti atsakingas už prašymų sumokėti už elektros energiją ir papildomas išlaidas surinkimą, jų tikrinimą ir perdavimą pagalbą gavusios valstybės narės subjektui. Šiomis aplinkybėmis būtų naudinga taikyti vieno langelio principą. Valstybėms narėms patariama nustatyti ir susitarti, kuris subjektas yra atsakingas už prašymų sumokėti kompensaciją už apribojimą surinkimą ir perdavimą.

Valstybių narių sudarytuose regioniniuose ir dvišaliuose susitarimuose įrašius nuostatą dėl tarpininko abi šalys būtų labiau užtikrintos dėl kompensavimo išlaidų apmokėjimo ir apskaičiavimo. Tarpininkas padėtų išspręsti visus nesutarimus dėl išmokėtinos kompensacijos sumos.

2.1.6. Regioninio ir dvišalio susitarimo teisinė forma

Aiškiai nustatyto reikalavimo dėl regioninių ir dvišalių susitarimų teisinės formos nėra. Valstybės narės gali pasirinkti tinkamiausią teisinę formą, kuri leistų nustatyti jų tarpusavio teises ir pareigas, kurios atsirastų pradėjus taikyti pagalbos mechanizmą. Teisė prašyti pagalbos ir pareiga ją suteikti yra nustatytos reglamento 14 ir 15 straipsniuose. Regioniniais ir dvišaliais susitarimais bus apibrėžta, kaip turi būti naudojamasi šiomis Sąjungos teisėje nustatytomis teisėmis ir kaip turi būti vykdomos šios Sąjungos teisėje nustatytos pareigos. Susitarimai turėtų būti veiklos, o ne politinio pobūdžio. Priklausomai nuo kiekvienos valstybės narės nacionalinės teisės reikalavimų, įgyvendinimo tikslais gali pakakti, kad atitinkamos institucijos sudarytų privalomą administracinį susitarimą. Jis galėtų apimti galiojančių regioninių arba dvišalių susitarimų nuostatas, PSO tarpusavio sutarčių sąlygas arba specialias elektros energijos tiekimo subjektų licencijų išdavimo sąlygas, su sąlyga, kad jas prižiūrėtų atitinkamos kompetentingos institucijos. Kita vertus, neprivalomos teisinės priemonės, pavyzdžiui, vien susitarimo memorandumo nepakaktų, nes juo dalyviams nenustatomi teisiniai įpareigojimai. Taigi, jei būtų remiamasi vien memorandumo formos susitarimais, nebūtų įvykdyti 15 straipsnyje nustatyti reikalavimai sukurti teisiškai privalomą pagalbos sistemą ir būtų galima aiškinti taip, kad 15 straipsnis įgyvendinamas nepakankamai (6).

2.1.7. Pagalba, teikiama iki regioninių ir dvišalių susitarimų sudarymo

Vadovaujantis Reglamento 15 straipsniu, elektros energijos sektoriaus krizės atveju, kai valstybės narės dar nėra susitarusios dėl suderintų priemonių ir techninių, teisinių ir finansinių susitarimų, jos turėtų susitarti dėl ad hoc priemonių ir susitarimų, be kita ko, dėl teisingos kompensacijos. Jei valstybė narė prašo pagalbos anksčiau nei buvo sudaryti tokie susitarimai, ji turėtų įsipareigoti sumokėti teisingą kompensaciją prieš gaudama pagalbą.

2.1.8. Konfidencialios informacijos tvarkymas

Visas procedūras, kuriose dalyvauja valstybės narės ar reglamente nurodytos jų institucijos, jos turi įgyvendinti laikydamosi taikomų taisyklių, įskaitant nacionalines taisykles, susijusias su konfidencialios informacijos ir procesų tvarkymu. Jei dėl to negalima atskleisti informacijos, be kita ko, jei taip numatyta pasirengimo valdyti riziką planuose, atitinkama valstybė narė arba institucija gali pateikti nekonfidencialią jos santrauką arba privalo tai padaryti paprašyta.

Komisija, ACER, ECG, ENTSO-E, valstybės narės, kompetentingos institucijos, nacionalinės reguliavimo institucijos ir kitos atitinkamos įstaigos, subjektai ar asmenys, gaunantys konfidencialią informaciją pagal šį reglamentą, turėtų užtikrinti, kad bus išlaikytas neskelbtinos informacijos konfidencialumas.

2.2. Techniniai susitarimai

Techninių susitarimų tikslas – aprašyti visas būtinas technines nuostatas ir sąlygas, kuriomis pagalbos mechanizmas galėtų praktiškai veikti. Tam reikėtų iš anksto privalomai dalytis informacija apie atitinkamos elektros energijos infrastruktūros technines galimybes ir apribojimus, taip pat apie didžiausią teorinį elektros energijos, kurią galima skirti kaip pagalbą, kiekį, taip pat įvertinti techninius apribojimus, dėl kurių pagalbą būtų sunku teikti. Jei esama techninių ar kitokių apribojimų, valstybės narės raginamos nustatyti abipusiai priimtinus sprendimus, kurie būtų taikomi siekiant užtikrinti būtiną tarpzoninį pralaidumą, jei būtų pradėtas taikyti pagalbos mechanizmas, ir dėl jų susitarti.

Priklausomai nuo techninių apribojimų kiekvienoje valstybėje narėje, PSO, padedami regioninio koordinavimo centro, yra tinkamiausi prisiimti atsakomybę už visų techninių aspektų koordinavimą ir visų būtinų operatyvinių priemonių įgyvendinimą, remdamiesi savo žiniomis apie elektros energijos sistemas ir esamas tarpvalstybinio bendradarbiavimo schemas, taikytinas ekstremaliosios situacijos atveju (7). Šios esamos bendradarbiavimo struktūros, susitarimai ir patirtis turėtų būti pagalbos pagrindas. Bet kuriuo atveju reikėtų nurodyti aiškią visa apimančią sistemą (jei jau yra) arba ją sukurti, įskaitant technines sąlygas, kad būtų galima teisiškai užtikrinti galimybę vykdyti būtiną bendradarbiavimą. Pasirengimo valdyti riziką planuose pateiktus techninius duomenis prireikus galima atnaujinti.

