Nacionalinis vėžio institutas / National Cancer Institute

TARPTAUTINĖS PARTNERYSTĖS ES VĖŽIO MISIJOS TEMATIKOJE STIPRINIMAS NACIONALINIAME VĖŽIO INSTITUTE NR. 10-038-T-0169 Nacionalinis vėžio institutas (toliau – NVI) įgyvendina projektą Nr. 10-038-T-0169 „Tarptautinės partnerystės ES Vėžio misijos tematikoje stiprinimas Nacionaliniame vėžio institute“ (toliau – Projektas), finansuojamą Europos Sąjungos NextGenerationEU lėšomis (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (EGADP) „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis). Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2024 m. rugpjūčio 13 d. Projekto veiklų įgyvendinimo pabaiga – 2025 m. lapkričio 30 d. Projekto vertė – 59 732,34 Eur. Projekto vadovė – prof. dr. Sonata Jarmalaitė. Projekto tikslas – pasiruošti teikti paraišką pagal programos „Europos horizontas“ programos kvietimą vykdant tarpdisciplininį multicentrinį inovatyvios urologinio vėžio terapijos tyrimą ir suformuoti tvarius partnerystės ryšius tarptautinių projektų rengimui ES Vėžio misijos tematikoje. Projektu sprendžiama problema – kokybiškų paraiškų ir tvarių partnerystės ryšių trūkumas. Projekto veikla – mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) idėjos įgyvendinimas: MTEP idėjos tikrinimas; įsigytos konsultavimo MTEP idėjos tikrinimo paslaugos iš šios srities ekspertų; komandiruotės; tarptautinių partnerių paieška. Suplanuoti projekto rezultatai: kokybiškos paraiškos pateikimas, tvaraus partnerystės tinklo sukūrimas. Tiesioginė projekto tikslinė grupė – NVI mokslininkai ir mokslinę veiklą vykdantys medikai, kitų institucijų mokslo darbuotojai ir gydytojai onkologai, Lietuvos piliečiai. 

Suvieniję jėgas Nacionalinio vėžio instituto (NVI) mokslininkai su partneriais iš Vilniaus universiteto (VU) ir Oslo universiteto ligoninės Visapusiško vėžio centro kuria Kompetencijos centrą – Visapusišką vėžio tyrimų centrą. Partnerių paraiška atrinkta tarp 11 geriausiųjų, pateiktų Lietuvos mokslo tarybos vertinimui projektų. Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus doc. dr. Valdo Pečeliūno nuomone, kuriamo Kompetencijų centro – Visapusiško vėžio tyrimų centro svarbiausias veiklos tikslas yra naujų sveikatos technologijų kūrimas vėžiu sergantiems pacientams. „Šiandien onkologijos klinikos pažanga neįsivaizduojama be spartaus mokslo pažangos atnešamų instrumentų diegimo į praktiką. Naujos medžiagos, technologiniai procesai, informacinės technologijos – dirbtinis intelektas – visa tai leis pagerinti vėžio diagnostiką, prognostiką ir gydymą. Inovatyvios, kokybiškai naujos mokslinės veiklos rezultatai, esu tikras, suteiks galimybes plėtoti personalizuotos medicinos paslaugas, leis pagerinti onkologinių pacientų gyvenimo kokybę, tobulinti stebėsenos algoritmus. Deja, šiandien dar atsiliekame nuo ES šalių vėžio sergamumo ir mirtingumo rodiklių vidurkio“, – sako doc. dr. Valdas Pečeliūnas. Visapusiškame vėžio tyrimų centre numatomos keturios pagrindinės mokslinės veiklos kryptys: robotinių technologijų precizinei navikų chirurgijai, pažangios fotonikos, nanomedicinos bei dirbtinio intelekto technologijų ankstyvai navikų teranostikai ir prognostikai, inovatyvių ląstelių technologijų personalizuotai terapijai ir naujos kartos radioterapijos preciziniam tausojančiam