IFPA - Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija

Praėjusią savaitę LR Seime organizuotas personalizuotos medicinos forumas antrus metus iš eilės subūrė pagrindinius sveikatos ekosistemos dalyvius diskusijai apie personalizuotos medicinos vystymą šalyje. Gydymo ir mokslo įstaigų, pacientų organizacijų, valdžios institucijų ir verslo atstovai dalijosi įžvalgomis, su kokiais iššūkiais susiduriama Lietuvoje vystant personalizuotą mediciną, kokias galimybes ji atveria efektyvesnei ligų prevencijai ir jų gydymui bei kaip užtikrinti spartesnį šio modelio diegimą šalies sveikatos sistemoje. „Pažangių Vakarų šalių praktika rodo, kad personalizuota medicina reikšmingai prisideda prie gerėjančių sveikatos rodiklių, tad Lietuva taip pat turi pasinaudoti jos kuriama verte pacientams ir visai sveikatos sistemai. Dėkojame organizatoriams už iniciatyvą ir lyderystę – antrus metus organizuojamas personalizuotas medicinos forumas ir jo metu pasiekti sutarimai dėl tolesnių žingsnių reikšmingai prisideda prie spartesnio judėjimo link personalizuotos medicinos modelio“, – sako Jura Smilgaite, IFPA - Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija direktorė. Renginio metu dalyviai apžvelgė personalizuotos medicinos pažangą sveikatos sistemoje, moksle, švietime. Forumo metu taip pat buvo pristatyta Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA atlikta ir viešai paskelbta personalizuotos medicinos vystymo Lietuvoje galimybių studija. Dėkojame Nacionalinis vėžio institutas / National Cancer Institute ir Seimo Sveikatos reikalų komitetui už renginio organizavimą ir reikšmingą indėlį sprendžiant visiems sveikatos sistemos dalyviams aktualų personalizuotos medicinos diegimo klausimą. Nacionalinis vėžio institutas / National Cancer Institute nuotr.

Nors per pastarąjį dešimtmetį pasaulinių klinikinių tyrimų skaičius išaugo 38 proc., jų dalis, atliekama Europos ekonominėje erdvėje (EEE), sumažėjo perpus. Remiantis naujausia tarptautinės sveikatos rinkos duomenų tyrimo kompanijos IQVIA ataskaita, komercinių tyrimų dalis mūsų žemyne sumažėjo nuo 22 proc. 2013 m. iki 12 proc. 2023 m. Tuo tarpu Kinijoje tyrimų skaičius nuo 2018 m. padvigubėjo ir sudaro 18 proc. nuo visų pasaulinių klinikinių tyrimų. Kodėl tai svarbu? Klinikiniai tyrimai suteikia pacientams galimybę greičiau gauti naujus vaistus – vidutiniškai 5–10 metų anksčiau, iki jiems patenkant į rinką. Tad mažėjanti Europoje atliekamų klinikinių tyrimų dalis pasaulinėje rinkoje reiškia, kad čia gyvenantys pacientai praranda galimybę gauti gydymą inovatyviais vaistais. Ataskaitoje taip pat pateikiami statistiniai duomenys, rodantys, kad EEE tyrimų dalis menko onkologinių, imunizacijos, retų ligų, pediatrijos, ląstelių ir genų terapijos, pirmojo etapo klinikinių tyrimų srityse. Tyrime konstatuojama, kad mažėjantį Europos patrauklumą klinikiniams tyrimams lemia ne tokia palanki, lyginant su kitais regionais, reguliavimo ir tyrimų finansavimo politika. Todėl, siekiant didinti Europos konkurencingumą, būtini skubūs ir sistemingi vykdomos politikos pokyčiai. Plačiau skaitykite EFPIA - European Federation of Pharmaceutical Industries and Associations publikacijoje, kurios nuorodą rasite komentarų skiltyje. 

  EFPIA - European Federation of Pharmaceutical Industries and Associations, kurią Lietuvoje atstovauja IFPA - Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija, ragina Europos Komisiją persvarstyti Miesto nuotekų valymo direktyvą, keliančią riziką farmacijos pramonės, vienos iš svarbiausių Europos Sąjungos strateginių sektorių, konkurencingumui, ir darysiančią neigiamą poveikį pacientams.    „Farmacijos pramonė remia siekį kovoti su vandens tarša ir jau dabar yra įgyvendinusi priemonių, mažinančių industrijos neigiamą poveikį aplinkai. Tai planuojame tęsti ir ateityje. Visgi atsakomybės už vandens taršą Europoje perkėlimas ant dviejų sektorių – farmacijos ir kosmetikos – nėra racionalus ir sąžiningas. Todėl būtina rasti proporcingą sprendimą, kuris įtrauktų visus sektorius, prisidedančius prie mikroužterštumo, į vandens taršos mažinimo procesą“, – teigia EFPIA - European Federation of Pharmaceutical Industries and Associations generalinė direktorė Nathalie Moll.   Plačiau skaitykite EFPIA - European Federation of Pharmaceutical Industries and Associations publikacijoje: https://lnkd.in/dKvq-qXw

Inovatyvių vaistų laukiantiems pacientams ir gydytojams – geros žinios 💊 Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pranešė, kad augant vaistų poreikiui, preparatų ir medicinos pagalbos priemonėms apmokėti šiems metams nutarta skirti papildomą finansavimą – beveik 32 mln. lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rezervo. Privalomojo sveikatos draudimo fondo taryba taip pat pritarė 4,4 mln. eurų skyrimui aštuoniems naujiems Rezerviniame vaistų sąraše esantiems vaistams, kurie bus pradėti kompensuoti nuo šių metų lapkričio 1 d. Tai – inovatyvūs preparatai, skirti onkologinėms, širdies ir kraujagyslių bei kitoms ligoms gydyti. „Sprendimas dėl PSDF rezervo lėšų panaudojimo svarbiems vaistams kompensuoti yra labai lauktas ir reikšmingas tiek pacientams, tiek jiems gydymą skiriantiems gydytojams. Džiugu, kad konstruktyvus suinteresuotų šalių dialogas duoda apčiuopiamų rezultatų, siekiant bendro tikslo – gerėjančio inovatyvių vaistų prieinamumo gyventojams“, – sako Jura Smilgaite, IFPA - Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija direktorė. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos  Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Plačiau skaitykite: https://lnkd.in/dz7PPqMm

Jau šeštąjį kartą vyksiančio didžiausio sveikatos srities hakatono „Hospiton“ registracija – atidaryta!⏰ Didžiuojamės būdami šio renginio remėjais ir kviečiame visus sveikatos, technologijų, rinkodaros, finansų bei kitų sričių specialistus burtis vardan svarbaus tikslo – kartu ieškoti inovatyvių sprendimų, padėsiančių įveikti sveikatos iššūkius. Šių metų tema – #CancelCancer. Nepaisant medicinos diagnostikos pažangos, daugelis onkologinių ligų Lietuvoje vis dar diagnozuojamos vėlyvose stadijose. Sprendimas, galintis padėti, yra aiškus – prevencija, tačiau šioje srityje taip pat netrūksta iššūkių. PSO duomenimis, jei nedelsiant nesiimsime veiksmų, iki 2040 m. vėžys gali tapti pagrindine mirties priežastimi pasaulyje. Todėl IFPA - Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija, kartu su organizatoriais, kitais renginio partneriais ir rėmėjais, ragina nieko nelaukti ir sprendimų ieškoti dabar. Lapkričio 22–24 d. vyksiančiame „Hospiton” kartu diskutuosime apie galimybes dar labiau stiprinti vėžio prevenciją, kursime inovatyvius sprendimus ir semsimės patirties iš patyrusių pranešėjų. Kviečiame registruotis ir prisidėti prie pokyčio. Nuorodą registracijai rasite komentarų skiltyje. Hospiton.lt

Kas padėtų Europai tapti gyvybės mokslų lydere pasaulyje? Šie metai – naujo politinio ciklo Europos Sąjungoje laikotarpis. Metas, kai iššūkius pavertę galimybėmis, galime reikšmingai padidinti žemyno konkurencingumą sveikatos inovacijų srityje. Nathalie Moll, EFPIA - European Federation of Pharmaceutical Industries and Associations generalinė direktorė, nuomonės straipsnyje POLITICO teigia, kad Europos gyvybės mokslų sektorius susiduria su didele JAV ir Kinijos konkurencija. Per pastaruosius du dešimtmečius ketvirtadalis investicijų, turėję atitekti Europos moksliniams tyrimams ir plėtrai, buvo perskirstyti į kitus pasaulio regionus. Be kita ko, pastarąjį dešimtmetį mūsų žemyno dalis pasauliniuose klinikiniuose tyrimuose sumažėjo nuo 25,6 proc. iki 19,3 proc. Situaciją galime pakeisti, tačiau tam reikalingas naujas požiūris į gyvybės mokslų ekosistemą ir konkrečiai šiai transformacijai dedikuota strategija. „Siekį kurti konkurencingesnę Europą turime suderinti su ES farmacijos teisės aktų peržiūra ir užtikrinti, kad jie skatintų, o ne mažintų vieno svarbiausių sektorių konkurencingumą. Reguliacinės reformos gali didinti Europos gyvybės mokslų kuriamą vertę, tačiau tam būtina išspręsti kylančius iššūkius. Deja, šiuo metu dėl intelektinės nuosavybės teisių mažinimo, investicijų į inovacijas sveikatos srityje trūkumo, stringančio ir nepakankamo naujų medikamentų finansavimo, didėjančio specialistų trūkumo šioje srityje, Europoje vis sunkiau atrasti, kurti ir gaminti inovatyvius vaistus“, – teigia EFPIA - European Federation of Pharmaceutical Industries and Associations direktorė. Daugiau įžvalgų ir siūlomų problemos sprendimo būdų rasite N. Moll nuomonės straipsnyje „Nauja valdžia, naujos galimybės: konkurencingumo strategija Europos gyvybės mokslams“: https://lnkd.in/d_jpnVYS #WeWontRest

Onkologiniai pacientai Lietuvoje turi mažesnes galimybes gauti gydymą inovatyviais medikamentais nei gyvenantys kitose Europos valstybėse, rodo kasmet atliekamas tarptautinis inovatyvių vaistų prieinamumo tyrimas. Remiantis W.A.I.T. 2023 duomenimis, Lietuva ir toliau lieka tarp sąrašo paskutiniųjų, užnugaryje palikdama vos 2 šalis. Iš Europos vaistų agentūroje 2019–2022 m. registruotų 48 inovatyvių onkologinių vaistų, Lietuvoje prieinami vos 3 medikamentai. Palyginimui, Vokietijoje – 46 vaistai. „Duomenys rodo, kad inovatyvių onkologinių vaistų prieinamumo problema su metais vis labiau gilėja. Atsiliekame ne vien nuo Vakarų valstybių, bet ir Rytų Europos šalių, mus lenkia Latvija ir Estija. Dar prastesnė situacija vertinant laikotarpį, kol inovatyvūs onkologiniai vaistai įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašus – šioje kategorijoje Lietuva su 924 dienomis yra paskutinė tarp visų į tyrimą įtrauktų šalių”, – sako Jura Smilgaite, IFPA - Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija direktorė. Išsamesnę informaciją apie tyrimą skaitykite čia: https://bit.ly/3VfA7hk

Lietuvos pozicija didžiausiame Europoje tyrime apie inovatyvių vaistų prieinamumą pastaruosius metus nesikeičia – esame tarp sąrašo paskutiniųjų. Ką galime padaryti, kad pacientai Lietuvoje turėtų geresnes galimybes gauti gydymą inovatyviais medikamentais?   „Remiantis tyrimu, inovatyvių vaistų prieinamumo situacija Lietuvoje su metais iš esmės nekinta. Tai reiškia, kad mūsų šalies pacientams ir toliau tenka laukti ir tikėtis, kad ateinančiais metais jų gydymui Lietuva ras lėšų ir įtrauks inovatyvius vaistus į kompensuojamųjų sąrašus. Tačiau tam būtina ieškoti sprendimų, kaip didinti PSDF biudžetą. Tai yra viena iš esminių sąlygų, galinčių užtikrinti, kad pacientai Lietuvoje gaus inovatyviausią ir jiems tinkamiausią gydymą“, – teigia Jura Smilgaite, IFPA direktorė.   Daugiau informacijos apie W.A.I.T 2023 tyrimą galite rasti čia: https://bit.ly/3VfA7hk

Inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje – kritinėje padėtyje. Pagal šį kriterijų mūsų šalis užima vieną paskutinių pozicijų Europoje, o pacientams gydymą planuojantys medikai, negalėdami skirti kompensuojamų naujų medikamentų, yra priversti ieškoti alternatyvų, teigiama LRT laidoje „Panorama“. W.A.I.T 2023 tyrimo apie inovatyvių medikamentų prieinamumą Europoje duomenimis, iš 167 vaistų, kurie Europos vaistų agentūroje apibrėžti kaip inovatyvūs ir registruoti 2019-2022 m., Lietuvoje kompensuojami vos 14. Sąrašo lyderė – Vokietija, kurioje kompensuojami 147 preparatai. Lietuvos rezultatas nesiekia ir ES šalių vidurkio, kuris yra 72 medikamentai. „Pagrindinė to priežastis – nepakankamas inovatyvių vaistų finansavimas, dėl kurio pacientai Lietuvoje metai iš metų turi labai ribotas galimybes gauti pažangiausią gydymą. Kitas svarbus aspektas yra itin ilgas naujų preparatų vertinimo laikas – Lietuvoje laikotarpis, kol naujas vaistas įtraukiamas į kompensuojamųjų sąrašus, trunka 794 dienas arba 17 kartų ilgiau nei Vokietijoje. Be kita ko, Lietuvai būdingi labai aukšti reikalavimai naujų vaistų efektyvumo įrodymams. Visa tai lemia žemą Lietuvos poziciją kasmet atliekamame inovatyvių vaistų prieinamumo tyrime“, – LRT TELEVIZIJAI sakė Jura Smilgaite, IFPA direktorė. Visas reportažas: https://lnkd.in/dvMKEHDW

Sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje ir visame pasaulyje kiekvienais metais auga. Aišku viena – siekiant sėkmingos ligos kontrolės ar jos išgydymo, svarbi kiekviena diena. Vis tik mūsų šalies pacientai inovatyvių onkologinių vaistų laukia gerokai ilgiau nei kitose Europos valstybėse. W.A.I.T 2023 tyrimo duomenys rodo, kad laukimo laikotarpis, kol inovatyvūs onkologiniai vaistai patenka į kompensuojamųjų sąrašus, Lietuvoje trunka net 924 dienas arba 2,5 metų.  „Onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams kiekviena diena kritiškai svarbi. Deja, vertinant tai, kiek laiko trunka inovatyvių onkologinių vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų sąrašus, situacija negerėja, priešingai – pacientams tenka vis ilgiau laukti, kol jiems prieinamas gydymas inovatyviais medikamentais. Pagal šį rodiklį Lietuva rikiuojasi paskutinėje vietoje tarp visų į tyrimą įtrauktų 36 Europos šalių“, – sako Jūra Smilgaitė, IFPA direktorė. Daugiau informacijos apie tyrimą galite rasti čia: https://bit.ly/3VfA7hk