Lithuanian Confederation of Industrialists

Šiandien Varšuvoje baigėsi dvi dienas trukęs BusinessEurope prezidentų tarybos susitikimas. Renginyje, organizuotame likus mėnesiui iki Lenkijos pirmininkavimo ES Tarybai pradžios ir subūrusiame visos Europos skėtinių verslo organizacijų vadovus, aptarti aktualiausi ekonomikos ir politikos klausimai. Susitikime su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir šio renginio šeimininkės – Lenkijos verslo organizacijos Konfederacja Lewiatan – prezidentu Maciej Witucki LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius pasidžiaugė, kad esminius Europos ir mūsų regiono pramonės iššūkius matome labai panašiai. „Visa Europa turi suprasti, kokia fundamentaliai svarbi yra stipri Ukraina ir jos gynyba. Ukrainos ekonomikos ir infrastruktūros atstatymas yra ne tik iššūkis, bet ir galimybė. Kai Ukrainos atstatymo projektuose dalyvauja Kinijos ir kitų trečiųjų šalių įmonės, kurios aktyvesnės už Europos kompanijas, kyla rimtų klausimų. Europos viešieji pirkimai Ukrainai turėtų būti skiriami tik tiems partneriams, kurie remia Ukrainą. Tai ne tik ekonominė galimybė, bet ir strateginis prioritetas“, – pažymėjo LPK prezidentas. BusinessEurope delegacija verslo bendruomenės prioritetus būsimo Lenkijos pirmininkavimo laikotarpiui išdėstė Varšuvos deklaracijoje bei pristatė juos Lenkijos prezidentui, Lenkijos finansų ministrui Andrzejui Domańskiui ir kitiems Lenkijos valdžios institucijų atstovams. Kaip akcentavo BusinessEurope prezidentas Fredrik Persson, šis Lenkijos pirmininkavimas, prasidedantis kartu su naujosios Europos Komisijos kadencijos laikotarpiu, suteikia svarbią galimybę atnaujinti ES politiką ir skatinti investicijas bei ekonomikos augimą. Pristatyta Varšuvos deklaracija ragina sutelkti dėmesį į dešimt prioritetinių veiksmų. Tarp jų – ambicingos Bendrosios rinkos strategijos parengimas iki 2025 m. vidurio ir pasiūlymas dėl Naujo švarių technologijų pramonės paketo, kuris apimtų reikšmingą reguliavimo naštos įmonėms mažinimą, leidimų išdavimo procedūrų spartinimą, energijos kainų mažinimą bei darbo ir įgūdžių trūkumo problemų sprendimą. Taip pat deklaracijoje akcentuojama ir prekybos diversifikacijos svarba, atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą. 👉 Stipri ir konkurencinga ekonomika yra Europos saugumo pagrindas 👈 – taip pagrindinę Varšuvos deklaracijos žinutę būtų galima nusakyti vienu sakiniu. Nuoroda į visą deklaracijos tekstą: https://lnkd.in/eFf9YAt2

Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) apsilankęs Business at OECD (BIAC)* atstovas Rokas Morkūnas su LPK generaline direktore Raminta Radavičienė ne tik dalijosi įspūdžiais po tądien Vilniaus rotušėje įvykusio šeštojo tarptautinio #AgriFoodForum, bet ir aptarė abiejų organizacijų veiklos prioritetus ir bendradarbiavimą. *Verslo ir pramonės patariamasis komitetas (BIAC) yra pasaulinis verslo organizacijų tinklas, veikiantis prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). BIAC narės yra EBPO šalių narių didžiausios verslo organizacijos – tarp jų yra ir LPK.

🧩Meet Dr. Monika Paule, CEO & co-founder of Caszyme, and vice president of the Lithuanian Confederation of Industrialists.

🍜 🎉 Lietuvos agromaisto pramonės lyderiai makaronų nekabina, o gamina: šiandien Alytuje atidarytas modernus Kauno Grūdai padalinys, kuriame per metus bus pagaminama apie 240 mln. vienetų greitai paruošiamų produktų – makaronų ir košių. O tai reiškia dar apie 300 naujų darbo vietų šiame regione. O tai reiškia, kad jau antrąjį bendrovės greitai paruošiamų produktų fabriką Alytuje atidarę Kauno Grūdai dvigubina gamybinius pajėgumus ir su lietuviška produkcija pretenduos į ketvirtadalį šio segmento rinkos Europoje. Sveikiname bendrovės generalinį direktorių, LPK viceprezidentą Andrius Pranckevicius, linkėdami ir toliau stiprinti Lietuvos agromaisto sektoriaus pozicijas pasaulinėje rinkoje. „Paruošti maisto produktai sudaro apie 10 proc. viso lietuviškos kilmės produktų eksporto. Naujieji gamybiniai padaliniai tikrai reikšmingai augins mūsų agromaisto sektorių ir prisidės prie didesnės Lietuvoje sukuriamos pridėtinės vertės“, – padalinio atidarymo ceremonijoje sakė LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius.

☕ Šįkart įspūdžiai iš drauge su LINPRA organizuojamų verslo pusryčių - Klaipėdoje ↘

Nuolat pasisakome apie būtinus sprendimus, kurie didintų Lietuvos konkurencingumą ir skatintų šalies ekonomikos augimą. Nominuotam kandidatui į Ministro Pirmininko pareigas Gintautas Paluckas ir naujojo Seimo nariams šiandien pateikėme pasiūlymus, kurie 2024–2028 m. Seimo kadencijai padėtų išlaikyti valstybės ekonomikos augimą. Kreipimesi įvardyti 68-i pasiūlymai švietimo, demografijos ir migracijos, mokestinės aplinkos, verslo aplinkos, aplinkosaugos ir žiedinės ekonomikos, energetikos ir klimato kaitos, perdirbamosios maisto ir pašarų pramonės bei žemės ūkio (agromaisto) politikos, gynybos pramonės, inovacijų ir MTEP, regioninės politikos, transporto, infrastruktūros ir logistikos, užsienio ekonominės politikos ir kt. srityse. Šių pasiūlymų įgyvendinimas reikšmingai prisidėtų prie Lietuvos konkurencingumo didinimo: padėtų sukurti verslui palankią ir stabilią aplinką, įgalinti veikti institucijas, siekti išlaikyti ir pritraukti talentus, o taip pat sukurti inovacijoms, verslo plėtrai, technologiniam atsinaujinimui bei naujų darbo vietų kūrimui palankią ekosistemą. „Dėl globalių iššūkių ir nuolatinės konkurencijos tarptautinėje rinkoje, ypač svarbu užtikrinti prognozuojamą verslo aplinką, skatinti inovacijas bei kurti prielaidas tvarioms investicijoms. Lietuvos pramonininkų konfederacija nuosekliai dirba tam, kad stiprintų dialogą tarp verslo ir valdžios institucijų. Esame pasirengę bendradarbiauti ir suteikti ekspertines įžvalgas, siekiant padėti formuoti šiuolaikišką, inovacijomis ir efektyviu resursų panaudojimu grįstą ekonomikos politiką“, – pažymi LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius. Viliamės, kad Vyriausybės programa atlieps Lietuvos pramonės ir visos ekonomikos stabilumo bei augimo tikslus. https://lnkd.in/dyZFzC5t

❗ Teltonika vadovo Arvydo Paukščio pranešimas apie stabdomą įmonės aukštųjų technologijų parko projektą Liepkalnyje, yra signalas Lietuvai skirti daugiau pastangų bei resursų ekonomikos vystymui – sako LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius. „Tai mes turime pradėti nuo savęs, nuo Lietuvos, mažinti biurokratiją, greitinti sprendimus. Jei mes miegosime ir tikėsimės, kad kažkas viską čia puikiai padarys, o mes tik visa tai perskirstysime arba apmokestinsime daugiau uždirbančius, ir mūsų problemos išsispręs, tai galiu pasakyti, kad jos tik pagilės“, – penktadienį Europos parlamento biuro Lietuvoje surengtoje diskusijoje kalbėjo V. Janulevičius. „Labai nesinorėtų, kad Lietuva pavirstų viena iš tokių globalių pietų valstybė, kuri, sužavėta ES dotacijomis, pinigais, užmigo, ir nesivystė pati toliau“, – pridūrė jis. LPK vadovo teigimu, problema yra ne vien Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje – globalioje rinkoje reikšmingai kritęs konkurencingumas. Pasak jo, tai buvo nulemta pasirinkimo mažiau investuoti į inovacijas ir daugiau reguliuoti ekonomiką, plečiant biurokratinį aparatą. „Europos Sąjunga ir per daug biurokratizuota. Mūsų, pramonininkų manymu, mes per mažai investuojame į tyrimus, mes per daug susikoncentravome ties savo klasikiniais dalykais ir kai kur mes nubėgome per daug nuo fizinio gamybos konkurencingumo – pramoninių prekių“, – pažymėjo LPK prezidentas. Išsamus komentaras: https://lnkd.in/dqKVWZed

📣 Kviečiame pramonės įmonių atstovus į nuotolinį seminarą apie pasiruošimą viešam vertybinių popierių platinimui (IPO) ir listingavimo vertybinių popierių biržoje privalumus. Lapkričio 20 d., 10.00 val. per ZOOM platformą. Renginio dalyviai turės galimybę iš „Swedbank“ ir „Nasdaq Vilnius“ atstovų išgirsti: ✔Kaip pasiruošti IPO? ✔Kodėl bendrovės renkasi IPO ir kokie yra sėkmingo IPO kriterijai? ✔Akcijos ar obligacijos kapitalui pritraukti? ✔Kokia nauda būti biržine bendrove? ✔ Nasdaq Baltijos rinkos sėkmės istorijos. ➡ Registracijos nuoroda: https://shorturl.at/zXZuW Nuotolinio seminaro programa: https://lnkd.in/dhYektSt

🔎Pramonės lūkesčių indeksas spalio mėnesį siekė 47,9, palyginti su 47,3 rugsėjo mėnesį. Pasak LPK ekonomistės Eglė Stonkutė, tam daugiausiai įtakos turėjo pramonės produkcijos gamybos prognozės. Taip pat pastebimas šiek tiek palankesnis pramonės produkcijos paklausos vertinimas, o kai kuriose įmonėse – lūkesčiai dėl papildomų darbuotojų samdymo. 🫣Tačiau nors įmonių artimiausio laikotarpio užsakymų skaičiai lieka nepakitę, jos jau ne vienus metus gyvena gana didelio nerimo dėl nepakankamos paklausos eksporto rinkose. Iki 2022 metų liepos mėn. apie ketvirtadalį visų Lietuvos pramonės įmonių jausdavo paklausos eksporto rinkose nepakankamumą, o nuo 2022 metų rugpjūčio mėn. kiekvieną mėnesį apie 40 proc. visų įmonių vertina paklausą eksporto rinkose kaip nepakankamą. „Kol kas netikrumas dėl paklausos eksporto rinkose nesisklaido. Didžiąją dalį euro zonos šalių kol kas vienija tai, kad jų pramonės įmonių vadybininkai dar tikisi pramonės susitraukimo artimiausiu metu (pramonės PMI indeksas nesiekia 50). Artėja naujų metų pradžia, Europos įmonės sudarinės metinius gamybos planus. Tikriausiai tik tada paaiškės planuojamos gamybos ir potencialių užsakymų Lietuvos pramonės įmonėms apimtys“, – pastebi E. Stonkutė. Išsamiau: https://lnkd.in/dNNxWZ9P

Lietuva, net ir būdama nedidelė, turi plačią pramonės struktūrą ir pasižymi didele pramonės centrų geografine sklaida. Todėl STEAM kontekste regioninis dėmuo ir regioninė plėtra yra labai svarbūs. ☝ Būtent tai LPK Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorius Tomas Garuolis akcentavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija vykusiame renginyje „STEAM ugdymo plėtojimas Lietuvoje“. „Neturėtumėm apsiriboti jau esama STEAM infrastruktūra ir plėtros modeliais. Centrai gali artėti prie pramoninių zonų, klasterių ar net būti juose. Europoje turime tokių pavyzdžių. Europa jau dabar formuoja reglamentus, kaip pramonė atrodys po 10 ir daugiau metų, kalbant ne tik apie žaliąją transformaciją, bet ir apie pramoninę lyderystę bei konkurencingumą pasauliniu mastu. Dabartiniai STEAM klientai po 5 metų rinksis profesiją, o dar po penkerių – kurs mūsų ekonomikos konkurencingumą. Todėl STEAM turinys turėtų būti kuriamas vertinat ateities tendencijas“, – pažymėjo LPK atstovas renginyje, kuriame ŠMSM, švietimo bendruomenės, savivaldybių ir verslo atstovai diskutavo, kaip sudarant lygias galimybes Lietuvos mokiniams užtikrinti STEAM centrų veiklos tvarumą. (STEAM atviros prieigos centras – tai modernių technologijų telkinys, kuriame, bendradarbiaujant mokslininkams, savivaldybėms, verslininkams, sudaromos sąlygos mokiniams per pamokas ar po jų atlikti eksperimentinius tyrimus, konstruoti, modeliuoti, susipažinti su mokslo inovacijomis ir kt.) 📸 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija