(1)

Reglamentu (ES) 2016/429 nustatytos ligų, kurios perduodamos gyvūnams arba žmonėms, prevencijos ir kontrolės taisyklės, įskaitant, inter alia, sausumos gyvūnus laikantiems ūkiams ir perykloms taikomas taisykles, taip pat tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų ir perinių kiaušinių atsekamumo Sąjungoje taisyklės. Juo Komisijai taip pat suteikiami įgaliojimai deleguotaisiais aktais priimti taisykles, kuriomis būtų papildytos tam tikros neesminės to reglamento nuostatos;

(2)

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/2035 (2) nustatomos papildomos taisyklės, taikomos registruotiems ir patvirtintiems laikomų sausumos gyvūnų ir perinių kiaušinių ūkiams, taip pat tam tikrų laikomų sausumos gyvūnų ir perinių kiaušinių atsekamumo taisyklės. Visų pirma to deleguotojo reglamento III dalies II antraštinėje dalyje nustatytos laikomų avių ir ožkų atsekamumo taisyklės, įskaitant veiklos vykdytojų pareigas, susijusias su tų gyvūnų identifikavimo priemonėmis ir metodais;

(3)

be to, Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 46 straipsnyje numatytos tam tikros nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo to akto 45 straipsnyje nustatytų laikomų avių ir ožkų atsekamumo reikalavimų. Be to, įtraukta galimybė veiklos vykdytojams, laikantiems jaunesnes nei 12 mėnesių avis ir ožkas, identifikuoti savo gyvūnus vienu elektroniniu ausies įsagu, kuriame būtų matomai nurodytas unikalus registracijos numeris ir identifikavimo kodas, jeigu po surinkimo operacijos arba penėjimo operacijos tuos gyvūnus ketinama vežti į skerdyklą toje pačioje valstybėje narėje. Po Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 priėmimo Komisija gavo įvairių pastabų iš tam tikrų suinteresuotųjų subjektų ir valstybių narių dėl galimo šios nukrypti leidžiančios nuostatos, kuri buvo laikoma pernelyg sudėtinga avių ir ožkų augintojams, taikymo poveikio, visų pirma atsižvelgiant į mažą šiems augintojams siūlomą rinkos kainą už žmonėms vartoti paskerstus gyvūnus. Atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2016/429 118 straipsnio 3 dalyje išdėstytas aplinkybes, įprastinis ausies įsagas arba įprastinė apyčiurnė gali būti laikoma užtikrinančia pakankamą atsekamumo lygį, kai laikomi avių ir ožkų jaunikliai iš skirtingų kilmės ūkių vežami į skerdyklą po penėjimo operacijos. Be to, pakankamas atsekamumo lygis gali būti užtikrintas tik tuo atveju, jei tokios vežimo operacijos registruojamos vienoje duomenų bazėje, taigi vykdomos toje pačioje valstybėje narėje, – toks reikalavimas taikomas ir daugelio kitų Deleguotojo reglamento (ES) 2019/2035 46 straipsnyje numatytų nukrypti leidžiančių nuostatų atveju;

(4)

atsižvelgiant į šias aplinkybes, tikslinga iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) 2019/2035 įtraukiant papildomą nukrypti leidžiančią nuostatą dėl avių ir ožkų jauniklių, kad veiklos vykdytojai nepatirtų neproporcingos naštos ir sąnaudų, kartu užtikrinant laikomų avių ir ožkų atsekamumą ir sklandų tų gyvūnų identifikavimo ir registravimo sistemos veikimą;

(5)

be to, Reglamento (ES) 2016/429 108 straipsnyje nustatyta, valstybės narės turi įdiegti laikomų sausumos gyvūnų, įskaitant laikomas avis ir ožkas, identifikavimo ir registravimo sistemą. Turėtų būti nustatyta tvarka, leidžianti tai sistemai tinkamai veikti, įskaitant valstybėse narėse taikomų nukrypti leidžianti nuostatų valdymą. Siekiant išvengti bet kokio pavojaus gyvūnų sveikatai ir užtikrinti laikomų avių ir ožkų atsekamumą, kai taikomos tam tikros Reglamento (ES) 2019/2035 46 straipsnyje numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, valstybės narės turėtų būti įpareigotos nustatyti tokių nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo tvarką;

(6)

kadangi Deleguotasis reglamentas (ES) 2019/2035 taikomas nuo 2021 m. balandžio 21 d., šis reglamentas taip pat turėtų būti taikomas nuo tos pačios dienos,

1)

45 straipsnio 4 dalies a punktas pakeičiamas taip:

2)

46 straipsnis papildomas šia 5 dalimi:

3)

48 straipsnio 4 dalis papildoma šiuo c punktu:

(1)

Tarybos reglamentu (ES) 2018/2025 (2) nustatomos kvotos 2020 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, su Portugalijos vėliava plaukiojantys arba joje registruoti laivai, žvejodami paprastųjų beriksų išteklius 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12 ir 14 parajonių Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse, išnaudojo 2020 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tam tikrą tų išteklių žvejybos veiklą,

(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/317 (3) nustatytos išsamios veiklos rezultatų ir mokesčių sistemos įgyvendinimo taisyklės ir procedūros, įskaitant susijusias su oro navigacijos paslaugų teikimo ir tinklo funkcijų vykdymo veiklos rezultatais, taip pat oro navigacijos mokesčių oro erdvės naudotojams nustatymu, taikymu ir rinkimu;