gydymui. Kompetencijos centre suburta tarpdisciplininė specialistų – biologų, imunologų, biofizikų, genetikų, medicinos fizikų ir gydytojų komanda atliks aukšto lygio tarptautinius taikomuosius tyrimus precizinei onkologijai bei sieks kuo sparčiau integruoti pažangių vėžio tyrimų rezultatus į klinikinę praktiką. „Kompetencijos centro tikslas – vystyti ir vykdyti diagnostinius ir prognostinius tyrimus bei kurti terapinius ir prevencinius metodus, panaudojant Lietuvos mokslinį ir techninį potencialą, siekiant sumažinti Lietuvoje sergamumą vėžiu, mirtingumą nuo jo bei pagerinti sergančiųjų onkologinėmis ligomis gyvenimo kokybę. Šiam tikslui pasiekti pasitelkiamas ir tarptautinis partneris – Oslo universiteto ligoninės Visapusiškas vėžio centras. Su kolegomis iš Norvegijos, kur nuolat dirba ir keletas Lietuvos mokslininkų, turime geros bendrų projektų patirties“, – sako NVI Biomedicininės laboratorijos vedėjas prof. Ričardas Rotomskis.  Visapusiško vėžio tyrimų centro vystomose mokslinėse kryptyse planuojama įtraukti bakalauro bei magistrantūros studijų studentus, doktorantus, podoktorantūrinius stažuotojus. Naujai įkurtas Kompetencijos centras planuoja ugdyti studentus, pasiūlydamas jiems įsitrauki į bendras su užsienio partneriu numatytas mokslines veiklas.

Didelio susidomėjimo sulaukė konferencija „Onkologinių ligų gydymo pamokos – tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarba“ – po pasirašytos bendradarbiavimo sutarties tarp Nacionalinio vėžio instituto, Odontologų rūmų ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos įvyko pirma bendra konferencija, tikėtina, pažyminti gerą bendro darbo pradžią. „Iš tiesų, nepaprastai džiaugiuosi, kad žengtas labai svarbus žingsnis, aiškiai nukreiptas į paciento gerovę. Nebuvo labai lengva šitą kelią pradėti, kainavo nemažai pastangų. Tačiau pavyko – Odontologų rūmai, POLA ir Nacionalinis vėžio institutas suvienijo savo specialistų jėgas tam, kad paruoštų odontologų bendruomenę ir išmokytų, kaip reikia dirbti su onkologiniais pacientais. Pradžioje buvo burnos vėžio gydymo klausimai ir pastangos šiems ligoniams suteikti daugiau odontologinių paslaugų. Dabar išsiplėtė mūsų veikla iki visų onkologiniams pacientams teikiamų paslaugų. Odontologai labai geranoriškai reaguoja. NVI kvies į kursus, išmokins ir paaiškins, kokie yra darbo su šiais ligoniais niuansai, kokia specifika. Tikimės, kad iki onkologinio gydymo šie pacientai visoje Lietuvoje galės greitai gauti reikalingas kvalifikuotas odontologines paslaugas. Sumažės tiek odontologinių, tiek bendrinių komplikacijų. Ir, be abejo, gausime geresnius onkologinio gydymo rezultatus“, – pasakė viena iš konferencijos organizatorių Auristida Gerliakienė. Pasak NVI direktoriaus pavaduotojo medicinai dr. Mariaus Kinčiaus, pradėjus pildyti konferencijos programą, Movemberio sąlygotos temos – sėklidžių bei prostatos vėžio, išsiplėtė. „Džiugu, kad paralelinė sesija skirta labai reikšmingai odontologinei problematikai. Įvadinė tema skirta visiems konferencijos dalyviams – tai šiuo metu prioritetinė, visame pasaulyje intensyviai aptarinėjama ir vystoma: kaip dirbtinis intelektas keičia ir ateityje pakeis onkologinių ligų diagnostiką ir gydymą, t. y. kasdieninį medikų darbą“, – pasakė dr. M. Kinčius. Įvykusioje dr. M. Kinčiaus moderuojamoje diskusijoje „Ką reikia žinoti šeimos gydytojui apie jaunų vyrų onkologines ligas, kada išgirsti pacientų skundus?“ dalyvavo dr. Sonata Varvuolytė, Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų draugijos prezidentė, dr. A. Dulskas, Lietuvos onkologų draugijos prezidentas, N. Čiakienė, POLA direktorė. Gali kilti klausimas, ar onkologija aktuali jauniems vyrams? „Onkologinės ligos tarp 15-45 m. žmonių sudaro 5 proc. visų naujų vėžio atvejų. Viena vertus, tai nėra daug, iš kitos pusės – žinome, jog šiandien gimstančių vaikų vidutiniška gyvenimo trukmė numatoma 105 metai. Tad suprantame, jog susirgęs dvidešimtmetis žmogus praranda 60-80 gyvenimo metų. Arba po sėkmingo gydymo su onkologine liga turės gyventi 60-80 metų. Tokia yra aktuali situacija“, – kalbėjo dr. M. Kinčius.

SKELBIAMAS VIEŠAS KONKURSAS NACIONALINIO VĖŽIO INSTITUTO DIAGNOSTINĖS ONKOLOGIJOS CENTRO VADOVO PAREIGOMS UŽIMTI Konkursą organizuojanti įstaiga: Viešoji įstaiga Nacionalinis vėžio institutas, įstaigos kodas 111959420, adresas Santariškių g. 1, Vilnius. Pareigybės lygis ir lygio kategorija A1-1M 0,5 darbo laiko norma, t. y. 19 val. per savaitę Darbo užmokestis prieš mokesčius nuo 2452,00 iki 2972,50 Eur (su priedu už vadovaujamą darbą). Diagnostinės onkologijos centro vadovo pareigybė skirta organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti ir užtikrinti efektyvų ir kokybišką Padalinio ir jo darbuotojų darbą, tinkamos kokybės Padalinyje organizuojamų ir teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų veiksmingą valdymą ir veiklos efektyvumą. Pareiginiai nuostatai Reikalavimai:  *turėti aukštąjį universitetinį medicinos mokslų krypties išsilavinimą su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu; *turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį su padalinio, kuriam siekiama vadovauti, funkcijomis susijusioje srityje; *privalumas - vadovavimo patirtis vadovaujant sveikatos priežiūros įstaigos klinikiniams (diagnostiniams) padaliniams ir medicinos ir sveikatos mokslų arba gamtos mokslų srities mokslų daktaro laipsnis. Darbo pradžia derinama individualiai. Šias pareigas einantis darbuotojas į pareigas priimamas konkurso būdu ir su juo sudaroma terminuota darbo sutartis penkerių metų laikotarpiui. https://lnkd.in/ev6Pk9U5

SKELBIAMAS VIEŠAS KONKURSAS NACIONALINIO VĖŽIO INSTITUTO MEDIKAMENTINĖS ONKOLOGIJOS CENTRO VADOVO PAREIGOMS UŽIMTI Konkursą organizuojanti įstaiga: Viešoji įstaiga Nacionalinis vėžio institutas, įstaigos kodas 111959420, adresas Santariškių g. 1, Vilnius. · Pareigybės lygis ir lygio kategorija A1-1M · 0,5 darbo laiko norma, t. y. 19 val. per savaitę · Darbo užmokestis prieš mokesčius nuo 2452,00 iki 2972,50 Eur (su priedu už vadovaujamą darbą). Medikamentinės onkologijos centro vadovo pareigybė skirta organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti ir užtikrinti efektyvų ir kokybišką Padalinio ir jo darbuotojų darbą, tinkamos kokybės Padalinyje organizuojamų ir teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų veiksmingą valdymą ir veiklos efektyvumą. Pareiginiai nuostatai Reikalavimai: · *turėti aukštąjį universitetinį medicinos mokslų krypties išsilavinimą su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu; · *turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį su padalinio, kuriam siekiama vadovauti, funkcijomis susijusioje srityje; · *privalumas - vadovavimo patirtis vadovaujant sveikatos priežiūros įstaigos klinikiniams (diagnostiniams) padaliniams ir medicinos ir sveikatos mokslų arba gamtos mokslų srities mokslų daktaro laipsnis. Darbo pradžia derinama individualiai. Šias pareigas einantis darbuotojas į pareigas priimamas konkurso būdu ir su juo sudaroma terminuota darbo sutartis penkerių metų laikotarpiui. Daugiau informacijos rasite čia: https://lnkd.in/ev6Pk9U5

SKELBIAMAS VIEŠAS KONKURSAS NACIONALINIO VĖŽIO INSTITUTO CHIRURGINĖS ONKOLOGIJOS CENTRO VADOVO PAREIGOMS UŽIMTI Konkursą organizuojanti įstaiga: Viešoji įstaiga Nacionalinis vėžio institutas, įstaigos kodas 111959420, adresas Santariškių g. 1, Vilnius. · Pareigybės lygis ir lygio kategorija A1-1M · 0,5 darbo laiko norma, t. y. 19 val. per savaitę · Darbo užmokestis prieš mokesčius nuo 2452,00 iki 2972,50 Eur (su priedu už vadovaujamą darbą). Chirurginės onkologijos centro vadovo pareigybė skirta organizuoti, koordinuoti, kontroliuoti ir užtikrinti efektyvų ir kokybišką Padalinio ir jo darbuotojų darbą, tinkamos kokybės Padalinyje organizuojamų ir teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, jų veiksmingą valdymą ir veiklos efektyvumą. Pareiginiai nuostatai Reikalavimai: · *turėti aukštąjį universitetinį medicinos mokslų krypties išsilavinimą su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu; · *turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį su padalinio, kuriam siekiama vadovauti, funkcijomis susijusioje srityje; · *privalumas - vadovavimo patirtis vadovaujant sveikatos priežiūros įstaigos klinikiniams (diagnostiniams) padaliniams ir medicinos ir sveikatos mokslų arba gamtos mokslų srities mokslų daktaro laipsnis. Darbo pradžia derinama individualiai. Šias pareigas einantis darbuotojas į pareigas priimamas konkurso būdu ir su juo sudaroma terminuota darbo sutartis penkerių metų laikotarpiui. Daugiau informacijos rasite čia: https://lnkd.in/ev6Pk9U5

Lapkričio 20 d. Nacionalinis vėžio institutas tradiciškai pakvietė į vaizdo konferenciją „ESMO kongreso naujienos“. Joje apžvelgtos įvairių lokalizacijų vėžio gydymo aktualijos ir naujienos, kiti reikšmingi ESMO kongreso akcentai. Konferencijos iniciatorė ir organizatorė, NVI Medikamentinės onkologijos centro vadovė doc. dr. Birutė Brasiūnienė sako, kad ESMO kongresas vis dažniau pritraukia ne tik gydytojus onkologus chemoterapeutus, bet ir kitų profesijų atstovus. „Džiaugiamės, kad tradicine jau tapusi ESMO kongreso naujienų konferencija, kurią organizuoja Nacionalinis vėžio institutas, kasmet sukviečia visus specialistus, dirbančius su onkologiniu ligoniu, sužinoti, kas gi naujo įvairių vėžio lokalizacijų gydyme. Šios konferencijos aktualumą patvirtina arti 700 užsiregistravusių dalyvių. Be abejo, 2024 metų ESMO kongresas tikrai buvo gausus naujienų, vis efektyvesnių gydymo metodų klinikinių tyrimų rezultatų pristatymu, naujų pažangių gydymo metodikų analize ir, žinoma, profesinių susitikimų, susirinkimų ir bendradarbiavimo planų. Šio ESMO kongreso pagrindiniai akcentai – 34 000 dalyvių, beveik 600 lektorių iš 149 pasaulio šalių, multidiscipliniškumo akcentavimas. Konferencijoje vis dažniau buvo galima sutikti ne tik onkologų chemoterapeutų, bet