2.2.1. Techniniai sprendimai ir koordinavimas (15 straipsnio 2 dalis)

Techniniai sprendimai ir susitarimai gali būti sudaryti dėl įvairių konkrečios valstybės narės infrastruktūros dalių. Taip bus galima susidaryti aiškų vaizdą apie teikiamą pagalbą, esamus techninius apribojimus ir geriau įvertinti kiekvienos priemonės įgyvendinimo išlaidas (jei taikytina). Kadangi krizinės situacijos gali labai skirtis, svarbu, kad valstybės narės turėtų galimybę rinktis įvairius variantus ir priemones. Orientacinį ir nebaigtinį techninių sprendimų sąrašą galima aprašyti techniniuose susitarimuose, kad šalys žinotų, kokių veiksmų pagalbos teikimo tikslais gali būti imtasi prieš susidarant ekstremaliajai situacijai ir jai susidarius. Kad pasirengti tokioms situacijoms, gali būti naudinga atlikti pagalbos priemonių modeliavimą.

Sistemos eksploatavimo gairės (8) ir avarijų šalinimo ir veikimo atkūrimo tinklo kodeksas (9) – išsamus taisyklių sąvadas, reglamentuojantis, kaip perdavimo sistemos operatoriai ir kiti atitinkami suinteresuotieji subjektai turėtų veikti ir bendradarbiauti, kad užtikrintų sistemos saugumą. Juose taip pat suderinti kiekvienoje sinchroninėje zonoje taikytini PSO techniniai standartai ir veiksmų, kurių reikia imtis susidarius ekstremaliosioms situacijoms, protokolai. Šiomis techninėmis taisyklėmis siekiama užtikrinti, kad incidentai elektros energijos sektoriuje būtų veiksmingai šalinami eksploatavimo lygmeniu. Siekdamos spręsti platesnio masto ir didesnio poveikio krizines situacijas elektros energijos sektoriuje, kurioms spręsti vien rinkos ir sistemos eksploatavimo taisyklių nebepakanka, valstybės narės turėtų susitarti dėl konkrečių PSO atsakomybę užkirsti kelią tokioms situacijoms, joms pasirengti ir jas valdyti peržengiančių priemonių. NET ir šių krizinių situacijų metu turėtų būti laikomasi vidaus rinką reglamentuojančių taisyklių ir sistemos eksploatavimo taisyklių, įtrauktų į sistemos eksploatavimo gaires ir avarijų šalinimo ir veikimo atkūrimo tinklo kodeksą (kuriomis reglamentuojamas sandorių apribojimas, tarpzoninio pralaidumo teikimo pralaidumui paskirstyti ribojimas arba grafikų teikimo ribojimas).

Avarijų šalinimo ir veikimo atkūrimo tinklo kodekse nustatyti PSO vykdomo valdymo, kai sistema yra avarinės, visiško atsijungimo ar atkūrimo būsenos, ir tokių būsenų sistemos eksploatavimo koordinavimo visoje Sąjungoje reikalavimai, įskaitant rinkos veiklos sustabdymo procedūrą, apsaugos planą ir veikimo atkūrimo planą. Sistemos apsaugos planas yra techninių ir organizacinių priemonių, kurių turi būti imamasi, kad gedimo ar trikdžio padariniai nepaplistų perdavimo sistemoje ir taip būtų išvengta didelės aprėpties trikdžio ir visiško atsijungimo būsenos, rinkinys.

Rengiant techninius sprendimus ir susitarimus reikėtų visapusiškai pasinaudoti regioninio bendradarbiavimo teikiamomis galimybėmis. Todėl šie susitarimai turėtų apimti sutartus techninius veiksmus, kurių reikia siekiant užkirsti kelią krizei, taip pat sutartus techninius veiksmus, kurių reikia siekiant sušvelninti krizės padarinius ir išvengti prasidėjusios krizės paaštrėjimo.

Kai kurie techniniai sprendimai yra prevenciniai, t. y. įgyvendinami gerokai iš anksto, kad būtų kuo labiau sumažinta būsimų krizių rizika (pavyzdžiui, sukuriami perskirstymo žiemos laikotarpiu nutikus ekstremaliems įvykiams arba pakeitus planuojamo atjungimo trukmę produktai). Kiti naudojami prieš pat įvykį, t. y. kai yra įrodymų, kad krizė gali įvykti (pasirengimo etape). Galiausiai, dar kiti naudojami sutrikimo metu, siekiant apriboti arba sušvelninti krizės padarinius.

Dėl kiekvieno techninio sprendimo rekomenduojama į pasirengimo valdyti riziką planus įtraukti informaciją apie jo pajėgumą (GWh per savaitę), neatsižvelgiant į tai, ar jis jau buvo patikrintas praktikoje, pradžios laiką nuo sprendimo priėmimo iki jo įsigaliojimo, galimą trukmę, už kiekvieną matavimą atsakingą subjektą, priklausomybę nuo kitų priemonių, šalutinį poveikį ir bet kokias kitas pastabas. Ne rinkos sprendimų atveju, pagal 11 straipsnio 1 dalies g punktą turėtų būti nurodyta, kaip jie atitinka 16 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Paskelbus, kad krizė prasidėjo arba neišvengiamai įvyks, reikės koordinuoti atitinkamų PSO, PEERO, skirstomųjų tinklų operatorių (STO), nacionalinių ekstremaliųjų situacijų koordinatorių, kompetentingų institucijų ir su elektros energijos tiekimu susijusių subjektų veiklą. Jie turėtų pakankamai anksti įsitraukti į diskusijas dėl pagalbos nuostatų ir galbūt jiems turėtų būti pavesta bendradarbiauti vykdant susitarimus dėl pagalbos.

Išimtiniais atvejais, kai tarpzoninis pralaidumas buvo pasiūlytas rinkai, tačiau liko nepanaudotas, teisė juo naudotis turėtų būti suteikta PSO.

2.2.2. Techninė informacija, pateikiama išankstiniame perspėjime apie krizę ir ją paskelbiant (14 straipsnis) ir vertinimo metodika pagal 15 straipsnio 3 dalį (kuri turėtų būti iš naujo įvertinta remiantis techniniu pajėgumu suteikti pagalbą, kai krizės metu jos prireiks)

Siekdamos skaidrumo ir remdamosi diskusijomis dėl reikalingos pagalbos, valstybės narės turėtų informuoti kitas valstybes nares, sudariusias su jomis regioninį susitarimą ir bet kokį papildomą dvišalį susitarimą, (t. y. galimas pagalbos teikėjas) apie teorinius didžiausius elektros energijos kiekius, kurių jos gali prašyti, tarpzoninio pralaidumo statusą ir ribas, galimą laikotarpį, per kurį reikės pagalbos, ir pagalbos teikimo priežastį. Nepaisant to, tikslus reikiamas, prašomas ir galimas tiekti elektros energijos kiekis paaiškės tik aktyvavus pagalbos mechanizmą. Apskaičiuojant šį didžiausią teorinį elektros energijos kiekį reikėtų atsižvelgti bent jau į šiuos elementus:

—	nurodytą numatomą elektros energijos ir galios deficitą ir numatomą šio trūkumo, atsiradusio dėl to, kad neįmanoma gaminti elektros energijos ir (arba) neturima tarpzoninio pralaidumo, trukmę,

—	nurodytą numatomo deficito neapibrėžtumą, susijusį su ribotu kintamos atsinaujinančių išteklių energijos gamybos nuspėjamumu, ribotu faktinės paklausos nuspėjamumu ir galimybe, kad bus neplanuotai atjungti elektros energijos gamybos įrenginiai,

—	valstybės narės sistemos specifines savybes: elektros jungčių būklę, jei taikoma (atjungimo atveju), vandens rezervuarų lygį ir numatomą jo raidą, saugojimo pajėgumus, reguliavimo apkrova galimybes, galimybę, kad pritrūks kuro, ir t. t.,

—	bet kokias kitas itin svarbias eksploatavimo savybes, kurios gali būti paveiktos dėl krizės (pavyzdžiui, dujų trūkumas gali turėti įtakos tam tikro rajono dažnio reguliavimo pajėgumams arba sumažinti turimus dažnio išlaikymo rezervų ir automatinio dažnio atkūrimo rezervų kiekius).

Tinkamas atspirties taškas galimų elektros energijos kiekių analizei gali būti naujausi sezoninio ir trumpalaikio adekvatumo vertinimai. Siekiant iš naujo įvertinti reikalavimus ir sistemos būklę, minėtoji informacija turėtų būti atnaujinama, kai atsiranda naujos informacijos ir kai krizė faktiškai įvyksta.

2.2.3. Tinklų eksploatavimo saugumas

Rizikos scenarijuose gali būti atsižvelgiama į dar ekstremalesnius įvykius, kitus išimtinius ir išskirtinius avarinius atvejus, neįtrauktus į avarinių atvejų sąrašą (10), arba į tinklo eksploatavimo saugumo ribų pažeidimus, į kuriuos reikia atsižvelgti. Turėtų būti atliktas konkretus vertinimas, siekiant nustatyti galimas su saugumu nesusijusias situacijas ir galimas veiksmų kryptis.

Susitarimuose gali būti pateikiamas atskirų elektros energijos tinklų, kuriuos reikia techniškai prižiūrėti, kad elektros energijos sistema veiktų saugiai ir patikimai, techninių galimybių ir apribojimų aprašymas. Ši informacija yra svarbi tiek pagalbą teikiančiai, tiek ją gaunančiai valstybei narei.

2.2.4. Rinkos taisyklių laikymasis

Pagal reglamento 16 straipsnį priemonės, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią elektros energijos sektoriaus krizėms arba joms sušvelninti, turi atitikti elektros energijos vidaus rinką reglamentuojančias taisykles ir sistemos eksploatavimo taisykles. Visų pirma rinkos turėtų išlikti aktyvios, o rinkos priemonės turėtų būti taikomos kuo plačiau, t. y. kainos turėtų atitikti paklausos ir pasiūlos sąlygas, o prieiga prie tarpvalstybinių elektros jungčių turėtų būti užtikrinta standartinėmis sąlygomis. Didelės kainos (stygiaus valandomis) veikiančiose elektros energijos rinkose laikytinos normaliomis, nes jos yra pagrindinė priemonė, galinti paskatinti tiekti papildomą elektros energiją ir patenkinti paklausą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.

Atitinkamai sistemos eksploatavimo gairių turi būti laikomasi, kai sistema yra normaliosios arba pavojaus būsenos, o avarijų šalinimo ir veikimo atkūrimo tinklo kodeksu reikia vadovautis, kai sistema yra avarinės, visiško atsijungimo ar atkūrimo būsenos.

2.2.5. Ne rinkos priemonių aktyvavimas

Pagal reglamento 16 straipsnį esant elektros energijos sektoriaus krizei ne rinkos priemonės aktyvuojamos tik

—	kraštutiniu atveju, jei išnaudotos visos rinkos teikiamos galimybės arba

—	jei akivaizdu, kad vien rinkos priemonių nepakanka, kad būtų užkirstas kelias tolesniam elektros energijos tiekimo padėties blogėjimui.

Be to, ne rinkos priemonės negali nederamai iškraipyti konkurencijos ir trikdyti veiksmingo elektros energijos vidaus rinkos veikimo. Jos turi būti būtinos, proporcingos, nediskriminacinės ir laikinos. Ne rinkos priemonės, kuriomis ribojami elektros energijos srautai tarp valstybių narių, negali viršyti 2.2.5.1 punkte išvardytų priemonių ir gali būti pradėtos tik pagal tame punkte nurodytas taisykles.

Ne rinkos priemonės turėtų būti aktyvuojamos kuo vėliau, atsižvelgiant į naujausią informaciją apie elektros energijos sistemos padėtį (sistemos būklę ir prognozes). Be to, turėtų būti suteikta pakankamai laiko perduoti informaciją valstybėms narėms, PSO, atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams bei PEERO regione ir imtis reikiamų veiksmų. Ne rinkos priemonių trukmė turėtų būti kuo trumpesnė, o atitinkamos jų taikymo valandos turi būti nustatytos iš anksto.

2.2.5.1. Ne rinkos priemonės, kuriomis ribojami elektros energijos srautai tarp valstybių narių

Sandoriai gali būti apribojami šiais atvejais:

sumažinant jau paskirstytą tarpzoninį pralaidumą (kaip nurodyta 2016 m. rugsėjo 26 d. Komisijos reglamento (ES) 2016/1719, kuriuo nustatomos prognozuojamo pralaidumo paskirstymo gairės (11), 51 straipsnyje ir 2015 m. liepos 24 d. Komisijos reglamento (ES) 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės (12), 72 straipsnyje);

ribojant tarpzoninio pralaidumo teikimą pralaidumui paskirstyti (kaip nurodyta Reglamento (ES) 2019/943 16 straipsnio 3 dalyje ir 2017 m. lapkričio 24 d. Komisijos reglamento (ES) 2017/2196 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi elektros sistemos avarijų šalinimo ir veikimo atkūrimo reikalavimai, 35 straipsnio 2 dalies a punkte (13)) arba

c)	ribojant grafikų teikimą po kitos paros arba einamosios paros rinkų rezultatų (kaip nurodyta Komisijos reglamento (ES) 2017/1485 (14) 111 straipsnio 1 ir 2 dalyse).

Tolesniuose poskirsniuose aprašomos kiekvienam atvejui taikytinos galiojančios taisyklės.

a)	Jau paskirstyto tarpzoninio pralaidumo sumažinimas (kaip nurodyta Reglamente (ES) 2016/1719 ir Reglamente (ES) 2015/1222).

Reglamento (ES) 2016/1719, kuriuo nustatomos prognozuojamo pralaidumo paskirstymo gairės, 51 straipsnyje nustatyta, kad visi PSO turi parengti ilgalaikių perdavimo teisių suderintas paskirstymo taisykles. Ilgalaikio tarpzoninio pralaidumo apribojimo taisyklės nustatytos suderintų paskirstymo taisyklių (15) 9 antraštinėje dalyje.

Reglamento (ES) 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės, 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirstytą tarpzoninį pralaidumą sumažinti galima tik force majeure atveju arba susiklosčius avarinei padėčiai, kai PSO turi veikti operatyviai, o apkrovų perskirstymas ar kompensacinė prekyba yra neįmanomi. Visais atvejais mažinimas turi būti atliekamas koordinuotai, susisiekus su visais tiesiogiai susijusiais PSO. 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kaip turi būti kompensuojama už sumažinimą.

b)	Tarpzoninio pralaidumo teikimo pralaidumui paskirstyti ribojimas (kaip nurodyta Reglamente (ES) 2019/943 ir Reglamente (ES) 2017/2196)

Tarpzoninio pralaidumo teikimas pralaidumui paskirstyti gali būti apribotas tik tada, kai numatoma, kad perdavimo sistema nebus atkurta iki normaliosios arba pavojaus būsenos.

c)	Grafikų teikimo ribojimas (kaip nurodyta Reglamente (ES) 2017/1485)

Apie grafikų ribojimą dėl vietos problemų fiziniame tinkle arba IRT sistemose (priemonėse ir ryšio įrangoje) turėtų būti pranešama kuo greičiau. IRT problemų atveju turėtų būti įdiegti alternatyvūs ryšių kanalai arba atsarginės procedūros, kad būtų sumažintas IRT problemos poveikis. Atsiradus problemai fiziniame tinkle, dėl kurios ribojami grafikai, nacionalinio lygmens pasirengimo valdyti riziką planuose turėtų būti nustatyta jos valdymo procedūra ir kompensavimo tvarka.

2.2.5.2. Rinkos sustabdymas

Reglamento (ES) 2017/2196 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi elektros sistemos avarijų šalinimo ir veikimo atkūrimo reikalavimai, 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokiais atvejais rinkos veikla gali būti sustabdyta.

35 straipsnio 2 dalyje išvardyta, kokių rūšių rinkos veiklą PSO gali sustabdyti. Regione veikiantys PSO turi susitarti dėl sprendimo sustabdyti kiekvieną veiklą ir tokio sprendimo pagrindimo.

Jokiomis regioniniu ar dvišaliu lygmeniu sutartomis kovos su krize priemonėmis arba nacionalinėmis ne rinkos priemonėmis rinkos operacijos neturėtų būti stabdomos dėl kitų priežasčių, nei išvardytos Reglamento (ES) 2017/2196 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi elektros sistemos avarijų šalinimo ir veikimo atkūrimo reikalavimai, 35 straipsnio 1 dalyje.

2.3. Finansiniai susitarimai

Finansiniais susitarimais turėtų būti užtikrinama, kad už elektros energiją, tiekiamą taikant pagalbos mechanizmą, bus sumokėta tinkama kaina. Šie susitarimai gali apimti išlaidų apskaičiavimą, kompensaciją už pagalbą (įskaitant kompensaciją už apribojimą) ir mokėjimo procedūras, kurias atitinkami subjektai turi tarpusavyje nustatyti ir sukurti.

Finansiniais susitarimais neturėtų būti sukuriama ydingų paskatų, dėl kurių pačių galėtų prireikti prašyti pagalbos. Kompensacija už pagalbą turėtų būti ne didesnė už faktiškai patirtas išlaidas; ji negali tapti pagalbą teikiančio subjekto pelno šaltiniu. Pagalbą gaunanti valstybė narė turėtų nedelsdama sumokėti pagalbą teikiančiai valstybei narei teisingą kainą už gautą elektros energiją. Pastaroji tada nustatys, kaip tvarkytis su šiomis lėšomis ir kaip jos dera su galiojančiomis atsiskaitymo už disbalansą taisyklėmis.