(2)

dėl COVID-19 pandemijos smarkiai sumažėjo oro eismas, nes labai sumažėjo paklausa, o valstybės narės ir trečiosios valstybės ėmėsi tiesioginių priemonių protrūkiui suvaldyti. Dėl COVID-19 pandemijos susidariusios ypatingos aplinkybės daro didelį poveikį dabartiniams veiklos rezultatų ir mokesčių sistemos įgyvendinimo 2020–2024 m. trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu procesams ir priemonėms, įskaitant tikslinių veiklos rodiklių ir vienetinių tarifų nustatymą, taip pat paskatų programų ir rizikos pasidalijimo mechanizmų taikymą. Dėl to susidarė išskirtinė padėtis, kuriai pašalinti būtinos ypatingos laikinos priemonės;

(3)

valstybės narės savo trečiojo ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų planų projektus Komisijai pateikė iki 2019 m. spalio 1 d., o iki 2019 m. lapkričio 21 d. pateikė atnaujintus veiklos rezultatų planų projektus. Pagal Reglamento (EB) Nr. 549/2004 11 straipsnio 3 dalį Komisija įvertino, ar tų veiklos rezultatų planų projektai atitinka Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/903 (4) nustatytus Sąjungos masto tikslinius veiklos rodiklius. Tačiau ir veiklos rezultatų planų projektai, ir Sąjungos masto tiksliniai veiklos rodikliai buvo parengti iki COVID-19 pandemijos, todėl juose neatsižvelgiama į dėl pandemijos smarkiai pasikeitusią padėtį oro transporto sektoriuje;

(4)

dėl didelio beprecedenčio COVID-19 pandemijos poveikio aviacijos sektoriui, visų pirma oro navigacijos paslaugų teikimui, siekiant trečiojo ataskaitinio laikotarpio tikslų, turėtų būti taikomos tam tikros taisyklės, kuriomis nukrypstama nuo Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317. Tam ataskaitiniam laikotarpiui turėtų būti taikomas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/317, nebent šiame reglamente būtų aiškiai nustatyta kitaip. Šis reglamentas taip pat neturėtų daryti poveikio vienetinių tarifų koregavimui, susijusiam su antruoju ataskaitiniu laikotarpiu ir grindžiamam Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 391/2013 (5);

(5)

atsižvelgiant į tai, kad tolesnės eismo tendencijos dėl COVID-19 protrūkio nėra aiškios, kol kas nėra pakankamai patikimų eismo prognozių iki 2024 m. Todėl būtina nustatyti specialias trečiojo ataskaitinio laikotarpio peržiūrėtų Sąjungos masto tikslinių veiklos rodiklių nustatymo taisykles ir taip užtikrinti šio ataskaitinio laikotarpio nuostatų įgyvendinimo tęstinumą. Gautas patikinimas, kad atnaujinta trečiojo ataskaitinio laikotarpio STATFOR eismo prognozė bus paskelbta 2020 m. lapkričio pradžioje. Šios eismo prognozės pagrindu bus inicijuota trečiojo ataskaitinio laikotarpio Sąjungos masto tikslinių veiklos rodiklių peržiūra. Atsižvelgiant į laiko apribojimus, tų peržiūrėtų tikslinių rodiklių nustatymui išimties tvarka visi Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti procesai ir terminai neturėtų būti taikomi. Kad Komisija galėtų nustatyti peržiūrėtus tikslinius rodiklius, nacionalinės priežiūros institucijos, kaip savo indėlį nustatant trečiojo ataskaitinio laikotarpio peržiūrėtus Sąjungos masto tikslinius veiklos rodiklius, iki 2020 m. gruodžio 15 d. Komisijai turėtų pateikti pradinius išlaidų duomenis ir informaciją apie eismo prognozes, susijusias su atitinkamais kalendoriniais metais. Komisija turėtų priimti trečiojo ataskaitinio laikotarpio peržiūrėtus Sąjungos masto tikslinius veiklos rodiklius ne vėliau kaip 2021 m. gegužės 1 d.;

(6)

Komisijai nustačius trečiojo ataskaitinio laikotarpio peržiūrėtus Sąjungos masto tikslinius veiklos rodiklius, valstybės narės turėtų parengti veiklos rezultatų planus, į kuriuos būtų įtraukti trečiojo ataskaitinio laikotarpio peržiūrėti tiksliniai veiklos rodikliai. Tikslinių veiklos rodiklių nustatymo nacionaliniu arba funkcinių oro erdvės blokų lygmeniu procesas turėtų būti užbaigtas tik priėmus peržiūrėtus Sąjungos masto tikslinius veiklos rodiklius. Atitinkamai turėtų būti nustatytas naujas veiklos rezultatų planų projektų pateikimo terminas;

(7)

kadangi dėl COVID-19 pandemijos susidariusių aplinkybių neišvengiamai vėluojama užbaigti procedūras, susijusias su veiklos rezultatų planų rengimu, vertinimu ir priėmimu, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 549/2004 11 straipsnyje nustatytus kriterijus, galutinėje veiklos rezultatų planų redakcijoje nustatyti ekonominio efektyvumo tiksliniai veiklos rodikliai pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 17 straipsnio 2 dalį turėtų būti taikomi atgaline data nuo ataskaitinio laikotarpio pradžios. Tačiau jie turėtų turėti poveikį, susijusį su vienetinių tarifų koregavimu, tik vėlesniais kalendoriniais metais;

(8)

2019 m. rugsėjo mėn. tinklo valdytojas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 19 straipsnį Komisijai pateikė trečiojo ataskaitinio laikotarpio tinklo veiklos plano projektą. Tinklo veiklos planą Komisija įvertino pagal to reglamento 19 straipsnio 2 dalį. Kadangi po to, kai buvo pateiktas tinklo veiklos plano projektas, aplinkybės dėl COVID-19 pandemijos poveikio smarkiai pasikeitė, tinklo valdytojas turėtų parengti ir pateikti Komisijai įvertinti naują tinklo veiklos plano projektą. Todėl turėtų būti nustatytas šio plano pateikimo terminas;

(9)

tikimasi, kad su kartu vertinamais 2020 ir 2021 kalendoriniais metais susijusios peržiūrėtos nustatytosios išlaidos bus grindžiamos papildomo neužtikrintumo prielaida ir kad jas apskaičiuojant bus deramai atsižvelgta į COVID-19 pandemijos aplinkybių nulemtą mažesnę eismo apimtį;

(10)

siekiant sumažinti didelį COVID-19 pandemijos poveikį oro erdvės naudotojams trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu, būtina 2020 ir 2021 kalendoriniais metais taikyti specialias nuostatas dėl tikslinių veiklos rodiklių su ekonominiu efektyvumu susijusioje pagrindinėje veiklos srityje peržiūros Sąjungos ir vietos lygmenimis, paskatų programų ir rizikos pasidalijimo mechanizmų įgyvendinimo, taip pat su tų dvejų kalendorinių metų vienetinių tarifų koregavimo;

(11)

siekiant užtikrinti tinkamą veiklos rezultatų ir mokesčių sistemos taikymą trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu ir atsižvelgiant į tai, kad tikslinių veiklos rodiklių nustatymas yra orientuotas į ateitį, ekonominio efektyvumo tikslinių veiklos rodiklių peržiūra Sąjungos ir vietos lygmenimis turėtų apimti 2020 ir 2021 kalendorinių metų, kurie laikomi vienu laikotarpiu, nustatytąsias išlaidas. Nustatant tuos peržiūrėtus ekonominio efektyvumo tikslinius veiklos rodiklius Sąjungos ir vietos lygmenimis, turėtų būti deramai atsižvelgta į oro navigacijos paslaugų teikėjų ir valstybių narių patirtas faktines išlaidas;

(12)

taisyklės, kuriomis reglamentuojamos vėlyvo Įgyvendinimo reglamente (ES) 2019/317 numatytų veiklos rezultatų planų patvirtinimo pasekmės, turėtų būti pakoreguotos taip, kad būtų sušvelnintas didelis neigiamas finansinis poveikis, kurį šie mechanizmai priešingu atveju padarytų oro erdvės naudotojams, taip pat kad būtų išvengta per didelio vienetinių tarifų kintamumo trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu. Šiuo tikslu atitinkamas vienetinių tarifų koregavimas išimties tvarka turėtų būti atliekamas penkerių kalendorinių metų laikotarpiu. Nacionalinėms priežiūros institucijoms turėtų būti leidžiama šį laikotarpį pratęsti iki septynerių kalendorinių metų, kai tai būtina siekiant išvengti sumų perkėlimo neproporcingo poveikio vienetiniams tarifams, kurie taikomi oro erdvės naudotojams;

(13)

valstybės narės, taikydamos Įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/317 29 straipsnio 6 dalį, gali imtis papildomų priemonių, kad kompensuotų COVID-19 pandemijos poveikį oro navigacijos mokesčių dydžiui trečiuoju ataskaitiniu laikotarpiu;

(14)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas nacionalinėms priežiūros institucijoms ir Komisijai vykdyti stebėsenos užduotis, oro navigacijos paslaugų teikėjai turėtų būti įpareigoti iki 2020 m. gruodžio 15 d. toms institucijoms pateikti ataskaitą dėl priemonių, kurių imtasi siekiant pašalinti COVID-19 pandemijos finansinį ir operacinį poveikį jų veiklai;

(15)

išskirtinės nuostatos turėtų būti taikomos nedelsiant, kad Komisija ir valstybės narės galėtų skubiai imtis tinkamų priemonių, susijusių su trečiojo ataskaitinio laikotarpio tikslinių veiklos rodiklių nustatymo procesu ir COVID-19 krizės finansinio poveikio oro erdvės naudotojams mažinimu. Šis reglamentas turėtų įsigalioti skubos tvarka kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(16)

Bendro dangaus komitetas nepateikė nuomonės. Nuspręsta, kad būtina priimti įgyvendinimo aktą, ir pirmininkas to įgyvendinimo akto projektą pateikė toliau svarstyti apeliaciniam komitetui. Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka apeliacinio komiteto nuomonę,

(1)

pagal Reglamento (ES) 2015/478 2 straipsnį Prancūzija pranešė Komisijai, kad iš atsinaujinančių išteklių gaminamo kurui skirto etanolio importo tendencijos turėtų būti stebimos. Konkrečiai, Prancūzija paprašė nustatyti priežiūrą atgaline data;

(2)

remiantis Reglamento (ES) 2015/478 10 straipsniu, kai dėl tam tikros prekės importo tendencijų Sąjungos gamintojams kyla žalos grėsmė ir kai to reikia dėl Sąjungos interesų, gali būti nustatyta Sąjungos priežiūra. Reglamento (ES) 2015/755 7 straipsnyje numatyta galimybė nustatyti Sąjungos priežiūrą, kai ji būtina dėl Sąjungos interesų. Retrospektyvi priežiūra gali būti nustatyta pagal abu reglamentus, atitinkamai pagal 10 straipsnio 1 dalies a punktą ir 7 straipsnio 1 dalies a punktą;

