Aplinkos apsaugos agentūra

Pagal Aplinkos apsaugos agentūros 2024 metais priimtas atrankos išvadas, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas ir priimtus sprendimus, kad planuojama ūkinė veikla atitinka aplinkos apsaugos ir kitų teisės aktų reikalavimus, sausumoje galėtų būti statomos 359 vėjo jėgainės, kurių bendra galia sudarytų iki 2704,1 MW. Palyginimui - 2023 metais pagal šiuos kriterijus galėjo būti statomos 417 vėjo elektrinių, kurių bendra galia sudarytų iki 3127,5 MW. Daugiausiai vėjo jėgainių 2024 metais buvo suplanuota Biržų rajono (95) ir Pasvalio rajono (67) savivaldybėse. Statyti vėjo jėgainių suplanuota ir kitose savivaldybėse: Rietavo - 54, Panevėžio rajono – 30, Radviliškio rajono – 26, Jurbarko rajono – 22, Kėdainių rajono – 21, Pagėgių – 20, Raseinių rajono – 18, Zarasų rajono ir Kelmės rajono savivaldybėse – po 3.

Po smarkios audros Baltijos jūroje sausio 3-4 dienomis Aplinkos tyrimų departamento Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistai fiksavo krantų ardą Melnragės, Girulių, Nemirsetos bei Palangos rekreacinėse zonose. Melnragės rekreacinėje zonoje fiksuotas ištisinis apsauginio pajūrio kopagūbrio  šlaito nuardymas apie 170 m ilgio ruože. Nuardyto šlaito aukštis siekė iki 2,1 metrų. Girulių rekreacinėje zonoje fiksuota minimali krantų arda. Tuo tarpu Nemirsetoje fiksuotas ištisinis apsauginio pajūrio kopagūbrio šlaito nuardymas 135 m ilgio ruože, o nuardyto šlaito aukštis siekė  iki 1,9 metrų. Palangos paplūdimio dalyje, kurioje buvo atliktas stebėjimas, nuardyto šlaito aukštis siekia iki 1,3 m, apsauginio pajūrio kopagūbrio   šlaito nuardymas – 400 m ilgio ruože. Pagrindinės priežastys įtakojusios krantų ardą: -Sausio 3-4 d. vyravę stiprūs vėjai, (greičio gūsiai siekė net iki 35 m/s); -pastovus Baltijos jūros pernešamo priekrantės smėlio trūkumas.

🌍 Pradedame projektą „Informavimas apie aplinkos taršos prevenciją ir kontrolę“ Mūsų tikslas – ne tik kalbėti apie aplinkosaugą, bet ir skatinti realius pokyčius. Žinios, veiksmų planai ir bendros pastangos – geriausi įrankiai, padedantys kurti švaresnę, saugesnę ir tvaresnę aplinką. Projekto veikla: 🔹 Straipsniai, informaciniai leidiniai ir vaizdo istorijos apie tai, kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti saugodamas aplinką. 🔹 Nuotoliniai seminarai verslui, skatinant atsakingus sprendimus kasdienėje veikloje. 🔹 Edukaciniai projektai mokykloms – juk ateitis prasideda nuo jauniausiųjų. 🔹 Tarptautinė konferencija, kurioje su ekspertais aptarsime aplinkosaugos iššūkius ir sprendimus. Rezultatas? Svarbu ne tik žinoti, bet ir veikti – kiekvienas mūsų pasirinkimas daro poveikį aplinkai. Verslas ir visuomenė kartu gali priimti atsakingus sprendimus, vedančius į tvaresnę ateitį. Šis projektas – apie bendras pastangas, vedančius į didelius pokyčius. Prisidėkime kartu! Projekto vykdytojas – Aplinkos projektų valdymo agentūra Projekto partneriai: Aplinkos apsaugos agentūra, Aplinkos apsaugos departamentas ir Lietuvos geologijos tarnyba. #Aplinkosauga #ŠvariAplinka #TvariAteitis #AplinkosApsaugosAgentūra #AplinkosApsaugosDepartamentas #AplinkosProjektųValdymoAgentūra #LietuvosGeologijosTarnyba #BendraiFinansuojaEuroposSąjunga  

Aplinkos būklės analitikos centro specialistai parengė naują interaktyvią švieslentę, kurioje pateikiami duomenys apie kelių transporto sektoriaus poveikį oro taršai. Švieslentėje surinkti duomenys apie skirtingus į aplinką išmetamus oro teršalus, tokius kaip amoniakas (NH3), azoto oksidai (NOx), kietosios dalelės KD2,5, nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (NMLOJ), sieros dioksidas (SO2). Teršalų kiekiai yra įvertinti pagal kelių transporto ir ne kelių transporto pasektorius – nuo lengvųjų automobilių, sunkvežimių ir autobusų transporto iki automobilių padangų dėvėjimosi, geležinkelių ir mechanizmų, naudojamų žemės ūkyje, pramonėje ir pan. Tarp vertinimo kriterijų – teršalų išmetamų kelių transporto sektoriuje dalis palyginus su nacionaliniu kiekiu, teršalų išmetimai pagal transporto priemonių pasektorius. Taip pat pateikiama teršalų kiekio pokyčio dinamika nuo 2005 metų pagal transporto pasektorius, kokius skirtingo sudeginto kuro kiekius išskiria kelių transporto sektorius. Ši švieslentė papildė jau parengtas švieslentes apie nacionalinus  į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekius bei jų kiekius energijos gamybos sektoriuje. „Transporto sektorius – vienas didžiausių oro taršos sukėlėjų, o šioje švieslentėje patalpinti duomenys padeda aiškiau ir patogiau analizuoti, kiek teršalų į aplinkos orą patenka iš skirtingų transporto sektorių, kiek ir kokio kuro sudeginama šiame sektoriuje, kiti svarbūs duomenys, kurie padės įvertinti oro taršos tendencijas, galimas aplinkosaugines rizikas“, – sako Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė. Duomenys švieslentėse planuojama reguliariai atnaujinti ir papildyti naujausiais duomenimis. Susipažinti su švieslente galima čia - https://shorturl.at/zImtq

Šiandien Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistai Donata Bagočius ir Arvydas Marcinkevičius dalyvauja ekspedicijos #SaveTheBalticSea baigiamajame renginyje, DIRBTUVIŲ IR ŽINIŲ ERDVĖJE jie pasakoja apie Agentūrą, kaip atliekami Baltijos jūros, kitų vandens telkinių tyrimai. Įvairūs prietaisai, nuo povandeninio roboto iki drono, vaikus traukė kaip magnetas.

Ieškoma būdų, kaip reguliuoti kormoranų ir probleminių vilkų gausą. Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų pakeitimus, kuriais keičiama kormoranų gausos reguliavimo tvarka bei leidimų paimti iš gamtos didelę žalą darančius ar pavojų keliančius vilkus ne medžioklės sezono metu išdavimo tvarka. Ir šiuo metu gali būti išduodamas leidimas paimti iš gamtos didelę žalą darantį vilką, tačiau labai dažnai sumedžiojamas ne konkretus žalą ūkiniams gyvūnams padaręs vilkas. Tokia situacija susiklosto, nes medžiotojai neturi galimybių ištisomis dienomis budėti prie papjauto gyvulio ir laukti atsėlinančio vilko. Siūlomais teisės aktų pakeitimais šiai užduočiai atlikti siekiama leisti pasitelkti vilkų biologijos ir medžioklės ekspertus. Vilkų ūkiniams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais išlieka gana didelė. Per 2024 m. 8 mėnesius atlyginant vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą išmokėta 131 000 eurų. Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo projekte taip pat siūloma numatyti kormoranų paėmimo iš gamtos metinių kvotų apskaičiavimo būdą. Naujas siūlomas skaičiavimo būdas leistų greičiau priimti sprendimus dėl leidimų išdavimo, sumažintų ginčų dėl leidimų galiojimo laikotarpio, kartu įvestų perinčių paukščių apsaugos elementus reguliuojant kormoranų gausą prie jų kolonijų. Kasmet apie 15 žuvininkystės ūkių kreipiasi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimų kormoranams paimti iš gamtos išdavimo. Per pastaruosius metus letaliu būdu (medžiojant) paimtų iš gamtos kormoranų skaičius, akvakultūros ūkių duomenimis, didėjo. 2021 m. paimti 3372 paukščiai, 2022 m. – 4719, 2023 m. – 6107. 

„EU Ecolabel“ - oficialus ir savanoriškas Europos Sąjungos (ES) ekologinis prekių ir paslaugų ženklas, kuriuo pažymėti produktai ir paslaugos atitinka griežtus aplinkosaugos reikalavimus. 1992 metais įkurtas ženklas pripažįstamas ne tik Europos šalyse, bet ir visame pasaulyje. 2024 metų rugsėjo mėn. duomenimis ES ekologiniu ženklu pažymėti 98 977 ES rinkoje parduodami produktai ir paslaugos, kuriems suteiktos 2 983 licencijos. Tyrimai rodo, kad vartotojai mieliau renkasi ES ekologiniu ženklu pažymėtus produktus ir paslaugas. Jiems taikomi griežti ekologiniai kriterijai, kurie garantuoja aukštą kokybę ir mažesnį poveikį aplinkai, atsižvelgiama į visą produkto gyvavimo ciklą bei taikomi griežti apribojimai cheminėms medžiagoms produktų sudėtyje. Kiekviena ES valstybė narė paskiria nepriklausomą kompetentingą instituciją, atsakingą už ES ekologinio ženklo reglamentavime numatytų užduočių vykdymą. Lietuvoje šia kompetentinga institucija yra paskirta Aplinkos apsaugos agentūra, į kurią dėl produktų sertifikavimo ES ekologiniu ženklu gali kreiptis gamintojai ir paslaugų teikėjai.   Aplinkos apsaugos agentūros specialistai yra parengę išsamią informaciją apie prekių ir paslaugų ženklinimą „EU Ecolabel“, su kuria galima susipažinti - https://shorturl.at/fhmwu #Ecolabel

2025 m. sausio 1 d. visi pranešimai, teikiami apsinuodijimų centrams apie pavojingus mišinius, pateikiamus į ES rinką, turės būti pateikti suderintu informacijos teikimo formatu, o ant šių mišinių etikečių, pakuočių nurodytas UFI kodas. Aplinkos apsaugos agentūros Cheminių medžiagų skyrius lapkričio 27 d., trečiadienį, nuo 9 val. rengia nuotolinį seminarą importuotojams, taip pat mišinių ruošėjams, perpilstytojams, perpakuotojams, teikiantiems ES rinkai mišinius, kurie klasifikuojami kaip pavojingi dėl jų poveikio sveikatai arba fizinio poveikio, kuriems taikoma prievolė ant mišinių etikečių, pakuočių nurodyti UFI kodą. Bus pristatomi reikalavimai, IT priemonės, kurios padės rengti ir teikti informaciją apie pavojingus mišinius, UFI kodo sukūrimas bei panaudojimas. Daugiau informacijos apie seminarą – https://shorturl.at/7pj2n

Aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos licencijavimo skyriaus specialistai parengė atmintinę, kurioje pateikiama esminė informacija ir kokie reikalavimai taikomi norint gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Atmintinę galima peržiūrėti 👉 https://shorturl.at/8HDLs

Teismas paliko nepakeistą Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą neleisti UAB „Minijos nafta“ išgauti naftos Kintuose. Regionų administracinis teismas pripažino, kad UAB „Minijos nafta“ naftos gavyba Kintuose neleista teisėtai ir pagrįstai, nes neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai. Aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprendimą, kad pagal parengtą ataskaitą planuojama ūkinė veikla – UAB „Minijos nafta” naftos gavyba Kintuose – neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, sukelti reikšmingų neigiamų padarinių dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, vandeniui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, taip pat ir Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai, taip pat gali būti pažeidžiama dėl ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų, todėl neleistina pasirinktoje vietoje. Sprendimas priimtas atsižvelgus į visuomenės aktyvų dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese, įvertinus pastabas ir PAV ataskaitoje pateiktos informacijos visumą apie galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai. Šis teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas.