(1)

2019 m. rugpjūčio 14 d. įsigaliojo naujas Reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones. Jo I priede pateiktas draudžiamų žvejoti rūšių sąrašas ir V priede išdėstytos konkrečios nuostatos dėl techninių priemonių, regioniniu lygmeniu nustatytų Šiaurės jūrai, o VII priede – pietvakarių vandenims;

(2)

Reglamento (ES) 2019/1241 2 straipsnio 2 dalimi Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 15 ir 29 straipsnius priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas tas reglamentas, nustatant, kad atitinkamos 13 straipsnio arba V–X priedų A arba C dalių nuostatos taip pat taikomos mėgėjų žvejybai;

(3)

Reglamento (ES) 2019/1241 10 straipsnio 4 dalimi Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 29 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priede pateiktas draudžiamų žvejoti rūšių sąrašas;

(4)

Reglamento (ES) 2019/1241 15 straipsnio 2 dalimi Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal to reglamento 29 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1380/2013 (2) 18 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos, papildomos ar panaikinamos Reglamento (ES) 2019/1241 prieduose nustatytos techninės priemonės arba leidžiama nuo jų nukrypti, be kita ko, įgyvendinant įpareigojimą iškrauti laimikį;

(5)

I priede pateikiamas draudžiamų žvejoti rūšių sąrašas. Reglamento (ES) 2019/1241 V ir VII prieduose nustatytos atitinkamai Šiaurės jūrai ir pietvakarių vandenims skirtos konkrečios techninės priemonės;

(6)

Belgija, Danija, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija ir Vokietija turi tiesioginių žvejybos Šiaurės jūroje valdymo interesų. Pasikonsultavusios su Šiaurės jūros patariamąja taryba ir Pelaginių išteklių patariamąja taryba tos valstybės narės 2020 m. gegužės 4 d. Komisijai pateikė bendrą rekomendaciją dėl deleguotojo akto;

(7)

Belgija, Ispanija, Nyderlandai, Portugalija ir Prancūzija turi tiesioginių žvejybos pietvakarių vandenyse valdymo interesų. Pasikonsultavusios su Pietvakarių vandenų patariamąja taryba ir Pelaginių išteklių patariamąja taryba tos valstybės narės 2020 m. gegužės 4 d. pateikė Komisijai bendrą rekomendaciją dėl deleguotojo akto;

(8)

šiuo reglamentu siekiama į vieną bendrą aktą įtraukti galiojančias nuostatas dėl techninių priemonių, kurios anksčiau buvo priimtos kaip Šiaurės jūros ir pietvakarių vandenų išmetimo į jūrą mažinimo planų dalis, ir naujas pasiūlytas technines priemones;

(9)

remdamasis valstybių narių pateikta informacija, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (ŽMTEK) teigiamai įvertino regioninių grupių pateiktus įrodymus, pagrindžiančius į abi bendras rekomendacijas įtrauktas technines priemones (3);

(10)

į šį reglamentą įtrauktos priemonės buvo įvertintos pagal Reglamento (ES) 2019/1241 2 straipsnio 2 dalį ir 10, 15 bei 18 straipsnius. Valstybės narės pateikė įrodymų, kad pasiūlymai atitinka Reglamento (ES) 2019/1241 15 straipsnio 4 ir 5 dalis;

(11)

2020 m. liepos 28 d. dėl bendros rekomendacijos konsultuotasi su Žuvininkystės ekspertų grupe; Europos Parlamento atstovas dalyvavo posėdyje stebėtojo teisėmis;

(12)

bendroje rekomendacijoje, kurią pateikė valdymo interesų Šiaurės jūroje turinčios valstybės narės (toliau – bendra rekomendacija dėl Šiaurės jūros), siūloma į Reglamento (ES) 2019/1241 I priede pateiktą rūšių, kurias draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti, iškrauti, sandėliuoti, parduoti, demonstruoti ar siūlyti parduoti, sąrašą įtraukti omarus su apvaisintais ikrais. ŽMTEK išnagrinėjo valstybių narių pateiktus įrodymus ir padarė išvadą, kad jie pakankamai įtikinami šios priemonės įvedimui pagrįsti. ŽMTEK pažymėjo, kad panašių priemonių buvo imtasi kituose rajonuose ir jos davė ilgalaikės ekonominės naudos, nes atsikūrus ištekliams padidėjo iškraunamų omarų kiekis. Todėl siūlomą priemonę reikėtų įtraukti į šį reglamentą;

(13)

bendroje rekomendacijoje dėl Šiaurės jūros siūloma ICES 3a kvadrate esančioje Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEZ) padidinti europinių omarų mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinantį orientacinį dydį. ŽMTEK pažymėjo, kad, nors konkrečių šiam prašymui pagrįsti reikalingų įrodymų nėra, šia priemone padidinamas mažiausias išteklių išsaugojimą užtikrinantis orientacinis dydis. Taikant tokią priemonę ištekliai bus naudojami mažesniu intensyvumu, o tai bus akivaizdžiai naudinga išteklių išsaugojimui. Todėl siūlomą priemonę reikėtų įtraukti į šį reglamentą;

(14)

bendroje rekomendacijoje dėl Šiaurės jūros taip pat siūloma paprastųjų vilkešerių, sužvejojamų vykdant mėgėjų žvejybą ICES 3a kvadrate ir 4 parajonyje, mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinantį orientacinį dydį, nurodytą Tarybos reglamento (ES) 2020/123 (4) 10 straipsnio 5 dalyje, suderinti su verslinei žvejybai taikomu šių žuvų mažiausiu išteklių išsaugojimą užtikrinančiu orientaciniu dydžiu. ŽMTEK savo Ataskaitoje 20–04 pažymėjo, kad mėgėjų žvejyba prisideda prie bendro mirtingumo dėl žvejybos, todėl verslinei žvejybai nustatyto mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio taikymas taip pat ir mėgėjų žvejybai yra tinkama valdymo priemonė. Todėl siūlomą priemonę reikėtų įtraukti į šį reglamentą;

(15)

bendroje rekomendacijoje dėl Šiaurės jūros taip pat siūloma toliau taikyti kai kurias papildomas technines priemones, dėl kurių 2011 (5) ir 2012 m. (6) susitarė Sąjunga ir Norvegija. Kai kurios iš šių konkrečių techninių priemonių jau įtrauktos į Reglamento (ES) 2019/1241 V priedą, kitos pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 5 dalies a punktą 2019–2021 metams įtrauktos į Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/2238 (7). Tomis žvejybai arba rūšims, kurioms taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį, skirtomis priemonėmis siekiama padidinti žvejybos selektyvumą ir sumažinti nepageidaujamą laimikį ir jos turėtų būti įtrauktos į Reglamento (ES) 2019/1241 V priedą. Todėl tas priemones reikėtų įtraukti į šį reglamentą;

(16)

bendroje rekomendacijoje dėl Šiaurės jūros taip pat siūloma leisti toliau naudoti tinklus „SepNep“, kuriuos leista naudoti Deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/2238. ŽMTEK padarė išvadą, kad pateikta informacija yra išsami ir įtikinama ir kad pateikta tinklų „SepNep“ veiksmingumą patvirtinančių įrodymų. Tą įtaisą ŽMTEK išanalizavo ankstesniais metais ir išvada dėl jos tebegalioja (8). Remdamasis pateikta informacija ŽMTEK taip pat padarė išvadą, kad tinklai „SepNep“ atitinka Reglamento (ES) 2019/1241 15 straipsnio 5 dalį, nes pagal specializuotajai norveginių omarų žvejybai nustatytas technines nuostatas gali būti laikomi lygiaverčiu selektyvumo didinimo įtaisu, taigi selektyvumo standartų nepablogins. Todėl tą priemonę reikėtų įtraukti į šį reglamentą;

(17)

bendroje rekomendacijoje dėl Šiaurės jūros taip pat siūloma įvesti sezoninį europinių omarų verslinės ir mėgėjų žvejybos draudimą ICES 3a kvadrate esančioje Švedijos IEZ. ŽMTEK išnagrinėjo valstybių narių pateiktus įrodymus ir pažymėjo, kad, nors konkrečios patvirtinamosios informacijos, kuria remiantis būtų įmanoma kiekybiškai įvertinti galimą šios priemonės naudą, nepateikta, ją taikant sumažės mirtingumas dėl žvejybos, todėl, derinama su kitomis siūlomomis priemonėmis, ji greičiausiai turės teigiamą poveikį omarų ištekliams. Todėl siūlomą priemonę reikėtų įtraukti į šį reglamentą;

(18)

bendroje rekomendacijoje dėl Šiaurės jūros siūloma ICES 3a kvadrate esančioje Švedijos išskirtinėje IEZ uždrausti žvejoti omarus kitais įrankiais nei bučiai. ŽMTEK padarė išvadą, kad nors konkrečios patvirtinamosios informacijos, kuria remiantis būtų įmanoma kiekybiškai įvertinti galimą šios priemonės naudą, nepateikta, kituose rajonuose taikytas draudimas naudoti žiauninius tinklus omarams ir paprastiesiems langustams žvejoti turėjo teigiamą poveikį, todėl tikėtina, kad priemonė bus naudinga omarų ištekliams. Todėl šią priemonę reikėtų įtraukti į šį reglamentą;

(19)

valdymo interesų pietvakarių vandenyse turinčių valstybių narių pateiktoje bendroje rekomendacijoje (toliau – bendra rekomendacija dėl pietvakarių vandenų) siūloma palikti galioti mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinantį dydį, šiuo metu Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 1394/2014 (9) nustatytą paprastosioms stauridėms, sužvejotoms vykdant mažos apimties žvejybą ICES 8c kvadrato ir 9 parajonio regione, kuriame vykdoma žvejyba tinklais „xávega“. ŽMTEK, remdamasis savo ankstesniu teigiamu šios priemonės įvertinimu, padarė išvadą (10), kad, laikantis bendroje rekomendacijoje išdėstytų sąlygų, pasiūlymas neturėtų pakeisti nusistovėjusio išteklių naudojimo modelio. Kadangi sąlygos šiame prašyme nepasikeitė ir ŽMTEK pažymėjo, kad naudojimo modelis laikėsi stabilus bent 20 metų, tą priemonę reikėtų įtraukti į šį reglamentą;

(20)

bendroje rekomendacijoje dėl pietvakarių vandenų siūloma toliau išvardytų rūšių žuvų, sužvejojamų vykdant mėgėjų žvejybą pietvakarių vandenyse, mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinantį orientacinį dydį suvienodinti su verslinei žvejybai taikomu mažiausią išteklių išsaugojimą užtikrinančiu orientaciniu dydžiu: juodadėmių menkių, ledjūrio menkių, sidabrinių polakų, europinių jūrinių lydekų, megrimų, paprastųjų jūrų liežuvių, jūrinių plekšnių, paprastųjų merlangų, paprastųjų molvų, melsvųjų molvų, atlantinių skumbrių, atlantinių silkių, paprastųjų stauridžių, europinių ančiuvių ir europinių sardinių. Bendroje rekomendacijoje siūloma padidinti mėgėjų žvejybai taikomus atlantinių menkių, raudonpelekių pagelų ir paprastųjų vilkešerių mažiausius išteklių išsaugojimą užtikrinančius orientacinius dydžius. ŽMTEK išanalizavo pateiktus įrodymus ir padarė išvadą (11), kad mėgėjų žvejyba prisideda prie bendro mirtingumo dėl žvejybos, todėl verslinei žvejybai nustatyto mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio taikymas taip pat ir mėgėjų žvejybai yra tinkama valdymo priemonė. Todėl šią priemonę reikėtų įtraukti į šį reglamentą;

(21)

taigi, siekiant optimizuoti išteklių naudojimo modelius, padidinti žvejybos įrankių selektyvumą ir sumažinti nepageidaujamą laimikį, valstybių narių pateiktas technines priemones tikslinga priimti;

(22)

šiame reglamente nustatytos priemonės daro tiesioginį poveikį Sąjungos laivų žvejybos sezono planavimui ir atitinkamai ekonominei veiklai, todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas. Atsižvelgiant į tai, kad tam tikros pagal išmetimo į jūrą mažinimo planus priimtos techninės priemonės nustoja galioti 2020 m. pabaigoje, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.,

1)

I priedas papildomas šiuo punktu:

2)

V priedas iš dalies keičiamas taip:

3)

VII priedo A dalis iš dalies keičiama taip: