(1)

2015 m. spalio 1 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) 2015/1755;

(2)

remiantis Tarybos atlikta peržiūra, turėtų būti iš dalies pakeista su dviem fiziniais asmenimis, įtrauktais į Reglamento (ES) 2015/1755 I priedą, susijusi informacija;

(3)

todėl Reglamento (ES) 2015/1755 I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (1) reikalaujama, kad atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto bei kitų patariamųjų įstaigų ataskaitas, į patariamųjų tarybų, atsakingų už atitinkamus geografinius rajonus ar kompetencijos sritis, rekomendacijas ir į valstybių narių parengtas bendras rekomendacijas būtų patvirtinamos išteklių išsaugojimo priemonės;

(2)

priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, įskaitant, jei reikia, tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas turi priimti Taryba. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvienos rūšies išteklių ar žvejybos tipo atžvilgiu, tinkamai atsižvelgiant į Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatytus bendros žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) tikslus;

(3)

Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 nustatyta, kad BŽP tikslas – kai įmanoma, iki 2015 m. ir palaipsniui didinant mastą ne vėliau kaip 2020 m. pasiekti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (toliau – MSY) užtikrinantį visų išteklių naudojimo lygį;

(4)

todėl laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 turėtų būti nustatyti turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiami bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (toliau – BLSK), ir tai turėtų būti daroma atsižvelgiant į biologinius, socialinius ir ekonominius aspektus, užtikrinant vienodas veiklos sąlygas žvejybos sektoriams, ir atsižvelgiant į konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais pareikštas nuomones;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1139 (2) nustatytas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas (toliau – planas). Planu siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių žuvų populiacijų dydžiai, viršijantys dydžius, kuriais gali būti užtikrintas MSY. Tuo tikslu kuo greičiau ir palaipsniui didinant mastą ne vėliau kaip 2020 m. turi būti pasiektas atitinkamų išteklių tikslinis mirtingumas dėl žvejybos, kuris išreiškiamas intervalais. Tikslinga 2021 m. taikytinus Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių laimikio limitus nustatyti atsižvelgiant į plano tikslus;

(6)

Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) nurodė, kad vakarinės Baltijos jūros dalies silkių biomasės ICES 20–24 pakvadračiuose dydis siekia tik 48 % ribinės neršiančių žuvų biomasės atskaitos vertės (Blim), kurios nepasiekus galėtų sumažėti reprodukcinis pajėgumas. Todėl 2020 m. gegužės 29 d. ICES pateiktoje mokslinėje rekomendacijoje dėl metinių išteklių buvo rekomenduota nustatyti nulinį laimikį. Taigi pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 2 dalį turėtų būti imtasi visų atitinkamų taisomųjų priemonių, skirtų užtikrinti, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Be to, ta nuostata reikalaujama, kad būtų priimta tolesnių taisomųjų priemonių. Tuo tikslu būtina atsižvelgti į bendrųjų BŽP tikslų ir į konkrečių plano tikslų įgyvendinimo tvarkaraštį, visų pirma atsižvelgiant į tikėtiną taisomųjų priemonių, kurių imamasi, poveikį, tuo pat metu nepamirštant ekonominės bei socialinės naudos ir naudos užimtumo srityje užtikrinimo tikslų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje. Todėl, vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/1139 4 straipsnio 4 dalimi, tikslinga nustatyti vakarinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių žvejybos galimybes žemiau mirtingumo dėl žvejybos intervalų, kad būtų atsižvelgta į tų išteklių biomasės sumažėjimą ICES 20–24 pakvadračiuose;

(7)

