Ieškoma būdų, kaip reguliuoti kormoranų ir probleminių vilkų gausą. Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų pakeitimus, kuriais keičiama kormoranų gausos reguliavimo tvarka bei leidimų paimti iš gamtos didelę žalą darančius ar pavojų keliančius vilkus ne medžioklės sezono metu išdavimo tvarka. Ir šiuo metu gali būti išduodamas leidimas paimti iš gamtos didelę žalą darantį vilką, tačiau labai dažnai sumedžiojamas ne konkretus žalą ūkiniams gyvūnams padaręs vilkas. Tokia situacija susiklosto, nes medžiotojai neturi galimybių ištisomis dienomis budėti prie papjauto gyvulio ir laukti atsėlinančio vilko. Siūlomais teisės aktų pakeitimais šiai užduočiai atlikti siekiama leisti pasitelkti vilkų biologijos ir medžioklės ekspertus. Vilkų ūkiniams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais išlieka gana didelė. Per 2024 m. 8 mėnesius atlyginant vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą išmokėta 131 000 eurų. Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo projekte taip pat siūloma numatyti kormoranų paėmimo iš gamtos metinių kvotų apskaičiavimo būdą. Naujas siūlomas skaičiavimo būdas leistų greičiau priimti sprendimus dėl leidimų išdavimo, sumažintų ginčų dėl leidimų galiojimo laikotarpio, kartu įvestų perinčių paukščių apsaugos elementus reguliuojant kormoranų gausą prie jų kolonijų. Kasmet apie 15 žuvininkystės ūkių kreipiasi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimų kormoranams paimti iš gamtos išdavimo. Per pastaruosius metus letaliu būdu (medžiojant) paimtų iš gamtos kormoranų skaičius, akvakultūros ūkių duomenimis, didėjo. 2021 m. paimti 3372 paukščiai, 2022 m. – 4719, 2023 m. – 6107.
