Pripetė (miestas)

Šis straipsnis apie miestą vaiduoklį. Apie upę skaitykite straipsnyje Pripetė (upė).

Pripetė ukr. Прип'ять
Miesto panorama
Pripetė 51°24′26″ š. pl. 30°3′13″ r. ilg.
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė	Ukraina
Sritis	Kijevo sritis
Rajonas	Vyšgorodo rajonas
Įkūrimo data	1970 m.
Gyventojų (2015)	0
Plotas	8 km²
Altitudė	113 m
Pašto kodas	255614 (iki 1986 m.)
Tel. kodas	+380 4499
Tinklalapis	pripyat.com
Vikiteka	Pripetė

Pripetė (ukr. Прип'ять) – miestas vaiduoklis, esantis Kijevo srityje, Šiaurės Ukrainoje, netoli sienos su Baltarusija, už 2 km nuo Černobylio AE, už 94 km nuo sostinės Kijevo. Šalia miesto teka Pripetės upė.

Istorija

Pripetė įkurta 1970 m.

Miestas įkurtas 1970 metų vasario 4 d.

1979 m. Ukrainos TSR aukščiausiosios tarybos įsakymu Nr. 1264/686 Pripetei suteiktas miesto statusas.

Pagrindinė miesto įkūrimo priežastis – vienos stambiausių Europoje atominės elektrinės statyba ir eksploatavimas. Pripetė tapo devintuoju Tarybų Sąjungos atominės energetikos miestu.

Iki evakuacijos mieste gyveno 47 500 žmonių (1985 m. lapkričio mėnesio duomenimis), tarp jų buvo daugiau kaip 25 skirtingų tautybių gyventojų. Iki to laiko kasmetinis gyventojų prieaugis buvo daugiau nei 1500 žmonių, tarp jų apie 800 buvo naujagimiai ir maždaug 500–600 žmonių, atvykusių čia gyventi nuolatos iš įvairių Tarybų Sąjungos sričių.

Projektuojant buvo numatyta, kad ateityje miestą galėtų apgyventi 75-78 tūkst. žmonių.

Įsikūręs greta Janovo geležinkelio stoties, laivybos prieplaukos šalia Pripetės upės ir automobilinių kelių miestas tapo patogiu transporto mazgu Polesėje.

1986 m. balandžio 27 d. dėl Černobylio avarijos buvo evakuoti visi Pripetės gyventojai. Černobylio AE aptarnaujančiam personalui buvo pastatytas naujas Slavutyčiaus miestas, esantis už 50 km nuo atominės elektrinės. Dabar Pripetė priklauso Černobylio zonai. Pagal administracinį suskirstymą miesto teritorija įtraukta į Ivankovo rajoną, esantį Kijevo srityje.

Po avarijos buvo atliekama miesto teritorijos dezaktyvacija, tai stipriai sumažino radiacinį foną.

Šiuo metu Pripetėje reguliariai organizuojamos ekskursijos.

Miesto suplanavimas

Pripetės daugiaaukštis

Pripetė buvo projektuojama ne tik kaip atomininkų miestas, bet ir kaip krovinių punktas, nes plytėjo pagrindinių transporto kelių sankirtoje.

Prie miesto statybos prisidėjo visa Tarybų Sąjunga. Komunistų partijos kvietimu į statybas atvyko komjaunuolių iš visų TSRS kampelių. Miestas plėtėsi, patirties įgijo jo pirmieji gyventojai – statybininkai. Pripetė išsiskyrė savo mikrorajonų išsidėstymu – jie sudarė spindulį aplink miesto centrą. Čia sėkmingai buvo panaudota šviečianti reklama, ryškūs užrašai ir dekoratyvi keramika pastatų fasaduose.

Miesto gatvės ir prospektai buvo pavadinti tradiciškais tarybinės epochos pavadinimais. Be grynai ideologinių Lenino prospekto, Tautų draugystės ir Stalingrado herojų gatvių, Pripetėje taip pat buvo Krantinės gatvė, Statybininkų ir Entuziastų prospektai. Lesios Ukrainkos gatvės pavadinimas atspindėjo Ukrainos nacionalinės kultūros pusę. Taip pat neliko nepastebėta ir pagrindinė Pripetės miesto atsiradimo priežastis – atomas, tad mieste atsirado I. Kurčiatovo gatvė.

Apžvalgos ratas

Pripetės pagrindiniai administraciniai, prekybiniai ir kultūriniai pastatai buvo sutelkti būtent miesto centre: miesto taryba, laisvalaikio, kultūros ir poilsio objektai (kino teatras „Prometėjas“, miesto kultūros ir poilsio parkas, kultūros rūmai „Energetikas“, viešbutis „Polesė“), maisto ir ūkinių prekių parduotuvės, viešbučių kompleksas. Nors Tarybų Sąjungoje yra dar 19 kultūros rūmų ir 11 kino teatrų, pastatytų pagal tą patį projektą („Energetikas“ (20-06-9/70), „Prometėjas“ (264-13-53), vis dėlto Pripetė yra statybos išskirtinumo pavyzdys ir tarybinės architektūros šedevras. 1988 m. pabaigoje mieste turėjo būti priduoti naudoti du dideli prekybos centrai, pionierių rūmai ir naujas dviejų salių kino teatras, menų rūmai „Jubiliejinis“ ir viešbutis „Spalis“, du sporto kompleksai – „Černigovas“ ir „Pripetininkas“. Taip pat Statybininkų prospekto ir Lesios Ukrainkos gatvės sankirtoje turėjo atsirasti televizijos signalų retransliatorius. Jo aukštis turėjo būti 52 metrai.

Pagrindinė Pripetės statybos principo idėja – tai vadinamasis „trikampis“ suplanavimas, sukurtas Maskvos architektų grupės. Jai vadovavo Nikolajus Ostoženko. Vėliau, po preliminaraus patvirtinimo, Kijevo architektai projektą pataisė ir tada buvo patvirtintas galutinis projektas. Tuo metu tokio suplanavimo idėja buvo unikali. Tačiau tokia pati kaip Pripetės statybų schema buvo taikoma ir keliuose kituose Tarybų Sąjungos miestuose. Kai kurie Pripetės mikrorajonai yra visiškai tokie patys, kaip kitų atominės energetikos miestų gyvenamieji kvartalai, pavyzdžiui, kaip Kurčiatovo, Semipalatinsko-21, Volgodonsko ir automobilių gamyklų miesto Toljačio.

„Trikampiam“ suplanavimui būdinga greta statyti standartinius daugiaaukščius ir dar aukštesnius namus. Išskirtinės tokios statybos ypatybės – tai vizuali erdvė ir laisvi tarpai tarp pastatų. Skirtingai nuo senųjų miestų su siauromis gatvėmis ir tankiai sustatytais namais, Pripetė, kaip ir kiti tokio tipo miestai, buvo projektuojama turint vienintelį tikslą – kad gyventi būtų patogu. Buvo numatyta miestą sukurti ne tik erdvų, bet ir gatves bei prospektus vienus su kitais išdėstyti stačiu kampu. Toks gatvių išdėstymas Pripetėje turėjo užtikrinti automobilių eismą be jokių spūsčių.

Infrastruktūra ir statistika

Atrakcionų parkas

• Gyventojai. Pripetės gyventojų skaičius iki Černobylio AE avarijos buvo 49,4 tūkst. žmonių. Vidutinis miesto gyventojų amžius buvo 26 metai.

Gyvenamasis plotas sudarė 658 700 m². Čia stovėjo 160 namų su 13 414 butais, 18 bendrabučių su 7 621 kambariu, 8 šeimyniniai ir viešbučio tipo pastatai su 1 206 kambariais.

• Švietimas. 15 vaikų darželių-lopšelių, turinčių 4 980 vietų. 5 vidurinės mokyklos, kurias galėjo lankyti 6 786 mokiniai. Viena profesinė mokykla, priimanti 600 moksleivių.

• Sveikatos apsauga. 126-a ligoninė, turinti 410 lovų, trys poliklinikos.

• Prekyba. 25 parduotuvės, užimančios 9 239 m² plotą. Maitinimo įstaigas sudarė 27 valgyklos, kavinės ir restoranai, talpinantys 5 535 lankytojus. 10 sandėlių ir sandėliavimo patalpų, užimančių 4 213 m² plotą ir talpinančių 4 430 t krovinių.

• Kultūra. 3 kultūros įstaigos: kultūros namai, 1 220 vietų kino teatras, meno mokykla, turinti 8 darbo kambarius, kuriuose gali dirbti 312 mokinių.

• Sportas. 10 sporto salių, 3 plaukimo baseinai, 10 šaudyklų, 2 stadionai.

• Poilsis ir želdiniai. 1 parkas, 35 vaikų žaidimo aikštelės, 18 136 medžiai, 249 247 krūmai, 33 582 rožių krūmai.

• Pramonė. 4 gamyklos, kurių produkcijos vertė 477 mln. rublių. Taip pat ir „Jupiterio“ gamykla, gaminusi tokio pat pavadinimo magnetofonus.

• Statyba. 6 pirminės statybos įmonės, kurių statybos darbų vertė 132,3 mln. rublių.

• Transportas. Janovo geležinkelio stotis, upių uostas (kuriame švartavosi laivai su povandeniniais sparnais „Meteoras“, „Voschodas“ ir „Raketa“) ir 3 transporto įmonės: autotransporto įmonė, statybos valdyba ir Černobylio AE autotransporto kombinatas, kurių bendras transporto priemonių kiekis – 533, 167 iš jų – autobusai.

• Ryšiai. Miesto telefono ryšius sudarė 2 926 telefono numeriai. 1 950 numerių priklausė automatinei statybos valdybos telefonų stočiai, Černobylio AE ir „Jupiterio“ gamyklai.

• Vandens tiekimas. 28 arteziniai gręžiniai, kurių paros debitas buvo 15 tūkst. m³/parą, iš jų 8 050 m³ buvo tiekiama į miestą.

• Elektros tiekimas. Per parą sunaudojama 121 tūkst. kilovatvalandžių elektros energijos. 29 tūkst. iš jų sunaudoja pramonė.

Pripetės evakuacijos pranešimas

Pranešimas apie evakuaciją (rus.)

• Problemos klausantis garso? Pagalba anglų kalba.

Dėmesio, dėmesio! Dėmesio, dėmesio! Dėmesio, dėmesio! Gerbiami draugai! Miesto liaudies tarybos deputatai praneša, kad dėl Černobylio atominės elektrinės avarijos Pripetės mieste susidarė nepalanki radiacinė spinduliuotė. Partinės ir valstybinės įstaigos, kariniai daliniai imasi būtinųjų priemonių. Norint užtikrinti visišką žmonių, o pirmiausia vaikų, saugumą, iškyla būtinybė atlikti laikinąją miesto gyventojų evakuaciją į artimiausias Kijevo apskrities gyvenvietes. Todėl šiandien, balandžio dvidešimt septintąją dieną, keturioliktą nulis nulis valandą prie kiekvieno gyvenamojo namo privažiuos milicininkų ir miesto tarybos atstovų lydimi autobusai. Rekomenduojama su savimi pasiimti dokumentus, būtiniausius daiktus, taip pat ir maisto produktų. Įmonių ir įstaigų vadovai pasilieka reikalingus darbuotojus, liksiančius užtikrinti normalų miesto įmonių funkcionavimą. Evakuojant visi gyvenamieji namai bus saugomi milicijos darbuotojų. Draugai, laikinai palikdami savo būstus, nepamirškite uždaryti langus, išjungti elektrinius ir dujinius prietaisus, užsukti vandentiekio čiaupus. Per laikinąją evakuaciją prašom išlaikyti rimtį, organizuotumą ir tvarką.

Dabartinė būklė

Šiuo metu mieste yra daug radioaktyvių dulkių, iškritusių iš sprogusio energetinio bloko, kurios susideda iš gana ilgaamžių radioaktyviųjų elementų. Dulkės susikaupusios grioviuose, daubose, įvairiuose plyšiuose. Dulkės tvirtai įsiskverbusios į dirvožemį, medžius ir pastatus. Į pietus nuo miesto driekiasi vadinamasis Raudonasis miškas, palaidotas Pripetės ir jos apylinkių dezaktyvavimo metu. Dabar ten auga naujas miškas, sugeriantis radiaciją iš dirvos.

Miestas apauga kiečiais (prieš avariją jų augo šiose apylinkėse). Veikiami aplinkos veiksnių, apleisti pastatai palaipsniui tampa avarinės būklės. Patys seniausi miesto statiniai (o taip pat visi plytiniai statiniai) yra greičiausiai. Tarp tokių pastatų yra pirmoji vidurinė mokykla, kuri apgriuvo 2005 m. ir du kartus 2013 m.

Didele problema mieste laikomi marodieriai ir vandalai, kurie miestą pradėjo niokoti devinto dešimtmečio pabaigoje. Marodieriai plėšė elektros skydus, pašto dėžutes, išplėšė metalinius vitražus ir langus (pvz., kultūros rūmų „Energetikas“, prekybos centro, „Polesės“ viešbučio ir kitus pagrindinius vitražus), iš butų išnešė baldus. Vandalai daužė langus, nupjaudami lynus numetinėjo liftus (kai kuriuos liftus ir dabar galima rasti įstrigusius tarp aukštų). Devintojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje į Pripetę važiavo likvidatoriai, kurie atlikdami dezaktyvaciją, tiesiai į sunkvežimius metė elektros prietaisus (šaldytuvus, televizorius ir kita), asmeninius daiktus (drabužiai ir pan.) ir t. t. Mažiau radioaktyvius baldus išvežė į Slavutyčių.

Dezaktyvavus kai kurie miesto pastatai ir statiniai buvo naudojami įvairių Zonos organizacijų, bet šiandien jie beveik visi apleisti. 2017 m. Pripetėje veikia tik keli objektai – specialios aprangos dezaktyvacijos įmonė, vandens nugeležinimo ir fluoravimo stotis, specialiosios technikos garažas, o prie įvažiavimo į miestą – kontrolės punktas.

Netoli Pripetės miesto kasdien pravažiuoja elektrinis traukinys iš Slavutyčiaus į Semichodus.

Skirtingai nei kitoms Černobylio zonos gyvenvietėms, Pripetei ir Černobyliui nebuvo atimtos miesto statuso teisės. Pripetė formaliai laikoma Kijevo srities pavaldumo miestu, nes savos valdžios neturi. Ateityje svarstoma Pripetę paversti miestu-muziejumi.

2017 m. balandį, grupė lenkų entuziastų, pirmą kartą per 30 m. kai kuriose Pripetės vietose įjungė senus šviestuvus.

Galerija

• 
  Kultūros rūmai „Energetikas“
• 
  Plaukimo baseinas „Lazūrinis“
• 
  Sunkvežimiai „ZIL“
• 
  Viešbutis „Polesė“
• 
  Radioaktyvią teritoriją žymintis ženklas šalia kavinės

Pripetės panorama

Miesto centras 2007 m. Kairėje – daugiaaukštis namas su TSRS herbu ir universalinė parduotuvė. Centre – kultūros rūmai „Energetikas“ ir dar vienas daugiaaukštis namas su Ukrainos TSR herbu. Dešinėje – dalis miesto parko teritorijos, kuriame matomas apžvalgos ratas. Fotografuota iš „Polesės“ viešbučio.

Taip pat skaitykite

• Černobylis
• Černobylio avarija
• Černobylio zona
• Miestas vaiduoklis

Literatūra

• Светлана Алексиевич – Чернобыльская молитва.
• Вторая часть трилогии Андрея Кременчука „Chernobyl Zone“ посвящена Припяти. – 2011 „Chernobyl Zone II“ KEHRER Heidelberg – ISBN 978-3-86828-210-8
• Родная Припять. – Минск, 1984.
• Мы – припятчане! – Минск, 1984.
• Сюжет романа Дж. Роллинса «Последний оракул» связан с Припятью. – „Эксмо“ – Москва, СПб, 2009.
• След чорнага ветру. Припять глазами детей.

Nuorodos

• Pripetės tinklalapis Archyvuota kopija 2015-10-24 iš Wayback Machine projekto. (rus.)
• Pripetės miesto istorija. Miesto panoramos iki avarijos. Radiacinio užterštumo žemėlapiai. Archyvuota kopija 2009-08-22 iš Wayback Machine projekto. Šiuolaikinės miesto būklės nuotraukos (2000–2008 m.) (rus.)

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.