dėl rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių pateikta atsargumo principu pagrįsta ICES rekomendacija po 2019 m. vėl galėjo būti pagrįsta gausesnių duomenų vertinimu. ICES įvertino, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių biomasė 2019 m. nesiekė Blim ir nuo to laiko dar labiau sumažėjo. Todėl ICES dar kartą rekomendavo 2021 m. rytinės Baltijos jūros dalies menkių visai nežvejoti. Tačiau nustatyti mirtingumo dėl žvejybos intervalų verčių ICES negalėjo. Kaip ir praėjusiais metais, jei rytinės Baltijos jūros dalies menkių žvejybos galimybės būtų nustatytos laikantis mokslinėse rekomendacijose nurodyto lygio, įpareigojimo iškrauti visą laimikį taikymas mišriajai žvejybai, per kurią sužvejojama rytinės Baltijos jūros dalies menkių priegauda, sukeltų žvejybos stabdymo dėl tam tikros rūšies efektą. Vykdant mišriąją žvejybą yra sunku visus išteklius tuo pačiu metu žvejoti laikantis MSY principo, todėl tam, kad būtų galima užtikrinti tinkamą pusiausvyrą tarp poreikio tęsti rytinės Baltijos jūros dalies menkių žvejybą siekiant išvengti potencialiai didelių socialinių ir ekonominių jos uždraudimo padarinių ir būtinybės užtikrinti gerą biologinę išteklių būklę, tikslinga nustatyti konkretų rytinės Baltijos jūros dalies menkių priegaudos BLSK. Žvejybos galimybės turi būti nustatytos pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 2 dalį;

(8)

2020 m. gegužės mėn. ICES pateikė atnaujintą rekomendaciją dėl menkių priegaudos dydžio vykdant kitų išteklių žvejybą. Ta rekomendacija tikslinga remtis nustatant žvejybos galimybes, išskyrus atvejus, kai žvejybos operacijos vykdomoms išimtinai mokslinių tyrimų tikslais ir visapusiškai laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1241 (3) 25 straipsnyje nustatytų sąlygų. Be to, pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 2 dalį turi būti imamasi papildomų taisomųjų priemonių, kad ištekliai galėtų greitai atsikurti ir viršyti dydį, kuriam esant užtikrinamas MSY. Mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad būtent žvejybos neršto metu draudimai gali ištekliams duoti papildomos naudos, kokios vien tik BLSK neduotų (nes, pvz., netrikdant neršto pagerėtų išteklių pasipildymas). Todėl tikslinga toliau taikyti dabartinį žvejybos vasarinio neršto metu draudimą. Mokslinėse rekomendacijose taip pat nurodyta, kad rytinės Baltijos jūros dalies mėgėjų vykdomos menkių žvejybos santykinė reikšmė priklauso nuo BLSK dydžio. Atsižvelgiant į labai sumažintą BLSK, laikoma, kad mėgėjų žvejybos metu sužvejojami kiekiai yra dideli, todėl tikslinga toliau drausti mėgėjų vykdomą menkių žvejybą ICES 25 ir 26 pakvadračiuose, kuriuose rytinės Baltijos jūros dalies menkių gausiausia;

(9)

ICES peržiūrėjo ir sumažino vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių biomasės įvertį ir įvertino, kad jų biomasė neatsikūrė tiek, kad viršytų neršiančių žuvų biomasės atskaitos tašką, kurio nesiekiant reikia imtis konkrečių tinkamų valdymo veiksmų (Btrigger). Todėl, siekiant derinti su požiūriu, kurio laikomasi rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių valdymo rajone, tikslinga toliau taikyti 2020 metams nustatytas papildomas priemones ir nustatyti žvejybos galimybes pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 1 dalį, kartu atsižvelgiant į ICES rekomenduojamus menkių priegaudos vykdant kitų išteklių žvejybą ICES 24 pakvadratyje dydžius. Be to, mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad ICES 24 pakvadratyje vakarinės ir rytinės Baltijos jūros dalių menkių ištekliai maišosi tarpusavyje. Siekiant apsaugoti rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklius ir užtikrinti tokias pačias sąlygas kaip rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių valdymo rajone, ICES 24 pakvadratyje menkių BLSK turėtų būti toliau ribojamas leidžiant tik priegaudą, išskyrus žvejybos operacijas, vykdomas išimtinai mokslinių tyrimų tikslais ir visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų, ir mažos apimties priekrantės žvejybą pasyviosios žvejybos įrankiais rajonuose, kurie yra iki šešių jūrmylių atstumu nuo kranto ir kuriuose vandens gylis mažesnis nei 20 metrų, nes tuose sekliuose priekrantės rajonuose vyrauja vakarinės Baltijos jūros dalies menkės. Be to, kad laikantis ICES rekomendacijos būtų užtikrinta lygiavertė apsauga, žvejybos draudimo ICES 24 pakvadratyje laikotarpis turėtų būti suderintas su žvejybos draudimo ICES 25 ir 26 pakvadračiuose laikotarpiu;

(10)

todėl, siekiant užtikrinti tokias pačias sąlygas kaip ICES 25 ir 26 pakvadračiuose, ICES 24 pakvadratyje daugiau kaip šešių jūrmylių atstumu nuo kranto turėtų būti toliau draudžiama mėgėjų vykdoma menkių žvejyba. Be to, mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad vykdant mėgėjų žvejybą labai prisidedama prie bendro tų išteklių mirtingumo dėl žvejybos, todėl, atsižvelgiant į tų išteklių būklę ir sumažintą BLSK, turėtų būti toliau taikoma per dieną vienam žvejui leidžiamo sužvejoti kiekio riba (dienos riba). Tai nedaro poveikio santykinio stabilumo principui, kuris taikomas verslinės žvejybos veiklai. Galiausiai, atsižvelgiant į pažeidžiamą išteklių būklę ir į tai, kad mokslinėse rekomendacijose nurodyta, jog ypač žvejybos neršto metu draudimai gali ištekliams duoti tokios papildomos naudos, kokios vien BLSK neduotų (pvz., netrikdant neršto pagerėtų išteklių pasipildymas), turėtų būti toliau taikomas žvejybos žieminio neršto metu draudimas, išskyrus atvejus, kai vykdoma tam tikra mažos apimties priekrantės žvejyba ir kai žvejybos operacijos vykdomos išimtinai mokslinių tyrimų tikslais ir visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų;

(11)

ICES įvertino, kad centrinės Baltijos jūros dalies silkių biomasė sumažėjo ir jos dydis yra žemiau neršiančių žuvų biomasės atskaitos taško, kurio nesiekiant reikia imtis konkrečių tinkamų valdymo veiksmų (Btrigger). Todėl žvejybos galimybes tikslinga nustatyti pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 1 dalį;

(12)

ICES rekomendacijoje nurodoma, kad vykdant jūrinių plekšnių žvejybą sužvejojama menkių priegauda. Be to, šprotai sužvejojami vykdant mišriąją žvejybą, per kurią žvejojamos ir silkės, be to, jais maitinasi menkės. Į tuos tarprūšinius aspektus tikslinga atsižvelgti nustatant jūrinių plekšnių ir šprotų žvejybos galimybes;

(13)

siekiant užtikrinti, kad priekrantės žvejybos galimybės būtų visiškai išnaudotos, nuo 2019 m. lašišų atžvilgiu taikoma riboto tarprajoninio lankstumo tarp ICES 22–31 pakvadračių ir ICES 32 pakvadračio priemonė. Atsižvelgiant į tų dviejų išteklių žvejybos galimybių pokyčius, tikslinga tą lankstumą padidinti;

(14)

po to, kai buvo įvestas draudimas žvejoti paprastuosius šlakius toliau nei keturių jūrmylių atstumu ir buvo nustatytas paprastųjų šlakių priegaudos apribojimas – ne daugiau kaip 3 % suminio paprastųjų šlakių ir lašišų laimikio, gerokai sumažėjo neteisingų laimikio, sužvejoto vykdant lašišų žvejybą, ataskaitų, kurių anksčiau buvo gaunama daug, ypač dėl paprastųjų šlakių. Todėl, siekiant kuo labiau sumažinti neteisingų ataskaitų skaičių, tą nuostatą tikslinga palikti;

(15)

šiame reglamente nustatytomis žvejybos galimybėmis turi būti naudojamasi laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 (4), visų pirma jo 33 ir 34 straipsnių, susijusių su laimikio ir žvejybos pastangų registravimu, ir duomenis apie žvejybos galimybių išnaudojimą perduodant Komisijai. Todėl šiame reglamente turėtų būti nurodyti su išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, iškrovimu susiję kodai, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos duomenis Komisijai;

(16)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 (5) nustatytos papildomos metų sandūros BLSK valdymo sąlygos, įskaitant 3 ir 4 straipsniuose nustatytas lankstumo nuostatas dėl atsargumo principu pagrįsto BLSK ir analitiniu įvertinimu pagrįsto BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK, Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į jų biologinę būklę, 3 arba 4 straipsnis netaikomas. Neseniai visiems ištekliams, kuriems taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti metų sandūros lankstumo mechanizmas. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris pakenktų racionalaus ir atsakingo jūrų gyvųjų biologinių išteklių naudojimo principui, kliudytų pasiekti BŽP tikslus ir pablogintų biologinę išteklių būklę, turėtų būti nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi analitiniu įvertinimu pagrįstiems BLSK tik tuo atveju, jei nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis;

(17)

be to, atsižvelgiant į tai, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių biomasė nesiekia Blim ir kad 2021 m. leidžiama sužvejoti tik priegaudą ir vykdyti mokslinę žvejybą, valstybės narės įsipareigojo 2020–2021 m. šiems ištekliams Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalies netaikyti, kad 2021 m. rytinės Baltijos jūros dalies menkių laimikis neviršytų nustatyto BLSK;

(18)

norveginių menkučių žvejybos metai ICES 3a kvadrate ir ICES 2a kvadrato bei ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse yra nuo lapkričio 1 d. iki spalio 31 d. Remiantis naujomis mokslinėmis rekomendacijomis, tiems rajonams turėtų būti nustatytas preliminarus norveginių menkučių BLSK. Jungtinė Karalystė norveginių menkučių kvotos neturi. Tačiau dalis kvotos sužvejojama Jungtinės Karalystės vandenyse. Su Jungtine Karalyste konsultuotasi remiantis Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (6) 130 straipsnio 1 dalimi. Todėl turėtų būti nustatytas preliminarus BLSK, skirtas žvejybos galimybėms laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. Tas BLSK įgalins pradėti žvejybos sezoną. Dėl laikotarpio nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. žvejybos galimybių bus konsultuojamasi su Jungtine Karalyste. Nepaisant to, kad Jungtinė Karalystė neturi šių išteklių kvotos dalies, šiais ištekliais su Jungtine Karalyste dalijamasi. Todėl pasibaigus pereinamajam laikotarpiui 2020 m. gruodžio 31 d. turėtų būti surengtos konsultacijos dėl bendro išteklių valdymo. Reglamentas dėl norveginių menkučių žvejybos galimybių ICES 3a kvadrate ir ICES 2a kvadrato bei ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse turėtų būti vėliau iš dalies pakeistas, kad būtų įtraukti minėtų konsultacijų dėl 2021 m. sausio 1 d.–2021 m. spalio 31 d. laikotarpio rezultatai, apimant visus žvejybos metus nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d.;

(19)

siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinius Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. Tačiau norveginių menkučių žvejybai ICES 3a kvadrate ir ICES 2a kvadrato bei ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,

(1)

Sąjungos veiksmais jūrų transporto sektoriuje turėtų būti siekiama apsaugoti jūros aplinką bei žmonių sveikatą ir didinti laivybos saugą;

(2)

Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) Jūrų saugumo komitetas 2020 m. lapkričio 4–11 d. vyksiančioje 102-ojoje sesijoje (toliau – MSC 102) kartu su IMO Jūrų aplinkos apsaugos komitetu turėtų patvirtinti MSC-MEPC.5 aplinkraštį dėl administracijos vardu veikiančių pripažintų organizacijų įgaliojimo tipinės sutarties (MSC-MEPC.5 aplinkraštis);

(3)

IMO Jūrų saugumo komitetas kartu su IMO Jūrų aplinkos apsaugos komitetu per savo 75-ąją sesiją, kuri vyks 2020 m. lapkričio 16–20 d. (toliau – MEPC 75), turėtų patvirtinti MSC-MEPC.5 aplinkraštį;

(4)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi MSC 102 ir MSC 75, nes MSC-MEPC.5 aplinkraščio patvirtinimas gali turėti lemiamos įtakos Sąjungos teisės, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/15/EB (1), turiniui;

(5)

patvirtinus MSC-MEPC.5 aplinkraštį, kuriuo pakeičiami aplinkraščiai MSC/Circ.710 ir MEPC/Circ.307, tipinė administracijos vardu veikiančių pripažintų organizacijų įgaliojimo sutartis būtų atnaujinta ir suderinta su Pripažintų organizacijų kodeksu (IMO MSC.349(92) ir MEPC.237(65) rezoliucijos). Tas patvirtinimas padėtų pasauliniu lygmeniu padidinti tikslumą, skaidrumą ir didesnę tiek vėliavos valstybės administracijos, tiek pripažintų organizacijų atskaitomybę;

(6)

Sąjunga nėra nei IMO narė, nei atitinkamų konvencijų ar kodeksų susitariančioji šalis. Todėl Taryba turėtų įgalioti valstybes nares pareikšti Sąjungos poziciją;

(7)

šio sprendimo taikymo sritis siūlomų MSC-MEPC.5 aplinkraščio turinio atžvilgiu turėtų būti apribota tiek, kiek tas aplinkraštis priklauso Sąjungos išimtinei kompetencijai ir gali daryti poveikį Sąjungos bendroms taisyklėms. Šiuo sprendimu neturėtų būti daromas poveikis Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos padalijimui,

(8)

2020 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimas (ES) 2020/721 (2) turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų įtraukta nuoroda į MSC-MEPC.5 aplinkraščio patvirtinimą;

1)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„ 2020 m. gegužės 19 d. Tarybos sprendimas (ES) 2020/721 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų aplinkos apsaugos komiteto 75-ojoje sesijoje ir Tarptautinės jūrų organizacijos Jūrų saugumo komiteto 102-ojoje sesijoje, dėl Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos VI priedo 2, 14 ir18 taisyklių ir I bei VI priedėlių, Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje II-1 skyriaus A-1, B, B-1 ir B-2–B-4 dalių, Tarptautinio dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą naudojančių laivų saugos kodekso A-1 ir B-1 dalių bei Rezoliucijos A.658(16) dėl šviesogrąžių medžiagų naudojimo ir montavimo gelbėjimosi priemonėse pakeitimų priėmimo ir dėl MSC-MEPC.5 aplinkraščio dėl administracijos vardu veikiančių pripažintų organizacijų įgaliojimo tipinės sutarties patvirtinimo “;

2)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

3)

2 straipsnis pakeičiamas taip:

4)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

(1)

Tarybos sprendimu (ES) 2016/838 (1) Sąjunga sudarė Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimą (2) (toliau – Susitarimas); jis įsigaliojo 2016 m. liepos 1 d.;

(2)

pagal Susitarimo 406 straipsnio 3 dalį Asociacijos taryba turi įgaliojimus atnaujinti arba iš dalies keisti Susitarimo priedus;

(3)

pagal Susitarimo 408 straipsnio 2 dalį Asociacijos taryba gali perduoti Asociacijos komitetui bet kokius savo įgaliojimus, įskaitant įgaliojimą priimti privalomus vykdyti sprendimus;

(4)

pagal Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 3/2014 (3) 1 straipsnį Asociacijos taryba Asociacijos komitetui prekybos klausimais perdavė įgaliojimus atnaujinti arba iš dalies keisti Susitarimo priedus, inter alia, susijusius su Susitarimo IV antraštinės dalies („Prekyba ir su prekyba susiję klausimai“) 5 skyriumi („Muitinė ir prekybos palengvinimas“), jeigu 5 skyriuje nėra konkrečių nuostatų dėl tų priedų atnaujinimo arba dalinio pakeitimo;

(5)

savo 7-tame posėdyje Asociacijos komitetas prekybos klausimais turi priimti sprendimą dėl Susitarimo XIII priedo („Muitų teisės aktų derinimas“) atnaujinimo;

(6)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Asociacijos komitete prekybos klausimais, nes numatomas sprendimas bus privalomas Sąjungai,

(1)

Tarybos sprendimu (ES) 2019/407 (1) Sąjunga sudarė Susitarimą, kuriuo siekiama užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai atvirojoje jūroje, vykdomai Arkties vandenyno centrinėje dalyje (toliau – Susitarimas). Tikimasi, kad Susitarimas įsigalios vėliau šiais metais;

(2)

Šalių susitikime turi būti priimtos priemonės, skirtos Susitarimo įgyvendinimui užtikrinti, kad būtų pasiektas tikslas užkirsti kelią nereglamentuojamai žvejybai Arkties vandenyno centrinės dalies atvirosios jūros dalyje, taikant atsargumo principu grindžiamas išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, kurios sudarytų ilgalaikę strategiją, kuria siekiama apsaugoti geros būklės jūrų ekosistemas ir užtikrinti žuvų išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą, dalį. Tokios priemonės gali tapti privalomos Sąjungai;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1380/2013 (2) nustatyta, kad Sąjunga turi užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros veikla būtų aplinkosauginiu požiūriu tvari ilguoju laikotarpiu ir būtų valdoma tokiu būdu, kuris dera su tikslais užtikrinti naudą ekonominėje, socialinėje ir užimtumo srityse ir padėti užtikrinti maisto tiekimą. Jame taip pat nustatyta, kad Sąjunga žuvininkystės valdymui turi taikyti atsargumo principą ir siekti užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriais gali būti užtikrintas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis. Be to, tame reglamente nustatyta, kad Sąjunga turi imtis patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiamų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių, remti mokslinių žinių ir rekomendacijų plėtojimą, laipsniškai panaikinti žuvų išmetimo į jūrą praktiką ir skatinti taikyti tokius žvejybos metodus, kuriais prisidedama prie selektyvesnės žvejybos ir padedama vengti nepageidaujamos priegaudos bei kiek įmanoma ją sumažinti, ir vykdyti žvejybą, kuria daromas mažas poveikis jūrų ekosistemoms ir žvejybos ištekliams. Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 taip pat pabrėžta, kad Sąjunga tų tikslų ir principų turi laikytis žuvininkystės išorės santykiuose;

(4)

kaip nurodyta 2019 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadose dėl vandenynų ir jūrų, įskaitant Arktį, Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos bendrame komunikate „Integruota Europos Sąjungos Arkties politika“ ir 2017 m. kovo 24 d. Tarybos išvadose „Tarptautinis vandenynų valdymas. Mūsų vandenynų darnaus valdymo darbotvarkė“, parama Susitarimui ir galimas regioninės žvejybos valdymo organizacijos sukūrimas ar susitarimo dėl Arkties atvirosios jūros parengimas yra svarbus Sąjungos tikslas siekiant apsaugoti Arkties aplinką ir užtikrinti darnų vystymąsi Arkties regione ir aplink jį, remiantis tarptautiniu bendradarbiavimu;

(5)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Susitarimo šalių susitikimuose 2020–2024 m., nes pagal Susitarimą priimtos išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės bus privalomos Sąjungai ir gali labai paveikti Sąjungos teisės aktų, būtent Tarybos reglamentų (EB) Nr. 1005/2008 (3) ir (EB) Nr. 1224/2009 (4) bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/2403 (5), turinį;

(6)

atsižvelgiant į ribotas žinias apie žuvų išteklius ir į tų išteklių pobūdį Susitarimo rajone ir dėl to kylantį poreikį Sąjungos pozicijoje atsižvelgti į naujus pokyčius, įskaitant naują mokslinę ir kitą susijusią informaciją, pateiktą prieš Šalių susitikimus arba per juos, laikantis Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje nustatyto lojalaus Sąjungos institucijų bendradarbiavimo principo, turėtų būti nustatytos 2020–2024 m. taikytinos kasmetinio Sąjungos pozicijos tikslinimo procedūros;

(7)

po šio sprendimo vėliau gali būti priimtas kitas atskiras Tarybos sprendimas dėl derybų dėl vienos ar daugiau papildomų regioninių ar subregioninių žvejybos valdymo organizacijų įsteigimo ar susitarimų dėl Arkties atvirosios jūros sudarymo pradžios,

(1)

Europos Sąjungos, Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Armėnijos Respublikos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimas (1) (toliau – Susitarimas) pasirašytas Sąjungos vardu pagal Tarybos sprendimą (ES) 2018/104 (2) ir laikinai iš dalies taikomas nuo 2018 m. birželio 1 d.;

(2)

Pagal Susitarimo 339 straipsnio 1 dalį 2019 m. spalio 17 d. savo posėdyje Partnerystės komitetas sudarė 15 asmenų, norinčių ir galinčių būti arbitrais, sąrašą (toliau – arbitrų sąrašas);

(3)

Armėnija pranešė Sąjungai, kad vienas iš jos pasiūlytų asmenų nebeatitinka Susitarimo 339 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, todėl turėtų būti pakeistas;

(4)

siekdamas užtikrinti, kad būtų galima įgyvendinti laikinai taikomas Susitarimo nuostatas, Partnerystės komitetas turi priimti sprendimą pakeisti arbitrų sąrašą iš dalies pakeistu sąrašu;

(5)

tikslinga nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Partnerystės komitete, nes Partnerystės komiteto sprendimas pakeisti arbitrų sąrašą bus privalomas Sąjungai,

(1)

1947 m. balandžio 4 d. įsigaliojo Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija (toliau – Čikagos konvencija), kuria reguliuojamas tarptautinis oro susisiekimas. Ja įsteigta Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO);

(2)

valstybės narės yra Čikagos konvencijos susitariančiosios valstybės ir ICAO narės, o Sąjunga turi stebėtojos statusą tam tikruose ICAO organuose. ICAO taryboje atstovaujama septynioms valstybėms narėms;

(3)

pagal Čikagos konvencijos 54 straipsnį ICAO taryba gali patvirtinti tarptautinius standartus ir rekomenduojamą praktiką ir pavadinti juos Čikagos konvencijos priedais;

(4)

pagal Čikagos konvencijos 90 straipsnį kiekvienas toks priedas arba jo pakeitimas įsigalioja per 3 mėnesius nuo jo perdavimo ICAO susitariančiosioms valstybėms arba pasibaigus ilgesniam laikui, kurį gali nustatyti ICAO taryba, jeigu per šį laikotarpį dauguma ICAO susitariančiųjų valstybių nepraneša apie savo nesutikimą;

(5)

pagal Čikagos konvencijos 38 straipsnį bet kuri valstybė, kuriai praktiškai pernelyg sudėtinga visais atžvilgiais atitikti kurį nors tarptautinį standartą ar procedūrą, kaip nurodyta tos konvencijos 37 straipsnyje, arba visapusiškai suderinti savo taisykles ar praktiką su kuriuo nors tokiu tarptautiniu standartu ar procedūra arba kuri nusprendžia, kad jai būtina priimti taisykles ar praktiką, kokiu nors konkrečiu aspektu besiskiriančius nuo tų, kurie nustatyti tarptautiniame standarte, turi nedelsdama pranešti ICAO apie savo ir tarptautiniame standarte nustatytos praktikos skirtumus;

(6)

COVID-19 pandemija padarė neigiamą poveikį orlaivių operatoriams, orlaivių gamintojams ir tiekėjams, tiekiantiems komponentus įrangos gamintojams, sulėtino naujų sistemų kūrimą. Orlaivių operatoriai atšaukia arba atideda orlaivių pristatymą, tad orlaiviai, kurie turi būti pristatyti 2020 m., bus pristatyti 2021 m. Naujos gamybos orlaivį, sukonfigūruotą pristatyti 2020 m., kurio pristatymas buvo atidėtas iki 2021 m., reikia perkonfigūruoti laikantis nuostatų, taikytinų po 2021 m. sausio 1 d. Orlaivių operatoriai ir orlaivių gamintojai susiduria su nepagrįsta finansine našta, jeigu tuos orlaivius reikia modifikuoti. Todėl Komisija šiuo metu vykdo sprendimo dėl tos datos nukėlimo Sąjungos lygmeniu priėmimo procesą, rengdama Reglamento (ES) Nr. 965/2012 pakeitimus. Atliekant avarijų ir incidentų tyrimus naudojamas kabinos pokalbių savirašis (toliau – CVR). Reikalavimo pailginti CVR įrašų trukmę nuo dviejų iki 25 valandų įgyvendinimo atidėjimas nekelia reikšmingos saugos rizikos; dėl ilgesnio kabinos pokalbių įrašymo saugai daromas palankus poveikis derinamas prie dabartinių aviacijos pramonės realijų. Sąjunga tvirtai remia ICAO pastangas gerinti aviacijos saugą. Atsižvelgdama į precedento neturinčią su COVID-19 pandemija susijusią situaciją ir reikšmingos saugos rizikos nebuvimą, Sąjunga turėtų pritarti šiems pakeitimams;