Bet kokia kompensacija, išmokama vartotojams, kuriems susidarius ekstremaliajai situacijai buvo apribotas tiekimas, nepriklausomai nuo to, ar jis įvyko dėl pareigos suteikti tarpvalstybinę pagalbą, ar dėl šalyje susidariusios ekstremaliosios situacijos, turėtų būti tokia, kokia nustatyta nacionalinės teisės aktuose.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, grynai nacionalinių ekstremaliųjų situacijų atveju (t. y. kai pagalbos prašymas nepateiktas) valstybės narės gali išlaikyti esamą nacionalinį mechanizmą (dėl kompensacijos, susijusios su priverstiniu tiekimo apribojimu). Tai suteikia joms laisvės spręsti, ar jos nori mokėti kompensacijas vartotojams, kuriems buvo priverstinai apribotas tiekimas, ar ne. Tačiau jei nacionalinė ekstremalioji situacija išsivysto į tokią, kuriai esant aktyvuojamas tarpvalstybinės pagalbos mechanizmas, vienas iš variantų gali būti paskirstyti pagalbos prašančios valstybės narės ją teikiančiai valstybei narei sumokėtą kompensaciją už pagalbą visoms vartotojų grupėms, kurioms buvo priverstinai apribotas tiekimas, neatsižvelgiant į tai, ar joms tiekimas apribotas prieš aktyvuojant pagalbos mechanizmą, ar po to. Pagal šį variantą būtų laikomasi pagalbą teikiančioje valstybėje narėje sukurtos sistemos, tačiau būtų geriausia, jei ji būtų grindžiama „prarastos apkrovos vertės“ pobūdžio metodu. Kita galimybė – valstybės narės taip pat gali nuspręsti už pagalbą gautą kompensaciją sumokėti į centralizuotai valdomą pagalbos fondą. Tokiu būdu esami nacionaliniai kompensavimo už apribojimą mechanizmai ir toliau priklausytų valstybių narių kompetencijai, o dėl skirtingų valstybių narių taikomų metodų nebūtų skirtingai traktuojamos tos pačios šalies vartotojų grupės, kurioms buvo apribotas tiekimas, kai pagalba teikiama tarpvalstybiniu mastu ir kai kompensacija už pagalbą yra privaloma.

Pagrindiniai kompensacijos už pagalbą elementai yra i) elektros energijos kaina ir ii) papildomos pagalbą teikiančios valstybės narės išlaidos, kuriomis užtikrinama, kad elektros energija pasiektų kitą valstybę narę, remiantis faktiškai patirtomis išlaidomis, kurias galima apmokėti pagal pagalbą teikiančios valstybės narės nacionalinę teisinę sistemą.

Galima taikyti įvairius elektros energijos kainos nustatymo metodus ir dėl jų susitarti susitarimuose. Tačiau svarbu, kad susitarimuose būtų aiškiai nurodytas sutartas metodas ir aplinkybės, kuriomis jis būtų taikomas, ir kad juose būtų nurodyti visi žinomi parametrai, kurie būtų taikomi (pvz., priemoka, jei pasirenkama taikyti paskutinę žinomą prekybos kainą plius priemoką).

2.3.1. Elektros energijos kaina

Finansiniuose susitarimuose turėtų būti nurodyta tiekiamos elektros energijos ir (arba) kainos nustatymo metodika, atsižvelgiant į poveikį rinkos operacijoms. Laikytina, kad pastarąja sąlyga siekiama nustatyti kainą arba metodiką, kuri neiškraipytų rinkos ir nesukurtų ydingų paskatų. Elektros energijos kaina, kuria remiantis kompensuojama už pagalbą, nustatoma (rinkos arba kitomis priemonėmis) pagalbą teikiančioje valstybėje narėje.

a) Rinkos kaina

Pagrindinis principas – elektros energijos, tiekiamos pagal pagalbos mechanizmą, kaina neturėtų būti mažesnė už rinkos kainą, nes kitaip atsirastų ydingų paskatų. Jei kaina nefiksuojama ir jai leidžiama dinamiškai kisti pagal elektros energijos paklausą ir pasiūlą, ji gali duoti signalą net ir krizės metu.

Kalbant apie rinkos kainas apskritai, pagrindinis veiksnys yra rinkos integracijos lygis, laikomas baziniu scenarijumi. Jei daroma prielaida, kad elektros energijos vidaus rinka bus visiškai įgyvendinta, įskaitant balansavimo rinkas, referencinę kainą galėtų tiesiogiai teikti bet kuri iš būsimų balansavimo energijos mainams pagal Komisijos reglamentą (ES) 2017/2195 (16) dėl elektros energijos balansavimo sukurtų platformų. Referencinės kainos apskaičiavimo metodika būtų reikalinga tik tada, kai balansavimo rinkoje nebebūtų kainos pasiūlymų (tai galėtų reikšti vienalaikę krizę) arba kai dėl rinkos ypatumų (t. y. jei yra tik nacionaliniai balansavimo produktai) pagalbos prašanti valstybė narė negali jų aktyvuoti. Galiausiai, jei balansavimo rinkoje nebebus kainos pasiūlymų (t. y. rinkoje nebebus išteklių), paskutinė turima priemonė yra apkrovos mažinimas. Šiuo atveju elektros energijos kaina turėtų atspindėti tokio apkrovos sumažinimo įgyvendinimo sąnaudas (žr. b punktą).

b) Administracinis kainų nustatymas ir (arba) priverstinis tiekimo apribojimas

Jei rinkos kainos nėra, gali reikėti taikyti kitus elektros energijos kainos nustatymo metodus, pvz., paskutinę žinomą balansavimo rinkos kainą arba einamosios paros rinkos kainą, priklausomai nuo to, kuri iš jų yra didesnė. Kita vertus, paskutinės žinomos prekybos elektros energija arba priemonės su priemoka arba be jos kaina taip pat gali būti laikoma atskaitos tašku. Priemoką galima svarstyti siekiant panaikinti skirtumą, jei toks yra, tarp paskutinės žinomos kainos ir vartotojų, kuriems tiekimas apribotas, prarastos apkrovos vertės (17).

