Leopoldas Sedaras Sengoras
| Leopoldas Sedaras Sengoras pranc. Léopold Sédar Senghor | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1906 m. spalio 9 d. Žoalis-Fadiutas, Prancūzijos Vakarų Afrika |
| Mirė | 2001 m. gruodžio 20 d. (95 metai) Versonas, Prancūzija |
| Veikla | Senegalo filosofas, poetas, politinis veikėjas, pirmasis nepriklausomo Senegalo prezidentas |
| Partija | 1936 m. Prancūzijos socialistų partija |
 Vikiteka |
Leopoldas Sedaras Sengoras |
Leopoldas Sedaras Sengoras (pranc. Léopold Sédar Senghor, g. 1906 m. spalio 9 d. Žoalyje, Senegalas – 2001 m. gruodžio 20 d. Versone, Prancūzija) – Senegalo filosofas, poetas, politinis veikėjas, pirmasis nepriklausomo Senegalo prezidentas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokėsi prancūzų misionierių mokykloje Senegale, nuo 1928 m. studijavo Prancūzijos universitetuose. 1935 m. – pirmasis juodaodis profesorius Prancūzijos universitete. 1936–1948 m. Prancūzijos socialistų partijos (SFIO) narys. 1937 m. Tarptautinės darbininkų bendrijos narys.
1938–1940 m. tarnavo prancūzų armijoje. 1940–1942 m. buvo vokiečių nelaisvėje, vėliau dalyvavo prancūzų Pasipriešinime.
Politinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1948 m. įkūrė Senegalo Demokratinį bloką (SDB). 1951 m. šis blokas Senegale gavo 67 % balsų. L. Sengoras ir Generalinės darbo federacijos (Prancūzijos profesinių sąjungų susivienijimas) Senegalo lyderis Abas Gejė tapo Prancūzijos parlamento nariais. Tačiau rinkimų kampanija supriešino SFIO ir SDB.
1952 m. Prancūzijos vyriausybės valstybės sekretorius. 1958–1980 m. Senegalo pažangiosios sąjungos (nuo 1976 m. Senegalo socialistų partija) generalinis sekretorius. 1959 m. balandžio – 1960 m. rugpjūčio mėn. Malio federacijos Federalinės asamblėjos pirmininkas.
1960–1980 m. Senegalo prezidentas, 1962–1970 m. kartu ir vyriausybės vadovas. 1976–1983 m. Socialistų Internacionalo pirmininko pavaduotojas. 1981–1987 m. Afrikos socialistinio ir demokratinio internacionalo iniciatorius ir pirmininkas.
Filosofija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vienas iš negritiudo filosofinės estetinės koncepcijos, akcentuojančios Afrikos istorijos ir kultūros savitumą, kūrėjų. L. Sengoras, Ėmė Cezaras ir Leonas Damas savo filosofija pasistengė sumažinti Europos kultūros įtaką Afrikos tautų kultūrai ir netgi politikai. Žinomas L. Sengoro posakis, kad Europa neišrado nieko naujo – ji netgi kurdama savivaldos sistemą kartoja afrikiečių bendruomeninę savivaldą, egzistuojančią jau daugelį amžių.
Būdamas Senegalo prezidentu L. Sengoras praktikoje išplėtojo afrikietiškojo socializmo teoriją kaip alternatyvą tuo metu paplitusiam marksizmui.
Poezija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sukūrė meilės lyrikos – „Dainos Naetai“ (Chants pour Naëtt), 1949), politinės poezijos apie Pasipriešinimo judėjimą – „Juodosios aukos“ (Hosties noires), 1948 m.), Afrikos tautų praeitį („Čaka“, 1949 m., „Etiopiški motyvai“ (Éthiopiques), 1956 m. L. Sengoras – Senegalo himno autorius.
1948 m. išleista jo „Naujosios negrų ir malgasių poezijos antologija“ (Anthologie de la nouvelle poésie nègre et malgache), kuriai įžangą parašė Žanas Polis Sartras.
Kiti kūriniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Dainos šešėlyje (Chants d’ombre; 1945);
- Noktiurnai (Nocturnes; 1961);
- Laiškai žiemą (Lettres de d’hivernage; 1973);
- Didžiosios elegijos (Elégies majeures; 1979);
- Veiksmo poezija: pokalbis su Mohamedu Aziza (La poésie de l’action: conversation avec Mohamed Aziza; 1980);
- Tai, kuo aš tikiu (Ce que je crois; 1988).
1983 m. tapo pirmuoju afrikiečiu – Prancūzijos Akademijos nariu.
Įamžinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Po jo mirties Dakaro oro uostas buvo pavadintas Leopoldo Sedaro Sengoro tarptautiniu oro uostu, Dakaro stadionas – Leopoldo Sedaro Sengoro stadionu.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Biografija Archyvuota kopija 2006-03-09 iš Wayback Machine projekto. (Prancūzų kalba).