Aplinkos apsaugos agentūra

🌍 Pradedame projektą „Informavimas apie aplinkos taršos prevenciją ir kontrolę“ Mūsų tikslas – ne tik kalbėti apie aplinkosaugą, bet ir skatinti realius pokyčius. Žinios, veiksmų planai ir bendros pastangos – geriausi įrankiai, padedantys kurti švaresnę, saugesnę ir tvaresnę aplinką. Projekto veikla: 🔹 Straipsniai, informaciniai leidiniai ir vaizdo istorijos apie tai, kaip kiekvienas iš mūsų gali prisidėti saugodamas aplinką. 🔹 Nuotoliniai seminarai verslui, skatinant atsakingus sprendimus kasdienėje veikloje. 🔹 Edukaciniai projektai mokykloms – juk ateitis prasideda nuo jauniausiųjų. 🔹 Tarptautinė konferencija, kurioje su ekspertais aptarsime aplinkosaugos iššūkius ir sprendimus. Rezultatas? Svarbu ne tik žinoti, bet ir veikti – kiekvienas mūsų pasirinkimas daro poveikį aplinkai. Verslas ir visuomenė kartu gali priimti atsakingus sprendimus, vedančius į tvaresnę ateitį. Šis projektas – apie bendras pastangas, vedančius į didelius pokyčius. Prisidėkime kartu! Projekto vykdytojas – Aplinkos projektų valdymo agentūra Projekto partneriai: Aplinkos apsaugos agentūra, Aplinkos apsaugos departamentas ir Lietuvos geologijos tarnyba. #Aplinkosauga #ŠvariAplinka #TvariAteitis #AplinkosApsaugosAgentūra #AplinkosApsaugosDepartamentas #AplinkosProjektųValdymoAgentūra #LietuvosGeologijosTarnyba #BendraiFinansuojaEuroposSąjunga  

Aplinkos būklės analitikos centro specialistai parengė naują interaktyvią švieslentę, kurioje pateikiami duomenys apie kelių transporto sektoriaus poveikį oro taršai. Švieslentėje surinkti duomenys apie skirtingus į aplinką išmetamus oro teršalus, tokius kaip amoniakas (NH3), azoto oksidai (NOx), kietosios dalelės KD2,5, nemetaniniai lakieji organiniai junginiai (NMLOJ), sieros dioksidas (SO2). Teršalų kiekiai yra įvertinti pagal kelių transporto ir ne kelių transporto pasektorius – nuo lengvųjų automobilių, sunkvežimių ir autobusų transporto iki automobilių padangų dėvėjimosi, geležinkelių ir mechanizmų, naudojamų žemės ūkyje, pramonėje ir pan. Tarp vertinimo kriterijų – teršalų išmetamų kelių transporto sektoriuje dalis palyginus su nacionaliniu kiekiu, teršalų išmetimai pagal transporto priemonių pasektorius. Taip pat pateikiama teršalų kiekio pokyčio dinamika nuo 2005 metų pagal transporto pasektorius, kokius skirtingo sudeginto kuro kiekius išskiria kelių transporto sektorius. Ši švieslentė papildė jau parengtas švieslentes apie nacionalinus  į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekius bei jų kiekius energijos gamybos sektoriuje. „Transporto sektorius – vienas didžiausių oro taršos sukėlėjų, o šioje švieslentėje patalpinti duomenys padeda aiškiau ir patogiau analizuoti, kiek teršalų į aplinkos orą patenka iš skirtingų transporto sektorių, kiek ir kokio kuro sudeginama šiame sektoriuje, kiti svarbūs duomenys, kurie padės įvertinti oro taršos tendencijas, galimas aplinkosaugines rizikas“, – sako Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė. Duomenys švieslentėse planuojama reguliariai atnaujinti ir papildyti naujausiais duomenimis. Susipažinti su švieslente galima čia - https://shorturl.at/zImtq

Šiandien Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistai Donata Bagočius ir Arvydas Marcinkevičius dalyvauja ekspedicijos #SaveTheBalticSea baigiamajame renginyje, DIRBTUVIŲ IR ŽINIŲ ERDVĖJE jie pasakoja apie Agentūrą, kaip atliekami Baltijos jūros, kitų vandens telkinių tyrimai. Įvairūs prietaisai, nuo povandeninio roboto iki drono, vaikus traukė kaip magnetas.

Ieškoma būdų, kaip reguliuoti kormoranų ir probleminių vilkų gausą. Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų pakeitimus, kuriais keičiama kormoranų gausos reguliavimo tvarka bei leidimų paimti iš gamtos didelę žalą darančius ar pavojų keliančius vilkus ne medžioklės sezono metu išdavimo tvarka. Ir šiuo metu gali būti išduodamas leidimas paimti iš gamtos didelę žalą darantį vilką, tačiau labai dažnai sumedžiojamas ne konkretus žalą ūkiniams gyvūnams padaręs vilkas. Tokia situacija susiklosto, nes medžiotojai neturi galimybių ištisomis dienomis budėti prie papjauto gyvulio ir laukti atsėlinančio vilko. Siūlomais teisės aktų pakeitimais šiai užduočiai atlikti siekiama leisti pasitelkti vilkų biologijos ir medžioklės ekspertus. Vilkų ūkiniams gyvūnams daroma žala pastaraisiais metais išlieka gana didelė. Per 2024 m. 8 mėnesius atlyginant vilkų ūkiniams gyvūnams padarytą žalą išmokėta 131 000 eurų. Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo projekte taip pat siūloma numatyti kormoranų paėmimo iš gamtos metinių kvotų apskaičiavimo būdą. Naujas siūlomas skaičiavimo būdas leistų greičiau priimti sprendimus dėl leidimų išdavimo, sumažintų ginčų dėl leidimų galiojimo laikotarpio, kartu įvestų perinčių paukščių apsaugos elementus reguliuojant kormoranų gausą prie jų kolonijų. Kasmet apie 15 žuvininkystės ūkių kreipiasi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl leidimų kormoranams paimti iš gamtos išdavimo. Per pastaruosius metus letaliu būdu (medžiojant) paimtų iš gamtos kormoranų skaičius, akvakultūros ūkių duomenimis, didėjo. 2021 m. paimti 3372 paukščiai, 2022 m. – 4719, 2023 m. – 6107. 

„EU Ecolabel“ - oficialus ir savanoriškas Europos Sąjungos (ES) ekologinis prekių ir paslaugų ženklas, kuriuo pažymėti produktai ir paslaugos atitinka griežtus aplinkosaugos reikalavimus. 1992 metais įkurtas ženklas pripažįstamas ne tik Europos šalyse, bet ir visame pasaulyje. 2024 metų rugsėjo mėn. duomenimis ES ekologiniu ženklu pažymėti 98 977 ES rinkoje parduodami produktai ir paslaugos, kuriems suteiktos 2 983 licencijos. Tyrimai rodo, kad vartotojai mieliau renkasi ES ekologiniu ženklu pažymėtus produktus ir paslaugas. Jiems taikomi griežti ekologiniai kriterijai, kurie garantuoja aukštą kokybę ir mažesnį poveikį aplinkai, atsižvelgiama į visą produkto gyvavimo ciklą bei taikomi griežti apribojimai cheminėms medžiagoms produktų sudėtyje. Kiekviena ES valstybė narė paskiria nepriklausomą kompetentingą instituciją, atsakingą už ES ekologinio ženklo reglamentavime numatytų užduočių vykdymą. Lietuvoje šia kompetentinga institucija yra paskirta Aplinkos apsaugos agentūra, į kurią dėl produktų sertifikavimo ES ekologiniu ženklu gali kreiptis gamintojai ir paslaugų teikėjai.   Aplinkos apsaugos agentūros specialistai yra parengę išsamią informaciją apie prekių ir paslaugų ženklinimą „EU Ecolabel“, su kuria galima susipažinti - https://shorturl.at/fhmwu #Ecolabel

2025 m. sausio 1 d. visi pranešimai, teikiami apsinuodijimų centrams apie pavojingus mišinius, pateikiamus į ES rinką, turės būti pateikti suderintu informacijos teikimo formatu, o ant šių mišinių etikečių, pakuočių nurodytas UFI kodas. Aplinkos apsaugos agentūros Cheminių medžiagų skyrius lapkričio 27 d., trečiadienį, nuo 9 val. rengia nuotolinį seminarą importuotojams, taip pat mišinių ruošėjams, perpilstytojams, perpakuotojams, teikiantiems ES rinkai mišinius, kurie klasifikuojami kaip pavojingi dėl jų poveikio sveikatai arba fizinio poveikio, kuriems taikoma prievolė ant mišinių etikečių, pakuočių nurodyti UFI kodą. Bus pristatomi reikalavimai, IT priemonės, kurios padės rengti ir teikti informaciją apie pavojingus mišinius, UFI kodo sukūrimas bei panaudojimas. Daugiau informacijos apie seminarą – https://shorturl.at/7pj2n

Aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos licencijavimo skyriaus specialistai parengė atmintinę, kurioje pateikiama esminė informacija ir kokie reikalavimai taikomi norint gauti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Atmintinę galima peržiūrėti 👉 https://shorturl.at/8HDLs

Teismas paliko nepakeistą Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą neleisti UAB „Minijos nafta“ išgauti naftos Kintuose. Regionų administracinis teismas pripažino, kad UAB „Minijos nafta“ naftos gavyba Kintuose neleista teisėtai ir pagrįstai, nes neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai. Aplinkos apsaugos agentūra priėmė sprendimą, kad pagal parengtą ataskaitą planuojama ūkinė veikla – UAB „Minijos nafta” naftos gavyba Kintuose – neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, sukelti reikšmingų neigiamų padarinių dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, vandeniui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, taip pat ir Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai, taip pat gali būti pažeidžiama dėl ekstremaliųjų įvykių ir (ar) galimų ekstremaliųjų situacijų, todėl neleistina pasirinktoje vietoje. Sprendimas priimtas atsižvelgus į visuomenės aktyvų dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese, įvertinus pastabas ir PAV ataskaitoje pateiktos informacijos visumą apie galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai. Šis teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas.

Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį nuo 2025 m. sausio 1 d. žvejybos plotų aukcionai bus organizuojami elektroninėje erdvėje. Iki šiol tokie aukcionai vyko gyvai, asmenims reikėjo atvykti į aukciono rengimo vietą. Nuo kitų metų pradžios šie aukcionai vyks naudojant informacinių technologijų priemones elektroninių varžytynių ir aukcionų portale www.evarzytynes.lt ir www.eaukcionai.lt Tokia nauja tvarka suteiks daugiau viešumo ir sudarys galimybę paprasčiau dalyvauti aukcionuose. Aukcionus organizuos valstybinių vandens telkinių valdytojai, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, o dėl miestuose ir miesteliuose esančių vandens telkinių – savivaldybės. Pasibaigus aukcionui ir vandens telkinio valdytojui priėmus sprendimą suteikti teisę asmeniui naudoti žvejybos plotą, jis per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS) kreipiasi į Aplinkos apsaugos agentūrą, kuri išduoda leidimą naudoti žvejybos plotą. Žvejybos ploto naudotojas įgyja teisę 10 metų organizuoti mėgėjų žvejybą konkrečiame vandens telkinyje ir rinkti įmokas už mėgėjų žvejybos leidimus, taip pat prisiima tam tikras pareigas: įžuvinti vandens telkinį, organizuoti jo žuvų išteklių tyrimus, išduoti mėgėjų žvejybos leidimus, įrengti vandens telkinio pakrantėje informacinius ženklus.

Europos cheminių medžiagų agentūra (ECHA) Kandidatinį labai didelį susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų autorizacijos sąrašą papildė nauja chemine medžiaga - trifenilo fosfatu. Ši naujai įtraukta cheminė medžiaga pasižymi endokrininę sistemą ardančiomis savybėmis ir yra naudojama kaip antipirenas ir plastifikatorius polimerinėse kompozicijose, klijuose ir sandarikliuose. Papildytame Kandidatiniame sąraše šiuo metu iš viso yra 242 įrašai. Cheminės medžiagos, kurios yra įtraukiamos į šį sąrašą, yra pavojingos žmonių sveikatai ir aplinkai. Įmonės yra atsakingos už šių cheminių medžiagų keliamos rizikos valdymą ir informacijos apie saugų jų naudojimą pateikimą klientams ir vartotojams. Jei gaminyje į Kandidatinį sąrašą įtrauktos cheminės medžiagos koncentracija viršija 0,1 % gaminio masės, gaminio tiekėjai turi pateikti gaminio gavėjams ir vartotojams pakankamai savo turimos informacijos (bent tos cheminės medžiagos pavadinimą), kad gaminį būtų galima naudoti saugiai. Vartotojai taip pat turi teisę paklausti gaminio tiekėjų, ar jų perkami produktai turi medžiagų iš Kandidatinio sąrašo. Gaminio tiekėjas vartotojams turi pateikti šią informaciją nemokamai per 45 dienas nuo prašymo gavimo dienos. Užklausą gaminio tiekėjui galima siųsti naudojant programėlę „Scan4Chem“. Pagal ES ekologinio ženklo reglamentą gaminiams, kuriuose yra labai didelį susirūpinimą keliančių medžiagų, negali būti suteiktas ekologinis ženklas.