Siekiant nustatyti kainą vartotojams, kuriems tiekimas pagalbą teikiančioje valstybėje narėje priverstinai ribojamas, galima naudoti prarastos apkrovos vertės skaičiavimą. Ši vertė atspindi tam tikros vartotojų grupės dėl elektros energijos tiekimo apribojimo prarastą naudą. Prarastos apkrovos vertė turėtų būti nustatyta naudojant Reglamento (ES) 2019/943 11 straipsnyje nurodytą metodiką.

Paprastai priimtos vertės taip pat atsispindės pasirengimo valdyti riziką planuose pateikiamoje ribojimo tvarkoje.

Galiausiai, gali būti verta panagrinėti nacionalinės reguliavimo institucijos arba kompetentingos institucijos kainų nustatymo metodiką arba naudoti apytikrę kainą, kaip antai pasirinkimo pirkti sandorių kainą (18).

c) Noras mokėti

Gali būti pagrįsta nustatyti didžiausią sumą, kurią kiekviena valstybė narė sutiktų mokėti už elektros energiją susidarius krizinei situacijai. Tikėtina, kad didžiausia vertė būtų elektros energijos vartotojų, kurie konkrečioje valstybėje narėje turi teisę būti specialiai saugomi nuo atjungimo, kategorijų prarastos apkrovos vertė. Jei elektros energijos kaina šią vertę viršytų, prašyti elektros energijos pagal pagalbos mechanizmą neatitiktų valstybės narės interesų. Tačiau šios informacijos nebūtina įtraukti į susitarimus ar nurodyti planuose.

2.3.2. Kitos išlaidų kategorijos

Finansiniai susitarimai turėtų apimti visų kitų kategorijų išlaidas, įskaitant susijusias ir pagrįstas iš anksto nustatytų priemonių išlaidas (Reglamento 15 straipsnio 4 dalis), kurias reikės sąžiningai ir nedelsiant atlyginti. Papildomos išlaidos turėtų būti kuo mažesnės ir jas reikia atidžiai tikrinti, siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, nes kai kurie papildomi išlaidų elementai jau gali būti įtraukti apskaičiuojant elektros energijos kainą.

a) Susijusios perdavimo išlaidos

Kompensacija turėtų padengti su perdavimu susijusias išlaidas, susijusias su pajėgumais, reikalingais kaip pagalba teikiamiems kiekiams.

b) Vartotojų, kuriems buvo priverstinai apribotas tiekimas, patirtos žalos atlyginimas (kompensacija už apribojimą)

Kitos išlaidos taip pat gali būti išlaidos, patirtos dėl pareigos sumokėti kompensaciją pagalbą teikiančioje valstybėje narėje, įskaitant žalos atlyginimą vartotojams, kuriems buvo priverstinai apribotas tiekimas. Tokias išlaidas galima įtraukti į kompensuojamas išlaidas, jei nacionalinėje teisinėje sistemoje numatyta, kad privaloma atlyginti žalą vartotojams, kuriems buvo priverstinai apribotas tiekimas, įskaitant kompensaciją už ekonominius nuostolius, o ne tik padengti elektros energijos kainą. Atitinkamą skaičiavimo metodiką reikia įtraukti į susitarimus. Gali būti susitarta faktinę kompensacijos sumą perduoti pagalbą gaunančioje valstybėje narėje kaip pagalbą gautą elektros energiją naudojantiems subjektams.

Tačiau žala, kurią patyrė vartotojai, kuriems buvo priverstinai apribotas tiekimas, gali būti atlyginama tik tuo atveju, jei ji nėra įtraukta į elektros energijos kainą, kurią turi sumokėti pagalbos prašanti valstybė narė. Pagalbos prašanti valstybė narė neturėtų du kartus mokėti kompensacijos už tas pačias išlaidas.

c) Teismo proceso išlaidos pagalbą teikiančioje valstybėje narėje

Kitos išlaidos taip pat gali būti susijusios su bet kokių išlaidų, atsiradusių dėl teismo proceso, arbitražo proceso ir ginčų sprendimo, kompensavimu, taip pat su bet kokių susijusių išlaidų, atsiradusių dėl tokių procesų, kuriuose dalyvauja pagalbą teikianti valstybė narė, subjektų, dalyvaujančių teikiant tokią pagalbą, atžvilgiu, kompensavimu (Reglamento 15 straipsnio 4 dalies b punktas). Tačiau tokios išlaidos turėtų būti atlyginamos tik gavus patirtų išlaidų įrodymus.

Tuo atveju, kai bylinėjamasi su valstybe nare ir subjektu, teikiančiu pagalbą, dėl (nepakankamos) kompensacijos iš pagalbą gaunančios valstybės narės, turėtų būti nustatytos apsaugos priemonės pastarajai valstybei narei apsaugoti. Tam tikromis aplinkybėmis atitinkamas subjektas ir valstybė narė, kurioje jis yra įsisteigęs, gali paduoti vienas kitą į teismą, kad gautų didesnę elektros energijos kainą arba kad subjektas gautų didesnę kompensaciją, ir taip veikti pagalbos prašančios valstybės narės, kuri nėra teismo proceso šalis, nenaudai. Tokių aplinkybių reikėtų vengti.

Pirmiau nurodyta situacija skiriasi nuo situacijos, kai pagalbą teikiančios valstybės narės bendrovė pradeda teismo procesą prieš subjektą pagalbą gaunančioje valstybėje narėje dėl elektros energijos kainos arba kompensacijos už apribojimą. Tokiu atveju bylą pralaimėjusi bendrovė arba subjektas privalėtų padengti susijusias išlaidas.

2.3.3. Teisingos kompensacijos apskaičiavimo metodo nurodymas

Apskaičiuojant sąžiningą kompensaciją gali būti taikomi šie metodai:

—	paprastas visų ankstesniame skirsnyje aprašytų taikytinų elementų sumavimas,

—	pinigų laiko vertė: sumokėti reikėtų nedelsiant. Tačiau valstybės narės gali susitarti dėl palūkanų normos, taikytinos kompensacijai praėjus pagrįstam laikotarpiui nuo pagalbos suteikimo ir apskaičiavus ir susitarus dėl tikslios kompensacijos sumos,

—	skirtingas valiutas naudojančių valstybių narių susitarimas, kokia valiuta turėtų būti apskaičiuojama ir išmokama kompensacija, įskaitant atitinkamą keitimo kursą.

