Raudonoji piramidė

Raudonoji piramidė (Šiaurinė piramidė) – Senovės Egipto piramidė, pastatyta apie 2600 m. pr. m. e. faraono Sneferu (ar Snofru) valdymo metu Dahšūre.

Apie piramidę

Raudonoji piramidė buvo trečioji ir paskutinė piramidė, pastatyta faraono Sneferu ir buvo pirmoji Senovės Egipto lygiabriaunė piramidė. Tai yra trečioji pagal dydį Egipto piramidė po Cheopso ir Chefreno piramidžių Gizoje. Ji yra Dahšūro šiaurinėje pusėje už keleto kilometrų nuo Lenktosios piramidės ir kitaip dar vadinama Šiaurine piramide. Raudonąja piramide ji pavadinta dėl rusvos spalvos kalkakmenio blokų, panaudotų jos statyboms. Originaliai iš išorės ji buvo padengta baltais kalkakmenio blokais.

Raudonoji piramidė yra 220 m ilgio pagrindo kraštinės ir 104 m aukščio. Ji pastatyta su 43°21' sienų polinkio kampu, kuris yra labai artimas Lenktosios piramidės viršutinės dalies polinkio kampui. Šis kampas yra mažesnis už kitų Egipto piramidžių ir Raudonoji piramidė dėl to atrodo gana plokščia. Įėjimas į piramidę yra iš tradicinės šiaurinės pusės 28 m aukštyje ir 60 m ilgio tuneliu, 43°21' žemėjančiu kampu veda į tris patalpas. Šalia piramidės rasta faraono laidojimo šventykla. Šventykla nebuvo baigta statyti iki faraono Sneferu mirties. Už 400 m nuo piramidės rastas didelis ketvirtosios Egipto dinastijos nekropolis. Nėra tikra, kurioje piramidėje, Raudonojoje ar Lenktojoje, faraonas buvo palaidotas. Abi piramidės buvo išplėštos senovėje ir mumijų jose nerasta.

Šaltiniai

Farid Atiya. Ancient Egypt. American Univ in Cairo Press, 2006, p. 128−129