Siena (miestas) – Vikipedija

Siena it. Siena

Siena iš viršaus

Siena 43°20′0″ š. pl. 11°20′0″ r. ilg. / 43.33333°š. pl. 11.33333°r. ilg. / 43.33333; 11.33333 (Siena (miestas))

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Italija
Regionas	Toskana
Provincija	Sienos provincija

Meras	Maurizio Cenni (nuo 2005 m. gegužės 13 d.)

Gyventojų (2008-04-30)	54 066
Plotas	118 km²
Tankumas (2008-04-30)	458 žm./km²

Tinklalapis	[1]
Vikiteka	Siena

Kirčiavimas	Sienà

UNESCO	(angl.) (pranc.): 717

Šis straipsnis – apie Italijos miestą. Apie senovinį Egipto miestą, žiūrėkite Asuanas

Siena – miestas ir komuna Italijoje, Toskanos regione.^[1] Pro miestą nutiesta Romą ir Florenciją jungianti automagistralė. Išplėtota maisto, tekstilės, biotechnologijų, farmacijos pramonė, mašinų gamyba. Veikia 1240 m. įkurtas Sienos universitetas.

Miestas dėl savo unikalios senoviškos architektūros 1995 m. įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laikoma, kad Sieną įkūrė etruskų sainos gentis. Antikoje dabartinio miesto vietoje buvo Saina Julija miestelis. Viduramžiais pro jį langobardai nutiesė vieną svarbiausių iš Apeninų kalnų pusės link Romos vedantį Francigenos kelią. Nuo XII a. mieste veikė Sienos respublikos komuna. Tuo metu buvo svarbus Toskanos centras, varžęsis su Florencija. XIII a. suklestėjo – buvo įkurtas universitetas, jame gyveno turtingiausi Europos pirkliai ir bankininkai. XIV a. išaugus popiežių įtakai, miestas nukentėjo nuo karų ir bado, dauguma gyventojų tapo popiežių šalininkais. 1555 m. miestą užėmė Ispanijos kariuomenė. Ispanijos karalius Pilypas II Habsburgas Sieną pardavė Toskanos didžiajai kunigaikštystei. 1860 m. Siena prijungta prie Italijos karalystės.

Sportas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Populiariausias Sienos sportas yra žirgų lenktynės. Jos visada vyksta Del Campo aikštėje. Mieste žaidžia AC Siena futbolo klubas, vienas stipriausių Italijos krepšinio klubų Sienos „Montepaschi“.

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Siena. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 595-596 psl.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

[2]
[3] Archyvuota kopija 2009-01-12 iš Wayback Machine projekto.
[4] Archyvuota kopija 2010-12-21 iš Wayback Machine projekto.

Nuotraukos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sienos katedra
Sena gatvelė Sienoje
Del Campo aikštė

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Italijoje

Pjemontas ir Ligūrija	Porto Venerė, Činkve Terė ir salos (Palmarija, Tinas ir Tinetas) (1997) · Karališkosios Savojos dinastijos rezidencijos (1997) · Pjemonto ir Lombardijos Sakri Monti (2003) · Genuja: Le Strade Nuove ir Roli rūmų sistema (2006) · Pjemonto vynuogynų kraštovaizdis: Langė-Roeroas ir Montferatas (2014)	Italijos vėliava

Lombardija	Valkamonikos uolų piešiniai (1979) · Santa Marija dele Gracijės bažnyčia ir dominikonų konventas su Da Vinčio „Paskutine Vakariene“ (1980) · Krespi d'Ada (1995) · San Džordžijo kalnas (2003, kartu su Šveicarija) · Retijos geležinkelis Albulos ir Berninos kraštovaizdžiuose (2008, kartu su Šveicarija) · Mantuja ir Sabjoneta (2008) · Langobardų vietovės Italijoje 568–774 m. Jų galios vietovės (2011) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Bergamas) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija)

Šiaurės Rytų Italija	Venecija ir jos lagūna (1987) · Vičencos miestas ir Paladijo Veneto vilos (1994) · Padujos botanikos sodas (1997) · Akvilėjos archeologinė vietovė ir bazilika (1998) · Veronos miestas (2000) · Dolomitinės Alpės (2009) · Venecijos gynybiniai statiniai XV-XVII a.: Stato da Tera-vakarų Stato da Mar (Pesčiera del Garda ir Palmanova) (2017, kartu su Kroatija ir Juodkalnija) · Proseko kalvos: Koneljanas ir Valdobjadenė (2019) · Padujos XIV a. freskos (2021) · Šiaurės Apeninų karstai ir urvai (2023)

Emilija-Romanija ir Toskana	Florencijos istorinis centras (1982) · Piazza del Duomo Pizoje (1987) · San Džiminjano istorinis centras (1990) · Renesanso miestas Ferara ir Po delta (1995) · Sienos istorinis centras (1995) · Ravenos ankstyvosios krikščionybės paminklai (1996) · Pjencos miesto istorinis centras (1996) · Katedra, varpinė ir didžioji aikštė Modenoje (1997) · Val d'Orča (2004) · Toskanos Medičių vilos ir sodai (2013) · Didieji Europos SPA miestai (Montecatini Terme) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis) · Bolonijos portikai) (2021)

Lacijus, Umbrija ir Markė	Romos istorinis centras, Šventojo Sosto valdos ir San Paolo Fuori le Mura (1980, kartu su Vatikanas) · Pobleto vienuolynas (1991) · Urbino istorinis centras (1998) · Adriano vila Tivolyje (1999) · Asyžius, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bazilika ir kitos pranciškonų vietovės (2000) · Vila d'Estė Tivolyje (2001) · Červeterės ir Tarkvinijos etruskų nekropoliai (2004)

Pietų Italija	Materos urvai ir urvų bažnyčios (1993) · Neapolio istorinis centras (1995) · Kastel del Montė (1996) · Alberobelo truliai (1996) · XVIII a. Kazertos karališkieji rūmai su parku, Vanvitelio akvedukas ir San Leučijo kompleksas (1997) · Pompėjos, Herkulaniumo ir Tore Anunciatos archeologinės sritys (1997) · Amalfio krantas (1997) · Čilento ir Valo di Diano nacionalinis parkas su Pesto ir Velijos archeologinėmis vietomis bei Čertosa di Padula (1998) · Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2017, kartu su 19 kitų valstybių) · Via Appia. Regina Viarum (2024)

Sicilija ir Sardinija	Su Nuraksi di Baruminis (1997) · Agridžento archeologinė vietovė (1997) · Kazalės romėnų vila (1997) · Lipario salos (2000) · Val di Noto vėlyvojo baroko miestai (2002) · Sirakūzai ir uolingasis Pantalikos nekropolis (2005) · Etna (2013) · Arabų-normandų Palermas ir Čefalu bei Monrealės katedros (2015)

Nematerialaus paveldo objektai