(7)

tikslinga nustatyti pozicija, kurios turi būti laikomasi Sąjungos vardu, dėl numatomų 6 priedo I dalies 46 pakeitimo ir 6 priedo II dalies 39 pakeitimo 221-ajame ICAO tarybos posėdyje. Ta pozicija turėtų būti pritarti šiems pakeitimams, o ją turėtų išreikšti Sąjungos valstybės narės, kurios yra ICAO tarybos narės, bendrai veikdamos Sąjungos vardu;

(8)

po to, kai ICAO taryba be esminių pakeitimų priims 6 priedo I dalies 46 pakeitimą ir 6 priedo II dalies 39 pakeitimą ir apie juos ICAO Generalinis sekretorius praneš išsiųsdamas ICAO valstybėms skirtą raštą, Sąjungos pozicija turėtų būti ta, kad neturi būti pranešta apie nesutikimą ir turi būti pranešta apie šių pakeitimų laikymąsi, ir ją turėtų pareikšti visos Sąjungos valstybės narės,

(1)

2015 m. spalio 1 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/1763 (1) dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Burundyje;

(2)

remiantis Sprendimo (BUSP) 2015/1763 peržiūros rezultatais, ribojamųjų priemonių taikymas turėtų būti pratęstas iki 2021 m. spalio 31 d., o informacija apie du fizinius asmenis turėtų būti iš dalies pakeista;

(3)

todėl Sprendimas (BUSP) 2015/1763 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

6 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Šis sprendimas taikomas iki 2021 m. spalio 31 d. “;

2)

priedas iš dalies keičiamas taip, kaip išdėstyta šio sprendimo priede.

(1)

2010 m. rugsėjo 27 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/573/BUSP (1) dėl ribojamųjų priemonių, taikomų Moldovos Respublikos Padnestrės regiono vadovybei;

(2)

remiantis Sprendimo 2010/573/BUSP peržiūros rezultatais, ribojamųjų priemonių taikymas Moldovos Respublikos Padnestrės regiono vadovybei turėtų būti pratęstas iki 2021 m. spalio 31 d. Ribojamųjų priemonių atžvilgiu Taryba peržiūrės padėtį po šešių mėnesių;

(3)

todėl Sprendimas 2010/573/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

„2.

Šis sprendimas taikomas iki 2021 m. spalio 31 d. Jis nuolat peržiūrimas. Jis atitinkamai atnaujinamas arba iš dalies keičiamas, jei Taryba mano, kad jame numatyti tikslai nepasiekti.“

(1)

pagal Reglamento (ES) 2018/1877 (toliau – 11-asis EPF taikomas finansinis reglamentas) 19–22 straipsniuose nustatytą tvarką ne vėliau kaip 2020 m. spalio 10 d. Komisija turi pateikti pasiūlymą, kuriame nurodoma a) trečiosios 2020 m. įnašo dalies suma ir b) patikslinta metinė 2020 m. įnašo suma, jei suma neatitinka realių poreikių;

(2)

pagal 11-ajam EPF taikomo finansinio reglamento 46 straipsnį Europos investicijų bankas (EIB) atsiuntė Komisijai atnaujintas jo valdomų priemonių įsipareigojimų ir mokėjimų sąmatas;

(3)

11-ajam EPF taikomo finansinio reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kvietimuose sumokėti įnašus pirmiausia panaudojamos sumos, nustatytos ankstesniems Europos Plėtros fondams (EPF). Todėl turėtų būti teikiamas kvietimas pagal 10-ąjį Europos Plėtros fondą (toliau – 10-asis EPF) lėšas skirti EIB, o pagal 11-ąjį Europos Plėtros fondą (toliau – 11-asis EPF) – Komisijai;

(4)

Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, priėmė Sprendimą (ES) 2019/1800 (3), kuriuo nustatoma, kad valstybių narių Komisijai ir EIB mokėtina EPF metinė 2020 m. įnašo suma yra atitinkamai 4 400 000 000 EUR ir 300 000 000 EUR;

(5)

Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (4) 152 ir 153 straipsniuose nustatyta, kad Jungtinė Karalystė lieka EPF šalimi iki 11‐ojo EPF ir visų ankstesnių neužbaigtų EPF pabaigos. Tačiau Jungtinei Karalystei priklausanti panaikintų 10-ojo EPF arba ankstesnių EPF projektų lėšų dalis pakartotinai nenaudojama,