ISSN 1977-0723

Europos Sąjungos

oficialusis leidinys

L 130

European flag  

Leidimas lietuvių kalba

Teisės aktai

66 metai
2023m. gegužės 16d.


Turinys

 

I   Įstatymo galią turintys teisės aktai

Puslapis

 

 

REGLAMENTAI

 

*

2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/955, kuriuo įsteigiamas Socialinis klimato fondas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1060

1

 

*

2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/956, kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas ( 1 )

52

 

*

2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/957, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/757 siekiant numatyti, kad į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą būtų įtraukta jūrų transporto veikla, ir numatyti papildomų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir teršalų iš papildomų laivų tipų išmetimo stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą ( 1 )

105

 

 

DIREKTYVOS

 

*

2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/958, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, kiek tai susiję su aviacijos sektoriaus indėliu siekiant visos Sąjungos ekonomikos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo ir tinkamu pasaulinės rinkos priemonės įgyvendinimu ( 1 )

115

 

*

2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/959, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje, ir Sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo ( 1 )

134

 


 

(1)   Tekstas svarbus EEE.

LT

Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį.

Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė.


I Įstatymo galią turintys teisės aktai

REGLAMENTAI

2023 5 16   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 130/1


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/955

2023 m. gegužės 10 d.

kuriuo įsteigiamas Socialinis klimato fondas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1060

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalies d punktą, 192 straipsnio 1 dalį bei 194 straipsnio 2 dalį ir 322 straipsnio 1 dalies a punktą,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

2016 m. lapkričio 4 d. įsigaliojo 2015 m. gruodžio 12 d. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (angl. UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas (4) (toliau – Paryžiaus susitarimas). Paryžiaus susitarimo šalys susitarė užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Tas įsipareigojimas buvo sustiprintas 2021 m. lapkričio 13 d. pagal UNFCCC priimtu Glazgo klimato paktu, kuriuo UNFCCC šalių konferencijoje, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo Šalių susirinkimas, buvo pripažinta, kad klimato kaitos poveikis bus daug mažesnis, jei temperatūra padidės 1,5 °C, palyginti su 2 °C, ir nuspręsta toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C;

(2)

2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ (toliau – Europos žaliasis kursas) nustatyta nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į tvarią, teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje ne vėliau kaip 2050 m. visai nebus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio, o ekonomikos augimas bus atsietas nuo išteklių naudojimo. Europos žaliuoju kursu taip pat siekiama atkurti, apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Galiausiai jame laikomasi požiūrio, kad ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki, nė vieno nepaliekant nuošalyje;

(3)

priėmusi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119 (5), Sąjunga savo teisėje įtvirtino tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą ir po to užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų balansą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos tikslas iki 2030 m. ES viduje išmetamą grynąjį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (išmetamą kiekį atėmus absorbentais pašalintą kiekį) sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Visi ekonomikos sektoriai turėtų prisidėti, kad būtų pasiektas šis tikslas;

(4)

2020 m. gruodžio 10–11 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose patvirtintas privalomas Sąjungos vidaus grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslas, kartu pabrėžiant, kaip svarbu atsižvelgti į teisingumo ir solidarumo principus ir nė vieno nepalikti nuošalyje. Tos išvados buvo dar kartą patvirtintos 2021 m. gegužės 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose, kuriose Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos greitai pateikti teisės aktų rinkinį ir kartu nuodugniai išnagrinėti poveikį aplinkai ir ekonominį bei socialinį poveikį valstybių narių lygmeniu;

(5)

Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plane, patvirtintame 2021 m. birželio 24–25 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose, pabrėžiamas poreikis stiprinti socialines teises ir Europos socialinį aspektą visose Sąjungos politikos srityse. Pagal Europos socialinių teisių ramsčio 20 principą „kiekvienas turi teisę naudotis kokybiškomis pagrindinėmis paslaugomis, be kita ko, vandens tiekimo, sanitarijos, energetikos, transporto, finansinėmis paslaugomis, taip pat skaitmeninio ryšio paslaugomis. Asmenims, neturintiems galimybių naudotis tokiomis paslaugomis, turi būti teikiama parama suteikiant tokią galimybę“;

(6)

2021 m. gegužės 8 d. Porto deklaracijoje dar kartą patvirtintas Europos Vadovų Tarybos įsipareigojimas siekti socialinės Europos stiprinant sąžiningą pertvarką ir jos ryžtas toliau stiprinti Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimą Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis, deramai atsižvelgiant į atitinkamas kompetencijas ir subsidiarumo bei proporcingumo principus;

(7)

norint įgyvendinti įsipareigojimą siekti poveikio klimatui neutralumo, Sąjungos klimato ir energetikos srities teisės aktai buvo peržiūrėti ir iš dalies pakeisti siekiant paspartinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą;

(8)

tie pakeitimai turi skirtingą ekonominį ir socialinį poveikį įvairiems ekonomikos sektoriams, piliečiams ir valstybėms narėms. Visų pirma pastatų, kelių transporto ir papildomuose sektoriuose, kurių neapima Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB I priedas (6), išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimas į tos direktyvos taikymo sritį turėtų tapti papildoma ekonomine paskata investuoti į iškastinio kuro suvartojimo mažinimą ir taip paspartinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą. Kartu su kitomis priemonėmis vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu tai turėtų prisidėti mažinant energijos nepriteklių ir transporto galimybių nepriteklių, sumažinti su pastatais ir kelių transportu susijusias išlaidas ir, kai aktualu, suteikti naujų galimybių kurti kokybiškas darbo vietas ir vykdyti tvarias investicijas, visapusiškai laikantis Europos žaliojo kurso tikslų;

(9)

tačiau šioms investicijoms finansuoti reikia išteklių. Be to, tikėtina, kad prieš įvykdant tokias investicijas, namų ūkių ir transporto naudotojų patiriamos šildymo, vėsinimo, maisto gaminimo ir kelių transporto išlaidos padidės, nes kuro tiekėjai, kuriems taikomos pareigos pagal pastatams ir kelių transportui skirtų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, su anglies dioksidu susijusias išlaidas perkelia vartotojams;

(10)

sunku įvertinti ex ante ekonominį ir socialinį poveikį, kurį darys su klimato kaita susijusi pertvarka. Siekiant didesnio klimato srities užmojo, reikės didelių viešųjų ir privačiųjų išteklių. Investicijos į energijos vartojimo efektyvumo priemones, taip pat į atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamas šildymo sistemas, tokias kaip šildymą naudojant elektrinius šilumos siurblius, šildymą ir vėsinimą rajonų lygmeniu ir dalyvavimą atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijose, yra veiksmingas būdas mažinti priklausomybę nuo importo ir išmetamųjų teršalų kiekį, kartu didinant Sąjungos atsparumą. Būtinas specialus finansavimas pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams remti;

(11)

iškastinio kuro kainų padidėjimas gali padaryti neproporcingai didelį poveikį pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams, kurie didesnę dalį savo pajamų išleidžia energijai ir transportui, kurie tam tikruose regionuose neturi galimybės naudotis alternatyviais, įperkamais judumo ir transporto sprendimais ir kuriems gali pritrūkti finansinių pajėgumų investuoti į iškastinio kuro suvartojimo mažinimą. Geografiniai ypatumai, būdingi, pavyzdžiui, saloms, atokiausiems regionams ir teritorijoms, kaimo ar atokiems regionams, mažiau prieinamoms periferijoms, kalnuotoms vietovėms arba atsiliekančioms vietovėms, gali turėti specifinį poveikį namų ūkių, labai mažų įmonių ir transporto naudotojų pažeidžiamumui transporto galimybių nepritekliaus kontekste. Todėl, kai taikytina ir aktualu, į tuos geografinius ypatumus turėtų būti atsižvelgiama rengiant priemones ir investicijas, kuriomis remiami pažeidžiami namų ūkiai, pažeidžiamos labai mažos įmonės ir pažeidžiami transporto naudotojai;

(12)

dalis pajamų, gautų įtraukus pastatus, kelių transportą ir papildomus sektorius į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį, turėtų būti panaudojamos siekiant spręsti socialinio poveikio, atsirandančio dėl šio įtraukimo, klausimą, kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki ir nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje. Bendra pagal šį reglamentą įsteigiamo Socialinio klimato fondo (toliau – Fondas) suma turėtų atspindėti siekiamą dekarbonizacijos lygį, susijusį su pastatų, kelių transporto ir papildomuose sektoriuose išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimu į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį;

(13)

dalį pajamų panaudoti tam, kad būtų sprendžiamas socialinio poveikio, atsirandančio dėl pastatų, kelių transporto ir papildomų sektorių įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį, yra dar aktualiau atsižvelgiant į esamą energijos nepritekliaus lygį. Energijos nepriteklius – tai tokia padėtis, kai namų ūkiai negali gauti deramą gyvenimo lygį ir sveikatą užtikrinančių pagrindinių energetikos paslaugų, tokių kaip šildymu užtikrinama tinkamą šiluma, vėsinimas, kai temperatūra pakyla, ir šildymas, apšvietimas, taip pat energija elektros prietaisams. 2021 m. visoje Sąjungoje atliktos apklausos, apėmusios maždaug 34 milijonus europiečių, metu beveik 6,9 % Sąjungos gyventojų teigė, kad jie neišgali pakankamai apšildyti savo namų. Todėl energijos nepriteklius yra vienas didžiausių Sąjungos iššūkių. Socialiniai tarifai ar laikina tiesioginė pajamų parama gali iškart palengvinti energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių padėtį trumpuoju laikotarpiu, tačiau teikti tvarius sprendimus ir veiksmingai padėti kovoti su energijos nepritekliumi galima tik taikant tikslines struktūrines priemones, visų pirma pastatų renovaciją, įskaitant galimybę naudotis atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir aktyvų atsinaujinančiųjų energijos išteklių propagavimą naudojantis informavimo ir informuotumo didinimo priemonėmis, skirtomis namų ūkiams, ir pastatų renovaciją, kuria prisidedama prie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/31/ES (7) nustatytų tikslų. Energijos nepritekliaus apibrėžtį pagal šį reglamentą turėtų būti galima atnaujinti siekiant atsižvelgti į derybų dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo (nauja redakcija) rezultatus;

(14)

laikantis holistinio požiūrio į pastatų renovaciją, kuriuo labiau atsižvelgiama į žmones, kuriems gresia atskirtis, t. y. tuos, kurie Sąjungoje labiausiai kenčia nuo energijos nepritekliaus, galima būtų sumažinti energijos paklausą. Todėl Fondo teikiama parama pastatų sektoriui turėtų būti siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, kad būtų sumažintas energijos suvartojimas kiekviename namų ūkyje ir tai būtų pastebima sutaupytų pinigų požiūriu, todėl tai būtų viena iš kovos su energijos nepritekliumi priemonių. Direktyvos 2010/31/ES peržiūra taptų tų tikslų, kuriuos reikia pasiekti, pagrindu, todėl į ją reikėtų atsižvelgti įgyvendinant šį reglamentą;

(15)

kadangi transporto galimybių nepriteklius Sąjungos lygmeniu dar nėra apibrėžtas, tokia apibrėžtis turėtų būti nustatyta šio reglamento tikslais. Kaip pripažįstama 2022 m. birželio 16 d. Tarybos rekomendacijoje dėl sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos užtikrinimo (8), transporto galimybių nepriteklius gali tapti dar aktualesniu klausimu, dėl jo sumažėtų galimybės, visų pirma pažeidžiamiems asmenims ir namų ūkiams, vykdyti būtiniausią socialinę ir ekonominę veiklą ir naudotis esminėmis paslaugomis, pavyzdžiui, susijusiomis su užimtumu, švietimu ar sveikatos priežiūra. Transporto galimybių nepriteklių paprastai lemia vienas ar keli veiksniai, pavyzdžiui, mažos pajamos, didelės išlaidos kurui arba įperkamo ar prieinamo privataus ar viešojo transporto trūkumas. Transporto galimybių nepriteklius gali ypač paveikti asmenis ir namų ūkius kaimo, salų, periferinėse, kalnuotose, atokiose ir sunkiau prieinamose vietovėse arba mažiau išsivysčiusiuose regionuose ar teritorijose, įskaitant mažiau išsivysčiusias priemiestines zonas ir atokiausius regionus;

(16)

todėl turėtų būti įsteigtas Fondas, kad būtų teikiamos lėšos valstybėms narėms ir jos galėtų remti savo politikos priemones, kuriomis sprendžiamas klausimas, susijęs su socialiniu poveikiu, kurį pastatams ir kelių transportui skirtų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos nustatymas daro pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams. To reikėtų siekti visų pirma teikiant laikiną tiesioginę pajamų paramą ir pasitelkiant priemones bei investicijas, skirtas priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti, didinant pastatų energijos vartojimo efektyvumą, mažinant pastatų, neatsižvelgiant į tai, kam tie pastatai priklauso, šildymo ir vėsinimo sistemų dekarbonizaciją, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energijos integravimą, taip pat suteikiant geresnes galimybes naudotis visai netaršaus ir mažataršio judumo bei transporto priemonėmis, taip suteikiant naudos pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams. Reikia atkreipti dėmesį į įvairias nuomojamo būsto formas, be kita ko, privataus būsto nuomos rinkoje. Kaip priemonės galėtų būti įtrauktos finansinė parama arba fiskalinės paskatos, pavyzdžiui, renovacijos išlaidų atskaitymas iš nuomos mokesčio, siekiant atsižvelgti į nuomininkus ir socialiniuose būstuose gyvenančius asmenis;

(17)

kiekviena valstybė narė turėtų pateikti Komisijai socialinį klimato planą (toliau – planas). Planai turėtų būti pateikti ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d., kad juos būtų galima atidžiai ir laiku apsvarstyti. Į planus turėtų būti įtrauktas investicijų komponentas, skatinantis ilgalaikį priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo sprendimą, taip pat galėtų būti numatytos kitos priemonės, įskaitant laikiną tiesioginę pajamų paramą, kad trumpesniuoju laikotarpiu būtų sumažintas neigiamas poveikis pajamoms. Planais turėtų būti siekiama dviejų tikslų. Pirma, pagal juos turėtų būti teikiami reikiami ištekliai pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams, kad jie galėtų finansuoti ir vykdyti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą, šildymo ir vėsinimo sistemų dekarbonizaciją, taip pat į visai netaršias ir mažataršes transporto bei judumo priemones, be kita ko, teikiant kuponus, subsidijas ar nulinių palūkanų paskolas. Antra, jais turėtų būti mažinamas iškastinio kuro kainų didėjimo poveikis pažeidžiamiausiems asmenims ir taip užkertamas kelias energijos nepritekliui ir transporto galimybių nepritekliui pereinamuoju laikotarpiu, kol šios investicijos bus įvykdytos. Planais galėtų būti remiamos galimybės gauti įperkamą efektyviai energiją vartojantį būstą, įskaitant socialinį būstą. Įgyvendindamos priemones, kuriomis remiami pažeidžiami transporto naudotojai, valstybės narės turėtų turėti galimybę savo planuose teikti pirmenybę paramai visai netaršioms transporto priemonėms, su sąlyga, kad tai įperkamas ir įgyvendinamas sprendimas.

(18)

valstybės narės, konsultuodamosi su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis, ekonominiais ir socialiniais partneriais ir atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, turi daugiausia galimybių parengti, įgyvendinti ir, kai aktualu, iš dalies keisti planus, kurie yra tikslingai pritaikyti prie jų vietinių, regioninių ir nacionalinių aplinkybių, jų esamos atitinkamų sričių politikos ir numatyto kitų atitinkamų Sąjungos fondų lėšų naudojimo. Viešos konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais turėtų būti vykdomos kiekvieną kartą, kai Komisija turi įvertinti planą. Taip galima geriausiai atspindėti plačią situacijų įvairovę, specifines vietos ir regioninių valdžios institucijų, ekonominių ir socialinių partnerių, atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų institucijų, pramonės suinteresuotųjų subjektų ir socialinio dialogo atstovų žinias, taip pat nacionalines aplinkybes ir prisidėti prie bendros paramos pažeidžiamiems asmenims efektyvumo ir veiksmingumo;

(19)

planai turėtų būti kuriami glaudžiai bendradarbiaujant su Komisija ir rengiami pagal pateiktą šabloną. Siekiant išvengti pernelyg didelės administracinės naštos, valstybės narės turėtų turėti galimybę atlikti nedidelius koregavimus arba ištaisyti korektūros klaidas planuose, tiesiog pranešdamos apie tuos pakeitimus Komisijai. Nedideli koregavimai turėtų būti tokie, kai plane numatyta siektina reikšmė padidinama arba sumažinama mažiau nei 5 %;

(20)

siekiant teisingo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, labai svarbu užtikrinti, kad priemonės ir investicijos būtų visų pirma skirtos energijos nepriteklių patiriantiems ar pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams. Paramos priemonės, skirtos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui skatinti, turėtų padėti valstybėms narėms spręsti socialinio poveikio, kylančio dėl pastatų ir kelių transporto sektoriuose taikomos apyvartinių taršos leidimų prekybos, klausimą;

(21)

kol šiomis investicijomis bus padarytas poveikis mažinant išlaidas ir išmetamųjų teršalų kiekius, tinkama tikslinė tiesioginė pajamų parama, skirta pažeidžiamiems namų ūkiams ir pažeidžiamiems transporto naudotojams, prisidėtų mažinant energijos ir judumo išlaidas ir būtų remiama teisinga pertvarka. Tiesioginė pajamų parama turėtų būti vertinama kaip būstų ir transporto sektorių dekarbonizaciją papildanti laikina priemonė. Parama nebūtų nuolatinė, nes ją teikiant nepašalinamos pagrindinės energijos nepritekliaus ir transporto galimybių nepritekliaus priežastys. Tokia parama turėtų būti naudojama tik atsakant į su tiesioginiu pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį poveikį, o ne su elektros energijos ar šildymo išlaidomis, susijusiomis su elektros energijos ir šilumos gamybos įtraukimu į tos direktyvos taikymo sritį. Teisė gauti tokią tiesioginę pajamų paramą turėtų galioti ribotą laiką. Tiesioginės pajamų paramos gavėjams, kaip bendros paramos gavėjų grupės nariams, turėtų būti skirtos priemonės ir investicijos, kuriomis siekiama veiksmingai padėti tiems gavėjams išeiti iš energijos nepritekliaus ir transporto galimybių nepritekliaus situacijos. Todėl į planus turėtų būti įtraukta tiesioginė pajamų parama, su sąlyga, kad į juos taip pat bus įtrauktos ilgalaikio poveikio priemonės ar investicijos, skirtos pažeidžiamiems namų ūkiams ir pažeidžiamiems transporto naudotojams, kurie gauna tiesioginę pajamų paramą;

(22)

valstybės narės turėtų didinti pažeidžiamų namų ūkių, pažeidžiamų labai mažų įmonių ir pažeidžiamų transporto naudotojų informuotumą, teikdamos tikslinę, prieinamą ir įperkamą informaciją, švietimą ir patarimus dėl ekonomiškai efektyvių priemonių bei investicijų ir esamos paramos, be kita ko, pasitelkdamos pastatų energijos vartojimo auditą, specialiai pritaikytas konsultacijas energetikos klausimais, taip pat specialiai pritaikytas judumo valdymo paslaugas;

(23)

atsižvelgiant į tai, kaip svarbu kovoti su klimato kaita laikantis Paryžiaus susitarimo įpareigojimų ir įsipareigojimo siekti Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų, priemonės ir investicijos pagal šį reglamentą turi atitikti tikslą, kad bent 30 % viso Sąjungos biudžeto pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, nustatytą Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 (9) (2021–2027 m. DFP), ir visos sumos pagal Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę, nustatytą Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 (10), taip pat bent 37 % visos sumos pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/241 (11), turėtų būti išleista klimato srities tikslams integruoti. Priemonės ir investicijos pagal šį reglamentą taip pat turi atitikti užmojį 2024 m. 7,5 % metinių išlaidų pagal 2021–2027 DFP skirti biologinės įvairovės tikslams, o 2026 m. ir 2027 m. biologinės įvairovės tikslams skirti 10 % metinių išlaidų pagal 2021–2027 DFP, kartu atsižvelgiant į esamą klimato srities ir biologinės įvairovės tikslų dubliavimąsi.

Tuo tikslu Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1060 (12) I priede nustatyta metodika turėtų būti naudojama Fondo išlaidoms žymėti. Fondo lėšomis turėtų būti remiamos priemonės ir investicijos, kuriomis visapusiškai laikomasi Sąjungos klimato ir aplinkos apsaugos standartų bei prioritetų ir reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/852 (13) 17 straipsnyje. Į planus turėtų būti įtrauktos tik tokios priemonės ir investicijos. Paprastai turėtų būti laikoma, kad numatomas tiesioginės pajamų paramos priemonių poveikis aplinkos tikslams yra nereikšmingas, todėl jos turėtų būti laikomos atitinkančiomis reikšmingos žalos nedarymo principą. Gerokai prieš rengiant planus, Komisija turėtų paskelbti technines rekomendacijas valstybėms narėms. Gairėse turėtų būti paaiškinta, kaip priemonės ir investicijos turi atitikti reikšmingos žalos nedarymo principą;

(24)

energijos nepritekliaus ir transporto galimybių nepritekliaus poveikis moterims yra neproporcingas, visų pirma poveikis vienišoms motinoms, kurios sudaro 85 % nepilnų šeimų, taip pat vienišoms moterims, moterims su negalia ir vyresnio amžiaus moterims, kurios gyvena vienos. Be to, moterų judumo modeliai skiriasi ir yra sudėtingesni. Nepilnoms šeimoms, kuriose yra išlaikomų vaikų, kyla itin didelė vaikų skurdo rizika. Siekiant užtikrinti, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje, rengiant ir įgyvendinant planus turi būti užtikrinama ir skatinama lyčių lygybė ir lygios galimybės visiems, šių tikslų integravimas, taip pat asmenų su negalia prieinamumo teisės;

(25)

aktyvieji vartotojai, piliečių energetikos bendrijos ir tarpusavio prekyba atsinaujinančiųjų išteklių energija gali padėti valstybėms narėms pasiekti šio reglamento tikslus pasitelkiant piliečių inicijuotą požiūrį pagal principą „iš apačios į viršų“. Jos įgalina ir angažuoja vartotojus ir sudaro galimybes tam tikroms namų ūkių vartotojų grupėms dalyvauti energijos vartojimo efektyvumo priemonėse ir investicijose, remti atsinaujinančiųjų išteklių energijos naudojimą namų ūkiuose ir tuo pačiu prisidėti prie kovos su energijos nepritekliumi. Todėl valstybės narės turėtų skatinti piliečių energetikos bendrijų ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrijų vaidmenį ir laikyti jas reikalavimus atitinkančiais Fondo paramos gavėjais;

(26)

valstybės narės turėtų į planus įtraukti finansuotinas priemones ir investicijas, numatomas tų priemonių ir investicijų išlaidas ir nacionalinį įnašą. Teikdamos savo planus, valstybės narės turėtų nurodyti bendras numatomas išlaidas be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), kad planus būtų galima palyginti. Į planus taip pat turėtų būti įtrauktos pagrindinės tarpinės ir siektinos reikšmės, kad būtų galima įvertinti priemonių ir investicijų įgyvendinimo veiksmingumą;

(27)

Fondo veikla ir planai turėtų derėti su valstybių narių numatytomis reformomis ir įsipareigojimais, valstybių narių prisiimtais pagal jų atnaujintus integruotus nacionalinius energetikos ir klimato srities veiksmų planus, apie kuriuos pranešta laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 (14), pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl energijos vartojimo efektyvumo (nauja redakcija), pagal Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą, pagal sanglaudos politikos programas laikantis Reglamento (ES) 2021/1060, pagal teritorinius teisingos pertvarkos planus laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1056 (15), pagal gaivinimo ir atsparumo planus laikantis Reglamento (ES) 2021/241, pagal Modernizavimo fondą, kaip nurodyta Direktyvos 2003/87/EB 10d straipsnyje, ir pagal valstybių narių ilgalaikes pastatų renovacijos strategijas laikantis Direktyvos 2010/31/ES, ir turėtų būti grindžiami tomis reformomis ir įsipareigojimais. Siekiant užtikrinti administracinį veiksmingumą, kai taikytina, į planus įtraukta informacija turėtų atitikti tuos teisėkūros procedūra priimtus aktus ir planus;

(28)

kad planavimas būtų veiksmingesnis, valstybės narės savo planuose turėtų nurodyti apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, nustatytos pagal Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių, taikymo atidėjimo pagal tos direktyvos 30k straipsnį pasekmes. Tuo tikslu visa svarbi plane pateiktina informacija turėtų būti kruopščiai atskirta ją padalijant į du scenarijus, t. y. aprašant ir kiekybiškai įvertinant būtinus priemonių, investicijų, tarpinių reikšmių, siektinų reikšmių, nacionalinio įnašo sumos ir visų kitų svarbių plano elementų koregavimus;

(29)

Sąjunga turėtų remti valstybes nares finansinėmis priemonėmis, kad jos įgyvendintų savo planus naudodamosi Fondo lėšomis. Lėšos iš Fondo turėtų būti išmokamos su sąlyga, kad pasiekiamos planuose nurodytos tarpinės ir siektinos reikšmės. Taip būtų sudarytos galimybės atsižvelgti į nacionalines aplinkybes ir prioritetus, kartu supaprastinant finansavimą, sudarant palankesnes sąlygas finansavimą Fondo lėšomis sujungti su kitomis nacionalinėmis išlaidų programomis ir kartu užtikrinant Sąjungos lėšų naudojimo poveikį ir sąžiningumą;

(30)

Fondas išimties tvarka ir laikinai turėtų būti finansuojamas iš pajamų, gautų aukcione pardavus 50 mln. apyvartinių taršos leidimų pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8b dalį, 150 mln. apyvartinių taršos leidimų pagal tos direktyvos 30d straipsnio 3 dalį ir papildomų apyvartinių taršos leidimų kiekį pagal tos direktyvos 30d straipsnio 4 dalį, kurios turėtų sudaryti išorės asignuotąsias pajamas. Iš esmės didžiausia Fondo įgyvendinimui 2026–2032 m. laikotarpiu skirta suma turėtų būti 65 000 000 000 EUR. Komisija turi užtikrinti apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas tos direktyvos IVa skyrius, pardavimą aukcione. Jei pagal tą skyrių nustatytos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymas atidedamas iki 2028 m. pagal tos direktyvos 30k straipsnį, didžiausia Fondo įgyvendinimui skirta suma turėtų būti 54 600 000 000 EUR. Ta suma ir metinės sumos atspindi didesnį finansavimo poreikį Fondo veiklos pradžioje. Kiekvienai valstybei narei turėtų būti apskaičiuotas didžiausias finansinis asignavimas, remiantis paskirstymo metodika, pagal kurią visų pirma papildoma parama teikiama toms valstybėms narėms, kurioms pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimas į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį daro didesnį poveikį. Atsižvelgiant į tai, kad išorės asignuotosios pajamos turi būti skiriamos aukcionuose pardavus apyvartinius taršos leidimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8b dalį, 30d straipsnio 3 dalį ir 30d straipsnio 4 dalį, būtina numatyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (16) 22 straipsnio 2 dalies, kad Sąjunga galėtų kiekvienais metais numatyti skirti sumas, būtinas mokėjimams valstybėms narėms pagal šį reglamentą, kad būtų padengti asignavimai, atitinkantys asignuotąsias pajamas;

(31)

valstybės narės turėtų padengti bent 25 % bendrų numatomų savo planų išlaidų;

(32)

biudžetiniai įsipareigojimai galėtų būti atitinkamai suskirstyti į metines dalis. Susitarimuose su valstybėmis narėmis, kurie yra individualūs teisiniai įsipareigojimai, turėtų būti atsižvelgiama, inter alia, į Direktyvos 2003/87/EB 30k straipsnyje nurodytą atvejį, kuris gali lemti apyvartinių taršos leidimų prekybos taikymo pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams pradžios atidėjimą vieniems metams. Tuose susitarimuose taip pat turėtų būti atsižvelgiama į bet kokią Sąjungai galinčią kilti finansinę riziką, dėl kurios gali prireikti iš dalies pakeisti atskirus teisinius įsipareigojimus turint galvoje laikino ir išimtinio Fondo finansavimo išorės asignuotosiomis pajamomis, gautomis pardavus apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos leidimus, ypatumus;

(33)

siekiant užtikrinti papildomų Fondo išteklių, valstybės narės turėtų turėti galimybę prašyti perkelti į Fondą išteklius iš sanglaudos politikos programų, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1060, laikantis tame reglamente nustatytų sąlygų. Siekiant suteikti valstybėms narėms pakankamai lankstumo įgyvendinant savo asignavimus pagal Fondą, turėtų būti įmanoma perkelti išteklius iš jų metinių finansinių asignavimų į lėšas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, kaip numatyta Reglamente (ES) 2021/1060, neviršijant 15 % viršutinės ribos. Siekiant sumažinti administracinę naštą, atsirandančią dėl to, kad ištekliai iš jų metinių finansinių asignavimų iš Fondo paeiliui perkeliami į lėšas, kurioms taikomas pasidalijamasis valdymas, patenkantis į Reglamento (ES) 2021/1060 taikymo sritį, atitinkamas vienos ar daugiau programų pakeitimas iš esmės turėtų būti reikalingas tik vieną kartą, laikantis tam tikrų sąlygų, kad būtų užtikrinta veiksminga finansų kontrolė. Tolesnius perkėlimus turėtų būti galima atlikti vėlesniais metais, Komisijai pateikiant finansines lenteles, su sąlyga, kad pakeitimai susiję tik su finansinių išteklių padidėjimu, nedarant daugiau jokių atitinkamos programos pakeitimų;

(34)

Fondo lėšomis turėtų būti remiamos priemonės, kurios atitinka Sąjungos finansavimo papildomumo principą. Fondo lėšos neturėtų būti naudojamos pasikartojančioms nacionalinėms biudžeto išlaidoms padengti, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, įskaitant planuose nurodytų techninės pagalbos veiksmų išlaidų apmokėjimą;

(35)

siekiant užtikrinti veiksmingą, skaidrų ir nuoseklų lėšų paskirstymą ir patikimo finansų valdymo principo laikymąsi, veiksmai, vykdomi pagal šį reglamentą, turėtų derėti su vykdomomis nacionalinėmis ir, kai tinkama, regioninėmis Sąjungos programomis ir jas papildyti, kartu vengiant dvigubo tų pačių išlaidų finansavimo Fondo lėšomis ir pagal kitas Sąjungos programas. Visų pirma, Komisija ir valstybė narė turėtų užtikrinti veiksmingą koordinavimą visais proceso etapais, kad būtų apsaugotas finansavimo šaltinių nuoseklumas, suderinamumas, papildomumas ir sąveika. Todėl iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama, kad, teikdamos savo planus Komisijai, jos pateiktų atitinkamą informaciją apie esamą ar planuojamą Sąjungos finansavimą. Finansinė parama iš Fondo turėtų papildyti paramą, teikiamą pagal kitas Sąjungos programas ir priemones. Fondo lėšomis finansuojamas priemones ir investicijas turėtų būti galima finansuoti pagal kitas Sąjungos programas ir priemones, su sąlyga, kad tokia parama nekompensuojamos tos pačios išlaidos;

(36)

mokėjimai turėtų būti atliekami remiantis Komisijos sprendimu, kuriuo leidžiamas lėšų išmokėjimas atitinkamai valstybei narei. Todėl būtina nukrypti nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 116 straipsnio 2 dalies, kad mokėjimo terminą galima būtų pradėti skaičiuoti nuo Komisijos pranešimo apie tą sprendimą atitinkamai valstybei narei dienos, o ne nuo dienos, kurią gaunamas mokėjimo prašymas;

(37)

išnagrinėjusi visus per tam tikrą laikotarpį gautus mokėjimo prašymus ir jei pagal Direktyvos 2003/87/EB 30d straipsnio 4 dalį Fondui skirtų pajamų nepakanka valstybių narių pateiktiems mokėjimo prašymams patenkinti, Komisija valstybėms narėms turėtų mokėti proporcingai, kad būtų taikomas vienodas požiūris į valstybes nares. Kitu mokėjimo prašymų laikotarpiu Komisija turėtų teikti pirmenybę toms valstybėms narėms, kurioms mokėjimai ankstesniu mokėjimo prašymų laikotarpiu buvo uždelsti, ir tik po to tenkinti naujai pateiktus mokėjimo prašymus;

(38)

siekiant palengvinti planų rengimą ir užtikrinti skaidrias stebėsenos ir vertinimo taisykles, į šio reglamento priedus turėtų būti įtrauktas bendrųjų rodiklių sąrašas ir planų šablonas. Valstybės narės turėtų turėti galimybę naudoti atitinkamus bendruosius rodiklius, kad savo planuose nustatytų tarpines ir siektinas reikšmes. Į bendrųjų rodiklių sąrašą turėtų būti įtraukti bendrieji rodikliai pažangos ataskaitoms teikti ir planų bei Fondo įgyvendinimo stebėsenos ir vertinimo tikslu;

(39)

Fondas turėtų būti įgyvendinamas laikantis patikimo finansų valdymo principo, be kita ko, užtikrinant veiksmingą sukčiavimo, mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevenciją ir baudžiamąjį persekiojimą už juos. Fondui taikomas bendras Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimas teisinės valstybės principų pažeidimų valstybėse narėse atveju, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2092 (17);

(40)

patikimo finansų valdymo tikslais ir kartu išlaikant rezultatais grindžiamą Fondo pobūdį, turėtų būti nustatytos konkrečios taisyklės dėl biudžetinių įsipareigojimų, lėšų mokėjimo, jų mokėjimo sustabdymo ir susigrąžinimo, taip pat dėl su finansine parama susijusių susitarimų nutraukimo. Valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad lėšų naudojimas, susijęs su Fondo lėšomis remiamomis priemonėmis, atitiktų taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tokia parama, kai taikytina, būtų teikiama laikantis Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių. Visų pirma jos turėtų užtikrinti sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevenciją, nustatymą ir ištaisymą, ir kad būtų išvengta dvigubo finansavimo Fondo lėšomis ir pagal kitas Sąjungos programas. Jei atitinkama valstybė narė planą įgyvendina nepatenkinamai arba jei esama šiurkščių pažeidimų, t. y. sukčiavimo, korupcijos atvejų ir interesų konfliktų, susijusių su Fondo lėšomis remiamomis priemonėmis, arba jei šiurkščiai pažeidžiamos su finansine parama susijusiuose susitarimuose nustatytos pareigos, turėtų būti įmanoma sustabdyti šių susitarimų taikymą ir juos nutraukti, taip pat sumažinti arba susigrąžinti finansinį asignavimą. Jeigu su finansine parama susijęs susitarimas nutraukiamas arba sumažinamas ir susigrąžinamas finansinis asignavimas, tos sumos turėtų būti paskirstytos valstybėms narėms nė vėliau kaip 2033 m. gruodžio 31 d., laikantis Direktyvos 2003/87/EB 30d straipsnio 5 dalyje nustatytų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo taisyklių. Turėtų būti nustatytos tinkamos prieštaravimų procedūros, siekiant užtikrinti, kad Komisijos sprendime dėl sumų mokėjimo sustabdymo ir išmokėtų sumų susigrąžinimo, taip pat dėl su finansine parama susijusių susitarimų nutraukimo būtų gerbiama valstybių narių teisė pateikti pastabų;

(41)

Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų veiksmingai apsaugoti Sąjungos finansiniai interesai. Nors pagrindinė atsakomybė užtikrinti, kad Fondas būtų įgyvendinamas laikantis atitinkamos Sąjungos ir nacionalinės teisės, tenka pačiai valstybei narei, Komisija turėtų turėti galimybę gauti pakankamą valstybių narių garantiją tuo atžvilgiu. Tuo tikslu, įgyvendindamos Fondą, valstybės narės turėtų užtikrinti veiksmingos ir efektyvios vidaus kontrolės sistemos veikimą ir turėtų susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas arba netinkamai panaudotas sumas. Tuo atžvilgiu valstybės narės turėtų turėti galimybę remtis savo įprastomis nacionalinio biudžeto valdymo sistemomis. Valstybės narės turėtų rinkti, registruoti ir saugoti elektroninėje sistemoje standartinių kategorijų duomenis ir informaciją, kad būtų galima užkirsti kelią šiurkštiems pažeidimams, susijusiems su Fondo lėšomis remiamomis priemonėmis ir investicijomis, t. y. sukčiavimui, korupcijai ir interesų konfliktams, juos nustatyti ir ištaisyti. Komisija turėtų suteikti galimybę naudotis informacijos ir stebėsenos sistema, įskaitant vieną bendrą duomenų gavybos ir rizikos vertinimo priemonę, kad būtų galima prieiti prie šių duomenų ir informacijos ir juos analizuoti. Komisija turėtų skatinti naudotis ta informacijos ir stebėsenos sistema, siekiant, kad valstybės narės ją bendrai taikytų;

(42)

Komisija, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), Audito Rūmai ir, kai taikytina, Europos prokuratūra pagal savo kompetenciją ir teises turėtų turėti galimybę naudotis informacijos ir stebėsenos sistema;

(43)

valstybėms narėms ir Komisijai turėtų būti leidžiama tvarkyti asmens duomenis tik tais atvejais, kai tai būtina lėšų naudojimo, susijusio su įgyvendinimo pagal Fondą priemonėmis, įvykdymo patvirtinimo, audito ir kontrolės, informavimo, komunikacijos ir matomumo tikslais. Asmens duomenys turėtų būti tvarkomi vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 (18) arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1725 (19), atsižvelgiant į tai, kuris iš jų taikytinas;

(44)

pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 (20), Tarybos reglamentus (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 (21), (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 (22) ir (ES) 2017/1939 (23), Sąjungos finansiniai interesai turi būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis, įskaitant priemones, susijusias su sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų prevencija, nustatymu, ištaisymu ir tyrimu, ir, kai tinkama, administracinių sankcijų skyrimą. Visų pirma, vadovaujantis reglamentais (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 ir (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, OLAF turi įgaliojimus atlikti administracinius tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, siekdama nustatyti, ar nebūta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų ar kitos neteisėtos veiklos atvejų.

Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra turi įgaliojimus tirti Sąjungos finansiniams interesams kenkiančius sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų atvejus ir kitas nusikalstamas veikas ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už jas, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/1371 (24). Pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 bet kuris asmuo arba subjektas, gaunantis Sąjungos lėšas, turi visapusiškai bendradarbiauti Sąjungos finansinių interesų apsaugos klausimu, suteikti būtinas teises ir prieigą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrai pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 ir užtikrinti, kad visos trečiosios šalys, dalyvaujančios naudojant Sąjungos lėšas, suteiktų lygiavertes teises;

(45)

šiam reglamentui taikomos Europos Parlamento ir Tarybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 322 straipsnį priimtos horizontaliosios finansinės taisyklės. Tos taisyklės nustatytos Reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046 ir jomis visų pirma nustatoma Sąjungos biudžeto sudarymo ir vykdymo pasitelkiant dotacijas, viešuosius pirkimus, apdovanojimus ir netiesioginį valdymą tvarka ir numatoma finansų pareigūnų atsakomybės kontrolė. Remiantis SESV 322 straipsniu priimtos taisyklės apima ir bendrą Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimą;

(46)

Reglamentas (ES) 2021/1060 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(47)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. prisidėti prie socialiai sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, mažinant pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį socialinį poveikį, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu 2026–2032 m. laikotarpiui įsteigiamas Socialinis klimato fondas (toliau – Fondas).

Iš Fondo teikiama finansinė parama valstybėms narėms į jų socialinius klimato planus (toliau – planai) įtrauktoms priemonėms ir investicijoms finansuoti.

Fondo lėšomis remiamos priemonės ir investicijos turi būti naudingos pažeidžiamiems namų ūkiams, labai mažoms įmonėms ir transporto naudotojams, kuriems pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimas į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį daro itin didelį poveikį, visų pirma energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams arba transporto galimybių nepriteklių patiriantiems namų ūkiams.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

energijos nepriteklius – padėtis, kai aktualiomis nacionalinėmis aplinkybėmis pagal socialinę ir kitą aktualią politiką namų ūkis neturi galimybių gauti deramą gyvenimo lygį ir sveikatą užtikrinančias pagrindines energetikos paslaugas, įskaitant tinkamą šildymą, vėsinimą, apšvietimą ir buitiniams prietaisams būtiną elektros energiją;

2)

transporto galimybių nepriteklius – padėtis, kai, atsižvelgiant į nacionalines ir teritorines aplinkybes, asmenys ir namų ūkiai negali padengti privataus ar viešojo transporto išlaidų arba jiems tai padaryti sunku, arba neturi ar turi ribotas galimybes naudotis transportu, būtinu norint pasinaudoti esminėmis socialinėmis ir ekonominėmis paslaugomis ir vykdyti tokią veiklą;

3)

bendros numatomos plano išlaidos – bendros numatomos į planą įtrauktų priemonių ir investicijų išlaidos;

4)

finansinis asignavimas – negrąžintina finansinė Fondo parama, kurią galima skirti arba kuri jau yra skirta valstybei narei;

5)

tarpinė reikšmė – kokybinis pažangos siekiant įgyvendinti priemonę ar investiciją įvertinimas;

6)

siektina reikšmė – kiekybinis pažangos siekiant įgyvendinti priemonę ar investiciją įvertinimas;

7)

atsinaujinančiųjų išteklių energija arba atsinaujinančioji energija – atsinaujinančiųjų išteklių energija, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 (25) 2 straipsnio antros pastraipos 1 punkte;

8)

namų ūkis – privatus namų ūkis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1700 (26) 2 straipsnio 15 punkte;

9)

labai maža įmonė – įmonė, kurioje dirba mažiau nei 10 darbuotojų ir kurios metinė apyvarta arba metinis balansas neviršija 2 mln. EUR, apskaičiuojant pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014 (27) I priedo 3–6 straipsnius;

10)

pažeidžiami namų ūkiai – energijos nepriteklių patiriantys namų ūkiai arba namų ūkiai, įskaitant mažas pajamas ir mažesnes nei vidutines pajamas gaunančius namų ūkius, kuriuos ypač veikia pastatų sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį poveikis kainoms ir kurie neturi išteklių pastatui, kuriame gyvena, renovuoti;

11)

pažeidžiamos labai mažos įmonės – labai mažos įmonės, kurias ypač veikia pastatų arba kelių transporto sektoriuose išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį poveikis kainoms ir kurios savo veiklos tikslais neturi išteklių pastatui, kuriame yra įsikūrusios, renovuoti, įsigyti visai netaršias ir mažataršes transporto priemones arba pereiti prie alternatyvių tvarių transporto rūšių, įskaitant viešąjį transportą, priklausomai nuo to, kas aktualu;

12)

pažeidžiami transporto naudotojai – transporto galimybių nepriteklių patiriantys asmenys ir namų ūkiai, o taip pat asmenys ir namų ūkiai, įskaitant gaunančius mažas pajamas ir mažesnes vidutines pajamas, kuriuos ypač veikia kelių transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį poveikis kainoms ir kurie neturi išteklių visai netaršioms ar mažataršėms transporto priemonėms įsigyti arba pereiti prie alternatyvių tvarių transporto rūšių, įskaitant viešąjį transportą;

13)

pastatų renovacija – bet kokios rūšies energinė pastatų renovacija, kuria siekiama padidinti pastatų energinį naudingumą, pavyzdžiui, pastato apvalkalo, t. y. sienų, stogo ir grindų, izoliacija, langų keitimas, taip pat techninių pastato sistemų diegimas, laikantis visų atitinkamų nacionalinių saugos standartų, be kita ko, prisidedant prie Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija) nustatytų renovacijos reikalavimų;

14)

techninė pastato sistema – pastato ar pastato vieneto patalpų šildymo, patalpų vėsinimo, vėdinimo, buitinio karšto vandens, pastato automatizavimo ir kontrolės, atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos ir kaupimo vietoje techninė įranga arba tokios techninės įrangos derinys, įskaitant sistemas, kurios naudoja atsinaujinančiųjų išteklių energiją;

15)

aktyvusis vartotojas – aktyvusis vartotojas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 (28) 2 straipsnio 8 punkte;

16)

piliečių energetikos bendrija – piliečių energetikos bendrija, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 11 punkte;

17)

atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrija – atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendrija, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 16 punkte;

18)

tarpusavio prekyba atsinaujinančių išteklių energija – tarpusavio prekyba atsinaujinančiųjų išteklių energija, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2018/2001 2 straipsnio 18 punkte;

19)

visai netarši ir mažataršė transporto priemonė – visai netarši ir mažataršė transporto priemonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/631 (29) 3 straipsnio 1 dalies m punkte.

3 straipsnis

Tikslai

1.   Bendras Fondo tikslas – prisidėti prie socialiai sąžiningo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, mažinant pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį socialinį poveikį.

2.   Konkretūs Fondo tikslai – remti pažeidžiamus namų ūkius, pažeidžiamas labai mažas įmones ir pažeidžiamus transporto naudotojus, teikiant laikiną tiesioginę pajamų paramą ir įgyvendinant priemones bei investicijas, kuriomis siekiama didinti pastatų energijos vartojimo efektyvumą, dekarbonizuoti pastatų šildymo ir vėsinimo sistemas, be kita ko į pastatus integruojant atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir kaupimą, taip pat suteikti geresnes galimybes naudotis visai netaršaus ir mažataršio judumo bei transporto priemonėmis.

II SKYRIUS

Socialiniai klimato planai

4 straipsnis

Socialiniai klimato planai

1.   Kiekviena valstybė narė pateikia Komisijai savo planą (toliau – planas). Planas apima nuoseklų esamų arba naujų nacionalinių priemonių ir investicijų rinkinį, kurio tikslas – mažinti anglies dioksido apmokestinimo poveikį pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams, siekiant užtikrinti įperkamą šildymą, vėsinimą ir judumą, kartu papildant būtinas priemones ir paspartinant jų įgyvendinimą siekiant Sąjungos klimato srities tikslų.

2.   Kiekviena valstybė narė užtikrina savo plano ir savo atnaujinto integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano, nurodyto Reglamento (ES) 2018/1999 14 straipsnio 2 dalyje, suderinamumą.

3.   Į planą gali būti įtrauktos nacionalinės priemonės, kuriomis užtikrinama laikina tiesioginė pajamų parama pažeidžiamiems namų ūkiams ir pažeidžiamiems transporto naudotojams, siekiant mažinti iškastinio kuro kainų didėjimo, kurį lemia pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimas į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį, poveikį.

4.   Į planą įtraukiamos nacionalinės ir, kai aktualu, vietos bei regioninės priemonės ir investicijos pagal 8 straipsnį, kuriomis siekiama:

a)

vykdyti pastatų renovaciją ir dekarbonizuoti šildymo ir vėsinimo sistemas, be kita ko į pastatus integruojant atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybą ir kaupimą;

b)

didinti visai netaršių ir mažataršių judumo bei transporto priemonių naudojimo mastą.

5.   Jei valstybėje narėje jau įdiegta nacionalinė pastatams ir kelių transportui nustatyta apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema arba nustatytas anglies dioksido mokestis, jau taikomos nacionalinės priemonės, kuriomis siekiama sušvelninti socialinį poveikį ir iššūkius, gali būti įtrauktos į planą, jei jos atitinka šį reglamentą.

5 straipsnis

Viešos konsultacijos

1.   Po konsultacijų su vietos ir regionų valdžios institucijomis, ekonominių ir socialinių partnerių atstovais, atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, kiekviena valstybė narė pateikia planą Komisijai. Kiekviena valstybė narė viešas konsultacijas rengia laikydamasi Reglamento (ES) 2018/1999 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir laikydamasi tos valstybės narės nacionalinės teisinės sistemos.

2.   Kiekviena valstybė narė savo plane trumpai aprašo:

a)

konsultacijas, surengtas pagal 1 dalį, ir

b

tai, kaip plane atspindėtas konsultacijose dalyvavusių suinteresuotųjų subjektų indėlis.

3.   16 straipsnio 3 dalies tikslais Komisija įvertina, ar planas parengtas konsultuojantis su suinteresuotaisiais subjektais pagal šio straipsnio 1 dalį.

4.   Komisija padeda valstybėms narėms teikdama konsultacijų dėl planų gerosios praktikos pavyzdžius pagal 6 straipsnio 4 dalį.

6 straipsnis

Socialinių klimato planų turinys

1.   Planuose išdėstomi šie elementai:

a)

konkrečios priemonės ir investicijos pagal 4 ir 8 straipsnius, kuriomis siekiama mažinti šios dalies d punkte nurodytą poveikį, kartu paaiškinant, kaip tos priemonės ir investicijos veiksmingai padėtų siekti 3 straipsnyje nustatytų tikslų bendrame valstybės narės atitinkamos politikos kontekste;

b)

kai aktualu, konkrečios, tarpusavyje suderintos ir viena kitą stiprinančios papildomos priemonės, skirtos šioms priemonėms bei investicijoms įgyvendinti ir d punkte nurodytam poveikiui sumažinti;

c)

informacija apie esamą arba planuojamą priemonių ir investicijų finansavimą iš kitų Sąjungos, tarptautinių, viešųjų arba, kai aktualu, privačiųjų šaltinių, kuriais prisidedama prie plane išdėstytų priemonių ir investicijų, įskaitant informaciją apie laikiną tiesioginę pajamų paramą;

d)

tikėtino kainų didėjimo dėl pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį poveikio namų ūkiams, visų pirma poveikio energijos nepritekliui ir transporto galimybių nepritekliui ir labai mažoms įmonėms, įvertinimą; tas poveikis turi būti analizuojamas atitinkamu teritoriniu lygmeniu, apibrėžtu kiekvienos valstybės narės, atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus ir tokius aspektus, kaip galimybė naudotis viešuoju transportu ir pagrindinėmis paslaugomis, ir nustatant labiausiai paveiktas vietoves;

e)

numatomas pažeidžiamų namų ūkių, pažeidžiamų labai mažų įmonių ir pažeidžiamų transporto naudotojų skaičius ir jų nustatymas;

f)

paaiškinimas, kaip energijos nepritekliaus ir transporto galimybių nepritekliaus apibrėžtys turi būti taikomos nacionaliniu lygmeniu;

g)

jeigu plane numatomos 4 straipsnio 3 dalyje nurodytos priemonės, nurodomi kriterijai, pagal kuriuos nustatomi reikalavimus atitinkantys galutiniai gavėjai, numatytas orientacinis atitinkamų priemonių terminas ir jų pagrindimas, pagrįstas kiekybiniu įvertinimu ir kokybiniu paaiškinimu, kaip tomis priemonėmis tikimasi sumažinti energijos nepriteklių, transporto galimybių nepriteklių ir namų ūkių pažeidžiamumą dėl didėjančių kelių transportui naudojamo kuro ir šildymo kuro kainų;

h)

numatomos priemonių ir investicijų, kurios turi būti užbaigtos ne vėliau kaip 2032 m. liepos 31 d., įgyvendinimo tarpinės bei siektinos reikšmės ir išsamus orientacinis tvarkaraštis;

i)

kai taikytina, paramos mažataršėms transporto priemonėms laipsniško mažinimo tvarkaraštis;

j)

bendros numatomos plano išlaidos kartu su tinkamu pagrindimu ir paaiškinimais, kaip jos atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingos plano poveikiui, kurio tikimasi;

k)

numatomas nacionalinis įnašas į bendras numatomas plano išlaidas, apskaičiuotas pagal 15 straipsnį;

l)

išskyrus šio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones, paaiškinimas, kaip planu užtikrinama, kad nė viena iš priemonių ar investicijų nedarytų reikšmingos žalos aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje;

m)

atitinkamos valstybės narės nustatyta tvarka, leidžianti veiksmingai stebėti ir įgyvendinti planą, visų pirma pasiūlytas tarpines ir siektinas reikšmes, atitinkamus bendruosius rodiklius, nurodytus IV priede, ir, jei nė vienas iš tų rodiklių nėra susijęs su konkrečia priemone ar investicija, atitinkamos valstybės narės pasiūlytus papildomus individualius rodiklius;

n)

plano rengimo ir, jei toks parengtas, įgyvendinimo tikslais – 5 straipsnyje nurodyto viešų konsultacijų proceso santrauka;

o)

paaiškinimas, kaip veikia valstybės narės taikoma su finansinių asignavimų iš Fondo naudojimu susijusių korupcijos, sukčiavimo atvejų ir interesų konfliktų prevencijos, nustatymo ir ištaisymo sistema ir tvarka, kuria siekiama užkirsti kelią dvigubam finansavimui Fondo ir kitų Sąjungos programų lėšomis;

p)

kai taikytina ir aktualu, paaiškinimas, kaip plane atsižvelgta į geografinius ypatumus, būdingus, pavyzdžiui, saloms, atokiausiems regionams ir teritorijoms, kaimo vietovėms ar atokiems regionams, mažiau prieinamoms periferijoms, kalnuotoms vietovėms ar atsiliekančioms vietovėms;

q)

kai aktualu, paaiškinimas, kaip priemonėmis ir investicijomis siekiama spręsti lyčių nelygybės problemą.

2.   Į planą gali būti įtraukti techninės pagalbos veiksmai, būtini tam, kad priemonės ir investicijos būtų veiksmingai administruojamos ir įgyvendinamos.

3.   Planas turi derėti su įtraukta informacija ir valstybės narės įsipareigojimais pagal:

a)

Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą;

b)

jos sanglaudos politikos programas pagal Reglamentą (ES) 2021/1060;

c)

jos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą pagal Reglamentą (ES) 2021/241;

d)

jos pastatų renovacijos planą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija);

e)

jos atnaujintą integruotą nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą pagal Reglamentą (ES) 2018/1999 ir

f)

jos teritorinius teisingos pertvarkos planus pagal Reglamentą (ES) 2021/1056.

4.   Kai rengiamas planas, Komisija suorganizuoja pasikeitimą gerosios praktikos, be kita ko, susijusios su į planus įtrauktinomis ekonomiškai efektyviomis priemonėmis ir investicijomis, pavyzdžiais. Valstybės narės gali prašyti techninės paramos pagal Europos pagalbos vietinei energetikai (ELENA) priemonę, nustatytą 2009 m. Komisijos ir Europos investicijų banko susitarimu, arba pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/240 (30) nustatytą techninės paramos priemonę.

5.   Šio straipsnio 1 dalies l punkto tikslais Komisija teikia valstybėms narėms Fondo veiklos sričiai pritaikytas technines rekomendacijas dėl priemonių ir investicijų atitikties reikšmingos žalos nedarymo principui, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje.

6.   Siekdama padėti valstybėms narėms teikti šio straipsnio 1 dalies d punkte nurodytą informaciją, Komisija pateikia bendrą vertę, kuri turi būti laikoma įvertine anglies dioksido kaina, susidarančia dėl pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį.

7.   Kiekviena valstybė narė naudoja V priede pateiktą plano šabloną.

III SKYRIUS

Fondo parama socialiniams klimato planams

7 straipsnis

Principai, kuriais reglamentuojama Fondo veikla

1.   Fondas teikia valstybėms narėms finansinę paramą, kad jos galėtų finansuoti savo planuose nustatytas priemones ir investicijas.

2.   Finansinė parama pagal šio straipsnio 1 dalį kiekvienai valstybei narei išmokama su sąlyga, kad ta valstybė narė pasieks priemonių ir investicijų tarpines ir siektinas reikšmes pagal šio reglamento 8 straipsnį. Tos tarpinės ir siektinos reikšmės turi atitikti Sąjungos klimato srities tikslus bei Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytą tikslą ir visų pirma apimti:

a)

energijos vartojimo efektyvumą;

b)

pastatų renovaciją;

c)

visai netaršias ir mažataršes judumo ir transporto priemones;

d)

išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą;

e)

pažeidžiamų namų ūkių, visų pirma energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių, pažeidžiamų labai mažų įmonių ir pažeidžiamų transporto naudotojų skaičiaus mažinimą.

3.   Fondas remia tik tas priemones ir investicijas, kurios atitinka reikšmingos žalos nedarymo principą, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje.

4.   Fondo remiamomis priemonėmis ir investicijomis mažinama priklausomybė nuo iškastinio kuro ir, kai aktualu, prisidedama prie Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimo, taip pat prie tvarių ir kokybiškų darbo vietų kūrimo tose srityse, kuriose taikomos Fondo priemonės ir investicijos.

8 straipsnis

Reikalavimus atitinkančios priemonės ir investicijos, kurios turi būti įtrauktos į socialinius klimato planus

1.   Valstybė narė į plano bendras numatomas išlaidas gali įtraukti šias ilgalaikio poveikio priemones ir investicijas, jeigu jos yra iš esmės skirtos pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms arba pažeidžiamiems transporto naudotojams ir jomis siekiama:

a)

remti pastatų renovaciją, visų pirma prasčiausio energinio naudingumo pastatuose įsikūrusiems pažeidžiamiems namų ūkiams ir pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms, įskaitant nuomotojus ir socialiniuose būstuose gyvenančius asmenis;

b)

remti galimybes gauti įperkamą efektyviai energiją vartojantį būstą, įskaitant socialinį būstą;

c)

prisidėti, pavyzdžiui, elektrifikuojant, prie pastatų šildymo, vėsinimo ir maisto gaminimo juose dekarbonizacijos, suteikiant galimybę naudotis įperkamomis ir efektyviai energiją vartojančiomis sistemomis ir integruojant atsinaujinančių išteklių energijos gamybą bei kaupimą, be kita ko, pasitelkiant atsinaujinančiųjų išteklių energijos bendruomenes, piliečių energetikos bendrijas ir kitus aktyviuosius vartotojus, kad būtų skatinamas pasigamintos atsinaujinančiųjų išteklių energijos vartojimas, pavyzdžiui, dalijimasis energija ir tarpusavio prekyba atsinaujinančiųjų išteklių energija, prisijungimas prie pažangiųjų tinklų ir centralizuotų šilumos tiekimo tinklų, taip prisidedant prie energijos taupymo arba energijos nepritekliaus mažinimo;

d)

teikti tikslinę, prieinamą ir įperkamą informaciją, švietimą, informuotumą ir konsultacijas dėl ekonomiškai efektyvių priemonių ir investicijų, galimos gauti paramos pastatų renovacijai ir energijos vartojimo efektyvumui, taip pat tvaraus ir įperkamo judumo ir transporto alternatyvų;

e)

remti viešuosius ir privačiuosius subjektus, įskaitant socialinio būsto teikėjus, visų pirma privačiuosius–viešuosius kooperatyvus, kuriančius ir teikiančius prieinamus efektyvaus energijos vartojimo sprendimus ir tinkamas finansavimo priemones, atitinkančias socialinius Fondo tikslus;

f)

suteikti galimybių naudotis visai netaršiomis ir mažataršėmis transporto priemonėmis ir dviračiais, kartu išlaikant technologinį neutralumą, įskaitant finansinę paramą ar fiskalines paskatas jiems įsigyti, taip pat tinkamai viešajai ir privačiajai infrastruktūrai, visų pirma, kai aktualu, visai netaršių ir mažataršių transporto priemonių pirkimui, įkrovimo ir degalų pildymo infrastruktūrai bei naudotų visai netaršių transporto priemonių rinkos plėtrai; valstybės narės siekia užtikrinti, kad tais atvejais, kai visai netaršios transporto priemonės yra įperkamas ir diegtinas sprendimas, jų planuose pirmenybė būtų teikiama paramai tokioms transporto priemonėms;

g)

skatinti naudotis įperkamu ir prieinamu viešuoju transportu ir remti privačiuosius ir viešuosius subjektus, įskaitant kooperatyvus, plėtojant ir teikiant tvarų užsakomąjį judumą, judumo dalijantis transporto priemonėmis paslaugas ir aktyvaus judumo galimybes.

2.   Valstybės narės į planų bendras numatomas išlaidas gali įtraukti išlaidas, susijusias su priemonėmis, kuriomis pažeidžiamiems namų ūkiams ir pažeidžiamiems transporto naudotojams teikiama tiesioginė pajamų parama, siekiant sumažinti kelių transportui naudojamo kuro ir šildymo kuro kainų didėjimo poveikį. Tokia parama turi būti laikina ir ilgainiui mažėti. Valstybės narės gali teikti laikiną tiesioginę pajamų paramą, jei į jų planus įtrauktos priemonės ar investicijos, skirtos tiems pažeidžiamiems namų ūkiams ir pažeidžiamiems transporto naudotojams, laikantis šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies. Tokia parama susijusi tik su pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį tiesioginiu poveikiu. Su priemonėmis, kuriomis teikiama laikina tiesioginė pajamų parama, susijusios išlaidos sudaro ne daugiau kaip 37,5 % plano bendrų numatomų išlaidų, kaip nurodyta šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies j punkte.

3.   Valstybės narės į planų bendras numatomas išlaidas gali įtraukti techninės pagalbos išlaidas, kad būtų padengtos išlaidos, susijusios su mokymo, programavimo, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, reikalinga Fondui valdyti ir jo tikslams pasiekti, pavyzdžiui, tyrimų, informacinių technologijų (IT), viešų konsultacijų su suinteresuotaisiais subjektais, informavimo ir komunikacijos veiksmais. Tokios techninės pagalbos išlaidos sudaro ne daugiau kaip 2,5 % plano bendrų numatomų išlaidų, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies j punkte.

9 straipsnis

Naudos perdavimas namų ūkiams, labai mažoms įmonėms ir transporto naudotojams

1.   Valstybės narės į planus gali įtraukti paramą, teikiamą per viešuosius ar privačiuosius subjektus, kurie nėra pažeidžiami namų ūkiai, pažeidžiamos labai mažos įmonės ir pažeidžiami transporto naudotojai, jei tie subjektai įgyvendina priemones ir investicijas, kurios galiausiai naudingos pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms arba pažeidžiamiems transporto naudotojams.

2.   Valstybės narės numato reikiamas teisines ir sutartines apsaugos priemones, kuriomis užtikrinama, kad pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms arba pažeidžiamiems transporto naudotojams būtų perduota visa nauda.

10 straipsnis

Fondo ištekliai

1.   Pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8b dalį, 30d straipsnio 3 dalį ir 30d straipsnio 4 dalį Fondo įgyvendinimui 2026 m. sausio 1 d. – 2032 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu skirta didžiausia suma einamosiomis kainomis yra 65 000 000 000 EUR. Ta suma sudaro išorės asignuotąsias pajamas Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 21 straipsnio 5 dalies tikslais, nedarant poveikio Direktyvos 2003/87/EB 30d straipsnio 4 dalies šeštai pastraipai.

Fondui skiriamos metinės sumos neviršija Direktyvos 2003/87/EB 30d straipsnio 4 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytų sumų, neviršijant šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytos didžiausios sumos.

Jei pagal Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių nustatytos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos taikymas pagal tos direktyvos 30k straipsnį atidedamas iki 2028 m., Fondui skiriama didžiausia suma yra 54 600 000 000 EUR, o Fondui skiriamos metinės sumos neviršija atitinkamų sumų, nurodytų Direktyvos 2003/87/EB 30d straipsnio 4 dalies penktoje pastraipoje.

2.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 22 straipsnio 2 dalies ir nedarant poveikio šio reglamento 19 straipsniui, įsipareigojimų asignavimai, apimantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytą atitinkamą didžiausią sumą, automatiškai skiriami kiekvienų finansinių metų pradžioje, pradedant nuo 2026 m. sausio 1 d., neviršijant atitinkamų taikytinų metinių sumų, nurodytų 1 dalies antroje ir trečioje pastraipose.

3.   Iš 1 dalyje nurodytų sumų taip pat gali būti padengiamos išlaidos, susijusios su parengiamąja, stebėsenos, kontrolės, audito ir vertinimo veikla, kuri yra būtina Fondui valdyti ir jo tikslams pasiekti, visų pirma išlaidos, susijusios su tyrimais, ekspertų posėdžiais, konsultacijomis su suinteresuotaisiais subjektais, informavimo ir komunikacijos veiksmais, įskaitant įtraukius informavimo veiksmus, ir instituciniu informavimu apie Sąjungos politinius prioritetus, kiek tai susiję su šio reglamento tikslais, taip pat išlaidos, susijusios su IT tinklais, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama informacijos tvarkymui ir mainams, institucinėmis IT priemonėmis, ir visos kitos techninės ir administracinės paramos išlaidos, kurias Komisija patiria valdydama Fondą. Išlaidos taip pat gali apimti kitos pagalbinės veiklos, pavyzdžiui, projektų kokybės kontrolės ir stebėsenos vietoje, išlaidas ir tarpusavio konsultavimosi bei ekspertų darbo, susijusio su tinkamų finansuoti veiksmų vertinimo ir įgyvendinimo klausimais, išlaidas.

11 straipsnis

Pagal pasidalijamojo valdymo programas skiriami ištekliai bei joms skiriami ištekliai ir jų naudojimas

1.   Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai jų prašymu gali būti perkeliami į Fondą, laikantis atitinkamose Reglamento (ES) 2021/1060 nuostatose nustatytų sąlygų. Komisija tuos išteklius valdo tiesiogiai pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 62 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punktą. Tie ištekliai naudojami išimtinai atitinkamos valstybės narės naudai.

2.   Valstybės narės savo planuose, pateiktuose pagal šio reglamento 4 straipsnio 1 dalį, gali prašyti perkelti iki 15 % jų didžiausio metinio finansinio asignavimo į fondus, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas, kaip numatyta Reglamente (ES) 2021/1060. Perkeltais ištekliais finansuojamos priemonės ir investicijos, kaip nurodyta šio reglamento 8 straipsnyje, ir jie įgyvendinami pagal fondų, į kuriuos perkeliami tie ištekliai, taisykles. Valstybės narės išteklius perveda iš dalies keisdamos vieną ar daugiau programų, išskyrus programas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (Interreg), laikantis Reglamento (ES) 2021/1060 26a straipsnio, ir jie įgyvendinami laikantis tame reglamente nustatytų taisyklių ir fondų, į kuriuos perkeliami ištekliai, taisyklių.

3.   Valstybės narės gali pavesti sanglaudos politikos programų pagal Reglamentą (ES) 2021/1060 valdymo institucijoms pavesti įgyvendinti priemones ir investicijas, finansuojamas šio Fondo lėšomis, kai taikytina, atsižvelgiant į sinergiją su tais sanglaudos politikos programomis ir laikantis Fondo tikslų. Valstybės narės savo planuose nurodo ketinimą taip pavesti šias užduotis toms institucijoms. Tokiais atvejais esamos valstybių narių įdiegtos valdymo ir kontrolės sistemos, apie kurias pranešta Komisijai, laikomos atitinkančiomis šio reglamento reikalavimus.

4.   Valstybės narės į savo planus kaip numatomų bendrų išlaidų dalį gali įtraukti mokėjimus už papildomą techninę paramą pagal Reglamento (ES) 2021/240 7 straipsnį ir piniginio įnašo, skirto valstybės narės skyriui pagal atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/523 (31) nuostatas, sumą. Tos išlaidos negali viršyti 4 % didžiausio planui skirto finansinio asignavimo, o atitinkamos plane nustatytos priemonės turi atitikti šį reglamentą.

12 straipsnis

Įgyvendinimas

Vadovaujantis pagal SESV 322 straipsnį priimtomis atitinkamomis taisyklėmis, visų pirma Reglamentu (ES, Euratomas) 2018/1046 ir Reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo, Fondą Komisija įgyvendina taikydama tiesioginio valdymo principą.

13 straipsnis

Papildomumas ir papildomas finansavimas

1.   Fondo parama turi papildyti iš kitų Sąjungos fondų ir pagal kitas Sąjungos programas ir priemones teikiamą paramą. Fondo lėšomis remiamos priemonės ir investicijos gali būti remiamos iš kitų Sąjungos fondų ir pagal kitas Sąjungos programas ir priemones, jei tokia parama neskiriama toms pačioms išlaidoms padengti.

2.   Fondo parama, įskaitant 4 straipsnio 3 dalyje nurodytą laikiną tiesioginę pajamų paramą, yra papildoma ir nėra naudojama pasikartojančiomis nacionalinėms biudžeto išlaidoms padengti.

3.   Techninės pagalbos valstybėms narėms atveju – administracinės išlaidos, tiesiogiai susijusios su plano įgyvendinimu, nelaikomos pasikartojančiomis nacionalinėmis biudžeto išlaidomis.

14 straipsnis

Didžiausias finansinis asignavimas

1.   Didžiausias finansinis asignavimas kiekvienai valstybei narei apskaičiuojamas pagal 10 straipsnį ir kaip nurodyta I ir II prieduose.

2.   Kiekviena valstybė narė gali pateikti prašymą, kad jos planui įgyvendinti būtų skirta suma, neviršijanti jai numatyto didžiausio finansinio asignavimo.

15 straipsnis

Nacionalinis įnašas į bendras numatomas išlaidas

Valstybės narės padengia ne mažiau kaip 25 % bendrų numatomų savo planų išlaidų.

16 straipsnis

Komisijos vertinimas

1.   Komisija įvertina, ar planas ir, kai taikytina, visi to plano pakeitimai, kuriuos valstybė narė pateikė pagal 18 straipsnį, atitinka šį reglamentą. Atlikdama tą vertinimą, Komisija glaudžiai bendradarbiauja su atitinkama valstybe nare. Komisija gali pateikti pastabų arba prašyti papildomos informacijos per du mėnesius nuo tos dienos, kai valstybė narė pateikė planą. Valstybė narė prašomą papildomą informaciją pateikia ir, jei reikia, gali peržiūrėti planą, be kita ko, po plano pateikimo. Valstybė narė ir Komisija gali susitarti prireikus pratęsti vertinimo terminą pagrįstos trukmės laikotarpiui.

2.   Komisija įvertina, ar pagal 11 straipsnį prašomi perkėlimai atitinka šio reglamento tikslus.

3.   Komisija, atsižvelgdama į valstybės narės konkrečius iššūkius ir finansinį asignavimą, įvertina plano aktualumą, efektyvumą, veiksmingumą ir suderinamumą tokiu būdu:

a)

siekdama įvertinti aktualumą, Komisija atsižvelgia į šiuos kriterijus:

i)

tai, ar planu tinkamai reaguojama į socialinį poveikį ir iššūkius, kuriuos dėl pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį patiria atitinkamų valstybių narių pažeidžiami namų ūkiai, pažeidžiamos labai mažos įmonės ir pažeidžiami transporto naudotojai, visų pirma energijos arba transporto galimybių nepriteklių patiriantys namų ūkiai, deramai atsižvelgiant į iššūkius, nustatytus Komisijos atliktuose atitinkamos valstybės narės atnaujinto integruoto nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano ir jo įgyvendinimo pažangos vertinimuose, parengtuose pagal Reglamento (ES) 2018/1999 9 straipsnio 3 dalį, 13 ir 29 straipsnius, taip pat Komisijos rekomendacijose valstybėms narėms, pateiktose pagal Reglamento (ES) 2018/1999 34 straipsnį, atsižvelgiant į Sąjungos 2030 m. klimato bei energetikos srities tikslus ir ilgalaikį tikslą vėliausiai 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą Sąjungoje;

ii)

tai, ar planu numatoma užtikrinti, kad į planą įtrauktomis priemonėmis ar investicijomis nebūtų daroma reikšminga žala aplinkos tikslams, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, ir tai, ar planu padedama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro;

iii)

tai, ar į planą įtrauktos priemonės ir investicijos, kuriomis prisidedama prie žaliosios pertvarkos, be kita ko, prie klausimo dėl jos daromo socialinio poveikio ir keliamų iššūkių sprendimo, visų pirma prie Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos srities tikslų, ilgalaikio tikslo vėliausiai 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą Sąjungoje ir Darnaus ir išmanaus judumo strategijos 2030 m. tarpinių tikslų pasiekimo;

b)

siekdama įvertinti veiksmingumą, Komisija atsižvelgia į šiuos kriterijus:

i)

tai, ar planas turėtų turėti ilgalaikį poveikį valstybėse narėse iššūkiams, kuriuos ketinama tuo planu įveikti, laikantis Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos srities tikslų ir ilgalaikio tikslo vėliausiai 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą Sąjungoje, visų pirma poveikį pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams, visų pirma energijos arba transporto galimybių nepriteklių patiriantiems namų ūkiams;

ii)

tai, ar valstybės narės pasiūlyta tvarka numatoma užtikrinti veiksmingą plano stebėseną ir įgyvendinimą, įskaitant numatomą tvarkaraštį, tarpines bei siektinas reikšmes ir susijusius rodiklius;

iii)

tai, ar valstybės narės pasiūlytos priemonės ir investicijos yra nuoseklios ir atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo (nauja redakcija), Direktyvos (ES) 2018/2001, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2009/33/EB (32) ir Direktyvos 2010/31/ES reikalavimus, ir

iv)

tai, ar valstybės narės siūlomomis priemonėmis ir investicijomis skatinamas papildomumas, sinergija, suderinamumas ir nuoseklumas su 6 straipsnio 3 dalyje nurodytomis Sąjungos priemonėmis;

c)

siekdama įvertinti efektyvumą, Komisija atsižvelgia į šiuos kriterijus:

i)

tai, ar valstybės narės pateiktas bendrų numatomų plano išlaidų sumos pagrindimas yra pagrįstas, patikimas, atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingas aplinkosauginiam ir socialiniam poveikiui nacionaliniu lygmeniu, kurį jis turėtų turėti, taip pat atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus, kurie galėtų daryti poveikį plane nurodytoms išlaidoms;

ii)

tai, ar valstybės narės pasiūlyta tvarka numatoma užkirsti kelią su finansinių asignavimų, teikiamų iš Fondo, naudojimu susijusiems korupcijos, sukčiavimo atvejams ir interesų konfliktams, juos nustatyti ir ištaisyti, įskaitant tvarką, kuria siekiama užkirsti kelią dvigubam finansavimui Fondo ir kitų Sąjungos programų lėšomis;

iii)

tai, ar valstybių narių pasiūlytos tarpinės ir siektinos reikšmės yra veiksmingos atsižvelgiant į Fondo taikymo sritį, tikslus ir tinkamus finansuoti veiksmus;

d)

siekdama įvertinti suderinamumą, Komisija atsižvelgia į tai, ar į planą įtrauktos priemonės ir investicijos yra laikomos darniais veiksmais.

17 straipsnis

Komisijos sprendimas

1.   Remdamasi pagal 16 straipsnį atliktu vertinimu, Komisija įgyvendinimo aktu priima sprendimą dėl valstybės narės plano ne vėliau kaip per penkis mėnesius nuo to plano pateikimo pagal 4 straipsnio 1 dalį dienos.

2.   Jeigu Komisija planą įvertina teigiamai, pirmoje pastraipoje nurodytame įgyvendinimo akte nustatoma:

a)

priemonės ir investicijos, kurių turi imtis valstybė narė, bendrų numatomų plano išlaidų suma ir tarpinės bei siektinos reikšmės;

b)

pagal šio reglamento 14 straipsnio 1 dalį skiriama didžiausia finansinio asignavimo suma, išmokama dalimis pagal 20 straipsnį, kai valstybė narė patenkinamai pasiekia su plano įgyvendinimu susijusias atitinkamas tarpines ir siektinas reikšmes;

c)

nacionalinis įnašas;

d)

plano stebėsenos ir įgyvendinimo tvarka ir tvarkaraštis, įskaitant, kai aktualu, priemones, kurios reikalingos siekiant laikytis 21 straipsnio;

e)

atitinkami rodikliai, susiję su numatytų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimu, ir

f)

Komisijai užtikrinamos prieigos prie pagrindinių susijusių duomenų tvarka.

3.   Šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta didžiausia finansinio asignavimo suma nustatoma remiantis valstybės narės pasiūlyto plano bendromis numatomomis išlaidomis, įvertintomis pagal 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus.

Šio straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta didžiausia finansinio asignavimo suma nustatoma taip:

a)

jeigu planas patenkinamai atitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, o plano bendrų numatomų išlaidų suma atėmus nacionalinį įnašą yra lygi 14 straipsnio 1 dalyje nurodytam didžiausiam finansiniam asignavimui tai valstybei narei arba yra už jį didesnė, valstybei narei skiriamo finansinio asignavimo suma yra lygi 14 straipsnio 1 dalyje nurodyto didžiausio finansinio asignavimo bendrai sumai;

b)

jeigu planas patenkinamai atitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, o plano bendrų numatomų išlaidų suma atėmus nacionalinį įnašą yra mažesnė už 14 straipsnio 1 dalyje nurodytą didžiausią finansinio asignavimo sumą, valstybei narei skiriamo finansinio asignavimo suma yra lygi plano bendrų numatomų išlaidų sumai atėmus nacionalinį įnašą;

c)

jeigu planas patenkinamai atitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, tačiau atliekant vertinimą nustatoma vidaus kontrolės sistemų trūkumų, Komisija gali reikalauti, kad prieš atliekant pirmą mokėjimą valstybė narė į planą įtrauktų papildomas priemones šiems trūkumams pašalinti ir jas įgyvendintų;

d)

jeigu planas neatitinka 16 straipsnio 3 dalyje nustatytų kriterijų, valstybei narei finansinis asignavimas neskiriamas.

4.   Jeigu Komisija planą įvertina neigiamai, 1 dalyje nurodytame sprendime pateikiamos neigiamo vertinimo priežastys. Valstybė narė, atsižvelgusi į Komisijos vertinimą, planą pateikia iš naujo.

18 straipsnis

Socialinių klimato planų keitimas

1.   Jeigu dalies ar viso plano, įskaitant tarpines ir siektinas reikšmes, valstybė narė nebegali įgyvendinti arba turi juos visus arba jų dalį reikšmingai koreguoti dėl objektyvių aplinkybių, visų pirma dėl pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį faktinio tiesioginio poveikio, atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia iš dalies pakeistą planą, į kurį įtraukti būtini ir tinkamai pagrįsti pakeitimai. Valstybės narės pagal 11 straipsnio 4 dalį gali prašyti techninės paramos iš dalies pakeistam planui parengti.

2.   Komisija įvertina iš dalies pakeistą planą pagal 16 straipsnį.

3.   Jeigu Komisija iš dalies pakeistą planą įvertina teigiamai, ji pagal 17 straipsnio 1 dalį įgyvendinimo aktu priima sprendimą, kuriame išdėstomos jos teigiamo vertinimo priežastys. Nukrypstant nuo 17 straipsnio 1 dalies, Komisija per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią atitinkama valstybė narė pateikia iš dalies pakeistą planą, priima sprendimą pagal šią dalį.

4.   Jeigu Komisija iš dalies pakeistą planą įvertina neigiamai, ji per 3 dalyje nurodytą laikotarpį atmeta iš dalies pakeistą planą, prieš tai suteikusi atitinkamai valstybei narei galimybę per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią Komisija pateikia iš dalies pakeisto plano vertinimą, pateikti savo pastabas.

5.   Ne vėliau kaip 2029 m. kovo 15 d. kiekviena valstybė narė įvertina savo plano tinkamumą atsižvelgiant į pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį faktinį tiesioginį poveikį. Tie vertinimai Komisijai pateikiami kartu su pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį teikiamomis integruotomis nacionalinėmis energetikos ir klimato srities veiksmų pažangos ataskaitomis.

6.   Jeigu daromi nedideli plano koregavimai, kai plane nustatyta siektina reikšmė padidinama arba sumažinama mažiau nei 5 %, pavyzdžiui, šiek tiek atnaujinamos plane nustatytos priemonės ir investicijos arba ištaisomos korektūros klaidos, valstybė narė apie tokius pakeitimus praneša Komisijai.

19 straipsnis

Įsipareigojimas dėl finansinio asignavimo

1.   Priėmusi teigiamą sprendimą, kaip nurodyta šio reglamento 17 straipsnyje, Komisija laiku sudaro su atitinkama valstybe nare 2026–2032 m. laikotarpį apimantį susitarimą, kuris yra individualus teisinis įsipareigojimas, kaip tai suprantama Reglamente (ES, Euratomas) 2018/1046, nedarant poveikio Direktyvos 2003/87/EB 30d straipsnio 4 daliai ir 30i bei 30k straipsniams. Tas susitarimas sudaromas ne anksčiau kaip likus vieniems metams iki metų, kuriais pagal Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių pradedami rengti aukcionai, arba likus dvejiems metams iki tų metų tais atvejais, kai taikoma šio reglamento 10 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa.

2.   Biudžetiniai įsipareigojimai gali būti grindžiami bendrais įsipareigojimais, ir, kai tikslinga, gali būti išskaidomi į kelerius metus mokamas metines dalis.

20 straipsnis

Finansinių asignavimų mokėjimo, mokėjimo sustabdymo ir susitarimų dėl jų nutraukimo taisyklės

1.   Pagal šį straipsnį finansiniai asignavimai atitinkamai valstybei narei mokami, jei pasiekiamos pagal 17 straipsnį patvirtintuose planuose nurodytos atitinkamos sutartos tarpinės ir siektinos reikšmės ir jei tam yra lėšų. Pasiekusi šias reikšmes, valstybė narė pateikia Komisijai tinkamai motyvuotą mokėjimo prašymą. Tokius mokėjimo prašymus valstybė narė Komisijai teikia kartą arba du kartus per metus, ne vėliau kaip liepos 31 d. arba ne vėliau kaip gruodžio 31 d.

2.   Gavusi valstybės narės mokėjimo prašymą, Komisija įvertina, ar patenkinamai pasiektos 17 straipsnyje nurodytame Komisijos sprendime nustatytos atitinkamos tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės. Patenkinamas tarpinių reikšmių ir siektinų reikšmių pasiekimas suponuoja, kad atitinkama valstybė narė neatšaukė priemonių, susijusių su pirmiau patenkinamai pasiektomis tarpinėmis ir siektinomis reikšmėmis.

3.   Jei Komisija teigiamai įvertina atskirą mokėjimo prašymą, ji priima atskirą sprendimą, kuriuo pagal Reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 leidžiama išmokėti finansinį asignavimą, jei tam yra lėšų, užtikrinant vienodą požiūrį į valstybes nares. Komisija atskirą sprendimą priima ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo termino mokėjimo prašymui pateikti pagal šio straipsnio 1 dalį pabaigos.

4.   Jeigu atlikusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą vertinimą Komisija nustato, kad 17 straipsnyje nurodytame jos sprendime nustatytos tarpinės ir siektinos reikšmės nėra patenkinamai pasiektos, sustabdomas finansinio asignavimo dalies, proporcingos nepasiektai siektinai ar tarpinei reikšmei, mokėjimas. Per vieną mėnesį nuo pranešimo apie Komisijos vertinimą valstybė narė gali pateikti pastabas.

Mokėjimo sustabdymas atšaukiamas tik tuo atveju, jeigu 17 straipsnyje nurodytame Komisijos sprendime nustatytos tarpinės ir siektinos reikšmės yra patenkinamai pasiektos.

5.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 116 straipsnio 2 dalies, mokėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytą Komisijos sprendimą, kuriuo leidžiama išmokėti finansinį asignavimą atitinkamai valstybei narei, dienos arba nuo pranešimo apie šio straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nurodyto mokėjimo sustabdymo atšaukimą dienos.

6.   Jeigu per devynių mėnesių laikotarpį nuo 4 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto mokėjimo sustabdymo tarpinės ir siektinos reikšmės nėra patenkinamai pasiekiamos, Komisija finansinio asignavimo sumą proporcingai sumažina, prieš tai suteikusi valstybei narei galimybę per du mėnesius nuo pranešimo apie savo išvadas dėl tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimo pateikti pastabas.

7.   Jeigu per 15 mėnesių nuo 19 straipsnyje nurodytų atitinkamų susitarimų sudarymo dienos valstybė narė nepadaro jokios realios pažangos, susijusios su bet kuria atitinkama tarpine ir siektina reikšme, Komisija nutraukia tuos susitarimus ir panaikina įsipareigojimą dėl finansinio asignavimo sumos, nedarant poveikio Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 14 straipsnio 3 daliai. Komisija priima sprendimą dėl tų susitarimų nutraukimo, prieš tai suteikusi valstybei narei galimybę per du mėnesius nuo pranešimo apie Komisijos įvertinimą, kad nepadaryta jokios realios pažangos, pateikti pastabas.

8.   Visi mokėjimai atliekami ne vėliau kaip 2033 m. gruodžio 31 d.

9.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 116 straipsnio ir šio straipsnio 5 dalies, jei tam tikru šio straipsnio 1 dalyje nurodytų mokėjimo prašymų teikimo laikotarpiu, Fondui pagal Direktyvos 2003/87/EB 30d straipsnio 4 dalį skirtų pajamų nepakanka pateiktiems mokėjimo prašymams patenkinti, Komisija valstybėms narėms sumoka proporcingai, apskaičiuodama mokėjimą kaip galimų atlikti mokėjimų dalį visų patvirtintų mokėjimų atžvilgiu. Kitu mokėjimo prašymų teikimo laikotarpiu Komisija teikia pirmenybę mokėjimams toms valstybėms narėms, kurioms mokėjimai ankstesniu mokėjimo prašymų teikimo laikotarpiu buvo uždelsti, ir tik vėliau tenkinami naujai pateikti mokėjimo prašymai.

10.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 12 straipsnio 4 dalies c punkto ir nedarant poveikio Direktyvos 2003/87/EB 30d straipsnio 4 dalies šeštai pastraipai, Komisija valstybėms narėms skiria sumas, atitinkančias asignavimus, kurie ne vėliau kaip 2033 m. gruodžio 31 d. yra nepanaudoti pagal Direktyvos 2003/87/EB 30d straipsnio 5 dalyje nustatytas apyvartinių taršos leidimų paskirstymo taisykles, siekiant šio reglamento 3 straipsnyje nurodytų tikslų.

21 straipsnis

Sąjungos finansinių interesų apsauga

1.   Įgyvendindamos planus valstybės narės, kaip Fondo lėšų gavėjos, imasi visų tinkamų priemonių Sąjungos finansiniams interesams apsaugoti ir užtikrinti, kad finansinių asignavimų naudojimas, susijęs su Fondo lėšomis remiamomis priemonėmis ir investicijomis, be kita ko įgyvendinamomis viešųjų ar privačiųjų subjektų, kurie nėra pažeidžiami namų ūkiai, pažeidžiamos labai mažos įmonės ir pažeidžiami transporto naudotojai, pagal 9 straipsnį, atitiktų taikytiną Sąjungos ir nacionalinę teisę, visų pirma kiek tai susiję su sukčiavimo, korupcijos atvejų ir interesų konfliktų prevencija, nustatymu ir ištaisymu. Tuo tikslu valstybės narės užtikrina efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolės sistemą, kaip išsamiau išdėstyta III priede, ir nepagrįstai sumokėtų ar netinkamai panaudotų sumų susigrąžinimą. Valstybės narės gali remtis savo įprastomis nacionalinio biudžeto valdymo sistemomis.

2.   19 straipsnyje nurodytuose susitarimuose numatomos šios valstybių narių pareigos:

a)

reguliariai tikrinti, ar suteiktas finansavimas naudojamas tinkamai, laikantis visų taikytinų taisyklių, ir ar visos plane numatytos priemonės ar investicijos įgyvendinamos tinkamai, laikantis visų taikytinų taisyklių, visų pirma kiek tai susiję su sukčiavimo, korupcijos atvejų ir interesų konfliktų prevencija, nustatymu ir ištaisymu;

b)

imtis tinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiam sukčiavimui, korupcijai ir Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 61 straipsnyje apibrėžtiems interesų konfliktams, juos nustatyti bei ištaisyti ir imtis teisinių veiksmų pasisavintoms lėšoms susigrąžinti, be kita ko, kai tai susiję su bet kuria pagal planą įgyvendinama priemone ar investicija;

c)

su mokėjimo prašymu pateikti:

i)

valdymo deklaraciją, kad finansiniai asignavimai panaudoti numatytam tikslui, kad su mokėjimo prašymu pateikta informacija yra išsami, tiksli ir patikima ir kad įdiegtomis vidaus kontrolės sistemomis reikiamai užtikrinama, kad finansiniai asignavimai buvo valdomi laikantis visų taikytinų taisyklių, visų pirma taisyklių dėl interesų konfliktų vengimo, sukčiavimo prevencijos ir korupcijos bei dvigubo finansavimo Fondo ir kitų Sąjungos programų lėšomis vengimo, laikantis patikimo finansų valdymo principo, ir

ii)

pagal tarptautiniu mastu pripažintus audito standartus atliktų auditų santrauką, įskaitant tų auditų aprėptį, kiek tai susiję su aprėpiamų išlaidų suma ir aprėpiamu laikotarpiu, nustatytų trūkumų analizę ir visus taisomuosius veiksmus, kurių buvo imtasi;

d)

audito ir kontrolės tikslais bei siekiant pateikti palyginamą informaciją apie pagal planą įgyvendinamoms priemonėms ir investicijoms skirtų finansinių asignavimų panaudojimą, rinkti, registruoti ir saugoti elektroninėje sistemoje šių standartinių kategorijų duomenis ir užtikrinti prieigą prie jų:

i)

finansinių asignavimų galutinių gavėjų pavadinimą, jų PVM mokėtojų kodus arba mokesčių mokėtojų identifikacinius numerius ir iš Fondo skiriamų finansinių asignavimų sumą;

ii)

rangovo (-ų) arba subrangovo (-ų) pavadinimą ir jo (jų) PVM mokėtojo (-ų) kodą (-us) arba mokesčių mokėtojo (-ų) identifikacinį (-ius) numerį (-ius) ir sutarties (-čių) vertę, kai pagal Sąjungos arba nacionalinę viešųjų pirkimų teisę galutinis finansinių asignavimų gavėjas yra perkančioji organizacija;

iii)

finansinių asignavimų gavėjo tikrojo (-ųjų) savininko (-ų), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 (33) 3 straipsnio 6 punkte, arba rangovo vardą (-us), pavardę (-es), gimimo datą (-as) ir PVM mokėtojo (-ų) kodą (-us) arba mokesčių mokėtojo identifikacinį (-ius) numerį (-ius);

iv)

Fondo lėšomis įgyvendinamų priemonių ir investicijų sąrašą su bendra viešojo tų priemonių ir investicijų finansavimo suma, nurodant lėšų, sumokėtų iš kitų fondų, finansuojamų iš Sąjungos biudžeto, sumą;

e)

aiškiai įgalioti Komisiją, OLAF, Audito Rūmus ir, kiek tai susiję su tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, Europos prokuratūrą naudotis Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 129 straipsnio 1 dalyje nustatytomis savo teisėmis, įpareigoti visus galutinius už plane numatytų priemonių ir investicijų įgyvendinimą mokamų finansinių asignavimų gavėjus arba visus kitus jas įgyvendinant dalyvaujančius asmenis ar subjektus aiškiai įgalioti Komisiją, OLAF, Audito Rūmus ir, kai taikytina, Europos prokuratūrą naudotis Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 129 straipsnio 1 dalyje nustatytomis savo teisėmis ir panašias pareigas nustatyti visiems galutiniams išmokamų lėšų gavėjams;

f)

saugoti įrašus pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 132 straipsnį, atskaitos tašku esant su atitinkama priemone ar investicija susijusiai mokėjimo operacijai.

Šio straipsnio pirmos pastraipos d punkto ii papunktyje nurodytos informacijos reikalaujama tik tais atvejais, kai viešųjų pirkimų vertė viršija Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES (34) 4 straipsnyje nustatytas Sąjungos vertės ribas. Tą informaciją apie subrangovus pateikti reikalaujama tik:

a)

pirmame subrangos lygmenyje;

b)

tais atvejais, kai ta informacija registruojama apie atitinkamą rangovą, ir

c)

tik apie subrangos sutartis, kurių bendra vertė viršija 50 000 EUR.

3.   Šio straipsnio 2 dalies d punkte nurodytus asmens duomenis valstybės narės ir Komisija tvarko biudžeto įvykdymo patvirtinimo, audito ir kontrolės procedūrų bei informavimo, komunikacijos ir matomumo veiklos, susijusių su finansinių asignavimų, susijusių su 19 straipsnyje nurodytų susitarimų įgyvendinimu, tikslais atitinkamą laikotarpį. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679 arba Reglamentu (ES) 2018/1725, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų taikytinas. Per SESV 319 straipsnyje nustatytą biudžeto įvykdymo patvirtinimo Komisijai procedūrą Fondas įpareigojamas pateikti ataskaitą, kuri yra Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 247 straipsnyje integruotųjų nurodytų finansinių ir atskaitomybės ataskaitų dalis, ir visų pirma atskirai atsiskaityti metinėje valdymo ir veiklos ataskaitoje.

4.   19 straipsnyje nurodytuose susitarimuose taip pat numatoma Komisijos teisė proporcingai sumažinti Fondo teikiamą paramą ir susigrąžinti į Sąjungos biudžetą mokėtinas sumas Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiais sukčiavimo, korupcijos ir interesų konflikto atvejais, jei valstybė narė jų neištaisė, arba šiurkštaus iš tokių susitarimų kylančių pareigų pažeidimo atvejais.

Spręsdama dėl susigrąžinamos ir sumažinamos sumos, Komisija laikosi proporcingumo principo ir atsižvelgia į Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių sukčiavimo, korupcijos atvejų ir interesų konfliktų arba pareigų pažeidimo atvejų sunkumą. Prieš sumažindama sumą, Komisija valstybei narei suteikia galimybę pateikti pastabų.

IV SKYRIUS

Papildomumas, stebėsena ir vertinimas

22 straipsnis

Koordinavimas ir papildomumas

Komisija ir atitinkamos valstybės narės, veikdamos savo atsakomybės ribose, skatina Fondo sinergiją su šio reglamento 6 straipsnio 3 dalyje nurodytomis Sąjungos programomis bei priemonėmis ir Modernizavimo fondu pagal Direktyvos 2003/87/EB 10d straipsnį, ir užtikrina veiksmingą jų tarpusavio koordinavimą. Tuo tikslu jos imasi šių veiksmų:

a)

užtikrina skirtingų priemonių papildomumą, sinergiją, nuoseklumą ir suderinamumą Sąjungos, nacionaliniu ir, kai tinkama, vietos arba regioniniu lygmenimis tiek planavimo etapu, tiek jas įgyvendinant;

b)

optimizuoja koordinavimo mechanizmus, kad išvengtų veiksmų dubliavimo; ir

c)

užtikrina glaudų už įgyvendinimą ir kontrolę Sąjungos, nacionaliniu ir, kai tinkama, vietos arba regioniniu lygmenimis atsakingų asmenų bendradarbiavimą, kad būtų pasiekti Fondo tikslai.

23 straipsnis

Informavimas, komunikacija ir matomumas

1.   Valstybės narės vienoje interneto svetainėje viešai skelbia ir nuolat atnaujina šio reglamento 21 straipsnio 2 dalies d punkto i, ii ir iv papunkčiuose nurodytus duomenis atvirais, kompiuterio skaitomais formatais, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/1024 (35) 5 straipsnio 1 dalyje, kad duomenis būtų galima rūšiuoti, atlikti jų paiešką, juos gauti, palyginti ir pakartotinai naudoti. Šio reglamento 21 straipsnio 2 dalies d punkto i ir ii papunkčiuose nurodyta informacija neskelbiama Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 38 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais arba jeigu išmokėta laikina tiesioginė pajamų parama pažeidžiamiems namų ūkiams.

2.   Fondo paramos gavėjai informuojami apie tų lėšų kilmę, įskaitant atvejus, kai jie gauna tas lėšas per tarpininkus. Paramos gavėjams skirtuose dokumentuose ir komunikacinėje medžiagoje, susijusiuose su priemonės įgyvendinimu, ta informacija pateikiama kartu su Sąjungos emblema ir atitinkamu pareiškimu dėl finansavimo „finansuoja Europos Sąjunga – Socialinis klimato fondas“. Fondo paramos gavėjai, išskyrus paramą gaunančius fizinius asmenis arba tais atvejais, kai esama rizikos, kad bus viešai paskelbta neskelbtina komercinė informacija, užtikrina Sąjungos finansavimo matomumą (visų pirma viešindami veiksmus ir jų rezultatus), teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę.

3.   Komisija vykdo su Fondu, veiksmais, kurių imtasi pagal šį reglamentą, ir gautais rezultatais susijusius informavimo ir komunikacijos veiksmus, be kita ko, kai tinkama ir gavusi nacionalinių valdžios institucijų sutikimą, vykdydama bendrą komunikacijos veiklą su nacionalinėmis valdžios institucijomis ir Europos Parlamento bei Komisijos atstovybėmis atitinkamoje valstybėje narėje.

24 straipsnis

Įgyvendinimo stebėsena

1.   Kiekviena valstybė narė kas dvejus metus pateikia Komisijai savo plano įgyvendinimo ataskaitą kartu su integruota nacionaline energetikos ir klimato srities pažangos ataskaita, rengiama pagal Reglamento (ES) 2018/1999 17 straipsnį ir jo 28 straipsnį. Įgyvendinimo stebėsena yra tikslinė ir proporcinga vykdomai veiklai pagal planą. Valstybės narės į savo ataskaitą įtraukia šio reglamento IV priede nustatytus rodiklius.

2.   Komisija stebi Fondo įgyvendinimą ir vertina, ar pasiekti jo tikslai. Įgyvendinimo stebėsena yra tikslinė ir proporcinga Fondo vykdomai veiklai.

3.   Komisijos atsiskaitymo už veiklą sistema užtikrinama, kad veiklos įgyvendinimui ir rezultatams stebėti reikalingi duomenys būtų renkami veiksmingai, efektyviai ir laiku. Todėl Fondo paramos gavėjams nustatomi proporcingi ataskaitų teikimo reikalavimai.

4.   Komisija pažangos ataskaitoms teikti ir Fondo veiklos, siekiant 3 straipsnyje nustatytų tikslų, stebėsenos bei vertinimo tikslu naudoja IV priede nustatytus bendruosius rodiklius.

25 straipsnis

Skaidrumas

1.   Komisija valstybių narių pateiktus planus ir Komisijos viešai paskelbtus sprendimus nepagrįstai nedelsdama vienu metu ir vienodomis sąlygomis perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai.

2.   Komisijos Tarybai perduota informacija, susijusi su šiuo reglamentu ar jo įgyvendinimu, vienu metu pateikiama Europos Parlamentui, jei reikia, taikant konfidencialumo susitarimus.

3.   Kompetentingi Europos Parlamento komitetai gali paprašyti Komisijos pateikti informaciją apie Komisijos atliekamo planų vertinimo padėtį.

26 straipsnis

Socialinis dialogas dėl klimato

1.   Siekdami stiprinti Sąjungos institucijų, visų pirma Europos Parlamento ir Komisijos, dialogą bei užtikrinti didesnį skaidrumą ir atskaitomybę, kompetentingi Europos Parlamento komitetai gali du kartus per metus pasikviesti Komisijos atstovus, kad apartų šiuos klausimus:

a)

valstybių narių pateiktus planus;

b)

Komisijos atliktą valstybių narių pateiktų planų vertinimą;

c)

valstybių narių pateiktuose planuose nustatytų tarpinių ir siektinų reikšmių įgyvendinimo padėtį;

d)

mokėjimo, mokėjimo sustabdymo ir nutraukimo procedūras, įskaitant visas pateiktas pastabas ir taisomąsias priemones, kurių valstybės narės ėmėsi siekdamos užtikrinti, kad jų pateiktuose planuose nustatytos tarpinės ir siektinos reikšmės būtų pasiektos patenkinamai.

2.   Komisija atsižvelgia į visus nuomonių, pareikštų palaikant socialinį dialogą dėl klimato, įskaitant Europos Parlamento rezoliucijas, jeigu jų priimama, aspektus.

V SKYRIUS

Baigiamosios nuostatos

27 straipsnis

Fondo vertinimas ir peržiūra

1.   Po dvejų metų nuo planų įgyvendinimo pradžios, Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikia Fondo įgyvendinimo ir veikimo vertinimo ataskaitą, atsižvelgdama į valstybių narių pagal 24 straipsnį pateiktų pirmųjų ataskaitų rezultatus, ir, kai tikslinga, pateikia pasiūlymų iš dalies keisti šį reglamentą.

2.   1 dalyje nurodytoje vertinimo ataskaitoje visų pirma vertinamas:

a)

3 straipsnyje nustatytų Fondo tikslų pasiekimo lygis, išteklių naudojimo efektyvumas ir Sąjungos pridėtinė vertė;

b)

kiekvienos šalies priemonių ir investicijų veiksmingumas ir tiesioginės pajamų paramos naudojimas, atsižvelgiant į planuose nurodytų tarpinių ir siektinų reikšmių pasiekimą;

c)

tai, kaip valstybėse narėse taikomos energijos nepritekliaus ir transporto galimybių nepritekliaus apibrėžtys, remiantis 6 straipsnio 1 dalies f punkte nurodyta informacija, ir tai, ar būtina iš dalies pakeisti tokias apibrėžtis;

d)

tai, ar visi šio reglamento 8 straipsnyje nustatyti tikslai ir priemonės bei veiksmai tebėra aktualūs, atsižvelgiant į pastatų ir kelių transporto sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį ir nacionalinių priemonių, kurių valstybės narės ėmėsi laikydamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/842 (36) nustatytų įpareigojimų sumažinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, poveikį išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, taip pat tai, ar asignuotosios pajamos tebėra aktualios, atsižvelgiant į galimus pokyčius, susijusius su apyvartinių taršos leidimų pardavimu aukcione pagal pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams remiantis Direktyvos 2003/87/EB IVa skyriumi nustatytą apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, ir į kitus svarbius aspektus.

3.   Ne vėliau kaip 2033 m. gruodžio 31 d. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikia nepriklausomo ex post vertinimo ataskaitą. Ex post vertinimo ataskaitą sudaro bendras Fondo vertinimas ir joje pateikiama informacija apie jo poveikį.

4.   Nedarant poveikio po 2027 m. priimtinai daugiametei finansinei programai, tuo atveju, jei iš leidimų pardavimo aukcione gautos pajamos, kaip nurodyta Direktyvos 2003/87/EB 30d straipsnio 5 dalyje, būtų nustatytos kaip nuosavi ištekliai pagal SESV 311 straipsnio 3 dalį, Komisija atitinkamai pateikia būtinus pasiūlymus, kad pagal po 2027 m. priimtinai DFP būtų užtikrintas Fondo, kuris laikinai ir išimties tvarka finansuojamas išorės asignuotosiomis pajamomis, gautomis pardavus apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos leidimus, įgyvendinimo veiksmingumas ir tęstinumas.

28 straipsnis

Reglamento (ES) 2021/1060 dalinis pakeitimas

Reglamente (ES) 2021/1060 įterpiamas šis straipsnis:

„26a straipsnis

Iš Socialinio klimato fondo perkelti ištekliai

1.   Iš Socialinio klimato fondo, įsteigto Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/955 (*1), perkelti ištekliai naudojami pagal šį reglamentą ir nuostatas, reglamentuojančias Fondą, į kurį perkeliami ištekliai, ir yra galutiniai. Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 21 straipsnio 5 dalies tikslu tokie ištekliai sudaro išorės asignuotąsias pajamas ir papildo šio reglamento 110 straipsnyje nurodytus išteklius.

2.   Kai valstybės narės šio straipsnio 1 dalyje nurodytus išteklius valdo taikydamos pasidalijamąjį valdymą, jos pateikia su viena ar daugiau programų susijusius programos pakeitimus pagal šio reglamento 24 straipsnį. Valstybės narės planuoja tokių išteklių naudojimą pagal šio reglamento 6 straipsnio 1 dalį nustatytiems Sąjungos biudžeto klimato srities tikslams pasiekti. Tais ištekliais prisidedama prie atitinkamų Socialinio klimato fondo tikslų, nustatytų Reglamento (ES) 2023/955 3 straipsnyje, pasiekimo ir jie naudojami to reglamento 8 straipsnyje nustatytoms priemonėms ir investicijoms remti. Jie programuojami pagal vieną ar daugiau specialių prioritetų, atitinkančių vieną ar daugiau konkrečių Fondo, į kurį perkeliami ištekliai, tikslų ir, kai taikytina, vienai ar kelioms regionų kategorijoms, nurodant metinį išteklių paskirstymą. Apskaičiuojant, ar laikomasi paramos telkimo pagal temas reikalavimų, kaip nustatyta konkrečiam fondui taikomose taisyklėse, į tuos išteklius neatsižvelgiama.

3.   Jei Komisija jau yra patvirtinusi valstybės narės prašymą dėl dalinio programos pakeitimo, susijusio su išteklių perkėlimu iš Socialinio klimato fondo, dėl bet kokio tolesnio išteklių perkėlimo vėlesniais metais valstybė narė gali pateikti pranešimą apie finansines lenteles, o ne iš dalies pakeisti programą, su sąlyga, kad siūlomi pakeitimai yra susiję tik su finansinių išteklių padidinimu be jokių tolesnių programos pakeitimų.

4.   Nukrypstant nuo šio reglamento 18 straipsnio ir 86 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, atliekant laikotarpio vidurio vertinimą ir nustatant lankstumo sumą į išteklius, perkeltus pagal šį straipsnį ir Reglamento (ES) 2023/955 11 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgiama.

5.   Nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 14 straipsnio 3 dalies, terminas, po kurio Komisija panaikina įsipareigojimus dėl sumų pagal šio reglamento 105 straipsnio 1 dalį, pradedamas skaičiuoti nuo metų, kuriais prisiimami atitinkami biudžetiniai įsipareigojimai. Pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą (Interreg) programoms ištekliai neperkeliami.

29 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2024 m. birželio 30 d. – datos, iki kurios valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus siekiant laikytis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2023/959 (37), kuria dėl Direktyvos 2003/87/EB IVa skyriaus iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2023 m. gegužės 10 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. ROSWALL


(1)   OL C 152, 2022 4 6, p. 158.

(2)   OL C 301, 2022 8 5, p. 70.

(3)   2023 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2023 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas.

(4)   OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

(5)   2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

(6)   2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(7)   2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13).

(8)   OL C 243, 2022 6 27, p. 35.

(9)   2020 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2093, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 11).

(10)   2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos reglamentas (ES) 2020/2094, kuriuo nustatoma Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė atsigavimui po COVID-19 krizės paremti (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 23).

(11)   2021 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/241, kuriuo nustatoma ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 17).

(12)   2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1060, kuriuo nustatomos bendros Europos regioninės plėtros fondo, „Europos socialinio fondo +“, Sanglaudos fondo, Teisingos pertvarkos fondo ir Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo nuostatos ir šių fondų bei Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo, Vidaus saugumo fondo ir Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonės taisyklės (OL L 231, 2021 6 30, p. 159).

(13)   2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(14)   2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

(15)   2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1056, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (OL L 231, 2021 6 30, p. 1).

(16)   2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(17)   2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1).

(18)   2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(19)   2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(20)   2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL L 248, 2013 9 18, p. 1.

(21)   1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (OL L 312, 1995 12 23, p. 1).

(22)   1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2).

(23)   2017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1).

(24)   2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29).

(25)   2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(26)   2019 m. spalio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1700, kuriuo nustatoma bendra Europos statistikos, susijusios su asmenimis ir namų ūkiais ir pagrįstos iš imčių surinktais individualaus lygmens duomenimis, sistema, iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 808/2004, (EB) Nr. 452/2008 ir (EB) Nr. 1338/2008 ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1177/2003 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 577/98 (OL L 261 I, 2019 10 14, p. 1).

(27)   2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius (OL L 187, 2014 6 26, p. 1).

(28)   2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (OL L 158, 2019 6 14, p. 125).

(29)   2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/631, kuriuo nustatomos naujų lengvųjų automobilių ir naujų lengvųjų komercinių transporto priemonių išmetamo CO2 normos ir kuriuo panaikinami reglamentai (EB) Nr. 443/2009 ir (ES) Nr. 510/2011 (OL L 111, 2019 4 25, p. 13).

(30)   2021 m. vasario 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/240, kuriuo nustatoma techninės paramos priemonė (OL L 57, 2021 2 18, p. 1).

(31)   2021 m. kovo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/523, kuriuo nustatoma programa „InvestEU“ ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/1017 (OL L 107, 2021 3 26, p. 30).

(32)   2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/33/EB dėl skatinimo naudoti netaršias ir efektyviai energiją vartojančias kelių transporto priemones (OL L 120, 2009 5 15, p. 5).

(33)   2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL L 141, 2015 6 5, p. 73).

(34)   2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (OL L 94, 2014 3 28, p. 65).

(35)   2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 172, 2019 6 26, p. 56).

(36)   2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

(37)   2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/959, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje, ir Sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 134).


I PRIEDAS

KIEKVIENAI VALSTYBEI NAREI IŠ FONDO PAGAL 14 STRAIPSNĮ SKIRIAMO DIDŽIAUSIO FINANSINIO ASIGNAVIMO APSKAIČIAVIMO METODIKA

Šiame priede nustatoma pagal 10 ir 14 straipsnius kiekvienai valstybei narei skiriamo didžiausio finansinio asignavimo apskaičiavimo metodika.

Pagal šią metodiką atsižvelgiama į šiuos kiekvienos valstybės narės kintamuosius:

kaimo vietovių gyventojus, kuriems gresia skurdas (2019 m.);

dėl iškastinio kuro deginimo namų ūkių išmetamą anglies dioksido kiekį (2016–2018 m. vidurkis);

už komunalines paslaugas įsiskolinusių namų ūkių, kuriems gresia skurdas, procentinę dalį (2019 m.);

bendrą gyventojų skaičių (2019 m.);

valstybės narės bendrąsias nacionalines pajamas (BNP) vienam gyventojui, apskaičiuotą perkamosios galios standartu (2019 m.);

1A3b, 1A4a ir 1A4b taršos šaltinių, kaip nustatyta 2006 m. IPCC gairėse dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos (2016–2018 m. vidurkis), išsamiai peržiūrėtose pagal to reglamento 4 straipsnio 3 dalį, išmetamo teršalų kiekio atskaitos vertės dalį, nustatytą Reglamento (ES) 2018/842 4 straipsnio 2 dalyje.

Iš Fondo valstybei narei skiriamas didžiausias finansinis asignavimas (MFAi ) nustatomas taip:

Formula

Čia:

MA yra didžiausia suma, skirta Fondui įgyvendinti, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalyje, ir α i yra i valstybei narei tenkanti didžiausios sumos dalis, nustatoma atliekant šiuos veiksmus:

Formula

Su

Formula

Formula

Formula

Formula

fi  = 1 if

Formula
; fi  = 2,5 if
Formula

Kiekvienos i valstybės narės atveju:

rural pop i yra i valstybės narės kaimo vietovių gyventojai, kuriems gresia skurdas;

rural pop EU yra ES 27 valstybių narių kaimo vietovių gyventojų, kuriems gresia skurdas, skaičiaus suma;

pop i i valstybės narės gyventojų skaičius;

pop EU ES 27 valstybių narių gyventojų skaičiaus suma;

HCO2 i yra dėl iškastinio kuro deginimo i valstybės narės namų ūkių išmetamas anglies dioksido kiekis;

HCO2 EU yra dėl iškastinio kuro deginimo ES 27 valstybių narių namų ūkių išmetamas anglies dioksido kiekis;

arrears i yra už komunalines paslaugas įsiskolinusių i valstybės narės namų ūkių, kuriems gresia skurdas, procentinė dalis;

arrears EU yra už komunalines paslaugas įsiskolinusių ES 27 valstybių narių namų ūkių, kuriems gresia skurdas, procentinė dalis;

Formula
BNP vienam i valstybės narės gyventojui;

Formula
BNP vienam ES 27 valstybių narių gyventojui.

Valstybių narių, kurių BNP vienam gyventojui yra mažesnės nei ES 27 vertė ir kurių minimalus komponentas yra

Formula
, βi yra proporcingai pakoreguojamas, siekiant užtikrinti, kad visų valstybių narių βi suma būtų lygi 100 %. Visi λi proporcingai pakoreguojami, siekiant užtikrinti, kad jų suma būtų lygi 100 %.

Visų valstybių narių αi negali būti mažesnė nei 0,07 % 10 straipsnio 1 dalyje nurodytos didžiausios sumos. Visų valstybių narių, kurių α i yra didesnė nei 0,07 %, α i proporcingai pakoreguojama, siekiant užtikrinti, kad visų α i suma būtų lygi 100 %.

Valstybių narių, kurių BNP vienam gyventojui yra mažesnės nei 90 % ES 27 vertės, α i negali būti mažesnė nei 1A3b, 1A4a ir 1A4b taršos šaltinių, kaip nustatyta 2006 m. IPCC gairėse dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos (2016–2018 m. vidurkis), išsamiai peržiūrėtose pagal to reglamento 4 straipsnio 3 dalį, išmetamųjų teršalų kiekio atskaitos vertės dalis, nurodyta Reglamento (ES) 2018/842 4 straipsnio 2 dalyje. Valstybių narių, kurių BNP vienam gyventojui yra didesnė nei ES 27 vertė, α i proporcingai pakoreguojami, siekiant užtikrinti, kad visų α i suma būtų lygi 100 %.


II PRIEDAS

Kiekvienai valstybei narei pagal 10 ir 14 straipsnius skiriamas didžiausias finansinis asignavimas

Taikant I priede nurodytą metodiką 10 straipsnio 1 dalyje nurodytoms sumoms apskaičiuoti, kiekvienai valstybei narei tenka toliau nurodoma dalis ir didžiausias finansinis asignavimas.

Visos su 10 straipsnio 3 dalimi susijusios sumos bus padengtos proporcingai, neviršijant kiekvienai valstybei narei skiriamo didžiausio finansinio asignavimo ribų.

Didžiausias finansinis asignavimas kiekvienai valstybei narei

Valstybė narė

Bendros sumos dalis (%)

IŠ VISO

2026–2032 m.

(EUR, einamosiomis kainomis)

Pagal 10 straipsnio 1 dalies pirmą ir antrą pastraipas

Pagal 10 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą

Belgija

2,55

1 659 606 425

1 394 069 397

Bulgarija

3,85

2 499 490 282

2 099 571 836

Čekija

2,40

1 562 617 717

1 312 598 882

Danija

0,50

324 991 338

272 992 724

Vokietija

8,18

5 317 778 511

4 466 933 949

Estija

0,29

186 244 570

156 445 439

Airija

1,02

663 390 868

557 248 329

Graikija

5,52

3 586 843 608

3 012 948 631

Ispanija

10,52

6 837 784 631

5 743 739 090

Prancūzija

11,19

7 276 283 944

6 112 078 513

Kroatija

1,94

1 263 071 899

1 060 980 395

Italija

10,81

7 023 970 924

5 900 135 577

Kipras

0,20

131 205 466

110 212 591

Latvija

0,71

463 676 528

389 488 284

Lietuva

1,02

664 171 367

557 903 948

Liuksemburgas

0,10

66 102 592

55 526 177

Vengrija

4,33

2 815 968 174

2 365 413 267

Мalta

0,07

45 500 000

38 220 000

Nyderlandai

1,11

720 463 632

605 189 451

Austrija

0,89

578 936 189

486 306 399

Lenkija

17,60

11 439 026 446

9 608 782 215

Portugalija

1,88

1 223 154 017

1 027 449 374

Rumunija

9,25

6 012 677 290

5 050 648 923

Slovėnija

0,55

357 971 733

300 696 256

Slovakija

2,35

1 530 553 074

1 285 664 582

Suomija

0,54

348 132 328

292 431 155

Švedija ES 27

0,62

400 386 447

336 324 616

ES 27

100  %

65 000 000 000

54 600 000 000


III PRIEDAS

Pagrindiniai valstybės narės vidaus kontrolės sistemai taikomi reikalavimai

1.

Valstybė narė, atsižvelgdama į savo institucines, teisines ir finansines sistemas, užtikrina efektyvią ir veiksmingą vidaus kontrolės sistemą, įskaitant funkcijų atskyrimą ir ataskaitų teikimo, priežiūros ir stebėsenos tvarką.

Tai apima:

a)

institucijų, kurioms pavesta įgyvendinti planą ir susijusių pareigų ir funkcijų paskirstymą;

b)

institucijos ar institucijų, atsakingos (-ų) už valdymo deklaracijos, pridedamos prie mokėjimo prašymų, pasirašymą, paskyrimą;

c)

procedūras, kuriomis užtikrinama, kad ši institucija ar šios institucijos gautų patikinimą, kad socialiniame klimato plane nustatytos tarpinės ir siektinos reikšmės buvo pasiektos ir kad lėšos buvo valdomos laikantis visų taikytinų taisyklių, visų pirma taisyklių dėl interesų konfliktų vengimo, sukčiavimo atvejų prevencijos ir korupcijos bei dvigubo finansavimo vengimo;

d)

tinkamą valdymo ir audito funkcijų atskyrimą.

2.

Valstybė narė veiksmingai imasi proporcingų kovos su sukčiavimu ir korupcija priemonių, taip pat visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai išvengta interesų konfliktų.

Tai apima:

a)

tinkamas priemones, susijusias su sukčiavimo, korupcijos atvejų ir interesų konfliktų prevencija, nustatymu ir ištaisymu, taip pat dvigubo finansavimo vengimą ir teisinius veiksmus pasisavintoms lėšoms susigrąžinti;

b)

sukčiavimo rizikos vertinimą ir tinkamų kovos su sukčiavimu ir jo mažinimo priemonių nustatymą.

3.

Valstybės narės taiko tinkamas valdymo deklaracijos ir nacionaliniu lygmeniu atlikto audito santraukos rengimo procedūras.

Tai apima:

a)

veiksmingą valdymo pareiškimo rengimo procedūrą, audito santraukos dokumentų rengimą ir audito sekai užtikrinti reikalingos pagrindinės informacijos saugojimą;

b)

veiksmingas procedūras, kuriomis užtikrinama, kad apie visus sukčiavimo, korupcijos ir interesų konfliktų atvejus būtų tinkamai pranešta ir jie būtų ištaisyti susigrąžinant lėšas.

4.

Kad pateiktų reikiamą informaciją, valstybė narė užtikrina tinkamus valdymo patikrinimus, įskaitant patikrinimo, ar pasiektos tarpinės ir siektinos reikšmės ir ar laikomasi horizontaliųjų patikimo finansų valdymo principų, procedūras.

Tai apima:

a)

tinkamus valdymo patikrinimus, per kuriuos įgyvendinimo institucijos tikrins, ar pasiektos Fondo tarpinės ir siektinos reikšmės (pvz., atlikdamos dokumentų peržiūras, patikrinimus vietoje);

b)

tinkamus valdymo patikrinimus, per kuriuos įgyvendinimo institucijos tikrins, ar nėra šiurkščių pažeidimų, t. y. sukčiavimo, korupcijos atvejų ir interesų konfliktų, ir dvigubo finansavimo atvejų (pvz., atlikdamos dokumentų peržiūras, patikrinimus vietoje).

5.

Valstybė narė atlieka tinkamą ir nepriklausomą sistemų ir operacijų auditą, laikydamasi tarptautiniu mastu pripažintų audito standartų.

Tai apima:

a)

įstaigos ar įstaigų, kuri (-ios) atliks sistemų ir operacijų auditą, paskyrimą ir jos (jų) funkcinio savarankiškumo užtikrinimą;

b)

pakankamų išteklių skyrimą šiai įstaigai ar šioms įstaigoms Fondo įgyvendinimo tikslais;

c)

įstaigos ar įstaigų veiksmingą kovą su sukčiavimo, korupcijos, interesų konfliktų ir dvigubo finansavimo rizika, atliekant sistemų ir operacijų auditą.

6.

Valstybė narė taiko veiksmingą sistemą siekdama užtikrinti, kad būtų saugoma visa audito sekai užtikrinti reikalinga informacija ir dokumentai.

Tai apima:

a)

veiksmingą duomenų apie tarpinėms ir siektinoms reikšmėms pasiekti būtinų priemonių ar investicijų galutinius gavėjus rinkimą, registravimą ir saugojimą elektroninėje sistemoje;

b)

prieigos prie galutinių gavėjų duomenų suteikimą Komisijai, OLAF, Audito Rūmams ir tvirtesniame bendradarbiavime pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 dalyvaujančių valstybių narių atžvilgiu – Europos prokuratūrai.


IV PRIEDAS

6 straipsnio 1 dalies m punkte nurodytų valstybių narių socialinių klimato planų orientacinių tarpinių ir siektinų reikšmių bendri rodikliai, valstybės narės vykdoma 24 straipsnio 1 dalyje nurodytų jos planų įgyvendinimo stebėsena, Komisijos atliekamas pažangos, padarytos siekiant 24 straipsnio 4 dalyje nurodytų Fondo tikslų, vertinimas

Priemonės ir investicijos gali prisidėti prie kelių bendrų rodiklių. Jei valstybės narės plane nėra priemonės ar investicijos, kuria būtų prisidedama prie kai kurių rodiklių, valstybė narė gali nurodyti „netaikoma“.

Numeris

Su Fondo parama susijęs bendras rodiklis

Paaiškinimas

Vienetas

Pastatų sektorius

Konteksto rodikliai

1

Pažeidžiamų namų ūkių skaičius

Atitinka 2 straipsnio 10 punkte pateiktą apibrėžtį.

Namų ūkių skaičius

2

Energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičius

Atitinka 2 straipsnio 1 punkte pateiktą apibrėžtį.

Namų ūkių skaičius

Įgyvendinimo rodikliai

3

Pažeidžiamų namų ūkių, kuriems taikyta bent viena struktūrinė priemonė, kuria mažinamas jų išmetamųjų teršalų kiekis pastatų sektoriuje, skaičius

Atitinka 2 straipsnio 10 punktą ir 8 straipsnio 1 dalį. Tik su Fondo parama susijusios priemonės.

Namų ūkių skaičius

4

Pastatų, kuriuose atlikta esminė renovacija (t. y. renovacija, kurios metu a) pastatas ar pastato vienetas iki 2030 m. sausio 1 d. transformuojamas į energijos beveik nevartojantį pastatą arba b) nuo 2030 m. sausio 1 d. – į visai netaršų pastatą), skaičius

Rodiklis apima pastatų, kurie visiškai arba iš dalies renovuojami pasinaudojant parama, teikiama Fondo lėšomis finansuojamomis priemonėmis ir investicijomis, kai sąvoka „pastatų renovacija“ apibrėžta 2 straipsnio 13 punkte, skaičių ir atitinkamą bendrą patalpų plotą. Be to, rodikliu atskiriami pastatai pagal jų energinio naudingumo sertifikatų klasę ir konkrečiai nurodoma, kiek prasčiausio energinio naudingumo pastatų buvo renovuota.

Pastatų vienetai

5

Pastatų, kuriuose atlikta esminė renovacija (t. y. renovacija, kurios metu a) pastatas ar pastato vienetas iki 2030 m. sausio 1 d. transformuojamas į energijos beveik nevartojantį pastatą arba b) nuo 2030 m. sausio 1 d. – į visai netaršų pastatą), bendras naudingasis grindų plotas

Renovuotų patalpų plotas (m2 per metus)

6

Pastatų, kuriuose atlikta kita energinė renovacija (t. y. visa energinė renovacija, išskyrus esminę renovaciją, kuri turi būti nurodyta pirmiau), skaičius

Pastatų vienetai

7

Pastatų, kuriuose atlikta kita energinė renovacija (t. y. visa energinė renovacija, išskyrus esminę renovaciją, kuri turi būti nurodyta pirmiau), bendras naudingasis patalpų plotas

Renovuotų patalpų plotas (m2 per metus)

8

Iškastiniu kuru kūrenamų šildymo įrenginių pakeitimas atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamais įrenginiais ir (arba) itin efektyviai energiją vartojančiais įrenginiais pagal energijos vartojimo efektyvumo etiketės klasę, kaip nustatyta atitinkamame teisės akte.

Šiais veiksmais įgyvendinamas ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos lyginamasis indeksas ir orientacinė atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis (galutinės energijos suvartojime), nacionaliniu lygmeniu nustatyta pastatų sektoriuje pagal Direktyva (ES) 2018/2001. Prie šio lyginamojo indekso gali būti prisidedama ir naudojant atsinaujinančiųjų išteklių šildymo ir vėsinimo sistemas, ir pasitelkiant atsinaujinančiųjų išteklių elektros energiją. Šiais veiksmais taip pat būtų prisidedama prie atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimo šildymui ir vėsinimui tikslinio rodiklio pagal atitinkamą tos direktyvos nuostatą. Tai susiję tik su papildomu iškastiniu kuru kūrenamų šildymo įrenginių pakeitimu pagal Fondo paramą.

Pakeistų iškastiniu kuru kūrenamų šildymo įrenginių vienetų skaičius (pvz., šilumos siurbliu arba saulės šilumos energijos įrenginiu)

9

Įdiegti papildomi atsinaujinančiosios energijos veikimo pajėgumai

Ant stogo montuojamų fotovoltinių ir saulės energijos kolektorių arba fotovoltinių šiluminių plokščių (PVT) skaičius ir pajėgumai; šilumos siurblių skaičius ir pajėgumai; kitų atsinaujinančiųjų išteklių patalpų šildymo ir vėsinimo technologijų, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energija grindžiamus katilus, skaičius ir pajėgumai. Tai susiję tik su papildomais veikimo pajėgumais pagal Fondo paramą.

MW

10

vienetų skaičius

Rezultato rodikliai

11

Pažeidžiamų namų ūkių skaičiaus sumažėjimas

Pažeidžiamų namų ūkių skaičiaus sumažėjimas dėl Fondo lėšomis finansuojamų priemonių ir investicijų.

%

12

Numatomas pastatų sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas

Pastatų sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas dėl Fondo lėšomis finansuojamų priemonių ir investicijų.

Išmetamieji teršalai pastatų sektoriuje apibrėžiami kaip teršalai, kuriems taikomas Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrius (pastatų sektoriuje – 1A4a ir 1A4b taršos šaltiniai, kaip nustatyta 2006 m. IPCC gairėse dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos).

ktCO2e

13

Energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičiaus sumažėjimas

Energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičiaus sumažėjimas dėl Fondo lėšomis finansuojamų priemonių ir investicijų.

Valstybės narės, kurioms taikomas Reglamento (ES) 2018/1999 3 straipsnio 3 dalies d punktas, pagal to reglamento 24 straipsnio b punktą į savo integruotas nacionalines energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitas įtraukia kiekybinę informaciją apie energijos nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičių. Valstybės narės gali naudoti, be kita ko, 2020 m. spalio 14 d. Komisijos rekomendacijoje (ES) 2020/1563 dėl energijos nepritekliaus (1) nurodytus Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) turimus rodiklius, išvardytus integruotų nacionalinių energetikos ir klimato srities pažangos ataskaitų šablone.

Į šį rodiklį neįskaičiuojami kolektyviniai būstai, pavyzdžiui, ligoninės, globos namai, kalėjimai, kareivinės, religinės įstaigos, pensionai, darbininkų nakvynės namai ir t. t.

%

14

Per metus sutaupytas pirminės energijos suvartojimo kiekis

Šiuo tikslu sutaupytos energijos kiekis apskaičiuojamas tik remiantis Fondo finansine parama.

Valstybės narės praneša apie metinį galutinės ir (arba) pirminės energijos suvartojimo sumažinimą tarp pažeidžiamų namų ūkių, energijos nepriteklių patiriančių žmonių ir, kai taikytina, socialiniuose būstuose gyvenančių žmonių, remdamosi atitinkamomis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo (nauja redakcija) nuostatomis, dėl Fondo paramos, kuri papildo Nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo fondą pagal atitinkamas tos direktyvos nuostatas, be kita ko, per paramą energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemoms ir alternatyvioms politikos priemonėms pagal atitinkamas tos direktyvos nuostatas, įskaitant intervencijas, kuriomis siekiama laikytis minimaliųjų energinio naudingumo standartų pagal atitinkamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija) nuostatas.

MWh per metus

15

kWh/m2 (jei žinomas bendras patalpų plotas)

16

Per metus sutaupytas galutinės energijos suvartojimo kiekis

Atskaitos taškas susijęs su metiniu galutinės ir pirminės energijos suvartojimu prieš intervenciją, o pasiekta vertė – su metiniu galutinės ir pirminės energijos suvartojimu metais, einančiais po intervencijos.

Atskiruose pastatuose sutaupytos energijos kiekis dokumentuojamas remiantis energinio naudingumo sertifikatais arba kitais kriterijais, pagal kuriuos nustatomas siektinas arba pasiektas sutaupytos energijos kiekis, kaip nustatyta atitinkamoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl pastatų energinio naudingumo (nauja redakcija) nuostatoje.

kWh/m2 (jei žinomas bendras patalpų plotas)

17

MWh per metus

Kelių transporto sektorius

Konteksto rodikliai

18

Pažeidžiamų transporto naudotojų skaičius

Atitinka 2 straipsnio 12 punkte pateiktą apibrėžtį.

Namų ūkių skaičius

19

Transporto galimybių nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičius

Atitinka 2 straipsnio 2 punkte pateiktą apibrėžtį.

Namų ūkių skaičius

Įgyvendinimo rodikliai

20

Pažeidžiamų transporto naudotojų, kuriems taikyta bent viena struktūrinė priemonė, kuria mažinamas jų sukeliamas išmetamųjų teršalų kiekis kelių transporto sektoriuje, skaičius

Atitinka 2 straipsnio 12 punktą ir 8 straipsnio 1 dalį. Tik su Fondo parama susijusios priemonės.

Namų ūkių skaičius

21

Įsigytų visai netaršių transporto priemonių skaičius

Visai netaršių transporto priemonių, remiamų Fondo lėšomis finansuojamomis priemonėmis ir investicijomis, skaičius.

Visai netaršių transporto priemonių skaičius

22

Įsigytų mažataršių transporto priemonių skaičius

Mažataršių transporto priemonių, remiamų Fondo lėšomis finansuojamomis priemonėmis ir investicijomis, skaičius.

Mažataršių transporto priemonių skaičius

23

Įsigytų dviračių ir mikromobilumui skirtų transporto priemonių skaičius

Dviračių ir mikromobilumui skirtų transporto priemonių, remiamų Fondo lėšomis finansuojamomis priemonėmis ir investicijomis, skaičius.

Dviračių ir mikromobilumui skirtų transporto priemonių skaičius

24

Papildoma alternatyviųjų degalų infrastruktūra (degalų pildymo punktai/įkrovimo prieigos)

Visai netaršių ir mažataršių transporto priemonių degalų papildymo punktų ir įkrovimo prieigų (naujų arba atnaujintų), remiamų Fondo lėšomis finansuojamomis priemonėmis ir investicijomis, skaičius, didesnį dėmesį sutelkiant į atokias vietoves.

Terminai „alternatyvieji degalai“, „įkrovimo prieiga“ ir „degalų pildymo punktas“ turi tokią pačią reikšmę kaip pateikta šių terminų apibrėžtyse Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES.

Rodiklio duomenys renkami ir apie rodiklį pranešama atskirai dėl i) įkrovimo punktų; ir ii) degalų pildymo punktų.

Dėl iii) vandenilio degalų pildymo punktų, kurie yra pastarojo elemento dalis, pranešama atskirai.

Degalų pildymo punktų ir įkrovimo prieigų skaičius

25

Sumažintos kainos arba nemokami viešojo transporto bilietai

Viešojo transporto naudotojų, remiamų Fondo lėšomis finansuojamomis priemonėmis ir investicijomis, skaičius.

Rodiklio duomenys renkami ir apie rodiklį pranešama atskirai dėl i) sumažintos kainos; ir ii) nemokamų bilietų.

Naudotojų skaičius

26

Papildomas judumas dalijantis transporto priemonėmis ir paslauginio judumo sprendimai

Judumo dalijantis transporto priemonėmis ir paslauginio judumo sprendimų naudotojų, remiamų Fondo lėšomis finansuojamomis priemonėmis ir investicijomis, skaičius.

Naudotojų skaičius

27

Vienetai

28

Dviračiams skirta infrastruktūra, kuriai suteikta parama

Dviračiams skirtos infrastruktūros, kuri buvo naujai pastatyta arba iš esmės atnaujinta įgyvendinant Fondo lėšomis remiamus projektus, ilgis. Dviračiams skirta infrastruktūra apima dviračių infrastruktūrą, struktūriniais būdais (tokiais kaip kelkraščiai ir pertvaros) atskirtą nuo transporto priemonių eismui skirtų kelių arba nuo kitų to paties kelio dalių, dviračių gatves, dviračių tunelius ir t. t. Dviračių infrastruktūros su atskirtomis vienos krypties eismo juostomis (pvz., abiejose kelio pusėse) ilgis matuojamas kaip eismo juostos ilgis.

km skaičius

Rezultato rodikliai

29

Pažeidžiamų transporto naudotojų skaičiaus sumažėjimas

Pažeidžiamų transporto naudotojų skaičiaus sumažėjimas dėl Fondo lėšomis finansuojamų priemonių ir investicijų.

%

30

Transporto galimybių nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičiaus sumažėjimas

Transporto galimybių nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičiaus sumažėjimas dėl Fondo lėšomis finansuojamų priemonių ir investicijų.

%

31

Kelių transporto sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas

Valstybės narės praneša apie kelių transporto sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimą dėl Fondo lėšomis finansuojamų priemonių ir investicijų.

Išmetamieji teršalai kelių transporto sektoriuje apibrėžiami kaip teršalai, kuriems taikomas Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrius (kelių transporto sektoriuje – 1A3b taršos šaltiniai, kaip nustatyta 2006 m. IPCC gairėse dėl nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos).

ktCO2e

Labai mažos įmonės (tiek pastatų, tiek kelių transporto sektoriai)

Konteksto rodikliai

32

Pažeidžiamų labai mažų įmonių skaičius

Atitinka 2 straipsnio 11 dalyje pateiktą apibrėžtį.

Labai mažų įmonių skaičius

Įgyvendinimo rodikliai

33

Pažeidžiamų labai mažų įmonių, kurioms taikyta bent viena struktūrinė priemonė, kuria mažinamas jų išmetamųjų teršalų kiekis pastatų ir kelių transporto sektoriuje, skaičius

Atitinka 2 straipsnio 11 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį. Tik su Fondo parama susijusios priemonės.

Labai mažų įmonių skaičius

Rezultato rodikliai

34

Pažeidžiamų labai mažų įmonių skaičiaus sumažėjimas

Pažeidžiamų labai mažų įmonių skaičiaus sumažėjimas dėl Fondo lėšomis finansuojamų priemonių ir investicijų.

%

Laikina tiesioginė pajamų parama

Konteksto rodikliai

35

Laikinos tiesioginės pajamų paramos dalis visose socialinių klimato planų išlaidose

Atitinka 4 straipsnio 3 dalį ir 10 straipsnį.

%

Įgyvendinimo rodikliai

36

Pažeidžiamų namų ūkių ir pažeidžiamų transporto naudotojų, gavusių laikiną tiesioginę pajamų paramą, skaičius

Rodiklis rodo pažeidžiamų namų ūkių ir pažeidžiamų transporto naudotojų, gavusių laikiną tiesioginę pajamų paramą, skaičių, taigi įskaičiuojami visi galutiniai iš Fondo mokamos laikinos tiesioginės pajamų paramos gavėjai.

Rodiklio duomenys renkami ir apie rodiklį pranešama atskirai dėl pažeidžiamų namų ūkių ir pažeidžiamų transporto naudotojų pagal 2 straipsnio 10 dalį, 2 straipsnio 12 dalį ir 4 straipsnio 3 dalį.

Pažeidžiamų namų ūkių skaičius

(vienetas: namų ūkiai)

37

Pažeidžiamų transporto naudotojų skaičius

(vienetas: namų ūkiai)

Rezultato rodikliai

38

Vienam pažeidžiamam namų ūkiui ir pažeidžiamam transporto naudotojui tenkanti vidutinė laikina tiesioginė pajamų parama

Rodiklis rodo vieno pažeidžiamo namų ūkio ir vieno pažeidžiamo transporto naudotojo iš Fondo gautą vidutinę laikinos tiesioginės pajamų paramos sumą.

EUR/namų ūkis (pastatų sektorius)

39

EUR/namų ūkis (kelių transporto sektorius)


(1)   OL L 357, 2020 10 27, p. 35.


V PRIEDAS

6 straipsnio 7 dalyje nurodytas socialiniams klimato planams skirtas šablonas

Turinys

1.

SOCIALINIO KLIMATO PLANO APŽVALGA IR RENGIMO PROCESAS 43

1.1.

Santrauka 43

1.2.

Dabartinės politikos padėties apžvalga 43

1.3.

Viešų konsultacijų procesas. 43

2.

PRIEMONIŲ IR INVESTICIJŲ, TARPINIŲ IR SIEKTINŲ REIKŠMIŲ APRAŠYMAS 44

2.1.

KOMPONENTAS [1][2]: [pastatų sektorius][transporto sektorius] 44

i)

Komponento aprašymas 44

ii)

Komponento priemonių ir investicijų aprašymas 44

iii)

Reikšmingos žalos nedarymo principas 44

iv)

Tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės ir tvarkaraštis 45

v)

Finansavimas ir išlaidos 45

vi)

Naudą gaunančių subjektų, kurie nėra pažeidžiami namų ūkiai, pažeidžiamos labai mažos įmonės ir pažeidžiami transporto naudotojai, pagrindimas (jei taikytina) 45

vii)

Komponento bendros numatomos išlaidos 46

viii)

Scenarijus, jei apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pradedama taikyti vėliau 46

2.2.

KOMPONENTAS [3]: tiesioginė pajamų parama 46

i)

Komponento aprašymas 46

ii)

Komponento priemonių aprašymas 46

iii)

Tiesioginės pajamų paramos priemonių tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės 47

iv)

Priemonių pagrindimas 47

v)

Priemonių išlaidos 47

vi)

Naudą gaunančių subjektų, kurie nėra pažeidžiami namų ūkiai ir pažeidžiami transporto naudotojai, pagrindimas (jei taikytina) 47

vii)

Numatomos plano išlaidos, skirtos tiesioginės pajamų paramos komponentui 48

viii)

Scenarijus, jei apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pradedama taikyti vėliau 48

2.3.

Techninė pagalba 48

2.4.

Perkėlimai į pasidalijamojo valdymo programas 48

2.5.

Bendros išlaidos 48

3.

ANALIZĖ IR BENDRAS POVEIKIS 49

3.1.

Apibrėžtys 49

3.2.

Numatomas poveikis pažeidžiamoms grupėms 49

3.3.

Numatomas planuojamų priemonių ir investicijų poveikis 49

4.

PLANO PAPILDOMUMAS IR ĮGYVENDINIMAS 50

4.1.

Plano stebėsena ir įgyvendinimas 50

4.2.

Suderinamumas su kitomis iniciatyvomis 50

4.3.

Finansavimo papildomumas 50

4.4.

Papildomumas 50

4.5.

Geografiniai ypatumai 51

4.6.

Korupcijos, sukčiavimo ir interesų konfliktų prevencija 51

4.7.

Informavimas ir komunikacija 51

1.   SOCIALINIO KLIMATO PLANO APŽVALGA IR RENGIMO PROCESAS

1.1.   Santrauka

Žaliosios pertvarkos aplinkybės valstybėje narėje, ypatingą dėmesį skiriant pagrindiniams sunkumams dėl pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų įtraukimo į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį socialinio poveikio, ir kaip planu bus reaguojama į šiuos iššūkius.

Apžvalgos lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai plano tikslai ir plano bendros numatomos išlaidos, įskaitant Fondo įnašą, nacionalinį įnašą ir pagal pasidalijamojo valdymo programas skiriamus išteklius, kurie turi būti perkelti į Fondą, suskirstytus į tris intervencines sritis: priemonės ir investicijos pastatų sektoriui, kelių transporto sektoriui ir tiesioginės pajamų paramos priemonės pagal toliau pateiktą šabloną:

Intervencinė sritis

Bendros išlaidos (absoliučiosios ir viso finansavimo procentinė dalis) pagal finansavimo šaltinį

Planuojamų pagrindinių priemonių ir investicijų apžvalga

Priemonių ir investicijų tikslai

Priemonių ir investicijų poveikis

Pažeidžiamų namų ūkių ir pažeidžiamų transporto naudotojų skaičiaus sumažėjimas (vienetas: namų ūkiai)

Išmetamo CO2 kiekio sumažėjimas

Pastatų sektorius

 

 

 

 

 

Kelių transporto sektorius

 

 

 

 

 

Laikina tiesioginė pajamų parama

 

 

 

 

 

Techninė pagalba (8 straipsnio 3 dalis)

 

 

 

 

 

Įnašas, skirtas techninės paramos priemonei (11 straipsnio 3 dalis)

 

 

 

 

 

Įnašas, skirtas „InvestEU“ numatytam valstybės narės skyriui (11 straipsnio 3 dalis)

 

 

 

 

 

1.2.   Dabartinės politikos padėties apžvalga

Informacija apie dabartinę nacionalinę energetikos ir klimato politiką, kaip ji taikoma nacionaliniu lygmeniu, ypatingą dėmesį skiriant pastatų ir transporto sektoriams ir pažeidžiamiausioms grupėms.

1.3.   Viešų konsultacijų procesas

Konsultacijų su vietos ir regionų valdžios institucijomis, socialiniais partneriais, pilietinės visuomenės organizacijomis, jaunimo organizacijomis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais proceso, kuris įgyvendinamas pagal nacionalinę teisinę sistemą, siekiant parengti ir, kai tinka, įgyvendinti planą, santrauka, apimanti konsultacijų veiklos apimtį, rūšį ir laiką, taip pat informaciją apie tai, kaip plane atsispindi suinteresuotųjų subjektų nuomonės.

2.   PRIEMONIŲ IR INVESTICIJŲ, TARPINIŲ IR SIEKTINŲ REIKŠMIŲ APRAŠYMAS

Informacija apie kiekvieną komponentą pagal tris plano sritis atskirai:

pastatų sektorius;

kelių transporto sektorius;

laikina tiesioginė pajamų parama.

Komponentą gali sudaryti keli subkomponentai, daugiausia dėmesio skiriant konkrečiam iššūkiui ar poreikiui. Į kiekvieną komponentą ar subkomponentą gali būti įtraukta viena ar kelios glaudžiai susijusios arba viena nuo kitos priklausomos priemonės arba investicijos.

2.1.   KOMPONENTAS [1][2]: [pastatų sektorius][transporto sektorius]

Informacija apie komponentą:

i)   Komponento aprašymas

Santraukos langelis:

Komponento [1][2] [pastatų sektorius][transporto sektorius] santraukos langelis

Intervencinė sritis: [pastatų sektorius][transporto sektorius]

Tikslas:

Priemonės ir investicijos:

Bendros numatomos išlaidos: xx EUR, iš kurių:

Išlaidos, kurias prašoma padengti iš Fondo: xx EUR

Išlaidos, kurios turi būti padengtos iš nacionalinio įnašo: xx EUR

ii)   Komponento priemonių ir investicijų aprašymas

Išsamus komponento ir jo konkrečių priemonių bei investicijų, taip pat jų tarpusavio sąsajų ir sinergijos aprašymas, kuriame pateikiama:

aiški ir įrodymais pagrįsta esamų uždavinių ir jų sprendimo taikant priemones ir skiriant investicijas analizė;

priemonės arba investicijų, kurios gali apimti papildomas techninės paramos priemones pagal 11 straipsnio 4 dalį, pobūdis, rūšis ir dydis, nurodant, ar tai yra nauja priemonė, ar esama priemonė arba investicija, kurias ketinama pratęsti naudojant Fondo paramą;

išsami informacija apie priemonės arba investicijos tikslą ir apie tai, kam jos skirtos; paaiškinimas, kaip priemone ir investicija būtų veiksmingai prisidedama prie Fondo tikslų įgyvendinimo bendrai nustatant atitinkamą valstybės narės politiką ir kaip jos sumažins priklausomybę nuo iškastinio kuro;

aprašymas, kaip įgyvendinama priemonė arba investicija (įgyvendinimo priemonės), nurodant valstybės narės administracinius gebėjimus centriniu ir, kai aktualu, regioniniu ir vietos lygmenimis, paaiškinant, kaip ištekliai bus panaudoti laiku ir kaip jie bus nukreipiami subnacionaliniam lygmeniui, jei taikytina;

paaiškinimas, kaip priemone arba investicija bus siekiama spręsti lyčių nelygybės problemą, jei taikytina;

priemonės arba investicijos įgyvendinimo tvarkaraštis; kalbant apie paramą, susijusią su mažataršėmis transporto priemonėmis, pateikiamas laipsniško tos paramos mažinimo tvarkaraštis.

iii)   Reikšmingos žalos nedarymo principas

Informacija apie tai, kaip į komponentą įtrauktomis priemonėmis ir investicijomis laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje. Komisija pateiks technines gaires pagal šio reglamento 6 straipsnio 5 dalį.

iv)   Tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės ir tvarkaraštis

Informacija apie kiekvieną tarpinę ir siektiną reikšmę, kuri parodys šio komponento įgyvendinimo priemonių ir investicijų pažangą:

kodėl buvo pasirinkta ši konkreti tarpinė ir siektina reikšmė;

kas matuojama tarpine ir siektina reikšme;

kaip tai bus matuojama, kokia metodika ir šaltinis bus naudojami ir kaip bus objektyviai tikrinama, ar tinkamai pasiekta tarpinė ir siektina reikšmė;

koks yra atskaitos taškas (pradinis taškas) ir koks lygis arba konkretus taškas turi būti pasiektas;

iki kada jis bus pasiektas (ketvirtis ir metai);

kas ir kuri institucija bus atsakinga už įgyvendinimą, vertinimą ir ataskaitų teikimą.

Lentelė, kurioje nurodomos komponentų tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės ir tvarkaraštis, pateikiant šią informaciją:

Eilės numeris

Priemonės/investicijos pavadinimas

Tarpinė reikšmė arba siektina reikšmė

Tarpinės reikšmės/siektinos reikšmės pavadinimas

Kokybiniai rodikliai

(tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai (siektinos reikšmės)

Reikšmių pasiekimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Priemonės/investicijos vienetas

Atskaitos taškas

Tikslas

Ketvirtis

Metai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

v)   Finansavimas ir išlaidos

Informacija ir paaiškinimas, susiję su komponento ir kiekvienos priemonės bei investicijos bendromis numatomomis išlaidomis, pateikiant tinkamą pagrindimą, įskaitant:

taikytą metodiką, padarytas prielaidas (pvz., dėl vieneto išlaidų, indėlių išlaidų) ir šių prielaidų pagrindimą;

preliminarų išsamų tvarkaraštį, kada numatoma patirti šias išlaidas;

informaciją apie nacionalinį įnašą į bendras priemonių ir investicijų išlaidas;

visą informaciją apie tai, koks finansavimas pagal kitas Sąjungos priemones yra arba galėtų būti numatytas to paties komponento atžvilgiu;

visą informaciją apie numatomą finansavimą iš privačiųjų šaltinių ir, jei aktualu, tikslinį sverto lygį;

numatomų išlaidų patikimumo ir pagrįstumo pagrindimą, kai reikia, atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus.

vi)   Naudą gaunančių subjektų, kurie nėra pažeidžiami namų ūkiai, pažeidžiamos labai mažos įmonės ir pažeidžiami transporto naudotojai, pagrindimas (jei taikytina)

Jei Fondo parama teikiama per viešuosius ar privačiuosius subjektus, kurie nėra pažeidžiami namų ūkiai, pažeidžiamos labai mažos įmonės ar pažeidžiami transporto naudotojai, pateikiamas paaiškinimas, kokias priemones ar investicijas tie subjektai įgyvendins ir kuo tos priemonės ir investicijos galiausiai bus naudingos pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamoms labai mažoms įmonėms ir pažeidžiamiems transporto naudotojams;

Jei Fondo parama teikiama per finansų tarpininkus, pateikiamas priemonių, kurias valstybė narė ketina priimti siekdama užtikrinti, kad finansų tarpininkai visą naudą perduotų galutiniams gavėjams, aprašymas.

vii)   Komponento bendros numatomos išlaidos

Į komponentą įtrauktų priemonių ir investicijų numatomų išlaidų lentelė užpildoma pagal toliau pateiktą šabloną:

Eilės numeris

Susijusi priemonė (priemonė arba investicija)

Atitinkamas laikotarpis

Numatomos išlaidos, kurioms prašoma finansavimo iš Fondo

Iš viso prašoma

Jei tokie duomenys yra: išskaidyti pagal metus

Nuo (data)

Iki (data)

Suma (mln. EUR)

2026 m.

2027 m.

2028 m.

2029 m.

2030 m.

2031 m.

2032 m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

viii)   Scenarijus, jei apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pradedama taikyti vėliau

Priemonių, investicijų, tarpinių reikšmių, siektinų reikšmių, nacionalinio įnašo sumos ir visų kitų svarbių plano elementų, atsiradusių dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, nustatytos pagal Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių, taikymo pradžios atidėjimo pagal tos direktyvos 30k straipsnį, būtinų koregavimų aprašymas ir kiekybinis įvertinimas.

Atskira santraukos langelio, tarpinių reikšmių, siektinų reikšmių ir tvarkaraščio lentelės ir numatomų išlaidų lentelės versija.

2.2.   KOMPONENTAS [3]: tiesioginė pajamų parama

Informacija apie tiesioginės pajamų paramos komponentą:

i)   Komponento aprašymas

Santraukos langelis:

3 komponento santraukos langelis: tiesioginė pajamų parama

Intervencinė sritis: tiesioginė pajamų parama

Tikslas:

Priemonės:

Bendros numatomos išlaidos: xx EUR, iš kurių:

Išlaidos, kurias prašoma padengti iš Fondo: xx EUR

Išlaidos, kurios turi būti padengtos iš nacionalinio įnašo: xx EUR

ii)   Komponento priemonių aprašymas

Išsamus komponento ir jo konkrečių priemonių, taip pat jų tarpusavio sąsajų ir sinergijos aprašymas, be kita ko:

aiški ir įrodymais pagrįsta esamų uždavinių bei jų sprendimo ir paramos tikslų analizė;

paramos pobūdis, rūšis ir dydis;

išsami informacija apie galutinius paramos gavėjus ir jų nustatymo kriterijai;

tiesioginės pajamų paramos mažinimo tvarkaraštis pagal Fondo tvarkaraštį, įskaitant konkrečią paramos teikimo pabaigos datą;

paaiškinimas, kaip parama bus siekiama spręsti lyčių nelygybės problemą, jei taikytina;

paramos įgyvendinimo aprašymas;

informacija apie nacionalinį įnašą į priemonių išlaidas.

iii)   Tiesioginės pajamų paramos priemonių tarpinės reikšmės ir siektinos reikšmės

Informacija apie kiekvieną tarpinę ir siektiną reikšmę, kuri atspindės šio komponento įgyvendinimo pažangą:

kodėl buvo pasirinkta ši konkreti tarpinė ir siektina reikšmė;

kas matuojama tarpine ir siektina reikšme;

kaip tai bus matuojama, kokia metodika ir šaltinis bus naudojami ir kaip bus objektyviai tikrinama, ar tinkamai pasiekta tarpinė ir siektina reikšmė;

koks yra atskaitos taškas (pradinis taškas) ir koks lygis arba konkretus taškas turi būti pasiektas;

iki kada jis bus pasiektas;

kas ir kuri institucija bus atsakinga už įgyvendinimą, vertinimą ir ataskaitų teikimą.

Lentelės, kurioje nurodomos laikinos tiesioginės pajamų paramos priemonių tarpinės reikšmės, siektinos reikšmės ir tvarkaraštis, šablonas pateikiamas toliau:

Eilės numeris

Priemonė

Tarpinė reikšmė arba siektina reikšmė

Tarpinės reikšmės/siektinos reikšmės pavadinimas

Kokybiniai rodikliai

(tarpinės reikšmės)

Kiekybiniai rodikliai (siektinos reikšmės)

Reikšmių pasiekimo tvarkaraštis

Kiekvienos tarpinės ir siektinos reikšmės aprašymas

Matavimo vienetas

Atskaitos taškas

Tikslas

Ketvirtis

Metai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

iv)   Priemonių pagrindimas

Laikinos tiesioginės pajamų paramos poreikio pagrindimas remiantis 6 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais:

kiekybiniu įvertinimu ir kokybiniu paaiškinimu, kaip plane nurodytomis priemonėmis tikimasi sumažinti energijos nepriteklių bei transporto galimybių nepriteklių ir namų ūkių bei transporto naudotojų pažeidžiamumą didėjant kelių transportui naudojamo kuro ir šildymo kuro kainoms;

siūlomo laikinos tiesioginės pajamų paramos mažinimo tvarkaraščio ir sąlygų, kai ji nebetaikoma, pagrindimu;

aprašymu, kaip laikinos tiesioginės pajamų paramos gavėjų grupėms taip pat taikomos struktūrinės priemonės ir investicijos, kuriomis siekiama veiksmingai panaikinti jų patiriamą energijos nepriteklių ir transporto galimybių nepriteklių, ir laikinos tiesioginės pajamų paramos papildomumo struktūrinėmis priemonėmis bei investicijomis, kuriomis remiami pažeidžiami namų ūkiai ir pažeidžiami transporto naudotojai, aprašymu.

v)   Priemonių išlaidos

Informacija, susijusi su komponento bendromis numatomomis išlaidomis, pateikiant tinkamą pagrindimą, įskaitant:

taikytą metodiką, padarytas prielaidas ir šių prielaidų pagrindimą;

faktinių išlaidų lyginamuosius išlaidų duomenis, jei panašios paramos priemonės buvo taikomos praeityje;

visą informaciją apie tai, koks finansavimas pagal kitas Sąjungos priemones yra arba galėtų būti numatytas tos pačios paramos atžvilgiu;

tinkamą išsamų numatomų išlaidų patikimumo ir pagrįstumo pagrindimą, įskaitant visus naudotus prie plano pridėtus duomenis ar įrodymus.

vi)   Naudą gaunančių subjektų, kurie nėra pažeidžiami namų ūkiai ir pažeidžiami transporto naudotojai, pagrindimas (jei taikytina)

Jei Fondo parama teikiama per viešuosius ar privačiuosius subjektus, kurie nėra pažeidžiami namų ūkiai ar pažeidžiami transporto naudotojai, pateikiamas paaiškinimas, kokias priemones tie subjektai įgyvendins ir kuo tos priemonės galiausiai bus naudingos pažeidžiamiems namų ūkiams ar pažeidžiamiems transporto naudotojams.

Jei Fondo parama teikiama per finansų tarpininkus, pateikiamas priemonių, kurias valstybė narė ketina priimti siekdama užtikrinti, kad finansų tarpininkai visą naudą perduotų galutiniams gavėjams, aprašymas.

vii)   Numatomos plano išlaidos, skirtos laikinos tiesioginės pajamų paramos komponentui

Į komponentą įtrauktų numatomų paramos išlaidų lentelė užpildoma pagal toliau pateiktą šabloną:

Eilės numeris

Paramos rūšis

Atitinkamas laikotarpis

Numatomos išlaidos, kurioms prašoma finansavimo iš Fondo

Iš viso prašoma

Jei tokie duomenys yra: išskaidyti pagal metus

Nuo (data)

Iki (data)

Suma (mln. EUR)

2026 m.

2027 m.

2028 m.

2029 m.

2030 m.

2031 m.

2032 m.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

viii)   Scenarijus, jei apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pradedama taikyti vėliau

Priemonių, investicijų, tarpinių reikšmių, siektinų reikšmių, nacionalinio įnašo sumos ir visų kitų svarbių plano elementų, atsiradusių dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, nustatytos pagal Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių, taikymo pradžios atidėjimo pagal tos direktyvos 30k straipsnį, būtinų koregavimų aprašymas ir kiekybinis įvertinimas.

Atskira santraukos langelio, tarpinių reikšmių, siektinų reikšmių ir tvarkaraščio lentelės ir numatomų išlaidų lentelės versija.

2.3.   Techninė pagalba

Techninės pagalbos veiksmų, kurie bus įtraukti siekiant veiksmingai administruoti ir įgyvendinti plane nustatytas priemones ir investicijas pagal 8 straipsnio 3 dalį, aprašymas, be kita ko:

techninės pagalbos veiksmų pobūdis, rūšis ir dydis;

numatomos techninės pagalbos veiksmų išlaidos.

2.4.   Perkėlimai į pasidalijamojo valdymo programas

Jei išteklius ketinama perkelti iš Fondo į fondus, kuriems taikomas pasidalijamasis valdymas pagal 11 straipsnio 2 dalį, nurodoma, kurioms programoms šie ištekliai bus perkelti ir pagal kokį tvarkaraštį, taip pat nurodoma, kaip pagal tas programas įgyvendintinos priemonės ir investicijos atitiktų 3 straipsnyje nurodytus tikslus, įskaitant tai, ar jos patenka į 8 straipsnyje nustatytų priemonių ir investicijų sritį.

2.5.   Numatomos bendros plano išlaidos

Bendros numatomos plano išlaidos, įskaitant visas sumas, skirtas papildomai techninei paramai pagal šio reglamento 11 straipsnio 4 dalį, piniginio įnašo, skirto valstybės narės skyriui pagal atitinkamas Reglamento (ES) 2021/523 nuostatas, sumą ir bet kokią sumą, skirtą papildomai techninei pagalbai pagal šio reglamento 8 straipsnio 3 dalį.

Nacionalinis įnašas į bendras jos planų išlaidas, be kita ko, visi ištekliai, kuriuos ketinama perkelti į Fondą iš pasidalijamojo valdymo programų pagal šio reglamento 11 straipsnio 1 dalį, ir visi ištekliai, kuriuos ketinama perkelti iš Fondo į pasidalijamojo valdymo programas pagal šio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

Aprašymas, kaip išlaidos atitinka išlaidų veiksmingumo principą ir yra proporcingos numatomam plano poveikiui.

Lentelė, kurioje Fondo išlaidos apibendrinamos pagal finansavimo šaltinį, užpildoma pagal toliau pateiktą šabloną:

Bendros socialinio klimato plano išlaidos

Bazinis scenarijus

Direktyvos 2003/87/EB 30k straipsnio atveju

PLANO BENDROS NUMATOMOS IŠLAIDOS,

iš kurių:

XXX EUR

XXX EUR

Padengiama iš Fondo

XXX EUR

XXX EUR

Nacionalinis įnašas

XXX EUR

XXX EUR

Perkėlimai iš pasidalijamojo valdymo programų

XXX EUR

XXX EUR

(Perkėlimai į pasidalijamojo valdymo programas)

-XXX EUR

-XXX EUR

3.   ANALIZĖ IR BENDRAS POVEIKIS

3.1.   Terminų apibrėžtys

Paaiškinimas, kaip energijos nepritekliaus ir transporto galimybių nepritekliaus terminų apibrėžtys turi būti taikomos nacionaliniu lygmeniu.

3.2.   Numatomas poveikis pažeidžiamoms grupėms

Tikėtino kainų didėjimo dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, nustatytos pagal Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių, poveikio namų ūkiams ir visų pirma poveikio energijos nepritekliui ir transporto galimybių nepritekliui ir labai mažoms įmonėms, įvertinimas, įskaitant visų pirma pažeidžiamų namų ūkių, pažeidžiamų labai mažų įmonių ir pažeidžiamų transporto naudotojų skaičių ir jų nustatymą. Šis poveikis turi būti analizuojamas atitinkamu teritoriniu lygmeniu, apibrėžtu kiekvienos valstybės narės, atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus ir tokius aspektus, kaip galimybė naudotis viešuoju transportu ir pagrindinėmis paslaugomis, ir nustatant labiausiai paveiktas vietoves.

Atliekant įvertinimus naudotos metodikos aprašymas, kartu užtikrinant, kad įverčiai būtų apskaičiuojami pakankamai išskaidant duomenis pagal regionus.

3.3.   Numatomas planuojamų priemonių ir investicijų poveikis

Numatomo 2 skirsnyje nurodytų priemonių ir investicijų poveikio išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, energijos nepritekliui ir transporto galimybių nepritekliui, įvertinimas, palyginti su pirmiau apibūdintu atskaitos tašku.

Atliekant įvertinimus naudotos metodikos aprašymas.

Plano poveikio kokybinių ir kiekybinių duomenų lentelės, kurių šablonai pateikiami toliau:

Komponentas

Numatomas komponento poveikis:

(apima atitinkamus kiekybinius rodiklius)

Energijos vartojimo efektyvumui

Pastatų renovacijai

Visai netaršioms ir mažataršėms judumo ir transporto priemonėms

Išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui

Pažeidžiamų namų ūkių ir pažeidžiamų transporto naudotojų skaičiaus mažinimui (vienetas: namų ūkiai)

Bendras planas

 

 

 

 

 

Pastatų sektorius

 

 

 

 

 

Kelių transporto sektorius

 

 

 

 

 


Komponentas

Kiekybinis poveikio įvertinimas (jei tokie duomenys yra)

t. y. procentais išreikštas skirtumas, palyginti su politikos atžvilgiu neutraliu atskaitos tašku

Trumpuoju laikotarpiu (ateinantys 3 metai)

Vidutinės trukmės laikotarpiu (plano pabaiga)

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

Energijos nepriteklių patiriantys namų ūkiai

Transporto galimybių nepriteklių patiriantys namų ūkiai

Išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis

Energijos nepriteklių patiriantys namų ūkiai

Transporto galimybių nepriteklių patiriantys namų ūkiai

Bendras planas

 

 

 

 

 

 

Pastatų sektorius

 

 

 

 

 

 

Kelių transporto sektorius

 

 

 

 

 

 

Lentelė, kurioje pateikiami kokybiniai ir kiekybiniai duomenys apie numatomą laikinos tiesioginės pajamų paramos priemonių poveikį pažeidžiamų namų ūkių ir pažeidžiamų transporto naudotojų, taip pat energijos nepriteklių ir transporto galimybių nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičiaus mažinimui; šablonas pateikiamas toliau:

Komponentas: tiesioginė pajamų parama

Pažeidžiamų namų ūkių ir pažeidžiamų transporto naudotojų skaičiaus mažinimas

Numatomo poveikio aprašymas

Numatomo poveikio įvertinimas; vienetas: namų ūkiai

Energijos nepriteklių ir transporto galimybių nepriteklių patiriančių namų ūkių skaičiaus mažinimas

Numatomo poveikio aprašymas

Numatomo poveikio įvertinimas; vienetas: namų ūkiai

4.   PLANO PAPILDOMUMAS IR ĮGYVENDINIMAS

Ši dalis yra susijusi su visu planu. Toliau nustatyti įvairūs kriterijai turi būti pagrįsti viso plano atveju.

4.1.   Plano stebėsena ir įgyvendinimas

Paaiškinti, kaip valstybė narė ketina įgyvendinti siūlomas priemones ir investicijas, daugiausia dėmesio skiriant stebėsenos ir įgyvendinimo tvarkai ir tvarkaraščiui, įskaitant, kai aktualu, priemones, kurios būtinos, kad būtų laikomasi 21 straipsnio.

4.2.   Suderinamumas su kitomis iniciatyvomis

Paaiškinti, kaip planas dera su valstybės narės pagal kitus atitinkamus planus ir fondus pateikta informacija ir prisiimtais įsipareigojimais, taip pat sąveiką su įvairiais būsimais planais, kaip nustatyta 6 straipsnio 3 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalies b punkto iii papunktyje.

4.3.   Finansavimo papildomumas

Informacija apie esamą arba planuojamą priemonių ir investicijų, kuriomis prisidedama prie plane išdėstytų priemonių ir investicijų, finansavimą iš kitų Sąjungos, tarptautinių, viešųjų arba, kai aktualu, privačiųjų šaltinių, įskaitant informaciją apie laikiną tiesioginę pajamų paramą pagal 6 straipsnio 1 dalies c punktą.

4.4.   Papildomumas

Paaiškinimas ir pagrindimas, kaip naujos arba esamos priemonės ar investicijos yra papildomos ir nepakeičia pasikartojančių nacionalinių biudžeto išlaidų pagal 13 straipsnio 2 dalį, įskaitant tokį paaiškinimą ir pagrindimą priemonių ir investicijų, įtrauktų į planą pagal 4 straipsnio 5 dalį, atžvilgiu.

4.5.   Geografiniai ypatumai

Paaiškinimas, kaip plane atsižvelgta į geografinius ypatumus, būdingus, pavyzdžiui, saloms, atokiausiems regionams ir teritorijoms, kaimo vietovėms ar atokiems regionams, mažiau prieinamoms periferijoms, kalnuotoms vietovėms arba atsiliekančioms vietovėms.

4.6.   Korupcijos, sukčiavimo ir interesų konfliktų prevencija

Fondo lėšų naudojimo atveju taikoma korupcijos, sukčiavimo ir interesų konfliktų prevencijos, nustatymo ir ištaisymo sistema ir tvarka, kuria siekiama išvengti dvigubo finansavimo iš Fondo ir kitų Sąjungos programų pagal 21 straipsnį ir III priedą, įskaitant lėšas, suteikiamas viešųjų ar privačiųjų subjektų, kurie nėra pažeidžiami namų ūkiai, pažeidžiamos labai mažos įmonės ir pažeidžiami transporto naudotojai pagal 9 straipsnį.

4.7.   Informavimas, komunikacija ir matomumas

Laikytis 23 straipsnyje išdėstytų nuostatų dėl galimybės visuomenei susipažinti su duomenimis, nurodant interneto svetainę, kurioje duomenys bus skelbiami, taip pat informavimo, komunikacijos ir matomumo priemones.

Išdėstyti numatomą nacionalinę komunikacijos strategiją, kuria siekiama užtikrinti visuomenės informavimą apie Sąjungos finansavimą.


2023 5 16   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 130/52


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/956

2023 m. gegužės 10 d.

kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

2019 m. gruodžio 11 d. komunikate „Europos žaliasis kursas“ (toliau – Europos žaliasis kursas) Komisija nustatė naują augimo strategiją. Ta strategija siekiama pertvarkyti Sąjungą taip, kad jos visuomenė būtų teisinga ir klestėtų, kad ji pasižymėtų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurioje ne vėliau kaip 2050 m. grynasis išmetamas (išmetamas kiekis atėmus absorbuojamą kiekį) šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) kiekis būtų lygus nuliui, o ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo. Europos žaliuoju kursu siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Be to, ši pertvarka turi būti teisinga ir įtrauki, nepaliekant nieko nuošalyje. Komisija savo 2021 m. gegužės 12 d. komunikate „Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“ taip pat paskelbė remsianti atitinkamas priemones ir paskatas, padėsiančias geriau įgyvendinti principą „teršėjas moka“, išdėstytą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnio 2 dalyje, ir tokiu būdu palaipsniui atsisakyti „nemokamos taršos“, siekiant kuo labiau išnaudoti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir nulinės taršos užmojo sinergiją;

(2)

Paryžiaus susitarimas (4), priimtas 2015 m. gruodžio 12 d. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) (toliau – Paryžiaus susitarimas), įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. Paryžiaus susitarimo šalys sutarė užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Pagal 2021 m. lapkričio 13 d. priimtą Glazgo klimato paktą UNFCCC šalių konferencija, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo šalių susirinkimas, pripažino, jog apribojus vidutinės pasaulio temperatūros kilimą, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, gerokai sumažėtų klimato kaitos rizika ir poveikis, ir įsipareigojo iki 2022 m. pabaigos sugriežtinti 2030 m. tikslus, kad būtų panaikintas užmojų atotrūkis;

(3)

pagrindiniai Europos žaliojo kurso uždaviniai – spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus. Atsižvelgiant į labai stiprų COVID-19 pandemijos poveikį Sąjungos piliečių sveikatai ir ekonominei gerovei, Europos žaliojo kurso svarba dar labiau padidėjo;

(4)

Sąjunga yra įsipareigojusi iki 2030 m. visuose Sąjungos ekonomikos sektoriuose grynąjį išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, kaip nurodyta Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu UNFCCC pateiktame pranešime dėl Europos Sąjungos ir jos valstybių narių nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų atnaujinimo;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1119 (5) teisėje įtvirtintas tikslas ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos vidaus tikslas iki 2030 m. sumažinti grynąjį išmetamą ŠESD kiekį (išmetamas kiekis atėmus absorbuojamą kiekį) bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu;

(6)

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) 2018 m. specialioji ataskaita dėl visuotinio temperatūros pakilimo 1,5 C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, poveikio ir susijusių visuotinių ŠESD išmetimo scenarijų suteikia tvirtą mokslinį kovos su klimato kaita pagrindą ir rodo, kad reikia imtis aktyvesnių klimato politikos veiksmų. Toje ataskaitoje patvirtinama, kad, siekiant sumažinti ekstremalių meteorologinių reiškinių tikimybę, būtina skubiai sumažinti išmetamą ŠESD kiekį ir vykstant klimato kaitai pasaulio temperatūra neturi pakilti daugiau kaip 1,5 C. Be to, jei klimato kaitos švelninimo scenarijai, atitinkantys siekį apriboti temperatūros pakilimą, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, nebus skubiai pradėti įgyvendinti, reikės imtis daug brangesnių ir sudėtingesnių priemonių, kad būtų išvengta didesnio visuotinio atšilimo. I darbo grupės indėlyje į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos šeštąją vertinimo ataskaitą „Klimato kaita 2021 m.: pagrindimas gamtos mokslu“ primenama, kad klimato kaita jau daro poveikį kiekvienam Žemės regionui, ir prognozuojama, kad ateinančiais dešimtmečiais klimato kaita suintensyvės visuose regionuose. Toje ataskaitoje pabrėžiama, kad jeigu nebus nedelsiant, skubiai ir plačiu mastu sumažintas išmetamas ŠESD kiekis, pasiekti, kad atšilimas apsiribotų maždaug 1,5 °C ar net 2 °C, bus neįmanoma;

(7)

Sąjunga įgyvendina plataus užmojo klimato politiką ir yra nustačiusi reguliavimo sistemą, padedančią siekti 2030 m. išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslo. Šis tikslas įgyvendinamas, inter alia, šiais teisės aktais: Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (6), kuria nustatoma Sąjungos ŠESD apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (toliau – ES ATLPS) ir Sąjungos lygmeniu nustatomos suderintos energijai imliuose sektoriuose ir pasektoriuose išmetamų ŠESD kainos, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842 (7), kuriuo nustatomi nacionaliniai išmetamo ŠESD kiekio mažinimo iki 2030 m. tikslai, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 (8), kuriuo valstybės narės įpareigojamos kompensuoti žemėje išmetamą ŠESD kiekį iš atmosferos absorbuojamu ŠESD kiekiu;

(8)

nors Sąjunga labai sumažino viduje išmetamą ŠESD kiekį, su importu į Sąjungą susijęs išmetamas ŠESD kiekis didėjo, todėl kenkiama Sąjungos pastangoms sumažinti jos pasaulinį išmetamo ŠESD kiekio pėdsaką. Sąjunga turi ir toliau atlikti pagrindinį vaidmenį pasaulio lygmeniu imantis klimato srities veiksmų;

(9)

kol didelė Sąjungos tarptautinių partnerių dalis laikosi politikos, kuria nesiekiama tokio pačio klimato srities užmojų lygio, kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika. Anglies dioksido nutekėjimas įvyksta, jei dėl su klimato politika susijusių sąnaudų tam tikrų pramonės sektorių ar pasektorių įmonės perkelia gamybą į kitas šalis arba iš tų šalių importuojamais produktais pakeičiami lygiaverčiai produktai, kuriems būdingas taršos intensyvumas, kiek tai susiję su išmetamu ŠESD kiekiu. Tokios situacijos galėtų lemti bendro pasaulinio išmetamo teršalų kiekio padidėjimą, todėl būtų pakenkta išmetamo ŠESD kiekio mažinimo pastangoms, kurias būtina skubiai dėti, kad vidutinis pasaulinis temperatūros lygio padidėjimas ir toliau būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir dėti pastangas, kad temperatūra didėtų ne daugiau nei 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Sąjungai didinant klimato srities užmojus, minėtoji anglies dioksido nutekėjimo rizika galėtų pakenkti Sąjungos išmetamo teršalų kiekio mažinimo politikos veiksmingumui;

(10)

pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) iniciatyva yra Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio dalis. PADKM yra labai svarbus Sąjungos priemonių rinkinio elementas, padėsiantis pagal Paryžiaus susitarimą ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti tikslą pereiti prie neutralaus poveikio klimatui Sąjungos mažinant anglies dioksido nutekėjimo riziką, kylančią dėl padidėjusio Sąjungos klimato srities užmojo. Tikimasi, kad PADKM taip pat padės skatinti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą trečiosiose valstybėse;

(11)

esami anglies dioksido nutekėjimo rizikos mažinimo mechanizmai sektoriuose arba pasektoriuose, kuriuose esama tokios rizikos, yra pereinamasis nemokamas ES ATLPS leidimų paskirstymas ir finansinės priemonės, kuriomis kompensuojamos netiesioginės išlaidos dėl išmetamo teršalų kiekio, patiriamos su išmetamu ŠESD kiekiu susijusias išlaidas perkeliant į elektros energijos kainas. Tie mechanizmai nustatyti atitinkamai Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 6 dalyje ir 10b straipsnyje. Nemokamas ES ATLPS leidimų paskirstymas geriausių rezultatų pasiekiančių subjektų lygmeniu yra tam tikriems pramonės sektoriams skirta politikos priemonė, kuria siekiama mažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką. Tačiau, palyginti su visų leidimų pardavimu aukcione, toks nemokamas leidimų paskirstymas silpnina sistemos siunčiamą kainos signalą ir tai turi poveikį paskatoms investuoti į tolesnį išmetamo ŠESD kiekio mažinimą;

(12)

PADKM siekiama pakeisti tuos esamus mechanizmus mažinant anglies dioksido nutekėjimo riziką kitu būdu, t. y. užtikrinant lygiavertį anglies dioksido apmokestinimą importuojamų ir vidaus produktų atveju. Siekiant užtikrinti laipsnišką perėjimą nuo dabartinės nemokamų leidimų sistemos prie PADKM, PADKM turėtų būti įvedamas palaipsniui, o sektoriuose, kuriuose jis taikomas, nemokamų leidimų turėtų būti palaipsniui atsisakoma. Bendras ir pereinamojo laikotarpio nemokamai skiriamų ES ATLPS leidimų ir PADKM taikymas jokiu būdu neturėtų sudaryti palankesnių sąlygų Sąjungos prekėms, palyginti su į Sąjungos muitų teritoriją importuotomis prekėmis;

(13)

anglies dioksido kaina didėja, o įmonėms reikia ilgalaikio matomumo, nuspėjamumo ir teisinio tikrumo, kad jos galėtų priimti sprendimus dėl investicijų į pramonės procesų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą. Todėl, siekiant sustiprinti kovos su anglies dioksido nutekėjimu teisinę sistemą, reikėtų nustatyti aiškų laipsniško tolesnio PADKM taikymo srities išplėtimo įtraukiant produktus, sektorius ir pasektorius, kuriems kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika, planą;

(14)

nors PADKM tikslas yra užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimo rizikai, šis reglamentas taip pat skatintų trečiųjų valstybių gamintojus naudoti technologijas, kurios veiksmingiau mažina išmetamo ŠESD kiekį aspektu veiksmingesnes, kad būtų išmetama mažiau ŠESD. Todėl tikimasi, kad PADKM veiksmingai padės mažinti išmetamą ŠESD kiekį trečiosiose valstybėse;

(15)

kaip priemonė, padedanti užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui ir mažinti išmetamą ŠESD kiekį, PADKM turėtų užtikrinti, kad importuojamiems produktams būtų taikoma tokia reguliavimo sistema, pagal kurią nustatomos dėl išmetamo anglies dioksido patiriamos išlaidos būtų lygiavertės pagal ES ATLPS patiriamoms išlaidoms, tokiu būdu užtikrinant lygiavertę anglies dioksido kainą tiek importuojamų, tiek vidaus produktų atveju. PADKM yra klimato priemonė, kuria turėtų būti remiamas pasaulinio išmetamo ŠESD kiekio mažinimas ir užkertamas kelias anglies dioksido nutekėjimo rizikai, kartu užtikrinant suderinamumą su Pasaulio prekybos organizacijos teise;

(16)

šis reglamentas turėtų būti taikomas į Sąjungos muitų teritoriją iš trečiųjų valstybių importuojamoms prekėms, išskyrus atvejus, kai jų gamybai jau buvo pritaikyta ES ATLPS, taikoma trečiosioms šalims arba teritorijoms, arba su ES ATLPS visiškai susieta anglies dioksido apmokestinimo sistema;

(17)

siekiant užtikrinti, kad perėjimą prie neutralaus anglies dioksido poveikio ekonomikos nuolat lydėtų ekonominė ir socialinė sanglauda, ateityje persvarstant šį reglamentą reikėtų atsižvelgti į atokiausių regionų, nurodytų SESV 349 straipsnyje, taip pat salų valstybių, kurios yra Sąjungos muitų teritorijos dalis, ypatumus ir ribotas galimybes, nepakenkiant Sąjungos teisinės tvarkos, įskaitant vidaus rinką ir bendrą politiką, vientisumui ir darnai;

(18)

siekiant užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimo jūroje esančiuose įrenginiuose rizikai, šis reglamentas turėtų būti taikomas prekėms arba pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą iš tų prekių perdirbtiems produktams, įvežamiems į dirbtinę salą, stacionarią ar plūduriuojančią struktūrą ar bet kurią kitą valstybės narės kontinentiniame šelfe arba išskirtinėje ekonominėje zonoje esančią struktūrą, kai tas kontinentinis šelfas arba išskirtinė ekonominė zona yra šalia Sąjungos muitų teritorijos. Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti išsamias PADKM taikymo tokioms prekėms sąlygas;

(19)

išmetamosios ŠESD, kurioms turėtų būti taikomas PADKM, turėtų būti išmetamosios ŠESD, kurioms taikomas Direktyvoje 2003/87/EB I priedas, t. y. anglies dioksidas (CO2) ir atitinkamais atvejais azoto suboksidas bei perfluorangliavandeniliai. PADKM iš pradžių turėtų būti taikomas gaminant prekes tiesiogiai išmetamam tų ŠESD kiekiui iki prekių importo į Sąjungos muitų teritoriją, kad šis mechanizmas atitiktų ES ATLPS taikymo sritį, tokiu būdu siekiant užtikrinti suderinamumą. PADKM taip pat turėtų būti taikomas netiesioginiam ŠESD išmetimui. Toks netiesioginis ŠESD išmetimas yra dėl elektros energijos, naudojamos prekėms, kurioms taikomas šis reglamentas, gamybos atsirandantis ŠESD išmetimas. Įtraukus netiesioginį ŠESD išmetimą būtų dar labiau padidintas PADKM aplinkosauginis veiksmingumas ir jo užmojis prisidėti prie kovos su klimato kaita. Tačiau į netiesioginį ŠESD išmetimą neturėtų būti iš pradžių atsižvelgiama kalbant apie prekes, kurioms Sąjungoje taikomos finansinės priemonės, kompensuojančios dėl netiesioginio išmetimo patiriamas išlaidas, kurios atsiranda į elektros energijos kainą įtraukiant su išmetamu ŠESD kiekiu susijusias išlaidas. Tokios prekės nurodytos šio reglamento II priede. PADKM taikymo srities aspektu turėtų būti tinkamai atsižvelgta į būsimas Direktyvoje 2003/87/EB nustatytos ES ATLPS peržiūras, visų pirma netiesioginių išlaidų kompensavimo priemonių peržiūrą. Pereinamuoju laikotarpiu duomenys turėtų būti renkami siekiant tiksliau apibrėžti netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodiką. Tokia metodika turėtų būti atsižvelgiama į šio reglamento I priede išvardytų prekių gamybai suvartotą elektros energijos kiekį, taip pat kilmės šalį, gamybos šaltinį ir su šia elektros energija susijusius išmetamo teršalų kiekio faktorius. Konkreti metodika turėtų būti išsamiau apibrėžta, kad būtų pasiektas tinkamiausias būdas užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui ir užtikrinti PADKM aplinkosauginį naudingumą;

(20)

ES ATLPS ir PADKM turi bendrą tikslą – apmokestinti išmetamą ŠESD kiekį, kuris būdingas tiems patiems sektoriams ir prekėms, naudojant specialius leidimus arba sertifikatus. Abi sistemos yra reguliuojamojo pobūdžio ir pagrįstos poreikiu sumažinti išmetamą ŠESD kiekį pagal Sąjungos teisėje iškeltą privalomą aplinkos tikslą, nustatytą Reglamente (ES) 2021/1119, t. y., ne vėliau kaip 2030 m. Sąjungos grynąjį išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, ir tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą;

(21)

nors pagal ES ATLPS nustatomas bendras išduotų apyvartinių taršos leidimų skaičius (didžiausio leidžiamo išmetamo ŠESD kiekio nustatymas, toliau – didžiausio ŠESD kiekio nustatymas), kiek tai susiję su išmetamu ŠESD kiekiu vykdant į šią sistemą įtrauktą veiklą, ir leidžiama prekiauti apyvartiniais taršos leidimais (didžiausio leidžiamo išmetamo ŠESD kiekio nustatymo ir leidimų prekybos sistema, toliau – didžiausio ŠESD kiekio nustatymo ir prekybos sistema), PADKM neturėtų būti nustatyta kiekybinių importo apribojimų, kad nebūtų ribojami prekybos srautai. Be to, ES ATLPS taikoma Sąjungoje veikiantiems įrenginiams, o PADKM turėtų būti taikomas tam tikroms į Sąjungos muitų teritoriją importuojamoms prekėms;

(22)

palyginti su ES ATLPS, PADKM sistema pasižymi tam tikromis išskirtinėmis savybėmis, įskaitant PADKM sertifikatų kainos apskaičiavimą, prekybos PADKM sertifikatais galimybes ir sertifikatų galiojimo laikotarpį. Šios savybės reikalingos dėl būtinybės išsaugoti PADKM, kaip anglies dioksido nutekėjimui kelią ilgainiui užkertančios priemonės, veiksmingumą. Tos savybės taip pat užtikrina, kad šios PADKM sistemos valdymas nebūtų pernelyg sudėtingas dėl veiklos vykdytojams nustatomų pareigų ir dėl reikalingų administravimo išteklių, ir kartu būtų išlaikytas ES ATLPS lygiavertis lankstumas, suteikiamas veiklos vykdytojams. Užtikrinti tokią pusiausvyrą ypač svarbu turint omenyje susijusias mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ);

(23)

kad būtų užtikrintas PADKM kaip anglies dioksido nutekėjimo prevencijos priemonės veiksmingumas, jis turi tiksliai atspindėti ES ATLPS kainą. Į rinką išleistų ES ATLPS leidimų kaina rinkoje nustatoma aukcionuose, todėl PADKM sertifikatų kaina turėtų logiškai atspindėti tokių aukcionų kainą pagal kiekvieną savaitę apskaičiuojamus vidurkius. Tokios vidutinės savaitės kainos tiksliai atspindi ES ATLPS kainų svyravimus ir suteikia pagrįstą maržą importuotojams, kad jie galėtų pasinaudoti ES ATLPS kainų pokyčiais, o kartu padeda administracinėms institucijoms išlaikyti šios sistemos kontrolę;

(24)

taikant ES ATLPS, didžiausio kiekio nustatymas lemia apyvartinių taršos leidimų pasiūlą ir suteikia aiškumo dėl didžiausio galimo išmetamo ŠESD kiekio. Anglies dioksido kainą lemia šios pasiūlos ir rinkos paklausos pusiausvyra. Trūkumas yra būtinas norint sukurti kaina pagrįstas paskatas. Šiuo reglamentu neketinama nustatyti didžiausio kiekio, kiek tai susiję su PADKM sertifikatų, kuriuos gali gauti importuotojai, skaičiumi, todėl, jei importuotojai turėtų galimybę perkelti PADKM sertifikatus ir jais prekiauti, galėtų susiklostyti tokia padėtis, kai PADKM sertifikatų kaina nebeatspindėtų ES ATLPS kainos raidos. Dėl tokios padėties susilpnėtų paskata mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, o tai sudarytų palankias sąlygas anglies dioksidui nutekėti ir pakenktų bendram PADKM klimato tikslui. Dėl to veiklos vykdytojams iš skirtingų šalių taip pat galėtų tekti mokėti skirtingas kainas. Todėl galimybių prekiauti PADKM sertifikatais ir juos perkelti apribojimas pateisinamas poreikiu nekenkti PADKM veiksmingumui ir klimato tikslui bei užtikrinti vienodas sąlygas veiklos vykdytojams iš skirtingų šalių. Tačiau, siekiant išlaikyti importuotojų galimybę optimizuoti sąnaudas, šiame reglamente turėtų būti numatyta sistema, pagal kurią valdžios institucijos galėtų iš importuotojų perpirkti tam tikrą perteklinių sertifikatų kiekį. Toks kiekis turėtų būti nustatomas toks, kad sertifikatų galiojimo laikotarpiu importuotojams būtų suteikta pagrįsta marža, suteikianti galimybę jiems taikyti sverto efektą savo sąnaudoms, ir kartu išliktų bendras kainų pokyčių poveikis galutinei kainai, tokiu būdu išlaikant aplinkosauginį PADKM tikslą;

(25)

atsižvelgiant į tai, kad PADKM būtų taikomas į Sąjungos muitų teritoriją importuojamoms prekėms, o ne įrenginiams, pagal PADKM taip pat reikėtų taikyti tam tikrus pritaikymus ir supaprastinimus. Vienas iš tokių supaprastinimų turėtų būti paprastos ir prieinamos deklaratyvios sistemos, pagal kurią importuotojai praneša bendrą patikrintą per tam tikrus kalendorinius metus importuotoms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį, nustatymas. Siekiant išvengti potencialių kliūčių, kurių gali atsirasti dėl akredituotiems tikrintojams pagal šį reglamentą ir Direktyvą 2003/87/EB nustatytų pareigų, taip pat turėtų būti taikomi kitokie terminai nei taikomi ES ATLPS atitikties ciklui;

(26)

valstybės narės turėtų skirti baudas už šio reglamento pažeidimus ir užtikrinti, kad šios baudos būtų taikomos. Konkrečiau, baudos už tai, kad įgaliotasis PADKM deklarantas neatsisako PADKM sertifikatų, dydis turėtų būti identiškas sumai pagal Direktyvos 2003/87/EB 16 straipsnio 3 ir 4 dalis. Tačiau, kai prekes į Sąjungą įveža asmuo, kuris nėra įgaliotasis PADKM deklarantas, nesilaikydamas šiame reglamente nustatytų pareigų, šios baudos turėtų būti didesnės, kad jos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos, atsižvelgiant taip pat ir į tai, kad toks asmuo nėra įpareigotas atsisakyti PADKM sertifikatų. Baudų skyrimas pagal šį reglamentą nedaro poveikio baudoms, kurios gali būti skirtos pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę už kitų atitinkamų pareigų pažeidimus, ypač muitinės taisyklių pažeidimus;

(27)

ES ATLPS taikoma tam tikriems gamybos procesams ir veiklai, o PADKM turėtų būti taikomas atitinkamų prekių importui. Tam reikia aiškiai identifikuoti importuojamas prekes, t. y. nurodyti jų klasifikaciją Kombinuotojoje nomenklatūroje (toliau – KN), kaip nustatyta Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 (9), ir susieti su būdingu išmetamu ŠESD kiekiu;

(28)

į PADKM įtrauktos prekės arba perdirbti produktai turėtų atitikti veiklą, kuriai taikoma ES ATLPS, nes ši sistema pagrįsta kiekybiniais ir kokybiniais kriterijais, susietais su Direktyvoje 2003/87/EB nustatytu aplinkos tikslu, ir yra išsamiausia išmetamo ŠESD kiekio reguliavimo sistema Sąjungoje;

(29)

nustačius PADKM taikymo sritį, atspindinčią veiklą, kuriai taikoma ES ATLPS, taip pat būtų padedama užtikrinti, kad importuojamiems produktams taikomos sąlygos būtų ne mažiau palankios nei sąlygos, taikomos panašiems vietinės kilmės produktams;

(30)

nors galutinis PADKM tikslas – kad jis būtų taikomas daugeliui įvairių produktų, būtų racionalu pradėti nuo tam tikro skaičiaus atrinktų sektorių, kurie pasižymi palyginti vienarūšėmis prekėmis ir kuriems būdinga anglies dioksido nutekėjimo rizika. Sąjungos sektoriai, kuriems būdinga anglies dioksido nutekėjimo rizika, išvardyti Komisijos deleguotajame sprendime (ES) 2019/708 (10);

(31)

prekės, kurioms turėtų būti taikomas šis reglamentas, turėtų būti atrenkamos atidžiai išanalizavus jų aktualumą pagal bendrą išmetamą ŠESD kiekį ir jų keliamą anglies dioksido nutekėjimo riziką atitinkamuose ES ATLPS sektoriuose, kartu apribojant sudėtingumą ir administravimo naštą atitinkamiems veiklos vykdytojams. Visų pirma atranka turėtų būti atliekama atsižvelgiant į pagrindines medžiagas ir pagrindinius produktus, kuriems taikoma ES ATLPS, siekiant užtikrinti, kad į Sąjungą importuojamų produktų, pasižyminčiu dideliu taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumu, būdingam išmetamam ŠESD kiekiui būtų taikoma tokia pati anglies dioksido kaina, kaip ir Sąjungos produktams, ir siekiant sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką. Svarbūs atrankos siaurinimo kriterijai turėtų būti šie: pirma, sektorių svarba išmetamo teršalų kiekio atžvilgiu, t. y. ar sektorius vertinant bendrai yra vienas didžiausių ŠESD skleidėjų; antra, ar sektorius susiduria su didele anglies dioksido nutekėjimo rizika, kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/87/EB; trečia, būtinybė rasti pusiausvyrą tarp plataus produktų spektro pagal išmetamą ŠESD kiekį bei poreikio apriboti sudėtingumą ir administravimo naštą;

(32)

taikant pirmąjį kriterijų, būtų galima įtraukti šiuos pramonės sektorius pagal jų bendrą išmetamą ŠESD kiekį: geležies ir plieno pramonę, naftos perdirbimo gamyklas, cemento, aliuminio, pagrindinių organinių cheminių medžiagų, vandenilio ir trąšų pramonę;

(33)

tačiau dėl savo ypatumų tam tikri sektoriai, nurodyti Deleguotajame sprendime (ES) 2019/708, šiame etape neturėtų būti įtraukti į šį reglamentą;

