Labai migruojančių žuvų rūšių išteklių apsauga

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Reglamentas (EB) Nr. 520/2007, nustatantis labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones

KOKS ŠIO REGLAMENTO TIKSLAS?

Šiuo reglamentu siekiama apsaugoti ir išsaugoti labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrus išteklius (ir priegaudas) nustatant technines priemones, susijusias su jų sugavimu ir iškrovimu.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Labai migruojančios rūšys yra šios:

• tunas:
  • ilgapelekis tunas,
  • paprastasis melsvasis tunas,
  • didžiaakis tunas,
  • dryžuotasis tunas,
  • Atlantinė pelamidė,
  • gelsvapelekis tunas,
  • Atlantinis juodapelekis tunas,
  • mažasis tunas,
  • australinis tunas,
  • skumbrinis tunas,
• jūrų karšis;
• marlinos;
• buriažuvės;
• durklažuvės;
• lydekinės skumbrės;
• korifena;
• rykliai;
• banginių būrio gyvūnai (banginiai ir jūrų kiaulės).

Atlanto vandenynas

Per mažos žuvys

Tropiniai tunai ir durklažuvės, kurie yra mažesni nei rekomenduoja Tarptautinė komisija dėl Atlanto tunų apsaugos (ICCAT), turi būti nedelsiant paleidžiami atgal į jūrą. Draudžiama šių rūšių per mažas pagautas žuvis, kurių kilmės vieta yra ES nepriklausančios šalys, išleisti į laisvą apyvartą ar jomis prekiauti.

Žvejybos laivų ir įrangos naudojimo apribojimai

Lapkričio mėn. didžiaakių tunų žvejyba seineriais su gaubiamaisiais tinklais ir tunų žvejybos laivais su kartinėmis ūdomis draudžiama šioje zonoje:

• pietinė riba: 0° platumos;
• šiaurinė riba: 5° platumos;
• vakarinė riba: 20° ilgumos;
• rytinė riba: 10° ilgumos.

Taip pat draudžiama žvejoti ir laivuose turėti bet kokį kiekį dryžuotuojų tunų, didžiaakių tunų ar gelsvapelekių tunų, sugautų gaubiamaisiais tinklais*, tam tikruose apibrėžtuose Portugalijos vandenyse.

Žvejybos laivų skaičius

Taryba nustato didesnių kaip 24 metrų ilgio ES žvejybos laivų, kurių pagrindinė žvejojama rūšis Atlanto vandenyne ir gretimose jūrose (kaip apibrėžta ICCAT konvencijos 1 straipsnyje) yra didžiaakiai tunai, skaičių ir bendrą pajėgumą, išreikštą bendrąja talpa (GT). Jie nustatomi atsižvelgiant į vidutinį skaičių 1991–1992 m. ir ES laivų, žvejojusių didžiaakius tunus 2005 m., skaičiaus, apie kurį buvo pranešta ICCAT 2005 m. birželio 30 d., apribojimą.

Taryba taip pat nustato laivų, kurių pagrindinė žvejojama rūšis yra Šiaurės Atlanto ilgapelekiai tunai, skaičių pagal tokių laivų vidutinį skaičių 1993–1995 m. laikotarpiu.

Kiekviena ES valstybė narė iki kiekvienų metų gegužės 15 d. pateikia Europos Komisijai informaciją apie šių laivų skaičių (ir talpą, kur tinkama). Ši informacija perduodama ICCAT.

Nepagrindinės rūšys

Valstybės narės turi skatinti atsitiktinai sužvejotų gyvų jūros vėžlių ir gyvų ryklių (ypač jauniklių) paleidimą į vandenį, taip pat mažinti ryklių išmetimą tobulinant žvejybos įrangos selektyvumą.

Valstybės narės turi Viduržemio jūroje uždrausti sportinę ir pramoginę tunų ir susijusių rūšių žvejybą velkamaisiais tinklais, apsupamaisiais tinklais, gaubiamaisiais tinklais, dragomis, žiauniniais tinklais, sieniniais tinklais ir ūdomis.

Kasmet reikia pateikti šių priemonių įgyvendinimo ataskaitą.

Indijos vandenynas

Žvejybos laivų skaičius

Taryba nustato ilgesnių kaip 24 metrai ES žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti Indijos vandenyne, skaičių pagal 2003 m. duomenis.

Nepagrindinės rūšys

Valstybės narės turi skatinti atsitiktinai sužvejotų gyvų ryklių (ypač jauniklių) paleidimą į vandenį, taip pat mažinti ryklių išmetimą.

Valstybės narės turi dėti visas pastangas, kad būtų sumažintas žvejybos poveikis jūros vėžliams, įskaitant:

• apriboti gaubiamųjų tinklų naudojimą, visų pirma tam, kad jūros vėžliai nepatektų į tinklus;
• naudojant specialią įrangą greitai paleisti atsitiktinai sužvejotus jūrų vėžlius;
• kurti tinkamą įrangą, kad kuo labiau sumažėtų jūrų vėžlių priegauda;
• stebėti žuvų telkimo įrenginius*, į kuriuos galėtų patekti jūros vėžliai;
• nustatyti ūdoms naudoti taikomas sąlygas, kad būtų sumažintas kaip priegauda sužvejotų jūros vėžlių skaičius ir jų mirtingumas.

Vakarų ir Vidurio Ramusis vandenynas

Atliekos

Valstybės narės turi kiek įmanoma sumažinti atliekų išmetimą, į jūrą išmetamų žuvų kiekį, pamestoje ar paliktoje žvejybos įrangoje sugaunamą laimikį, teršimą iš žvejybos laivų, nepagrindinių rūšių žuvų ir gyvūnų sugavimą ir padarinius susijusioms ar priklausomoms rūšims, ypač toms, kurioms gresia išnykimas.

Jūros žinduoliai

Draudžiama gaubiamaisiais tinklais apsupti jūros žinduolių būrius arba jų grupes.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Reglamentas taikomas nuo 2007 m. birželio 1 d.

KONTEKSTAS

ES yra Jungtinių Taurų jūrų teisės konvencijos šalis (žr. santrauką).

• Labai migruojančių žuvų rūšys (Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija)
• Regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos (Europos Komisija)

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 520/2007, nustatantis labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 973/2001 (OL L 123, 2007 5 12, p. 3–13)

Vėlesni Reglamento (EB) Nr. 520/2007 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2004 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimas 2005/75/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Konvencijos dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse (OL L 32, 2005 2 4, p. 1–2)

1995 m. rugsėjo 18 d. Tarybos sprendimas 95/399/EB dėl Bendrijos prisijungimo prie Susitarimo įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (OL L 236, 1995 10 5, p. 24)

Susitarimas dėl Indijos vandenyno tunų komisijos įkūrimo (OL L 236, 1995 10 5, p. 25–33)

Tarptautinė konvencija dėl Atlanto tunų apsaugos (OL L 162, 1986 6 18, p. 34–38)

Protokolas, kuriuo iš dalies keičiama Tarptautinė konvencija dėl Atlanto tunų apsaugos (OL L 313, 2019 12 4, p. 3–13)

1986 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas 86/238/EEB dėl Bendrijos prisijungimo prie Tarptautinės konvencijos dėl Atlanto tunų apsaugos su pakeitimais, padarytais protokolu prie valstybių Konvencijos dalyvių įgaliotųjų atstovų konferencijos baigiamojo akto, pasirašyto Paryžiuje 1984 m. liepos 10 d. (OL L 162, 1986 6 18, p. 33)

paskutinis atnaujinimas 29.04.2021