ir kitų profesijų atstovų. Klimato saugojimo pabrėžimas beveik kiekviename organizaciniame žingsnyje, dirbtinio intelekto santykis su mūsų profesija, dėmesys gerai dirbančiojo savijautai ir profesinei motyvacijai šių dienų onkologijos profesijos darbo kontekste. Ketvirtadienį vykusioje vaizdo konferencijoje „ESMO kongreso naujienos“ NVI onkologai pristatė šviežiausias naujienas ir kongreso akcentus,“ – pasakoja doc. dr. B. Brasiūnienė. Konferencijoje diskutuota apie personalizuotą mediciną Lietuvoje, plaučių, krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos, kasos, prostatos, inkstų vėžio, melanomos gydymo aktualijas ir naujienas. Diskutuota apie paliatyviosios pagalbos aktualijas. Konferencija buvo skirta visų profesinių kvalifikacijų medicinos gydytojams, bendrosios praktikos slaugytojams, slaugytų padėjėjams, biomedicinos technologams, medicinos biologams, medicinos fizikams, medicinos genetikams, radiologijos technologams.

Nacionaliniame vėžio institute, Didžiojoje prof. Kazimiero Pelčaro salėje pirmą kartą surengta konferencija apie sveikatos sistemos iššūkius ir problemas, kylančias siekiant išlaikyti darbuotoją. Konferencijoje diskutuota apie tai, kodėl neveikia tradiciniai motyvavimo būdai ir kaip būtų galima juos pakeisti, kaip darbuotoją motyvuoti ne finansiškai, kaip pokyčiai prisideda prie organizacijos augimo. Konferencijoje taip pat diskutuota apie žmogiškųjų išteklių politiką, kartų skirtumus darbovietėje, organizacinę kultūrą, darbo efektyvumą, karjeros valdymą ir kitomis aktualiomis temomis. Konferencijoje „Sveikatos sistemos iššūkiai. Kaip išlaikyti darbuotoją?“ pranešimus skaitė Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė, „Motivate“ konsultantas Kęstutis Vingilis, „HR kodas“ personalo verslo partnerė, komandos santykių specialistė dr. Rūta Klimašauskienė, gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis, „Gooliver“ asocijuota partnerė Greta Buikė, vidinės komunikacijos ekspertas, „Manager LT“ akademijos mokymų partneris, lektorius Dainius Rutkauskas, mindfulness trenerė, organizacijų komunikacijos ir rizikų valdymo konsultantė Janina Sabaitė-Melnikovienė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus Organizacinės kultūros poskyrio organizacinė psichologė-koordinatorė Lina Šopienė, CAN DO ir LinaLEAN įkūrėja ir savininkė Lina Jankauskienė, ALISA MANAGEMENT LABORATORY gyvenimo ir karjeros koučingo specialistė Kristina Kvietkauskaitė. Konferencijos sumanytoja ir iniciatorė, Nacionalinio vėžio instituto Personalo valdymo skyriaus vedėja Jurgita Stirblienė kalbėjo, kad sveikatos sistemos sektoriui susiduriant su iššūkiais, kaip išlaikyti darbuotojus, į šią problemą reikia žiūrėti kompleksiškai, iš skirtingų perspektyvų. „Džiaugiuosi, šiandien galėdama jus pasveikinti konferencijoje „Sveikatos sistemos iššūkiai. Kaip išlaikyti darbuotoją?“. Tema tikrai labai aktuali. Ypač šiandien, kai sveikatos priežiūros sektorius susiduria su daugybe iššūkių, tiek dėl darbuotojų trūkumo, tiek dėl didėjančio darbo krūvio. Ir, žinoma, dėl emocinio ir psichologinio išsekimo. Šioje konferencijoje gilinsimės į įvairius aspektus: kaip galime kurti tvarias darbo sąlygas, skatinti darbuotojų įsitraukimą ir pasitenkinimą. Ir, svarbiausia, kaip užtikrinti, kad mūsų sveikatos priežiūros specialistai jaustųsi vertinami ir turėtų motyvaciją dirbti šioje svarbioje sveikatos priežiūros srityje. Šiandien išgirsime lektorių pranešimus, kurie pasidalins savo žiniomis, patirtimi, kaip spręsti šiuos iššūkius. Taip pat turėsime galimybę užduoti klausimus, pasidalinti savo mintimis, galbūt, kūrybiniais sprendimais, kurie gali padėti stiprinti mūsų sveikatos priežiūros sistemą ir išlaikyti svarbiausią jos resursą – darbuotoją,“ – prieš konferenciją dalyvius sveikino J. Stirblienė.

Nacionalinio vėžio instituto Paliatyvios onkologijos poskyrio veikla pristatyta pacientams surengtoje nuotolinėje, tiesioginėje diskusijoje. Joje dalyvavo Nacionalinio vėžio instituto direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas, Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė, Mykolo Marcinkevičiaus ligoninės direktorius Rimvydas Turčinskas, Antakalnio poliklinikos direktorė Audronė Juodaitė- Račkauskienė, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorės pavaduotoja klinikiniam darbui Božena Markevič, Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos atstovas Ričardas Cervin, Pagalbos onkologiniams ligoniams direktorė Neringa Čiakienė. Naujajame NVI Paliatyvios onkologijos poskyryje šiuo metu yra keturios lovos, pacientai čia praleidžia tris paras, o vėliau keliauja paliatyvaus gydymo tęsti kitose gydymo įstaigose ir namuose. Dėl paliatyvaus gydymo onkologiniams pacientams reikia kreiptis į gydantį gydytoją. Anot Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus doc. dr. Valdo Pečeliūno, planuojama, kad NVI Paliatyvios onkologijos poskyris ateityje plėsis. „Nacionaliniame vėžio institute teko susidurti su stereotipine situacija: atvežamas paliatyvus pacientas. Kyla klausimas: kur jis toliau turėtų vykti? Su šia problema buvo susiduriama Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Mūsų įstaigoje dirba aukščiausio lygio ir kompetencijos specialistai, kurie puikiai išmano, kaip dirbti su tokiais pacientais. Bet vieno konkretaus padalinio NVI tokiems pacientams neturėjome. Sakyčiau, yra siaubingas jausmas, kai su artimaisiais atvyksta pacientas, kurio būklė yra prasta ir prasideda diskusija, ar tokiam pacientui atsiras vietos įstaigoje, kur tokiam pacientui keliauti toliau. Apie šią problemą buvo daug diskutuojama ir buvo priimtas sprendimas turėti struktūrą, kuri rūpinasi tokiais pacientais. Dėkoju kolektyvui, kuris prie to prisidėjo: šiandien mes tokią vietą NVI jau turime – Paliatyvios onkologijos poskyrį. Jis yra mažas, poreikis, be abejo, bus didesnis. Taigi, turime kristalą, kuris toliau augs. Antras, labai svarbus dalykas, yra kad tokią vietą paliatyviems pacientams turėtų visas regionas, todėl pereiname prie diskusijos su mūsų regionų partneriais, kurie rūpinasi paliatyviais pacientais. Norime sukurti sistemą, kurioje būtų labai aiškus ir sklandus paliatyvaus paciento kelias. Tam, kad toks pacientas visais atvejais gautų tinkamą pagalbą. Specialistui, kuris dirba su tokiu pacientu nėra lengva. Bet kai sistema padeda darbuotojui vykdyti savo pareigas, specialisto motyvacija yra visiškai kita, nei tuomet, kai specialistas ieško paliatyviam pacientui vietos ir galvoja kur ir kaip jam padėti. Dirbame, kad ir pacientams, ir šioje sistemoje dirbantiems būtų geriau,“ – kalba doc. dr. V. Pečeliūnas.

NVI pacientų patogumui – šiuolaikiška „STOP and GO“ transporto pravažiavimo kontrolės sistema. Nacionaliniame vėžio institute įdiegta moderni transporto pravažiavimo kontrolės sistema „STOP and GO“. Į NVI teritoriją bus įleidžiami visi automobiliai be apribojimų, tačiau paciento išlaipinimui ir automobilio išvažiavimui iš teritorijos bus skiriama 15 minučių. Naująją sistemą jau įvertino pacientų organizacijos. Jos džiaugiasi, kad „STOP and GO“ sistema bus patogesnė ir pacientams, ir jų artimiesiems, kuriems neretai tenka sukti galvą, kur arčiausiai gydymo įstaigos išleisti sergantį artimąjį. Taigi, kaip veikia „STOP and GO“ sistema? Anot NVI Infrastruktūros ir ūkio skyriaus vedėjo Ryčio Motiejūno, keičiasi nemokamo stovėjimo NVI teritorijoje tvarka. „Visi automobiliai bus įleidžiami į Instituto teritoriją be apribojimų, tačiau paciento išlaipinimui ir automobilio išvažiavimui iš teritorijos bus skiriama 15 minučių. Praėjus 15 minučių, už viršytą laiką teks susimokėti išvykstant iš teritorijos. Todėl pacientus lydinčius asmenis raginame išlaipinus pacientus, automobilius palikti kaip ir iki šiol: aplink Institutą įrengtose automobilių statymo aikštelėse. Pacientų ir jų artimųjų patogumui, taip pat atnaujinome kelio ženklinimą NVI teritorijoje, įrengėme informacinius stendus apie naująją „STOP and GO“ tvarką,“ – sako R. Motiejūnas. Anot Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus doc. dr. Valdo Pečeliūno, sudaryti sąlygų visiems teritorijoje pasistatyti savo automobilių nėra galimybės. „Suprantame, kad reikia sąžiningo bendro sutarimo: atvažiavome, išleidome pacientą, toliau važiuojame pasistatyti automobilio į vieną iš aikštelių netoliese. Per dieną sulaukiame daugiau nei tūkstančio pacientų vizitų. Todėl sudaryti galimybę teritorijoje leisti visiems pasistatyti automobilius nėra. Puikiai suprantame, kad čia niekas savo noru nevažinėja ir tai nėra pramoga. Todėl įsipareigojame elgtis kiek įmanoma nuosaikiau, supratingiau ir, jei tik įmanoma, netaikyti jokių priemonių. „STOP and GO“ sistemos principas labai panašus į oro uosto: įleidžiame automobilį, fiksuojame 15 minučių laiką – pacientui išlipti, padėti jam nueiti ir lydinčiam asmeniui išvykti. Jeigu žmogus užsibūna ilgiau nei 15 minučių, šlagbaumas prie išvažiavimo nepakils, mūsų apsaugos darbuotojas vairuotojui įteiks atmintinę, palinkės gero kelio, tačiau kol vairuotojas nesusimokės už viršytą laiką, kitą kartą įvažiuoti į NVI teritoriją jis negalės. Mes siekiame būti atviri pacientams, užtikrinti kiek įmanoma patogesnę prieigą, mūsų infrastruktūra, pastato stoginė idealiai tam pritaikyta. Džiaugiamės šia tvarka,“ – kalba NVI direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas.