Apie bendrą žemės ūkio politiką glaustai

Bendros žemės ūkio politikos tikslai

1962 m. pradėta įgyvendinti ES bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) – tai žemės ūkio sektoriaus ir visuomenės, Europos ir jos ūkininkų partnerystė. Ja siekiama:

• remti ūkininkus, didinti žemės ūkio našumą ir taip užtikrinti nuolatinį aprūpinimą maistu prieinamomis kainomis,
• užtikrinti tinkamą Europos Sąjungos ūkininkų gyvenimo lygį,
• padėti kovoti su klimato kaita ir tausiai valdyti gamtos išteklius,
• išsaugoti ES kaimo vietoves ir kraštovaizdį,
• išsaugoti kaimo ekonomiką skatinant darbo vietų kūrimą žemės ūkio, žemės ūkio ir maisto pramonės ir susijusiuose sektoriuose.

BŽŪP bendra visoms ES šalims. Ji valdoma ir finansuojama europiniu lygmeniu ES biudžeto lėšomis.

2023–2027 m. BŽŪP

Siekiant sustiprinti Europos žemės ūkio vaidmenį ateityje, BŽŪP bėgant metams buvo derinama prie kintančių ekonominių sąlygų ir piliečių reikalavimų bei poreikių.

2023–2027 m. BŽŪP įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. Parama ūkininkams ir kaimo suinteresuotiesiems subjektams 27 ES šalyse grindžiama 2023–2027 m. BŽŪP teisine sistema ir Komisijos patvirtintuose BŽŪP strateginiuose planuose išsamiai aprašytais sprendimais. Patvirtintais planais siekiama svariai prisidėti prie Europos žaliojo kurso, strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ ir Biologinės įvairovės strategijos užmojų.

BŽŪP praktikoje

Ūkininkavimas skiriasi nuo daugumos kitų rūšių verslo veiklos dėl šių priežasčių:

• nepaisant maisto gamybos svarbos, ūkininkų pajamos, palyginti su ne žemės ūkio pajamomis, yra maždaug 40 proc. mažesnės;
• žemės ūkis labiau priklauso nuo oro sąlygų ir klimato nei daugelis kitų sektorių;
• nuo tada, kai padidėja kokių nors produktų paklausa, iki tada, kai ūkininkai gali tais produktais vartotojus aprūpinti, neišvengiamai praeina laiko, nes užauginti daugiau kviečių arba pasirūpinti, kad būtų primelžiama daugiau pieno, neišvengiamai užtrunka.

Ūkininkai turi dirbti ekonomiškai efektyviai, tačiau kartu jų veikla turėtų būti tvari, ją vykdant turėtų būti tausojama aplinka, saugomas dirvožemis ir biologinė įvairovė.

Atsižvelgiant į verslo netikrumą ir ūkininkavimo poveikį aplinkai pateisinama tai, kad svarbų vaidmenį šioje srityje atlieka viešasis sektorius. Vykdant BŽŪP taikomos šios priemonės:

• pajamų rėmimas tiesioginėmis išmokomis, kuriuo užtikrinamas pajamų stabilumas ir atlyginama ūkininkams už aplinką tausojantį ūkininkavimą ir viešąsias paslaugas, už kurias rinkoje paprastai nėra mokama, pvz., už rūpinimąsi kaimu;
• rinkos priemonės, naudojamos susiklosčius sudėtingai padėčiai, pavyzdžiui, staiga sumažėjus paklausai dėl kilusio nerimo dėl sveikatos, sumažėjus kainoms dėl laikinos perteklinės pasiūlos rinkoje;
• kaimo plėtros priemonės bei nacionalinės ir regioninės programos, skirtos specifiniams kaimo vietovių poreikiams tenkinti ir uždaviniams spręsti.

BŽŪP finansavimas

Paramos ES ūkininkams dalis visame ES biudžete atspindi įvairią su nuolatinės prieigos prie kokybiškų maisto produktų užtikrinimu susijusią veiklą, be kita ko, ūkininkų pajamų rėmimą, kovą su klimato kaita ir gyvybingų kaimo bendruomenių išlaikymą.

ES biudžeto lėšų BŽŪP skiriama iš dviejų fondų:

• Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF), iš kurio mokama tiesioginė parama ir finansuojamos rinkos priemonės,
• Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kurio lėšomis finansuojama kaimo plėtra.

Mokėjimus nacionaliniu lygmeniu tvarko kiekviena ES valstybė. Informaciją apie BŽŪP išmokų gavėjus skelbia kiekviena šalis pagal ES skaidrumo taisykles.

Susijusi informacija

BŽŪP finansavimas

ES metinio biudžeto ciklas

ES biudžetas

BŽŪP nauda

BŽŪP ūkininkams sudaromos sąlygos vykdyti visuomenėje įvairias savo funkcijas.

Maisto gamyba

• ES yra apie 10 mln. ūkių, sektoriuje reguliariai dirba 17 mln. žmonių. Ūkininkai pagamina labai daug be galo įvairių, saugių ir kokybiškų maisto produktų už prieinamą kainą.
• Europos Sąjungos maisto produktai ir kulinarinės tradicijos garsėja visame pasaulyje. Ji yra viena iš pirmaujančių pasaulio žemės ūkio maisto produktų gamintojų ir grynųjų eksportuotojų. Turėdama išskirtinius žemės ūkio išteklius ES galėtų ir turėtų vaidinti itin svarbų vaidmenį užtikrinant viso pasaulio aprūpinimą maisto produktais.

Kaimo bendruomenių raida

• Mūsų kaimo vietovėse, kuriose nestinga vertingų gamtos išteklių, su ūkininkavimu susiję daug darbo vietų. Ūkininkams reikia įrangos, pastatų, kuro, trąšų ir sveikatos priežiūros paslaugų jų gyvūnams. Tai vadinamieji pradinės grandies sektoriai.
• Kiti žmonės dirba vadinamuosiuose galutinės grandies sektoriuose: ruošia, perdirba ir pakuoja maisto produktus, juos sandėliuoja, transportuoja ir parduoda mažmeninės prekybos tinkluose. Ūkininkavimo ir maisto produktų sektoriuose ES dirba beveik 40 mln. žmonių.
• Kad dirbtų efektyviai, išliktų šiuolaikiški ir produktyvūs, ūkininkai, pradinės ir galutinės grandies sektoriai turi turėti galimybę gauti naujausią informaciją apie žemės ūkio klausimus, ūkininkavimo metodus ir rinkos pokyčius. 2014–2020 m. BŽŪP ištekliais buvo naudojamasi siekiant 18 mln. (6,4 proc.) ES kaimo gyventojų aprūpinti didelės spartos technologijomis, geresnėmis interneto paslaugomis ir infrastruktūra.

Aplinkos požiūriu tvarus ūkininkavimas

• Ūkininkų užduotis dvejopa: gaminti maisto produktus ir kartu saugoti gamtą ir biologinę įvairovę. Siekiant užtikrinti maisto produktų gamybą ir gyvenimo kokybę – šiandien, rytoj ir tolimesnėje ateityje, – itin svarbu apdairiai naudoti gamtos išteklius.

Pagrindiniai BŽŪP rėmėjai

Kad kuo geriau rengtų žemės ūkio srities teisės aktus ir formuotų politiką, Europos Komisija reguliariai konsultuojasi su pilietinio dialogo grupėmis ir žemės ūkio komitetais. Europos Komisijai padeda ir ekspertų grupės, pavyzdžiui, Žemės ūkio rinkų darbo grupė, svarstanti nesąžiningos prekybos praktikos klausimus.

Kai planuoja, rengia ir teikia naujų Europos Sąjungos teisės aktų pasiūlymus, nagrinėja ES veiksmų poreikį ir galimą sprendimų poveikį, Komisija atlieka poveikio vertinimą. Tai labai svarbi ES geresnio reglamentavimo darbotvarkės dalis. Žemės ūkio ir kaimo plėtros srities poveikio vertinimai atlikti 2003 m. (laikotarpio vidurio peržiūra), 2008 m. (veikimo tikrinimas – SEC(2008) 1885), 2011 m. („Bendra žemės ūkio politika artėjant 2020 m.“ – SEC(2011) 1153 final) ir 2018 m. (strateginių planų rėmimas po 2020 m. – SWD(2018) 301 final).

Svarbų vaidmenį prižiūrint žemės ūkio išlaidas atlieka Audito Rūmai.

Komisija reguliariai skelbia visuomenės nuomonės tyrimus („Eurobarometro“ tyrimus), kad sužinotų europiečių nuomonę apie žemės ūkį ir BŽŪP. Visose ES šalyse vykdomos „Eurobarometro“ apklausos suteikia vertingos informacijos apie tai, ką piliečiai mano apie BŽŪP, ką jie žino apie vykdant BŽŪP teikiamą paramą, šios politikos svarbą ir rezultatus, kokybės ir aplinkos klausimus.

BŽŪP vertinimas

2023–2027 m. BŽŪP vertinimas

Laikydamasi skaidrumo ir stebėsenos reikalavimų, Komisija parengė internetinę suvestinę, kurioje pateikiamos kiekvienos ES šalies nacionaliniu lygmeniu patvirtintuose BŽŪP strateginiuose planuose nustatyti tikslai. 

BŽŪP teisės aktuose nustatyti 44 su konkrečiais tikslais susieti rezultatų rodikliai. Į konkretų BŽŪP strateginį planą nebūtina įtraukti visus 44 tikslus. Nustatant tikslus atsižvelgiama į poreikius ir numatytas nacionalinio lygmens priemones. 

2014–2020 m. BŽŪP vertinimas

BŽŪP įvertinti Komisija naudoja bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą (BSVS).

Naudojant šią sistemą siekiama parodyti 2014–2020 m. BŽŪP rezultatus ir pagerinti jos veiksmingumą. Tam naudojami BŽŪP rodikliai.

Teisinis pagrindas

Bendros žemės ūkio politikos teisinis pagrindas nustatytas Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo.

2023–2027 m. BŽŪP nustatyta trimis reglamentais, kurie paprastai taikomi nuo 2023 m. sausio 1 d.:

• Reglamentu (ES) 2021/2116, kuriuo panaikinamas reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl BŽŪP finansavimo, valdymo ir stebėsenos;
• Reglamentu (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos nacionalinių BŽŪP strateginių planų rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013;
• Reglamentu (ES) 2021/2117, kuriuo iš dalies keičiamas reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas; Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų; Reglamentu (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų geografinių nuorodų ir Reglamentu (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems ES regionams.

Įvairūs 2014–2020 m. BŽŪP elementai nustatyti šiais keturiais reglamentais:

• Reglamentu (ES) Nr. 1307/2013 dėl tiesioginių išmokų ūkininkams taisyklių;
• Reglamentu (ES) 1308/2013 nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas;
• Reglamentu (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai;
• Reglamentu (ES) Nr. 1306/2013 dėl BŽŪP finansavimo, valdymo ir stebėsenos;

2021–2022 m. galiojo pereinamojo laikotarpio reglamentas (Reglamentas (ES) 2020/2220). Šiuo reglamentu nustatytos paramos iš EŽŪGF ir EŽŪFKP teikimo tais metais sąlygos, išplėstos ir iš dalies pakeistos ankstesnių reglamentų nuostatos. Jis galiojo iki naujosios BŽŪP įsigaliojimo pradžios.

BŽŪP administruoja už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Komisijos padalinys. Jis gali priimti bendrai žemės ūkio politikai įgyvendinti skirtus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus.

Susijusi informacija

Galiojančių teisės aktų rodyklė

Apie ES teisėkūros procesą