2.3.4. Visų susijusių ir pagrįstų išlaidų kompensavimo apskaičiavimas ir įsipareigojimas sumokėti kompensaciją

Tikėtina, kad tikslią valstybei narei, kuri teikė pagalbą, ir tos valstybės narės subjektams mokėtiną sumą bus galima apskaičiuoti tik praėjus tam tikram laikui po elektros energijos, kurios prašoma pagal pagalbos mechanizmą, tiekimo. Savo regioniniame arba dvišaliame susitarime valstybės narės gali susitarti dėl elektros energijos kainos ir papildomų išlaidų apskaičiavimo metodo bei dėl pagrįsto mokėjimo termino.

Informaciją apie faktiškai tiektą elektros energijos kiekį ir visą kitą kompensacijai apskaičiuoti reikalingą informaciją reikėtų siųsti atitinkamam (-iems) teikiant pagalbą dalyvaujančių valstybių narių kontaktiniam (-iems) asmeniui (-ims), kad abi valstybės galėtų atlikti galutinius kompensacijos skaičiavimus. Priklausomai nuo taikytos priemonės, informaciją gali suteikti PSO, STO, strateginio rezervo operatorius, tiekėjas arba PEERO. Kompensacijos apskaičiavimą galima pavesti kitam iš anksto nustatytam subjektui.

2.3.5. Mokėjimo tvarka

Pagrindinis principas – valstybės narės vidaus mokėjimams ir kompensacijoms (arba subalansavimo sandoriams) taikomos procedūros ir esami vaidmenys bei šios srities atsakomybė turėtų būti išlaikyti ir, kai įmanoma, taikomi kompensacinėms išmokoms už pagalbą tarp valstybių narių. Valstybių narių susitarimuose daugiausia dėmesio reikėtų skirti tam, kaip sujungti ar susieti šias esamas nacionalines sistemas. Dėl pagalbos pobūdžio gali reikėti nustatyti, kad galutinė finansinė atsakomybė tenka valstybei narei arba kompetentingai institucijai.

2.3.6. Vaidmenys ir atsakomybės sritys. Kas kam moka ir kas organizuoja mokėjimus

Jei pagalbą teikiančioje valstybėje narėje vis dar įmanoma taikyti savanoriškas paklausos valdymo priemones, reikia užtikrinti prieigą prie atitinkamos platformos ir galimybę naudotis ilgalaikiu tarpzoniniu pralaidumu. Tarpvalstybinis pirkėjas turėtų turėti galimybę atlikti mokėjimus tokiu pat būdu, kokiu už elektros energiją mokėtų vietos pirkėjas, atsižvelgiant į tai, koks būdas nustatytas elektros energijos balansavimo gairėse.

Jei įvedami tiekimo apribojimai, visas esamas pagalbą teikiančios valstybės narės teisės sistemas, mokėjimo procesus arba už mokėjimų tvarkymą atsakingas institucijas galima panaudoti arba, prireikus, pritaikyti kompensacijų iš kaimyninės šalies mokėjimams atlikti.

Galutinis pagalbos gavėjas yra vartotojas, kuriam tiekiama elektros energija. Apribojus elektros energijos tiekimą, neapsaugoto vartotojo, kuriam tiekimas apribotas, elektros energijos tiekėjas turėtų būti tikras, kad mokėjimai vyks nepertraukiamai, atsižvelgiant į pagalbos mastą. Šie atsiskaitymai turėtų būti atliekami pagal valstybės narės kompensavimo programą. Potencialius vaidmenis ir atsakomybės sritis galima paskirstyti, kaip aprašyta 1.5 punkte.

2.3.7. Mokėjimo proceso aprašymas ir etapai

Priklausomai nuo to, kokios yra sistemos ir kaip valstybės narės susitarė dėl sąsajos tarp jų, sutartas procedūras reikia įtraukti į susitarimus.

Kai sprendžiant finansinius klausimus dalyvauja valstybės narės (visų pirma stebi, tikrina ir perduoda prašymus po to, kai elektros energija buvo tiekiama kaip pagalba), atitinkamas pagalbą teikiančios valstybės narės subjektas apskaičiuoja kompensacijos sumą pagal suteiktą elektros energijos kiekį, sutartus išlaidų elementus ir sutartą skaičiavimo metodą ir atitinkamam pagalbos prašančios valstybės narės subjektui pateikia prašymą ją apmokėti. Tada pagalbos prašanti valstybė narė patvirtina, kad paslauga gauta, patikrina skaičiavimus ir, jei neturi prieštaravimų, sumoka iki sutarto termino. Finansiniai procesai valstybėse narėse, kaip antai kompensacijos paskirstymas arba kompensacijos už pagalbą priskyrimas, vykdomi laikantis nacionalinių taisyklių (pvz., jos gali būti taikomos tiesiogiai pagalbą siūlančiam subjektui arba subjektui, kuriam tiekimas apribotas, arba bendrai paskirstomos visiems vartotojams).

Kompensacijos už pagalbą apskaičiavimo, tikrinimo ir mokėjimo terminus reikėtų įtraukti į susitarimus. Tas pats pasakytina apie taikytiną teisę ir ginčų sprendimo galimybes kilus ginčui dėl pagalbos mechanizmo naudojimo.

3. ISVADA

Priėmus Reglamentą dėl pasirengimo valdyti riziką, politinis noras, kad valstybės narės viena kitai teiktų pagalbą, tapo realybe. Be to, reglamente pagalbos statusas pakeliamas nuo nacionaliniu lygmeniu taikomos koncepcijos iki visos ES masto viešojo saugumo ir asmenų saugumo koncepcijos. Siekiant užtikrinti viešąjį saugumą ir asmenų saugumą, juo nustatomos plataus masto teisės ir pareigos, kuriomis elektros energijos vartotojams, kurie turi teisę būti specialiai saugomi nuo atjungimo, užtikrinamas saugus ir nepertraukiamas elektros energijos tiekimas. Šiame dokumente pateiktose gairėse nurodyta daug įvairių variantų, kaip galima užtikrinti pagalbos mechanizmo veikimą, tačiau valstybėms narėms paliekama laisvė pasirinkti joms geriausiai tinkančius sprendimus.

(1) Pagal reglamento 12 straipsnio 1 dalį dėl regioninių priemonių turėtų susitarti atitinkamo regiono valstybės narės, turinčios techninių pajėgumų teikti viena kitai pagalbą pagal 15 straipsnį. Tuo tikslu valstybės narės regione taip pat gali suformuoti pogrupius ir dvišaliu ar daugiašaliu pagrindu susitarti dėl regioninių priemonių. Be to, dėl dvišalių priemonių turėtų susitarti valstybės narės, kurios yra tiesiogiai tarpusavyje sujungtos, bet nepriklauso tam pačiam regionui.

(2) Galutinis pagalbos mechanizmo tikslas – užtikrinti viešąjį saugumą ir asmenų saugumą, kaip nustatyta reglamento 15 straipsnio 2 dalyje.

(3) Taisyklės, susijusios su viršutinėmis kainų ribomis ir techninėmis kainos siūlymo ribomis, yra nustatytos 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos (OL L 158, 2019 6 14, p. 54) 10 straipsnyje.

(4) OL L 158, 2019 6 14, p. 54.

(5) Reglamente regionas apibrėžiamas kaip valstybių narių, kurių perdavimo sistemos operatoriai naudojasi tuo pačiu regioniniu koordinavimo centru, kaip apibrėžta Elektros energijos reglamento 36 straipsnyje, grupė.

(6) Memorandumo formos susitarimus turėtų papildyti nacionalinės privalomos priemonės, kuriomis būtų užtikrinamas susitarimo memorandumo nuostatų taikymas.

(7) Pavyzdžiui: Savitarpio pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju tarnyba. (MEAS) sutartys tarp PSO.

(8) 2017 m. rugpjūčio 2 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/1485, kuriuo nustatomos elektros energijos perdavimo sistemos eksploatavimo gairės (OL L 220, 2017 8 25, p. 1).

(9) 2017 m. lapkričio 24 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/2196 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi elektros sistemos avarijų šalinimo ir veikimo atkūrimo reikalavimai (OL L 312, 2017 11 28, p. 54).

(10) Avarinių atvejų sąrašai yra sudaromi pagal Reglamento (ES) 2017/1485 (OL L 220, 2017 8 25, p. 1) 33 straipsnį.

(11) OL L 259, 2016 9 27, p. 42.

(12) OL L 197, 2015 7 25, p. 24.

(13) OL L 312, 2017 11 28, p. 54.

(14) OL L 220, 2017 8 25, p. 1.

(15) 2017 m. spalio 2 d. Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros sprendimas Nr. 03/2017 dėl elektros energijos perdavimo sistemos operatorių pasiūlymo dėl ilgalaikių perdavimo teisių suderintų paskirstymo taisyklių.

(16) 2017 m. lapkričio 23 d. Komisijos reglamentas (ES) 2017/2195, kuriuo nustatomos elektros energijos balansavimo gairės (OL L 312, 2017 11 28, p. 6).

(17) Yra atvejų, kai priemoka padengiama atlaisvintos elektros energijos draudimo verte.

(18) Pasirinkimo pirkti sandoriai suteikia pasirinkimo pirkti sandorio pirkėjui teisę, bet ne prievolę ateityje pirkti tam tikrą elektros energijos kiekį fiksuota kaina. Pasirinkimo sandorio pirkėjas moka priemoką už teisę įvykdyti pasirinkimo sandorį. Pasirinkimo sandorius sudaro vykdymo kaina, kainų nustatymo laikotarpis, atsiskaitymo metodika ir priemoka. Pasirinkimo sandoriais prekiaujama biržose arba jie gali būti privatūs dvišaliai ne biržos sandoriai.

		ISSN 1977-0723
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 184

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	63 metai 2020m. birželio 12d.

Turinys		II Ne teisėkūros procedūra priimami aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2020 m. birželio 8 d. Komisijos reglamentas (ES) 2020/770, kuriuo dėl didžiausios leidžiamosios miklobutanilo, napropamido ir sintofeno liekanų koncentracijos tam tikruose produktuose arba ant jų iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 396/2005 II ir III priedai ( 1 )	1
	*	2020 m. birželio 11 d. Komisijos reglamentas (ES) 2020/771, kuriuo dėl anato, biksino, norbiksino (E 160b) naudojimo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II ir III priedai ir Komisijos reglamento (ES) Nr. 231/2012 priedas ( 1 )	25
	*	2020 m. birželio 11 d. Komisijos reglamentas (ES) 2020/772, kuriuo dėl ožkų ir nykstančių veislių užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų likvidavimo priemonių iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 I, VII ir VIII priedai ( 1 )	43
		SPRENDIMAI
	*	2020 m. birželio 11 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/773, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimo 2014/709/ES dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su afrikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse, priedas (pranešta dokumentu Nr. C(2020) 4023) ( 1 )	51
	*	2020 m. birželio 8 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2020/774, kuriuo Suomijos Respublikai leidžiama taikyti specialią priemonę, kuria nukrypstama nuo Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 287 straipsnio	77
		REKOMENDACIJOS
	*	2020 m. birželio 5 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2020/775, dėl pagrindinių teisingos kompensacijos elementų ir kitų pagrindinių elementų, įtrauktinų į techninius, teisinius ir finansinius valstybių narių susitarimus dėl pagalbos mechanizmo taikymo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/941 dėl pasirengimo valdyti riziką elektros energijos sektoriuje, kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/89/EB, 15 straipsnį (pranešta dokumentu Nr. C(2020) 3572)	79


	(1) Tekstas svarbus EEE.