(3)

remiantis Prancūzijos pateikta informacija, iš atsinaujinančių išteklių gaminamo kurui skirto etanolio importas į Sąjungą 2017–2019 m. padidėjo 512 proc. – nuo 87,6 tūkst. tonų iki 536,2 tūkst. tonų. Be to, 2019 m. dėl iš šešių pagrindinių importo šaltinių importuojamo iš atsinaujinančių išteklių gaminamo kurui skirto etanolio kainų Sąjungos gamintojų kainos buvo priverstinai sumažintos vidutiniškai 15 proc.;

(4)

apskaičiuota, kad iš atsinaujinančių išteklių gaminamo kurui skirto etanolio suvartojimas ES 2017–2019 m. padidėjo 10 proc. – nuo 3,9 mln. tonų iki 4,3 mln. tonų. Tačiau per tą patį laikotarpį pasaulinė iš atsinaujinančių išteklių gaminamo kurui skirto etanolio gamyba išaugo nuo 80,6 mln. tonų iki 87,5 mln. tonų. Dėl pasaulinės gamybos apimties, palyginti su bendru ES suvartojamu kiekiu, manoma, kad net nedideli pasaulinės iš atsinaujinančių išteklių gaminamo kurui skirto etanolio rinkos sutrikimai gali turėti labai didelį neigiamą poveikį pasiūlai ES rinkoje tiek kiekio, tiek kainų požiūriu;

(5)

be to, apie 84 proc. viso pasaulio iš atsinaujinančių išteklių gaminamo kurui skirto etanolio gamybos (daugiau kaip 70 mln. tonų) sutelkta JAV (54 proc.) ir Brazilijoje (30 proc.). Šių dviejų šalių gamybos pajėgumai yra tokie dideli, kad net nedidelis jų metinės gamybos perviršis gali lemti perteklinę pasiūlą pasaulio rinkoje, o tai gali turėti neigiamų pasekmių daug mažesnėms rinkoms, pavyzdžiui, ES. Importas iš JAV į ES pastaruosius trejus metus nuolat didėjo, o importas iš Brazilijos išaugo pirmaisiais 2020 m. mėnesiais;

(6)

taip pat reikėtų priminti, kad per pastaruosius penkerius metus JAV rinkoje jau pastebėta nedidelių perteklinių pajėgumų, todėl kai kurios šalys (pvz., Brazilija, Kinija, Peru, Kolumbija) priėmė arba vėl pradėjo taikyti priemones, kuriomis siekiama apriboti iš JAV importuojamo iš atsinaujinančių išteklių gaminamo kurui skirto etanolio kiekį. Akivaizdu, kad anksčiau iš JAV į tas rinkas eksportuotas kiekis dabar gali būti nukreiptas į kitas rinkas, pavyzdžiui, ES rinką. Be to, reikėtų priminti, kad 2019 m. gegužės mėn. ES antidempingo priemonės iš atsinaujinančių išteklių gaminamam kurui skirtam etanoliui buvo panaikintos;

(7)

kadangi pastaraisiais metais importas padidėjo, Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo. Pastaraisiais mėnesiais paklausa Europos Sąjungoje smarkiai sumažėjo, o Sąjungos pramonės ekonominė padėtis pablogėjo. Kai rinka atsigaus, galima tikėtis, kad ES nepriklausančiose pagrindinėse gaminančiose šalyse esančios nepanaudotos atsargos bus masiškai eksportuojamos į ES, taip užkertant kelią ES pramonės atsigavimui. Be to, negalima atmesti galimybės, kad kai kurios vyriausybės, siekdamos palaikyti gamybos veiklą, gali savo etanolio pramonei nustatyti subsidijas ar teikti kitų formų paramą. Kai kurie paramos projektai jau svarstomi JAV;

(8)

atsižvelgiant į naujausias iš atsinaujinančių išteklių gaminamo kurui skirto etanolio importo tendencijas ir į dabartinius perteklinius pajėgumus, žalingas poveikis Sąjungos gamintojams artimoje ateityje gali greitai padidėti;

(9)

todėl, atsižvelgiant į Sąjungos interesus, iš atsinaujinančių išteklių gaminamo kurui skirto etanolio importui turėtų būti taikoma retrospektyvi Sąjungos priežiūra, kad prieš paskelbiant oficialius importo statistinius duomenis būtų galima pateikti statistinę informaciją, kuri leistų greitai analizuoti importo iš visų trečiųjų šalių tendencijas. Skubiai teikiami išankstiniai prekybos duomenys yra būtini tam, kad Sąjungos iš atsinaujinančių išteklių gaminamo kurui skirto etanolio rinka būtų apsaugota nuo pažeidžiamumo, jai gresiančio dėl staigių pokyčių pasaulio rinkose;

(10)

kadangi kurui skirtą etanolį galima klasifikuoti jį priskiriant prie įvairių KN pozicijų, kurioms priskiriami kiti produktai, reikėtų nustatyti konkrečius TARIC kodus, kad būtų užtikrinta tinkama priežiūra, kurią vykdant būtų stebimas tik atitinkamas produktas. Retrospektyvi priežiūra taikoma priede išvardytiems produktams;

(11)

priežiūros sistema turėtų būti nustatyta vienų metų laikotarpiui, kuris laikomas pakankamu importo raidai stebėti atsigaunant rinkai, kol padėtis taps stabili,

(1)

2019 m. rugpjūčio 7 d. raštu Prancūzija siekė gauti leidimą, vadovaujantis Direktyvos 2003/96/EB 19 straipsniu, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą uoste prisišvartavusiems jūrų ir vidaus vandenų laivams tiesiogiai tiekiamai elektros energijai (toliau – iš kranto tiekiama elektros energija). Prancūzijos institucijos 2020 m. kovo 4 d. ir 2020 m. balandžio 30 d. pateikė papildomos informacijos ir paaiškinimų;

(2)

lengvatiniu mokesčio tarifu, kurį ji ketina taikyti, Prancūzija siekia toliau skatinti diegti ir naudoti iš kranto tiekiamą elektros energiją. Tokios elektros energijos naudojimas laikomas aplinkai mažiau kenksmingu būdu elektros energija aprūpinti uoste prisišvartavusius laivus, palyginti su bunkerinio kuro deginimu tuose laivuose;

(3)

vietos oro kokybė uostamiesčiuose gerinama tiek, kiek, naudojant iš kranto tiekiamą elektros energiją, neišmetama uoste prisišvartavusiuose laivuose deginant bunkerinį kurą susidarančių oro teršalų. Atsižvelgiant į konkrečias elektros energijos gamybos struktūros sąlygas Prancūzijoje, numatoma, kad naudojant iš kranto tiekiamą elektros energiją, o ne deginant bunkerinį kurą gaminamą elektros energiją, dar labiau sumažės išmetamo CO2 kiekis, kitų oro teršalų kiekis ir triukšmas. Todėl tikimasi, kad priemonė padės siekti Sąjungos aplinkos, sveikatos ir klimato politikos tikslų;

(4)

leidžiant Prancūzijai taikyti lengvatinį mokesčio tarifą iš kranto tiekiamai elektros energijai neviršijama to, kas būtina tokios elektros energijos vartojimui padidinti, kadangi daugeliu atvejų elektros energijos gamyba laivuose išliks kaip konkurencingesnė alternatyva. Dėl tos pačios priežasties ir dėl to, kad šiuo metu atitinkama technologija yra palyginti menkai paplitusi rinkoje, mažai tikėtina, kad to lengvatinio mokesčio taikymo metu bus labai iškraipyta konkurencija ir kad priemonė turės neigiamą poveikį tinkamam vidaus rinkos veikimui;

(5)

vadovaujantis Direktyvos 2003/96/EB 19 straipsnio 2 dalimi, kiekvieno pagal tos direktyvos 19 straipsnio 1 dalį suteikiamo leidimo galiojimo laikotarpis turi būti griežtai apribotas. Siekiant užtikrinti, kad leidimo galiojimo laikotarpis būtų pakankamai ilgas, kad atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai neprarastų paskatų imtis būtinų investicijų, tikslinga prašomą leidimą suteikti nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. Vis dėlto tas leidimas turėtų būti nebetaikomas nuo tos dienos, kurią būtų pradėtos taikyti Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį ar bet kurią kitą susijusią Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatą priimtos bet kokios bendrosios nuostatos dėl iš kranto tiekiamai elektros energijai taikomų mokesčių lengvatų, jeigu tokios nuostatos būtų pradėtos taikyti iki 2026 m. gruodžio 31 d.;

(6)

šis sprendimas neturi poveikio su valstybės pagalba susijusių Sąjungos taisyklių taikymui,

(1)

remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/30/ES (2) 13 straipsniu, daroma prielaida, kad elektros įrenginiai, atitinkantys darniuosius standartus arba jų dalis, kurių nuorodos yra paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, atitinka esminius reikalavimus, kuriuos apima minėti standartai arba jų dalys, kaip nustatyta tos direktyvos I priede;

(2)

Įgyvendinimo sprendimu C(2016) 7641 (3) Komisija pateikė prašymą Europos standartizacijos komitetui (CEN), Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetui (Cenelec) ir Europos telekomunikacijų standartų institutui (ETSI) parengti ir peržiūrėti darniuosius elektromagnetinio suderinamumo standartus, kad būtų užtikrintas Direktyvos 2014/30/ES įgyvendinimas;

(3)

remdamiesi Įgyvendinimo sprendime C(2016) 7641 pateiktu prašymu, CEN ir Cenelec peržiūrėjo šiuos darniuosius standartus, kurių nuorodos paskelbtos Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje (4): EN 55011:2009, EN 55014-1:2006, EN 55015:2013 ir EN 55032:2012. Po to atitinkamai buvo priimti šie darnieji standartai ir jų daliniai pakeitimai: EN 55011:2016, EN 55011:2016/A1:2017 ir EN 55011:2016/A11:2020 dėl pramonės, mokslo ir medicinos įrangos; EN 55014-1:2017 ir EN 55014-1:2017/A11:2020 dėl buitinių prietaisų, elektrinių įrankių ir panašių aparatų; EN IEC 55015:2019 ir EN IEC 55015:2019/A11:2020 dėl elektrinės apšvietimo ir panašios įrangos; ir EN 55032:2015 ir EN 55032:2015/A11:20 dėl multimedijos įrangos;

(4)

remdamiesi Įgyvendinimo sprendime C(2016) 7641 pateiktu prašymu, CEN ir Cenelec iš dalies pakeitė darnųjį standartą EN 62026-2:2013, kurio nuoroda paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio (5) C serijoje. Po to buvo priimtas darnusis standartas EN 62026-2:2013/A1:2019;