(34)

visų pirma į šį reglamentą dėl techninių apribojimų, kurie šio reglamento priėmimo metu neleidžia aiškiai apibrėžti tokioms importuojamoms prekėms būdingo išmetamo ŠESD kiekio, neturėtų būti įtraukta organinių cheminių medžiagų pramonė. Pagrindinis šių prekių parametras yra ES ATLPS taikomas lyginamasis standartas, kuris neleidžia vienareikšmiškai priskirti atskiroms importuojamoms prekėms būdingo išmetamo ŠESD kiekio. Tikslesniam organinių cheminių medžiagų priskyrimui reikia daugiau duomenų ir platesnės analizės;

(35)

panašūs techniniai apribojimai galioja ir naftos perdirbimo gamykloms, kurių atskiriems produktams neįmanoma vienareikšmiškai priskirti išmetamų ŠESD kiekių. Be to, atitinkamas ES ATLPS lyginamasis standartas yra tiesiogiai susijęs ne su konkrečiais produktais, pavyzdžiui, benzinu, dyzelinu ar žibalu, bet su visa perdirbimo gamyklos produkcija;

(36)

aliuminio produktai turėtų būti įtraukti į PADKM, nes jie kelia labai didelę anglies dioksido nutekėjimo riziką. Be to, kai kuriose pramonės srityse jie tiesiogiai konkuruoja su plieno produktais, nes jų savybės labai panašios į plieno produktų savybes;

(37)

šio reglamento priėmimo metu vandenilio į Sąjungą importuojama palyginti nedaug. Tačiau numatoma, kad ši padėtis ateinančiais metais ženkliai pasikeis, nes Sąjungos pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje skatinama naudoti vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių. Siekiant sumažinti visos pramonės priklausomybę nuo iškastinio kuro, padidės vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių paklausa ir dėl to atsiras neintegruotų gamybos procesų, susijusių su galutinės grandies produktais, kuriuose vandenilis yra medžiagos pirmtakas. Vandenilio įtraukimas į PADKM taikymo sritį yra tinkama priemonė toliau skatinti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą naudojant vandenilį;

(38)

tam tikri produktai turėtų būti atitinkamai įtraukti į PADKM taikymo sritį nepaisant to, kad jiems būdingas išmetamas ŠESD kiekis gamybos proceso metu yra mažas, nes jų neįtraukimas padidintų tikimybę, kad PADKM taikymas plieno produktams bus apeinamas perorientuojant prekybos pobūdį į galutinės grandies produktus;

(39)

ir priešingai, šis reglamentas neturėtų būti iš pradžių taikomas tam tikriems produktams, kuriuos gaminant išmetamas ŠESD kiekis nereikšmingas, pvz., juodųjų metalų laužui , tam tikriems ferolydiniams ir tam tikroms trąšoms ;

(40)

šis reglamentas turėtų apimti elektros energijos importą, nes šiame sektoriuje išmetama 30 % viso Sąjungoje išmetamo ŠESD kiekio. Didesnis Sąjungos užmojis klimato srityje padidintų skirtumą tarp Sąjungos ir trečiųjų valstybių elektros energijos gamintojams tenkančių išlaidų dėl išmetamo anglies dioksido. Toks atotrūkis ir tolesnė Sąjungos elektros energijos tinklų prijungimo prie kaimyninių šalių tinklų plėtra didintų anglies dioksido nutekėjimo riziką dėl padidėjusio elektros energijos, kurios didelė dalis gamina anglimis kūrenamose elektrinėse, importo;

(41)

siekiant išvengti per didelės administracinės naštos kompetentingoms nacionalinėms administracijoms ir importuotojams, tikslinga nurodyti ribotą skaičių atvejų, kuriais pagal šį reglamentą nustatytos pareigos nebūtų taikomos. Vis dėlto ta de minimis nuostata nedaro poveikio tolesniam pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę priimtų nuostatų, kurios yra būtinos siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomos pagal šį reglamentą nustatytos pareigos ir ypač muitinės teisės aktai, įskaitant dėl sukčiavimo prevencijos, taikymui;

(42)

kadangi prekių, kurioms taikomas šis reglamentas, importuotojai neturėtų vykdyti savo pareigų pagal šį reglamentą importo metu, turėtų būti taikomos specialios administracinės priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad šios pareigos būtų įvykdytos vėliau. Todėl importuotojams turėtų būti suteikta teisė į šios reglamento taikymo sritį patenkančias prekes importuoti tik gavus kompetentingos institucijos leidimą;

(43)

muitinė neturėtų leisti importuoti prekių jokiam kitam asmeniui, išskyrus įgaliotąjį PADKM deklarantą. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (11) 46 ir 48 straipsnius muitinė turi teisę tikrinti prekes, be kita ko, kad nustatytų įgaliotojo PADKM deklaranto tapatybę, aštuonženklį KN kodą, importuojamų prekių kiekį ir kilmės šalį, deklaracijos pateikimo datą ir muitinės procedūrą. Komisija turėtų atsižvelgti į su PADKM susijusią riziką nustatydama bendrus rizikos kriterijus ir standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 50 straipsnį;

(44)

pereinamuoju laikotarpiu muitinė turėtų informuoti muitinės deklarantus apie pareigą pateikti informaciją, kad, kai taikytina, būtų prisidedama prie informacijos rinkimo ir informuotumo apie poreikį prašyti suteikti įgaliotojų PADKM deklarantų statusą. Tokią informaciją muitinė turėtų pateikti tinkamu būdu, siekdama užtikrinti, kad muitinės deklarantai būtų informuoti apie tokią pareigą;

(45)

PADKM turėtų būti pagrįstas deklaratyvia sistema, pagal kurią įgaliotasis PADKM deklarantas, kuris galėtų atstovauti daugiau nei vienam importuotojui, kasmet teiktų į Sąjungos muitų teritoriją importuotoms prekėms būdingo išmetamo ŠESD kiekio deklaraciją ir atsisakytų tam tikro skaičiaus PADKM sertifikatų, atitinkančių tą deklaruotą išmetamą ŠESD kiekį. Pirmoji PADKM deklaracija dėl 2026 kalendorinių metų turėtų būti pateikta ne vėliau kaip 2027 m. gegužės 31 d.;

(46)

įgaliotajam PADKM deklarantui turėtų būti leidžiama teikti prašymą sumažinti atsisakytinų PADKM sertifikatų skaičių, atsižvelgiant į kilmės šalyje faktiškai jau sumokėtą anglies dioksido kainą už būdingąjį išmestą ŠESD kiekį;

(47)

deklaruojamą būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį turėtų patikrinti asmuo, kurį akreditavo nacionalinė akreditacijos įstaiga, paskirta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008 (12) arba pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/2067 (13);

(48)

PADKM turėtų sudaryti sąlygas trečiųjų valstybių gamybos įrenginių veiklos vykdytojams registruotis PADKM registre ir leisti įgaliotiesiems PADKM deklarantams susipažinti su patikrintu tų veiklos vykdytojų gaminamoms prekėms būdingu išmetamu ŠESD kiekiu. Veiklos vykdytojas turėtų galėti pasirinkti, kad jo vardas, pavardė (pavadinimas), adresas ir kontaktiniai duomenys PADKM registre nebūtų prieinami viešai;

(49)

PADKM sertifikatai skirtųsi nuo ES ATLPS leidimų, kurių esminė savybė yra kasdienis pardavimas aukcionuose. Dėl būtinybės nustatyti aiškią PADKM sertifikatų kainą kasdienis kainos skelbimas veiklos vykdytojams taptų pernelyg sudėtingas ir klaidinantis, nes dienos kainos gali pasikeisti vos jas paskelbus. PADKM kainų skelbimas kas savaitę tiksliau atspindėtų į rinką išleistų ES ATLPS leidimų kainų tendencijas ir padėtų siekti to paties klimato tikslo. Todėl PADKM sertifikatų kaina turėtų būti apskaičiuojama ilgesniam laikotarpiui (t. y., kas savaitę) nei nustatyta ES ATLPS (t. y., kiekvieną dieną). Pareiga apskaičiuoti ir paskelbti šią vidutinę kainą turėtų tekti Komisijai;

(50)

siekiant įgaliotiesiems PADKM deklarantams suteikti lankstumo vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą ir suteikti jiems galimybę pasinaudoti ES ATLPS leidimų kainų svyravimais, PADKM sertifikatai turėtų galioti ribotą laikotarpį nuo jų įsigijimo dienos. Įgaliotajam PADKM deklarantui turėtų būti leidžiama perparduoti dalį perteklinių sertifikatų . Tam, kad galėtų atsisakyti PADKM sertifikatų, įgaliotasis PADKM deklarantas turėtų sukaupti per metus reikalaujamų sertifikatų skaičių, atitinkantį kiekvieno ketvirčio pabaigoje nustatytas ribas;

(51)

šiek tiek kitokią elektros energijai taikomo PADKM struktūrą pateisina elektros kaip produkto fizikinės savybės, palyginti su kitomis prekėmis. Numatytosios vertės turėtų būti naudojamos aiškiai nustatytomis sąlygomis, o įgaliotiesiems PADKM deklarantams turėtų būti suteikta galimybė teikti prašymą dėl su šiuo reglamentu susijusių jų pareigų nustatymo pagal faktinį išmetamą ŠESD kiekį. Prekyba elektros energija skiriasi nuo prekybos kitomis prekėmis, visų pirma dėl to, kad ja prekiaujama per tarpusavyje sujungtus elektros tinklus, naudojant elektros biržas ir specifines prekybos formas. Rinkų susiejimas yra stipriai reguliuojama prekybos elektros energija forma, leidžianti kaupti visos Sąjungos pirkimo ir pardavimo kainas;

(52)

siekiant išvengti reikalavimų apėjimo rizikos ir pagerinti galimybę atsekti faktinį dėl elektros energijos importo ir jos naudojimo prekėms išmetamą CO2 kiekį, faktinio išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimas turėtų būti leidžiamas tik taikant tam tikras griežtas sąlygas. Visų pirma turėtų būti privaloma įrodyti tvirtą paskirstyto jungiamųjų linijų pralaidumo priskyrimą ir tiesioginį sutartinį ryšį tarp pirkėjo ir atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamintojo arba tarp pirkėjo ir elektros energijos, kurią gaminant išmetamas ŠESD kiekis yra mažesnis už numatytąją vertę, gamintojo;

(53)

siekdama sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką, Komisija turėtų imtis veiksmų, kad išspręstų apėjimo praktikos problemą. Komisija turėtų įvertinti tokio apėjimo riziką visuose sektoriuose, kuriems taikomas šis reglamentas;

(54)

Tarybos sprendimu 2006/500/EB (14) sudarytos Energijos bendrijos sutarties šalys ir asociacijos susitarimų, įskaitant išsamias ir visapusiškas laisvosios prekybos erdves, šalys yra įsipareigojusios vykdyti priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo procesus, dėl kurių ilgainiui jos turėtų priimti anglies dioksido apmokestinimo mechanizmus, tokius pačius kaip ES ATLPS arba į juos panašius, arba prisijungti prie ES ATLPS;

(55)

trečiųjų valstybių integravimas į Sąjungos elektros energijos rinką toms šalims yra svarbus veiksnys sparčiau pereiti prie energetikos sistemų, kuriose didelę dalį sudaro atsinaujinančiųjų išteklių energija. Komisijos reglamente (ES) 2015/1222 nustatytas elektros energijos rinkų susiejimas (15) leidžia trečiosioms šalims geriau integruoti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių į elektros energijos rinką, veiksmingai vykdyti tokios elektros energijos mainus platesnėje teritorijoje, užtikrinti pusiausvyrą tarp pasiūlos bei paklausos ir didesnės Sąjungos rinkos ir sumažinti savo elektros energijos gamybos keliamos taršos anglies dioksidu intensyvumą. Trečiųjų valstybių integravimas į Sąjungos elektros energijos rinką taip pat prisideda prie elektros energijos tiekimo tose šalyse ir kaimyninėse valstybėse narėse saugumo;

(56)

trečiųjų valstybių elektros energijos rinkas glaudžiai integravus į Sąjungos elektros energijos rinką pasitelkiant rinkų susiejimą, turėtų būti rasti techniniai sprendimai, kaip užtikrinti PADKM taikymą iš tokių valstybių į Sąjungos muitų teritoriją eksportuojamai elektros energijai. Jei techninių sprendimų rasti nepavyktų, trečiosioms šalims, kurių rinkos yra susietos su Sąjungos rinka, PADKM išimties tvarka turėtų būti netaikomas ribotą laiką iki 2030 m. ir tik elektros energijos eksportui – su sąlyga, kad bus tenkinamos tam tikros sąlygos. Tačiau tos trečiosios valstybės turėtų parengti veiksmų gaires ir įsipareigoti įgyvendinti anglies dioksido apmokestinimo mechanizmą, pagal kurį numatoma ES ATLPS kainai lygiavertė kaina, ir įsipareigoti ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti anglies dioksido poveikio neutralumą, taip pat suderinti savo teisės aktus su Sąjungos teisės aktais aplinkos, klimato, konkurencijos ir energetikos srityse. Tokia išimtis turėtų būti panaikinta bet kuriuo metu, jei yra priežasčių manyti, kad atitinkama šalis nevykdo savo įsipareigojimų arba iki 2030 m. nepriėmė apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, kuri būtų lygiavertė ES ATLPS;

(57)

pereinamojo laikotarpio nuostatos turėtų būti taikomos ribotą laikotarpį. Tuo tikslu PADKM turėtų būti taikomas be finansinio koregavimo, kad būtų galima palengvinti sklandų jo įvedimą, tokiu būdu sumažinant prekybą trikdančio poveikio riziką. Importuotojai turėtų kas ketvirtį teikti informaciją apie ankstesnį kalendorinių metų ketvirtį importuotoms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį, išsamiai nurodydami tiesiogiai ir netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį bei užsienyje faktiškai sumokėtą anglies dioksido kainą. Paskutinė PADKM ataskaita, teiktina paskutiniam 2025 m. ketvirčiui, turėtų būti pateikta ne vėliau kaip 2026 m. sausio 31 d.;

(58)

siekdama palengvinti ir užtikrinti tinkamą PADKM veikimą, Komisija turėtų padėti kompetentingoms institucijoms vykdyti savo funkcijas ir pareigas pagal šį reglamentą. Komisija turėtų koordinuoti veiksmus, skelbti gaires ir remti keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais;

(59)

siekdama, kad šis reglamentas būtų taikomas ekonomiškai efektyviai, Komisija turėtų valdyti PADKM registrą, kuriame būtų duomenys apie įgaliotuosius PADKM deklarantus, veiklos vykdytojus ir įrenginius trečiosiose valstybėse;

(60)

turėtų būti sukurta bendra centrinė PADKM sertifikatų pardavimo ir atpirkimo platforma. Siekdama prižiūrėti sandorius bendroje centrinėje platformoje, Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas kompetentingoms institucijoms tarpusavyje ir su Komisija keistis informacija ir bendradarbiauti. Be to, turėtų būti nustatytas spartus informacijos srautas tarp bendros centrinės platformos ir PADKM registro;

(61)

siekdama prisidėti prie veiksmingo šio reglamento taikymo, Komisija turėtų vykdyti rizika grindžiamą kontrolę ir atitinkamai peržiūrėti PADKM deklaracijų turinį;

(62)

siekdama toliau sudaryti sąlygas vienodai taikyti šį reglamentą, Komisija, remdamasi PADKM deklaracijų peržiūra, turėtų kompetentingoms institucijoms kaip pirminį indėlį pateikti savo skaičiavimus, susijusius su atsisakytinais PADKM sertifikatais. Toks pirminis indėlis turėtų būti teikiamas tik orientaciniais tikslais ir nedarant poveikio galutiniam apskaičiavimui, kurį turi atlikti kompetentinga institucija. Visų pirma neturėtų būti galima apskųsti šio Komisijos pateikto pirminio indėlio ar imtis dėl jo kitų taisomųjų priemonių;

(63)

valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę vykdymo užtikrinimo tikslais atlikti atskirų PADKM deklaracijų peržiūras. Atskirų PADKM deklaracijų peržiūros išvadomis turėtų būti dalijamasi su Komisija. Tos išvados taip pat turėtų būti pateiktos kitoms kompetentingoms institucijoms per PADKM registrą;

(64)

valstybės narės turėtų būti atsakingos už teisingą pajamų, gaunamų taikant šį reglamentą, nustatymą ir surinkimą;

(65)

Komisija turėtų reguliariai vertinti šio reglamento taikymą ir pateikti ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai. Šiose Komisijos ataskaitose ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas galimybėms sustiprinti klimato srities veiksmus, kurių tikslas – ne vėliau kaip iki 2050 m. pereiti prie neutralaus poveikio klimatui Sąjungos. Teikdama tas ataskaitas Komisija turėtų kuo greičiau surinkti informaciją, būtiną siekiant toliau išplėsti šio reglamento taikymo sritį, kad į ją būtų įtrauktas būdingasis netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis II priede išvardytose prekėse, taip pat kitos prekės ir paslaugos, kurioms gali kilti anglies dioksido nutekėjimo rizika, pavyzdžiui, galutinės grandies produktus, ir turėtų parengti būdingojo išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodus, pagrįstus aplinkosauginio pėdsako metodais, kaip nustatyta Komisijos rekomendacijoje 2013/179/ES (16). Šiose ataskaitose taip pat turėtų būti pateikiamas PADKM poveikio anglies dioksido nutekėjimui, be kita ko, kiek tai susiję su eksportu, ir jo ekonominio, socialinio ir teritorinio poveikio visoje Sąjungoje vertinimas, atsižvelgiant taip pat ir į atokiausių regionų, nurodytų SESV 349 straipsnyje, ir salų valstybių, kaip Sąjungos muitų teritorijos dalies, ypatumus ir ribotas galimybes;

(66)

Komisija turėtų stebėti šio reglamento apėjimo praktiką ir spręsti šią problemą, be kita ko, tais atvejais, kai veiklos vykdytojai gali šiek tiek pakeisti savo prekes nepakeisdami jų esminių savybių arba dirbtinai suskaidyti siuntas, kad išvengtų šiame reglamente nustatytų pareigų vykdymo. Taip pat turėtų būti stebimi atvejai, kai prekės siunčiamos į trečiąją valstybę ar regioną prieš jas importuojant į Sąjungos rinką, siekiant išvengti šiame reglamente nustatytų pareigų, arba kai trečiųjų valstybių veiklos vykdytojai eksportuoja į Sąjungą mažesnio taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo produktus, o didesnio taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumo produktus palieka kitoms rinkoms, kai eksportuotojai ar gamintojai reorganizuoja pardavimo ir gamybos būdus ir kanalus arba kai vykdoma bet kokia kita dvejopos gamybos ir dvejopo pardavimo praktika, siekiant išvengti šiame reglamente nustatytų pareigų;

(67)

visapusiškai laikantis šiame reglamente nustatytų principų, pastangų išplėsti šio reglamento taikymo sritį tikslas turėtų būti iki 2030 m. įtraukti visus sektorius, kuriems taikoma Direktyva 2003/87/EB. Todėl Komisija, peržiūrėdama ir vertindama šio reglamento taikymą, turėtų atsižvelgti į šį tvarkaraštį kaip į atskaitos tašką ir teikti pirmenybę tam, kad į šio reglamento taikymo sritį būtų įtrauktas išmetamas ŠESD kiekis, būdingas prekėms, kurių atveju kyla didžiausia anglies dioksido nutekėjimo rizika ir kurios pasižymi didžiausiu taršos anglies dioksidu intensyvumu, taip pat galutinės grandies produktams, kurių sudėtyje yra didelė bent vienos iš prekių, patenkančių į šio reglamento taikymo sritį, dalis. Jei Komisija nepateiks pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tokio šio reglamento taikymo srities išplėtimo iki 2030 m., ji turėtų informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą apie atitinkamas priežastis ir imtis būtinų veiksmų, kad būtų pasiektas tikslas kuo greičiau įtraukti visus sektorius, kuriems taikoma Direktyva 2003/87/EB;

(68)

praėjus dvejiems metams po pereinamojo laikotarpio pabaigos ir po to kas dvejus metus Komisija turėtų teikti šio reglamento taikymo ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Ataskaitų pateikimo terminai turėtų atitikti anglies dioksido rinkos veikimo tvarkaraščius, kaip numatyta pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 5 dalį. Prie šių ataskaitų turėtų būti pridedamas PADKM poveikio vertinimas;

(69)

siekdama sudaryti sąlygas greitai ir veiksmingai reaguoti į nenumatytas, ypatingas ir neišprovokuotas aplinkybes, kurios turi destruktyvių pasekmių vienos ar kelių trečiųjų valstybių, kurioms taikomas PADKM, ekonomikos ir pramonės infrastruktūrai, Komisija atitinkamai turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies būtų keičiamas šis reglamentas. Tokiame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto turėtų būti nustatytos tinkamiausios priemonės atsižvelgiant į aplinkybes, su kuriomis susiduria trečioji valstybė ar šalys, kartu išsaugant šio reglamento tikslus. Šios priemonės turėtų būti taikomos ribotą laiką;

(70)

turėtų būti tęsiamas dialogas su trečiosiomis valstybėmis ir turėtų būti palikta erdvės bendradarbiavimui bei sprendimams, kurie įgyvendinimo metu, ypač pereinamuoju laikotarpiu, padėtų priimti konkrečius sprendimus dėl PADKM detalių;

(71)

laikydamasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų Komisija turėtų stengtis lygiomis sąlygomis bendradarbiauti su trečiosiomis valstybėmis, kurių prekybai su Sąjunga šis reglamentas darys poveikį, siekiant ieškoti dialogo ir bendradarbiavimo galimybių įgyvendinant konkrečius PADKM elementus. Komisija taip pat turėtų išnagrinėti galimybę sudaryti susitarimus, pagal kuriuos būtų atsižvelgiama į trečiųjų valstybių anglies dioksido apmokestinimo mechanizmą. Šiais tikslais Sąjunga turėtų teikti techninę pagalbą besivystančioms šalims ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims, nurodytoms Jungtinių Tautų;

(72)

PADKM įgyvendinimui reikia numatyti bendradarbiavimą dvišaliu, daugiašaliu ir tarptautiniu lygmenimis su trečiosiomis valstybėmis. Tuo tikslu turėtų būti sukurtas šalių, naudojančių anglies dioksido apmokestinimo priemones ar kitas panašias priemones, forumas (vadinamasis klimato klubas), siekiant skatinti plataus užmojo klimato politikos įgyvendinimą visose šalyse ir sudaryti sąlygas nustatyti pasaulinę anglies dioksido apmokestinimo sistemą. Klimato klubas turėtų būti grindžiamas atvirumo, savanoriškumo ir neišimtinumo principais ir vykdant jo veiklą turėtų būti visų pirma siekiama didelių klimato srities užmojų pagal Paryžiaus susitarimą. Klimato klubas galėtų veikti remiant daugiašalei tarptautinei organizacijai ir turėtų palengvinti atitinkamų priemonių, darančių poveikį išmetamo teršalų kiekio mažinimui, palyginimą ir, kai tinkama, koordinavimą. Klimato klubas taip pat turėtų padėti palyginti atitinkamas klimato srities priemones, užtikrindamas narių vykdomą klimato stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo kokybę ir suteikdamas galimybių Sąjungos ir jos prekybos partnerių bendradarbiavimui ir skaidrumui užtikrinti;

(73)

siekiant toliau remti Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimą trečiosiose valstybėse, pageidautina, kad Sąjunga per Sąjungos biudžetą toliau teiktų finansinę paramą klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jos mažiausiai išsivysčiusiose šalyse, be kita ko, toms šalims dedant pastangas mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir pertvarkyti savo gamybos pramonę. Ta Sąjungos parama taip pat turėtų padėti sudaryti palankesnes sąlygas atitinkamoms pramonės šakoms prisitaikyti prie naujų reglamentavimo reikalavimų, kylančių iš šio reglamento;

(74)

PADKM tikslas – skatinti švaresnę gamybą, todėl Sąjunga yra pasirengusi bendradarbiauti su mažų ir vidutinių pajamų trečiosiomis valstybėmis ir paremti jų pastangas siekiant dekarbonizuoti savo gamybos pramonės sektorius, kaip Europos žaliojo kurso išorės aspekto dalį ir kaip numatyta pagal Paryžiaus susitarimą. Sąjunga turėtų toliau remti tas valstybė, visų pirma mažiausiai išsivysčiusias šalis, šiuo tikslu naudodama Sąjungos biudžeto lėšas, kad padėtų užtikrinti šių šalių prisitaikymą prie pagal šį reglamentą nustatytų pareigų. Sąjunga taip pat turėtų toliau remti klimato kaitos švelninimą ir prisitaikymą prie jos tose šalyse, be kita ko, joms dedant pastangas mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir pertvarkyti gamybos pramonę, neviršijant daugiametėje finansinėje programoje nustatytų viršutinių ribų ir Sąjungos teikiamos finansinės paramos, skirtos tarptautiniam kovos su klimato kaita finansavimui. Sąjunga siekia nustatyti naujus nuosavus išteklius, pagrįstus pajamomis iš prekybos PADKM sertifikatais;

(75)

šis reglamentas nedaro poveikio Europos Parlamento ir Tarybos reglamentams (ES) 2016/679 (17) ir (ES) 2018/1725 (18);

(76)

veiksmingumo sumetimais šiam reglamentui turėtų būti mutatis mutandis taikomos Reglamento (EB) Nr. 515/97 (19) nuostatos;

(77)

siekiant papildyti arba iš dalies pakeisti tam tikrus neesminius šio reglamento elementus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl:

šio reglamento papildymo nustatant reikalavimus ir procedūras trečiosioms valstybėms ar teritorijoms, kurios buvo išbrauktos iš III priedo 2 punkte pateikto sąrašo, siekiant užtikrinti šio reglamento taikymą toms šalims ar teritorijoms, kiek tai susiję su elektros energija;

daliniu III priedo 1 arba 2 punkte išvardytų trečiųjų valstybių ir teritorijų sąrašo keitimu, įtraukiant šalis ar teritorijas į tą sąrašą, kad PADKM nebūtų taikomas trečiosioms šalims ar teritorijoms, visiškai integruotoms į ES ATLPS arba su ja susijusioms būsimų susitarimų atveju, arba išbraukiant trečiąsias valstybes ar teritorijas iš to sąrašo ir tokiu būdu įtraukiant jas į PADKM taikymo sritį, jei jos faktiškai netaiko ES ATLPS kainos už į Sąjungą eksportuojamas prekes;

šio reglamento papildymo nustatant tikrintojų akreditacijos, akredituotų tikrintojų kontrolės ir priežiūros, akreditacijos panaikinimo ir akreditacijos įstaigų tarpusavio pripažinimo ir tarpusavio vertinimo sąlygas;

šio reglamento papildymo išsamiau apibrėžiant PADKM sertifikatų pardavimo ir atpirkimo laiką, administravimą ir kitus aspektus ir

dalinio I priede pateikto prekių sąrašo keitimo, tam tikromis aplinkybėmis įtraukiant šiek tiek pakeistas prekes, siekiant sustiprinti priemones, kuriomis kovojama su apėjimo praktika.

Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais (20). Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(78)

tokios konsultacijos turėtų būti vykdomos skaidriai ir gali apimti išankstines konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, pavyzdžiui, kompetentingomis įstaigomis, pramonės (įskaitant MVĮ) atstovais, socialiniais partneriais, pavyzdžiui, profesinėmis sąjungomis, pilietinės visuomenės organizacijomis ir aplinkosaugos organizacijomis;

(79)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (21);

(80)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti apsaugoti proporcingomis priemonėmis viso išlaidų ciklo metu, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir atitinkamais atvejais administracines ir finansines baudas. Taigi PADKM turėtų būti grindžiamas tinkamais ir veiksmingais mechanizmais, kuriais būtų siekiama išvengti pajamų netekimo;

(81)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui ir kartu sumažinti pasaulio mastu išmetamą anglies dioksido kiekį, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(82)

siekiant sudaryti galimybes laiku priimti šiame reglamente numatytus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šiuo reglamentu nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (toliau – PADKM), skirtas I priede išvardytų prekių būdingojo išmetamo ŠESD kiekio problemai spręsti, kai šios prekės importuojamos į Sąjungos muitų teritoriją, siekiant užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimo rizikai, kartu mažinant pasaulio mastu išmetamą anglies dioksido kiekį ir remiant Paryžiaus susitarimo tikslų įgyvendinimą, taip pat kuriant paskatas mažinti išmetamą ŠESD kiekį trečiosiose valstybėse.

2.   PADKM papildo Sąjungos ŠESD apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, nustatytą pagal Direktyvą 2003/87/EB (toliau – ES ATLPS), – šiuo mechanizmu lygiaverčių taisyklių rinkinys taikomas šio reglamento 2 straipsnyje nurodytų prekių importui į Sąjungos muitų teritoriją.

3.   PADKM sukurtas siekiant pakeisti pagal Direktyvą 2003/87/EB nustatytus mechanizmus, kad būtų užkirstas kelias anglies dioksido nutekėjimo rizikai, atsižvelgiant į tai, kiek ES ATLPS leidimų pagal tos direktyvos 10a straipsnį paskirstoma nemokamai.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas I priede nurodytoms prekėms, kurių kilmės šalis yra trečioji valstybė, kai tos prekės arba pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 256 straipsnyje nurodytą laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą iš tų prekių perdirbti produktai importuojami į Sąjungos muitų teritoriją.

2.   Šis reglamentas taip pat taikomas šio reglamento I priede išvardytoms prekėms, kurių kilmės šalis yra trečioji valstybė, kai tos prekės arba pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 256 straipsnyje nurodytą laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą iš tų prekių gauti perdirbti produktai įvežami į šalia Sąjungos muitų teritorijos esančią dirbtinę salą, stacionarią ar plūduriuojančią struktūrą ar bet kurią kitą valstybės narės kontinentiniame šelfe arba išskirtinėje ekonominėje zonoje esančią struktūrą.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios PADKM taikymo tokioms prekėms sąlygos, ypač kiek tai susiję su sąvokomis, lygiavertėmis importo į Sąjungos muitų teritoriją ir išleidimo į laisvą apyvartą sąvokoms, procedūromis, susijusiomis su PADKM deklaracijos dėl tokių prekių pateikimu, ir atliktinu muitinės tikrinimu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, šis reglamentas netaikomas:

a)

šio reglamento I priede išvardytoms prekėms, importuojamoms į Sąjungos muitų teritoriją, jei tokių prekių tikroji vertė kiekvienoje siuntoje neviršija vertės, nustatytos nedidelės vertės prekėms, kaip nurodyta Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009 (22) 23 straipsnyje;

b)

prekėms, vežamoms iš trečiosios valstybės atvykstančių keliautojų asmeniniame bagaže, jei tokių prekių tikroji vertė kiekvienoje siuntoje neviršija vertės, nustatytos nedidelės vertės prekėms, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 23 straipsnyje;

c)

vykdant karinę veiklą gabenamoms arba naudojamoms prekėms, kaip numatyta pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 (23) 1 straipsnio 49 punktą.

4.   Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, šis reglamentas netaikomas prekėms, kurių kilmės šalis yra viena iš III priedo 1 punkte išvardytų trečiųjų valstybių ir teritorijų.

5.   Trečiosios valstybės importuotų prekių kilmės šalimis laikomos pagal nelengvatinės kilmės taisykles, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 59 straipsnyje.

6.   Trečiosios valstybės ir teritorijos įtraukiamos į III priedo 1 punktą, jei jos tenkina visas šias sąlygas:

a)

tai trečiajai valstybei arba teritorijai taikoma ES ATLPS arba ta trečioji valstybė arba teritorija su Sąjunga yra sudariusi susitarimą, kuriuo ES ATLPS visiškai susiejama su tos trečiosios valstybės arba teritorijos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema;

b)

anglies dioksido kaina, mokama prekių kilmės šalyje, yra faktiškai sumokėta už toms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį, netaikant jokių korekcinių mechanizmų, išskyrus tuos, kurie taikomi ir pagal ES ATLPS.

7.   Jei susiejus rinkas trečiosios valstybės arba teritorijos elektros energijos rinka yra integruota į Sąjungos elektros energijos vidaus rinką ir nėra techninių sprendimų, kaip PADKM būtų galima taikyti elektros energijos importui į Sąjungos muitų teritoriją iš tos trečiosios valstybės arba teritorijos, tokiam elektros energijos importui iš tos valstybės arba teritorijos PADKM netaikomas, jeigu, remiantis Komisijos įvertinimu, pagal 8 dalį tenkinamos visos šios sąlygos:

a)

trečioji valstybė arba teritorija su Sąjunga yra sudariusi susitarimą, kuriame nustatyta pareiga elektros energijos srityje taikyti Sąjungos teisę, įskaitant teisės aktus dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros, taip pat kitas taisykles energetikos, aplinkos ir konkurencijos srityse;

b)

tos trečiosios valstybės arba teritorijos vidaus teisės aktuose įgyvendintos pagrindinės Sąjungos elektros energijos rinkos teisės aktų nuostatos, įskaitant nuostatas dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtros ir elektros energijos rinkų susiejimo;

c)

trečioji valstybė arba teritorija Komisijai pateikė veiksmų gaires, kuriose nurodytas priemonių, skirtų d ir e punktuose nurodytoms sąlygoms įgyvendinti, priėmimo tvarkaraštis;

d)

trečioji valstybė arba teritorija įsipareigojo iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą ir, kai taikytina, oficialiai parengė bei Jungtinių Tautų bendroje klimato kaitos konvencijoje (UNFCCC) paskelbė ilgalaikę, į šio amžiaus vidurį orientuotą ir su minėtu tikslu suderintą išmetamo ŠESD kiekio mažinimu grindžiamą vystymosi strategiją, ir nustatė šį įsipareigojimą savo vidaus teisės aktuose;

e)

įgyvendindama c punkte nurodytas veiksmų gaires trečioji valstybė arba teritorija pademonstravo, kad ji laikosi nustatytų terminų ir daro didelę pažangą pagal minėtas veiksmų gaires derindama vidaus teisės aktus su Sąjungos teise kovos su klimato kaita srityje, įskaitant tokio paties kaip Sąjungos lygio anglies dioksido apmokestinimą, visų pirma elektros energijos gamybos srityje. Elektros energijos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, pagal kurią taikoma kaina būtų lygiavertė ES ATLPS, įgyvendinimas turi būti baigtas ne vėliau kaip 2030 m. sausio 1 d.;

f)

trečioji valstybė arba teritorija įdiegė veiksmingą sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią netiesioginiam elektros energijos importui į Sąjungą iš kitų trečiųjų valstybių ar teritorijų, kurios neatitinka a–e punktuose nustatytų reikalavimų.

8.   Visas 7 dalyje nustatytas sąlygas atitinkanti trečioji valstybė ar teritorija įtraukiama į III priedo 2 punkto sąrašą ir pateikia dvi tų sąlygų įvykdymo ataskaitas: pirmąją ataskaitą – ne vėliau kaip 2025 m. liepos 1 d., o antrąją – ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. Ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. ir ne vėliau kaip 2028 m. liepos 1 d. Komisija įvertina (visų pirma remdamasi 7 dalies c punkte nurodytomis veiksmų gairėmis ir iš trečiosios valstybės arba teritorijos gautomis ataskaitomis), ar ta trečioji valstybė arba teritorija ir toliau laikosi 7 dalyje nustatytų sąlygų.

9.   III priedo 2 punkte nurodyta trečioji valstybė arba teritorija išbraukiama iš to sąrašo, jei taikoma viena ar kelios iš šių sąlygų:

a)

Komisija turi priežasčių manyti, kad ta trečioji valstybė arba teritorija nepadarė pakankamos pažangos įgyvendindama kurią nors iš 7 dalyje nustatytų sąlygų, arba jeigu ta trečioji valstybė arba teritorija ėmėsi veiksmų, nesuderinamų su Sąjungos klimato ir aplinkos teisės aktuose nustatytais tikslais;

b)

ta trečioji valstybė arba teritorija ėmėsi veiksmų, prieštaraujančių jos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo tikslams, pavyzdžiui, teikė viešą paramą naujiems gamybos pajėgumams, dėl kurių išskiriama daugiau kaip 550 gramų iškastinio kuro kilmės anglies dioksido (CO2) vienai elektros energijos kilovatvalandei, sukurti.

c)

Komisija turi įrodymų, kad dėl padidėjusio elektros energijos eksporto į Sąjungą toje trečiojoje šalyje arba teritorijoje gaminant elektrą išmetamas ŠESD kiekis vienai elektros energijos kilovatvalandei padidėjo bent 5 %, palyginus su 2026 m. sausio 1 d. lygiu.

10.   Komisijai pagal 28 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant iš III priedo 2 punkto sąrašo išbrauktoms trečiosioms valstybėms arba teritorijoms skirtus reikalavimus ir procedūras, kuriais užtikrinamas šio reglamento taikymas toms valstybėms ar teritorijoms elektros energijos srityje. Jeigu tokiais atvejais rinkų susiejimas lieka nesuderinamas su šio reglamento taikymu, Komisija gali nuspręsti tas trečiąsias valstybes arba teritorijas atsieti nuo Sąjungos rinkos ir reikalauti atsieto pralaidumo paskirstymo Sąjungos ir tų trečiųjų valstybių ar teritorijų pasienyje, kad būtų galima taikyti PADKM.

11.   Komisijai pagal 28 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami III priedo 1 arba 2 punkte pateikti trečiųjų valstybių arba teritorijų sąrašai, į juos įtraukiant arba iš jų išbraukiant trečiąją valstybę ar teritoriją, atsižvelgiant į tai, ar ta trečioji valstybė arba teritorija tenkina šio straipsnio 6, 7 arba 9 dalyje nustatytas sąlygas.

12.   Taikydama 9 straipsnį Sąjunga gali su trečiosiomis valstybėmis ar teritorijomis sudaryti susitarimus, kuriais atsižvelgiama į anglies dioksido apmokestinimo mechanizmus tokiose valstybėse ar teritorijose.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)

prekės – I priede išvardytos prekės;

2)

šiltnamio efektą sukeliančios dujos – I priede nurodytos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, susijusios su kiekviena iš tame priede išvardytų prekių;

3)

išmetamas ŠESD kiekis – ŠESD kiekis, išmetamas į atmosferą gaminant prekes;

4)

importas – išleidimas į laisvą apyvartą, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 201 straipsnyje;

5)

ES ATLPS – Sąjungos ŠESD apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, taikoma Direktyvos 2003/87/EB I priede išvardytai veiklai, išskyrus aviacijos veiklą;

6)

Sąjungos muitų teritorija – teritorija, apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 4 straipsnyje;

7)

trečioji valstybė – Sąjungos muitų teritorijai nepriklausanti šalis arba teritorija;

8)

kontinentinis šelfas – kontinentinis šelfas, apibrėžtas Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 76 straipsnyje;

9)

išskirtinė ekonominė zona – išskirtinė ekonominė zona, kuri apibrėžta Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos 55 straipsnyje ir kurią valstybė narė pagal tą konvenciją yra paskelbusi išskirtine ekonomine zona;

10)

tikroji vertė – komercinių prekių tikroji vertė, kaip apibrėžta Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 1 straipsnio 48 punkte;

11)

rinkų susiejimas – pralaidumo paskirstymas per Sąjungos sistemą, kurioje vienu metu suderinami pavedimai ir paskirstomas tarpzoninis pralaidumas, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2015/1222;

12)

atsietas pralaidumo paskirstymas – tarpvalstybinio pralaidumo paskirstymas, nesusijęs su prekyba elektros energija;

13)

kompetentinga institucija – pagal 11 straipsnį kiekvienos valstybės narės paskirta institucija;

14)

muitinė – valstybių narių muitinės administracijos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 1 dalyje;

15)

importuotojas – asmuo, kuris savo vardu ir savo interesais pateikia prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaraciją arba, kai muitinės deklaracija pateikiama netiesioginio atstovo muitinėje pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 18 straipsnį – asmuo, kurio interesais tokia deklaracija yra pateikiama ;

16)

muitinės deklarantas – Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 15 punkte apibrėžtas deklarantas, pateikiantis prekių išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaraciją savo vardu, arba asmuo, kurio vardu tokia deklaracija yra pateikiama;

17)

įgaliotasis PADKM deklarantas – asmuo, kurį pagal 17 straipsnį įgaliojo kompetentinga institucija;

18)

asmuo – fizinis asmuo, juridinis asmuo ar bet kuris asmenų susivienijimas, kuris nėra juridinis asmuo, tačiau pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę pripažįstamas galinčiu atlikti teisinius veiksmus;

19)

valstybėje narėje įsisteigęs asmuo:

a)

fizinio asmens atveju – valstybėje narėje gyvenamąją vietą turintis asmuo;

b)

juridinio asmens arba asmenų susivienijimo atveju – asmuo, kurio registruota buveinė, centrinė būstinė arba nuolatinis verslo padalinys yra valstybėje narėje;

20)

ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo kodas (EORI kodas) – kodas, kurį registruodama muitinės tikslais pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 9 straipsnį suteikia muitinė;

21)

tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis – vykstant prekių gamybos procesams išmetamas ŠESD kiekis, įskaitant gaminant šildymo ir aušinimo energiją, kuri suvartojama vykstant gamybos procesams, išmetamą ŠESD kiekį, neatsižvelgiant į šildymo ir aušinimo energijos gamybos vietą;

22)

būdingasis išmetamas ŠESD kiekis – gaminant prekes tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis ir gaminant elektros energiją, kuri suvartojama prekių gamybos procesų metu, netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, apskaičiuotas pagal IV priede nustatytus ir pagal 7 straipsnio 7 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose išsamiau apibūdintus metodus;

23)

CO2e tona – viena CO2 metrinė tona arba bet kurių kitų I priede išvardytų ŠESD kiekis, galintis kelti lygiavertį visuotinį atšilimą;

24)

PADKM sertifikatas – elektroninio formato sertifikatas, atitinkantis vieną CO2e toną prekėms būdingo išmetamo ŠESD kiekio;

25)

atsisakymas – deklaruoto importuotoms prekėms būdingo išmetamo ŠESD kiekio arba būdingo išmetamo ŠESD kiekio, kuris turėjo būti deklaruotas, kompensavimas PADKM sertifikatais;

26)

gamybos procesai – cheminiai ir fiziniai procesai, vykdomi gaminant prekes įrenginyje;

27)

numatytoji vertė – vertė, apskaičiuota arba gauta iš antrinių duomenų, rodančių prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį;

28)

faktinis išmetamas ŠESD kiekis – išmetamas ŠESD kiekis, apskaičiuotas remiantis pirminiais prekių gamybos procesų ir per tuos procesus suvartojamos elektros energijos gamybos duomenimis, kaip nustatyta remiantis IV priede nurodytais metodais;

29)

anglies dioksido kaina – pinigų suma, mokama pagal išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo sistemą trečiojoje valstybėje mokesčiais, rinkliavomis, įmokomis arba apyvartiniais taršos leidimais pagal ŠESD apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą ir apskaičiuojama pagal ŠESD, kurioms taikoma tokia priemonė ir kurios išskiriamos gaminant prekes, kiekį;

30)

įrenginys – stacionarus techninis objektas, kuriame vykdomas gamybos procesas;

31)

veiklos vykdytojas – asmuo, valdantis arba kontroliuojantis įrenginį trečiojoje valstybėje;

32)

nacionalinė akreditacijos įstaiga – pagal Reglamento (EB) Nr. 765/2008 4 straipsnio 1 dalį kiekvienos valstybės narės paskirta nacionalinė akreditacijos įstaiga;

33)

ES ATLPS leidimas – leidimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio a punkte, susijęs su tos direktyvos I priede išvardyta veikla, išskyrus aviacijos veiklą;

34)

netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis – ŠESD kiekis, išmetamas gaminant elektros energiją, kuri suvartojama prekių gamybos procesų metu, neatsižvelgiant į suvartotos elektros energijos gamybos vietą.

II SKYRIUS

ĮGALIOTŲJŲ PADKM DEKLARANTŲ PAREIGOS IR TEISĖS

4 straipsnis

Prekių importas

Prekes į Sąjungos muitų teritoriją importuoja tik įgaliotasis PADKM deklarantas .

5 straipsnis

Prašymas suteikti leidimą

1.   Valstybėje narėje įsisteigęs importuotojas, prieš importuodamas prekes į Sąjungos muitinės teritoriją, prašo suteikti įgaliotojo PADKM deklaranto statusą (toliau – prašymas suteikti leidimą). Jei toks importuotojas paskiria netiesioginį atstovą muitinėje pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 18 straipsnį ir netiesioginis atstovas muitinėje sutinka būti įgaliotuoju PADKM deklarantu, prašymą suteikti leidimą pateikia tas netiesioginis atstovas muitinėje.

2.   Jeigu importuotojas nėra įsisteigęs valstybėje narėje, prašymą suteikti leidimą pateikia netiesioginis atstovas muitinėje.

3.   Prašymas suteikti leidimą pateikiamas per pagal 14 straipsnį įsteigtą PADKM registrą.

4.   Nukrypstant nuo 1 dalies, kai importuojamos elektros energijos pralaidumo paskirstymas yra atsietas, asmuo, kuriam buvo skirtas pralaidumas importui ir kuris paskiria šį pralaidumą importui, šio reglamento taikymo tikslais laikomas įgaliotuoju PADKM deklarantu valstybėje narėje, kurioje tas asmuo muitinės deklaracijoje deklaravo elektros energijos importą. Importas per sieną matuojamas ne ilgesniu kaip vienos valandos laikotarpiu ir per tą pačią valandą negalima atskaityti eksporto ar tranzito.

Valstybės narės, kurioje pateikta muitinės deklaracija, kompetentinga institucija užregistruoja asmenį PADKM registre.

5.   Prašyme įgalioti pateikiama tokia informacija apie prašymą pateikusį asmenį:

a)

vardas, pavardė (pavadinimas), adresas ir kontaktinė informacija;

b)

EORI kodas;

c)

pagrindinė Sąjungoje vykdoma ekonominė veikla;

d)

valstybės narės, kurioje įsisteigęs prašymą pateikęs asmuo, mokesčių administratoriaus patvirtinimas, kad prašymą pateikusiam asmeniui netaikomas negrąžintų nacionalinių mokestinių skolų išieškojimas;

e)

garbės deklaracija, kad prašymą pateikęs asmuo per penkerius metus iki prašymo pateikimo metų nėra dalyvavęs jokiuose rimtuose arba pakartotiniuose muitų teisės aktų, apmokestinimo taisyklių ar su piktnaudžiavimu rinka susijusių taisyklių pažeidimuose, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų padaręs su savo ekonomine veikla susijusių sunkių nusikaltimų;

f)

informacija, būtina norint įrodyti prašymą pateikusio asmens finansinį ir operacinį pajėgumą vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, ir, jei taip nusprendžia kompetentinga institucija remdamasi rizikos vertinimu, tą informaciją patvirtinantys dokumentai, kaip antai ne daugiau kaip trejų paskutinių finansinių metų, kurių ataskaitos uždarytos, pelno ir nuostolio ataskaita ir balansas;

g)

apskaičiuota prekių importo į Sąjungos muitų teritoriją piniginė vertė ir kiekis pagal prekių rūšį už kalendorinius metus, kuriais pateiktas prašymas, ir už po tų metų einančius kalendorinius metus;

h)

jei taikoma, asmenų, kurių interesais prašymą pateikęs asmuo veikia, vardai, pavardės (pavadinimai) ir kontaktinė informacija.

6.   Prašymą pateikęs asmuo gali bet kuriuo metu atsiimti savo prašymą.

7.   Įgaliotasis PADKM deklarantas per PADKM registrą nedelsdamas informuoja kompetentingą instituciją apie visus pagal šio straipsnio 5 dalį pateiktos informacijos pasikeitimus, atsiradusius po to, kai pagal 17 straipsnį buvo priimtas sprendimas, kuriuo jam buvo suteiktas įgaliotojo PADKM deklaranto statusas, kurie gali turėti įtakos tam sprendimui arba pagal jį suteikto leidimo turiniui.

8.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl prašymą pateikusio asmens, kompetentingos institucijos ir Komisijos bendravimo būdų, standartinės prašymo suteikti leidimą formos ir tokių prašymų teikimo per PADKM registrą procedūrų, tvarkos ir terminų, kurių turi laikytis kompetentinga institucija, nagrinėdama pagal šio straipsnio 1 dalį pateiktus prašymus suteikti leidimą, ir dėl taisyklių, pagal kurias kompetentinga institucija identifikuoja elektros energijos importo įgaliotuosius PADKM deklarantus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

6 straipsnis

PADKM deklaracija

1.   Kasmet ne vėliau kaip gegužės 31 d. ir pirmą kartą – 2027 m. už 2026 metus kiekvienas įgaliotasis PADKM deklarantas, naudodamasis 14 straipsnyje nurodytu PADKM registru, pateikia PADKM deklaraciją už praėjusius kalendorinius metus .

2.   PADKM deklaracijoje pateikiama ši informacija:

a)

bendras praėjusiais kalendoriniais metais importuotų kiekvienos rūšies prekių kiekis, elektros energijos atveju išreiškiamas megavatvalandėmis, o kitų prekių atveju – tonomis;

b)

pagal 7 straipsnį apskaičiuotas ir pagal 8 straipsnį patikrintas bendras šios dalies a punkte nurodytoms prekėms būdingas išmetamas ŠESD kiekis, elektros energijos atveju išreiškiamas išmetamo CO2e tonomis vienai megavatvalandei, o kitų prekių atveju – išmetamo CO2e tonomis vienai kiekvienos rūšies prekių tonai;

c)

bendras PADKM sertifikatų, kurių turės būti atsisakyta, skaičius, atitinkantis šios dalies b punkte nurodytą bendrą būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, kuris atitinkamai sumažinamas, jeigu kilmės šalyje buvo sumokėta anglies dioksido kaina pagal 9 straipsnį, ir pagal 31 straipsnį pakoreguojamas, kiek būtina atsižvelgiant į nemokamo ES ATLPS leidimų paskirstymo mastą;

d)

pagal 8 straipsnį ir VI priedą akredituotų tikrintojų išduotų tikrinimo ataskaitų kopijos.

3.   Kai importuojami perdirbti produktai, gauti taikant Reglamento (ES) Nr. 952/2013 256 straipsnyje nurodytą laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, įgaliotasis PADKM deklarantas PADKM deklaracijoje nurodo prekėms, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra ir iš kurių gauti importuojami perdirbti produktai, būdingą išmetamą ŠESD kiekį, net jei perdirbtieji produktai nėra prekės, išvardytos šio reglamento I priede. Ši dalis taip pat turėtų būti taikoma, kai perdirbtieji produktai, gauti taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, yra grąžintos prekės, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 205 straipsnyje.

4.   Jeigu šio reglamento I priede išvardytos importuojamos prekės yra perdirbtieji produktai, gauti taikant Reglamento (ES) Nr. 952/2013 259 straipsnyje nurodytą laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, įgaliotasis PADKM deklarantas PADKM deklaracijoje nurodo tik ŠESD kiekį, išmestą vykdant perdirbimo operaciją už Sąjungos muitų teritorijos ribų .

5.   Jeigu importuojamos prekės yra grąžintos prekės pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 203 straipsnį, įgaliotasis PADKM deklarantas PADKM deklaracijoje atskirai nurodo, kad bendras toms prekėms būdingas išmetamas ŠESD kiekis yra lygus nuliui.

6.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl standartinės PADKM deklaracijos formos, įskaitant išsamią informaciją apie kiekvieną įrenginį, kiekvieną kilmės šalį ir prekių rūšį, kuri turi būti pateikiama siekiant pagrįsti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius kiekius, ypač apie būdingą išmetamą ŠESD kiekį ir sumokėtą anglies dioksido kainą, dėl PADKM deklaracijos pateikimo per PADKM registrą tvarkos ir šio straipsnio 2 dalies c punkte nurodyto PADKM deklaracijų atsisakymo tvarkos pagal 22 straipsnio 1 dalį, ypač dėl įgaliotojo PADKM deklaranto taikomo sertifikatų atsisakymo proceso ir jų atrankos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7 straipsnis

Būdingojo išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimas

1.   Prekėms būdingas išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal IV priede nustatytus metodus. II priede išvardytų prekių atveju apskaičiuojamas ir įvertinamas tik tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis.

2.   Kitoms nei elektra prekėms būdingas išmetamas ŠESD kiekis nustatomas remiantis faktiniu išmetamu ŠESD kiekiu pagal IV priedo 2 ir 3 punktuose nustatytus metodus. Kai faktinis išmetamas ŠESD kiekis negali būti tinkamai nustatytas, taip pat netiesioginio ŠESD išmetimo atveju būdingasis išmetamas ŠESD kiekis nustatomas atsižvelgiant į numatytąsias vertes pagal IV priedo 4.1 punkte nustatytus metodus.

3.   Importuojamai elektrai būdingas išmetamas ŠESD kiekis nustatomas atsižvelgiant į numatytąsias vertes pagal IV priedo 4.2 punkte nustatytą metodą, išskyrus atvejus, kai įgaliotasis PADKM deklarantas įrodo, kad tenkinami IV priedo 5 punkte išvardyti kriterijai, pagal kuriuos būdingasis išmetamo ŠESD kiekis nustatomas remiantis faktiniu išmetamu ŠESD kiekiu.

4.   Būdingasis netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal IV priedo 4.3 punkte nustatytą metodą ir išsamiau patikslinamas pagal šio straipsnio 7 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose, išskyrus atvejus, kai įgaliotasis PADKM deklarantas įrodo, kad tenkinami IV priedo 6 punkte išvardyti būdingojo išmetamo ŠESD kiekio nustatymo remiantis faktiniu išmetamu ŠESD kiekiu kriterijai.

5.   Įgaliotasis PADKM deklarantas saugo informacijos įrašus, reikalingus būdingajam išmetamam ŠESD kiekiui apskaičiuoti pagal V priede nustatytus reikalavimus. Tokie registravimo įrašai turi būti pakankamai išsamūs, kad pagal 18 straipsnį akredituoti tikrintojai galėtų patikrinti būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį pagal 8 straipsnį ir VI priedą ir kad Komisija ir kompetentinga institucija galėtų peržiūrėti PADKM deklaraciją pagal 19 straipsnio 2 dalį.

6.   Įgaliotasis PADKM deklarantas tuos 5 dalyje nurodytus informacijos įrašus, įskaitant tikrintojo ataskaitą, saugo iki ketvirtų metų po metų, kuriais PADKM deklaracija buvo arba turėjo būti pateikta, pabaigos.

7.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl:

a)

IV priede nustatytų skaičiavimo metodų elementų taikymo, įskaitant gamybos procesų sistemos ribų ir atitinkamų žaliavų (pirmtakų), išmetamųjų teršalų faktorių, konkrečių įrenginių faktinio išmetamo ŠESD kiekio verčių ir numatytųjų verčių nustatymą bei jų atitinkamą taikymą atskiroms prekėms, duomenų patikimumo užtikrinimo metodų, kuriais remiantis nustatomos numatytosios vertės, įskaitant duomenų išsamumo lygį ir duomenų tikrinimą, nustatymo, taip pat tikslesnio prekių, kurios IV priedo 1 punkto tikslais turi būti laikomos paprastomis prekėmis ir sudėtingomis prekėmis, apibūdinimo; tuose įgyvendinimo aktuose taip pat nurodomos sąlygos, kuriomis laikoma, kad faktinis išmetamųjų teršalų kiekis negali būti tinkamai nustatytas, taip pat įrodymų elementai, kuriais pademonstruojama, kad tenkinami IV priedo 5 ir 6 punktuose išvardyti būtini kriterijai, kuriais pagrindžiama tai, kad 2 dalies tikslais remiamasi faktiniu išmetamu ŠESD kiekiu, kiek tai susiję su prekių gamybos procesuose suvartojama elektros energija, ir

b)

4 dalyje nurodytų skaičiavimo metodų elementų, kaip nustatyta pagal IV priedo 4.3 punktą, taikymo.

Objektyviai pagrįstais atvejais pirmoje pastraipoje nurodytuose įgyvendinimo aktuose nustatoma, kad numatytosios vertės gali būti pritaikytos konkrečioms vietovėms, regionams ar šalims, kad būtų atsižvelgta į konkrečius objektyvius veiksnius, kurie turi įtakos išmetamam ŠESD kiekiui, pavyzdžiui, vyraujančius energijos šaltinius arba pramonės procesus. Tie įgyvendinimo aktai grindžiami galiojančiais teisės aktais, skirtais įrenginių, kuriems taikoma Direktyva 2003/87/EB, išmetamam ŠESD kiekiui ir veiklos duomenims stebėti ir tikrinti, ypač Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/2066 (24), Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/2067 ir Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/331 (25). Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8 straipsnis

Būdingojo išmetamo ŠESD kiekio tikrinimas

1.   Įgaliotasis PADKM deklarantas užtikrina, kad bendrą pagal 6 straipsnį pateiktoje PADKM deklaracijoje nurodytą būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį patikrintų pagal 18 straipsnį akredituotas tikrintojas, remdamasis VI priede nustatytais tikrinimo principais.

2.   Kad įvykdytų šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pareigą, deklaruodamas trečiojoje valstybėje pagal 10 straipsnį registruotuose įrenginiuose pagamintoms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį įgaliotasis PADKM deklarantas gali pasirinkti naudoti pagal 10 straipsnio 7 dalį jam atskleistą patikrintą informaciją.

3.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl VI priede nustatytų tikrinimo principų taikymo, kiek tai susiję su:

a)

galimybe tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir nekeliant pavojaus patikimam būdingojo išmetamo ŠESD kiekio įvertinimui atleisti tikrintoją nuo pareigos apsilankyti įrenginyje, kuriame gaminamos atitinkamos prekės,

b)

ribų, pagal kurias sprendžiama, ar klaidingi pareiškimai arba neatitikimai yra reikšmingi, apibrėžtimi ir

c)

tikrinimo ataskaitai reikalingais patvirtinamaisiais dokumentais, įskaitant jų formatą.

Priimdama pirmoje pastraipoje nurodytus įgyvendinimo aktus, Komisija siekia lygiavertiškumo ir suderinamumo su Įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/2067 nustatytomis procedūromis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

9 straipsnis

Trečiojoje valstybėje sumokėta anglies dioksido kaina

1.   Įgaliotasis PADKM deklarantas PADKM deklaracijoje gali pateikti prašymą sumažinti atsisakytinų PADKM sertifikatų skaičių, kad būtų atsižvelgta į kilmės šalyje už deklaruojamą būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį sumokėtą anglies dioksido kainą. Sumažinimo galima prašyti tik tuo atveju, jei anglies dioksido kaina buvo faktiškai sumokėta kilmės šalyje. Tokiu atveju atsižvelgiama į visus toje šalyje taikomus korekcinius mechanizmus ir kitokias kompensacijas, dėl kurių ta anglies dioksido kaina sumažinama.

2.   Įgaliotasis PADKM deklarantas saugo dokumentus, kurių reikalaujama siekiant įrodyti, kad deklaruojamam būdingajam išmetamam ŠESD kiekiui prekių kilmės šalyje buvo taikyta anglies dioksido kaina, kuri buvo faktiškai sumokėta, kaip nurodyta 1 dalyje. Įgaliotasis PADKM deklarantas visų pirma saugo įrodymus, susijusius su korekciniais mechanizmais ar kitokiomis galimomis kompensacijomis, konkrečiai - nuorodas į atitinkamus tos šalies teisės aktus. Šiuose dokumentuose pateikiamą informaciją turi patvirtinti nuo įgaliotojo PADKM deklaranto ir nuo kilmės šalies institucijų nepriklausomas asmuo. To nepriklausomo asmens vardas, pavardė (pavadinimas) ir kontaktiniai duomenys nurodomi dokumentuose. Įgaliotasis PADKM deklarantas taip pat saugo faktinio anglies dioksido kainos sumokėjimo įrodymus.

3.   Įgaliotasis PADKM deklarantas 2 dalyje nurodytus dokumentus saugo iki ketvirtų metų po metų, kuriais PADKM deklaracija buvo arba turėjo būti pateikta, pabaigos.

4.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl pagal 1 dalį faktiškai sumokėtos metinės vidutinės anglies dioksido kainos konvertavimo į atitinkamą PADKM sertifikatų, kurių turi būti atsisakyta, skaičiaus sumažinimą, įskaitant užsienio valiuta faktiškai sumokėtos anglies dioksido kainos konvertavimą į eurus pagal metinį vidutinį valiutos kursą, reikalaujamų įrodymų apie faktiškai sumokėtą anglies dioksido kainą, šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atitinkamų korekcinių mechanizmų ar kitokių kompensacijų pavyzdžių, šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nepriklausomo asmens kvalifikacijos bei to asmens nepriklausomumo užtikrinimo sąlygų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

10 straipsnis

Veiklos vykdytojų ir įrenginių registravimas trečiosiose valstybėse

1.   Gavusi trečiojoje valstybėje esančio įrenginio veiklos vykdytojo prašymą, Komisija užregistruoja informaciją apie tą veiklos vykdytoją ir apie jo įrenginį 14 straipsnyje nurodytame PADKM registre.

2.   1 dalyje nurodytame registracijos prašyme pateikiama tokia informacija, kuri registruojant turi būti įtraukta į PADKM registrą:

a)

veiklos vykdytojo vardas, pavardė (pavadinimas), adresas ir kontaktinė informacija;

b)

kiekvieno įrenginio vieta, įskaitant tikslų adresą ir geografines koordinates, nurodant ilgumą ir platumą 6 skaitmenimis po kablelio;

c)

pagrindinė įrenginio ekonominė veikla .

3.   Komisija praneša veiklos vykdytojui apie registraciją PADKM registre. Registracija galioja penkerius metus nuo pranešimo apie ją įrenginio veiklos vykdytojui dienos.

4.   Veiklos vykdytojas nedelsdamas informuoja Komisiją apie bet kokius 2 dalyje nurodytos informacijos pasikeitimus, atsiradusius po registracijos, o Komisija atnaujina atitinkamą informaciją PADKM registre.

5.   Veiklos vykdytojas :

a)

IV priede išdėstytais metodais nustato būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytame įrenginyje gaminamų prekių rūšį;

b)

užtikrina, kad šios dalies a punkte nurodytą būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį patikrintų pagal 18 straipsnį akredituotas tikrintojas vadovaudamasis VI priede nustatytais tikrinimo principais;

c)

ketverius metus po patikrinimo saugo tikrinimo ataskaitos kopiją ir informacijos įrašus, reikalingus prekėms būdingam išmetamam ŠESD kiekiui apskaičiuoti pagal V priede nustatytus reikalavimus.

6.   Šio straipsnio 5 dalies c punkte nurodyti įrašai turi būti pakankamai išsamūs, kad būtų galima patikrinti būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį pagal 8 straipsnį ir VI priedą ir kad būtų galima pagal 19 straipsnį peržiūrėti įgaliotojo PADKM deklaranto, kuriam atitinkama informacija buvo atskleista pagal šio straipsnio 7 dalį, PADKM deklaraciją.

7.   Veiklos vykdytojas įgaliotajam PADKM deklarantui gali atskleisti informaciją apie šio straipsnio 5 dalyje nurodytą būdingojo išmetamo ŠESD kiekio tikrinimą. Įgaliotasis PADKM deklarantas turi teisę pasinaudoti ta atskleista informacija, kad įvykdytų 8 straipsnyje nurodytą pareigą.

8.   Veiklos vykdytojas bet kuriuo metu gali paprašyti jį išregistruoti iš PADKM registro. Gavusi tokį prašymą ir pranešusi kompetentingoms institucijoms Komisija iš PADKM registro išregistruoja veiklos vykdytoją ir ištrina informaciją apie tą veiklos vykdytoją ir jo įrenginį, jei tokia informacija nėra būtina pateiktoms PADKM deklaracijoms peržiūrėti. Suteikusi atitinkamam veiklos vykdytojui galimybę būti išklausytam ir pasikonsultavusi su atitinkamomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis Komisija taip pat gali išregistruoti informaciją, jei Komisija nustato, kad informacija apie veiklos vykdytoją nebėra tiksli. Komisija apie tokius išregistravimo atvejus informuoja kompetentingas institucijas.

III SKYRIUS

KOMPETENTINGOS INSTITUCIJOS

11 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1.   Kiekviena valstybė narė paskiria kompetentingą instituciją, kuri vykdo šiame reglamente numatytas funkcijas ir pareigas, ir apie tai informuoja Komisiją.

Komisija valstybėms narėms pateikia visų kompetentingų institucijų sąrašą ir tą informaciją paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikia PADKM registre.

2.   Kompetentingos institucijos keičiasi visa informacija, kuri yra svarbi arba aktuali jų funkcijoms ir pareigoms pagal šį reglamentą vykdyti.

12 straipsnis

Komisija

Komisija be kitų užduočių, kurias ji vykdo pagal šį reglamentą, padeda kompetentingoms institucijoms vykdyti savo šiame reglamente nustatytas funkcijas ir pareigas ir koordinuoja jų veiklą remdama keitimąsi geriausia praktika, patenkančia į šio reglamento taikymo sritį, ir skelbdama šios praktikos gaires, taip pat skatindama kompetentingų institucijų tarpusavio bei šių institucijų ir Komisijos tinkamą keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą.

13 straipsnis

Profesinė paslaptis ir informacijos atskleidimas

1.   Visa informacija, kurią gauna kompetentinga institucija arba Komisija vykdydamos savo pareigas ir kuri pagal savo turinį arba pateikimo būdą yra konfidenciali, laikoma profesine paslaptimi. Kompetentinga institucija arba Komisija tokios informacijos neatskleidžia be ją pateikusio asmens ar institucijos aiškaus išankstinio sutikimo arba jei tai nustatyta Sąjungos arba nacionalinėje teisėje.

2.   Nukrypdamos nuo 1 dalies, kompetentingos institucijos ir Komisija gali dalytis tokia informacija tarpusavyje, su muitine, už administracines ar baudžiamąsias sankcijas atsakingomis institucijomis ir Europos prokuratūra siekiant užtikrinti, kad asmenys vykdytų savo pareigas pagal šį reglamentą ir taikytų muitinės teisės aktus. Tokia pasidalyta informacija laikoma profesine paslaptimi ir negali būti atskleista jokiam kitam asmeniui ar institucijai, išskyrus Sąjungos arba nacionalinės teisėje nurodytus atvejus.

14 straipsnis

PADKM registras

1.   Komisija sukuria įgaliotųjų PADKM deklarantų PADKM registrą – standartizuotą elektroninę duomenų bazę, kurioje kaupiami duomenys apie tų įgaliotųjų PADKM deklarantų PADKM sertifikatus . Komisija sudaro sąlygas muitinėms ir kompetentingoms institucijoms automatiškai ir tikruoju laiku gauti PADKM registre pateiktą informaciją.

2.   1 dalyje nurodytame PADKM registre yra paskyros, kuriose pateikiama informacija apie kiekvieną įgaliotąjį PADKM deklarantą, visų pirma:

a)

įgaliotojo PADKM deklaranto vardas, pavardė (pavadinimas), adresas ir kontaktinė informacija;

b)

įgaliotojo PADKM deklaranto EORI kodas;

c)

PADKM paskyros numeris;

d)

kiekvieno įgaliotojo PADKM deklaranto PADKM sertifikatų identifikavimo numeris, pardavimo kaina, pardavimo data ir atsisakymo, perpirkimo arba panaikinimo data.

3.   PADKM registre, atskiroje registro dalyje, pateikiama informacija apie pagal 10 straipsnio 2 dalį užregistruotus veiklos vykdytojus ir įrenginius trečiosiose valstybėse.

4.   2 ir 3 dalyse nurodyta informacija PADKM registre yra konfidenciali, išskyrus veiklos vykdytojų vardus, pavardes (pavadinimus), adresus ir kontaktinę informaciją bei įrenginių buvimo vietą trečiosiose valstybėse. Veiklos vykdytojas gali pasirinkti, kad jo vardas, pavardė (pavadinimas), adresas ir kontaktinė informacija nebūtų viešai prieinami. Komisija užtikrina, kad PADKM registre esanti vieša informacija būtų prieinama sąveikiu formatu.

5.   Komisija kasmet skelbia kiekvienos iš I priede išvardytų prekių bendrą išmetamą ŠESD kiekį, būdingą importuojamoms prekėms.

6.   Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl PADKM registro infrastruktūros ir konkrečių procesų bei procedūrų, įskaitant 15 straipsnyje nurodytą rizikos analizę, elektronines duomenų bazes, kuriose pateikiama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta informacija, 16 straipsnyje nurodytus PADKM registre esančių paskyrų duomenis, 20 straipsnyje nurodytos informacijos apie PADKM sertifikatų pardavimą, perpirkimą ir panaikinimą perdavimą PADKM registrui ir 25 straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos sutikrinimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

15 straipsnis

Rizikos analizė

1.   Komisija atlieka rizika grindžiamą 14 straipsnyje nurodytame PADKM registre registruojamų duomenų sandorių kontrolę, kad užtikrintų, kad nebūtų su PADKM sertifikatų pirkimu, laikymu, atsisakymu, perpirkimu ir panaikinimu susijusių pažeidimų.

2.   Jeigu pagal 1 dalį atlikus kontrolę nustatoma pažeidimų, Komisija apie tai praneša atitinkamoms kompetentingoms institucijoms, kad būtų galima atlikti tolesnį tyrimą ir ištaisyti nustatytus pažeidimus.

16 straipsnis

Paskyros PADKM registre

1.   Komisija kiekvienam įgaliotajam PADKM deklarantui priskiria unikalų PADKM paskyros numerį.

2.   Kiekvienam įgaliotajam PADKM deklarantui suteikiama prieiga prie jo paskyros PADKM registre.

3.   Komisija sukuria paskyrą, kai tik suteikiamas 17 straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas, ir apie tai praneša įgaliotajam PADKM deklarantui.

4.   Jei įgaliotasis PADKM deklarantas nutraukė savo ekonominę veiklą arba buvo panaikintas jo leidimas, Komisija uždaro to įgaliotojo PADKM deklaranto paskyrą, su sąlyga, kad įgaliotasis PADKM deklarantas yra įvykdęs visas savo pareigas pagal šį reglamentą.

17 straipsnis

Leidimų suteikimas

1.   Kai prašymas suteikti leidimą pateikiamas pagal 5 straipsnį, valstybės narės, kurioje prašymo teikėjas įsisteigęs, kompetentinga institucija suteikia jam įgaliotojo PADKM deklaranto statusą, jei laikomasi šio straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų. Įgaliotojo PADKM deklaranto statusas pripažįstamas visose valstybėse narėse.

Prieš suteikdama įgaliotojo PADKM deklaranto statusą, kompetentinga institucija surengia konsultavimosi procedūrą dėl prašymo suteikti leidimą per PADKM registrą. Konsultavimosi procedūroje dalyvauja kitų valstybių narių kompetentingos institucijos ir Komisija ir ji trunka ne ilgiau kaip 15 darbo dienų.

2.   Įgaliotojo PADKM deklaranto statuso suteikimui taikomi šie kriterijai:

a)

prašymo teikėjas per penkerius metus iki prašymo pateikimo nėra dalyvavęs sunkiuose arba pakartotiniuose muitų teisės aktų, apmokestinimo taisyklių, su piktnaudžiavimu rinka susijusių taisyklių arba šio reglamento ir pagal šį reglamentą priimtų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų pažeidimuose ir, visų pirma, nėra duomenų, kad prašymo pateikėjas būtų padaręs su jo ekonomine veikla susijusių sunkių nusikaltimų;

b)

prašymo teikėjas įrodo savo finansinį ir operacinį pajėgumą vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą;

c)

prašymo teikėjas yra įsisteigęs valstybėje narėje, kurioje teikiamas prašymas, ir

d)

pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 9 straipsnį prašymo teikėjui suteiktas EORI kodas.

3.   Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai netenkinami, arba jei prašymo teikėjas nepateikia 5 straipsnio 5 dalyje nurodytos informacijos, ji atsisako suteikti įgaliotojo PADKM deklaranto statusą. Tokiame sprendime nesuteikti įgaliotojo PADKM deklaranto statuso nurodomos atsisakymo priežastys ir pateikiama informacija apie galimybę pateikti apeliacinį skundą.

4.   Kompetentingos institucijos sprendimas, kuriuo suteikiamas įgaliotojo PADKM deklaranto statusas, užregistruojamas PADKM registre ir jame pateikiama ši informacija:

a)

įgaliotojo PADKM deklaranto vardas, pavardė (pavadinimas) ir kontaktinė informacija;

b)

įgaliotojo PADKM deklaranto EORI kodas;

c)

pagal 16 straipsnio 1 dalį įgaliotajam PADKM deklarantui suteiktas PADKM paskyros numeris;

d)

garantija, kurią reikalaujama pateikti pagal šio straipsnio 5 dalį.

5.   Šio straipsnio 2 dalies b punkte nustatytų kriterijų laikymosi tikslais kompetentinga institucija reikalauja pateikti garantiją, jeigu prašymo teikėjas nebuvo įsisteigęs dvejus finansinius metus prieš tuos metus, kuriais buvo pateiktas prašymas pagal 5 straipsnio 1 dalį.

Kompetentinga institucija nustato šios garantijos sumą pagal sumą, kuri apskaičiuojama kaip bendra PADKM sertifikatų, kurių įgaliotasis PADKM deklarantas turėtų atsisakyti pagal 22 straipsnį dėl pagal 5 straipsnio 5 dalies g punktą deklaruotų importuojamų prekių, skaičiaus vertė. Pateikta garantija turi būti banko garantija, mokėtina pagal pirmąjį pareikalavimą, iš Sąjungoje veikiančios finansų įstaigos arba kitos formos garantija, suteikianti lygiavertį užtikrinimą.

6.   Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad suteikta garantija neužtikrina įgaliotojo PADKM deklaranto finansinio ir operacinio pajėgumo vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą arba ji nebėra pakankama, kad juos užtikrintų, ji reikalauja, kad įgaliotasis PADKM deklarantas pasirinktinai pateiktų papildomą garantiją arba pakeistų pradinę garantiją nauja pagal 5 dalį.

7.   Kompetentinga institucija atsisako garantijos iš karto po antrų metų, kuriais įgaliotasis PADKM deklarantas atsisakė PADKM sertifikatų pagal 22 straipsnį, gegužės 31 d.

8.   Kompetentinga institucija atšaukia įgaliotojo PADKM deklaranto statusą, jei:

a)

įgaliotasis PADKM deklarantas prašo atšaukti leidimą arba

b)

įgaliotasis PADKM deklarantas nebetenkina šio straipsnio 2 arba 6 dalyje nustatytų kriterijų arba dalyvavo sunkiuose arba pakartotiniuose 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos atsisakyti PADKM sertifikatų arba 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos pareigos užtikrinti, kad jo sąskaitoje PADKM registre būtų pakankamas PADKM sertifikatų skaičius kiekvieno ketvirčio pabaigoje, pažeidimuose.

Prieš panaikindama įgaliotojo PADKM deklaranto statusą kompetentinga institucija suteikia įgaliotajam PADKM deklarantui galimybę būti išklausytam ir surengia konsultacijos procedūrą dėl galimo tokio statuso panaikinimo. Į konsultavimosi procedūrą įtraukiamos kitų valstybių narių kompetentingos institucijos ir Komisija, ir ji negali viršyti 15 darbo dienų.

Sprendimuose dėl panaikinimo pateikiamos tokios sprendimo priežastys ir informacija apie teisę pateikti apeliacinį skundą.

9.   Kompetentinga institucija PADKM registre registruoja informaciją apie:

a)

pareiškėjus, kurių prašymas suteikti leidimą buvo atmestas pagal 3 dalį ir

b)

asmenis, kurių įgaliotojo PADKM deklaranto statusas buvo panaikintas pagal 8 dalį.

10.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato sąlygas, skirtas:

a)

šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, įskaitant kriterijų, susijusių su nedalyvavimu darant sunkų pažeidimą arba pakartotinius pažeidimus pagal šio straipsnio 2 dalies a punktą, taikymui;

b)

šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nurodytos garantijos taikymui;

c)

šio straipsnio 8 dalyje nurodyto su sunkiu arba pakartotiniu pažeidimu susijusių kriterijų taikymui;

d)

šio straipsnio 8 dalyje nurodyto įgaliotojo PADKM deklaranto statuso panaikinimo pasekmėms ir

e)

šio straipsnio 1 ir 8 dalyse nurodytos konsultacijos procedūros konkretiems terminams ir formatui.

Pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami pagal 29 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

18 straipsnis

Tikrintojų akreditacija

1.   Šio reglamento tikslais akredituotu tikrintoju laikomas bet kuris pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/2067 akredituotas vykdyti atitinkamos kategorijos veiklą asmuo. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos atitinkamos veiklos kategorijos, suderinant akredituoto tikrintojo kvalifikacijas, būtinas tikrinimams šio reglamento tikslais atlikti, su atitinkama veiklos kategorija, nurodyta Įgyvendinimo reglamento (ES) 2018/2067 I priede ir nurodyta akreditacijos pažymėjime. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2.   Nacionalinė akreditacijos įstaiga, gavusi prašymą, gali akredituoti asmenį tikrintoju šio reglamento tikslais, jei remdamasi jai pateiktais dokumentais ji mano, kad toks asmuo gebės taikyti VI priede nurodytus tikrinimo principus 8 ir 10 straipsniuose nustatytoms būdingojo išmetamo ŠESD kiekio kontrolės pareigoms vykdyti.

3.   Komisijai pagal 28 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas būtų papildytas nustatant šio straipsnio 2 dalyje nurodytos akreditacijos suteikimo, akredituotų tikrintojų vykdomos kontrolės ir priežiūros, akreditacijos atšaukimo ir akreditacijos įstaigų tarpusavio pripažinimo ir tarpusavio vertinimo sąlygas.

19 straipsnis

PADKM deklaracijų peržiūra

1.   Komisija atlieka priežiūros vaidmenį peržiūrint PADKM deklaracijas.

2.   Komisija gali peržiūrėti PADKM deklaracijas pagal peržiūros strategiją, įskaitant rizikos veiksnius, per laikotarpį, kuris baigiasi ketvirtais metais po metų, kuriais PADKM deklaracijos turėjo būti pateiktos.

Peržiūrą gali sudaryti PADKM deklaracijoje ir tikrinimo ataskaitose pateiktos informacijos patikrinimas remiantis muitinės pagal 25 straipsnį pateikta informacija, kitais atitinkamais įrodymais, taip pat visais auditais, kuriuos būtina atlikti, be kita ko, įgaliotojo PADKM deklaranto patalpose.

Komisija praneša apie peržiūros inicijavimą ir perduoda peržiūros rezultatus valstybės narės, kurioje įgaliotasis PADKM deklarantas yra įsisteigęs, kompetentingai institucijai per PADKM registrą.

Valstybės narės, kurioje įsisteigęs įgaliotasis PADKM deklarantas, kompetentinga institucija taip pat gali peržiūrėti PADKM deklaraciją per šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį. Kompetentinga institucija per PADKM registrą praneša Komisijai apie peržiūros inicijavimą ir rezultatus.

3.   Komisija, remdamasi su PADKM įgyvendinimu ES lygmeniu susijusios rizikos analize, atsižvelgdama į PADKM registre esančią informaciją, muitinės perduotus duomenis ir kitus aktualius informacijos šaltinius, įskaitant 15 straipsnio 2 dalyje ir 25 straipsnyje nurodytus kontrolės ir patikrinimų rezultatus, periodiškai nurodo konkrečius rizikos veiksnius ir aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį.

Komisija taip pat sudaro palankesnes sąlygas su kompetentingomis institucijomis keistis informacija apie nesąžiningą veiklą ir įgaliotiems PADKM deklarantams pagal 26 straipsnį skirtas baudas.

4.   Jeigu įgaliotasis PADKM deklarantas nepateikia PADKM deklaracijos pagal 6 straipsnį arba kai Komisija, remdamasi savo peržiūra pagal šio straipsnio 2 dalį, mano, kad deklaruotas PADKM sertifikatų skaičius yra neteisingas, Komisija įvertina to įgaliotojo PADKM deklaranto pareigas pagal šį reglamentą remdamasi turima informacija. Komisija preliminariai apskaičiuoja bendrą PADKM sertifikatų, kurių turėjo būti atsisakyta ne vėliau kaip metų, einančių po metų, kuriais PADKM deklaracija turėjo būti pateikta, gruodžio 31 d., arba, jei taikoma, vėliausiai ketvirtųjų metų, einančių po metų, kuriais buvo pateikta neteisinga PADKM deklaracija, gruodžio 31 d., skaičių. Komisija kompetentingoms institucijoms pateikia tokį preliminarų skaičiavimą orientaciniais tikslais ir nedarant poveikio galutiniam apskaičiavimui, kurį nustatė valstybės narės, kurioje įsisteigęs įgaliotasis PADKM deklarantas, kompetentinga institucija.

5.   Jeigu kompetentinga institucija nustato, kad deklaruotas PADKM sertifikatų, kurių reikia atsisakyti, skaičius yra neteisingas arba kad pagal 6 straipsnį PADKM deklaracija nebuvo pateikta, ji nustato PADKM sertifikatų, kurių turi atsisakyti įgaliotasis PADKM deklarantas, skaičių, atsižvelgdama į Komisijos pateiktą informaciją.

Kompetentinga institucija praneša įgaliotajam PADKM deklarantui apie savo sprendimą dėl nustatyto PADKM sertifikatų skaičiaus ir nurodo įgaliotajam PADKM deklarantui papildomų PADKM sertifikatų atsisakyti per vieną mėnesį.

Kompetentingos institucijos sprendime pateikiamos tokio sprendimo priežastys ir informacija apie teisę jį apskųsti. Apie sprendimą taip pat pranešama PADKM registre.

Jeigu kompetentinga institucija, gavusi iš Komisijos preliminarų skaičiavimą pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis, nusprendžia nesiimti jokių veiksmų, ji atitinkamai informuoja Komisiją per PADKM registrą.

6.   Jeigu kompetentinga institucija padaro išvadą, kad PADKM atsisakytų sertifikatų skaičius viršija sertifikatų, kurių turėjo būti atsisakyta, skaičių, ji nedelsdama informuoja Komisiją. Pertekliniai PADKM sertifikatai, kurių atsisakyta, perperkami pagal 23 straipsnį.

IV SKYRIUS

PADKM SERTIFIKATAI

20 straipsnis

PADKM sertifikatų pardavimas

1.   Valstybė narė bendroje centrinėje platformoje parduoda PADKM sertifikatus savo valstybėje narėje įsisteigusiems įgaliotiesiems PADKM deklarantams.

2.   Komisija sukuria ir valdo bendrą centrinę platformą laikydamasi bendros viešųjų pirkimų procedūros tarp Komisijos ir valstybių narių.

Komisija ir kompetentingos institucijos turi prieigą prie bendroje centrinėje platformoje esančios informacijos.

3.   Informacija apie PADKM sertifikatų pardavimą, perpirkimą ir panaikinimą bendroje centrinėje platformoje perduodama PADKM registrui kiekvienos darbo dienos pabaigoje.

4.   PADKM sertifikatai įgaliotiesiems PADKM deklarantams parduodami už kainą, apskaičiuotą pagal 21 straipsnį.

5.   Komisija užtikrina, kad kiekvienam PADKM sertifikatui nuo jo sukūrimo būtų priskirtas unikalus identifikavimo kodas. Komisija PADKM sertifikato unikalų identifikavimo kodą, sertifikato pardavimo kainą ir datą užregistruoja PADKM registre, tą sertifikatą perkančio įgaliotojo PADKM deklaranto paskyroje.

6.   Komisija pagal 28 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais papildomas šis reglamentas tiksliau apibrėžiant PADKM sertifikatų pardavimo ir perpirkimo terminus, administravimą bei kitus aspektus ir siekiama užtikrinti suderinamumą su Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1031/2010 (26) nustatytomis procedūromis.

21 straipsnis

PADKM sertifikatų kaina

1.   Komisija kiekvieną kalendorinę savaitę apskaičiuoja PADKM sertifikatų kainą kaip vidutinę ES ATLPS leidimų prekybos aukcionų platformoje uždarymo kainą Reglamente (ES) Nr. 1031/2010 nustatyta tvarka.

Tomis kalendorinėmis savaitėmis, kuriomis aukcionų platformoje numatytų aukcionų nėra, PADKM sertifikatų kaina yra paskutinės savaitės, kurią aukcionų platformoje aukcionai vyko, ES ATLPS leidimų uždarymo kainų vidurkis.

2.   1 dalies antroje pastraipoje nurodytą vidutinę kainą Komisija skelbia savo interneto svetainėje arba bet kuriuo kitu tinkamu būdu pirmąją kitos kalendorinės savaitės darbo dieną. Ta kaina galioja nuo pirmosios darbo dienos po jos paskelbimo iki pirmosios kitos kalendorinės savaitės darbo dienos.

3.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytos PADKM sertifikatų vidutinės kainos apskaičiavimo metodikos ir praktinės kainos skelbimo tvarkos taikymo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

22 straipsnis

PADKM sertifikatų atsisakymas

1.   Ne vėliau kaip kiekvienų metų gegužės 31 d. ir pirmą kartą 2027 m. už 2026 metus įgaliotasis PADKM deklarantas per PADKM registrą atsisako tokio skaičiaus PADKM sertifikatų , kuris atitinka būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, deklaruotą pagal 6 straipsnio 2 dalies c punktą ir patikrintą pagal 8 straipsnį, už kalendorinius metus iki atsisakymo metų. Komisija pašalina atsisakytus PADKM sertifikatus iš PADKM registro. Įgaliotasis PADKM deklarantas užtikrina, kad PADKM registre esančioje jo paskyroje būtų reikiamas PADKM sertifikatų skaičius.

2.   Įgaliotasis PADKM deklarantas užtikrina, kad jo paskyroje PADKM registre esančių PADKM sertifikatų skaičius kiekvieno ketvirčio pabaigoje atitiktų ne mažiau kaip 80 % visoms nuo kalendorinių metų pradžios jo importuotoms prekėms būdingo išmetamo ŠESD kiekio – tai apskaičiuojama remiantis numatytosiomis vertėmis pagal IV priede nustatytus metodus.

3.   Jei Komisija nustato, kad PADKM sertifikatų skaičius įgaliotojo PADKM deklaranto sąskaitoje neatitinka pagal 2 dalį nustatytų pareigų, ji per PADKM registrą praneša valstybės narės, kurioje įsisteigęs įgaliotasis PADKM deklarantas, kompetentingai institucijai.

Kompetentinga institucija per vieną mėnesį nuo tokio pranešimo dienos praneša įgaliotajam PADKM deklarantui apie būtinybę užtikrinti, kad jos sąskaitoje būtų pakankamas PADKM sertifikatų skaičius.

Kompetentinga institucija užregistruoja pranešimą įgaliotajam PADKM deklarantui ir jo atsakymą PADKM registre.

23 straipsnis

PADKM sertifikatų perpirkimas

1.   Jei įgaliotasis PADKM deklarantas to paprašo, valstybė narė, kurioje įsisteigęs tas įgaliotasis PADKM deklarantas, perperka perteklinius PADKM sertifikatus, likusius deklaranto sąskaitoje PADKM registre po sertifikatų atsisakymo pagal 22 straipsnį.

Komisija perperka perteklinius PADKM sertifikatus per 20 straipsnyje nurodytą bendrą centrinę platformą valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs įgaliotasis PADKM deklarantas, vardu. Įgaliotasis PADKM deklarantas prašymą dėl perpirkimo pateikia ne vėliau kaip kiekvienų metų, kuriais PADKM sertifikatų buvo atsisakyta, birželio 30 d.

2.   1 dalyje nurodytas sertifikatų, kuriuos galima perpirkti, skaičius negali būti didesnis nei trečdalis viso PADKM sertifikatų, kuriuos įgaliotasis PADKM deklarantas įsigijo per praėjusius kalendorinius metus, skaičiaus.

3.   Kiekvieno PADKM sertifikato perpirkimo kaina yra kaina, kurią už tą sertifikatą pirkdamas sumokėjo įgaliotasis PADKM deklarantas.

24 straipsnis

PADKM sertifikatų panaikinimas

Kiekvienų metų liepos 1 d. Komisija panaikina PADKM sertifikatus, kurie buvo pirkti prieš praėjusius kalendorinius metus buvusiais metais ir kurie liko įgaliotojo PADKM deklaranto paskyroje PADKM registre. Tie PADKM sertifikatai panaikinami be jokios kompensacijos.

Jei PADKM sertifikatų, kurių turi būti atsisakyta, skaičius yra ginčijamas nagrinėjant ginčą valstybėje narėje, Komisija sustabdo PADKM sertifikatų panaikinimą tiek, kiek jis atitinka ginčijamą sumą. Valstybės narės, kurioje įsisteigęs įgaliotasis PADKM deklarantas, kompetentinga institucija nedelsdama perduoda Komisijai visą svarbią informaciją.

V SKYRIUS

PREKIŲ IMPORTUI TAIKOMOS TAISYKLĖS

25 straipsnis

Prekių importui taikomos taisyklės

1.   Muitinė neleidžia importuoti prekių jokiam kitam asmeniui, išskyrus įgaliotąjį PADKM deklarantą.

2.   Muitinė periodiškai ir automatiškai, visų pirma pasinaudodama pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 56 straipsnio 5 dalį įsteigtu priežiūros mechanizmu, perduoda Komisijai konkrečią informaciją apie importui deklaruotas prekes. Ši informacija apima įgaliotojo PADKM deklaranto EORI kodą ir PADKM paskyros numerį, prekių aštuonženklį KN kodą, kiekį, kilmės šalį, muitinės deklaracijos datą ir muitinės procedūrą.

3.   Komisija perduoda šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją valstybės narės, kurioje įsisteigęs įgaliotasis PADKM deklarantas, kompetentingai institucijai ir sutikrina tą informaciją apie kiekvieną PADKM deklarantą su PADKM registro duomenimis pagal 14 straipsnį.

4.   Muitinė pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 12 straipsnio 1 dalį gali perduoti konfidencialią informaciją, kurią muitinė gavo vykdydama savo pareigas arba kuri buvo muitinei pateikta konfidencialiai, Komisijai ir įgaliotojo PADKM deklaranto statusą suteikusios valstybės narės kompetentingai institucijai.

5.   Šiam reglamentui mutatis mutandis taikomos Reglamento (EB) Nr. 515/97 nuostatos.

6.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma informacijos apimtis, jos pateikimo periodiškumas, terminai ir priemonės pagal šio straipsnio 2 dalį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

VI SKYRIUS

VYKDYMO UŽTIKRINIMAS

26 straipsnis

Baudos

1.   Jeigu ne vėliau kaip kiekvienų metų gegužės 31 d. įgaliotasis PADKM deklarantas neatsisako per praėjusius kalendorinius metus importuotoms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį atitinkančio PADKM sertifikatų skaičiaus, jis privalo sumokėti baudą. Tokia bauda yra lygi Direktyvos 2003/87/EB 16 straipsnio 3 dalyje nustatytai baudai už perteklinį išmestą ŠESD kiekį, padidintai pagal tos direktyvos 16 straipsnio 4 dalį, kuri taikoma prekių importo metais. Tokia bauda taikoma už kiekvieną PADKM sertifikatą, kurio įgaliotasis PADKM deklarantas neatsisakė.

2.   Kai asmuo, kuris nėra įgaliotasis PADKM deklarantas, įveža prekes į Sąjungos muitų teritoriją nesilaikydamas šiame reglamente nustatytų pareigų, jis privalo sumokėti baudą. Tokia bauda turi būti veiksminga, proporcinga ir atgrasanti ir, visų pirma, atsižvelgiant į tokio nesilaikymo trukmę, sunkumą, mastą, tarptautinį pobūdį ir pasikartojimą bei asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, yra nuo trijų iki penkių kartų didesnė už 1 dalyje nurodytą baudą, taikomą prekių įvežimo metais už kiekvieną PADKM sertifikatą, kurio asmuo neatsisakė.

3.   Baudos sumokėjimas neatleidžia įgaliotojo PADKM deklaranto nuo pareigos atsisakyti likusio skaičiaus PADKM sertifikatų atitinkamais metais.

4.   Jeigu kompetentinga institucija, be kita ko, atsižvelgdama į Komisijos pagal 19 straipsnį atliktus preliminarius skaičiavimus, nustato, kad įgaliotasis PADKM deklarantas neįvykdė šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos atsisakyti PADKM sertifikatų arba kad asmuo įvežė prekes į Sąjungos muitų teritoriją nesilaikydamas šiame reglamente nustatytų pareigų, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, kompetentinga institucija skiria baudą pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį, priklausomai nuo to, kas taikytina. Tuo tikslu kompetentinga institucija praneša įgaliotajam PADKM deklarantui arba, jei taikoma šio straipsnio 2 dalis, asmeniui:

a)

kad kompetentinga institucija padarė išvadą, jog įgaliotasis PADKM deklarantas arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo nevykdo šiame reglamente nustatytų pareigų;

b)

tokios išvados priežastis;

c)

baudos, skirtos įgaliotajam PADKM deklarantui arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui, dydį;

d)

datą, nuo kurios bauda turi būti mokama;

e)

kokių veiksmų įgaliotasis PADKM deklarantas arba šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo turi imtis, kad sumokėtų baudą, ir

f)

apie įgaliotojo PADKM deklaranto arba šio straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens teisę pateikti skundą.

5.   Jeigu iki 4 dalies d punkte nurodyto termino bauda nesumokama, kompetentinga institucija užtikrina tos sumos sumokėjimą visomis priemonėmis, kurias ji gali naudoti pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę.

6.   Valstybės narės praneša Komisijai apie 1 ir 2 dalyse nurodytus sprendimus dėl baudų ir užregistruoja 5 dalyje nurodytą galutinį mokėjimą PADKM registre.

27 straipsnis

Apėjimas

1.   Atsižvelgdama į aktualius ir objektyvius duomenis Komisija pagal šį straipsnį imasi veiksmų, kad būtų apsisaugota nuo šio reglamento apėjimo praktikos.

2.   Apėjimo veiksmai apibrėžiami kaip prekybos prekėmis pobūdžio pasikeitimas, kurį lemia veiksmai, procesas ar darbas, kuris neturi pakankamos pagrįstos priežasties ar ekonominio pagrindimo, išskyrus siekį visiškai ar iš dalies išvengti bet kokių šiame reglamente nustatytų pareigų. Tokius veiksmai, procesą ar darbą, be kita ko, gali sudaryti:

a)

nedidelis atitinkamų prekių pakeitimas, kad jos būtų priskiriamos I priede neišvardytiems KN kodams, išskyrus atvejus, kai pakeitimas pakeičia esmines jų savybes;

b)

dirbtinis siuntų suskaidymas į siuntas, kurių tikroji vertė neviršija 2 straipsnio 3 dalyje nurodytos ribos.

3.   Komisija nuolat atlieka padėties Sąjungos lygmeniu stebėjimą, kad nustatytų apėjimo veiksmus, be kita ko, vykdydama rinkos priežiūrą ar remdamasi bet kokiu tinkamu informacijos šaltiniu, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijų pateiktą informaciją ir pranešimus.

4.   Valstybė narė arba bet kuri šalis, kuriai padarė poveikį arba kuriai davė naudos bet kuri iš 2 dalyje nurodytų situacijų, gali pranešti Komisijai apie apėjimo veiksmus. Suinteresuotosios šalys, išskyrus tiesiogiai nukentėjusias šalis ar šalis, kurios gavo tiesioginės naudos, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos organizacijos ir nevyriausybinės organizacijos, kurios randa konkrečių apėjimo veiksmų įrodymų, taip pat gali apie tai pranešti Komisijai.

5.   4 dalyje nurodytame pranešime nurodomos priežastys, kuriomis jis grindžiamas, ir pateikiami atitinkami statistiniai ir kiti duomenys, kuriais pagrindžiamas pranešimas dėl šio reglamento apėjimo. Komisija inicijuoja pranešimo apie apėjimą tyrimą, nepriklausomai nuo to, ar jį pateikė valstybė narė, ar nukentėjusioji, naudos gavusi ar kita suinteresuotoji šalis, jeigu pranešimas atitinka šioje dalyje nurodytus reikalavimus arba jei Komisija pati nustato, kad toks tyrimas yra būtinas. Komisijai tyrimą atlikti gali padėti kompetentingos institucijos ir muitinė. Komisija baigia tyrimą per devynis mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos. Komisija apie pradėtą tyrimą praneša visoms kompetentingoms institucijoms.

6.   Tais atvejais, kai Komisija, atsižvelgusi į atitinkamus statistinius ir kitus duomenis bei ataskaitas, įskaitant tuos, kuriuos pateikia muitinės, turi pakankamai priežasčių manyti, kad vienoje ar daugiau valstybių narių pagal nusistovėjusį modelį susiklostė šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodytos aplinkybės, jai pagal 28 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priedo prekių sąrašas į jį įtraukiant šio straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas atitinkamas šiek tiek pakeistus produktus, kad būtų apsisaugota nuo reikalavimų apėjimo.

VII SKYRIUS

ĮGALIOJIMŲ DELEGAVIMAS IR KOMITETO PROCEDŪRA

28 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   2 straipsnio 10 dalyje, 2 straipsnio 11 dalyje, 18 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 6 dalyje ir 27 straipsnio 6 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2023 m. gegužės 17 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 2 straipsnio 10 dalyje, 2 straipsnio 11 dalyje, 18 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 6 dalyje ir 27 straipsnio 6 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus.

4.   Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

6.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

7.   Pagal 2 straipsnio 10 dalį, 2 straipsnio 11 dalį. 18 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 6 dalį ar 27 straipsnio 6 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

29 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda PADKM komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

VIII SKYRIUS

ATASKAITŲ TEIKIMAS IR PERŽIŪRA

30 straipsnis

Komisijos vykdoma peržiūra ir ataskaitų teikimas

1.   Komisija, konsultuodamasi su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, renka informaciją, reikalingą siekiant išplėsti šio reglamento taikymo sritį, kaip nurodyta pagal 2 dalies a punktą, ir sukurti būdingojo išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodus, pagrįstus aplinkosauginio pėdsako metodais.

2.   Iki 32 straipsnyje nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą.

Ataskaitoje įvertinama:

a)

galimybė išplėsti taikymo sritį, kad ji apimtų:

i)

II priede išvardytoms prekėms būdingą netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį;

ii)

I priede išvardytų prekių vežimui ir transporto paslaugoms būdingą išmetamą ŠESD kiekį;

iii)

kitas nei išvardyta I priede prekes, kurioms kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika, ypač organines chemines medžiagas ir polimerus;

iv)

kitas I priede išvardytų prekių žaliavines medžiagas (pirmtakus);

b)

kriterijai, pagal kuriuos identifikuojamos prekės, kurios turi būti įtrauktos į šio reglamento I priedo sąrašą, remiantis sektoriais, kuriuose kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika pagal Direktyvos 2003/87/EB 10b straipsnį; kartu su tuo vertinimu pateikiamas laipsniško prekių įtraukimo į šio reglamento taikymo sritį tvarkaraštis, kuris baigiasi 2030 m., visų pirma atsižvelgiant į jų atitinkamo anglies dioksido nutekėjimo rizikos lygį;

c)

kitoms prekėms, kurios turi būti įtrauktos į I priedo sąrašą, būdingojo išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo techniniai reikalavimai;

d)

pažanga, padaryta tarptautinėse diskusijose dėl klimato politikos veiksmų;

e)

valdymo sistema, įskaitant administracines išlaidas;

f)

šio reglamento poveikis I priede išvardytoms prekėms, importuojamoms iš besivystančių šalių, kurios ypač suinteresuotos Jungtinių Tautų įvardintomis mažiausiai išsivysčiusiomis šalimis, ir suteiktos techninės pagalbos poveikiui;

g)

netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo metodika pagal 7 straipsnio 7 dalį ir IV priedo 4.3 punktą.

3.   Likus ne mažiau kaip vieneriems metams iki pereinamojo laikotarpio pabaigos Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje nurodomi I priede išvardytų prekių, kurias rekomenduojama įtraukti į šio reglamento taikymo sritį, vertės grandinės produktai. Tuo tikslu Komisija laiku parengia metodiką, kuri turėtų būti grindžiama svarba vertinant bendrą išmetamą ŠESD kiekį ir anglies dioksido nutekėjimo riziką.

4.   Iki pereinamojo laikotarpio pabaigos prie 2 ir 3 dalyse nurodytų ataskaitų prireikus pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, įskaitant išsamų poveikio vertinimą, visų pirma siekiant išplėsti šio reglamento taikymo sritį remiantis tose ataskaitose padarytomis išvadomis.

5.   Kas dvejus metus pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Komisija, teikdama metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 5 dalį, įvertina CBAM veiksmingumą sprendžiant anglies dioksido nutekėjimo rizikos problemą, susijusią su Sąjungoje pagamintomis prekėmis skirtomis eksportuoti į trečiąsias valstybes, kurios netaiko ES ATLPS arba panašaus anglies dioksido apmokestinimo mechanizmo. Ataskaitoje visų pirma įvertinama Sąjungos eksporto raida PADKM sektoriuose ir pokyčiai, susiję su prekybos srautais ir būdinguoju šių prekių išmetamųjų teršalų kiekiu pasaulinėje rinkoje. Jei ataskaitoje padaroma išvada, kad Sąjungoje pagamintoms prekėms, skirtoms eksportuoti į tokias trečiąsias valstybes, kurios netaiko ES ATLPS arba panašaus anglies dioksido apmokestinimo mechanizmo, kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika, Komisija, kai tikslinga, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo ta rizika būtų šalinama laikantis Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių ir kuriuo būtų atsižvelgiama į Sąjungos įrenginių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimą.

6.   Komisija stebi PADKM veikimą, siekdama įvertinti jo poveikį ir galimus jo taikymo koregavimus.

Anksčiau nei 2028 m. sausio 1 d. ir po to kas dvejus metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ir PADKM veikimo ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama bent ši informacija:

a)

vertinamas PADKM poveikis:

i)

anglies dioksido nutekėjimui, be kita ko, susijęs su eksportu;

ii)

sektoriams, kuriems tai taikoma;

iii)

vidaus rinkai, ekonominiam ir teritoriniam poveikiui visoje Sąjungoje;

iv)

infliacijai ir prekių kainai;

v)

I priede išvardytas prekes naudojantiems pramonės sektoriams;

vi)

tarptautinei prekybai, įskaitant išteklių perskirstymą, ir

vii)

mažiausiai išsivysčiusioms šalims;

b)

vertinami šie elementai:

i)

valdymo sistema, įskaitant PADKM deklarantų leidimų įgyvendinimo ir administravimo valstybėse narėse vertinimą;

ii)

šio reglamento taikymo sritis;

iii)

apėjimo praktika;

iv)

baudų skyrimas valstybėse narėse;

c)

tyrimų rezultatai ir skirtos baudos;

d)

apibendrinta informacija apie išmetamo ŠESD kiekio intensyvumą pagal kiekvieną kilmės šalį ir įvairias I priede išvardytas prekes.

7.   Įvykus nenumatytam, išskirtiniam ir neišprovokuotam įvykiui, kurio viena ar kelios trečiosios valstybės, kurioms taikoma PADKM, negali kontroliuoti ir kuris turi destruktyvių pasekmių šios (-ų) valstybės (-ių) ekonomikos ir pramonės infrastruktūrai, Komisija įvertina padėtį ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą prireikus kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas, nustatant būtinas laikinąsias priemones toms išskirtinėms aplinkybėms pašalinti.

8.   Nuo šio reglamento 32 straipsnyje nurodyto pereinamojo laikotarpio pabaigos Komisija, teikdama metines ataskaitas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/947 (27) 41 straipsnį, įvertina ir praneša, kaip finansavimu pagal tą reglamentą prisidėta prie gamybos pramonės priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo mažiausiai išsivysčiusiose šalyse.

IX SKYRIUS

KOORDINAVIMAS NEMOKAMAI PASKIRSTANT LEIDIMUS PAGAL ES ATLPS

31 straipsnis

Nemokamas leidimų paskirstymas pagal ES ATLPS ir pareiga atsisakyti PADKM sertifikatų

1.   Pagal šio reglamento 22 straipsnį atsisakytinų PADKM sertifikatų skaičius koreguojamas atsižvelgiant į tai, kiek ES ATLPS leidimų pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį nemokamai paskirstoma įrenginiams, kurie Sąjungoje gamina šio reglamento I priede išvardytas prekes.

2.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios koregavimo apskaičiavimo taisyklės, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje. Tokios išsamios taisyklės parengiamos atsižvelgiant į ES ATLPS taikomus nemokamo apyvartinių taršos leidimų paskirstymo įrenginiams, Sąjungoje gaminantiems I priede išvardytas prekes, principus, atsižvelgiant į skirtingus ES ATLPS naudojamus nemokamo leidimų paskirstymo lyginamuosius standartus, kad derinant tuos standartus būtų nustatytos atitinkamoms prekėms taikomos vertės, taip pat atsižvelgiant į atitinkamas žaliavines medžiagas (pirmtakus). Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

X SKYRIUS

PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

32 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio taikymo sritis

Pereinamuoju laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. importuotojo pareigas pagal šį reglamentą sudaro tik šio reglamento 33, 34 ir 35 straipsniuose išdėstytos pareigos teikti ataskaitas. Kai importuotojas yra įsisteigęs valstybėje narėje ir paskiria netiesioginį atstovą muitinėje pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 18 straipsnį, ir kai netiesioginis atstovas muitinėje sutinka, tokiam netiesioginiam atstovui muitinėje taikomos pareigos teikti ataskaitas. Jeigu importuotojas nėra įsisteigęs valstybėje narėje, pareigos teikti ataskaitas taikomos netiesioginiam atstovui muitinėje.

33 straipsnis

Prekių importas

1.   Muitinė informuoja importuotoją arba atvejais, kuriuos apima 32 straipsnis, - netiesioginį atstovą muitinėje – apie 35 straipsnyje nurodytą pareigą teikti ataskaitas ne vėliau kaip prekių išleidimo į laisvą apyvartą momentu.

2.   Muitinė periodiškai ir automatiškai, visų pirma naudodamasi pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 56 straipsnio 5 dalį sukurtu priežiūros mechanizmu arba elektroninėmis duomenų perdavimo priemonėmis, perduoda Komisijai informaciją apie importuojamas prekes, įskaitant perdirbtuosius produktus, gautus taikant laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą. Tokia informacija apima muitinės deklaranto ir importuotojo EORI kodą, aštuonženklį KN kodą, kiekį, kilmės šalį, muitinės deklaracijos datą ir muitinės procedūrą.

3.   2 dalyje nurodytą informaciją Komisija perduoda valstybių narių, kuriose muitinės deklarantas, ir, kai taikytina, importuotojas, yra įsisteigę, kompetentingoms institucijoms.

34 straipsnis

Pareiga teikti ataskaitas apie tam tikras muitinės procedūras

1.   Kai perdirbtieji produktai, gauti taikant Reglamento (ES) Nr. 952/2013 256 straipsnyje nurodytą laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, šio reglamento 35 straipsnyje nurodyta pareiga teikti ataskaitas apima informaciją apie prekes, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra ir iš kurių gauti importuojami perdirbti produktai, net jei perdirbtieji produktai nėra išvardyti šio reglamento I priede. Ši dalis taip pat taikoma, kai perdirbtieji produktai, gauti taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, yra grąžinami kaip prekės, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 205 straipsnyje.

2.   Šio reglamento 35 straipsnyje nurodyta pareiga teikti ataskaitas netaikoma importuojant:

a)

perdirbtuosius produktus, gautus taikant Reglamento (ES) Nr. 952/2013 259 straipsnyje nurodytą laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą;

b)

prekes, kurios laikomos grąžintomis prekėmis pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 203 straipsnį.

35 straipsnis

Pareiga teikti ataskaitas

1.   Kiekvienas importuotojas arba – atvejais, kuriais taikomas 32 straipsnis – netiesioginis atstovas muitinėje, atitinkamą kalendorinių metų ketvirtį importavęs prekes, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo kiekvieno ketvirčio pabaigos pateikia Komisijai ataskaitą už tą ketvirtį (toliau – PADKM ataskaita), kurioje nurodoma informacija apie per tą ketvirtį importuotas prekes.

2.   PADKM ataskaitoje pateikiama tokia informacija:

a)

kiekvienam įrenginiui, gaminančiam prekes kilmės šalyje, tenkantis bendras kiekvienos rūšies prekių kiekis elektros energijos atveju išreiškiamas megavatvalandėmis, o kitų prekių atveju – tonomis;

b)

IV priede nustatytu metodu apskaičiuotas faktinis bendras būdingas išmetamas ŠESD kiekis, elektros energijos atveju išreiškiamas išmetamo CO2e tonomis vienai megavatvalandei, o kitų prekių atveju – išmetamo CO2e tonomis vienai kiekvienos rūšies prekių tonai;

c)

pagal 7 dalyje nurodytą įgyvendinimo aktą apskaičiuotas bendras netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis ;

d)

kilmės šalyje mokėtina anglies dioksido kaina už importuojamoms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį, atsižvelgiant į visus korekcinius mechanizmus ar kitokios formos kompensaciją.

3.   Komisija periodiškai perduoda atitinkamoms kompetentingoms institucijoms tų importuotojų arba netiesioginių atstovų muitinėje, įsisteigusių valstybėje narėje, kurių atžvilgiu ji turi pagrindo manyti, kad jie neįvykdė 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti PADKM ataskaitą, sąrašą ir atitinkamus pagrindimus.

4.   Jei Komisija mano, kad PADKM ataskaita yra neišsami arba neteisinga, ji valstybės narės, kurioje importuotojas yra įsisteigęs arba – atvejais, kuriais taikomas 32 straipsnis – netiesioginis atstovas muitinėje yra įsisteigęs, kompetentingai institucijai pateikia papildomą informaciją, kurią ji laiko būtina ataskaitai papildyti arba ištaisyti. Tokia informacija teikiama orientaciniais tikslais ir nedarant poveikio galutiniam sprendimui, kurį turi priimti ta kompetentinga institucija. Ta kompetentinga institucija inicijuoja koregavimo procedūrą ir praneša importuotojui arba – atvejais, kuriais taikomas 32 straipsnis – netiesioginiam atstovui muitinėje, papildomą informaciją, būtiną šiai ataskaitai ištaisyti. Atitinkamais atvejais tas importuotojas arba tas netiesioginis atstovas muitinėje atitinkamai kompetentingai institucijai ir Komisijai pateikia pataisytą ataskaitą.

5.   Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodyta valstybės narės kompetentinga institucija inicijuoja koregavimo procedūrą, be kita ko, atsižvelgdama į pagal šio straipsnio 4 dalį gautą informaciją, ir nustato, kad importuotojas arba – kai taikoma, pagal 32 straipsnį – netiesioginis atstovas muitinėje nesiėmė būtinų veiksmų PADKM ataskaitai ištaisyti, arba jei atitinkama kompetentinga institucija, be kita ko, atsižvelgdama į pagal šio straipsnio 3 dalį gautą informaciją, nustato, kad importuotojas arba – kai taikoma pagal 32 straipsnį – netiesioginis atstovas muitinėje neįvykdė šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos pateikti PADKM ataskaitą, ta kompetentinga institucija importuotojui arba – kai taikoma, pagal 32 straipsnį – netiesioginiam atstovui muitinėje skiria veiksmingą, proporcingą ir atgrasomą baudą . Tuo tikslu kompetentinga institucija praneša importuotojui arba – kai taikoma, pagal 32 straipsnį – netiesioginiam atstovui muitinėje ir informuoja Komisiją apie:

a)

išvadą ir tos išvados priežastis, kad importuotojas arba – kai taikoma, pagal 32 straipsnį – netiesioginis atstovas muitinėje neįvykdė pareigos pateikti ataskaitą už tam tikrą ketvirtį arba nesiėmė būtinų veiksmų ataskaitai ištaisyti;

b)

baudos, skirtos importuotojui arba – kai taikoma, pagal 32 straipsnį – netiesioginiam atstovui muitinėje, dydį;

c)

datą, nuo kurios turi būti sumokėta bauda;

d)

veiksmus, kurių turi imtis importuotojas arba – kai taikoma, pagal 32 straipsnį – netiesioginis atstovas muitinėje, kad sumokėtų baudą, ir

e)

importuotojo arba – kai taikoma, pagal 32 straipsnį – netiesioginio atstovo muitinėje teisę pateikti skundą.

6.   Jeigu kompetentinga institucija, gavusi iš Komisijos informaciją pagal šį straipsnį, nusprendžia nesiimti jokių veiksmų, ji atitinkamai informuoja Komisiją.

7.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl:

a)

praneštinos informacijos, tos informacijos teikimo priemonių ir formos, įskaitant išsamią informaciją apie kiekvieną kilmės šalį ir prekių rūšį, kuria pagrindžiamos 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytos bendros sumos, ir bet kokio atitinkamo taikomo korekcijos mechanizmo ar kitos galimos kompensacijos, kaip nurodyta 2 dalies d punkte, pavyzdžių;

b)

orientacinis baudų, skirtinų pagal 5 dalį, intervalo ir kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant faktinę sumą, įskaitant nepranešimo sunkumą ir trukmę;

c)

išsamių taisyklių dėl 2 dalies d punkte nurodytos mokėtinos vidutinės metinės anglies dioksido kainos, išreikštos užsienio valiuta, konvertavimo į eurus taikant vidutinį metinį valiutos kursą;

d)

išsamių IV priede nustatytų skaičiavimo metodų elementams taikomų taisyklių, be kita ko, dėl gamybos procesų sistemos ribų, išmetamųjų teršalų faktorių, konkrečių įrenginių faktinio išmetamo ŠESD kiekio verčių nustatymo bei jų atitinkamo taikymo atskiroms prekėms, taip pat duomenų patikimumo užtikrinimo metodų, įskaitant išsamumo lygį, ir

e)

ataskaitų apie netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, susijusį su importuojamomis prekėmis, teikimo reikalavimų priemonių ir formato; tas formatas turėtų apimti I priede išvardytų prekių gamybai panaudotą elektros energijos kiekį, taip pat kilmės šalį, gamybos šaltinį ir su šia elektros energija susijusio išmetamo ŠESD kiekio faktorius.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 29 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Jie taikomi prekėms, importuotoms šio reglamento 32 straipsnyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu, ir grindžiami galiojančiais teisės aktais įrenginiams, kuriems taikoma Direktyva 2003/87/EB.

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

36 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Jis taikomas nuo 2023 m. spalio 1 d. Tačiau:

a)

5, 10, 14, 16 ir 17 straipsniai taikomi nuo 2024 m. gruodžio 31 d.

b)

2 straipsnio 2 dalis ir 4, 6–9, 15 ir 19 straipsniai, 20 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalys bei 21-27 ir 31 straipsniai taikomi nuo 2026 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2023 m. gegužės 10 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. ROSWALL


(1)   OL C 152, 2022 4 6, p. 181.

(2)   OL C 301, 2022 8 5, p. 116.

(3)   2023 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2023 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas.

(4)   OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

(5)   2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

(6)   2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(7)   2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

(8)   2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1).

(9)   1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, 1987 9 7, p. 1).

(10)   2019 m. vasario 15 d. Komisijos deleguotasis sprendimas (ES) 2019/708, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB papildoma nustatytu 2021–2030 m. sektorių ir pasektorių, kuriems būdinga anglies dioksido nutekėjimo rizika, sąrašu (OL L 120, 2019 5 8, p. 20).

(11)   2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

(12)   2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis akreditavimo reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).

(13)   2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2067 dėl duomenų patikros ir tikrintojų akreditavimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (OL L 334, 2018 12 31, p. 94).

(14)   2006 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 2006/500/EB dėl Energijos bendrijos sutarties sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 198, 2006 7 20, p. 15).

(15)   2015 m. liepos 24 d. Komisijos reglamentas (ES) 2015/1222, kuriuo nustatomos pralaidumo paskirstymo ir perkrovos valdymo gairės (OL L 197, 2015 7 25, p. 24).

(16)   2013 m. balandžio 9 d. Komisijos rekomendacija 2013/179/ES dėl produktų ir organizacijų gyvavimo ciklo aplinkosauginio veiksmingumo matavimo ir pranešimo apie jį bendrų metodų taikymo (OL L 124, 2013 5 4, p. 1).

(17)   2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

(18)   2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

(19)   1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (OL L 82, 1997 3 22, p. 1).

(20)   OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(21)   2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(22)   2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009, nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (OL L 324, 2009 12 10, p. 23).

(23)   2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015 12 29, p. 1).

(24)   2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2066 dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/2012 (OL L 334, 2018 12 31, p. 1).

(25)   2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/331, kuriuo nustatomos suderinto nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės (OL L 59, 2019 2 27, p. 8).

(26)   2010 m. lapkričio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1031/2010 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje, terminų, administravimo ir kitų aspektų (OL L 302, 2010 11 18, p. 1).

(27)   2021 m. birželio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/947, kuriuo nustatoma Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonė „Globali Europa“, iš dalies keičiamas ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 466/2014/ES ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1601 ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 480/2009 (OL L 209, 2021 6 14, p. 1).


I PRIEDAS

Prekių ir ŠESD sąrašas

1.   

Prekių identifikavimo tikslais šis reglamentas taikomas prekėms, kurių Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodai nurodyti toliau pateiktoje lentelėje. KN kodai yra nurodyti Reglamente (EEB) Nr. 2658/87.

2.   

Šiame reglamente šiltnamio efektą sukeliančios dujos, susijusios su 1 punkte nurodytomis prekėmis, yra tos, kurios nurodytos toliau pateiktoje lentelėje atitinkamoms prekėms.

Cementas

KN kodas

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

2507 00 80 – Kiti kaolininiai moliai

Anglies dioksidas

2523 10 00 – Cementų klinkeriai

Anglies dioksidas

2523 21 00 – Baltasis portlandcementis, dirbtiniu būdu nudažytas arba nenudažytas

Anglies dioksidas

2523 29 00 – Kitas portlandcementis

Anglies dioksidas

2523 30 00  – Aliumininis cementas

Anglies dioksidas

2523 90 00 – Kiti hidrauliniai cementai

Anglies dioksidas

Elektros energija

KN kodas

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

2716 00 00 – Elektros energija

Anglies dioksidas

Trąšos

KN kodas

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

2808 00 00 – Azoto rūgštis (nitrato rūgštis); sieros (sulfato) ir azoto (nitrato) rūgščių mišiniai

Anglies dioksidas ir azoto suboksidas

2814 – Amoniakas, bevandenis arba vandeninis amoniako tirpalas

Anglies dioksidas

2834 21 00 – Kalio nitratai

Anglies dioksidas ir azoto suboksidas

3102 – mineralinės arba cheminės azoto trąšos

Anglies dioksidas ir azoto suboksidas

3105 – Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du arba trys trąšų elementai: azotas, fosforas ir kalis; kitos trąšos; prekės, priskiriamos šiam skirsniui, turinčios tablečių arba panašių formų pavidalą arba supakuotos į pakuotes, kurių bruto masė ne didesnė kaip 10 kg

Išskyrus: 3105 60 00 – Mineralinės arba cheminės trąšos, kurių sudėtyje yra du trąšų elementai: fosforas ir kalis

Anglies dioksidas ir azoto suboksidas

Geležis ir plienas

KN kodas

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

72

– Geležis ir plienas (juodieji metalai)

Išskyrus:

 

7202 2 – Ferosilicis

 

7202 30 00  – Ferosilikomanganas

 

7202 50 00 – Ferosilikochromas

 

7202 70 00  – Feromolibdenas

 

7202 80 00  – Ferovolframas ir ferosilikovolframas

 

7202 91 00  – Ferotitanas ir ferosilikotitanas

 

7202 92 00  – Ferovamadis

 

7202 93 00  – Feroniobis

 

7202 99  – Kiti:

 

7202 99 10  – Ferofosforas

 

7202 99 30 – Ferosilikomagnis

 

7202 99 80 – Kiti

 

7204 – Juodųjų metalų atliekos ir laužas; perlydyti laužo liejiniai ir plienas

Anglies dioksidas

2601 12 00 – Aglomeruotos geležies rūdos ir koncentratai, išskyrus degtus geležies piritus

Anglies dioksidas

7301 – Lakštinės atraminės konstrukcijos iš geležies arba iš plieno, išgręžiotos arba neišgręžiotos, perforuotos arba neperforuotos, monolitinės arba surinktos iš elementų; suvirinti kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai, iš geležies arba iš plieno

Anglies dioksidas

7302 – Geležinkelių ir tramvajų kelių konstrukcijų sudedamosios dalys iš geležies arba iš plieno: bėgiai, gretbėgiai ir krumpliniai bėgiai, iešmų plunksnos, aklinių sankirtų kryžmės, iešmų smailės ir kitos kryžmės, pabėgiai (kryžminiai žuoliai), sandūrinės tvarslės, bėgių guoliai, bėgių guolių pleištai, atraminės plokštės, pamatinės plokštės, bėgių sąvaržos, padėklinės plokštės, žuoliai ir kitos bėgių sujungimo arba tvirtinimo detalės

Anglies dioksidas

7303 00 – Vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai iš ketaus

Anglies dioksidas

7304 – Besiūliai vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai iš geležies (išskyrus ketų) arba iš plieno

Anglies dioksidas

7305 – Kiti vamzdžiai ir vamzdeliai (pavyzdžiui, suvirinti, sukniedyti arba sujungti panašiu būdu), apskrito vidinio ir išorinio skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo didesnis kaip 406,4 mm, iš geležies arba iš plieno

Anglies dioksidas

7306 – Kiti vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai (pavyzdžiui, atvirasiūliai arba suvirinti, sukniedyti arba sujungti panašiu būdu), iš geležies arba iš plieno

Anglies dioksidas

7307 – Vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (pavyzdžiui, alkūnės, movos) iš geležies arba plieno

Anglies dioksidas

7308 – Metalinės konstrukcijos (išskyrus surenkamuosius statinius, priskiriamus 9406 pozicijai) ir metalinės konstrukcijų dalys (pavyzdžiui, tiltai ir tiltų sekcijos, šliuzų vartai, bokštai, ažūriniai stiebai, stogai, stogų konstrukcijų karkasai, durys ir langai bei jų rėmai, durų slenksčiai, langinės, baliustrados, atramos ir kolonos) iš geležies arba plieno; plokštės, strypai, kampuočiai, fasoniniai profiliai, specialieji profiliai, vamzdžiai ir panašūs gaminiai, paruošti naudoti statybinėse konstrukcijose, iš geležies arba plieno

Anglies dioksidas

7309 00 – Rezervuarai, cisternos, bakai ir panašios bet kurių medžiagų (išskyrus suslėgtas ir suskystintas dujas) talpyklos iš geležies arba plieno, kurių talpa didesnė kaip 300 litrų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintos mechaninės arba šiluminės įrangos

Anglies dioksidas

7310 – Cisternos, statinės, būgnai, skardinės, dėžės ir panašios bet kurių medžiagų (išskyrus suslėgtas ir suskystintas dujas) talpyklos iš geležies arba plieno, kurių talpa ne didesnė kaip 300 litrų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintos mechaninės arba šiluminės įrangos

Anglies dioksidas

7311 00 – Suslėgtų arba suskystintų dujų talpyklos iš geležies arba iš plieno

Anglies dioksidas

7318  – Sraigtai, varžtai, veržlės, medsraigčiai, įsukami kabliai, kniedės, sprausteliai, vielokaiščiai, poveržlės (įskaitant spyruoklines poveržles) ir panašūs gaminiai iš geležies arba plieno

Anglies dioksidas

7326  – Kiti geležies arba plieno gaminiai

Anglies dioksidas

Aliuminis

KN kodas

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

7601 – Neapdorotas aliuminis

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7603 – Aliuminio milteliai ir žvyneliai

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7604 – Aliuminio strypai, juostos ir profiliai

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7605 – Aliumininė viela

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7606 – Aliumininės plokštės, lakštai ir juostelės, kurių storis didesnis kaip 0,2 mm

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7607 – Aliumininė folija (su atspaudais ar įspaudais arba be atspaudų ir įspaudų, su popieriaus, kartono, plastikų ar panašių medžiagų pagrindu arba be pagrindo), kurios storis (neįskaitant jokio pagrindo storio) ne didesnis kaip 0,2 mm

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7608 – Aliuminio vamzdžiai ir vamzdeliai

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7609 00 00 – Aliumininės vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (pavyzdžiui, alkūnės, movos)

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7610 – Aliumininės konstrukcijos (išskyrus surenkamuosius statinius, klasifikuojamus 9406 pozicijoje) ir aliumininių konstrukcijų dalys (pavyzdžiui, tiltai ir tiltų sekcijos, bokštai, ažūriniai stiebai, stogai, stogų konstrukcijų karkasai, durys ir langai bei jų rėmai, durų slenksčiai, baliustrados, atramos ir kolonos); aliuminio plokštės, strypai, profiliai, vamzdžiai ir panašūs dirbiniai, paruošti naudoti statybinėse konstrukcijose

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7611 00 00 – Rezervuarai, cisternos, bakai ir panašios aliumininės bet kurių medžiagų (išskyrus suspaustas ir suskystintas dujas) talpyklos, kurių talpa didesnė kaip 300 litrų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintos mechaninės arba šiluminės įrangos

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7612 – Cisternos, statinės, būgnai, skardinės, dėžės ir panašios aliumininės bet kurių medžiagų (išskyrus suspaustas ir suskystintas dujas) talpyklos (įskaitant neišardomas arba išardomas cilindrines talpyklas), kurių talpa ne didesnė kaip 300 litrų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintos mechaninės arba šiluminės įrangos

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7613 00 00 – Aliumininės suslėgtų arba suskystintų dujų talpyklos

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7614 – Suvyta viela, kabeliai, pintos juostos ir panašūs aliuminio dirbiniai be elektros izoliacijos

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7616 - Kiti aliuminio gaminiai

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

Cheminės medžiagos

KN kodas

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

2804 10 00  – Vandenilis

Anglies dioksidas


II PRIEDAS

Prekių, kurių atžvilgiu pagal 7 straipsnio 1 dalį turi būti atsižvelgiama tik į tiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį, sąrašas

Geležis ir plienas

KN kodas

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

72

– Geležis ir plienas

Išskyrus:

 

7202 2 – Ferosilicis

 

7202 30 00  – Ferosilikomanganas

 

7202 50 00 – Ferosilikochromas

 

7202 70 00  – Feromolibdenas

 

7202 80 00  – Ferovolframas ir ferosilikovolframas

 

7202 91 00  – Ferotitanas ir ferosilikotitanas

 

7202 92 00  – Ferovamadis

 

7202 93 00  – Feroniobis

 

7202 99  – Kiti:

 

7202 99 10  – Ferofosforas

 

7202 99 30 – Ferosilikomagnis

 

7202 99 80 – Kiti

 

7204 – Juodųjų metalų atliekos ir laužas; perlydyti laužo liejiniai ir plienas

Anglies dioksidas

7301  – Lakštinės atraminės konstrukcijos iš geležies arba iš plieno, išgręžiotos arba neišgręžiotos, perforuotos arba neperforuotos, monolitinės arba surinktos iš elementų; suvirinti kampuočiai, fasoniniai profiliai ir specialieji profiliai, iš geležies arba iš plieno

Anglies dioksidas

7302 – Geležinkelių ir tramvajų kelių konstrukcijų sudedamosios dalys iš geležies arba iš plieno: bėgiai, gretbėgiai ir krumpliniai bėgiai, iešmų plunksnos, aklinių sankirtų kryžmės, iešmų smailės ir kitos kryžmės, pabėgiai (kryžminiai žuoliai), sandūrinės tvarslės, bėgių guoliai, bėgių guolių pleištai, atraminės plokštės, pamatinės plokštės, bėgių sąvaržos, padėklinės plokštės, žuoliai ir kitos bėgių sujungimo arba tvirtinimo detalės

Anglies dioksidas

7303 00 – Vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai iš ketaus

Anglies dioksidas

7304 – Besiūliai vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai iš geležies (išskyrus ketų) arba iš plieno

Anglies dioksidas

7305 – Kiti vamzdžiai ir vamzdeliai (pavyzdžiui, suvirinti, sukniedyti arba sujungti panašiu būdu), apskrito vidinio ir išorinio skerspjūvio, kurių išorinis skersmuo didesnis kaip 406,4 mm, iš geležies arba iš plieno

Anglies dioksidas

7306 – Kiti vamzdžiai, vamzdeliai ir tuščiaviduriai profiliai (pavyzdžiui, atvirasiūliai arba suvirinti, sukniedyti arba sujungti panašiu būdu), iš geležies arba iš plieno

Anglies dioksidas

7307 – Vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (pavyzdžiui, alkūnės, movos) iš geležies arba plieno

Anglies dioksidas

7308  – Metalinės konstrukcijos (išskyrus surenkamuosius statinius, priskiriamus 9406 pozicijai) ir metalinės konstrukcijų dalys (pavyzdžiui, tiltai ir tiltų sekcijos, šliuzų vartai, bokštai, ažūriniai stiebai, stogai, stogų konstrukcijų karkasai, durys ir langai bei jų rėmai, durų slenksčiai, langinės, baliustrados, atramos ir kolonos) iš geležies arba plieno; plokštės, strypai, kampuočiai, fasoniniai profiliai, specialieji profiliai, vamzdžiai ir panašūs gaminiai, paruošti naudoti statybinėse konstrukcijose, iš geležies arba plieno

Anglies dioksidas

7309 00 – Rezervuarai, cisternos, bakai ir panašios bet kurių medžiagų (išskyrus suslėgtas ir suskystintas dujas) talpyklos iš geležies arba plieno, kurių talpa didesnė kaip 300 litrų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintos mechaninės arba šiluminės įrangos

Anglies dioksidas

7310 – Cisternos, statinės, būgnai, skardinės, dėžės ir panašios bet kurių medžiagų (išskyrus suslėgtas ir suskystintas dujas) talpyklos iš geležies arba plieno, kurių talpa ne didesnė kaip 300 litrų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintos mechaninės arba šiluminės įrangos

Anglies dioksidas

7311 00 – Suslėgtų arba suskystintų dujų talpyklos iš geležies arba iš plieno

Anglies dioksidas

7318  – Sraigtai, varžtai, veržlės, medsraigčiai, įsukami kabliai, kniedės, sprausteliai, vielokaiščiai, poveržlės (įskaitant spyruoklines poveržles) ir panašūs gaminiai iš geležies arba plieno

Anglies dioksidas

7326  – Kiti geležies arba plieno gaminiai

Anglies dioksidas

Aliuminis

KN kodas

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

7601 – Neapdorotas aliuminis

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7603 – Aliuminio milteliai ir žvyneliai

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7604 – Aliuminio strypai, juostos ir profiliai

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7605 – Aliumininė viela

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7606 – Aliumininės plokštės, lakštai ir juostelės, kurių storis didesnis kaip 0,2 mm

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7607 – Aliumininė folija (su atspaudais ar įspaudais arba be atspaudų ir įspaudų, su popieriaus, kartono, plastikų ar panašių medžiagų pagrindu arba be pagrindo), kurios storis (neįskaitant jokio pagrindo storio) ne didesnis kaip 0,2 mm

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7608 – Aliuminio vamzdžiai ir vamzdeliai

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7609 00 00  – Aliumininės vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės (pavyzdžiui, alkūnės, movos)

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7610 – Aliumininės konstrukcijos (išskyrus surenkamuosius statinius, klasifikuojamus 9406 pozicijoje) ir aliumininių konstrukcijų dalys (pavyzdžiui, tiltai ir tiltų sekcijos, bokštai, ažūriniai stiebai, stogai, stogų konstrukcijų karkasai, durys ir langai bei jų rėmai, durų slenksčiai, baliustrados, atramos ir kolonos); aliuminio plokštės, strypai, profiliai, vamzdžiai ir panašūs dirbiniai, paruošti naudoti statybinėse konstrukcijose

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7611 00 00 – Rezervuarai, cisternos, bakai ir panašios aliumininės bet kurių medžiagų (išskyrus suspaustas ir suskystintas dujas) talpyklos, kurių talpa didesnė kaip 300 litrų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintos mechaninės arba šiluminės įrangos

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7612 – Cisternos, statinės, būgnai, skardinės, dėžės ir panašios aliumininės bet kurių medžiagų (išskyrus suspaustas ir suskystintas dujas) talpyklos (įskaitant neišardomas arba išardomas cilindrines talpyklas), kurių talpa ne didesnė kaip 300 litrų, aptaisytos arba neaptaisytos, su termoizoliacija arba be termoizoliacijos, tačiau be pritvirtintos mechaninės arba šiluminės įrangos

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7613 00 00  – Aliumininės suslėgtų arba suskystintų dujų talpyklos

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7614 – Suvyta viela, kabeliai, pintos juostos ir panašūs aliuminio dirbiniai be elektros izoliacijos

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

7616 – Kiti aliuminio gaminiai

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai

Cheminės medžiagos

KN kodas

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

2804 10 00  – Vandenilis

Anglies dioksidas


III PRIEDAS

Trečiosios valstybės ir teritorijos, kurioms netaikomas šis reglamentas 2 straipsnio tikslais

1.   TREČIOSIOS VALSTYBĖS IR TERITORIJOS, KURIOMS NETAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS

Šis reglamentas netaikomas prekėms, kurių kilmės šalis yra:

Islandija

Lichtenšteinas

Norvegija

Šveicarija

Šis reglamentas netaikomas prekėms, kurių kilmės teritorija yra:

Biuzingenas

Helgolandas

Livinjas

Seuta

Melilja

2.   TREČIOSIOS VALSTYBĖS IR TERITORIJOS, KURIOMS NETAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS ELEKTROS ENERGIJOS IMPORTO Į SĄJUNGOS MUITŲ TERITORIJĄ ATŽVILGIU

[Vadovaudamasi 2 straipsnio 11 dalimi, Komisija įtrauks arba pašalins trečiąsias valstybes arba teritorijas.]


IV PRIEDAS

Būdingojo išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimo 7 straipsnio tikslais metodai

1.   TERMINŲ APIBRĖŽTYS

Šiame priede ir V bei VI prieduose vartojamų terminų apibrėžtys:

a)

paprastos prekės – prekės, kurių gamybos procese naudojamos tik tokios žaliavinės medžiagos (pirmtakai) ir kuras, kuriems būdingas išmetamas ŠESD kiekis yra nulinis;

b)

sudėtingos prekės – prekės, kurios nėra paprastos prekės;

c)

savitasis būdingasis išmetamas ŠESD kiekis – vienai tonai prekių būdingas išmetamas ŠESD kiekis, išreiškiamas išmetamo CO2e tonomis vienai prekių tonai;

d)

išmetamo CO2 faktorius – konkrečioje geografinėje vietovėje iš iškastinio kuro gaminant elektros energiją susidarančios taršos CO2 intensyvumo svertinis vidurkis; išmetamo CO2 faktorius apskaičiuojamas konkrečioje geografinėje vietovėje elektros energijos sektoriuje išmetamo CO2 kiekį padalijus iš bendro iš iškastinio kuro pagaminto elektros energijos kiekio; jis išreiškiamas CO2 tonomis vienai megavatvalandei;

e)

elektros energijos išmetamųjų teršalų faktorius – CO2e išreikšta numatytoji vertė, atitinkanti gaminant prekes suvartotos elektros energijos taršos intensyvumą;

f)

elektros energijos pirkimo sutartis – sutartis, pagal kurią asmuo sutinka pirkti elektros energiją tiesiai iš elektros energijos gamintojo;

g)

perdavimo sistemos operatorius – operatorius, apibrėžtas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 (1) 2 straipsnio 35 punkte.

2.   SAVITOJO FAKTINIO PAPRASTOMS PREKĖMS BŪDINGO TIESIOGIAI IŠMETAMO ŠESD KIEKIO NUSTATYMAS

Nustatant savitąjį faktinį konkrečiame įrenginyje gaminamoms paprastoms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį, atsižvelgiama į tiesiogiai ir, kai taikoma, į netiesiogiai išmetamą ŠESD kiekį. Šiuo tikslu taikoma ši lygtis:

Formula

čia:

SEEg

yra savitasis prekėms g būdingas išmetamas ŠESD kiekis, matuojamas CO2e vienai tonai;

AttrEmg

yra prekėms g priskirtas išmetamas ŠESD kiekis, o

ALg

yra prekių gamybos aktyvumo lygis, t. y. prekių kiekis, pagamintas tame įrenginyje per ataskaitinį laikotarpį.

Priskirtas išmetamas ŠESD kiekis yra įrenginio ataskaitiniu laikotarpiu išmetamo ŠESD kiekio dalis, atsirandanti dėl gamybos proceso, kurį vykdant gaunamos prekės g, taikant gamybos proceso sistemos ribas, nustatytas pagal 7 straipsnio 7 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose. Priskirtas išmetamas ŠESD kiekis apskaičiuojamas pagal šią lygtį:

Formula

čia:

DirEm

yra vykstant gamybos procesui tiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, išreikštas CO2e tonomis, taikant sistemos ribas, nurodytas pagal 7 straipsnio 7 dalį priimtame įgyvendinimo akte, ir

IndirEm

yra gaminant elektros energiją, suvartojamą prekių gamybos procesuose, netiesiogiai išmetamas ŠESD kiekis, išreikštas CO2e tonomis, taikant sistemos ribas, nurodytas pagal 7 straipsnio 7 dalį priimame įgyvendinimo akte.

3.   FAKTINIO SUDĖTINGOMS PREKĖMS BŪDINGO IŠMETAMO ŠESD KIEKIO NUSTATYMAS

Nustatant savitąjį faktinį konkrečiame įrenginyje gaminamoms sudėtingoms prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį, taikoma ši lygtis:

Formula

čia:

AttrEmg

yra prekėms g priskirtas išmetamas ŠESD kiekis;

ALg

yra prekių gamybos aktyvumo lygis, t. y. prekių kiekis, pagamintas tame įrenginyje per ataskaitinį laikotarpį, o

EEInpMat

yra gamybos procese sunaudojamoms žaliavoms (pirmtakams) būdingas išmetamas ŠESD kiekis. Atsižvelgiama tik į žaliavas (pirmtakus), kurios nurodytos kaip aktualios gamybos proceso sistemos riboms, nurodytoms pagal 7 straipsnio 7 dalį priimtame įgyvendinimo akte. Atitinkamas EEInpMat apskaičiuojamas taip:

Formula

čia:

Mi

yra gamybos procese naudojamų žaliavų (pirmtakų) i masė, o

SEEi

yra savitasis žaliavoms (pirmtakams) i būdingas išmetamas ŠESD kiekis. SEEi apskaičiuoti įrenginio veiklos vykdytojas naudoja įrenginio, kuriame buvo pagamintos žaliavos (pirmtako), išmetamo ŠESD kiekio vertę – su sąlyga, kad to įrenginio duomenys gali būti tinkamai įvertinti.

4.   7 STRAIPSNIO 2 IR 3 DALYSE NURODYTŲ NUMATYTŲJŲ VERČIŲ NUSTATYMAS

Nustatant numatytąsias vertes, būdingasis išmetamas ŠESD kiekis turi būti nustatytas naudojant tik faktines vertes. Jeigu faktinių duomenų nėra, galima naudoti atitinkamuose literatūros šaltiniuose pateiktas vertes. Prieš rinkdama duomenis, kurių reikia, kad būtų galima nustatyti numatytąsias vertes I priede nurodytoms kiekvienos rūšies prekėms, Komisija paskelbia gaires, kaip išskaičiuoti išmetamąsias dujas arba šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios naudojamos kaip gamybos proceso žaliavos. Numatytosios vertės nustatomos remiantis geriausiais turimais duomenimis. Patikimiausi turimi duomenys grindžiami patikima ir viešai prieinama informacija. Numatytosios vertės periodiškai peržiūrimos pagal 7 straipsnio 7 dalį priimant įgyvendinimo aktus, pagrįstus naujausia ir patikimiausia informacija, įskaitant trečiosios valstybės arba trečiųjų valstybių grupės pateiktą informaciją.

4.1.   7 straipsnio 2 dalyje nurodytos numatytosios vertės

Kai įgaliotasis PADKM deklarantas negali tinkamai nustatyti faktinio išmetamo ŠESD kiekio, naudojamos numatytosios vertės. Tos vertės nustatomos pagal kiekvienos eksportuojančios šalies ir kiekvienos I priede išvardytos prekės, išskyrus elektros energiją, vidutinį išmetamo ŠESD kiekio intensyvumą, prie jo pridedant proporcingai nustatytą priedą . Šis priedas nustatomas pagal 7 straipsnio 7 dalį priimtais įgyvendinimo aktais ir nustatomas tinkamas jo dydis, kad būtų užtikrintas PADKM aplinkosauginis naudingumas, remiantis naujausia ir patikimiausia informacija, be kita ko, pereinamuoju laikotarpiu surinkta informacija. Kai nėra patikimų su eksportuojančios šalies eksportuojamų prekių rūšimi susijusių duomenų, numatytosios vertės nustatomos pagal vidutinį X % prasčiausius rezultatus pasiekusių tos rūšies prekes gaminančių ES ATLPS įrenginių išmetamo ŠESD kiekio intensyvumą. X vertė nustatoma pagal 7 straipsnio 7 dalį priimtais įgyvendinimo aktais ir nustatomas tinkamas jos dydis, kad būtų užtikrintas PADKM aplinkosauginis naudingumas, remiantis naujausia ir patikimiausia informacija, be kita ko, pereinamuoju laikotarpiu surinkta informacija.

4.2.   7 straipsnio 3 dalyje nurodytos importuojamos elektros energijos numatytosios vertės

Importuojamos elektros energijos numatytosios vertės nustatomos pagal konkrečias trečiosios valstybės, trečiųjų valstybių grupės ar trečiosios valstybės regiono numatytąsias vertes pagal 4.2.1 punktą, arba, jei tokių verčių nėra, pagal alternatyvias numatytąsias vertes pagal 4.2.2 punktą.

Kai elektros energija gaminama trečiojoje valstybėje, trečiųjų valstybių grupėje arba trečiosios valstybės regione ir importo į Sąjungą tikslu tranzitu siunčiama per trečiąsias valstybes, trečiųjų valstybių grupes ar trečiosios valstybės regionus arba per valstybę narę, naudotinos numatytosios vertės yra trečiosios valstybės, trečiųjų valstybių grupės arba trečiosios valstybės regiono, kuriuose elektros energija buvo pagaminta, numatytosios vertės.

4.2.1.   Trečiosios valstybės, trečiųjų valstybių grupės ar trečiosios valstybės regiono konkrečios numatytosios vertės

Konkrečios numatytosios vertės nustatomos pagal trečiosios valstybės, trečiųjų valstybių grupės arba trečiosios valstybės regiono išmetamo CO2 faktorių ir grindžiamos geriausiais Komisijos turimais duomenimis.

4.2.2.   Alternatyvios numatytosios vertės

Jeigu trečiosios valstybės, trečiųjų valstybių grupės ar trečiosios valstybės regiono konkrečios numatytosios vertės nėra, elektros energijai taikytina alternatyvioji numatytoji vertė nustatoma pagal Sąjungos išmetamo CO2 faktorių.

Jeigu, remiantis patikimais duomenimis, gali būti įrodyta, kad trečiosios valstybės, trečiųjų valstybių grupės arba trečiosios valstybės regiono išmetamo CO2 faktorius yra mažesnis nei Komisijos nustatyta konkreti numatytoji vertė arba mažesnis nei Sąjungoje išmetamo CO2 faktorius, tos šalies, šalių grupės ar trečiosios valstybės regiono atžvilgiu gali būti naudojama alternatyvi numatytoji vertė, grindžiama tuo išmetamo CO2 faktoriumi.

4.3   Numatytosios būdingojo netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio vertės

Trečiojoje valstybėje gaminamai prekei būdingo netiesioginio išmetamo ŠESD kiekio numatytosios vertės nustatomos pagal tos prekės gamybai naudojamos elektros energijos vidurkį, apskaičiuotą pagal Sąjungos elektros tinklo išmetamųjų teršalų faktoriaus, elektros energijos tinklo kilmės šalies išmetamųjų teršalų faktoriaus arba kainas nustatančių šaltinių kilmės šalyje išmetamo CO2 kiekio faktoriaus vidurkį.

Jei trečioji valstybė arba trečiųjų valstybių grupė, remdamasi patikimais duomenimis, įrodo Komisijai, kad vidutinis elektros energijos rūšių derinio išmetamųjų teršalų faktorius arba kainos nustatymo šaltinių CO2 faktorius trečiojoje valstybėje arba trečiųjų valstybių grupėje yra mažesnis už numatytąją netiesiogiai išmetamo ŠESD kiekio vertę, tai šaliai arba šalių grupei nustatoma alternatyvi numatytoji vertė, pagrįsta tuo vidutiniu išmetamo CO2 kiekio koeficientu.

Ne vėliau kaip 2025 m. birželio 30 d. Komisija pagal 7 straipsnio 7 dalį priima įgyvendinimo aktą, kuriuo išsamiau nustato, kurie iš pagal pirmą pastraipą nustatytų skaičiavimo metodų taikomi apskaičiuojant numatytąsias vertes. Tuo tikslu Komisija remiasi naujausiais ir patikimiausiais duomenimis, įskaitant pereinamuoju laikotarpiu surinktus duomenis, susijusius su I priede išvardytų prekių gamybai panaudotu elektros energijos kiekiu, taip pat kilmės šalį, gamybos šaltinį ir su šia elektros energija susijusio išmetamo ŠESD kiekio faktorių. Konkretus apskaičiavimo metodas nustatomas remiantis tinkamiausiu būdu abiem šiems kriterijams pasiekti:

anglies dioksido nutekėjimo išvengimo;

PADKM aplinkosauginio naudingumo užtikrinimo.

5.   FAKTINIO IMPORTUOJAMAI ELEKTROS ENERGIJAI BŪDINGO IŠMETAMO ŠESD KIEKIO TAIKYMO SĄLYGOS

Įgaliotasis PADKM deklarantas gali taikyti 7 straipsnio 3 dalyje nurodytiems skaičiavimams faktinį būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, o ne numatytąsias vertes, jei laikomasi visų šių kriterijų:

a)

elektros energijos kiekiui, kurio atžvilgiu prašoma leisti naudoti faktinį būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, taikoma įgaliotojo PADKM deklaranto ir elektros energijos gamintojo, esančio trečiojoje valstybėje, sudaryta elektros energijos pirkimo sutartis;

b)

elektros energiją gaminantis įrenginys yra tiesiogiai prijungtas prie Sąjungos perdavimo sistemos arba gali būti įrodyta, kad eksporto metu jokiame tinklo taške tarp šio įrenginio ir Sąjungos perdavimo sistemos nebuvo fizinių tinklo perkrovų;

c)

elektros energiją gaminantis įrenginys neišskiria daugiau kaip 550 gramų iškastinio kuro kilmės CO2 vienai elektros energijos kilovatvalandei;

d)

visi atsakingi kilmės šalyje, paskirties šalyje ir, kai aktualu, kiekvienoje tranzito šalyje esantys perdavimo sistemos operatoriai paskirtam jungiamųjų linijų pralaidumui yra tvirtai priskyrę elektros energijos kiekį, kurio atžvilgiu prašoma leisti naudoti faktinį būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį , o priskirtam pralaidumui bei elektros energijos gamybai įrenginyje nustatytas tas pats laikotarpis, ne ilgesnis kaip viena valanda;

e)

minėtų kriterijų laikymąsi patvirtina akredituotas tikrintojas, kuris bent kas mėnesį gauna tarpines ataskaitas, rodančias, kaip laikomasi minėtų kriterijų.

Pagal elektros energijos pirkimo sutartį sukauptas elektros energijos kiekis ir su juo susijęs faktinis būdingasis išmetamas ŠESD kiekis neįtraukiami apskaičiuojant šalies išmetamųjų teršalų faktorių arba išmetamo CO2 kiekio koeficientą, naudojamus prekėms būdingam gaminant elektrą netiesiogiai išmetamam ŠESD kiekiui apskaičiuoti pagal 4.3 punktą.

6.   FAKTINIO BŪDINGOJO NETIESIOGIAI IŠMETAMO ŠESD KIEKIO TAIKYMO SĄLYGOS

Įgaliotasis PADKM deklarantas 7 straipsnio 4 dalyje nurodytam skaičiavimui gali taikyti faktinį būdingąjį išmetamą ŠESD kiekį, o ne numatytąsias vertes, jei jis gali įrodyti įrenginio, kuriame pagaminta importuojama prekė, ir elektros energijos gamybos šaltinio tiesioginį techninį ryšį arba jei to įrenginio operatorius su trečiojoje valstybėje esančiu elektros energijos gamintoju yra sudaręs elektros energijos pirkimo sutartį dėl elektros energijos kiekio, kuris lygus kiekiui, kuriam prašoma naudoti konkrečią vertę.

7.   7 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTŲ NUMATYTŲJŲ VERČIŲ PRITAIKYMAS ATSIŽVELGIANT Į SPECIFINES REGIONO SAVYBES

Numatytosios vertės gali būti pritaikytos konkrečioms trečiųjų valstybių teritorijoms ir regionams, pasižymintiems specifinėmis savybėmis dėl objektyvių išmetamo ŠESD faktorių. Kai yra duomenų, pritaikytų tokioms specifinėms vietos savybėms ir gali būti nustatytos tikslingesnės numatytosios vertės, gali būti naudojamos tos vertės.

Jeigu prekių, kurių kilmės šalis yra trečioji valstybė, trečiųjų valstybių grupė arba trečiosios valstybės regionas, deklarantai, remdamiesi patikimais duomenimis, gali įrodyti, kad alternatyvios konkrečiam regionui pritaikytos numatytosios vertės yra mažesnės už Komisijos nustatytas numatytąsias vertes, galima naudoti tokias konkrečiam regionui pritaikytas numatytąsias vertes.


(1)   2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (OL L 158, 2019 6 14, p. 125).


V PRIEDAS

Apskaitos reikalavimai, taikomi informacijai, naudojamai būdingajam išmetamam ŠESD kiekiui apskaičiuoti 7 straipsnio 5 dalies tikslais

1.   BŪTINIEJI DUOMENYS APIE IMPORTUOJAMAS PREKES, KURIUOS TURI KAUPTI ĮGALIOTASIS PADKM DEKLARANTAS:

1.

Duomenys, pagal kuriuos galima nustatyti įgaliotojo PADKM deklaranto tapatybę:

a)

vardas, pavardė (pavadinimas);

b)

PADKM paskyros numeris.

2.

Duomenys apie importuojamas prekes:

a)

prekių rūšys ir kiekvienos rūšies prekių kiekis;

b)

kilmės šalis;

c)

faktinis išmetamas ŠESD kiekis arba numatytosios vertės.

2.   BŪTINIAUSI DUOMENYS APIE IMPORTUOJAMOMS PREKĖMS BŪDINGĄ IŠMETAMĄ ŠESD KIEKĮ, NUSTATYTĄ REMIANTIS FAKTINIU IŠMETAMU ŠESD KIEKIU

Apie kiekvienos rūšies importuojamas prekes, kai būdingasis išmetamas ŠESD kiekis nustatomas remiantis faktiniu išmetamu ŠESD kiekiu, kaupiami šie papildomi duomenys:

a)

įrenginio, kuriame prekės buvo pagamintos, identifikavimo duomenys;

b)

įrenginio, kuriame prekės buvo pagamintos, veiklos vykdytojo kontaktinė informacija;

c)

VI priede nustatytos patikrinimo ataskaitos;

d)

savitasis prekėms būdingas išmetamas ŠESD kiekis.


VI PRIEDAS

Tikrinimo principai ir tikrinimo ataskaitų turinys 8 straipsnio tikslais

1.   TIKRINIMO PRINCIPAI

Taikomi šie principai:

a)

tikrintojai tikrinimus atlieka laikydamiesi profesinio skepticizmo principo;

b)

bendras būdingasis išmetamas ŠESD kiekis, kuris turi būti deklaruojamas PADKM deklaracijoje, laikomas patikrintu tik tuo atveju, jei tikrintojas pagrįstai įsitikina, kad tikrinimo ataskaitoje nėra reikšmingų klaidingų pareiškimų ir reikšmingų neatitikčių, susijusių su būdingojo išmetamo ŠESD kiekio apskaičiavimu pagal IV priede pateiktas skaičiavimo taisykles;

c)

tikrintojo apsilankymai įrenginyje yra privalomi, išskyrus tuos atvejus, kai tenkinami konkretūs kriterijai, pagal kuriuos leidžiama įrenginyje nesilankyti;

d)

kad įvertintų, ar klaidingi pareiškimai arba neatitikimai yra reikšmingi, vertintojas vadovaujasi pagal 8 straipsnio 3 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatytomis ribinėmis vertėmis.

Jeigu tam tikriems parametrams tokios ribinės vertės nenustatytos, vertintojas pasitelkia ekspertų vertinimą, pagal kurį nustato, ar klaidingi pareiškimai arba neatitiktys (tiek atskiri, tiek kartu su kitais klaidingais pareiškimais ar neatitiktimis), atsižvelgiant į jų dydį ir pobūdį, turi būti laikomi reikšmingais .

2.   TIKRINIMO ATASKAITOS TURINYS

Tikrintojas parengia tikrinimo ataskaitą, kurioje nustatomas prekėms būdingas išmetamas ŠESD kiekis ir nurodomi visi su atliktu darbu susiję klausimai, įskaitant bent šią informaciją:

a)

įrenginių, kuriuose prekės buvo pagamintos, identifikavimo duomenys;

b)

įrenginių, kuriuose prekės buvo pagamintos, veiklos vykdytojo kontaktinė informacija;

c)

taikytinas ataskaitinis laikotarpis;

d)

tikrintojo vardas, pavardė (pavadinimas) ir kontaktinė informacija;

e)

tikrintojo akreditacijos numeris ir akreditacijos įstaigos pavadinimas;

f)

apsilankymo įrenginiuose data, jei taikoma, arba priežastys, dėl kurių įrenginyje apsilankyta nebuvo;

g)

kiekvienos rūšies deklaruotų prekių kiekis, pagamintas per ataskaitinį laikotarpį;

h)

įrenginio per ataskaitinį laikotarpį tiesiogiai išmestas ŠESD kiekis;

i)

aprašymas, kaip įrenginio išmetamas ŠESD kiekis priskiriamas skirtingų rūšių prekėms;

j)

kiekybinė informacija apie prekes, išmetamą ŠESD kiekį ir energijos srautus, nesusijusius su tomis prekėmis;

k)

sudėtingų prekių atveju:

i)

kiekvienos panaudotos žaliavos (pirmtako) kiekis;

ii)

savitasis būdingasis išmetamas ŠESD kiekis, susijęs su kiekviena naudota žaliava (pirmtaku);

iii)

jei naudojamas faktinis išmestas ŠESD kiekis: įrenginių, kuriuose buvo pagaminta žaliava (pirmtakas), identifikavimo duomenys ir faktinis gaminant tą žaliavą išmestas ŠESD kiekis;

l)

tikrintojo pareiškimas, kuriuo patvirtinama, kad jis pagrįstai įsitikino, kad ataskaitoje nėra reikšmingų klaidingų pareiškimų ir reikšmingų neatitikčių IV priede pateiktoms skaičiavimo taisyklėms;

m)

informacija apie rastus ir ištaisytus reikšmingus klaidingus pareiškimus;

n)

informacija apie rastas ir ištaisytas reikšmingas neatitiktis IV priede išdėstytoms skaičiavimo taisyklėms.


2023 5 16   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 130/105


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2023/957

2023 m. gegužės 10 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2015/757 siekiant numatyti, kad į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą būtų įtraukta jūrų transporto veikla, ir numatyti papildomų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir teršalų iš papildomų laivų tipų išmetimo stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

2015 m. gruodžio 12 d. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (angl. UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas (4) įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. (toliau – Paryžiaus susitarimas). Paryžiaus susitarimo šalys sutarė užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Tas įsipareigojimas buvo sustiprintas 2021 m. lapkričio 13 d. pagal UNFCCC priimtu Glazgo klimato paktu, kuriame UNFCCC šalių konferencija, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo šalių susirinkimas, pripažįsta, kad klimato kaitos poveikis bus daug mažesnis, jei temperatūra padidės 1,5 °C, palyginti su 2 °C, ir nusprendžia toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C;

(2)

atsižvelgiant į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos šeštojoje vertinimo ataskaitoje pateiktas išvadas, kuriose teigiama, jog užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C, galima tik tuo atveju, jei nedelsiant per šį dešimtmetį bus ryžtingai ir tvariai sumažintas visuotinai išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, tampa dar svarbiau įgyvendinti Paryžiaus susitarime nustatytą 1,5 C° tikslą;

(3)

siekis spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus yra pagrindinė 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos priimto komunikato „Europos žaliasis kursas“ (toliau – Europos žaliasis kursas) tema;

(4)

Europos žaliasis kursas apima išsamų viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų rinkinį, kuriuo siekiama ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti Sąjungos poveikio klimatui neutralumą ir nustatoma nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurios augimas atsietas nuo išteklių naudojimo. Juo taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Ši pertvarka daro skirtingą poveikį darbuotojams iš įvairių sektorių. Be to, ta pertvarka turi ir lyčių lygybės aspektų ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms ir pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, negalią turintiems asmenims, rasinių ar etninių mažumų atstovams ir mažas bei mažesnes nei vidutines pajamas gaunantiems asmenims ir namų ūkiams. Ji taip pat kelia didesnių iššūkių tam tikriems regionams, ypač struktūriniu požiūriu nepalankioje padėtyje esantiems ir periferiniams regionams, taip pat saloms. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki, nepaliekant nieko nuošalyje;

(5)

atsižvelgiant į labai stiprų COVID-19 pandemijos poveikį Sąjungos piliečių sveikatai, gyvenimo bei darbo sąlygoms ir ekonominei gerovei, Europos žaliojo kurso įgyvendinimo būtinybė ir svarba dar labiau padidėjo. Šis poveikis parodė, jog mūsų visuomenė ir mūsų ekonomika turi tapti atsparesnės išorės sukrėtimams ir turi būti imamasi ankstyvų veiksmų siekiant užkirsti jiems kelią ar juos sumažinti teisingomis priemonėmis, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje, įskaitant tuos, kuriems gresia energijos nepriteklius. Europos piliečiai ir toliau reiškia griežtas nuomones, kad tai, visų pirma, pasakytina apie klimato kaitą;

(6)

Sąjunga įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti visos Sąjungos ekonomikos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, 2020 m. gruodžio 17 d. UNFCCC sekretoriatui pateikusi atnaujintus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus;

(7)

priėmusi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119 (5), Sąjunga savo teisėje įtvirtino tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą ir po to užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų balansą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas ne vėliau kaip 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (išmetamą kiekį, likusį atėmus absorbentais pašalintą kiekį) Sąjungos viduje sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, ir nustatyta, kad Komisija turi stengtis suderinti visus būsimus priemonių projektus arba pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, įskaitant pasiūlymus dėl biudžeto, su to reglamento tikslais, o visais nesuderinimo atvejais prie tų pasiūlymų pridedamame poveikio vertinime nurodyti tokio nesuderinimo priežastis;

(8)

kad būtų sumažintas Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytas išmetamų teršalų kiekis, turi prisidėti visi ekonomikos sektoriai. Todėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (6) iš dalies keičiama, kad į ES apyvartinių taršos leidimų sistemą (ES ATLPS) būtų įtraukta jūrų transporto veikla, siekiant užtikrinti, kad ta veikla sąžiningai prisidėtų prie didesnių Sąjungos klimato srities tikslų ir Paryžiaus susitarimo tikslų. Todėl reikia iš dalies pakeisti ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/757 (7) siekiant atsižvelgti į jūrų transporto veiklos įtraukimą į ES ATLPS;

(9)

siekiant atsižvelgti į didesnius Sąjungos klimato srities tikslus ir Paryžiaus susitarimo tikslus, taip pat turėtų būti iš dalies pakeista Reglamento (ES) 2015/757 taikymo sritis. Kad Sąjungos arba pasaulio lygmeniu būtų galima taikyti rinka grindžiamas priemones, efektyvumo standartus ar kitas atitinkamas priemones, būtina patikima stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema. Nors anglies dioksidas (CO2) sudaro didžiąją dalį jūrų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nemažą tokių išmetamųjų teršalų dalį sudaro ir metanas (CH4) bei azoto suboksidas (N2O). Išmetamo CH4 ir N2O kiekio įtraukimas į Reglamentą (ES) 2015/757 padėtų išlaikyti aplinkosauginį naudingumą ir paskatintų taikyti gerąją praktiką ir turėtų įsigalioti nuo 2024 m. Bendrosios paskirties krovininiai laivai, kurių bendroji talpa ne didesnė kaip 5 000, bet ne mažesnė kaip 400, sudaro didelę visų bendrosios paskirties krovininių laivų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalį. Siekiant padidinti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos aplinkosauginį veiksmingumą, užtikrinti vienodas sąlygas ir sumažinti reikalavimų nesilaikymo riziką, nuo 2025 m. į Reglamentą (ES) 2015/757 turėtų būti įtraukti bendrosios paskirties krovininiai laivai, kurių bendroji talpa ne didesnė kaip 5 000, bet ne mažesnė kaip 400. Jūrinės veiklos laivai išmeta reikšmingą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetamųjų teršalų dalį. Todėl nuo 2025 m. tas reglamentas taip pat turėtų būti taikomas jūrinės veiklos laivams, kurių bendroji talpa yra 400 arba didesnė. Komisija iki 2024 m. gruodžio 31 d. turėtų įvertinti, ar į Reglamentą (ES) 2015/757 reikėtų įtraukti papildomų tipų laivus, kurių bendroji talpa ne didesnė kaip 5 000, bet ne mažesnė kaip 400;

(10)

Reglamentą (ES) 2015/757 reikėtų iš dalies pakeisti siekiant įpareigoti įmones pranešti bendrovės lygmens suvestinius išmetamo teršalų kiekio duomenis, teikti šiuos duomenis atsakingai administruojančiajai institucijai bei teikti tvirtinti tai institucijai patikrintus stebėsenos planus. Atlikdamas patikrinimus bendrovės lygmeniu, tikrintojas neturėtų tikrinti laivo lygmens išmetamo teršalų kiekio ataskaitų ar laivo lygmens išmetamo teršalų kiekio ataskaitų pasikeitus bendrovei, nes tos ataskaitos jau bus patikrintos laivo lygmeniu. Siekiant užtikrinti administravimo ir vykdymo užtikrinimo darną, už Reglamento (ES) 2015/757 laikymąsi atsakingas subjektas turėtų būti tas pats subjektas, kuris yra atsakingas už Direktyvos 2003/87/EB laikymąsi;

(11)

siekiant užtikrinti veiksmingą ES ATLPS taikymą administraciniu lygmeniu ir atsižvelgti į išmetamo CH4 ir N2O kiekio, taip pat jūrinės veiklos laivų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio įtraukimą į Reglamento (ES) 2015/757 taikymo sritį, Komisijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl išmetamųjų teršalų, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2015/757, stebėsenos metodų ir taisyklių bei ataskaitų teikimo taisyklių, taip pat bet kokios kitos tame reglamente išdėstytos atitinkamos informacijos, taisyklių dėl atsakingų administruojančių institucijų atliekamo stebėsenos planų ir jų pakeitimų patvirtinimo, dėl suvestinių išmetamųjų teršalų duomenų stebėsenos, ataskaitų ir duomenų teikimo bendrovės lygmeniu taisyklių, taip pat dėl bendrovės lygmens suvestinių išmetamo teršalų kiekio duomenų tikrinimo taisyklių ir dėl bendrovės lygmens suvestinių išmetamo teršalų kiekio duomenų tikrinimo ataskaitų rengimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (8) nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(12)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo taisykles, kurių reikia, kad ES ATLPS būtų taikoma ir jūrų transporto veiklai, ir numatyti papildomų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir papildomų laivų tipų išmetamų teršalų išmetimo stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir dėl priemonės masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(13)

todėl Reglamentas (ES) 2015/757 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) 2015/757 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) 2015/757 iš dalies keičiamas taip:

1)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„ 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB“;

2)

visame reglamente, išskyrus 2 straipsnį, 5 straipsnio 2 dalį ir 21 straipsnio 5 dalį bei I ir II priedus, terminas „CO2“ pakeičiamas terminu „šiltnamio efektą sukeliančios dujos“ ir padaromi visi būtini gramatiniai pakeitimai;

3)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos laivų, kurie atvyksta į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus, plaukioja po juos arba išvyksta iš jų, išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir kitos aktualios informacijos tikslios stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo taisyklės, siekiant paskatinti ekonomiškai efektyviu būdu mažinti jūrų transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.“

;

4)

2 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Šis reglamentas taikomas laivams, kurių bendroji talpa yra 5 000 arba didesnė, dėl jų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vykdant komercinius krovinių arba keleivių vežimo reisus iš paskutiniojo tokių laivų įplaukimo uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį įplaukimo uostą ir iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio įplaukimo uosto į kitą jų įplaukimo uostą, taip pat esant valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose įplaukimo uostuose.

1a.   Nuo 2025 m. sausio 1 d. šis reglamentas taip pat taikomas bendrosios paskirties krovininiams laivams, kurių bendroji talpa yra ne didesnė kaip 5 000, bet ne mažesnė kaip 400, dėl jų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vykdant komercinius krovinių arba keleivių vežimo reisus iš paskutiniojo jų įplaukimo uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį įplaukimo uostą ir iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio įplaukimo uosto į kitą jų įplaukimo uostą, taip pat esant valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose įplaukimo uostuose, taip pat jūrinės veiklos laivams, kurių bendroji talpa yra ne didesnė kaip 5 000, bet ne mažesnė kaip 400, dėl jų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vykdant reisus iš paskutiniojo jų įplaukimo uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį įplaukimo uostą ir iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio įplaukimo uosto į kitą jų įplaukimo uostą, taip pat esant valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose įplaukimo uostuose.

1b.   Nuo 2025 m. sausio 1 d. šis reglamentas taikomas laivams, kurių bendroji talpa yra 5 000 ir didesnė, dėl jų išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio vykdant reisus iš paskutiniojo jų įplaukimo uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį įplaukimo uostą ir iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio įplaukimo uosto į kitą jų įplaukimo uostą, taip pat esant valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose įplaukimo uostuose.

1c.   Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurioms taikomas šis reglamentas, yra šios:

a)

anglies dioksidas (CO2);

b)

kalbant apie išmetamuosius teršalus nuo 2024 m. – metanas (CH4) ir

c)

kalbant apie išmetamuosius teršalus nuo 2024 m. – azoto suboksidas (N2O).

Kai šiame reglamente nurodomas bendras suvestinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų arba bendras suvestinis išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, jis suprantamas kaip bendras suvestinis atskirai kiekvienų dujų išmestas kiekis.“

;

5)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

a–d punktai pakeičiami taip:

„a)

išmetamosios šiltnamio efektą sukeliančios dujos – šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms taikomas šis reglamentas pagal 2 straipsnio 1c dalies pirmą pastraipą, išmetimas iš laivų;

b)

įplaukimo uostas – įplaukimo uostas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (*1) 3 straipsnio z punkte;

c)

reisas – laivo judėjimas, kuris prasideda įplaukimo uoste arba jame baigiasi;

d)

bendrovė – laivybos bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio w punkte;

(*1)   2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).“;"

b)

m punktas pakeičiamas taip:

„m)

ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis nuo atitinkamų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; tuo atveju, kai reisas prasideda vienais, o baigiasi kitais metais, atitinkami duomenys priskiriami atitinkamiems metams;“;

c)

papildoma šiomis pastraipomis:

„p)

atsakinga administruojančioji institucija – laivybos bendrovę administruojanti institucija, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 3gf straipsnyje;

q)

bendrovės lygmens suvestiniai išmetamo teršalų kiekio duomenys – išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuriam taikoma Direktyva 2003/87/EB dėl jūrų transporto veiklos pagal tos direktyvos I priedą, ir apie kurį bendrovė turi pranešti pagal tą direktyvą visų laivų, už kuriuos ji yra atsakinga per ataskaitinį laikotarpį, atžvilgiu, suma.“;

6)

4 straipsnis papildomas šia dalimi:

„8.   Bendrovės pagal 11a straipsnį pateikia laivų, už kuriuos jos yra atsakingos per ataskaitinį laikotarpį, bendrovės lygmens suvestinius išmetamo teršalų kiekio duomenis.“

;

7)

5 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Komisijai pagal šio reglamento 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami šio reglamento I ir II priedai, siekiant atsižvelgti į tai, kad į šio reglamento taikymo sritį įtrauktas išmetamas CH4 ir N2O kiekis, taip pat jūrinės veiklos laivų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ir į Direktyvos 2003/87/EB pakeitimus, taip pat suderinti tuos priedus su įgyvendinimo aktais, priimtais pagal tos direktyvos 14 straipsnio 1 dalį, su atitinkamomis tarptautinėmis taisyklėmis ir tarptautiniais bei Europos standartais. Komisijai pagal šio reglamento 23 straipsnį taip pat suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais keičiami šio reglamento I ir II priedai, siekiant patobulinti juose išdėstytus stebėsenos metodų elementus atsižvelgiant į technologijų ir mokslo raidą ir siekiant užtikrinti, kad pagal Direktyvą 2003/87/EB sukurta ES apyvartinių taršos leidimų sistema (ES ATLPS) veiktų veiksmingai.

Iki 2023 m. spalio 1 d. Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais siekiama atsižvelgti į tai, kad į šio reglamento taikymo sritį įtrauktas išmetamas CH4 ir N2O kiekis, taip pat ir jūrinės veiklos laivų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje. CH4 ir N2O kiekio stebėsenos metodai grindžiami tais pačiais principais, kaip ir šio reglamento I priede nustatyti išmetamo CO2 kiekio stebėsenos metodai, su patikslinimais, kurie būtini atsižvelgiant į atitinkamų išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų pobūdį. Šio reglamento I priede nustatyti metodai ir šio reglamento II priede nustatytos taisyklės prireikus suderinami su Europos Parlamento ir Tarybos reglamente dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių ir mažo anglies dioksido kiekio kuro naudojimo jūrų transporto sektoriuje, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB, nustatytais metodais ir taisyklėmis.“

;

8)

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

bendrovės pavadinimas ir kontaktinio asmens adresas, telefono ir el. pašto duomenys, TJO suteiktas bendrovės ir registruotojo savininko unikalus identifikavimo numeris;“;

b)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Bendrovės naudoja standartizuotus stebėsenos planus, grindžiamus šablonais, ir jos tuos stebėsenos planus pateikia naudojant automatizuotas sistemas ir duomenų mainų formatus. Tuos šablonus, įskaitant technines jų vienodo taikymo taisykles, ir automatinio pateikimo technines taisykles įgyvendinimo aktais nustato Komisija. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

;

c)

papildomas šiomis dalimis:

„6.   Ne vėliau kaip 2024 m. balandžio 1 d. bendrovės atsakingai administruojančiajai institucijai pateikia kiekvieno jų laivo, patenkančio į šio reglamento taikymo sritį, stebėsenos planą, kurį tikrintojas pirmiausia turi įvertinti kaip atitinkantį šį reglamentą ir kuriame atsižvelgiama į išmetamo CH4 ir N2O kiekio įtraukimą į šio reglamento taikymo sritį.

7.   Nepaisant 6 dalies, laivams, pirmą kartą patenkantiems į šio reglamento taikymo sritį po 2024 m. sausio 1 d., skirtą stebėsenos planą pagal šio reglamento reikalavimus bendrovės nepagrįstai nedelsdamos atsakingai administruojančiajai institucijai pateikia ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo kiekvieno laivo pirmojo įplaukimo į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą.

8.   Ne vėliau kaip 2025 m. birželio 6 d. atsakingos administruojančios institucijos patvirtina bendrovių pateiktus stebėsenos planus pagal Komisijos pagal šios dalies trečią pastraipą priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytas taisykles. Laivams, pirmą kartą patenkantiems į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį po 2024 m. sausio 1 d., skirtą pateiktą stebėsenos planą atsakinga administruojančioji institucija pateikia per keturis mėnesius nuo laivo pirmojo įplaukimo į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą pagal Komisijos pagal šios dalies trečią pastraipą priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytas taisykles.

Ne vėliau kaip 2023 m. spalio 1 d. Komisija pagal 23 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami 6–10 straipsniai dėl tuose straipsniuose esamų stebėsenos planų taisyklių, siekiant atsižvelgti į tai, kad į šio reglamento taikymo sritį įtrauktas išmetamas CH4 ir N2O kiekis, taip pat jūrinės veiklos laivų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.

Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl atsakingų administruojančių institucijų suteikiamo stebėsenos planų patvirtinimo.“

;

9)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Tikrintojas pagal 13 straipsnio 1 dalį patikrina pagal šio straipsnio 2 dalies b, c ir d punktus padarytus stebėsenos plano pakeitimus. Atlikęs patikrinimą tikrintojas bendrovei praneša apie tai, ar tie pakeitimai atitinka reikalavimus. Bendrovė, gavusi tikrintojo pranešimą, kad stebėsenos planas atitinka reikalavimus, pateikia pakeistą stebėsenos planą atsakingai administruojančiajai institucijai.“

;

b)

papildoma šia dalimi:

„5.   Atsakinga administruojančioji institucija patvirtina stebėsenos plano pakeitimus pagal 2 dalies a–d punktus remdamasi Komisijos pagal šios dalies antrą pastraipą priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytomis taisyklėmis.

Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl atsakingų administruojančių institucijų suteikiamo stebėsenos planų pakeitimų patvirtinimo.“

;

10)

10 straipsnio pirma pastraipa papildoma šiuo punktu:

„k)

bendrą suvestinį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms taikoma Direktyva 2003/87/EB, kiekį, susijusį su jūrų transporto veikla pagal tos direktyvos I priedą, apie kurį turi būti pranešama pagal tą direktyvą, kartu pateikiant būtiną informaciją, kuria pagrindžiamas bet kurios atitinkamos nuo tos direktyvos 12 straipsnio 3 dalies nukrypti leidžiančios nuostatos, numatytos tos direktyvos 12 straipsnio 3-e–3-b dalyse, taikymas.“;

11)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Nuo 2025 m. ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. bendrovės atsakingai administruojančiai institucijai, su valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų vėliavos valstybių institucijoms ir Komisijai pateikia kiekvieno laivo, už kurį jos yra atsakingos, viso praėjusių metų ataskaitinio laikotarpio išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitą, kurią tikrintojas pagal 13 straipsnį patikrino kaip tinkamą. Atsakinga administruojančioji institucija gali prašyti bendrovių pateikti savo išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitas anksčiau nei kovo 31 d., bet ne anksčiau nei vasario 28 d.“;

b)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Pasikeitus bendrovei, ankstesnė bendrovė savo atsakingai administruojančiajai institucijai, su valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų vėliavos valstybių institucijoms, naujajai bendrovei ir Komisijai kuo anksčiau, kaip tai praktiškai įmanoma, iki pakeitimo užbaigimo dienos ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos pateikia ataskaitą, kurioje nurodomi tie patys duomenys kaip ir 1 dalyje nurodytoje išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitoje, tačiau tik už laikotarpį, kuriuo ji buvo atsakinga už vykdomą veiklą.“

;

c)

papildoma šia dalimi:

„4.   Ne vėliau kaip 2023 m. spalio 1 d. Komisija pagal 23 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami 11, 11a ir 12 straipsniai dėl ataskaitų teikimo taisyklių, siekiant atsižvelgti į tai, kad į šio reglamento taikymo sritį įtrauktas išmetamas CH4 ir N2O kiekis, taip pat jūrinės veiklos laivų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis.“

;

12)

įterpiamas šis straipsnis:

„11a straipsnis

Ataskaitų teikimas ir suvestinių išmetamo teršalų kiekio duomenų teikimas bendrovės lygmeniu

1.   Bendrovės nustato ataskaitinio laikotarpio bendrovės lygmens suvestinius išmetamo teršalų kiekio duomenis remdamosi išmetamo teršalų kiekio ataskaitos ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos duomenimis dėl kiekvieno laivo, už kurį jos atsako per ataskaitinį laikotarpį, laikydamosi pagal šio straipsnio 4 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytų taisyklių.

2.   Nuo 2025 m. bendrovės iki kiekvienų metų kovo 31 m. atsakingai administruojančiajai institucijai pateikia bendrovės lygmens suvestinius išmetamo teršalų kiekio duomenis, į kuriuos įtrauktas praėjusių metų ataskaitinio laikotarpio išmetamas teršalų kiekis, apie kurį reikia pranešti pagal Direktyvą 2003/87/EB vykdant jūrų transporto veiklą, laikantis pagal šio straipsnio 4 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytų taisyklių, ir kuris buvo patikrintas pagal šio reglamento III skyrių.

3.   Atsakinga administruojančioji institucija gali prašyti bendrovių pateikti 2 dalyje nurodytus patikrintus bendrovės lygmens suvestinius išmetamo teršalų kiekio duomenis anksčiau nei kovo 31 d., bet ne anksčiau nei vasario 28 d.

4.   Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl bendrovės lygmens suvestinių išmetamo teršalų kiekio duomenų stebėsenos ir ataskaitų teikimo ir bendrovės lygmens suvestinių išmetamo teršalų kiekio duomenų teikimo atsakingai administruojančiajai institucijai.“

;

13)

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

pavadinimas pakeičiamas taip:

„Išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos forma ir bendrovės lygmens suvestinių išmetamo teršalų kiekio duomenų teikimas“;

b)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Išmetamo teršalų kiekio ataskaita ir bendrovės lygmens suvestiniai išmetamo teršalų kiekio duomenys teikiami naudojant automatizuotas sistemas ir duomenų mainų formatus, įskaitant elektroninius šablonus.“

;

14)

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Tikrintojas įvertina išmetamųjų teršalų ataskaitos ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos atitiktį 8–12 straipsniuose ir I ir II prieduose nustatytiems reikalavimams.“

;

b)

papildomas šiomis dalimis:

„5.   Tikrintojas įvertina bendrovės lygmens suvestinių išmetamo teršalų kiekio duomenų atitiktį pagal 6 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytiems reikalavimams.

Jeigu tikrintojas pakankamai užtikrintai prieina prie išvados, kad bendrovės lygmens suvestiniuose išmetamo teršalų kiekio duomenyse reikšmingų iškraipymų nėra, tikrintojas parengia tikrinimo ataskaitą, kurioje konstatuoja, kad bendrovės lygmens suvestiniai išmetamo teršalų kiekio duomenys patikrinti ir laikomi patenkinamais remiantis pagal 6 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytomis taisyklėmis.

6.   Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl bendrovės lygmens suvestinių išmetamo teršalų kiekio duomenų tikrinimo ir tikrinimo ataskaitos, įskaitant tikrinimo metodus ir tikrinimo procedūrą, paskelbimo.“

;

15)

14 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d)

apskaičiavimai, kuriais atlikus nustatomas bendras išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir bendras suvestinis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurioms taikoma Direktyva 2003/87/EB, kiekis, susijęs su jūrų transporto veikla pagal tos direktyvos I priedą, apie kurį turi būti pranešama pagal tą direktyvą;“;

b)

papildoma šia dalimi:

„4.   Atlikdamas bendrovės lygmens suvestinių išmetamo teršalų kiekio duomenų tikrinimą, tikrintojas įvertina pateiktų duomenų išsamumą ir jų suderinamumą su bendrovės pateikta informacija, įskaitant jos patikrinto išmetamo teršalų kiekio ataskaitas ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas ataskaitas.“

;

16)

15 straipsnis papildomas šia dalimi:

„6.   Tikrindami bendrovės lygmens suvestinius išmetamo teršalų kiekio duomenis, tikrintojas ir bendrovė laikosi pagal 13 straipsnio 6 dalį priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytų tikrinimo taisyklių. Tikrintojas netikrina kiekvieno laivo, už kurį atsakinga bendrovė, išmetamo teršalų kiekio ataskaitos ir 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos ataskaitos.“

;

17)

16 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Tikrintojus, kurie vertina stebėsenos planus, išmetamo teršalų kiekio ataskaitas, ataskaitas, nurodytas šio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje, ir bendrovės lygmens suvestinius išmetamo teršalų kiekio duomenis ir pateikia šio reglamento 13 straipsnio 3 ir 5 dalyse nurodytas tikrinimo ataskaitas ir šio reglamento 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atitikties patvirtinimo dokumentus, veiklai, kuriai taikomas šis reglamentas, vykdyti akredituoja nacionalinė akreditavimo įstaiga pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008.“

;

18)

20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Laivas, kuris nesilaikė stebėsenos ir ataskaitų teikimo pareigų du ar daugiau vienas po kito einančių ataskaitinių laikotarpių, atveju, ir kai kitomis vykdymo užtikrinimo priemonėms šių pareigų laikymosi užtikrinti nepavyko, atvykimo uosto valstybės narės kompetentinga institucija gali, suteikusi galimybę atitinkamai bendrovei pateikti savo pastabas, priimti draudimo įplaukti nurodymą, apie kurį pranešama Komisijai, Europos jūrų saugumo agentūrai (EMSA), kitoms valstybėms narėms ir atitinkamai vėliavos valstybei. Priėmus tokį draudimo įplaukti nurodymą, kiekviena valstybė narė, išskyrus valstybę narę, su kurios vėliava plaukioja laivas, atsisako įleisti atitinkamą laivą į visus savo uostus, kol bendrovė įvykdys 11 ir 18 straipsniuose nustatytas stebėsenos ir ataskaitų teikimo pareigas. Kai toks laivas plaukioja su valstybės narės vėliava ir įplaukia arba yra viename iš jos uostų, atitinkama valstybė narė, suteikusi atitinkamai bendrovei galimybę pateikti savo pastabas, sulaiko laivą, kol bendrovė įvykdo stebėsenos ir ataskaitų teikimo pareigas.

Jei pirmoje pastraipoje nurodytas laivas randamas viename iš valstybės narės, su kurios vėliava laivas plaukioja, uostų, atitinkama valstybė narė, suteikusi atitinkamai bendrovei galimybę pateikti savo pastabas, gali paskelbti draudimą plaukioti su jos vėliava tol, kol bendrovė įvykdys stebėsenos ir ataskaitų teikimo pareigas. Valstybė narė apie tai praneša Komisijai, EMSA ir kitoms valstybėms narėms.

Tų stebėsenos ir ataskaitų teikimo pareigų įvykdymas patvirtinamas pateikiant draudimo įplaukti nurodymą paskelbusiai nacionalinei kompetentingai institucijai pranešimą apie galiojantį atitikties patvirtinimo dokumentą. Šia dalimi nedaromas poveikis tarptautinėms laivybos taisyklėms, taikytinoms nelaimės ištiktiems laivams.“

;

b)

5 dalis papildoma šia pastraipa:

„Galimybė nukrypti pagal pirmą pastraipą netaikoma valstybėms narėms, kurių atsakinga institucija yra administruojančioji atsakinga institucija.“;

19)

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

laivo identifikavimo duomenys (pavadinimas, bendrovė, TJO identifikavimo numeris ir registracijos arba prirašymo uostas);“;

b)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Komisija kas dvejus metus įvertina bendrą jūrų transporto sektoriaus poveikį pasaulio klimatui, įskaitant CO2 išmetamuosius teršalus arba su CO2 nesusijusias šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir daleles, kurių visuotinio atšilimo potencialas nepatenka į šio reglamento taikymo sritį, poveikį.“

;

20)

įterpiamas šis straipsnis:

„22a straipsnis

Peržiūra

Komisija ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. peržiūri šį reglamentą, visų pirma atsižvelgdama į jį įgyvendinant įgytą papildomą patirtį, inter alia, siekiant į šio reglamento taikymo sritį įtraukti laivus, kurių bendroji talpa yra ne didesnė kaip 5 000, bet ne mažesnė kaip 400, kad vėliau juos būtų galima įtraukti į Direktyvą 2003/87/EB arba pasiūlyti kitų priemonių, kuriomis būtų mažinamas tokių laivų išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Prireikus prie tos peržiūros pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas šis reglamentas.“

;

21)

23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.   5 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2015 m. liepos 1 d.

6 straipsnio 8 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje, 11 straipsnio 4 dalyje, 11a straipsnio 4 dalyje ir 13 straipsnio 6 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2023 m. birželio 5 d.

Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki atitinkamo penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 8 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje, 11 straipsnio 4 dalyje, 11a straipsnio 4 dalyje, 13 straipsnio 6 dalyje, 15 straipsnio 5 dalyje ir 16 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.“

;

b)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Pagal 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 8 dalį, 7 straipsnio 5 dalį, 11 straipsnio 4 dalį, 11a straipsnio 4 dalį, 13 straipsnio 6 dalį, 15 straipsnio 5 dalį ar 16 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

Tačiau šios dalies pirmos pastraipos paskutinis sakinys netaikomas deleguotiesiems aktams, priimtiems iki 2023 m. spalio 1 d. pagal 5 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, 6 straipsnio 8 dalies antrą pastraipą ar 11 straipsnio 4 dalį.“

2 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2023 m. birželio 5 d. Tačiau šio reglamento 1 straipsnio 5 punkto a papunktis ir 5 punkto b papunktis, kiek tai susiję su Reglamento (ES) 2015/757 3 straipsnio b, d ir m punktais, taikomi nuo 2024 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2023 m. gegužės 10 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. ROSWALL


(1)   OL C 152, 2022 4 6, p. 175.

(2)   OL C 301, 2022 8 5, p. 116.

(3)   2023 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2023 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas.

(4)   OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

(5)   2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

(6)   2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(7)   2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 123, 2015 5 19, p. 55).

(8)   OL L 123, 2016 5 12, p. 1.


DIREKTYVOS

2023 5 16   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 130/115


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2023/958

2023 m. gegužės 10 d.