(5)

Komisija kartu su CEN ir Cenelec įvertino, ar visi tie darnieji standartai atitinka Įgyvendinimo sprendime C(2016) 7641 pateiktą prašymą;

(6)

darnieji standartai EN 55011:2016 su pakeitimais, padarytais standartu EN 55011:2016/A1:2017, ir EN 55011:2016/A11:2020, EN 55014-1:2017 su pakeitimais, padarytais standartu EN 55014-1:2017/A11:2020, EN IEC 55015:2019 su pakeitimais, padarytais standartu EN IEC 55015:2019/A11:2020, EN 55032:2015 su pakeitimais, padarytais standartu EN 55032:2015/A11:2020, ir EN 62026-2:2013 su pakeitimais, padarytais standartu EN 62026-2:2013/A1:2019, atitinka esminius tos įrangos saugos reikalavimus, kurie nustatyti Direktyvoje 2014/30/ES. Todėl tų darniųjų standartų nuorodas kartu juos iš dalies keičiančių standartų nuorodomis tikslinga paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(7)

Komisijos įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/1326 (6) I priede išvardytos nuorodos į darniuosius standartus, kuriais remiantis daroma atitikties Direktyvos 2014/30/ES nuostatoms prielaida. Siekiant užtikrinti, kad visos darniųjų standartų, parengtų įgyvendinant Direktyvą 2014/30/ES, nuorodos būtų pateiktos viename akte, tų standartų nuorodos kartu su atitinkamų juos iš dalies keičiančių standartų nuorodomis turėtų būti įtrauktos į tą priedą;

(8)

todėl iš Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijos būtina išbraukti šių darniųjų standartų ir atitinkamų juos iš dalies keičiančių arba ištaisančių standartų nuorodas: EN 55011:2009 su pakeitimais, padarytais standartu EN 55011:2009/A1:2010, EN 55014-1:2006 su pakeitimais, padarytais standartu EN 55014-1:2006/A1:2009 ir EN 55014-1:2006/A2:2011, EN 55015:2013, EN 55032:2012 su pakeitimais, padarytais standartu EN 55032:2012/AC:2013, ir EN 62026-2:2013;

(9)

Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2019/1326 II priede pateikiamos darniųjų standartų, parengtų siekiant užtikrinti Direktyvos 2014/30/ES įgyvendinimą, nuorodos, kurios išbraukiamos iš Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijos. Todėl tikslinga įtraukti tas nuorodas kartu su atitinkamų iš dalies keičiančių arba ištaisančių standartų nuorodomis į tą priedą;

(10)

siekiant suteikti gamintojams pakankamai laiko pasirengti taikyti darniuosius standartus EN 55011:2016 su pakeitimais, padarytais standartu EN 55011:2016/A1:2017 ir EN 55011:2016/A11:2020, EN 55014-1:2017 su pakeitimais, padarytais standartu EN 55014-1:2017/A11:2020, EN IEC 55015:2019 su pakeitimais, padarytais standartu EN IEC 55015:2019/A11:2020, EN 55032:2015 su pakeitimais, padarytais standartu EN 55032:2015/A11:2020, ir EN 62026-2:2013 su pakeitimais, padarytais standartu EN 62026-2:2013/A1:2019, būtina atidėti šių darniųjų standartų ir atitinkamų juos iš dalies keičiančių ar ištaisančių standartų nuorodų panaikinimą: EN 55011:2009 su pakeitimais, padarytais standartu EN 55011:2009/A1:2010, EN 55014-1:2006 su pakeitimais, padarytais standartu EN 55014-1:2006/A1:2009 ir EN 55014-1:2006/A2:2011, EN 55015:2013, EN 55032:2012 su pakeitimais, padarytais standartu EN 55032:2012/AC:2013, ir EN 62026-2:2013;

(11)

todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2019/1326 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

nuo darniojo standarto nuorodos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos to standarto laikymasis leidžia daryti atitikties Sąjungos derinamuosiuose teisės aktuose nustatytiems atitinkamiems esminiams reikalavimams prielaidą. Todėl šis sprendimas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 2533/98 8a straipsnio 1 dalį konfidencialią statistinę informaciją Europos statistikos sistemos (ESS) institucijai perduoti gali šią informaciją surinkęs Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) narys, jei šis perdavimas yra būtinas siekiant veiksmingai tobulinti, rengti ar skleisti Europos statistiką arba gerinti jos kokybę atitinkamose ESS ir ECBS kompetencijos srityse ir jei ši būtinybė yra pagrindžiama;

(2)

kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 8a straipsnyje, keičiantis konfidencialia informacija tarp ECBS ir ESS, reikalingos papildomos apsaugos priemonės, t. y. norint dar toliau perduoti duomenis po pirmo perdavimo, privalo būti gautas aiškus informaciją surinkusios institucijos leidimas ir konfidencialios statistinės informacijos negalima naudoti tikslams, kurie nėra išskirtinai statistiniai tikslai, pavyzdžiui, administraciniams ar mokesčių tikslams arba teisminiams procesams;

(3)

remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009 (2) 20 straipsnio 2 dalimi, išimtinai Europos statistikai rengti gautus konfidencialius duomenis Europos Sąjungos statistikos tarnyba (Eurostatas) naudoja išimtinai statistikos tikslams, nebent statistinis vienetas davė aiškų sutikimą šiuos duomenis naudoti bet kokiems kitiems tikslams. Be to, pagal Reglamento (EB) Nr. 223/2009 20 straipsnio 4 dalį Eurostatas imasi visų būtinų reguliavimo, administracinių, techninių ir organizacinių priemonių, kad užtikrintų konfidencialios statistinės informacijos fizinę ir loginę apsaugą. Remiantis tuo, Eurostatas Europos Centriniam Bankui (ECB) patvirtino užtikrinsiantis perduotos statistinės informacijos konfidencialumą ir kad ji bus naudojama tik statistiniams tikslams ir nebus toliau atskleista. Taigi ECB valdančioji taryba įvertino, kad Eurostatas ėmėsi reikiamų priemonių, skirtų ECB perduotos statistinės informacijos apie ekonominius ir finansinius duomenis konfidencialumui apsaugoti;

(4)

2003 m. kovo mėn. ECB ir Eurostatas sudarė Susitarimo memorandumą dėl ekonominės ir statistinės informacijos (3), kuriuo, inter alia, sukuriama duomenų keitimosi ir jų atgaminimo sistema. Susitarimo memorandumo G skirsnis numato, kad sutarta tvarka dėl savalaikio duomenų perdavimo bus įtvirtinta susitarime dėl paslaugų lygio, kuriame bus taip pat aptarti klausimai dėl keitimosi konfidencialiais statistiniais duomenimis. Atitinkamai susitarime dėl paslaugų lygio dėl keitimosi duomenimis (4), išdėstyto 2008 m. vasario mėn. sudaryto Memorandumo susitarimo dėl ekonominės ir finansinės statistikos 2 priede, apibūdinamos atitinkamos pareigos, duomenų keitimosi tvarka ir priemonės, kai keičiamasi duomenimis tarp ECB statistikos generalinio direktorato ir Eurostato. Minėto susitarimo dėl paslaugų lygio 1 priedėlyje konkrečiai nurodyta, kokia statistine informacija turi būti keičiamasi tarp Eurostato ir ECB. Tokia statistinė informacija apima, bet neapsiriboja: ketvirtinių finansinių sąskaitų statistiką; pinigų finansų įstaigų (PFI) balanso straipsnių statistiką; PFĮ palūkanų normų statistiką ir išorės statistiką, surinktą atitinkamai pagal Gaires ECB/2013/24 (5), Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) (6), Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1072/2013 (ECB/2013/34) (7) ir Gaires ECB/2011/23 (8);

(5)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas ECB sprendimų priėmimo procesui dėl konfidencialios ekonominės ir finansinės statistinės informacijos perdavimo Eurostatui Susitarimo memorandumo dėl ekonominės ir finansinės statistikos tikslais ir dėl sprendimų dėl susitarimo dėl paslaugų lygio dėl keitimosi duomenimis dalinių pakeitimų, kurių gali reikėti perduodant konfidencialią statistinę informaciją Eurostatui, reikia leisti deleguoti tam tikrus sprendimų priėmimo įgaliojimus, kaip numatyta šiame delegavimo sprendime. Deleguotasis sprendimas dėl konfidencialios ekonominės ir finansinės statistinės informacijos perdavimo Eurostatui apima informaciją ES, euro zonos ir nacionaliniu lygmenimis, taip pat nacionalinius įnašus remiantis ECB teisės aktais;

(6)

vadovaujantis Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 12 straipsnio 1 dalimi, Valdančioji taryba gali nuspręsti perduoti kai kuriuos įgaliojimus Vykdomajai valdybai;

(7)

vadovaujantis bendraisiais Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išplėtotais delegavimo principais, sprendimų priėmimo įgaliojimų perdavimas turėtų būti ribotas, proporcingas ir pagrįstas nustatytais kriterijais. Atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 2533/98 8a straipsnyje įtvirtintas sąlygas, taikomas kiekvieną kartą perduodant konfidencialią statistinę informaciją Eurostatui, ir į tai, kad šis sprendimas apsiriboja tais atvejais, kai konfidenciali statistinė informacija perduodama Susitarimo memorandumo dėl ekonominės ir finansinės statistikos tikslais, deleguotieji sprendimai, kurie turi būti priimti, yra labiau techninio, nei politinio pobūdžio, o tai reiškia, kad delegavimo kriterijai turėtų išlikti gana bendro pobūdžio;

(8)

jeigu deleguotojo sprendimo priėmimo kriterijai nėra įvykdyti, sprendimus dėl konfidencialios statistinės informacijos perdavimo Eurostatui turėtų priimti Valdančioji taryba remdamasi Vykdomosios valdybos siūlymu,

1.

konfidenciali statistinė informacija – konfidenciali statistinė informacija, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnio 12 punkte;

2.

deleguotasis sprendimas – sprendimas, priimtas remiantis pagal šį sprendimą Valdančiosios tarybos perduotais įgaliojimais;

3.

Susitarimo memorandumas dėl ekonominės ir finansinės statistikos – Susitarimo memorandumas dėl ekonominės ir finansinės statistikos, sudarytas 2003 m. kovo 10 d. tarp Europos Centrinio Banko statistikos generalinio direktorato (Statistikos GD) ir Europos Bendrijų statistikos tarnybos (Eurostato);

4.

susitarimas dėl paslaugų lygio dėl keitimosi duomenimis – susitarimas dėl paslaugų lygio dėl keitimosi duomenimis, sudarytas 2008 m. vasario mėn. tarp Europos Centrinio Banko statistikos generalinio direktorato (Statistikos GD) ir Europos Bendrijų statistikos tarnybos (Eurostato), su visais daliniais pakeitimais, padarytais pagal jo sąlygas, kuris yra Susitarimo memorandumo dėl ekonominės ir finansinės statistikos 2 priede.

(1)

pagal SESV 67 straipsnį Sąjunga sukuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje užtikrinama, kad nebūtų asmenų kontrolės jiems kertant vidaus sienas. Pagal Šengeno acquis vidaus sienas galima kirsti bet kurioje vietoje ir asmenys, nepaisant jų pilietybės, jiems kertant sieną netikrinami. Tai taip pat taikoma trečiųjų šalių piliečiams, kurie teisėtai gyvena ES, ir trečiųjų šalių piliečiams, kurie teisėtai atvyko į valstybės narės teritoriją ir gali laisvai judėti visų kitų valstybių narių teritorijose 90 dienų per 180 dienų laikotarpį;

(2)

2020 m. sausio 30 d. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) generalinis direktorius paskelbė tarptautinio masto ekstremaliąją visuomenės sveikatos situaciją dėl naujo koronaviruso, sukeliančio ligą COVID-19, pasaulinio protrūkio. 2020 m. kovo 11 d. PSO pateikė išvadą, kad COVID-19 gali būti laikoma pandemija;

(3)

siekdamos riboti viruso plitimą, valstybės narės ėmėsi įvairių priemonių ir kai kurios iš tų priemonių padarė poveikį teisei laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje – pavyzdžiui, buvo nustatyti atvykimo į šalį apribojimai arba reikalavimai keliautojams iš kitų šalių laikytis karantino. Kai kuriais atvejais šios priemonės padarė poveikį nuostatai, kad asmenims, nepaisant jų pilietybės, netaikomi patikrinimai kertant vidaus sienas Šengeno erdvėje;

(4)

Tarybos rekomendacijoje (ES) 2020/1475 (1) apibrėžiami bendrieji principai ir bendri kriterijai, įskaitant bendras ribas, į kurias reikia atsižvelgti svarstant galimybę nustatyti judėjimo apribojimus reaguojant į COVID-19 pandemiją. Joje taip pat nustatoma bendra galimų priemonių keliautojams, atvykstantiems iš didesnės rizikos zonų, taikymo tvarka. Joje valstybėms narėms rekomenduojama koordinuoti veiksmus ir, nustačius judėjimo suvaržymus, informuoti visuomenę;

(5)

atsižvelgiant į tai, kad asmenų judėjimo laisvė vidaus rinkoje, kaip nurodyta SESV 26 straipsnyje, yra neatsiejamai susijusi su asmenų kontrolės prie vidaus sienų Šengeno erdvėje netaikymu, kaip nurodyta SESV 67 ir 77 straipsniuose, ir siekiant laikytis Šengeno acquis vientisumo ir darnos principo, šia rekomendacija turėtų būti užtikrinta, kad valstybės narės, taikydamos Šengeno acquis nuostatas dėl asmenų patikrinimų, nepaisant jų pilietybės, netaikymo prie vidaus sienų, laikytųsi to paties suderinto požiūrio;

(6)

todėl valstybės narės, užtikrindamos, kad asmenims, nepaisant jų pilietybės, nebūtų taikomi patikrinimai Šengeno erdvėje prie vidaus sienų, taip pat turėtų taikyti Rekomendacijoje (ES) 2020/1475 nustatytus principus, bendrus kriterijus ir bendrą priemonių taikymo tvarką;

(7)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir SESV pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šią rekomendaciją ir ji nėra jai privaloma ar taikoma. Kadangi ši rekomendacija grindžiama Šengeno acquis, remdamasi minėto Protokolo 4 straipsniu, per šešis mėnesius po to, kai Taryba nusprendžia dėl šios rekomendacijos, Danija turi nuspręsti, ar ji ją įgyvendins;

(8)

šia rekomendacija plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (2); todėl Airija nedalyvauja priimant šią rekomendaciją ir ji nėra jai privaloma ar taikoma;

(9)

Bulgarijos, Kroatijos, Kipro ir Rumunijos atžvilgiu šia rekomendacija yra plėtojama Šengeno acquis, kaip apibrėžta atitinkamai 2003 m. Stojimo akto 3 straipsnio 2 dalyje, 2005 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje ir 2011 m. Stojimo akto 4 straipsnio 2 dalyje;

(10)

Islandijos ir Norvegijos atžvilgiu šia rekomendacija plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos Tarybos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarime dėl pastarųjų asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Tarybos sprendimo 1999/437/EB (3) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį;

(11)

Šveicarijos atžvilgiu šia rekomendacija plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB (4) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Tarybos sprendimo 2008/146/EB (5) 3 straipsniu;

(12)

Lichtenšteino atžvilgiu šia rekomendacija plėtojamos Šengeno acquis nuostatos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos, Europos bendrijos, Šveicarijos Konfederacijos ir Lichtenšteino Kunigaikštystės protokole dėl Lichtenšteino Kunigaikštystės prisijungimo prie Europos Sąjungos, Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl Šveicarijos Konfederacijos asociacijos įgyvendinant, taikant ir plėtojant Šengeno acquis, kurios patenka į Sprendimo 1999/437/EB (6) 1 straipsnio A punkte nurodytą sritį, minėtą sprendimą taikant kartu su Sprendimo 2011/350/ES (7) 3 straipsniu,