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, kiek tai susiję su aviacijos sektoriaus indėliu siekiant visos Sąjungos ekonomikos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo ir tinkamu pasaulinės rinkos priemonės įgyvendinimu

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

siekiant skatinti taupiai ir ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (4) nustatyta Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Aviacijos veikla į ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ES ATLPS) įtraukta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/101/EB (5). Europos Sąjunga turi kompetenciją išplėsti ES ATLPS taikymo sritį, kad ji apimtų visus skrydžius iš valstybėje narėje esančio aerodromo arba į jį;

(2)

aplinkos apsauga yra vienas iš svarbiausių iššūkių, su kuriais susiduria Sąjunga ir kitos pasaulio šalys. Paryžiaus susitarimas, priimtas 2015 m. gruodžio 12 d. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (angl. UNFCCC), įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. (toliau – Paryžiaus susitarimas) (6). Paryžiaus susitarimo šalys susitarė užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad jis neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Tas įsipareigojimas buvo sustiprintas 2021 m. lapkričio 13 d. pagal UNFCCC priimtu Glazgo klimato paktu, kuriame UNFCCC šalių konferencija, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo šalių susirinkimas, pripažįsta, jog užtikrinus, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas neviršytų 1,5 °C, palyginti su ikipramoniniu lygiu, būtų reikšmingai sumažinta klimato kaitos rizika ir poveikis, ir tos šalys įsipareigojo iki 2022 m. pabaigos sugriežtinti savo 2030 m. tikslus, kad paspartintų klimato srities veiksmus šį lemiamą dešimtmetį ir panaikintų užmojų spragą siekiant 1,5 °C tikslo. Kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslai, prie išmetamų ŠESD kiekio mažinimo tikslo turėtų prisidėti visi ekonomikos sektoriai, įskaitant ir tarptautinės aviacijos sektorių;

(3)

aviacijos sektoriui tenka 2–3 % viso pasaulyje išmetamo CO2 kiekio, o bendras aviacijos poveikis klimatui yra bent dvigubai didesnis už vien CO2 poveikį. Aviacija yra antra pagal dydį poveikį klimatui daranti transporto rūšis po kelių transporto. 2022 m. Europos saugios oro navigacijos organizacija (Eurokontrolė) numatė, kad iki 2050 m. aviacijos sektoriaus veikla išaugs 44 %, palyginti su 2019 m. Poreikis imtis veiksmų siekiant sumažinti išmetamo CO2 kiekį tampa vis aktualesnis, kaip teigiama Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 2021 m. rugpjūčio 7 d. ataskaitoje „Klimato kaita 2021 m.: pagrindimas gamtos mokslu“ (angl. „Climate Change 2021: The Physical Science Basis“), 2022 m. vasario 28 d. ataskaitoje „Klimato kaita 2022 m.: padariniai, prisitaikymas ir pažeidžiamumas“ (angl. „Climate Change 2022: Impacts, Adaptation and Vulnerability“) ir 2022 m. balandžio 4 d. ataskaitoje „Klimato kaita 2022 m.: klimato kaitos švelninimas“. Toje 2022 m. balandžio 4 d. ataskaitoje „Klimato kaita 2022 m.: klimato kaitos švelninimas“ nurodoma, kad tarptautinė aviacija yra sektorius, kurio sektoriniuose susitarimuose nustatytų klimato kaitos švelninimo tikslų toli gražu nepakanka, kad būtų pasiektas Paryžiaus susitarime numatytas ilgalaikis temperatūros tikslas. Todėl Sąjunga turėtų atsižvelgti į poreikį nedelsiant imtis veiksmų, didindama savo pastangas ir įsitvirtindama kaip tarptautinė kovos su klimato kaita lyderė;

(4)

2018 m. birželio 27 d. įvykusiame 214-osios sesijos dešimtajame posėdyje Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (angl. ICAO) taryba priėmė 1944 m. gruodžio 7 d. pasirašytos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencijos (toliau – Čikagos konvencija) 16 priedo IV tomo „Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistema (angl. CORSIA)“, pirmą redakciją, kuria nustatomi CORSIA skirti tarptautiniai standartai ir rekomenduojama praktika dėl aplinkos apsaugos (toliau – angl. CORSIA SARP). Sąjunga ir jos valstybės narės pagal Tarybos sprendimą (ES) 2020/954 (7) įgyvendina CORSIA nuo pat 2021–2023 m. bandomojo etapo pradžios;

(5)

pagal Tarybos sprendimą (ES) 2018/2027 (8) valstybės narės pranešė ICAO sekretoriatui apie CORSIA ir ES ATLPS skirtumus. Tikslas buvo išsaugoti Sąjungos acquis bei politikos priemonių prerogatyvas ateityje, nesumažinti Sąjungos klimato politikos užmojo ir išlaikyti išimtinius Europos Parlamento ir Tarybos vaidmenis sprendžiant dėl Sąjungos teisės turinio. Priėmus šią direktyvą, ICAO sekretoriatui pateiktas pranešimas apie CORSIA ir ES ATLPS skirtumus turėtų būti atnaujintas parengiant antrąjį pranešimą apie skirtumus, atitinkantį Sąjungos teisę, siekiant atsižvelgti į Direktyvos 2003/87/EB peržiūras;

(6)

spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus yra pagrindiniai uždaviniai, išdėstyti 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ (toliau – Europos žaliasis kursas);

(7)

2020 m. gruodžio 17 d. UNFCCC sekretoriatui pateiktame atnaujintame nacionaliniu lygmeniu nustatytų Sąjungos ir jos valstybių narių įpareigojančių veiksmų plane Sąjunga įsipareigojo iki 2030 m. visos savo ekonomikos grynąjį išmetamą ŠESD kiekį sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu. Aviacijos sektorius turėtų prisidėti prie tų išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo pastangų;

(8)

priimdama Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119 (9), Sąjunga teisės aktuose įtvirtino tikslą vėliausiai 2050 m. sumažinti grynąjį išmetamą ŠESD kiekį iki nulio ir tikslą vėliau atitinkamai pasiekti neigiamą išmetamo ŠESD kiekio balansą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos vidaus tarpinis klimato politikos tikslas iki 2030 m. grynąjį išmetamą ŠESD kiekį (t. y. išmetamą kiekį, likusį atėmus absorbentais pašalintą kiekį) sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu;

(9)

šia direktyva pateikti pakeitimai yra labai svarbūs siekiant užtikrinti ES ATLPS vientisumą ir veiksmingai ją valdyti, kad ja, kaip politikos priemone, būtų prisidedama prie Sąjungos tikslų – iki 2030 m. sumažinti grynąjį išmetamą ŠESD kiekį bent jau 55 % ir pasiekti poveikio klimatui neutralumą ne vėliau kaip iki 2050 m. – įgyvendinimo, o po to – prie tikslo siekti neigiamo išmetamų teršalų kiekio, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinimo. Todėl tais pakeitimais taip pat siekiama įgyvendinti Sąjungos įsipareigojimus pagal Paryžiaus susitarimą, kiek tai susiję su aviacija. Todėl bendras aviacijos apyvartinių taršos leidimų skaičius turėtų būti konsoliduotas ir jam turėtų būti taikomas linijinis mažinimo koeficientas, kaip nurodyta Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnyje;

(10)

aviacijos sektorius daro poveikį klimatui, į aplinką išmesdamas ne tik CO2, bet ir kitus teršalus, pvz., azoto oksidus (NOx), suodžių daleles, oksiduotas sieros rūšis ir išleidžiamus vandens garus, ir dėl šių teršalų atmosferoje sukeldamas žalingus procesus, pavyzdžiui, ozono ir kondensacinių pėdsakų susidarymą. Tokių išmetamųjų teršalų (ne CO2) poveikis klimatui priklauso nuo naudojamų degalų ir variklių tipo, nuo teršalų išmetimo vietos, visų pirma nuo orlaivio kreiserinio aukščio, jo padėties platumos ir (arba) ilgumos atžvilgiu, taip pat nuo teršalų išmetimo laiko ir oro sąlygų tuo metu. Remiantis 2006 m. Komisijos atliktu aviacijos įtraukimo į ES ATLPS poveikio vertinimu, Direktyvoje 2008/101/EB pripažinta, kad aviacijos sektoriaus išmetami kiti nei CO2 teršalai daro poveikį pasaulio klimatui. Direktyvos 2003/87/EB su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410 (10), 30 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad Komisija iki 2020 m. sausio 1 d. pateiktų atnaujintą aviacijos sektoriaus kitų nei CO2 teršalų poveikio analizę ir prireikus prie jos pridėtų pasiūlymą, kaip geriausiai tą poveikį pašalinti. Siekdama įvykdyti tą reikalavimą, Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) atliko atnaujintą aviacijos sektoriaus išmetamų kitų nei CO2 teršalų poveikio klimato kaitai analizę ir 2020 m. lapkričio 23 d. paskelbė savo tyrimą. To tyrimo išvados patvirtino tai, kas anksčiau buvo numanoma, t. y. kad aviacijos sektoriaus išmetamų kitų nei CO2 teršalų bendras poveikis klimatui yra bent jau toks pat reikšmingas kaip vien CO2 poveikis;

(11)

iš 2020 m. lapkričio 23 d. EASA tyrimo išvadų matyti, kad, laikantis atsargumo principo, į su CO2 nesusijusį aviacijos poveikį nebegali būti neatsižvelgiama. Siekiant sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį pagal Paryžiaus susitarimą, reikalingos Sąjungos reguliavimo priemonės. Todėl Komisija turėtų sukurti su CO2 nesusijusio aviacijos poveikio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą. Remdamasi tos sistemos rezultatais, Komisija ne vėliau kaip iki 2028 m. sausio 1 d. turėtų pateikti ataskaitą, ir, kai tikslinga remiantis poveikio ataskaita, – pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame būtų nustatytos su CO2 nesusijusio aviacijos poveikio mažinimo priemonės, išplečiant ES ATLPS taikymo sritį, kad ji apimtų tokį poveikį;

(12)

norint pasiekti didesnį klimato srities užmojį reikės kuo daugiau išteklių skirti su klimato kaita susijusiai pertvarkai, kuri taip pat turėtų būti teisingos pertvarkos dalis. Todėl visos aukciono pajamos, kurios nepervedamos į Sąjungos biudžetą, turėtų būti skirtos su klimatu susijusiems tikslams;

(13)

bendras aviacijos apyvartinių taršos leidimų skaičius turėtų būti konsoliduotas taip, kad apimtų apyvartinių taršos leidimų paskirstymą skrydžiams, už kuriuos apyvartinių taršos leidimų turi būti atsisakyta pagal Direktyvą 2003/87/EB. Apyvartinių taršos leidimų paskirstymas 2024 m. turėtų būti pagrįstas 2023 m. bendru aktyviai veiklą vykdantiems orlaivių naudotojams skirtų leidimų skaičiumi, sumažintu taikant linijinį mažinimo koeficientą, kaip nurodyta toje direktyvoje. Paskirstymo lygis turėtų būti padidintas siekiant atsižvelgti į maršrutus, kuriems 2023 m. ES ATLPS netaikyta, o nuo 2024 m. jau bus taikoma;

(14)

sekančiais metais po šios direktyvos įsigaliojimo datos daugiau apyvartinių taršos leidimų aviacijos sektoriui turėtų būti paskirstoma parduodant juos aukcionuose, atsižvelgiant į tai, kad sektorius gali padidėjusias su CO2 susijusias išlaidas perkelti vartotojams. 2024 ir 2025 m. turėtų būti laipsniškai atsisakyta paskirstyti nemokamus apyvartinius taršos leidimus, o nuo 2026 m. visi apyvartiniai taršos leidimai turėtų būti parduodami aukcionuose;

(15)

Direktyva 2003/87/EB turėtų būti prisidedama prie komercinio oro transporto dekarbonizacijos skatinimo. Perėjimas nuo iškastinio kuro prie tvaresnių degalų būtų svarbus siekiant šios dekarbonizacijos. Tačiau, atsižvelgiant į didelį orlaivių naudotojų konkurencijos lygį, tvarių aviacijos degalų Sąjungos rinkos plėtojimą ir didelį iškastinio žibalo ir tvarių aviacinių degalų kainų skirtumą, šis perėjimas turėtų būti remiamas teikiant paskatas pirmiesiems permainas įvykdžiusiems subjektams. Todėl laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. turėtų būti rezervuota 20 mln. apyvartinių taršos leidimų, kurie turėtų būti skirti daliai atskirų orlaivių naudotojų likusio kainų skirtumo tarp iškastinio žibalo ir reikalavimus atitinkančių aviacinių degalų padengti. Tie apyvartiniai taršos leidimai turėtų būti gaunami iš visų aviacijos turimų apyvartinių taršos leidimų fondo ir turėtų būti paskirstomi nediskriminaciniu būdu tik skrydžiams, kuriems taikomas Direktyvoje 2003/87/EB numatytas apyvartinių taršos leidimų atsisakymo įsipareigojimas. Remdamasi to rezervo veikimo įvertinimu, Komisija gali nuspręsti pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad paskirstytų ribotą ir konkretų terminą galiojančių apyvartinių taršos leidimų skaičių. Toks paskirstymas turėtų tęstis tik iki 2034 m. gruodžio 31 d.;

(16)

komerciniai skrydžiai viršgarsiniais lėktuvais nustojo būti prieinami, be kita ko, dėl neproporcingai didelės žalos, kurią jie sukėlė aplinkai. Nepaisant to, dabartinės tendencijos rodo, kad intensyviai atliekami moksliniai tyrimai siekiant vėl pradėti naudoti viršgarsinę aviaciją. Teigiama skrydžio greičio ir degant kurui išmetamų teršalų koreliacija pateisina skirtingą ikigarsinių ir viršgarsinių skrydžių traktavimą. Todėl tikslinga galimiems būsimiems viršgarsiniams skrydžiams netaikyti šia direktyva skiriamos paramos neiškastiniam kurui;

(17)

taip pat turėtų būti iš dalies pakeistos Direktyvos 2003/87/EB nuostatos dėl priimtinų atitikties vienetų, kad būtų atsižvelgta į 2019 m. kovo mėn. vykusioje ICAO tarybos 216-ojoje sesijoje priimtus CORSIA išmetamų teršalų vienetų tinkamumo kriterijus, kurie yra esminė CORSIA sistemos dalis. Sąjungoje įsisteigę orlaivių naudotojai turėtų turėti galimybę naudoti atitikties CORSIA vienetus skrydžiams į trečiąsias šalis, kurios laikomos dalyvaujančiomis CORSIA sistemoje, iš jų ir tarp jų. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungai įgyvendinant CORSIA būtų padedama siekti Paryžiaus susitarimo tikslų ir skatinama plačiai dalyvauti CORSIA sistemoje, atitikties vienetai turėtų būti suteikiami valstybėse, kurios yra Paryžiaus susitarimo šalys ir kurios dalyvauja CORSIA sistemoje, vengiant dvigubos apskaitos;

(18)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas naudotis vienetais pagal Direktyvą 2003/87/EB, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti sąrašą vienetų, kuriuos ICAO taryba laiko priimtinais siekiant laikytis CORSIA taisyklių ir kurie atitinka šioje direktyvoje nustatytas tinkamumo sąlygas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (11);

(19)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, kad būtų nustatytos reikiamos priemonės dėl dalyvaujančių šalių leidimo, būtų laiku koreguojamos iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamo ŠESD kiekio ir absorbentais pašalinamo jų kiekio, įtraukto į dalyvaujančių šalių nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, ataskaitos, taip pat būtų išvengta dvigubos apskaitos bei grynojo pasaulyje išmetamo ŠESD kiekio didėjimo, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti išsamius tokių priemonių reikalavimus. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(20)

siekiant užtikrinti vienodas CORSIA kompensavimo reikalavimų, taikomų Sąjungoje įsisteigusiems orlaivių naudotojams, apskaičiavimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti atitinkami įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(21)

kadangi atsakomybė už CORSIA įgyvendinimą ir užtikrinimą, kad ne Sąjungoje įsisteigę orlaivių naudotojai laikytųsi tos sistemos reikalavimų, tenka tik tų orlaivių naudotojų buveinės šaliai, neturėtų būti reikalaujama, kad ne Sąjungoje įsisteigę orlaivių naudotojai panaikintų vienetus siekiant užtikrinti atitiktį CORSIA reikalavimams pagal šią direktyvą;

(22)

kadangi atsakomybė už CORSIA įgyvendinimą ir užtikrinimą, kad ne Sąjungoje įsisteigę orlaivių naudotojai laikytųsi tos sistemos reikalavimų, tenka tik tų orlaivių naudotojų buveinės šaliai, kai ne Sąjungoje įsisteigęs orlaivio naudotojas yra atsakingas už didelį teršalų, išmetamų vykdant skrydžius Europos ekonominės erdvės (EEE) viduje arba skrydžius iš EEE esančio aerodromo į Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje esantį aerodromą, kiekį, šalis, kurioje yra įsisteigęs tas orlaivio naudotojas, taip pat gali pranešti apie skirtumus, susijusius su CORSIA taikymu skrydžiams Europos viduje. Direktyva 2003/87/EB turėtų būti nuolat peržiūrima atsižvelgiant į pokyčius tuo atžvilgiu;

(23)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas maršrutų atžvilgiu, skrydžiams, vykdomiems į valstybes ir iš valstybių, kurios netaiko CORSIA Sąjungos teisės tikslais, išskyrus skrydžius iš EEE esančio aerodromo ir į EEE, Šveicarijoje arba Jungtinėje Karalystėje esantį aerodromą, neturėtų būti taikomas įsipareigojimas atsisakyti apyvartinių taršos leidimų arba panaikinti vienetų. Siekiant skatinti visapusišką CORSIA įgyvendinimą nuo 2027 m., išimtis turėtų būti taikoma tik teršalų kiekiui, išmestam iki 2026 m. gruodžio 31 d., kiek tai susiję su apyvartinių taršos leidimų atsisakymu;

(24)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnyje nustatyta, kad Sąjungos aplinkos politika turi padėti skatinti tarptautinio lygmens kovos su klimato kaita priemones, ir reikalaujama, kad atitinkamose savo kompetencijos srityse Sąjunga ir valstybės narės bendradarbiautų su trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis. Tie tikslai taip pat svarbūs ICAO ir tolesniam CORSIA plėtojimui;

(25)

duomenų skaidrumas ir galimybė visuomenei susipažinti su informacija yra labai svarbūs siekiant pagerinti atskaitomybę ir vykdymo užtikrinimą. Todėl Komisija turėtų naudotojams patogiu būdu skelbti duomenis apie orlaivio naudotojų išmetamą teršalų kiekį ir kompensavimą. Toks paskelbimas padėtų įvertinti CORSIA poveikį pasaulyje išmetamo CO2 kiekio mažinimui ir jos vaidmenį siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų;

(26)

skrydžiams į mažiausiai išsivysčiusias šalis ir mažas besivystančias salų valstybes, kaip apibrėžia Jungtinės Tautos, kurios netaiko CORSIA Sąjungos teisės tikslais, išskyrus valstybes, kurių BVP vienam gyventojui yra lygus Sąjungos vidurkiui arba už jį didesnis, neturėtų būti taikomas įsipareigojimas atsisakyti apyvartinių taršos leidimų arba panaikinti vienetų. Ta išimtis turėtų galioti visą laiką;

(27)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas, pagal kurias orlaivių naudotojams netaikomi kompensavimo reikalavimai, kaip nustatyta šioje direktyvoje, kiek tai susiję su teršalų kiekiais, išmetamais vykdant skrydžius į pagal savo vidaus teisę ne taip griežtai CORSIA taikančias arba neužtikrinančias CORSIA nuostatų vykdymo visiems orlaivių naudotojams vienodomis sąlygomis pagal šią direktyvą, valstybes ir iš jų, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai atleisti Sąjungoje įsisteigusius orlaivių naudotojus nuo kompensavimo reikalavimų, kiek tai susiję su vykdant skrydžius išmetamais teršalais, kai dėl ne tokio griežto CORSIA įgyvendinimo ar vykdymo užtikrinimo trečiosiose šalyse labai iškreipiama konkurencija, o tai kenkia Sąjungoje įsisteigusiems orlaivių naudotojams. Konkurencija gali būti iškreipiama dėl ne tokio griežto požiūrio į kompensacijai tinkamus vienetus ar dvigubos apskaitos nuostatų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(28)

siekiant užtikrinti, kad skrydžiams maršrutais tarp dviejų skirtingų CORSIA taikančių valstybių, būtų taikomos vienodos sąlygos, kai tos valstybės leidžia orlaivių naudotojams naudoti kitus vienetus, nei nurodyti atitikties vienetų sąraše, priimtame remiantis įgyvendinimo aktu pagal šią direktyvą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai leisti valstybėje narėje įsisteigusiems orlaivių naudotojams naudoti kitas vienetų rūšis, nei nurodytos tame atitikties vienetų sąraše, arba nesilaikyti šioje direktyvoje pateiktų vienetų tinkamumo sąlygų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(29)

Komisija turėtų pateikti ataskaitą dėl CORSIA ir ICAO priemonių rinkinio įgyvendinimo, kad iki 2050 m. būtų pasiektas tarptautinės aviacijos ilgalaikis bendrasis tikslas dėl nulinio išmetamo anglies dioksido kiekio (toliau – ilgalaikis bendrasis tikslas), patvirtintas 41-ojoje ICAO asamblėjoje 2022 m. spalio 7 d.;

(30)

siekdama paspartinti ICAO pažangą, Sąjunga tris kartus priėmė tam tikrą laiką galiojančias nuo ES ATLPS nukrypti leidžiančias nuostatas, pagal kurias įpareigojimai laikytis ES ATLPS taikomi tik tam teršalų kiekiui, kuris išmetamas vykdant skrydžius tarp EEE esančių aerodromų, taikant vienodas sąlygas tais pačiais maršrutais skrydžius vykdantiems orlaivių naudotojams, nepriklausomai nuo to, kur jie įsisteigę. Naujausioje nukrypti nuo ES ATLPS leidžiančioje nuostatoje, numatytoje Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2017/2392 (12), nustatyta, kad įpareigojimas laikytis ES ATLPS taikomas tik teršalams, išmestiems EEE vidaus skrydžių metu iki 2023 m., ir numatyta galimybė, atlikus tame reglamente nustatytą peržiūrą, pakeisti sistemos taikymo sritį, kiek tai susiję su skrydžiais į aerodromus, esančius už EEE ribų, ir iš jų nuo 2024 m. sausio 1 d. Siekiant įvertinti, kaip įgyvendinama CORSIA, kurios bandomasis etapas jau prasidėjo, ir kaip ji taikoma praktiškai, dabartinės nuo ES ATLPS įsipareigojimų nukrypti leidžiančios nuostatos taikymas įsipareigojimams atsisakyti apyvartinių taršos leidimų turėtų būti pratęstas iki 2026 m. gruodžio 31 d. orlaivių naudotojų vykdomiems skrydžiams, kuriems netaikoma CORSIA, į atitinkamas trečiąsias šalis, kurioms kitu atveju iki 2027 m. kovo 31 d. ir 2027 m. rugsėjo 30 d. būtų taikomi ES ATLPS ataskaitų teikimo ir atsisakymo įpareigojimai, ir iš jų. Tai turėtų būti paskutinė tam tikrą laiką galiojanti nuo ES ATLPS nukrypti leidžianti nuostata. CORSIA peržiūra turėtų būti atlikta ne vėliau kaip 2026 m. liepos 1 d. Jei iki 2025 m. gruodžio 31 d. ICAO asamblėja nesustiprina CORSIA, kad būtų pasiektas jos ilgalaikis bendrasis tikslas siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų, arba jei įgyvendinimo akte, kurį turi priimti Komisija, išvardytoms valstybėms, remiantis naujausiais turimais duomenimis, tektų mažiau nei 70 % tarptautinės aviacijos išmetamų teršalų kiekio, Komisija turėtų atitinkamai pasiūlyti, kad ES ATLPS nuo 2027 m. būtų taikoma teršalams, išmetamiems vykdant išvykstamuosius skrydžius, ir kad orlaivių naudotojai turėtų turėti galimybę atskaityti visas išlaidas, patirtas dėl CORSIA kompensavimo tuose maršrutuose, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo. Be to, jei trečioji šalis nuo 2027 m. netaikys CORSIA, ES ATLPS turėtų būti taikoma teršalams, išmetamiems vykdant skrydžius į tą trečiąją šalį;

(31)

informacija apie atitikties vienetų su kompensavimo reikalavimais naudojimą pagal CORSIA turėtų būti skelbiama viešai ir ne mažiau skaidriai kaip informacija apie naudojimąsi tarptautiniais kreditais pagal Direktyvą 2003/87/EB iki 2020 m., vadovaujantis Komisijos reglamento (ES) Nr. 389/2013 (13) XIV priedu;

(32)

2022 m. spalio 7 d., atsižvelgdama į COVID-19 pandemiją, 41-oji ICAO asamblėja nusprendė pakeisti ankstesnį CORSIA sistemos bazinį lygį 2024–2035 m. laikotarpiui nuo 2019 ir 2020 m. išmetamo CO2 kiekio vidurkio iki 85 % 2019 m. išmetamo CO2 kiekio. Vidutinis viso 2019 ir 2020 m. išmesto CO2 kiekis, apie kurį pranešta, buvo 435 859 594 tonų. 2019 m. išmesta 608 076 604 tonų CO2 teršalų, o 85 % to skaičiaus sudaro 516 865 113 tonų. Tačiau faktinį bazinį lygį, kurį ICAO nustato siekdama apskaičiuoti sektoriaus augimo koeficientą, ICAO apskaičiuoja naudodama išmetamų CO2 teršalų pogrupį, atsižvelgdama tik į teršalų išmetimą maršrutuose, kuriems taikomi kompensavimo reikalavimai. ICAO nepaskelbė visų valstybių porų, kurioms 2021 m. taikyti kompensavimo reikalavimai, vidutinio išmetamų CO2 teršalų kiekio 2019 ir 2020 m., bet manoma, kad jis sudaro 245 mln. tonų, o 2019 m. išmesta 341 380 188 CO2 tonų, kurių 85 % sudaro 290 173 160 tonų. Apskaičiuota, kad visų valstybių porų, kurioms 2027 m. bus taikomi kompensavimo reikalavimai, vidutinis 2019 ir 2020 m. išmetamų CO2 teršalų kiekis bus apie 373 mln. tonų, o 85 % atitinkamo 2019 m. išmesto CO2 teršalų kiekio turėtų būti apie 439 mln. tonų;

(33)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas sudaryti sąrašą valstybių, kurios laikomos taikančiomis CORSIA Direktyvos 2003/87/EB taikymo tikslais, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai patvirtinti ir tvarkyti sąrašą valstybių, kurios nėra EEE šalys, Šveicarija ar Jungtinė Karalystė ir kurios Sąjungos teisės taikymo tikslu laikomos dalyvaujančiomis CORSIA sistemoje. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(34)

aviacijos sektoriui pereinant prie tvarios aviacijos, reikia atsižvelgti į socialinį sektoriaus aspektą ir jo konkurencingumą, siekiant užtikrinti, kad tas perėjimas būtų socialiniu požiūriu teisingas ir kad darbuotojams būtų teikiamas mokymas, perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šios direktyvos taikymą ir jos socialinį poveikį aviacijos sektoriui;

(35)

skrydžių, kurių atstumas 1 000 kilometrų ir mažiau, metu išmetamas CO2 sudaro 6–9 % viso aviacijos sektoriaus išmetamo CO2 kiekio. Komisija turėtų pateikti ataskaitą dėl priemonių, kuriomis skatinamas perėjimas prie alternatyvių, tvaresnių transporto rūšių, laukiant technologinių proveržių ir netaršių aviacinių degalų bei orlaivių prieinamumo;

(36)

ES ATLPS buvo taikoma skrydžiams nuo 2012 m., tačiau Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinyje numatyta papildomų priemonių, kurios kartu su ES ATLPS galėtų turėti bendrą poveikį šiam sektoriui. Siekiant išsaugoti susisiekimą oro transportu vykdant skrydžius į salų regionus arba mažus oro uostus, mechanizmas pagal šią direktyvą, skirtas likusiam iškastinio kuro ir jo alternatyvų kainos skirtumui padengti, turėtų sumažinti neigiamą poveikį susisiekimui oro transportu ir sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką. Komisija ne vėliau kaip 2026 m. turėtų pateikti ataskaitą dėl galimo poveikio oro susisiekimui;

(37)

reaktyvinio žibalo (JET A1 arba JET A) išmetamųjų teršalų faktorius pagal ES ATLPS turėtų būti suderintas su CORSIA SARP nustatytu tų degalų išmetamųjų teršalų faktoriumi. Dėl reaktyvinio žibalo išmetamųjų teršalų faktoriaus padidėjimo paskirstomų leidimų kiekiai neturėtų būti keičiami, nes taikant šią direktyvą laipsniškai atsisakoma nemokamų leidimų paskirstymo aviacijai, kad jie būtų parduodami aukcionuose siekiant labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį;

(38)

iš atsinaujinančiųjų išteklių pagaminti nebiologinės kilmės degalai naudojant vandenilį iš atsinaujinančiųjų išteklių, atitinkantys Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 (14) 25 straipsnį, turėtų būti klasifikuojami taip, kad juos naudojančių orlaivių naudotojų išmetamųjų teršalų kiekis būtų lygus nuliui, kol pagal šią direktyvą bus nustatytos išsamios tinkamos apskaitos taisyklės;

(39)

siekiant nustatyti išsamias taisykles dėl metinio iškastinio žibalo ir reikalavimus atitinkančių degalų kainos skirtumo apskaičiavimo pagal Reglamentą, kuriuo užtikrinamos vienodos veiklos vykdymo sąlygos tvariam oro transportui, dėl leidimų naudoti tokį reikalavimus atitinkantį kurą paskirstymo ir dėl išmestų ŠESD kiekio, sumažinto dėl tokių reikalavimus atitinkančių degalų naudojimo, apskaičiavimo, taip pat nustatyti tvarką, pagal kurią atsižvelgiama į paskatas, susijusias su anglies dioksido kaina ir suderintais minimaliais iškastinio kuro apmokestinimo lygiais, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus. Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal SESV 290 straipsnį siekiant nustatyti išsamią tvarką, pagal kurią valstybės narės aukciono būdu parduoda taršos leidimus aviacijos sektoriuje, be kita ko, išsamią aukcionų tvarką, reikalingą tam, kad dalis tokių aukcionų pajamų būtų pervedama į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip nuosavi ištekliai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais (15). Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(40)

ypatingą dėmesį reikėtų skirti atokiausių Sąjungos regionų prieinamumo skatinimui. Todėl siekiant patenkinti svarbiausius gyventojų poreikius, susijusius su užimtumu, švietimu ir kitomis galimybėmis, teršalams, išmetamiems vykdant skrydžius tarp aerodromo, esančio valstybės narės atokiausiame regione, ir aerodromo, esančio toje pačioje valstybėje narėje, bet ne tame atokiausiame regione, turėtų būti iki 2030 m. gruodžio 31 d. taikoma laikina nukrypti nuo ES ATLPS leidžianti nuostata. Dėl tų pačių priežasčių ta nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti taikoma skrydžiams tarp aerodromų, kurie abu yra tame pačiame atokiausiame regione arba skirtinguose tos pačios valstybės narės atokiausiuose regionuose;

(41)

pranešimui, kurį valstybės narės iki 2023 m. lapkričio 30 d. turi pateikti orlaivių naudotojams pagal Direktyvą 2003/87/EB, turi būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2023/136 (16), su sąlyga, kad 2022 m. išmetamųjų teršalų sektoriaus augimo koeficientas, kurį turi paskelbti ICAO, bus lygus nuliui;

(42)

norint pasiekti Europos žaliojo kurso tikslus ir užtikrinti Europos pramonės konkurencingumą, svarbus visapusiškas požiūris į inovacijas. Tai ypač svarbu sektoriuose, kurių priklausomybę nuo iškastinio kuro sumažinti sunku, pavyzdžiui, aviacijos ir laivybos sektoriuose, kuriuose reikia ne tik diegti veiklos patobulinimus, bet ir naudoti alternatyviuosius neutralaus poveikio klimatui degalus ir technologinius sprendimus. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad perkėlimo į nacionalinę teisę nuostatos netrukdytų inovacijoms ir būtų technologiniu požiūriu neutralios. Sąjungos lygmeniu mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje dedamos pastangos yra remiamos, be kita ko, įgyvendinant bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“, kurioje numatytas didelis finansavimas ir naujos priemonės sektoriams, kuriems taikoma ES ATLPS;

(43)

Direktyva 2003/87/EB įsteigtas inovacijų fondas turi remti mokslinius tyrimus, susijusius su dekarbonizacijos sprendimų, įskaitant netaršias technologijas, kūrimu ir diegimu, taip pat mažinti aviacijos sektoriaus poveikį klimatui ir aplinkai. Jis taip pat turi remti elektrifikaciją ir veiksmus, kuriais siekiama sumažinti bendrą aviacijos poveikį;

(44)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti aviacijos sektoriaus indėlį siekiant visos Sąjungos ekonomikos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo ir tinkamai įgyvendinti CORSIA Sąjungos teisėje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali patvirtinti priemones, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(45)

atsižvelgiant į neatidėliotinų klimato srities veiksmų poreikį ir būtinybę visiems sektoriams sąnaudų ekonomiškumo būdu prisidėti prie išmetamųjų teršalų mažinimo, valstybės narės turėtų perkelti šią direktyvą į savo nacionalinę teisę ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d.;

(46)

supaprastinus administracines procedūras ir tas procedūras pritaikius prie geriausios praktikos, administracinė našta būtų sumažinta iki minimumo;

(47)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą 2003/87/EB,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2003/87/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 2003/87/EB iš dalies keičiama taip:

1)

3 straipsnis papildomas šiuo punktu:

„v)

su CO2 nesusijęs aviacijos poveikis – tai degalų degimo metu išmetamų azoto oksidų (NOx), suodžių dalelių, oksiduotų sieros rūšių, taip pat iš orlaivio, vykdančio I priede nurodytą aviacijos veiklą, išleidžiamų vandens garų, įskaitant kondensacinius pėdsakus, poveikis klimatui;“;

2)

3c straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis išbraukiama;

b)

papildoma šiomis dalimis:

„5.   Komisija nustato bendrą 2024 m. orlaivių naudotojams numatytų paskirstyti apyvartinių taršos leidimų skaičių, atsižvelgdama į bendrą orlaivių naudotojams, kurie 2023 m. vykdė I priede išvardintą aviacijos veiklą, skirtų leidimų skaičių, sumažintą taikant linijinį mažinimo koeficientą, kaip nurodyta 9 straipsnyje, ir paskelbia tą skaičių bei nemokamų leidimų skaičių, kurie būtų paskirstyti 2024 m. pagal nemokamų leidimų paskirstymo taisykles, galiojusias iki Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/958 (*1) padarytų pakeitimų.

6.   Laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d., laikantis skaidrumo, vienodų sąlygų ir nediskriminavimo principų, ne daugiau kaip 20 mln. apyvartinių taršos leidimų iš bendro 5 dalyje nurodyto jų skaičiaus rezervuojama komercinių orlaivių naudotojams tvarių aviacinių degalų ir kitų ne iš iškastinio kuro gautų aviacinių degalų, nurodytų Reglamente, kuriuo užtikrinamos vienodos veiklos vykdymo sąlygos tvariam oro transportui, kaip tinkamų siekiant minimalios tvarių aviacinių degalų dalies, reikalaujamos pagal tą reglamentą aviaciniuose degaluose, kuriuos orlaivių naudotojams Sąjungos oro uostuose tiekia aviacinių degalų tiekėjai, pildymui vykdant ikigarsinius skrydžius, už kuriuos apyvartinių taršos leidimų turi būti atsisakyta pagal šios direktyvos 12 straipsnio 3 dalį. Jei oro uoste reikalavimus atitinkančių aviacinių degalų negalima fiziškai priskirti konkrečiam skrydžiui, pagal šią pastraipą rezervuoti leidimai skiriami reikalavimus atitinkantiems aviaciniams degalams, kurie pildomi tame oro uoste, proporcingai orlaivių naudotojo skrydžių iš to oro uosto metu išmetamam teršalų kiekiui, už kurį apyvartinių taršos leidimų turi būti atsisakyta pagal šios direktyvos 12 straipsnio 3 dalį.

Pagal šios dalies pirmą pastraipą rezervuotus leidimus valstybės narės paskirsto tam, kad padengtų dalį kainų skirtumo tarp iškastinio žibalo naudojimo ir atitinkamų reikalavimus atitinkančių aviacinių degalų kainos arba jo dalį, atsižvelgdamos į paskatas, susijusias su anglies dioksido kaina ir suderintais minimaliais iškastinio kuro apmokestinimo lygiais. Apskaičiuodama tą kainų skirtumą, Komisija atsižvelgia į Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros pagal Reglamentą, kuriuo užtikrinamos vienodos veiklos vykdymo sąlygos tvariam oro transportui, paskelbtą techninę ataskaitą. Valstybės narės užtikrina finansavimo pagal šią dalį matomumą tokiu būdu, kuris atitinka šios direktyvos 30m straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytus reikalavimus.

Pagal šią dalį skiriami leidimai apima:

a)

70 % likusio kainų skirtumo tarp iškastinio žibalo ir iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gauto vandenilio bei pažangiųjų biodegalų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/2001 (*2) 2 straipsnio antros pastraipos 34 punkte, kurių išmetamųjų teršalų koeficientas pagal šios direktyvos IV priedą arba pagal šios direktyvos 14 straipsnį priimtą įgyvendinimo aktą yra lygus nuliui;

b)

95 % likusio kainų skirtumo tarp iškastinio žibalo ir aviacijoje naudojamų iš atsinaujinančiųjų išteklių gaunamų nebiologinės kilmės degalų, atitinkančių Direktyvos (ES) 2018/2001 25 straipsnį, kurių išmetamųjų teršalų koeficientas pagal šios direktyvos IV priedą arba pagal šios direktyvos 14 straipsnį priimtą įgyvendinimo aktą yra lygus nuliui;

c)

100 % likusio kainų skirtumo tarp iškastinio žibalo ir bet kokių reikalavimus atitinkančių ne iš iškastinio kuro gautų aviacinių degalų, kuriems taikoma šios dalies pirma pastraipa, naudojimo oro uostuose, esančiuose mažesnėse nei 10 000 km2 salose ir nesujungtose su žemynine dalimi, oro uostuose, kurie nėra pakankamai dideli, kad juos būtų galima apibrėžti kaip Sąjungos oro uostus pagal Reglamentą, kuriuo užtikrinamos vienodos veiklos vykdymo sąlygos tvariam oro transportui, ir atokiausiame regione esančiuose oro uostuose;

d)

kitais nei a, b ir c punktuose nurodytais atvejais – 50 % likusio kainų skirtumo tarp iškastinio žibalo ir bet kokių reikalavimus atitinkančių ne iš iškastinio kuro gautų aviacinių degalų, kuriems taikoma šios dalies pirma pastraipa.

Skiriant apyvartinius taršos leidimus pagal šią dalį gali būti atsižvelgiama į galimą paramą pagal kitas nacionalinio lygmens programas.

Komercinių orlaivių naudotojai gali kasmet teikti paraišką dėl apyvartinių taršos leidimų skyrimo pagal kiekvienos šioje dalyje nurodytų reikalavimus atitinkančių aviacinių degalų, naudojamų vykdant skrydžius, už kuriuos pagal 12 straipsnio 3 dalį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2030 m. gruodžio 31 d. turi būti atsisakyta apyvartinių taršos leidimų, išskyrus skrydžius, kurių atveju tas reikalavimas laikomas įvykdytu pagal 28a straipsnio 1 dalį, rūšies kiekį. Jei konkrečiais metais apyvartinių taršos leidimų poreikis tokių degalų naudojimui yra didesnis už turimą leidimų skaičių, apyvartinių taršos leidimų kiekis vienodai sumažinamas visiems atitinkamiems orlaivių naudotojams, kuriems skirti tų metų leidimai.

Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje kasmet skelbia duomenis apie praėjusių metų iškastinio žibalo ir atitinkamų reikalavimus atitinkančių aviacinių degalų vidutinį kainos skirtumą, atsižvelgdama į paskatas, susijusias su anglies dioksido kaina ir suderintais minimaliais iškastinio kuro apmokestinimo lygiais.

Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nuostatomis, nustatančiomis išsamias taisykles dėl metinio kainų skirtumo apskaičiavimo, nurodyto šios dalies šeštoje pastraipoje, dėl apyvartinių taršos leidimų, skirtų šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų degalų naudojimui, paskirstymo, ir dėl išmestų ŠESD kiekio, sumažinto dėl tokių degalų naudojimo, kaip pranešta pagal 14 straipsnio 1 dalį priimtą įgyvendinimo aktą, apskaičiavimo, taip pat nustatančiomis tvarką, pagal kurią atsižvelgiama į paskatas, susijusias su anglies dioksido kaina ir suderintais minimaliais iškastinio kuro apmokestinimo lygiais.

Komisija ne vėliau kaip 2028 m. sausio 1 d. atlieka šios dalies taikymo vertinimą ir to vertinimo rezultatus laiku pateikia ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai. Prireikus kartu su ataskaita gali būti pateiktas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, pagal kurį iki 2034 m. gruodžio 31 d. būtų skiriamas kiekio ir laiko atžvilgiu ribotas apyvartinių taršos leidimų skaičius, siekiant toliau skatinti šio dalies pirmoje pastraipoje nurodytų degalų naudojimą, visų pirma aviacijoje naudojamų iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintų nebiologinės kilmės degalų, atitinkančių Direktyvos (ES) 2018/2001 25 straipsnį, kurių išmetamųjų teršalų faktorius pagal šios direktyvos IV priedą arba pagal šios direktyvos 14 straipsnyje priimtą įgyvendinimo aktą yra lygus nuliui, pildymą.

Komisija nuo 2028 m. sausio 1 d. įvertina šios dalies taikymą metinėje ataskaitoje, kurią turi pateikti pagal 10 straipsnio 5 dalį.

7.   Bendras orlaivių naudotojams, vykdantiems skrydžius iš EEE esančio aerodromo į EEE, Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje esantį aerodromą, ir kuriems 2023 m. ES ATLPS buvo netaikoma, paskirstytinų leidimų (įskaitant nemokamus ir aukcione parduodamus leidimus) skaičius padidinamas tokiu skaičiumi, kokiu jis būtų padidintas, jei tais metais jiems ES ATLPS būtų taikyta, sumažintu taikant linijinį mažinimo koeficientą, kaip nurodyta 9 straipsnyje.

8.   Nukrypstant nuo 12 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio 3 dalies ir 16 straipsnio, valstybės narės laiko, kad tose nuostatose nustatyti reikalavimai yra įvykdyti, ir nesiima jokių veiksmų prieš orlaivių naudotojus dėl teršalų, išmestų iki 2030 m. gruodžio 31 d. vykdant skrydžius tarp valstybės narės atokiausiame regione esančio aerodromo ir kitoje tos valstybės narės dalyje esančio aerodromo, įskaitant kitą aerodromą, esantį tos pačios valstybės narės tame pačiame atokiausiame regione ar kitame atokiausiame regione.

(*1)   2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2023/958, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, kiek tai susiję su aviacijos sektoriaus indėliu siekiant visos Sąjungos ekonomikos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo ir tinkamu pasaulinės rinkos priemonės įgyvendinimu (OL L 130, 2023 5 16, p. 115)."

(*2)   2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).“;"

3)

3d straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   2024 ir 2025 m. 15 % 3c straipsnio 5 ir 7 dalyse nurodytų apyvartinių taršos leidimų, taip pat atitinkamai 2024 m. 25 % ir 2025 m. 50 % likusių 85 % tų apyvartinių taršos leidimų, kurie būtų buvę suteikti nemokamai, parduodami aukcione, išskyrus 3c straipsnio 6 dalyje ir 10a straipsnio 8 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytus apyvartinių taršos leidimų kiekius. Likusi tų metų leidimų dalis paskirstoma nemokamai.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. visas apyvartinių taršos leidimų kiekis, kuris tais metais būtų buvęs suteiktas nemokamai, parduodamas aukcione, išskyrus 3c straipsnio 6 dalyje ir 10a straipsnio 8 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodytą apyvartinių taršos leidimų kiekį.“

;

b)

įterpiama ši dalis:

„1a.   Nemokami apyvartiniai taršos leidimai orlaivių naudotojams suteikiami proporcingai pagal jų praneštą patikrintą vykdant aviacijos veiklą išmestų teršalų kiekį 2023 m. Atliekant tą skaičiavimą taip pat atsižvelgiama į patikrintą vykdant aviacijos veiklą išmestų teršalų kiekį, susijusį su skrydžiais, kuriems ES ATLPS taikoma tik nuo 2024 m. sausio 1 d. Ne vėliau kaip atitinkamų metų birželio 30 d. kompetentingos institucijos išduoda leidimus, kurie tiems metams paskirstomi nemokamai.“

;

c)

2 dalis išbraukiama;

d)

3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3.   Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomos šios direktyvos nuostatos dėl išsamios valstybių narių aviacijai skirtų leidimų pardavimo aukcione pagal šio straipsnio 1 ir 1a dalis tvarkos, be kita ko, išsamią aukcionų tvarką, reikalingą tam, kad dalis tokių aukcionų pajamų būtų pervedama į Sąjungos bendrąjį biudžetą kaip nuosavi ištekliai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 311 straipsnio trečią pastraipą. Leidimų, kuriuos kiekviena valstybė narė turės parduoti aukcione kiekvienu laikotarpiu, kiekis yra proporcingas šiai valstybei narei tenkančiai bendrai visoms valstybėms narėms ataskaitiniais metais priskirtų aviacinių išmetamųjų teršalų daliai, apie kurią pranešama pagal 14 straipsnio 3 dalį ir kuri patikrinama pagal 15 straipsnį. Kiekvieno 13 straipsnyje nurodyto laikotarpio ataskaitiniais metais laikomi kalendoriniai metai, kurie pasibaigia likus 24 mėnesiams iki laikotarpio, su kuriuo susijęs aukcionas, pradžios. Deleguotaisiais aktais užtikrinama, kad būtų laikomasi 10 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje išdėstytų principų.

4.   Valstybės narės nustato, kaip turi būti naudojamos iš leidimų padavimo aukcionuose pagal šį skyrių gautos pajamos, išskyrus pajamas, kurios priskiriamos nuosaviems ištekliams pagal SESV 311 straipsnio trečią pastraipą ir pervedamos į Sąjungos bendrąjį biudžetą. Iš apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione gautas pajamas arba tų pajamų finansinės vertės atitikmenį valstybės narės naudoja pagal šios direktyvos 10 straipsnio 3 dalį.“

;

4)

3e ir 3f straipsniai išbraukiami;

5)

11a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Atsižvelgiant į šio straipsnio 2 ir 3 dalis, orlaivių naudotojai, kurie turi valstybės narės išduotą oro vežėjo pažymėjimą arba yra įregistruoti valstybėje narėje, įskaitant tos valstybės narės atokiausius regionus, priklausomas teritorijas ir teritorijas, gali naudoti toliau nurodytus vienetus, kad įvykdytų savo įsipareigojimus panaikinti tokį vienetų kiekį, apie kurį pranešta pagal 12 straipsnio 6 dalį, kaip nustatyta 12 straipsnio 9 dalyje:

a)

kreditus, kuriuos leidžia naudoti šalys, dalyvaujančios pagal Paryžiaus susitarimo 6 straipsnio 4 dalį nustatytame mechanizme;

b)

kreditus, kuriuos leidžia naudoti šalys, dalyvaujančios ICAO tarybos tinkamomis laikomose kreditų programose, kaip apibrėžta pagal 8 straipsnį priimtame įgyvendinimo akte;

c)

kreditus, kuriuos leidžiama naudoti pagal šalių susitarimus, sudarytus pagal 5 dalį;

d)

kreditus, suteiktus už Sąjungos lygmens projektus pagal 24a straipsnį.

2.   1 dalies a ir b punktuose nurodyti vienetai gali būti naudojami, jeigu laikomasi šių sąlygų:

a)

jie suteikti valstybėje, kuri jų naudojimo metu yra Paryžiaus susitarimo šalis;

b)

jie suteikti valstybėje, kuri įtraukta į pagal 25a straipsnio 3 dalį priimtą įgyvendinimo aktą kaip ICAO Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemoje (CORSIA) dalyvaujanti šalis. Ši sąlyga netaikoma teršalų kiekiui, išmestam iki 2027 m., taip pat netaikoma Jungtinių Tautų apibrėžtoms mažiausiai išsivysčiusioms šalims arba mažoms besivystančioms salų valstybėms, išskyrus tas valstybes, kurių BVP vienam gyventojui yra lygus Sąjungos vidurkiui arba už jį didesnis.

3.   1 dalies a, b ir c punktuose nurodyti vienetai gali būti naudojami, jei yra nustatytos reikiamos priemonės dėl dalyvaujančių šalių leidimo juos naudoti, laiku koreguojamos iš atskirų šaltinių dėl žmogaus veiklos išmetamų teršalų kiekio ir absorbentais pašalinamo jų kiekio, įtraukto į dalyvaujančių šalių nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus, ataskaitos ir išvengiama dvigubos apskaitos bei grynojo pasaulyje išmetamų teršalų kiekio didėjimo.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi išsamesni šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytoms priemonėms taikomi reikalavimai, galintys apimti su ataskaitomis ir registrais susijusius reikalavimus, taip pat reikalavimai dėl tas priemones taikančių valstybių sąrašo. Nustatant tuos reikalavimus atsižvelgiama į lanksčias nuostatas, taikomas mažiausiai išsivysčiusioms šalims ir mažoms besivystančioms salų valstybėms, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

;

b)

4 dalis išbraukiama,

c)

pridedama ši dalis:

„8.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose išvardijami vienetai, kuriuos ICAO taryba laiko tinkamais ir kurie atitinka šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas sąlygas. Prireikus Komisija taip pat priima įgyvendinimo aktus, kuriais tas sąrašas atnaujinamas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

;

6)

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Pagal šio straipsnio 8 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte nustatytą metodiką valstybės narės kasmet apskaičiuoja kompensavimo reikalavimus už praėjusius kalendorinius metus už skrydžius į valstybes, išvardytas pagal 25a straipsnio 3 dalį priimtame įgyvendinimo akte, iš tų valstybių ir tarp jų, ir už skrydžius tarp Šveicarijos arba Jungtinės Karalystės ir valstybių, išvardytų pagal 25a straipsnio 3 dalį priimtame įgyvendinimo akte, ir kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. informuoja orlaivių naudotojus.

Pagal šio straipsnio 8 dalyje nurodytame įgyvendinimo akte nustatytą metodiką valstybės narės taip pat apskaičiuoja bendrus galutinius kompensavimo reikalavimus už konkretų CORSIA reikalavimų vykdymo laikotarpį ir ne vėliau kaip kitų metų, einančių po atitinkamo CORSIA reikalavimų vykdymo laikotarpio paskutinių metų, lapkričio 30 d. apie tai informuoja orlaivių naudotojus, kurie atitinka šios dalies trečioje pastraipoje išdėstytas tų reikalavimų sąlygas.

Valstybės narės apie kompensavimo lygį informuoja orlaivių naudotojus, kurie atitinka visas šias sąlygas:

a)

orlaivio naudotojai turi valstybės narės išduotą oro vežėjo pažymėjimą arba yra įregistruotai valstybėje narėje, įskaitant tos valstybės narės atokiausius regionus, priklausomas teritorijas ir teritorijas, ir

b)

nuo 2021 m. sausio 1 d. per metus jie išmeta daugiau kaip 10 000 tonų CO2, susidarančio naudojant lėktuvus, kurių didžiausia sertifikuotoji kilimo masė yra didesnė kaip 5 700 kg, skrydžiams, kuriems taikomas I priedas, išskyrus skrydžius, kurie prasideda ir baigiasi toje pačioje valstybėje narėje, įskaitant tos pačios valstybės narės atokiausius regionus.

Taikant pirmos pastraipos b punktą, neatsižvelgiama į CO2 kiekį, išmetamą vykdant šių rūšių skrydžius:

i)

valstybiniu orlaiviu vykdomus skrydžius;

ii)

humanitarinius skrydžius;

iii)

medicininius skrydžius;

iv)

karinius skrydžius;

v)

gaisro gesinimo skrydžius;

vi)

skrydžius prieš humanitarinį, medicininį ar gaisrų gesinimo skrydį ar po jo, jei tokie skrydžiai buvo vykdomi tuo pačiu orlaiviu ir buvo reikalingi susijusiai humanitarinei, medicininei ar gaisrų gesinimo veiklai vykdyti arba orlaiviui po tos veiklos perkelti kitur kitai jo veiklai vykdyti.“

;

b)

pridedamos šios dalys:

„8.   Šio straipsnio 6 dalyje nurodyti kompensavimo reikalavimai, taikant CORSIA, už skrydžius į valstybes, išvardytas pagal 25a straipsnio 3 dalį priimtame įgyvendinimo akte, iš tų valstybių ir tarp jų, taip pat už skrydžius tarp Šveicarijos arba Jungtinės Karalystės ir valstybių, išvardytų pagal 25a straipsnio 3 dalį priimtame įgyvendinimo akte, apskaičiuojami pagal metodiką, kurią turi nustatyti Komisija.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytų kompensavimo reikalavimų, taikomų orlaivių naudotojams, apskaičiavimo metodika.

Tuose įgyvendinimo aktuose visų pirma išsamiau išdėstoma, kaip taikomi reikalavimai, kylantys iš atitinkamų šios direktyvos nuostatų, visų pirma iš 3c, 11a, 12 ir 25a straipsnių, ir, kiek įmanoma atsižvelgiant į atitinkamas šios direktyvos nuostatas, iš CORSIA tarptautinių aplinkos apsaugos standartų ir rekomenduojamos praktiko (CORSIA SARP).

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Pirmasis toks įgyvendinimo aktas priimamas ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d.

9.   Orlaivių naudotojai, kurie turi valstybės narės išduotą oro vežėjo pažymėjimą arba yra įregistruoti valstybėje narėje, įskaitant tos valstybės narės atokiausius regionus, priklausomas teritorijas ir teritorijas, panaikina tik tokį kiekį 11a straipsnyje nurodytų vienetų, apie kurį pranešta tos valstybės narės pagal 6 dalį už atitinkamą CORSIA reikalavimų vykdymo laikotarpį. 2021–2023 m. laikotarpiu išmestas teršalų kiekis panaikinamas iki 2025 m. sausio 31 d., o 2024–2026 m. laikotarpiu išmestas teršalų kiekis – iki 2028 m. sausio 31 d.“

;

7)

14 straipsnis papildomas šiomis dalimis:

„5.   Orlaivių naudotojai kartą per metus praneša apie su CO2 nesusijusį aviacijos poveikį, pasireiškusį nuo 2025 m. sausio 1 d. Tuo tikslu Komisija ne vėliau kaip 2024 m. rugpjūčio 31 d. pagal 1 dalį priima įgyvendinimo aktą, kad į stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą būtų įtrauktas su CO2 nesusijęs aviacijos poveikis. Ta stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema apima bent turimus trimačius orlaivio trajektorijos duomenis ir aplinkos drėgmę bei temperatūrą, kad būtų galima apskaičiuoti CO2 ekvivalentą vienam skrydžiui. Komisija, atsižvelgdama į turimus išteklius, užtikrina, kad būtų priemonių, skirtų palengvinti ir, kiek įmanoma, automatizuoti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą bei kuo labiau sumažinti administracinę naštą.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas orlaivio naudotojas stebėtų kiekvieno orlaivio, kurį jis eksploatuoja kiekvienais kalendoriniais metais, su CO2 nesusijusį poveikį ir apie jį praneštų kompetentingai institucijai pasibaigus kiekvieniems metams pagal 1 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus.

Nuo 2026 m. Komisija, teikdama 10 straipsnio 5 dalyje nurodytą ataskaitą, kasmet pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą ir apie šios dalies trečioje pastraipoje nurodytos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos rezultatus.

Komisija, remdamasi su CO2 nesusijusio aviacijos poveikio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos taikymo rezultatais, ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. pateikia ataskaitą ir, kai tinkama, pirma atlikus poveikio vertinimą, – pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama sušvelninti su CO2 nesusijusį aviacijos poveikį išplečiant ES ATLPS taikymo sritį, kad ji apimtų su CO2 nesusijusį aviacijos poveikį.

6.   Komisija ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo atitinkamo ataskaitų teikimo termino ir naudotojams patogiu būdu paskelbia bent toliau nurodytus apibendrintus metinius su aviacijos veikla susijusius išmetamųjų teršalų kiekio duomenis, apie kuriuos pranešta valstybėms narėms arba kurie perduoti Komisijai pagal Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/2066 (*3) ir Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/1603 (*4) 7 straipsnį:

a)

apie kiekvieną EEE esančią aerodromų porą:

i)

visų skrydžių metu išmetamų teršalų kiekį;

ii)

bendrą skrydžių skaičių;

iii)

bendrą keleivių skaičių;

iv)

orlaivių tipus;

b)

apie kiekvieną orlaivio naudotoją:

i)

duomenis apie teršalų kiekį, išmetamą vykdant skrydžius EEE viduje, skrydžius iš EEE, į EEE ir skrydžius tarp dviejų trečiųjų šalių, suskirstytus pagal valstybių poras, ir duomenis apie išmetamuosius teršalus, kurių atžvilgiu taikomas įpareigojimas panaikinti CORSIA reikalavimus atitinkančius išmetamųjų teršalų vienetus;

ii)

kompensavimo reikalavimų sumą, apskaičiuotą pagal 12 straipsnio 8 dalį;

iii)

kreditų, pagal 11a straipsnį naudojamų siekiant įvykdyti šio punkto ii papunktyje nurodytus orlaivio naudotojo kompensavimo reikalavimus, sumą ir tipą;

iv)

naudojamų degalų, kurie pasižymi nuliniu išmetamųjų teršalų faktoriumi pagal šią direktyvą arba kuriuos naudojant orlaivio naudotojui suteikiama teisė gauti leidimus pagal 3c straipsnio 6 dalį, kiekį ir tipą.

Taikant pirmos pastraipos a ir b punktus, ypatingomis aplinkybėmis, kai orlaivio naudotojas vykdo veiklą labai nedideliame skaičiuje aerodromų porų arba labai nedideliame skaičiuje valstybių porų, kurioms taikomi kompensavimo reikalavimai, arba labai nedideliame skaičiuje valstybių porų, kurioms netaikomi kompensavimo reikalavimai, jis gali prašyti administruojančiosios valstybės narės tokių duomenų neskelbti orlaivių naudotojo lygmeniu, paaiškindamas, kodėl tokių duomenų atskleidimas būtų laikomas kenkiančiu jo komerciniams interesams. Remdamasi tuo prašymu, administruojančioji valstybė gali prašyti Komisijos, kad tokie duomenys būtų skelbiami aukštesniu agregavimo lygmeniu. Sprendimą dėl prašymo priima Komisija.

(*3)   2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2066 dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/2012 (OL L 334, 2018 12 31, p. 1)."

(*4)   2019 m. liepos 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/1603, kuriuo dėl aviacijos išmetamųjų teršalų stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo priemonių, kurias Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija priėmė siekdama įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę, papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (OL L 250, 2019 9 30, p. 10).“;"

8)

18a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Jei pirmaisiais dvejais kurio nors 13 straipsnyje nurodyto laikotarpio metais jokios aviacijos emisijos, išmestos orlaivio naudotojui, kuriam taikomas šio straipsnio 1 dalies b punktas, vykdant skrydžius, nėra priskiriamos jį administruojančiai valstybei narei, orlaivio naudotojas kitam laikotarpiui perduodamas kitai administruojančiai valstybei narei. Naujoji administruojanti valstybė narė yra valstybė narė, kuriai teko didžiausia apskaičiuotų aviacijos emisijų, išmestų tam orlaivio naudotojui vykdant skrydžius ankstesnio laikotarpio pirmaisiais dvejais metais, dalis.“

;

b)

3 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

nuo 2024 d. bent kas dvejus metus atnaujina sąrašą, įtraukdama į jį orlaivių naudotojus, kurie nuo to laiko vykdė I priede išvardytų rūšių aviacijos veiklą; jei orlaivių naudotojas iki sąrašo atnaujinimo ketverius kalendorinius metus iš eilės nevykdė I priede nurodytos aviacijos veiklos, tas orlaivių naudotojas į sąrašą neįtraukiamas.“;

9)

25a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Sąjunga ir jos valstybės narės toliau siekia susitarimo dėl pasaulinio masto priemonių, skirtų aviacijos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti, kurios būtų suderintos su Reglamento (ES) 2021/1119 tikslais ir Paryžiaus susitarimu. Atsižvelgdama į bet kurį tokį susitarimą Komisija svarsto, ar šios direktyvos pakeitimų nuostatos, taikomos orlaivių naudotojams, yra būtinos.“

;

b)

pridedamos šios dalys:

„3.   Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriame išvardija valstybes, išskyrus EEE šalis, Šveicariją ir Jungtinę Karalystę, kurios, taikant šią direktyvą, laikomos taikančiomis CORSIA, ir yra nustačiusios 2019 m. bazinį lygį 2021–2023 m. laikotarpiu, o kiekvieniems metams nuo 2024 m. – 85 % 2019 m. išmetamųjų teršalų bazinio lygio. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 22a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4.   Orlaivių naudotojai neprivalo atsisakyti apyvartinių taršos leidimų pagal 12 straipsnio 3 dalį už teršalų kiekį, išmestą iki 2026 m. gruodžio 31 d. vykdant skrydžius į valstybes, išvardytas pagal šio straipsnio 3 dalį priimtame įgyvendinimo akte, ir iš jų.

5.   Orlaivių naudotojai neprivalo atsisakyti apyvartinių taršos leidimų pagal 12 straipsnio 3 dalį už teršalų kiekį, išmestą iki 2026 m. gruodžio 31 d. vykdant skrydžius tarp EEE ir valstybių, kurios nėra išvardytos pagal šio straipsnio 3 straipsnį priimtame įgyvendinimo akte, išskyrus skrydžius į Šveicariją ir Jungtinę Karalystę.

6.   Teršalų, išmetamų vykdant skrydžius į Jungtinių Tautų apibrėžtas mažiausiai išsivysčiusias šalis ir mažas besivystančias salų valstybes ir iš jų, išskyrus pagal šios straipsnio 3 dalį priimtame įgyvendinimo akte išvardytas šalis ir tas valstybes, kurių BVP vienam gyventojui yra lygus Sąjungos vidurkiui arba už jį didesnis, atžvilgiu nereikalaujama, kad orlaivių naudotojai atsisakytų leidimų pagal 12 straipsnio 3 dalį už tą išmetamų teršalų kiekį.

7.   Jei Komisija nustato, kad labai iškraipoma konkurencija, kai, pavyzdžiui, trečioji valstybė pagal savo vidaus teisę ne taip griežtai taiko CORSIA arba neužtikrina CORSIA nuostatų vykdymo visiems orlaivių naudotojams vienodomis sąlygomis, ir tai kenkia orlaivių naudotojams, kurie turi valstybės narės išduotą oro vežėjo pažymėjimą arba yra įregistruoti valstybėje narėje, įskaitant tos valstybės narės atokiausius regionus, priklausomas teritorijas ir teritorijas, Komisija priima įgyvendinimo aktus, pagal kuriuos teršalų, išmestų vykdant skrydžius į tas valstybes ir iš jų, atžvilgiu tie orlaivių naudotojai būtų atleidžiami nuo 12 straipsnio 9 dalyje nustatytų kompensavimo reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8.   Jei orlaivio naudotojai, kurie turi valstybės narės išduotą oro vežėjo pažymėjimą arba yra įregistruotas valstybėje narėje, įskaitant tos valstybės narės atokiausius regionus, priklausomas teritorijas ir teritorijas, vykdo skrydžius tarp dviejų skirtingų valstybių, nurodytų pagal šio straipsnio 3 dalį priimtame įgyvendinimo akte, įskaitant skrydžius tarp Šveicarijos, Jungtinės Karalystės ir pagal šio straipsnio 3 dalį priimtame įgyvendinimo akte išvardytų valstybių, o tos valstybės leidžia orlaivių naudotojams naudoti kitus nei pagal 11a straipsnio 8 dalį priimtame sąraše nurodytus vienetus, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, pagal kuriuos tiems orlaivių naudotojams leidžiama naudoti papildomas į tą sąrašą neįtrauktas vienetų rūšis arba nesilaikyti 11a straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų sąlygų vykdant tokius skrydžius išmestų teršalų atžvilgiu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

;

10)

28a ir 28b straipsniai pakeičiami taip:

„28a straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomos prieš privalomą ICAO pasaulinės rinkos priemonės įgyvendinimą

1.   Nukrypdamos nuo 12 straipsnio 3 dalies, 14 straipsnio 3 dalies ir 16 straipsnio, valstybės narės laiko, kad tose nuostatose nustatyti reikalavimai yra įvykdyti, ir nesiima prieš orlaivių naudotojus nukreiptų veiksmų dėl:

a)

visų išmetamųjų teršalų, kurie kiekvienais kalendoriniais metais nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. išmetami vykdant skrydžius į aerodromus, esančius EEE nepriklausančiose valstybėse, ir iš jų, išskyrus skrydžius į Jungtinėje Karalystėje arba Šveicarijoje esančius aerodromus, atsižvelgiant į 28b straipsnyje nurodytos peržiūros rezultatus;

b)

visų išmetamųjų teršalų, kurie kiekvienais kalendoriniais metais nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. išmetami vykdant skrydžius tarp aerodromo, esančio viename iš atokiausių regionų, kaip apibrėžta SESV 349 straipsnyje, ir aerodromo, esančio kitame EEE regione, atsižvelgiant į 28b straipsnyje nurodytos peržiūros rezultatus.

11a, 12 ir 14 straipsnių taikymo tikslais su šios dalies pirmoje pastraipoje nenurodytais skrydžiais susiję patikrinti išmetamieji teršalai laikomi orlaivių naudotojo patikrintais išmetamaisiais teršalais.

2.   Nukrypdama nuo 3d straipsnio 3 dalies, kiekviena valstybė narė laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. aukcione parduodamų apyvartinių taršos leidimų kiekį sumažina atitinkamai pagal jai priskirtų aviacijos sektoriaus išmetamųjų teršalų, susijusių su skrydžiais, kuriems netaikomos šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, kiekį.

3.   Nukrypstant nuo 3g straipsnio, orlaivių naudotojai neprivalo pateikti stebėsenos planų, kuriame būtų nustatytos priemonės, skirtos stebėti išmetamųjų teršalų kiekį ir teikti ataskaitas apie juos, jei tie teršalai susiję su skrydžiais, kuriems taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos, numatytos šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose.

4.   Nukrypstant nuo 3g, 12, 15 ir 18a straipsnių, kai orlaivio naudotojas per metus iš viso išmeta mažiau kaip 25 000 tonų CO2 arba kai orlaivio naudotojas per metus iš viso išmeta mažiau kaip 3 000 tonų CO2, susijusių su kitais skrydžiais, nei nurodytieji šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose, jo išmestų teršalų kiekis laikomas patikrintu, jei jis nustatytas naudojant mažai teršalų išmetantiems subjektams skirtą priemonę, kuri yra patvirtinta pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 606/2010 (*5) ir užpildoma Eurokontrolės pateiktais duomenimis, gautais taikant ATLPS pagalbinę priemonę. Nekomercinių orlaivių naudotojų atžvilgiu valstybės narės gali įgyvendinti supaprastintas procedūras, jei taikant tokias procedūras užtikrinamas ne mažesnis tikslumas, nei taikant mažai teršalų išmetantiems subjektams skirtą priemonę.

5.   Šio straipsnio 1 dalis taikoma valstybėms, su kuriomis sudarytas susitarimas pagal 25 arba 25a straipsnį, tik laikantis tokio susitarimo sąlygų.

28b straipsnis

Komisijos teikiamos ICAO pasaulinės rinkos priemonės įgyvendinimo ataskaitos ir peržiūra

1.   Komisija iki 2027 m. sausio 1 d., o vėliau kas trejus metus teikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl ICAO vedamų derybų siekiant įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę, nuo 2021 m. taikytiną išmetamųjų teršalų kiekiui, pažangos, visų pirma dėl:

a)

atitinkamų ICAO priemonių, įskaitant standartus ir rekomenduojamą praktiką, taip pat pažangą, padarytą įgyvendinant visus ICAO priemonių rinkinio elementus siekiant ilgalaikio bendrojo tikslo, patvirtinto 41-ojoje ICAO asamblėjoje;

b)

ICAO tarybos patvirtintų rekomendacijų, susijusių su pasauline rinkos priemone, įskaitant visus galimus bazinių lygių pakeitimus;

c)

pasaulinio registro sudarymo;

d)

vidaus priemonių, kurių, siekdamos įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę, nuo 2021 m. taikytiną išmetamųjų teršalų kiekiui, imasi trečiosios šalys;

e)

trečiųjų šalių dalyvavimo taikant kompensavimo pagal CORSIA masto, įskaitant jų išlygų dėl tokio dalyvavimo poveikį, ir

f)

kitų svarbių tarptautinių pokyčių ir taikytinų priemonių, taip pat pažangos mažinant bendrą aviacijos poveikį klimato kaitai.

Komisija, atsižvelgdama į Paryžiaus susitarimo bendrą pažangos įvertinimą, taip pat teikia ataskaitas dėl pastangų įgyvendinti aviacijos sektoriaus siektiną ilgalaikį bendrąjį tikslą – iki 2050 m. iki nulinio grynojo kiekio sumažinti aviacijos sektoriuje išmetamų teršalų kiekį, įvertintą pagal pirmos pastraipos a–f punktuose nurodytus kriterijus.

2.   Komisija ne vėliau kaip 2026 m. liepos 1 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertina ICAO pasaulinės rinkos priemonės bendrą aplinkosauginį naudingumą, įskaitant jos bendrą užmojo mastą, palyginti su pagal Paryžiaus susitarimą nustatytais tikslais, dalyvavimo taikant kompensavimo pagal CORSIA mastą, jos įgyvendinamumą, skaidrumą, nuobaudas už reikalavimų nesilaikymą, visuomenės dalyvavimui skirtus procesus, kompensacinių kreditų kokybę, išmetamųjų teršalų kiekio stebėseną, ataskaitų apie jį teikimą ir jo tikrinimą, registrus, atskaitomybę, taip pat biodegalų naudojimo taisykles. Komisija tą ataskaitą taip pat paskelbia iki 2026 m. liepos 1 d.

3.   Prie 2 dalyje nurodytos ataskaitos prireikus Komisija prideda pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant iš dalies pakeisti šią direktyvą, kad ji atitiktų Paryžiaus susitarime nustatytus temperatūros tikslus, Sąjungos įsipareigojimu iki 2030 m. visos ekonomikos mastu sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir ne vėliau kaip iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą bei išsaugoti Sąjungos klimato politikos veiksmų aplinkosauginį naudingumą ir veiksmingumą. Į pridedamą pasiūlymą atitinkamai įtraukiamas ES ATLPS taikymas skrydžiams iš EEE valstybėse esančių aerodromų į už EEE ribų esančius aerodromus nuo 2027 m. sausio mėn., ir į jį neįtraukiami skrydžiai iš už EEE ribų esančių aerodromų. Jei iš 2 dalyje nurodytos ataskaitos matyti, kad:

a)

ICAO asamblėja iki 2025 m. gruodžio 31 d. nesutvirtino CORSIA, kad būtų pasiektas jos ilgalaikis bendrasis tikslas – pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, arba

b)

pagal 25a straipsnio 3 dalį priimtame įgyvendinimo akte išvardytose valstybėse, remiantis naujausiais turimais duomenimis, išmetama mažiau nei 70 % tarptautinės aviacijos išmetamųjų teršalų kiekio.

Pridedamame pasiūlyme prireikus taip pat numatoma galimybė orlaivių naudotojams atskaityti visas išlaidas, patirtas dėl CORSIA kompensavimo tuose maršrutuose, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo. Jei šios dalies pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytos sąlygos netenkinamos, pasiūlymu atitinkamai iš dalies keičiama ši direktyva, kad ES ATLPS toliau būtų taikoma tik EEE vidaus skrydžiams, skrydžiams į Šveicariją ir Jungtinę Karalystę ir skrydžiams į valstybes, kurios nėra išvardytos pagal 25a straipsnio 3 dalį priimtame įgyvendinimo akte.

(*5)   2010 m. liepos 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 606/2010 dėl Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolės) parengtos supaprastintos priemonės, kuria apskaičiuojamos apytikslės tam tikrų aplinką mažai teršiančių naudotojų orlaivių degalų sąnaudos, patvirtinimo (OL L 175, 2010 7 10, p. 25).“;"

11)

30 straipsnis papildomas šia dalimi:

„8.   2026 m. Komisija į 10 straipsnio 5 dalyje numatytą ataskaitą įtraukia šiuos elementus:

a)

mažesnio nei 1 000 km atstumo skrydžių poveikio aplinkai ir klimatui vertinimą ir šio poveikio mažinimo galimybių apsvarstymą, įskaitant alternatyvių viešojo transporto rūšių ir didesnio tvarių aviacinių degalų naudojimo analizę;

b)

veiklos vykdytojų, kuriems taikoma išimtis pagal I priedo lentelės stulpelio „Veikla“ įrašo „Aviacija“ h arba k punktus, poveikio aplinkai ir klimatui vertinimą ir apsvarstytas to poveikio mažinimo galimybes;

c)

šios direktyvos socialinio poveikio aviacijos sektoriui, be kita ko, jo darbo jėgai ir kelionių oro transportu išlaidoms, vertinimą, ir

d)

salų ir atokių teritorijų oro susisiekimo galimybių vertinimą, įskaitant konkurencingumo ir anglies dioksido nutekėjimo, taip pat poveikio aplinkai ir klimatui apsvarstymą.

Į 10 straipsnio 5 dalyje numatytą ataskaitą prireikus taip pat atsižvelgiama ruošiant būsimą šios direktyvos peržiūrą.“

;

12)

I ir IV priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos priedą.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2023 m. gruodžio 31 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2023 m. gegužės 10 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. ROSWALL


(1)   OL C 152, 2022 4 6, p. 152.

(2)   OL C 301, 2022 8 5, p. 116.

(3)   2023 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2023 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas.

(4)   2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(5)   2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/101/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2003/87/EB, kad į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą Bendrijoje būtų įtrauktos aviacijos veiklos rūšys (OL L 8, 2009 1 13, p. 3).

(6)   OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

(7)   2020 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas (ES) 2020/954 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje, dėl pranešimo apie savanorišką dalyvavimą Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemoje (CORSIA) nuo 2021 m. sausio 1 d. ir apie pasirinktą lėktuvų naudotojams taikytinų kompensavimo reikalavimų apskaičiavimo 2021–2023 m. būdą (OL L 212, 2020 7 3, p. 14).

(8)   2018 m. lapkričio 29 d. Tarybos sprendimas (ES) 2018/2027 dėl pozicijos, kurios Europos Sąjungos vardu turi būti laikomasi Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje, dėl aplinkos apsaugos srityje taikomos Tarptautinės aviacijos išmetamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir mažinimo sistemos (CORSIA) tarptautinių standartų ir rekomenduojamos praktikos aprašo pirmos redakcijos (OL L 325, 2018 12 20, p. 25).

(9)   2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

(10)   2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB siekiant ekonomiškai efektyviai dar labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir paskatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir Sprendimas (ES) 2015/1814 (OL L 76, 2018 3 19, p. 3).

(11)   2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(12)   2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2392, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimus ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę (OL L 350, 2017 12 29, p. 7).

(13)   2013 m. gegužės 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 389/2013, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimus Nr. 280/2004/EB ir Nr. 406/2009/EB įsteigiamas Sąjungos registras ir panaikinami Komisijos reglamentai (ES) Nr. 920/2010 ir Nr. 1193/2011 (OL L 122, 2013 5 3, p. 1).

(14)   2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(15)   OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(16)   2023 m. sausio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2023/136, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, kiek tai susiję su pranešimu apie kompensavimą pagal pasaulinę rinkos priemonę Sąjungoje įsisteigusiems orlaivių naudotojams (OL L 19, 2023 1 20, p. 1).


PRIEDAS

1.

Direktyvos 2003/87/EB I priedo lentelės stulpelyje „Veikla“ įrašas „Aviacija“ iš dalies pakeičiamas taip:

a)

po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Skrydžiai tarp aerodromų, esančių dviejose skirtingose valstybėse, išvardytose pagal 25a straipsnio 3 dalį priimtame įgyvendinimo akte, ir skrydžiai tarp Šveicarijos arba Jungtinės Karalystės ir valstybių, išvardytų pagal 25a straipsnio 3 dalį priimtame įgyvendinimo akte, ir, 12 straipsnio 6 ir 8 dalių bei 28c straipsnio taikymo tikslais, bet kurie kiti skrydžiai tarp aerodromų, esančių dviejose skirtingose trečiosiose šalyse, kuriuos vykdo orlaivių naudotojai, tenkinantys visas šias sąlygas:

a)

orlaivio naudotojai turi valstybės narės išduotą oro vežėjo pažymėjimą arba yra įregistruoti valstybėje narėje, įskaitant tos valstybės narės atokiausius regionus, priklausomas teritorijas ir teritorijas, ir

b)

nuo 2021 m. sausio 1 d. per metus jie išmeta daugiau kaip 10 000 tonų CO2, susidarančio naudojant lėktuvus, kurių didžiausia sertifikuotoji kilimo masė yra didesnė kaip 5 700 kg, skrydžiams, kuriems taikomas šis priedas, išskyrus skrydžius, kurie prasideda ir baigiasi toje pačioje valstybėje narėje (įskaitant tos pačios valstybės narės atokiausius regionus); taikant šį punktą, neatsižvelgiama į teršalus, išmetamus vykdant šių rūšių skrydžius:

i)

valstybiniu orlaiviu vykdomus skrydžius;

ii)

humanitarinius skrydžius;

iii)

medicininius skrydžius;

iv)

karinius skrydžius;

v)

gaisro gesinimo skrydžius;

vi)

skrydžius prieš humanitarinį, medicininį ar gaisrų gesinimo skrydį ar po jo, jei tokie skrydžiai buvo vykdomi tuo pačiu orlaiviu ir buvo reikalingi susijusiai humanitarinei, medicininei ar gaisrų gesinimo veiklai vykdyti arba orlaiviui po tos veiklos perkelti kitur kitai jo veiklai vykdyti.“;

b)

i punkte skaičius „30 000“ pakeičiamas skaičiumi „50 000“.

2.

Direktyvos 2003/87/EB IV priedo B dalies skirsnis „Anglies dioksido emisijų stebėsena“ iš dalies keičiamas taip:

a)

ketvirta pastraipa papildoma šiuo sakiniu:

„Reaktyvinio žibalo (JET A1 arba JET A) išmetamųjų teršalų faktorius yra 3,16 (t CO2/t degalų).“;

b)

po ketvirtos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Kol bus priimtas šios direktyvos 14 straipsnio 1 dalyje nurodytas įgyvendinimo aktas, iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių pagamintų nebiologinės kilmės degalų, kuriems naudojamas vandenilis iš atsinaujinančiųjų išteklių, atitinkančių Direktyvos (ES) 2018/2001 25 straipsnį, išmetami teršalai klasifikuojami taip, kad juos naudojančių orlaivių naudotojų išmetamųjų teršalų kiekis yra lygus nuliui.“


2023 5 16   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 130/134


EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2023/959

2023 m. gegužės 10 d.

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje, ir Sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 192 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

2015 m. gruodžio 12 d. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją (angl. UNFCCC) priimtas Paryžiaus susitarimas (4) įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d. (toliau – Paryžiaus susitarimas). Paryžiaus susitarimo šalys sutarė užtikrinti, kad vidutinės pasaulio temperatūros padidėjimas būtų gerokai mažesnis nei 2 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, ir toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepakiltų daugiau kaip 1,5 °C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Tas įsipareigojimas buvo sustiprintas 2021 m. lapkričio 13 d. pagal UNFCCC priimtu Glazgo klimato paktu, kuriame UNFCCC šalių konferencija, kuri yra ir Paryžiaus susitarimo šalių susirinkimas, pripažįsta, kad klimato kaitos poveikis bus daug mažesnis, jei temperatūra padidės 1,5 °C, palyginti su 2 °C, ir nusprendžia toliau dėti pastangas, kad temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 1,5 °C;

(2)

atsižvelgiant į Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos šeštojoje vertinimo ataskaitoje pateiktas išvadas, kad užtikrinti, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 °C, galima tik tuo atveju, jei nedelsiant per šį dešimtmetį bus ryžtingai ir tvariai sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, tampa dar svarbiau įgyvendinti Paryžiaus susitarime nustatytą 1,5 °C tikslą;

(3)

siekis spręsti su klimatu ir aplinka susijusias problemas ir pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus yra pagrindinė 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos priimto komunikato „Europos žaliasis kursas“ (toliau – Europos žaliasis kursas) tema;

(4)

Europos žaliasis kursas apima išsamų viena kitą papildančių priemonių ir iniciatyvų rinkinį, kuriuo siekiama ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti Sąjungos poveikio klimatui neutralumą ir nustatoma nauja augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, kurios augimas atsietas nuo išteklių naudojimo. Juo taip pat siekiama apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę nuo su aplinka susijusios rizikos ir poveikio. Ši pertvarka daro skirtingą poveikį darbuotojams iš įvairių sektorių. Ta pertvarka taip pat turi lyčių lygybės aspektų ir daro ypatingą poveikį kai kurioms nepalankioje padėtyje esančioms ir pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonėms, negalią turintiems asmenims, rasinių ar etninių mažumų atstovams ir mažas bei mažesnes nei vidutines pajamas gaunantiems asmenims ir namų ūkiams. Ji taip pat kelia didesnių iššūkių tam tikriems regionams, ypač struktūriniu požiūriu nepalankioje padėtyje esantiems ir periferiniams regionams, taip pat saloms. Todėl turi būti užtikrinta, kad pertvarka būtų teisinga ir įtrauki, nepaliekant nė vieno nuošalyje;

(5)

2020 m. gruodžio 17 d. Sąjunga pateikė UNFCCC savo nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus (NDC), kai juos patvirtino Taryba. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (5) su pakeitimais, padarytais, be kita ko, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410 (6), yra viena iš tos informacijos priede pateiktame bendrame tikslo aprašyme nurodytų priemonių, kuri turi būti persvarstyta atsižvelgiant į padidintą 2030 m. tikslą. 2022 m. spalio 24 d. išvadose Taryba nurodė, kad yra pasirengusi kuo greičiau po derybų dėl pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio esminių elementų pabaigos atitinkamai atnaujinti Sąjungos ir jos valstybių narių nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus pagal Glazgo klimato pakto 29 punktą, kad būtų atsižvelgta į tai, kaip numatant galutinius 55 % tikslo priemonių rinkinio esminių elementų rezultatus įgyvendinamas Sąjungos pagrindinis tikslas, dėl kurio 2020 m. gruodžio mėn. susitarė Europos Vadovų Taryba. Kadangi Direktyva 2003/87/EB nustatyta ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ES ATLPS) yra Sąjungos klimato politikos kertinis akmuo ir jos pagrindinė priemonė siekiant ekonomiškai efektyviai sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, šia direktyva priimti Direktyvos 2003/87/EB pakeitimai, be kita ko, susiję su jos taikymo sritimi, yra esminių pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinio elementų dalis;

(6)

atsižvelgiant į labai stiprų COVID-19 pandemijos poveikį Sąjungos piliečių sveikatai, gyvenimo bei darbo sąlygoms ir ekonominei gerovei, Europos žaliojo kurso įgyvendinimo būtinybė ir svarba dar labiau padidėjo. Šis poveikis parodė, jog mūsų visuomenė ir mūsų ekonomika turi tapti atsparesnės išorės sukrėtimams ir turi būti imamasi ankstyvų veiksmų siekiant užkirsti jiems kelią ar juos sumažinti teisingomis priemonėmis, kad nė vienas nebūtų paliktas nuošalyje, įskaitant tuos, kuriems gresia energijos nepriteklius. Europos piliečiai ir toliau pareiškia griežtas nuomones, kad tai visų pirma pasakytina apie klimato kaitą;

(7)

Sąjunga įsipareigojo iki 2030 m. sumažinti visos Sąjungos ekonomikos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, 2020 m. gruodžio 17 d. UNFCCC sekretoriatui pateikusi atnaujintus nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus;

(8)

priėmusi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/1119 (7), Sąjunga savo teisėje įtvirtino tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą ir po to užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų balansą. Tame reglamente taip pat nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas ne vėliau kaip 2030 m. grynąjį išmetamą ŠESD kiekį (išmetamą kiekį, likusį atėmus pašalintą kiekį) Sąjungos viduje sumažinti bent 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu, ir nustatyta, kad Komisija turi stengtis suderinti visus būsimus priemonių projektus arba pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, įskaitant pasiūlymus dėl biudžeto, su to reglamento tikslais, o visais nesuderinimo atvejais prie tų pasiūlymų pridedamame poveikio vertinime nurodyti tokio nesuderinimo priežastis;

(9)

visi ekonomikos sektoriai turi prisidėti prie to, kad būtų sumažintas tų išmetamų teršalų kiekis, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119. Todėl ES ATLPS užmojį reikėtų koreguoti, kad jis atitiktų 2030 m. visos ekonomikos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą, tikslą ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ir po to užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų balansą, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119;

(10)

ES ATLPS turėtų skatinti gamybą naudojant įrenginius, kurie iš dalies sumažina ar visiškai panaikina išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Todėl Direktyvos 2003/87/EB I priede pateiktą kai kurių kategorijų veiklos aprašymą reikėtų iš dalies pakeisti siekiant užtikrinti, kad į ES ATLPS taikymo sritį būtų įtraukti įrenginiai, kuriais vykdoma tame priede nurodyta veikla ir kurie siekia su ta pačia veikla susijusią pajėgumų ribą, tačiau neišmeta jokių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir taip užtikrinti vienodą požiūrį į atitinkamų sektorių įrenginius. Be to, nemokami leidimai produkto gamybai turėtų būti suteikiami atsižvelgiant, kaip pagrindiniai principai, į žiedinio medžiagų naudojimo potencialą ir į tai, kad santykinis taršos rodiklis turėtų būti nepriklausomas nuo žaliavų ar gamybos proceso rūšies, kai gamybos procesų tikslas tas pats. Taigi būtina pakeisti su tam tikrais santykiniais taršos rodikliais susijusių produktų bei procesų ir išmetamo teršalų kiekio apibrėžtį, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos įrenginiams, kuriuose naudojamos naujos technologijos, kurios iš dalies sumažina ar visiškai panaikina išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, ir įrenginiams, kuriuose naudojamos esamos technologijos. Nepaisant tų pagrindinių principų, persvarstytuose 2026–2030 m. santykiniuose taršos rodikliuose turėtų būti ir toliau atskiriama pirminė ir antrinė plieno ir aliuminio gamyba. Taip pat būtina atsieti perdirbimo gamyklų ir vandenilio santykinių taršos rodiklių verčių atnaujinimą, kad būtų atsižvelgta į didėjančią vandenilio iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, įskaitant žaliąjį vandenilį, gamybos, kuri vyksta ne perdirbimo sektoriuje, svarbą;

(11)

pakeitus produktų, procesų ir išmetamųjų teršalų, kuriems taikomi kai kurie santykiniai taršos rodikliai, apibrėžtis būtina užtikrinti, kad gamintojai negautų dvigubos kompensacijos už tuos pačius išmetamus teršalų kiekius, suteikiant jiems nemokamų apyvartinių taršos leidimų ir netiesioginių išlaidų kompensaciją, ir taip atitinkamai pakoreguoti finansines priemones, skirtas netiesioginėms išlaidoms, kurios perkeliamos į elektros energijos kainas, kompensuoti;

(12)

Tarybos direktyva 96/61/EB (8) buvo panaikinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES (9). Reikėtų atitinkamai atnaujinti nuorodas į Direktyvą 96/61/EB Direktyvos 2003/87/EB 2 straipsnyje ir IV priede. Atsižvelgiant į tai, kad reikia skubiai mažinti visos ekonomikos išmetamą teršalų kiekį, valstybės narės turėtų turėti galimybę imtis veiksmų, kad sumažintų į ES ATLPS taikymo sritį įtrauktų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį taip pat taikydamos kitas politikos priemones, kurios nėra išmetamo teršalų kiekio ribos, patvirtintos pagal Direktyvą 2010/75/ES;

(13)

2021 m. gegužės 12 d. komunikate „Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos““ Komisija ragina Sąjungoje siekti ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti nulinę taršą sumažinant oro, gėlo vandens, jūrų ir dirvožemio taršą iki lygių, kurie nebebūtų žalingi sveikatai ir gamtos ekosistemoms. Priemonės, kurių imamasi pagal Direktyvą 2010/75/ES – pagrindinę į orą, vandenį ir dirvožemį išmetamo teršalų kiekio reguliavimo priemonę – neretai padės sumažinti ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Pagal Direktyvos 2003/87/EB 8 straipsnį valstybės narės turėtų užtikrinti, kad Direktyvoje 2003/87/EB nustatyti leidimų reikalavimai derėtų su Direktyvos 2010/75/ES reikalavimais;

(14)

pripažįstant, kad įdiegus naujas novatoriškas technologijas neretai pavyks sumažinti ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir teršalų kiekį, svarbu užtikrinti sinergiją tarp priemonių, kuriomis sumažinamas ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ir teršalų kiekis, visų pirma pagal Direktyvą 2010/75/ES, ir peržiūrėti jų veiksmingumą šiuo požiūriu;

(15)

elektros energijos gamybos įrenginių apibrėžtis buvo naudojama siekiant nustatyti didžiausią pramonei nemokamai paskirstomų apyvartinių taršos leidimų skaičių 2013–2020 m., bet dėl to atsirado kitoks požiūris į kogeneracines elektrines, palyginti su pramonės įrenginiais. Siekiant paskatinti didelio naudingumo kogeneracijos naudojimą ir užtikrinti, kad būtų vienodos sąlygos visiems įrenginiams, kuriems šilumos gamybai ir centralizuotam šilumos tiekimui suteikiami nemokami apyvartiniai taršos leidimais, visas nuorodas į elektros energijos gamybos įrenginius Direktyvoje 2003/87/EB reikėtų išbraukti. Be to, Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/331 (10) nustatoma išsami informacija apie visų pramonės procesų tinkamumą gauti nemokamų apyvartinių taršos leidimų. Taigi Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 3 dalies nuostatos dėl anglies dioksido surinkimo ir saugojimo paseno ir jas reikėtų išbraukti;

(16)

šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios nėra tiesiogiai išleidžiamos į atmosferą, ES ATLPS turėtų būti laikomos išmetamu teršalų kiekiu ir dėl tokio išmetamo teršalų kiekio apyvartinių taršos leidimų reikėtų atsisakyti, nebent jie būtų laikomi saugykloje pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/31/EB (11) arba būtų nuolat chemiškai surišti produkte ir į atmosferą nepatektų įprasto naudojimo ir bet kokios įprastos veiklos, vykdomos pasibaigus produkto gyvavimo ciklui, metu. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nustatytos sąlygos, kada šiltnamio efektą sukeliančias dujas reikia laikyti nuolat chemiškai surištomis produkte, kad įprasto naudojimo ir bet kokios įprastos veiklos, vykdomos pasibaigus produkto gyvavimo ciklui, metu jos nepatektų į atmosferą, įskaitant anglies dioksido absorbavimo sertifikato gavimą, kai tinkama, atsižvelgiant į anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo reguliavimo pakeitimus. Įprasta veikla, vykdoma pasibaigus produkto gyvavimo ciklui, turėtų būti suprantama plačiai ir apimti visą veiklą, vykdomą pasibaigus produkto gyvavimo ciklui, įskaitant šalinimą, pakartotinį naudojimą, perdarymą ir perdirbimą, pvz., deginimą ir sąvartynus;

(17)

tarptautinė jūrų transporto veikla, kurią sudaro reisai tarp dviejų skirtingų valstybių narių jurisdikcijai priklausančių uostų arba tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto ir valstybių narių jurisdikcijai nepriklausančio uosto, buvo vienintelė transporto rūšis, neįtraukta į ankstesnius Sąjungos įsipareigojimus sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Išmetamas teršalų kiekis, susijęs su kuru, parduodamu Sąjungoje reisams, kurie prasideda vienoje valstybėje narėje ir baigiasi kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nuo 1990 m. padidėjo 36 %. Tas išmetamas teršalų kiekis sudaro beveik 90 % viso Sąjungos laivybos sektoriuje išmetamo teršalų kiekio, nes išmetamas teršalų kiekis, susijęs su kuru, parduodamu Sąjungoje reisams, kurie prasideda ir baigiasi toje pačioje valstybėje narėje, nuo 1990 m. sumažėjo 26 %. Pagal įprastos veiklos scenarijų prognozuojama, kad tarptautinės jūrų transporto veiklos metu išmetamas teršalų kiekis 2015–2030 m. padidės 14 %, o 2015–2050 m. – 34 %. Jeigu su jūrų transporto veikla siejamas klimato kaitos poveikis didės, kaip prognozuojama, tai labai pakenktų pastangoms sumažinti išmetamą kiekį kituose sektoriuose kovojant su klimato kaita ir taip pasiekti tikslą iki 2030 m. sumažinti visos ekonomikos išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslą ne vėliau kaip 2050 m., tikslą po to užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų balansą, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119, ir Paryžiaus susitarimo tiksluose;

(18)

2013 m. Komisija priėmė strategiją, kaip laipsniškai integruoti jūrų transporto išmetamą teršalų kiekį į Sąjungos išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo politiką. Sąjunga padarė pirmą žingsnį šia kryptimi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/757 (12) sukūrusi jūrų transporto išmetamo teršalų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą; po to numatyta nustatyti jūrų transportui skirtus mažinimo tikslus ir taikyti rinkos priemonę. Pagal Direktyvoje (ES) 2018/410 išreikštą teisės aktų leidėjų įsipareigojimą Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) arba Sąjungos veiksmai turėtų būti pradėti 2023 m., įskaitant priemonės, kuria užtikrinama, kad sektorius deramai prisidėtų prie pastangų, reikalingų Paryžiaus susitarime patvirtintiems tikslams pasiekti, priėmimo ir įgyvendinimo parengiamąjį darbą, taip pat tinkamus visų suinteresuotųjų subjektų atliktus svarstymus;

(19)

pagal Direktyvą (ES) 2018/410 Komisija turėtų teikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai apie IMO padarytą pažangą siekiant plataus užmojo išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslo ir dėl jo įgyvendinimo priemonių, siekiant užtikrinti, kad jūrų transportas deramai prisidėtų prie pastangų, kurios būtinos, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarimu patvirtinti tikslai. IMO dedamos pastangos siekiant apriboti jūrų sektoriuje pasauliniu mastu išmetamą teršalų kiekį ir jos turėtų būti skatinamos, be kita ko, sparčiai įgyvendinant 2018 m. priimtą Pradinę IMO laivų išmetamo ŠESD kiekio mažinimo strategiją, kurioje taip pat nurodomos galimos rinkos priemonės, kuriomis skatinama mažinti tarptautinės laivybos sektoriuje išmetamą ŠESD kiekį. Tačiau, nors pastaruoju metu IMO daro pažangą, to iki šiol nepakanka Paryžiaus susitarimo tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tarptautinį laivybos pobūdį, svarbu, kad valstybės narės ir Sąjunga pagal savo atitinkamą kompetenciją bendradarbiautų su trečiosiomis valstybėmis, didindamos diplomatines pastangas, kad būtų sustiprintos pasaulinės priemonės ir IMO lygmeniu būtų daroma pažanga kuriant pasaulinę rinkos priemonę;

(20)

jūrų transporto išmetamas anglies dioksido (CO2) kiekis sudaro apie 3–4 % Sąjungos išmetamo teršalų kiekio. Europos žaliojo kurso komunikate Komisija pareiškė ketinanti imtis papildomų priemonių, kad sumažintų jūrų transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pasitelkdama įvairias priemones, suteikiančias galimybę Sąjungai pasiekti savo išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslus. Atsižvelgiant į tai, Direktyvą 2003/87/EB reikėtų iš dalies pakeisti į ES ATLPS įtraukiant jūrų transportą ir taip užtikrinti, kad tas sektorius savo teisingu indėliu prisidėtų prie padidintų Sąjungos klimato srities tikslų, taip pat prie Paryžiaus susitarimo tikslų, pagal kuriuos 4 straipsnio 4 dalyje teigiama, kad išsivysčiusios šalys toliau imtųsi pirmauti siekiant visai ekonomikai nustatytų išmetamo teršalų kiekio mažinimo tikslų, o besivystančios šalys raginamos ilgainiui pereiti prie visai ekonomikai nustatytų išmetamo teršalų kiekio mažinimo ar ribojimo tikslų. Nors imantis pasaulinių rinkos veiksmų tarptautinės aviacijos už Europos ribų išmetamas teršalų kiekis nuo 2021 m. sausio mėn. turėjo būti apribotas, veiksmų jūrų transporto išmetamam teršalų kiekiui apriboti arba apmokestinti dar nesiimta. Todėl tikslinga į ES ATLPS įtraukti dalį teršalų kiekio, išmetamo vykdant reisus tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto ir trečiosios valstybės jurisdikcijai priklausančio uosto, trečiajai valstybei paliekant galimybę spręsti dėl tinkamų veiksmų dėl likusios išmetamo teršalų kiekio dalies.

Taigi į ES ATLPS įtraukiant jūrų transporto sektorių reikėtų atitinkamai įtraukti pusę teršalų kiekio, išmetamo laivams vykdant reisus į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą iš valstybių narių jurisdikcijai nepriklausančio uosto, pusę teršalų kiekio, išmetamo laivams vykdant reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto į valstybių narių jurisdikcijai nepriklausantį uostą, visą teršalų kiekį, išmetamą laivams vykdant reisus į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto, ir visą teršalų kiekį, išmetamą valstybės narės jurisdikcijai priklausančiame uoste. Pažymėta, kad tokiu būdu galima praktiškai išspręsti bendrų, bet diferencijuotų įsipareigojimų ir pajėgumų klausimą, kurį ilgą laiką bandoma išspręsti įgyvendinant UNFCCC. Įtraukus dalį teršalų kiekio, išmetamo per atvykimo ir išvykimo reisus tarp Sąjungos ir trečiųjų valstybių, užtikrinamas ES ATLPS veiksmingumas, visų pirma padidinant priemonės aplinkosauginį poveikį, palyginti su geografine aprėptimi, kai reisai vykdomi tik Sąjungos viduje, sykiu apribojant įplaukimų į uostą reikalavimų apėjimo tikslais riziką ir perkrovimo veiklos perkėlimo už Sąjungos ribų riziką. Siekiant užtikrinti, kad sektorius būtų sklandžiai įtrauktas į ES ATLPS, reikėtų laipsniškai didinti laivybos bendrovių apyvartinių taršos leidimų atsisakymą dėl viso patikrinto išmetamo teršalų kiekio, apie kurį bus pranešta 2024 ir 2025 m.

Siekiant apsaugoti sistemos aplinkosauginį naudingumą, jeigu per tuos metus jūrų transporto sektoriuje bus atsisakyta mažiau apyvartinių taršos leidimų lyginant su patikrintu išmetamų teršalų kiekiu, kiekvienais metais nustačius patikrinto išmetamo teršalų kiekio ir atsisakytų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus skirtumą, tą skirtumą atitinkantis leidimų skaičius turėtų būti panaikintas. Nuo 2026 m. laivybos bendrovės turėtų atsisakyti tiek apyvartinių taršos leidimų, kiek atitinka visą jų patikrintą išmetamųjų teršalų kiekį. Nors jūrų transporto poveikį klimatui daugiausia lemia išmetamo CO2 kiekis, išmetami teršalai, kurie nėra CO2, sudaro didelę laivų išmetamo teršalų kiekio dalį. Remiantis 2020 m. IMO Ketvirtuoju šiltnamio efektą sukeliančių dujų tyrimu, 2012–2018 m. labai padidėjo išmetamo metano kiekis. Tikėtina, kad laikui bėgant išmetamo metano ir azoto suboksido kiekis didės, ypač kai vyks suskystintomis gamtinėmis dujomis ar kitais energijos ištekliais varomų laivų plėtra. Išmetamų metano ir azoto suboksido kiekių įtraukimas būtų naudingas siekiant užtikrinti aplinkosauginį naudingumą ir skatintų gerą praktiką. Tie išmetamieji teršalai pirmiausia turėtų būti įtraukti į Reglamentą (ES) 2015/757 nuo 2024 m. ir nuo 2026 m. turėtų būti įtraukti į ES ATLPS;

(21)

išplėtus Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį į ją įtraukiant jūrų transportą, pasikeis tokio transporto veiklos sąnaudos. Taikymo srities išplėtimas turės įtakos visoms Sąjungos dalims, nes į Sąjungos uostus ir iš jų jūrų transportu gabenamų prekių kilmės arba paskirties vieta yra skirtingose valstybėse narėse, įskaitant prieigos prie jūros neturinčias valstybes nares. Todėl leidimų, kuriuos valstybės narės turės parduoti aukcionuose, paskirstymas iš esmės neturėtų pasikeisti dėl to, kad bus įtraukta jūrinio transporto veikla ir visos valstybės narės. Tačiau poveikis valstybėms narėms bus nevienodas. Šio išplėtimo poveikį labiausiai patirs visų pirma valstybės narės, kurių priklausomybė nuo laivybos yra labai didelė. Dėl ES ATLPS taikymo ir jūrų transportui, didesnį poveikį patirs valstybės narės, kurių jūrų sektorius yra didelis, palyginti su jų santykiniu dydžiu. Todėl tikslinga toms valstybėms narėms teikti laikiną papildomą pagalbą skiriant papildomų apyvartinių taršos leidimų, siekiant padėti dekarbonizuoti jūrinę veiklą ir padengti patiriamas administracines išlaidas. Pagalba turėtų būti pradedama teikti laipsniškai, sykiu nustatant įpareigojimą atsisakyti leidimų ir taip užtikrinant didesnį poveikį toms valstybėms narėms. Pervarstant Direktyvą 2003/87/EB, Komisija turėtų išnagrinėti šios papildomos pagalbos aktualumą, visų pirma atsižvelgdama į laivybos bendrovių skaičių, už kurias yra atsakingos skirtingos valstybės narės, veiklos raidą;

(22)

ES ATLPS turėtų gerokai padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą vykdant jūrinę veiklą, ir padidinti tokios veiklos efektyvumą. ES ATLPS pajamos pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 3 dalį taip pat turėtų būti naudojamos, inter alia, klimatui nekenksmingam transportui ir viešajam transportui visuose sektoriuose skatinti;

(23)

ledo klasės laivynų atnaujinimui ir novatoriškų technologijų, kuriomis mažinamas tokių laivų išmetamas teršalų kiekis, plėtrai prireiks laiko ir reikės finansinės paramos. Šiuo metu dėl konstrukcijos, sudarančios sąlygas ledo klasės laivams plaukti ledo sąlygomis, jie sunaudoja daugiau kuro ir išmeta daugiau teršalų nei panašaus dydžio laivai, sukonstruoti plaukti tik neužšąlančiuose vandenyse. Todėl pagal šią direktyvą turėtų būti įgyvendinamas vėliavos atžvilgiu neutralus metodas, kad iki 2030 m. gruodžio 31 d. būtų galima sumažinti leidimų, kurių laivybos bendrovės turi atsisakyti dėl savo laivų ledo klasės, skaičių;

(24)

salos, neturinčios jokių kelių ar geležinkelių jungčių su žemynu, yra labiau priklausomos nuo jūrų transporto nei kiti regionai, o jų susisiekimas priklauso nuo jūrų jungčių. Siekiant padėti mažiau gyventojų turinčioms saloms išlaikyti susisiekimą, įtraukus jūrų transporto veiklą į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį tikslinga numatyti galimybę valstybei narei prašyti laikinai nukrypti nuo toje direktyvoje nustatyto įpareigojimo atsisakyti leidimų dėl tam tikros jūrų transporto veiklos, kai salose gyvena mažiau nei 200 000 nuolatinių gyventojų;

(25)

valstybės narės turėtų turėti galimybę prašyti, kad dviejų valstybių narių tarpvalstybinėms viešųjų paslaugų sutartims arba tarpvalstybiniams viešųjų paslaugų įpareigojimams būtų laikinai netaikomi tam tikri įpareigojimai pagal Direktyvą 2003/87/EB. Ši galimybė turėtų būti taikoma tik jungtims tarp valstybės narės, neturinčios sausumos sienos su kita valstybe nare, ir geografiškai arčiausiai esančios valstybės narės, pavyzdžiui, jūrų jungčiai tarp Kipro ir Graikijos, kurios nebuvo daugiau kaip du dešimtmečius. Šia laikina nukrypti leidžiančia nuostata būtų prisidedama prie aiškaus poreikio teikti bendrojo intereso paslaugą ir užtikrinti jungtis, taip pat ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, tenkinimo;

(26)

atsižvelgiant į atokiausių Sąjungos regionų ypatumus ir nuolatinius suvaržymus, kaip pripažįstama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 349 straipsnyje, ir į didelę jų priklausomybę nuo jūrų transporto, ypač daug dėmesio reikėtų skirti tam, kad būtų išsaugotas tokių regionų prieinamumas ir veiksmingas susisiekimas jūrų transportu. Todėl reikėtų numatyti laikiną nukrypti nuo tam tikrų įpareigojimų pagal Direktyvą 2003/87/EB leidžiančią nuostatą, taikomą teršalams, išmetamiems vykdant jūrų transporto veiklą tarp uosto, esančio valstybės narės atokiausiame regione, ir uosto, esančio toje pačioje valstybėje narėje, įskaitant tame pačiame atokiausiame regione ir kitame tos pačios valstybės narės atokiausiame regione esančius uostus;

(27)

Direktyvos 2003/87/EB nuostatos dėl jūrų transporto veiklos turėtų būti nuolat peržiūrimos atsižvelgiant į būsimus tarptautinius pokyčius ir dedamas pastangas siekiant Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų, įskaitant antrąjį bendros pažangos įvertinimą 2028 m. ir vėlesnius bendros pažangos įvertinimus kas penkerius metus, kuriais ketinama vadovautis rengiant tolesnius nacionaliniu lygmeniu nustatytus įpareigojančius veiksmus. Tos nuostatos taip pat turėtų būti peržiūrėtos atsižvelgiant į tai, kad IMO gali priimti pasaulinę rinkos priemonę siekiant sumažinti jūrų transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Šiuo tikslu Komisija turėtų pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai per 18 mėnesių nuo tokios priemonės priėmimo dienos ir prieš pradedant ją įgyvendinti ar taikyti. Toje ataskaitoje Komisija turėtų išnagrinėti tą pasaulinę rinkos priemonę: jos užmojį, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus, jos bendrą aplinkosauginį naudingumą, be kita ko, palyginti su Direktyvos 2003/87/EB nuostatomis, apimančiomis jūrų transportą, ir visus klausimus, susijusius su ES ATLPS ir tos priemonės suderinamumu. Visų pirma Komisija savo ataskaitoje turėtų atsižvelgti į dalyvavimo toje pasaulinėje rinkos priemonėje lygį, jos įgyvendinimo užtikrinimą, skaidrumą, sankcijas už reikalavimų nesilaikymą, visuomenės indėlio procesus, išmetamųjų teršalų stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą, registrus ir atskaitomybę. Kai tinkama, prie ataskaitos turėtų būti pridėtas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB taip, kad ji atitiktų Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslą ir poveikio klimatui neutralumo tikslą, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119, taip pat tikslą išsaugoti Sąjungos klimato politikos veiksmų aplinkosauginį naudingumą ir veiksmingumą, siekiant užtikrinti derėjimą su pasaulinės rinkos priemonės įgyvendinimu ir ES ATLPS, sykiu vengiant bet kokios didelės dvigubos naštos, taip nepamirštant Sąjungos kompetencijos reguliuoti savo per tarptautinius laivybos reisus išmetamo teršalų kiekio dalį, laikantis Paryžiaus susitarime nustatytų įsipareigojimų;

(28)

padidėjus laivybos sąnaudoms, kurios atsirastų dėl to, kad Direktyva 2003/87/EB taikoma ir jūrų transporto veiklai, ir nesant pasaulinės rinkos priemonės kyla rizika, kad bus apeinami reikalavimai. Įplaukimas į uostus už Sąjungos ribų reikalavimų apėjimo tikslais ir perkrovimo veiklos perkėlimas į uostus už Sąjungos ribų ne tik sumažins naudą aplinkai, susijusią su jūrų transporto veiklos išmetamųjų teršalų kainos internalizavimu, bet ir gali lemti papildomą išmetamųjų teršalų kiekį dėl papildomo atstumo, nuplaukiamo siekiant išvengti Direktyvos 2003/87/EB reikalavimų. Todėl tikslinga į įplaukimo uosto apibrėžtį neįtraukti tam tikrų sustojimų ne Sąjungos uostuose. Turėtų būti neįtraukti Sąjungos kaimynystėje esantys uostai, kuriuose reikalavimų apėjimo rizika yra didžiausia. 300 jūrmylių nuo valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto riba yra proporcingas atsakas į reikalavimų vengimo elgseną, išlaikant papildomos naštos ir vengimo rizikos pusiausvyrą. Be to, į įplaukimo uosto apibrėžtį turėtų būti neįtrauktas tik konteinervežių sustojimas tam tikruose ne Sąjungos uostuose, kuriuose konteinerių perkrovimas sudaro didžiąją konteinerių eismo dalį. Tokios laivybos atveju reikalavimų apėjimo rizika, jei nebus imtasi rizikos mažinimo priemonių, taip pat apima uosto paslaugų centro perkėlimą į uostus už Sąjungos ribų, taigi, taip dar labiau padidėja reikalavimų apėjimo poveikis. Siekiant užtikrinti priemonės proporcingumą ir vienodą požiūrį, reikėtų atsižvelgti į trečiosiose valstybėse taikomas priemones, kurių poveikis prilygsta Direktyvos 2003/87/EB poveikiui;

(29)

Komisija turėtų peržiūrėti Direktyvos 2003/87/EB veikimą, kiek tai susiję su jūrų transporto veikla, atsižvelgdama į patirtį taikant tą direktyvą, įskaitant elgesio, kuriuo siekiama apeiti reikalavimus, nustatymą, kad tokiam elgesiui būtų užkirstas kelias ankstyvame etape, ir turėtų pasiūlyti priemones tos direktyvos veiksmingumui užtikrinti. Tokia priemonė galėtų apimti didesnius leidimų atsisakymo reikalavimus, taikomus reisams, kurių atveju reikalavimų vengimo rizika yra didesnė, pvz., reisams į Sąjungos kaimynystėje esantį uostą ir iš jo, kai trečioji valstybė nėra priėmusi priemonių, panašių į Direktyvą 2003/87/EB;

(30)

laivų, kurių bendroji talpa mažesnė kaip 5 000, išmetamas teršalų kiekis sudaro mažiau nei 15 % laivų išmetamų teršalų kiekio, atsižvelgiant į šios direktyvos taikymo sritį, tačiau tuos teršalus išmeta daug laivų. Dėl administracinio praktiškumo sumetimų įtraukti laivus, kurių bendroji talpa mažesnė kaip 5 000, nuo pat jūrų transporto sektoriaus įtraukimo į ES ATLPS pradžios dar per anksti, tačiau juos įtraukus ateityje padidėtų ES ATLPS veiksmingumas ir galbūt būtų ribojamas elgesys, kuriuo siekiama apeiti reikalavimus, naudojant laivus, kurių bendroji talpa nesiekia 5 000. Todėl ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje ji turėtų išnagrinėti laivų, kurių bendroji talpa mažesnė nei 5 000, įskaitant jūrinės veiklos laivus, išmetamų teršalų kiekio įtraukimo į Direktyvą 2003/87/EB įgyvendinamumą ir ekonominį bei socialinį poveikį;

(31)

už ES ATLPS laikymąsi atsakingas asmuo ar organizacija turėtų būti laivybos bendrovė, apibrėžta kaip laivų savininkė, arba bet kokia kita organizacija ar asmuo, kaip antai valdytojas ar laivo be įgulos frachtuotojas, perėmęs iš laivo savininko atsakomybę už laivo eksploatavimą ir perimdamas atsakomybę sutikęs perimti visas pareigas ir atsakomybę pagal Tarptautinį saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksą. Ši apibrėžtis pagrįsta sąvokos „bendrovė“ apibrėžtimi Reglamento (ES) 2015/757 3 straipsnio d punkte ir 2016 m. IMO nustatyta pasauline duomenų rinkimo sistema;

(32)

laivo išmetamas teršalų kiekis priklauso, inter alia, nuo laivo energijos vartojimo efektyvumo priemonių, kurių imasi laivo savininkas, ir nuo kuro, vežamo krovinio, maršruto ir laivo greičio – visa tai gali kontroliuoti kitas subjektas, kuris nėra laivo savininkas. Atsakomybę už kuro pirkimą arba eksploatacijos sprendimų, turinčių įtakos laivo išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, priėmimą pagal sutartimi įformintą susitarimą gali prisiimti ne laivybos bendrovė, o kitas subjektas. Derybų dėl sutarties metu ypač pastarieji aspektai nebūtų žinomi, todėl būtų neaišku, koks bus galutinis laivo, kuriam taikoma Direktyva 2003/87/EB, išmetamas teršalų kiekis. Tačiau, išlaidų dėl išmetamo anglies dioksido neperkeliant laivą eksploatuojančiam subjektui, paskatos įgyvendinti kuro naudojimo efektyvumo priemones būtų ribotos. Todėl, laikantis principo „teršėjas moka“ ir siekiant skatinti patvirtinti efektyvumo priemones ir naudoti švaresnį kurą, laivybos bendrovė pagal nacionalinę teisę turėtų turėti teisę reikalauti, kad subjektas, tiesiogiai atsakingas už sprendimus, turinčius įtakos laivo išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kompensuotų išlaidas, susijusias su apyvartinių taršos leidimų atsisakymu.

Nors tokiam kompensavimo mechanizmui galėtų būti taikomas sutartimi įformintas susitarimas, valstybės narės, siekdamos sumažinti administracines išlaidas, neturėtų būti įpareigotos užtikrinti ar tikrinti, kad tokios sutartys būtų, ir vietoj to nacionalinėje teisėje turėtų numatyti laivybos bendrovės teisę į kompensaciją ir atitinkamą teisę kreiptis į teismą, kad tokia kompensacija būtų išmokėta. Dėl tų pačių priežasčių ši teisė, įskaitant bet kokį galimą konfliktą dėl kompensacijos tarp laivybos bendrovės ir laivą eksploatuojančio subjekto, turėtų nedaryti poveikio laivybos bendrovės pareigoms laivybos bendrovę administruojančiajai institucijai ar vykdymo užtikrinimo priemonėms, kurių gali prireikti imtis tokios bendrovės atžvilgiu siekiant užtikrinti visapusišką Direktyvos 2003/87/EB laikymąsi. Be to, kadangi nuostatos dėl teisės į kompensaciją tikslas yra glaudžiai susijęs su Sąjunga, visų pirma kiek tai susiję su tuo, kaip laivybos bendrovė vykdo pareigas pagal šią direktyvą konkrečios valstybės narės atžvilgiu, svarbu, kad šios teisės būtų paisoma visoje Sąjungoje visuose sutartiniuose santykiuose, kuriuose leidžiama kitam subjektui, kuris nėra laivo savininkas, spręsti dėl vežamo krovinio ir (arba) maršruto bei laivo greičio, siekiant, kad būtų užtikrinta neiškraipyta konkurencija vidaus rinkoje – gali būti įtrauktos nuostatos, neleidžiančios tokių sutartimi įformintų susitarimų šalims apeiti teisės į kompensaciją nustatant taikytinos teisės pasirinkimo sąlygą;

(33)

siekiant sumažinti laivybos bendrovėms tenkančią administracinę naštą, už kiekvieną laivybos bendrovę turėtų būti atsakinga viena valstybė narė. Komisija turėtų paskelbti laivybos bendrovių, vykdančių į ES ATLPS taikymo sritį patenkančią jūrų transporto veiklą, pradinį sąrašą, kuriame nurodoma su laivybos bendrove susijusi administruojančioji institucija. Sąrašas turėtų būti atnaujinamas reguliariai ir bent kartą per metus, kad prireikus laivybos bendrovės būtų priskiriamos kitai tokiai administruojančiajai institucijai. Valstybėje narėje užregistruota laivybos bendrovę administruojanti institucija turėtų būti ta valstybė narė. Trečiojoje valstybėje užregistruotas laivybos bendroves administruojanti institucija turėtų būti valstybė narė, kurioje, kaip apskaičiuota, laivybos bendrovės laivai per pastaruosius ketverius stebėsenos metus daugiausia įplaukė į uostus vykdydami reisus, patenkančius į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį. Trečiojoje valstybėje užregistruotas laivybos bendroves, kurios per pastaruosius ketverius stebėsenos metus nevykdė nė vieno į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį patenkančio reiso, laivybos bendrovę administruojančioji institucija turėtų būti valstybė narė kurioje laivybos bendrovės laivas pradėjo arba baigė pirmąjį į tos direktyvos taikymo sritį patenkantį reisą. Kas dvejus metus Komisija turėtų atitinkamai paskelbti ir atnaujinti laivybos bendrovių, kurioms taikoma Direktyva 2003/87/EB, sąrašą ir jame atitinkamai nurodyti laivybos bendrovę administruojančią instituciją. Siekdamos užtikrinti vienodą požiūrį į laivybos bendroves, valstybės narės turėtų laikytis suderintų laivybos bendrovių, už kurias jos atsako, administravimo taisyklių pagal Komisijos nustatytas išsamias taisykles;

(34)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad jų administruojamos laivybos bendrovės laikytųsi Direktyvos 2003/87/EB reikalavimų. Jeigu laivybos bendrovė nesilaiko tų reikalavimų ir kitomis vykdymo užtikrinimo priemonėmis, kurių imasi laivybos bendrovę administruojančioji institucija, nepavyksta užtikrinti, kad būtų laikomasi šių reikalavimų, valstybės narės turėtų veikti solidariai. Kraštutiniu atveju valstybės narės, išskyrus valstybę narę, su kurios vėliava plaukioja laivas, turėtų turėti galimybę atsisakyti įleisti laivus, už kuriuos atsako atitinkama laivybos bendrovė, o valstybė narė su kurios vėliava plaukioja laivas turėtų turėti galimybę tą laivą sulaikyti;

(35)

laivybos bendrovės turėtų vykdyti stebėseną ir pateikti bendrovės lygmens suvestinius jūrų transporto veiklos išmetamųjų teršalų kiekio duomenis pagal Reglamente (ES) 2015/757 nustatytas taisykles. Ataskaitas dėl bendrovės lygmens suvestinių išmetamųjų teršalų kiekio duomenų reikėtų patikrinti pagal tame reglamente nustatytas taisykles. Atlikdamas patikrinimus bendrovės lygmeniu tikrintojas neturėtų tikrinti laivo lygmens išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitų ar laivo lygmens ataskaitų, kurios turi būti pateiktos pasikeitus bendrovei, nes tos ataskaitos jau buvo patikrintos laivo lygmeniu;

(36)

remdamasi patirtimi atliekant panašias užduotis, susijusias su aplinkos apsauga, Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) arba kita atitinkama organizacija turėtų atitinkamai ir savo įgaliojimų srityje padėti Komisijai ir administruojančioms institucijoms laivybos bendrovės atžvilgiu įgyvendinti Direktyvą 2003/87/EB. Kadangi EMSA turi patirties įgyvendinant Reglamentą (ES) 2015/757 ir IT priemonių, ji turėtų padėti administruojančioms institucijoms laivybos bendrovės atžvilgiu, visų pirma, vykdant į Direktyvos 2003/87/EB taikymo sritį patenkančioje jūrų transporto veiklos išmetamųjų teršalų kiekio stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą, padėdama keistis informacija arba rengdama gaires ir kriterijus. Komisija, padedama EMSA, turėtų stengtis parengti tinkamas stebėsenos priemones ir gaires, siekiant palengvinti ir koordinuoti tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo veiklą, susijusią su Direktyvos 2003/87/EB taikymu jūrų transportui. Tiek, kiek tai praktiškai įmanoma, siekiant geriau užtikrinti patikimą Direktyvos 2003/87/EB perkėlimo i nacionalinę teisę vykdymo užtikrinimą, tokios priemonės turėtų būti prieinamos valstybėms narėms ir tikrintojams;

(37)

tuo metu, kai priimama ši direktyva, Reglamentas (ES) 2015/757 iš dalies keičiamas siekiant nustatyti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo taisykles, kurios yra būtinos, kad ES ATLPS būtų taikoma jūrų transporto veiklai, ir numatyti papildomų šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir papildomų laivų tipų išmetamųjų teršalų stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą;

(38)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/2392 (13) buvo iš dalies pakeista Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 3 dalis, kad visi operatoriai galėtų naudotis visais suteiktais apyvartiniais taršos leidimais. Reikėtų atitinkamai suderinti reikalavimą, kad leidimuose išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas būtų nustatytas įpareigojimas atsisakyti apyvartinių taršos leidimų pagal tos direktyvos 6 straipsnio 2 dalies e punktą;

(39)

norint pasiekti 2030 m. Sąjungos išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslą, teršalų kiekį, išmetamą į ES ATLPS įtrauktuose sektoriuose, reikės sumažinti 62 %, palyginti su 2005 m. Norint sukurti reikiamą ilgalaikį anglies dioksido kainos signalą ir skatinti tokio masto dekarbonizaciją, reikia sumažinti Sąjungos masto ES ATLPS apyvartinių taršos leidimų skaičių. Bendras apyvartinių taršos leidimų skaičius 2024 ir 2026 m. turėtų būti sumažintas, kad jis labiau atitiktų faktinį išmetamųjų teršalų kiekį. Be to, reikėtų padidinti linijinį mažinimo koeficientą 2024 ir 2028 m., taip pat atsižvelgiant į tai, kad įtraukiamas jūrų transporto išmetamųjų teršalų kiekis. Dėl tų pokyčių atsiradusios staigesnės viršutinės ribos trajektorijos bendras išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimas iki 2030 m. bus gerokai didesnis nei būtų buvęs pagal Direktyvą (ES) 2018/410. Su jūrų transporto įtraukimu susiję duomenys turėtų būti gauti remiantis jūrų transporto veiklos, kuri nurodoma Direktyvos 2003/87/EB 3ga straipsnyje ir apie kurią pagal Reglamentą (ES) 2015/757 pranešta Sąjungoje ir Europos ekonominės erdvės narėmis esančiose Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėse, 2018 ir 2019 m. išmetamųjų teršalų kiekiu, 2021–2024 m. pakoreguotu taikant 2024 m. linijinį mažinimo koeficientą. Linijinis mažinimo koeficientas 2024 m. turėtų būti taikomas visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičiaus padidėjimui tais metais;

(40)

norint pasiekti didesnį klimato srities tikslą Sąjungoje ir valstybėse narėse reikės nemažai viešųjų ir privačių išteklių, skirtų su klimato kaita susijusiai pertvarkai. Siekiant papildyti ir sustiprinti esmines su klimatu susijusias Sąjungos biudžeto išlaidas, visas aukcionų pajamas, neįtrauktas į Sąjungos biudžetą, ar tokių aukcionų lygiavertę finansinę sumą reikėtų kaip nuosavus išteklius panaudoti su klimatu susijusiems tikslams, išskyrus pajamas, naudojamas netiesioginėms išlaidoms dėl anglies dioksido kompensuoti. Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 3 dalyje pateiktas su klimatu susijusių tikslų sąrašas turėtų būti išplėstas, kad apimtų papildomus tikslus, turinčius teigiamą poveikį aplinkai. Tai turėtų apimti lėšų naudojimą finansinės paramos tikslais sprendžiant mažesnes ir vidutines pajamas gaunančių namų ūkių socialinius klausimus ir sumažinant iškraipančius mokesčius, taip pat tikslingai mažinant mokesčius už atsinaujinančiųjų išteklių elektrą. Valstybės narės turėtų kasmet teikti aukcionų pajamų naudojimo ataskaitas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 (14) 19 straipsnį, kai aktualu ir tinkama, nurodydamos, kokios pajamos naudojamos jų integruotiems nacionaliniams energetikos ir klimato srities veiksmų planams ir teritoriniams teisingos pertvarkos planams įgyvendinti;

(41)

valstybių narių pajamos iš aukcionų įtraukus jūrų transportą į ES ATLPS padidės. Todėl valstybės narės raginamos daugiau ES ATLPS pajamų naudoti pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 3 dalį, kad prisidėtų prie jūrų ekosistemų, visų pirma saugomų jūrų teritorijų, apsaugos, atkūrimo ir geresnio valdymo;

(42)

Paryžiaus susitarimo tikslams besivystančiose šalyse įgyvendinti reikia didelių finansinių išteklių, o Glazgo klimato pakte išsivysčiusios šalys raginamos skubiai ir gerokai padidinti teikiamą kovos su klimato kaita finansavimą. Savo išvadose dėl pasirengimo 27-ajai UNFCCC šalių konferencijai (COP 27) Taryba primena, kad Sąjunga ir jos valstybės narės daugiausia prisideda prie tarptautinio kovos su klimato kaita finansavimo ir nuo 2013 m. daugiau kaip dvigubai padidino savo įnašą į kovos su klimato kaita finansavimą besivystančioms šalims remti. Tose išvadose Taryba taip pat atnaujina tvirtą Sąjungos ir jos valstybių narių prisiimtą įsipareigojimą toliau didinti savo vykdomą tarptautinį kovos su klimato kaita finansavimą siekiant išsivysčiusių šalių tikslo kuo greičiau ir iki 2025 m. sutelkti kasmet bent 100 mlrd. JAV dolerių sumą iš įvairių šaltinių, ir tikisi, kad šis tikslas bus pasiektas 2023 m.;

(43)

siekiant pašalinti pertvarkos skirstomąjį ir socialinį poveikį mažas pajamas gaunančiose valstybėse narėse, papildomą 2,5 % Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičiaus dalį nuo 2024 iki 2030 m. reikėtų panaudoti energetikos pertvarkai finansuoti valstybėse narėse, kuriose bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui 2016–2018 m. neviršijo 75 % Sąjungos vidurkio, pasitelkiant Direktyvos 2003/87/EB 10d straipsnyje nurodytą modernizavimo fondą;

(44)

paramą gaunančios valstybės narės turėtų turėti galimybę modernizavimo fondui skirtus išteklius naudoti investicijoms, susijusioms su gretimais Sąjungos pasienio regionais, finansuoti, kai tai svarbu paramą gaunančių valstybių narių energetikos pertvarkai;

(45)

reikėtų numatyti papildomų paskatų mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį panaudojant ekonomiškai efektyvius metodus. Tuo tikslu 2026 m. apyvartiniai taršos leidimai turėtų būti nemokamai suteikiami stacionariems įrenginiams su sąlyga, kad bus investuojama į būdus padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir sumažinti išmetamą teršalų kiekį, visų pirma daug energijos suvartojantiems naudotojams. Komisija turėtų užtikrinti, kad tas sąlygų taikymas nekeltų pavojaus vienodoms veiklos sąlygoms, aplinkosauginiam naudingumui ar vienodam požiūriui į įrenginius visoje Sąjungoje. Todėl Komisija, nedarant poveikio pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES (15) taikomoms taisyklėms, turėtų priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva, kad būtų išspręstos visos nustatytos problemos, visų pirma susijusios su pirmiau minėtais principais, ir būtų numatytos administraciniu požiūriu paprastos paramos sąlygų taikymo taisyklės. Tos taisyklės turėtų būti įtrauktos į bendrąsias nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo taisykles, taikant nustatytą nacionalinių įgyvendinimo priemonių procedūrą, ir jose turėtų būti numatyti įgyvendintų energijos vartojimo efektyvumo priemonių pripažinimo ir alternatyvių priemonių, kuriomis mažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, pripažinimo terminai ir kriterijai. Be to, turėtų būti toliau stiprinamos paskatos mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį įrenginiams, kuriems būdingas didelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos intensyvumas. Tuo tikslu nuo 2026 m. nemokami apyvartiniai taršos leidimai 20 % stacionariųjų įrenginių, kurių taršos intensyvumas yra didžiausias pagal atitinkamo produkto santykinį taršos rodiklį, taip pat turėtų būti suteikiami su sąlyga, kad bus parengti ir įgyvendinti poveikio klimatui neutralumo planai;

(46)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/956 (16) sukurtas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (PADKM) turi pakeisti pagal Direktyvą 2003/87/EB nustatytus mechanizmus siekiant vykdyti anglies dioksido nutekėjimo rizikos prevenciją. Taigi sektoriams ir pošakiams, kuriuose taikoma ši priemonė, neturėtų būti skiriami nemokami apyvartiniai taršos leidimai. Tačiau reikalingas pereinamasis laikotarpis, per kurį būtų laipsniškai atsisakyta nemokamų apyvartinių taršos leidimų, kad gamintojai, importuotojai ir prekiautojai galėtų prisitaikyti prie naujosios tvarkos. Nemokamų apyvartinių taršos leidimų kiekį reikėtų mažinti PADKM sektoriams skirtiems nemokamiems apyvartiniams taršos leidimams taikant koeficientą, kol palaipsniui pradedamas taikyti PADKM. PADKM koeficientas per laikotarpį nuo to reglamento įsigaliojimo iki 2025 m. pabaigos turėtų būti 100 % ir, taikant to reglamento 36 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas nuostatas, 2026 m. – 97,5 %, 2027 m. – 95 %, 2028 m. – 90 %, 2029 m. –77,5 %, 2030 m. – 51,5 %, 2031 m. – 39 %, 2032 m. – 26,5 % ir 2033 m. – 14 %. Nuo 2034 m. PADKM koeficientas neturėtų būti taikomas.

Sektoriuose ir pošakiuose, kuriems taikomas PADKM, reikėtų atitinkamai pritaikyti atitinkamus deleguotuosius aktus dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo. Nemokami apyvartiniai taršos leidimai, kurie pagal šį skaičiavimą nebebus skiriami PADKM sektoriams (PADKM paklausa), bus įtraukiami į inovacijų fondą, kad būtų remiamos inovacijos mažo anglies dioksido pėdsako technologijų, anglies dioksido surinkimo ir panaudojimo (CCU), anglies dioksido surinkimo, transporto ir geologinio saugojimo (CCS), atsinaujinančiųjų išteklių energetikos ir energijos kaupimo srityse taip, kad būtų prisidedama prie klimato kaitos švelninimo. Į tai atsižvelgiant, ypatingą dėmesį reikėtų skirti PADKM sektorių projektams. Kad būtų laikomasi ne PADKM sektoriams paskirstytinų nemokamų apyvartinių taršos leidimų dalies nuostatų, galutinį skaičių, kurį reikia atimti iš nemokamai paskirstomų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus ir įtraukti į inovacijų fondą, reikėtų apskaičiuoti remiantis dalimi, kurią PADKM paklausa sudaro, palyginti su visų nemokamus apyvartinius taršos leidimus gaunančių sektorių nemokamų apyvartinių taršos leidimų paklausa;

(47)

siekiant sumažinti galimą anglies dioksido nutekėjimo riziką, susijusią su prekėmis, kurioms taikomas PADKM ir kurios Sąjungoje gaminamos eksportui į trečiąsias valstybes, kurios netaiko ES ATLPS ar panašaus anglies dioksido apmokestinimo mechanizmo, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos pagal Reglamentą (ES) 2023/956 turėtų būti atliktas vertinimas. Jei tame įvertinime padaroma išvada, kad esama tokios anglies dioksido nutekėjimo rizikos, Komisija atitinkamai turėtų pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo teisės akto, kuriuo ta anglies dioksido nutekėjimo rizika būtų šalinama laikantis Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių. Be to, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama aukcionų pajamas naudoti bet kokiai likutinei anglies dioksido nutekėjimo rizikai PADKM sektoriuose mažinti, laikantis valstybės pagalbos taisyklių. Tais atvejais, kai apyvartiniai taršos leidimai dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus sumažinimo taikant sąlygų taisykles nėra visi panaudojami, siekiant netaikyti tarpsektorinės pataisos įrenginiams, kurių šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršos intensyvumas yra mažiausias, 50 % šių likutinių apyvartinių taršos leidimų turėtų būti įtraukta į inovacijų fondą. Kiti 50 % turėtų būti parduodami aukcionuose valstybių narių vardu ir jos galėtų juos panaudoti bet kokiai anglies dioksido nutekėjimo PADKM sektoriuose likutinei rizikai mažinti;

(48)

siekiant geriau atspindėti technologinę pažangą, sykiu užtikrinant išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo paskatas ir tinkamai atlyginant už inovacijas, mažiausias santykinių taršos rodiklių verčių koregavimo koeficientas turėtų būti padidintas nuo 0,2 % iki 0,3 % per metus, o didžiausias koregavimo koeficientas turėtų būti padidintas nuo 1,6 % iki 2,5 % per metus. 2026–2030 m. laikotarpiu santykinių taršos rodiklių vertės turėtų būti pakoreguotos 6–50 %, palyginti su vertėmis, taikytinomis 2013–2020 m. laikotarpiu. Kad įrenginiams būtų užtikrintas nuspėjamumas, Komisija turėtų kuo greičiau iki 2026–2030 m. laikotarpio pradžios priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos peržiūrėtos nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo santykinių taršos rodiklių vertės;

(49)

siekiant paskatinti naujas proveržio technologijas plieno pramonėje ir išvengti didelio neproporcingo santykinio taršos rodiklio vertės sumažinimo, taip pat atsižvelgiant į ypatingą plieno pramonės padėtį, pavyzdžiui, didelį taršos intensyvumą ir tarptautinę bei Sąjungos rinkos struktūrą, apskaičiuojant išlydyto metalo santykinio taršos rodiklio vertę 2026–2030 m. laikotarpiui būtina neįtraukti įrenginių, kurie veikė 2021–2022 m. ataskaitiniu laikotarpiu ir kurie kitu atveju būtų įtraukti į tą skaičiavimą dėl persvarstytos išlydyto metalo santykinio taršos rodiklio apibrėžties;

(50)

siekiant atlyginti už geriausius rezultatus ir inovacijas, tarpsektorinis koregavimo koeficientas neturėtų būti taikomas įrenginiams, kurių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra mažesnis už 10 % veiksmingiausių įrenginių, kuriems taikomas tam tikras santykinis taršos rodiklis, vidurkį. Apyvartiniai taršos leidimai, kurie nepaskirstomi dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus sumažinimo taikant sąlygų taisykles, turėtų būti naudojami siekiant padengti nemokamų apyvartinių taršos leidimų mažinimo deficitą, atsirandantį dėl to, kad už geriausius rezultatus netaikomas tarpsektorinis koregavimo koeficientas;

(51)

siekiant paspartinti ekonomikos dekarbonizavimą ir kartu stiprinti Sąjungos pramonės konkurencingumą, inovacijų fondui turėtų būti skirta dar 20 mln. apyvartinių taršos leidimų iš kiekio, kuris antraip galėtų būti paskirstytas nemokamai, ir dar 5 mln. apyvartinių taršos leidimų, kurie antraip galėtų būti parduodami aukcione. Peržiūrėdama Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1031/2010 (17) nustatytų inovacijų fondo aukcionų terminus ir seką, atsižvelgdama į šia direktyva padarytus pakeitimus, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę pirmaisiais persvarstytos Direktyvos 2003/87/EB įgyvendinimo metais skirti daugiau išteklių, kad būtų padidintas atitinkamų sektorių dekarbonizacijos mastas;

(52)

išsamus požiūris į inovacijas yra būtinas norint pasiekti Reglamento (ES) 2021/1119 tikslus. Sąjungos lygmeniu remiamos būtinos mokslinių tyrimų ir inovacijų pastangos, be kita ko, programos „Europos horizontas“ lėšomis, taip skiriant didelį finansavimą ir kuriant naujas priemones į ES ATLPS įtrauktiems sektoriams. Todėl Komisija turėtų siekti sinergijos su programa „Europos horizontas“ ir, kai tinkama, su kitomis Sąjungos finansavimo programomis;

(53)

inovacijų fondo lėšomis turėtų būti remiami novatoriški metodai, procesai ir technologijos, įskaitant tokių metodų, procesų ir technologijų plėtrą, siekiant juos plačiai diegti visoje Sąjungoje. Atrenkant dotacijomis remiamus projektus pirmenybė turėtų būti teikiama proveržio inovacijoms;

(54)

Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8 dalyje nurodyto inovacijų fondo taikymo sritį reikėtų išplėsti siekiant remti inovacijas mažo ir nulinio anglies dioksido pėdsako technologijų ir procesų, susijusių su kuro suvartojimu pastatų, kelių transporto ir papildomų sektorių, įskaitant kolektyvinių rūšių transportą, kaip antai viešasis transportas ir tolimojo susisiekimo autobusais paslaugos, sektoriuose, srityje. Be to, inovacijų fondas turėtų būti naudojamas siekiant remti investicijas į jūrų transporto dekarbonizavimą, įskaitant investicijas į laivų energijos vartojimo efektyvumą, uostus ir trumpųjų nuotolių laivybą, sektoriaus elektrifikaciją, tvarų alternatyvų kurą, kaip antai iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaminamą vandenilį ir amoniaką, netaršias varomąsias technologijas, kaip antai vėjo technologijas, ir inovacijas, susijusias su ledo klasės laivais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas novatoriškiems projektams, kuriais prisidedama prie jūrų sektoriaus dekarbonizacijos ir viso jo poveikio klimatui, įskaitant išmetamą juodosios anglies kiekį, mažinimo. Šioje srityje Komisija turėtų numatyti specialias temas inovacijų fondo kvietimuose teikti pasiūlymus. Tuose kvietimuose teikti pasiūlymus turėtų būti atsižvelgiama į biologinės įvairovės apsaugos, triukšmo ir vandens taršos klausimus. Jūrų transporto srityje projektai, turintys aiškią Sąjungos pridėtinę vertę, turėtų būti tinkami finansuoti;

(55)

pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/1122 (18) 9 straipsnį, jeigu orlaivių naudotojai nebevykdo į ES ATLPS įtrauktų skrydžių, jų sąskaitų statusas tampa „pašalinta“ ir iš tų sąskaitų nebegalima inicijuoti procesų. Siekiant išsaugoti ES ATLPS aplinkosauginį naudingumą, apyvartinius taršos leidimus, kurie nebuvo paskirstyti orlaivių naudotojams dėl jų veiklos nutraukimo, reikėtų panaudoti tais atvejais, kai tie naudotojai atsisako nepakankamai leidimų, o likusius apyvartinius taršos leidimus reikėtų panaudoti kovos su klimato kaita veiksmams paspartinti juos perkeliant į inovacijų fondą;

(56)

Komisijos techninė pagalba, orientuota į valstybes nares, kurios iki šiol pateikė nedaug projektų arba jų visai nepateikė, padėtų pasiekti, kad visose valstybėse narėse būtų pateikta daug projektų paraiškų dėl finansavimo iš inovacijų fondo. Ta pagalba, be kita ko, turėtų būti remiama veikla, kuria siekiama gerinti pasiūlymų dėl projektų valstybėse narėse, kurios iki šiol pateikė nedaug projektų arba jų visai nepateikė, kokybę, pavyzdžiui, dalijantis informacija, įgyta patirtimi bei geriausia praktika ir didinant nacionalinių informacijos centrų veiklos mastą. Kitos priemonės, kuriomis siekiama to paties tikslo, apima priemones, kuriomis didinamas informuotumas apie finansavimo galimybes ir tų valstybių narių pajėgumo nustatyti ir remti galimus projektų pareiškėjus didinimas. Taip pat reikėtų skatinti valstybių narių projektų partnerystes ir potencialių pareiškėjų ryšių užmezgimą, visų pirma didelio masto projektų atveju;

(57)

siekdama pagerinti valstybių narių vaidmenį valdant inovacijų fondą ir padidinti skaidrumą, Komisija Klimato kaitos komitetui turėtų pateikti inovacijų fondo įgyvendinimo ataskaitą, kurioje būtų pateikta projektų, kuriems skirta parama, numatomo poveikio analizė pagal sektorius ir valstybes nares. Komisija ataskaitą taip pat turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ir ją paskelbti. Gavusi pareiškėjų sutikimą, užbaigus kvietimo teikti pasiūlymus procedūrą, Komisija turėtų informuoti valstybes nares apie paraiškas dėl projektų finansavimo jų atitinkamose teritorijose ir turėtų pateikti joms išsamią informaciją apie tas paraiškas, kad valstybėms narėms būtų lengviau koordinuoti paramą projektams. Be to, prieš skirdama paramą Komisija turėtų informuoti valstybes nares apie preliminariai atrinktų projektų sąrašą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad perkeltos į nacionalinę teisę nuostatos netrukdytų inovacijoms ir būtų technologijų požiūriu neutralios, o Komisija turėtų teikti techninę pagalbą, visų pirma valstybėms narėms, kurių faktinis dalyvavimas yra menkas, kad būtų pagerintas faktinis dalyvavimas geografiniu požiūriu inovacijų fondo veikloje ir pagerinta bendra pateiktų projektų kokybė. Komisija taip pat turėtų užtikrinti visapusišką stebėseną ir ataskaitų teikimą, įskaitant informaciją apie pažangą siekiant veiksmingos, kokybe grindžiamos geografinės aprėpties visoje Sąjungoje ir tinkamus tolesnius veiksmus;

(58)

siekiant derėjimo su visapusišku Europos žaliojo kurso pobūdžiu, vykdant dotacijomis remiamų projektų atrankos procesą pirmenybė turėtų būti teikiama projektams, kuriais siekiama spręsti daugialypio poveikio aplinkai problemas. Siekiant skatinti remiamų technologijų ar sprendimų kartotę ir spartesnę rinkos plėtrą, inovacijų fondo finansuojamų projektų subjektai turėtų dalytis žiniomis su kitų susijusių projektų subjektais ir su Sąjungos mokslininkais, turinčiais teisėtą interesą;

(59)

sutartys dėl kainų skirtumo (CD), sutartys dėl anglies dioksido kainų skirtumo (CCD) ir fiksuotosios priemokos sutartys yra svarbūs elementai, kad pramonėje plėtojant naujų technologijų mastą būtų mažinamas išmetamas teršalų kiekis; jos suteikia galimybę garantuoti investuotojams į novatoriškas klimatui nekenksmingas technologijas kainą už išmetamo CO2 kiekio mažinimą, kuris viršys mažinimą, paskatintą vyraujančio ES ATLPS anglies dioksido kainos lygio. Reikėtų išplėsti priemones, kad Inovacijų fondo lėšomis būtų galima remti projektus pasitelkiant (konkurencinius) konkursus, po kurių būtų skiriamos sutartys dėl kainų skirtumų, sutartys dėl anglies dioksido kainų skirtumo ir fiksuotosios priemokos sutartys. Konkurenciniai konkursai būtų svarbus mechanizmas dekarbonizacijos technologijų plėtrai remti ir turimų išteklių naudojimui optimizuoti. Jie taip pat suteiktų tikrumo investuotojams į tokias technologijas. Siekiant kuo labiau sumažinti Sąjungos biudžetui tenkančius neapibrėžtuosius įsipareigojimus, rengiant sutarčių dėl kainų skirtumo ir sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo modelį turėtų būti užtikrintas rizikos mažinimas ir atitinkamas biudžetinio įsipareigojimo padengimas, kad bent sutarčių dėl kainų skirtumo ir sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo pirmaisiais dviem etapais įsipareigojimai būtų visiškai padengiami asignavimais iš pajamų, gautų pardavus aukcione pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8 dalį skirtus apyvartinius taršos leidimus.

Tokios rizikos fiksuotosios priemokos sutarčių atveju nėra, nes teisinis įsipareigojimas atitiks atitinkamą biudžetinį įsipareigojimą. Be to, pasibaigus pirmiesiems dviem sutarčių dėl kainų skirtumo ir sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo etapams ir prireikus kaskart po to Komisija turėtų atlikti kokybinį ir kiekybinį finansinės rizikos, kylančios dėl jų įgyvendinimo, vertinimą. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuris, remiantis to vertinimo rezultatais, numatytų tinkamą atidėjinių normą, o ne užtikrintų visišką padengimą tolesniems sutarčių dėl kainų skirtumo ir sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo etapams. Taikant tokį požiūrį turėtų būti atsižvelgiama ne tik į inovacijų fondo apyvartinius taršos leidimus, bet ir į visus elementus, kurie galėtų sumažinti Sąjungos biudžetui kylančią finansinę riziką, pavyzdžiui, galimą atsakomybės pasidalijimą su valstybėmis narėmis savanorišku pagrindu arba galimą privačiojo sektoriaus perdraudimo mechanizmą. Todėl būtina leisti taikyti nuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (19) X antraštinės dalies dalių nukrypti leidžiančias nuostatas. Pirmųjų dviejų sutarčių dėl kainų skirtumo ir sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo konkurso etapų atidėjinių norma turėtų būti 100 %.

Tačiau, nukrypstant nuo to reglamento 210 straipsnio 1 dalies, 211 straipsnio 1 ir 2 dalių ir 218 straipsnio 1 dalies, šioje direktyvoje turėtų būti nustatyta tolesniems sutarčių dėl kainų skirtumo ir sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo etapams taikoma 50 % minimali atidėjinių norma ir didžiausia pajamų iš inovacijų fondo dalis, kuri turi būti naudojama 30 % sumos atidėjiniams sudaryti, o Komisija turėtų galėti nustatyti būtiną atidėjinių normą, remdamasi pirmųjų dviejų kvietimų teikti pasiūlymus patirtimi, ir pajamų, naudotinų atidėjiniams sudaryti, sumą. Taigi, bendras finansinis įsipareigojimas, prisiimamas iš Sąjungos biudžeto, neturėtų viršyti 60 % pajamų, gautų iš aukcionų, susijusių su inovacijų fondu. Be to, kadangi atidėjiniai paprastai bus sudaromi iš inovacijų fondo, reikėtų nukrypti nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 212, 213 ir 214 straipsniuose nustatytų taisyklių, susijusių su pagal to reglamento 212 straipsnį sudarytu bendru atidėjinių fondu. Kadangi sutartys dėl kainų skirtumo ir sutartys dėl anglies dioksido kainų skirtumo yra novatoriško pobūdžio, taip pat gali prireikti nukrypti nuo to reglamento 209 straipsnio 2 dalies d ir h punktų, nes jos nepriklauso nuo finansinio sverto ir (arba) daugiklių ir negali visiškai priklausyti nuo ex ante vertinimo, taip pat nukrypti nuo 219 straipsnio 3 dalies dėl sąsajos su 209 straipsnio 2 dalies d punktu ir nuo 219 straipsnio 6 dalies, nes įgyvendinantieji partneriai neturės garantuotų kredito arba nuosavo kapitalo pozicijų. Bet kokia nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 nukrypti leidžianti nuostata turėtų būti taikoma tik tiek, kiek būtina. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai iš dalies pakeisti didžiausią inovacijų fondo pajamų dalį, kuri turi būti naudojama atidėjiniams sudaryti, ne daugiau kaip 20 procentinių punktų viršijant šioje direktyvoje numatytą sumą;

(60)

inovacijų fondui taikomas bendras Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2020/2092 (20);

(61)

jeigu įrenginio veikla laikinai sustabdoma, nemokamai paskirstomų apyvartinių taršos leidimų skaičius koreguojamas pagal veiklos lygį, apie kurį kasmet pranešama privaloma tvarka. Be to, kompetentingos institucijos gali sustabdyti apyvartinių taršos leidimų suteikimą įrenginiams, kurių eksploatacija buvo nutraukta, kol nebus įrodymų, kad jų eksploatacija bus atnaujinta. Taigi laikino veiklos sustabdymo atveju iš operatorių nebeturėtų būti reikalaujama įrodyti kompetentingai institucijai, kad gamyba jų įrenginiuose bus atnaujinta per nustatytą pagrįstą laikotarpį;

(62)

koreguojant nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių, suteikiamą stacionariems įrenginiams pagal Direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 2 dalį, gali prireikti skirti papildomus nemokamus apyvartinius taršos leidimus arba grąžinti perteklinius apyvartinius taršos leidimus. Naujiems rinkos dalyviams skirtus apyvartinius taršos leidimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 7 dalį reikėtų panaudoti tais tikslais;

(63)

nuo 2013 m. elektros energijos gamintojai privalo pirkti visus apyvartinius taršos leidimus, kurių jiems reikia elektros energijai gaminti. Vis dėlto pagal Direktyvos 2003/87/EB 10c straipsnį kai kurios valstybės narės turi galimybę suteikti pereinamojo laikotarpio nemokamų apyvartinių taršos leidimų siekiant modernizuoti energetikos sektorių 2021–2030 m. laikotarpiu. Trys valstybės narės nusprendė pasinaudoti šia galimybe. Atsižvelgiant į sparčios dekarbonizacijos poreikį, ypač energetikos sektoriuje, atitinkamos valstybės narės turėtų galėti suteikti šiuos pereinamojo laikotarpio nemokamus apyvartinius taršos leidimus tik dėl investicijų, vykdomų iki 2024 m. gruodžio 31 d. Jos turėtų turėti galimybę prie bendro apyvartinių taršos leidimų, kuriuos atitinkama valstybė narė gauna aukcionams, skaičiaus pridėti visus likusius 2021–2030 m. laikotarpio apyvartinius taršos leidimus, kurie nepanaudojami siekiant remti tokias investicijas, arba panaudoti juos modernizavimo fondo investicijoms remti. Išskyrus pranešimo terminą, į modernizavimo fondą perkeltiems apyvartiniams taršos leidimams turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės dėl investicijų, kurios taikomos apyvartiniams taršos leidimams, jau perkeltiems pagal Direktyvos 2003/87/EB 10d straipsnio 4 dalį. Siekiant užtikrinti nuspėjamumą ir skaidrumą dėl apyvartinių taršos leidimų, skirtų parduoti aukcionuose, ar nemokamai skiriamų pereinamojo laikotarpio leidimų kiekio, taip pat dėl modernizavimo fondo valdomo turto, valstybės narės turėtų informuoti Komisiją apie atitinkamus likusių apyvartinių taršos leidimų kiekius, kurie bus naudojami kiekvienu iš tų tikslų, ne vėliau kaip 2024 m. gegužės 15 d.;

(64)

modernizavimo fondo taikymo sritį reikėtų suderinti su naujausiais Sąjungos klimato srities tikslais reikalaujant, kad investicijos atitiktų Europos žaliojo kurso tikslus ir Reglamentą (ES) 2021/1119, ir nutraukiant paramą visoms investicijoms, kurios susijusios su energijos gamyba iš iškastinio kuro, išskyrus paramą tokioms investicijoms iš pajamų, gautų iš apyvartinių taršos leidimų, savanoriškai perkeltų į modernizavimo fondą pagal Direktyvos 2003/87/EB 10d straipsnio 4 dalį. Be to, ribotą paramą tokioms investicijoms ir toliau turėtų būti galima gauti iš pajamų, gautų iš tos direktyvos 10 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytų apyvartinių taršos leidimų, tam tikromis sąlygomis, visų pirma tais atvejais, kai veikla laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 (21), ir kiek tai susiję su iki 2027 m. aukcionuose parduotais apyvartiniais taršos leidimais. Be to, pastarosios kategorijos apyvartinių taršos leidimų atveju ne kietojo iškastinio kuro naudojimas galutinės grandies rinkoje neturėtų būti remiamas pajamomis iš apyvartinių taršos leidimų, parduotų aukcionuose po 2028 m. Taip pat, modernizavimo fondo procentinė dalis, kurią reikia skirti prioritetinėms investicijoms, turėtų būti padidinta iki 80 % modernizavimo fondo apyvartinių taršos leidimų, perkeltų pagal Direktyvos 2003/87/EB 10d straipsnio 4 dalį ir nurodytų tos direktyvos 10 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, ir iki 90 % papildomo 2,5 % visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičiaus.

Į prioritetinių investicijų sritį turėtų būti įtrauktas energijos vartojimo efektyvumas, be kita ko, pramonės, transporto, pastatų, žemės ūkio ir atliekų sektoriuose, šildymas ir vėsinimas naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, taip pat parama namų ūkiams, siekiant spręsti energijos nepritekliaus problemą, įskaitant kaimo ir atokias vietoves. Siekiant padidinti skaidrumą ir geriau įvertinti modernizavimo fondo poveikį, Investicijų komitetas turėtų kasmet Klimato kaitos komitetui teikti ataskaitas apie investicijų vertinimo patirtį, visų pirma susijusią su išmetamųjų teršalų kiekio mažinimu ir mažinimo išlaidomis;

(65)

į Direktyvą (ES) 2018/410 įtrauktos nuostatos dėl valstybių narių atliekamo apyvartinių taršos leidimų panaikinimo išbraukiant juos iš aukcione parduodamų apyvartinių taršos leidimų kiekio, kai jų teritorijoje uždaromi elektros energijos gamybos pajėgumų objektai. Atsižvelgiant į didesnius Sąjungos klimato srities užmojus ir dėl to paspartėjusią elektros energijos sektoriaus dekarbonizaciją, toks panaikinimas tampa vis aktualesnis. Todėl Komisija turėtų įvertinti, ar iš dalies pakeičiant atitinkamus deleguotuosius aktus, priimtus pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 4 dalį, galima sudaryti palankesnes sąlygas valstybėms narėms naudotis panaikinimo nuostatomis;

(66)

Direktyvoje (ES) 2018/410 nustatytas ir Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1842 (22) įgyvendintas nemokamų leidimų paskirstymo koregavimas pagerino nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo veiksmingumą ir paskatas, tačiau padidino administracinę naštą ir istorinę vasario 28 dieną – nemokamų apyvartinių taršos leidimų išdavimo dieną – padarė neveiksmingą. Siekiant geriau atsižvelgti į nemokamų leidimų paskirstymo koregavimą, svarbu pakoreguoti reikalavimų laikymosi ciklą. Todėl terminas, iki kurio kompetentingos institucijos turi suteikti nemokamų apyvartinių taršos leidimų, turėtų būti nukeltas iš vasario 28 d. į birželio 30 d., o terminas, iki kurio operatoriai turi atsisakyti leidimų, turėtų būti nukeltas iš balandžio 30 d. į rugsėjo 30 d.;

(67)

Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2018/2066 (23) nustatytos biomasės išmetamo teršalų kiekio stebėsenos taisyklės, atitinkančios Sąjungos atsinaujinančiųjų išteklių energijos teisės aktuose nustatytas biomasės naudojimo taisykles. Kadangi teisės aktuose vis išsamiau nustatomi biomasės tvarumo kriterijai pagal naujausias taisykles, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2001 (24), suteikiamus įgyvendinimo įgaliojimus pagal Direktyvos 2003/87/EB 14 straipsnio 1 dalį reikėtų aiškiai išplėsti, kad būtų galima priimti būtinus pataisymus siekiant pagal ES ATLPS taikyti biomasės, įskaitant biokurą, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą, tvarumo kriterijus. Be to, Komisiją reikėtų įgalioti priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma, kaip apskaityti su netaršios biomasės ir netaršia nelaikomos biomasės mišiniu siejamą išmetamųjų teršalų saugojimą;

(68)

atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis kuras ir perdirbtos anglies kuras gali būti svarbūs siekiant sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, išmetamą sektoriuose, kurių dekarbonizcija sudėtinga. Jeigu perdirbtos anglies kuras ir atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis kuras gaminami iš surinkto CO2 vykdant į šią direktyvą įtrauktą veiklą, išmetamas teršalų kiekis turėtų būti apskaitomas pagal tą veiklą. Siekiant užtikrinti, kad atsinaujinančiųjų išteklių nebiologinės kilmės kuras ir perdirbtos anglies kuras prisidėtų prie išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, ir išvengti prisidedančio kuro dvigubo skaičiavimo, tikslinga aiškiai išplėsti Direktyvos 2003/87/EB 14 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, kad Komisija galėtų priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų nustatyti reikiami pataisymai, kaip atsižvelgti į vėliau išmetamą CO2, užtikrinti, kad būtų apskaitomas visas išmetamas teršalų kiekis, be kita ko, kai toks kuras gaminamas iš surinkto CO2 už Sąjungos ribų, ir sykiu išvengti dvigubo skaičiavimo bei užtikrinti, kad būtų taikomos tinkamos išmetamųjų teršalų surinkimo paskatos, taip pat atsižvelgiant į požiūrį į tokį kurą pagal Direktyvą (ES) 2018/2001;

(69)

kadangi taip pat tikimasi, kad CO2 bus gabenamas kitomis priemonėmis, ne vamzdynais, o, pavyzdžiui, laivais ir sunkvežimiais, Direktyvos 2003/87/EB I priede numatytą šiltnamio efektą sukeliančių dujų gabenimo saugojimo tikslais nuostatų aprėptį reikėtų išplėsti apimant visas transporto priemones, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris, neatsižvelgiant į tai, ar transporto priemonei taikoma ES ATLPS. Jeigu transporto išmetamas teršalų kiekis taip pat priskiriamas kitai veiklai pagal Direktyvą 2003/87/EB, išmetamą teršalų kiekį reikėtų apskaityti pagal tą kitą veiklą, kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo;

(70)

į ES ATLPS neįtraukus įrenginių, kuriuose naudojama tik biomasė, susidarė situacijų, kai įrenginiai, kuriuose deginama daug biomasės, gavo nenumatyto pelno, nes gavo nemokamų apyvartinių taršos leidimų gerokai daugiau nei faktiškai išmetė teršalų. Taigi reikėtų nustatyti netaršios biomasės deginimo ribinę vertę, kurią viršijantys įrenginiai neįtraukiami į ES ATLPS. Nustačius ribą būtų užtikrinta daugiau tikrumo dėl to, kurie įrenginiai patenka į ES ATLPS taikymo sritį, ir būtų sudarytos sąlygos tolygiau paskirstyti nemokamus apyvartinius taršos leidimus visų pirma sektoriams, kuriuose kyla didesnė anglies dioksido nutekėjimo rizika. Turėtų būti nustatyta 95 % riba, kad būtų subalansuoti privalumai ir trūkumai, susiję su įrenginiais, kuriems ir toliau bus taikoma ES ATLPS. Todėl įrenginių, kurių fizinis pajėgumas deginti iškastinį kurą tebeegzistuoja, atveju neturėtų būti skatinama grįžti prie tokio kuro naudojimo. 95% riba užtikrintų, kad jei įrenginyje iškastinis kuras naudojamas tam, kad jam būtų toliau taikoma ES ATLPS siekiant gauti nemokamų apyvartinių taršos leidimų, su to iškastinio kuro naudojimu susijusios išlaidos dėl išmetamo anglies dioksido bus pakankamai didelės, kad atgrasytų nuo iškastinio kuro naudojimo.

Ta riba taip pat užtikrintų, kad įrenginiams, kuriuose naudojamas didelis iškastinio kuro kiekis, ir toliau būtų taikomos ES ATLPS stebėsenos pareigos, taip išvengiant galimo esamų stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo pareigų apėjimo. Tuo pat metu tokie įrenginiai, kuriuose sudeginama mažesnė netaršios biomasės dalis, taikant lankstų mechanizmą turėtų būti tebeskatinami toliau mažinti iškastinio kuro deginimą, tebetaikant jiems ES ATLPS tol, kol jų naudojamos tvarios biomasės kiekis bus toks didelis, kad jų įtraukimas į ES ATLPS nebebus pagrįstas. Be to, patirtis parodė, kad neįtraukus įrenginių, kuriuose naudojama tik biomasė – ir tai faktiškai yra 100 % riba, išskyrus iškastinio kuro deginimą įjungimo ir išjungimo etapais,– reikia atlikti pakartotinį vertinimą ir nustatyti tikslesnę apibrėžtį. 95 % riba leidžia deginti iškastinį kurą įjungimo ir išjungimo etapais;

(71)

siekdamos skatinti mažo anglies dioksido pėdsako technologijų diegimą, valstybės narės turėtų užtikrinti operatoriams galimybę pasilikti ES ATLPS iki Direktyvos 2003/87/EB 11 straipsnio 1 dalyje nurodyto dabartinio ir kito penkerių metų laikotarpio pabaigos, jei buvo pakeistas įrenginio gamybos procesas, kad būtų sumažintas jo išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ir tas įrenginys nebesiekia 20 MW bendros vardinės šiluminės galios ribos;

(72)

2022 m. kovo 28 d. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) paskelbė savo galutinę ataskaitą dėl apyvartinių taršos leidimų ir susijusių išvestinių finansinių priemonių. Ataskaitoje išsamiai analizuojamas Europos anglies dioksido rinkos vientisumas ir pateikta ekspertinių žinių bei rekomendacijų, kaip užtikrinti tinkamą anglies dioksido rinkos veikimą. Siekiant nuolat stebėti rinkos vientisumą ir skaidrumą, ESMA turėtų reguliariai teikti ataskaitas. ESMA jau vertina rinkos pokyčius ir prireikus savo ataskaitoje dėl tendencijų, rizikos ir pažeidžiamumo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (25) 32 straipsnio 3 dalį teikia savo kompetencijos srities rekomendacijas. Į tas metines ataskaitas turėtų būti įtraukta Europos anglies dioksido rinkos analizė, apimanti apyvartinių taršos leidimų aukcionus, prekybą apyvartiniais taršos leidimais ir jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis prekybos vietose ir nebiržinę prekybą. Šiuo įpareigojimu būtų supaprastintas ESMA ataskaitų teikimas ir sudarytos sąlygos palyginti įvairias rinkas, visų pirma dėl glaudžių ES ATLPS ir biržos prekių išvestinių finansinių priemonių rinkų sąsajų.

ESMA atliekant tokią reguliarią analizę visų pirma turėtų būti stebimi rinkos svyravimai ir kainų raida, aukcionų veikimas ir prekybos operacijos rinkose, likvidumas ir sandorių apimtis, rinkos dalyvių kategorijos ir jų prekybos elgsena, įskaitant spekuliacinę veiklą, darančią didelį poveikį kainoms. Į jos vertinimą, kai aktualu, turėtų būti įtrauktos rekomendacijos, kaip pagerinti rinkos vientisumą ir skaidrumą, taip pat ataskaitų teikimo įpareigojimus ir sustiprinti piktnaudžiavimo rinka prevenciją, pagerinti tokių atvejų nustatymą ir padėti palaikyti tvarkingas apyvartinių taršos leidimų ir jų išvestinių finansinių priemonių rinkas. Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti į vertinimus ir rekomendacijas metinėje anglies dioksido rinkos ataskaitoje ir prireikus ataskaitose, kad būtų užtikrintas geresnis anglies dioksido rinkos veikimas;

(73)

siekiant toliau skatinti investicijas, kurių reikia centralizuoto šilumos tiekimo dekarbonizacijai, ir atsižvelgti į socialinius aspektus, susijusius su didelėmis energijos kainomis ir dideliu centralizuoto šilumos tiekimo įrenginių taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis intensyvumu, valstybėse narėse, kuriose, palyginti su ekonomikos dydžiu, centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje išmetama labai daug teršalų, operatoriai turėtų galėti teikti paraiškas dėl papildomų nemokamų pereinamojo laikotarpio apyvartinių taršos leidimų centralizuoto šilumos tiekimo įrenginiams, o papildoma nemokamų apyvartinių taršos leidimų vertė turėtų būti investuojama siekiant iki 2030 m. gerokai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Siekiant užtikrinti, kad tas kiekis būtų sumažintas, papildomi pereinamojo laikotarpio nemokami apyvartiniai taršos leidimai turėtų būti skiriami su sąlyga, kad bus padarytos investicijos ir užtikrintas išmetamųjų teršalų kiekio sumažinimas, kaip nustatyta poveikio klimatui neutralumo planuose, kuriuos dėl savo įrenginių turi parengti operatoriai;

(74)

netikėtas arba staigus pernelyg didelis kainų padidėjimas anglies dioksido rinkoje gali neigiamai paveikti rinkos nuspėjamumą, kuris yra labai svarbus planuojant investicijas į dekarbonizaciją. Todėl priemonė, taikoma esant pernelyg dideliems kainų svyravimams išmetamųjų apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomi Direktyvos 2003/87/EB II ir III skyriai, prekybos rinkoje, turėtų būti kruopščiai sustiprinta, siekiant pagerinti jos pajėgumą reaguoti į nepagrįstus kainų svyravimus. Jei tenkinamos priemonės taikymo sąlygos, grindžiamos vidutinės apyvartinių taršos leidimų kainos padidėjimu, ši taisyklėmis grindžiama apsaugos priemonė turėtų būti taikoma automatiškai, t. y. iš anksto nustatytas apyvartinių taršos leidimų skaičius bus išleistas iš rinkos stabilumo rezervo, sukurto Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2015/1814 (26). Kad būtų padidintas skaidrumas, Komisija turėtų atidžiai stebėti ir kas mėnesį skelbti priemonės taikymo sąlygas. Siekiant užtikrinti tvarkingą apyvartinių taršos leidimų, išleistų iš rinkos stabilumo rezervo pagal šią apsaugos priemonę, pardavimą aukcione ir pagerinti rinkos nuspėjamumą, ši priemonė neturėtų būti dar kartą taikoma bent dvylika mėnesių nuo ankstesnio apyvartinių taršos leidimų išleidimo į rinką pagal šią priemonę pabaigos;

(75)

2020 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikate „Platesnis Europos 2030 m. klimato srities užmojis. Investavimas į neutralaus poveikio klimatui ateitį žmonių labui“ akcentuojamas ypatingas uždavinys sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį pastatų ir kelių transporto sektoriuose. Taigi, Komisija paskelbė, kad toliau plečiant apyvartinių taršos leidimų prekybą būtų galima įtraukti pastatų ir kelių transporto sektoriuose išmetamą teršalų kiekį, ir sykiu nurodė, kad būtų labai naudinga įtraukti visą su kuro deginimu susijusį išmetamų teršalų kiekį. Apyvartinių taršos leidimų prekyba turėtų būti taikoma kurui ir degalams, naudojamiems deginimui pastatų ir kelių transporto sektoriuose, taip pat papildomuose sektoriuose, atitinkančiuose pramoninę veiklą, kurios neapima Direktyvos 2003/87/EB I priedas, pvz., pramonės objektų šildymui (toliau - pastatų, kelių transporto ir papildomi sektoriai). Tiems sektoriams turėtų būti sukurta atskira, bet paralelinė apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kad būtų išvengta bet kokio gerai veikiančios stacionariems įrenginiams ir aviacijai skirtos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos trikdymo. Kartu su naująja sistema vykdoma papildoma politika, kuria formuojami rinkos dalyvių lūkesčiai ir siekiama anglies dioksido kainos signalo visai ekonomikai, kartu numatant priemones, kuriomis siekiama išvengti nederamo kainų poveikio. Iš ankstesnės patirties matyti, kad kuriant naująją sistemą reikia sukurti veiksmingą stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą. Siekiant užtikrinti sinergiją ir suderinamumą su esama Sąjungos infrastruktūra ES ATLPS, tikslinga sukurti pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams skirtą apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą iš dalies pakeitus Direktyvą 2003/87/ЕB;

(76)

siekiant sukurti reikiamą įgyvendinimo sistemą ir numatyti pagrįstą laikotarpį 2030 m. tikslui pasiekti, apyvartinių taršos leidimų prekyba pastatų, kelių transporto ir papildomuose sektoriuose turėtų prasidėti 2025 m. Pirmaisiais metais reguliuojami subjektai turėtų turėti leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir pateikti savo išmetamo teršalų kiekio duomenis už 2024–2026 m. Apyvartinių taršos leidimų suteikimas ir įpareigojimai laikytis reikalavimų tokiems subjektams turėtų būti taikomi nuo 2027 m. Tokia tvarka apyvartinių taršos leidimų prekybą šiuose sektoriuose būtų galima pradėti organizuotai ir efektyviai. Taip būtų galima taip pat užtikrinti priemones, siekiant užtikrinti socialiai teisingą apyvartinių taršos leidimų prekybos pradžią pastatų, kelių transporto ir papildomuose sektoriuose, siekiant sumažinti anglies dioksido kainos poveikį pažeidžiamiems namų ūkiams ir transporto naudotojams;

(77)

dėl labai didelio mažųjų teršėjų skaičiaus pastatų, kelių transporto ir papildomuose sektoriuose neįmanoma nustatyti reguliavimo subjektų, tiesiogiai išmetančių šiltnamio efektą sukeliančias dujas, lygmeniu, kaip yra stacionarių įrenginių ir aviacijos atveju. Todėl techninio įgyvendinamumo ir administracinio efektyvumo sumetimais tikslingiau taikyti reguliavimą pradinėse grandyse tiekimo grandinėje. Pagal naująją apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą reikalavimų laikymosi pareiga turėtų būti pradedama taikyti, kai pastatų ir kelių transporto sektoriuose, deginimui naudojamas kuras išleidžiamas vartoti, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančias dujas jų geologinio saugojimo tikslu kelių transporto sektoriuje, taip pat papildomuose sektoriuose, kurie vykdo pramoninę veiklą, nepatenkančią į Direktyvos 2003/87/EB I priedą. Siekiant išvengti dvigubo įtraukimo, nereikėtų įtraukti vartoti tiekiamo kuro, naudojamo veiklai pagal tos direktyvos I priedą;

(78)

naujų sektorių reguliuojami subjektai ir reguliavimo apimtis turėtų būti nustatyti remiantis Tarybos direktyvoje (ES) 2020/262 (27) įtvirtinta akcizo mokesčių sistema, su reikiamais pakeitimais, nes ta direktyva jau sukurta tvirta kontrolės sistema, taikoma visiems tiekiamo kuro kiekiams, kad būtų mokami akcizo mokesčiai. Galutiniams kuro vartotojams tuose sektoriuose neturėtų būti taikomi įpareigojimai pagal Direktyvą 2003/87/EB;

(79)

reguliuojamiems subjektams, kurie patenka į pastatų, kelių transporto ir papildomuose sektoriuose vykdomą apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, turėtų būti taikomi panašūs leidimų išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas reikalavimai, kaip stacionarių įrenginių operatoriams. Būtina nustatyti taisykles dėl leidimų paraiškų, leidimų suteikimo sąlygų, turinio ir peržiūros, taip pat dėl visų su reguliuojamu subjektu susijusių pakeitimų. Norint, kad naujoji sistema pradėtų veikti tvarkingai, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad reguliuojami subjektai, kurie patenka į naują apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, turėtų galiojantį leidimą nuo sistemos veikimo pradžios 2025 m.;

(80)

bendras apyvartinių taršos leidimų, įtrauktų į naująją apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, kiekis turėtų pagal linijinę trajektoriją pasiekti 2030 m. išmetamo teršalų kiekio sumažinimo tikslą, atsižvelgiant į ekonomiškai efektyvų pastatų ir kelių transporto sektorių indėlį į tikslą iki 2030 m. sumažinti išmetamą teršalų kiekį 43 %, palyginti su 2005 m., ir papildomų sektorių bendrą ekonomiškai efektyvų indėlį, siekiant iki 2030 m. sumažinti išmetamą teršalų kiekį 42 %, palyginti su 2005 m. Bendras apyvartinių taršos leidimų kiekis pirmą kartą turėtų būti nustatytas 2027 m., laikantis trajektorijos nuo 2024 m. ir pradedant nuo 2024 m. išmetamo teršalų kiekio ribinės vertės, apskaičiuotos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/842 (28) 4 straipsnio 2 dalį, remiantis įtrauktuose sektoriuose 2005 m. ir 2016–2018 m. laikotarpiu išmesto teršalų kiekio atskaitos verte, nustatyta pagal to reglamento 4 straipsnio 3 dalį. Atitinkamai linijinis mažinimo koeficientas turėtų būti 5,10 %. Nuo 2028 m. bendras apyvartinių taršos leidimų skaičius turėtų būti nustatomas remiantis 2024, 2025 ir 2026 m. vidutiniu pranešamu išmetamųjų teršalų kiekiu ir turėtų būti kasmet sumažinamas ta pačia absoliučia dalimi, kaip nustatyta nuo 2024 m., t. y. taikant 5,38 % linijinio mažinimo koeficientą, palyginti su panašia pirmiau apibrėžtos trajektorijos verte 2025 m. Jeigu tas išmetamas teršalų kiekis yra gerokai didesnis nei ta trajektorijos vertė ir jeigu toks skirtumas susidarė ne dėl mažų išmetamo teršalų kiekio matavimo metodikų skirtumų, linijinį mažinimo koeficientą reikėtų pakoreguoti, kad 2030 m. išmetamas teršalų kiekis būtų sumažintas tiek, kiek reikia;

(81)

apyvartinių taršos leidimų pardavimas aukcionuose yra paprasčiausias ir ekonomiškai efektyviausias būdas paskirstyti apyvartinius taršos leidimus, bei sykiu išvengiant nenumatyto pelno. Ir pastatų, ir kelių transporto sektorius patiria palyginti nedidelį konkurencinį spaudimą iš už Sąjungos ribų arba visai jo nepatiria ir juose nekyla anglies dioksido nutekėjimo rizika. Taigi pastatų ir kelių transporto sektoriuose apyvartinius taršos leidimus reikėtų paskirstyti tik aukcionuose nesuteikiant jokių nemokamų leidimų;

(82)

siekiant užtikrinti sklandžią naujos apyvartinių taršos leidimų sistemos prekybos pradžią ir atsižvelgiant į tai, kad reguliuojamiems subjektams reikia apdrausti riziką arba pirkti apyvartinius taršos leidimus iš anksto, kad sumažintų kainų ir likvidumo riziką, ankstyvuose etapuose aukcionuose reikėtų parduoti daugiau apyvartinių taršos leidimų. Taigi 2027 m. aukcionuose parduodamų leidimų kiekis turėtų būti 30 % didesnis nei bendras 2027 m. apyvartinių taršos leidimų skaičius. Šis skaičius būtų pakankamas likvidumui užtikrinti ir jeigu išmetamas teršalų kiekis būtų sumažintas, kaip reikalaujama, ir jeigu išmetamą teršalų kiekį pavyktų sumažinti tik laipsniškai. Išsamios taisyklės dėl tokio aukcionuose parduotinų apyvartinių taršos leidimų kiekio sutelkimo pradiniuose etapuose turėtų būti nustatytos deleguotuoju aktu, susijusiu su pardavimu aukcionuose ir priimtu pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 4 dalį;

(83)

aukcionams skirtų dalių paskirstymo taisyklės yra labai svarbios bet kokioms aukcionų pajamoms, kurios kaupsis valstybėse narėse, ypač atsižvelgiant į poreikį didinti valstybių narių pajėgumą sumažinti anglies dioksido kainų signalo socialinį poveikį pastatų ir kelių transporto sektoriuose. Neatsižvelgiant į tai, kad tiems pastatų, kelių transporto ir papildomiems sektoriams būdingos labai skirtingos charakteristikos, tikslinga nustatyti bendrą paskirstymo taisyklę, panašią į stacionariems įrenginiams taikytiną taisyklę. Dauguma apyvartinių taršos leidimų turėtų būti paskirstyta visoms valstybėms narėms remiantis vidutiniu išmetamų teršalų pasiskirstymu kelių transporto, komercinių ir įstaigų pastatų ir gyvenamosios paskirties pastatų sektoriuose 2016–2018 m.;

(84)

pastatų ir kelių transporto sektoriuose nustatant anglies dioksido kainą reikėtų kartu įgyvendinti veiksmingas socialines kompensacines priemones, ypač atsižvelgiant į energijos nepritekliaus lygius. 2021 m. Sąjungos masto apklausoje apie 34 milijonai europiečių, t. y. beveik 6,9 % Sąjungos gyventojų, teigė, kad neišgali palaikyti namuose pakankamos šilumos. Siekiant užtikrinti veiksmingą socialinę ir paskirstomą kompensaciją, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės iš pastatų, kelių transporto ir papildomų sektorių apyvartinių taršos leidimų prekybos gautas pajamas skirtų su klimatu ir energetika susijusiems tikslams, jau nustatytiems esamai apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai, pirmenybę teikiant veiklai, kuri gali padėti spręsti socialinius pastatų, kelių transporto ir papildomų sektorių apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos aspektus, arba priemonėms, kuriomis konkrečiai siekiama spręsti su tais sektoriais susijusias problemas, įskaitant susijusias politikos priemones pagal Direktyvą 2012/27/ES.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/955 (29) įsteigtas naujas Socialinis klimato fondas teiks specialų finansavimą valstybėms narėms, kad paremtų labiausiai paveiktas pažeidžiamas grupes, ypač energijos ar transporto nepriteklių patiriančius namų ūkius. Socialiniu klimato fondu bus skatinamas teisingumas ir solidarumas tarp valstybių narių ir jų viduje, kartu per pereinamąjį laikotarpį sumažinant energijos ir transporto nepritekliaus riziką. Jis bus grindžiamas esamais solidarumo mechanizmais ir juos papildys, užtikrinant sinergiją su kitomis Sąjungos išlaidų programomis ir fondais. 50 mln. ES ATLPS apyvartinių taršos leidimų pagal Direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnio 8b dalį ir 150 mln. pastatų, kelių transporto ir papildomų sektorių apyvartinių taršos leidimų, ir pajamos, gautos aukcionuose pardavus pastatų, kelių transporto ir papildomiems sektoriams skirtus apyvartinius taršos leidimus (ne daugiau kaip 65 000 000 000 EUR), turėtų būti laikinai ir išimties tvarka naudojami Socialiniam klimato fondui finansuoti išorės asignuotųjų pajamų forma, kol vyks diskusijos ir svarstymai dėl 2021 m. gruodžio 22 d. Komisijos pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, dėl naujų nuosavų išteklių, pagrįstų ES ATLPS, nustatymo pagal SESV 311 straipsnio trečią pastraipą.

Jei pagal SESV 311 straipsnio trečią pastraipą priimamas sprendimas, kuriuo nustatomi tie nauji nuosavi ištekliai, įsigaliojus tokiam sprendimui tos pačios pajamos turėtų būti nebelaikomos išorės asignuotosiomis pajamomis. Komisija, priėmus tokį sprendimą dėl Socialinio klimato fondo, turi atitinkamai pateikti reikiamus pasiūlymus pagal Reglamento (ES) 2023/955 27 straipsnio 4 dalį. Tai nedaro poveikio daugiametės finansinės programos po 2027 m. derybų rezultatams;

(85)

ataskaitų dėl aukcionų pajamų naudojimo teikimą reikėtų suderinti su dabartiniu ataskaitų teikimu pagal Reglamentą (ES) 2018/1999;

(86)

reguliuojami subjektai, dalyvaujantys naujoje apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, turėtų atsisakyti apyvartinių taršos leidimų už patikrintą išmetamą teršalų kiekį, atitinkantį jų vartoti išleidžiamo kuro kiekį. Pirmą kartą jie turėtų atsisakyti apyvartinių taršos leidimų už 2027 m. patikrintą išmetamą teršalų kiekį. Siekiant kuo labiau sumažinti administracinę naštą, pastatų, kelių transporto ir papildomų sektorių apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai reikėtų taikyti tam tikras taisykles, kurios yra taikomos esamai apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai stacionarių įrenginių ir aviacijos sektoriuose, atitinkamai jas pritaikius. Tai, pavyzdžiui, taisyklės dėl apyvartinių taršos leidimų perkėlimo, atsisakymo ir panaikinimo, taip pat taisyklės dėl apyvartinių taršos leidimų galiojimo, nuobaudų, kompetentingų institucijų ir valstybių narių ataskaitų teikimo pareigų;

(87)

kai kurios valstybės narės jau taiko nacionalinius anglies dioksido mokesčius pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams, kuriuos apima Direktyvos 2003/87/EB III priedas. Todėl iki 2030 m. pabaigos turėtų būti nustatyta laikina nukrypti leidžianti nuostata. Siekiant užtikrinti, kad Direktyvos 2003/87/EB tikslai būtų įgyvendinti ir kad nauja apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema būtų darni, galimybė taikyti tą nukrypti leidžiančią nuostatą turėtų būti suteikta tik tais atvejais, kai nacionalinis mokesčio tarifas yra didesnis už vidutinę atitinkamų metų aukciono kainą, ir turėtų būti taikoma tik tokį mokestį mokančių reguliuojamų subjektų atsisakymo pareigos atveju. Siekiant užtikrinti sistemos stabilumą ir skaidrumą, apie nacionalinį mokestį, įskaitant atitinkamus mokesčio tarifus, Komisijai turėtų būti pranešta šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpio pabaigoje. Nukrypti leidžianti nuostata neturėtų daryti poveikio Socialinio klimato fondo išorės asignuotosioms pajamoms arba, jei jie nustatyti pagal SESV 311 straipsnio trečią pastraipą, nuosaviems ištekliams, pagrįstiems pajamomis iš apyvartinių taršos leidimų prekybos pastatų, kelių transporto ir papildomuose sektoriuose;

(88)

kad apyvartinių taršos leidimų prekyba pastatų, kelių transporto ir papildomuose sektoriuose būtų veiksminga, turėtų būti galima stebėti išmetamą teršalų kiekį labai užtikrintai ir už pagrįstą kainą. Išmetamą teršalų kiekį reikėtų priskirti reguliuojamiems subjektams remiantis vartoti išleistu kuro kiekiu, kartu taikant išmetamųjų teršalų faktorių. Reguliuojami subjektai turėtų turėti galimybę patikimai ir tiksliai nustatyti ir atskirti sektorius, kuriuose kuras tiekiamas, taip pat galutinius kuro naudotojus, kad būtų išvengta nepageidaujamo poveikio, kaip antai dvigubos naštos. Retais atvejais, kai negalima išvengti dvigubo išmetamųjų teršalų kiekio skaičiavimo dabartinėje ES ATLPS ir naujoje pastatų, kelių transporto ir papildomų sektorių apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje galimybės arba kai išlaidų atsiranda dėl apyvartinių taršos leidimų atsisakymo už Direktyvos 2003/87/EB neapimamą veiklą, valstybės narės tokias pajamas turėtų naudoti neišvengiamam dvigubam skaičiavimui arba kitoms tokioms išlaidoms, nesusijusioms su pastatų, kelių transporto ir papildomais sektoriais, kompensuoti pagal Sąjungos teisę. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, o apyvartiniai taršos leidimai nebūtų grąžinami už išmetamuosius teršalus, kuriems netaikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pastatų, kelių transporto ir kituose sektoriuose, ir finansinės kompensacijos teikimas. Siekiant dar labiau sumažinti dvigubo skaičiavimo problemas, naujojoje apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje stebėsenos ir atsisakymo terminai turėtų būti nustatyti vienu mėnesiu vėliau nei esamos stacionariems įrenginiams ir aviacijai taikomos sistemos terminai. Kad būtų pakankamai duomenų bendram 2028–2030 m. apyvartinių taršos leidimų kiekiui nustatyti, reguliuojami subjektai, turintys leidimą sistemos veikimo pradžioje 2025 m., turėtų pateikti savo susijusius ankstesnius išmetamųjų teršalų kiekio duomenis už 2024 m.;

(89)

anglies dioksido kainos ir to, kiek jos perkeliama vartotojams, skaidrumas yra labai svarbus siekiant, kad visuose ekonomikos sektoriuose būtų galima greitai ir ekonomiškai efektyviai sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Tai ypač svarbu apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje, kuri grindžiama pradinės grandies pareigomis. Naująja apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema siekiama paskatinti reguliuojamus subjektus mažinti su kuru susijusį anglies dioksido kiekį ir tokie subjektai neturėtų gauti nepagrįsto pelno perkeldami vartotojams daugiau su anglies dioksidu susijusių išlaidų, nei patys patiria. Nors visų apyvartinių taršos leidimų pardavimas aukcionuose pagal apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, skirtą pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams, jau riboja tokio nepagrįsto pelno atsiradimą, Komisija turėtų stebėti, kokiu mastu reguliuojami subjektai perkelia su anglies dioksidu susijusias išlaidas, kad būtų išvengta nenumatyto pelno. Kiek tai susiję su IVa skyriumi, Komisija, jei įmanoma, pagal kuro rūšį turėtų kasmet teikti ataskaitas apie vidutinį su anglies dioksidu susijusių išlaidų, kurios buvo perkeltos Sąjungos vartotojams, lygį;

(90)

tikslinga nustatyti priemones, kuriomis būtų pašalinama galima pernelyg didelio kainų didėjimo rizika, kuri, būdama ypač didelė naujų sektorių apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos pradžioje, gali sumažinti namų ūkių ir asmenų norą investuoti į išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą. Tos priemonės turėtų papildyti rinkos stabilumo rezervo, kuris pradėjo veikti 2019 m., apsaugos priemones. Nors anglies dioksido kainą ir toliau diktuos rinka, apsaugos priemonės bus taikomos pagal automatinį mechanizmą, remiantis taisyklėmis, kuomet apyvartiniai taršos leidimai bus išleidžiami iš rinkos stabilumo rezervo tik jeigu tenkinamos viena ar daugiau konkrečių priemonės taikymo sąlygų, grindžiamų vidutine apyvartinių taršos leidimų kaina. Šis papildomas mechanizmas taip pat bus aktyvaus reagavimo pobūdžio, siekiant sumažinti pernelyg didelį nepastovumą dėl kitų veiksnių, nesusijusių su pagrindinių rinkos sąlygų pokyčiais. Priemones reikėtų pritaikyti prie skirtingų pernelyg didelio kainų padidėjimo lygių, dėl kurių skirsis ir intervencijos laipsnis. Komisija turėtų atidžiai stebėti priemonės taikymo sąlygas ir skubiai priimti priemones, kai tos sąlygos tenkinamos. Tai neturėtų daryti poveikio bet kokioms papildomoms priemonėms, kurias valstybės narės gali priimti, kad pašalintų neigiamą socialinį poveikį;

(91)

siekiant piliečiams suteikti daugiau tikrumo, kad anglies dioksido kaina pirmaisiais naujos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos metais neviršytų 45 EUR, tikslinga įtraukti papildomą kainų stabilumo mechanizmą, pagal kurį apyvartiniai taršos leidimai būtų perduodami iš rinkos stabilumo rezervo, jei anglies dioksido kaina viršytų tą lygį. Iš principo priemonė turėtų būti taikoma vieną kartą per 12 mėnesių laikotarpį. Tačiau ji taip pat turėtų būti taikoma dar kartą per tą patį 12 mėnesių laikotarpį, jei Komisija, padedama Klimato kaitos komiteto, mano, kad kainos raida pateisina kitą leidimų perdavimą. Atsižvelgdama į šio mechanizmo tikslą užtikrinti stabilumą pirmaisiais naujos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos metais, Komisija turėtų įvertinti jo veikimą ir tai, ar jis turėtų būti tęsiamas po 2029 m.;

(92)

kaip papildomas apsaugos mechanizmas, prieš pradedant prekybą pastatų, kelių transporto ir papildomų sektorių apyvartiniais taršos leidimais, turėtų būti galimybė atidėti viršutinės ribos ir pareigos atsisakyti leidimų taikymą, jei didmeninės dujų ar naftos kainos yra išskirtinai didelės, palyginti su ankstesnėmis tendencijomis. Mechanizmas turėtų būti automatinis: pagal jį viršutinės ribos ir leidimų atsisakymo pareigos taikymas turėtų būti atidėtas vieneriems metams, jei tenkinamos konkrečios energijos kainų sąlygos. Referencinės kainos turėtų būti nustatomos remiantis lyginamosiomis sutartimis didmeninėse dujų ir naftos rinkose, kurios yra nedelsiant prieinamos ir aktualiausios galutiniams vartotojams. Reikėtų numatyti atskiras dujų ir naftos kainų sąlygas, nes jų kainų pokyčiai priklauso nuo skirtingų istorinių tendencijų. Siekiant užtikrinti rinkos tikrumą, Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje turėtų pakankamai iš anksto paaiškinti atidėjimo taikymą;

(93)

Komisija turėtų stebėti, kaip vyksta pastatų, kelių transporto ir papildomų sektorių apyvartinių taršos leidimų prekyba, įskaitant kainų konvergencijos laipsnį esamoje ES ATLPS, ir prireikus pasiūlyti Europos Parlamentui ir Tarybai atlikti peržiūrą siekiant padidinti apyvartinių taršos leidimų prekybos veiksmingumą ir pagerinti jos administravimą bei praktinį taikymą tuose sektoriuose, remiantis įgytomis žiniomis ir didesne kainų konvergencija. Komisija turėtų būti įpareigota pateikti pirmąją ataskaitą šiais klausimais ne vėliau kaip 2028 m. sausio 1 d.;

(94)

siekiant užtikrinti vienodas Direktyvos 2003/87/EB 3ga straipsnio 2 dalies, 3gf straipsnio 2 ir 4 dalių, 10b straipsnio 4 dalies, 12 straipsnio 3-d ir 3-c dalių, 14 straipsnio 1 dalies, 30f straipsnio 3 ir 5 dalių ir 30h straipsnio 7 dalies įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Siekiant užtikrinti sinergiją su esama reglamentavimo sistema, suteikiamus įgyvendinimo įgaliojimus pagal tos direktyvos 14 ir 15 straipsnius reikėtų išplėsti, kad būtų aprėpti pastatų, kelių transporto ir papildomi sektoriai. Tais įgyvendinimo įgaliojimais, išskyrus įgyvendinimo įgaliojimus, susijusius su Direktyvos 2003/87/EB 3gf straipsnio 2 dalimi ir 12 straipsnio 3-d ir 3-c dalimis, turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (30);

(95)

kad pasiektų šioje direktyvoje ir kituose Sąjungos teisės aktuose, visų pirma Reglamente (ES) 2021/1119, nustatytus tikslus, Sąjunga ir jos valstybės narės, įgyvendindamos politiką, turėtų naudotis naujausiais moksliniais įrodymais. Todėl, kai Europos mokslinė patariamoji taryba klimato kaitos klausimais teikia mokslines rekomendacijas ir klausimų ataskaitas dėl ES ATLPS, Komisija turėtų atsižvelgti į tokias rekomendacijas ir ataskaitas, visų pirma į poreikį nustatyti papildomą Sąjungos politiką ir priemones siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (ES) 2021/1119 tikslams ir uždaviniams, taip pat papildomą Sąjungos politiką ir priemones, atsižvelgiant į aviacijos ir jūrų transporto pasaulinių rinkos priemonių užmojus ir aplinkosauginį naudingumą;

(96)

siekiant pripažinti ES ATLPS pajamų indėlį į su klimato kaita susijusią pertvarką, turėtų būti įdiegtas ES ATLPS ženklas. Be kitų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti finansavimo iš ES ATLPS matomumą, valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad modernizavimo fondo ir inovacijų fondo lėšomis remiami projektai ir veikla būtų aiškiai pažymėti kaip finansuojami iš ES ATLPS pajamų, pažymint juos atitinkamu ženklu;

(97)

siekiant įgyvendinti Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, remiantis pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamas tas reglamentas, turėtų būti nustatytas 2040 m. Sąjungos masto klimato srities tikslas. ES ATLPS turėtų būti persvarstyta siekiant ją suderinti su Sąjungos 2040 m. klimato srities tikslu. Ne vėliau kaip 2026 m. liepos mėn. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl keleto ES ATLPS aspektų ir, jei tikslinga, prie jos pridėti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir poveikio vertinimą. Pagal Reglamentą (ES) 2021/1119 prioritetas turėtų būti teikiamas tiesioginiam išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui, kurį reikės papildyti didesnio anglies dioksido kiekio absorbavimu, kad būtų užtikrintas poveikio klimatui neutralumas. Todėl, be kitų aspektų, ne vėliau kaip 2026 m. liepos mėn. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie tai, kaip iš atmosferos pašalintas ir saugiai nuolat saugomas, pavyzdžiui, tiesiogiai surenkant iš oro, išmetamas teršalų kiekis galėtų būti įtrauktas į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, tuo nepakeičiant būtino išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo. Kol anglies dioksido apmokestinimas taikomas ne visuose produkto, kuriame naudojamas surinktas anglies dioksidas, gyvavimo ciklo etapuose, ypač atliekų deginimo etape, pasikliaujant išmetamųjų teršalų apskaita jų išleidimo iš produktų į atmosferą momentu, apskaitomas išmetamas teršalų kiekis būtų per mažas.

Siekiant reguliuoti anglies dioksido surinkimą taip, kad būtų mažinamas grynasis išmetamas teršalų kiekis ir užtikrinama, kad būtų apskaitomas visas išmetamas teršalų kiekis ir kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo, sykiu sukuriant ekonomines paskatas, Komisija ne vėliau kaip 2026 m. liepos mėn. turėtų įvertinti, ar veiksmingai apskaitomas visas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuriam taikoma Direktyva 2003/87/EB, ir ar veiksmingai išvengiama dvigubo skaičiavimo. Visų pirma, ji turėtų įvertinti išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuris laikomas surinktu ir naudojamu produkte kitu nei 12 straipsnio 3b dalyje nurodytu būdu, apskaitą ir atsižvelgti į galutinių grandžių etapus, įskaitant šalinimą ir atliekų deginimą. Komisija taip pat turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl galimybės sumažinti Direktyvos 2003/87/EB I priede nurodytai veiklai taikomas 20 MW bendros vardinės šiluminės galios ribas, atsižvelgiant į naudą aplinkai ir administracinę naštą;

(98)

ne vėliau kaip 2026 m. liepos mėn. Komisija taip pat turėtų atlikti vertinimą ir pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl galimybės įtraukti komunalinių atliekų deginimo įrenginius į ES ATLPS, be kita ko, numatant juos įtraukti nuo 2028 m., ir įvertinti galimą poreikį numatyti pasirinkimo galimybę valstybei narei pasirinkti atsisakyti dalyvauti iki 2030 m. pabaigos, atsižvelgiant į tai, jog svarbu, kad visi sektoriai prisidėtų prie išmetamų teršalų mažinimo. Į ES ATLPS įtraukus komunalinių atliekų deginimo įrenginius būtų prisidedama prie žiedinės ekonomikos, nes būtų skatinamas produktų perdirbimas, pakartotinis naudojimas ir remontas, sykiu prisidedant prie visos ekonomikos dekarbonizacijos. Įtraukus komunalinių atliekų deginimo įrenginius būtų sustiprintos paskatos tvariai tvarkyti atliekas pagal atliekų hierarchiją ir sudarytos vienodos sąlygos regionams, kurie komunalinių atliekų deginimą įtraukė į ES ATLPS taikymo sritį.

Siekiant išvengti atliekų nukreipimo nuo komunalinių atliekų deginimo įrenginių į sąvartynus Sąjungoje, nes dėl to išmetamas metanas, ir siekiant išvengti atliekų eksporto į trečiąsias valstybes, galinčio turėti neigiamą poveikį aplinkai, Komisija savo ataskaitoje turėtų atsižvelgti į galimą atliekų nukreipimą į sąvartynus Sąjungoje ir atliekų eksportą į trečiąsias valstybes. Be to, Komisija turėtų atsižvelgti į atitinkamus kriterijus, pavyzdžiui, poveikį vidaus rinkai, galimus konkurencijos iškraipymus, aplinkosauginį naudingumą, suderinamumą su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB (31) tikslais ir išmetamųjų teršalų kiekio stebėsenos ir apskaičiavimo patikimumą ir tikslumą. Atsižvelgdama į metano išmetimą sąvartynuose ir siekdama išvengti nevienodų sąlygų sudarymo, Komisija, vertindama galimybę įtraukti komunalinių atliekų deginimo įrenginius į ES ATLPS, taip pat turėtų įvertinti galimybę į ES ATLPS įtraukti kitus atliekų tvarkymo procesus, pavyzdžiui, šalinimą sąvartynuose, fermentaciją, kompostavimą ir mechaninį biologinį apdorojimą;

(99)

siekiant priimti ne teisėkūros procedūra priimamus bendrojo pobūdžio aktus, kad būtų papildyti ar iš dalies pakeisti neesminiai teisėkūros procedūra priimto teisės akto elementai, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl aukcionų terminų, administravimo ir kitų aspektų, sąlygiškumo taikymo taisyklių, Inovacijų fondo veikimo taisyklių, taisyklių dėl konkurencinio pasiūlymų teikimo mechanizmo veikimo, susijusio su sutarčių dėl kainų skirtumo ir sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo, reikalavimais, pagal kuriuos laikoma, kad šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra nuolat chemiškai susietos su produktu, ir Direktyvos 2003/87/EB III priede nurodytos veiklos išplėtimu į kitus sektorius. Be to, siekiant užtikrinti sinergiją su esama reglamentavimo sistema, įgaliojimų delegavimą pagal Direktyvos 2003/87/EB dėl aukcionų terminų, administravimo ir kitų aspektų reikėtų išplėsti siekiant aprėpti pastatų, kelių transporto ir papildomus sektorius. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad šios konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (32) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(100)

nuostatos, susijusios su esama ES ATLPS ir jūrų transporto įtraukimu į jos taikymo sritį, turėtų būti taikomos nuo 2024 m., atsižvelgiant į poreikį imtis skubių klimato srities veiksmų ir užtikrinti, kad visi sektoriai prisidėtų prie išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo ekonomiškai efektyviu būdu. Todėl valstybės narės turėtų į nacionalinę teisę perkelti su tais sektoriais susijusias nuostatas ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Tačiau nuostatų, susijusių su pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams taikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, perkėlimo į nacionalinę teisę terminas turėtų būti 2024 m. birželio 30 d., nes tiems sektoriams taikomos stebėsenos, ataskaitų teikimo, tikrinimo ir leidimų išdavimo taisyklės turėtų būti taikomos nuo 2025 m. sausio 1 d. ir reikia pakankamai laiko tvarkingam įgyvendinimui. Išimties tvarka, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir patikimas ataskaitų teikimas, valstybės narės į nacionalinę teisę turėtų perkelti nuostatas dėl pareigos pateikti tų sektorių ankstesnio laikotarpio išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitas ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d., nes ta pareiga susijusi su išmetamųjų teršalų kiekiu 2024 m.. Pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (33) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(101)

gerai veikianti, pertvarkyta ES ATLPS su priemone, skirta rinkos stabilumui užtikrinti, yra viena iš svarbiausių Sąjungos priemonių jos 2030 m. visos ekonomikos grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslui, Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslui ne vėliau kaip 2050 m. pasiekti ir tikslui po to užtikrinti neigiamą išmetamųjų teršalų balansą, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119, taip pat Paryžiaus susitarimo tikslams įgyvendinti. Rinkos stabilumo rezervu siekiama panaikinti apyvartinių taršos leidimų pasiūlos ir paklausos disbalansą rinkoje. Sprendimo (ES) 2015/1814 3 straipsnyje numatyta, kad rezervas turi būti peržiūrimas kas trejus metus nuo jo veikimo pradžios ir atliekant kiekvieną peržiūrą visų pirma apsvarstomas procentinis dydis, pagal kurį nustatomas apyvartinių taršos leidimų, perkeltinų į rinkos stabilumo rezervą, skaičius, riba, taikoma bendram apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiui, pagal kurią nustatoma į rezervą perkeltina apyvartinių taršos leidimų dalis, ir apyvartinių taršos leidimų, kurie turi būti perduoti iš rezervo, skaičius. Dabartinė riba, kuria remiantis apyvartiniai taršos leidimai perkeliami į rinkos stabilumo rezervą, buvo nustatyta 2018 m., paskutinį kartą peržiūrėjus ES ATLPS, o šia direktyva padidinamas linijinis mažinimo koeficientas. Todėl, reguliariai peržiūrėdama rinkos stabilumo rezervo veikimą, Komisija taip pat turėtų įvertinti, ar tą ribą reikia koreguoti pagal Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnyje nurodytą linijinį koeficientą;

(102)

atsižvelgiant į poreikį duoti patikimesnį investavimo signalą, kad ekonomiškai efektyviu būdu būtų mažinamas išmetamas teršalų kiekis, ir siekiant sustiprinti ES ATLPS, reikėtų iš dalies pakeisti Sprendimą (ES) 2015/1814, kad būtų padidinta procentinė norma, taikoma nustatant kasmet į rinkos stabilumo rezervą perkeltinų apyvartinių taršos leidimų skaičių. Be to, esant mažesniems bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus lygiams, perkeliama dalis turėtų būti lygi bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus ir ribos, kuria remiantis nustatoma perkeliama apyvartinių taršos leidimų dalis, skirtumui. Taip būtų išvengta didelės neapibrėžties dėl aukcionuose parduotinų leidimų kiekio, kai bendras apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius yra arti ribos, ir kartu užtikrinta, kad perteklius patektų į to kiekio intervalą, kuriam esant laikoma, kad anglies dioksido rinkos veikimas yra subalansuotas;

(103)

be to, siekiant užtikrinti, kad rinkos stabilumo rezerve liekantis apyvartinių taršos leidimų skaičius po pripažinimo negaliojančiais būtų nuspėjamas, apyvartinių taršos leidimų pripažinimas negaliojančiais rezerve nebeturėtų priklausyti nuo ankstesnių metų aukcionuose parduotų leidimų kiekio. Todėl nustatytinas rezerve esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius turėtų būti 400 mln. apyvartinių taršos leidimų – tai atitinka apatinę bendram apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiui taikomą vertės ribą;

(104)

iš prie šios direktyvos pasiūlymo pateikto poveikio vertinimo analizės taip pat matyti, kad grynoji paklausa aviacijos sektoriuje turėtų būti įtraukiama į bendrą apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičių. Be to, kadangi aviacijos apyvartiniai taršos leidimai gali būti naudojami taip pat, kaip bendrieji apyvartiniai taršos leidimai, įtraukus aviaciją į rezervą jis taptų tikslesne ir atitinkamai geresne priemone užtikrinti rinkos stabilumą. Apskaičiuojant bendrą apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičių reikėtų įtraukti aviacijos sektoriuje išmetamą teršalų kiekį ir apyvartinius taršos leidimus, suteiktus aviacijos sektoriui nuo kitų metų po šios direktyvos įsigaliojimo;

(105)

siekiant paaiškinti bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus apskaičiavimą, Sprendime (ES) 2015/1814 reikėtų nurodyti, kad į apyvartinių taršos leidimų pasiūlą įtraukiami tik apyvartiniai taršos leidimai, kurie buvo išleisti ir nebuvo perkelti į rinkos stabilumo rezervą. Be to, pagal formulę rinkos stabilumo rezerve esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus nebereikėtų atimti iš apyvartinių taršos leidimų pasiūlos. Toks pakeitimas neturėtų reikšmingo poveikio bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus apskaičiavimo rezultatui, įskaitant ankstesnius bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus skaičiavimus arba rezervą;

(106)

siekiant sumažinti pasiūlos ir paklausos disbalanso riziką, siejamą su apyvartinių taršos leidimų prekybos pradžia pastatų, kelių transporto ir papildomuose sektoriuose, taip pat užtikrinti, kad ji būtų atsparesnė rinkos sukrėtimams, šiems sektoriams turėtų būti taikoms taisyklėmis grindžiamas rinkos stabilumo rezervo mechanizmas. Kad rezervas tinkamai veiktų nuo pat sistemos veikimo pradžios, į jį pačioje pradžioje reikėtų perkelti 600 mln. apyvartinių taršos leidimų, kad pastatų, kelių transporto ir papildomuose sektoriuose vyktų apyvartinių taršos leidimų prekyba. Pirminėms apatinei ir viršutinei riboms, lemiančioms apyvartinių taršos leidimų perkėlimą į rezervą arba iš jo, turėtų būti taikoma bendroji peržiūros nuostata. Kiti elementai, kaip antai bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus arba iš rezervo ar į jį perkeltų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus paskelbimas, turėtų atitikti kituose sektoriuose galiojančias rezervo taisykles;

(107)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. skatinti ekonomiškai efektyviai ir veiksmingai mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, proporcingai visos ekonomikos grynojo išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo iki 2030 m. tikslui taikant išplėstą ir iš dalies pakeistą Sąjungos masto rinkos mechanizmą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(108)

todėl Direktyvą 2003/87/EB ir Sprendimą (ES) 2015/1814 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2003/87/EB daliniai pakeitimai

Direktyva 2003/87/EB iš dalies keičiama taip:

1)

1 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Šioje direktyvoje taip pat numatoma dar labiau mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, siekiant prisidėti prie to, kad jis sumažėtų iki tokio lygio, kuriam esant moksliniu požiūriu būtų galima išvengti pavojingos klimato kaitos. Direktyva padeda siekti Sąjungos poveikio klimatui neutralumo tikslo ir jos klimato srities tikslų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 (*1), taigi ir Paryžiaus susitarimo tikslų (*2).

(*1)   2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1)."

(*2)   OL L 282, 2016 10 19, p. 4.“;"

2)

2 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Ši direktyva taikoma I ir III prieduose išvardytai veiklai ir II priede išvardytoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms. Kai pakeičiami įrenginio, į ES ATLPS taikymo sritį įtraukto todėl, kad jame veikia didesnės nei 20 MW bendros vardinės šiluminės galios kuro deginimo įrenginiai, vykdomi gamybos procesai, kad būtų sumažintas jo išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ir jis nebesiekia tos ribos, valstybė narė, kurioje yra tas įrenginys, suteikia operatoriui galimybes pasirinkti, kad jam po gamybos procesų pakeitimo ir toliau būtų taikoma ES ATLPS iki 11 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodyto dabartinio ir kito penkerių metų laikotarpio pabaigos. To įrenginio operatorius gali nuspręsti, kad įrenginiui, pakeitus jo gamybos procesus, ES ATLPS taikoma tik iki to dabartinio penkerių metų laikotarpio pabaigos arba taip pat ir kitą penkerių metų laikotarpį. Atitinkama valstybė narė praneša Komisijai apie pasikeitimus, palyginti su pagal 11 straipsnio 1 dalį Komisijai pateiktu sąrašu.

2.   Ši direktyva taikoma nedarant poveikio jokiems Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES (*3) nustatytiems reikalavimams.

(*3)   2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).“;"

3)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

b punktas pakeičiamas taip:

„b)

išmetamųjų teršalų kiekis (emisija) – iš šaltinių įrenginyje išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis arba iš I priede nurodytą aviacijos veiklą vykdančio orlaivio ar I priede nurodytą jūrų transporto veiklą vykdančių laivų dėl tos veiklos išmetamas dujų kiekis, arba vykdant III priede nurodytą veiklą išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis;“;

b)

d punktas pakeičiamas taip:

„d)

leidimas išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas – pagal 5, 6 ir 30b straipsnius išduotas leidimas;“;

c)

u punktas išbraukiamas;

d)

papildomas šiais punktais:

„w)

laivybos bendrovė – laivo savininkas arba bet kokia kita organizacija ar asmuo, kaip antai valdytojas ar laivo be įgulos frachtuotojas, perėmęs iš laivo savininko atsakomybę už laivo eksploatavimą ir perimdamas atsakomybę sutikęs perimti visas pareigas ir atsakomybę pagal Tarptautinį saugaus laivų eksploatavimo ir taršos prevencijos valdymo kodeksą, išdėstytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 336/2006 (*4) I priede.

x)

reisas – reisas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/757 (*5) 3 straipsnio c punkte;

y)

laivybos bendrovę administruojanti institucija – institucija, atsakinga už ES ATLPS administravimą laivybos bendrovės atžvilgiu pagal 3gf straipsnį;

z)

įplaukimo uostas – uostas, kuriame laivas sustoja pakrauti arba iškrauti krovinį arba įlaipinti ar išlaipinti keleivius, arba uostas, kuriame jūrinės veiklos laivas sustoja pakeisti įgulą; sustoja tik kuro papildymo, atsargų įsigijimo, laivų, kurie nėra jūrinės veiklos laivai, įgulos pamainos pasikeitimo tikslais, tam, kad laivas nuvyktų į sausąjį doką ar kad laivas, jo įranga arba jie abu būtų pataisyti, sustojimai uoste dėl to, kad laivui reikia pagalbos ar jį ištiko nelaimė, perkrovimai iš laivo į laivą už uostų ribų, taip pat sustojimai tik siekiant apsisaugoti nuo nepalankaus oro ar prireikus dėl paieškos ir gelbėjimo veiklos ir konteinervežių sustojimai kaimyniniame konteinerių perkrovimo uoste, įtrauktame į įgyvendinimo aktą, priimtą pagal 3ga straipsnio 2 dalį;

aa)

kruizinis keleivinis laivas – krovinių denio neturintis keleivinis laivas ir skirtas tik komerciniam keleivių vežimui su apgyvendinimu nakvynei jūrų reiso metu;

ab)

sutartis dėl kainų skirtumo (CD) – Komisijos ir mažo arba nulinio anglies dioksido pėdsako produkto gamintojo, atrinkto taikant konkurencinio konkurso mechanizmą, pvz., aukcioną, sutartis, pagal kurią gamintojui teikiama inovacijų fondo parama, padengianti skirtumą tarp laimėjusios kainos, taip pat žinomos kaip vykdymo kaina, ir referencinės kainos, nustatytos pagal pagaminto mažo arba nulinio anglies dioksido pėdsako produkto kainą, artimo pakaitalo rinkos kainą arba šių abiejų kainų derinį;

ac)

sutartis dėl anglies dioksido kainų skirtumo (CCD) – Komisijos ir mažo arba nulinio anglies dioksido pėdsako produkto gamintojo, atrinkto taikant konkurencinio konkurso mechanizmą, pavyzdžiui, aukcioną, sutartis, pagal kurią gamintojui teikiama inovacijų fondo parama, padengianti laimėjusios kainos, taip pat žinomos kaip vykdymo kaina, ir referencinės kainos, nustatytos pagal vidutinę apyvartinių taršos leidimų kainą, skirtumą;

ad)

fiksuotosios priemokos sutartis – Komisijos ir mažai anglies dioksido išskiriančio arba jo visai neišskiriančio produkto gamintojo, atrinkto taikant konkurencinio konkurso mechanizmą, pavyzdžiui, aukcioną, sutartis, pagal kurią numatyta gamintojui teikiama parama fiksuotos sumos už pagaminto produkto vienetą forma;

ae)

reguliuojamas subjektas – IVa skyriuje tai bet koks fizinis ar juridinis asmuo, išskyrus bet kokį galutinį kuro naudotoją, užsiimantis III priede nurodyta veikla ir priskiriamas prie vienos iš šių kategorijų:

i)

kai kuras patenka į apmokestinamų prekių sandėlį, kaip apibrėžta Tarybos direktyvos (ES) 2020/262 (*6) 3 straipsnio 11 punkte, įgaliotasis sandėlio savininkas, kaip apibrėžta tos direktyvos 3 straipsnio 1 punkte, privalantis sumokėti akcizą, kuris tampa mokėtinas pagal tos direktyvos 7 straipsnį;

ii)

jeigu šio punkto i papunktis netaikomas, bet kuris kitas asmuo, privalantis sumokėti akcizą, kuris tampa mokėtinas pagal Direktyvos (ES) 2020/262 7 straipsnį arba Tarybos direktyvos 2003/96/EB (*7) 21 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą už kurą, kuriam taikomas šios direktyvos IVa skyrius;

iii)

jeigu šio punkto i ir ii papunkčiai netaikomi, bet kuris kitas asmuo, kuris turi būti užregistruotas atitinkamose valstybės narės kompetentingose institucijose, kaip asmuo, kuriam tenka prievolė mokėti akcizus, įskaitant bet kokį asmenį, atleidžiamą nuo akcizų mokėjimo, kaip nurodyta Tarybos direktyvos 2003/96/EB 21 straipsnio 5 dalies ketvirtoje pastraipoje;

iv)

jeigu šio punkto i, ii ir iii papunkčiai netaikomi arba jeigu prievolė mokėti tą patį akcizą solidariai tenka keliems asmenims, bet kuris kitas valstybės narės paskirtas asmuo;

af)

kuras – šios direktyvos IVa skyriuje tai bet koks Direktyvos 2003/96/EB 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas energinis produktas, įskaitant tos direktyvos I priedo A ir C lentelėse išvardytą kurą, taip pat bet koks kitas produktas, skirtas naudoti, siūlomas parduoti arba naudojamas kaip variklių degalai arba šildymo kuras, kaip nurodyta tos direktyvos 2 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, elektros energijos gamybai;

ag)

išleidimas vartoti – šios direktyvos IVa skyriuje tai yra išleidimas vartoti, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2020/262 6 straipsnio 3 dalyje;

ah)

TTF dujų kaina – IVa skyriuje tai yra „Gasunie Transport Services B.V.“ valdomoje „Title Transfer Facility“ (TTF) virtualioje prekybos vietoje vykdomos prekybos dujų ateities sandorio kito mėnesio sutarties kaina;

ai)

„Brent“ žalios naftos kaina – IVa skyriuje tai yra žalios naftos ateities sandorio kito mėnesio kaina, naudojama kaip lyginamoji kaina perkant naftą.

(*4)   2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 336/2006 dėl Tarptautinio saugaus valdymo kodekso įgyvendinimo Bendrijoje ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3051/95 (OL L 64, 2006 3 4, p. 1)."

(*5)   2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 123, 2015 5 19, p. 55)."

(*6)   2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (OL L 58, 2020 2 27, p. 4.)."

(*7)   2003 m. spalio 27 d. Tarybos direktyva 2003/96/EB, pakeičianti Bendrijos energetikos produktų ir elektros energijos mokesčių struktūrą (OL L 283, 2003 10 31, p. 51).“;"

4)

II skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

„AVIACIJA IR JŪRŲ TRANSPORTAS“;

5)

3a straipsnis pakeičiamas taip:

„3a straipsnis

Taikymo sritis

3b–3g straipsniai taikomi apyvartinių taršos leidimų paskirstymui ir suteikimui I priede nurodytai aviacijos veiklai. 3ga–3gg straipsniai taikomi I priede nurodytai jūrų transporto veiklai.“

;

6)

3g straipsnis pakeičiamas taip:

„3g straipsnis

Stebėsenos ir ataskaitų teikimo planai

Administruojanti valstybė narė užtikrina, kad kiekvieno orlaivio naudotojas pateiktų tos valstybės narės kompetentingai institucijai stebėsenos planą, kuriame nustatytos priemonės, siekiant stebėti išmetamųjų teršalų kiekius ir teikti ataskaitas apie juos, ir užtikrina, kad tokius planus kompetentingos institucijos patvirtintų laikydamosi 14 straipsnyje nurodytų įgyvendinimo aktų.“

;

7)

įterpiami šie straipsniai:

„3ga straipsnis

Taikymo jūrų transporto veiklai sritis

1.   Apyvartiniai taršos leidimai paskirstomi ir jų atsisakymo reikalavimas jūrų transporto veiklai taikomi penkiasdešimčiai procentų (50 %) išmetamųjų teršalų kiekio, kai laivai vykdo reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio įplaukimo uosto į valstybės narės jurisdikcijai nepriklausantį įplaukimo uostą, penkiasdešimčiai procentų (50 %) išmetamųjų teršalų kiekio, kai laivai vykdo reisus iš valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio įplaukimo uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį įplaukimo uostą, šimtui procentų (100 %) išmetamųjų teršalų kiekio, kai laivai vykdo reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio įplaukimo uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį įplaukimo uostą, ir šimtui procentų (100 %) išmetamųjų teršalų kiekio, kurį laivai išmeta valstybės narės jurisdikcijai priklausančiame įplaukimo uoste.

2.   Komisija ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. įgyvendinimo aktais nustato kaimyninių konteinerių perkrovimo uostų sąrašą ir vėliau kas dvejus metus iki gruodžio 31 d. tą sąrašą atnaujina.

Tuose įgyvendinimo aktuose sąraše išvardijami uostai kaip kaimyniniai konteinerių perkrovimo uostai, kuriuose konteinerių perkrovimo dalis, matuojama dvidešimties pėdų ekvivalentu, viršija 65 % viso to uosto konteinerių eismo per pastarųjų dvylikos mėnesių laikotarpį, apie kurį turima atitinkamų duomenų, ir kai tie uostai yra ne Sąjungoje, bet mažiau nei 300 jūrmylių atstumu nuo valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto. Šioje dalyje konteineriai laikomi perkrautais, kai jie iškraunami iš laivo į uostą tik tam, kad būtų pakrauti į kitą laivą. Į Komisijos pagal pirmą pastraipą sudarytą sąrašą neįtraukiami trečiojoje valstybėje esantys uostai, kuriems ta trečioji valstybė faktiškai taiko šiai direktyvai lygiavertes priemones.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3.   9, 9a ir 10 straipsniai jūrų transporto veiklai taikomi taip pat, kaip jie taikomi kitų rūšių veiklai, įtrauktai į ES ATLPS, su toliau nurodyta 10 straipsnio taikymo išimtimi.

Iki 2030 m. gruodžio 31 d. apyvartinių taršos leidimų dalis skiriama valstybėms narėms su tokiu laivybos bendrovių santykiu, koks pagal 3gf straipsnį jų atsakomybei tektų, palyginti su jų atitinkamu gyventojų skaičiumi 2020 m., ir remiantis turimais 2018–2020 m. laikotarpio duomenimis, esant daugiau kaip 15 laivybos bendrovių milijonui gyventojų. Apyvartinių taršos leidimų skaičius atitinka 3,5 % papildomo apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, kuris padidėja dėl 9 straipsnio trečioje pastraipoje nurodyto jūrų transportui skirto didžiausio apyvartinių taršos leidimų skaičiaus padidinimo atitinkamais metais. Be to, 2024 ir 2025 m. leidimų skaičius dar dauginamas iš atitinkamiems metams pagal 3gb straipsnio pirmos pastraipos a ir b punktus taikytinų procentinių dalių. Pajamos, gautos pardavus tą leidimų dalį aukcione, turėtų būti naudojamos 10 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos g punkte jūrų sektoriaus atžvilgiu ir f bei i punktuose nurodytais tikslais. 50 % leidimų skaičiaus paskirstoma atitinkamoms valstybėms narėms pagal jų atsakomybei tenkančių laivybos bendrovių dalį, o likutis paskirstomas tarp jų lygiomis dalimis.

3gb straipsnis

Laipsniškas jūrų transportui keliamų reikalavimų įvedimas

Laivybos bendrovės privalo atsisakyti apyvartinių taršos leidimų pagal šį tvarkaraštį:

a)

dėl 40 % patikrinto ataskaitose pateikto 2024 m. išmetamųjų teršalų kiekio, kuriam būtų taikomi atsisakymo reikalavimai pagal 12 straipsnį;

b)

dėl 70 % patikrinto ataskaitose pateikto 2025 m. išmetamųjų teršalų kiekio, kuriam būtų taikomi atsisakymo reikalavimai pagal 12 straipsnį;

c)

dėl 100 % patikrinto ataskaitose pateikto 2026 m. ir visų vėlesnių metų išmetamųjų teršalų kiekio pagal 12 straipsnį.

Jeigu atsisakoma mažiau apyvartinių taršos leidimų, palyginti su patikrintu jūrų transporto išmetamųjų teršalų kiekiu 2024 ir 2025 m., kai nustatomas kiekvienų metų patikrinto išmetamųjų teršalų kiekio ir atsisakytų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus skirtumas, tą skirtumą atitinkantis apyvartinių taršos leidimų skaičius panaikinamas, o ne parduodamas aukcionuose pagal 10 straipsnį.

3gc straipsnis

Nuostatos dėl ES ATLPS išlaidų perkėlimo nuo laivybos bendrovės kitam subjektui

Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai galutinę atsakomybę už kuro pirkimą ir (arba) laivo eksploatavimą sutartimi įformintu susitarimu prisiima kitas subjektas, kuris nėra to laivo laivybos bendrovė, laivybos bendrovė turėtų teisę iš to subjekto gauti kompensaciją už išlaidas, susijusias su apyvartinių taršos leidimų atsisakymu.

Laivo eksploatavimas šiame straipsnyje reiškia sprendimų dėl vežamo krovinio ir (arba) laivo maršruto ir greičio priėmimą. Laivybos bendrovė išlieka atsakinga už apyvartinių taršos leidimų atsisakymą, kaip reikalaujama pagal šios direktyvos 3gb ir 12 straipsnius, ir už bendrą nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, laikymąsi. Valstybės narės užtikrina, kad laivybos bendrovės, už kurias jos yra atsakingos, vykdytų savo pareigas pagal 3gb ir 12 straipsnius atsisakyti apyvartinių taršos leidimų, nepaisant tokių laivybos bendrovių teisės į tai, kad komerciniai operatoriai kompensuotų su atsisakymu susijusias išlaidas.

3gd straipsnis

Jūrų transporto išmetamųjų teršalų kiekio stebėsena ir ataskaitų teikimas

Kalbant apie teršalų kiekį, išmetamą vykdant šios direktyvos I priede nurodytą jūrų transporto veiklą, laivybos bendrovę administruojanti institucija užtikrina, kad laivybos bendrovė, už kurią ji atsakinga, per ataskaitinį laikotarpį stebėtų ir ataskaitose pateiktų atitinkamus parametrus ir jai pateiktų bendrovės lygmens suvestinius išmetamųjų teršalų kiekio duomenis pagal Reglamento (ES) 2015/757 II skyrių.

3ge straipsnis

Jūrų transporto išmetamųjų teršalų kiekio tikrinimo ir akreditavimo taisyklės

Laivybos bendrovę administruojanti institucija užtikrina, kad laivybos bendrovės lygmens suvestiniai išmetamųjų teršalų kiekio duomenys, kuriuos pateikia laivybos bendrovė pagal šios direktyvos 3gd straipsnį, būtų patikrinti remiantis Reglamento (ES) 2015/757 III skyriuje nustatytomis tikrinimo ir akreditavimo taisyklėmis.

3gf straipsnis

Laivybos bendrovę administruojanti institucija

1.   Laivybos bendrovę administruojanti institucija yra:

a)

valstybėje narėje užregistruotos laivybos bendrovės atveju – valstybė narė, kurioje laivybos bendrovė yra užregistruota;

b)

valstybėje narėje neužregistruotos laivybos bendrovės atveju – valstybė narė, kurioje, kaip apskaičiuota, tai laivybos bendrovei vykdant reisus per pastaruosius ketverius stebėsenos metus jos laivai daugiausia įplaukė į uostus ir kuri patenka į 3ga straipsnyje nustatytą taikymo sritį;

c)

laivybos bendrovių, kurios nėra registruotos valstybėje narėje ir per pastaruosius ketverius stebėsenos metus nevykdė nė vieno į 3ga straipsnyje nustatytą taikymo sritį patenkančio reiso, atveju yra valstybė narė, kurioje laivybos bendrovės laivas pradėjo arba baigė pirmąjį į tame straipsnyje nustatytą taikymo sritį patenkantį reisą.

2.   Remdamasi patikimiausia turima informacija, Komisija įgyvendinimo aktais:

a)

iki 2024 m. vasario 1 d. nustato laivybos bendrovių, vykdžiusių I priede nurodytą jūrų transporto veiklą, kuri 2024 m. sausio 1 d. arba nuo tos dienos pateko į 3ga straipsnyje nustatytą taikymo sritį, sąrašą, ir jame nurodo kiekvienos laivybos bendrovės administruojančiąją instituciją pagal šio straipsnio 1 dalį;

b)

po to kas dvejus metus iki 2026 m. vasario 1 d. nustato atnaujintą sąrašą, kuriame valstybėje narėje registruotos laivybos bendrovės perskirtos kitai laivybos bendrovę administruojančiajai institucijai, jei jos pakeitė registracijos Sąjungoje valstybę narę, pagal šio straipsnio 1 dalies a punktą arba įtrauktos laivybos bendrovės, kurios vėliau vykdė I priede išvardytą jūrų transporto veiklą, patenkančią į 3ga straipsnyje nustatytą taikymo sritį, pagal šio straipsnio 1 dalies c punktą, ir

c)

po to kas ketverius metus iki 2028 m. vasario 1 d. nustato atnaujintą sąrašą, kuriame laivybos bendrovės, kurios nėra registruotos valstybėje narėje, perskirtos kitai laivybos bendrovę administruojančiajai institucijai pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą.

3.   Laivybos bendrovę administruojančioji institucija, kuri pagal sąrašą, sudarytą pagal 2 dalį, yra atsakinga už laivybos bendrovę, išlaiko tą atsakomybę nepriklausomai nuo vėlesnių laivybos bendrovės veiklos ar registracijos pokyčių, kol tie pakeitimai neatsispindi atnaujintame sąraše.

4.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos išsamios taisyklės, susijusios su administruojančiųjų institucijų pagal šią direktyvą vykdomu laivybos bendrovės administravimu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3gg straipsnis

Ataskaitų teikimas ir peržiūra

1.   Jei Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) priima pasaulinę rinkos priemonę jūrų transporto išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti, Komisija peržiūri šią direktyvą atsižvelgdama į tą priimtą priemonę.

Tuo tikslu Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai per 18 mėnesių nuo tokios pasaulinės rinkos priemonės priėmimo dienos ir prieš pradedant ją įgyvendinti ar taikyti. Toje ataskaitoje Komisija išnagrinėja pasaulinę rinkos priemonę, atsižvelgdama į:

a)

priemonės užmojį, palyginti su Paryžiaus susitarimo tikslais,

b)

priemonės bendrą aplinkosauginį naudingumą, be kita ko, palyginti su šios direktyvos nuostatomis, apimančiomis jūrų transportą, ir

c)

visus klausimus, susijusius su ES ATLPS ir tos priemonės suderinamumu.

Kai tinkama, Komisija gali prie šios dalies antroje pastraipoje nurodytos ataskaitos pridėti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiama ši direktyva taip, kad ji atitiktų Sąjungos 2030 m. klimato srities tikslą ir poveikio klimatui neutralumo tikslą, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119, taip pat tikslą išsaugoti Sąjungos klimato srities veiksmų aplinkosauginį naudingumą ir veiksmingumą, siekiant užtikrinti derėjimą su IMO priimtos pasaulinės rinkos priemonės ir ES ATLPS įgyvendinimu ir sykiu vengiant bet kokios didelės dvigubos naštos.

2.   Tuo atveju, jei IMO iki 2028 m. nepriims pasaulinės rinkos priemonės, kuria būtų siekiama sumažinti jūrų transporto išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, atitinkančios Paryžiaus susitarimo tikslus ir bent tokio lygio, kuris būtų panašus į tą, kuris užtikrinamas pagal Sąjungos priemones, kurių imtasi pagal šią direktyvą, Komisija, atsižvelgdama į Paryžiaus susitarimo tikslus, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje išnagrinėja, ar reikia taikyti apyvartinių taršos leidimų paskirstymo ir atsisakymo reikalavimus dėl daugiau kaip penkiasdešimt procentų (50 %) laivų, vykdančių reisus tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančio įplaukimo uosto ir valstybės narės jurisdikcijai nepriklausančio įplaukimo uosto, išmetamųjų teršalų. Toje ataskaitoje Komisija visų pirma išnagrinėja IMO lygmeniu padarytą pažangą, taip pat išnagrinėja, ar kuri nors trečioji valstybė taiko šiai direktyvai lygiavertę rinkos priemonę, ir įvertina vengimo praktikos masto padidėjimo riziką, be kita ko, pereinant prie kitų transporto rūšių arba perkeliant uosto paslaugų centrus į uostus už Sąjungos ribų.

Kai tikslinga, prie pirmoje pastraipoje nurodytos ataskaitos pridedamas teisėkūros pasiūlymas dėl šios direktyvos dalinio keitimo.

3.   Komisija stebi šio skyriaus įgyvendinimą jūrų transporto sektoriuje, visų pirma siekiant nustatyti vengimo elgesį, kad būtų galima užkirsti kelią tokiam elgesiui ankstyvame etape, įskaitant atsižvelgimą į atokiausius regionus, ir kas dvejus metus nuo 2024 m. pateikia ataskaitą dėl šio skyriaus įgyvendinimo jūrų transporto sektoriuje ir galimų tendencijų, susijusių su laivybos bendrovėmis, kurios siekia išvengti šios direktyvos reikalavimų laikymosi. Komisija taip pat stebi poveikį, susijusį, be kita ko, su galimu transporto išlaidų padidėjimu, rinkos iškraipymais ir uostų eismo pokyčiais, pavyzdžiui, uostų vengimu ir perkrovimo paslaugų centrų poslinkiais, bendru valstybių narių jūrų sektoriaus konkurencingumu, ir visų pirma poveikį toms laivybos paslaugoms, kurios užtikrina esmines teritorinio tęstinumo paslaugas. Kai tikslinga, Komisija pasiūlo priemones, kuriomis būtų užtikrintas veiksmingas šio skyriaus įgyvendinimas jūrų transporto sektoriuje, visų pirma priemones, skirtas tendencijoms, susijusioms su laivybos bendrovėmis, siekiančiomis išvengti šios direktyvos reikalavimų.

4.   Ne vėliau kaip 2028 m. rugsėjo 30 d. Komisija įvertina, ar tikslinga pratęsti 3ga straipsnio 3 dalies antros pastraipos taikymą po 2030 m. gruodžio 31 d., ir, jei tikslinga, tuo tikslu pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

5.   Ne vėliau kaip 2026 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje išnagrinėja, ar įmanoma į šią direktyvą įtraukti laivų, įskaitant jūrinės veiklos laivus, kurių bendroji talpa mažesnė nei 5 000, bet viršija 400 bendrąją talpą, išmetamą teršalų kiekį, ir išnagrinėja to ekonominį, aplinkosauginį ir socialinį poveikį, remdamasi ypač analize, pridedama prie Reglamento (ES) 2015/757 peržiūros, kuri turi būti atlikta iki 2024 m. gruodžio 31 d.

Toje ataskaitoje taip pat išnagrinėjamos šios direktyvos ir Reglamento (ES) 2015/757 sąsajos ir remiamasi jų taikymo įgyta patirtimi. Toje ataskaitoje Komisija taip pat išnagrinėja, kaip šia direktyva būtų galima geriausiai skatinti atsinaujinančiųjų išteklių ir mažo anglies dioksido pėdsako jūrinio kuro naudojimą, atsižvelgiant į gyvavimo ciklą. Jei tikslinga, prie ataskaitos gali būti pridėti pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.“

;

8)

3h straipsnis pakeičiamas taip:

„3h straipsnis

Taikymo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos leidimams išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir apyvartinių taršos leidimų, susijusių su I priede išvardytų rūšių veikla, išskyrus aviacijos veiklą ir jūrų transporto veiklą, paskirstymui ir suteikimui.“

;

9)

6 straipsnio 2 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e)

pareiga atsisakyti tokio apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, kuris atitinka bendrą įrenginio išmetamųjų teršalų kiekį tais kalendoriniais metais, patikrintą pagal 15 straipsnį ne vėliau kaip 12 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas.“;

10)

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

Derinimas su Direktyva 2010/75/ES

Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad tais atvejais, kai įrenginiuose vykdoma Direktyvos 2010/75/ES I priede nurodyta veikla, leidimo išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas išdavimo sąlygos ir tvarka būtų derinamos su toje direktyvoje numatytomis leidimo išdavimo sąlygomis ir tvarka. Šios direktyvos 5, 6 ir 7 straipsniuose nustatytus reikalavimus galima įtraukti į Direktyvoje 2010/75/ES numatytą tvarką.

Komisija peržiūri sinergijos su Direktyva 2010/75/ES veiksmingumą. Su aplinka ir klimatu susiję leidimai turi būti koordinuojami, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir greitesnis priemonių, būtinų Sąjungos klimato ir energetikos tikslams pasiekti, įgyvendinimas. Bet kokios būsimos šios direktyvos peržiūros kontekste Komisija gali pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai.“

;

11)

9 straipsnis papildomas šiomis pastraipomis:

„2024 m. visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičius sumažinamas 90 mln. apyvartinių taršos leidimų. 2026 m. visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičius sumažinamas 27 mln. apyvartinių taršos leidimų. 2024 m. visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičius padidinamas 78,4 mln. jūrų transportui skirtų apyvartinių taršos leidimų. 2024–2027 m. linijinis koeficientas yra 4,3 %, o nuo 2028 m. – 4,4 %. Linijinis koeficientas taip pat taikomas apyvartiniams taršos leidimams, atitinkantiems jūrų transporto 2018 ir 2019 m. vidutinį išmetamųjų teršalų kiekį, apie kurį pranešta pagal Reglamentą (ES) 2015/757 ir kuris aptariamas šios direktyvos 3ga straipsnyje. Komisija paskelbia visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičių ne vėliau kaip 2023 m. rugsėjo 6 d.

Atitinkamai nuo 2026 m. sausio 1 d. ir 2027 m. sausio 1 d. apyvartinių taršos leidimų skaičius padidinamas, kad būtų atsižvelgta į kitų teršalų, kurie nėra CO2, išmetamų jūrų transporto sektoriuje, aprėptį ir į jūrinės veiklos laivų išmetamų teršalų aprėptį, remiantis pastarųjų metų, apie kuriuos turima duomenų, išmetamųjų teršalų kiekiu. Nepaisant 10 straipsnio 1 dalies, apyvartiniai taršos leidimai, atsiradę dėl šio padidinimo, skiriami inovacijoms remti pagal 10a straipsnio 8 dalį.“;

12)

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„2021–2030 m. laikotarpiu 2 % bendro apyvartinių taršos leidimų kiekio parduodami aukcione siekiant sudaryti fondą, kurio lėšos būtų naudojamos energijos vartojimo efektyvumui didinti ir energetikos sistemoms modernizuoti tam tikrose valstybėse narėse (toliau – paramą gaunančios valstybės narės), kaip išdėstyta 10d straipsnyje (toliau – modernizavimo fondas). Tuos apyvartinius taršos leidimus gaunančios valstybės narės yra valstybės narės, kuriose BVP vienam gyventojui rinkos kainomis 2013 m. nesiekė 60 % Sąjungos vidurkio. Tą apyvartinių taršos leidimų skaičių atitinkančios lėšos paskirstomos pagal IIb priedo A dalį.

Be to, nuo 2024 m. iki 2030 m. 2,5 % bendro apyvartinių taršos leidimų skaičiaus parduodami aukcione juos skiriant modernizavimo fondui. Tuos apyvartinius taršos leidimus gaunančios valstybės narės yra valstybės narės, kuriose BVP vienam gyventojui rinkos kainomis 2016–2018 m. nesiekė 75 % Sąjungos vidurkio. Tą apyvartinių taršos leidimų skaičių atitinkančios lėšos paskirstomos pagal IIb priedo B dalį.“;

b)

3 dalies pirmos pastraipos įžanginė dalis pakeičiama taip:

„3.   Valstybės narės sprendžia, kaip naudoti pajamas, gautas aukcionuose pardavus apyvartinius taršos leidimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus pajamas, pagal SESV 311 straipsnio trečią pastraipą pripažintas nuosavais ištekliais ir įtrauktas į Sąjungos biudžetą. Valstybės narės tas pajamas, išskyrus pajamas, naudojamas šios direktyvos 10a straipsnio 6 dalyje nurodytoms netiesioginėms anglies dioksido išlaidoms kompensuoti, arba tų pajamų vertės finansinį atitikmenį turėtų naudoti vienam ar daugiau iš šių tikslų:“

;

c)

3 dalies pirmos pastraipos b–f punktai pakeičiami taip:

„b)

plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energetiką ir elektros perdavimo tinklus, kad būtų įvykdytas su atsinaujinančiųjų išteklių energija susijęs Sąjungos įsipareigojimas ir Sąjungos tinklų sujungimo masto tikslai, ir plėtoti kitas technologijas, kuriomis prisidedama prie perėjimo prie saugios ir tvarios mažo anglies dioksido kiekio ekonomikos, padėti įvykdyti Sąjungos įsipareigojimą padidinti energijos vartojimo efektyvumą iki lygio, kuris patvirtintas atitinkamuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose, įskaitant atsinaujinančiųjų išteklių energiją gaminančių vartotojų ir atsinaujinančiųjų išteklių energetikos bendrijų pagamintą energiją;

c)

finansuoti priemones, kuriomis siekiama išvengti miškų naikinimo, padėti saugoti ir atkurti šlapžemių, miškų ir kitas sausumos ekosistemas ar jūrines ekosistemas, įskaitant priemones, kurios prisideda prie tų ekosistemų, o ypač saugomų jūrų teritorijų, apsaugos, atkūrimo ir geresnio valdymo, ir įveisti bei atželdinti daugiau biologinei įvairovei palankių miškų, taip pat besivystančiose šalyse, kurios ratifikavo Paryžiaus susitarimą, ir priemones, siekiant perduoti toms šalims technologijas ir padėti lengviau prisitaikyti prie neigiamo klimato kaitos poveikio;

d)

užtikrinti sekvestraciją Sąjungos miškininkystės sektoriuje ir dirvožemyje;

e)

užtikrinti aplinkai saugų CO2 surinkimą ir geologinį saugojimą, ypač iš kietą iškastinį kurą deginančių elektrinių ir įvairių pramonės sektorių ir jų pošakių, įskaitant trečiąsias valstybes, ir inovatyvius technologinius anglies dioksido absorbavimo metodus, tokius kaip tiesioginis anglies dioksido surinkimas iš oro ir saugojimas;

f)

investuoti į transporto rūšis, kurios labai prisideda prie sektoriaus dekarbonizavimo, ir paspartinti perėjimą prie jų, įskaitant klimatui nekenkiančio keleivinio ir krovininio geležinkelių transporto ir autobusų paslaugų ir technologijų plėtrą, jūrų sektoriaus dekarbonizavimo priemones, įskaitant laivų, uostų, novatoriškų technologijų ir infrastruktūros energijos vartojimo efektyvumo didinimą, ir tvarius alternatyviuosius degalus, pavyzdžiui, vandenilį ir amoniaką, gaminamus iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, ir netaršias varymo technologijas, taip pat finansuoti priemones, kuriomis remiamas oro uostų dekarbonizavimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo, kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/94/ES, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl vienodų sąlygų darniajam oro transportui užtikrinimo;“;

d)

3 dalies pirmos pastraipos h punktas pakeičiamas taip:

„h)

finansuoti priemones, kuriomis siekiama didinti energijos vartojimo efektyvumą, padedant gerinti centralizuotas šilumos sistemas ir izoliaciją, veiksmingas ir atsinaujinančiųjų išteklių šilumos ir vėsumos sistemas, arba remti esminę ar etapais vykdomą esminę pastatų renovaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/ES (*8), pradedant blogiausias eksploatacines savybes turinčių pastatų renovacija;

(*8)   2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL L 153, 2010 6 18, p. 13)“;"

e)

3 dalies pirmoje pastraipoje įterpiami šie punktai:

„ha)

teikti finansinę paramą sprendžiant mažesnes ir vidutines pajamas gaunančių namų ūkių socialinius klausimus, be kita ko, sumažinant iškraipančius mokesčius, taip pat tikslingai mažinant mokesčius už atsinaujinančiųjų išteklių elektrą;

hb)

finansuoti nacionalines klimato srities dividendų schemas, kurių teigiamas poveikis aplinkai dokumentais įrodytas metinėje ataskaitoje, nurodytoje Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1999 (*9) 19 straipsnio 2 dalyje.

(*9)   2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).“;"

f)

3 dalies pirmos pastraipos k punktas pakeičiamas taip:

„k)

skatinti darbuotojų įgūdžių ugdymą ir jų paskyrimą į kitas darbo vietas siekiant prisidėti prie teisingo perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, visų pirma regionuose, labiausiai nukentėjusiuose nuo darbo vietų perkėlimo, glaudžiai koordinuojant veiksmus su socialiniais partneriais, ir investuoti į darbuotojų, kuriems perėjimas gali turėti poveikio, kvalifikacijos kėlimą ir perkvalifikavimą, įskaitant jūrų transporto darbuotojus;

l)

šalinti likutinę anglies dioksido nutekėjimo riziką sektoriuose, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/956 (*10) I priedas, remti pertvarką ir skatinti jų dekarbonizavimą pagal valstybės pagalbos taisykles.

(*10)   2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/956, kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (OL L 130 2023 5 16, p. 52).“;"

g)

3 dalyje po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„Nustatydamos, kaip naudoti pajamas, gautas pardavus apyvartinius taršos leidimus aukcione, valstybės narės atsižvelgia į poreikį toliau didinti tarptautinį kovos su klimato kaita finansavimą pažeidžiamose trečiosiose valstybėse, nurodytose pirmos pastraipos j punkte.“;

h)

3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Laikoma, kad valstybės narės įvykdė šios dalies nuostatas, jeigu jos turi ir įgyvendina fiskalinės ar finansinės paramos politiką, įskaitant visų pirma besivystančias šalis, ar vidaus reguliavimo politiką, pagal kurią pirmoje pastraipoje nustatytais tikslais teikiama finansinė parama, kurios vertė atitinka pirmoje pastraipoje nurodytas pajamas.“;

i)

3 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės informuoja Komisiją apie tai, kaip naudojamos pajamos, ir apie veiksmus, kurių imtasi pagal šią dalį, savo ataskaitose, teikiamose pagal Reglamento (ES) 2018/1999 19 straipsnio 2 dalį, kai aktualu ir tinkama, nurodydamos, kokios pajamos yra panaudotos ir kokių veiksmų imamasi jų integruotam nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui, pateiktam pagal tą reglamentą, ir jų teritoriniams teisingos pertvarkos planams, parengtiems pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1056 (*11) 11 straipsnį, įgyvendinti.

Ataskaitos turi būti pakankamai išsamios, kad Komisija galėtų įvertinti, kaip valstybės narės laikosi pirmos pastraipos.

(*11)   2021 m. birželio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1056, kuriuo įsteigiamas Teisingos pertvarkos fondas (OL L 231, 2021 6 30, p. 1).“;"

j)

4 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Komisijai pagal šios direktyvos 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomos šios direktyvos nuostatos dėl aukcionų terminų, administravimo ir kitų aspektų, įskaitant aukcionų, kurių reikia siekiant perkelti dalį pajamų į Sąjungos biudžetą išorės asignuotųjų pajamų forma pagal šios direktyvos 30d straipsnio 4 dalį arba nuosavų išteklių forma pagal SESV 311 straipsnio trečią pastraipą, tvarką, siekiant užtikrinti, kad aukcionai būtų rengiami atviru, skaidriu, suderintu ir nediskriminaciniu būdu. Siekiant to tikslo procesas turi būti nuspėjamas, ypač kiek tai susiję su aukcionų terminais ir seka bei numatytu parduotinų apyvartinių taršos leidimų kiekiu.“;

k)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Komisija stebi, kaip veikia Europos anglies dioksido rinka. Kasmet ji pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl anglies dioksido rinkos veikimo ir kitos aktualios politikos klimato ir energetikos srityse, įskaitant aukcionų veiklą, likvidumą ir prekybos apimtį, kurioje apibendrinama Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) pateikta informacija pagal šio straipsnio 6 dalį ir valstybių narių pateikta informacija apie 10a straipsnio 6 dalyje nurodytas finansines priemones. Prireikus valstybės narės užtikrina, kad visa reikiama informacija būtų pateikta Komisijai vėliausiai prieš du mėnesius iki ji priima ataskaitą.“

;

l)

įterpiama ši pastraipa:

„6.   ESMA reguliariai stebi Europos anglies dioksido rinkos vientisumą ir skaidrumą, visų pirma rinkos kintamumą ir kainų raidą, aukcionų veikimą ir prekybos operacijas apyvartinių taršos leidimų ir jų išvestinių finansinių priemonių rinkoje, įskaitant nebiržinę prekybą, likvidumą ir prekybos apimtį, taip pat rinkos dalyvių kategorijas ir prekybos elgseną, įskaitant finansinių tarpininkų pozicijas. ESMA įtraukia atitinkamas išvadas ir prireikus įtraukia rekomendacijų į savo atliekamus vertinimus, kuriuos pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Europos sisteminės rizikos valdybai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010 (*12) 32 straipsnio 3 dalį. Šios dalies pirmame sakinyje nurodytų užduočių tikslais ESMA ir atitinkamos kompetentingos institucijos bendradarbiauja ir keičiasi išsamia informacija apie visų rūšių sandorius pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 596/2014 (*13) 25 straipsnį.

(*12)   2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84)."

(*13)   2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1).“;"

13)

10a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

po antros pastraipos įterpiamos šios pastraipos:

„Jei įrenginiui taikoma pareiga atlikti energijos vartojimo auditą arba įgyvendinti sertifikuotą energijos naudojimo vadybos sistemą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES (*14) 8 straipsnį ir jei audito ataskaitoje arba sertifikuotoje energijos naudojimo vadybos sistemoje pateiktos rekomendacijos neįgyvendinamos, išskyrus atvejus, kai atitinkamų investicijų atsipirkimo laikotarpis viršija trejus metus arba kai tų investicijų sąnaudos yra neproporcingos, nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius sumažinamas 20 %. Nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius nesumažinamas, jei operatorius įrodo, jog įgyvendino kitas priemones, kuriomis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sumažintas tiek pat, kiek rekomenduojama atitinkamo įrenginio audito ataskaitoje arba sertifikuotoje energijos naudojimo vadybos sistemoje.

Komisija papildo šią direktyvą deleguotuosiuose aktuose, priimtuose pagal šią dalį, nedarant poveikio pagal Direktyvą 2012/27/ES taikomoms taisyklėms, nustatydama administraciniu požiūriu paprastas suderintas šios dalies trečios pastraipos taikymo taisykles, kuriomis užtikrinama, kad taikant sąlygas nekiltų pavojus vienodoms veiklos sąlygoms, aplinkosauginiam naudingumui ar vienodam požiūriui į įrenginius visoje Sąjungoje. Tose suderintose taisyklėse visų pirma nustatomi terminai, kriterijai, pagal kuriuos pripažįstamos įgyvendintos energijos vartojimo efektyvumo priemonės, taip pat alternatyvios priemonės, kuriomis mažinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, taikant nacionalinių įgyvendinimo priemonių procedūrą pagal šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalį.

Be šios dalies trečioje pastraipoje nustatytų reikalavimų, toje pastraipoje nurodytas sumažinimas 20 % taikomas tais atvejais, kai iki 2024 m. gegužės 1 d. įrenginių, kurių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra didesnis už 80 procentilių išmetamųjų teršalų, susijusių su atitinkamais produktų santykiniais taršos rodikliais, lygį, operatoriai kiekvienam iš tų įrenginių nėra parengę poveikio klimatui neutralumo plano, skirto jų veiklai, kuriai taikoma ši direktyva. Į tą planą įtraukiami 10b straipsnio 4 dalyje nurodyti elementai ir jis sudaromas pagal tame straipsnyje numatytus įgyvendinimo aktus. 10b straipsnio 4 dalis interpretuojama kaip apimanti tik įrenginio lygmenį. Tai, ar pasiekti 10b straipsnio 4 dalies trečios pastraipos b punkte nurodyti tikslai ir tarpinės reikšmės, tikrinama atsižvelgiant į laikotarpį iki 2025 m. gruodžio 31 d., o po to atsižvelgiant į laikotarpį, kuris baigiasi kiekvienų penktųjų metų gruodžio 31 d., laikantis 15 straipsnyje numatytų tikrinimo ir akreditavimo procedūrų. Nemokami apyvartiniai taršos leidimai, viršijantys 80 %, neskiriami, jei nebuvo patikrinta, ar pasiekti laikotarpio iki 2025 m. pabaigos arba 2026–2030 m. laikotarpio tarpiniai tikslai ir tarpinės reikšmės.

Apyvartiniai taršos leidimai, kurie nėra skiriami sumažinus nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių pagal šios dalies trečią ir penktą pastraipas, naudojami siekiant atleisti įrenginius nuo koregavimo pagal šio straipsnio 5 dalį. Jei tokių apyvartinių taršos leidimų lieka, 50 % šių apyvartinių taršos leidimų skiriama inovacijoms remti pagal šio straipsnio 8 dalį. Kiti 50 % šių apyvartinių taršos leidimų parduodami aukcione pagal šios direktyvos 10 straipsnio 1 dalį, o valstybės narės turėtų naudoti atitinkamas pajamas bet kokiai likutinei anglies dioksido nutekėjimo rizikai sektoriuose, kuriems taikomas Reglamento (ES) 2023/956 I priedas, mažinti, pertvarkai remti ir jų dekarbonizacijai skatinti pagal valstybės pagalbos taisykles.

Nemokami apyvartiniai taršos leidimai neskiriami įrenginiams tuose sektoriuose ar pošakiuose, kuriuose taikomos kitos anglies dioksido nutekėjimo rizikos mažinimo priemonės, nustatytos Reglamentu (ES) 2023/956. Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos priemonės atitinkamai koreguojamos.

(*14)   2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).“;"

ii)

trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Iš esmės, kiekvienam sektoriui ir jo pošakiui taikomas santykinis taršos rodiklis apskaičiuojamas imant produktą, o ne žaliavas, siekiant, kad per visą atitinkamo sektoriaus arba jo pošakio gamybos procesą būtų kuo labiau sumažintas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir padidėtų energijos vartojimo efektyvumas. Siekiant suteikti papildomų paskatų mažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir didinti energijos vartojimo efektyvumą, taip pat užtikrinti vienodas sąlygas įrenginiams, naudojantiems naujas technologijas, kuriomis iš dalies sumažinamas arba visiškai panaikinamas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ir esamas technologijas, nustatyti Sąjungos masto ex ante santykiniai taršos rodikliai peržiūrimi, kad juos būtų galima taikyti 2026–2030 m. laikotarpiu, siekiant galbūt pakeisti esamų produktų santykinių taršos rodiklių apibrėžtis ir sistemos ribas, atsižvelgiant į tai, kad pagrindiniai principai yra medžiagų žiedinio naudojimo potencialas ir kad santykiniai taršos rodikliai turėtų būti nepriklausomi nuo pradinių žaliavų ir gamybos proceso rūšies, kai gamybos procesų tikslas tas pats. Komisija deda pastangas kuo greičiau ir prieš prasidedant 2026–2030 m. laikotarpiui priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos peržiūrėtos su nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimu susijusios santykinių taršos rodiklių vertės pagal 2 dalies trečią pastraipą.“;

b)

įterpiama ši dalis:

„1a.   Taikant Reglamentą (ES) 2023/956, nemokami apyvartiniai taršos leidimai, susiję su to reglamento I priede išvardytų prekių gamyba, neskiriami.

Nukrypstant nuo šios dalies pirmos pastraipos, pirmaisiais Reglamento (ES) 2023/956 taikymo metais to reglamento I priede išvardytų prekių gamybai skiriamas mažesnis nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius. Taikomas koeficientas, pagal kurį mažinamas tų prekių gamybai skiriamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius (PADKM koeficientas). PADKM koeficientas per laikotarpį nuo to reglamento įsigaliojimo iki 2025 m. pabaigos yra lygus 100 % ir, taikant to reglamento 36 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytas nuostatas, yra lygus: 2026 m. – 97,5 %, 2027 m. – 95 %, 2028 m. – 90 %, 2029 m. –77,5 %, 2030 m. – 51,5 %, 2031 m. – 39 %, 2032 m. – 26,5 % ir 2033 m. – 14 %. Nuo 2034 m. PADKM koeficientas netaikomas.

Nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus mažinimas apskaičiuojamas kasmet kaip Reglamento (ES) 2023/956 I priede išvardytų prekių gamybai skiriamų nemokamų apyvartinių taršos leidimų paklausos procentinės dalies vidurkis, palyginti su apskaičiuotu visų įrenginių bendra nemokamų apyvartinių taršos leidimų paklausa atitinkamu laikotarpiu, kaip nurodyta šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalyje. Atliekant šį skaičiavimą taikomas PADKM koeficientas.

Apyvartiniai taršos leidimai, likę sumažinus nemokamai skiriamų apyvartinių taršos leidimų skaičių, skiriami remti inovacijoms pagal 8 dalį.

Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija, teikdama metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai pagal šios direktyvos 10 straipsnio 5 dalį, įvertina PADKM veiksmingumą sprendžiant anglies dioksido nutekėjimo rizikos problemą, susijusią su Sąjungoje pagamintomis prekėmis, skirtomis eksportuoti į trečiąsias valstybes, kurios netaiko ES ATLPS arba panašaus anglies dioksido apmokestinimo mechanizmo. Ataskaitoje visų pirma įvertinama anglies dioksido nutekėjimo rizika sektoriuose, kuriems bus taikomas PADKM, visų pirma vandenilio vaidmuo ir spartesnė jo plėtra, taip pat pokyčiai, susiję su prekybos srautais ir tuose sektoriuose pagamintų prekių būdinguoju išmetamųjų teršalų kiekiu, pasaulinėje rinkoje. Jei ataskaitoje padaroma išvada, kad Sąjungoje pagamintoms prekėms, skirtoms eksportuoti į trečiąsias valstybes, kurios netaiko ES ATLPS arba lygiaverčio anglies dioksido apmokestinimo mechanizmo, kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika, Komisija, kai tikslinga, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo ta anglies dioksido nutekėjimo rizika būtų šalinama laikantis Pasaulio prekybos organizacijos taisyklių, įskaitant 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos XX straipsnį, ir atsižvelgiant į Sąjungos įrenginių dekarbonizavimą.“

c)

2 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

trečios pastraipos c punktas pakeičiamas taip:

„c)

2026–2030 m. laikotarpio santykinių taršos rodiklių vertės nustatomos tokia pačia tvarka, kaip nustatyta šios pastraipos a ir d punktuose, atsižvelgiant į šios pastraipos e punktą, remiantis pagal 11 straipsnį pateikta 2021 ir 2022 m. informacija ir kiekvieniems 2008–2028 m. laikotarpio metams taikant atitinkamą metinę sumažinimo normą.“;

ii)

trečia pastraipa papildoma šiais punktais:

„d)

Tais atvejais, kai metinė sumažinimo norma viršija 2,5 % arba yra mažesnė nei 0,3 %, 2026–2030 m. laikotarpio santykinių taršos rodiklių vertės yra 2013–2020 m. laikotarpiu taikytos santykinių taršos rodiklių vertės, kiekvienais 2008–2028 m. laikotarpio metais sumažintos atitinkamu iš šių dviejų normų procentiniu dydžiu.“;

e)

2026–2030 m. laikotarpiu santykinių taršos rodiklių apibrėžčių ir sistemos ribų, taikytinų pagal 1 dalies aštuntą pastraipą, pakeitimas nedaro poveikio išlydyto metalo produkto santykinio taršos rodiklio metinei sumažinimo normai.“;

iii)

ketvirta pastraipa pakeičiama taip:

„Nukrypstant nuo aromatiniams angliavandeniliams ir sintezės dujoms taikomų santykinių taršos rodiklių verčių, tos santykinių taršos rodiklių vertės pakoreguojamos tokia pačia procentine dalimi kaip naftos perdirbimo įmonėms taikomi santykiniai taršos rodikliai, siekiant tų produktų gamintojams užtikrinti vienodas sąlygas.“;

d)

3 ir 4 dalys išbraukiamos;

e)

5 dalis pakeičiama taip:

„5.   Siekiant laikytis 10 straipsnyje nustatytos aukcionuose parduodamų apyvartinių taršos leidimų dalies nuostatos, kasmet, kai nemokamai suteiktų apyvartinių taršos leidimų suma nesiekia didžiausio kiekio, atitinkančio aukcionuose parduodamų apyvartinių taršos leidimų dalį, likusieji to kiekio leidimai naudojami tam, kad vėlesniais metais nereikėtų mažinti nemokamai suteiktų leidimų kiekio arba kad toks sumažinimas būtų kuo mažesnis siekiant laikytis aukcionuose parduodamų leidimų dalies nuostatų. Tačiau, jei didžiausias kiekis pasiekiamas, nemokamai suteiktų apyvartinių taršos leidimų kiekis atitinkamai pakoreguojamas. Visi tokie koregavimai atliekami laikantis vienodos tvarkos. Tačiau įrenginiams, kurių išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis konkrečiais koregavimo metais mažesnis už 10 % efektyviausių Sąjungos sektoriaus ar pošakio įrenginių vidurkį pagal atitinkamus santykinius taršos rodiklius, koregavimas netaikomas.“

;

f)

6 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės turėtų priimti finansines priemones pagal šios dalies antrą ir ketvirtą pastraipas, skirtas sektoriams ar jų pošakiams, kurie patiria realią anglies dioksido nutekėjimo riziką dėl didelių netiesioginių išlaidų, kurių faktiškai patiriama dėl to, kad su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu susijusios išlaidos perkeliamos į elektros energijos kainas, jei tokios finansinės priemonės atitinka valstybės pagalbos taisykles ir visų pirma nesukelia nepagrįstų konkurencijos iškraipymų vidaus rinkoje. Priimtomis finansinėmis priemonėmis neturėtų būti kompensuojamos netiesioginės išlaidos, kurias padengia nemokami apyvartiniai taršos leidimai, skirti pagal santykinius taršos rodiklius, nustatytus pagal šio straipsnio 1 dalį. Jei valstybė narė išleidžia sumą, didesnę nei 25 % tų metų, kuriais patirtos netiesioginės išlaidos, aukciono pajamų, nurodytų 10 straipsnio 3 dalyje, ji nurodo tos sumos viršijimo priežastis.“;

g)

7 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Nuo 2021 m. pagal 19, 20 ir 22 dalis įrenginiams nepaskirstyti apyvartiniai taršos leidimai pridedami prie pagal šios dalies pirmos pastraipos pirmą sakinį atidėtų apyvartinių taršos leidimų kiekio.“;

h)

8 dalis pakeičiama taip:

„8.   345 mln. apyvartinių taršos leidimų iš skaičiaus, kuris antraip galėtų būti skirtas nemokamai pagal šį straipsnį, ir 80 mln. apyvartinių taršos leidimų iš skaičiaus, kuris antraip galėtų būti parduotas aukcionuose pagal 10 straipsnį, taip pat apyvartiniai taršos leidimai, likę sumažinus nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių, kaip nurodyta šio straipsnio 1a dalyje, perkeliami į fondą, kurio tikslas– remti mažo ir nulinio anglies dioksido kiekio metodų, procesų ir technologijų inovacijas, kurios labai prisideda prie sektorių, kuriuos apima ši direktyva, dekarbonizavimo ir prisideda prie nulinės taršos ir žiediškumo tikslų, įskaitant projektus, kuriais siekiama išplėsti tokių metodų, procesų ir technologijų mastą, siekiant plačios jų plėtros visoje Sąjungoje (toliau – inovacijų fondas). Tokie projektai turi turėti didelį išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo potencialą ir prisidėti prie energijos ir išteklių taupymo, laikantis Sąjungos 2030 m. klimato ir energetikos tikslų.

Komisija inovacijų fondui skirtus apyvartinius taršos leidimus skiria laikotarpio pradžioje, siekdama užtikrinti, kad inovacijoms skatinti, įskaitant masto didinimą, būtų turima pakankamai išteklių.

Apyvartiniai taršos leidimai, kurie nebuvo suteikti orlaivių naudotojams dėl jų veiklos nebevykdymo ir kurie nėra būtini siekiant padengti nepakankamą tų orlaivių naudotojų atsisakytų leidimų skaičių, taip pat naudojami inovacijoms remti, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje.

Be to, inovacijų paramai skiriama 5 mln. apyvartinių taršos leidimų iš 3c straipsnio 5 ir 7 dalyse nurodyto skaičiaus, susijusio su aviacijos apyvartiniais taršos leidimais 2026 m., kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje.

Be to, 50 mln. nepaskirstytų apyvartinių taršos leidimų iš rinkos stabilumo rezervo papildys likusias pajamas, gaunamas už 300 mln. apyvartinių taršos leidimų, numatytų parduoti 2013–2020 m. laikotarpiu pagal Komisijos sprendimą 2010/670/ES (*15), ir jie bus panaudoti tinkamu laiku inovacijoms remti, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje.

Inovacijų fondo lėšos skiriamos I ir III prieduose išvardytiems sektoriams, taip pat produktams ir procesams, kuriais pakeičiami didelio anglies dioksido intensyvumo produktai, gaminami arba naudojami I priede išvardytuose sektoriuose, įskaitant novatoriškas atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos kaupimo technologijas ir aplinkai saugų anglies dioksido surinkimą ir saugojimą (CCU), kuris iš esmės prisideda prie klimato kaitos švelninimo, ypač tais atvejais, kai procesų išmetami teršalai yra neišvengiami, turi padėti skatinti statyti ir eksploatuoti projektų objektus, skirtus aplinkai saugiam CO2 surinkimui, transportavimui ir geologiniam saugojimui, ypač tais atvejais, kai pramoninių procesų išmetami teršalai yra neišvengiami, ir tiesioginiam CO2 surinkimui iš atmosferos užtikrinant saugų, tvarų ir nuolatinį saugojimą (DACS), geografiniu požiūriu subalansuotose vietose. Inovacijų fondo lėšomis taip pat gali būti remiamos novatoriškos proveržio technologijos ir infrastruktūra, įskaitant mažataršių ir netaršių degalų gamybą, siekiant dekarbonizuoti jūrų, aviacijos, geležinkelių ir kelių transporto sektorius, įskaitant kolektyvinių formų transportą, pvz., viešąjį transportą ir tolimojo susisiekimo autobusais paslaugas.

Aviacijos sektoriuje fondas taip pat gali remti elektrifikaciją ir veiksmus, kuriais siekiama sumažinti bendrą aviacijos poveikį klimatui.

Ypatingą dėmesį Komisija skiria projektams sektoriuose, kurie patenka į Reglamento (ES) 2023/956 taikymo sritį, siekiant remti mažo anglies dioksido kiekio technologijų, CCU, CCS, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos kaupimo inovacijas taip, kad būtų prisidedama prie klimato kaitos švelninimo, siekiant, kad per 2021–2030 m. laikotarpį projektams šiuose sektoriuose būtų suteikta didelė apyvartiniams taršoms leidimams, nurodytiems šio straipsnio 1a dalies ketvirtoje pastraipoje, lygiavertės finansinės vertės dalis. Be to, Komisija ir anksčiau nei 2027 m. gali paskelbti kvietimus teikti pasiūlymus, skirtus į to reglamento taikymo sritį patenkantiems sektoriams.

Ypatingą dėmesį Komisija taip pat skiria projektams, kuriais prisidedama prie jūrų sektoriaus dekarbonizavimo, ir prireikus į inovacijų fondo kvietimus teikti pasiūlymus įtraukia temas, skirtas tai temai, įskaitant jūrų transporto elektrifikavimą ir viso jo poveikio klimatui, įskaitant išmetamą juodosios anglies kiekį, aspektus. Tokių kvietimų teikti pasiūlymus projektų atrankos kriterijuose taip pat ypač atsižvelgiama į galimybes didinti biologinės įvairovės apsaugą ir mažinti projektų ir investicijų keliamą triukšmą ir vandens taršą, taikant projektų atrankos kriterijus.

Pagal 8a dalį inovacijų fondas gali remti projektus konkurencinio konkurso būdu, pavyzdžiui, sutartimis dėl kainų skirtumo, sutartimis dėl anglies dioksido kainų skirtumo arba fiksuotųjų priemokų sutartimis, siekiant remti dekarbonizavimo technologijas, kurioms anglies dioksido kaina gali būti nepakankama paskata.

Komisija siekia inovacijų fondo ir programos „Europos horizontas“ sinergijos, visų pirma kiek tai susiję su Europos partnerystėmis, ir, kai aktualu, siekia inovacijų fondo ir kitų Sąjungos programų sinergijos.

Visų valstybių narių teritorijoje vykdomi projektai, įskaitant mažos apimties ir vidutinio masto projektus, yra tinkami finansuoti, o jūrinės veiklos atveju – projektai, turintys aiškią pridėtinę vertę Sąjungai. Technologijos, kurioms skiriama parama, turi būti novatoriškos ir be paramos dar nebūti komerciškai perspektyvios panašiu mastu; tai turi būti proveržio sprendimai arba pakankamai brandžios technologijos, kurias galima taikyti ikikomerciniame etape.

Komisija užtikrina, kad inovacijų fondui skirtini apyvartiniai taršos leidimai būtų parduodami aukcionuose laikantis šios direktyvos 10 straipsnio 4 dalyje nurodytų principų ir sąlygų. Pajamos iš aukcionų sudaro išorės asignuotąsias pajamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (*16) 21 straipsnio 5 dalį. Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, trunkančių daugiau kaip vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į kelerius metus mokamas metines dalis.

Gavusi prašymą, Komisija teikia valstybėms narėms, kurių faktinio dalyvavimo lygis Inovacijų fondo projektuose yra žemas, techninę pagalbą, siekiant padidinti prašančios valstybės narės pajėgumus remti projektų rengėjų jų atitinkamose teritorijose pastangas teikti paraiškas dėl finansavimo iš inovacijų fondo, kad būtų pagerintas faktinis dalyvavimas geografinių sričių požiūriu inovacijų fondo veikloje ir pagerinta bendra pateiktų projektų kokybė. Komisija siekia veiksmingos, kokybe grindžiamos geografinės aprėpties, susijusios su finansavimu iš Inovacijų fondo visoje Sąjungoje ir užtikrina visapusišką pažangos stebėseną ir tinkamus tolesnius veiksmus šioje srityje.

Gavusi pareiškėjų sutikimą, užbaigus kvietimo teikti pasiūlymus procedūrą, Komisija informuoja valstybes nares apie paraiškas dėl projektų finansavimo jų atitinkamose teritorijose ir pateikia joms išsamią informaciją apie tas paraiškas, kad valstybėms narėms būtų lengviau koordinuoti paramą projektams. Be to, prieš skiriant paramą Komisija informuoja valstybes nares apie preliminariai atrinktų projektų sąrašą.

Projektai atrenkami taikant skaidrią atrankos procedūrą, technologijų atžvilgiu neutraliu būdu, vadovaujantis šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytais inovacijų fondo tikslais ir objektyviais bei skaidriais kriterijais, atsižvelgiant į tai, kokiu mastu projektais svariai prisidedama siekiant Sąjungos klimato ir energetikos tikslų, kartu prisidedant prie nulinės taršos ir žiediškumo tikslų pagal šios dalies pirmą pastraipą, taip pat prireikus atsižvelgiant į tai, kokiu mastu projektais padedama sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį gerokai labiau nei 2 dalyje nurodyti santykiniai taršos rodikliai. Projektai turi turėti potencialo būti plačiai taikomi arba labai sumažinti perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos išlaidas atitinkamuose sektoriuose. Pirmenybė teikiama novatoriškoms technologijoms ir procesams, kuriais sprendžiamas daugialypio poveikio aplinkai klausimas. Projektais, susijusiais su CCU, sumažinamas grynasis išmetamas teršalų kiekis ir užtikrinama, kad būtų išvengta CO2 išmetimo arba jis būtų nuolat saugomas. Jei dotacijos skiriamos paskelbus kvietimus teikti pasiūlymus, gali būti remiama iki 60 % atitinkamų projektų išlaidų, iš kurių iki 40 % gali nepriklausyti nuo patikrinto šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuris nebuvo išmestas, su sąlyga, kad pasiekti iš anksto nustatyti tarpiniai tikslai, atsižvelgiant į diegiamą technologiją. Jei parama skiriama surengus konkurencinius konkursus arba tai yra techninė pagalba, gali būti remiama iki 100 % atitinkamų projektų išlaidų. Taikant projektų atrankos kriterijus atsižvelgiama į išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo potencialą keliuose sektoriuose, kurį turi jungtiniai projektai, įskaitant netoliese esančias vietoves.

Inovacijų fondo lėšomis finansuojamų projektų subjektai privalo dalytis žiniomis su kitų susijusių projektų subjektais ir su teisėtą interesą turinčiais Sąjungos mokslininkais. Dalijimosi žiniomis sąlygas Komisija nustato kvietimuose teikti pasiūlymus.

Kvietimai teikti pasiūlymus turi būti atviri ir skaidrūs. Rengdama kvietimus teikti pasiūlymus, Komisija stengiasi užtikrinti, kad būtų tinkamai apimti visi sektoriai. Komisija imasi priemonių, siekdama užtikrinti, kad informacija apie kvietimus teikti pasiūlymus būtų skleidžiama kuo plačiau, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomos šios direktyvos nuostatos dėl inovacijų fondo veikimo taisyklių, įskaitant atrankos procedūrą ir kriterijus, ir reikalavimus atitinkančių sektorių ir įvairių rūšių paramai taikomų techninių reikalavimų.

Pagal šį mechanizmą jokiam projektui negali būti skiriama parama, viršijanti 15 % visų šiam tikslui skirtų apyvartinių taršos leidimų. Į tuos apyvartinius taršos leidimus atsižvelgiama pagal 7 dalį.

Ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. ir po to kiekvienais metais Komisija šios direktyvos 22a straipsnio 1 dalyje nurodytam Klimato kaitos komitetui pateikia inovacijų fondo įgyvendinimo ataskaitą, kurioje pateikiama projektų, kuriems skirtas finansavimas, analizė pagal sektorius ir valstybes nares ir numatomas tų projektų, kuriems skirta parama, indėlis siekiant poveikio klimatui neutralumo tikslo Sąjungoje, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/1119. Komisija ataskaitą taip pat pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ir ją paskelbia viešai.

(*15)   2010 m. lapkričio 3 d. Komisijos sprendimas 2010/670/ES, kuriuo nustatomi komercinių parodomųjų projektų, kuriais siekiama užtikrinti aplinkai saugų CO2 surinkimą ir geologinį saugojimą, taip pat inovacinių atsinaujinančių išteklių energijos technologijų naudojimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB nustatytą Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, finansavimo kriterijai ir priemonės (OL L 290, 2010 11 6, p. 39)."

(*16)   2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).“;"

i)

įterpiamos šios dalys:

„8a.   Sutartys dėl kainų skirtumo ir sutartys dėl anglies dioksido kainų skirtumo, paskirtos pasibaigus konkurencinio konkurso mechanizmui, atitinkamai padengiamos biudžetiniais įsipareigojimais, sudaromais iš pajamų iš inovacijų fondo apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione, ir tie biudžetiniai įsipareigojimai gali būti išskaidomi per kelerius metus į metines dalis. Pirmaisiais dviem konkurencinio konkurso mechanizmo etapais finansinio įsipareigojimo, susijusio su sutartimis dėl kainų skirtumo ir sutartimis dėl anglies dioksido kainų skirtumo, padengimas visiškai užtikrinamas asignavimais, sudaromais iš pajamų iš apyvartinių taršos leidimų, skirtų inovacijų fondui pagal 8 dalį, pardavimo aukcione.

Remdamasi kokybiniu ir kiekybiniu Komisijos atliktu finansinės rizikos, kylančios dėl sutarčių dėl kainų skirtumo ir sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo įgyvendinimo, vertinimu, kuris turi būti atliktas pasibaigus pirmiesiems dviem konkurencinio konkurso mechanizmo etapams ir po to kaskart, kai tai būtina, laikantis rizikos ribojimo principo, pagal kurį turtas ir pelnas nepervertinami, o įsipareigojimai ir nuostoliai pakankamai įvertinami, Komisija, naudodamasi aštuntoje pastraipoje nurodytu įgaliojimu, gali nuspręsti pirmoje pastraipoje nurodytomis priemonėmis padengti tik dalį finansinių įsipareigojimų, susijusių su sutartimis dėl kainų skirtumo ir sutartimis dėl anglies dioksido kainų skirtumo, pirmoje pastraipoje nurodytomis priemonėmis ir likusią dalį padengti kitomis priemonėmis. Komisija siekia apriboti kitų padengimo priemonių naudojimą.

Jei atlikus vertinimą padaroma išvada, kad norint išnaudoti visą sutarčių dėl kainų skirtumo ir sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo potencialą būtinos kitos padengimo priemonės, Komisija siekia subalansuoto kitų padengimo priemonių derinio. Nukrypdama nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 210 straipsnio 1 dalies, Komisija nustato kitų padengimo priemonių naudojimo mastą pagal šios dalies aštuntoje pastraipoje numatytą deleguotąjį aktą.

Likęs finansinis įsipareigojimas pakankamai padengiamas, atsižvelgiant į Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 X antraštinės dalies principus, jei reikalinga, prisitaikant prie sutarčių dėl kainų skirtumo ir sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo ypatumų, nukrypstant nuo to reglamento 209 straipsnio 2 dalies d ir h punktų, 210 straipsnio 1 dalies, 211 straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalių, 212, 213 ir 214 straipsnių, 218 straipsnio 1 dalies ir 219 straipsnio 3 ir 6 dalių. Kai taikytina, šios dalies aštuntoje pastraipoje numatytu deleguotuoju aktu nustatomos kitos padengimo priemonės, atidėjinių norma ir būtinos nukrypti leidžiančios nuostatos.

Komisija nepanaudoja daugiau kaip 30 % pajamų, gautų aukcione pardavus leidimus, skirtus inovacijų fondui pagal 8 dalį, atidėjiniams sutartims dėl kainų skirtumo ir sutartims dėl anglies dioksido kainų skirtumo finansuoti.

Atidėjinių norma turi būti ne mažesnė kaip 50 % visų finansinių įsipareigojimų, prisiimtų Sąjungos biudžete dėl sutarčių dėl kainų skirtumo ir sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo. Nustatydama atidėjinių normą, Komisija atsižvelgia į elementus, kurie gali sumažinti Sąjungos biudžetui kylančią finansinę riziką, neskaitant inovacijų fondo turimų asignavimų, pavyzdžiui, į galimą savanorišką atsakomybės pasidalijimą su valstybėmis narėmis arba galimą privačiojo sektoriaus perdraudimo mechanizmą. Komisija peržiūri atidėjinių normą bent kas trejus metus nuo deleguotojo akto, kuriuo ji nustatoma pirmą kartą, taikymo pradžios dienos.

Siekiant išvengti spekuliacinių paraiškų, galimybė dalyvauti konkurenciniame konkurse gali būti suteikiama su sąlyga, kad pareiškėjai sumokės užstatą, kuris negrąžinamas, jei neįvykdoma sutartis. Tokie negrąžinami užstatai inovacijų fondui naudojami kaip išorės asignuotosios pajamos pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 21 straipsnio 5 dalį. Visi pagal sutarties dėl kainų skirtumo arba sutarties dėl anglies dioksido kainų skirtumo sąlygas paramą teikiančiai institucijai sumokėti paramos gavėjo įnašai, kai referencinė kaina yra didesnė už vykdymo kainą (grįžtamosios lėšos), inovacijų fondui naudojami kaip išorės asignuotosios pajamos pagal to reglamento 21 straipsnio 5 dalį.

Komisijai pagal šios direktyvos 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildoma ši direktyva, kad būtų numatytos ir išsamiai išdėstytos kitos padengimo priemonės, jei tokių yra, ir, kai taikytina, atidėjinių norma ir būtinos papildomos nuo Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 X antraštinės dalies nukrypti leidžiančios nuostatos, kaip nustatyta šios dalies ketvirtoje pastraipoje, taip pat konkurencinių konkursų mechanizmų veikimo taisyklės, visų pirma susijusios su užstatais ir grįžtamosiomis lėšomis.

Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama šios dalies penkta pastraipa, toje pastraipoje nurodytą 30 % ribą padidinant iš viso ne daugiau kaip 20 procentinių punktų, kai tai būtina siekiant reaguoti į sutarčių dėl kainų skirtumo ir sutarčių dėl anglies dioksido kainų skirtumo paklausą, atsižvelgiant į patirtį, įgytą per pirmuosius konkurencinių konkursų mechanizmo etapus, ir į poreikį rasti tinkamą tokių dotacijų ir sutarčių pusiausvyrą teikiant inovacijų fondo paramą.

Inovacijų fondo finansinė parama yra proporcinga šiame straipsnyje nustatytiems politikos tikslams ir nesukelia nepagrįstų vidaus rinkos iškraipymų. To siekiant, parama skiriama tik papildomoms išlaidoms arba investavimo rizikai, kurios investuotojai negali prisiimti įprastomis rinkos sąlygomis, padengti.

8b.   40 mln. apyvartinių taršos leidimų iš skaičiaus, kuris antraip galėtų būti skirtas nemokamai pagal šį straipsnį, ir 10 mln. apyvartinių taršos leidimų iš skaičiaus, kuris antraip galėtų būti parduotas aukcionuose pagal šios direktyvos 10 straipsnį, yra skiriami Socialiniam klimato fondui, įsteigtam Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/955 (*17). Komisija užtikrina, kad Socialiniam klimato fondui skirti apyvartiniai taršos leidimai būtų parduodami aukcionuose 2025 m. laikantis šios direktyvos 10 straipsnio 4 dalyje nurodytų principų ir sąlygų ir pagal tą straipsnį priimto deleguotojo akto. Tų aukcionų pajamos sudaro išorės asignuotąsias pajamas pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 21 straipsnio 5 dalį ir naudojamos pagal Socialiniam klimato fondui taikomas taisykles.

(*17)   2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/955, kuriuo įsteigiamas Socialinis klimato fondas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1060 (OL L 130, 2023 5 16, p. 1).“;"

j)

19 dalis pakeičiama taip:

„19.   Nutrauktos eksploatacijos įrenginiams nemokami apyvartiniai taršos leidimai neskiriami. Laikoma, kad įrenginiai, kurių leidimo išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas galiojimas baigėsi ar leidimas buvo panaikintas, ir įrenginiai, kurių eksploatacija ar eksploatacijos atnaujinimas techniškai neįmanomas, nutraukė eksploataciją.“

;

k)

įterpiama ši pastraipa:

„22.   Jei tenka koreguoti pagal 11 straipsnio 2 dalį suteiktų nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių, tokie koregavimai atliekami arba paimant apyvartinių taršos leidimų iš pagal šio straipsnio 7 dalį atidėtų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, arba prie šio skaičiaus pridedant apyvartinių taršos leidimų.“

;

14)

į 10b straipsnio 4 dalį įtraukiamos tokios pastraipos:

„Valstybėje narėje, kurioje vidutinė 2014–2018 m. jos centralizuoto šilumos tiekimo įrenginių išmetamųjų teršalų dalis, palyginti su bendru tokių Sąjungos teršalų kiekiu, padalinta iš tos valstybės narės BVP dalies bendrame Sąjungos BVP, yra didesnė nei penki, tiems įrenginiams 2026–2030 m. laikotarpiui papildomai skiriama nemokamų ATL – 30 % nuo pagal 10a straipsnį nustatyto kiekio, su sąlyga, kad tų gautų papildomų nemokamų ATL vertę atitinkančios apimties investicijos būtų investuojamos siekiant iki 2030 m. gerokai sumažinti išmetamą teršalų kiekį pagal poveikio klimatui neutralumo planus, nurodytus šios dalies trečioje pastraipoje, ir kad tos pastraipos b punkte nurodytų tikslų ir tarpinių reikšmių pasiekimas būtų patvirtintas pagal šios dalies ketvirtą pastraipą atliktu patikrinimu.

Ne vėliau kaip 2024 m. gegužės 1 d. centralizuoto šilumos tiekimo operatoriai parengia poveikio klimatui neutralumo planą, skirtą įrenginiams, dėl kurių jie teikia paraišką dėl papildomų nemokamų apyvartinių taršos leidimų pagal šios dalies antrą pastraipą. Tas planas turi atitikti Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą poveikio klimatui neutralumo tikslą, ir jame nustatoma:

a)

priemonės ir investicijos, kuriomis siekiama iki 2050 m. neutralizuoti poveikį klimatui įrenginio arba įmonės lygmeniu, išskyrus naudojimąsi anglies dioksido kompensavimu;

b)

tarpiniai tikslai ir tarpinės reikšmės, pagal kuriuos iki 2025 m. gruodžio 31 d., o po to kas penkerius metus iki gruodžio 31 d. vertinama pažanga, padaryta siekiant šios pastraipos a punkte nurodyto poveikio klimatui neutralumo tikslo;

c)

kiekvienos šios pastraipos a punkte nurodytos priemonės ir investicijos poveikio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui įvertinimas.

Ar pasiekti šios dalies trečios pastraipos b punkte nurodyti tikslai ir tarpinės reikšmės tikrinama atsižvelgiant į laikotarpį iki 2025 m. gruodžio 31 d., o po to atsižvelgiant į laikotarpį, kuris baigiasi kiekvienų penkerių metų gruodžio 31 d., laikantis 15 straipsnyje numatytų tikrinimo ir akreditavimo procedūrų. Nemokami apyvartiniai taršos leidimai, išskyrus nurodytuosius šios dalies pirmoje pastraipoje, neskiriami, jei nebuvo patikrinta, ar pasiekti laikotarpio iki 2025 m. pabaigos arba 2026–2030 m. laikotarpio tarpiniai tikslai ir tarpinės reikšmės.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas minimalus šios dalies trečios pastraipos a, b ir c punktuose nurodytos informacijos turinys ir toje pastraipoje ir 10a straipsnio 1 dalies penktoje pastraipoje nurodytų poveikio klimatui neutralumo planų formatas. Komisija siekia sinergijos su panašiais planais, kaip numatyta Sąjungos teisėje. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

15)

10c straipsnio 7 dalis pakeičiama taip:

„7.   Valstybės narės reikalauja, kad lengvatas gaunantys elektros energijos gamintojai ir tinklo operatoriai kasmet ne vėliau kaip vasario 28 d. pateiktų atrinktų investicinių projektų įgyvendinimo ataskaitas, be kita ko, nurodytų nemokamai suteiktų apyvartinių taršos leidimų ir patirtų investicinių sąnaudų balansą bei remiamų investicijų rūšis. Valstybės narės paneša apie tai Komisijai, o Komisija šias ataskaitas skelbia viešai.“

;

16)

įterpiamas šis straipsnis:

„10ca straipsnis

Paankstintas pereinamuoju laikotarpiu suteikiamų nemokamų leidimų energetikos sektoriui modernizuoti terminas

Nukrypstant nuo 10c straipsnio, atitinkamos valstybės narės gali suteikti įrenginiams pereinamojo laikotarpio nemokamų apyvartinių taršos leidimų pagal tą straipsnį tik investicijoms, vykdomoms iki 2024 m. gruodžio 31 d. Atitinkamoms valstybėms narėms pagal 10c straipsnį 2021–2030 m. laikotarpiui skirtų apyvartinių taršos leidimų, nepanaudotų tokiomis investicijoms, dalis, kurią nustato atitinkama valstybės narė:

a)

pridedama prie bendro apyvartinių taršos leidimų, kuriuos atitinkama valstybė narė ketina parduoti aukcione pagal 10 straipsnio 2 dalį, skaičiaus; arba

b)

naudojama 10d straipsnyje nurodyto modernizavimo fondo finansuojamoms investicijoms remti pagal taisykles, taikomas 10d straipsnio 4 dalyje nurodytoms pajamoms iš apyvartinių taršos leidimų.

Ne vėliau kaip 2024 m. gegužės 15 d. atitinkama valstybė narė praneša Komisijai apie atitinkamą apyvartinių taršos leidimų kiekį, kuris bus naudojamas pagal 10 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punktą ir, nukrypstant nuo 10d straipsnio 4 dalies antro sakinio, 10d straipsnį.“

;

17)

10d straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   2021–2030 m. laikotarpiui įsteigiamas fondas, skirtas remti paramą gaunančių valstybių narių siūlomas investicijas, įskaitant nedidelio masto investicinių projektų finansavimą, kuriomis modernizuojamos energetikos sistemos ir padidinamas energijos vartojimo efektyvumas (toliau – modernizavimo fondas). Modernizavimo fondas finansuojamas iš pajamų, gautų pardavus apyvartinius taršos leidimus aukcionuose pagal 10 straipsnį ten pat nurodytų paramą gaunančių valstybių narių labui.

Remiamos investicijos turi atitikti šios direktyvos tikslus, taip pat 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikato dėl Europos žaliojo kurso bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/1119 tikslus ir Paryžiaus susitarime nustatytus ilgalaikius tikslus. Paramą gaunančios valstybės narės atitinkamais atvejais gali naudoti modernizavimo fondo išteklius investicijoms, susijusioms su gretimais Sąjungos pasienio regionais, finansuoti. Modernizavimo fondo lėšomis nėra remiami energiją gaminantys įrenginiai, kuriuose naudojamas iškastinis kuras. Tačiau pajamos iš apyvartinių taršos leidimų, apie kuriuos pranešama pagal šio straipsnio 4 dalį, gali būti naudojamos investicijoms, susijusioms su iškastiniu dujiniu kuru.

Be to, pajamos iš apyvartinių taršos leidimų, nurodytų šios direktyvos 10 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, kai veikla laikoma aplinkos atžvilgiu tvaria pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 (*18) ir yra tinkamai pagrįsta energetinio saugumo užtikrinimo sumetimais, gali būti naudojamos investicijoms, susijusioms su dujiniu iškastiniu kuru, su sąlyga, kad energijos gamybai apyvartiniai taršos leidimai parduodami aukcione iki 2027 m. gruodžio 31 d., o investicijų, susijusių su dujų naudojimu galutinėje grandyje, atveju apyvartiniai taršos leidimai parduodami aukcionuose iki 2028 m. gruodžio 31 d.

(*18)   2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).“;"

b)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Bent 80 % pajamų iš 10 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytų apyvartinių taršos leidimų ir apyvartinių taršos leidimų, apie kuriuos pranešta pagal šio straipsnio 4 dalį, ir bent 90 % pajamų iš apyvartinių taršos leidimų, nurodytų 10 straipsnio 1 dalies ketvirtoje pastraipoje, panaudojama remiant investicijas į:

a)

elektros energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, įskaitant vandenilį iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, gamybą ir naudojimą;

b)

šildymą ir vėsinimą naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius;

c)

bendro energijos suvartojimo mažinimą didinant energijos vartojimo efektyvumą, be kita ko, pramonės, transporto, pastatų, žemės ūkio ir atliekų sektoriuose;

d)

energijos kaupimą ir energetikos tinklų modernizavimą, įskaitant paklausos valdymą, centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynus, elektros perdavimo tinklus, jungčių tarp valstybių narių didinimą ir visai netaršaus judumo infrastruktūrą;

e)

paramą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, taip pat kaimo ir atokiose vietovėse, siekiant kovoti su energijos nepritekliumi ir modernizuoti jų šildymo sistemas, ir

f)

teisingą pertvarką nuo iškastinio kuro priklausomuose paramą gaunančių valstybių narių regionuose, siekiant remti darbuotojų perkėlimą, perkvalifikavimą ir kvalifikacijos kėlimą, švietimą, darbo paieškos iniciatyvas ir startuolius, palaikant dialogą su pilietine visuomene ir socialiniais partneriais, derantį su atitinkamais veiksmais, kuriuos valstybės narės įtraukia į savo teritorinius teisingos pertvarkos planus pagal Reglamento (ES) 2021/1056 8 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos k punktą, ir prie jų prisidedant, kai aktualu.“

;

c)

11 dalis pakeičiama taip:

„11.   Investicijų komitetas Komisijai kasmet pateikia investicijų vertinimo patirties ataskaitą, visų pirma susijusią su išmetamo teršalų kiekio mažinimu ir mažinimo išlaidomis. Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 31 d., atsižvelgdama į Investicijų komiteto išvadas, Komisija peržiūri 2 dalyje nurodytas projektų sritis ir pagrindą, kuriuo remdamasis Investicijų komitetas teikia savo rekomendacijas.

Investicijų komitetas pasirūpina, kad metinė ataskaita būtų paskelbta. Komisija metinę ataskaitą pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai.“

;

18)

įterpiamas šis straipsnis:

„10f straipsnis

Reikšmingos žalos nedarymo principas

Nuo 2025 m. sausio 1 d. paramą gaunančios valstybės narės ir Komisija pajamas, gautas aukcionuose pardavus apyvartinius taršos leidimus, kurie pagal šios direktyvos 10a straipsnio 8 dalį skiriami inovacijų fondui, ir šios direktyvos 10 straipsnio 1 dalies trečioje ir ketvirtoje pastraipoje nurodytus apyvartinius taršos leidimus, naudoja laikydamosi reikšmingos žalos nedarymo kriterijų, nustatytų Reglamento (ES) 2020/852 17 straipsnyje, jeigu tokios pajamos naudojamos ekonominei veiklai, kurios atžvilgiu buvo nustatyti techninės analizės kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar ekonominė veikla daro reikšmingą žalą siekiant vieno ar daugiau atitinkamų aplinkos tikslų, nustatytų pagal to reglamento 10 straipsnio 3 dalies b punktą.“

;

19)

11 straipsnio 2 dalyje data „vasario 28 d.“ pakeičiama data „birželio 30 d.“;

20)

IV skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:

„Aviacijai, jūrų transportui ir stacionariems įrenginiams taikomos nuostatos“;

21)

12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Valstybės narės užtikrina, kad nustatant, ar operatorius, orlaivio naudotojas ar laivybos bendrovė laikosi šio straipsnio 3 dalyje nustatytų prievolių, būtų pripažįstami kitos valstybės narės kompetentingos institucijos sutekti leidimai.“

;

b)

2a dalis išbraukiama;

c)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Valstybės narės, administruojančios valstybės narės ir laivybos bendrovę administruojančios institucijos užtikrina, kad iki kiekvienų metų rugsėjo 30 d.:

a)

kiekvienas įrenginių operatorius atsisakytų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, atitinkančio bendrą tų įrenginių ankstesniais kalendoriniais metais išmestą teršalų kiekį, patikrintą pagal 15 straipsnį;

b)

kiekvienas orlaivio naudotojas atsisakytų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, atitinkančio jo bendrą ankstesniais kalendoriniais metais išmestą teršalų kiekį, patikrintą pagal 15 straipsnį;

c)

kiekviena laivybos bendrovė atsisakytų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, atitinkančio jos bendrą ankstesniais kalendoriniais metais išmestą teršalų kiekį, patikrintą pagal 3ge straipsnį.

Valstybės narės, administruojančios valstybės narės ir laivybos bendrovę administruojančios institucijos užtikrina, kad pagal pirmą pastraipą atsisakyti apyvartiniai taršos leidimai vėliau būtų panaikinti.“

;

d)

po 3 dalies įterpiamos šios dalys:

„3-e.   Nukrypstant nuo 3 dalies pirmos pastraipos c punkto, laivybos bendrovės gali atsisakyti 5 % mažiau apyvartinių taršos leidimų nei jų patikrintas išmetamas teršalų kiekis, išmestas ledo klasės laivų iki 2030 m. gruodžio 31 d., su sąlyga, kad tokie laivai turi IA arba IA Super ledo klasę arba lygiavertę ledo klasę, nustatytą remiantis HELCOM rekomendacija 25/7.

Jeigu atsisakoma mažiau apyvartinių taršos leidimų, palyginti su patikrintu išmetamu teršalų kiekiu, kai nustatomas kiekvienų metų patikrinto išmetamo teršalų kiekio ir atsisakytų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus skirtumas, tą skirtumą atitinkantis apyvartinių taršos leidimų skaičius panaikinamas, o ne parduodamas aukcionuose pagal 10 straipsnį.

3-d.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos c punkto ir 16 straipsnio, Komisija valstybės narės prašymu įgyvendinimo aktu nustato, kad valstybės narės turi laikyti, jog tose nuostatose nustatyti reikalavimai yra įvykdyti, ir kad jos turi nesiimti jokių veiksmų prieš laivybos bendroves dėl išmetamo teršalų kiekio, išmesto keleivinių laivų, išskyrus kruizinius keleivinius laivus, ir ro-pax laivų iki 2030 m. gruodžio 31 d. dėl reisų tarp tos prašančiosios valstybės narės jurisdikcijai priklausančios salos uosto, neturinčio kelio ar geležinkelio jungties su žemynine dalimi, ir žemyninės dalies, kurioje gyvena mažiau nei 200 000 nuolatinių gyventojų, remiantis naujausiais ir patikimiausiais turimais 2022 m. duomenimis, ir tos pačios valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto ir dėl tokių laivų veiklos uoste, susijusios su tokiais reisais.

Komisija paskelbia pirmoje pastraipoje nurodytų salų ir atitinkamų uostų sąrašą ir nuolat jį atnaujina.

3-c.   Nukrypdama nuo šio straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos c punkto ir 16 straipsnio, Komisija bendru dviejų valstybių narių, iš kurių viena neturi sausumos sienos su kita valstybe nare, o kita valstybė narė yra geografiškai arčiausiai valstybės narės, neturinčios tokios sausumos sienos, prašymu įgyvendinimo aktu nustato, kad valstybės narės turi laikyti, jog tose nuostatose nustatyti reikalavimai yra įvykdyti, ir kad jos turi nesiimti jokių veiksmų prieš laivybos bendroves dėl teršalų kiekio, išmesto keleivinių arba ro-pax laivų iki 2030 m. gruodžio 31 d. dėl reisų, vykdytų pagal tame bendrame prašyme išdėstytą tarptautinę viešųjų paslaugų sutartį arba tarpvalstybinių viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kuriais užtikrinamas susisiekimas tarp tų dviejų valstybių narių, ir dėl tokių laivų veiklos uoste, susijusios su tokiais reisais.

3-b.   Pareiga atsisakyti apyvartinių taršos leidimų neatsiranda dėl išmesto teršalų kiekio, išmetamo iki 2030 m. gruodžio 31 d. dėl reisų tarp valstybės narės atokiausiame regione esančio uosto ir toje pačioje valstybėje narėje esančio uosto, įskaitant reisus tarp uostų atokiausiame regione ir reisus tarp uostų tos pačios valstybės narės atokiausiuose regionuose, ir dėl tokių laivų veiklos uoste, susijusios su tokiais reisais.“

;

e)

3 dalis pakeičiama taip:

„3a.   Jeigu būtina ir tiek laiko, kiek būtina, siekiant apsaugoti ES ATLPS aplinkosauginį naudingumą, operatoriams, orlaivių naudotojams ir laivybos bendrovėms ES ATLPS sistemoje draudžiama naudoti leidimus, kuriuos išdavė valstybė narė, dėl kurios esama baigiančių galioti įsipareigojimų operatorių, orlaivių naudotojų ir laivybos bendrovių atžvilgiu. Į 19 straipsnio 3 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus įtraukiamos priemonės, būtinos šioje dalyje nurodytais atvejais.“

;

f)

įterpiama ši dalis:

„3b.   Įpareigojimas atsisakyti apyvartinių taršos leidimų netaikomas išmetamam šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui, kuris yra laikomas surinktu ir panaudotu taip, kad liktų nuolat chemiškai surištas produkte, kurį įprastai naudojant, įskaitant įprastą veiklą, vykdomą pasibaigus produkto gyvavimo ciklui, jis į atmosferą nepateks.

Komisija pagal 23 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva papildoma nustatant reikalavimus, susijusius su tuo, ar šiltnamio efektą sukeliančios dujos laikytinos nuolat chemiškai surištomis produkte, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje.“

g)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Valstybės narės imasi būtinų veiksmų, kad būtų užtikrinta, jog leidimai būtų panaikinti bet kada, jeigu to prašo jų turėtojas. Jeigu elektros energijos gamybos pajėgumų eksploatavimas valstybių narių teritorijoje nutraukiamas dėl papildomų nacionalinių priemonių, valstybės narės gali ir yra labai skatinamos panaikinti apyvartinius taršos leidimus iš bendro jų aukcione parduotinų leidimų kiekio, nurodyto 10 straipsnio 2 dalyje, neviršijant kiekio, atitinkančio vidutinį patikrinto atitinkamų įrenginių per penkerius metus iki eksploatavimo nutraukimo išmestą teršalų kiekį. Atitinkama valstybė narė informuoja Komisiją apie tokį numatomą panaikinimą arba nepanaikinimo priežastis pagal deleguotuosius aktus, priimtus pagal 10 straipsnio 4 dalį.“

22)

14 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl išsamios tvarkos, skirtos išmetamo teršalų kiekio stebėsenai ir ataskaitų apie jį teikimui ir prireikus su šios direktyvos I priede išvardytų rūšių veikla susijusių veiklos duomenų bei su CO2 nesusijusio aviacijos poveikio maršrutams, dėl kurių išmetamo teršalų kiekio teikiamos ataskaitos pagal šią direktyvą, stebėsenai ir ataskaitų apie juos teikimui; ši tvarka grindžiama šios direktyvos IV priede išdėstytais stebėsenos ir ataskaitų teikimo principais ir šio straipsnio 2 ir 5 dalyse išdėstytais reikalavimais. Tais įgyvendinimo aktais šių išmetamųjų teršalų ir jų poveikio, įskaitant su CO2 nesusijusį aviacijos poveikį, stebėsenos ir ataskaitų apie juos teikimo reikalavimuose taip pat nurodomas kiekvienų šiltnamio efektą sukeliančių dujų visuotinio atšilimo potencialas ir atsižvelgiama į naujausias mokslo žinias apie aviacijos išmetamųjų teršalų, nesusijusių su CO2, poveikį. Tais įgyvendinimo aktais sudaroma galimybė Direktyva (ES) 2018/2001 nustatytus biomasės naudojimo tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus (juos reikiamai pakoregavus, kad galėtų būti taikomi pagal šią direktyvą) taikyti taip, kad tokia biomasė būtų netarši. Jais nustatoma, kaip apskaityti su netaršių šaltinių ir netaršiais nelaikomų šaltinių mišiniu siejamą išmetamųjų teršalų sukaupimą. Jais taip pat patikslinama, kaip apskaityti išmetamą teršalų kiekį, siejamą su nebiologinės kilmės atsinaujinančiųjų išteklių kuru ir perdirbtos anglies kuru, užtikrinant, kad toks išmetamas teršalų kiekis būtų įtrauktas į apskaitą ir kad būtų išvengta dvigubo skaičiavimo.“;

23)

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų paskelbti operatorių, orlaivių naudotojų ir laivybos bendrovių, kurie pažeidė reikalavimus pagal šią direktyvą atsisakyti pakankamo skaičiaus leidimų, pavadinimai.“

;

b)

3 dalyje data „balandžio 30 d.“ pakeičiama data „rugsėjo 30 d.“;

c)

įterpiama ši dalis:

„3a.   3 dalyje nustatytos nuobaudos taikomos ir laivybos bendrovėms.“

;

d)

įterpiama ši dalis:

„11a.   Laivybos bendrovių, kurios nesilaikė atsisakymo įpareigojimų du ar daugiau vienas po kito einančių ataskaitinių laikotarpių, atveju, ir kai kitomis vykdymo užtikrinimo priemonėms šių reikalavimų laikymosi užtikrinti nepavyko, atvykimo uosto valstybės narės kompetentinga institucija gali, suteikusi galimybę atitinkamai laivybos bendrovei pateikti savo pastabas, priimti draudimo įplaukti nurodymą, apie kurį pranešama Komisijai, Europos jūrų saugumo agentūrai (EMSA), kitoms valstybėms narėms ir atitinkamai vėliavos valstybei. Priėmus tokį draudimo įplaukti nurodymą, kiekviena valstybė narė, išskyrus valstybę narę, su kurios vėliava plaukioja laivas, atsisako į bet kurį iš savo uostų įleisti laivus, už kuriuos atsako atitinkama laivybos bendrovė, kol laivybos bendrovė įvykdo atsisakymo įpareigojimus pagal 12 straipsnį. Kai laivas plaukioja su valstybės narės vėliava ir įplaukia arba yra viename iš jos uostų, atitinkama valstybė narė, suteikusi atitinkamai laivybos bendrovei galimybę pateikti savo pastabas, sulaiko laivą, kol laivybos bendrovė įvykdo atsisakymo įpareigojimus.

Kai nustatoma, kad laivas ar laivybos bendrovė, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, yra viename iš valstybės narės, su kurios vėliava jis plaukioja, uostų, atitinkama valstybė narė, suteikusi atitinkamai laivybos bendrovei galimybę pateikti savo pastabas, gali laivui paskelbti draudimą plaukti su jos vėliava, kol laivybos bendrovė įvykdo savo atsisakymo įpareigojimus. Valstybė narė praneša apie tai Komisijai, EMSA ir kitoms valstybėms narėms. Paskelbus draudimą plaukti su tam tikros valstybės narės vėliava, kiekviena valstybė narė imasi tų pačių priemonių, kokių reikia imtis paskelbus draudimo įplaukti nurodymą pagal pirmos pastraipos antrą sakinį.

Šia dalimi nedaromas poveikis tarptautinėms laivybos taisyklėms, taikytinoms nelaimės ištiktiems laivams.“

;

24)

18b straipsnis pakeičiamas taip:

„18b straipsnis

Komisijos, EMSA ir kitų atitinkamų organizacijų teikiama pagalba

1.   Siekdamos vykdyti savo prievoles pagal 3c straipsnio 4 dalį ir 3g, 3gd, 3ge, 3gf, 3gg bei 18a straipsnius, Komisija, laivybos bendrovę administruojanti valstybė narė ir administruojančios institucijos gali prašyti EMSA ar kitos atitinkamos organizacijos pagalbos ir gali tuo tikslu sudaryti bet kokius tinkamus susitarimus su tomis organizacijomis.

2.   Komisija, padedama EMSA, stengiasi parengti tinkamas stebėsenos priemones ir gaires, siekiant palengvinti ir koordinuoti tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo veiklą, susijusią su šios direktyvos taikymu jūrų transportui. Tokios gairės ir priemonės, kiek tai praktiškai įmanoma, pateikiamos valstybėms narėms ir tikrintojams dalijimosi informacija tikslais ir siekiant geriau užtikrinti patikimą šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę vykdymą.“

;

25)

23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Įgaliojimai priimti 3c straipsnio 6 dalyje, 3d straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 4 dalyje, 10a straipsnio 1, 8 ir 8a dalyse, 10b straipsnio 5 dalyje, 12 straipsnio 3b dalyje, 19 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 24a straipsnio 1 dalyje, 25a straipsnio 1 dalyje ir 28c straipsnyje bei 30j straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2018 m. balandžio 8 d.

3.   Europos Parlamentas ar Taryba gali bet kada atšaukti 3c straipsnio 6 dalyje, 3d straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 4 dalyje, 10a straipsnio 1, 8 ir 8a dalyse, 10b straipsnio 5 dalyje, 12 straipsnio 3b dalyje, 19 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnyje, 24 straipsnio 3 dalyje, 24a straipsnio 1 dalyje, 25a straipsnio 1 dalyje ir 28c straipsnyje bei 30j straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.“

;

b)

6 dalis pakeičiama taip:

„6.   Pagal 3c straipsnio 6 dalį, 3d straipsnio 3 dalį, 10 straipsnio 4 dalį, 10a straipsnio 1, 8 ar 8a dalis, 10b straipsnio 5 dalį, 12 straipsnio 3b dalį, 19 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnį, 24 straipsnio 3 dalį, 24a straipsnio 1 dalį, 25a straipsnio 1 dalį ar 28c straipsnį ar 30j straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

;

26)

29 straipsnis pakeičiamas taip:

„29 straipsnis

Ataskaita, teikiama siekiant geresnio anglies dioksido rinkos veikimo

Jei 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytose įprastose ataskaitose dėl anglies dioksido rinkos yra įrodymų, kad anglies dioksido rinka veikia netinkamai, Komisija per tris mėnesius pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Prireikus kartu su ataskaita gali būti pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama padidinti anglies dioksido rinkos, įskaitant susijusias išvestinių finansinių priemonių rinkas, skaidrumą ir vientisumą ir imtis taisomųjų priemonių siekiant pagerinti jos veikimą ir sustiprinti piktnaudžiavimo rinka prevenciją bei pagerinti tokių atvejų nustatymą.“

;

27)

29a straipsnis pakeičiamas taip:

„29a straipsnis

Priemonės, kurių imamasi esant per dideliam kainų svyravimui

1.   Jei vidutinė apyvartinių taršos leidimų kaina per ankstesnius šešis kalendorinius mėnesius yra daugiau kaip 2,4 karto didesnė už vidutinę apyvartinių taršos leidimų kainą per ankstesnį dvejų metų ataskaitinį laikotarpį, iš rinkos stabilumo rezervo pagal Sprendimo (ES) 2015/1814 1 straipsnio 7 dalį perkeliami 75 mln. apyvartinių taršos leidimų.

Šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta apyvartinių taršos leidimų kaina apyvartinių taršos leidimams, kuriems taikomi II ir III skyriai, yra pagal 10 straipsnio 4 dalį priimtus deleguotuosius aktus vykdomų aukcionų kaina.

Pirmoje pastraipoje nurodytas ankstesnis dvejų metų ataskaitinis laikotarpis yra dvejų metų laikotarpis, kuris baigiasi prieš pirmą toje pastraipoje nurodyto šešių kalendorinių mėnesių laikotarpio mėnesį.

Jei šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta sąlyga tenkinama ir 2 dalis netaikoma, Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje tuo tikslu paskelbia pranešimą, kuriame nurodoma tos sąlygos įvykdymo data.

Komisija per kiekvieno mėnesio pirmąsias tris darbo dienas paskelbia vidutinę apyvartinių taršos leidimų kainą per ankstesnius šešis kalendorinius mėnesius ir vidutinę apyvartinių taršos leidimų kainą per ankstesnį dvejų metų ataskaitinį laikotarpį. Jei pirmoje pastraipoje nurodyta sąlyga netenkinama, Komisija taip pat paskelbia kainos lygį, kurį vidutinė apyvartinių taršos leidimų kaina turėtų pasiekti kitą mėnesį, kad būtų tenkinama pirmoje pastraipoje nurodyta sąlyga.

2.   Jei apyvartinių taršos leidimų perkėlimo iš rinkos stabilumo rezervo sąlyga pagal 1 dalį tenkinama, toje dalyje nurodyta sąlyga gali būti laikoma vėl įvykdyta tik praėjus bent dvylikai mėnesių nuo ankstesnio apyvartinių taršos leidimų perkėlimo pabaigos.

3.   Išsami šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priemonių taikymo tvarka nustatoma 10 straipsnio 4 dalyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose.“

;

28)

30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Ši direktyva nuolat peržiūrima atsižvelgiant į tarptautinius pokyčius ir pastangas, dedamas siekiant ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų, ir visus kitus atitinkamus įsipareigojimus, prisiimamus Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos šalių konferencijose.“

;

b)

2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Taip pat nuolat peržiūrimos priemonės dėl paramos tam tikriems daug energijos suvartojantiems pramonės sektoriams, kuriuose gali būti anglies dioksido nutekėjimo, kaip nurodyta šios direktyvos 10a ir 10b straipsniuose, atsižvelgiant į klimato srities priemones kitose stipriausios ekonomikos šalyse. Šiame kontekste Komisija taip pat apsvarsto, ar priemonės, susijusios su netiesioginių išlaidų kompensavimu, turėtų būti dar labiau suderintos. PADKM sektoriams taikomos priemonės peržiūrimos atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2023/956 taikymą. Iki 2028 m. sausio 1 d., o vėliau kas dvejus metus teikdama ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai pagal to reglamento 30 straipsnio 6 dalį, Komisija įvertina PADKM poveikį anglies dioksido nutekėjimo rizikai, be kita ko, kiek tai susiję su eksportu.

Ataskaitoje įvertinamas poreikis imtis papildomų priemonių, įskaitant teisėkūros priemones, siekiant mažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką. Jei tikslinga, kartu su ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“

;

c)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Komisija teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai atliekant kiekvieną bendros pažangos įvertinimą, kurį sutarta atlikti pagal Paryžiaus susitarimą, visų pirma dėl poreikio nustatyti papildomą Sąjungos politiką ir priemones siekiant, kad Sąjunga ir jos valstybės narės reikiamu lygiu sumažintų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, be kita ko, kiek tai susiję su šios direktyvos 9 straipsnyje nurodytu linijiniu koeficientu. Jei tikslinga, Komisija gali teikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų Europos Parlamentui ir Tarybai dėl dalinio šios direktyvos keitimo, visų pirma siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2021/1119 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto poveikio klimatui neutralumo tikslo ir to reglamento 4 straipsnyje nustatytų Sąjungos klimato srities tikslų. Tuo tikslu Komisija, teikdama savo pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, atsižvelgia, inter alia, į prognozuojamą orientacinį 2030–2050 m. laikotarpio Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų biudžetą, kaip nurodyta to reglamento 4 straipsnio 4 dalyje.“

;

d)

papildoma šiomis dalimis:

„5.   Ne vėliau kaip 2026 m. liepos 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl toliau nurodomų klausimų ir, jei tikslinga, kartu pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto ir poveikio vertinimą dėl:

a)

būdo, kaip būtų galima apskaityti neigiamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios pašalinamos iš atmosferos ir saugiai bei nuolat saugomos, kiekio balansą ir to, kaip tas neigiamas išmetamųjų teršalų kiekio balansas galėtų būti įtrauktas į prekybą apyvartiniais taršos leidimais; jei tikslinga, taip pat nustatant aiškią tokio įtraukimo taikymo sritį ir griežtus kriterijus bei apsaugos priemones, kuriomis užtikrinama, kad tokiu teršalų absorbavimu nebūtų kompensuojamas būtinas išmetamo teršalų kiekio sumažinimas laikantis Reglamente (ES) 2021/1119 nustatytų Sąjungos klimato srities tikslų;

b)

galimybės nuo 2031 m. sumažinti I priede nurodytai veiklai taikomą 20 MW bendros vardinės šiluminės galios ribinę vertę;

c)

to, ar veiksmingai apskaitomas visas išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kuriam taikoma ši direktyva, ir ar veiksmingai išvengiama dvigubo skaičiavimo; visų pirma, ji įvertina išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, kuris laikomas surinktu ir naudojamu produkte kitu nei 12 straipsnio 3b dalyje nurodytu būdu, apskaitą.

6.   Atlikdama šios direktyvos peržiūrą pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, Komisija išanalizuoja, kaip būtų galima nustatyti ES ATLPS ir kitų anglies dioksido rinkų sąsajas, netrukdant pasiekti poveikio klimatui neutralumo tikslo ir Sąjungos klimato srities tikslų, nustatytų Reglamente (ES) 2021/1119.

7.   Ne vėliau kaip 2026 m. liepos 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertina galimybes įtraukti komunalinių atliekų deginimo įrenginius į ES ATLPS, be kita ko, siekiant juos įtraukti nuo 2028 m., ir įvertina galimą poreikį numatyti galimybę valstybei narei taikyti atsisakymo dalyvauti nuostatą iki 2030 m. gruodžio 31 d. Šiuo klausimu Komisija atsižvelgia į visų sektorių, prisidedančių prie išmetamo teršalų kiekio mažinimo, ir galimo atliekų nukreipimo į sąvartynus Sąjungoje bei atliekų eksporto į trečiąsias valstybes svarbą. Be to, Komisija atsižvelgia į atitinkamus kriterijus, pavyzdžiui, poveikį vidaus rinkai, galimus konkurencijos iškraipymus, aplinkosauginį naudingumą, suderinamumą su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB (*19) tikslais ir išmetamo teršalų kiekio stebėsenos ir apskaičiavimo patikimumą ir tikslumą. Komisija, kai tinkama ir nepažeisdama tos direktyvos 4 straipsnio nuostatų, kartu su ta ataskaita pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šio skyriaus nuostatų taikymo leidimams išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir dėl papildomų leidimų suteikimo bei išdavimo komunalinių atliekų deginimo įrenginiams, ir dėl to, kad būtų užkirstas kelias galimam nukreipimui.

Pirmoje pastraipoje nurodytoje ataskaitoje Komisija taip pat įvertina galimybę į ES ATLPS įtraukti kitus atliekų tvarkymo procesus, visų pirma sąvartynus, dėl kurių Sąjungoje išmetamas metanas ir azoto suboksidai. Jei tikslinga, Komisija kartu su ta ataskaita taip pat gali pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo tokie kiti atliekų tvarkymo procesai būtų įtraukti į ES ATLPS.

(*19)   2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).“;"

29)

po 30 straipsnio įterpiamas šis skyrius:

„IVa skyrius

Pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams taikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema

30a straipsnis

Taikymo sritis

Šio skyriaus nuostatos taikomos išmetamam teršalų kiekiui, leidimams išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, apyvartinių taršos leidimų suteikimui bei atsisakymui ir III priede nurodytos veiklos stebėsenai, ataskaitų teikimui ir tikrinimui. Šis skyrius netaikomas jokiems išmetamiesiems teršalams, kuriems taikomi II ir III skyriai.

30b straipsnis

Leidimai išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. joks reguliuojamas subjektas nevykdytų III priede nurodytos veiklos, nebent tas reguliuojamas subjektas turi pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis kompetentingos institucijos suteiktą leidimą.

2.   Reguliuojamam subjektui pagal šio straipsnio 1 dalį pateikiant prašymą kompetentingai institucijai sutekti leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas pagal šį skyrių, prašyme nurodoma bent:

a)

reguliuojamas subjektas;

b)

kuro rūšis, kurią jis išleidžia vartoti ir kuri naudojama deginant kurą III priede nurodytuose sektoriuose, ir būdai, kuriais jis išleidžia tą kurą vartoti;

c)

galutinė (-s) vartoti išleidžiamo kuro paskirtis (-ys) vykdant III priede nurodytą veiklą;

d)

priemonės, kuriomis numatyta stebėti išmetamą teršalų kiekį ir teikti ataskaitas laikantis 14 ir 30f straipsniuose nurodytų įgyvendinimo aktų;

e)

šios dalies a–d punktuose nurodytos informacijos netechninio pobūdžio santrauka.

3.   Kompetentinga institucija suteikia leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kuriuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytam reguliuojamam subjektui leidžiama vykdyti III priede nurodytą veiklą, jeigu ji įsitikino, kad subjektas geba vykdyti su pagal III priedą vartoti išleidžiamo kuro kiekiais susijusių išmetamo teršalų kiekio stebėseną ir teikti ataskaitas.

4.   Leidimuose išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas pateikiama bent:

a)

reguliuojamo subjekto pavadinimas ir adresas;

b)

būdų, kuriais reguliuojamas subjektas išleidžia kurą vartoti į šį skyrių įtrauktuose sektoriuose, aprašymas;

c)

kuro, kurį reguliuojamas subjektas išleidžia vartoti į šį skyrių įtrauktuose sektoriuose, rūšių sąrašas;

d)

stebėsenos planas, kuris atitinka 14 straipsnyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose nustatytus reikalavimus;

e)

ataskaitų teikimo reikalavimai, nustatyti 14 straipsnyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose;

f)

įpareigojimas atsisakyti pagal šį skyrių suteiktų apyvartinių taršos leidimų, prilygstančių bendram išmetamam teršalų kiekiui kiekvienais kalendoriniais metais, patikrintam pagal 15 straipsnį ir ne vėliau kaip 30e straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas.

5.   Valstybės narės gali leisti reguliuojamiems subjektams atnaujinti stebėsenos planus nekeičiant leidimo. Reguliuojami subjektai pakeistus stebėsenos planus pateikia kompetentingai institucijai patvirtinti.

6.   Reguliuojamas subjektas praneša kompetentingai institucijai apie visus numatomus veiklos pobūdžio ar vartoti išleidžiamo kuro pakeitimus, dėl kurių gali reikėti atnaujinti leidimą išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Kai tinkama, kompetentinga institucija atnaujina leidimą pagal 14 straipsnyje nurodytus įgyvendinimo aktus. Jeigu keičiasi į šį skyrių įtrauktos reguliuojamo subjekto tapatybė, kompetentinga institucija atnaujina leidimą, kuriame įrašo naujo reguliuojamo subjekto pavadinimą ir adresą.

30c straipsnis

Visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičius

1.   Pagal šį skyrių suteiktų visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičius nuo 2027 m. kasmet mažinamas linijiniu būdu, kuris pradedamas taikyti 2024 m. 2024 m. vertė nustatoma kaip 2024 m. išmetamo teršalų kiekio ribos, apskaičiuojamos remiantis baziniu išmetamu teršalų kiekiu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/842 (*20) 4 straipsnio 2 dalį, į šį skyrių įtrauktuose sektoriuose ir visam į to reglamento taikymo sritį patenkančiam išmetamam teršalų kiekiui taikant linijinio mažinimo trajektoriją. Po 2024 m. skaičius kasmet sumažinamas taikant 5,10 % linijinį mažinimo koeficientą. Ne vėliau kaip 2025 m. sausio 1 d. Komisija paskelbia 2027 m. visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičių.

2.   Pagal šį skyrių suteiktų visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičius nuo 2028 m. kasmet mažinamas linijiniu būdu, kuris pradedamas taikyti 2025 m., remiantis 2024–2026 m. išmetamo teršalų kiekio, apie kurį pranešama pagal šį skyrių, vidurkiu. Apyvartinių taršos leidimų skaičius mažinamas taikant 5,38 % linijinį mažinimo koeficientą, išskyrus atvejus, kai taikomos IIIa priedo 1 punkte nustatytos sąlygos, kuomet skaičius mažinamas taikant linijinį mažinimo koeficientą, pakoreguotą pagal IIIa priedo 2 punkte nustatytas taisykles. Ne vėliau kaip 2027 m. birželio 30 d. Komisija paskelbia 2028 m. visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičių ir prireikus pakoreguotą linijinį mažinimo koeficientą.

3.   Pagal šį skyrių suteiktų Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičius koreguojamas kiekvienais metais, pradedant 2028 m., siekiant kompensuoti atsisakytų apyvartinių taršos leidimų skaičių tais atvejais, kai nebuvo įmanoma išvengti dvigubo išmetamo teršalų kiekio skaičiavimo arba kai buvo atsisakyta apyvartinių taršos leidimų išmetamiesiems teršalams, kuriems netaikomas šis skyrius, kaip nurodyta 30f straipsnio 5 dalyje. Šis koregavimas turi atitikti šiame skyriuje nagrinėjamą bendrą apyvartinių taršos leidimų, už kuriuos buvo kompensuota atitinkamais ataskaitiniais metais pagal 30f straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje nurodytus įgyvendinimo aktus, skaičių.

4.   Valstybė narė, kuri pagal 30j straipsnį vienašališkai išplečia III priede nurodytą veiklą tame priede neišvardintuose sektoriuose, užtikrina, kad atitinkami reguliuojami subjektai ne vėliau kaip atitinkamų metų balandžio 30 d. atitinkamai kompetentingai institucijai pateiktų tinkamai pagrįstą ataskaitą pagal 30f straipsnio nuostatas. Jei pateikti duomenys yra tinkamai pagrįsti, kompetentinga institucija apie tai praneša Komisijai ne vėliau kaip atitinkamų metų birželio 30 d. Pagal šio straipsnio 1 dalį suteiktinų apyvartinių taršos leidimų skaičius koreguojamas atsižvelgiant į reguliuojamų subjektų pateiktas tinkamai pagrįstas ataskaitas.

30d straipsnis

III priede nurodytai veiklai skirtų apyvartinių taršos leidimų pardavimas aukcionuose

1.   Nuo 2027 m. apyvartiniai taršos leidimai, kuriems taikomas šis skyrius, parduodami aukcionuose, nebent jie būtų perkelti į Sprendimu (ES) 2015/1814 sukurtą rinkos stabilumo rezervą. Apyvartiniai taršos leidimai, kuriems taikomas šis skyrius, parduodami aukcionuose atskirai nuo apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomi šios direktyvos II ir III skyriai.

2.   Apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas šis skyrius, pardavimas aukcionuose pradedamas 2027 m., parduodant skaičių, atitinkantį 130 % 2027 m. aukcionuose parduotinų apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, nustatyto remiantis tų metų visos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų skaičiumi ir atitinkamomis aukcionuose parduoti skirtomis procentinėmis dalimis ir kiekiais pagal šio straipsnio 3–6 dalis. Papildomi aukcionuose parduotini 30 % naudojami tik atsisakant apyvartinių taršos leidimų pagal 30e straipsnio 2 dalį ir gali būti parduodami aukcionuose iki 2028 m. gegužės 31 d. Papildomi 30 % turi būti išskaitomi iš 2029–2031 m. laikotarpiu aukcionuose parduotinų kiekių. Šioje dalyje numatytų aukcionų sąlygos nustatomos pagal šio straipsnio 7 dalį ir 10 straipsnio 4 dalį.

2027 m. 600 mln. apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas šis skyrius, sukuriama ir laikoma rinkos stabilumo rezerve pagal Sprendimo (ES) 2015/1814 1a straipsnio 3 dalį.

3.   150 mln. pagal šį skyrių suteiktų apyvartinių taršos leidimų parduodama aukcionuose ir visos tų aukcionų pajamos iki 2032 m. perkeliamos į Reglamentu (ES) 2023/955 įsteigtą Socialinį klimato fondą.

4.   Iš likusio apyvartinių taršos leidimų skaičiaus ir tam, kad kartu su pajamomis iš šio straipsnio 3 dalyje ir šios direktyvos 10a straipsnio 8b dalyje nurodytų apyvartinių taršos leidimų būtų gauta didžiausia suma – 65 000 000 000 EUR, Komisija užtikrina, kad aukcionuose būtų parduodamas papildomas apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas šis skyrius, skaičius, o pajamos iš tų aukcionų iki 2032 m. būtų perkeliamos į pagal Reglamentą (ES) 2023/955 įsteigtą Socialinį klimato fondą.

Komisija užtikrina, kad Socialiniam klimato fondui skirtini šio straipsnio 3 dalyje ir šioje dalyje nurodyti apyvartiniai taršos leidimai būtų parduodami aukcionuose laikantis 10 straipsnio 4 dalyje nurodytų principų ir sąlygų ir pagal tą straipsnį priimtų deleguotųjų aktų.

Pajamos, gautos aukcionuose pardavus šio straipsnio 3 dalyje ir šioje dalyje nurodytus apyvartinius taršos leidimus, laikomos Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 21 straipsnio 5 dalyje nurodytomis išorės asignuotosiomis pajamomis ir panaudojamos pagal Socialiniam klimato fondui taikytinas taisykles.

Metinė suma, skiriama Socialiniam klimato fondui pagal 10a straipsnio 8b dalį, šio straipsnio 3 dalį ir šią dalį, neviršija:

a)

2026 m. – 4 000 000 000 EUR;

b)

2027 m. – 10 900 000 000 EUR;

c)

2028 m. – 10 500 000 000 EUR;

d)

2029 m. – 10 300 000 000 EUR;

e)

2030 m. – 10 100 000 000 EUR;

f)

2031 m. – 9 800 000 000 EUR;

g)

2032 m. – 9 400 000 000 EUR.

Jei pagal šį skyrių nustatyta apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pagal 30k straipsnį atidedama iki 2028 m., didžiausia suma, kuri turi būti skiriama Socialiniam klimato fondui pagal šios dalies pirmą pastraipą, yra 54 600 000 000 EUR. Tokiu atveju Socialiniam klimato fondui 2026 m. ir 2027 m. skiriama bendra metinė suma neviršija 4 000 000 000 EUR, o laikotarpiu nuo 2028 m. sausio 1 d. iki 2032 m. gruodžio 31 d. atitinkama metinė suma neviršija:

a)

2028 m. – 11 400 000 000 EUR;

b)

2029 m. – 10 300 000 000 EUR;

c)

2030 m. – 10 100 000 000 EUR;

d)

2031 m. – 9 800 000 000 EUR;

e)

2032 m. – 9 000 000 000 EUR.

Jei pajamos, gautos iš šio straipsnio 5 dalyje nurodyto pardavimo aukcionuose, pagal SESV 311 straipsnio trečią pastraipą pripažįstamos nuosavais ištekliais, šios direktyvos 10a straipsnio 8b dalis, šio straipsnio 3 dalis ir ši dalis netaikomos.

5.   Bendras apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas šis skyrius, skaičius, atėmus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus skaičius, parduodamas valstybių narių aukcionuose ir joms paskirstomas dalimis, atitinkančiomis atitinkamos valstybės narės bazinio išmetamo teršalų kiekio dalį pagal Reglamento (ES) 2018/842 4 straipsnio 2 dalį šios direktyvos III priedo antros pastraipos b, c ir d papunkčiuose nurodytose išmetamo teršalų kiekio šaltinių kategorijose vidutiniškai per 2016–2018 m. laikotarpį, atlikus išsamią peržiūrą pagal to reglamento 4 straipsnio 3 dalį.

6.   Valstybės narės sprendžia, kaip naudoti pajamas, gautas aukcionuose pardavus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus apyvartinius taršos leidimus, išskyrus pajamas, kurios laikomos išorės asignuotosiomis pajamomis pagal šio straipsnio 4 dalį, arba pajamas, kurios pagal SESV 311 straipsnio trečią pastraipą yra pripažintos nuosavais ištekliais ir įtrauktos į Sąjungos biudžetą. Valstybės narės naudoja savo pajamas arba šių pajamų vertės finansinį atitikmenį vienam ar daugiau šios direktyvos 10 straipsnio 3 dalyje išvardytų tikslų, pirmenybę teikdamos veiklai, kuri gali padėti spręsti su apyvartinių taršos leidimų prekybos socialiniais aspektais susijusius klausimus pagal šį skyrių, arba vienam ar daugiau iš toliau išvardytų dalykų:

a)

priemonėms, kuriomis siekiama prisidėti prie pastatų šildymo ir vėsinimo dekarbonizavimo ir pastatų energijos poreikių sumažinimo, įskaitant atsinaujinančiųjų šaltinių energijos integravimą, ir susijusioms priemonėms pagal Direktyvos 2012/27/ES 7 straipsnio 11 dalį ir 12 bei 20 straipsnius, taip pat priemonėms, kuriomis siekiama skirti finansinę paramą mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams mažiausio energinio naudingumo pastatuose;

b)

priemonėms, kuriomis ketinama paspartinti netaršių transporto priemonių naudojimą arba skirti finansinę paramą, kad visiškai sąveiki papildymo degalais ir įkrovimo infrastruktūra būtų naudojama netaršioms transporto priemonėms, arba priemonėms, kuriomis siekiama skatinti perėjimą prie viešojo transporto ir pagerinti daugiarūšiškumą arba skirti finansinę paramą siekiant spręsti socialinius klausimus, susijusius su mažas ir vidutines pajamas gaunančiais transporto naudotojais;

c)

savo socialinio klimato planų finansavimui pagal Reglamento (ES) 2023/955 15 straipsnį;

d)

finansinės kompensacijos galutiniams kuro vartotojams teikimui tais atvejais, kai nebuvo įmanoma išvengti dvigubo išmetamo teršalų kiekio skaičiavimo arba kai buvo atsisakyta apyvartinių taršos leidimų išmetamiesiems teršalams, kuriems netaikomas šis skyrius, kaip nurodyta 30f straipsnio 5 dalyje.

Laikoma, kad valstybės narės įvykdė šios dalies nuostatas, jeigu jos turi ir įgyvendina fiskalinės ar finansinės paramos politiką ar reguliavimo politiką, pagal kurią šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytais tikslais teikiama finansinė parama ir kurios vertė atitinka šiame skyriuje nurodytų apyvartinių taršos leidimų aukcionų pajamas, nurodytas toje pastraipoje.

Valstybės narės informuoja Komisiją apie pajamų naudojimą ir veiksmus, kurių imtasi pagal šią dalį, įtraukdamos šią informaciją į savo ataskaitas, teikiamas pagal Reglamentą (ES) 2018/1999.

7.   10 straipsnio 4 ir 5 dalys taikomos pagal šį skyrių suteiktiems apyvartiniams taršos leidimams.

30e straipsnis

Apyvartinių taršos leidimų perleidimas, atsisakymas ir panaikinimas

1.   12 straipsnis taikomas išmetamam teršalų kiekiui, reguliuojamiems subjektams ir apyvartiniams taršos leidimams, įtrauktiems į šį skyrių, išskyrus to straipsnio 3 ir 3a dalis, 4 dalies antrą ir trečią sakinius ir 5 dalį. Tuo tikslu:

a)

visos nuorodos į išmetamuosius teršalus laikomos nuorodomis į išmetamuosius teršalus, kuriems taikomas šis skyrius;

b)

visos nuorodos į įrenginių operatorius laikomos nuorodomis į reguliuojamus subjektus, kuriems taikomas šis skyrius;

c)

visos nuorodos į apyvartinius taršos leidimus laikomos nuorodomis į apyvartinius taršos leidimus, kuriems taikomas šis skyrius.

2.   Nuo 2028 m. sausio 1 d. valstybės narės užtikrina, kad iki kiekvienų metų gegužės 31 d. reguliuojamas subjektas atsisakytų tokio apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas šis skyrius, skaičiaus, kuris yra lygus ankstesnių kalendorinių metų bendram reguliuojamojo subjekto išmestam teršalų kiekiui ir atitinka pagal III priedą vartoti išleisto kuro kiekį, patikrintą pagal 15 ir 30f straipsnius, ir kad tie apyvartiniai taršos leidimai vėliau būtų panaikinti.

3.   Iki 2030 m. gruodžio 31 d., nukrypstant nuo šio straipsnio 1 ir 2 dalių, jei atitinkamoje valstybėje narėje įsteigtam reguliuojamam subjektui taikomas 2027–2030 m. galiojantis nacionalinis anglies dioksido mokestis, apimantis III priede nurodytą veiklą, atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija gali atleisti tą reguliuojamą subjektą nuo įpareigojimo atsisakyti apyvartinių taršos leidimų pagal šio straipsnio 2 dalį atitinkamais ataskaitiniais metais, jeigu:

a)

atitinkama valstybė narė ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. praneša Komisijai apie tą nacionalinį anglies dioksido mokestį ir apie tai, kad iki tos datos yra įsigaliojęs nacionalinis įstatymas, kuriuo nustatomi 2027–2030 m. taikomi mokesčio tarifai; atitinkama valstybė narė praneša Komisijai apie visus vėlesnius nacionalinio anglies dioksido mokesčio pakeitimus;

b)

ataskaitiniais metais atitinkamos valstybės narės nacionalinis anglies dioksido mokestis, kurį faktiškai sumokėjo ta reguliuojama įmonė, yra didesnis už pagal šį skyrių nustatytos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos vidutinę galutinę aukciono kainą;

c)

reguliuojamas subjektas visiškai laikosi įpareigojimų pagal 30b straipsnį dėl leidimų išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir pagal 30f straipsnį dėl savo išmetamųjų teršalų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo;

d)

atitinkama valstybė narė ne vėliau kaip iki metų, einančių po ataskaitinių metų, gegužės 31 d. praneša Komisijai apie bet kurios tokios išimties taikymą ir atitinkamą apyvartinių taršos leidimų, kurie turi būti panaikinti pagal šios pastraipos g punktą ir deleguotuosius aktus, priimtus pagal 10 straipsnio 4 dalį, skaičių;

e)

per tris mėnesius nuo pranešimo pagal šios pastraipos a punktą arba per vieną mėnesį nuo pranešimo dėl atitinkamų metų pagal šios pastraipos d punktą Komisija nepareiškia prieštaravimo dėl nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo remdamasi tuo, kad priemonė, apie kurią pranešta, neatitinka šioje dalyje nustatytų sąlygų;

f)

atitinkama valstybė narė tam tikrais ataskaitiniais metais aukcione neparduoda 30d straipsnio 5 dalyje nurodyto apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, kol pagal šios pastraipos g punktą nustatomas pagal šią dalį panaikintinų apyvartinių taršos leidimų skaičius. Atitinkama valstybė narė aukcione neparduoda jokio papildomo apyvartinių taršos leidimų skaičiaus pagal 30d straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą;

g)

atitinkama valstybė narė ataskaitiniais metais iš bendro apyvartinių taršos leidimų, kuriuos ji turi parduoti aukcione, skaičiaus, nurodyto 30d straipsnio 5 dalyje, panaikina apyvartinių taršos leidimų skaičių, lygų ataskaitiniais metais pagal šį skyrių patikrintam to reguliuojamo subjekto išmetamam teršalų kiekiui; kai apyvartinių taršos leidimų, kurie dar turi būti parduoti aukcione ataskaitiniais metais, einančiais po šios pastraipos f punkto taikymo pradžios, skaičius yra mažesnis už apyvartinių taršos leidimų, kurie turi būti panaikinti pagal šią dalį, skaičių, atitinkama valstybė narė užtikrina, kad iki metų, einančių po ataskaitinių metų, pabaigos ji panaikintų šį skirtumą atitinkantį apyvartinių taršos leidimų skaičių, ir

h)

atitinkama valstybė narė įsipareigoja pirmojo pranešimo pagal šios pastraipos a punktą metu vienai ar daugiau priemonių, išvardytų arba nurodytų 30d straipsnio 6 dalies pirmoje pastraipoje, panaudoti sumą, lygią pajamoms, kurioms būtų taikoma 30d straipsnio 6 dalis, jei nebūtų šios nukrypti leidžiančios nuostatos; taikomos 30d straipsnio 6 dalies antra ir trečia pastraipos, o Komisija užtikrina, kad pagal jas gauta informacija atitiktų pagal šį punktą prisiimtą įsipareigojimą.

Apyvartinių taršos leidimų, kurie turi būti panaikinti pagal šios dalies pirmos pastraipos g punktą, skaičius nedaro poveikio išorės asignuotosioms pajamoms, pripažintoms pagal šios direktyvos 30d straipsnio 4 dalį, arba pajamoms, gautoms apyvartinius taršos leidimus pardavus aukcione pagal šios direktyvos 30d straipsnį, kurios pagal SESV 311 straipsnio trečią pastraipą pripažįstamos Sąjungos biudžeto nuosavais ištekliais pagal Tarybos sprendimą (ES, Euratomas) 2020/2053 (*21).

4.   Ligoninėms, kurioms netaikomas III skyrius, gali būti suteikta finansinė kompensacija už išlaidas, kurios joms buvo perkeltos dėl apyvartinių taršos leidimų atsisakymo pagal šį skyrių. Tuo tikslu šio skyriaus nuostatos, taikomos dvigubo skaičiavimo atvejams, taikomos mutatis mutandis.

30f straipsnis

Išmetamo teršalų kiekio stebėsena, ataskaitų teikimas bei tikrinimas ir akreditavimas

1.   14 ir 15 straipsniai taikomi išmetamiesiems teršalams, reguliuojamiems subjektams ir apyvartiniams taršos leidimams, kuriems taikomas šis skyrius. Tuo tikslu:

a)

visos nuorodos į išmetamuosius teršalus laikomos nuorodomis į išmetamuosius teršalus, kuriems taikomas šis skyrius;

b)

visos nuorodos į I priede nurodytą veiklą laikomos nuorodomis į III priede nurodytą veiklą;

c)

visos nuorodos į operatorius laikomos nuorodomis į reguliuojamus subjektus, kuriems taikomas šis skyrius;

d)

visos nuorodos į apyvartinius taršos leidimus laikomos nuorodomis į apyvartinius taršos leidimus, kuriems taikomas šis skyrius;

e)

visos nuorodos į datą 15 straipsnyje laikomos nuorodomis į balandžio 30 d.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas reguliuojamas subjektas nuo 2025 m. kiekvienais kalendoriniais metais stebėtų išmetamą teršalų kiekį, atitinkantį pagal III priedą vartoti išleidžiamo kuro kiekį. Jos taip pat užtikrina, kad kiekvienas reguliuojamas subjektas praneštų apie tą išmetamą teršalų kiekį kompetentingai institucijai kitais metais, pradedant nuo 2026 m., pagal 14 straipsnio 1 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus.

3.   Nuo 2028 m. sausio 1 d. valstybės narės užtikrina, kad iki 2030 m. kiekvienas reguliuojamas subjektas iki kiekvienų metų balandžio 30 d. pateiktų ataskaitą dėl to, kokią vidutinę praėjusių metų išlaidų, susijusių su apyvartinių taršos leidimų atsisakymu pagal šį skyrių, dalį jis perkėlė vartotojams. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl šių ataskaitų reikalavimų ir šablonų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Komisija įvertina pateiktas ataskaitas ir kasmet pateikia savo išvadas Europos Parlamentui ir Tarybai. Jei Komisija nustato, kad esama netinkamos praktikos, susijusios su išlaidų dėl išmetamo anglies dioksido perkėlimu, prireikus kartu su ataskaita gali būti pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais siekiama kovoti su tokia netinkama praktika.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas reguliuojamas subjektas, 2025 m. sausio 1 d. turintis leidimą pagal 30b straipsnį, ne vėliau kaip 2025 m. balandžio 30 d. pateiktų savo ankstesnius 2024 m. išmetamo teršalų kiekio duomenis.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad reguliuojami subjektai galėtų nustatyti ir patikimai bei tiksliai dėl kiekvienos kuro rūšies dokumentuoti tikslius vartoti išleidžiamo kuro kiekius, naudojamus juos deginant III priede nurodytuose sektoriuose, ir reguliuojamų subjektų vartoti išleidžiamo kuro galutinį naudojimą. Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad apribotų išmetamųjų teršalų, kuriems taikomas šis skyrius, ir išmetamųjų teršalų, kuriems taikomi II ir III skyriai, dvigubo skaičiavimo riziką ir riziką, kad bus atsisakyta apyvartinių taršos leidimų išmetamiems teršalams, kuriems šis skyrius netaikomas.

Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl išsamių taisyklių, kaip išvengti dvigubo skaičiavimo ir apyvartinių taršos leidimų išmetamiems teršalams, kuriems šis skyrius netaikomas, atsisakymo, ir dėl finansinės kompensacijos galutiniams kuro vartotojams tais atvejais, kai tokio dvigubo skaičiavimo arba atsisakymo negalima išvengti. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Finansinės kompensacijos galutiniams kuro vartotojams apskaičiavimas grindžiamas vidutine apyvartinių taršos leidimų kaina aukcionuose, vykdomuose laikantis pagal 10 straipsnio 4 dalį priimtų deleguotųjų aktų, atitinkamais ataskaitiniais metais.

6.   Išmetamųjų teršalų, kuriems taikomas šis skyrius, kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo principai nustatyti IV priedo C dalyje.

7.   Išmetamųjų teršalų, kuriems taikomas šis skyrius, kiekio tikrinimo kriterijai nustatyti V priedo C dalyje.

8.   Laikydamosi 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų, valstybės narės gali leisti reguliuojamiems subjektams, kurių metinis išmetamųjų teršalų kiekis, atitinkantis vartoti išleisto kuro kiekį, yra mažesnis už 1 000 tonų CO2 ekvivalentą, taikyti supaprastintas stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo priemones.

30g straipsnis

Administravimas

13 ir 15a straipsniai, 16 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 12 dalys, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 22a, 23 ir 29 straipsniai taikomi išmetamiesiems teršalams, reguliuojamiems subjektams ir apyvartiniams taršos leidimams, kuriems taikomas šis skyrius. Tuo tikslu:

a)

visos nuorodos į išmetamuosius teršalus laikomos nuorodomis į išmetamuosius teršalus, kuriems taikomas šis skyrius;

b)

visos nuorodos į operatorius laikomos nuorodomis į reguliuojamus subjektus, kuriems taikomas šis skyrius;

c)

visos nuorodos į apyvartinius taršos leidimus laikomos nuorodomis į apyvartinius taršos leidimus, kuriems taikomas šis skyrius.

30h straipsnis

Priemonės, taikomos pernelyg didelio kainų padidėjimo atveju

1.   Jeigu daugiau nei tris mėnesius iš eilės aukcionuose, surengtuose remiantis pagal šios direktyvos 10 straipsnio 4 dalį priimtais įgyvendinimo aktais, vidutinė apyvartinių taršos leidimų kaina daugiau nei dvigubai viršija vidutinę apyvartinių taršos leidimų kainą per ankstesnius šešis mėnesius iš eilės į šį skyrių įtrauktų apyvartinių taršos leidimų aukcionuose, 50 mln. apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas šis skyrius, perkeliama iš rinkos stabilumo rezervo pagal Sprendimo (ES) 2015/1814 1a straipsnio 7 dalį.

2027 m. ir 2028 m. pirmoje pastraipoje nurodytos sąlygos tenkinamos, jei daugiau kaip tris mėnesius iš eilės vidutinė apyvartinių taršos leidimų kaina daugiau nei 1,5 karto viršija vidutinę apyvartinių taršos leidimų kainą ankstesnių šešių iš eilės einančių mėnesių ataskaitiniu laikotarpiu.

2.   Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta vidutinė apyvartinių taršos leidimų kaina du mėnesius iš eilės viršija 45 EUR, 20 mln. apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas šis skyrius, perkeliama iš rinkos stabilumo rezervo pagal Sprendimo (ES) 2015/1814 1a straipsnio 7 dalį. Taikomas 2020 m. Europos vartotojų kainų indekso indeksavimas. Taikant šioje dalyje numatytą mechanizmą apyvartiniai taršos leidimai perkeliami iki 2029 m. gruodžio 31 d.

3.   Jeigu vidutinė šio straipsnio 1 dalyje nurodytų apyvartinių taršos leidimų kaina daugiau nei trigubai viršija vidutinę apyvartinių taršos leidimų kainą per ankstesnius šešis mėnesius iš eilės, 150 mln. apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas šis skyrius, perkeliama iš rinkos stabilumo rezervo pagal Sprendimo (ES) 2015/1814 1a straipsnio 7 dalį.

4.   Jei 2 dalyje nurodyta sąlyga įvykdoma tą pačią dieną, kaip ir 1 arba 3 dalyje nurodyta sąlyga, papildomi apyvartiniai taršos leidimai perkeliami tik pagal 1 arba 3 dalį.

5.   Anksčiau nei 2029 m. gruodžio 31 d., Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertina, ar 2 dalyje nurodytas mechanizmas buvo veiksmingas ir ar jis turėtų būti toliau taikomas. Komisija, jei tikslinga, prie tos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiama ši direktyva, kad tas mechanizmas būtų pakoreguotas.

6.   Jei 1, 2 arba 3 dalyje nurodyta viena ar daugiau sąlygų įvykdomos ir dėl to apyvartiniai taršos leidimai perkeliami, papildomi apyvartiniai taršos leidimai pagal šį straipsnį perkeliami ne anksčiau nei po 12 mėnesių.

7.   Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyto 12 mėnesių laikotarpio antroje pusėje šio straipsnio 2 dalyje nurodyta sąlyga vėl įvykdoma, Komisija, padedama pagal Reglamento (ES) 2018/1999 44 straipsnį įsteigto komiteto, įvertina priemonės veiksmingumą ir gali įgyvendinimo aktu nuspręsti, kad šio straipsnio 6 dalis netaikoma. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis šios direktyvos 22a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8.   Jei 1, 2 arba 3 dalyje nurodyta viena ar daugiau sąlygų neįvykdomos ir 6 dalis netaikoma, Komisija nedelsdama Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą dėl dienos, kurią ta sąlyga ar sąlygos buvo įvykdyta (-os).

9.   Valstybės narės, kurioms taikoma pareiga pateikti taisomųjų veiksmų planą pagal Reglamento (ES) 2018/842 8 straipsnį, tinkamai atsižvelgia į papildomų apyvartinių taršos leidimų perkėlimo pagal šio straipsnio 2 dalį poveikį per praėjusius dvejus metus, kai svarsto dėl to reglamento 8 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytų papildomų veiksmų, kurie turi būti įgyvendinti, kad jos įvykdytų savo įsipareigojimus pagal tą reglamentą.

30i straipsnis

Šio skyriaus peržiūra

Iki 2028 m. sausio 1 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą dėl šio skyriaus nuostatų įgyvendinimo veiksmingumo, administravimo ir praktinio taikymo, taip pat dėl Sprendimo (ES) 2015/1814 taisyklių taikymo. Kai tinkama, Komisija kartu su ta ataskaita pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl dalinio šio skyriaus keitimo. Iki 2031 m. spalio 31 d. Komisija įvertina, ar įmanoma į šios direktyvos III priedą įtrauktus sektorius integruoti į ES ATLPS, apimančią šios direktyvos 1 priede išvardytus sektorius.

30J straipsnis

Vienašališko III priede nurodytos veiklos išplėtimo į kitus sektorius, kuriems netaikomi II ir III skyriai, tvarka

1.   Nuo 2027 m. valstybės narės gali išplėsti III priede nurodytą veiklą, įtraukdamos į ją tame priede neišvardytus sektorius ir apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą pagal šį skyrių taikyti tokiems sektoriams, atsižvelgdamos į visus atitinkamus kriterijus, ypač poveikį vidaus rinkai, galimus konkurencijos iškraipymus, pagal šį skyrių nustatytos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos aplinkosauginį naudingumą ir numatytos stebėsenos bei ataskaitų teikimo sistemos patikimumą, jei tame priede nurodytos veiklos išplėtimą patvirtina Komisija.

Komisijai pagal 23 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant papildyti šią direktyvą nuostatomis veiklos išplėtimo patvirtinimo, kaip nurodyta šios dalies pirmoje pastraipoje, leidimo suteikti papildomus apyvartinius taršos leidimus ir leidimo kitoms valstybėms narėms išplėsti III priede nurodytą veiklą. Komisija, priimdama tokius deleguotuosius aktus, taip pat gali priimti papildomas veiklos išplėtimo taisykles, kuriomis būtų reglamentuojamos priemonės, skirtos galimo dvigubo skaičiavimo atvejams spręsti, be kita ko, dėl papildomų apyvartinių taršos leidimų suteikimo siekiant kompensuoti už apyvartinius taršos leidimus, kurių buvo atsisakyta dėl kuro naudojimo I priede išvardytai veiklai. Visos valstybių narių finansinės priemonės, skirtos įmonėms, veikiančioms sektoriuose ir pošakiuose, kuriems kyla reali anglies dioksido nutekėjimo rizika dėl didelių netiesioginių išlaidų, kurios patiriamos dėl į kuro kainas perkeliamų su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu susijusių išlaidų, kurias nulemia vienašališkas veiklos išplėtimas, turi atitikti valstybės pagalbos taisykles ir nesukelti netinkamų konkurencijos iškraipymų vidaus rinkoje.

2.   Papildomi apyvartinės taršos leidimai, suteikti gavus leidimą pagal šį straipsnį, parduodami aukcione laikantis 30d straipsnyje nustatytų reikalavimų. Nepaisant 30d straipsnio 1–6 dalių, vienašališkai III priede nurodytą veiklą išplėtusios valstybės narės pagal šį straipsnį, nustato, kaip bus naudojamos pajamos, gautos aukcione pardavus tuos papildomus apyvartinius taršos leidimus.

30k straipsnis

Apyvartinių taršos leidimų prekybos pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams atidėjimas iki 2028 m., jei energijos kainos yra itin didelės

1.   Ne vėliau kaip 2026 m. liepos 15 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą dėl to, ar įvykdyta viena ar abi iš šių sąlygų:

a)

šešių kalendorinių mėnesių, kurie baigiasi 2026 m. birželio 30 d., vidutinė TTF dujų kaina buvo didesnė už vidutinę TTF dujų kainą 2022 m. vasario ir kovo mėn.;

b)

šešių kalendorinių mėnesių, kurie baigiasi 2026 m. birželio 30 d., vidutinė „Brent“ žalios naftos kaina buvo daugiau kaip du kartus didesnė už vidutinę „Brent“ žalios naftos kainą per penkerius ankstesnius metus; ataskaitinis penkerių metų laikotarpis yra penkerių metų laikotarpis, kuris baigiasi prieš pirmąjį šešių kalendorinių mėnesių laikotarpio mėnesį.

2.   Jei tenkinama viena arba abi 1 dalyje nurodytos sąlygos, taikomos šios taisyklės:

a)

nukrypstant nuo 30c straipsnio 1 dalies, pirmieji metai, kuriais nustatomas visas Sąjungos apyvartinių taršos leidimų kiekis, yra 2028 m. ir nukrypstant nuo 30c straipsnio 3 dalies, pirmieji metai, kuriais koreguojamas visas Sąjungos apyvartinių taršos leidimų kiekis, yra 2029 m.;

b)

nukrypstant nuo 30d straipsnio 1 ir 2 dalių, apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione pagal šį skyrių pradžia atidedama iki 2028 m.;

c)

nukrypstant nuo 30d straipsnio 2 dalies, papildomas pirmiesiems aukcionų metams skirtas apyvartinių taršos leidimų kiekis išskaičiuojamas iš 2030–2032 m. aukcionuose parduotinų apyvartinių taršos leidimų kiekio ir 2028 m. sukuriami pradiniai rinkos stabilumo rezerve laikomi apyvartiniai taršos leidimai;

d)

nukrypstant nuo 30e straipsnio 2 dalies, viso 2028 m. išmetamo teršalų kiekio pirminio leidimų atsisakymo terminas nukeliamas iki 2029 m. gegužės 31 d.;

e)

nukrypstant nuo 30i straipsnio, terminas, iki kurio Komisija turi pateikti ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, atidedamas iki 2029 m. sausio 1 d.

(*20)   2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26)."

(*21)   2020 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimas (ES, Euratomas) 2020/2053 dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas (OL L 424, 2020 12 15, p. 1).“;"

30)

įterpiamas šis skyrius:

„IVb skyrius

mokslines rekomendacijos ir finansavimo matomumas

30l straipsnis

Mokslinės rekomendacijos

Europos mokslinė patariamoji taryba klimato kaitos klausimais (toliau – patariamoji taryba), įsteigta pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 401/2009 (*22) 10a straipsnį, gali savo iniciatyva teikti mokslines rekomendacijas ir rengti ataskaitas dėl šios direktyvos. Komisija atsižvelgia į atitinkamas patariamosios tarybos rekomendacijas ir ataskaitas, visų pirma dėl:

a)

Poreikio nustatyti papildomą Sąjungos politiką ir priemones siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šios direktyvos 30 straipsnio 3 dalyje nurodytų tikslų ir uždavinių;

b)

poreikio nustatyti papildomą Sąjungos politiką ir priemones, atsižvelgiant į ICAO susitarimus dėl pasaulinių priemonių, kuriomis siekiama sumažinti aviacijos poveikį klimatui, ir šios direktyvos 3gg straipsnyje nurodytos IMO pasaulinės rinkos priemonės užmojį ir aplinkosauginį naudingumą.

30m straipsnis

Informavimas, komunikacija ir viešinimas

1.   Komisija užtikrina finansavimo iš ES ATLPS aukcionų pajamų, nurodytų 10a straipsnio 8 dalyje, matomumą:

a)

užtikrindama, kad tokio finansavimo gavėjai nurodytų tų lėšų kilmę ir užtikrintų Sąjungos finansavimo matomumą (visų pirma viešindami projektus ir jų rezultatus), teikdami nuoseklią, veiksmingą ir proporcingą tikslinę informaciją įvairiai auditorijai, įskaitant žiniasklaidą ir visuomenę, ir

b)

užtikrindama, kad tokio finansavimo gavėjai naudotų tinkamą ženklą „(bendrai) finansuojama iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (inovacijų fondo)“, taip pat Sąjungos emblemą ir finansavimo sumą; jeigu to ženklo naudoti neįmanoma, inovacijų fondas turi būti paminėtas vykdant visą komunikacijos veiklą, įskaitant stendus strateginėse viešai matomose vietose.

Komisija 10a straipsnio 8 dalyje nurodytame deleguotajame akte nustato būtinus reikalavimus, kad būtų užtikrintas finansavimo iš inovacijų fondo matomumas, įskaitant reikalavimą paminėti tą fondą.

2.   Valstybės narės užtikrina finansavimo iš ES ATLPS aukcionų pajamų, nurodytų 10d straipsnyje, matomumą, atitinkantį tai, kas nurodyta šio straipsnio pirmos pastraipos 1 dalies a ir b punktuose, įskaitant reikalavimą paminėti modernizavimo fondą.

3.   Atsižvelgdamos į nacionalines aplinkybes, valstybės narės stengiasi užtikrinti veiksmų ar projektų, finansuojamų iš ES ATLPS aukcionų pajamų, kurių naudojimą jos nustato pagal 3d straipsnio 4 dalį, 10 straipsnio 3 dalį ir 30d straipsnio 6 dalį, finansavimo šaltinio matomumą.

(*22)   2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 401/2009 dėl Europos aplinkos agentūros bei Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklo (OL L 126, 2009 5 21, p. 13).“;"

31)

Direktyvos 2003/87/EB I, IIb, IV ir V priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos I priedą, o III ir IIIa priedai įtraukiami į Direktyvą 2003/87/EB, kaip nustatyta šios direktyvos I priede.

2 straipsnis

Sprendimo (ES) 2015/1814 daliniai pakeitimai

Sprendimas (ES) 2015/1814 iš dalies keičiamas taip:

1)

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Komisija paskelbia bendrą kiekvienais metais apyvartoje buvusių apyvartinių taršos leidimų skaičių iki po to einančių metų birželio 1 d. Bendras konkrečiais metais apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius gaunamas iš sudėtinio apyvartinių taršos leidimų, suteiktų įrenginiams ir laivybos bendrovėms ir neperkeltų į rezervą laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki tų konkrečių metų gruodžio 31 d. (įskaitant tuo laikotarpiu pagal Direktyvos 2003/87/EB 13 straipsnio 2 dalį ir per tą laikotarpį 2018 m. kovo 18 d. galiojančių apyvartinių taršos leidimų skaičių ir ES ATLPS įrenginių operatorių turimas teises naudoti tarptautinius kreditus), skaičiaus atėmus sudėtinį pagal ES ATLPS patvirtintų įrenginių ir laivybos bendrovių laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki tų pačių metų gruodžio 31 d. išmestų teršalų tonų ir visų pagal Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 4 dalį panaikintų apyvartinių taršos leidimų skaičių. Neatsižvelgiama į trejų metų laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2007 m. išmestus teršalus ir jų atžvilgiu suteiktus apyvartinius taršos leidimus. Pirmą kartą skelbiama 2017 m. gegužės 15 d.“

;

b)

įterpiama ši dalis:

„4a.   Nuo 2024 m. apskaičiuojant bendrą konkrečiais metais apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičių įtraukiamas sudėtinis apyvartinių taršos leidimų, suteiktų aviacijos sektoriui, skaičius ir sudėtinis pagal ES ATLPS patvirtintas aviacijos išmetamas teršalų kiekis tonomis, ir neįtraukiamas teršalų kiekis, išmetamas vykdant skrydžių maršrutus, kuriems taikomas kompensavimas, skaičiuojamas pagal Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 6 dalį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki tų pačių konkrečių metų gruodžio 31 d.

Apskaičiuojant bendrą apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičių, pagal Direktyvos 2003/87/EB 3gb straipsnį panaikinti apyvartiniai taršos leidimai laikomi suteiktais.“

;

c)

5 ir 5a dalys pakeičiamos taip:

„5.   Bet kuriais metais, jeigu bendras apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius yra tarp 833 mln. ir 1 096 mln., apyvartinių taršos leidimų skaičius, lygus bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus, pateikto naujausioje šio straipsnio 4 dalyje nurodytoje paskelbtoje informacijoje, ir 833 mln. skirtumui, išskaičiuojamas iš apyvartinių taršos leidimų, kuriuos valstybės narės ketina pateikti aukcionui pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 2 dalį, kiekio ir per 12 mėnesių laikotarpį, kuris prasideda tų metų rugsėjo 1 d., perkeliamas į rezervą. Jeigu bendras apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius viršija 1 096 mln. apyvartinių taršos leidimų, apyvartinių taršos leidimų skaičius, kurį reikia atimti iš apyvartinių taršos leidimų kiekio, parduotino valstybių narių aukcione pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 2 dalį ir perkeltino į rezervą per 12 mėnesių laikotarpį nuo tų metų rugsėjo 1 d., lygus 12 % bendro apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus. Nukrypstant nuo šios pastraipos antro sakinio, iki 2030 m. gruodžio 31 d. tame sakinyje nurodyta procentinė dalis yra dvigubinama.

Nedarant poveikio bendram apyvartinių taršos leidimų, išskaičiuotinų pagal šią dalį, skaičiui, nustatant valstybių narių dalį tame bendrame skaičiuje, neatsižvelgiama į Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytus apyvartinius taršos leidimus iki 2030 m. gruodžio 31 d.

5a.   Nuo 2023 m. rezerve esantys apyvartiniai taršos leidimai, kurių skaičius viršija 400 mln. apyvartinių taršos leidimų, nebegalioja, nebent vykdant pirmą peržiūrą pagal 3 straipsnį būtų nuspręsta kitaip.“

;

d)

7 dalis pakeičiama taip:

„7.   Jei šio straipsnio 6 dalis netaikytina ir įvykdoma Direktyvos 2003/87/EB 29a straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, bet kuriais metais iš rezervo perduodami ir prie apyvartinių taršos leidimų, kuriuos valstybės narės parduos aukcionuose pagal tos direktyvos 10 straipsnio 2 dalį, kiekio pridedami 75 mln. apyvartinių taršos leidimų. Kai rezerve yra mažiau nei 75 mln. apyvartinių taršos leidimų, pagal šią dalį perduodami visi jame esantys apyvartiniai taršos leidimai. Jei įvykdoma tos direktyvos 29a straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, skaičius, kuris turi būti perduotas iš rezervo laikantis to straipsnio, tolygiai paskirstomas trijų mėnesių laikotarpyje, pradedant ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tos dienos, kai įvykdoma tos direktyvos 29a straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, kaip pranešė Komisija pagal tos dalies ketvirtą pastraipą.“

;

2)

įterpiamas šis straipsnis:

„1a straipsnis

Rinkos stabilumo rezervo taikymas pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams

1.   Į Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių įtraukti apyvartiniai taršos leidimai perkeliami į šio sprendimo 1 straipsniu sukurto rezervo atskirą skirsnį arba iš jo laikantis šiame straipsnyje nustatytų taisyklių.

2.   Apyvartiniai taršos leidimai į rezervą pagal šį straipsnį perkeliami nuo 2028 m. rugsėjo 1 d. Į Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių įtraukti apyvartiniai taršos leidimai į rezervą perkeliami, jame laikomi ir iš jo išleidžiami atskirai nuo apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas šio sprendimo 1 straipsnis.

3.   2027 m. šio straipsnio 1 dalyje nurodytas skirsnis sukuriamas remiantis Direktyvos 2003/87/EB 30d straipsnio 2 dalies antra pastraipa. Nuo 2031 m. sausio 1 d. toje pastraipoje nurodyti apyvartiniai taršos leidimai, kurie nebuvo išleisti iš rezervo, nebegalioja.

4.   Į Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių įtrauktų apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų bendrą skaičių kiekvienais metais Komisija paskelbia iki kitų metų birželio 1 d. atskirai nuo apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiaus pagal šio sprendimo 1 straipsnio 4 dalį. Bendras konkrečiais metais apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius pagal šį straipsnį gaunamas iš sudėtinio į tą skyrių įtrauktų apyvartinių taršos leidimų, suteiktų nuo 2027 m. sausio 1 d., skaičiaus, atėmus sudėtinį į tą skyrių įtrauktą patikrintą išmetamą teršalų kiekį tonomis per laikotarpį nuo 2027 m. sausio 1 d. iki tų pačių konkrečių metų gruodžio 31 d. ir visus į tą skyrių įtrauktus apyvartinius taršos leidimus, panaikintus pagal Direktyvos 2003/87/EB 12 straipsnio 4 dalį. Pirmą kartą skelbiama 2028 m. birželio 1 d.

5.   Bet kuriais metais, jeigu bendras apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičius, pateiktas naujausioje šio straipsnio 4 dalyje nurodytoje paskelbtoje informacijoje, viršija 440 mln. apyvartinių taršos leidimų, 100 mln. apyvartinių taršos leidimų išskaičiuojama iš apyvartinių taršos leidimų, kuriems taikomas Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrius ir kuriuos valstybės narės ketina pateikti aukcionui pagal tos direktyvos 30d straipsnį, kiekio ir per 12 mėnesių laikotarpį, kuris prasideda tų metų rugsėjo 1 d., perkeliama į rezervą.

6.   Bet kuriais metais, jei bendras apyvartoje esantis apyvartinių taršos leidimų skaičius yra mažesnis nei 210 mln., iš rezervo į apyvartą perkeliama ir prie į Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių įtrauktų apyvartinių taršos leidimų, kuriuos valstybės narės parduos aukcione pagal tos direktyvos 30d straipsnį, pridedama į tą skyrių įtrauktų 100 mln. apyvartinių taršos leidimų kiekį. Kai rezerve yra mažiau nei 100 mln. apyvartinių taršos leidimų, pagal šią dalį į apyvartą perkeliami visi jame esantys apyvartiniai taršos leidimai.

7.   Skaičius, kuris pagal Direktyvos 2003/87/EB 30h straipsnį turi būti perduotas iš rezervo, pridedamas prie į tos direktyvos IVa skyrių įtrauktų apyvartinių taršos leidimų kiekio, kurį valstybės narės pagal tos direktyvos 30d straipsnį parduos aukcione. Skaičius, kuris turi būti perduotas iš rezervo, tolygiai paskirstomas trijų mėnesių laikotarpyje, pradedant ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tos dienos, kai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbiama, kad įvykdytos sąlygos pagal Direktyvos 2003/87/EB 30h straipsnio 8 dalį.

8.   Šio sprendimo 1 straipsnio 8 dalis ir 3 straipsnis taikomi apyvartiniams taršos leidimams, įtrauktiems į Direktyvos 2003/87/EB IVa skyrių.

9.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių, jei įvykdoma viena arba abi Direktyvos 2003/87/EB 30k straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas apyvartinių taršos leidimų perkėlimas į rezervą vykdomas nuo 2029 m. rugsėjo 1 d., o šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyti terminai nukeliami vieniems metams.“

;

3)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Peržiūra

Komisija stebi, kaip veikia rezervas, remdamasi ataskaita, numatyta Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 5 dalyje. Toje ataskaitoje turėtų būti išnagrinėtas atitinkamas poveikis konkurencingumui, visų pirma pramonės sektoriui, įskaitant BVP atžvilgiu, užimtumo ir investicijų rodiklius. Per trejus metus nuo rinkos stabilumo rezervo veikimo pradžios dienos, o po to kas penkerius metus Komisija, remdamasi tinkamo Europos anglies dioksido rinkos veikimo analize, peržiūri rezervą ir prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto Europos Parlamentui ir Tarybai. Atliekant kiekvieną peržiūrą visų pirma apsvarstomas procentinis dydis, pagal kurį nustatomas apyvartinių taršos leidimų, perkeltinų į rezervą pagal šio sprendimo 1 straipsnio 5 dalį, skaičius, taip pat ribos, taikomos bendram apyvartoje esančių apyvartinių taršos leidimų skaičiui, skaitinė reikšmė, be kita ko, siekiant nustatyti, ar tą ribą reikia koreguoti pagal Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnyje nurodytą linijinį koeficientą, ir apyvartinių taršos leidimų, kurie turi būti perkelti iš rezervo pagal šio sprendimo 1 straipsnio 6 ar 7 dalį, skaičius. Atlikdama peržiūrą Komisija taip pat įvertina rezervo poveikį augimui, darbo vietoms, Sąjungos pramonės konkurencingumui ir anglies dioksido nutekėjimo rizikai.“;

3 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos 1 straipsnio būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo 2023 m. gruodžio 31 d. Tas nuostatas jos taiko nuo 2024 m. sausio 1 d.

Tačiau valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad ne vėliau kaip nuo 2024 m. birželio 30 d. būtų laikomasi šių straipsnių:

a)

šios direktyvos 1 straipsnio 3 punkto ae–ai punktų;

b)

šios direktyvos 1 straipsnio 29 punkto, išskyrus Direktyvos 2003/87/EB 30f straipsnio 4 dalį, įtrauktą tuo punktu, ir

c)

šios direktyvos 1 straipsnio 31 punkto, kiek tai susiję su Direktyvos 2003/87/EB III ir IIIa priedais, įtrauktais tuo punktu.

Jos nedelsdamos praneša Komisijai apie nuostatas, kurias priėmė pagal pirmą ir antrą pastraipas.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Tokios nuorodos darymo būdus nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

4 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Vykdydamos savo įsipareigojimus pagal šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalį valstybės narės užtikrina, kad 2023 m. birželio 4 d. taikomos redakcijos nacionalinės teisės aktai, kuriais į nacionalinę teisę perkeliami Direktyvos 2003/87/EB 3 straipsnio u punktas, 10a straipsnio 3 ir 4 punktai, 10c straipsnio 7 punktas ir I priedo 1 ir 3 punktai, būtų toliau taikomi iki 2025 m. gruodžio 31 d. Nukrypstant nuo 3 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos paskutinio sakinio, nacionalines priemones, kuriomis tų nuostatų pakeitimai perkeliami į nacionalinę teisę, jos taiko nuo 2026 m. sausio 1 d.

5 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2 straipsnis taikomas nuo 2024 m. sausio 1 d.

6 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2023 m. gegužės 10 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. ROSWALL


(1)   OL C 152, 2022 4 6, p. 175.

(2)   OL C 301, 2022 8 5, p. 116.

(3)   2023 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2023 m. balandžio 25 d. Tarybos sprendimas.

(4)   OL L 282, 2016 10 19, p. 4.

(5)   2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 96/61/EB (OL L 275, 2003 10 25, p. 32).

(6)   2018 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/410, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB siekiant ekonomiškai efektyviai dar labiau sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir paskatinti investicijas į mažo anglies dioksido kiekio technologijas ir Sprendimas (ES) 2015/1814 (OL L 76, 2018 3 19, p. 3).

(7)   2021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1).

(8)   1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL L 257, 1996 10 10, p. 26).

(9)   2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL L 334, 2010 12 17, p. 17).

(10)   2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/331, kuriuo nustatomos suderinto nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB 10a straipsnį pereinamojo laikotarpio Sąjungos taisyklės (OL L 59, 2019 2 27, p. 8).

(11)   2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/337/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (OL L 140, 2009 6 5, p. 114).

(12)   2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB (OL L 123, 2015 5 19, p. 55).

(13)   2017 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2392, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant išlaikyti dabartinius jos taikymo aviacijos veiklai apribojimus ir pasirengti nuo 2021 m. įgyvendinti pasaulinę rinkos priemonę (OL L 350, 2017 12 29, p. 7).

(14)   2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1).

(15)   2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB (OL L 315, 2012 11 14, p. 1).

(16)   2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/956, kuriuo nustatomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 52).

(17)   2010 m. lapkričio 12 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1031/2010 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcione pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Sąjungoje, terminų, administravimo ir kitų aspektų (OL L 302, 2010 11 18, p. 1).

(18)   2019 m. kovo 12 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/1122, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB nuostatos dėl Sąjungos registro veikimo (OL L 177, 2019 7 2, p. 3).

(19)   2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).

(20)   2020 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2020/2092 dėl bendro Sąjungos biudžeto apsaugos sąlygų režimo (OL L 433 I, 2020 12 22, p. 1).

(21)   2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13).

(22)   2019 m. spalio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1842, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB taikymo taisyklės, susijusios su tolesne nemokamų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo koregavimo dėl veiklos lygio pokyčių tvarka (OL L 282, 2019 11 4, p. 20).

(23)   2018 m. gruodžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2018/2066 dėl išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB ir iš dalies keičiantis Komisijos reglamentą (ES) Nr. 601/2012 (OL L 334, 2018 12 31, p. 1).

(24)   2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL L 328, 2018 12 21, p. 82).

(25)   2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).

(26)   2015 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) 2015/1814 dėl Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos stabilumo rezervo sukūrimo ir veikimo bei kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB (OL L 264, 2015 10 9, p. 1).

(27)   2019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (OL L 58, 2020 2 27, p. 4.).

(28)   2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26).

(29)   2023 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/955, kuriuo įsteigiamas Socialinis klimato fondas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/1060 (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

(30)   2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(31)   2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).

(32)   OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(33)   OL C 369, 2011 12 17, p. 14.


PRIEDAS

1)

Direktyvos 2003/87/EB I priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

1 punktas pakeičiamas taip:

„1.

Ši direktyva netaikoma įrenginiams ar jų dalims, kurie yra naudojami naujiems gaminiams ir procesams tirti, plėtoti ir bandyti. Ši direktyva netaikoma įrenginiams, kai per atitinkamą ankstesnį penkerių metų laikotarpį, nurodytą 11 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, deginant biomasę, atitinkančią pagal 14 straipsnį nustatytus kriterijus, išmetamas teršalų kiekis vidutiniškai sudaro daugiau kaip 95 % bendro vidutinio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.“;

b)

3 punktas pakeičiamas taip:

„3.

Jei norima apskaičiuoti įrenginio bendrą vardinę šiluminę galią siekiant nustatyti, ar jis turi būti įtrauktas į ES ATLPS, sudedama visų jo techninių mazgų, kuriuose deginamas kuras, vardinė šiluminė galia. Tie mazgai gali būti įvairių tipų katilai, degikliai, turbinos, šildytuvai, kūryklos, atliekų deginimo įrenginiai, kalkių deginimo krosnys, džiovinimo krosnys, krosnys, džiovyklos, varikliai, degalų elementai, cheminio deginimo mazgai, fakelai ir terminio arba katalizinio deginimo įrenginiai. Į mazgus, kurių vardinė šiluminė galia mažesnė nei 3 MW, šio skaičiavimo tikslais neatsižvelgiama.“;

c)

lentelė iš dalies keičiama taip:

i)

pirma eilutė pakeičiama taip:

„Kuro deginimas įrenginiuose, kurių bendra vardinė šiluminė galia didesnė nei 20 MW (išskyrus įrenginiuose, skirtuose pavojingųjų arba komunalinių atliekų deginimui)

Nuo 2024 m. sausio 1 d. – kuro deginimas komunalinių atliekų deginimo įrenginiuose, kurių bendra vardinė šiluminė galia viršija 20 MW, 14 ir 15 straipsnių tikslais

Anglies dioksidas“

ii)

antra eilutė pakeičiama taip:

„Naftos perdirbimas, kai eksploatuojami kuro deginimo įrenginiai, kurių bendra vardinė šiluminė galia yra didesnė nei 20 MW

Anglies dioksidas“

iii)

penkta eilutė pakeičiama taip:

„Ketaus arba plieno gamyba (pirminis arba antrinis liejimas), įskaitant tolydųjį liejimą, kurių pajėgumas yra didesnis nei 2,5 tonos per valandą

Anglies dioksidas“

iv)

septinta eilutė pakeičiama taip:

„Pirminė aliuminio ar aliuminio oksido gamyba

Anglies dioksidas ir perfluorangliavandeniliai“

v)

penkiolikta eilutė pakeičiama taip:

„Gipso džiovinimas arba kalcinavimas, arba gipso plokščių ir kitų gipso produktų gamyba, kai kalcinuoto gipso ar džiovinto antrinio gipso gamybos bendras pajėgumas yra didesnis nei 20 tonų per dieną

Anglies dioksidas“

vi)

aštuoniolikta eilutė pakeičiama taip:

„Suodžių gamyba, įskaitant organinių medžiagų (alyvų, deguto, krekingo produktų ir distiliacijos likučių) karbonizaciją, kai gamybos pajėgumas yra didesnis nei 50 tonų per dieną

Anglies dioksidas“

vii)

dvidešimt ketvirta eilutė pakeičiama taip:

„Vandenilio (H2) ir sintezės dujų gamyba, kai gamybos pajėgumas yra didesnis nei 5 tonos per dieną

Anglies dioksidas“

viii)

dvidešimt septinta eilutė pakeičiama taip:

„Šiltnamio efektą sukeliančių dujų gabenimas į geologinio saugojimo saugyklą, patvirtintą pagal Direktyvą 2009/31/EB, išskyrus tas išmetamąsias šiltnamio efektą sukeliančių dujas, kurios pagal šią direktyvą priskiriamos kitai veiklai

Anglies dioksidas“

ix)

po paskutinės naujos eilutės įtraukiama ši eilutė, ją atskiriant skiriamąja linija:

„Jūrų transportas

Jūrų transporto veikla, kuriai taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/757, išskyrus jūrų transporto veiklą, kuriai taikoma to reglamento 2 straipsnio 1a dalis ir, iki 2026 m. gruodžio 31 d., to reglamento 2 straipsnio 1b dalis

Anglies dioksidas;

Nuo 2026 m. sausio 1 d.: metanas ir azoto suboksidas“

2)

Direktyvos 2003/87/EB IIb priedas pakeičiamas taip:

„IIb PRIEDAS

A DALIS.

MODERNIZAVIMO FONDO LĖŠŲ PASKIRSTYMAS PAGAL 10 STRAIPSNIO 1 DALIES TREČIĄ PASTRAIPĄ

 

Dalis

Bulgarija

5,84  %

Čekija

15,59  %

Estija

2,78  %

Kroatija

3,14  %

Latvija

1,44  %

Lietuva

2,57  %

Vengrija

7,12  %

Lenkija

43,41  %

Rumunija

11,98  %

Slovakija

6,13  %

B DALIS.

MODERNIZAVIMO FONDO LĖŠŲ PASKIRSTYMAS PAGAL 10 STRAIPSNIO 1 DALIES KETVIRTĄ PASTRAIPĄ

 

Dalis

Bulgarija

4,9  %

Čekija

12,6  %

Estija

2,1  %

Graikija

10,1  %

Kroatija

2,3  %

Latvija

1,0  %

Lietuva

1,9  %

Vengrija

5,8  %

Lenkija

34,2  %

Portugalija

8,6  %

Rumunija

9,7  %

Slovakija

4,8  %

Slovėnija

2,0  %

“;

3)

į Direktyvą 2003/87/EB įterpiami šie III ir IIIa priedai:

„III PRIEDAS

VEIKLA, KURIAI TAIKOMAS IVa SKYRIUS

Veikla

Šiltnamio efektą sukeliančios dujos

Pastatų, kelių transporto ir papildomuose sektoriuose deginimui naudojamo kuro išleidimas vartoti. Šiai veiklai nepriskiriama:

a)

kuro, naudojamo šios direktyvos I priede išvardintai veiklai vykdyti, išleidimas vartoti, išskyrus atvejus, kai jis naudojamas deginimui vykdant šiltnamio efektą sukeliančių dujų vežimo į geologinę saugyklą veiklą, kaip numatyta to priedo dvidešimt septintoje eilutėje arba kai jis naudojamas deginimui įrenginiuose, kurie neįtraukiami pagal 27a straipsnį;

b)

kuro, kurio išmetamųjų teršalų faktorius yra nulis, išleidimas vartoti;

c)

pavojingųjų ar komunalinių atliekų, naudojamų kaip kuras, išleidimas vartoti.

Pastatų ir kelių transporto sektoriai atitinka šiuos išmetamo teršalų kiekio šaltinius, apibrėžtus 2006 m. IPCC nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairėse, prireikus tas apibrėžtis pakoreguojant taip:

a)

bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (CHP) (šaltinių kategorijos kodas 1A1a ii) ir šilumos gamybos įmonės (šaltinių kategorijos kodas 1A1a iii), jeigu šiluma gaminama šios dalies c ir d punktuose nurodytų kategorijų reikmėms tiesiogiai arba per centralizuoto šilumos tiekimo tinklus;

Anglies dioksidas

b)

kelių transportas (šaltinių kategorijos kodas 1A3b), išskyrus žemės ūkio transporto priemonių naudojimą grįstuose keliuose;

c)

komercinės / institucinės paskirties (šaltinių kategorijos kodas 1A4a);

d)

gyvenamosios paskirties (šaltinių kategorijos kodas 1A4b).

Papildomi sektoriai atitinka šiuos išmetamo teršalų kiekio šaltinius, apibrėžtus 2006 m. IPCC nacionalinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos gairėse:

a)

energetikos sektorius (šaltinių kategorijos kodas 1A1), išskyrus šio priedo antros dalies a punkte apibrėžtas kategorijas;

b)

gamybos pramonė ir statyba (šaltinių kategorijos kodas 1A2).

 

IIIa PRIEDAS

LINIJINIO MAŽINIMO KOEFICIENTO KOREGAVIMAS PAGAL 30c STRAIPSNIO 2 DALĮ

1.   

Jeigu pagal IVa skyrių pateiktas išmetamo teršalų kiekio 2024–2026 m. vidurkis daugiau nei 2 % viršija 2025 m. kiekio vertę, nustatytą pagal 30c straipsnio 1 dalį, ir jeigu tie skirtumai atsiranda ne dėl mažesnių nei 5 % skirtumų tarp pagal IVa skyrių pateikto išmetamo teršalų kiekio ir registro duomenų dėl 2025 m. Sąjungoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iš JTBKKK kategorijų šaltinių į IVa skyrių įtrauktuose sektoriuose, linijinis mažinimo koeficientas apskaičiuojamas pakoreguojant 30c straipsnio 1 dalyje nurodytą linijinį mažinimo koeficientą.

2.   

Pagal 1 punktą pakoreguotas linijinis mažinimo koeficientas nustatomas taip:

LRFadj = 100%* [MRV[2024-2026] – (ESR[2024] - 6* LRF[2024]* ESR[2024])]/ (5* MRV[2024-2026]), čia:

LRFadj – pakoreguotas linijinis mažinimo koeficientas;

MRV[2024-2026] – pagal IVa skyrių patikrinto 2024–2026 m. išmetamo teršalų kiekio vidurkis;

ESR[2024] – 2024 m. išmetamo teršalų kiekio vertė, nustatoma pagal 30c straipsnio 1 dalį, į IVa skyrių įtrauktuose sektoriuose;

LRF[2024] – 30c straipsnio 1 dalyje nurodytas linijinis mažinimo koeficientas).

“;

4)

Direktyvos 2003/87/EB IV priedas iš dalies keičiamas taip:

a)

A dalies skirsnis „Skaičiavimas“ iš dalies keičiamas taip:

i)

trečioje dalyje paskutinis sakinys „Biomasės išmetamųjų teršalų faktorius yra lygus nuliui.“ pakeičiamas taip:

„Biomasės, atitinkančios Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytus biomasės tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, atlikus visas reikiamas korekcijas pagal šią direktyvą, kaip nustatyta šio direktyvos 14 straipsnyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose, išmetamųjų teršalų faktorius yra lygus nuliui.“;

ii)

penkta dalis pakeičiama taip:

„Naudotini pagal Direktyvą 2010/75/ES apskaičiuoti oksidacijos faktoriai, nebent operatorius gali įrodyti, kad konkrečios veiklos faktoriai yra tikslesni.“;

b)

B dalies skirsnio „Anglies dioksido emisijų stebėsena“ ketvirtoje dalyje paskutinis sakinys „Biomasės emisijos išmetimo koeficientas yra lygus nuliui.“ pakeičiamas taip:

„Biomasės, atitinkančios Direktyvoje (ES) 2018/2001 nustatytus biomasės tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, atlikus visas reikiamas korekcijas pagal šią direktyvą, kaip nustatyta šio direktyvos 14 straipsnyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose, išmetamųjų teršalų faktorius yra lygus nuliui.“;

c)

papildoma šia dalimi:

„C DALIS.

Vykdant III priede nurodytą veiklą išmetamo teršalų kiekio stebėsena ir ataskaitų teikimas

Išmetamo teršalų kiekio stebėsena

Išmetamo teršalų kiekio stebėsena vykdoma remiantis skaičiavimu.

Skaičiavimas

Išmetamas teršalų kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:

Vartoti išleidžiamas kuras × išmetamųjų teršalų faktorius

Vartoti išleidžiamas kuras apima reguliuojamo subjekto vartoti išleidžiamo kuro kiekį.

Naudojami numatytieji Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) išmetamųjų teršalų faktoriai, nustatyti pagal 2006 m. IPCC parengtas ŠESD apskaitos gaires arba paskesnes atnaujintas tų gairių redakcijas, nebent konkrečiai kuro rūšiai taikomi išmetamųjų teršalų faktoriai, kuriuos, pasitelkusios priimtinus analizės metodus, nustatė nepriklausomos akredituotos laboratorijos, būtų tikslesni.

Atskirai atliekamas kiekvieno reguliuojamo subjekto ir kiekvieno kuro rūšies kiekio apskaičiavimas.

Išmetamo teršalų kiekio ataskaitų teikimas

Savo ataskaitoje kiekvienas reguliuojamas subjektas pateikia šią informaciją:

A.

reguliuojamo subjekto identifikavimo duomenis, įskaitant:

reguliuojamo subjekto pavadinimą;

jo adresą, įskaitant pašto kodą ir šalį;

vartoti išleidžiamo kuro rūšį ir veiklą, kurią vykdydamas jis išleidžia kurą vartoti, įskaitant naudojamą technologiją;

kontaktinio asmens adresą, telefoną, fakso numerį ir el. pašto duomenis, ir

reguliuojamo subjekto ir patronuojančiosios įmonės savininko vardą ir pavardę;

B.

dėl kiekvienos vartoti išleidžiamo kuro rūšies, naudojamos deginti III priede nurodytuose sektoriuose, kuriai apskaičiuojamas išmetamas teršalų kiekis:

vartoti išleidžiamo kuro kiekį;

išmetamųjų teršalų faktorius;

bendrą išmetamą teršalų kiekį;

galutinę (-es) vartoti išleidžiamo kuro paskirtį (-is) ir

neapibrėžtį.

Valstybės narės, siekdamos, kad verslui tektų kuo mažiau ataskaitų teikimo reikalavimų, imasi priemonių ataskaitos teikimo reikalavimams su kitais galiojančiais šio pobūdžio reikalavimais suderinti.“;

5)

Direktyvos 2003/87/EB V priedas papildomas šia dalimi:

„C DALIS.

Vykdant III priede nurodytą veiklą išmetamo teršalų kiekio tikrinimas

Bendrieji principai

1.

Vykdant III priede išvardytą veiklą išmetamas teršalų kiekis turi būti patikrintas.

2.

Tikrinimo procesas apima pagal 14 straipsnio 3 dalį teikiamos ataskaitos ir per ankstesnius metus atliktos stebėsenos nagrinėjimą. Tikrinant vertinamas stebėsenos sistemų patikimumas, įtikinamumas ir tikslumas ir su išmetamu teršalų kiekiu susiję duomenys bei informacija, visų pirma:

a)

pateikti vartoti išleidžiamo kuro duomenys ir susiję skaičiavimai;

b)

išmetamųjų teršalų faktorių pasirinkimas ir naudojimas;

c)

skaičiavimai, kuriais remiantis buvo nustatytas bendras išmetamas teršalų kiekis.

3.

Ataskaitoje nurodytas išmetamas teršalų kiekis gali būti patvirtintas tik jei patikimi ir įtikinami duomenys bei informacija leidžia jį nustatyti labai patikimai. Kad būtų užtikrinamas aukštas patikimumo lygis, reguliuojamas subjektas turi įrodyti, jog:

a)

pateiktuose duomenyse nėra neatitikimų;

b)

duomenys buvo surinkti taikant patvirtintus mokslinius standartus ir

c)

atitinkami reguliuojamo subjekto įrašai yra išsamūs ir nuoseklūs.

4.

Tikrintojui užtikrinama prieiga į visas veiklos vykdymo vietas ir prie informacijos, susijusios su tikrinamuoju dalyku.

5.

Tikrintojas atsižvelgia į tai, ar reguliuojamas subjektas užregistruotas pagal Sąjungos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS).

Metodika

Strateginė analizė

6.

Patikrinimas grindžiamas viso reguliuojamo subjekto vartoti išleidžiamo kuro kiekio strategine analize. Tam reikia, kad tikrintojas apžvelgtų visą veiklą, kurią vykdydamas reguliuojamas subjektas išleidžia kurą vartoti, ir jos svarbą išmetamam teršalų kiekiui.

Proceso analizė

7.

Pateikti duomenys ir informacija tam tikrais atvejais tikrinami reguliuojamame subjekte. Tikrintojas, siekdamas nustatyti pateiktų duomenų ir informacijos patikimumą, atlieka patikrinimus vietoje.

Rizikos analizė

8.

Tikrintojas atlieka visų priemonių, kuriomis reguliuojamas subjektas išleidžia kurą vartoti, įvertinimą siekdamas nustatyti, ar bendri reguliuojamo subjekto išmetamo teršalų kiekio duomenys yra patikimi.

9.

Remdamasis šia analize, tikrintojas aiškiai nustato tuos elementus, kurie sietini su didele paklaidos rizika, ir kitus stebėsenos bei ataskaitų teikimo procedūros aspektus, galinčius padidinti tikimybę, kad bendras išmetamas teršalų kiekis bus nustatytas klaidingai. Tai pirmiausia siejama su skaičiavimais, kurie yra būtini siekiant nustatyti iš pavienių šaltinių išmetamo teršalų kiekio lygį. Ypatingas dėmesys skiriamas elementams, kurie siejami su aukštu paklaidos lygiu, ir pirmiau minėtiems stebėsenos procedūros aspektams.

10.

Tikrintojas atsižvelgia į visus veiksmingus rizikos kontrolės metodus, kuriuos reguliuojamas subjektas naudoja siekdamas kuo labiau sumažinti neapibrėžties lygį.

Ataskaita

11.

Tikrintojas parengia patvirtinimo proceso ataskaitą, kurioje nurodo, ar pagal 14 straipsnio 3 dalį pateikta ataskaita yra patenkinama. Joje konkrečiai nurodomi visi klausimai, susiję su tikrintojo atliktu darbu. Tikrintojas gali pareikšti, kad pagal 14 straipsnio 3 dalį pateikta ataskaita yra patenkinama, jeigu, jo nuomone, bendras išmetamas teršalų kiekis iš esmės nurodytas teisingai.

Minimalieji tikrintojo kompetencijos reikalavimai

12.

Tikrintojas turi būti nepriklausomas nuo reguliuojamo subjekto, dirbti teisingai, objektyviai bei profesionaliai ir išmanyti:

a)

šios direktyvos nuostatas, taip pat Komisijos pagal 14 straipsnio 1 dalį priimtus atitinkamus standartus ir rekomendacijas;

b)

su tikrinama veikla susijusius teisės aktų, reguliavimo ir administracinius reikalavimus ir

c)

kaip gaunama visa informacija, susijusi su visomis priemonėmis, kuriomis reguliuojamas subjektas išleidžia kurą vartoti, visų pirma, kaip renkami, matuojami, apskaičiuojami ir pateikiami duomenys.“.


  翻译: